Vilnius
DĖL
NR. IX-1904 PAKEITIMO įstatymo PROJEKTO 2015-09-04 Nr. XIIP-3237 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo projekto (toliau – įstatymo projektas) 1 straipsnyje nustatyta, kad šis įstatymas, be kita ko, nustato atsakomybę. Reikėtų patikslinti už ką ir kokia atsakomybė čia turima omenyje. 2. Įstatymo projekto
šiuo įstatymo projektu teikiamo Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3235 2 straipsnio 2 dalyje apibrėžta draudėjo sąvoka, t.y., kad draudėju taip pat turėtų būti laikomos kitos organizacijos ar jų padaliniai. Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Respublikoje ūkinę veiklą gali vykdyti ne tik fiziniai ir juridiniai asmenys, bet ir kitų Europos Sąjungos ir Europos ekonominės erdvės valstybių subjektai, kurie gali ir neturėti juridinio asmens statuso, kaip tai nurodyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.19 straipsnyje, kuriame minimi užsienio juridiniai asmenys ir kitos organizacijos. Tokie užsienio juridiniai asmenys bei kitos organizacijos Lietuvoje gali įsteigti savo padalinius ir vykdyti veiklą, nesteigdami atskiro juridinio asmens. 3. Įstatymo projekto
tikslinti ir šio stažo laikotarpius tarpusavyje derinti su 3 straipsnio 2 dalyje nurodytais įmokų ir išmokų mokėjimo laikotarpiais. 4. Įstatymo projekto
kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projektu Nr.
XIIP-3234 tvirtinamo Darbo kodekso 56, 58 straipsnių nuostatomis, taip pat su Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP
atleidimo iš darbo (pareigų) pagrindus. 5. Įstatymo projekto
sąlyga, kad bedarbiui išeitinė išmoka ar šalių susitarimu kompensacija yra priskaičiuota. Svarstytina, ar nedarbo draudimo išmokos mokėjimo pradžia neturėtų būti siejama ir su sąlyga, kad bedarbiui išeitinė išmoka ar šalių susitarimu kompensacija yra išmokėta. 6. Siekiant teisinių sąvokų vartojimo vienodumo teisės aktuose, siūlytina įstatymo projekto 8 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžio ,,minimalios“ įrašyti žodį ,,minimaliosios“. 7. Tikslintina įstatymo projekto 9 straipsnio 2 dalis, kadangi pagal kartu teikiamo Užimtumo įstatymo projekto Nr. XIIP-3240 24 straipsnį bedarbiui statusas yra panaikinamas. Be to, Užimtumo įstatymo projekte nėra jokių nuostatų, susijusių su bedarbio statuso pripažinimo negaliojančiu, todėl minėta dalis tikslintina ir šiuo aspektu. 8. Pagal įstatymo projekto 10 straipsnio pavadinimą, šiame straipsnyje turėtų būti reguliuojamas nedarbo draudimo išmokos pakartotinis skyrimas, tačiau jo turinyje reguliuojamas šios išmokos skyrimas iš naujo. Todėl šias nuostatas reikėtų tarpusavyje suderinti. 9. Įstatymo projekto
naujo skyrimo termino pradžios skaičiavimo taisykles. 10.
skaičiavimą laike, reikėtų atsisakyti formuluočių su žodeliu „nuo“, nes gali kilti praktinių terminų skaičiavimo neaiškumų (pavyzdžiui, būtų neaišku, ar nuostata taikytina tą dieną, kai atnaujintas bedarbio statusas, ar pirmą dieną po bedarbio statuso atnaujinimo). 11. Įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje tikslintina nuoroda į Užimtumo įstatymo straipsnį, atsižvelgiant į Užimtumo įstatymo projektą Nr. XIIP-3240. 12. Įstatymo 11 straipsnio 4 dalyje kaip perteklinis brauktinas žodis „mokėti“. 13. Tikslintinos įstatymo projekto 12 straipsnio 1 dalyje nurodytų įstatymų galiojimo datos, atsižvelgiant į kartu su šiuo įstatymu projektu teikiamo Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3239 2 straipsnyje bei Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų išankstinio mokėjimo įstatymo Nr. IX-1828 pripažinimo netekusiu galios įstatymo projekto Nr. XIIP-3262 2 straipsnyje numatytą įsigaliojimo datą, t.y. 2017 m. sausio 1 d. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad šioje dalyje teikiamas netikslus Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo pavadinimas – žodis ,,pensijų“ rašytinas po žodžio ,,draudimo“. 14. Įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje ir 15 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad atitinkamai permokėta nedarbo draudimo išmokos dalis ar susidariusi nedarbo draudimo išmokos permoka „<...> gali būti išieškota (išskaityta) iš bet kurios kitos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniame skyriuje jam paskirtos (mokamos) išmokos <...>“. Šias nuostatas reikėtų tarpusavyje derinti su Civilinio proceso kodekso nuostatomis ir atsižvelgti į Civilinio proceso kodekso 738 ir 739 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIIP-3242 siūlomą teisinį reguliavimą dėl pinigų sumų, iš kurių išieškoti negalima.
Tikslinant šias nuostatas atkreiptinas dėmesys į įstatymo projekto 21 straipsnio 3 dalies normą. 15. Įstatymo projekto 14 straipsnyje vietoj žodžio „negauta“ siūlytina įrašyti žodį „neišmokėta“. 16. Atsižvelgiant į tai, kad nedarbo draudimo išmoka ir dalinio darbo išmoka yra savarankiškos išmokos, mokamos iš nedarbo draudimui skirtų lėšų, svarstytina, ar įstatymo projekto III ar kitame skyriuje mutatis mutandis neturėtų būti reglamentuojamos nuostatos, numatytos II skyriuje, t.y. dėl dalinio darbo išmokos mokėjimo kartu su kitomis socialinėmis apsaugos išmokomis, dėl dalinio darbo išmokos mokėjimo mirus asmeniui, turėjusiam teisę ją gauti, jos grąžinimo, jeigu buvo išmokėta asmeniu, kuris nelegaliai dirbo ir kt. 17. Tikslintinas įstatymo projekto 21 straipsnis, kadangi pagal įstatymo projekto nuostatas,
skirs ne tik nedarbo draudimo išmokas, bet ir dalinio darbo išmokas
Konstitucijos 70 straipsnyje nustatytą įstatymų skelbimo ir įsigaliojimo tvarką, įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalyje vietoj formuluotės ,,šio įstatymo įsigaliojimo“ reikėtų įrašyti datą, ne vėlesnę kaip 2015 m. gruodžio
Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 68 42, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
ir FINANSŲ komitetas
ĮSTATYMO NR. IX-1904 PAKEITIMO įstatymo PROJEKTO
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Biudžeto ir finansų komiteto nariai : Petras Narkevičius, Bronius Bradauskas, Kęstutis Bartkevičius, Andrius Palionis, Irena Degutienė, Povilas Gylys, Rita Tamašunienė, Andrius Kubilius, Rytas Kupčinskas, Raimundas Markauskas, Antanas Nesteckis, Vitalija Vonžutaitė . B iudžeto ir finansų komiteto biuras : biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai:
Janina Alasevičienė, Dalia Mudėnienė, Gediminas Morkūnas, Jolanta Dzikaitė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-09-041 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo projekto (toliau – įstatymo projektas) 1 straipsnyje nustatyta, kad šis įstatymas, be kita ko, nustato atsakomybę. Reikėtų patikslinti už ką ir kokia atsakomybė čia turima omenyje. Pritarti.
Pritarti. Pakeistas Įstatymo projekto 1 straipsnis: „Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymas (toliau – šis įstatymas) nustato nedarbo socialinio draudimo (toliau – nedarbo draudimas) teisinius santykius, asmenų, kurie draudžiami nedarbo draudimu, kategorijas, teisę į nedarbo socialinio draudimo išmoką (toliau – nedarbo draudimo išmoka) ir dalinio darbo išmoką, jų skyrimo, apskaičiavimo bei mokėjimo sąlygas, šios draudimo rūšies finansavimą, administravimą ir atsakomybę už neteisingai apskaičiuotas ir išmokėtas nedarbo draudimo ir dalinio darbo išmokas .“33
projekto 3 straipsnio 3 dalyje apibrėžtą ,,draudėjo“ sąvoką siūlytina derinti kartu su šiuo įstatymo projektu teikiamo Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3235 2 straipsnio 2 dalyje apibrėžta draudėjo sąvoka, t.y., kad draudėju taip pat turėtų būti laikomos kitos organizacijos ar jų padaliniai. Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Respublikoje ūkinę veiklą gali vykdyti ne tik fiziniai ir juridiniai asmenys, bet ir kitų Europos Sąjungos ir Europos ekonominės erdvės valstybių subjektai, kurie gali ir neturėti juridinio asmens statuso, kaip tai nurodyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.19 straipsnyje, kuriame minimi užsienio juridiniai asmenys ir kitos organizacijos. Tokie užsienio juridiniai asmenys bei kitos organizacijos Lietuvoje gali įsteigti savo padalinius ir vykdyti veiklą, nesteigdami atskiro juridinio asmens. Pritarti. Pakeista Įstatymo projekto 3 straipsnio 3 dalis: „3. Draudėjas
projekto 3 straipsnio 4 dalyje apibrėžtą nedarbo draudimo stažo sąvoką siūlytina tikslinti ir šio stažo laikotarpius tarpusavyje derinti su 3 straipsnio 2 dalyje nurodytais įmokų ir išmokų mokėjimo laikotarpiais. Pritarti.
Pritarti. Pakeista Įstatymo projekto 3 straipsnio 4 dalis: „4. Nedarbo draudimo stažas
projekto 5 straipsnio 1 dalies 2 punktas ir 6 straipsnio 2 dalis derintini su Darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projektu Nr. XIIP-3234 tvirtinamo Darbo kodekso 56, 58 straipsnių nuostatomis, taip pat su Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP
nurodytus atleidimo iš darbo (pareigų) pagrindus. Svarstyti pagrindiniame komitete. 63
projekto 6 straipsnio 3 dalyje nedarbo draudimo išmokos mokėjimo pradžia siejama su sąlyga, kad bedarbiui išeitinė išmoka ar šalių susitarimu kompensacija yra priskaičiuota. Svarstytina, ar nedarbo draudimo išmokos mokėjimo pradžia neturėtų būti siejama ir su sąlyga, kad bedarbiui išeitinė išmoka ar šalių susitarimu kompensacija yra išmokėta. Pritarti. Pakeisti Įstatymo projekto 6 straipsnio 3 dalį:
„3. Bedarbiui, atleistam iš darbo (tarnybos),
kuriam priskaičiuota išeitinė išmoka arba šalių susitarimu kompensacija, nedarbo draudimo išmoka pradedama mokėti ne anksčiau kaip praėjus tiek kalendorinių mėnesių po darbo sutarties nutraukimo (atleidimo iš tarnybos), už kiek mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka arba kompensacija jam buvo priskaičiuota išmokėta .“82 6.
Siekiant teisinių sąvokų vartojimo vienodumo teisės aktuose, siūlytina įstatymo projekto 8 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžio ,,minimalios“ įrašyti žodį ,,minimaliosios“. Pritarti. Pakeista Įstatymo projekto 8 straipsnio 2 dalis:
„2. Pastovią nedarbo draudimo išmokos dalį sudaro
Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimalios ios mėnesinės algos.“92
įstatymo projekto 9 straipsnio 2 dalis, kadangi pagal kartu teikiamo Užimtumo įstatymo projekto Nr. XIIP-3240 24 straipsnį bedarbiui statusas yra panaikinamas. Be to, Užimtumo įstatymo projekte nėra jokių nuostatų, susijusių su bedarbio statuso pripažinimo negaliojančiu, todėl minėta dalis tikslintina ir šiuo aspektu. Pritarti. Pakeista įstatymo projekto 9 straipsnio 2 dalis: „2. Nedarbo draudimo išmokos mokėjimas nutraukiamas bedarbiui netekus bedarbio statuso, pripažinus jį negaliojančiu panaikinus bedarbio statusą Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo nustatyta tvarka, pasibaigus nedarbo išmokos mokėjimo terminui, jeigu jis negali būti pratęstas šio įstatymo nustatyta tvarka arba jei bedarbis dirbo nelegalų darbą ir apie tai nepranešė bent vienai iš nelegalaus darbo kontrolę vykdančių institucijų.“10
įstatymo projekto 10 straipsnio pavadinimą, šiame straipsnyje turėtų būti reguliuojamas nedarbo draudimo išmokos pakartotinis skyrimas, tačiau jo turinyje reguliuojamas šios išmokos skyrimas iš naujo. Todėl šias nuostatas reikėtų tarpusavyje suderinti. Pritarti.
Pritarti. Pakeistas Įstatymo projekto 10 straipsnis:
„Kai nedarbo draudimo išmokos mokėjimas buvo
nutrauktas, nedarbo draudimo išmoka iš naujo pakartotinai gali būti paskirta bedarbiui, atitinkančiam šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą sąlygą, pakartotinai užsiregistravusiam teritorinėje darbo biržoje, nuo kitos dienos pasibaigus 12 mėnesių laikotarpiui nuo ankstesnės nedarbo draudimo išmokos mokėjimo pabaigos.“10
naujo skyrimo termino pradžios skaičiavimo taisykles. Pritarti. Pakeistas Įstatymo projekto 10 straipsnis:
„Kai nedarbo draudimo išmokos mokėjimas buvo
nutrauktas, nedarbo draudimo išmoka iš naujo gali būti paskirta bedarbiui, atitinkančiam šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą sąlygą, pakartotinai užsiregistravusiam teritorinėje darbo biržoje, nuo kitos dienos pasibaigus po
laikotarpiui nuo ankstesnės nedarbo draudimo išmokos mokėjimo pabaigos sprendimo nutraukti nedarbo draudimo išmokos mokėjimą dienos .“111
straipsnio 7 dalyje ir kitur, apibrėžiant terminų skaičiavimą laike, reikėtų atsisakyti formuluočių su žodeliu „nuo“, nes gali kilti praktinių terminų skaičiavimo neaiškumų (pavyzdžiui, būtų neaišku, ar nuostata taikytina tą dieną, kai atnaujintas bedarbio statusas, ar pirmą dieną po bedarbio statuso atnaujinimo). Pritarti. 1. Pakeista 11 straipsnio 1 dalis:
„1. Sustabdytos pagal šio įstatymo 9 straipsnio 1
dalį nedarbo draudimo išmokos mokėjimas atnaujinamas nuo tos dienos, nuo kuri os ą atnaujinamas bedarbio statusas.“
2Pakeista 12 straipsnio 7 dalis:
„7.
Bedarbiams, be pateisinamų priežasčių pažeidusiems elgesio nedarbingumo metu tvarką, nustatytą sveikatos apsaugos ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintose Elektroninių n edarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisyklėse, nedarbo draudimo išmokos mokėjimas nutraukiamas nuo tos dienos, kurią padarytas pažeidim o as padarymo dienos Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų Nedarbo socialinio draudimo išmokų nuostatų nustatyta tvarka.“112
11 straipsnio 2 dalyje tikslintina nuoroda į Užimtumo įstatymo straipsnį, atsižvelgiant į Užimtumo įstatymo projektą Nr. XIIP-3240. Pritarti. Pakeista įstatymo projekto 11 straipsnio 2 dalis:
„2. Nutrauktos dėl Lietuvos Respublikos užimtumo
įstatymo 24 straipsnio34 dalies 3, 4 ir 5
punktuose nustatytų atvejų nedarbo draudimo išmokos mokėjimas atnaujinamas visiems bedarbiams, iš naujo įsiregistravusiems teritorinėje darbo biržoje per 6 mėnesius po nedarbo draudimo išmokos mokėjimo nutraukimo.“ Pagal Seimo Teisės departamento 2015-09-04 išvados dėl Užimtumo įstatymo projekto Nr. XIIP-3240 pastabą Nr. 14, Užimtumo įstatymo projekto 24 straipsnio dalių numeracija pasikeitė, todėl buvusi 24 straipsnio 5 dalis, yra 4 dalis. 114
11 straipsnio 4 dalyje kaip perteklinis brauktinas žodis „mokėti“. Pritarti. Pakeista Įstatymo projekto 11 straipsnio 4 dalis:
„4. Atnaujinus sustabdytos arba nutrauktos
mokėti nedarbo draudimo išmokos mokėjimą, nedarbo draudimo išmokos mokėjimas tęsiamas likusį šio įstatymo nustatytą laikotarpį taikant šio įstatymo 8 straipsnio nuostatas pagal tuos pačius apdraustojo asmens draudžiamųjų pajamų duomenis, kurie buvo nedarbo draudimo išmokos paskyrimo metu.“121 13.
Tikslintinos įstatymo projekto 12 straipsnio 1 dalyje nurodytų įstatymų galiojimo datos, atsižvelgiant į kartu su šiuo įstatymu projektu teikiamo Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3239 2 straipsnyje bei Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų išankstinio mokėjimo įstatymo Nr. IX-1828 pripažinimo netekusiu galios įstatymo projekto Nr. XIIP-3262 2 straipsnyje numatytą įsigaliojimo datą, t.y. 2017 m. sausio 1 d. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad šioje dalyje teikiamas netikslus Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo pavadinimas – žodis ,,pensijų“ rašytinas po žodžio ,,draudimo“. Pritarti. Pakeista Įstatymo projekto 12 straipsnio 1 dalis: „1. Bedarbiams, kuriems paskirtos arba atnaujintos nedarbo draudimo išmokos mokėjimo termino pabaigos dieną iki senatvės pensijos amžiaus yra likę ne daugiau kaip 5 metai, nedarbo draudimo išmokos mokėjimas pratęsiamas dar 2 mėnesius, jeigu asmeniui nepaskirta išankstinė senatvės pensija pagal Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų išankstinio mokėjimo įstatymą (iki 2016 2017 m. sausio 1 d.) arba pagal Lietuvos Respublikos pensijų socialinio draudimo pensijų įstatymą (nuo 2016 m. sausio 1 d.).“132
permokėta nedarbo draudimo išmokos dalis ar susidariusi nedarbo draudimo išmokos permoka „<...> gali būti išieškota (išskaityta) iš bet kurios kitos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniame skyriuje jam paskirtos (mokamos) išmokos <...>“.
Šias nuostatas reikėtų tarpusavyje derinti su Civilinio proceso kodekso nuostatomis ir atsižvelgti į Civilinio proceso kodekso 738 ir 739 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIIP-3242 siūlomą teisinį reguliavimą dėl pinigų sumų, iš kurių išieškoti negalima. Tikslinant šias nuostatas atkreiptinas dėmesys į įstatymo projekto 21 straipsnio 3 dalies normą. Nepritarti. Civilinio proceso kodekso 738 ir 739 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIP-3242 keičiamose nuostatose reglamentuojamas išieškojimas teismo sprendimu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 straipsnyje bei Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 pakeitimo įstatymo projekto 21 straipsnyje reglamentuojama teisė išieškoti permokėtas socialinio draudimo išmokas iš kitų asmenims mokamų socialinio draudimo išmokų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinio skyriaus direktoriaus sprendimu. Todėl nedarbo socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-1904 pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIP-3237 keičiamos 13 straipsnio 2 dalies ir 15 straipsnio 2 dalies nuostatos neprieštarauja
projekto 14 straipsnyje vietoj žodžio „negauta“ siūlytina įrašyti žodį
„neišmokėta“. Pritarti. Pakeistas Įstatymo projekto 14 straipsnis:
„Nedarbo draudimo išmoka, negauta neišmokėta iki turėjusio į ją teisę asmens mirties dienos, išmokama įpėdiniui, pateikusiam paveldėjimo dokumentus.“ 16.
Atsižvelgiant į tai, kad nedarbo draudimo išmoka ir dalinio darbo išmoka yra savarankiškos išmokos, mokamos iš nedarbo draudimui skirtų lėšų, svarstytina, ar įstatymo projekto III ar kitame skyriuje mutatis mutandis neturėtų būti reglamentuojamos nuostatos, numatytos II skyriuje, t.y. dėl dalinio darbo išmokos mokėjimo kartu su kitomis socialinėmis apsaugos išmokomis, dėl dalinio darbo išmokos mokėjimo mirus asmeniui, turėjusiam teisę ją gauti, jos grąžinimo, jeigu buvo išmokėta asmeniu, kuris nelegaliai dirbo ir kt. Svarstyti pagrindiniame komitete. 17. Tikslintinas įstatymo projekto 21 straipsnis, kadangi pagal įstatymo projekto nuostatas, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai mokės ir skirs ne tik nedarbo draudimo išmokas, bet ir dalinio darbo išmokas. Pritarti. Pakeistas Įstatymo projekto 21 straipsnis: „21 straipsnis. Nedarbo draudimo ir dalinio darbo išmokas apskaičiuojanti, skirianti ir mokanti įstaiga ir jos atsakomybė
ir dalinio darbo išmokas apskaičiuoja, skiria ir moka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintuose Nedarbo socialinio draudimo išmokų nuostatuose nustatyta tvarka. 18. Atsižvelgiant į Konstitucijos 70 straipsnyje nustatytą įstatymų skelbimo ir įsigaliojimo tvarką, įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalyje vietoj formuluotės ,,šio įstatymo įsigaliojimo“ reikėtų įrašyti datą, ne vėlesnę kaip 2015 m. gruodžio 31 d. Pritarti. Pakeista Įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalis: „2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki šio įstatymo įsigaliojimo 2015 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“ 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4.
savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai : Iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir pasiūlyti pagrindiniam Socialinių reikalų ir darbo komitetui patobulinti projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus, kuriems Komitetas pritarė. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai:
Petras Narkevičius, Irena Degutienė. Komiteto pirmininkas Petras Narkevičius
Socialinių reikalų ir darbo komitetas
DĖL
dalyvavo: . komiteto nariai: K. Miškinienė – komiteto pirmininkė, R. J. Dagys, A. Dumbrava, L. Kazlavickas, J. Kvetkovskij, R. Popovienė, R. Sargūnas, A. Sysas, J. Varkala; komiteto biuras: biuro vedėja – E. Bulotaitė, biuro patarėjos – D. Aleksejūnienė, A. Dolmantienė, biuro padėjėja – I. Žukauskaitė; kviestieji asmenys: G.Klimavičius – socialinės apsaugos ir darbo viceministras, I. Grigaitienė – socialinės apsaugos ir darbo ministrės patarėja, V. Baliukevičienė
Seimo Pirmininkės padėjėja, A. Černiauskas – Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas, G. Gruzdienė – Lietuvos maistininkų profesinė sąjungos pirmininkė, N. Kasiliauskas – Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos advokatas, E. Šilinytė – Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos teisininkė, I. Nekrošienė – IAE Nepriklausomos profsąjungos pirmininko pavaduotoja, L. Savickas – „Investuok Lietuvoje“ projektų vadovas, A. Akstinas – Lietuvos verslo konfederacijos generalinis direktorius, L. Tatarėlytė – Lietuvos verslo konfederacijos projektų vadovė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos :
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. D. P. 1.
1Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2015-09-04 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas bei pasiūlymus: 1.1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-09-041 Keičiamo Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo projekto (toliau – įstatymo projektas) 1 straipsnyje nustatyta, kad šis įstatymas, be kita ko, nustato atsakomybę. Reikėtų patikslinti už ką ir kokia atsakomybė čia turima omenyje. Pritarti. 1.2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3 Įstatymo projekto 3 straipsnio
įstatymo projektu teikiamo Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3235 2 straipsnio 2 dalyje apibrėžta draudėjo sąvoka, t.y., kad draudėju taip pat turėtų būti laikomos kitos organizacijos ar jų padaliniai. Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Respublikoje ūkinę veiklą gali vykdyti ne tik fiziniai ir juridiniai asmenys, bet ir kitų Europos Sąjungos ir Europos ekonominės erdvės valstybių subjektai, kurie gali ir neturėti juridinio asmens statuso, kaip tai nurodyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.19 straipsnyje, kuriame minimi užsienio juridiniai asmenys ir kitos organizacijos. Tokie užsienio juridiniai asmenys bei kitos organizacijos Lietuvoje gali įsteigti savo padalinius ir vykdyti veiklą, nesteigdami atskiro juridinio asmens. Pritarti. 1.3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-09-0434 Įstatymo projekto 3 straipsnio
stažo laikotarpius tarpusavyje derinti su 3 straipsnio 2 dalyje nurodytais įmokų ir išmokų mokėjimo laikotarpiais. Pritarti. 1.4.
kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-09-04 5,6 1,22 Įstatymo projekto 5 straipsnio
patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projektu Nr. XIIP-3234 tvirtinamo Darbo kodekso 56, 58 straipsnių nuostatomis, taip pat su Lietuvos
nuostatomis, atsižvelgiant į šiuose projektuose nurodytus atleidimo iš darbo (pareigų) pagrindus. Atsižvelgti. Pritarta iš dalies Seimo nario R. Sargūno pasiūlymui dėl 5 straipsnio pakeitimo. 1.5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-09-0463 Įstatymo projekto 6 straipsnio
bedarbiui išeitinė išmoka ar šalių susitarimu kompensacija yra priskaičiuota. Svarstytina, ar nedarbo draudimo išmokos mokėjimo pradžia neturėtų būti siejama ir su sąlyga, kad bedarbiui išeitinė išmoka ar šalių susitarimu kompensacija yra išmokėta. Nepritarti. Reikalavimas vertinti faktinį sumokėjimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (Sodra) teritoriniam skyriui būtų papildoma administracinė našta, taip pat apsunkinimas ir darbdaviui ar bedarbiui. Jie turės pateikti išmokėjimo/neišmokėjimo faktą patvirtinantį dokumentą, kurį Sodros teritorinis skyrius turės įvertinti. 1.6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-09-0482 Siekiant teisinių sąvokų vartojimo vienodumo teisės aktuose, siūlytina įstatymo projekto 8 straipsnio
kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-09-0492 Tikslintina įstatymo projekto 9 straipsnio 2 dalis, kadangi pagal kartu teikiamo Užimtumo įstatymo projekto Nr. XIIP-3240 24 straipsnį bedarbiui statusas yra panaikinamas. Be to, Užimtumo įstatymo projekte nėra jokių nuostatų, susijusių su bedarbio statuso pripažinimo negaliojančiu, todėl minėta dalis tikslintina ir šiuo aspektu.
Pritarti. 1.8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-09-0410 Pagal įstatymo projekto 10 straipsnio pavadinimą, šiame straipsnyje turėtų būti reguliuojamas nedarbo draudimo išmokos pakartotinis skyrimas, tačiau jo turinyje reguliuojamas šios išmokos skyrimas iš naujo. Todėl šias nuostatas reikėtų tarpusavyje suderinti. Pritarti. 1.9. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-09-0410 Įstatymo projekto 10 straipsnyje reikėtų aiškiau apibrėžti nurodyto nedarbo draudimo išmokos iš naujo skyrimo termino pradžios skaičiavimo taisykles. Pritarti. 1.10. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-09-04 11,12 1,7 Įstatymo projekto 11 straipsnio
laike, reikėtų atsisakyti formuluočių su žodeliu „nuo“, nes gali kilti praktinių terminų skaičiavimo neaiškumų (pavyzdžiui, būtų neaišku, ar nuostata taikytina tą dieną, kai atnaujintas bedarbio statusas, ar pirmą dieną po bedarbio statuso atnaujinimo). Pritarti. 1.11. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-09-04112 Įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje tikslintina nuoroda į Užimtumo įstatymo straipsnį, atsižvelgiant į Užimtumo įstatymo projektą Nr. XIIP-3240. Pritarti. 1.12. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-09-04114 Įstatymo 11 straipsnio 4 dalyje kaip perteklinis brauktinas žodis „mokėti“. Pritarti. 1.13. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-09-04121 Tikslintinos įstatymo projekto
kartu su šiuo įstatymu projektu teikiamo Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3239 2 straipsnyje bei Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų išankstinio mokėjimo įstatymo Nr.
IX-1828 pripažinimo netekusiu galios įstatymo projekto Nr. XIIP-3262 2 straipsnyje numatytą įsigaliojimo datą, t.y. 2017 m. sausio 1 d. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad šioje dalyje teikiamas netikslus Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo pavadinimas – žodis ,,pensijų“ rašytinas po žodžio ,,draudimo“. Pritarti. 1.14. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-09-04 13,15 2,2 Įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje ir 15 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad atitinkamai permokėta nedarbo draudimo išmokos dalis ar susidariusi nedarbo draudimo išmokos permoka „<…> gali būti išieškota (išskaityta) iš bet kurios kitos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniame skyriuje jam paskirtos (mokamos) išmokos <…>“. Šias nuostatas reikėtų tarpusavyje derinti su Civilinio proceso kodekso nuostatomis ir atsižvelgti į Civilinio proceso kodekso 738 ir 739 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIIP-3242 siūlomą teisinį reguliavimą dėl pinigų sumų, iš kurių išieškoti negalima. Tikslinant šias nuostatas atkreiptinas dėmesys į įstatymo projekto 21 straipsnio 3 dalies normą. Nepritarti. Projekto norma siekiama užtikrinti permokų prevenciją, išvengti permokos susidarymo ir būtinumo administruoti jos išieškojimą. Nesant tokios nuostatos, galima situacija, kuomet Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinis skyrius jau išmokėdamas išmoką iš esmės žino, kad privalės ją (jos dalį) pripažinti permoka ir po to išieškoti geruoju arba teismine tvarka. Tuo tarpu teikiama projekto nuostata leistų atitinkamą potencialios permokos sumą išskaityti iš mokėtinos sumos iš karto, taip išvengiant išmokos gavėjo nepagrįsto praturtėjimo ir poreikio administruoti atitinkamos permokos išieškojimą. Analogiška nuostata galioja ir dabar. 1.15.
1.15. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-09-0414 Įstatymo projekto 14 straipsnyje vietoj žodžio „negauta“ siūlytina įrašyti žodį „neišmokėta“. Pritarti. 1.16. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-09-04 Atsižvelgiant į tai, kad nedarbo draudimo išmoka ir dalinio darbo išmoka yra savarankiškos išmokos, mokamos iš nedarbo draudimui skirtų lėšų, svarstytina, ar įstatymo projekto III ar kitame skyriuje mutatis mutandis neturėtų būti reglamentuojamos nuostatos, numatytos II skyriuje, t.y. dėl dalinio darbo išmokos mokėjimo kartu su kitomis socialinėmis apsaugos išmokomis, dėl dalinio darbo išmokos mokėjimo mirus asmeniui, turėjusiam teisę ją gauti, jos grąžinimo, jeigu buvo išmokėta asmeniu, kuris nelegaliai dirbo ir kt. Pritarti. 1.17. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-09-0421 Tikslintinas įstatymo projekto
socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai mokės ir skirs ne tik nedarbo draudimo išmokas, bet ir dalinio darbo išmokas Pritarti. 1.18. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-09-04 2N Atsižvelgiant į Konstitucijos
projekto 2 straipsnio 2 dalyje vietoj formuluotės ,,šio įstatymo įsigaliojimo“ reikėtų įrašyti datą, ne vėlesnę kaip 2015 m. gruodžio 31. Atsižvelgti. Įsigaliojimo data patikslinta, žr. Komiteto pasiūlymus. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. D. P. 1. Anykščių rajono trišalė taryba, 2015-06-18 (dok. Nr. G-2015-5135) Trumpinant atleidimo iš darbo įspėjimo terminą bei mažinant išeitinių išmokų dydį, būtina sustiprinti Nedarbo socialinio draudimo fondą surenkant daugiau lėšų nedarbo išmokoms. Nedarbo socialinio draudimo išmokos turi priklausyti nuo įmokų dydžio.
Darbuotojams, neturintiems draudiminių darbo pajamų ir nemokantiems įmokų Sodrai, turi būti mokama nedarbo socialinė pašalpa iš valstybės biudžeto, o tai sudarys papildomas išlaidas biudžetui. Įvertinta. Asmuo, kuris neturi pajamų, turi teisę į piniginę socialinę paramą Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. XI-1675 nustatyta tvarka. 2. Profesinė sąjunga ,,Uostininkas“, 2015-06-18 (dok. Nr.g-2015-3805) Siūlymas reformuoti bedarbių garantijų sistemą:
a) bedarbio pašalpos dydį nustatyti vienodą visiems asmenims ir indeksuoti priklausomai nuo pragyvenimo lygio kitimo;
b) prailginti bedarbio pašalpos mokėjimą iki 2 metų;
c) nustatyti, kad bedarbio pašalpa mažinama, jeigu darbuotojas atleidžiamas iš darbo dėl girtuokliavimo ar vagysčių. Nepritarti. Pažymėtina, kad bedarbiams mokama nedarbo socialinio draudimo išmoka yra socialinio draudimo rūšis, kuri įstatymų nustatytais atvejais kompensuoja šios rūšies draudimu apdraustiems asmenims dėl nedarbo negautas pajamas arba jų dalį ir (arba) finansuoja Užimtumo rėmimo įstatymo nustatytas aktyvios darbo rinkos politikos priemones. Nedarbo socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-1904 pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIIP-3237 išplečiamos teisės į nedarbo socialinio draudimo išmoką (sąlyga turėti tik 12 mėnesių nedarbo socialinio draudimo stažo per paskutinius 24 mėnesius iki įsiregistravimo darbo biržoje), o nedarbo socialinio draudimo išmokos laikotarpis prailginamas iki 9 mėnesių nesiejant mokėjimo trukmės su nedarbo draudimo stažu. 3. Lietuvos maistininkų profesinė sąjunga, 2015-07-08 (dok. Nr.g.- 2015-6120) Siūlo pratęsti nedarbo išmokos mokėjimą dviem mėnesiais tose savivaldybių teritorijose, kuriose registruotų bedarbių skaičius 1,5 karto viršija šalies vidurkį. Įvertinta.
Įvertinta. Pažymėtina, kad įstatymo projekte iš esmės siūloma ilginti nedarbo draudimo išmokos mokėjimo laikotarpį bei trumpinti nedarbo draudimo stažą teisei į nedarbo draudimo išmoką įgyti. 4. Pil. Birutė Dubova, 2015-10-21 (dok. Nr.g. 2015-9105) Siūlymas : Jei išmokos visiems bedarbiams mokėjimo terminas būtų, kaip siūloma, suvienodintas ir pailgintas nuo 6 iki 9 mėn., t. y. 3 mėnesiais, tai bedarbiams, kuriems iki senatvės pensijos amžiaus liko mažiau kaip 5 metai, turėtų analogiškai ilgėti nedarbo pašalpos mokėjimo laikas, t. y. bent 3 mėn. Siūlymas : Priešpensinio amžiaus bedarbių, turinčių reikiamą stažą pensijai gauti, taip pat bedarbių, kuriems trūksta kelerių metų iki reikiamo stažo ir pensinio amžiaus, pašalpa turėtų būti:
Teikiame pastabas dėl LR Nedarbo socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-1904 projekto ir siūlome: Papildyti įstatymo projekto 5 straipsnio „Teisė į nedarbo draudimo išmoką“ 1 dalį 4 punktu:
4) Jeigu darbuotojas dirbo pagal darbo sutartis iki įsiregistravimo teritorinėje darbo biržoje per paskutinius 24 mėnesius turi ne mažesnį kaip 9 mėnesių bendrą nedarbo draudimo stažą. Nepritarti. Įstatymo projekte iš esmės siūloma ilginti nedarbo draudimo išmokos mokėjimo laikotarpį bei trumpinti nedarbo draudimo stažą teisei į nedarbo draudimo išmoką įgyti, kas pareikalaus papildomų lėšų iš Sodros, todėl nėra pagrindo šiam pasiūlymui pritarti. 5.1. Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija,
6 Įstatymo projekto 8 straipsnio 6 dalį išdėstyti sekančiai: 6.
Kiekvienu iš šio straipsnio 3 dalyje nurodytų laikotarpių mokama nedarbo draudimo išmoka negali būti didesnė kaip Lietuvos statistikos departamento skelbiamo vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje dydžio, galiojusio užpraeitą kalendorinį ketvirtį nuo bedarbio įsiregistravimo teritorinėje darbo biržoje dienos. Nepritarti. Įstatymo projekte gerinamos sąlygos nedarbo draudimo išmokai gauti. Tikėtina, kad didesnis asmenų ratas gaus šią išmoką, kas pareikalaus papildomų lėšų iš Sodros. Šiam pasiūlymui įgyvendinti jų reiktų dar daugiau. 5.2. Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija, 2016-01-2612 Papildyti įstatymo projekto 12 straipsnį „Nedarbo draudimo išmokos mokėjimo pratęsimas“ dabar galiojančia įstatymo nuostata
paskutinio ketvirčio registruotų bedarbių ir paskutinio skelbto darbingo amžiaus gyventojų santykis 1,5 karto ir daugiau didesnis už šalies vidutinį santykį, Nedarbo draudimo išmokų nuostatuose nustatyta tvarka gali būti 2 mėnesius pratęsta nedarbo draudimo išmokų bedarbiams mokėjimo trukmė. Sprendimą dėl savivaldybių teritorijų, kuriose pratęsiama nedarbo draudimo išmokos mokėjimo trukmė, Lietuvos Respublikos trišalės tarybos teikimu priima socialinės apsaugos ir darbo ministras. Nepritarti. Įstatymo projekte jau yra gerinamos sąlygos nedarbo draudimo išmokai gauti, todėl nėra pagrindo šiam pasiūlymui pritarti. 5.3. Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija, 2016-01-2617 Papildyti įstatymo projekto 17 straipsnį „Dalinio darbo išmokos skyrimo sąlygos“ ir jį išdėstyti sekančiai:
nustatytoms aplinkybėms, dėl dalinio darbo išmokos skyrimo darbuotojams darbdavys kreipiasi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinį skyrių.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinis skyrius Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka skiria dalinio darbo išmoką nurodydamas darbuotojus, kuriems turėtų būti skiriama dalinio darbo išmoka ir kiekvieno jų darbo laiko normos sutrumpinimą iki 50 proc., dalinio darbo pradžią ir jo trukmę. 2. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinis skyrius kartu su regiono trišale taryba sprendimą dėl dalinio darbo išmokos mokėjimo priima per trisdešimt dienų. 3. Dalinio darbo išmoka mokama darbuotojui, pateikusiam darbdavio sprendimą dėl dalinio darbo nustatymo. 4. Lietuvos Respublikos Vyriausybė nustato dalinio darbo išmokos skyrimo tvarką. Nepritarti. Nepateikta argumentų, dėl kokių priežasčių Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinio skyriaus priimami sprendimai dėl dalinio darbo išmokos mokėjimo turi priklausyti nuo regiono trišales tarybos . 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Valstybės kontrolė, 2015-10-16 (Nr.g. 2015-8931)5 Dėl Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo projekto (2015 m. birželio 12 d. Nr. XIIP-3237) 5 straipsnio. Teikiamoje valstybinio audito ataskaitoje nurodėme, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, nuo 2014 m. iš Lietuvos darbo biržos perėmusi nedarbo draudimo išmokų mokėjimo funkciją, šią išmoką nepagrįstai pradėjo mokėti ir pasibaigus terminuotai darbo sutarčiai atleistiems iš darbo asmenims. Toks fondo valdybos sprendimas priimtas dėl galiojančio Nedarbo socialinio draudimo įstatymo 5 str. 1 d.
1 d. 2 p. nuostatos, numatančios atleidimą iš darbo dėl nepriklausančių nuo darbuotojo aplinkybių, klaidingo aiškinimo. Valstybinio audito metu galiojančiuose teisės aktuose ir mokslinėje literatūroje atleidimo iš darbo pagrindų klasifikacijos ir jos grupės – dėl nepriklausančių nuo darbuotojų aplinkybių – neaptikome. Audito ataskaitoje nurodėme, kad atleidimo iš darbo dėl nuo darbuotojo nepriklausančių aplinkybių klasifikacijos grupės negalėtų būti ir todėl, kad tai galiojančio Darbo kodekso 128 str. nustatytas savarankiškas atleidimo iš darbo pagrindas. Atleidimo iš darbo pagrindai klasifikuojami pagal darbo sutarties šalių valios ją nutraukti išraišką, kaip tai numatoma įtvirtinti
Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3234 52 straipsnyje. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, vykdydama galiojančio Nedarbo socialinio draudimo įstatymo 24 str. 4 p. nustatytą pareigą nustatyti nedarbo draudimo išmokos, atsižvelgiant į atleidimo iš darbo priežastis, skyrimo ir mokėjimo tvarką, 2004 m. gruodžio 24 d. nutarimu Nr. 1656 patvirtintų Nedarbo socialinio draudimo išmokų nuostatų 6.1 p. nurodė Lietuvos Respublikos darbo kodekso straipsnius, pagal kuriuos atleistiems asmenims mokamos nedarbo draudimo išmokos. Iki 2014 metų Lietuvos darbo birža nedarbo išmokas pagrįstai mokėjo tik asmenims, kurie atleisti vadovaujantis Nedarbo socialinio draudimo išmokų nuostatų 6.1 p. nurodytais kodekso straipsniais. Šiame punkte Darbo kodekso 126 str. (darbo sutarties nutraukimas suėjus terminui) nenustatytas, tačiau ministerija ir fondo valdyba atleidimą pasibaigus darbo sutarties terminui pagal tų pačių nuostatų
aplinkybių (plačiau valstybinio audito ataskaitos 1.2.1.1 skirsnyje).
Mūsų vertinimu, ši nepagrįstai fondo išlaidas didinanti situacija, kai išmokų klausimas sureguliuotas pagal įstatyme aiškiai neapibrėžtą atleidimo iš darbo pagrindų dėl nepriklausančių nuo darbuotojo aplinkybių klasifikaciją, neišspręsta Seimui pateiktuose 2015 m. birželio 12 d. Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIIP-3237 ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projekte Nr. XIIP-3234. Šis Lietuvos socialinio modelio įstatymų projektų trūkumas nurodytas ir Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2015 m. rugsėjo 4 d. išvados „Dėl Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-1904 pakeitimo įstatymo projekto“ 4 punkte. Mūsų nuomone, įstatymo nuostatos, susijusios su 2,2 mln. eurų per metus nedarbo draudimo išmokų mokėjimu, negali būti paliktos ją taikančios fondo valdybos subjektyviam ir visuotinai priimto mokslinio pagrindo neturinčiam aiškinimui. Mūsų nuomone, atleidimo iš darbo pagrindai, kai nesant kitų įstatyme numatytų sąlygų mokama nedarbo draudimo išmoka, turi būti aiškiai ir derinant su naujo Darbo kodekso nuostatomis nurodyti naujame Nedarbo socialinio draudimo įstatyme. Atsižvelgti. Pritarus iš dalies Seimo nario R. Sargūno pasiūlymui, įstatymo projektas patikslintas (žr. įstatymo projekto 5 str.). 2. Krašto apsaugos ministerija, 2016-02-15 (Nr.g. 2016-1453)5 Krašto apsaugos ministerija įvertino Lietuvos Respublikos Seimo nario Ričardo Sargūno pasiūlymą „Dėl Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo projekto Nr.
kuriuo siūloma keisti Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-1904 pakeitimo įstatymo projekto (toliau – projektas) 5 straipsnio 1 ir 2 dalis, ir mano, kad siūlymas atsisakyti išimties nereikalauti nedarbo socialinio draudimo stažo, suteikiant teisę į nedarbo socialinio draudimo išmoką asmenims, baigusiems privalomąją pradinę karo tarnybą ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, ar tiems, kurie buvo paleisti iš nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos, kurios metu įgijo pagrindinį karinį parengtumą (projekto 5 straipsnio 1 dalies 3 punktas), nepagrįstas. Pažymėtina, kad projekto 5 straipsnio 1 dalies 3 punktas atitinka galiojančio Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 3 punktą, tad tokiu siūlymu būtų iš esmės keičiamas esamas teisinis reguliavimas – mažinamos tam tikros asmenų grupės garantijos ir neužtikrinami jų teisėti lūkesčiai. Lietuvos Respublikos Konstitucijos
karo ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą. Konstitucinė doktrina karo prievolės atlikimą sieja su asmens tinkamu pasirengimu ginti valstybę, pvz., Konstitucinis Teismas 2009 m. rugsėjo 24 d. nutarime konstatavo, kad
„piliečiai, turintys konstitucinę pareigą ginti valstybę nuo užsienio
ginkluoto užpuolimo, galėtų šią pareigą tinkamai įvykdyti, bet jie turi būti tam gerai parengti“.
Piliečiai, atliekantys konstitucinę karo prievolę, patiria įvairių nepatogumų, pavyzdžiui, nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos (devynių mėnesių) arba alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos (dešimties mėnesių) laikotarpiu nedalyvauja darbo rinkoje (neturi galimybės ieškoti darbo, siekti karjeros, gauti pajamų, todėl ir atlikus tarnybą gali kilti sunkumų susirasti darbą iš karto), Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 36 straipsnio 1 dalies pagrindu ribojama šių asmenų teisė dalyvauti politinėje veikloje, apribojamos kareivinių režimu tarnybą atliekančių karo prievolininkų laisvalaikio leidimo ir asmeninio gyvenimo galimybės, todėl valstybė, užtikrindama tinkamą asmenų rengimą ginti valstybę, kartu privalo užtikrinti tam tikrą asmens praradimų kompensavimo mechanizmą, įskaitant socialines garantijas. Be to, tam tikrų socialinių garantijų paketas asmenims, atlikusiems konstitucinę pareigą, skatina piliečius nevengti karo prievolės arba alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos ar net atlikti šią tarnybą savo noru – taip, be kita ko, sutaupoma valstybės biudžeto lėšų karo prievolės ar alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos vengiančių asmenų paieškai, atvesdinimui, baudimui administracine tvarka.
Pažymėtina ir tai, kad karo prievolę atlikti šaukiami asmenys nuo 18 iki 26 metų, kurie paprastai iki privalomosios pradinės ar alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos pradžios nebūna įgiję projekto 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyto nedarbo socialinio draudimo stažo, todėl projekto 5 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta garantija sudaro prielaidas konstitucinę pareigą atlikusiems asmenims pasinaudoti viena būtiniausių socialinių garantijų ir iš esmės atitinka valstybės politiką, užtikrinant piliečių rengimą ginti valstybę ir kartu atlyginant rengimo ginti valstybę metu asmens patirtus praradimus, taip pat skatinant piliečius nevengti atlikti karo ar alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlytina projekto 5 straipsnio 1 dalies 3 punkto neatsisakyti. Pritarti. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo narys R. Sargūnas,
2 Argumentai: Siekiant Įstatymo projekto 3 straipsnio 2 dalyje apdraustojo asmens draudžiamųjų pajamų sąvoką suderinti su Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIIP-3235, Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIIP-3236 ir Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo Nr. VIII-1509 pakeitimo įstatymo projekte Nr.
XIIP-3238 analogiškomis sąvokomis, siūloma Įstatymo projekto 3 straipsnio 2 dalį patikslinti. Atitinkamai turi būti patikslinta ir Įstatymo projekto 3 straipsnio 4 dalis. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 3 straipsnio 3 ir 4 dalis ir jas išdėstyti taip:
„2. Apdraustojo asmens draudžiamosios pajamos – visos asmens pajamos ir kitos sumos, nuo kurių nustatyta tvarka priskaičiuotos ir privalo būti įmokėtos valstybinio socialinio draudimo įmokos nedarbo draudimo įmokos draudimui , taip pat priskaičiuotos nedarbo draudimo išmokos bei dalinio darbo išmokos , nustatytos šiame įstatyme, taip pat gaunamos priskaičiuotos ligos (įskaitant darbdavio mokamas 2 pirmąsias ligos dienas) , ar profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokos , nustatytos Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme , priskaičiuotos ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos išmokos , mokamos vadovaujantis nustatytos Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo bei Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymais įstatyme . Pritarti. 1.1. Seimo narys R. Sargūnas, 2016-01-203
4 4.
Sargūnas,
4
Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymu .“ Pritarti. 2. Seimo narys R. Sargūnas, 2016-01-205 Argumentai: Siūloma atsisakyti Įstatymo projekto 5 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose numatytų išimčių teisei į nedarbo draudimo išmoką nereikalaujant stažo. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis per
8,8 proc. asmenų nuo bendro gaunančių nedarbo draudimo išmokas asmenų skaičiaus. Atitinkamai Įstatymo projekte tikslintinos nuorodos į 5 straipsnį. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 5 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „ 1.
Teisę į nedarbo draudimo išmoką turi teritorinėje darbo biržoje įsiregistravę šio įstatymo 4 straipsnyje nurodyti asmenys, kuriems suteiktas bedarbio statusas ir kurie iki įsiregistravimo teritorinėje darbo biržoje turi ne mažesnį kaip 12 mėnesių nedarbo draudimo stažą per paskutinius 24 mėnesius , jei teritorinė darbo birža jiems nepasiūlė tinkamo darbo ar aktyvios darbo rinkos politikos priemonių . ir jeigu jie atitinka bent vieną iš šių sąlygų:
1) iki įsiregistravimo teritorinėje darbo biržoje turi ne mažesnį kaip 12 mėnesių nedarbo draudimo stažą per paskutinius 24 mėnesius;
2) įstatymų nustatyta tvarka buvo atleisti iš darbo ar valstybės tarnautojų pareigų nesant darbuotojo ar valstybės tarnautojo kaltės, darbdavio iniciatyva, dėl nepriklausančių nuo darbuotojo ar valstybės tarnautojo aplinkybių ir darbdaviui bankrutavus;
pradinę karo tarnybą ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą arba buvo paleisti iš nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos, kurios metu įgijo pagrindinį karinį parengtumą. 2. Šio straipsnio 1 dalies 2 ir
jie įsiregistruoja teritorinėje darbo biržoje ne vėliau kaip per 6 kalendorinius mėnesius po atleidimo iš darbo ar valstybės tarnautojų pareigų bei paleidimo iš privalomosios pradinės karo tarnybos, kurios metu įgijo pagrindinį karinį parengtumą.“ Pritarti iš dalies (pritarta siūlymui išbraukti šio straipsnio 1 d. 2 p., dėl kitų siūlomų pakeitimų nepritarta; straipsnis atitinkamai patobulintas). Komitete pritarta Krašto apsaugos ministerijos siūlymui, taip pat įvertinus Valstybės kontrolės pastabas (žr. Komiteto išvadą), Komitetas siūlo šį straipsnį išdėstyti taip: ,,5 straipsnis. Teisė į nedarbo draudimo išmoką 1.
Teisę į nedarbo draudimo išmoką turi teritorinėje darbo biržoje įsiregistravę šio įstatymo 4 straipsnyje nurodyti asmenys, kuriems suteiktas bedarbio statusas, jeigu teritorinė darbo birža jiems nepasiūlė tinkamo darbo ar aktyvios darbo rinkos politikos priemonių ir jeigu jie atitinka bent vieną iš šių sąlygų:
1) iki įsiregistravimo teritorinėje darbo biržoje turi ne mažesnį kaip 12 mėnesių nedarbo draudimo stažą per paskutinius 24 mėnesius;
2) baigė privalomąją pradinę karo tarnybą ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą arba buvo paleisti iš nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos, kurios metu įgijo pagrindinį karinį parengtumą. 2. Šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyti bedarbiai turi teisę gauti nedarbo draudimo išmoką, kai jie įsiregistruoja teritorinėje darbo biržoje ne vėliau kaip per 6 kalendorinius mėnesius po paleidimo iš privalomosios pradinės karo tarnybos ar alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos.“
narys R. Sargūnas,
2 Įstatymo projekte tikslintinos nuorodos į 5 straipsnį: Pakeista Įstatymo projekto 6 straipsnio 2 dalis: „
io yje1 dalies 1 punkte , atleistiems iš darbo (tarnybos) dėl darbuotojo (tarnautojo) kaltės, nedarbo draudimo išmoka pradedama mokėti praėjus 3 kalendoriniams mėnesiams nuo įsiregistravimo teritorinėje darbo biržoje dienos.“ Nepritarti. Seimo nario pasiūlymui dėl 5 str. pritarta iš dalies, todėl nuoroda į 5 straipsnio atitinkamą dalį ir punktą būtina. 4. Seimo narys M. Zasčiurinskas,
3 Argumentai: Atleidimas iš darbo – draudiminis įvykis. Netekęs darbo asmuo privalo nedelsiant gauti nedarbo draudimo išmokas ar kompensaciją, kad turėtų pragyvenimo šaltinį. Pasiūlymas: Projekto 6 straipsnio 3 dalį pakeisti taip: 3.
Bedarbiui, atleistam iš darbo (tarnybos), kuriam priskaičiuota išeitinė išmoka arba šalių susitarimu kompensacija, nedarbo draudimo išmoka pradedama mokėti nuo jo atleidimo datos . ne anksčiau kaip praėjus tiek kalendorinių mėnesių po darbo sutarties nutraukimo (atleidimo iš tarnybos), už kiek mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka arba kompensacija jam buvo priskaičiuota. Nepritarti. Pasiūlymui įgyvendinti reiktų apie 20 mln. eurų papildomų lėšų iš Sodros. 5. Seimo narys R. Sargūnas,
5 Argumentai:
8 straipsnio 5 dalyje neteisingai nurodytas žodis „apskaičiuojamas“ keistinas į žodį „apskaičiuojamos“. Taip pat šioje dalyje vietoje žodžių „iki užpraeito kalendorinio ketvirčio pabaigos“ siūlytina įrašyti žodžius „iki užpraeito kalendorinio mėnesio pabaigos“. Pasiūlymas: Įstatymo projekto
išdėstyti taip: „
mėnesinės draudžiamosios pajamos apskaičiuojam a o s kaip 24 mėnesių, praėjusių iki užpraeito kalendorinio ketvirčio mėnesio pabaigos nuo bedarbio įsiregistravimo teritorinėje darbo biržoje dienos, vidurkis. Jeigu kurį nors mėnesį draudžiamųjų pajamų nėra, jos prilyginamos nuliui.“ Pritarti. 6. Seimo narys R.
Seimo narys R. Sargūnas,
2 Argumentai: Įstatymo projekto 9 straipsnio 2 dalyje viena iš priežasčių dėl ko nedarbo draudimo išmokos mokėjimas nutraukiamas nurodyta „ jei bedarbis dirbo nelegalų darbą ir apie tai nepranešė bent vienai iš nelegalaus darbo kontrolę vykdančių institucijų“, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad minėta priežastis yra reglamentuota Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo projekte (šiame įstatyme ji reglamentuota kitaip nei Įstatymo projekte, todėl jos turi būti suvienodintos), o Įstatymo projekto 9 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nedarbo draudimo išmokos mokėjimas nutraukiamas bedarbiui panaikinus bedarbio statusą Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo projekto nustatyta tvarka, nurodyta priežastis brauktina kaip perteklinė. Taip pat siekiant suvienodinti Įstatymo projekte vartojamas sąvokas, Įstatymo projekto 9 straipsnio 2 dalyje sąvoką „nedarbo išmokos“ keistina į sąvoka „nedarbo draudimo išmokos“. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 9 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „
mokėjimas nutraukiamas bedarbiui netekus bedarbio statuso, pripažinus jį negaliojančiu panaikinus bedarbio statusą Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo projekto nustatyta tvarka, pasibaigus nedarbo draudimo išmokos mokėjimo terminui, jeigu jis negali būti pratęstas šio įstatymo nustatyta tvarka arba jei bedarbis dirbo nelegalų darbą ir apie tai nepranešė bent vienai iš nelegalaus darbo kontrolę vykdančių institucijų .“ Pritarti. 7. Seimo narys R. Sargūnas, 2016-01-2010 Argumentai:
Atsižvelgiant į tai, kad bedarbiai, kreipdamiesi dėl nedarbo draudimo išmokos, turi pateikti prašymą skirti nedarbo draudimo išmoką, tikslintinas Įstatymo projekto 10 straipsnis nurodant, kad pakartotinai kreipiantis dėl nedarbo draudimo išmokos skyrimo turi būti pateikiamas prašymas skirti nedarbo draudimo išmoką.
Taip pat, atsižvelgiant į Įstatymo projekto 5 straipsnio pakeitimą, siūlome Įstatymo projekto 10 straipsnyje patikslinti nuorodą į 5 straipsnį. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 10 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „10 straipsnis. Pakartotinis nedarbo draudimo išmokos skyrimas Kai nedarbo draudimo išmokos mokėjimas buvo nutrauktas, nedarbo draudimo išmoka iš naujo pakartotinai gali būti paskirta bedarbiui, atitinkančiam šio įstatymo 5 straipsn
pakartotinai užsiregistravusiam teritorinėje darbo biržoje ir pateikusiam prašymą skirti nedarbo draudimo išmoką , nuo kitos dienos pasibaigus po
laikotarpiui nuo ankstesnės nedarbo draudimo išmokos mokėjimo pabaigos nutraukimo dienos .“ Pritarti. 8. Seimo narys R. Sargūnas,
1 Argumentai: Įstatymo projekto 12 straipsnio 1 dalyje nurodytas Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų išankstinio mokėjimo įstatymo pavadinimas tikslintinas. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 12 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Bedarbiams, kuriems paskirtos arba atnaujintos nedarbo draudimo išmokos mokėjimo termino pabaigos dieną iki senatvės pensijos amžiaus yra likę ne daugiau kaip 5 metai, nedarbo draudimo išmokos mokėjimas pratęsiamas dar 2 mėnesius, jeigu asmeniui nepaskirta išankstinė senatvės pensija pagal Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų išankstinio mokėjimo įstatymą (iki 2016 m. sausio gruodžio 31 d.) arba pagal Lietuvos Respublikos pensijų socialinio draudimo pensijų įstatymą (nuo 20167
Pritarti. 9. Seimo narys R.
Seimo narys R. Sargūnas, 2016-01-2016 Argumentai: Darbo kodekso projekto 47 straipsnis nustato, kad dalinis darbas gali būti nustatomas, kai dėl svarbių ekonominių priežasčių darbdavys negali suteikti darbuotojams darbo ir yra grupės darbuotojų atleidimo iš darbo prielaidos. Pagrindas darbdaviui nustatyti dalinį darbą yra Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinės įstaigos sprendimas. Dalinis darbas nesietinas su darbuotojo socialinio draudimo stažo turėjimu, jis priklauso nuo ekonominių priežasčių, kurios darbdaviui trukdo suteikti darbuotojams darbą. Siūloma mokėti dalinio darbo išmoką visiems darbuotojams, kai yra priimti atitinkami sprendimai. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 16 straipsnį ir jį išdėstyti taip:16 straipsnis. Teisė į dalinio darbo išmoką Teisę į dalinio darbo išmoką turi apdraustieji, atitinkantys šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą sąlygą, kuriems Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka darbdavys savo sprendimu nustato dalinį darbą. Pritarti. 10. Seimo narys R. Sargūnas,
1 Argumentai: Įstatymo projekto 17 straipsnio 1 dalį siūloma patikslinti nustatant, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinis skyrius dalinio darbo išmoką skiria Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 17 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „
aplinkybėms, dėl dalinio darbo išmokos skyrimo darbuotojams darbdavys kreipiasi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinį skyrių, nurodydamas kiekvieno darbuotojo darbo laiko normos sutrumpinimą iki 50 procentų, dalinio darbo pradžią ir jo trukmę. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinis skyrius dalinio darbo išmoką skiria Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.“ Nepritarti.
Dalinio darbo išmokų mokėjimas pareikalaus papildomų lėšų iš Sodros, todėl Komitetas pritaria projekto iniciatorių siūlymui dalinio darbo išmokas skirti tik Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. 11. Seimo narys R. Sargūnas,
4 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad kalbant apie tarp darbuotojo ir darbdavio esančius darbo santykius, Įstatymo projekto 18 straipsnio 4 dalyje formuluotė „darbo santykiui“ keistina į „darbo santykiams“. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 18 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „
mokėjimas nutraukiamas pasibaigus darbo santyki ui ams ar darbdaviui panaikinus sprendimą dėl dalinio darbo nustatymo darbuotojui. Apie tokį sprendimą darbdavys privalo informuoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinį skyrių ne vėliau kaip prieš dvi darbo dienas iki sprendimo dėl dalinio darbo nustatymo darbuotojui panaikinimo įsigaliojimo.“ Pritarti. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Biudžeto ir finansų komitetas, 2015-10-28 Iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir pasiūlyti pagrindiniam Socialinių reikalų ir darbo komitetui patobulinti projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus, kuriems Komitetas pritarė. Pritarti. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 7.1. Sprendimas: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
reikalų ir darbo komitetas, 2016-04-125 Argumentai:
patikslintas atsižvelgus į Seimo nario R. Sargūno bei valstybės institucijų pasiūlymus. Pasiūlymas: įstatymo projekto5 straipsnį išdėstyti taip:
straipsnis. Teisė į nedarbo draudimo išmoką
turi teritorinėje darbo biržoje įsiregistravę šio įstatymo 4 straipsnyje nurodyti asmenys, kuriems suteiktas bedarbio statusas, jei teritorinė darbo birža jiems nepasiūlė tinkamo darbo ar aktyvios darbo rinkos politikos priemonių ir jeigu jie atitinka bent vieną iš šių sąlygų:
1) iki įsiregistravimo teritorinėje darbo biržoje turi ne mažesnį kaip 12 mėnesių nedarbo draudimo stažą per paskutinius 24 mėnesius;
2) įstatymų nustatyta tvarka buvo atleisti iš darbo ar valstybės tarnautojų pareigų nesant darbuotojo ar valstybės tarnautojo kaltės, darbdavio iniciatyva, dėl nepriklausančių nuo darbuotojo ar valstybės tarnautojo aplinkybių ir darbdaviui bankrutavus;32 ) baigė privalomąją pradinę karo tarnybą ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą arba buvo paleisti iš nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos, kurios metu įgijo pagrindinį karinį parengtumą. 2. Šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punkt uos e nurodyti bedarbiai turi teisę gauti nedarbo draudimo išmoką, kai jie įsiregistruoja teritorinėje darbo biržoje ne vėliau kaip per 6 kalendorinius mėnesius po atleidimo iš darbo ar valstybės tarnautojų pareigų bei paleidimo iš privalomosios pradinės karo tarnybos ar alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos , kurios metu įgijo pagrindinį karinį parengtumą .“ Pritarti. 2. Socialinių reikalų ir darbo komitetas, 2016-04-1217 Argumentai: komitete nuspręsta griežčiau reglamentuoti dalinio darbo išmokų mokėjimą. Straipsnis taip pat patobulintas atsižvelgus į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas. Pasiūlymas: papildyti įstatymo projekto 17 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „17 straipsnis. Dalinio darbo išmokos skyrimo ir mokėjimo sąlygos 1.
Kai yra Darbo kodekso 48 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės, dėl dalinio darbo išmokos skyrimo darbuotojams darbdavys kreipiasi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinį skyrių, pateikdamas motyvuotą prašymą skirti dalinio darbo išmoką ir nurodydamas kiekvieno darbuotojo darbo laiko normos sutrumpinimą iki 50 procentų, dalinio darbo pradžią ir jo trukmę. Prašymas skirti dalinio darbo išmoką svarstomas Valstybinio socialinio draudimo fondo taryboje. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinis skyrius sprendimą dėl dalinio darbo išmokos skyrimo priima gavęs Valstybinio socialinio draudimo fondo tarybos išvadą. Dalinio darbo išmoka gali būti skiriama tik Lietuvos Respublikos Vyriausybei priėmus sprendimą dėl sunkios ekonominės padėties tam tikroje teritorijoje ar ūkinės veiklos sektoriuje tos teritorijos ar ūkinės veiklos sektoriaus draudėjų darbuotojams. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinis skyrius dalinio darbo išmoką skiria Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. 2. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinis skyrius sprendimą dėl dalinio darbo išmokos mokėjimo priima per 30 dienų nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų gavimo dienos. 3. Dalinio darbo išmoka mokama kartu su kitomis socialinės apsaugos išmokomis šio įstatymo 13 straipsnyje nustatyta tvarka. 4. Dalinio darbo išmoka, negauta iki turėjusio į ją teisę asmens mirties dienos, išmokama įpėdiniui, pateikusiam paveldėjimo dokumentus.“ Pritarti. 3. Socialinių reikalų ir darbo komitetas,
2 Argumentai: Vyriausybės pateiktame įstatymo projekte siūloma naujai reglamentuoti dalinio darbo išmokos mokėjimą iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto, kurios mokėjimo trukmė galėtų tęstis iki6 mėnesių.
Atsižvelgiat į tai, jog visiems siūloma ilginti nedarbo draudimo išmokos mokėjimo laikotarpį, į kurią asmuo įgytų teisę pasibaigus dalinio darbo išmokos mokėjimui, dėl ko didės minėto fondo biudžeto išlaidos, siūloma nustatyti trumpesnį, t.y. iki 3 mėn., dalinio darbo išmokos mokėjimo laikotarpį. Pasiūlymas: įstatymo projekto 18 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip:
6
5 Argumentai: esant laikinam nedarbo draudimo lėšų trūkumai, būtina numatyti realų finansavimo šaltinį įstatymo projekte numatytų įsipareigojimų vykdymui. Pasiūlymas: įstatymo projekto 19 straipsnio 5 dalį išdėstyti taip: ,,5. Pritrūkus lėšų nedarbo draudimo išlaidoms finansuoti, laikinas lėšų trūkumas gali būti dengiamas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo rezervo lėšų Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų Rezervinio fondo nuostatų nustatyta tvarka arba trumpalaikių paskolų valstybės biudžeto .“ Pritarti. 5. Socialinių reikalų ir darbo komitetas, 2016-04-12 2P 1, 2 Argumentai: būtina patikslinti įstatymo įsigaliojimo datą. Pasiūlymas: įstatymo projekto 2 straipsnio 1 ir 2 dalis išdėstyti taip: ,,
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2016 2017 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki šio įstatymo įsigaliojimo 2016 m. gruodžio 31 d.
priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“ Pritarti. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirtas pranešėjas: Kristina Miškinienė. PRIDEDAMA: komiteto siūlomas įstatymo projektas. Komiteto pirmininkė Kristina Miškinienė