Projekto lyginamasis variantas
1 SKIRSNIO BEI PRIEDO PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS ĮSTATYMAS 2015 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 6 straipsnio 16 punktą ir jį išdėstyti taip:
„16) vykdo nelegalaus darbo ir nedeklaruoto darbo prevenciją reiškinių kontrolę , Vyriausybės nustatyta tvarka koordinuoja nelegalaus darbo kontrolę vykdančių institucijų veiklą;“. 2. Pakeisti 6 straipsnio 17 punktą ir jį išdėstyti taip:
„17) teikia išvadas dėl rengiamų darbuotojų saugos ir sveikatos mokymo programų, skirtų darbuotojų, valdančių potencialiai pavojingus įrenginius, atliekančių šių įrenginių nuolatinę privalomą priežiūrą jų eksploatavimo metu , darbdaviams atstovaujančių asmenų, darbdavių įgaliotų asmenų, darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų specialistų ir darbuotojų, r emontuojančių, pertvarkančių, techniškai prižiūrinčių techninę būklę ir tikrinančių potencialiai pavojingus įrenginius, kurių kategorijų sąrašą tvirtina Vyriausybė, mokymui , . Tikrina darbdaviams atstovaujančių asmenų ir darbdavių įgaliotų asmenų žinias darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais, dalyvauja tikrinant jų darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų specialistų ir darbuotojų, remontuojančių, pertvarkančių, techniškai prižiūrinčių techninę būklę ir tikrinančių potencialiai pavojingus įrenginius, kurių kategorijų sąrašą tvirtina Vyriausybė, žinias. Tikrina, ar darbuotojai nustatyta tvarka instruktuoti, apmokyti, atestuoti darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais;“. 3. Pakeisti 6 straipsnio 18 punktą ir jį išdėstyti taip:
„18) teikia pastabas bei pasiūlymus dėl rengiamų norminių teisės aktų projektų darbuotojų saugos ir sveikatos, darbo santykių srityse , tvirtina atskirų veiklų ar darbų bendrąsias saugos taisykles ;“. 4. Papildyti 6 straipsnį nauju 26 punktu:
„
26) organizuoja darbo arbitražo darbą; “. 5.
punktu: „
27) nustatyta tvarka nagrinėja darbdavių prašymus dėl darbuotojų atstovų darbo sutarčių nutraukimo ir jų darbo sąlygų pakeitimo; “. 6. Papildyti 6 straipsnį nauju 28 punktu: „
darbdaviai tinkamai vykdo darbuotojų informavimo ir konsultavimosi su jais pareigą; “. 7. Papildyti 6 straipsnį nauju 29 punktu: „
tvarka tikrina, ar nepažeidžiamos komandiruotų darbuotojų garantijos; “ . 8. Buvusius 6 straipsnio 26, 27 ir 28 punktus laikyti atitinkamai 30, 31 ir 32 punktais. 2 straipsnis. 8 straipsnio pakeitimas
11 punktą ir jį išdėstyti taip: ,,11) skiria darbo ginčų komisijos pirmininkus ir gavęs profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijų teikimus tvirtina darbo ginčų komisijos narių vardinį sąrašą su priskyrimu konkrečioms darbo ginčų komisijoms ;
“. 2. Papildyti 8 straipsnio 2 dalį nauju
12 punktu: „
Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus valstybės tarnautoją ar darbuotoją, dirbantį pagal darbo sutartį, organizuoti darbo arbitražo darbą; “. 3. Buvusį 8 straipsnio 2 dalies
1 skirsnio pripažinimas netekusiu galios
1 skirsnį. KETVIRTASIS1
121 straipsnis. Nuobaudų ir kitų apribojimų taikymas
šalies piliečiams, skiriama nuo 3 tūkstančių iki 10 tūkstančių litų bauda už kiekvieną nelegaliai dirbusį trečiosios šalies pilietį. Tokie patys veiksmai, padaryti už šį pažeidimą bausto juridinio asmens per metus nuo tos dienos, kurią pasibaigė paskirtos baudos įvykdymo terminas, užtraukia baudą juridiniam asmeniui už kiekvieną trečiosios šalies pilietį nuo 10 tūkstančių iki 20 tūkstančių litų. 2.
neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. 3. Darbdavys privalo sumokėti nelegaliai dirbusiam trečiosios šalies piliečiui atlyginimą už darbą, dėl kurio buvo susitarta, bet ne mažesnį kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos minimaliosios mėnesinės algos dydžio ir ne mažiau kaip už tris mėnesius (nebent darbdavys arba nelegaliai dirbęs trečiosios šalies pilietis gali įrodyti, kad nelegalus darbas buvo atliekamas trumpesnį laiką), ir nuo šios sumos sumokėti teisės aktų nustatytus mokesčius, įskaitant susidariusius delspinigius ir baudas, taip pat visas šioje dalyje numatytų sumų pervedimo į šalį, į kurią grįžo ar buvo sugrąžintas trečiosios šalies pilietis, išlaidas ir trečiosios šalies piliečio grąžinimo išlaidas. 4. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų pažeidimų bylas nagrinėja ir baudas skiria Valstybinė darbo inspekcija. Šie pažeidimai tiriami, pažeidimų protokolai surašomi ir bylos nagrinėjamos mutatis mutandis vadovaujantis Administracinių teisės pažeidimų kodekso nuostatomis. 5. Skiriamos baudos dydis nustatomas pagal didžiausios ir mažiausios baudų vidurkį, atsižvelgiant į šio straipsnio 6 ir 7 dalyse nustatytas atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bauda mažinama nuo jos vidurkio iki minimalaus dydžio, o kai yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, bauda didinama nuo jos vidurkio iki maksimalaus dydžio. Kai yra ir atsakomybę lengvinančių, ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Baudos mažinimas ar didinimas motyvuojamas nutarime skirti baudą. 6.
6Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad juridinis asmuo,
padaręs pažeidimą, užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms, iki pažeidimo tyrimo pradžios pažeidimą nutraukė, pripažino padaręs pažeidimą, padėjo šio straipsnio 7 dalyje nurodytų institucijų įgaliotiems pareigūnams atlikti pažeidimo tyrimą, geranoriškai atlygino žalą, taip pat labai sunki juridinio asmens finansinė padėtis. 7. Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad juridinis asmuo kliudė atlikti pažeidimo tyrimą, slėpė padarytą pažeidimą, tęsė pažeidimą, nepaisydamas Valstybinės darbo inspekcijos, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos ar policijos įgaliotų pareigūnų įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus. 8. Šio straipsnio 1 dalyje numatytos baudos gali būti skiriamos ne vėliau kaip per 3 metus nuo pažeidimo nustatymo dienos. 9. Be šiame straipsnyje numatytų baudų, darbdaviams, leidusiems dirbti nelegaliai trečiosios šalies piliečiams, atitinkamai taikoma:
pirkimų įstatymo nustatyta tvarka;
Sąjungos struktūrinių fondų paramą ir kitą paramą, išskyrus tiesioginę Europos Sąjungos paramą, atėmimas iki 5 metų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka;
tikrą dalį arba visas per 12 mėnesių laikotarpį iki nelegalaus darbo nustatymo suteiktų subsidijų, išmokų ar kitos valstybės pagalbos, įskaitant Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą ir kitą paramą, išskyrus tiesioginę Europos Sąjungos paramą, lėšas. 4 straipsnis. Įstatymo priedo pripažinimas netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios Įstatymo priedą.
12009 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/52/EB, kuria numatomi sankcijų ir priemonių nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbdaviams būtiniausi standartai (OL 2009 L 168, p. 24). 5 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2016 m.
sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto lyginamasis variantas
1, 6, 8,
1
1 straipsnis. 1 straipsnio pakeitimas
1Papildyti 1 straipsnį nauja 3 dalimi:
„
ketvirtasis1 skirsnis taikomas vykdant Europos Sąjungos kompetentingų institucijų paskirtų arba administracinių ar teisminių institucijų patvirtintų arba darbo ginčus nagrinėjančių organų paskirtų finansinių administracinių sankcijų ir (ar) baudų, įskaitant mokesčius ir priemokas, susijusių su Lietuvos Respublikos darbo kodekso 104 straipsnio 2 dalyje nustatytomis darbo teisės normomis, išieškojimą ir prašymus dėl pagalbos, informacijos, pranešimo apie sprendimą dėl finansinių administracinių sankcijų ir (ar) baudų skyrimo . “
2Papildyti 1 straipsnį nauja 4 dalimi:
„
ketvirtasis1 skirsnis netaikomas vykdant sankcijas, kurioms taikomas
pripažinimo principo taikymo finansinėms baudoms (OL 2005 L 76, p. 16), 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismų sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (OL 2001 L 12, p. 1) ar 2006 m. balandžio 27 d. Tarybos sprendimas 2006/325/EB dėl Europos bendrijos ir Danijos Karalystės susitarimo dėl jurisdikcijos ir teismų sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo sudarymo (OL 2006 L 120, p. 22). “
pakeitimas
ir išdėstyti taip: „8) tikrina įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nustatytų saugos ir sveikatos garantijų, darbo ir poilsio organizavimo taikymą asmenims iki 18 metų, nėščioms, neseniai pagimdžiusioms, krūtimi maitinančioms moterims darbuotojoms ir dirbantiems neįgaliesiems neįgaliesiems ;“ 2.
Pakeisti 6 straipsnio 16 punktą ir jį išdėstyti taip: „16) vykdo nelegalaus darbo , nedeklaruoto darbo ir nedeklaruotos savarankiškos veiklos prevenciją reiškinių kontrolę , Vyriausybės nustatyta tvarka koordinuoja nelegalaus darbo kontrolę vykdančių institucijų veiklą;“. 3. Pakeisti 6 straipsnio 17 punktą ir jį išdėstyti taip: „17) teikia išvadas dėl rengiamų darbuotojų saugos ir sveikatos mokymo programų, skirtų darbuotojų, valdančių potencialiai pavojingus įrenginius, atliekančių šių įrenginių nuolatinę privalomą priežiūrą jų eksploatavimo metu , darbdaviams atstovaujančių asmenų, darbdavių įgaliotų asmenų, darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų specialistų, darbų su potencialiai pavojingais įrenginiais, kurių kategorijų sąrašą tvirtina Vyriausybė, vadovų ir darbuotojų, prižiūrinčių, pertvarkančių šiuos įrenginius, mokymui , . Tikrina darbdaviams atstovaujančių asmenų žinias darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais Mokymo ir žinių darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais tikrinimo bendruosiuose nuostatuose nustatyta tvarka prieš darbdaviui atstovaujančiam asmeniui pradedant eksploatuoti įmonę ar teikti paslaugas , dalyvauja tikrinant jų darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų specialistų darbų su potencialiai pavojingais įrenginiais, kurių kategorijų sąrašą tvirtina Vyriausybė, vadovų ir darbuotojų, prižiūrinčių, pertvarkančių šiuos įrenginius, žinias. Tikrina, ar darbuotojai nustatyta tvarka instruktuoti, apmokyti, atestuoti darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais;“. 4.
4Pakeisti 6 straipsnio 18 punktą ir jį išdėstyti taip:
„18) teikia pastabas bei pasiūlymus dėl rengiamų norminių teisės aktų projektų darbuotojų saugos ir sveikatos, darbo santykių srityse , tvirtina atskirų rūšių veiklos ar darbų bendrąsias saugos taisykles ;“. 5. Papildyti 6 straipsnį nauju 26 punktu ir jį išdėstyti taip:
„
26) organizuoja darbo arbitražo darbą;
“. 6. Papildyti 6 straipsnį nauju 27 punktu ir jį išdėstyti taip:
„
27) nagrinėja darbdavių prašymus dėl darbuotojų atstovų darbo sutarčių nutraukimo ir jų darbo sąlygų pakeitimo;
“. 7. Papildyti 6 straipsnį nauju 28 punktu ir jį išdėstyti taip:
„ 28) kontroliuoja, ar darbdaviai tinkamai vykdo darbuotojų informavimo ir konsultavimosi su jais pareigą;
“. 8. Papildyti 6 straipsnį 29 punktu:
„ 29) tikrina, ar nepažeidžiamos komandiruotų darbuotojų garantijos;
“ . 9. Papildyti 6 straipsnį 30 punktu:
„30) teikia ir gauna prašymus dėl pagalbos, informacijos, pranešimo apie sprendimą dėl finansinių administracinių sankcijų ir (ar) baudų skyrimo arba dėl tokių sankcijų ir / arba baudų išieškojimo šio Įstatymo ketvirtajame
1 skirsnyje nustatyta tvarka;”. 9. Buvusius 6 straipsnio 26, 27 ir 28 punktus laikyti atitinkamai 31, 32 ir 33 punktais. 3 straipsnis. 8 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 8 straipsnio 2 dalies 11 punktą ir jį išdėstyti taip:
,,11) skiria darbo ginčų komisijos pirmininkus ir gavęs profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijų teikimus tvirtina darbo ginčų komisijos narių vardinį sąrašą priskirdamas šiuos narius konkrečioms darbo ginčų komisijoms;
“. 2. Papildyti 8 straipsnio 2 dalį nauju 12 punktu ir jį išdėstyti taip:
„ 12) skiria Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus valstybės tarnautoją ar darbuotoją, dirbantį pagal darbo sutartį, atsakingą už darbo arbitražo darbo organizavimą;
“. 3. Buvusį 8 straipsnio 2 dalies 12 punktą laikyti 13 punktu. 4 straipsnis.
pakeitimas 1.Papildyti 9 straipsnio 1 dalį nauju 9 punktu ir jį išdėstyti taip: „9) įpareigoja darbdavį atkurti iškreipiamas ar slepiamas aplinkybes, dėl kurių buvo konstatuotas nedeklaruotas darbas;“
punktą laikyti 10 punktu. 5 straipsnis. Ketvirtojo1 skirsnio pakeitimas
1 skirsnį ir jį išdėstyti taip:
1
121 straipsnis. Nuobaudų ir kitų apribojimų taikymas
šalies piliečiams, skiriama nuo 3 tūkstančių iki 10 tūkstančių litų bauda už kiekvieną nelegaliai dirbusį trečiosios šalies pilietį. Tokie patys veiksmai, padaryti už šį pažeidimą bausto juridinio asmens per metus nuo tos dienos, kurią pasibaigė paskirtos baudos įvykdymo terminas, užtraukia baudą juridiniam asmeniui už kiekvieną trečiosios šalies pilietį nuo 10 tūkstančių iki 20 tūkstančių litų. 2. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta bauda skiriama, jeigu padaryta veika neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. 3. Darbdavys privalo sumokėti nelegaliai dirbusiam trečiosios šalies piliečiui atlyginimą už darbą, dėl kurio buvo susitarta, bet ne mažesnį kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos minimaliosios mėnesinės algos dydžio ir ne mažiau kaip už tris mėnesius (nebent darbdavys arba nelegaliai dirbęs trečiosios šalies pilietis gali įrodyti, kad nelegalus darbas buvo atliekamas trumpesnį laiką), ir nuo šios sumos sumokėti teisės aktų nustatytus mokesčius, įskaitant susidariusius delspinigius ir baudas, taip pat visas šioje dalyje numatytų sumų pervedimo į šalį, į kurią grįžo ar buvo sugrąžintas trečiosios šalies pilietis, išlaidas ir trečiosios šalies piliečio grąžinimo išlaidas. 4. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų pažeidimų bylas nagrinėja ir baudas skiria Valstybinė darbo inspekcija.
Šie pažeidimai tiriami, pažeidimų protokolai surašomi ir bylos nagrinėjamos mutatis mutandis vadovaujantis Administracinių teisės pažeidimų kodekso nuostatomis. 5. Skiriamos baudos dydis nustatomas pagal didžiausios ir mažiausios baudų vidurkį, atsižvelgiant į šio straipsnio 6 ir 7 dalyse nustatytas atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bauda mažinama nuo jos vidurkio iki minimalaus dydžio, o kai yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, bauda didinama nuo jos vidurkio iki maksimalaus dydžio. Kai yra ir atsakomybę lengvinančių, ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Baudos mažinimas ar didinimas motyvuojamas nutarime skirti baudą. 6. Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad juridinis asmuo, padaręs pažeidimą, užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms, iki pažeidimo tyrimo pradžios pažeidimą nutraukė, pripažino padaręs pažeidimą, padėjo šio straipsnio 7 dalyje nurodytų institucijų įgaliotiems pareigūnams atlikti pažeidimo tyrimą, geranoriškai atlygino žalą, taip pat labai sunki juridinio asmens finansinė padėtis. 7. Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad juridinis asmuo kliudė atlikti pažeidimo tyrimą, slėpė padarytą pažeidimą, tęsė pažeidimą, nepaisydamas Valstybinės darbo inspekcijos, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos ar policijos įgaliotų pareigūnų įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus. 8. Šio straipsnio 1 dalyje numatytos baudos gali būti skiriamos ne vėliau kaip per 3 metus nuo pažeidimo nustatymo dienos. 9.
trečiosios šalies piliečiams, atitinkamai taikoma:
pirkimų įstatymo nustatyta tvarka;
Sąjungos struktūrinių fondų paramą ir kitą paramą, išskyrus tiesioginę Europos Sąjungos paramą, atėmimas iki 5 metų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka;
tikrą dalį arba visas per 12 mėnesių laikotarpį iki nelegalaus darbo nustatymo suteiktų subsidijų, išmokų ar kitos valstybės pagalbos, įskaitant Europos
1
121 straipsnis. Savitarpio pagalbos ir pripažinimo principai 1.
Valstybinė darbo inspekcija, gavusi kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos (toliau – prašančioji institucija) prašymą dėl pagalbos, informacijos, pranešimo apie sprendimą dėl finansinių administracinių sankcijų ir ar baudų skyrimo arba finansinių administracinių sankcijų ir (ar) baudų išieškojimo, vadovaudamasi šio Įstatymo122 straipsniu:
1) išieško prašančiosios institucijos paskirtą arba administracinių ar teisminių institucijų arba, kai taikytina, darbo ginčų teismų, vadovaujantis prašančiosiosios institucijos valstybės Europos Sąjungos narės (toliau – prašančiosios institucijos valstybė) įstatymais ir procedūromis patvirtintą finansinę administracinę sankciją ir (ar) baudą, kurios yra toliau neskundžiamos;
2) praneša apie sprendimą, kuriuo skiriama finansinė administracinė sankcija ir (ar) bauda;
3) praneša apie kitus atitinkamus dokumentus, susijusius su finansinės administracinės sankcijos ir (ar) baudos išieškojimu, įskaitant teismo sprendimą ar galutinį sprendimą, kuris gali būti pateiktas patvirtintos kopijos forma, sudarančius prašymo dėl išieškojimo teisinį pagrindą ir teisę jį vykdyti. 2. Prašančioji institucija užtikrina, kad prašymas dėl finansinės administracinės sankcijos ir (ar) baudos išieškojimo arba pranešimo apie sprendimą, kuriuo skiriama finansinė administracinė sankcija ir (ar) bauda, būtų pateikiamas pagal prašančiosios institucijos valstybėje galiojančius įstatymus, kitus teisės aktus ir administracinę praktiką. Toks prašymas pateikiamas tik tuo atveju, kai prašančioji institucija negali įvykdyti išieškojimo ar pateikti pranešimo pagal savo įstatymus, kitus teisės aktus ir administracinę praktiką.
Prašančioji institucija nepateikia prašymo dėl finansinės administracinės sankcijos ir (ar) baudos išieškojimo arba pranešimo apie sprendimą dėl tokios sankcijos ir (ar) baudos skyrimo, jeigu ši sankcija ir (ar) bauda, taip pat pagrindinis reikalavimas ir (ar) dokumentas, kuriuo leidžiama ją vykdyti prašančiosios institucijos valstybėje, užginčijamas arba jam prieštaraujama toje valstybėje. 3. Valstybinė darbo inspekcija, gavusi prašymą išieškoti finansinę administracinę sankciją ir (ar) baudą arba pranešti apie sprendimą, kuriuo skiriama tokia sankcija ir (ar) bauda, perduotą per Vidaus rinkos informacinę sistemą ir laikantis šiame skirsnyje nurodytų reikalavimų, jį pripažįsta nereikalaudama atlikti papildomų formalumų ir nedelsdama imasi visų būtinų priemonių jam įvykdyti, išskyrus atvejus, kai Valstybinė darbo inspekcija nusprendžia vadovautis šio Įstatymo 123 straipsnyje numatytais atsisakymo vykdyti prašymą pagrindais. 4. Siekdama išieškoti finansinę administracinę sankciją ir (ar) baudą ar pateikti pranešimą apie sprendimą, kuriuo skiriama tokia sankcija ir (ar) bauda, Valstybinė darbo inspekcija vadovaujasi Lietuvos Respublikos teisės aktais, taikomais dėl tokio paties, o jeigu toks nenumatytas – panašaus pobūdžio pažeidimo ar sprendimo. 122 straipsnis. Prašymas dėl finansinės administracinės sankcijos ir (ar) baudos išieškojimo ar pranešimo apie sprendimą dėl tokios sankcijos ir (ar) baudos skyrimo 1.
Prašančiosios institucijos prašymas dėl finansinės administracinės sankcijos ir (ar) baudos išieškojimo, taip pat dėl pranešimo apie sprendimą dėl tokios sankcijos ir (ar) baudos skyrimo vykdomas nedelsiant, remiantis duomenimis, nurodytais Europos Komisijos patvirtintame bendrajame dokumente (toliau – bendrasis dokumentas), kuriame turi būti nurodoma:
a) adresato vardas ir pavardė (pavadinimas) ir žinomas adresas, taip pat bet kokie kiti susiję duomenys ar informacija adresato tapatybei nustatyti;
b) pažeidimo faktų ir aplinkybių santrauka, pažeidimo pobūdis ir atitinkamos taikytinos taisyklės;
c) dokumentas, kuriuo leidžiama vykdyti reikalavimą prašančiosios institucijos valstybėje, ir visa kita svarbi informacija ar dokumentas, įskaitant teisinio pobūdžio informaciją ar dokumentus, susijusius su pagrindiniu reikalavimu, finansine administracine sankcija ir (ar) bauda;
d) kompetentingos institucijos, atsakingos už finansinės administracinės sankcijos ir (ar) baudos įvertinimą, ir, jeigu tai kita institucija, kompetentingos institucijos, iš kurios galima gauti papildomos informacijos apie finansinę administracinę sankciją ir (ar) baudą arba galimybes ginčyti mokėjimo pareigą ar sprendimą, kuriuo ji paskirta, pavadinimas, adresas ir kiti kontaktiniai duomenys. 2.
bendrajame dokumente taip pat gali būti nurodoma:
a) kai pateikiamas prašymas dėl sprendimo, kuriuo skiriama finansinė administracinė sankcija ir (ar) bauda – pranešimo tikslas ir laikotarpis, per kurį jis turi būti įvykdytas;
b) kai pateikiamas prašymas dėl finansinės administracinės sankcijos ir (ar) baudos išieškojimo – data, kada teismo sprendimas arba sprendimas tampa vykdytinas arba galutinis, administracinės sankcijos ir (ar) baudos pobūdžio ir dydžio aprašymas, visos datos, turinčios reikšmės sprendimo vykdymui, įskaitant tai, ar teismo sprendimas arba sprendimas buvo įteiktas atsakovui (atsakovams) ir kaip buvo įteiktas, ar jis buvo paskelbtas atsakovui (atsakovams) nedalyvaujant, taip pat prašančiosios institucijos patvirtinimas, kad sankcija ir (ar) bauda yra neskundžiama, ir pagrindinis reikalavimas, dėl kurio teikiamas prašymas, ir jį sudarančių elementų apibūdinimas. 3. Valstybinė darbo inspekcija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teisės aktais, imasi visų būtinų veiksmų, kad kuo greičiau, bet ne vėliau kaip per mėnesį nuo prašymo gavimo dienos, informuotų atsakovą apie prašymą dėl finansinės administracinės sankcijos ir (ar) baudos išieškojimo ar sprendimą, kuriuo skiriama finansinė administracinė sankcija ir (arba) bauda, ir, kai būtina, apie atitinkamus Valstybinei darbo inspekcijai pateiktus dokumentus. 4.
skubiau informuoja prašančiąją instituciją apie:
1) veiksmus, kurių ji ėmėsi vykdydama prašančiosios institucijos prašymą dėl finansinės administracinės sankcijos ir (ar) baudos išieškojimo ir pranešimą apie sprendimą dėl sankcijos ir (ar) baudos skyrimo, ir nurodo datą, kada adresatui buvo įteiktas pranešimas;
2) atsisakymo vykdyti prašymą priežastis, jeigu ji, vadovaudamasi šio Įstatymo 124 straipsnio nuostatomis, atsisako vykdyti prašymą dėl finansinės administracinės sankcijos ir (ar) baudos išieškojimo ar pranešti apie sprendimą, kuriuo skiriama finansinė administracinė sankcija ir (ar) bauda. 124 straipsnis. Atsisakymo vykdyti prašymą pagrindai
darbo inspekcija turi teisę atsisakyti vykdyti prašančiosios institucijos prašymą dėl finansinės administracinės sankcijos ir (ar) baudos išieškojimo ar pranešimą apie sprendimą dėl dėl finansinės administracinės sankcijos ir (ar) baudos skyrimo , jeigu prašančiosios institucijos prašyme nėra pateikta šio Įstatymo 122 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta informacija, prašymas nėra išsamus arba akivaizdžiai neatitinka pagrindinio sprendimo. 2. Valstybinė darbo inspekcija gali atsakyti vykdyti prašymą dėl finansinės administracinės sankcijos ir (ar) baudos išieškojimo šiomis aplinkybėmis:
1) Valstybinei darbo inspekcijai atlikus tyrimą paaiškėja, kad numatytos išlaidos ar ištekliai, reikalingi administracinei sankcijai ir (ar) baudai išieškoti, yra neproporcingi išieškotinai sumai arba dėl to kiltų didelių sunkumų;
2) bendra finansinė sankcija ir (ar) bauda yra mažesnė negu 350 eurų arba tos sumos atitikmuo;
3) negerbiamos atsakovų pagrindinės teisės ir laisvės, įtvirtintos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje. 124 straipsnis. Procedūros sustabdymas 1.
sustabdymas
prašymą dėl finansinės administracinės sankcijos ir (ar) baudos išieškojimo ar pranešimą apie sprendimo dėl finansinės administracinės sankcijos ir (ar) baudos skyrimo atsakovas ar suinteresuotoji šalis prašančiosios institucijos valstybėje užginčija arba apskundžia finansinę administracinę sankciją ir (ar) baudą ir
(arba) pagrindinį reikalavimą, tarpvalstybinė paskirtos finansinės administracinės sankcijos ir (ar) baudos vykdymo procedūra sustabdoma iki tol, kol prašančiosios institucijos valstybės atitinkama kompetentinga įstaiga ar institucija šiuo klausimu priims sprendimą. Prašančioji institucija apie šį užginčijimą nedelsdama praneša Valstybinei darbo inspekcijai. 2. Ginčai dėl Valstybinės darbo inspekcijos taikytų prašymo dėl finansinės administracinės sankcijos ir (ar) baudos išieškojimo ar sprendimo dėl finansinės administracinės sankcijos ir (ar) baudos skyrimo vykdymo priemonių arba Valstybinės darbo inspekcijos pateikto pranešimo pagrįstumo nagrinėjami Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka. 125 straipsnis. Išlaidų atlyginimas
skirsnyje nurodytos išieškotų finansinių administracinių sankcijų ir (ar) baudų sumos atitenka Valstybinei darbo inspekcijai. 2. Valstybinė darbo inspekcija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teisės aktais, užsienio valiuta apskaičiuotą baudą perskaičiuoja į eurus pagal oficialų Lietuvos banko skelbiamą euro ir užsienio valiutų kursą, skelbtą finansinės administracinės sankcijos ir (ar) baudos paskyrimo dieną. 3. Valstybinė darbo inspekcija prisiima visas išlaidas, patirtas teikiant pagalbą prašančiosioms institucijoms pagal šio įstatymo ketvirtojo1 skirsnio nuostatas. 6 straipsnis. 131 straipsnio pripažinimas netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios 131 straipsnį. 131 straipsnis.
131 straipsnis. Trečiosios šalies piliečio atstovavimas Profesinės sąjungos trečiosios šalies piliečio pavedimu gali įstatymų nustatyta tvarka atstovauti jam teisminėse arba administracinėse procedūrose. 7 straipsnis. Įstatymo priedo pakeitimas Pakeisti Įstatymo priedą ir jį išdėstyti taip: Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo priedas
1. 2009 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/52/EB, kuria numatomi sankcijų ir priemonių nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbdaviams būtiniausi standartai (OL 2009 L 168, p. 24). 2. 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/67/ES dėl Direktyvos 96/71/EB dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje vykdymo užtikrinimo ir kuria iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1024/2012 dėl administracinio bendradarbiavimo per Vidaus rinkos informacinę sistemą (IMI reglamentas) (OL L 159, p. 11–31).“8 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2017 m. sausio
Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Vilnius
1
2015-09-04 Nr. XIIP-3264 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
galios įstatymo priedas, siūlytina kartu pakeisti Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 1 straipsnio 2 dalį, kuriame teikiama nuoroda į šio įstatymo priedą. Atitinkamai reikėtų patikslinti įstatymo projekto pavadinimą. 2. Siūlytina pakeisti keičiamo įstatymo 6 straipsnio 8 punktą, jo nuostatas derinant su kartu teikiamo Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo Nr. IX-1672 1, 2, 9, 10, 12, 13, 16, 21, 22, 25, 26, 27, 29, 34, 44 straipsnių, V skyriaus ir priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo V1 skyriumi įstatymo projekto Nr. XIIP-3243 (toliau – įstatymo projektas Nr. XIIP-3243)
maitinanti darbuotoja, neįgalusis). 3. Siūlytina patikslinti įstatymo projekto Nr. XIIP-3243 1 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 6 straipsnio 16 punktą, kadangi pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo projekto Nr. XIIP-3240 56 straipsnį, Valstybinė darbo inspekcija vykdys ne tik nelegalaus darbo ir nedeklaruoto darbo prevenciją, bet ir nedeklaruotos savarankiškos veiklos prevenciją. Kartu turėtų būti patikslinamas keičiamo įstatymo 9 straipsnis, numatant Valstybinės darbo inspekcijos teises ir pareigas, vykdant nedeklaruotos savarankiškos veiklos prevenciją. 4. Įstatymo projekto Nr.
Įstatymo projekto Nr. XIIP-3243 12 straipsniu keičiamo įstatymo 27 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad tinkamą kvalifikaciją arba būti įgiję specialių žinių turi turėti ir darbų su potencialiai pavojingais įrenginiais vadovai, todėl svarstytina, ar atitinkamai neturėtų būti patikslintas keičiamo įstatymo 6 straipsnio 17 punktas. 5. Keičiamo įstatymo 6 straipsnio 17 punkte žodžiai „techniškai“ brauktini kaip pertekliniai. 6. Keičiamo įstatymo 6 straipsnio 27 ir 29 punktuose žodžius „nustatyta tvarka“ siūlytina braukti kaip perteklinius. 7. Įstatymo projekto Nr. XIIP-3243 1 straipsnio 8 dalyje siūlytina patikslinti pateiktas nuorodas į punktus, atsižvelgiant į tai, kad keičiamo įstatymo 6 straipsnis buvo papildytas 4 naujais punktais. 8. Įstatymo projekto Nr. XIIP-3243 4 straipsniu pripažįstamas netekusiu galios įstatymo priedas. Pažymėtina, kad įgyvendinant šio įstatymo priede nurodytą 2009 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/52/EB, kuria numatomi sankcijų ir priemonių nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbdaviams būtiniausi standartai, Valstybinės darbo inspekcijos įstatymas buvo papildytas ne tik ketvirtuoju1 skirsniu (kuris šio įstatymo projekto
papildytas 26 ir 27 punktais, 9 straipsnis - 3 ir 4 dalimis, įstatymas - 131 straipsniu, kurie šiuo projektu nėra keičiami ar pripažįstami netekusiais galios. Todėl, siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo, projektas tikslintinas. Atitinkamai turėtų būti tikslinama prie Užimtumo įstatymo projekto Nr. XIIP-3240 pateikta atitikties lentelė. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė
[email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected] I. Šambaraitė,
[email protected]
Vilnius
1
2016-05-17 Nr. XIIP-3264(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/67/ES dėl Direktyvos 96/71/EB dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje vykdymo užtikrinimo ir kuria iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1024/2012 dėl administracinio bendradarbiavimo per Vidaus rinkos informacinę sistemą (IMI reglamentas) (toliau – Direktyva 2014/67ES), todėl pagal Seimo statuto 135 straipsnio 4 dalies 2 punktą kartu su teikiamu projektu turėtų būti pateikta minėtosios direktyvos ir teikiamo projekto nuostatų atitikties lentelė. 2. Atsižvelgiant į tai, kad Direktyvos 2014/67/ES 2 straipsnyje „kompetentinga institucija“ yra apibrėžiama kaip „institucija ar įstaiga <...>, kurias valstybės narės paskiria vykdyti Direktyvoje 96/71/ EB ir šioje direktyvoje nustatytas funkcijas“, siūlytina įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 1 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžių ,,Europos Sąjungos“ įrašyti žodžius ,,valstybių narių“. Be to, atsižvelgiant į tai, kad valstybių narių paskirtos finansinės administracinės priemonės yra siejamos su atitinkamas direktyvas įgyvendinančiais tų valstybių narių teisės aktais, siūlytina keičiamo įstatymo 1 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžių ,,susijusių su Lietuvos Respublikos darbo kodekso 104 straipsnio 2 dalyje nustatytomis darbo teisės normomis“ įrašyti žodžius ,,susijusių su Lietuvos Respublikos darbo kodekso 104 straipsnio 2 dalyje nustatytų analogiškų garantijų pažeidimu“. 3.
3Atsižvelgiant į teisės aktų rengimo rekomendacijas reikėtų tikslinti:
ir jose išbraukti žodžius ,,ir jį išdėstyti taip“;
straipsnio 1 dalies 11 – 13 punktų numeraciją. 4. Keičiamo įstatymo 6 straipsnio 27 punkto formuluotę siūlytina patikslinti atsižvelgiant į kartu teikiamo Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projektu Nr. XIIP-3234(2) tvirtinamo Darbo kodekso (toliau – Darbo kodeksas) 164 straipsnio 3 dalies nuostatas dviem aspektais. Pirma, Darbo kodekso 164 straipsnio 3 dalyje nurodytos darbuotojų atstovavimą darbdavio lygmeniu įgyvendinančių asmenų (ne darbuotojų atstovų) garantijos. Antra, reikėtų patikslinti darbdavio prašymo esmę, t. y. darbo sutarčių nutraukimo pagrindus, kuriems esant turi būti gautas ir nagrinėjamas darbdavio prašymas, o taip pat tikslinti formuluotę „jų darbo sąlygų pakeitimo“, nes pagal Darbo kodekso 164 straipsnio 3 dalį sutikimas turi būti gautas dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų pabloginimo. 5. Atsižvelgiant į tai, kad keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalis nustato Valstybinės darbo inspekcijos inspektorių teises, siūlytina projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 9 punkte vietoj žodžio ,,įpareigoja“ įrašyti žodį ,,įpareigoti“. Be to, atsižvelgiant į tai, kad projekto 6 straipsniu siūloma pripažinti netekusiu galios keičiamo įstatymo 131 straipsnį, reikėtų keisti arba pripažinti netekusia galios keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalį, kurioje yra nuoroda į naikinamą keičiamo įstatymo 131 straipsnį. 6. Projekto 5 straipsniu keičiamą ketvirtąjį1 skirsnį reikėtų dėstyti kabutėse. 7.
straipsnio pavadinimas neatitinka šio straipsnio turinio, todėl siūlytina jį tikslinti, siekiant suderinti jį su siūlomomis šiame straipsnyje nustatyti teisės normomis. 8. Projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 121 straipsnio 1 dalyje
„prašančioji institucija“ yra apibrėžiama kaip „kitos Europos Sąjungos
valstybės narės kompetentinga institucija“, o projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 121 straipsnio 2 dalyje siekiama reglamentuoti su
„prašančiąja institucija“ susijusius teisinius santykius: nustatomos
prašančiosios institucijos pareigos ir prašymo dėl finansinės administracinės sankcijos ir (ar) baudos išieškojimo pateikimo sąlygos ir aplinkybės. Pažymėtina, kad toks teisinis reguliavimas projekte yra siejamas ir grindžiamas kitų valstybių narių galiojančiais įstatymais. Atkreipiame dėmesį, kad Lietuvos Respublikos įstatymais negalima reglamentuoti visuomeninių santykių, susiklostančių kitose valstybėse, nes tai nėra Lietuvos Respublikos jurisdikcijos dalykas. Direktyvos 2014/67/ES 15 straipsnio nuostatos, kurias siekiama įgyvendinti aptariamąja projekto nuostata, galėtų būti įgyvendintos, suformuluojant atitinkamas Valstybinės darbo inspekcijos, kaip Lietuvos Respublikos prašančiosios institucijos, teises ir pareigas. Ši pastaba taikytina ir projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 124 straipsnio 1 dalies antrajam sakiniui („Prašančioji institucija apie šį nusižengimą nedelsdama praneša Valstybinei darbo inspekcijai“). 9. Siūlytina projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 30 punkte, 5 straipsniu keičiamo įstatymo ketvirtajame skirsnyje suvienodinti sąvokos ,, prašymo dėl finansinės administracinės sankcijos ir (ar) baudos išieškojimo ir pranešimo apie sprendimą dėl tokios sankcijos ir (ar) baudos skyrimo“ vartojimą. 10.
straipsnio 2 dalies b) punkte ir 123 straipsnio 2 dalies 2 punkte vietoj sąvokų ,,administracinė sankcija“, ,,finansinė sankcija“ reikėtų rašyti visame projekte vartojamą sąvoką ,,finansinė administracinė sankcija“. 11. Projekto 5 straipsnio keičiamo įstatymo 122 straipsnio 3 dalyje bei 4 dalyje įtvirtinama pareiga Valstybinei darbo inspekcijai ,, kuo greičiau “, ,, kuo skubiau
“ atlikti tam tikrus veiksmus. Manytina, kad nors tokios
formuluotės ir vartojamos įgyvendinamoje Direktyvoje 2014/67/ES, tačiau nacionalinės teisės atžvilgiu tai nebūtų konkretu, todėl siūlytina jas tikslinti nurodant konkretų terminą. 12. Projekto 5 straipsnio keičiamo įstatymo 124 straipsnio (turi būti 123 straipsnis) 1 dalyje nustatyta teisė Valstybinei darbo inspekcijai atsisakyti vykdyti prašančiosios institucijos prašymą dėl finansinės administracinės sankcijos išieškojimo, jeigu prašyme nėra pateikta šio įstatymo 122 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta informacija. Pažymėtina, kad keičiamo įstatymo122 straipsnio 2 dalyje numatyta nuostata dėl informacijos pateikimo (,, gali būti nurodoma“) yra dispozityvi. Tokia teisinė situacija, kai vienoje nuostatoje įtvirtinama imperatyvi norma, o vadovaujantis kita nuostata ji gali būti paneigta, vertintina kaip teisiškai ydinga, todėl taisykles reikėtų tikslinti ir derinti tarpusavyje. 13. Tikslintinas projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 124 straipsnio (123 straipsnio) pavadinimas atsižvelgiant į šio straipsnio turinį (nurodomi ne tik atsisakymo vykdyti prašymą, bet ir pranešimo apie sprendimą dėl finansinės administracinės sankcijos ir (ar) baudos skyrimo atsisakymo vykdyti pagrindai). 14. Keičiamo įstatymo 122 straipsnyje 1 ir 2 dalių punktai numeruotini ne raidėmis, o arabiškais skaitmenimis, po šio straipsnio nurodytas 124 straipsnis pernumeruotinas į 123 straipsnį. 15.
straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad „šiame skirsnyje nurodytos išieškotų finansinių administracinių sankcijų ir (ar) baudų sumos atitenka Valstybinei darbo inspekcijai“ neturėtų būti tikslintina atsižvelgiant į Biudžeto sandaros įstatymo 28 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, kad b audos už administracinius teisės pažeidimus įskaitomos į tą biudžetą, iš kurio išlaikoma institucija ar įstaiga, kurios įgaliotas pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą arba skyrė baudą, išskyrus kituose įstatymuose nustatytus atvejus. 16. Projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 125 straipsnio 3 dalyje brauktini kaip pertekliniai žodžiai ,,įstatymo ketvirtojo1
“. 17. Projektas redaguotinas lietuvių kalbos požiūriu. Departamento
direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected] L. Schulte-Ebbert, tel. (8 5) 239 6498, el. p. [email protected] I. Šambaraitė,
[email protected]
FINANSŲ komitetas
DĖL
1
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Biudžeto ir finansų komiteto nariai : Petras Narkevičius, Bronius Bradauskas, Kęstutis Bartkevičius, Andrius Palionis, Irena Degutienė, Povilas Gylys, Rita Tamašunienė, Andrius Kubilius, Rytas Kupčinskas, Raimundas Markauskas, Antanas Nesteckis, Vitalija Vonžutaitė . B iudžeto ir finansų komiteto biuras : biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Janina Alasevičienė, Dalia Mudėnienė, Gediminas Morkūnas, Jolanta Dzikaitė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-09-04 Nr. XIIP-3264 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
netekusiu galios įstatymo priedas, siūlytina kartu pakeisti Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 1 straipsnio 2 dalį, kuriame teikiama nuoroda į šio įstatymo priedą. Atitinkamai reikėtų patikslinti įstatymo projekto pavadinimą. Pritarti2 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
derinant su kartu teikiamo Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo Nr. IX-1672 1, 2, 9, 10, 12, 13, 16, 21, 22, 25, 26, 27,
1 skyriumi įstatymo projekto Nr.
XIIP-3243 (toliau – įstatymo projektas Nr. XIIP-3243) 1 ir 2 straipsniuose apibrėžiamomis ir vartojamomis sąvokomis
3 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
dalimi keičiamo įstatymo 6 straipsnio 16 punktą, kadangi pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo projekto Nr. XIIP-3240 56 straipsnį, Valstybinė darbo inspekcija vykdys ne tik nelegalaus darbo ir nedeklaruoto darbo prevenciją, bet ir nedeklaruotos savarankiškos veiklos prevenciją. Kartu turėtų būti patikslinamas keičiamo įstatymo 9 straipsnis, numatant
savarankiškos veiklos prevenciją. Pritarti4 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnio 4 dalyje numatyta, kad tinkamą kvalifikaciją arba būti įgiję specialių žinių turi turėti ir darbų su potencialiai pavojingais įrenginiais vadovai, todėl svarstytina, ar atitinkamai neturėtų būti patikslintas keičiamo įstatymo 6 straipsnio 17 punktas. Pritarti5 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
kaip pertekliniai. Pritarti6 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
tvarka“ siūlytina braukti kaip perteklinius. Pritarti7 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
siūlytina patikslinti pateiktas nuorodas į punktus, atsižvelgiant į tai, kad keičiamo įstatymo 6 straipsnis buvo papildytas 4 naujais punktais.
8 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
pripažįstamas netekusiu galios įstatymo priedas. Pažymėtina, kad įgyvendinant šio įstatymo priede nurodytą 2009 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/52/EB, kuria numatomi sankcijų ir priemonių nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbdaviams būtiniausi standartai,
1 skirsniu (kuris šio įstatymo projekto 3 straipsniu pripažįstamas netekusiu galios), bet šio įstatymo 6 straipsnis buvo papildytas 26 ir 27 punktais, 9 straipsnis - 3 ir 4 dalimis, įstatymas - 131 straipsniu, kurie šiuo projektu nėra keičiami ar pripažįstami netekusiais galios. Todėl, siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo, projektas tikslintinas. Atitinkamai turėtų būti tikslinama prie Užimtumo įstatymo projekto Nr. XIIP-3240 pateikta atitikties lentelė. Pritarti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1 Lietuvos maistininkų profesinė sąjunga metinė konferencija Kreipimasis, 2015-07-08 Nr. g-2015-6120 Lietuvos maistininkų profesinės sąjungos konferencijos delegatai pažymi, kad naujai pateiktuose
„Darbo santykių ir valstybinio socialinio draudimo teisinio – administracinio
modelio“ dokumentų projektuose numatoma iš esmės pakeisti darbo santykius ir socialinius klausimus reglamentuojančių įstatymų nuostatas, kurios žymiai blogins dabar galiojančias darbuotojų socialines garantijas.
Konferencijos delegatai, svarstant socialinio draudimo įstatymų projektus, siūlo: ■ priimant įstatymų pakeitimus nedidinti socialinio draudimo įnašų tarifo dirbantiems pagal darbo sutartis; ■ nelaimingus atsitikimus, įvykusius pakeliui į darbą ir iš darbo, pripažinti draudiminiais įvykiais; ■ apdraustajam žuvus darbe, nustatyti 60 dydžių šalies vidutinių mėnesinių darbo užmokesčio dydžių vienkartinę draudimo išmoką , o ne riboti 5 vidutiniais užmokesčio dydžiais ; ■ pratęsti nedarbo išmokos mokėjimą dviem mėnesiais tose savivaldybių teritorijose, kuriose registruotų bedarbių skaičius 1,5 karto viršija šalies vidurkį; ■ palikti galioti 30-ties metų būtinąjį darbo stažą pensijai gauti moterims išauginusioms 3 ir daugiau vaikų; ■ vietoje našlių pensijų mokėti vienišo asmens 10-15 procentų pensijos priedą; ■ išankstinių pensijų skyrimo sąlygas pradėti keisti nuo 2020 metų. ■ įtraukti į valstybinio socialinio draudimo papildomų pensijų sistemą individualių įmonių savininkus, mažųjų ir ūkinių bendrijų tikruosius narius, tantjemų gavėjus, žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikėjus pagal kvitus, dirbančius pagal verslo liudijimus ir kt. asmenis. ■ juridiniams asmenims didinti valstybinio socialinio įnašų tarifą už priimamus darbuotojus pagal terminuotas darbo sutartis. ■ toliau taikyti solidarumo principą ir nepriimti socialinio draudimo įnašų mažinimo („lubų“ įvedimo) daug uždirbantiems darbuotojams; ■ nepritarti laipsniškam valstybinio socialinio draudimo tarifo mažinimui juridiniams asmenims.
Konferencijos delegatai, svarstant socialinio draudimo įstatymų projektus, siūlo: ■ priimant įstatymų pakeitimus nedidinti socialinio draudimo įnašų tarifo dirbantiems pagal darbo sutartis; ■ nelaimingus atsitikimus, įvykusius pakeliui į darbą ir iš darbo, pripažinti draudiminiais įvykiais; ■ apdraustajam žuvus darbe, nustatyti 60 dydžių šalies vidutinių mėnesinių darbo užmokesčio dydžių vienkartinę draudimo išmoką , o ne riboti 5 vidutiniais užmokesčio dydžiais ; ■ pratęsti nedarbo išmokos mokėjimą dviem mėnesiais tose savivaldybių teritorijose, kuriose registruotų bedarbių skaičius 1,5 karto viršija šalies vidurkį; ■ palikti galioti 30-ties metų būtinąjį darbo stažą pensijai gauti moterims išauginusioms 3 ir daugiau vaikų; ■ vietoje našlių pensijų mokėti vienišo asmens 10-15 procentų pensijos priedą; ■ išankstinių pensijų skyrimo sąlygas pradėti keisti nuo 2020 metų. ■ įtraukti į valstybinio socialinio draudimo papildomų pensijų sistemą individualių įmonių savininkus, mažųjų ir ūkinių bendrijų tikruosius narius, tantjemų gavėjus, žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikėjus pagal kvitus, dirbančius pagal verslo liudijimus ir kt. asmenis. ■ juridiniams asmenims didinti valstybinio socialinio įnašų tarifą už priimamus darbuotojus pagal terminuotas darbo sutartis. ■ toliau taikyti solidarumo principą ir nepriimti socialinio draudimo įnašų mažinimo („lubų“ įvedimo) daug uždirbantiems darbuotojams; ■ nepritarti laipsniškam valstybinio socialinio draudimo tarifo mažinimui juridiniams asmenims. Konferencijos delegatai tiki, kad, priėmus siūlomus pakeitimus, pagerėtų darbuotojų socialinės garantijos, šalyje mažėtų socialinė atskirtis.
2 Lietuvos profesinių sąjungų federacija ,,Sandrauga“, 2015-07-08 Nr. g-2015-6114 Siunčiame Jums Lietuvos laisvų ir nepriklausomų profesinių sąjungų atstovų susirinkimo, vykusio 2015 m. liepos 3 dieną Kaune, priimtą kreipimąsi Lietuvos Respublikos Prezidentę, Seimo Pirmininkę, Ministrą Pirmininką, Europos Parlamento narius bei Tarptautinę Darbo Organizaciją. Kreipimuisi pritarta balsuojant. Kreipimąsi pasirašė:
sąjungų federacijos „Sandrauga“ pirmininkas Kęstutis Juknis;
darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas;
sąjungų konfederacijos Kauno regioninio centro pirmininkas Ramūnas Narbutas;
apskrities profesinės sąjungos pirmininkas Edvardas Šalkauskas;
sąjungos pirmininkas Vladimiras Bendoraitis;
profesinės sąjungos pirmininkas Petras Bekėža;
krovinių kompanijos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Viktoras Sungaila;
darbuotojų federacijos pirmininkas Jonas Petraška;
darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Juozas Rimkus;
sąjungos „Solidarumas“ pirmininko pavaduotojas Algirdas Markevičius;
profesinės sąjungos pirmininkas Vydas Puskepalis;
autotransporto darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Bronius Bučelis, Prašome Jūsų išnagrinėti šį kreipimąsi ir pagal savo kompetenciją imtis veiksmų dėl dokumente pateikto reikalavimo. K R E I P I M A S I S
Lietuvos laisvųjų ir nepriklausomų profesinių sąjungų giliu įsitikinimu, Lietuva yra demokratinė, socialiai atsakinga Valstybė, kurios pagrindas - pilietinė visuomenė.
Tačiau LR Vyriausybės veiksmai, siekiant skubiai priimti Socialinio modelio projektą, demonstruoja atvirą cinizmą ir nepagarbą ne tik savo šalies piliečiams, bet ir vienam esminių demokratinės Valstybės bruožų - tai socialiniam dialogui. Esame kritikavę Socialinio modelio parengimo principą, kuomet toks aktualus ir didžiąją dalį visuomenės paliesiantis projektas ruoštas teoretikų, neįtraukiant į darbo grupę praktikų ar suinteresuotųjų šalių atstovų. Dėl šios priežasties, per ilgametę praktiką sukauptos įžvalgos ir patirtis liko neišgirsti ir Socialiniame modelyje neatsispindi. Vyriausybės veiksmus, kuomet Socialinis modelis buvo svarstomas Trišalės tarybos posėdžiuose, o šiai tik įpusėjus darbą, staiga perduotas LR Seimui - sudėtinga vertinti kaip nors kitaip, negu kaip akiplėšišką išpuolį prieš bet kokį pilietinį sąmoningumą ar socialinį dialogą Lietuvoje. Šiuo būdu atvirai pademonstruota, kad socialinių partnerių nuomonė, patirtis ar įžvalgos pilietinėje, teisinėje Valstybėje atvirai paminama. Kreipiamės į Jus reikalaudami atšaukti Socialinio modelio svarstymą LR Seime, kol šis projektas nebus galutinai suderintas su socialiniais partneriais. Gindami šią poziciją, esame pasiruošę imtis visų - neišskiriant kolektyvinių - poveikio priemonių, tiek Lietuvos Respublikos teritorijoje, tiek ir tarptautiniu mastu. Svarstyti pagrindiniame komitete3 Žydrūnas Mineikis 2015-06-25 Nr. g-2015-5738 Nepritariu LR Vyriausybės spaudimui skubiai priimti Darbo kodekso ir kitų įstatymų projektus, drastiškai bloginančius darbo teisių apsaugą ir garantijas, o ypač:
įskaičiuojant apmokėjimą už atostogas ir viršvalandžius) sumažinimui. 2. Darbuotojo atleidimo iš darbo supaprastinimui. 3. Darbuotojo atleidimui be priežasties, įspėjus prieš 3 dienas. 4.
įspėjimo terminų mažinimui. 5. Maksimalios darbo laiko savaitės liginimui nuo 48 iki 60 valandų. 6. Privalomo; viršvalandinio darbo nustatymui. : -
sutarčių įvedimui nuolatinio pobūdžio darbui. 8. Atostogų už darbo stažą panaikinimui. 9. Būtinojo darbo stažo socialinio draudimo pensijai gauti liginimui dar penkeriais metais. 10. Darbuotojų auginančių vaikus garantijų mažinimui. 11. Profesinių sąjungų teisių apribojimui. Svarstyti pagrindiniame komitete4 Lietuvos profesinė sąjunga ,,Solidarumas“, 2015-06-23 Nr. g-2015-5730 Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ nutarimas dėl Sodros biudžeto 2015-06-23 Nr. 10-135 Lietuvos naujasis socialinis modelis pateikiamas, kaip vienintelė priemonė didinti Lietuvos konkurencingumą pritraukiant investicijas, sudaryti žmonėms sąlygas uždirbti daugiau pajamų ir gauti didesnes pensijas. Šis modelis rengtas nedalyvaujant profesinėms sąjungoms-ir darbdaviams, šiuo metu forsuojamas jo priėmimas Seime iki galo neišdiskutavus socialiniams partneriams Trišalėje taryboje. Naujajame socialiniame modelyje siūloma pertvarkyti ir „Sodros** pensijų sistemą. Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ koordinacinė taryba mano, jog II – osios pakopos privatūs pensijų fondai neužtikrins deramų pensiją juose pinigus kaupiantiems asmenims, saugias pensijas gali užtikrinti tik valstybės valdoma Sodra, todėl šios rūšies fondus siūlo naikinti. Kadangi II- ojoje pakopoje kaupiami pinigai yra pervedami iš asmens Sodrai sumokėtų mokesčių, sumažės bazinė pensija. II -osios pakopos privatūs pensijų fondai visada yra rizikingi, nes jei investicijos nuostolingos, žmogus gaus mažesnę pensiją, lyginant su ta, kurią butų gavęs jei mokėtų tik į Sodrą. Pasirašęs II pakopos pensijos kaupimo sutartį, žmogus neturi teisės jos nutraukti, o privačios bendrovės, valdančios pensijų fondus, siekia uždirbti pelno iš žmogaus mokamų pinigų.
Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ koordinacinė taryba mano, kad, nustatyti Sodros įmokų
„lubas“ yra socialiai neteisinga. Manome, jog kiekvieno pareiga yra prisidėti
prie Sodros išlaikymo, mechanizmo, kuris, užtikrina socialinį teisingumą ir senatvės pensijas. Nustačius „lubas“, Sodros biudžetas apytiksliais paskaičiavimais netektų apie 300 mln. Eurų per metus. pensininkams reiktų kompensuoti per krizę sumažintas pensijas, grąžinti bankams didžiules paskolas, priimtas buvusių vyriausybių. Manome, jog daugiau uždirbantys solidariai turi pasidalinti ir didesne suma nuo gaunamo atlyginimo. Siūlome pasinaudoti gerąją patirtimi iš Vakarų šalių, kuriose privačios pensijos yra daugiausiai profesinės pensijos, kurios dažniausiai organizuojamos kaip pelno nesiekiančios organizacijos arba įmonės. Darbdaviai kartu su profesinėmis sąjungomis inicijuoja tokių fondų steigimą, darbdavys atideda įmokas į šį fondą pensijoms. Dalyvaujant tokiame pensijų fonde pensijų produktas yra perkamas kolektyviai, tai reiškia, kad galima samdyti ekspertą, kuris derėsis ir stebės, kada galbūt reikia pereiti iš vienos investavimo srities kitą. Svarstyti pagrindiniame komitete5 Anykščių rajono trišalė taryba, 2015-06-05 Nr. g-2015-5135
Anykščių rajono trišalė taryba iš esmės nepritaria daugeliui siūlomų nuostatų Darbo kodekso (toliau - DK) projektą, tačiau dėl km kurių galėtų būti rastas socialinis kompromisas. Socialiniai partneriai yra linkę ieškoti subalansuoto ir visas šalis tenkinančio DK projekto, todėl siūlo Vyriausybei įsigilinti į abiejų socialinių partnerių - darbdavių ir darbuotojų ~ problemas. Trišalė taryba mano, kad svarstant naująjį socialinį modelį iki šiol nieko nekalbama apie šio modelio įgyvendinimo kaštus.
Šis socialinis modelis turėtų padėti kurti ne tik lankstesnius darbo santykius, paskatinti investicijas, bet ir užtikrinti geresnes garantijas darbuotojams, išplėsti socialinio draudimo aprėptį, numatyti aiškesnį pensijų skaičiavimo modelį ir tvarų finansavimą. Atsižvelgiant į labai trumpą teisės aktų projektams nagrinėti skirtą terminą, teisės aktų projektų skaičių ir jų apimtį, išsamiai išnagrinėti pateiktų teises akių projektų nėra galimybės. Pagal kompetenciją teikiame šiuos apibendrintus pastebėjimus:1 Trumpinant atleidimo iš darbo įspėjimo terminą bei mažinant išeitinių išmokų dydį. būtina sustiprinti Nedarbo socialinio draudimo fondą surenkant daugiau lėšų nedarbo išmokoms. Nedarbo socialinio draudimo išmokos turi priklausyti nuo įmokų dydžio. Darbuotojams, neturintiems draudiminių darbo pajamų ir nemokantiems įmokų Sodrai, turi būti mokama nedarbo socialinė pašalpa iš valstybes biudžeto, o tai sudarys papildomas išlaidas biudžetui. 2. Valstybės biudžete taip pat turi būti numatytas finansavimas aktyvioms darbo rinkos politikos priemonėms. Šiuo metu aktyvios darbo rinkos politikos priemonės finansuojamos ir iš ES struktūrinių fondų, Ką darysime, kai struktūrinė parama mažės? Jei vis didesnis darbuotoji) skaičius dirbs pagal terminuotas darbo sutartis, bus didesnis poreikis darbuotojų perkvalifikavimui ar kvalifikacijos kėlimui,3 Naujajame Darbo kodekse neišspręstas darbuotojų atstovavimo klausimas, kadangi darbo tarybos supriešintos su profesinėmis sąjungomis. Iki šiol darbo tarybų veikla nepastebima. Mažose įmonėse iki 20 darbuotojų turi būti darbuotojų patikėtinis. Profesinėms sąjungoms kelia rūpestį* kaip įmonėse bus renkamos darbo tarybos, darbuotojų patikėtiniai, ir ar jos tikrai atstovaus darbuotojams. 4.
užmokestis gali būti didinamas per kolektyvines sutartis, o ne pavienių iniciatyvų būdu, todėl profesinėms sąjungoms ir visiems dirbantiesiems gali tekti imtis radikalesnio būdo kovoti už savo teises Į orų atlyginimą ir darbo sąlygas. Lietuvos darbuotojų darbo užmokestis vienas mažiausių Europos Sąjungoje, todėl būtina stiprinti profesinių sąjungų derybines galias. Turi būti sudaryta reali galimybė organizuoti streiką. Reikia įsteigti Darbo rūmus, kad nebūtų diskriminuojamos profesinės sąjungos, nes darbdavių organizacijos turi Pramonės ir prekybos rūmus. 5. Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymas nustato, kad, numatant reglamentuoti iki tol nereglamentuotus santykius ar iš esmės keičiant teisinį reguliavimą, reikia atlikti proporcingą ir pagrįstą numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimą Siūlomu teisės aktų projektų paketu iš esmes norima pakeisti darbo santykių, socialinio draudimo bei užimtumo teisinį reglamentavimą, Todėl* vadovaujantis Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. spalio 16 d. nutarimu Nr. 1276, atsižvelgiant į teisės aktuose numatomo naujo teisimo reguliavimo pobūdi, mastą be kitų privalomų aspektų* turi būti proporcingai įvertinamas ir kokybiniais bei kiekybiniais duomenimis pagrindžiamas poveikis ekonomikai, konkurencijai* valstybes finansams, socialinei aplinkai, viešajam administravimui, teisinei sistemai, kriminogeninei situacijai, korupcijos mastui, aplinkai ir administracinei naštai. Tačiau pridedamuose aiškinamuosiuose raštuose tėra tik trumpi, abstraktūs teiginiai, o kai kurtų jų teisingumas kelta abejonę. 6.
darbo kodekso projekte atsispindi socialinio modelio nuostatos:
a) atleidimo iš darbo įspėjimo terminų trumpinimas ir išeitinių temoku mažinimas;
b) lankstesnis darbo laiko reguliavimas ir darbo sutarčių Įvairovė, kurios lyg ir turėtų būti palankios tiek darbdaviams, siekiantiems liberalizuoti darbo santykius, tiek darbuotojams. Prarastą išeitinę išmoką, kurios dydis lino metu priklauso nuo darbuotojo turimo darbo stažo toje Įmonėje, siūloma kompensuoti didesne bedarbio pašaipa. Tačiau analizuojant Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo [statymo pakeitimo (statymo projektą matyli, kad ši didesnė bedarbio pašalpa toli gražu nekompensuos darbuotojo finansinių praradimų, susijusių su išeitinės išmokos praradimu;
c) darbo sutarčių Įvairovė neužtikrins didesnio darbuotojo socialinio saugumo, o įsidarbinimo galimybes gali riboti Lietuvos Respublikos darbo kodekso projekto nuostata, kad minimalų darbo užmokestį leidžiama mokėti tik už nekvalifikuotą darbą. Be to, ši nuostata gali įpareigoti darbdavius pervertinti darbuotojų atliekamas funkcijas pagal „kvalifikacinį kriterijų " ir tam tikrai daliai iš jų arba padidinti darbo užmokestį, arba atleisti juos iš darbo. Reikia atkreipti dėmesį ir j tai. kad bus siekiama ilgiau darbuotojus išlaikyti darbo rinkoje, ilginant būtinąjį socialinio draudimo stažą ir perspektyvoje ilginant senatvės pensini amžių, Todėl yra tikimybė, kad gali išaugti socialinių pašalpų gavėjų skaičius, ir lai taptų papildoma administracine ir finansine našta savivaldybėms;
d) užimtumo įstatymo projekte numatoma perduoti savivaldybėms ne tik viešųjų, pagalbinių darbų organizavimą, bet ir jų finansavimą. Savivaldybės bus įpareigotos teikti paramą darbo vietoms steigti* įgyvendinant vietinių užimtumo iniciatyvų projektus.
Tai pareikalaus savivaldybėms ieškoti papildomų finansinių išteklių, nes nėra aišku, ar bus skiriama tam lėšų iš valstybės biudžeto;
e) šio teisės aktų projektų paketo rengėjų pateiktame aiškinamajame rašte nurodomos prognozės dėl mažėsiančio nedarbo ir užimtumo augimo ir atsirasiančius galimybes sutaupyti socialinės paramos lėšas bei užtikrinti didesnes įplaukas [ valstybės biudžetą yra abejotinos Priešingai* socialiai nesubalansuotas darbo santykių liberalizavimo procesas socialinės paramos sistemai gali turėti neigiamą poveikį. Neįmanoma kuo skubiau ir nediskutuojant patvirtinti didžiulę socialinių ir darbo santykių reguliavimo srities pertvarką. Todėl* tik atlikus visapusišką numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimą, galima būtų vertinti tikrąją administracinę ir finansinę naštą savivaldybėms. Mūsų manymu, reikia atidėti šio teisės aktų projektų paketo priėmimą. Anykščių rajono trišalė taryba mano* kad, įsigaliojus naujam socialiniam modeliui, padaugės darbo ginčų, bus didesnė darbo ieškančių žmonių kaita, todėl būtina stiprinti Valstybinės darbo inspekcijos bazę bei Lietuvos darbo biržą. Prašome atsižvelgti į aukščiau išdėstytus Anykščių rajono trišalės tarybos argumentus ir Darbo kodeksą taisyti tik suderinus su socialiniais partneriais. Svarstyti pagrindiniame komitete6 Profesinė sąjunga ,,Uostininkas“ 2015-03-18 Nr. g-2015-2322
Priimta 2015-02-15 narių susirinkime.
Suprasdami darbo santykių tobulinimo reikalingumą, Suvokdami socialinių partnerių interesų derinimo procesą, pagrįstą konkrečiu argumentų pateikimu ir atsargumo, priimant socialinių garantijų sistemos keitimo siūlymus, įvertindami, kad laikas liautis vienpusiškai atstovauti darbdavių interesams, įsitikinę, kad laikas realiai rūpintis ir darbininkų socialine padėtimi, apsvarstę informaciją apie Darbo kodekso keitimo pastangas, narių susirinkimas priėmė šią rezoliuciją, kuria siekiama išreikšti nepritarimą Valdžios veiksmams, kuriais bandoma bloginti darbuotojų socialinę padėtį. Susirinkimas k o n s t a t u o j a :
bei socialinės darbuotojų saugos užtikrinimo principų, nuolat inicijuoja siūlymus bloginančius darbuotojų padėtį. 2. Rengiami Darbo kodekso liberalizavimo užmojai neduos teigiamo rezultato, bet sudarys sąlygas dar didesnei darbdavių savivalei ir darbuotojų teisių pažeidinėjimui. 3. Manome, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos veiksmai, siekiant liberalizuoti darbo santykius, yra įžūlus darbuotojų teisių ir garantijų naikinimas, neatitinka nei Vyriausybės programos deklaracijų nei darbuotojų interesų. Tokias pastangas vertiname kaip bandymą pataikauti biznieriams ir sudaryti jiems dar palankesnes sąlygas turtėti darbininkų sąskaita. 4. Nuomonės, kad Darbo kodeksas yra „sovietmečio44 atgyvena yra nepagrįstos jokiais argumentais, nes vadovaujantis tokia logika, pirmiausia, reikėtų išvaikyti Seimą, Prezidentūrą ir visas ministerijas, su Ministru pirmininku priešaky, nes ten taip pat sėdi virš 50% tokių persenusių atgyvenų.
Nepritardami tokiems veiksmams narių susirinkimas r e i k a l a u j a :
kodekse, ignoruojant reikalavimą konsultuotis su profesinėmis sąjungomis. Spręsti klausimą dėl šių asmenų atitikimo užimamoms pareigoms. -pagal socialinės partnerystės reikalavimus, sprendžiant Visuomenei svarbius socialinius klausimus, turi būti derinami suinteresuotų šalių interesai, todėl reikalaujame neatidėliojant organizuoti visų profesinių sąjungų ir Valdžios atstovų konsultacijas ir tik apibendrinus pateiktus siūlymus spręsti ar tikslinga pradėti Darbo kodekso tobulinimo procedūras. -nutraukti slaptą įstatymų pataisų ir naujų projektų (susijusių su darbuotojų socialine padėtimi) rengimo praktiką ir besąlygiškai laikytis reikalavimo, kad tokie projektai, turi būti rengiami tik po viešai skelbtų (ir realiai organizuotų) konsultacijų su socialiniais partneriais. Dabartinė vienpusiška biznio interesų protegavimo praktika mums nepriimtina, yra nepateisinama ir neatitinka Konstitucijos raidės. -įvertinti Visuomenės praradimus, atsirasiančius pakeitus Darbo kodeksą ir priimti įstatymą, kad už tai solidariai atsako Prezidentas, Premjeras ir ministras, kaip tokių pataisų laimintojai.
Priimta 2015-02-15 narių susirinkime Suprasdami darbo užmokesčio, kaip darbuotojų socialinės padėties garanto svarbą, Įvertindami darbo laisvos rinkos sąlygomis ypatumus, Įsitikinę, kad Valdžia privalo vykdyti Konstitucinę prievolę tarnauti Visuomenei, Apsvarstę informaciją apie organizacijos Tarybos pastangas inicijuoti Darbo užmokesčio indeksavimo tvarkos nustatymą, Narių susirinkimas priėmė šią rezoliuciją, išreikšdamas nepritarimą Valdžios veiksmams, kuriais bloginama darbuotojų socialinė padėtis. Susirinkimas k o n s t a t u o j a :
apsaugos ir darbo ministerija, nepaisydama Darbo kodekse nustatyto reikalavimo parengti darbo užmokesčio indeksavimo tvarką, nevykdo savo prievolės ir tokiais veiksmais net nuo 2003 metų daro privataus sektoriaus darbuotojams žalą nes brangstant prekėms ir paslaugoms bei esant infliacijai jų atlyginimai proporcingai nuvertėja. 2. Tokie veiksmai yra diskriminacinio pobūdžio, nes valstybinio sektoriaus darbuotojams, teisėjams ir kitiems pareigūnams atlyginimai yra reguliariai indeksuojami, o neteisėta ministerijos veika privataus sektoriaus darbuotojai diskriminuojami, jų, kaip piliečių, interesai yra pažeidžiami. 3. Pagarsinti siūlymai dėl Darbo kodekso liberalizavimo ne tik neduos teigiamo rezultato, bet jų turinys prieštarauja TDO konvencijų bei ES direktyvų nuostatoms. Tokius veiksmus vertiname kaip pakartotinį akiplėšišką bandymą sudaryti sąlygas dar didesnei darbdavių savivalei ir darbuotojų teisių pažeidinėjimui. Dar blogiau, kad tokius veiksmus „laimina“ socialdemokratų Vyriausybė. 4.
nuosekli ministerijos pozicija bloginti darbuotojų darbo apmokėjimo sąlygas neatitinka Konstitucijos reikalavimų, asmenų lygybės principų ir ministrų duotos priesaikos tarnauti tautos labui. 5. Manome, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministras, kuris toleruoja įstatymo reikalavimų nepaisymą, ir Seimo narių neprincipingumas, kontroliuojant kaip Vyriausybė vykdo įstatymus, rodo, kad jie įtakojami ne Tautos valios, o grupės darbdavių noro lobti darbuotojų sąskaita. Siekdami apginti savo ir kitų darbuotojų interesus narių susirinkimas r e i k a l a u j a : -nedelsiant įvertinti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsakingų pareigūnų veiką ir spręsti klausimą dėl Socialinės apsaugos ir darbo ministro atitikimo užimamoms pareigoms bei imtis priemonių, kad darbuotojams būtų atlyginta žala už visą laiką, kurį darbo užmokestis nebuvo indeksuotas. Išsiaiškinti dėl kurių asmenų aplaidumo darbuotojams padaryta žala ir imtis priemonių, kad jie solidariai atlygintų Valstybei padarytus nuostolius. -neatidėliojant įpareigoti ministeriją per 3 mėnesius parengti darbo užmokesčio indeksavimo tvarką, numatant kokia tvarka bus kompensuojamos darbuotojų negautos pajamos. -nustatyti tvarką kaip ir kas kontroliuoja kaip ministerijos vykdo įstatymų reikalavimus ir įpareigoti šią instituciją reguliariai ir viešai skelbti patikros rezultatus. R E Z O L I U C I J A
diena Klaipėda Priimta 2015-02-15 narių susirinkime Apsvarstę informaciją apie TDO konvencijų Nr. 137(DėI laivų krovos darbų) ir Nr. 152(Dėl darbuotojų saugos ir sveikatos atliekant laivų krovos darbus) (toliau tekste- Konvencijos) ratifikavimo padėtį Narių susirinkimas priėmė šią rezoliuciją, kuria norima atkreipti Valdžios dėmesį į aukščiau nurodytų konvencijų ratifikavimo darbų vilkinimą ir normalių darbo sąlygų užtikrinimo uosto darbuotojams. Susirinkime k o n s t a t u o t a : 1.
Nors esame Europos sąjungoje, tačiau iki šiol uosto darbuotojų darbo ir apmokėjimo sąlygos neatitinka europinių standartų, jų reguliavimas neatitinka konvencijų reikalavimų. Valdžios institucijos nusišalino nuo įstatymų reikalavimų vykdymo kontrolės, todėl ne tik darbo apmokėjimo sąlygos bet ir reikalavimai užtikrinti normalias darbo sąlygas vykdomi aplaidžiai, reali padėtis kontroliuojama atmestinai, rizikos vertinimas darbo vietose atliekamas normaliai. Dėl to uosto darbuotojų darbo sąlygos vis blogėja, darbo užmokestis nuvertėja. Esama padėtis darbuotojų netenkina, nes dirbant nenormaliomis darbo sąlygomis žalojama darbuotojų sveikata, dažni atvejai kai darbuotojai suluošinami ir netgi žūva darbe. Dokininkų kvalifikacinius reikalavimus, darbo apmokėjimo sąlygas darbdaviais nustatinėja kaip išmano, traumas darbe įforminti vengia, dažni atvejai kai darbuotojai verčiami jas įforminti kaip traumas buityje. 2. Vyriausybė darbų programoje numatė ratifikuoti šias Konvencijas...“ ratifikuosime TDO konvencijas dėl darbo jūrų laivyboje, dėl žvejų darbo, dėl darbo dokuose, dėl dokininkų darbų saugos ir sveikatos.“ ... (Vyriausybės programos XIII DALIS TRANSPORTAS, 359 punktas), tačiau iki šiol Konvencijos, reglamentuojančios dokininkų darbo apmokėjimo ir darbo sąlygas, neratifikuotos. 3. Nors buvo kreiptasi į Valdžios institucijas, tačiau pasirengimo ratifikavimui darbai nevykdomi ir informacija apie esamą padėtį nepateikiama. Todėl narių susirinkimas r e i k a l a u j a :
Konvencijų ratifikavimo darbus. 2. Informuoti organizaciją apie atsakingus asmenis, kuriems būtų galima pateikti pasiūlymus dėl aktų, kuriais bus realizuojami Konvencijų reikalavimai, parengimo
sausio mėnesio ir kreiptis į TDO dėl Konvencijų ratifikavimo.
7 Lietuvos Geležinkelių profesinių sąjungų susivienijimas 2015-06-18 Nr. g-2015-5562 Lietuvos geležinkelininkų profesinių sąjungų susivienijimas, vienijantis virš 2000 tūkstančių narių, prašome nepritarti pateiktam socialinio modelio įstatymų projektų paketui:
nebaigtas svarstyti LR trišalėje taryboje, tuo pažeidžiant 2005 metų birželio
projekte siūloma mažinti darbuotojų garantijas, pavyzdžiui:
Profesinė sąjunga ,,Uostininkas“ 2015-05-04 Nr. g-2015-3805 DĖL
Organizacijos taryba apsvarstė 2015-04-02 Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsakymą „Dėl 2015 metų vasario mėn. rezoliucijų“. Tarybos toks formalus
„atsirašymo tipo“ atsakymas netenkino, nes:
1.
Atsakymas nekonkretus ir nepagrįstas argumentais, o tik pamąstymais, kaip
„pažymėtina... kad bus atsižvelgiama“, „siūloma“ „“atkreipiame dėmesį“ ir
t.t. 2. Organizacija teikė rezoliucijas norėdama gauti atsakymą į rezoliucijas, o ne ministerijos klerkų rašinėlį apie tai kaip jie kūrė socialinį modelį (skandinavišką. amerikietišką, europietišką, o gal išrado lietuvišką), kurio taip ir nepaviešino, nes atrodo, kad išgarsintasis socialinis modelis viso labo tėra noras keisti Darbo kodekso nuostatas darbuotojų nenaudai. 3. Organizacijos netenkina toks gudravimas, kai vietoj argumentuoto atsakymo iš Aukštųjų Valstybės institucijų, organizacija maitinama ministerijos klerkų pasakomis, apie tai kaip jie užsakinėjo kažką atlikti. Tokie veiksmai tarybos netenkina ir nutarta pakartotinai kreiptis į šias institucijas, prašant pateikti savo, o ne ministerijos klerkų poziciją. Savo sprendimą taryba motyvavo:
sukurti naujas darbo vietas ir gerins darbo santykius. Jeigu tokiomis pasakomis tikėti, tai tuomet ministerija turėjo užsakyti už 3 milijonus ne vieną projektą, o kelis ir tuomet jau tikrai verslininkai suklestėtų ir gyventume rojuje. Deja, tarybos nuomone šitie ministerijos ir mokslininkų lūkesčiai grįsti ne konkrečiais paskaičiavimais, o paprasčiausiu darbdaviu protegavimu ir išskirtinių sąlygų sudarymu jų savivalei. Vien tas faktas, kad siūloma įteisinti neribotą darbo laiką, pagal ekonomikos dėsnius ne didins, o mažins darbo vietų skaičių. Niekuo nepagrindžiami ir teiginiai, kad bus iš šešėlio „ištraukti“ viršvalandžiai. Siūloma neapibrėžta laiko apskaita sudarys galimybes jų visai nerodyti, taigi tokie teiginiai paprasčiausia apgavystė. 2. Motyvas, kad siūlomas DK yra pritaikytas darbo santykiams esamomis ekonominėmis sąlygomis yra iš piršto laužtas ir niekuo nepagrindžiamas.
Jeigu darbo santykiai priklausytų tik nuo neapibrėžtų sąvokų ir deklaracijų, tai vakarų valstybės seniai būtų atsisakę ir ekonominio reguliavimo, mokesčių ir seniai būtų palaidoję socialinę partnerystę kartu su visomis profsąjungomis. Taigi skubotas susiklosčiusių santykių reguliavimo keitimas rodo, kad nei ministerija, nei mokslininkai nepaiso paprasčiausios ekonominės logikos ir nuosekliai neišanalizavo esamos padėties. Toks nenuoseklumas ne pritrauks, o dar labiau atbaidys investuotojus, nes nėra jokios garantijos, kad rytoj ir šitas DK nebus keičiamas. Darbo santykių taip vadinamas lankstumas priklauso nuo darbdavių sąmoningumo (taip išaukštinto jų mentaliteto), o ne nuo kurpiamo darbdavių savivalės modelio. Žinant mūsų buvusios nomenklatūros
„sąmoningumą“ galima teigti, kad darbo santykiai nepagerės, o tik pablogės,
juo labiau, kad siūlomame projekte užprogramuota psichologinis darbuotojų diskomfortas darbe. Nesant siūlomame projekte apibrėžtų vartojamų sąvokų kiekvieną deklaraciją darbdaviai traktuos jiems naudinga linkme. Taigi, darbo aplinka nepagerės, bet jau užprogramuojama, kad dar labiau didės psichologinis diskomfortas ir socialinė atskirtis. Siūlomi kosmetiniai SODRA išmokų papudravimai tikrai nemažins socialinės atskirties. Įvertinus tai, kad darbo sąlygos bus bloginamos, suprantama, automatiškai didės profesinių ir kitų –susirgimų lygis, o tai sukels daug didesnes problemas nei tikimasi. 3. Net teisės mokslų pirmakursis supranta, kad neišgryninus įstatyme vartojamų sąvokų, bet kuris teisės aktas tampa tik deklaracijų kratiniu. Tuo tarpu naujame projekte naudojamos sąvokos ne tik neapibrėžtos (pvz.
„lankstūs darbo santykiai“,
„nuotolinis darbas” „suminė laiko apskaita“, „lankstus darbo grafikas“,
„darbuotojų patikėtinis“, „darbuotojų organizacija“, „reprezentaciniai
kriterijai“, „nacionalinė kolektyvinė sutartis“, „šakos kolektyvinė sutartis“ ir t.t.) bet dar ir pilna visokių lotyniškų „arba kadabrų“, kurių nė patys klerkai negalėtų dorai paaiškinti, o ką jau kalbėti apie paprastą darbuotoją. Matyt, kuriant tokį teisinį aktą reikėtų paisyti ir Valstybinės kalbos įstatymo reikalavimų. Nors vakarų šalyse seniai kolektyvinės darbo sąlygos nustatomos socialinių partnerių susitarimais, tačiau mūsų „mokslinčiai“ siūlo visus darbo santykius reguliuoti individualiomis darbuotojo ir darbdavio derybomis. Ministerijos klerkams, prieš ruošiant tokius pasiūlymus, derėtų pasidomėti esama padėtimi ar jau nors pasiklabėti su savo giminaičiais ar kaimynais (dirbančiais paprastą darbą); jie jiems paaiškintų kaip atrodo darbininko derybos su direktoriumi ar kitu administratoriumi dėl darbo sąlygojau nekalbant dėl atlyginimo nustatymo. Tokie siūlymai ne tik prieštarauja visuotinai pripažintai nuostatai, kad darbuotojas yra silpnoji darbo santykių pusė, bet ir neatitinka socialinės partnerystės principų, kurie seniai pripažįstami normaliose ekonomikose. Vakaruose jau seniai kolektyvinius santykius derina darbuotojų ir darbdavių organizacijos tarpusavio susitarimais, o ne darbuotojo ir darbdavio santykių individualioje plotmėje, kaip norima įpiršti siūlomame projekte. Dar daugiau, siūlomame projekte užsimota eliminuoti iš šio proceso profesines sąjungas, kaip kolektyvinius darbuotojų atstovus ir net siūloma panaikinti specialųjį įstatymą, reglamentuojantį profesinių sąjungų padėtį darbo santykiuose. 4. Teigiama, kad gerinama darbuotojų informavimas ir konsultavimasis su jais. Tačiau nesant imperatyvių nuostatų, tokie siūlymai tampa tik gražiais šūkiais.
Neaišku kodėl siūloma darbuotojus įtraukti į darbdavių priimamų sprendimų procesą. Pirma, neaišku kuriuos darbuotojus, antra, ši deklaracija neparemta jokias tokio dalyvavimo principais. Trečia, neaišku kas apmokys darbuotojus tokiam darbui ir kieno sąskaita. Projekte suplakama teiginiai apie darbuotojų mokymą darbinei veiklai atlikti ir mokymuisi visą gyvenimą, nors toks mokymo procesas yra ne Darbo kodekso reglamentacijos objektas. Nepagrįsti ministerijos klerkų teiginiai apie pasiūlymų teikimą. Organizacija dar pernai, gruodžio mėnesį kreipėsi į Vilniaus universitetą, prašydama pateikti informaciją apie kuriamą socialinį modelį bei nurodyti kam reikia teikti pasiūlymus, tačiau iki šiol nesulaukėme jokio atsakymo. Tai, kad ministerijos klerkai dalijosi informacija siaurame ratelyje visiškai nereiškia, kad informacija buvo pateikiama visuomenei priimtinais būdais ir priemonėmis. Tokie būdai, kuriais dabar pateikiama informacija vertinti kaip veiksmai, trukdantys ją gauti arba visaip apsunkinti jos gavimą. Ministerijos atsirašymas DK keitimo bei socialinio modelio pagrindimo klausimu tarybos neįtikino. Manome, kad modelis turi būti kuriamas įvertinant esamą padėtį ir pagrindžiant darbuotojų padėties užtikrinimą bei racionaliu Valstybės ūkio tvarkymu, o ne tik kažkieno norų paisymu. Vien darbdaviu interesų protegavimas tarybos netenkina ir mes laukiame konkretaus (motyvuoto ir argumentuoto, pagrįsto analizės duomenimis) nurodytų adresatų atsakymo šiuo klausimu. DĖL DARBO
Mes dėkojame už priminimą, kad ministerija mums yra atrašiusi (kaip įprasta) rašinėlius dėl darbo užmokesčio indeksavimo. Tačiau apgailestaujame, kad iki šiol ministerijos klerkai sąmoningai vengia atlikti savo pareigas dėl darbo užmokesčio indeksavimo esamo DK 190 str. prasme.
Šio straipsnio nuostatos įpareigoja Vyriausybę nustatyti konkrečią indeksavimo tvarką, tuo užtikrinant darbuotojų garantijas, esant darbo užmokesčio nuvertėjimui. Ministerija nurodė, kad valdininkų atlyginimų indeksavimo klausimai yra sureguliuoti, o darbuotojų darbo užmokesčio indeksavimo klausimai bus sureguliuoti naujajame DK projekte. Deja, šis klausimas siūlomame projekte nėra aptartas ir sureguliuotas ir Atkreiptinas dėmesys kad kalbama ne apie klausimų susijusių su darbo užmokesčio nustatymo, mokėjimo ir kita tvarka įmonės viduje, o apie Valstybės politiką, siekiant kompensuoti darbuotojų darbo užmokesčio praradimus dėl infliacijos ir kitų aplinkybių, nepriklausančių nuo darbdavio. Ministerija cituoja siūlomo DK 157 str. nuostatas, bet norime atkreipti dėmesį, kad taryba žino kas yra minimali mėnesinė alga ir visiškai neprašė išaiškinti šios sąvokos. Būtų daug geriau, jeigu paaiškintų kaip bus užtikrinta nuostata, kad darbuotojas už savo aštuonių valandų darbą gaus padorų atlyginimą, nes visą laiką akcentuojama apie naujas darbo sąlygas ir santykius, o štai apie padoraus atlyginimo lygį nekalbama. Tuo tarpu pagal esamo minimalaus atlyginimo lygį Europos Sąjungoje esame vos nepaskutiniai, todėl norėtume sužinoti kas bus daroma, kad gavę atlyginimą darbininkai pasijustų oriai ir nesiruoštų emigruoti? Tikimės, kad tiek Prezidentė, tiek Seimo pirmininkė, tiek Ministras pirmininkas sugebės parašyti argumentuotą ir motyvuotą atsakymą nes ministerijos pateikti išaiškinimai mūsų neįtikina ir netenkina:
atliekamo darbo kvalifikacijai. Ministerijos atsakyme teigiama, kad ekspertų komisija teiks išvadas, po to bus ruošiama metodika ir t.t..
Mūsų nuomone, tokia metodika jau seniai turėjo būti paruošta, o ne dar ruošiama (nors jau norima keisti DK), principai turėtų būti aptarti įstatyme. 2. Principiniai darbo užmokesčio klausimai turėtų būti reglamentuojami DK, o tik po to detalizuojami kolektyvinėse sutartyse. Neaišku kaip įsivaizduojama įmonėje bus sudaroma kolektyvinė sutartis, jeigu įmonėje veikia tokie dariniai kaip darbo taryba, darbuotojų patikėtinis ir profesinė sąjunga kartu. Ar bent įsivaizduojama kaip gali kolektyvinę sutartį ruošti ir dėl jos derėtis darbuotojų patikėtinis? Koks jo juridinis statusas, atsakomybė? Susidaro įspūdis, kad ministerijoje visiškai nesiorientuojama realybėje ir jie gyvena savo iliuzijų pasaulyje. Tokia padėtis tarybai nepriimtina, nes deklaracijos nėra pagrindas priimti atsakingus sprendimus. 3. Dar keistesnis principas, kad įmonėse, kuriose dirba mažiau nei 50 vidutinių darbuotojų skaičius, apmokėjimo sistemą tvirtina darbdavys. O ką dabar yra kitokia tvarka? Atrodo, kad ministerijos valdininkai arba mus mulkina arba nelabai orientuojasi apie ką kalbama. Tokie „argumentai“ yra nepriimtini, o juos skaitant peršasi išvada, kad reikėtų susirūpinti dėl šios ministerijos aparato darbuotojų kvalifikacijos. Teigia, kad darbo apmokėjimo sistemoje nurodomos darbuotojų kategorijos, kvalifikacija, darbo apmokėjimo formos. Įstatyme turėtų būti aiškiai apibrėžiama, kad šie dydžiai ne nurodomi, o turi būti privalomai turi būti aptarti. Nesant įstatyme imperatyvių normų, šios deklaracijos nieko vertos. DĖL
Norime atkreipti dėmesį, kad pateikta informacija nėra tiksli. Darbo grupė, kuriai buvo pavesta atlikti parengiamąjį darbą konvencijų ratifikavimui, paskutiniame posėdyje buvo sutarusi, kad šis darbas bus tęsiamas po Lietuvos pirmininkavimo ES taryboje pabaigos. Apie tai, kad sprendimą dėl ratifikavimo siūlyti peržiūrėti kalbos nebuvo.
Todėl ministerijos atstovų noras išvengti šio darbo arba jį vilkinti yra nepriimtinas ir mes tam nepritariame:
yra Tarptautinės darbo organizacijos (toliau tekste TDO) narė ir mums nėra pateikta informacija, kad Valstybė būtų kreipusis į TDO dėl šių konvencijų senumo ir jų ne reikalingumo. Tai, kad ministerijos klerkai mano, kad jos yra pasenusios neatitinka tikrovės, nėra įtikinantis argumentas. Principai nesensta ar nesikeičia vien nuo ministerijos atstovų įgeidžio, jeigu žemės trauka egzistuoja, tai ji egzistuoja nepriklausomai nuo to patinka tai klerkams ar ne. 2. Vis akcentuojama, kad Lietuva yra jūrinė valstybė. Bet kai reikia ratifikuoti konvencijas, susijusias su uosto darbuotojų saugumo užtikrinimu, klerkai teigia priešingai. Kas tai nesuvokimas ką reikia daryti ar prieš Valstybės politiką nukreipta veika? Manome, kad uoste darbuotojų saugumas turi būti užtikrinamas būtent šių konvencijų reikalavimų pagrindu ir Valstybės prestižas yra jas ratifikuoti. Nenoras tai padaryti niekuo nepaaiškinamas dar ir todėl,- kad patys ministerijos klerkai teigia, kad vidaus norminiai aktai konvencijų reikalavimus atitinka. Vadinasi praktiškai belieka atlikti formalumus. Jeigu to daryti nenorima, reiškia yra paslėptas kažkoks interesas. Todėl tokia slapta veika mums nepriimtina ir norėtume išgirsti Aukštųjų institucijų vertinimą šiuo klausimu kokią slaptą interesą turi ministerijos klerkai atsisakydami atlikti konvencijų ratifikavimo formalumus? Mes manome, kad šių konvencijų ratifikavimas tik sustiprintų Valstybės prestižą, kaip atsakingos narės, argumentas, kad šių konvencijų neratifikavusios trečiosios valstybės rodo, kad klerkai nori ir Lietuvą tokia laikyti. Mums tai nepriimtina. 3. Ministerijos klerkai teigia, kad konvencijų ratifikavimas nėra aktualus ir būtinas, nes esą jų pagrindinės nuostatos yra įtvirtintos Lietuvos bendruose teisės aktuose.
Tačiau kokie konkretūs aktai reglamentuoja uosto darbininkų darbo sąlygas ir saugumą nenurodo. Tuo tarpu šios konvencijos reglamentuoja būtent dokininkų darbo sąlygas ir saugumą. Kyla įtarimas, kad klerkai nežino tikrosios padėties uoste. Ir kaip ją žinos, jeigu net Lietuvos profesijų klasifikatoriuje nėra dokininko profesijos. Norint tiksliai žinoti kokios uosto darbininkų sąlygos, kad jos nėra tapačios sandėlio darbuotojo darbo sąlygoms, reikėtų dažniau buvoti uosto darbininkų darbo vietose, paanalizuoti kaip atliktas jų vertinimas ir tik tuomet būtų galima teigti, kad konvencijų ratifikavimas yra neaktualus. Gal ministerijos valytojoms tai nėra svarbu, tačiau uosto darbininkams tai pagrindinis dokumentas, pagal kurį turėtų būti organizuojamas jų darbas ir sudaromos saugios ir sveikos darbo sąlygos. O įvertinus, kad ministerija iš vis nusišalino nuo rizikos vertinimo darbo vietose ir aplaidžiai kontroliuoja kaip vykdomi reikalavimai bei tai, kad Valstybinė darbo inspekcija iš kontroliuojančios kaip vykdomi įstatymų reikalavimai virto į konsultacinę struktūrą, tai tampa dar aktualiau. Todėl priversti pakartotinai kreiptis į Aukščiausias valstybės institucijas ir tikimės gauti ne ministerijos rašliavą, o šių institucijų pagrįstą ir argumentuotą nuomonę. Taip pat norėtume gauti paaiškinimus kas prisiims atsakomybę už šios brangios ir gremėzdiškos darbo santykių sistemos, kuri mūsų nuomone padėties nepagerins, sukūrimą ir įgyvendinimą. Nenorime, kad būtume apkaltinti tik kritikavimu, todėl (nepretenduodami į 3 milijonų atlyginimą ) siūlome tokią socialinio modelio kūrimo seką:
1Reformuoti SODRA:
Nustatyti, kad pensijų rezervinis fondas naudojamas tik pensijinėms išmokoms;
viršijančias 3 000 eurų per mėnesį, patys draudžiasi senatvės pensijai;
c) pensijinių išmokų dydį susieti su mokamais mokesčiais SODRAI,
d) nustatyti, kad pareigūnams, turintiems teisę į pensiją už ištarnautų metų stažą, pensija pradedama mokėti sukakus bendram pensiniam amžiui(65 m.);
lygio kitimo. 2. Reformuoti užimtumo ir bedarbių garantijų sistemą:
a) nustatyti viešųjų darbų atlikimą kai registruoti darbo biržoje asmenys gauna bedarbio išmoką:
b) bedarbio pašalpos dydį nustatyti vienodą visiems asmenims ir indeksuoti priklausomai nuo pragyvenimo lygio kitimo;
c) prailginti bedarbio pašalpos mokėjimą iki 2 metų;
d) įpareigoti Darbo biržą organizuoti bedarbių įdarbinimą pagal esamas laisvas darbo vietas. Bedarbius mokyti tik toms specialybėms, kurių poreikis yra didžiausias pagal esamas laisvas darbo vietas;
darbo įdarbinimą, bet ne pačios tampa darbdaviais;
darbo dėl girtuokliavimo ar vagysčių;
padidintą mokestį į užimtumo fondą. 3. Darbo santykių sferoje:
a) tiksliai apibrėžti socialinės partnerystės sąvoką, nustatant, kad tai yra darbuotojų ir darbdavių organizacijų bendradarbiavimas derinant kolektyvinius darbo santykius; Pasiekti susitarimai įforminami kolektyvinėmis sutartimis.
Susitarimai tarp šakinių darbdavių ir darbuotojų organizacijų yra principiniai susitarimai šakos lygmenyje ir įforminami kaip šakos susitarimai dėl sąlygų taikomų šakos darbdaviams;
b) nustatyti, kad kolektyvinis darbuotojų atstovas įmonėje yra profesinė sąjunga. Už kolektyvinių klausimų sprendimą darbdaviai moka profesinei sąjungai atstovavimo mokestį proporcingą darbuotojų, nesančių profesinės sąjungos nariais, skaičiui;
c) nustatyti, kad kolektyvinė sutartis yra privaloma; Reglamentuoti kokias sąlygas kolektyvinės sutarties šalys privalo susitarti;
d) nustatyti, kad profesinių sąjungų centrai negali vykdyti profesinės sąjungos funkcijų, jie turi vykdyti profesinių sąjungų atstovavimo, jų darbo, narių mokymų organizavimo funkcijas bei derėtis valstybės lygmeniu dėl bendrųjų garantijų dirbantiesiems. Pasiekti rezultatai, įforminami nacionaliniais susitarimais.
e) nustatyti darbo užmokesčio indeksavimą, priklausomai nuo pragyvenimo lygio kitimo. Nustatyti tvarką, pagal kurią bus vykdomas darbo užmokesčio didinimas iki europinio lygio.
f) nustatyti, kad rizikos vertinimą įmonėse atlieka Valstybė ir užtikrina realų esamų darbo sąlygų atitikimą normalioms sąlygoms;
g) nustatyti socialinės ir darbo ministerijos atsakomybę už įstatymų nevykdymą;
h) spręsti klausimą dėl administracinių nuobaudų taikymo panaikinimo darbininkams, jeigu darbo metu įvyksta avarija, nesant jų tyčios. Svarstyti pagrindiniame komitete
įstaigų pasiūlymai:
įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Negauta 6.
Komiteto (komisijos) sprendimas ir pasiūlymai : Pasiūlyti pagrindiniam komitetui apsvarstyti piliečių, asociacijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymus, patobulinti iniciatorių pateiktą įstatymo projektą, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms Komitetas pritarė. (Žr. išvadas). 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto (komisijos) paskirti pranešėjai:
Petras Narkevičius, Irena Degutienė Komiteto pirmininkas Petras Narkevičius
Socialinių reikalų ir darbo komitetas
1
posėdyje dalyvavo : komiteto nariai: K. Miškinienė – komiteto pirmininkė, R. J. Dagys, L. Kazlavickas, J. Kvetkovskij, R. Popovienė, R. Sargūnas, J. Varkala; komiteto biuras: komiteto biuro vedėja – E. Bulotaitė, komiteto biuro patarėjos – D. Aleksejūnienė, A. Dolmantienė, I.Kuodienė, R. Molienė, komiteto biuro padėjėja – R. Liekienė; kviestieji asmenys: D. Ališauskienė – Seimo Pirmininkės padėjėja, V.Baliukevičienė
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo aplinkos skyriaus vyr. specialistė, A. Černiauskas – Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas, T. Davulis – Vilniaus universiteto profesorius, I. Grigaitienė – socialinės apsaugos ir darbo ministrės patarėja, E. Jasaitė – UAB „SDG“ Teisės departamento vadovė, R. Povilaitis – Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo tarybos narys, J. Raškauskaitė – Seimo kanceliarijos Teisės departamento vyr. specialistė, A. Sabaitienė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo aplinkos skyriaus vedėjo pavaduotoja, E. Šilinytė - Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos teisininkė, K. Tumienė - Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Piniginės paramos skyriaus vyr. specialistė, L. Vaitkevičienė - UAB „SDG“ Konsultacijų departamento direktorė, A. Zedelytė – Vyriausybės kanceliarijos patarėja. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos :
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str.
tai, kad įstatymo projekto 4 straipsniu pripažįstamas netekusiu galios įstatymo priedas, siūlytina kartu pakeisti Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 1 straipsnio 2 dalį, kuriame teikiama nuoroda į šio įstatymo priedą. Atitinkamai reikėtų patikslinti įstatymo projekto pavadinimą. Pritarti2
pakeisti keičiamo įstatymo 6 straipsnio 8 punktą, jo nuostatas derinant su kartu teikiamo Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo
straipsnių, V skyriaus ir priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo V1 skyriumi įstatymo projekto Nr. XIIP-3243 (toliau – įstatymo projektas Nr. XIIP-3243) 1 ir 2 straipsniuose apibrėžiamomis ir vartojamomis sąvokomis
keičiamo įstatymo 6 straipsnio 16 punktą, kadangi pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo projekto Nr. XIIP-3240 56 straipsnį, Valstybinė darbo inspekcija vykdys ne tik nelegalaus darbo ir nedeklaruoto darbo prevenciją, bet ir nedeklaruotos savarankiškos veiklos prevenciją. Kartu turėtų būti patikslinamas keičiamo įstatymo 9 straipsnis, numatant Valstybinės darbo inspekcijos teises ir pareigas, vykdant nedeklaruotos savarankiškos veiklos prevenciją. Pritarti2
Nr. XIIP-3243 12 straipsniu keičiamo įstatymo 27 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad tinkamą kvalifikaciją arba būti įgiję specialių žinių turi turėti ir darbų su potencialiai pavojingais įrenginiais vadovai, todėl svarstytina, ar atitinkamai neturėtų būti patikslintas keičiamo įstatymo 6 straipsnio 17 punktas. Pritarti2
pertekliniai.
2
kaip perteklinius. Pritarti2
projekto Nr. XIIP-3243 1 straipsnio 8 dalyje siūlytina patikslinti pateiktas nuorodas į punktus, atsižvelgiant į tai, kad keičiamo įstatymo 6 straipsnis buvo papildytas 4 naujais punktais. Pritarti5
Nr. XIIP-3243 4 straipsniu pripažįstamas netekusiu galios įstatymo priedas. Pažymėtina, kad įgyvendinant šio įstatymo priede nurodytą 2009 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/52/EB, kuria numatomi sankcijų ir priemonių nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbdaviams būtiniausi standartai, Valstybinės darbo inspekcijos įstatymas buvo papildytas ne tik ketvirtuoju1 skirsniu (kuris šio įstatymo projekto 3 straipsniu pripažįstamas netekusiu galios), bet šio įstatymo 6 straipsnis buvo papildytas 26 ir 27 punktais, 9 straipsnis - 3 ir 4 dalimis, įstatymas - 131 straipsniu, kurie šiuo projektu nėra keičiami ar pripažįstami netekusiais galios. Todėl, siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo, projektas tikslintinas. Atitinkamai turėtų būti tikslinama prie Užimtumo įstatymo projekto Nr. XIIP-3240 pateikta atitikties lentelė. Pritarti 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: žiūrėti pasiūlymus XIIP-3234. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: -
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
Pasiūlyti pagrindiniam komitetui apsvarstyti piliečių, asociacijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymus, patobulinti iniciatorių pateiktą įstatymo projektą, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms Komitetas pritarė. (Žr. išvadas). Pritarti
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirta pranešėja: Kristina Miškinienė. PRIDEDAMA: komiteto patobulintas įstatymo projektas ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė Kristina Miškinienė