Projekto lyginamasis variantas
2015 m. d. Nr. Vilnius
straipsnio pakeitimas Pakeisti 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„2 straipsnis. Socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodikliai
asmenų, atitinkančių įstatymų nustatytus reikalavimus, socialinei apsaugai ir mokamos iš valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto. 2.
2Socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodikliai yra šie:
1) apskaitos vieneto vertė – rodiklis, taikomas socialinio draudimo pensijų dydžiams apibrėžti ir apskaičiuoti;
apsaugos išmokoms ir kitiems teisės aktų nustatytiems dydžiams apibrėžti ir apskaičiuoti;
pajamas ir turto lygį, suteikiančius teisę asmenims gauti teisės aktų reglamentuotą socialinę paramą, taip pat apibrėžiant ir apskaičiuojant teisės aktų nustatytus dydžius;
3) valstybinė socialinio draudimo bazinė pensija – rodiklis valstybinių socialinio draudimo pensijų dydžiams ir kitiems įstatymų nustatytiems dydžiams, kurie siejami su valstybine socialinio draudimo bazine pensija, apibrėžti ir apskaičiuoti;
4) valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos bazinis dydis – rodiklis valstybinių socialinio draudimo našlių pensijų dydžiams ir kitiems įstatymų nustatytiems dydžiams, kurie siejami su valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos baziniu dydžiu, apibrėžti ir apskaičiuoti;
5) šalpos pensijų bazė – rodiklis šalpos išmokų dydžiams, kurie siejami su šalpos pensijų baze, apibrėžti ir apskaičiuoti;
6) tikslinių kompensacijų bazė – rodiklis slaugos ir priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinių kompensacijų dydžiams apibrėžti ir apskaičiuoti;
7) valstybės remiamos pajamos – rodiklis, taikomas nustatant pajamas ir turto lygį, suteikiančius teisę asmenims gauti teisės aktų reglamentuotą socialinę paramą, taip pat apibrėžiant ir apskaičiuojant teisės aktų nustatytus dydžius;
valstybinių pensijų dydžiams, kurie siejami su valstybinių pensijų baze, apibrėžti ir apskaičiuoti. 3. Valstybinių pensijų bazės dydis negali būti didesnis už galiojančios valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydį. 4.
socialinės išmokos dydį, šalpos pensijų bazės dydį, tikslinių kompensacijų bazės dydį, valstybės remiamų pajamų dydį, valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydį, valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos bazinį dydį ir valstybinių pensijų bazės dydį tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Apskaitos vieneto vertės, socialinio draudimo bazinės pensijos ir socialinio draudimo našlių pensijos bazinio dydžio indeksavimo tvarką nustato Socialinio draudimo pensijų įstatymas.“2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2017 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto lyginamasis variantas
2016 m. d. Nr. Vilnius
straipsnio pakeitimas Pakeisti 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„2 straipsnis. Socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodikliai
asmenų, atitinkančių įstatymų nustatytus reikalavimus, socialinei apsaugai ir mokamos iš valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto. 2.
2Socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodikliai yra šie:
ir kitiems teisės aktų nustatytiems dydžiams apibrėžti ir apskaičiuoti;
2) šalpos pensijų bazė – rodiklis šalpos išmokų dydžiams, kurie siejami su šalpos pensijų baze, apibrėžti ir apskaičiuoti;
3) tikslinių kompensacijų bazė – rodiklis slaugos ir priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinių kompensacijų dydžiams apibrėžti ir apskaičiuoti; 2 4) valstybės remiamos pajamos – rodiklis, taikomas nustatant pajamas ir turto lygį, suteikiančius teisę asmenims gauti teisės aktų reglamentuotą socialinę paramą, taip pat apibrėžiant ir apskaičiuojant teisės aktų nustatytus dydžius;
pensija – rodiklis valstybinių socialinio draudimo pensijų dydžiams ir kitiems įstatymų nustatytiems dydžiams, kurie siejami su valstybine socialinio draudimo bazine pensija, apibrėžti ir apskaičiuoti;
dydis – rodiklis valstybinių socialinio draudimo našlių pensijų dydžiams ir kitiems įstatymų nustatytiems dydžiams, kurie siejami su valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos baziniu dydžiu, apibrėžti ir apskaičiuoti;
valstybinių pensijų dydžiams, kurie siejami su valstybinių pensijų baze, apibrėžti ir apskaičiuoti. 3. Valstybinių pensijų bazės dydis negali būti didesnis už galiojančios valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydį. 4. Bazinės socialinės išmokos dydį, šalpos pensijų bazės dydį, tikslinių kompensacijų bazės dydį, valstybės remiamų pajamų dydį, valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydį, valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos bazinį dydį ir valstybinių pensijų bazės dydį tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė. 2 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas Pakeisti 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „2 straipsnis. Socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodikliai 1.
Socialinės apsaugos išmokos – įstatymų nustatytos piniginės išmokos, skirtos asmenų, atitinkančių įstatymų nustatytus reikalavimus, socialinei apsaugai ir mokamos iš valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto. 2.
2Socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodikliai yra šie:
ir kitiems teisės aktų nustatytiems dydžiams apibrėžti ir apskaičiuoti;
2) valstybės remiamos pajamos – rodiklis, taikomas nustatant pajamas ir turto lygį, suteikiančius teisę asmenims gauti teisės aktų reglamentuotą socialinę paramą, taip pat apibrėžiant ir apskaičiuojant teisės aktų nustatytus dydžius pensijos apskaitos vieneto vertė – socialinio draudimo pensijos dydžio mato rodiklis, taikomas socialinio draudimo pensijų dydžiams apibrėžti ir apskaičiuoti;
3) valstybinė socialinio draudimo bazinė pensija – socialinio draudimo pensijos dydžio mato rodiklis valstybinių socialinio draudimo pensijų dydžiams ir kitiems įstatymų nustatytiems dydžiams, kurie siejami su valstybine socialinio draudimo bazine pensija, apibrėžti ir apskaičiuoti;
4) valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos bazinis dydis – rodiklis valstybinių socialinio draudimo našlių pensijų dydžiams ir kitiems įstatymų nustatytiems dydžiams, kurie siejami su valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos baziniu dydžiu, apibrėžti ir apskaičiuoti;
5) šalpos pensijų bazė – rodiklis šalpos išmokų dydžiams, kurie siejami su šalpos pensijų baze, apibrėžti ir apskaičiuoti;
6) tikslinių kompensacijų bazė – rodiklis slaugos ir priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinių kompensacijų dydžiams apibrėžti ir apskaičiuoti;
7) valstybės remiamos pajamos – rodiklis, taikomas nustatant pajamas ir turto lygį, suteikiančius teisę asmenims gauti teisės aktų reglamentuotą socialinę paramą, taip pat apibrėžiant ir apskaičiuojant teisės aktų nustatytus dydžius;
valstybinių pensijų dydžiams, kurie siejami su valstybinių pensijų baze, apibrėžti ir apskaičiuoti. 3. Valstybinių pensijų bazės dydis negali būti didesnis už galiojančios valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydį. 4.
išmokos dydį, šalpos pensijų bazės dydį, tikslinių kompensacijų bazės dydį, valstybės remiamų pajamų dydį, valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydį, valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos bazinį dydį ir valstybinių pensijų bazės dydį tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Pensijos apskaitos vieneto vertės, socialinio draudimo bazinės pensijos ir socialinio draudimo našlių pensijos bazinio dydžio indeksavimo tvarką nustato Socialinio draudimo pensijų įstatymas.“3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir galiojimas
galioja iki 2017 m. gruodžio 31 d. 2. Šio įstatymo 2 straipsnis įsigalioja 2018 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I – 549 pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) ir lydimieji teisės aktų projektai – Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros įstatymo Nr. IX-547 pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos mokslininkų valstybinių pensijų laikinojo įstatymo Nr. I-732 pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos pensijų sistemos reformos įstatymo Nr. IX-1215 pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėjų valstybinių pensijų įstatymo Nr. IX-1011 pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-730 pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų išankstinio mokėjimo įstatymo Nr. IX-1828 pripažinimo netekusiu galios įstatymo, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo Nr. X-1710 pakeitimo projektai parengti siekiant įgyvendinti projekto „Lietuvos socialinio modelio, apimančio užimtumo didinimą, darbo santykių reglamentavimo tobulinimą ir socialinio draudimo tvarumą, sukūrimas“, kurio Nr. VP1-4.3-VRM-02-V-08-001, veiklų, susijusių su Darbo santykių ir valstybinio socialinio draudimo teisinio-administracinio modelio sukūrimu, siūlomas priemones ir projekte atliktų mokslinių tyrimų rekomendacijas socialinio draudimo srityje. Projektas vykdomas pagal 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 4 prioriteto „Administracinių gebėjimų stiprinimas ir viešojo administravimo efektyvumo didinimas“ įgyvendinimo priemonę VP1-4.3-VRM-02-V „Viešųjų politikų reformų skatinimas“.
Projekto vykdymui finansavimas skirtas, atsižvelgiant į tai, kad šis projektas atitinka Valstybinio socialinio draudimo ir pensijų sistemos pertvarkos gairių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Seimo 2011 m. gegužės 24 d. nutarimu Nr. XI-1410 „Dėl Valstybinio socialinio draudimo ir pensijų sistemos pertvarkos gairių patvirtinimo“, nuostatas ir Valstybinio socialinio draudimo ir pensijų sistemos pertvarkos gairių įgyvendinimo priemonių plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. birželio 8 d. nutarimu Nr.684 „Dėl Valstybinio socialinio draudimo ir pensijų sistemos pertvarkos gairių įgyvendinimo priemonių plano patvirtinimo“, nuostatas. Įstatymo projekto tikslas – naujai sureglamentuoti valstybinės socialinio draudimo pensijos (toliau – pensija) finansavimo šaltinius, pereinant prie pagrindinės pensijos dalies ir priedo už stažo metus finansavimo iš valstybės biudžeto, taip pat nustatyti naują pensijų skaičiavimo būdą, labiau atspindintį asmens mokėtų įmokų sąsają su vėliau skiriama pensija. Vienas svarbiausių Įstatymo projekto tikslų taip pat yra įgyvendinti 2014 m. birželio 2 d. Europos Tarybos rekomendacijos dėl 2014 m. Lietuvos nacionalinės reformų programos su Tarybos nuomone dėl 2014 m. Lietuvos konvergencijos programos antrąją rekomendaciją dėl visapusiškos pensijų reformos vykdymo. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatorius – Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Pirminį Įstatymo projektą parengė ministerijoje vykdomo ,,Lietuvos socialinio modelio, apimančio užimtumo didinimą, darbo santykių reglamentavimo tobulinimą ir socialinio draudimo tvarumą, sukūrimas“ projekto, kurio Nr.
VP1-4.3-VRM-02-V-08-001, paslaugų teikėjas Vilniaus universitetas, vadovaujantis 2014 m. vasario 13 d. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kartu su Vilniaus universitetu pasirašyta Darbo santykių ir valstybinio socialinio draudimo teisinio-administracinio modelio sukūrimo paslaugų sutartimi Nr. APS-220000-234. Projekto mokslininkų grupės vadovas – Vilniaus universiteto Teisės fakulteto dekanas prof. dr. Tomas Davulis, tel. 236 6185, el. p. [email protected]. Įstatymo projekto rengimą koordinavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo ir pensijų departamento (direktorė – Asta Aranauskienė, tel. 266 8100, el. p. [email protected]) Socialinio draudimo ir kaupimo pensijų skyrius (vedėja – Irma Kalinauskienė, tel. 266 8221, el. p. [email protected]). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai I. Šiuo metu galiojančiame Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme (toliau – Pensijų įstatymas):
sąvokos nėra apibrėžtos. 2. Nustatyta, kad teisę gauti pensiją turi nuolatiniai Lietuvos Respublikos gyventojai, numatant keletą išimčių, kai Lietuvoje privaloma taikyti Europos Tarybos direktyvų, Europos Sąjungos socialinės apsaugos koordinavimo reglamentų ar tarptautinių sutarčių nuostatas. Tačiau tokiu atveju teisė gauti pensiją apribojama tiems asmenims, kurie atitinka kitas įstatymo sąlygas, pavyzdžiui, yra sukakę nustatytą senatvės pensijos amžių, turi įgiję minimalų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą (toliau – stažas), tačiau dėl Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatyme numatyto teisinio reguliavimo gali turėti tik laikiną leidimą gyventi.
Tokia situacija gali būti net ir su lietuvių kilmės asmenimis, kurie į Lietuvą atvyksta gyventi, norėdami atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę ar šeimos susijungimo atveju, tačiau pagal minėto įstatymo nuostatas turi tik laikinąjį leidimą gyventi. 3. Nustatyta, kad pensiją sudaro pagrindinė ir papildoma dalys bei priedas už stažo metus:
dydžio matas – valstybinė socialinio draudimo bazinė pensija (toliau – bazinė pensija). Pagrindinė pensijos dalis nepriklauso nuo asmens mokėtų socialinio draudimo įmokų dydžio: visiems, turintiems nustatytą būtinąjį valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą (toliau – būtinasis stažas) mokama vienodo dydžio bazinė pensija, neatsižvelgiant į tai, ar asmuo įmokas mokėjo nuo minimalaus atlygio, ar nuo, pvz., penkių vidutinių šalies darbo užmokesčių, todėl savo esme labiau atlieka apsaugos nuo skurdo funkciją.
Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą.
Papildoma pensijos dalis apskaičiuojama pagal formulę: 0,005 x S x K x D, kurioje S – visas asmens stažas, įgytas dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu; K – asmens draudžiamųjų pajamų koeficientas po 1994 m. sausio 1 d.; D – Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos einamųjų metų draudžiamosios pajamos, galiojančios tą mėnesį, už kurį mokama pensija. Asmens pageidavimu papildoma pensijos dalis gali būti apskaičiuojama atsižvelgiant ir į pajamas, gautas iki 1994 m. sausio 1 d. Tuomet papildoma pensijos dalis apskaičiuojama iš dviejų dalių – atsižvelgiant į stažą ir pajamas, gautas iki 1994 m. ir į stažą bei pajamas po šios datos. Apskaičiuojant senatvės pensiją asmenims, pasirinkusiems dalyvavimą pensijų kaupime, metinis draudžiamųjų pajamų koeficientas tikslinamas (mažinamas) atsižvelgiant į kiekvienus dalyvavimo pensijų kaupime metus. Jeigu asmuo po pensijos paskyrimo dar dirba ir turi draudžiamųjų pajamų, nuo kurių mokamos socialinio draudimo įmokos, pensija jam skiriama iš naujo, jeigu po pensijos paskyrimo asmuo įgyja papildomą ne mažesnį kaip vienerių metų stažą.
Tačiau šiuo metu galiojantis pensijos apskaičiavimo mechanizmas gali sukurti tokią situaciją, kai po pensijos paskyrimo dar dirbus ir mokėjus įmokas (jeigu gautas uždarbis buvo nedidelis), pensijos papildoma dalis gali nepadidėti, o netgi priešingai – sumažėti. Todėl įstatyme įtvirtinta nuostata, kad pensija nemažinama, tačiau atitinkamai didėja, padidėjus priedui už stažo metus;
Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto. 4. Senatvės pensijai skirti nustatytas minimalaus stažo reikalavimas – 15 metų, būtinojo stažo reikalavimas – 30 metų. Netekto darbingumo pensijos skyrimo atveju minimalaus ir būtinojo stažo reikalavimai priklauso nuo asmens amžiaus pripažinimo nedarbingu ar iš dalies darbingu metu ir suderinti su minimalaus ir būtinojo stažo reikalavimais senatvės pensijai skirti taip, kad netekto darbingumo pensijai nustatytas minimalaus stažo reikalavimas neviršytų 15 metų, o būtinojo stažo – 30 metų. 5. Įstatyme nustatyta, kad pensijos didėja, didėjant bazinei pensijai ir einamųjų metų draudžiamosioms pajamoms. Tiek bazinės pensijos, tiek einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydžius pavesta tvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybei Valstybinio socialinio draudimo fondo tarybos teikimu. Šiuo metu tai vykdoma ad hoc sprendimais, pensijų dydžiai ateinantiems biudžetiniams metams mechaniškai nustatomi pagal laukiamas pajamas, nes įstatyme nėra įtvirtintas aiškus pensijų didinimo (indeksavimo) mechanizmas. Šio mechanizmo nebuvimas mažina pasitikėjimą pensijų sistema. 6.
pensijos amžius kasmet didinamas moterims – keturiais mėnesiais per metus, vyrams – dviem mėnesiais per metus, kol 2026 metais pasieks 65 metus. Nors senatvės pensijos amžius šiuo metu laipsniškai didinamas, Europos Tarybos rekomendacijose Lietuvai nuolat siūloma pensinį amžių susieti su ilgėjančia žmonių gyvenimo trukme. Atsižvelgiant į šiuos siūlymus, pensinį amžių susieti su didėjančia vidutine gyvenimo trukme būtų tikslinga po 2026 m., kai pasibaigs įstatymu nustatytas senatvės pensijos amžiaus didinimas iki 65 metų. 7. Netekto darbingumo pensija apskaičiuojama sudedant pagrindinę ir papildomą netekto darbingumo pensijos dalis bei priedą už stažo metus. Apskaičiuojant netekto darbingumo pensijas, jos išskiriamos į tris grupes: asmenims, netekusiems 75–100 procentų darbingumo; asmenims, netekusiems 60–70 procentų darbingumo; asmenims, netekusiems 45–55 procentų darbingumo. Pagrindinė pensijos dalis asmenų, netekusių 75–100 procentų darbingumo ir turinčių būtinąjį stažą netekto darbingumo pensijai, lygi 150 procentų bazinės pensijos, o asmenų, netekusių 60–70 procentų darbingumo, – 110 procentų bazinės pensijos. Jei asmuo turi mažesnį nei būtinąjį stažą, pagrindinė jo netekto darbingumo pensijos dalis proporcingai mažinama, atsižvelgiant į turimą stažą ir asmeniui taikomus būtinojo stažo reikalavimus. Papildoma pensijos dalis apskaičiuojama pagal tokią pat formulę kaip ir senatvės pensijos papildoma dalis, tačiau, apskaičiuojant stažą, atsižvelgiama ne tik į visą asmens įgytą stažą, bet ir į asmeniui trūkstamą iki jam nustatyto senatvės pensijos amžiaus metų skaičių (t. y. „dovanojamas“ stažas). Jei asmuo turi įgijęs stažo mažiau už jam taikomus būtinojo stažo reikalavimus, į stažą įskaitomas ne visas „dovanojamas“ stažas, o proporcingai mažesnė jo dalis. Netekto darbingumo pensija asmenims, netekusiems 45–55 procentų darbingumo, apskaičiuojama taip pat kaip asmenims, netekusiems 60–70 procentų darbingumo, o po to mažinama 50 procentų.
Netekto darbingumo pensijos priedas už stažo metus apskaičiuojamas taip pat kaip ir senatvės pensijos priedas už stažo metus, t. y. apskaičiuojamas atsižvelgiant į paties asmens įgytą stažo metų, viršijančio 30 metų, skaičių. Asmenims, netekusiems 45–55 procentų darbingumo, taip apskaičiuotas priedas mažinamas 50 procentų. Pensijų kaupimo dalyviui, kuriam skiriama netekto darbingumo pensija, pensija apskaičiuojama nustatyta tvarka, nemažinant jos dydžio dėl to, kad asmuo dalyvavo pensijų kaupime. Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, netekto darbingumo pensijos išskiriamos į tris grupes, tai nulemia netolygų pensijų dydžių išsidėstymą pagal netekto darbingumo procentus. Praktikoje kyla situacijos, kai pasunkėjus ar palengvėjus netekto darbingumo lygiui, pensija nesikeičia visai arba pasikeičia pernelyg ženkliai. Siekiant išvengti tokių situacijų, būtina nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad netekto darbingumo pensijos dydis tiesiogiai priklausytų nuo asmeniui nustatytų netekto darbingumo procentų ir pensijų dydžiai išsidėstytų kiek galima tolygiau pagal netekto darbingumo procentus. 8. Galiojantys teisės aktai numato galimybę asmeniui kreiptis dėl senatvės pensijos skyrimo anksčiau nei sukanka senatvės pensijos amžius (pensija atitinkamai mažinama) arba atidėti kreipimąsi skirti senatvės pensiją jau sukakus senatvės pensijos amžių (pensija atitinkamai didinama). Išankstinį senatvės pensijos (toliau – išankstinė senatvės pensija) skyrimą ir mokėjimą reguliuoja Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų išankstinio mokėjimo įstatymas.
Išankstinė senatvės pensija gali būti skiriama asmeniui, jeigu jam yra likę ne daugiau kaip 5 metai iki nustatyto senatvės pensijos amžiaus, jis turi įgijęs ne mažesnį kaip 30 metų stažą, negauna pensijų ar pensinio pobūdžio išmokų, nedarbo išmokų ir kt., taip pat nėra draudžiamas valstybiniu socialiniu draudimu, nėra ūkininkas ar jo partneris (t. y., asmuo nedirba ir neturi draudžiamųjų pajamų). Ši pensija apskaičiuojama taip kaip senatvės pensija ir mažinama po 0,4 procento už kiekvieną pilną mėnesį, asmeniui likusį iki senatvės pensijos amžiaus. Išankstinės senatvės pensijos mokėjimas sustabdomas, kai asmuo tampa draudžiamas socialiniu draudimu, taip pat gauna užsienio valstybėje pajamų, susijusių su darbo santykiais (t. y. kai asmuo dirba), o šios pensijos mokėjimas nutraukiamas, jeigu jos gavėjui paskiriama kitos rūšies pensija ar išmoka, jis išvyksta nuolat gyventi į užsienį ar sukanka senatvės pensijos amžių. Sukakus senatvės pensijos amžių, asmeniui, kuris gavo išankstinę pensiją, senatvės pensijos dydis apskaičiuojamas Pensijų įstatymo nustatyta tvarka ir mažinamas po 0,4 procento už kiekvieną pilną mėnesį, kuriais asmuo gavo išankstinę senatvės pensiją. Asmeniui atidėjus kreipimąsi skirti senatvės pensiją (t. y. kai asmuo turi teisę gauti senatvės pensiją, turi būtinąjį stažą, tačiau pensijos neima ir kreipiasi dėl jos vėliau), senatvės pensija didinama Pensijų įstatyme nustatyta tvarka. Tokiu atveju pensija apskaičiuojama pagal duomenis kreipimosi metu ir didinama 8 procentais (tokio dydžio procentas šiuo metu patvirtintas Valstybinio socialinio draudimo fondo tarybos sprendimu) apskaičiuoto dydžio už kiekvienus pilnus metus, praėjusius nuo dienos, kai asmuo įgijo teisę gauti senatvės pensiją turėdamas būtinąjį stažą.
Atidėjus pensijos mokėjimą ne pilniems metams, už paskutinių nepilnų atidėjimo metų mėnesius pensija išmokama, bet nedidinama. Atidėjus kreipimąsi dėl pensijos daugiau negu 5 metams, pensija didinama tik už 5 atidėjimo metus. 9. Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, asmeniui, turinčiam teisę gauti pensiją, pensija skiriama ir mokama nuo teisės gauti pensiją atsiradimo dienos, tačiau jeigu asmuo kreipiasi pavėluotai, pensija dar gali būti išmokama už praėjusį laikotarpį, bet ne daugiau kaip už 12 mėnesių. II. Lydinčiuosiuose teisės aktų projektuose teikiamos nuorodos į Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymą, taip pat vartojamos sąvokos
„pagrindinė ir papildoma pensijos dalys“, „valstybinė socialinio draudimo
pensija“. Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų išankstinio mokėjimo įstatyme nustatyta išankstinių senatvės pensijų skyrimo ir mokėjimo tvarka. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatyme apibrėžti socialinės apsaugos išmokų rodikliai, tarp jų – valstybinė socialinio draudimo bazinė pensija, valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos bazinis dydis, taip pat nustatyta, kad minėtuosius rodiklius tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama I. Įstatymo projektu siūloma:
redakcija dėstomame įstatyme formuluojama eilė naujų sąvokų, pavyzdžiui, pensijos apskaitos vienetai, socialinio draudimo pensijos naujinimas. 2.
2Pakeisti teisinį reguliavimą,
nustatantį teisę gauti pensiją, suderinant jo nuostatas su asmenų, norinčių gyventi Lietuvoje, naujais dokumentais, įrodančiais jų teisę čia gyventi (leidimas gyventi ir dirbti, leidimas gyventi, siekiant dirbti aukštos kvalifikacijos reikalaujantį darbą, leidimas laikinai ar nuolat gyventi, vizos, suteikiančios teisę ne tik gyventi, bet ir dirbti Lietuvoje ir pan.). Šiuo metu galiojantis Pensijų įstatymo 1 straipsnio teisinis reguliavimas, kad teisę gauti pensiją turi tik nuolatiniai Lietuvos gyventojai neatitinka acquis communautaire, kuriame esminio Europos Bendrijos principo – laisvo asmenų judėjimo – galimu pažeidimu gali būti laikomas teisių susiejimas išskirtinai su pastovia gyvenamąja vieta. Todėl Įstatymo projekto 3 straipsnyje siūloma numatyti, kad teisę gauti pensiją pagal Pensijų įstatymą turi Lietuvos Respublikos gyventojai, kaip jie apibrėžiami Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatyme (Lietuvos Respublikos piliečiai, užsienio piliečiai, asmenys be pilietybės), taip pat gyvenantys Europos Sąjungos (toliau – ES) ir Europos ekonominės erdvės (toliau – EEE) valstybėse narėse asmenys, kuriose jiems taikomos ES socialinės apsaugos koordinavimo reglamentų ar tarptautinių sutarčių nuostatos bei gyvenantys trečiosiose šalyse asmenys. 3. Nustatyti naują pensijos sandarą ir naujus pensijų finansavimo šaltinius. Siūloma nustatyti, kad pensija susideda iš bendrosios ir individualiosios pensijų dalių. Įstatymo projekte siūloma pagrindinę perskirstomają pensijos dalį vadinti bendrąją dalimi, o likusią pensijos dalį, kuri tiesiogiai atspindėtų asmens mokėtų įmokų indėlį į socialinio draudimo sistemą, vadinti individualiąja pensijos dalimi.
Bendrąją pensijos dalį, savo esme vykdančia apsaugos nuo skurdo funkciją, siūloma finansuoti iš valstybės biudžeto (tai nustatys keičiamas Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymas, kuriame siūloma nustatyti, kad bendrosios dalies finansavimo iš valstybės biudžeto galimybės priklausys nuo valstybės biudžeto pajamų ir jų augimo dydžių ir pajamų šaltinių, dėl to bus vykdomas finansavimo galimybių monitoringas – vertinama įtaka valdžios sektoriaus finansų tvarumui, kuris užtikrinamas laikantis nacionaliniais ir Europos Sąjungos teisės aktais reglamentuotų fiskalinės drausmės taisyklių. Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšomis siūloma finansuoti griežtai su asmens mokėtomis įmokomis susietą individualiąją pensijos dalį. 4. Siūloma nustatyti naują pensijų skaičiavimo būdą ir įtvirtinti, kad pensija susideda iš dviejų dalių – bendrosios pensijos dalies ir individualiosios pensijos dalies. Vilniaus universiteto atstovai, dalyvavę projekte „Lietuvos socialinio modelio, apimančio užimtumo didinimą, darbo santykių reglamentavimo tobulinimą ir socialinio draudimo tvarumą, sukūrimas“ nagrinėjo, kokia turėtų būti bendroji pensijos dalis. Mokslininkai pasiūlė įteisinti bendrąją pensijos dalį, kuri priklausytų nuo bazinės pensijos ir asmens įgyto socialinio draudimo stažo. Tai artimesnis kitose valstybėse egzistuojančiai nacionalinei pensijai variantas, tik vietoj rezidavimo šalyje laikotarpio remiamasi pensijų draudimo įmokų mokėjimo laikotarpiu, kuris, viena vertus, daugiau ar mažiau koreliuoja su rezidavimo laikotarpiu, antra vertus, gali būti laikomas teisingesniu įgytų teisių matu, nei paprastas gyvenimo šalyje laikotarpis.
Bendrosios pensijos dalies proporcingumo bazinei pensijai principas leidžia lengvai į šią bendrąją dalį integruoti ir dabartinį priedą už stažą bei pašalinti nesisteminį daugiklį 1,1 dabartinės pagrindinės pensijos dalies skaičiavime, kai pagrindinė pensijos dalis yra skaičiuojama kaip 110 procentų bazinės pensijos. Individualiajai pensijos daliai įvertinti Įstatymo projekte siūloma įvesti pensijos apskaitos vienetų sistemą. Mokėdamas pensijų draudimo įmoką (ar ją mokant darbdaviui) kiekvienas apdraustasis, kad ir koks būtų jo užimtumo pobūdis (samdomas, savarankiškai dirbantis ir t. t.), per metus įgytų tam tikrą apskaitos vienetų skaičių. Jei per metus sumokėta tokio dydžio įmoka, kokią nustatytu tarifu turi sumokėti pagal darbo sutartį dirbantis asmuo nuo vidutinio tų metų darbo užmokesčio, būtų įgyjamas
proporcingai didesnis ar mažesnis apskaitos vienetų skaičius. Ši tvarka leistų aiškiau atsižvelgti ir į dalyvavimą pensijų kaupime: nukreipus dalį lėšų į kaupimą, būtų įgyjama atitinkamai mažiau apskaitos vienetų (nebereikėtų „dirbtinių“ koeficiento mažinimo formulių, galiojančių šiuo metu). Sukauptas pensijos apskaitos vienetų skaičius būtų žinomas per visą darbo karjerą. Einamoji viešai skelbiama vieno pensijos apskaitos vieneto vertė leistų sužinoti visų sukauptų pensijos apskaitos vienetų piniginę išraišką. Apskaitos vienetų sistema panaikintų dabartinę pensijų formulės ydą, kai įmokų mokėjimas tam tikrais atvejais dabar gali ne didinti, o mažinti pensiją. Papildomų apskaitos vienetų įgijimas pensiją visada tik didina.
Įstatymo projekte numatyta, kad kiekvienais metais pensija būtų automatiškai naujinama, įskaičius iki tų metų pradžios naujai įgytus apskaitos vienetus. Senatvės pensiją siūloma skaičiuoti pagal formulę „Pensija = β ∙ B + V ∙ p“, kurioje β – asmens turimas stažas, padalytas iš išėjimo į pensiją metais galiojančio būtinojo stažo, B – bazinė pensija, V – asmens sukauptas apskaitos vienetų skaičius, p – apskaitos vieneto vertė eurais. Po 2026 m. asmens sukauptą apskaitos vienetų skaičių (V) siūloma dar dauginti iš daugiklio α, susieto su vidutine tikėtina 65 metų amžiaus asmens gyvenimo trukme. Atitinkamai pailgėjus vidutinei tikėtinai gyvenimo trukmei, tačiau dar nepadidėjus senatvės pensijos amžiui (senatvės pensijos amžių siūloma didinti šešiais mėnesiais, tačiau tik praėjus dvejiems metams po vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės padidėjimo šešiais mėnesiais), senatvės pensijos dydis į vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės ilgėjimą reaguos taikant daugiklį α. Tokiu būdu siekiama išlyginti skirtingu metu senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims (turintiems vienodą sukauptą apskaitos vienetų skaičių) per likusį gyvenimą išmokėtinos senatvės pensijos sumą. 5. Siūlomi nauji būtinojo stažo reikalavimai senatvės pensijai skirti ir atitinkamai pagal tai koreguojami būtinojo stažo reikalavimai netekto darbingumo pensijai skirti. Atsižvelgiant į nuo 2012 m. didinamą pensinį amžių, siūloma nuo 2017 m. po pusę metų per metus pradėti didinti ir būtinojo stažo senatvės pensijai skirti reikalavimą, kol 2026 m. jis pasieks 35 metus. Šiuo metu vidutinis stažas, už kurį skiriama senatvės pensija, jau sudaro 37 metus, todėl ilginant pensinį amžių, kai žmonės turi ilgiau likti darbo rinkoje, pamažu didinamas ir būtinojo stažo senatvės pensijai reikalavimas.
Netekto darbingumo pensijos skyrimo atveju būtinojo stažo reikalavimai suderinami su būtinojo stažo reikalavimais senatvės pensijai skirti, kad netekto darbingumo pensijai nustatytas būtinojo stažo reikalavimas neviršytų 35 metų. 6. Siūloma nustatyti aiškias pensijų indeksavimo taisykles: pensijas indeksuoti pagal darbo užmokesčio fondo pokyčius, įvertinant šio rodiklio pokyčius per trejus praeities metus, einamuosius metus ir trejus prognozinius metus Siūloma indeksavimo koeficientą apskaičiuoti kiekvienų metų rugsėjo 1 d. ir jį taikyti nuo kitų metų sausio 1 d, taip siekiant išvengti indeksavimo einamaisiais metais keliamos papildomos rizikos fiskalinei drausmei. Indeksavimo susiejimas su darbo užmokesčio fondu leidžia atsižvelgti į įmokų mokėtojų, t. y. apdraustųjų skaičiaus pasikeitimus. Siūloma tolygi indeksavimo schema, kuomet ekonominio augimo metais taikomas indeksas neleistų pensijų didinti pernelyg dosniai tam, kad, atėjus sunkmečiui, pensijos būtų ne mažinamos, o tiesiog sustabdomas jų indeksavimas. 7. Siūloma nuo 2026 m. susieti nustatytą pensinį amžių su didėjančia vidutine gyvenimo trukme. Europos Tarybos rekomendacijose Lietuvai nuolat siūloma įgyvendinti šį pakeitimą ir susieti pensinį amžių su nuolat ilgėjančia žmonių gyvenimo trukme. Todėl Įstatymo projekte siūloma numatyti, kad vidutinei tikėtinai asmenų, sukakusių 65 metus, gyvenimo trukmei padidėjus šešiais pilnais mėnesiais ar daugiau, lyginant su buvusia tokių asmenų vidutine gyvenimo trukme 2026 metais, senatvės pensijos amžius taip pat didinamas šešiais mėnesiais, tačiau praėjus dvejiems metams po vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės padidėjimo. 8. Siūloma nauja netekto darbingumo pensijų apskaičiavimo tvarka.
Netekto darbingumo pensijas taip pat siūloma skaičiuoti kaip bendrosios ir individualiosios pensijos dalių sumą. Apskaičiuojant bendrąją netekto darbingumo pensijos dalį, skirtingai nei senatvės pensijų atveju, β daugiklį, atspindintį asmens įgyto stažo ir būtinojo stažo pensijai skirti santykį, apriboti 1. Tiesiogiai taikyti asmens turimo ir tam asmeniui pagal jo amžių būtinojo stažo santykį kaip daugiklį bendrajai pensijos daliai apskaičiuoti būtų neracionalu. Pavyzdžiui, jei būtinasis stažas asmeniui yra 5 metai, o asmuo jau įgijęs 10 metų, mokėti dvigubo dydžio bendrąją pensijos dalį neracionalu (tai nedaroma ir dabartiniame įstatyme). Todėl siūlomas daugiklis yra ne didesnis už vienetą: jei asmuo yra įgijęs būtinąjį stažą netekto darbingumo pensijai gauti, bendroji dalis lygi visai bazinei pensijai; jei ne – mokama proporcingai mažesnė bazinės pensijos dalis. Tik tuomet, jei asmens įgytas stažas netekto darbingumo nustatymo metu būtų didesnis už nustatytąjį būtinąjį stažą senatvės pensijai (35 metai), siekiant nediskriminuoti netekto darbingumo pensijos gavėjų senatvės pensijų gavėjų atžvilgiu, bendroji netekto darbingumo pensijos dalis būtų apskaičiuojama pagal bazinės pensijos sandauga su asmens turimo ir būtinojo senatvės pensijai stažo santykiu. Individualiąją netekto darbingumo pensijos dalį siūloma apskaičiuoti kaip asmens įgytų apskaitos vienetų skaičiaus, netekto darbingumo apskaitos vienetų skaičiaus ir laikinųjų apskaitos vienetų skaičiaus sumą, padaugintą iš nustatytos apskaitos vieneto vertės. Netekto darbingumo apskaitos vienetams apskaičiuoti naudojamas pakaitinis apskaitos vienetų vidurkis, nustatomas pagal iki netekto darbingumo pripažinimo asmens įgytus pensijos apskaitos vienetus, priklausomai nuo amžiaus, kada netekta darbingumo.
Pakaitinis apskaitos vienetų vidurkis netekto darbingumo pensijai skirti reikalingas, siekiant nustatyti apskaitos vienetų vidurkį, kuris bus taikomas trūkstamam iki senatvės pensijos amžiui, t. y. kiek apskaitos vienetų bus suteikiama asmeniui nuo darbingumo lygio nustatymo iki senatvės pensijos amžiaus. Kadangi darbingumo lygis gali būti nustatomas ir labai jauniems asmenims, siūloma numatyti atitinkamą metų skaičių, pagal kuriuos skaičiuojamas pakaitinis apskaitos vienetų vidurkis asmenims iki 22 metų, sukakusiems 22–25 metus, ir tiems, kam darbingumo lygis nustatytas jau po 26 metų sukakties. Kuo amžius didesnis, tuo didesnis metų skaičius imamas apskaičiuojant pakaitinį apskaitos vienetų vidurkį, pavyzdžiui, asmenims iki 22 metų tapusiems nedarbingais ar iš dalies darbingais imami vienerių kalendorinių metų, kai asmuo dirbo, įgyti apskaitos vienetai, asmenims, sukakusiems 22–25 metus – dveji metai, vyresniems nei 26 metai – 3 ir daugiau metų. Toks išskirstymas pagrįstas tuo, kad jauni žmonės, kuriems nustatomas darbingumo lygis, dar gali būti nespėję įgyti daug apskaitos vienetų, pradėdami dirbti galėjo gauti nedidelį atlyginimą ir pan. Todėl siekiant nenuskurdinti tų netekto darbingumo pensijų gavėjų, kuriems šios pensijos būtų paskirtos būnant jaunais, pakaitinį apskaitos vienetų vidurkį siūloma skaičiuoti atitinkamais atvejais atrenkant didžiausius metų, dviejų ar trijų vidurkius. Taip pat siūloma, kad asmenims, kuriems darbingumo lygis būtų nustatomas nesukakus 25 metų, pakaitinis apskaitos vienetų vidurkis negali būti mažesnis, nei 0,5. Šia priemone taip pat siekiama apsaugoti nuo skurdo jaunus žmones, anksti netekusius darbingumo ir nebegalinčius dalyvauti darbo rinkoje ar joje dalyvauti tik dalį laiko.
Įstatymo projekte siūlomi laikinieji apskaitos vienetai reikalingi tam, kad netekto darbingumo pensija nebūtų mažinama dėl asmens dalyvavimo kaupime. Šių vienetų dydį sudaro skirtumas tarp apskaitos vienetų skaičiaus, kuris būtų įgytas, jei asmuo nedalyvautų pensijų kaupime, ir faktiškai įgyto apskaitos vienetų skaičiaus. Šie vienetai yra laikinieji todėl, kad asmeniui sulaukus senatvės pensijos amžiaus, jie nebebus įtraukiami į pensijos apskaičiavimą, o pensijų kaupime dalyvavęs asmuo pradės gauti išmoką iš pensijų fonde sukauptų lėšų. Siekiant netekto darbingumo pensijų dydį labiau susieti su asmens prarasto darbingumo lygio procentais, kurie nustatomi penkių procentų intervalu, Įstatymo projekte siūloma bendrąją ir individualiąją pensijos dalis dauginti iš netekto darbingumo lygio daugiklio. Šis daugiklis apskaičiuotas pagal mokamų netekto darbingumo pensijų vidutinius dydžius bei darbingumo lygio procentų skalę, siekiant nenutolti nuo dabartinių dydžių, bet kartu išvengti dabar esančio ženklaus pensijų dydžių slenksčio: pavyzdžiui, asmeniui vietoj 60 procentų netekto darbingumo nustatomas 55 procentų netekto darbingumo lygis. Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, asmens pensija mažėja per pusę, nors darbingumo lygis pakito tik penkiais procentais. Taigi siekiant išvengti tokio ženklaus pensijų dydžių slenksčio, nustatomas netekto darbingumo lygio daugiklis (pateikiamas Įstatymo projekto priede). 9. Išankstinių senatvės pensijų skyrimą ir mokėjimą siūloma reglamentuoti Socialinio draudimo pensijų įstatyme. Iš esmės išankstinių senatvės pensijų skyrimo ir mokėjimo sąlygos nekeičiamos, tačiau siūloma nustatyti, kad teisę gauti išankstinę senatvės pensiją asmuo gali įgyti, jeigu jam yra likę ne daugiau kaip 3 metai iki nustatyto senatvės pensijos amžiaus.
Šiuo siūlymu įgyvendinamos Europos Tarybos rekomendacijos Lietuvai (griežtinti išankstinio pasitraukimo į pensiją sąlygas). 10. Siūloma nustatyti, kad asmeniui, kuris pavėluotai kreipėsi dėl pensijos skyrimo, pensija gali būti išmokama ne daugiau kaip už 6 mėnesius nuo teisės atsiradimo (kreipimosi dienos). Įvertinus šiuo metu galiojančios nuostatos (galimybę išmokėti už 12 mėnesių) taikymo praktiką, pastebima, kad šis laikotarpis yra pernelyg ilgas (kyla praktinių taikymo problemų), be to, įstatymu yra numatyta galimybė kreiptis dėl atidėto senatvės pensijos skyrimo už pilnus metus, kai pensija yra didinama. 11. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo oficialiąją doktriną ir siekiant išsaugoti asmenų teisėtus lūkesčius pertvarkant pensijų sistemą, Įstatymo projekte yra numatomos atitinkamos pereinamojo laikotarpio nuostatos. Asmenų, jau įgijusių teisę į atitinkamą pensiją, atžvilgiu užtikrinama paskirtos pensijos nemažinimo taisyklė, jeigu pagal naujas įstatymo nuostatas atitinkamai perskaičiuota pensija yra mažesnė nei mokėtoji iki reformos – asmeniui toliau tęsiamas didesnės pensijos mokėjimas, taip pat įtvirtinami ir kiti principai, išsaugantys teisėtus lūkesčius, pavyzdžiui, pensijų dydžio tikslinimas asmeniui pateikus duomenis apie pajamas ar stažą, turėtus iki pensijos paskyrimo, įtvirtinamos nuostatos dėl iki Įstatymo projekto įsigaliojimo paskirtų pensijų mokėjimo, kai pagal Įstatymo projekto nuostatas turi keistis būtinojo stažo reikalavimai ir kt. Be to, į bendrąją pensijos dalį integravus dabartinį priedą už stažo metus, didėja bendrosios pensijos dalies dydis ir tai palies didžiąją dalį (apie 500 tūkst.) senatvės pensijos gavėjų.
Įstatymo projekte taip pat išsaugomi ir asmenų, šiuo metu jau dalyvaujančių pensijų socialinio draudimo sistemoje, teisėti lūkesčiai – atsižvelgiant į iki pensijų reformos sukauptą draudimo stažą bei mokėtas socialinio draudimo įmokas, nustatomos asmens iki reformos įgytų apskaitos vienetų apskaičiavimo taisyklės, kurios tik pakeičia pensinių teisių apskaičiavimo būdą, bet ne pačias jau įgytas teises, kadangi bus taikomos identiškos stažo apskaičiavimo taisyklės (pagal įmokas nuo minimalios mėnesio algos) bei asmens įgyti draudžiamųjų pajamų koeficientai bus techniškai perskaičiuoti į apskaitos vienetus, priskaičiuotų įmokų sumą lyginant su įmokomis nuo vidutinio šalies darbo užmokesčio. II. Lydinčiuosiuose teisės aktų projektuose siūloma patikslinti sąvokas, suderinant jas su Įstatymo projekte vartojamomis sąvokomis, taip pat patikslinti nuorodas į keičiamą įstatymo pavadinimą. Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų išankstinio mokėjimo įstatymą siūloma pripažinti netekusiu galios, nes išankstinių senatvės pensijų skyrimo ir mokėjimo tvarka nustatoma Įstatymo projekte. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatyme siūloma apibrėžti naują socialinės apsaugos išmokų rodiklį – apskaitos vieneto vertę (taikomas socialinio draudimo pensijų dydžiams). Šiuo įstatymo projektu taip pat siūloma nustatyti, kad socialinio draudimo bazinės pensijos bei apskaitos vieneto vertės rodiklių indeksavimo tvarka nustatoma Socialinio draudimo pensijų įstatyme. 5.
poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Vadovaujantis Teisėkūros pagrindų įstatymo 15 straipsnio 3 dalies nuostata ir Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 276 „Dėl Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodikos patvirtinimo“, 36 punktu, numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai pateikiami aiškinamajame rašte. Įstatymo projektu siūlomomis teisinio reguliavimo priemonėmis siekiama sukurti finansiškai tvaresnę, patikimesnę ir aiškesnę pensijų sistemą. Nustačius aiškų pensijų indeksavimą, grindžiamą ne politiniais sprendimais, o aiškiais kriterijais, leidžiančiais įvertinti ir ekonomines sąlygas, ir demografinius rodiklius (indeksuojama pagal 3 metų praeities ir 3 prognozinių metų darbo užmokesčio fondo pokyčių vidurkį), būtų formuojamas pensijų rezervas ekonomikos augimo metu, o ekonomikos nuosmukio metu pensijos nebūtų mažinamos. Atskyrus bendrosios ir individualiosios pensijų dalių finansavimą ir individualiąją pensijos dalį, kuri labiau susijusi su socialinio draudimo įmokomis, finansuojant iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto, o bendrąją pensijos dalį, kuri mažiau susijusi su žmogaus sumokėtų socialinio draudimo įmokų dydžiu, finansuojant iš valstybės biudžeto, būtų aiškiau atskleistas įmokų ir išmokų ryšys. Tai padės žmogui aiškiau suprasti, kokias pensines teises jis įgis, jei įmokos bus mokamos nuo viso priskaičiuojamo atlyginimo ir kokias teises įgis, jei įmokos bus mokamos tik nuo dalies atlyginimo, o kita dalis bus, pavyzdžiui, išmokama nelegaliai.
Asmens mokėtų įmokų ir išmokų santykį taip pat labiau atspindės Įstatymo projekto siūlymas nebetaikyti pensijos dydžio ribos. Atvirkščiai, susijusiame Valstybinio socialinio draudimo įstatyme siūloma nustatyti įmokų lubas (60 VDU per metus). Taigi, asmeniui mokant įmokas nuo sumos, neviršijančios siūlomų įmokų lubų, o išmokai netaikant dydžio apribojimo, asmuo galės įgyti tiek apskaitos vienetų, kiek priklausys pagal sumokėtų įmokų dydį. Taip pat, pamažu dalį pensijų finansavimo įsipareigojimų perkeliant nuo darbo jėgos apmokestinimo prie visų gyventojų mokamų kitų mokesčių, darbo jėgos apmokestinimas galėtų mažėti. Neigiamų pasekmių priėmus Įstatymo projektą nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymų projektų priėmimas įtakos kriminogeninei situacijai neturės. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo
vertinimas. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Verslui ir jo plėtrai įstatymas įtakos turės ta apimtimi, kad dėl bazinės pensijos mokėjimo perdavimo valstybės biudžetui būtų mažinamas socialinio pensijų draudimo tarifo dydis, kas savo ruožtu mažintų darbo jėgos apmokestinimą. Tikėtina, kad tai galėtų prisidėti ir prie spartesnio naujų darbo vietų kūrimo, ir prie darbo užmokesčio augimo. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Įstatymui projektui įgyvendinti reikalingi lydimieji įstatymų projektai teikiami kartu. 9.
laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekte vartojamos sąvokos įvertintos Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos socialinės apsaugos reglamentams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų – kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus Įstatymo projektą:
šiuos teisės aktus:
pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų patvirtinimo“;
Kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
kaupimo sutarčių registro steigimo, jo nuostatų patvirtinimo ir veiklos pradžios nustatymo“;
apsaugos ir darbo ministro 2007 m. birželio 26 d. įsakymą Nr. A1-174 „Dėl kaupiamųjų pensijų įmokų apskaičiavimo ir pervedimo į pensijų fondus tvarkos aprašo patvirtinimo“;
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. kovo 23 d. nutarimą Nr. 339 „Dėl Valstybinio savanoriškojo socialinio pensijų draudimo taisyklių patvirtinimo“.
Šio aiškinamojo rašto punkto 1 papunktyje nurodytuosius teisės aktų projektus Socialinės apsaugos ir darbo ministerija turės parengti ir pateikti juos tvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybei iki 2016 m. gruodžio 31 d. Socialinės apsaugos ir darbo ministras iki 2016 m. gruodžio 31 d. turės pakeisti šio aiškinamojo rašto punkto 2 papunktyje nurodytą socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymą. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Lėšų poreikis:
Į bendrąją pensijos dalį integravus dabartinį priedą už stažo metus, didėja bendrosios pensijos dalies dydis. Preliminariais skaičiavimais, papildomų lėšų poreikis būtų apie
Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto. Skiriant naujas netekto darbingumo pensijas, taip pat skiriant šios rūšies pensijas pasikeitus netekto darbingumo lygiui po Įstatymo projekto įsigaliojimo, iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto papildomai prireiks apie 9 mln. eurų (naujai skiriamos pensijos būtų diferencijuotos kas 5 darbingumo lygio procentus ir ties kai kuriais netekto darbingumo procentais jos nereikšmingai didėtų). Bendrajai pensijos daliai finansuoti iš valstybės biudžeto iš viso reikėtų apie 1,3 mlrd. eurų. Priklausomai nuo pasirinktos bendrosios pensijos dalies finansavimo schemos, metinis lėšų poreikis gali keistis. Šiuo metu pagrindinei pensijos daliai finansuoti per metus reikia apie 1,3 mlrd. eurų. Jei, pavyzdžiui, socialinio pensijų draudimo tarifas pamažu po 1 proc. punktą būtų mažinamas 12 metų, išlaidos bendrajai daliai finansuoti galėtų sudaryti apie 85 mln. eurų (pirmaisiais metais).
Siūlomos pensijų sistemos tvarumą užtikrinančios priemonės – būtinojo stažo senatvės pensijai reikalavimo didinimas, pensinio amžiaus susiejimas su vidutine gyvenimo trukme bei indeksavimo mechanizmo nustatymas leistų ateityje sumažinti Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto išlaidas pensijoms iki 4 proc. bendrojo vidaus produkto. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimo ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai, kurių reikia jiems įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc, yra „socialinio draudimo pensija“,
„apskaitos vienetas“, „apskaitos vieneto vertė“, „socialinio draudimo bazinė
pensija“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra
Vilnius
DĖL
STRAIPSNIO PAKEITIMO įstatymo PROJEKTO 2015-09-04 Nr. XIIP-3263 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
projektu teikiamo Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 pakeitimo įstatymo Nr. XIIP-3239 2 straipsnio 10 dalyje apibrėžtą sąvoką ,,pensijos apskaitos vieneto vertė“, siūlytina patikslinti įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1 punktą, t.y. prieš žodį ,,apskaitos“ įrašyti žodį ,,pensijos“. Atsižvelgus į šį patikslinimą – sukeisti vietomis 2 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų dėstymą. 2. Atsižvelgiant į tai, kad kartu su šiuo įstatymo projektu teikiamo Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 pakeitimo įstatymo Nr. XIIP-3239 8 straipsnyje reguliuojamas socialinio draudimo pensijų dydžio mato rodiklių indeksavimas, keičiamo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje reikėtų apibrėžti ne rodiklius, o atitinkamo mato rodiklius. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 68 42, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
Vilnius
DĖL
STRAIPSNIO PAKEITIMO įstatymo PROJEKTO 2016-06-29 Nr. XIIP-3263(2) Vilnius Įstatymo projektas atitinka Konstitucijos, įstatymų ir teisės technikos taisyklių reikalavimus. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 68 42, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
ir FINANSŲ komitetas
ATSKAITOS RODIKLIŲ IR BAZINIO BAUSMIŲ IR NUOBAUDŲ DYDŽIO NUSTATYMO ĮSTATYMO NR. X-1710 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO įstatymo PROJEKTO
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Biudžeto ir finansų komiteto nariai: Petras Narkevičius, Bronius Bradauskas,
Kęstutis Bartkevičius, Andrius Palionis, Irena Degutienė, Povilas Gylys, Rita Tamašunienė, Andrius Kubilius, Rytas Kupčinskas, Raimundas Markauskas, Antanas Nesteckis, Vitalija Vonžutaitė. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Janina Alasevičienė, Dalia Mudėnienė, Gediminas Morkūnas, Jolanta Dzikaitė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-09-041 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
į kartu su šiuo įstatymo projektu teikiamo Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 pakeitimo įstatymo Nr. XIIP-3239 2 straipsnio 10 dalyje apibrėžtą sąvoką ,,pensijos apskaitos vieneto vertė“, siūlytina patikslinti įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1 punktą, t.y. prieš žodį ,,apskaitos“ įrašyti žodį ,,pensijos“. Atsižvelgus į šį patikslinimą – sukeisti vietomis 2 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų dėstymą. Pritarti. 8
Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 pakeitimo įstatymo Nr.
I-549 pakeitimo įstatymo Nr. XIIP-3239 8 straipsnyje reguliuojamas socialinio draudimo pensijų dydžio mato rodiklių indeksavimas, keičiamo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje reikėtų apibrėžti ne rodiklius, o atitinkamo mato rodiklius. Pritarti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir pasiūlyti pagrindiniam Socialinių reikalų ir darbo komitetui tobulinti projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Petras Narkevičius, Irena Degutienė. Komiteto pirmininkas Petras Narkevičius
TEISĖTVARKOS komitetas
Julius Sabatauskas, Komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, Komiteto nariai: Vilija Aleknaitė Abramikienė, Juozas Bernatonis, Stasys Brundza, Vitalijus Gailius, Vytautas Gapšys, Valdas Skarbalius. Komiteto biuro vedėja Dalia Latvelienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė. Komiteto biuro padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Modesta Banytė. Kviestieji asmenys:
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai: viceministras Gintaras Klimavičius, skyriaus vedėja Vita Baliukevičienė, skyriaus vedėjas Vaidotas Kalinauskas, Prezidentės patarėjas Šarūnas Narbutas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-09-091 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
į kartu su šiuo įstatymo projektu teikiamo Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 pakeitimo įstatymo Nr. XIIP-3239 2 straipsnio 10 dalyje apibrėžtą sąvoką ,,pensijos apskaitos vieneto vertė“, siūlytina patikslinti įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1 punktą, t.y. prieš žodį ,,apskaitos“ įrašyti žodį ,,pensijos“. Atsižvelgus į šį patikslinimą – sukeisti vietomis 2 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų dėstymą. Pritarti 2.
departamentas
Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 pakeitimo įstatymo Nr. XIIP-3239 8 straipsnyje reguliuojamas socialinio draudimo pensijų dydžio mato rodiklių indeksavimas, keičiamo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje reikėtų apibrėžti ne rodiklius, o atitinkamo mato rodiklius. Pritarti
suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6.1. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: iš esmės pritarti įstatymo projektui Nr. XIIP-3263 ir siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė. 7. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu – už. 8. Komiteto paskirti pranešėjai:
Julius Sabatauskas, Stasys Šedbaras. Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas
REIKALŲ IR DARBO komitetas
O S
(Komiteto pirmininkė), R. J. Dagys, A. Dumbrava, D. Kuodytė, J. Kvetkovskij, R. Popovienė, A.Sysas, J.Varkala. Komiteto biuras: D. Aleksejūnienė (patarėja), A. Dolmantienė (patarėja), D. Jonėnienė (patarėja), I. Kuodienė (patarėja), R. Liekienė (padėjėja). Kviestieji asmenys: I. Šambaraitė (Seimo kanceliarijos Teisės departamento Privatinės teisės skyriaus patarėja), L. Ulevičė (Seimo Pirmininko pavaduotojo A.Syso patarėja), G. Klimavičius (socialinės apsaugos ir darbo viceministras), A. Aranauskienė (Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo ir pensijų departamento direktorė), I. Buškutė (Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo ir kaupimo pensijų skyriaus ved. pavaduotoja), A.Kanclerienė (Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo ir kaupimo pensijų skyriaus ved. pavaduotoja), I. Barauskaitė (Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Valstybinių pensijų skyriaus ved. pavaduotoja), R. Babianskaitė (Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo ir kaupimo pensijų skyriaus vyr. patarėja), V. Latvienė (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktoriaus pavaduotoja). 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-09-041 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas: 1.
Atsižvelgiant į kartu su šiuo įstatymo projektu teikiamo Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 pakeitimo įstatymo Nr. XIIP-3239 2 straipsnio 10 dalyje apibrėžtą sąvoką ,,pensijos apskaitos vieneto vertė“, siūlytina patikslinti įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1 punktą, t.y. prieš žodį ,,apskaitos“ įrašyti žodį ,,pensijos“. Atsižvelgus į šį patikslinimą – sukeisti vietomis 2 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų dėstymą. Pritarti. Žr. komiteto pasiūlymus. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
projektu teikiamo Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 pakeitimo įstatymo Nr. XIIP-3239 8 straipsnyje reguliuojamas socialinio draudimo pensijų dydžio mato rodiklių indeksavimas, keičiamo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje reikėtų apibrėžti ne rodiklius, o atitinkamo mato rodiklius. Pritarti. Žr. komiteto pasiūlymus. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Biudžeto ir finansų komitetas, 2015-11-03 Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir pasiūlyti pagrindiniam Socialinių reikalų ir darbo komitetui tobulinti projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus. Pritarti. 2.
ir teisėtvarkos komitetas, 2015-11-19 Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: iš esmės pritarti įstatymo projektui Nr. XIIP-3263 ir siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė. Pritarti. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Socialinių reikalų ir darbo komitetas, 2016-06-271 Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projektas yra derinamas su Komiteto patobulintais ir svarstomais pagrindiniais socialinio modelio projektais, ypač į tai, kad nauja redakcija dėstomas Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas turėtų įsigalioti ne nuo 2017 m. sausio
straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas Pakeisti 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„2 straipsnis. Socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodikliai
asmenų, atitinkančių įstatymų nustatytus reikalavimus, socialinei apsaugai ir mokamos iš valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto. 2.
2Socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodikliai yra šie:
1) apskaitos vieneto vertė – rodiklis, taikomas socialinio draudimo pensijų dydžiams apibrėžti ir apskaičiuoti;
2) 1) bazinė socialinė išmoka – rodiklis socialinės apsaugos išmokoms ir kitiems teisės aktų nustatytiems dydžiams apibrėžti ir apskaičiuoti;
3) socialinio draudimo bazinė pensija – rodiklis socialinio draudimo pensijų dydžiams ir kitiems įstatymų nustatytiems dydžiams, kurie siejami su socialinio draudimo bazine pensija, apibrėžti ir apskaičiuoti;
4) socialinio draudimo našlių pensijos bazinis dydis – rodiklis socialinio draudimo našlių pensijų dydžiams ir kitiems įstatymų nustatytiems dydžiams, kurie siejami su socialinio draudimo našlių pensijos baziniu dydžiu, apibrėžti ir apskaičiuoti;
5) 2) šalpos pensijų bazė – rodiklis šalpos išmokų dydžiams, kurie siejami su šalpos pensijų baze, apibrėžti ir apskaičiuoti;
6) 3) tikslinių kompensacijų bazė – rodiklis slaugos ir priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinių kompensacijų dydžiams apibrėžti ir apskaičiuoti;
7) 4) valstybės remiamos pajamos – rodiklis, taikomas nustatant pajamas ir turto lygį, suteikiančius teisę asmenims gauti teisės aktų reglamentuotą socialinę paramą, taip pat apibrėžiant ir apskaičiuojant teisės aktų nustatytus dydžius;
5) valstybinė socialinio draudimo bazinė pensija – rodiklis valstybinių socialinio draudimo pensijų dydžiams ir kitiems įstatymų nustatytiems dydžiams, kurie siejami su valstybine socialinio draudimo bazine pensija, apibrėžti ir apskaičiuoti;
6) valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos bazinis dydis – rodiklis valstybinių socialinio draudimo našlių pensijų dydžiams ir kitiems įstatymų nustatytiems dydžiams, kurie siejami su valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos baziniu dydžiu, apibrėžti ir apskaičiuoti;
8) 7) valstybinių pensijų bazė – rodiklis Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų dydžiams, kurie siejami su valstybinių pensijų baze, apibrėžti ir apskaičiuoti. 3.
bazės dydis negali būti didesnis už galiojančios valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydį. 4. Bazinės socialinės išmokos dydį, šalpos pensijų bazės dydį, tikslinių kompensacijų bazės dydį, valstybės remiamų pajamų dydį, valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydį, valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos bazinį dydį ir valstybinių pensijų bazės dydį tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Apskaitos vieneto vertės, socialinio draudimo bazinės pensijos ir socialinio draudimo našlių pensijos bazinio dydžio indeksavimo tvarką nustato Socialinio draudimo pensijų įstatymas.“ Pritarti. 2. Socialinių reikalų ir darbo komitetas, 2016-06-272 Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadą ir į tai, kad įstatymo projektas yra derinamas su Komiteto patobulintais ir svarstomais pagrindiniais socialinio modelio projektais, ypač į tai, kad nauja redakcija dėstomas Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas turėtų įsigalioti ne nuo 2017 m. sausio 1 d., o nuo 2018 m. sausio 1 d., siūlome įstatymo projektą papildyti nauju 2 straipsniu: „2 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas Pakeisti 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„2 straipsnis. Socialinės apsaugos išmokų
atskaitos rodikliai
asmenų, atitinkančių įstatymų nustatytus reikalavimus, socialinei apsaugai ir mokamos iš valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto. 2.
2Socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodikliai yra šie:
išmokoms ir kitiems teisės aktų nustatytiems dydžiams apibrėžti ir apskaičiuoti;
2) pensijos apskaitos vieneto vertė – socialinio draudimo pensijos dydžio mato rodiklis, taikomas socialinio draudimo pensijų dydžiams apibrėžti ir apskaičiuoti;
3) socialinio draudimo bazinė pensija – socialinio draudimo pensijos dydžio mato rodiklis socialinio draudimo pensijų dydžiams ir kitiems įstatymų nustatytiems dydžiams, kurie siejami su socialinio draudimo bazine pensija, apibrėžti ir apskaičiuoti;
4) socialinio draudimo našlių pensijos bazinis dydis – rodiklis socialinio draudimo našlių pensijų dydžiams ir kitiems įstatymų nustatytiems dydžiams, kurie siejami su socialinio draudimo našlių pensijos baziniu dydžiu, apibrėžti ir apskaičiuoti;
5) šalpos pensijų bazė
6) tikslinių kompensacijų bazė – rodiklis slaugos ir priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinių kompensacijų dydžiams apibrėžti ir apskaičiuoti;
7) valstybės remiamos pajamos – rodiklis, taikomas nustatant pajamas ir turto lygį, suteikiančius teisę asmenims gauti teisės aktų reglamentuotą socialinę paramą, taip pat apibrėžiant ir apskaičiuojant teisės aktų nustatytus dydžius;
8) valstybinių pensijų bazė – rodiklis Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų dydžiams, kurie siejami su valstybinių pensijų baze, apibrėžti ir apskaičiuoti. 3. Valstybinių pensijų bazės dydis negali būti didesnis už galiojančios socialinio draudimo bazinės pensijos dydį. 4. Bazinės socialinės išmokos dydį, šalpos pensijų bazės dydį, tikslinių kompensacijų bazės dydį, valstybės remiamų pajamų dydį ir valstybinių pensijų bazės dydį tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
Pensijos apskaitos vieneto vertės, socialinio draudimo bazinės pensijos ir socialinio draudimo našlių pensijos bazinio dydžio indeksavimo tvarką nustato Socialinio draudimo pensijų įstatymas.“ Pritarti. 3. Socialinių reikalų ir darbo komitetas, 2016-06-273 Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projektas yra derinamas su Komiteto patobulintais ir svarstomais pagrindiniais socialinio modelio projektais, ypač į tai, kad nauja redakcija dėstomas Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas turėtų įsigalioti ne nuo 2017 m. sausio 1 d., o nuo 2018 m. sausio 1 d., siūlome įstatymo projekto buvusį 2 straipsnį laikyti 3 straipsniu, jį pakeisti ir išdėstyti taip:
„2 3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir galiojimas
Šis įstatymas įsigalioja 2017 m. sausio 1 d. 1. Šio įstatymo 1 straipsnis įsigalioja 2017 m. sausio 1 d. ir galioja iki 2017 m. gruodžio 31 d. 2. Šio įstatymo 2 straipsnis įsigalioja 2018 m. sausio 1 d.“ Pritarti. 8. Balsavimo rezultatai: Pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Kristina Miškinienė. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas, įstatymo projekto lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė Kristina Miškinienė