Projekto lyginamasis variantas
pakeitimas Pakeisti 738 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „738 straipsnis. Išieškojimas iš socialinio draudimo pašalpų ir išmokų Iš laikinojo nedarbingumo atvejais mokamų socialinio draudimo pašalpų išmokų, nedarbo socialinio draudimo išmokų išieškoti galima tik pagal teismo sprendimą dėl išlaikymo išieškojimo ir pagal teismo sprendimą dėl žalos, padarytos suluošinimu ar kitaip sužalojus sveikatą, taip pat atėmus maitintojo gyvybę, atlyginimo.“
pakeitimas Pakeisti 739 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „739 straipsnis. Pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima Negalima išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip:
1) kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą ir kaip kitos kompensacijos, kurios mokamos, kai dirbama nukrypstant nuo normalių darbo sąlygų;
2) sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, perkeliamam, priimamam į darbą ir pasiųstam dirbti į kitas vietoves;
3) 1) valstybinio socialinio draudimo motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos vaiko priežiūros išmokos;
4) 2) išmokos vaikams, mokamos pagal Išmokų vaikams įstatymą;
5) 3) laidojimo pašalpa;
6) 4) išmokos, mokamos pagal Valstybinių šalpos išmokų Šalpos pensijų ir Tikslinių kompensacijų įstatymą įstatymus, ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčioms šeimoms ar asmenų nepasiturinčių gyventojų socialinei paramai;
7) išeitinės išmokos.“3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2016 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIO PROCESO KODEKSO 737, 738 IR 739 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2016 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 737 straipsnio pakeitimas Pakeisti 738 straipsnio 7 punktą ir jį išdėstyti taip:
„7) pensijų, išskyrus mokamas pagal Lietuvos Respublikos šalpos pensijų įstatymą (toliau – Šalpos pensijų įstatymas).“ 2 straipsnis. 738 straipsnio pakeitimas Pakeisti 738 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„738 straipsnis. Išieškojimas iš socialinio draudimo pašalpų ir išmokų Iš laikinojo nedarbingumo atvejais mokamų socialinio draudimo pašalpų išmokų, nedarbo socialinio draudimo išmokų išieškoti galima tik pagal teismo sprendimą dėl išlaikymo išieškojimo ir pagal teismo sprendimą dėl žalos, padarytos suluošinimu ar kitaip sužalojus sveikatą, taip pat atėmus maitintojo gyvybę, atlyginimo.“ 3 straipsnis. 739 straipsnio pakeitimas Pakeisti 739 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„739 straipsnis. Pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima Negalima išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip:
1) kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą ir kaip kitos kompensacijos, kurios mokamos, kai dirbama nukrypstant nuo normalių darbo sąlygų;
2) sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, perkeliamam, priimamam į darbą ir pasiųstam dirbti į kitas vietoves;
3) 1) valstybinio socialinio draudimo motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos vaiko priežiūros išmokos;
4) 2) išmokos vaikams, mokamos pagal Lietuvos Respublikos Išmokų išmokų vaikams įstatymą;
5) 3) laidojimo pašalpa;
6) 4) išmokos, mokamos pagal Valstybinių šalpos išmokų Šalpos pensijų įstatymą ir Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymą įstatymą, ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčioms šeimoms ar asmenų nepasiturinčių gyventojų socialinei paramai.“
7) išeitinės išmokos.“
Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2016 7 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Vilnius
DĖL
2015-09-04 Nr. XIIP-3242 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas bei pasiūlymus:
Civilinio proceso kodekso 739 straipsnio nuostatos tikslintinos. Atsižvelgiant į tai, kad pagal šio straipsnio 4 punktą negalima išieškoti iš išmokų, mokamų pagal Šalpos įstatymą, įstatymo projekte reikėtų teikti ir Civilinio proceso kodekso 737 straipsnio 7 punkto pakeitimą, numatantį išimtį iš jame nustatytos taisyklės. 2. Įstatymo projekto nuostatos tarpusavyje derintinos su Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-1904 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3237 1 straipsniu keičiamo šio įstatymo 13 straipsnio 2 dalimi ir 15 straipsnio 2 dalimi. 3. Įstatymo projekto nuostatos tarpusavyje derintinos su Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-I336 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3235 1 straipsniu keičiamo šio įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatomis (dėl išieškojimo iš pašalpos) ir 21 straipsnio 2 dalies nuostatomis. 4. Įstatymo projekto nuostatos tarpusavyje derintinos su Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymo projekto Nr. XIIP-3266 7 straipsnio 7 dalies nuostatomis.
Pažymėtina, kad nurodytų nuostatų nesuderinus tarpusavyje, teisinis reguliavimas būtų nenuoseklus, nes tuo atveju, kai Fondo valdybos teritorinio skyriaus direktoriaus, jo pavaduotojo, savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu neišieškota permoka būtų išieškoma teismo tvarka, teismo sprendimu išieškojimo vykdymas į Civilinio proceso kodekso 739 straipsnyje nurodytas sumas negalėtų būti nukreiptas, tuo tarpu išskaitymas Fondo valdybos teritorinio skyriaus direktoriaus, jo pavaduotojo, savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu galėtų būti nukreiptas. 5. Atsižvelgiant į teisės technikos taisyklių reikalavimus, kuriose numatyta, kad pirmą kartą teikiant nuorodą į tam tikrą įstatymą, turi būti nurodomas visas įstatymo pavadinimas, įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo Civilinio proceso kodekso 739 straipsnio 2 ir 4 punktuose, prieš nurodytų įstatymų pavadinimus, įrašytini žodžiai ,,Lietuvos Respublikos“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 68 42, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
Vilnius
DĖL
2016-06-29 Nr. XIIP-3242(2) Vilnius Įstatymo projektas atitinka Konstitucijos ir įstatymų reikalavimus, tačiau atsižvelgiant į teisės technikos taisykles, projekto 2 ir 3 straipsniu keičiamo įstatymo 738 ir 739 straipsnių pavadinimai rašytini paryškintomis raidėmis. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 68 42, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
FINANSŲ komitetas
DĖL
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Biudžeto ir finansų komiteto nariai: Petras Narkevičius, Bronius Bradauskas,
Kęstutis Bartkevičius, Andrius Palionis, Irena Degutienė, Povilas Gylys, Rita Tamašunienė, Andrius Kubilius, Rytas Kupčinskas, Raimundas Markauskas, Antanas Nesteckis, Vitalija Vonžutaitė. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Janina Alasevičienė, Dalia Mudėnienė, Gediminas Morkūnas, Jolanta Dzikaitė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-09-04 Nr. XIIP-3242 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas bei pasiūlymus:
straipsnio nuostatos tikslintinos. Atsižvelgiant į tai, kad pagal šio straipsnio 4 punktą negalima išieškoti iš išmokų, mokamų pagal Šalpos įstatymą, įstatymo projekte reikėtų teikti ir Civilinio proceso kodekso 737 straipsnio 7 punkto pakeitimą, numatantį išimtį iš jame nustatytos taisyklės. Pritarti2 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
nedarbo socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-1904 pakeitimo įstatymo projekto
straipsnio 2 dalimi. Svarstyti pagrindiniame komitete3 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-09-04 Nr.
valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-I336 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3235 1 straipsniu keičiamo šio įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatomis (dėl išieškojimo iš pašalpos) ir 21 straipsnio 2 dalies nuostatomis. Iš dalies pritarti Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-I336 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3235 1 straipsniu keičiamo įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje nustatoma galimybė išskaičiuoti tik tai, ką asmuo gavo neteisėtai dėl jo paties kaltės. Atsisakius šios nuostatos būtų sudarytos sąlygos piktnaudžiavimui, siekiant gauti išmokas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto neteisėtai (pateikus neteisingus duomenis, nepranešus apie aplinkybes, turinčias įtakos išmokos mokėjimui ir pan.) bei būtų labai sunku užtikrinti teisingą ir racionalų lėšų panaudojimą. Dėl tų pačių priežasčių Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai laiku nesumokėtas socialinio draudimo įmokas, delspinigius, palūkanas ir baudas išieško duodami nurodymą skolininko darbdaviui, bet kokios rūšies pensijos, stipendijos, pašalpos ar kitos išmokos mokėtojui išieškoti nesumokėtas socialinio draudimo įmokas, delspinigius, palūkanas ir baudas į Valstybinį socialinio draudimo fondą. Kartu tikslintinos Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-I336 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3235 1 straipsniu keičiamo šio įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos: „2) duodami nurodymą skolininko darbdaviui, pensijos, stipendijos, ar pašalpos ar kitos išmokos mokėtojui išieškoti nesumokėtas socialinio draudimo įmokas, delspinigius, palūkanas ir baudas į Fondą;“. 4 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-09-04 Nr. XIIP-3242 4.
tikslinių kompensacijų įstatymo projekto Nr. XIIP-3266 7 straipsnio 7 dalies nuostatomis. Pažymėtina, kad nurodytų nuostatų nesuderinus tarpusavyje, teisinis reguliavimas būtų nenuoseklus, nes tuo atveju, kai Fondo valdybos teritorinio skyriaus direktoriaus, jo pavaduotojo, savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu neišieškota permoka būtų išieškoma teismo tvarka, teismo sprendimu išieškojimo vykdymas į Civilinio proceso kodekso 739 straipsnyje nurodytas sumas negalėtų būti nukreiptas, tuo tarpu išskaitymas Fondo valdybos teritorinio skyriaus direktoriaus, jo pavaduotojo, savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu galėtų būti nukreiptas. Nepritarti Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 739 straipsnį Tikslinių kompensacijų įstatymo projektu kaip tik ir siūloma atsisakyti dabar galiojančių su CPK nesuderintų nuostatų, numatančių išskaitas pagal vykdomuosius raštus. Minėto įstatymo projekto 7 straipsnio 7 dalyje nustatoma galimybė išskaičiuoti tik tai, ką asmuo gavo neteisėtai dėl jo paties kaltės. Atsisakius šios nuostatos būtų sudarytos sąlygos piktnaudžiavimui, siekiant gauti išmokas iš valstybės biudžeto neteisėtai (būtų pateikiami neteisingi duomenys, nepranešama apie aplinkybes, turinčias įtakos išmokos mokėjimui ir pan.) bei būtų labai sunku užtikrinti teisingą ir racionalų valstybės biudžeto lėšų panaudojimą. 5 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
5Atsižvelgiant į teisės technikos taisyklių reikalavimus, kuriose numatyta,
kad pirmą kartą teikiant nuorodą į tam tikrą įstatymą, turi būti nurodomas visas įstatymo pavadinimas, įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo Civilinio proceso kodekso 739 straipsnio 2 ir 4 punktuose, prieš nurodytų įstatymų pavadinimus, įrašytini žodžiai ,,Lietuvos Respublikos“. Pritarti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1 Lietuvos maistininkų profesinė sąjunga metinė konferencija Kreipimasis, 2015-07-08 Nr. g-2015-6120 Lietuvos maistininkų profesinės sąjungos konferencijos delegatai pažymi, kad naujai pateiktuose
„Darbo santykių ir valstybinio socialinio draudimo teisinio – administracinio
modelio“ dokumentų projektuose numatoma iš esmės pakeisti darbo santykius ir socialinius klausimus reglamentuojančių įstatymų nuostatas, kurios žymiai blogins dabar galiojančias darbuotojų socialines garantijas.
Konferencijos delegatai, svarstant socialinio draudimo įstatymų projektus, siūlo: ■ priimant įstatymų pakeitimus nedidinti socialinio draudimo įnašų tarifo dirbantiems pagal darbo sutartis; ■ nelaimingus atsitikimus, įvykusius pakeliui į darbą ir iš darbo, pripažinti draudiminiais įvykiais; ■ apdraustajam žuvus darbe, nustatyti 60 dydžių šalies vidutinių mėnesinių darbo užmokesčio dydžių vienkartinę draudimo išmoką , o ne riboti 5 vidutiniais užmokesčio dydžiais ; ■ pratęsti nedarbo išmokos mokėjimą dviem mėnesiais tose savivaldybių teritorijose, kuriose registruotų bedarbių skaičius 1,5 karto viršija šalies vidurkį; ■ palikti galioti 30-ties metų būtinąjį darbo stažą pensijai gauti moterims išauginusioms 3 ir daugiau vaikų; ■ vietoje našlių pensijų mokėti vienišo asmens 10-15 procentų pensijos priedą; ■ išankstinių pensijų skyrimo sąlygas pradėti keisti nuo 2020 metų. ■ įtraukti į valstybinio socialinio draudimo papildomų pensijų sistemą individualių įmonių savininkus, mažųjų ir ūkinių bendrijų tikruosius narius, tantjemų gavėjus, žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikėjus pagal kvitus, dirbančius pagal verslo liudijimus ir kt. asmenis. ■ juridiniams asmenims didinti valstybinio socialinio įnašų tarifą už priimamus darbuotojus pagal terminuotas darbo sutartis. ■ toliau taikyti solidarumo principą ir nepriimti socialinio draudimo įnašų mažinimo („lubų“ įvedimo) daug uždirbantiems darbuotojams; ■ nepritarti laipsniškam valstybinio socialinio draudimo tarifo mažinimui juridiniams asmenims.
Konferencijos delegatai, svarstant socialinio draudimo įstatymų projektus, siūlo: ■ priimant įstatymų pakeitimus nedidinti socialinio draudimo įnašų tarifo dirbantiems pagal darbo sutartis; ■ nelaimingus atsitikimus, įvykusius pakeliui į darbą ir iš darbo, pripažinti draudiminiais įvykiais; ■ apdraustajam žuvus darbe, nustatyti 60 dydžių šalies vidutinių mėnesinių darbo užmokesčio dydžių vienkartinę draudimo išmoką , o ne riboti 5 vidutiniais užmokesčio dydžiais ; ■ pratęsti nedarbo išmokos mokėjimą dviem mėnesiais tose savivaldybių teritorijose, kuriose registruotų bedarbių skaičius 1,5 karto viršija šalies vidurkį; ■ palikti galioti 30-ties metų būtinąjį darbo stažą pensijai gauti moterims išauginusioms 3 ir daugiau vaikų; ■ vietoje našlių pensijų mokėti vienišo asmens 10-15 procentų pensijos priedą; ■ išankstinių pensijų skyrimo sąlygas pradėti keisti nuo 2020 metų. ■ įtraukti į valstybinio socialinio draudimo papildomų pensijų sistemą individualių įmonių savininkus, mažųjų ir ūkinių bendrijų tikruosius narius, tantjemų gavėjus, žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikėjus pagal kvitus, dirbančius pagal verslo liudijimus ir kt. asmenis. ■ juridiniams asmenims didinti valstybinio socialinio įnašų tarifą už priimamus darbuotojus pagal terminuotas darbo sutartis. ■ toliau taikyti solidarumo principą ir nepriimti socialinio draudimo įnašų mažinimo („lubų“ įvedimo) daug uždirbantiems darbuotojams; ■ nepritarti laipsniškam valstybinio socialinio draudimo tarifo mažinimui juridiniams asmenims. Konferencijos delegatai tiki, kad, priėmus siūlomus pakeitimus, pagerėtų darbuotojų socialinės garantijos, šalyje mažėtų socialinė atskirtis.
2 Lietuvos profesinių sąjungų federacija ,,Sandrauga“, 2015-07-08 Nr. g-2015-6114 Siunčiame Jums Lietuvos laisvų ir nepriklausomų profesinių sąjungų atstovų susirinkimo, vykusio 2015 m. liepos 3 dieną Kaune, priimtą kreipimąsi Lietuvos Respublikos Prezidentę, Seimo Pirmininkę, Ministrą Pirmininką, Europos Parlamento narius bei Tarptautinę Darbo Organizaciją. Kreipimuisi pritarta balsuojant. Kreipimąsi pasirašė:
sąjungų federacijos „Sandrauga“ pirmininkas Kęstutis Juknis;
darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas;
sąjungų konfederacijos Kauno regioninio centro pirmininkas Ramūnas Narbutas;
apskrities profesinės sąjungos pirmininkas Edvardas Šalkauskas;
sąjungos pirmininkas Vladimiras Bendoraitis;
profesinės sąjungos pirmininkas Petras Bekėža;
krovinių kompanijos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Viktoras Sungaila;
darbuotojų federacijos pirmininkas Jonas Petraška;
darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Juozas Rimkus;
sąjungos „Solidarumas“ pirmininko pavaduotojas Algirdas Markevičius;
profesinės sąjungos pirmininkas Vydas Puskepalis;
autotransporto darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Bronius Bučelis, Prašome Jūsų išnagrinėti šį kreipimąsi ir pagal savo kompetenciją imtis veiksmų dėl dokumente pateikto reikalavimo. K R E I P I M A S I S
Lietuvos laisvųjų ir nepriklausomų profesinių sąjungų giliu įsitikinimu, Lietuva yra demokratinė, socialiai atsakinga Valstybė, kurios pagrindas - pilietinė visuomenė.
Tačiau LR Vyriausybės veiksmai, siekiant skubiai priimti Socialinio modelio projektą, demonstruoja atvirą cinizmą ir nepagarbą ne tik savo šalies piliečiams, bet ir vienam esminių demokratinės Valstybės bruožų - tai socialiniam dialogui. Esame kritikavę Socialinio modelio parengimo principą, kuomet toks aktualus ir didžiąją dalį visuomenės paliesiantis projektas ruoštas teoretikų, neįtraukiant į darbo grupę praktikų ar suinteresuotųjų šalių atstovų. Dėl šios priežasties, per ilgametę praktiką sukauptos įžvalgos ir patirtis liko neišgirsti ir Socialiniame modelyje neatsispindi. Vyriausybės veiksmus, kuomet Socialinis modelis buvo svarstomas Trišalės tarybos posėdžiuose, o šiai tik įpusėjus darbą, staiga perduotas LR Seimui - sudėtinga vertinti kaip nors kitaip, negu kaip akiplėšišką išpuolį prieš bet kokį pilietinį sąmoningumą ar socialinį dialogą Lietuvoje. Šiuo būdu atvirai pademonstruota, kad socialinių partnerių nuomonė, patirtis ar įžvalgos pilietinėje, teisinėje Valstybėje atvirai paminama. Kreipiamės į Jus reikalaudami atšaukti Socialinio modelio svarstymą LR Seime, kol šis projektas nebus galutinai suderintas su socialiniais partneriais. Gindami šią poziciją, esame pasiruošę imtis visų - neišskiriant kolektyvinių - poveikio priemonių, tiek Lietuvos Respublikos teritorijoje, tiek ir tarptautiniu mastu. Svarstyti pagrindiniame komitete3 Žydrūnas Mineikis 2015-06-25 Nr. g-2015-5738 Nepritariu LR Vyriausybės spaudimui skubiai priimti Darbo kodekso ir kitų įstatymų projektus, drastiškai bloginančius darbo teisių apsaugą ir garantijas, o ypač:
įskaičiuojant apmokėjimą už atostogas ir viršvalandžius) sumažinimui. 2. Darbuotojo atleidimo iš darbo supaprastinimui. 3. Darbuotojo atleidimui be priežasties, įspėjus prieš 3 dienas. 4.
įspėjimo terminų mažinimui. 5. Maksimalios darbo laiko savaitės liginimui nuo 48 iki 60 valandų. 6. Privalomo; viršvalandinio darbo nustatymui. : -
sutarčių įvedimui nuolatinio pobūdžio darbui. 8. Atostogų už darbo stažą panaikinimui. 9. Būtinojo darbo stažo socialinio draudimo pensijai gauti liginimui dar penkeriais metais. 10. Darbuotojų auginančių vaikus garantijų mažinimui. 11. Profesinių sąjungų teisių apribojimui. Svarstyti pagrindiniame komitete4 Lietuvos profesinė sąjunga ,,Solidarumas“, 2015-06-23 Nr. g-2015-5730 Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ nutarimas dėl Sodros biudžeto 2015-06-23 Nr. 10-135 Lietuvos naujasis socialinis modelis pateikiamas, kaip vienintelė priemonė didinti Lietuvos konkurencingumą pritraukiant investicijas, sudaryti žmonėms sąlygas uždirbti daugiau pajamų ir gauti didesnes pensijas. Šis modelis rengtas nedalyvaujant profesinėms sąjungoms-ir darbdaviams, šiuo metu forsuojamas jo priėmimas Seime iki galo neišdiskutavus socialiniams partneriams Trišalėje taryboje. Naujajame socialiniame modelyje siūloma pertvarkyti ir „Sodros** pensijų sistemą. Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ koordinacinė taryba mano, jog II – osios pakopos privatūs pensijų fondai neužtikrins deramų pensiją juose pinigus kaupiantiems asmenims, saugias pensijas gali užtikrinti tik valstybės valdoma Sodra, todėl šios rūšies fondus siūlo naikinti. Kadangi II- ojoje pakopoje kaupiami pinigai yra pervedami iš asmens Sodrai sumokėtų mokesčių, sumažės bazinė pensija. II -osios pakopos privatūs pensijų fondai visada yra rizikingi, nes jei investicijos nuostolingos, žmogus gaus mažesnę pensiją, lyginant su ta, kurią butų gavęs jei mokėtų tik į Sodrą. Pasirašęs II pakopos pensijos kaupimo sutartį, žmogus neturi teisės jos nutraukti, o privačios bendrovės, valdančios pensijų fondus, siekia uždirbti pelno iš žmogaus mokamų pinigų.
Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ koordinacinė taryba mano, kad, nustatyti Sodros įmokų
„lubas“ yra socialiai neteisinga. Manome, jog kiekvieno pareiga yra prisidėti
prie Sodros išlaikymo, mechanizmo, kuris, užtikrina socialinį teisingumą ir senatvės pensijas. Nustačius „lubas“, Sodros biudžetas apytiksliais paskaičiavimais netektų apie 300 mln. Eurų per metus. pensininkams reiktų kompensuoti per krizę sumažintas pensijas, grąžinti bankams didžiules paskolas, priimtas buvusių vyriausybių. Manome, jog daugiau uždirbantys solidariai turi pasidalinti ir didesne suma nuo gaunamo atlyginimo. Siūlome pasinaudoti gerąją patirtimi iš Vakarų šalių, kuriose privačios pensijos yra daugiausiai profesinės pensijos, kurios dažniausiai organizuojamos kaip pelno nesiekiančios organizacijos arba įmonės. Darbdaviai kartu su profesinėmis sąjungomis inicijuoja tokių fondų steigimą, darbdavys atideda įmokas į šį fondą pensijoms. Dalyvaujant tokiame pensijų fonde pensijų produktas yra perkamas kolektyviai, tai reiškia, kad galima samdyti ekspertą, kuris derėsis ir stebės, kada galbūt reikia pereiti iš vienos investavimo srities kitą. Svarstyti pagrindiniame komitete5 Anykščių rajono trišalė taryba, 2015-06-05 Nr. g-2015-5135
Anykščių rajono trišalė taryba iš esmės nepritaria daugeliui siūlomų nuostatų Darbo kodekso (toliau - DK) projektą, tačiau dėl km kurių galėtų būti rastas socialinis kompromisas. Socialiniai partneriai yra linkę ieškoti subalansuoto ir visas šalis tenkinančio DK projekto, todėl siūlo Vyriausybei įsigilinti į abiejų socialinių partnerių - darbdavių ir darbuotojų ~ problemas. Trišalė taryba mano, kad svarstant naująjį socialinį modelį iki šiol nieko nekalbama apie šio modelio įgyvendinimo kaštus.
Šis socialinis modelis turėtų padėti kurti ne tik lankstesnius darbo santykius, paskatinti investicijas, bet ir užtikrinti geresnes garantijas darbuotojams, išplėsti socialinio draudimo aprėptį, numatyti aiškesnį pensijų skaičiavimo modelį ir tvarų finansavimą. Atsižvelgiant į labai trumpą teisės aktų projektams nagrinėti skirtą terminą, teisės aktų projektų skaičių ir jų apimtį, išsamiai išnagrinėti pateiktų teises akių projektų nėra galimybės. Pagal kompetenciją teikiame šiuos apibendrintus pastebėjimus:
iš darbo įspėjimo terminą bei mažinant išeitinių išmokų dydį. būtina sustiprinti Nedarbo socialinio draudimo fondą surenkant daugiau lėšų nedarbo išmokoms. Nedarbo socialinio draudimo išmokos turi priklausyti nuo įmokų dydžio. Darbuotojams, neturintiems draudiminių darbo pajamų ir nemokantiems įmokų Sodrai, turi būti mokama nedarbo socialinė pašalpa iš valstybes biudžeto, o tai sudarys papildomas išlaidas biudžetui. 2. Valstybės biudžete taip pat turi būti numatytas finansavimas aktyvioms darbo rinkos politikos priemonėms. Šiuo metu aktyvios darbo rinkos politikos priemonės finansuojamos ir iš ES struktūrinių fondų, Ką darysime, kai struktūrinė parama mažės? Jei vis didesnis darbuotoji) skaičius dirbs pagal terminuotas darbo sutartis, bus didesnis poreikis darbuotojų perkvalifikavimui ar kvalifikacijos kėlimui,
kodekse neišspręstas darbuotojų atstovavimo klausimas, kadangi darbo tarybos supriešintos su profesinėmis sąjungomis. Iki šiol darbo tarybų veikla nepastebima. Mažose įmonėse iki 20 darbuotojų turi būti darbuotojų patikėtinis. Profesinėms sąjungoms kelia rūpestį* kaip įmonėse bus renkamos darbo tarybos, darbuotojų patikėtiniai, ir ar jos tikrai atstovaus darbuotojams. 4.
gali būti didinamas per kolektyvines sutartis, o ne pavienių iniciatyvų būdu, todėl profesinėms sąjungoms ir visiems dirbantiesiems gali tekti imtis radikalesnio būdo kovoti už savo teises Į orų atlyginimą ir darbo sąlygas. Lietuvos darbuotojų darbo užmokestis vienas mažiausių Europos Sąjungoje, todėl būtina stiprinti profesinių sąjungų derybines galias. Turi būti sudaryta reali galimybė organizuoti streiką. Reikia įsteigti Darbo rūmus, kad nebūtų diskriminuojamos profesinės sąjungos, nes darbdavių organizacijos turi Pramonės ir prekybos rūmus. 5. Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymas nustato, kad, numatant reglamentuoti iki tol nereglamentuotus santykius ar iš esmės keičiant teisinį reguliavimą, reikia atlikti proporcingą ir pagrįstą numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimą Siūlomu teisės aktų projektų paketu iš esmes norima pakeisti darbo santykių, socialinio draudimo bei užimtumo teisinį reglamentavimą, Todėl* vadovaujantis Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. spalio 16 d. nutarimu Nr. 1276, atsižvelgiant į teisės aktuose numatomo naujo teisimo reguliavimo pobūdi, mastą be kitų privalomų aspektų* turi būti proporcingai įvertinamas ir kokybiniais bei kiekybiniais duomenimis pagrindžiamas poveikis ekonomikai, konkurencijai* valstybes finansams, socialinei aplinkai, viešajam administravimui, teisinei sistemai, kriminogeninei situacijai, korupcijos mastui, aplinkai ir administracinei naštai. Tačiau pridedamuose aiškinamuosiuose raštuose tėra tik trumpi, abstraktūs teiginiai, o kai kurtų jų teisingumas kelta abejonę. 6.
darbo kodekso projekte atsispindi socialinio modelio nuostatos:
a) atleidimo iš darbo įspėjimo terminų trumpinimas ir išeitinių temoku mažinimas;
b) lankstesnis darbo laiko reguliavimas ir darbo sutarčių Įvairovė, kurios lyg ir turėtų būti palankios tiek darbdaviams, siekiantiems liberalizuoti darbo santykius, tiek darbuotojams. Prarastą išeitinę išmoką, kurios dydis lino metu priklauso nuo darbuotojo turimo darbo stažo toje Įmonėje, siūloma kompensuoti didesne bedarbio pašaipa. Tačiau analizuojant Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo [statymo pakeitimo (statymo projektą matyli, kad ši didesnė bedarbio pašalpa toli gražu nekompensuos darbuotojo finansinių praradimų, susijusių su išeitinės išmokos praradimu;
c) darbo sutarčių Įvairovė neužtikrins didesnio darbuotojo socialinio saugumo, o įsidarbinimo galimybes gali riboti Lietuvos Respublikos darbo kodekso projekto nuostata, kad minimalų darbo užmokestį leidžiama mokėti tik už nekvalifikuotą darbą. Be to, ši nuostata gali įpareigoti darbdavius pervertinti darbuotojų atliekamas funkcijas pagal „kvalifikacinį kriterijų " ir tam tikrai daliai iš jų arba padidinti darbo užmokestį, arba atleisti juos iš darbo. Reikia atkreipti dėmesį ir j tai. kad bus siekiama ilgiau darbuotojus išlaikyti darbo rinkoje, ilginant būtinąjį socialinio draudimo stažą ir perspektyvoje ilginant senatvės pensini amžių, Todėl yra tikimybė, kad gali išaugti socialinių pašalpų gavėjų skaičius, ir lai taptų papildoma administracine ir finansine našta savivaldybėms;
d) užimtumo įstatymo projekte numatoma perduoti savivaldybėms ne tik viešųjų, pagalbinių darbų organizavimą, bet ir jų finansavimą. Savivaldybės bus įpareigotos teikti paramą darbo vietoms steigti* įgyvendinant vietinių užimtumo iniciatyvų projektus.
Tai pareikalaus savivaldybėms ieškoti papildomų finansinių išteklių, nes nėra aišku, ar bus skiriama tam lėšų iš valstybės biudžeto;
e) šio teisės aktų projektų paketo rengėjų pateiktame aiškinamajame rašte nurodomos prognozės dėl mažėsiančio nedarbo ir užimtumo augimo ir atsirasiančius galimybes sutaupyti socialinės paramos lėšas bei užtikrinti didesnes įplaukas [ valstybės biudžetą yra abejotinos Priešingai* socialiai nesubalansuotas darbo santykių liberalizavimo procesas socialinės paramos sistemai gali turėti neigiamą poveikį. Neįmanoma kuo skubiau ir nediskutuojant patvirtinti didžiulę socialinių ir darbo santykių reguliavimo srities pertvarką. Todėl* tik atlikus visapusišką numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimą, galima būtų vertinti tikrąją administracinę ir finansinę naštą savivaldybėms. Mūsų manymu, reikia atidėti šio teisės aktų projektų paketo priėmimą. Anykščių rajono trišalė taryba mano* kad, įsigaliojus naujam socialiniam modeliui, padaugės darbo ginčų, bus didesnė darbo ieškančių žmonių kaita, todėl būtina stiprinti Valstybinės darbo inspekcijos bazę bei Lietuvos darbo biržą. Prašome atsižvelgti į aukščiau išdėstytus Anykščių rajono trišalės tarybos argumentus ir Darbo kodeksą taisyti tik suderinus su socialiniais partneriais. Svarstyti pagrindiniame komitete6 Profesinė sąjunga ,,Uostininkas“ 2015-03-18 Nr. g-2015-2322
Priimta 2015-02-15 narių susirinkime.
Suprasdami darbo santykių tobulinimo reikalingumą, Suvokdami socialinių partnerių interesų derinimo procesą, pagrįstą konkrečiu argumentų pateikimu ir atsargumo, priimant socialinių garantijų sistemos keitimo siūlymus, Įvertindami, kad laikas liautis vienpusiškai atstovauti darbdavių interesams, Įsitikinę, kad laikas realiai rūpintis ir darbininkų socialine padėtimi, Apsvarstę informaciją apie Darbo kodekso keitimo pastangas, narių susirinkimas priėmė šią rezoliuciją, kuria siekiama išreikšti nepritarimą Valdžios veiksmams, kuriais bandoma bloginti darbuotojų socialinę padėtį. Susirinkimas k o n s t a t u o j a :
bei socialinės darbuotojų saugos užtikrinimo principų, nuolat inicijuoja siūlymus bloginančius darbuotojų padėtį. 2. Rengiami Darbo kodekso liberalizavimo užmojai neduos teigiamo rezultato, bet sudarys sąlygas dar didesnei darbdavių savivalei ir darbuotojų teisių pažeidinėjimui. 3. Manome, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos veiksmai, siekiant liberalizuoti darbo santykius, yra įžūlus darbuotojų teisių ir garantijų naikinimas, neatitinka nei Vyriausybės programos deklaracijų nei darbuotojų interesų. Tokias pastangas vertiname kaip bandymą pataikauti biznieriams ir sudaryti jiems dar palankesnes sąlygas turtėti darbininkų sąskaita. 4. Nuomonės, kad Darbo kodeksas yra „sovietmečio44 atgyvena yra nepagrįstos jokiais argumentais, nes vadovaujantis tokia logika, pirmiausia, reikėtų išvaikyti Seimą, Prezidentūrą ir visas ministerijas, su Ministru pirmininku priešaky, nes ten taip pat sėdi virš 50% tokių persenusių atgyvenų.
Nepritardami tokiems veiksmams narių susirinkimas r e i k a l a u j a :
kodekse, ignoruojant reikalavimą konsultuotis su profesinėmis sąjungomis. Spręsti klausimą dėl šių asmenų atitikimo užimamoms pareigoms. -pagal socialinės partnerystės reikalavimus, sprendžiant Visuomenei svarbius socialinius klausimus, turi būti derinami suinteresuotų šalių interesai, todėl reikalaujame neatidėliojant organizuoti visų profesinių sąjungų ir Valdžios atstovų konsultacijas ir tik apibendrinus pateiktus siūlymus spręsti ar tikslinga pradėti Darbo kodekso tobulinimo procedūras. -nutraukti slaptą įstatymų pataisų ir naujų projektų (susijusių su darbuotojų socialine padėtimi) rengimo praktiką ir besąlygiškai laikytis reikalavimo, kad tokie projektai, turi būti rengiami tik po viešai skelbtų (ir realiai organizuotų) konsultacijų su socialiniais partneriais. Dabartinė vienpusiška biznio interesų protegavimo praktika mums nepriimtina, yra nepateisinama ir neatitinka Konstitucijos raidės. -įvertinti Visuomenės praradimus, atsirasiančius pakeitus Darbo kodeksą ir priimti įstatymą, kad už tai solidariai atsako Prezidentas, Premjeras ir ministras, kaip tokių pataisų laimintojai.
Priimta 2015-02-15 narių susirinkime Suprasdami darbo užmokesčio, kaip darbuotojų socialinės padėties garanto svarbą, Įvertindami darbo laisvos rinkos sąlygomis ypatumus, Įsitikinę, kad Valdžia privalo vykdyti Konstitucinę prievolę tarnauti Visuomenei, Apsvarstę informaciją apie organizacijos Tarybos pastangas inicijuoti Darbo užmokesčio indeksavimo tvarkos nustatymą, Narių susirinkimas priėmė šią rezoliuciją, išreikšdamas nepritarimą Valdžios veiksmams, kuriais bloginama darbuotojų socialinė padėtis. Susirinkimas k o n s t a t u o j a :
apsaugos ir darbo ministerija, nepaisydama Darbo kodekse nustatyto reikalavimo parengti darbo užmokesčio indeksavimo tvarką, nevykdo savo prievolės ir tokiais veiksmais net nuo 2003 metų daro privataus sektoriaus darbuotojams žalą nes brangstant prekėms ir paslaugoms bei esant infliacijai jų atlyginimai proporcingai nuvertėja. 2. Tokie veiksmai yra diskriminacinio pobūdžio, nes valstybinio sektoriaus darbuotojams, teisėjams ir kitiems pareigūnams atlyginimai yra reguliariai indeksuojami, o neteisėta ministerijos veika privataus sektoriaus darbuotojai diskriminuojami, jų, kaip piliečių, interesai yra pažeidžiami. 3. Pagarsinti siūlymai dėl Darbo kodekso liberalizavimo ne tik neduos teigiamo rezultato, bet jų turinys prieštarauja TDO konvencijų bei ES direktyvų nuostatoms. Tokius veiksmus vertiname kaip pakartotinį akiplėšišką bandymą sudaryti sąlygas dar didesnei darbdavių savivalei ir darbuotojų teisių pažeidinėjimui. Dar blogiau, kad tokius veiksmus „laimina“ socialdemokratų Vyriausybė. 4.
nuosekli ministerijos pozicija bloginti darbuotojų darbo apmokėjimo sąlygas neatitinka Konstitucijos reikalavimų, asmenų lygybės principų ir ministrų duotos priesaikos tarnauti tautos labui. 5. Manome, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministras, kuris toleruoja įstatymo reikalavimų nepaisymą, ir Seimo narių neprincipingumas, kontroliuojant kaip Vyriausybė vykdo įstatymus, rodo, kad jie įtakojami ne Tautos valios, o grupės darbdavių noro lobti darbuotojų sąskaita. Siekdami apginti savo ir kitų darbuotojų interesus narių susirinkimas r e i k a l a u j a : -nedelsiant įvertinti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsakingų pareigūnų veiką ir spręsti klausimą dėl Socialinės apsaugos ir darbo ministro atitikimo užimamoms pareigoms bei imtis priemonių, kad darbuotojams būtų atlyginta žala už visą laiką, kurį darbo užmokestis nebuvo indeksuotas. Išsiaiškinti dėl kurių asmenų aplaidumo darbuotojams padaryta žala ir imtis priemonių, kad jie solidariai atlygintų Valstybei padarytus nuostolius. -neatidėliojant įpareigoti ministeriją per 3 mėnesius parengti darbo užmokesčio indeksavimo tvarką, numatant kokia tvarka bus kompensuojamos darbuotojų negautos pajamos. -nustatyti tvarką kaip ir kas kontroliuoja kaip ministerijos vykdo įstatymų reikalavimus ir įpareigoti šią instituciją reguliariai ir viešai skelbti patikros rezultatus. R E Z O L I U C I J A
diena Klaipėda Priimta 2015-02-15 narių susirinkime Apsvarstę informaciją apie TDO konvencijų Nr. 137(DėI laivų krovos darbų) ir Nr. 152(Dėl darbuotojų saugos ir sveikatos atliekant laivų krovos darbus) (toliau tekste- Konvencijos) ratifikavimo padėtį Narių susirinkimas priėmė šią rezoliuciją, kuria norima atkreipti Valdžios dėmesį į aukščiau nurodytų konvencijų ratifikavimo darbų vilkinimą ir normalių darbo sąlygų užtikrinimo uosto darbuotojams. Susirinkime k o n s t a t u o t a : 1.
Nors esame Europos sąjungoje, tačiau iki šiol uosto darbuotojų darbo ir apmokėjimo sąlygos neatitinka europinių standartų, jų reguliavimas neatitinka konvencijų reikalavimų. Valdžios institucijos nusišalino nuo įstatymų reikalavimų vykdymo kontrolės, todėl ne tik darbo apmokėjimo sąlygos bet ir reikalavimai užtikrinti normalias darbo sąlygas vykdomi aplaidžiai, reali padėtis kontroliuojama atmestinai, rizikos vertinimas darbo vietose atliekamas normaliai. Dėl to uosto darbuotojų darbo sąlygos vis blogėja, darbo užmokestis nuvertėja. Esama padėtis darbuotojų netenkina, nes dirbant nenormaliomis darbo sąlygomis žalojama darbuotojų sveikata, dažni atvejai kai darbuotojai suluošinami ir netgi žūva darbe. Dokininkų kvalifikacinius reikalavimus, darbo apmokėjimo sąlygas darbdaviais nustatinėja kaip išmano, traumas darbe įforminti vengia, dažni atvejai kai darbuotojai verčiami jas įforminti kaip traumas buityje. 2. Vyriausybė darbų programoje numatė ratifikuoti šias Konvencijas...“ ratifikuosime TDO konvencijas dėl darbo jūrų laivyboje, dėl žvejų darbo, dėl darbo dokuose, dėl dokininkų darbų saugos ir sveikatos.“ ...(Vyriausybės programos XIII DALIS TRANSPORTAS, 359 punktas), tačiau iki šiol Konvencijos, reglamentuojančios dokininkų darbo apmokėjimo ir darbo sąlygas, neratifikuotos. 3. Nors buvo kreiptasi į Valdžios institucijas, tačiau pasirengimo ratifikavimui darbai nevykdomi ir informacija apie esamą padėtį nepateikiama. Todėl narių susirinkimas r e i k a l a u j a :
Konvencijų ratifikavimo darbus. 2. Informuoti organizaciją apie atsakingus asmenis, kuriems būtų galima pateikti pasiūlymus dėl aktų, kuriais bus realizuojami Konvencijų reikalavimai, parengimo
sausio mėnesio ir kreiptis į TDO dėl Konvencijų ratifikavimo.
7 Lietuvos Geležinkelių profesinių sąjungų susivienijimas 2015-06-18 Nr. g-2015-5562 Lietuvos geležinkelininkų profesinių sąjungų susivienijimas, vienijantis virš 2000 tūkstančių narių, prašome nepritarti pateiktam socialinio modelio įstatymų projektų paketui:
nebaigtas svarstyti LR trišalėje taryboje, tuo pažeidžiant 2005 metų birželio
projekte siūloma mažinti darbuotojų garantijas, pavyzdžiui:
Profesinė sąjunga ,,Uostininkas“ 2015-05-04 Nr. g-2015-3805
Organizacijos taryba apsvarstė 2015-04-02 Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsakymą „Dėl
atsakymas netenkino, nes: 1.
Atsakymas nekonkretus ir nepagrįstas argumentais, o tik pamąstymais, kaip
„pažymėtina... kad bus atsižvelgiama“, „siūloma“ „“atkreipiame dėmesį“ ir
t.t. 2. Organizacija teikė rezoliucijas norėdama gauti atsakymą į rezoliucijas, o ne ministerijos klerkų rašinėlį apie tai kaip jie kūrė socialinį modelį (skandinavišką. amerikietišką, europietišką, o gal išrado lietuvišką), kurio taip ir nepaviešino, nes atrodo, kad išgarsintasis socialinis modelis viso labo tėra noras keisti Darbo kodekso nuostatas darbuotojų nenaudai. 3. Organizacijos netenkina toks gudravimas, kai vietoj argumentuoto atsakymo iš Aukštųjų Valstybės institucijų, organizacija maitinama ministerijos klerkų pasakomis, apie tai kaip jie užsakinėjo kažką atlikti. Tokie veiksmai tarybos netenkina ir nutarta pakartotinai kreiptis į šias institucijas, prašant pateikti savo, o ne ministerijos klerkų poziciją. Savo sprendimą taryba motyvavo:
sukurti naujas darbo vietas ir gerins darbo santykius. Jeigu tokiomis pasakomis tikėti, tai tuomet ministerija turėjo užsakyti už 3 milijonus ne vieną projektą, o kelis ir tuomet jau tikrai verslininkai suklestėtų ir gyventume rojuje. Deja, tarybos nuomone šitie ministerijos ir mokslininkų lūkesčiai grįsti ne konkrečiais paskaičiavimais, o paprasčiausiu darbdaviu protegavimu ir išskirtinių sąlygų sudarymu jų savivalei. Vien tas faktas, kad siūloma įteisinti neribotą darbo laiką, pagal ekonomikos dėsnius ne didins, o mažins darbo vietų skaičių. Niekuo nepagrindžiami ir teiginiai, kad bus iš šešėlio „ištraukti“ viršvalandžiai. Siūloma neapibrėžta laiko apskaita sudarys galimybes jų visai nerodyti, taigi tokie teiginiai paprasčiausia apgavystė. 2. Motyvas, kad siūlomas DK yra pritaikytas darbo santykiams esamomis ekonominėmis sąlygomis yra iš piršto laužtas ir niekuo nepagrindžiamas.
Jeigu darbo santykiai priklausytų tik nuo neapibrėžtų sąvokų ir deklaracijų, tai vakarų valstybės seniai būtų atsisakę ir ekonominio reguliavimo, mokesčių ir seniai būtų palaidoję socialinę partnerystę kartu su visomis profsąjungomis. Taigi skubotas susiklosčiusių santykių reguliavimo keitimas rodo, kad nei ministerija, nei mokslininkai nepaiso paprasčiausios ekonominės logikos ir nuosekliai neišanalizavo esamos padėties. Toks nenuoseklumas ne pritrauks, o dar labiau atbaidys investuotojus, nes nėra jokios garantijos, kad rytoj ir šitas DK nebus keičiamas. Darbo santykių taip vadinamas lankstumas priklauso nuo darbdavių sąmoningumo (taip išaukštinto jų mentaliteto), o ne nuo kurpiamo darbdavių savivalės modelio. Žinant mūsų buvusios nomenklatūros
„sąmoningumą“ galima teigti, kad darbo santykiai nepagerės, o tik pablogės,
juo labiau, kad siūlomame projekte užprogramuota psichologinis darbuotojų diskomfortas darbe. Nesant siūlomame projekte apibrėžtų vartojamų sąvokų kiekvieną deklaraciją darbdaviai traktuos jiems naudinga linkme. Taigi, darbo aplinka nepagerės, bet jau užprogramuojama, kad dar labiau didės psichologinis diskomfortas ir socialinė atskirtis. Siūlomi kosmetiniai SODRA išmokų papudravimai tikrai nemažins socialinės atskirties. Įvertinus tai, kad darbo sąlygos bus bloginamos, suprantama, automatiškai didės profesinių ir kitų –susirgimų lygis, o tai sukels daug didesnes problemas nei tikimasi. 3. Net teisės mokslų pirmakursis supranta, kad neišgryninus įstatyme vartojamų sąvokų, bet kuris teisės aktas tampa tik deklaracijų kratiniu. Tuo tarpu naujame projekte naudojamos sąvokos ne tik neapibrėžtos (pvz.
„lankstūs darbo santykiai“,
„nuotolinis darbas” „suminė laiko apskaita“, „lankstus darbo grafikas“,
„darbuotojų patikėtinis“, „darbuotojų organizacija“, „reprezentaciniai
kriterijai“, „nacionalinė kolektyvinė sutartis“, „šakos kolektyvinė sutartis“ ir t.t.) bet dar ir pilna visokių lotyniškų „arba kadabrų“, kurių nė patys klerkai negalėtų dorai paaiškinti, o ką jau kalbėti apie paprastą darbuotoją. Matyt, kuriant tokį teisinį aktą reikėtų paisyti ir Valstybinės kalbos įstatymo reikalavimų. Nors vakarų šalyse seniai kolektyvinės darbo sąlygos nustatomos socialinių partnerių susitarimais, tačiau mūsų „mokslinčiai“ siūlo visus darbo santykius reguliuoti individualiomis darbuotojo ir darbdavio derybomis. Ministerijos klerkams, prieš ruošiant tokius pasiūlymus, derėtų pasidomėti esama padėtimi ar jau nors pasiklabėti su savo giminaičiais ar kaimynais (dirbančiais paprastą darbą); jie jiems paaiškintų kaip atrodo darbininko derybos su direktoriumi ar kitu administratoriumi dėl darbo sąlygojau nekalbant dėl atlyginimo nustatymo. Tokie siūlymai ne tik prieštarauja visuotinai pripažintai nuostatai, kad darbuotojas yra silpnoji darbo santykių pusė, bet ir neatitinka socialinės partnerystės principų, kurie seniai pripažįstami normaliose ekonomikose. Vakaruose jau seniai kolektyvinius santykius derina darbuotojų ir darbdavių organizacijos tarpusavio susitarimais, o ne darbuotojo ir darbdavio santykių individualioje plotmėje, kaip norima įpiršti siūlomame projekte. Dar daugiau, siūlomame projekte užsimota eliminuoti iš šio proceso profesines sąjungas, kaip kolektyvinius darbuotojų atstovus ir net siūloma panaikinti specialųjį įstatymą, reglamentuojantį profesinių sąjungų padėtį darbo santykiuose. 4. Teigiama, kad gerinama darbuotojų informavimas ir konsultavimasis su jais. Tačiau nesant imperatyvių nuostatų, tokie siūlymai tampa tik gražiais šūkiais.
Neaišku kodėl siūloma darbuotojus įtraukti į darbdavių priimamų sprendimų procesą. Pirma, neaišku kuriuos darbuotojus, antra, ši deklaracija neparemta jokias tokio dalyvavimo principais. Trečia, neaišku kas apmokys darbuotojus tokiam darbui ir kieno sąskaita. Projekte suplakama teiginiai apie darbuotojų mokymą darbinei veiklai atlikti ir mokymuisi visą gyvenimą, nors toks mokymo procesas yra ne Darbo kodekso reglamentacijos objektas. Nepagrįsti ministerijos klerkų teiginiai apie pasiūlymų teikimą. Organizacija dar pernai, gruodžio mėnesį kreipėsi į Vilniaus universitetą, prašydama pateikti informaciją apie kuriamą socialinį modelį bei nurodyti kam reikia teikti pasiūlymus, tačiau iki šiol nesulaukėme jokio atsakymo. Tai, kad ministerijos klerkai dalijosi informacija siaurame ratelyje visiškai nereiškia, kad informacija buvo pateikiama visuomenei priimtinais būdais ir priemonėmis. Tokie būdai, kuriais dabar pateikiama informacija vertinti kaip veiksmai, trukdantys ją gauti arba visaip apsunkinti jos gavimą. Ministerijos atsirašymas DK keitimo bei socialinio modelio pagrindimo klausimu tarybos neįtikino. Manome, kad modelis turi būti kuriamas įvertinant esamą padėtį ir pagrindžiant darbuotojų padėties užtikrinimą bei racionaliu Valstybės ūkio tvarkymu, o ne tik kažkieno norų paisymu. Vien darbdaviu interesų protegavimas tarybos netenkina ir mes laukiame konkretaus (motyvuoto ir argumentuoto, pagrįsto analizės duomenimis) nurodytų adresatų atsakymo šiuo klausimu. DĖL DARBO
Mes dėkojame už priminimą, kad ministerija mums yra atrašiusi (kaip įprasta) rašinėlius dėl darbo užmokesčio indeksavimo. Tačiau apgailestaujame, kad iki šiol ministerijos klerkai sąmoningai vengia atlikti savo pareigas dėl darbo užmokesčio indeksavimo esamo DK 190 str. prasme.
Šio straipsnio nuostatos įpareigoja Vyriausybę nustatyti konkrečią indeksavimo tvarką, tuo užtikrinant darbuotojų garantijas, esant darbo užmokesčio nuvertėjimui. Ministerija nurodė, kad valdininkų atlyginimų indeksavimo klausimai yra sureguliuoti, o darbuotojų darbo užmokesčio indeksavimo klausimai bus sureguliuoti naujajame DK projekte. Deja, šis klausimas siūlomame projekte nėra aptartas ir sureguliuotas ir Atkreiptinas dėmesys kad kalbama ne apie klausimų susijusių su darbo užmokesčio nustatymo, mokėjimo ir kita tvarka įmonės viduje, o apie Valstybės politiką, siekiant kompensuoti darbuotojų darbo užmokesčio praradimus dėl infliacijos ir kitų aplinkybių, nepriklausančių nuo darbdavio. Ministerija cituoja siūlomo DK 157 str. nuostatas, bet norime atkreipti dėmesį, kad taryba žino kas yra minimali mėnesinė alga ir visiškai neprašė išaiškinti šios sąvokos. Būtų daug geriau, jeigu paaiškintų kaip bus užtikrinta nuostata, kad darbuotojas už savo aštuonių valandų darbą gaus padorų atlyginimą, nes visą laiką akcentuojama apie naujas darbo sąlygas ir santykius, o štai apie padoraus atlyginimo lygį nekalbama. Tuo tarpu pagal esamo minimalaus atlyginimo lygį Europos Sąjungoje esame vos nepaskutiniai, todėl norėtume sužinoti kas bus daroma, kad gavę atlyginimą darbininkai pasijustų oriai ir nesiruoštų emigruoti? Tikimės, kad tiek Prezidentė, tiek Seimo pirmininkė, tiek Ministras pirmininkas sugebės parašyti argumentuotą ir motyvuotą atsakymą nes ministerijos pateikti išaiškinimai mūsų neįtikina ir netenkina:
atliekamo darbo kvalifikacijai. Ministerijos atsakyme teigiama, kad ekspertų komisija teiks išvadas, po to bus ruošiama metodika ir t.t..
Mūsų nuomone, tokia metodika jau seniai turėjo būti paruošta, o ne dar ruošiama (nors jau norima keisti DK), principai turėtų būti aptarti įstatyme. 2. Principiniai darbo užmokesčio klausimai turėtų būti reglamentuojami DK, o tik po to detalizuojami kolektyvinėse sutartyse. Neaišku kaip įsivaizduojama įmonėje bus sudaroma kolektyvinė sutartis, jeigu įmonėje veikia tokie dariniai kaip darbo taryba, darbuotojų patikėtinis ir profesinė sąjunga kartu. Ar bent įsivaizduojama kaip gali kolektyvinę sutartį ruošti ir dėl jos derėtis darbuotojų patikėtinis? Koks jo juridinis statusas, atsakomybė? Susidaro įspūdis, kad ministerijoje visiškai nesiorientuojama realybėje ir jie gyvena savo iliuzijų pasaulyje. Tokia padėtis tarybai nepriimtina, nes deklaracijos nėra pagrindas priimti atsakingus sprendimus. 3. Dar keistesnis principas, kad įmonėse, kuriose dirba mažiau nei 50 vidutinių darbuotojų skaičius, apmokėjimo sistemą tvirtina darbdavys. O ką dabar yra kitokia tvarka? Atrodo, kad ministerijos valdininkai arba mus mulkina arba nelabai orientuojasi apie ką kalbama. Tokie „argumentai“ yra nepriimtini, o juos skaitant peršasi išvada, kad reikėtų susirūpinti dėl šios ministerijos aparato darbuotojų kvalifikacijos. Teigia, kad darbo apmokėjimo sistemoje nurodomos darbuotojų kategorijos, kvalifikacija, darbo apmokėjimo formos. Įstatyme turėtų būti aiškiai apibrėžiama, kad šie dydžiai ne nurodomi, o turi būti privalomai turi būti aptarti. Nesant įstatyme imperatyvių normų, šios deklaracijos nieko vertos. DĖL
Norime atkreipti dėmesį, kad pateikta informacija nėra tiksli. Darbo grupė, kuriai buvo pavesta atlikti parengiamąjį darbą konvencijų ratifikavimui, paskutiniame posėdyje buvo sutarusi, kad šis darbas bus tęsiamas po Lietuvos pirmininkavimo ES taryboje pabaigos. Apie tai, kad sprendimą dėl ratifikavimo siūlyti peržiūrėti kalbos nebuvo.
Todėl ministerijos atstovų noras išvengti šio darbo arba jį vilkinti yra nepriimtinas ir mes tam nepritariame:
yra Tarptautinės darbo organizacijos (toliau tekste TDO) narė ir mums nėra pateikta informacija, kad Valstybė būtų kreipusis į TDO dėl šių konvencijų senumo ir jų ne reikalingumo. Tai, kad ministerijos klerkai mano, kad jos yra pasenusios neatitinka tikrovės, nėra įtikinantis argumentas. Principai nesensta ar nesikeičia vien nuo ministerijos atstovų įgeidžio, jeigu žemės trauka egzistuoja, tai ji egzistuoja nepriklausomai nuo to patinka tai klerkams ar ne. 2. Vis akcentuojama, kad Lietuva yra jūrinė valstybė. Bet kai reikia ratifikuoti konvencijas, susijusias su uosto darbuotojų saugumo užtikrinimu, klerkai teigia priešingai. Kas tai nesuvokimas ką reikia daryti ar prieš Valstybės politiką nukreipta veika? Manome, kad uoste darbuotojų saugumas turi būti užtikrinamas būtent šių konvencijų reikalavimų pagrindu ir Valstybės prestižas yra jas ratifikuoti. Nenoras tai padaryti niekuo nepaaiškinamas dar ir todėl,- kad patys ministerijos klerkai teigia, kad vidaus norminiai aktai konvencijų reikalavimus atitinka. Vadinasi praktiškai belieka atlikti formalumus. Jeigu to daryti nenorima, reiškia yra paslėptas kažkoks interesas. Todėl tokia slapta veika mums nepriimtina ir norėtume išgirsti Aukštųjų institucijų vertinimą šiuo klausimu kokią slaptą interesą turi ministerijos klerkai atsisakydami atlikti konvencijų ratifikavimo formalumus? Mes manome, kad šių konvencijų ratifikavimas tik sustiprintų Valstybės prestižą, kaip atsakingos narės, argumentas, kad šių konvencijų neratifikavusios trečiosios valstybės rodo, kad klerkai nori ir Lietuvą tokia laikyti. Mums tai nepriimtina. 3. Ministerijos klerkai teigia, kad konvencijų ratifikavimas nėra aktualus ir būtinas, nes esą jų pagrindinės nuostatos yra įtvirtintos Lietuvos bendruose teisės aktuose.
Tačiau kokie konkretūs aktai reglamentuoja uosto darbininkų darbo sąlygas ir saugumą nenurodo. Tuo tarpu šios konvencijos reglamentuoja būtent dokininkų darbo sąlygas ir saugumą. Kyla įtarimas, kad klerkai nežino tikrosios padėties uoste. Ir kaip ją žinos, jeigu net Lietuvos profesijų klasifikatoriuje nėra dokininko profesijos. Norint tiksliai žinoti kokios uosto darbininkų sąlygos, kad jos nėra tapačios sandėlio darbuotojo darbo sąlygoms, reikėtų dažniau buvoti uosto darbininkų darbo vietose, paanalizuoti kaip atliktas jų vertinimas ir tik tuomet būtų galima teigti, kad konvencijų ratifikavimas yra neaktualus. Gal ministerijos valytojoms tai nėra svarbu, tačiau uosto darbininkams tai pagrindinis dokumentas, pagal kurį turėtų būti organizuojamas jų darbas ir sudaromos saugios ir sveikos darbo sąlygos. O įvertinus, kad ministerija iš vis nusišalino nuo rizikos vertinimo darbo vietose ir aplaidžiai kontroliuoja kaip vykdomi reikalavimai bei tai, kad Valstybinė darbo inspekcija iš kontroliuojančios kaip vykdomi įstatymų reikalavimai virto į konsultacinę struktūrą, tai tampa dar aktualiau. Todėl priversti pakartotinai kreiptis į Aukščiausias valstybės institucijas ir tikimės gauti ne ministerijos rašliavą, o šių institucijų pagrįstą ir argumentuotą nuomonę. Taip pat norėtume gauti paaiškinimus kas prisiims atsakomybę už šios brangios ir gremėzdiškos darbo santykių sistemos, kuri mūsų nuomone padėties nepagerins, sukūrimą ir įgyvendinimą. Nenorime, kad būtume apkaltinti tik kritikavimu, todėl (nepretenduodami į 3 milijonų atlyginimą) siūlome tokią socialinio modelio kūrimo seką:
1Reformuoti SODRA:
Nustatyti, kad pensijų rezervinis fondas naudojamas tik pensijinėms išmokoms;
viršijančias 3 000 eurų per mėnesį, patys draudžiasi senatvės pensijai;
c) pensijinių išmokų dydį susieti su mokamais mokesčiais SODRAI,
stažą, pensija pradedama mokėti sukakus bendram pensiniam amžiui(65 m.);
darbuotojo;
lygio kitimo. 2. Reformuoti užimtumo ir bedarbių garantijų sistemą:
a) nustatyti viešųjų darbų atlikimą kai registruoti darbo biržoje asmenys gauna bedarbio išmoką:
b) bedarbio pašalpos dydį nustatyti vienodą visiems asmenims ir indeksuoti priklausomai nuo pragyvenimo lygio kitimo;
c) prailginti bedarbio pašalpos mokėjimą iki 2 metų;
d) įpareigoti Darbo biržą organizuoti bedarbių įdarbinimą pagal esamas laisvas darbo vietas. Bedarbius mokyti tik toms specialybėms, kurių poreikis yra didžiausias pagal esamas laisvas darbo vietas;
darbo įdarbinimą, bet ne pačios tampa darbdaviais;
darbo dėl girtuokliavimo ar vagysčių;
padidintą mokestį į užimtumo fondą. 3. Darbo santykių sferoje:
a) tiksliai apibrėžti socialinės partnerystės sąvoką, nustatant, kad tai yra darbuotojų ir darbdavių organizacijų bendradarbiavimas derinant kolektyvinius darbo santykius; Pasiekti susitarimai įforminami kolektyvinėmis sutartimis.
Susitarimai tarp šakinių darbdavių ir darbuotojų organizacijų yra principiniai susitarimai šakos lygmenyje ir įforminami kaip šakos susitarimai dėl sąlygų taikomų šakos darbdaviams;
b) nustatyti, kad kolektyvinis darbuotojų atstovas įmonėje yra profesinė sąjunga. Už kolektyvinių klausimų sprendimą darbdaviai moka profesinei sąjungai atstovavimo mokestį proporcingą darbuotojų, nesančių profesinės sąjungos nariais, skaičiui;
c) nustatyti, kad kolektyvinė sutartis yra privaloma; Reglamentuoti kokias sąlygas kolektyvinės sutarties šalys privalo susitarti;
d) nustatyti, kad profesinių sąjungų centrai negali vykdyti profesinės sąjungos funkcijų, jie turi vykdyti profesinių sąjungų atstovavimo, jų darbo, narių mokymų organizavimo funkcijas bei derėtis valstybės lygmeniu dėl bendrųjų garantijų dirbantiesiems. Pasiekti rezultatai, įforminami nacionaliniais susitarimais.
e) nustatyti darbo užmokesčio indeksavimą, priklausomai nuo pragyvenimo lygio kitimo. Nustatyti tvarką, pagal kurią bus vykdomas darbo užmokesčio didinimas iki europinio lygio.
f) nustatyti, kad rizikos vertinimą įmonėse atlieka Valstybė ir užtikrina realų esamų darbo sąlygų atitikimą normalioms sąlygoms;
g) nustatyti socialinės ir darbo ministerijos atsakomybę už įstatymų nevykdymą;
h) spręsti klausimą dėl administracinių nuobaudų taikymo panaikinimo darbininkams, jeigu darbo metu įvyksta avarija, nesant jų tyčios. Svarstyti pagrindiniame komitete
įstaigų pasiūlymai: Negauta
įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Negauta 6.
Komiteto (komisijos) sprendimas ir pasiūlymai: Pasiūlyti pagrindiniam komitetui apsvarstyti piliečių, asociacijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymus, patobulinti iniciatorių pateiktą įstatymo projektą, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms Komitetas pritarė. (Žr. Komiteto išvadas). 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto (komisijos) paskirti pranešėjai: Petras Narkevičius, Irena Degutienė Komiteto pirmininkas Petras Narkevičius
REIKALŲ IR DARBO komitetas
1Komiteto posėdyje dalyvavo: K. Miškinienė (Komiteto pirmininkė), R. J. Dagys, A. Dumbrava, D. Kuodytė, J. Kvetkovskij, R. Popovienė, A. Sysas, J. Varkala. Komiteto biuras: D. Aleksejūnienė (patarėja), A. Dolmantienė (patarėja), D. Jonėnienė (patarėja), I. Kuodienė (patarėja), R. Liekienė (padėjėja). Kviestieji asmenys: I. Šambaraitė (Seimo kanceliarijos Teisės departamento
Privatinės teisės skyriaus patarėja), L. Ulevičė (Seimo Pirmininko pavaduotojo A.Syso patarėja), G. Klimavičius (socialinės apsaugos ir darbo viceministras), A. Aranauskienė (Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo ir pensijų departamento direktorė), I. Buškutė (Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo ir kaupimo pensijų skyriaus ved. pavaduotoja), A.Kanclerienė (Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo ir kaupimo pensijų skyriaus ved. pavaduotoja), I. Barauskaitė (Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Valstybinių pensijų skyriaus ved. pavaduotoja), R. Babianskaitė (Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo ir kaupimo pensijų skyriaus vyr. patarėja), J. Polijančiuk (Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo teisės skyriaus vyr. specialistė), V. Latvienė (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktoriaus pavaduotoja). 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
kanceliarijos Teisės departamentas (toliau – TD), 2015-09-042 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas bei pasiūlymus:
straipsniu keičiamo Civilinio proceso kodekso 739 straipsnio nuostatos tikslintinos. Atsižvelgiant į tai, kad pagal šio straipsnio 4 punktą negalima išieškoti iš išmokų, mokamų pagal Šalpos įstatymą, įstatymo projekte reikėtų teikti ir Civilinio proceso kodekso 737 straipsnio 7 punkto pakeitimą, numatantį išimtį iš jame nustatytos taisyklės. Pritarti. Žr. Komiteto pasiūlymą Nr. 2. TD
tarpusavyje derintinos su Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-1904 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3237 1 straipsniu keičiamo šio įstatymo 13 straipsnio 2 dalimi ir 15 straipsnio 2 dalimi. Nepritarti. Nedarbo socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-1904 pakeitimo įstatymo projekto norma siekiama užtikrinti permokų prevenciją, išvengti permokos susidarymo ir būtinumo administruoti jos išieškojimą. Nesant tokios nuostatos, galima situacija, kuomet Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinis skyrius jau išmokėdamas išmoką iš esmės žino, kad privalės ją (jos dalį) pripažinti permoka ir po to išieškoti geruoju arba teismine tvarka. Teikiama projekto nuostata leistų atitinkamą potencialios permokos sumą išskaityti iš mokėtinos sumos iš karto, taip išvengiant išmokos gavėjo nepagrįsto praturtėjimo ir poreikio administruoti atitinkamos permokos išieškojimą. Pažymėtina, kad Civilinio proceso kodekso (toliau
IX-1904 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3237 1 straipsniu keičiamo šio įstatymo
išmokėtos ar permokėtos nedarbo draudimo išmokos išieškomos Fondo valdybos teritorinio skyriaus direktoriaus sprendimu. Pastebėtina, kad tokie dokumentai nėra vykdomieji dokumentai CPK prasme. Tad, atsižvelgiant į tai, skirtinguose teisės aktuose nustatytos ir skirtingos išieškojimo taisyklės. TD
tarpusavyje derintinos su Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-I336 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3235 1 straipsniu keičiamo šio įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatomis (dėl išieškojimo iš pašalpos) ir 21 straipsnio 2 dalies nuostatomis. Pritarti iš dalies. CPK 584 straipsnis numato, kokie dokumentai pagal CPK VI dalyje išdėstytas taisykles yra vykdytini dokumentai. CPK 587 straipsnyje nurodyti vykdomieji dokumentai. Pažymėtina, kad vykdomaisiais dokumentais vadinami dokumentai, kurių pagrindu antstolis gali pradėti priverstinio vykdymo procesą. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-1904 pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIIP-3237, Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-I336 pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIIP-3235 ir Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymo projekte Nr. XIIP-3266 yra numatytos taisyklės, kai dėl gavėjų kaltės permokėtos išmokos yra išieškomos Fondo valdybos teritorinio skyriaus direktoriaus, jo pavaduotojo, savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu. Pastebėtina, kad tokie dokumentai nėra vykdomieji dokumentai CPK prasme. Tad, atsižvelgiant į tai, skirtinguose teisės aktuose nustatytos ir skirtingos išieškojimo taisyklės. Kartu tikslintinos Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-I336 pakeitimo įstatymo projekto Nr.
XIIP-3235 1 straipsniu keičiamo šio įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos:
„2) duodami nurodymą skolininko darbdaviui,
pensijos, stipendijos, pašalpos ar kitos išmokos mokėtojui išieškoti nesumokėtas socialinio draudimo įmokas, delspinigius, palūkanas ir baudas į
tarpusavyje derintinos su Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymo projekto Nr. XIIP-3266 7 straipsnio 7 dalies nuostatomis. Pažymėtina, kad nurodytų nuostatų nesuderinus tarpusavyje, teisinis reguliavimas būtų nenuoseklus, nes tuo atveju, kai Fondo valdybos teritorinio skyriaus direktoriaus, jo pavaduotojo, savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu neišieškota permoka būtų išieškoma teismo tvarka, teismo sprendimu išieškojimo vykdymas į Civilinio proceso kodekso 739 straipsnyje nurodytas sumas negalėtų būti nukreiptas, tuo tarpu išskaitymas Fondo valdybos teritorinio skyriaus direktoriaus, jo pavaduotojo, savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu galėtų būti nukreiptas. Nepritarti. CPK 584 straipsnis numato, kokie dokumentai pagal CPK VI dalyje išdėstytas taisykles yra vykdytini dokumentai. CPK 587 straipsnyje nurodyti vykdomieji dokumentai. Pažymėtina, kad vykdomaisiais dokumentais vadinami dokumentai, kurių pagrindu antstolis gali pradėti priverstinio vykdymo procesą. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-1904 pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIIP-3237, Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-I336 pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIIP-3235 ir Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymo projekte Nr. XIIP-3266 yra numatytos taisyklės, kai dėl gavėjų kaltės permokėtos išmokos yra išieškomos Fondo valdybos teritorinio skyriaus direktoriaus, jo pavaduotojo, savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu. Pastebėtina, kad tokie dokumentai nėra vykdomieji dokumentai CPK prasme.
teisės aktuose nustatytos ir skirtingos išieškojimo taisyklės. TD2
technikos taisyklių reikalavimus, kuriose numatyta, kad pirmą kartą teikiant nuorodą į tam tikrą įstatymą, turi būti nurodomas visas įstatymo pavadinimas, įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo Civilinio proceso kodekso 739 straipsnio 2 ir 4 punktuose, prieš nurodytų įstatymų pavadinimus, įrašytini žodžiai ,,Lietuvos Respublikos“. Pritarti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas, 2016-05-05 G-2016-44742 Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas, vienijanti per 50 NVO, dirbančių socialinės atskirties ir skurdo mažinimo srityje, reiškia susirūpinimą dėl šiuo metu taikomos praktikos, kai vykdydami įsiskolinimų išieškojimai iš minimalaus darbo užmokesčio, pensijų ir kitų periodinių pajamų. Šiuo metu Tinklas atlieka Skurstančių žmonių įsiskolinimų ir jų priverstinio išieškojimo per antstolius problemoms tyrimą. Tyrime dalyvavo beveik 50 nevyriausybinių organizacijų. Preliminarūs kiekybinės apklausos duomenys rodo, kad tik du procentai apklaustų organizacijų klientų neturi ar pastaruoju metu neturėjo skolų, kurios yra perduotos antstoliams t.y. priverstiniam skolos išieškojimui vykdyti. Daugiausiai atsakiusiųjų (26,4 proc.) teigė, kad 10 nuošimčių jų klientų turi įsiskolinimų, o 22 procentai apklausos dalyvių teigia, kad 80-100 procentų jų klientų turi įsiskolinimų. Vienas iš tyrimo tikslų buvo išsiaiškinti, ar dabar įsiskolinimų grąžinimo tvarka sudaro realias sąlygas grąžinti skolas žmonėms.
Į klausimą, kokiai daliai Jūsų klientų per pastaruosius metus pavyko sėkmingai išspręsti skolų problemą /arba problema yra sėkmingai sprendžiama, net 39,6 procentų respondentų atsakė, kad tik iki 10 procentų klientų problema yra sėkmingai sprendžiama, t.y. skolos yra grąžinamos. Didžiosios dalies klientų (beveik 90 procentų) pagrindinis pajamų šaltinis yra socialinė piniginė parama. Respondentai taip pat buvo kviečiami atsakyti, kokios jų nuomone, yra pagrindinės priežastys, dėl kurių įsiskolinimus turintys klientai nedirba legaliai. Apie 80 procentų respondentų kaip labai svarbią priežastį nurodė, kad dirbti demotyvuoja dideli atskaitymai iš algos /didelė bendra skolos suma. Su įsiskolinimus turinčiais asmenimis dirbantys specialistai teigia, kad žmonėms neapsimoka legaliai dirbti. „Žmogus pradeda dirbti, (...) darbdaviui parašo, kad žmogus yra skolingas, darbdavys vietoj algos išmokėjimo darbuotojui privalo pervesti antstoliams. Ir šita vieta labai sudėtinga. (...) nėra prasmės jam dirbti (...) paprasčiausiai jis pradeda dirbt nelegaliai." Apibendrinant preliminarius tyrimo rezultatus galima pasakyti, kad dabartinė tvarka, kai iš minimalaus darbo užmokesčio galima atskaičiuoti iki 50 procentų atlygio, nesuteikia žmonėms realių galimybių grąžinti skolas ir neskatina jų dirbti legaliai. Todėl Tinklas palaiko Seimo nario N.
Puteikio pateiktas Civilinio proceso kodekso pataisas: Papildyti 739 straipsnį nauja 1 dalimi ir ją išdėstyti taip: (Negalima išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip): „1) darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalis, neviršijanti Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA), jei tai yra vienintelės asmens pajamos.“ Esame įsitikinę, kad tokios pataisos ženkliai pagerintų socialiai pažeidžiamų ir įsiskolinusių žmonių padėtį ir skatintų juos dirbti legaliai, ir nebūti vien tik paramos gavėjais, o atsistojus ant kojų sėkmingai grąžinti skolas kreditoriams. Nepritarti. Žr. argumentus, dėl Seimo nario N. Puteikio pirmojo pasiūlymo. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo narys Naglis Puteikis, 2016-05-032 Argumentai: Šiuo metu vyrauja praktika, kai vykdydami išieškojimą iš darbo užmokesčio, pensijų ir kitų periodinių pajamų, antstoliai nepalieka „skolininkui“ lėšų net minimaliam išgyvenimui. Išieškojimas vykdomas iš bet kokio dydžio pajamų – net ir tokių, kurios savaime per mažos, nepakankamos esminių, gyvybiškai svarbių žmogaus poreikių patenkinimui, net ir tada, kai tai yra vienintelis pragyvenimo šaltinis. Į mane kaip Seimo narį nuolat kreipiasi žmonės, iš kurių senatvės ar neįgalumo pensijų vykdant išieškojimą pragyvenimui paliekamos nykstamai mažos sumos, kartais nesiekiančios nė 100 Eur. Dažniausiai tokie žmonės dėl objektyvių priežasčių – amžiaus ar ligos – nėra pajėgūs susirasti kito pajamų šaltinio, todėl gyvena pusbadžiu, negalėdami tinkamai apšildyti būsto, nusipirkti būtinų vaistų, nuvykti pas gydytoją, jau nekalbant apie kultūrinių poreikių patenkinimą.
Tokia padėtis pažeidžia žmogaus teises patenkinti esminius, gyvybiškai svarbius poreikius, Lietuvos Respublikos Konstitucijos, taip pat tarptautinių teisės aktų saugomą teisę į gyvybę ir asmens orumą. Esu įsitikinęs, kad aukščiau aprašytą praktiką draudžia ir Lietuvos Respublikos civilinis proceso kodeksas, kurio 668 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas apribojimas, kad vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA). Kokia yra šio apribojimo prasmė ir taikymo ribos, išaiškino Vilniaus apygardos teismas 2015-01-27 nutartyje civilinėje byloje 2S-730-656/2015: teismas nurodė, kad šis apribojimas taikomas bet kokioms lėšoms, neviršijančioms minimaliosios mėnesinės algos dydžio (išskyrus lėšas, į kurias išieškojimo apskritai negalima nukreipti), kaip nepagrįstus atmetė argumentus, esą jis taikomas tik grynųjų pinigų sumai arba tik sumoms, išieškomoms iš darbo užmokesčio ar jam prilygintų lėšų, bei pažymėjo, kad šiuo apribojimu
„siekiama apsaugoti skolininko interesus ir užtikrinti minimalius,
būtiniausius asmens kasdieninius poreikius. Todėl šis ribojimas galimas bet kokioms lėšoms, išskyrus CPK 739 straipsnyje nurodytas sumas, į kurias apskritai negalima nukreipti išieškojimo. Tačiau šis išieškojimo ribojimas galimas tik vienoms pajamoms.“.
Toks CPK 668 straipsnio 1 dalies nuostatos išaiškinimas atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje pateiktą išaiškinimą, kad CPK 668 straipsnyje įtvirtintu apribojimu įstatymų leidėjas, siekdamas įgyvendinti konstitucinius proporcingumo, teisingumo ir socialinės darnos principus, nustatė absoliučią neliečiamybę tai skolininko turto daliai, kuri būtina esminiams ir gyvybiškai svarbiems poreikiams patenkinti, todėl iš jos negali būti išieškoma, net jei skola kreditoriui nebūtų grąžinta: „Įstatymų leidėjas, detalizuodamas konstitucinį nuosavybės teisių apsaugos ir subjektų lygiateisiškumo principus, CPK normose, reglamentuojančiose išieškojimo iš skolininko turto tvarką, nustato skolininko ir kreditoriaus interesų pusiausvyrą: skolininkui, nevykdančiam savo įsipareigojimų, gali būti taikomos turtinio poveikio priemonės ir skola išieškoma priverstinai; kartu yra saugomi ir ginami kreditoriaus, sąžiningai įvykdžiusio savo prievoles, interesai. Kita vertus, įgyvendinant kitus Konstitucijoje įtvirtintus principus (proporcingumo, teisingumo bei socialinės darnos) vykdymo procese tam tikrai skolininko turto daliai, kuri būtina esminiams ir gyvybiškai svarbiems poreikiams patenkinti, yra nustatyta absoliuti neliečiamybė, todėl iš jos negali būti išieškoma (CPK 668 straipsnis), net jei skola kreditoriui nebūtų grąžinta.“ (pabraukta mano, biuletenis „Teismų praktika“ Nr. 28). Nepaisant pacituotos teismų praktikos, dauguma antstolių, kurių poziciją remia ir Socialinės apsaugos ir darbo bei Teisingumo ministerijos, nepripažįsta gyvybiškai svarbiems poreikiams patenkinti būtinos skolininko turto dalies absoliučios neliečiamybės, teigdami, neva CPK 668 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas apribojimas neturįs būti taikomas išieškojimui iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų pajamų.
Ši pozicija grindžiama įvairiais argumentais – pradedant teiginiu, neva apribojimas turįs būti taikomas tik grynųjų pinigų sumai, nes taip nurodyta Sprendimų vykdymo instrukcijoje (nors šį argumentą kaip nepagrįstą jau atmetė Vilniaus apygardos teismas 2015-01-27 nutartyje civilinėje byloje 2S-730-656/2015), ir baigiant interpretacija, neva CPK 668 straipsnis neturįs būti taikomas, kai taikomas CPK 737 straipsnis, reglamentuojantis išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jo pajamų dydį. Tos pačios pozicijos laikosi ir pirmosios, ir apeliacinės instancijos teismai – bylos sprendžiamos skurstančių žmonių nenaudai, masiškai atmetinėjant jų prašymus neleisti nukreipti išieškojimo į MMA neviršijančią lėšų dalį, nes tai vienintelis jų pragyvenimo šaltinis. Pavyzdžiui, Šiaulių apygardos teismas 2016 m. vasario 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-193-347/2016 paliko nepakeistą Radviliškio raj. apylinkės teismo sprendimą atmesti pensininko prašymą neleisti nukreipti išieškojimo į jo gaunamą 159,20 Eur senatvės pensiją, o 2016 m. kovo 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-289-357/2016 paliko nepakeistą Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 28 d. nutartį, kuria atmestas neįgalaus žmogaus prašymas neleisti nukreipti išieškojimo į jo gaunamas nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją ir invalidumo/netekto darbingumo pensiją, kurių suma neviršija MMA.
Šiais ir kitais analogiškais sprendimais formuojama teismų praktika, prieštaraujanti tai praktikai, kurią suformavo Vilniaus apygardos teismas 2015-01-27 nutartyje civilinėje byloje 2S-730-656/2015 ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškinimu apie absoliučią neliečiamybę, taikomą skolininko turto daliai, kuri būtina patenkinti gyvybiškai svarbius poreikius. Rezultatas – daugybė absoliučiame skurde ir neviltyje gyvenančių žmonių, kurių teisės į gyvybę ir asmens orumą ciniškai pažeidžiamos, paliekant minimaliam išgyvenimui nepakankamas sumas. Akivaizdu, kad šią padėtį būtina skubiai keisti, įstatyme atskirai įtvirtinant draudimą nukreipti išieškojimą į asmens išgyvenimui būtiną lėšų dalį, kai išieškojimas vykdomas iš darbo užmokesčio, pensijų ir kitų periodinių pajamų. Pasiūlymas: Papildyti 739 straipsnį nauja 1 dalimi ir ją išdėstyti taip: (Negalima išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip):
„1) darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų
bei davinių dalis, neviršijanti Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA), jei tai yra vienintelės asmens pajamos.“ Nepritarti. Manytina, kad siūlomu reguliavimu nebūtų užtikrinta skolininkų ir išieškotojų interesų pusiausvyra. Siūlomos nuostatos iš esmės neišspręs skolininkų, priskiriamų pažeidžiamoms visuomenės grupėms, skurdo problemos, tačiau gali pažeisti išieškotojų teises ir didinti jų skurdą, nes ir išieškotojai gali būti socialiai pažeidžiami.
Toks teisinis reguliavimas gali skatinti darbuotojus, sąžiningai vykdančius savo mokestinius ar kitus įsipareigojimus, juos nukelti į ateitį ir tenkinti kitus būtinus poreikius, nes sudaromos teisinės galimybės visiškai nevykdyti išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA), jei tai yra vienintelės asmens pajamos. Be to pažymėtina, kad teismas, priteisdamas skolą, dažnai kartu priteisia ir įstatymo, teismo ar sutarties nustatytas palūkanas, kurios skaičiuojamos nuo bylos teisme iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Sumažinus išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio dydį, viena išskaita būtų padengiama mažesnė skolos dalis, didėtų priskaičiuotų palūkanų dydis, o dėl ilgiau trunkančio vykdymo proceso galėtų padidėti ir vykdymo išlaidos. Taigi, nors išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų dydis sumažėtų, šios išskaitos skolininko įsiskolinimą išieškotojui sumažintų nedaug, o bendras skolos dydis netgi padidėtų, nes skolininkas turėtų sumokėti didesnes palūkanas ir didesnes vykdymo išlaidas. 2. Seimo narys Naglis Puteikis, 2016-05-032 Argumentai: Pastaruoju metu tapo įprastine praktika, kai antstoliai, nepaisydami CPK 668 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto apribojimo, kad vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA), iš bausmę atliekančių asmenų arba suimtųjų asmeninių sąskaitų nuskaičiuoja visas lėšas, kurias jiems perveda artimieji, todėl šie asmenys netenka galimybės laisvės atėmimo įstaigų (izoliatorių) parduotuvėse įsigyti būtiniausių reikmenų.
Atkreiptinas dėmesys, kad naujausioje teismų praktikoje (2016-01-23 Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis Nr. 3K-3-154-313/2016, 2016-04-21 Kauno apygardos teismo nutartis Nr. 2S-988-254/2016) tokio pobūdžio antstolių veiksmai pripažįstami neteisėtais, pažeidžiančiais bausmę atliekančių (suimtųjų) asmenų teises. Pažymėtina, kad 2016-04-21 Kauno apygardos teismas nutartyje Nr. 2S-988-254/2016 konstatavo, kad „CPK 668 str. 1 d. įsakmiai reglamentuoja, kad negali būti išieškoma iš turto, kuris yra būtinas skolininko pragyvenimui, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (toliau – MMA). Įgyvendinant pastarąją nuostatą, analogiškas draudimas įtvirtintas SVI 93.6. punkte. Taigi atitinkamai įvertinus aukščiau minimą naujausią teismų praktiką, atsižvelgiant į tai, kad teismų nutartys yra vykdytinos ir privalomos, siekiant teisinio aiškumo, siekiant išvengti bausmę atliekančių (suimtųjų) asmenų masinio bylinėjimosi teismuose, kuris reikštų beprasmį valstybės resursų eikvojimą, siekiant užkirsti kelią antstolių savivalės atvejams, būtina atlikti atitinkamus CPK 739 str. pakeitimus, įtvirtinant bausmę atliekančių (suimtųjų) asmenų įkalinimo įstaigose esančiose sąskaitose turimą minimalią pinigų sumą, iš kurios išieškojimai būtų negalimi.
Pažymėtina, kad ši įstatymo redakcija yra būtina, nes pagal dabartinę situaciją kiekvienu konkrečiu atveju kiekvienas bausmę atliekantis (suimtasis) asmuo privalės kreiptis į teismą, dėl jo teisių pažeidimo bei antstolių neteisėtų veiksmų, o tai kiekvienu atveju apsunkina tiek teismų, tiek pačių antstolių, tiek pataisos įstaigų darbą bei atitinkamai papildomai kainuoja valstybei. Svarbu pažymėti, kad siūlomas pakeitimas sumažintų paskatų praktikoje paplitusiems sukčiavimo atvejams, kai siekdami išvengti antstolių išieškojimų nuteistieji naudojasi kitų asmenų sąskaitomis. Pasiūlymas: Papildyti 739 straipsnį nauja 5 dalimi ir ją išdėstyti taip: „5) bausmę atliekančio (suimtojo) asmens sąskaitoje, esančioje laisvės atėmimo vietų įstaigoje, turimos piniginės sumos, neįskaitant iš darbo užmokesčio gaunamų pajamų, kurios per vieną mėnesį neviršija Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos (MMA) dydžio.“ Nepritarti. Manytina, kad siūlomu reguliavimu nebūtų užtikrinta skolininkų ir išieškotojų interesų pusiausvyra. Siūlomos nuostatos iš esmės neišspręs skolininkų, priskiriamų pažeidžiamoms visuomenės grupėms, skurdo problemos, tačiau gali pažeisti išieškotojų teises ir didinti jų skurdą, nes ir išieškotojai gali būti socialiai pažeidžiami. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 6.1.
Sprendimas: iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 738 ir 739 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-3242 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį patobulinti, atsižvelgiant į Socialinių reikalų ir darbo komiteto pasiūlymus bei Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms pritarė Komitetas. 6.2. Pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Socialinių reikalų ir darbo komitetas (toliau – SRDK),
suderinti Civilinio proceso kodekso nuostatas su Darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3234 165 straipsnio 3 dalies nuostatomis, siūlome: Pasiūlymas. Įstatymo projektą papildyti nauju 1 straipsniu, kitus Įstatymo projekto straipsnius atitinkamai pernumeruoti ir 1 straipsnį išdėstyti taip: „1 straipsnis. 56 straipsnio pakeitimas Pakeisti 56 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) profesinės sąjungos, jeigu jos atstovauja profesinės sąjungos nariams ir įstatymų nustatytais atvejais kitiems asmenims darbo teisinių santykių bylose. Šiuo atveju bylą teisme veda profesinės sąjungos vienasmenis valdymo organas, įstatymų ar steigimo dokumentų nustatyta tvarka įgalioti kolegialių valdymo organų nariai arba atstovai pagal pavedimą – darbuotojai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, ir (ar) advokatai (advokatų padėjėjai);“
2
į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą Nr. 1, siūlome: Pasiūlymas. Įstatymo projektą papildyti nauju 2 straipsniu, kitus Įstatymo projekto straipsnius atitinkamai pernumeruoti, o šį straipsnį išdėstyti taip: „2 straipsnis.
pakeitimas Pakeisti 737 straipsnio 7 punktą ir jį išdėstyti taip:
„7) pensijų, išskyrus mokamas pagal Lietuvos
Respublikos šalpos pensijų įstatymą (toliau – Šalpos pensijų įstatymas).“
3
3Argumentai. Kadangi Įstatymo projekte numatytas įstatymo įsigaliojimo laikas praėjęs,
siūlome pakeisti įstatymo projekto 3 straipsnį. Pasiūlymas. Pakeisti Įstatymo projekto buvusį 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2016 2017 m. sausio 1 d.“ Pritarti. 7. Balsavimo rezultatai: Pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Kristina Miškinienė. Komiteto pirmininkė Kristina Miškinienė
TEISĖTVARKOS komitetas
1Komiteto posėdyje dalyvavo (vardas, pavardė, institucija):
Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, komiteto nariai: Stasys Šedbaras, Vilija Aleknaitė – Abramikienė, Juozas Bernatonis, Stasys Brundza, Vitalijus Gailius; komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, komiteto biuro patarėja Loreta Zdanavičienė; komiteto biuro padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Modesta Banytė; kviestieji asmenys - Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai: Algirdas Šešelgis, Jelena Polijančuk
išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija Norime pažymėti, kad įtrauktas 56 straipsnio pakeitimas yra susijęs su Seimo kanceliarijos Teisės departamento 102 pastaba dėl XIIP-3234 (DK projektas) https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/4f4ece7056cc11e5a9129f08109b20ec?positionInSearchResults=110&searchModelUUID=5bac9dee-b331-4642-9e21-7c0f0b88162d yra suderintas su XIIP-3234(3) 165 straipsnio 3 dalimi. Įvertinę TTK klausymų metu pateiktą pasiūlymą apibrėžti subjektų ratą, kuriems galėtų atstovauti profesinės sąjungos, siūlome nekeisti 56 straipsnio 1 dalies 5 punkto formuluotės, nes atskirais ES antrinės teisės aktai siūlo išplėsti profesinių sąjungų teisines galimybes atstovauti įvairias darbuotojų grupes. Pavyzdžiui, Direktyvos 2009/52/EB 13 straipsnis įpareigoja, kad profesinės sąjungos trečiųjų šalių piliečius, o Direktyvos 2014/67/ES 11 straipsnis – komandiruojamus darbuotojus. Egzistuoja objektyvi galimybė, kad ES antrinės teisės aktuose darbo santykių srityje toks subjektų ratas būtų išplėstas.
Pavyzdžiui, šiuo metu ES Socialinių klausimų darbo grupėje svarstomas Europos Komisijos pasiūlymas dėl Tarybos Direktyvos, kuria įgyvendinamas 2012 m. gegužės 21 d. (su 2013 m. gegužės 8 d. pakeitimais) Europos Sąjungos žemės ūkio kooperatyvų konferencijos (COGECA), Europos transporto darbuotojų federacijos (ETF) ir Nacionalinių žvejybos įmonių organizacijų Europos Sąjungos asociacija (EUROPECHE) susitarimas dėl 2007 m. Tarptautinės darbo organizacijos konvencijos dėl darbo žvejybos sektoriuje įgyvendinimo. Todėl ateityje tikrai galėtų iškilti poreikis tikslinti CPK 56 straipsnio 1 dalies 5 punkto formuluotę, įtraukiant kitas darbuotojų grupės. Tokiu būdu, manome, kad formuluotė „įstatymų nustatytais atvejais kitiems asmenims“ leis išvengti dažno CPK keitimo. 1 straipsnis. 56 straipsnio pakeitimas Pakeisti 56 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) profesinės sąjungos, jeigu jos atstovauja profesinės sąjungos nariams ir įstatymų nustatytais atvejais kitiems asmenims darbo teisinių santykių bylose. Šiuo atveju bylą teisme veda profesinės sąjungos vienasmenis valdymo organas, įstatymų ar steigimo dokumentų nustatyta tvarka įgalioti kolegialių valdymo organų nariai arba atstovai pagal pavedimą – darbuotojai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, ir (ar) advokatai (advokatų padėjėjai);“. Nepritarti Klausymų metu buvo nuspręsta, kad norint pritarti projekto autorių naujo (klausymams pateikto) pasiūlymo idėjai keisti CPK 56 straipsnį jį suderinant su kituose įstatymuose nustatytu reglamentavimu, CPK 56 straipsnyje galėtų būti detalizuotas subjektų ratas, kuriems galėtų atstovauti profesinės sąjungos, o ne daroma nuoroda į įstatymų nustatytus atvejus, kaip pasiūlė projekto autoriai. Laikytasi ilgalaikės pozicijos, kad atstovavimo pagal pavedimą atvejai turėtų būti nustatyti CPK, o ne kituose įstatymuose.
Po klausymų projekto autoriai įvertino, kad detalizuoti subjektų, kuriuos galėtų atstovauti profsąjungos, netikslinga (argumentai pateikti prie projekto autorių pastabos). Atsižvelgiant į klausymų metu priimtą sprendimą ir į tai, kad profsąjungų teisės atstovauti asmenis plečiamos Europos Sąjungos aktais, siūlytina CPK 56 straipsnio nekeisti, o kaip ir šiuo metu, taikyti CPK 1 straipsnio 4 dalį, kuri numato: „4. Įgyvendinant Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktus, kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose gali būti nustatomos ir kitos bylų nagrinėjimo, sprendimų priėmimo bei vykdymo ar kitos procesinės taisyklės, negu numato šis Kodeksas.“ Šiam sprendimui taip pat pritarta 2016 m. birželio 17 d. svarstant CPK 56 straipsnio 1 dalies 5 punkto formuluotę Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete vykusiuose klausymuose dėl Civilinio proceso kodekso pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3551. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamen-tas 2015-09-043 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas bei pasiūlymus:
Civilinio proceso kodekso 739 straipsnio nuostatos tikslintinos. Atsižvelgiant į tai, kad pagal šio straipsnio 4 punktą negalima išieškoti iš išmokų, mokamų pagal Šalpos įstatymą, įstatymo projekte reikėtų teikti ir
iš jame nustatytos taisyklės. Pritarti
derintinos su Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-1904 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3237
dalimi. Nepritarti Nedarbo socialinio draudimo įstatymo Nr.
IX-1904 pakeitimo įstatymo projekto norma siekiama užtikrinti permokų prevenciją, išvengti permokos susidarymo ir būtinumo administruoti jos išieškojimą. Nesant tokios nuostatos, galima situacija, kuomet Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinis skyrius jau išmokėdamas išmoką iš esmės žino, kad privalės ją (jos dalį) pripažinti permoka ir po to išieškoti geruoju arba teismine tvarka. Teikiama projekto nuostata leistų atitinkamą potencialios permokos sumą išskaityti iš mokėtinos sumos iš karto, taip išvengiant išmokos gavėjo nepagrįsto praturtėjimo ir poreikio administruoti atitinkamos permokos išieškojimą. Pažymėtina, kad Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 584 straipsnis numato, kokie dokumentai pagal CPK VI dalyje išdėstytas taisykles yra vykdytini dokumentai. CPK 587 straipsnyje nurodyti vykdomieji dokumentai. Pažymėtina, kad vykdomaisiais dokumentais vadinami dokumentai, kurių pagrindu antstolis gali pradėti priverstinio vykdymo procesą. Taip pat pažymėtina, kad tiek Nedarbo socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-1904 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3237 1 straipsniu keičiamo šio įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje, tiek 13 straipsnio 2 dalyje numatytas neteisėtai išmokėtos ar permokėtos nedarbo draudimo išmokos išieškomos Fondo valdybos teritorinio skyriaus direktoriaus sprendimu. Pastebėtina, kad tokie dokumentai nėra vykdomieji dokumentai CPK prasme. Tad, atsižvelgiant į tai, skirtinguose teisės aktuose nustatytos ir skirtingos išieškojimo taisyklės. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamen-tas
derintinos su Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-I336 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3235 1 straipsniu keičiamo šio įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatomis (dėl išieškojimo iš pašalpos) ir 21 straipsnio 2 dalies nuostatomis.
Pritarti iš dalies CPK 584 straipsnis numato, kokie dokumentai pagal CPK VI dalyje išdėstytas taisykles yra vykdytini dokumentai. CPK 587 straipsnyje nurodyti vykdomieji dokumentai. Pažymėtina, kad vykdomaisiais dokumentais vadinami dokumentai, kurių pagrindu antstolis gali pradėti priverstinio vykdymo procesą. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-1904 pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIIP-3237, Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-I336 pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIIP-3235 ir Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymo projekte Nr. XIIP-3266 yra numatytos taisyklės, kai dėl gavėjų kaltės permokėtos išmokos yra išieškomos Fondo valdybos teritorinio skyriaus direktoriaus, jo pavaduotojo, savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu. Pastebėtina, kad tokie dokumentai nėra vykdomieji dokumentai CPK prasme. Tad, atsižvelgiant į tai, skirtinguose teisės aktuose nustatytos ir skirtingos išieškojimo taisyklės. Kartu tikslintinos Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-I336 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3235 1 straipsniu keičiamo šio įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos:
„2) duodami nurodymą skolininko darbdaviui,
pensijos, stipendijos, pašalpos ar kitos išmokos mokėtojui išieškoti nesumokėtas socialinio draudimo įmokas, delspinigius, palūkanas ir baudas į
derintinos su Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymo projekto Nr. XIIP-3266 7 straipsnio 7 dalies nuostatomis.
Pažymėtina, kad nurodytų nuostatų nesuderinus tarpusavyje, teisinis reguliavimas būtų nenuoseklus, nes tuo atveju, kai Fondo valdybos teritorinio skyriaus direktoriaus, jo pavaduotojo, savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu neišieškota permoka būtų išieškoma teismo tvarka, teismo sprendimu išieškojimo vykdymas į Civilinio proceso kodekso 739 straipsnyje nurodytas sumas negalėtų būti nukreiptas, tuo tarpu išskaitymas Fondo valdybos teritorinio skyriaus direktoriaus, jo pavaduotojo, savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu galėtų būti nukreiptas. Nepritarti CPK 584 straipsnis numato, kokie dokumentai pagal CPK VI dalyje išdėstytas taisykles yra vykdytini dokumentai. CPK 587 straipsnyje nurodyti vykdomieji dokumentai. Pažymėtina, kad vykdomaisiais dokumentais vadinami dokumentai, kurių pagrindu antstolis gali pradėti priverstinio vykdymo procesą. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-1904 pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIIP-3237, Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-I336 pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIIP-3235 ir Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymo projekte Nr. XIIP-3266 yra numatytos taisyklės, kai dėl gavėjų kaltės permokėtos išmokos yra išieškomos Fondo valdybos teritorinio skyriaus direktoriaus, jo pavaduotojo, savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu. Pastebėtina, kad tokie dokumentai nėra vykdomieji dokumentai CPK prasme. Tad, atsižvelgiant į tai, skirtinguose teisės aktuose nustatytos ir skirtingos išieškojimo taisyklės. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamen-tas 2015-09-043 5.
Atsižvelgiant į teisės technikos taisyklių reikalavimus, kuriose numatyta, kad pirmą kartą teikiant nuorodą į tam tikrą įstatymą, turi būti nurodomas visas įstatymo pavadinimas, įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo Civilinio proceso kodekso 739 straipsnio 2 ir
3 Projekto klausymų metu kilo diskusija dėl CPK 739 straipsnio, kuriuo nurodomos pinigų sumos, iš kurių negalima išieškoti, 1, 2 ir 7 punktų pripažinimo netekusiais galios pagrįstumo. Šiuose punktuose minimos išmokos/sumos yra tikslinio pobūdžio, todėl svarstytina, ar į jas turėtų būti nukreipiamas išieškojimas. Atsižvelgti Visų pirma, CPK 739 straipsnio 1 punkto buvo atsisakyta derinant šias nuostatas su Darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projektu Nr. XIIP-3234(3), nes, vadovaujantis projekto 52 straipsnio 4 dalimi, papildomų išlaidų, susijusių su jo darbu, darbo priemonių įsigijimu, įsirengimu ir naudojimu, kompensacijos dydį ir jos mokėjimo sąlygas darbo sutarties šalys nustato susitarimu. Antra, svarbu atkreipti dėmesį, kad, mūsų nuomone, turi būti leidžiama vykdyti išieškojimą iš dienpinigių, nes dažnai pasitaiko atvejų, kai darbuotojas, turėdamas skolų, susitaria su darbdaviu dėl galimybės dalį darbo užmokesčio išmokėti kaip dienpinigius. Tai ypač naudinga krovinių pervežimo kelių transportu tarptautiniais maršrutais darbuotojams, kuriems, kaip ir kitiems darbuotojams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 28 d. nutarimo Nr. 99 „Dėl komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų taisyklių patvirtinimo“ 2.5 punktu, leidžiama mokėti kelis kartus darbo užmokestį viršijančius dienpinigius (netgi ir tokiu atveju, kai susitariama dėl 50 proc. mažesnių dienpinigių pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr.
mokėjimo tvarkos“ 6 punktą), o darbdaviui atskaityti tokias išlaidas iš apmokestinamojo pelno. Tokia situacija leidžia ilginti vykdymo procesą ir laiku nevykdyti mokestinius ir kitus įsipareigojimus. Trečia, dar 2014 m. rugsėjo 19 d. rašte Lietuvos antstolių rūmai siūlė parengti CPK 737, 738 ir
projektus ir atkreipė dėmesį, kad nors atleidžiamiems darbuotojams mokamos išeitinės išmokos yra susijusios su nutraukiamais darbo santykiais, jos yra prilyginamos darbo užmokesčiui – jomis kompensuojamos negautos darbo pajamos. O išmokų gavimo mėnesiais (neatsižvelgiant į tai, kad išmokos už kelis mėnesius išmokamos vienu mokėjimu) jas gaunančių asmenų finansinė padėtis yra iš esmės tokia pati, kaip ir darbo metu. Tokiu būdu, manome, kad būtina leisti išieškoti iš išeitinių išmokų. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos maistininkų profesinė sąjunga metinė konferencija Kreipimasis 2015-07-08 Pastabos teiktos Darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo ir jo lydimųjų įstatymų projektų paketui, tačiau su svarstomo projekto turiniu nesusiję. 2. Lietuvos profesinių sąjungų federacija ,,Sandrauga“ 2015-07-08 Pastabos teiktos Darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo ir jo lydimųjų įstatymų projektų paketui, tačiau su svarstomo projekto turiniu nesusiję. 3.
2015-06-25 Pastabos teiktos Darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo ir jo lydimųjų įstatymų projektų paketui, tačiau su svarstomo projekto turiniu nesusiję. 4. Lietuvos profesinė sąjunga ,,Solidarumas“ 2015-06-23 Pastabos teiktos Darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo ir jo lydimųjų įstatymų projektų paketui, tačiau su svarstomo projekto turiniu nesusiję. 5. Anykščių rajono trišalė taryba 2015-06-05 Pastabos teiktos Darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo ir jo lydimųjų įstatymų projektų paketui, tačiau su svarstomo projekto turiniu nesusiję. 6. Profesinė sąjunga ,,Uostininkas“ 2015-03-18 Pastabos teiktos Darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo ir jo lydimųjų įstatymų projektų paketui, tačiau su svarstomo projekto turiniu nesusiję. 7. Lietuvos Geležinkelių profesinių sąjungų susivienijimas 2015-06-18 Pastabos teiktos Darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo ir jo lydimųjų įstatymų projektų paketui, tačiau su svarstomo projekto turiniu nesusiję. 8. Profesinė sąjunga ,,Uostininkas“ 2015-05-04 Pastabos teiktos Darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo ir jo lydimųjų įstatymų projektų paketui, tačiau su svarstomo projekto turiniu nesusiję. 9. Socialinių inovacijų fondas ir kt. 2015-07-10 Pastabos teiktos Darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo ir jo lydimųjų įstatymų projektų paketui, tačiau su svarstomo projekto turiniu nesusiję. 10. Lietuvos socialdemokratinio jaunimo sąjunga ir kt. 2015-11-20 Pastabos teiktos Darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo ir jo lydimųjų įstatymų projektų paketui, tačiau su svarstomo projekto turiniu nesusiję. 11.
2016-05-05 Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas, vienijanti per 50 NVO, dirbančių socialinės atskirties ir skurdo mažinimo srityje, reiškia susirūpinimą dėl šiuo metu taikomos praktikos, kai vykdydami įsiskolinimų išieškojimai iš minimalaus darbo užmokesčio, pensijų ir kitų periodinių pajamų. Šiuo metu Tinklas atlieka Skurstančių žmonių įsiskolinimų ir jų priverstinio išieškojimo per antstolius problemos tyrimą. Tyrime dalyvavo beveik 50 nevyriausybinių organizacijų. Preliminarūs kiekybinės ! apklausos duomenys rodo, kad tik du procentai apklaustų organizacijų klientų neturi ar pastaruoju metu neturėjo skolų, kurios yra perduotos antstoliams t.y. priverstiniam skolos išieškojimui vykdyti. Daugiausiai atsakiusiųjų (26,4 proc.) teigė, kad 10 nuošimčių jų klientų turi įsiskolinimų, o 22 procentai apklausos dalyvių teigia, kad 80-100 procentų jų klientų turi įsiskolinimų. Vienas iš tyrimo tikslų buvo išsiaiškinti, ar dabar įsiskolinimų grąžinimo tvarka sudaro realias sąlygas grąžinti skolas žmonėms. klausimą, kokiai daliai Jūsų klientų per pastaruosius metus pavyko sėkmingai išspręsti skolų problemą /arba problema yra sėkmingai sprendžiama, net 39,6 procentų respondentų atsakė, kad tik iki 10 procentų klientų problema yra sėkmingai sprendžiama, t.y. skolos yra grąžinamos. Didžiosios dalies klientų (beveik 90 procentų) pagrindinis pajamų šaltinis yra socialinė piniginė parama. Respondentai taip pat buvo kviečiami atsakyti, kokios jų nuomone, yra pagrindinės priežastys, dėl kurių įsiskolinimus turintys klientai nedirba legaliai. Apie
atskaitymai iš algos /didelė bendra skolos suma. Su įsiskolinimus turinčiais asmenimis dirbantys specialistai teigia, kad žmonėms neapsimoka legaliai dirbti.
„Žmogus pradeda dirbti, (...) darbdaviui parašo, kad žmogus yra skolingas,darbdavys vietoj algos išmokėjimo darbuotojui privalo pervesti antstoliams. Ir šita vieta labai sudėtinga. (...) nėra prasmės jam dirbti (...) paprasčiausiai jis pradeda dirbt nelegaliai." Apibendrinant preliminarius tyrimo rezultatus galima pasakyti, kad dabartinė tvarka, kai iš minimalaus darbo užmokesčio galima atskaičiuoti iki 50 procentų atlygio, nesuteikia žmonėms realių galimybių grąžinti skolas ir neskatina jų dirbti legaliai. Todėl Tinklas palaiko Seimo nario N. Puteikio pateiktas Civilinio proceso kodekso pataisas:
Papildyti 739 straipsnį nauja 1 dalimi ir ją išdėstyti taip: (Negalima išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip):
„1) darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei
davinių dalis, neviršijanti Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA), jei tai yra vienintelės asmens pajamos.“ Esame įsitikinę, kad tokios pataisos ženkliai pagerintų socialiai pažeidžiamų ir įsiskolinusių žmonių padėtį ir skatintų juos dirbti legaliai, ir nebūti vien tik paramos gavėjais, o atsistojus ant kojų sėkmingai grąžinti skolas kreditoriams. Nepritarti
pasiūlymo
įstaigų pasiūlymai: negauta
įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo narys Naglis Puteikis 2016-05-033 Argumentai: Šiuo metu vyrauja praktika, kai vykdydami išieškojimą iš darbo užmokesčio, pensijų ir kitų periodinių pajamų, antstoliai nepalieka „skolininkui“ lėšų net minimaliam išgyvenimui.
Išieškojimas vykdomas iš bet kokio dydžio pajamų – net ir tokių, kurios savaime per mažos, nepakankamos esminių, gyvybiškai svarbių žmogaus poreikių patenkinimui, net ir tada, kai tai yra vienintelis pragyvenimo šaltinis. Į mane kaip Seimo narį nuolat kreipiasi žmonės, iš kurių senatvės ar neįgalumo pensijų vykdant išieškojimą pragyvenimui paliekamos nykstamai mažos sumos, kartais nesiekiančios nė 100 Eur. Dažniausiai tokie žmonės dėl objektyvių priežasčių – amžiaus ar ligos – nėra pajėgūs susirasti kito pajamų šaltinio, todėl gyvena pusbadžiu, negalėdami tinkamai apšildyti būsto, nusipirkti būtinų vaistų, nuvykti pas gydytoją, jau nekalbant apie kultūrinių poreikių patenkinimą. Tokia padėtis pažeidžia žmogaus teises patenkinti esminius, gyvybiškai svarbius poreikius, Lietuvos Respublikos Konstitucijos, taip pat tarptautinių teisės aktų saugomą teisę į gyvybę ir asmens orumą. Esu įsitikinęs, kad aukščiau aprašytą praktiką draudžia ir Lietuvos Respublikos civilinis proceso kodeksas, kurio 668 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas apribojimas, kad vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA).
Kokia yra šio apribojimo prasmė ir taikymo ribos, išaiškino Vilniaus apygardos teismas 2015-01-27 nutartyje civilinėje byloje 2S-730-656/2015: teismas nurodė, kad šis apribojimas taikomas bet kokioms lėšoms, neviršijančioms minimaliosios mėnesinės algos dydžio (išskyrus lėšas, į kurias išieškojimo apskritai negalima nukreipti), kaip nepagrįstus atmetė argumentus, esą jis taikomas tik grynųjų pinigų sumai arba tik sumoms, išieškomoms iš darbo užmokesčio ar jam prilygintų lėšų, bei pažymėjo, kad šiuo apribojimu
„siekiama apsaugoti skolininko interesus ir užtikrinti minimalius,
būtiniausius asmens kasdieninius poreikius. Todėl šis ribojimas galimas bet kokioms lėšoms, išskyrus CPK 739 straipsnyje nurodytas sumas, į kurias apskritai negalima nukreipti išieškojimo. Tačiau šis išieškojimo ribojimas galimas tik vienoms pajamoms.“.
Toks CPK 668 straipsnio 1 dalies nuostatos išaiškinimas atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje pateiktą išaiškinimą, kad CPK 668 straipsnyje įtvirtintu apribojimu įstatymų leidėjas, siekdamas įgyvendinti konstitucinius proporcingumo, teisingumo ir socialinės darnos principus, nustatė absoliučią neliečiamybę tai skolininko turto daliai, kuri būtina esminiams ir gyvybiškai svarbiems poreikiams patenkinti, todėl iš jos negali būti išieškoma, net jei skola kreditoriui nebūtų grąžinta:
„Įstatymų leidėjas, detalizuodamas konstitucinį nuosavybės teisių apsaugos ir
subjektų lygiateisiškumo principus, CPK normose, reglamentuojančiose išieškojimo iš skolininko turto tvarką, nustato skolininko ir kreditoriaus interesų pusiausvyrą: skolininkui, nevykdančiam savo įsipareigojimų, gali būti taikomos turtinio poveikio priemonės ir skola išieškoma priverstinai; kartu yra saugomi ir ginami kreditoriaus, sąžiningai įvykdžiusio savo prievoles, interesai. Kita vertus, įgyvendinant kitus Konstitucijoje įtvirtintus principus (proporcingumo, teisingumo bei socialinės darnos) vykdymo procese tam tikrai skolininko turto daliai, kuri būtina esminiams ir gyvybiškai svarbiems poreikiams patenkinti, yra nustatyta absoliuti neliečiamybė, todėl iš jos negali būti išieškoma (CPK 668 straipsnis), net jei skola kreditoriui nebūtų grąžinta.“ (pabraukta mano, biuletenis
„Teismų praktika“ Nr. 28). Nepaisant pacituotos teismų
praktikos, dauguma antstolių, kurių poziciją remia ir Socialinės apsaugos ir darbo bei Teisingumo ministerijos, nepripažįsta gyvybiškai svarbiems poreikiams patenkinti būtinos skolininko turto dalies absoliučios neliečiamybės, teigdami, neva CPK 668 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas apribojimas neturįs būti taikomas išieškojimui iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų pajamų.
Ši pozicija grindžiama įvairiais argumentais
Šiaulių apygardos teismas 2016 m. vasario 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-193-347/2016 paliko nepakeistą Radviliškio raj. apylinkės teismo sprendimą atmesti pensininko prašymą neleisti nukreipti išieškojimo į jo gaunamą 159,20 Eur senatvės pensiją, o 2016 m. kovo 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-289-357/2016 paliko nepakeistą Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 28 d. nutartį, kuria atmestas neįgalaus žmogaus prašymas neleisti nukreipti išieškojimo į jo gaunamas nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją ir invalidumo/netekto darbingumo pensiją, kurių suma neviršija MMA.
Šiais ir kitais analogiškais sprendimais formuojama teismų praktika, prieštaraujanti tai praktikai, kurią suformavo Vilniaus apygardos teismas 2015-01-27 nutartyje civilinėje byloje 2S-730-656/2015 ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškinimu apie absoliučią neliečiamybę, taikomą skolininko turto daliai, kuri būtina patenkinti gyvybiškai svarbius poreikius. Rezultatas
Papildyti 739 straipsnį nauja 1 dalimi ir ją išdėstyti taip: (Negalima išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip): „1) darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalis, neviršijanti Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA), jei tai yra vienintelės asmens pajamos.“ Nepritarti Argumentai:
Siūlomu reguliavimu nebūtų užtikrinta skolininkų ir išieškotojų interesų pusiausvyra. Siūlomos nuostatos iš esmės neišspręs skolininkų, priskiriamų pažeidžiamoms visuomenės grupėms, skurdo problemos, tačiau gali pažeisti išieškotojų teises ir didinti jų skurdą, nes ir išieškotojai gali būti socialiai pažeidžiami.
Toks teisinis reguliavimas gali skatinti darbuotojus, sąžiningai vykdančius savo mokestinius ar kitus įsipareigojimus, juos nukelti į ateitį ir tenkinti kitus būtinus poreikius, nes sudaromos teisinės galimybės visiškai nevykdyti išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalis, neviršijanti Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA), jei tai yra vienintelės asmens pajamos. Taip pat reikėtų pažymėti, kad teismas, priteisdamas skolą, dažnai kartu priteisia ir įstatymo, teismo ar sutarties nustatytas palūkanas, kurios skaičiuojamos nuo bylos teisme iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Sumažinus išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio dydį, viena išskaita būtų padengiama mažesnė skolos dalis, didėtų priskaičiuotų palūkanų dydis, o dėl ilgiau trunkančio vykdymo proceso galėtų padidėti ir vykdymo išlaidos. Taigi, nors išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų dydis sumažėtų, šios išskaitos skolininko įsiskolinimą išieškotojui sumažintų nedaug, o bendras skolos dydis netgi padidėtų, nes skolininkas turėtų sumokėti didesnes palūkanas ir didesnes vykdymo išlaidas. 2. Seimo narys Naglis Puteikis 2016-05-033 Argumentai:
Pastaruoju metu tapo įprastine praktika, kai antstoliai, nepaisydami CPK 668 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto apribojimo, kad vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA), iš bausmę atliekančių asmenų arba suimtųjų asmeninių sąskaitų nuskaičiuoja visas lėšas, kurias jiems perveda artimieji, todėl šie asmenys netenka galimybės laisvės atėmimo įstaigų (izoliatorių) parduotuvėse įsigyti būtiniausių reikmenų.
Atkreiptinas dėmesys, kad naujausioje teismų praktikoje (2016-01-23 Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis Nr. 3K-3-154-313/2016, 2016-04-21 Kauno apygardos teismo nutartis Nr. 2S-988-254/2016) tokio pobūdžio antstolių veiksmai pripažįstami neteisėtais, pažeidžiančiais bausmę atliekančių (suimtųjų) asmenų teises. Pažymėtina, kad 2016-04-21 Kauno apygardos teismas nutartyje Nr. 2S-988-254/2016 konstatavo, kad „CPK 668 str. 1 d. įsakmiai reglamentuoja, kad negali būti išieškoma iš turto, kuris yra būtinas skolininko pragyvenimui, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (toliau – MMA). Įgyvendinant pastarąją nuostatą, analogiškas draudimas įtvirtintas SVI 93.6. punkte. Taigi atitinkamai įvertinus aukščiau minimą naujausią teismų praktiką, atsižvelgiant į tai, kad teismų nutartys yra vykdytinos ir privalomos, siekiant teisinio aiškumo, siekiant išvengti bausmę atliekančių (suimtųjų) asmenų masinio bylinėsimosi teismuose, kuris reikštų beprasmį valstybės resursų eikvojimą, siekiant užkirsti kelią antstolių savivalės atvejams, būtina atlikti atitinkamus CPK 739 str. pakeitimus, įtvirtinant bausmę atliekančių (suimtųjų) asmenų įkalinimo įstaigose esančiose sąskaitose turimą minimalią pinigų sumą, iš kurios išieškojimai būtų negalimi.
Pažymėtina, kad ši įstatymo redakcija yra būtina, nes pagal dabartinę situaciją kiekvienu konkrečiu atveju kiekvienas bausmę atliekantis (suimtasis) asmuo privalės kreiptis į teismą, dėl jo teisių pažeidimo bei antstolių neteisėtų veiksmų, o tai kiekvienu atveju apsunkina tiek teismų, tiek pačių antstolių, tiek pataisos įstaigų darbą bei atitinkamai papildomai kainuoja valstybei. Svarbu pažymėti, kad siūlomas pakeitimas sumažintų paskatų praktikoje paplitusiems sukčiavimo atvejams, kai siekdami išvengti antstolių išieškojimų nuteistieji naudojasi kitų asmenų sąskaitomis. Pasiūlymas:
Papildyti 739 straipsnį nauja 5 dalimi ir ją išdėstyti taip: „5) bausmę atliekančio (suimtojo) asmens sąskaitoje, esančioje laisvės atėmimo vietų įstaigoje, turimos piniginės sumos, neįskaitant iš darbo užmokesčio gaunamų pajamų, kurios per vieną mėnesį neviršija Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos (MMA) dydžio.“ Nepritarti Argumentai:
Siūlomu reguliavimu nebūtų užtikrinta skolininkų ir išieškotojų interesų pusiausvyra. Siūlomos nuostatos iš esmės neišspręs skolininkų, priskiriamų pažeidžiamoms visuomenės grupėms, skurdo problemos, tačiau gali pažeisti išieškotojų teises ir didinti jų skurdą, nes ir išieškotojai gali būti socialiai pažeidžiami. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Biudžeto ir finansų komitetas 2015-10- 28 * Pasiūlymas: Pasiūlyti pagrindiniam komitetui apsvarstyti piliečių, asociacijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymus, patobulinti iniciatorių pateiktą įstatymo projektą, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms Komitetas pritarė. (Žr. Komiteto išvadas). Pritarti
2016-06-27 * Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 738 ir 739 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-3242 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį patobulinti, atsižvelgiant į Socialinių reikalų ir darbo komiteto pasiūlymus bei Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms pritarė Komitetas. Pritarti
patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3234 165 straipsnio 3 dalies nuostatomis, siūlome: Pasiūlymas. Įstatymo projektą papildyti nauju 1 straipsniu, kitus Įstatymo projekto straipsnius atitinkamai pernumeruoti ir 1 straipsnį išdėstyti taip: „1 straipsnis. 56 straipsnio pakeitimas Pakeisti 56 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) profesinės sąjungos, jeigu jos atstovauja profesinės sąjungos nariams ir įstatymų nustatytais atvejais kitiems asmenims darbo teisinių santykių bylose.
Šiuo atveju bylą teisme veda profesinės sąjungos vienasmenis valdymo organas, įstatymų ar steigimo dokumentų nustatyta tvarka įgalioti kolegialių valdymo organų nariai arba atstovai pagal pavedimą – darbuotojai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, ir (ar) advokatai (advokatų padėjėjai);“ Nepritarti Klausymų metu buvo nuspręsta, kad norint pritarti projekto autorių naujo (klausymams pateikto) pasiūlymo idėjai keisti CPK 56 straipsnį jį suderinant su kituose įstatymuose nustatytu reglamentavimu, CPK 56 straipsnyje galėtų būti detalizuotas subjektų ratas, kuriems galėtų atstovauti profesinės sąjungos, o ne daroma nuoroda į įstatymų nustatytus atvejus, kaip pasiūlė projekto autoriai. Laikytasi ilgalaikės pozicijos, kad atstovavimo pagal pavedimą atvejai turėtų būti nustatyti CPK, o ne kituose įstatymuose. Po klausymų projekto autoriai įvertino, kad detalizuoti subjektų, kuriuos galėtų atstovauti profsąjungos, netikslinga (argumentai pateikti prie projekto autorių pastabos). Atsižvelgiant į klausymų metu priimtą sprendimą ir į tai, kad profsąjungų teisės atstovauti asmenis plečiamos Europos Sąjungos aktais, siūlytina CPK 56 straipsnio nekeisti, o kaip ir šiuo metu, taikyti CPK 1 straipsnio 4 dalį, kuri numato: „4. Įgyvendinant Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktus, kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose gali būti nustatomos ir kitos bylų nagrinėjimo, sprendimų priėmimo bei vykdymo ar kitos procesinės taisyklės, negu numato šis Kodeksas.“ Šiam sprendimui taip pat pritarta 2016 m. birželio 17 d. svarstant CPK 56 straipsnio 1 dalies 5 punkto formuluotę Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete vykusiuose klausymuose dėl Civilinio proceso kodekso pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3551. 4.
2Argumentai. Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą Nr. 1,
siūlome: Pasiūlymas. Įstatymo projektą papildyti nauju 2 straipsniu, kitus Įstatymo projekto straipsnius atitinkamai pernumeruoti, o šį straipsnį išdėstyti taip: „2 straipsnis. 737 straipsnio pakeitimas Pakeisti 737 straipsnio 7 punktą ir jį išdėstyti taip: „7) pensijų, išskyrus mokamas pagal Lietuvos Respublikos šalpos pensijų įstatymą (toliau – Šalpos pensijų įstatymas).“
3Argumentai. Kadangi Įstatymo projekte numatytas įstatymo įsigaliojimo laikas praėjęs,
siūlome pakeisti įstatymo projekto 3 straipsnį. Pasiūlymas. Pakeisti Įstatymo projekto buvusį 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2016 2017 m. sausio 1 d.“
pasiūlymai: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms
8Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu už. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Stasys Šedbaras,
nuomonė: negauta
Komiteto siūlomas įstatymo projektas, įstatymo projekto lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas