Vilnius
DĖL
NR. IX-110 PAKEITIMO įstatymo PROJEKTO 2015-09-04 Nr. XIIP-3236 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
pateikta nuoroda į Lietuvos Respublikos darbo kodekso 150 straipsnio 2 dalį – atostogos vaikui prižiūrėti nustatytos šio kodekso 132 straipsnyje. 2. Atsižvelgiant į įstatymo projekto 3 straipsnio 7 dalyje apibrėžtą ,,šalies vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio“ sąvoką, siūlytina tokią sąvoką vartoti visame projekte (pvz., įstatymo projekto 6 straipsnio 4 dalyje, 5 dalyje, 14 straipsnio 5 dalyje ir kt. po žodžio ,,vidutinio“ nėra rašomas žodis ,,mėnesinio“). 3. Įstatymo projekto 8 straipsnio
apdraustieji asmenys iki 26 metų, kurie, be kita ko, mokėsi aukštosiose mokyklose pagal dieninę studijų formą, derintina su Mokslo ir studijų įstatymu, kuriame numatytos 2 studijų formos: nuolatinės studijos ir ištęstinės studijos. 4. Įstatymo projekto nuostatos, reguliuojančios ligos, motinystės ir tėvystės išmokų skyrimo ir mokėjimo teisinius santykius, tikslintinos atsižvelgiant į tai, kad 2015 m. birželio 30 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 8, 16, 18¹ ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XII-1930, kuris įsigaliojo 2015 m. rugsėjo 1 d. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 68 42, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
Vilnius
DĖL
DRAUDIMO ĮSTATYMO NR. IX-110 PAKEITIMO įstatymo PROJEKTO 2016-06-20 Nr. XIIP-3236(3) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo (toliau – keičiamo įstatymo) 10 straipsnio 2, 4 ir 5 dalis reikėtų tikslinti, jų nuostatas suvienodinti su keičiamo įstatymo 10 straipsnio
nariams taip, kaip apibrėžta keičiamo įstatymo 3 straipsnio 8 dalyje, būtų galima mokėti ligos išmoką (ne visada motinos (tėvo) sutuoktinis yra vaiko tėvas (motina)). Atitinkamai siūlytina papildyti keičiamo įstatymo 11 straipsnio 4 dalį, nurodant, kam šioje dalyje nustatytais atvejais mokama ligos išmoka. 2. Keičiamo įstatymo 10 straipsnyje reikėtų suvienodinti jame nurodytų asmenų grupes (šeimos narių, globėjų, rūpintojų), kurie turi teisę į atitinkamas išmokas. Šio straipsnio 5 dalyje vietoj žodžio ,,pašalpa“ įrašytinas žodis ,,išmoka“ atitinkamame linksnyje. 3. Keičiamo įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje, atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 22 straipsnio 2, 4, 5 dalių nuostatas, reikėtų nurodyti ir motinystės išmokos mokėjimo taisykles kitų nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu, jeigu jos prasideda prieš tai įvaikinto vaiko auginimo iki 3 metų laikotarpiu. 4. Keičiamo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos tikslintinos ir tarpusavyje derintinos su keičiamo įstatymo 24 straipsnio 4 dalimi, pagal kurią vaiko priežiūros išmokos dydis siejamas su pajamų gavimu tiek pirmaisiais, tiek antraisiais vaiko priežiūros metais. 5.
išmokos, kuri mokama pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą asmeniui, neturinčiam teisės gauti vaiko priežiūros išmokos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų, pavadinimą, nes antraip gali kilti neaiškumų taikant Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo nuostatas. Pažymėtina, kad tiek pagal galiojančias, tiek pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo Nr. I-621 1, 3, 12, 13 straipsnių, ketvirtojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir įstatymo papildymo 10¹ ir 10² straipsniais įstatymo projekto Nr. XIIP-3267(2) nuostatas, ne visi asmenys, neturintys teisės gauti vaiko priežiūros išmokos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų, turės teisę į analogiškos paskirties išmoką pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą, todėl keičiamo įstatymo
tikslintinos ir šiuo aspektu. 6. Siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo ir atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 22 straipsnio 3 dalies nuostatas, svarstytina, ar nereikėtų atitinkamai patikslinti keičiamo įstatymo 16 straipsnį ir numatyti, kad jei asmuo neturi teisės gauti motinystės išmokos pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą, jis turi teisę gauti vienkartinę išmoką nėščiai moteriai pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą. 7. Atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 18 straipsnio 3 dalies bei 21 straipsnio 3 dalies nuostatas, kuriose nustatytos išmokų mokėjimo taisyklės apdraustojo pajamų gavimo laikotarpiu, siūlytina patikslinti įstatymo projekto 24 straipsnio 4 dalies pirmąjį sakinį, t.y. po žodžio ,,išmoka“ įrašyti žodžius ,,išmokos gavimo laikotarpiu“ bei vietoj žodžių ,,vaiko auginimo metais“ įrašyti žodžius ,,tuo laikotarpiu“. 8. Keičiamo įstatymo 30 straipsnio 4 dalies siūlytina atsisakyti kaip perteklinės, kadangi analogiška taisyklė numatyta šio straipsnio 2 dalies paskutiniame sakinyje. 9.
dalies nuostatos, atsižvelgiant į tai, kad iš siūlomo reguliavimo neaišku, ar perskaičiuojant išmokas turėtų būti perskaičiuojamas ir apdraustojo asmens kompensuojamasis uždarbis, taip pat, ar perskaičiuojant išmokas turėtų būti perskaičiuojami ir minimalūs bei maksimalūs išmokų dydžiai, jei taip, tai kokio laikotarpio šalies vidutinis mėnesinis darbo užmokestis turėtų būti taikomas. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 68 42, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
FINANSŲ komitetas
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Biudžeto ir finansų komiteto nariai: Petras Narkevičius, Bronius Bradauskas,
Kęstutis Bartkevičius, Andrius Palionis, Irena Degutienė, Povilas Gylys, Rita Tamašunienė, Andrius Kubilius, Rytas Kupčinskas, Raimundas Markauskas, Antanas Nesteckis, Vitalija Vonžutaitė. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Janina Alasevičienė, Dalia Mudėnienė, Gediminas Morkūnas, Jolanta Dzikaitė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
33 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
dalyje, 24 straipsnio 1 dalyje pateikta nuoroda į Lietuvos Respublikos darbo kodekso 150 straipsnio 2 dalį – atostogos vaikui prižiūrėti nustatytos šio kodekso 132 straipsnyje. Pritarti2 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
7
vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio“ sąvoką, siūlytina tokią sąvoką vartoti visame projekte (pvz., įstatymo projekto 6 straipsnio 4 dalyje, 5 dalyje, 14 straipsnio 5 dalyje ir kt. po žodžio ,,vidutinio“ nėra rašomas žodis
3 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2 3.
2
išmoką turi teisę gauti apdraustieji asmenys iki 26 metų, kurie, be kita ko, mokėsi aukštosiose mokyklose pagal dieninę studijų formą, derintina su Mokslo ir studijų įstatymu, kuriame numatytos 2 studijų formos: nuolatinės studijos ir ištęstinės studijos. Pritarti4 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
išmokų skyrimo ir mokėjimo teisinius santykius, tikslintinos atsižvelgiant į tai, kad 2015 m. birželio 30 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 8, 16, 18¹ ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XII-1930, kuris įsigaliojo 2015 m. rugsėjo 1 d. Pritarti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1 Lietuvos maistininkų profesinė sąjunga metinė konferencija Kreipimasis, 2015-07-08 Nr. g-2015-6120 Lietuvos maistininkų profesinės sąjungos konferencijos delegatai pažymi, kad naujai pateiktuose
„Darbo santykių ir valstybinio socialinio draudimo teisinio – administracinio
modelio“ dokumentų projektuose numatoma iš esmės pakeisti darbo santykius ir socialinius klausimus reglamentuojančių įstatymų nuostatas, kurios žymiai blogins dabar galiojančias darbuotojų socialines garantijas.
Konferencijos delegatai, svarstant socialinio draudimo įstatymų projektus, siūlo: ■ priimant įstatymų pakeitimus nedidinti socialinio draudimo įnašų tarifo dirbantiems pagal darbo sutartis; ■ nelaimingus atsitikimus, įvykusius pakeliui į darbą ir iš darbo, pripažinti draudiminiais įvykiais; ■ apdraustajam žuvus darbe, nustatyti 60 dydžių šalies vidutinių mėnesinių darbo užmokesčio dydžių vienkartinę draudimo išmoką , o ne riboti 5 vidutiniais užmokesčio dydžiais ; ■ pratęsti nedarbo išmokos mokėjimą dviem mėnesiais tose savivaldybių teritorijose, kuriose registruotų bedarbių skaičius 1,5 karto viršija šalies vidurkį; ■ palikti galioti 30-ties metų būtinąjį darbo stažą pensijai gauti moterims išauginusioms 3 ir daugiau vaikų; ■ vietoje našlių pensijų mokėti vienišo asmens 10-15 procentų pensijos priedą; ■ išankstinių pensijų skyrimo sąlygas pradėti keisti nuo 2020 metų. ■ įtraukti į valstybinio socialinio draudimo papildomų pensijų sistemą individualių įmonių savininkus, mažųjų ir ūkinių bendrijų tikruosius narius, tantjemų gavėjus, žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikėjus pagal kvitus, dirbančius pagal verslo liudijimus ir kt. asmenis. ■ juridiniams asmenims didinti valstybinio socialinio įnašų tarifą už priimamus darbuotojus pagal terminuotas darbo sutartis. ■ toliau taikyti solidarumo principą ir nepriimti socialinio draudimo įnašų mažinimo („lubų“ įvedimo) daug uždirbantiems darbuotojams; ■ nepritarti laipsniškam valstybinio socialinio draudimo tarifo mažinimui juridiniams asmenims.
Konferencijos delegatai, svarstant socialinio draudimo įstatymų projektus, siūlo: ■ priimant įstatymų pakeitimus nedidinti socialinio draudimo įnašų tarifo dirbantiems pagal darbo sutartis; ■ nelaimingus atsitikimus, įvykusius pakeliui į darbą ir iš darbo, pripažinti draudiminiais įvykiais; ■ apdraustajam žuvus darbe, nustatyti 60 dydžių šalies vidutinių mėnesinių darbo užmokesčio dydžių vienkartinę draudimo išmoką , o ne riboti 5 vidutiniais užmokesčio dydžiais ; ■ pratęsti nedarbo išmokos mokėjimą dviem mėnesiais tose savivaldybių teritorijose, kuriose registruotų bedarbių skaičius 1,5 karto viršija šalies vidurkį; ■ palikti galioti 30-ties metų būtinąjį darbo stažą pensijai gauti moterims išauginusioms 3 ir daugiau vaikų; ■ vietoje našlių pensijų mokėti vienišo asmens 10-15 procentų pensijos priedą; ■ išankstinių pensijų skyrimo sąlygas pradėti keisti nuo 2020 metų. ■ įtraukti į valstybinio socialinio draudimo papildomų pensijų sistemą individualių įmonių savininkus, mažųjų ir ūkinių bendrijų tikruosius narius, tantjemų gavėjus, žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikėjus pagal kvitus, dirbančius pagal verslo liudijimus ir kt. asmenis. ■ juridiniams asmenims didinti valstybinio socialinio įnašų tarifą už priimamus darbuotojus pagal terminuotas darbo sutartis. ■ toliau taikyti solidarumo principą ir nepriimti socialinio draudimo įnašų mažinimo („lubų“ įvedimo) daug uždirbantiems darbuotojams; ■ nepritarti laipsniškam valstybinio socialinio draudimo tarifo mažinimui juridiniams asmenims. Konferencijos delegatai tiki, kad, priėmus siūlomus pakeitimus, pagerėtų darbuotojų socialinės garantijos, šalyje mažėtų socialinė atskirtis.
2 Lietuvos profesinių sąjungų federacija ,,Sandrauga“, 2015-07-08 Nr. g-2015-6114 Siunčiame Jums Lietuvos laisvų ir nepriklausomų profesinių sąjungų atstovų susirinkimo, vykusio 2015 m. liepos 3 dieną Kaune, priimtą kreipimąsi Lietuvos Respublikos Prezidentę, Seimo Pirmininkę, Ministrą Pirmininką, Europos Parlamento narius bei Tarptautinę Darbo Organizaciją. Kreipimuisi pritarta balsuojant. Kreipimąsi pasirašė:
sąjungų federacijos „Sandrauga“ pirmininkas Kęstutis Juknis;
darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas;
sąjungų konfederacijos Kauno regioninio centro pirmininkas Ramūnas Narbutas;
apskrities profesinės sąjungos pirmininkas Edvardas Šalkauskas;
sąjungos pirmininkas Vladimiras Bendoraitis;
profesinės sąjungos pirmininkas Petras Bekėža;
krovinių kompanijos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Viktoras Sungaila;
darbuotojų federacijos pirmininkas Jonas Petraška;
darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Juozas Rimkus;
sąjungos „Solidarumas“ pirmininko pavaduotojas Algirdas Markevičius;
profesinės sąjungos pirmininkas Vydas Puskepalis;
autotransporto darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Bronius Bučelis, Prašome Jūsų išnagrinėti šį kreipimąsi ir pagal savo kompetenciją imtis veiksmų dėl dokumente pateikto reikalavimo. K R E I P I M A S I S
Lietuvos laisvųjų ir nepriklausomų profesinių sąjungų giliu įsitikinimu, Lietuva yra demokratinė, socialiai atsakinga Valstybė, kurios pagrindas - pilietinė visuomenė.
Tačiau LR Vyriausybės veiksmai, siekiant skubiai priimti Socialinio modelio projektą, demonstruoja atvirą cinizmą ir nepagarbą ne tik savo šalies piliečiams, bet ir vienam esminių demokratinės Valstybės bruožų - tai socialiniam dialogui. Esame kritikavę Socialinio modelio parengimo principą, kuomet toks aktualus ir didžiąją dalį visuomenės paliesiantis projektas ruoštas teoretikų, neįtraukiant į darbo grupę praktikų ar suinteresuotųjų šalių atstovų. Dėl šios priežasties, per ilgametę praktiką sukauptos įžvalgos ir patirtis liko neišgirsti ir Socialiniame modelyje neatsispindi. Vyriausybės veiksmus, kuomet Socialinis modelis buvo svarstomas Trišalės tarybos posėdžiuose, o šiai tik įpusėjus darbą, staiga perduotas LR Seimui - sudėtinga vertinti kaip nors kitaip, negu kaip akiplėšišką išpuolį prieš bet kokį pilietinį sąmoningumą ar socialinį dialogą Lietuvoje. Šiuo būdu atvirai pademonstruota, kad socialinių partnerių nuomonė, patirtis ar įžvalgos pilietinėje, teisinėje Valstybėje atvirai paminama. Kreipiamės į Jus reikalaudami atšaukti Socialinio modelio svarstymą LR Seime, kol šis projektas nebus galutinai suderintas su socialiniais partneriais. Gindami šią poziciją, esame pasiruošę imtis visų - neišskiriant kolektyvinių - poveikio priemonių, tiek Lietuvos Respublikos teritorijoje, tiek ir tarptautiniu mastu. Svarstyti pagrindiniame komitete3 Žydrūnas Mineikis 2015-06-25 Nr. g-2015-5738 Nepritariu LR Vyriausybės spaudimui skubiai priimti Darbo kodekso ir kitų įstatymų projektus, drastiškai bloginančius darbo teisių apsaugą ir garantijas, o ypač:
įskaičiuojant apmokėjimą už atostogas ir viršvalandžius) sumažinimui. 2. Darbuotojo atleidimo iš darbo supaprastinimui. 3. Darbuotojo atleidimui be priežasties, įspėjus prieš 3 dienas. 4.
įspėjimo terminų mažinimui. 5. Maksimalios darbo laiko savaitės liginimui nuo 48 iki 60 valandų. 6. Privalomo; viršvalandinio darbo nustatymui. : -
sutarčių įvedimui nuolatinio pobūdžio darbui. 8. Atostogų už darbo stažą panaikinimui. 9. Būtinojo darbo stažo socialinio draudimo pensijai gauti liginimui dar penkeriais metais. 10. Darbuotojų auginančių vaikus garantijų mažinimui. 11. Profesinių sąjungų teisių apribojimui. Svarstyti pagrindiniame komitete4 Lietuvos profesinė sąjunga ,,Solidarumas“, 2015-06-23 Nr. g-2015-5730 Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ nutarimas dėl Sodros biudžeto 2015-06-23 Nr. 10-135 Lietuvos naujasis socialinis modelis pateikiamas, kaip vienintelė priemonė didinti Lietuvos konkurencingumą pritraukiant investicijas, sudaryti žmonėms sąlygas uždirbti daugiau pajamų ir gauti didesnes pensijas. Šis modelis rengtas nedalyvaujant profesinėms sąjungoms-ir darbdaviams, šiuo metu forsuojamas jo priėmimas Seime iki galo neišdiskutavus socialiniams partneriams Trišalėje taryboje. Naujajame socialiniame modelyje siūloma pertvarkyti ir „Sodros** pensijų sistemą. Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ koordinacinė taryba mano, jog II – osios pakopos privatūs pensijų fondai neužtikrins deramų pensiją juose pinigus kaupiantiems asmenims, saugias pensijas gali užtikrinti tik valstybės valdoma Sodra, todėl šios rūšies fondus siūlo naikinti. Kadangi II- ojoje pakopoje kaupiami pinigai yra pervedami iš asmens Sodrai sumokėtų mokesčių, sumažės bazinė pensija. II -osios pakopos privatūs pensijų fondai visada yra rizikingi, nes jei investicijos nuostolingos, žmogus gaus mažesnę pensiją, lyginant su ta, kurią butų gavęs jei mokėtų tik į Sodrą. Pasirašęs II pakopos pensijos kaupimo sutartį, žmogus neturi teisės jos nutraukti, o privačios bendrovės, valdančios pensijų fondus, siekia uždirbti pelno iš žmogaus mokamų pinigų.
Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ koordinacinė taryba mano, kad, nustatyti Sodros įmokų
„lubas“ yra socialiai neteisinga. Manome, jog kiekvieno pareiga yra prisidėti
prie Sodros išlaikymo, mechanizmo, kuris, užtikrina socialinį teisingumą ir senatvės pensijas. Nustačius „lubas“, Sodros biudžetas apytiksliais paskaičiavimais netektų apie 300 mln. Eurų per metus. pensininkams reiktų kompensuoti per krizę sumažintas pensijas, grąžinti bankams didžiules paskolas, priimtas buvusių vyriausybių. Manome, jog daugiau uždirbantys solidariai turi pasidalinti ir didesne suma nuo gaunamo atlyginimo. Siūlome pasinaudoti gerąją patirtimi iš Vakarų šalių, kuriose privačios pensijos yra daugiausiai profesinės pensijos, kurios dažniausiai organizuojamos kaip pelno nesiekiančios organizacijos arba įmonės. Darbdaviai kartu su profesinėmis sąjungomis inicijuoja tokių fondų steigimą, darbdavys atideda įmokas į šį fondą pensijoms. Dalyvaujant tokiame pensijų fonde pensijų produktas yra perkamas kolektyviai, tai reiškia, kad galima samdyti ekspertą, kuris derėsis ir stebės, kada galbūt reikia pereiti iš vienos investavimo srities kitą. Svarstyti pagrindiniame komitete5 Anykščių rajono trišalė taryba, 2015-06-05 Nr. g-2015-5135
Anykščių rajono trišalė taryba iš esmės nepritaria daugeliui siūlomų nuostatų Darbo kodekso (toliau - DK) projektą, tačiau dėl km kurių galėtų būti rastas socialinis kompromisas. Socialiniai partneriai yra linkę ieškoti subalansuoto ir visas šalis tenkinančio DK projekto, todėl siūlo Vyriausybei įsigilinti į abiejų socialinių partnerių - darbdavių ir darbuotojų ~ problemas. Trišalė taryba mano, kad svarstant naująjį socialinį modelį iki šiol nieko nekalbama apie šio modelio įgyvendinimo kaštus.
Šis socialinis modelis turėtų padėti kurti ne tik lankstesnius darbo santykius, paskatinti investicijas, bet ir užtikrinti geresnes garantijas darbuotojams, išplėsti socialinio draudimo aprėptį, numatyti aiškesnį pensijų skaičiavimo modelį ir tvarų finansavimą. Atsižvelgiant į labai trumpą teisės aktų projektams nagrinėti skirtą terminą, teisės aktų projektų skaičių ir jų apimtį, išsamiai išnagrinėti pateiktų teises akių projektų nėra galimybės. Pagal kompetenciją teikiame šiuos apibendrintus pastebėjimus:1 Trumpinant atleidimo iš darbo įspėjimo terminą bei mažinant išeitinių išmokų dydį. būtina sustiprinti Nedarbo socialinio draudimo fondą surenkant daugiau lėšų nedarbo išmokoms. Nedarbo socialinio draudimo išmokos turi priklausyti nuo įmokų dydžio. Darbuotojams, neturintiems draudiminių darbo pajamų ir nemokantiems įmokų Sodrai, turi būti mokama nedarbo socialinė pašalpa iš valstybes biudžeto, o tai sudarys papildomas išlaidas biudžetui. 2. Valstybės biudžete taip pat turi būti numatytas finansavimas aktyvioms darbo rinkos politikos priemonėms. Šiuo metu aktyvios darbo rinkos politikos priemonės finansuojamos ir iš ES struktūrinių fondų, Ką darysime, kai struktūrinė parama mažės? Jei vis didesnis darbuotoji) skaičius dirbs pagal terminuotas darbo sutartis, bus didesnis poreikis darbuotojų perkvalifikavimui ar kvalifikacijos kėlimui,3 Naujajame Darbo kodekse neišspręstas darbuotojų atstovavimo klausimas, kadangi darbo tarybos supriešintos su profesinėmis sąjungomis. Iki šiol darbo tarybų veikla nepastebima. Mažose įmonėse iki 20 darbuotojų turi būti darbuotojų patikėtinis. Profesinėms sąjungoms kelia rūpestį* kaip įmonėse bus renkamos darbo tarybos, darbuotojų patikėtiniai, ir ar jos tikrai atstovaus darbuotojams. 4.
užmokestis gali būti didinamas per kolektyvines sutartis, o ne pavienių iniciatyvų būdu, todėl profesinėms sąjungoms ir visiems dirbantiesiems gali tekti imtis radikalesnio būdo kovoti už savo teises Į orų atlyginimą ir darbo sąlygas. Lietuvos darbuotojų darbo užmokestis vienas mažiausių Europos Sąjungoje, todėl būtina stiprinti profesinių sąjungų derybines galias. Turi būti sudaryta reali galimybė organizuoti streiką. Reikia įsteigti Darbo rūmus, kad nebūtų diskriminuojamos profesinės sąjungos, nes darbdavių organizacijos turi Pramonės ir prekybos rūmus. 5. Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymas nustato, kad, numatant reglamentuoti iki tol nereglamentuotus santykius ar iš esmės keičiant teisinį reguliavimą, reikia atlikti proporcingą ir pagrįstą numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimą Siūlomu teisės aktų projektų paketu iš esmes norima pakeisti darbo santykių, socialinio draudimo bei užimtumo teisinį reglamentavimą, Todėl* vadovaujantis Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. spalio 16 d. nutarimu Nr. 1276, atsižvelgiant į teisės aktuose numatomo naujo teisimo reguliavimo pobūdi, mastą be kitų privalomų aspektų* turi būti proporcingai įvertinamas ir kokybiniais bei kiekybiniais duomenimis pagrindžiamas poveikis ekonomikai, konkurencijai* valstybes finansams, socialinei aplinkai, viešajam administravimui, teisinei sistemai, kriminogeninei situacijai, korupcijos mastui, aplinkai ir administracinei naštai. Tačiau pridedamuose aiškinamuosiuose raštuose tėra tik trumpi, abstraktūs teiginiai, o kai kurtų jų teisingumas kelta abejonę. 6.
darbo kodekso projekte atsispindi socialinio modelio nuostatos:
a) atleidimo iš darbo įspėjimo terminų trumpinimas ir išeitinių temoku mažinimas;
b) lankstesnis darbo laiko reguliavimas ir darbo sutarčių Įvairovė, kurios lyg ir turėtų būti palankios tiek darbdaviams, siekiantiems liberalizuoti darbo santykius, tiek darbuotojams. Prarastą išeitinę išmoką, kurios dydis lino metu priklauso nuo darbuotojo turimo darbo stažo toje Įmonėje, siūloma kompensuoti didesne bedarbio pašaipa. Tačiau analizuojant Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo [statymo pakeitimo (statymo projektą matyli, kad ši didesnė bedarbio pašalpa toli gražu nekompensuos darbuotojo finansinių praradimų, susijusių su išeitinės išmokos praradimu;
c) darbo sutarčių Įvairovė neužtikrins didesnio darbuotojo socialinio saugumo, o įsidarbinimo galimybes gali riboti Lietuvos Respublikos darbo kodekso projekto nuostata, kad minimalų darbo užmokestį leidžiama mokėti tik už nekvalifikuotą darbą. Be to, ši nuostata gali įpareigoti darbdavius pervertinti darbuotojų atliekamas funkcijas pagal „kvalifikacinį kriterijų " ir tam tikrai daliai iš jų arba padidinti darbo užmokestį, arba atleisti juos iš darbo. Reikia atkreipti dėmesį ir j tai. kad bus siekiama ilgiau darbuotojus išlaikyti darbo rinkoje, ilginant būtinąjį socialinio draudimo stažą ir perspektyvoje ilginant senatvės pensini amžių, Todėl yra tikimybė, kad gali išaugti socialinių pašalpų gavėjų skaičius, ir lai taptų papildoma administracine ir finansine našta savivaldybėms;
d) užimtumo įstatymo projekte numatoma perduoti savivaldybėms ne tik viešųjų, pagalbinių darbų organizavimą, bet ir jų finansavimą. Savivaldybės bus įpareigotos teikti paramą darbo vietoms steigti* įgyvendinant vietinių užimtumo iniciatyvų projektus.
Tai pareikalaus savivaldybėms ieškoti papildomų finansinių išteklių, nes nėra aišku, ar bus skiriama tam lėšų iš valstybės biudžeto;
e) šio teisės aktų projektų paketo rengėjų pateiktame aiškinamajame rašte nurodomos prognozės dėl mažėsiančio nedarbo ir užimtumo augimo ir atsirasiančius galimybes sutaupyti socialinės paramos lėšas bei užtikrinti didesnes įplaukas [ valstybės biudžetą yra abejotinos Priešingai* socialiai nesubalansuotas darbo santykių liberalizavimo procesas socialinės paramos sistemai gali turėti neigiamą poveikį. Neįmanoma kuo skubiau ir nediskutuojant patvirtinti didžiulę socialinių ir darbo santykių reguliavimo srities pertvarką. Todėl* tik atlikus visapusišką numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimą, galima būtų vertinti tikrąją administracinę ir finansinę naštą savivaldybėms. Mūsų manymu, reikia atidėti šio teisės aktų projektų paketo priėmimą. Anykščių rajono trišalė taryba mano* kad, įsigaliojus naujam socialiniam modeliui, padaugės darbo ginčų, bus didesnė darbo ieškančių žmonių kaita, todėl būtina stiprinti Valstybinės darbo inspekcijos bazę bei Lietuvos darbo biržą. Prašome atsižvelgti į aukščiau išdėstytus Anykščių rajono trišalės tarybos argumentus ir Darbo kodeksą taisyti tik suderinus su socialiniais partneriais. Svarstyti pagrindiniame komitete6 Profesinė sąjunga ,,Uostininkas“ 2015-03-18 Nr. g-2015-2322
Priimta 2015-02-15 narių susirinkime.
Suprasdami darbo santykių tobulinimo reikalingumą, Suvokdami socialinių partnerių interesų derinimo procesą, pagrįstą konkrečiu argumentų pateikimu ir atsargumo, priimant socialinių garantijų sistemos keitimo siūlymus, įvertindami, kad laikas liautis vienpusiškai atstovauti darbdavių interesams, įsitikinę, kad laikas realiai rūpintis ir darbininkų socialine padėtimi, apsvarstę informaciją apie Darbo kodekso keitimo pastangas, narių susirinkimas priėmė šią rezoliuciją, kuria siekiama išreikšti nepritarimą Valdžios veiksmams, kuriais bandoma bloginti darbuotojų socialinę padėtį. Susirinkimas k o n s t a t u o j a :
bei socialinės darbuotojų saugos užtikrinimo principų, nuolat inicijuoja siūlymus bloginančius darbuotojų padėtį. 2. Rengiami Darbo kodekso liberalizavimo užmojai neduos teigiamo rezultato, bet sudarys sąlygas dar didesnei darbdavių savivalei ir darbuotojų teisių pažeidinėjimui. 3. Manome, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos veiksmai, siekiant liberalizuoti darbo santykius, yra įžūlus darbuotojų teisių ir garantijų naikinimas, neatitinka nei Vyriausybės programos deklaracijų nei darbuotojų interesų. Tokias pastangas vertiname kaip bandymą pataikauti biznieriams ir sudaryti jiems dar palankesnes sąlygas turtėti darbininkų sąskaita. 4. Nuomonės, kad Darbo kodeksas yra „sovietmečio44 atgyvena yra nepagrįstos jokiais argumentais, nes vadovaujantis tokia logika, pirmiausia, reikėtų išvaikyti Seimą, Prezidentūrą ir visas ministerijas, su Ministru pirmininku priešaky, nes ten taip pat sėdi virš 50% tokių persenusių atgyvenų.
Nepritardami tokiems veiksmams narių susirinkimas r e i k a l a u j a :
kodekse, ignoruojant reikalavimą konsultuotis su profesinėmis sąjungomis. Spręsti klausimą dėl šių asmenų atitikimo užimamoms pareigoms. -pagal socialinės partnerystės reikalavimus, sprendžiant Visuomenei svarbius socialinius klausimus, turi būti derinami suinteresuotų šalių interesai, todėl reikalaujame neatidėliojant organizuoti visų profesinių sąjungų ir Valdžios atstovų konsultacijas ir tik apibendrinus pateiktus siūlymus spręsti ar tikslinga pradėti Darbo kodekso tobulinimo procedūras. -nutraukti slaptą įstatymų pataisų ir naujų projektų (susijusių su darbuotojų socialine padėtimi) rengimo praktiką ir besąlygiškai laikytis reikalavimo, kad tokie projektai, turi būti rengiami tik po viešai skelbtų (ir realiai organizuotų) konsultacijų su socialiniais partneriais. Dabartinė vienpusiška biznio interesų protegavimo praktika mums nepriimtina, yra nepateisinama ir neatitinka Konstitucijos raidės. -įvertinti Visuomenės praradimus, atsirasiančius pakeitus Darbo kodeksą ir priimti įstatymą, kad už tai solidariai atsako Prezidentas, Premjeras ir ministras, kaip tokių pataisų laimintojai.
Priimta 2015-02-15 narių susirinkime Suprasdami darbo užmokesčio, kaip darbuotojų socialinės padėties garanto svarbą, Įvertindami darbo laisvos rinkos sąlygomis ypatumus, Įsitikinę, kad Valdžia privalo vykdyti Konstitucinę prievolę tarnauti Visuomenei, Apsvarstę informaciją apie organizacijos Tarybos pastangas inicijuoti Darbo užmokesčio indeksavimo tvarkos nustatymą, Narių susirinkimas priėmė šią rezoliuciją, išreikšdamas nepritarimą Valdžios veiksmams, kuriais bloginama darbuotojų socialinė padėtis. Susirinkimas k o n s t a t u o j a :
apsaugos ir darbo ministerija, nepaisydama Darbo kodekse nustatyto reikalavimo parengti darbo užmokesčio indeksavimo tvarką, nevykdo savo prievolės ir tokiais veiksmais net nuo 2003 metų daro privataus sektoriaus darbuotojams žalą nes brangstant prekėms ir paslaugoms bei esant infliacijai jų atlyginimai proporcingai nuvertėja. 2. Tokie veiksmai yra diskriminacinio pobūdžio, nes valstybinio sektoriaus darbuotojams, teisėjams ir kitiems pareigūnams atlyginimai yra reguliariai indeksuojami, o neteisėta ministerijos veika privataus sektoriaus darbuotojai diskriminuojami, jų, kaip piliečių, interesai yra pažeidžiami. 3. Pagarsinti siūlymai dėl Darbo kodekso liberalizavimo ne tik neduos teigiamo rezultato, bet jų turinys prieštarauja TDO konvencijų bei ES direktyvų nuostatoms. Tokius veiksmus vertiname kaip pakartotinį akiplėšišką bandymą sudaryti sąlygas dar didesnei darbdavių savivalei ir darbuotojų teisių pažeidinėjimui. Dar blogiau, kad tokius veiksmus „laimina“ socialdemokratų Vyriausybė. 4.
nuosekli ministerijos pozicija bloginti darbuotojų darbo apmokėjimo sąlygas neatitinka Konstitucijos reikalavimų, asmenų lygybės principų ir ministrų duotos priesaikos tarnauti tautos labui. 5. Manome, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministras, kuris toleruoja įstatymo reikalavimų nepaisymą, ir Seimo narių neprincipingumas, kontroliuojant kaip Vyriausybė vykdo įstatymus, rodo, kad jie įtakojami ne Tautos valios, o grupės darbdavių noro lobti darbuotojų sąskaita. Siekdami apginti savo ir kitų darbuotojų interesus narių susirinkimas r e i k a l a u j a : -nedelsiant įvertinti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsakingų pareigūnų veiką ir spręsti klausimą dėl Socialinės apsaugos ir darbo ministro atitikimo užimamoms pareigoms bei imtis priemonių, kad darbuotojams būtų atlyginta žala už visą laiką, kurį darbo užmokestis nebuvo indeksuotas. Išsiaiškinti dėl kurių asmenų aplaidumo darbuotojams padaryta žala ir imtis priemonių, kad jie solidariai atlygintų Valstybei padarytus nuostolius. -neatidėliojant įpareigoti ministeriją per 3 mėnesius parengti darbo užmokesčio indeksavimo tvarką, numatant kokia tvarka bus kompensuojamos darbuotojų negautos pajamos. -nustatyti tvarką kaip ir kas kontroliuoja kaip ministerijos vykdo įstatymų reikalavimus ir įpareigoti šią instituciją reguliariai ir viešai skelbti patikros rezultatus. R E Z O L I U C I J A
diena Klaipėda Priimta 2015-02-15 narių susirinkime Apsvarstę informaciją apie TDO konvencijų Nr. 137(DėI laivų krovos darbų) ir Nr. 152(Dėl darbuotojų saugos ir sveikatos atliekant laivų krovos darbus) (toliau tekste- Konvencijos) ratifikavimo padėtį Narių susirinkimas priėmė šią rezoliuciją, kuria norima atkreipti Valdžios dėmesį į aukščiau nurodytų konvencijų ratifikavimo darbų vilkinimą ir normalių darbo sąlygų užtikrinimo uosto darbuotojams. Susirinkime k o n s t a t u o t a : 1.
Nors esame Europos sąjungoje, tačiau iki šiol uosto darbuotojų darbo ir apmokėjimo sąlygos neatitinka europinių standartų, jų reguliavimas neatitinka konvencijų reikalavimų. Valdžios institucijos nusišalino nuo įstatymų reikalavimų vykdymo kontrolės, todėl ne tik darbo apmokėjimo sąlygos bet ir reikalavimai užtikrinti normalias darbo sąlygas vykdomi aplaidžiai, reali padėtis kontroliuojama atmestinai, rizikos vertinimas darbo vietose atliekamas normaliai. Dėl to uosto darbuotojų darbo sąlygos vis blogėja, darbo užmokestis nuvertėja. Esama padėtis darbuotojų netenkina, nes dirbant nenormaliomis darbo sąlygomis žalojama darbuotojų sveikata, dažni atvejai kai darbuotojai suluošinami ir netgi žūva darbe. Dokininkų kvalifikacinius reikalavimus, darbo apmokėjimo sąlygas darbdaviais nustatinėja kaip išmano, traumas darbe įforminti vengia, dažni atvejai kai darbuotojai verčiami jas įforminti kaip traumas buityje. 2. Vyriausybė darbų programoje numatė ratifikuoti šias Konvencijas...“ ratifikuosime TDO konvencijas dėl darbo jūrų laivyboje, dėl žvejų darbo, dėl darbo dokuose, dėl dokininkų darbų saugos ir sveikatos.“ ...(Vyriausybės programos XIII DALIS TRANSPORTAS, 359 punktas), tačiau iki šiol Konvencijos, reglamentuojančios dokininkų darbo apmokėjimo ir darbo sąlygas, neratifikuotos. 3. Nors buvo kreiptasi į Valdžios institucijas, tačiau pasirengimo ratifikavimui darbai nevykdomi ir informacija apie esamą padėtį nepateikiama. Todėl narių susirinkimas r e i k a l a u j a :
Konvencijų ratifikavimo darbus. 2. Informuoti organizaciją apie atsakingus asmenis, kuriems būtų galima pateikti pasiūlymus dėl aktų, kuriais bus realizuojami Konvencijų reikalavimai, parengimo
atsakingas institucijas pabaigti ratifikavimo darbus iki 2016 metų sausio mėnesio ir kreiptis į TDO dėl Konvencijų ratifikavimo.
7 Lietuvos Geležinkelių profesinių sąjungų susivienijimas 2015-06-18 Nr. g-2015-5562 Lietuvos geležinkelininkų profesinių sąjungų susivienijimas, vienijantis virš 2000 tūkstančių narių, prašome nepritarti pateiktam socialinio modelio įstatymų projektų paketui:
nebaigtas svarstyti LR trišalėje taryboje, tuo pažeidžiant 2005 metų birželio
projekte siūloma mažinti darbuotojų garantijas, pavyzdžiui:
Profesinė sąjunga ,,Uostininkas“ 2015-05-04 Nr. g-2015-3805 DĖL
Organizacijos taryba apsvarstė 2015-04-02 Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsakymą „Dėl 2015 metų vasario mėn. rezoliucijų“. Tarybos toks formalus
„atsirašymo tipo“ atsakymas netenkino, nes:
1.
Atsakymas nekonkretus ir nepagrįstas argumentais, o tik pamąstymais, kaip
„pažymėtina... kad bus atsižvelgiama“, „siūloma“ „“atkreipiame dėmesį“ ir
t.t. 2. Organizacija teikė rezoliucijas norėdama gauti atsakymą į rezoliucijas, o ne ministerijos klerkų rašinėlį apie tai kaip jie kūrė socialinį modelį (skandinavišką. amerikietišką, europietišką, o gal išrado lietuvišką), kurio taip ir nepaviešino, nes atrodo, kad išgarsintasis socialinis modelis viso labo tėra noras keisti Darbo kodekso nuostatas darbuotojų nenaudai. 3. Organizacijos netenkina toks gudravimas, kai vietoj argumentuoto atsakymo iš Aukštųjų Valstybės institucijų, organizacija maitinama ministerijos klerkų pasakomis, apie tai kaip jie užsakinėjo kažką atlikti. Tokie veiksmai tarybos netenkina ir nutarta pakartotinai kreiptis į šias institucijas, prašant pateikti savo, o ne ministerijos klerkų poziciją. Savo sprendimą taryba motyvavo:
sukurti naujas darbo vietas ir gerins darbo santykius. Jeigu tokiomis pasakomis tikėti, tai tuomet ministerija turėjo užsakyti už 3 milijonus ne vieną projektą, o kelis ir tuomet jau tikrai verslininkai suklestėtų ir gyventume rojuje. Deja, tarybos nuomone šitie ministerijos ir mokslininkų lūkesčiai grįsti ne konkrečiais paskaičiavimais, o paprasčiausiu darbdaviu protegavimu ir išskirtinių sąlygų sudarymu jų savivalei. Vien tas faktas, kad siūloma įteisinti neribotą darbo laiką, pagal ekonomikos dėsnius ne didins, o mažins darbo vietų skaičių. Niekuo nepagrindžiami ir teiginiai, kad bus iš šešėlio „ištraukti“ viršvalandžiai. Siūloma neapibrėžta laiko apskaita sudarys galimybes jų visai nerodyti, taigi tokie teiginiai paprasčiausia apgavystė. 2. Motyvas, kad siūlomas DK yra pritaikytas darbo santykiams esamomis ekonominėmis sąlygomis yra iš piršto laužtas ir niekuo nepagrindžiamas.
Jeigu darbo santykiai priklausytų tik nuo neapibrėžtų sąvokų ir deklaracijų, tai vakarų valstybės seniai būtų atsisakę ir ekonominio reguliavimo, mokesčių ir seniai būtų palaidoję socialinę partnerystę kartu su visomis profsąjungomis. Taigi skubotas susiklosčiusių santykių reguliavimo keitimas rodo, kad nei ministerija, nei mokslininkai nepaiso paprasčiausios ekonominės logikos ir nuosekliai neišanalizavo esamos padėties. Toks nenuoseklumas ne pritrauks, o dar labiau atbaidys investuotojus, nes nėra jokios garantijos, kad rytoj ir šitas DK nebus keičiamas. Darbo santykių taip vadinamas lankstumas priklauso nuo darbdavių sąmoningumo (taip išaukštinto jų mentaliteto), o ne nuo kurpiamo darbdavių savivalės modelio. Žinant mūsų buvusios nomenklatūros „sąmoningumą“ galima teigti, kad darbo santykiai nepagerės, o tik pablogės, juo labiau, kad siūlomame projekte užprogramuota psichologinis darbuotojų diskomfortas darbe. Nesant siūlomame projekte apibrėžtų vartojamų sąvokų kiekvieną deklaraciją darbdaviai traktuos jiems naudinga linkme. Taigi, darbo aplinka nepagerės, bet jau užprogramuojama, kad dar labiau didės psichologinis diskomfortas ir socialinė atskirtis. Siūlomi kosmetiniai SODRA išmokų papudravimai tikrai nemažins socialinės atskirties. Įvertinus tai, kad darbo sąlygos bus bloginamos, suprantama, automatiškai didės profesinių ir kitų –susirgimų lygis, o tai sukels daug didesnes problemas nei tikimasi. 3. Net teisės mokslų pirmakursis supranta, kad neišgryninus įstatyme vartojamų sąvokų, bet kuris teisės aktas tampa tik deklaracijų kratiniu. Tuo tarpu naujame projekte naudojamos sąvokos ne tik neapibrėžtos (pvz.
„lankstūs darbo santykiai“,
„nuotolinis darbas” „suminė laiko apskaita“, „lankstus darbo grafikas“,
„darbuotojų patikėtinis“, „darbuotojų organizacija“, „reprezentaciniai
kriterijai“, „nacionalinė kolektyvinė sutartis“, „šakos kolektyvinė sutartis“ ir t.t.) bet dar ir pilna visokių lotyniškų „arba kadabrų“, kurių nė patys klerkai negalėtų dorai paaiškinti, o ką jau kalbėti apie paprastą darbuotoją. Matyt, kuriant tokį teisinį aktą reikėtų paisyti ir Valstybinės kalbos įstatymo reikalavimų. Nors vakarų šalyse seniai kolektyvinės darbo sąlygos nustatomos socialinių partnerių susitarimais, tačiau mūsų „mokslinčiai“ siūlo visus darbo santykius reguliuoti individualiomis darbuotojo ir darbdavio derybomis. Ministerijos klerkams, prieš ruošiant tokius pasiūlymus, derėtų pasidomėti esama padėtimi ar jau nors pasiklabėti su savo giminaičiais ar kaimynais (dirbančiais paprastą darbą); jie jiems paaiškintų kaip atrodo darbininko derybos su direktoriumi ar kitu administratoriumi dėl darbo sąlygojau nekalbant dėl atlyginimo nustatymo. Tokie siūlymai ne tik prieštarauja visuotinai pripažintai nuostatai, kad darbuotojas yra silpnoji darbo santykių pusė, bet ir neatitinka socialinės partnerystės principų, kurie seniai pripažįstami normaliose ekonomikose. Vakaruose jau seniai kolektyvinius santykius derina darbuotojų ir darbdavių organizacijos tarpusavio susitarimais, o ne darbuotojo ir darbdavio santykių individualioje plotmėje, kaip norima įpiršti siūlomame projekte. Dar daugiau, siūlomame projekte užsimota eliminuoti iš šio proceso profesines sąjungas, kaip kolektyvinius darbuotojų atstovus ir net siūloma panaikinti specialųjį įstatymą, reglamentuojantį profesinių sąjungų padėtį darbo santykiuose. 4. Teigiama, kad gerinama darbuotojų informavimas ir konsultavimasis su jais. Tačiau nesant imperatyvių nuostatų, tokie siūlymai tampa tik gražiais šūkiais.
Neaišku kodėl siūloma darbuotojus įtraukti į darbdavių priimamų sprendimų procesą. Pirma, neaišku kuriuos darbuotojus, antra, ši deklaracija neparemta jokias tokio dalyvavimo principais. Trečia, neaišku kas apmokys darbuotojus tokiam darbui ir kieno sąskaita. Projekte suplakama teiginiai apie darbuotojų mokymą darbinei veiklai atlikti ir mokymuisi visą gyvenimą, nors toks mokymo procesas yra ne Darbo kodekso reglamentacijos objektas. Nepagrįsti ministerijos klerkų teiginiai apie pasiūlymų teikimą. Organizacija dar pernai, gruodžio mėnesį kreipėsi į Vilniaus universitetą, prašydama pateikti informaciją apie kuriamą socialinį modelį bei nurodyti kam reikia teikti pasiūlymus, tačiau iki šiol nesulaukėme jokio atsakymo. Tai, kad ministerijos klerkai dalijosi informacija siaurame ratelyje visiškai nereiškia, kad informacija buvo pateikiama visuomenei priimtinais būdais ir priemonėmis. Tokie būdai, kuriais dabar pateikiama informacija vertinti kaip veiksmai, trukdantys ją gauti arba visaip apsunkinti jos gavimą. Ministerijos atsirašymas DK keitimo bei socialinio modelio pagrindimo klausimu tarybos neįtikino. Manome, kad modelis turi būti kuriamas įvertinant esamą padėtį ir pagrindžiant darbuotojų padėties užtikrinimą bei racionaliu Valstybės ūkio tvarkymu, o ne tik kažkieno norų paisymu. Vien darbdaviu interesų protegavimas tarybos netenkina ir mes laukiame konkretaus (motyvuoto ir argumentuoto, pagrįsto analizės duomenimis) nurodytų adresatų atsakymo šiuo klausimu. DĖL DARBO
Mes dėkojame už priminimą, kad ministerija mums yra atrašiusi (kaip įprasta) rašinėlius dėl darbo užmokesčio indeksavimo. Tačiau apgailestaujame, kad iki šiol ministerijos klerkai sąmoningai vengia atlikti savo pareigas dėl darbo užmokesčio indeksavimo esamo DK 190 str. prasme.
Šio straipsnio nuostatos įpareigoja Vyriausybę nustatyti konkrečią indeksavimo tvarką, tuo užtikrinant darbuotojų garantijas, esant darbo užmokesčio nuvertėjimui. Ministerija nurodė, kad valdininkų atlyginimų indeksavimo klausimai yra sureguliuoti, o darbuotojų darbo užmokesčio indeksavimo klausimai bus sureguliuoti naujajame DK projekte. Deja, šis klausimas siūlomame projekte nėra aptartas ir sureguliuotas ir Atkreiptinas dėmesys kad kalbama ne apie klausimų susijusių su darbo užmokesčio nustatymo, mokėjimo ir kita tvarka įmonės viduje, o apie Valstybės politiką, siekiant kompensuoti darbuotojų darbo užmokesčio praradimus dėl infliacijos ir kitų aplinkybių, nepriklausančių nuo darbdavio. Ministerija cituoja siūlomo DK 157 str. nuostatas, bet norime atkreipti dėmesį, kad taryba žino kas yra minimali mėnesinė alga ir visiškai neprašė išaiškinti šios sąvokos. Būtų daug geriau, jeigu paaiškintų kaip bus užtikrinta nuostata, kad darbuotojas už savo aštuonių valandų darbą gaus padorų atlyginimą, nes visą laiką akcentuojama apie naujas darbo sąlygas ir santykius, o štai apie padoraus atlyginimo lygį nekalbama. Tuo tarpu pagal esamo minimalaus atlyginimo lygį Europos Sąjungoje esame vos nepaskutiniai, todėl norėtume sužinoti kas bus daroma, kad gavę atlyginimą darbininkai pasijustų oriai ir nesiruoštų emigruoti? Tikimės, kad tiek Prezidentė, tiek Seimo pirmininkė, tiek Ministras pirmininkas sugebės parašyti argumentuotą ir motyvuotą atsakymą nes ministerijos pateikti išaiškinimai mūsų neįtikina ir netenkina:
atliekamo darbo kvalifikacijai. Ministerijos atsakyme teigiama, kad ekspertų komisija teiks išvadas, po to bus ruošiama metodika ir t.t..
Mūsų nuomone, tokia metodika jau seniai turėjo būti paruošta, o ne dar ruošiama (nors jau norima keisti DK), principai turėtų būti aptarti įstatyme. 2. Principiniai darbo užmokesčio klausimai turėtų būti reglamentuojami DK, o tik po to detalizuojami kolektyvinėse sutartyse. Neaišku kaip įsivaizduojama įmonėje bus sudaroma kolektyvinė sutartis, jeigu įmonėje veikia tokie dariniai kaip darbo taryba, darbuotojų patikėtinis ir profesinė sąjunga kartu. Ar bent įsivaizduojama kaip gali kolektyvinę sutartį ruošti ir dėl jos derėtis darbuotojų patikėtinis? Koks jo juridinis statusas, atsakomybė? Susidaro įspūdis, kad ministerijoje visiškai nesiorientuojama realybėje ir jie gyvena savo iliuzijų pasaulyje. Tokia padėtis tarybai nepriimtina, nes deklaracijos nėra pagrindas priimti atsakingus sprendimus. 3. Dar keistesnis principas, kad įmonėse, kuriose dirba mažiau nei 50 vidutinių darbuotojų skaičius, apmokėjimo sistemą tvirtina darbdavys. O ką dabar yra kitokia tvarka? Atrodo, kad ministerijos valdininkai arba mus mulkina arba nelabai orientuojasi apie ką kalbama. Tokie „argumentai“ yra nepriimtini, o juos skaitant peršasi išvada, kad reikėtų susirūpinti dėl šios ministerijos aparato darbuotojų kvalifikacijos. Teigia, kad darbo apmokėjimo sistemoje nurodomos darbuotojų kategorijos, kvalifikacija, darbo apmokėjimo formos. Įstatyme turėtų būti aiškiai apibrėžiama, kad šie dydžiai ne nurodomi, o turi būti privalomai turi būti aptarti. Nesant įstatyme imperatyvių normų, šios deklaracijos nieko vertos. DĖL
Norime atkreipti dėmesį, kad pateikta informacija nėra tiksli. Darbo grupė, kuriai buvo pavesta atlikti parengiamąjį darbą konvencijų ratifikavimui, paskutiniame posėdyje buvo sutarusi, kad šis darbas bus tęsiamas po Lietuvos pirmininkavimo ES taryboje pabaigos. Apie tai, kad sprendimą dėl ratifikavimo siūlyti peržiūrėti kalbos nebuvo.
Todėl ministerijos atstovų noras išvengti šio darbo arba jį vilkinti yra nepriimtinas ir mes tam nepritariame:
yra Tarptautinės darbo organizacijos (toliau tekste TDO) narė ir mums nėra pateikta informacija, kad Valstybė būtų kreipusis į TDO dėl šių konvencijų senumo ir jų ne reikalingumo. Tai, kad ministerijos klerkai mano, kad jos yra pasenusios neatitinka tikrovės, nėra įtikinantis argumentas. Principai nesensta ar nesikeičia vien nuo ministerijos atstovų įgeidžio, jeigu žemės trauka egzistuoja, tai ji egzistuoja nepriklausomai nuo to patinka tai klerkams ar ne. 2. Vis akcentuojama, kad Lietuva yra jūrinė valstybė. Bet kai reikia ratifikuoti konvencijas, susijusias su uosto darbuotojų saugumo užtikrinimu, klerkai teigia priešingai. Kas tai nesuvokimas ką reikia daryti ar prieš Valstybės politiką nukreipta veika? Manome, kad uoste darbuotojų saugumas turi būti užtikrinamas būtent šių konvencijų reikalavimų pagrindu ir Valstybės prestižas yra jas ratifikuoti. Nenoras tai padaryti niekuo nepaaiškinamas dar ir todėl,- kad patys ministerijos klerkai teigia, kad vidaus norminiai aktai konvencijų reikalavimus atitinka. Vadinasi praktiškai belieka atlikti formalumus. Jeigu to daryti nenorima, reiškia yra paslėptas kažkoks interesas. Todėl tokia slapta veika mums nepriimtina ir norėtume išgirsti Aukštųjų institucijų vertinimą šiuo klausimu kokią slaptą interesą turi ministerijos klerkai atsisakydami atlikti konvencijų ratifikavimo formalumus? Mes manome, kad šių konvencijų ratifikavimas tik sustiprintų Valstybės prestižą, kaip atsakingos narės, argumentas, kad šių konvencijų neratifikavusios trečiosios valstybės rodo, kad klerkai nori ir Lietuvą tokia laikyti. Mums tai nepriimtina. 3. Ministerijos klerkai teigia, kad konvencijų ratifikavimas nėra aktualus ir būtinas, nes esą jų pagrindinės nuostatos yra įtvirtintos Lietuvos bendruose teisės aktuose.
Tačiau kokie konkretūs aktai reglamentuoja uosto darbininkų darbo sąlygas ir saugumą nenurodo. Tuo tarpu šios konvencijos reglamentuoja būtent dokininkų darbo sąlygas ir saugumą. Kyla įtarimas, kad klerkai nežino tikrosios padėties uoste. Ir kaip ją žinos, jeigu net Lietuvos profesijų klasifikatoriuje nėra dokininko profesijos. Norint tiksliai žinoti kokios uosto darbininkų sąlygos, kad jos nėra tapačios sandėlio darbuotojo darbo sąlygoms, reikėtų dažniau buvoti uosto darbininkų darbo vietose, paanalizuoti kaip atliktas jų vertinimas ir tik tuomet būtų galima teigti, kad konvencijų ratifikavimas yra neaktualus. Gal ministerijos valytojoms tai nėra svarbu, tačiau uosto darbininkams tai pagrindinis dokumentas, pagal kurį turėtų būti organizuojamas jų darbas ir sudaromos saugios ir sveikos darbo sąlygos. O įvertinus, kad ministerija iš vis nusišalino nuo rizikos vertinimo darbo vietose ir aplaidžiai kontroliuoja kaip vykdomi reikalavimai bei tai, kad Valstybinė darbo inspekcija iš kontroliuojančios kaip vykdomi įstatymų reikalavimai virto į konsultacinę struktūrą, tai tampa dar aktualiau. Todėl priversti pakartotinai kreiptis į Aukščiausias valstybės institucijas ir tikimės gauti ne ministerijos rašliavą, o šių institucijų pagrįstą ir argumentuotą nuomonę. Taip pat norėtume gauti paaiškinimus kas prisiims atsakomybę už šios brangios ir gremėzdiškos darbo santykių sistemos, kuri mūsų nuomone padėties nepagerins, sukūrimą ir įgyvendinimą. Nenorime, kad būtume apkaltinti tik kritikavimu, todėl (nepretenduodami į 3 milijonų atlyginimą) siūlome tokią socialinio modelio kūrimo seką:
1Reformuoti SODRA:
Nustatyti, kad pensijų rezervinis fondas naudojamas tik pensijinėms išmokoms;
viršijančias 3 000 eurų per mėnesį, patys draudžiasi senatvės pensijai;
c) pensijinių išmokų dydį susieti su mokamais mokesčiais SODRAI,
d) nustatyti, kad pareigūnams, turintiems teisę į pensiją už ištarnautų metų stažą, pensija pradedama mokėti sukakus bendram pensiniam amžiui(65 m.);
lygio kitimo. 2. Reformuoti užimtumo ir bedarbių garantijų sistemą:
a) nustatyti viešųjų darbų atlikimą kai registruoti darbo biržoje asmenys gauna bedarbio išmoką:
b) bedarbio pašalpos dydį nustatyti vienodą visiems asmenims ir indeksuoti priklausomai nuo pragyvenimo lygio kitimo;
c) prailginti bedarbio pašalpos mokėjimą iki 2 metų;
d) įpareigoti Darbo biržą organizuoti bedarbių įdarbinimą pagal esamas laisvas darbo vietas. Bedarbius mokyti tik toms specialybėms, kurių poreikis yra didžiausias pagal esamas laisvas darbo vietas;
e) nustatyti, kad laikino įdarbinimo agentūros tik organizuoja asmenų ieškančių darbo įdarbinimą, bet ne pačios tampa darbdaviais;
darbo dėl girtuokliavimo ar vagysčių;
padidintą mokestį į užimtumo fondą. 3. Darbo santykių sferoje:
a) tiksliai apibrėžti socialinės partnerystės sąvoką, nustatant, kad tai yra darbuotojų ir darbdavių organizacijų bendradarbiavimas derinant kolektyvinius darbo santykius; Pasiekti susitarimai įforminami kolektyvinėmis sutartimis.
Susitarimai tarp šakinių darbdavių ir darbuotojų organizacijų yra principiniai susitarimai šakos lygmenyje ir įforminami kaip šakos susitarimai dėl sąlygų taikomų šakos darbdaviams;
b) nustatyti, kad kolektyvinis darbuotojų atstovas įmonėje yra profesinė sąjunga. Už kolektyvinių klausimų sprendimą darbdaviai moka profesinei sąjungai atstovavimo mokestį proporcingą darbuotojų, nesančių profesinės sąjungos nariais, skaičiui;
c) nustatyti, kad kolektyvinė sutartis yra privaloma; Reglamentuoti kokias sąlygas kolektyvinės sutarties šalys privalo susitarti;
d) nustatyti, kad profesinių sąjungų centrai negali vykdyti profesinės sąjungos funkcijų, jie turi vykdyti profesinių sąjungų atstovavimo, jų darbo, narių mokymų organizavimo funkcijas bei derėtis valstybės lygmeniu dėl bendrųjų garantijų dirbantiesiems. Pasiekti rezultatai, įforminami nacionaliniais susitarimais.
e) nustatyti darbo užmokesčio indeksavimą, priklausomai nuo pragyvenimo lygio kitimo. Nustatyti tvarką, pagal kurią bus vykdomas darbo užmokesčio didinimas iki europinio lygio.
f) nustatyti, kad rizikos vertinimą įmonėse atlieka Valstybė ir užtikrina realų esamų darbo sąlygų atitikimą normalioms sąlygoms;
g) nustatyti socialinės ir darbo ministerijos atsakomybę už įstatymų nevykdymą;
h) spręsti klausimą dėl administracinių nuobaudų taikymo panaikinimo darbininkams, jeigu darbo metu įvyksta avarija, nesant jų tyčios. Svarstyti pagrindiniame komitete
įstaigų pasiūlymai: Negauta
įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P.
P. 1 Seimo nariai Ona Valiukevičiūtė, Jolita Vaickienė, Rimas Antanas Ručys, Stasys Brundza, Algimantas Dumbrava, Kęstas Komskis, Remigijus Žemaitaitis, Petras Gražulis, Vytautas Kamblevičius
222 Argumentai: Teikiamu siūlymu siekiama užtikrinti, kad apdraustajam, gaunančiam vaiko priežiūros išmoką, kuris įgyja teisę gauti motinystės arba vaiko priežiūros išmoką dėl kito vaiko gimimo ar įvaikinimo, būtų mokamos abi šios išmokos ir nebūtų nustatoma maksimali bendra šių išmokų suma – 100 proc. išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio. Pagal šiuo metu galiojantį (ir teikiamu įstatymo projektu siūlomą) teisinį reguliavimą apdraustajam, gaunančiam vaiko priežiūros išmoką ir dėl antro vaiko gimimo ar įvaikinimo įgijusiam teisę gauti vaiko priežiūros išmoką, mokamos vaiko priežiūros išmokos dydis (proporcingai tenkantis kiekvienam vaikui) yra mažesnis nei vaiko priežiūros dydis, mokamas apdraustajam, gaunančiam vaiko priežiūros išmoką už vieną vaiką. Priėmus siūlomą teisinį reguliavimą bus nustatyta lygiateisiškumo principus atitinkanti vaiko priežiūros išmokos mokėjimo tvarka, kai apdraustajam bus mokama įstatyme nustatyto dydžio vaiko priežiūros išmoka už kiekvieną gimusį vaiką ir šios išmokos dydis, tenkantis kiekvienam vaikui, bus (santykinai) vienodas (priklausomai nuo pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio). Pasiūlymas:
Siūlau pakeisti teikiamo įstatymo projekto 22 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: “2. Jeigu apdraustasis, gaunantis vaiko priežiūros išmoką, įgyja teisę gauti motinystės arba vaiko priežiūros išmoką dėl kito vaiko gimimo ar įvaikinimo, jam mokamos abi šios išmokos, tačiau bendra išmokų suma negali būti didesnė kaip 100 procentų išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio..
Vaiko priežiūros išmokos mokamos neatsižvelgiant į tai, kurio vaiko priežiūrai suteiktos vaiko priežiūros atostogos Nepritarti Siūlymas neriboti bendros tuo pačiu metu mokamos motinystės (tėvystės) ir motinystės arba motinystės (tėvystės) pašalpų sumos 100 procentų pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio savo esme neatitinka ligos ir motinystės socialinio draudimo tikslo – kompensuoti dalį dėl motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) prarastų darbo pajamų. T.y., turi būti siekiama kompensuoti tikslinių atostogų metu prarastas darbines pajamas, o ne padidėjusias išlaidas dėl vienu metu gimusių vaikų skaičiaus). Tad, atsižvelgiant į tai, kad gimus dviem ir daugiau vaikų asmuo nepraranda daugiau kaip 100 procentų pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio, nėra pagrindo mokėti ir didesnių valstybinio socialinio draudimo pašalpų. Priešingu atveju būtų pažeisti pagrindiniai valstybinio socialinio draudimo sistemos principai, iškreipta pati valstybinio socialinio draudimo samprata. 2 Seimo nariai Ona Valiukevičiūtė, Jolita Vaickienė, Rimas Antanas Ručys, Stasys Brundza, Algimantas Dumbrava, Kęstas
243 Pasiūlymas: Siūlau pakeisti teikiamo įstatymo projekto 24 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Jeigu apdraustajam gimsta du ir daugiau vaikų ar apdraustasis įvaikina du ir daugiau vaikų ir jis yra šių vaikų priežiūros atostogose, išskyrus atvejus, numatytus šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punkte, vaiko priežiūros išmoka (šio straipsnio 1 ir 2 dalys) didinama atsižvelgiant į vienu metu gimusių ar įvaikintų vaikų skaičių, tačiau mokama bendra išmokų suma negali būti didesnė kaip 100 procentų išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio..“ Nepritarti Siūlymas neriboti bendros tuo pačiu metu mokamos motinystės (tėvystės) ir motinystės arba motinystės (tėvystės) pašalpų sumos 100 procentų pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio savo esme neatitinka ligos ir motinystės socialinio draudimo tikslo – kompensuoti dalį dėl motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) prarastų darbo pajamų. T.y., turi būti siekiama kompensuoti tikslinių atostogų metu prarastas darbines pajamas, o ne padidėjusias išlaidas dėl vienu metu gimusių vaikų skaičiaus). Tad, atsižvelgiant į tai, kad gimus dviem ir daugiau vaikų asmuo nepraranda daugiau kaip 100 procentų pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio, nėra pagrindo mokėti ir didesnių valstybinio socialinio draudimo pašalpų. Priešingu atveju būtų pažeisti pagrindiniai valstybinio socialinio draudimo sistemos principai, iškreipta pati valstybinio socialinio draudimo samprata. 6. Komiteto (komisijos) sprendimas ir pasiūlymai:
Pasiūlyti pagrindiniam komitetui apsvarstyti piliečių, asociacijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymus, patobulinti iniciatorių pateiktą įstatymo projektą, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms Komitetas pritarė. (Žr. išvadas). 7.
paskirti pranešėjai: Petras Narkevičius, Irena Degutienė Komiteto pirmininkas Petras Narkevičius
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO SOCIALINIŲ REIKALŲ IR DARBO komitetas PAGRINDINIO KOMITETO I Š V A D O S DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS LIGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO NR. IX-110 PAKEITIMO
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto nariai: Kristina Miškinienė – Komiteto pirmininkė, Rimantas Jonas Dagys, Algimantas Dumbrava, Liutauras Kazlavickas, Dalia Kuodytė, Raminta Popovienė, Ričardas Sargūnas, Algirdas Sysas, Jonas Varkala. Komiteto biuras: Evelina Bulotaitė (vedėja), Diana Jonėnienė (patarėja), Renata Liekienė (padėjėja).
Kviestieji asmenys: Asta Aranauskienė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo ir pensijų departamento direktorė, Vaidas Augustinavičius – Finansų ministerijos Fiskalinės politikos departamento direktoriaus pavaduotojas, Laisvūnas Bartkevičius – socialinės apsaugos ir darbo viceministras, Gerda Burinskaitė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos patarėja, Ramunė Guobaitė-Kirslienė Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos patarėja, Mantas Jautakis – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Teisės departamento direktorius, Vaidotas Kalinauskas – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo skyriaus vedėjas, Svetlana Kulpina – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Piniginės paramos skyriaus vedėja, Violeta Latvienė – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktoriaus pavaduotoja, Audronė Miknevičienė – Finansų ministerijos Mokesčių politikos departamento direktoriaus pavaduotoja, Audrius Misevičius – Ministro Pirmininko patarėjas, Andrius Palionis – Seimo narys, Marija Paskočinienė – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Pašalpų ir nedarbingumo kontrolės skyriaus vedėja, Mindaugas Sinkevičius – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktorius, Irena Šambaraitė – Seimo kanceliarijos Teisės departamento Privatinės teisės skyriaus patarėja, Danutė Šlionskienė – Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija, Kristina Tumienė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Piniginės paramos skyriaus vyr. specialistė, Laura Ulevičė – Seimo pirmininko pavaduotojo Algirdo Syso patarėja, Vilma Vizbaraitė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo skyriaus patarėja, Algirdas Zvicevičius – Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
dalyje pateikta nuoroda į Lietuvos Respublikos darbo kodekso 150 straipsnio 2 dalį – atostogos vaikui prižiūrėti nustatytos šio kodekso 132 straipsnyje. Pritarti. Patikslintos nuorodos įvertinus patikslinto Lietuvos Respublikos darbo kodekso projekto straipsnių numeraciją (projekto 5 straipsnio 3 dalies 3 punkte, 23 straipsnio 1 dalyje ir 24 straipsnio 1 dalyje). 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio“ sąvoką, siūlytina tokią sąvoką vartoti visame projekte (pvz., įstatymo projekto 6 straipsnio 4 dalyje, 5 dalyje, 14 straipsnio 5 dalyje ir kt. po žodžio ,,vidutinio“ nėra rašomas žodis ,,mėnesinio“). Pritarti. Įstatymo projekto 6 straipsnio 4-5 dalyse,
užmokesčio“. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
išmoką turi teisę gauti apdraustieji asmenys iki 26 metų, kurie, be kita ko, mokėsi aukštosiose mokyklose pagal dieninę studijų formą, derintina su Mokslo ir studijų įstatymu, kuriame numatytos 2 studijų formos: nuolatinės studijos ir ištęstinės studijos. Pritarti. Žr. komiteto 9 pasiūlymą. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2 4.
Įstatymo projekto nuostatos, reguliuojančios ligos, motinystės ir tėvystės išmokų skyrimo ir mokėjimo teisinius santykius, tikslintinos atsižvelgiant į tai, kad 2015 m. birželio
draudimo įstatymo Nr. IX-110 8, 16, 18¹ ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XII-1930, kuris įsigaliojo 2015 m. rugsėjo 1 d. Pritarti. Žr. komiteto 9 pasiūlymą. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1 Žydrūnas Mineikis 2015-06-25 Nr. g-2015-5738 Nepritariu darbuotojų auginančių vaikus garantijų mažinimui. Nepritarti. Darbuotojų, auginančių vaikus, garantijos pertvarkomos nekeičiant šiuo metu nustatytų išmokų procentinių dydžių, išmokų mokėjimo trukmės, ligos ir motinystės socialinio draudimo stažo ir kitų reikalavimų, tik nedraudiminių įvykių finansavimas perkeliamas valstybės biudžetui. 2 Lietuvos Geležinkelių profesinių sąjungų susivienijimas 2015-06-18 Nr. g-2015-5562 Lietuvos geležinkelininkų profesinių sąjungų susivienijimas, vienijantis virš 2000 tūkstančių narių, prašome nepritarti <<...>>mažinti darbuotojų, auginančių vaikus, garantijas. <<...>> Prašome atkreipti dėmesį, jog per dvi savaites 60 tūkst. dirbančiųjų pasisakė prieš darbuotojų garantijų mažinimą. Mano nuomone, minėti įstatymų pakeitimai labiau didins socialinę įtampą ir atskirtį visuomenėje, paskatins emigraciją, kurs nestabilias ir mažai apmokamas darbo vietas. Nepritarti. Žr. argumentus prie Ž. Mineikio pasiūlymo. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė, 2015-10-15 raštas Nr.
S-(10-3888)-1912 Siunčiame 2015 m. rugsėjo 24 d. valstybinio audito ataskaitą Nr. FA-P-10-7-26-1 „Dėl 2014 metų Valstybinio socialinio draudimo fonde atlikto finansinio (teisėtumo) audito rezultatų“ ir valstybinio audito išvadą Nr. FA-P-10-7-26. Valstybinio audito išvadoje pareikšta sąlyginė nuomonė dėl 2014 metų finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinių, taip pat pareikšta sąlyginė nuomonė dėl fondo lėšų ir valstybės turto valdymo, naudojimo, disponavimo jais teisėtumo ir naudojimo įstatymų nustatytiems tikslams. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, įgyvendindama projektą „Lietuvos socialinio modelio, apimančio užimtumo didinimą, darbo santykių reglamentavimo tobulinimą ir socialinio draudimo tvarumą, sukūrimas“, Lietuvos Respublikos Seimui 2015 m. birželio
įstatymų projektus. Valstybinio audito metu ministerijos paprašėme pateikti informaciją, kaip šiuose teisės aktuose bus įgyvendintos teikiamos ir anksčiau teiktos Valstybės kontrolės rekomendacijos, tačiau ministerija prašomos informacijos nepateikė. Įvertinę Seimui pateiktus įstatymų projektus, norime atkreipti dėmesį į svarbius su fondo išlaidomis susijusius valstybinių auditu metu nustatytus dalykus ir dėl jų teiktas rekomendacijas, kurie, mūsų manymu, lieka aktualūs: <<...2. Dėl Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo ¡statymo pakeitimo įstatymo projekto (2015 m. birželio 12 d. Nr. XIIP-3236). Teikiamos valstybinio audito ataskaitos 1.2 poskyryje (13-14 psl.) ir 2014 m. rugsėjo 8 d. valstybinio audito ataskaitos Nr.
FA-P-10-5-49 „Dėl 2013 metų Valstybinio socialinio draudimo fonde atlikto finansinio (teisėtumo) audito rezultatų“ (pridedama) 1.2 poskyryje (14-16 psl.) vertinome atvejus, kai antraisiais vaiko auginimo metais keičiasi pašalpos gavėjas ir didesnes pajamas gaunantis vaiko tėvas ar motina kreipiasi dėl motinystės (tėvystės) pašalpos. Kai kuriais atvejais į kompensuojamojo tokių asmenų uždarbio skaičiavimo laikotarpį įtraukiamas laikotarpis jau gimus vaikui. Tokiu būdu gali būti sudaromos prielaidos piktnaudžiauti, siekiant padidinti draudžiamąsias pajamas, kurios įvertinamos apskaičiuojant kompensuojamąjį uždarbį, o tai lemtų ir didesnes fondo išlaidas. Šios problemos sprendimo neįžvelgiame Seimui 2015 m. birželio 12 d. pateiktame Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIIP-3236.“...>> Nepritarti. Išmokų skyrimas (t.y. dėl motinystės (tėvystės) prarastų pajamų kompensavimas) turi būti siejamas su atitinkamų atostogų suteikimu, o ne su vaiko gimimu. Socialinio draudimo motinystės/tėvystės/vaiko priežiūros išmokų atveju draudiminiais įvykiais laikytini trys skirtingi juridiniai faktai – nėštumo ir gimdymo atostogos, tėvystės atostogos ir vaiko priežiūros atostogos. Tad, atsižvelgiant į tai, kad socialinio draudimo išmokos yra skirtos kompensuoti prarastas pajamas (dalį jų), juridinis faktas atsiranda ne gimus vaikui, o apdraustajam suteikus atitinkamas atostogas (praradus pajamas). 2. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolierė E.
4
Ratifikuodama Jungtinių Tautų vaiko teisių konvenciją bei Konvencijos nuostatas įtvirtinusi nacionaliniuose teisės aktuose, Lietuva įsipareigojo pripažinti vaiko teisę naudotis tobuliausiomis sveikatos sistemos paslaugomis, ligų gydymo ir sveikatos atstatymo priemonėmis bei stengtis užtikrinti, jog nė vienam vaikui nebūtų atimta teisė naudotis tokiomis sveikatos sistemos paslaugomis. Siekdama, kad praktikoje būtų tinkamai užtikrinta minėta Konvencijoje ir nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtinta vaiko teisė, vaiko teisių apsaugos kontrolierė ne kartą kreipėsi į atsakingas institucijas dėl vaikų medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo (toliau - reabilitacijos paslaugos) paslaugų plėtros, prieinamumo bei teikiamų paslaugų kokybės užtikrinimo ir kitų aktualių klausimų sprendimo. Analizuodama kreipimuose bei viešojo informavimo priemonėse nurodytus atvejus dėl ligos pašalpos skyrimo apribojimų tėvams vaiko slaugos metu medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo įstaigose (toliau – reabilitacijos įstaigos), vaiko teisių apsaugos kontrolierė atkreipė dėmesį, jog šiuo metu esamas teisinis reglamentavimas netiesiogiai sąlygoja reabilitacijos paslaugų tam tikrai grupei vaikų gavimo apribojimus.
Būtent, Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje skelbiama, jog turinčiam teisę gauti ligos pašalpą šio įstatymo nustatyta tvarka šeimos nariui ar globėjui, slaugančiam stacionare sergantį iki septynerių metų vaiką, taip pat šeimos nariui, globėjui ar rūpintojui, slaugančiam stacionare, ambulatoriškai ar (ir) medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo įstaigoje vaiką iki aštuoniolikos metų, sergantį sunkiomis ligomis, pašalpa iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų pradedama mokėti nuo pirmosios slaugymo dienos ir mokama visą reikalingą slaugymo laikotarpį, bet ne ilgiau kaip 120 dienų per kalendorinius metus. Pagrindas skirti ligos pašalpą, kaip numatyto minėto įstatymo 8 straipsnyje, yra nedarbingumo pažymėjimas, išduotas pagal sveikatos apsaugos ir socialinės apsaugos ir darbo ministrų patvirtintas Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisykles.
Pažymėtina, kad pagal Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisykles, elektroniniai nedarbingumo pažymėjimai sergančiam vaikui slaugyti išduodami reikalingam slaugos laikotarpiui, slaugant stacionare bet kuria liga sergantį vaiką iki 7 metų arba vaiką iki aštuoniolikos metų slaugomą stacionare, ambulatoriškai ar (ir) medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo įstaigoje, jeigu jis serga sunkiomis ligomis, įtrauktomis į Sunkių ligų, kuriomis sergantiems vaikams iki 18 metų stacionare ar medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo įstaigoje slaugyti išduodamas pažymėjimas ne ilgiau kaip 120 kalendorinių dienų per kalendorinius metus, sąrašą. Aukščiau nurodyto galiojančio teisinio reglamentavimo kontekste, atkreiptinas dėmesys į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008-01-17 įsakymo Nr. V-50 „Dėl medicininės reabilitacijos ir sanatorinio (antirecidyvinio) gydymo organizavimo“ nuostatas, numatančias, jog vaikai iki 8 metų turi teisę vykti į medicininės reabilitacijos įstaigas lydimi slaugančio asmens, taip pat medicininės reabilitacijos paslaugos vaikams gali būti teikiamos specializuotuose stacionariniuose reabilitacijos skyriuose, kurie veikia daugiaprofilinėse ligoninėse <...>.
Vaiko teisių apsaugos kontrolierės nuomone, šių nuostatų įgyvendinimas praktikoje yra apsunkintas, kadangi, pirmuoju atveju – Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme nėra numatyta galimybė slaugančiam asmeniui gauti ligos pašalpą vaiko slaugymo reabilitacijos įstaigoje laikotarpiu (išskyrus, kai vaiko liga įtraukta į Sunkių ligų, kuriomis sergantiems vaikams iki 18 metų stacionare ar medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo įstaigoje slaugyti išduodamas pažymėjimas ne ilgiau kaip 120 kalendorinių dienų per kalendorinius metus, sąrašą), antruoju atveju – nors Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme numatyta, kad asmuo įgyja teisę į ligos pašalpą, slaugant stacionare iki septynerių metų sergantį vaiką, asmenys, slaugydami vaikus iki septynerių metų, kuriems reabilitacijos paslaugos buvo teikiamos daugiaprofilinių ligoninių reabilitacijos skyriuose (stacionaruose), o ne medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo įstaigose, taip pat neįgyja teisės gauti ligos pašalpą. Manytina, jog esant galiojančiam teisiniam reglamentavimui, kai vaiko tėvams nėra mokama ligos pašalpa už vaiko slaugą reabilitacijos paslaugų teikimo laikotarpiu, sprendimą dėl vaiko slaugos pastarieji gali priimti savo kasmetinių ar nemokamų atostogų sąskaita. Taip pat nurodytos aplinkybės sąlygoja prielaidą, kad neturėdami teisės gauti ligos pašalpos, tėvai priima sprendimą atsisakyti reabilitacijos paslaugų vaikui, jeigu jos yra tik rekomenduojamos ir nėra būtinos, neišvengiamos.
Turint omenyje tai, kad reabilitacijos paslaugos vaikams teikiamos nuo vienerių iki 18 metų amžiaus, darytina prielaida, jog retais atvejais ikimokyklinio amžiaus vaikai dėl savo amžiaus, brandos ir kitų ypatumų, sutiktų būti be šeimos nario slaugos bei, jog galimybės palikti vienus vaikus medicininės reabilitacijos įstaigose svarstomos arba tokie sprendimai priimami itin retai. Manydama, jog esamas teisinis reglamentavimas galimai apsunkina reabilitacijos paslaugų vaikams prieinamumą, taip neužtikrinant pamatinių vaiko gerovės principų įgyvendinimo, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstatymo 2 straipsniu, 11 straipsnio 1 ir 4 punktais, 12 straipsnio 1 dalies 10 punktu ir 15 straipsnio
Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme ligos pašalpos skyrimo kriterijus, šeimos nariui slaugant vaiką, kuriam indikuotinos reabilitacijos paslaugos (ypatingai atkreipiant dėmesį į mažamečių iki septynerių metų vaikų padėtį), neapsiribojant sunkių ligų sąrašu ir minėtų paslaugų teikimo vieta (medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo įstaiga), o atkreipiant dėmesį į gydytojo nustatytą reikalingumą vaikui teikti medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo paslaugas ir poreikį jį slaugyti. Pritarti.
Pritarti. Projektu siūloma numatyti, kad elektroniniai nedarbingumo pažymėjimai sergančiam vaikui iki 7 metų (nepriklausomai nuo to, ar vaikas įrašytas į Sunkių ligų sąrašą, ar ne) slaugyti būtų išduodami reikalingam slaugos laikotarpiui (bet ne ilgiau kaip 120 kalendorinių dienų per kalendorinius metus) ne tik slaugant vaiką iki 7 metų stacionare (kaip yra numatyta šiuo metu galiojančiame reguliavime), tačiau ir medicininės reabilitacijos ar sanatorinio gydymo įstaigoje. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo narė D. Kuodytė,
8 Argumentai: Siekiant įgyvendinti Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai laikotarpiu priimtą Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą Nr. 2014/54/ES dėl priemonių, kad darbuotojai galėtų lengviau naudotis laisvo darbuotojų judėjimo teisėmis, kurioje numatyta, kad Direktyva taikoma ES valstybių narių piliečiams ir jų šeimos nariams (pagal šią Direktyvą šeimos nariais pripažįstami tie asmenys, kuriuos šeimos nariais pripažįsta vadinamoji Piliečių direktyva, t. y. sutuoktinis; partneris, su kuriuo Sąjungos pilietis sudarė registruotą partnerystę, remiantis valstybės narės teisės aktais, jei priimančioji valstybė narė traktuoja registruotą partnerystę kaip lygiavertę santuokai ir laikantis atitinkamuose priimančiosios valstybės narės teisės aktuose nustatytų reikalavimų; piliečio ir sutuoktinio ar partnerio tiesioginiai palikuonys, kuriems nesukakę 21 metų amžiaus, arba išlaikytiniai; piliečio ir sutuoktinio ar partnerio išlaikomi tiesioginiai giminaičiai, esantys aukščiau pagal giminystės liniją), siūloma patikslinti šeimos nario sąvoką. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 3 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „8.
Šeimos narys – sutuoktinis, asmuo, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, vaikas (įvaikis), įskaitant sutuoktinio arba asmens, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, vaikus (įvaikius), motina (tėvas), įmotė (įtėvis), įskaitant sutuoktinio arba asmens, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, motiną (tėvą), įmotę (įtėvį).“ Nepritarti. Partnerystės institutas Lietuvos Respublikoje galiojančiu teisiniu reglamentavimu nėra sureguliuotas. 2. Seimo narys S. Brundza,
2 Argumentai: Šiuo metu Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turintiems darbo ar tarnybos santykius apdraustiesiems asmenims, tapusiems laikinai nedarbingiems (šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1, 3, 4 punktuose nurodytais atvejais), ligos išmoką 2 pirmąsias kalendorines nedarbingumo dienas moka darbdavys. Ligos išmoka iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų pradedama mokėti trečiąją nedarbingumo dieną ir mokama iki darbingumo atgavimo dienos ar darbingumo lygio nustatymo dienos. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apdraustiesiems asmenims, gaunantiems socialinio draudimo netekto darbingumo (invalidumo) pensiją, ligos išmoka (šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytais atvejais) iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų pradedama mokėti šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka ir mokama ne ilgiau kaip 90 kalendorinių dienų per kalendorinius metus. Atsižvelgiant į šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą, sudarytos nevienodos sąlygos į ligos išmokų mokėjimo trukmę turintiems darbo ar tarnybos santykius apdraustiems asmenims, tapusiems laikinai nedarbingiems bei apdraustiems asmenims, gaunantiems socialinio draudimo netekto darbingumo (invalidumo) pensiją. Siekiant šiems asmenims suteikti vienodas teises, yra parengtas šis pasiūlymas.
Pasiūlymas: Pakeisti 9 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Apdraustiesiems asmenims, gaunantiems socialinio draudimo netekto darbingumo (invalidumo) pensiją, ligos išmoka šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytais atvejais iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų pradedama mokėti mokama šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka ir mokama ne ilgiau kaip 90 kalendorinių dienų per kalendorinius metus.“ Nepritarti. 90 dienų terminas nustatytas įvertinus tai, kad šis asmuo jau gauna iš „Sodros“ netekto darbingumo (invalidumo) pensiją, kuri kompensuoja dalį dėl ligos prarandamų darbo pajamų. Šis 90 dienų ribojimas galioja nuo 2002 metų. Iki tol dirbantiems neįgaliesiems susirgus ligos pašalpą buvo galima gauti iki 30 kalendorinių dienų per metus. 2. Seimo narė D. Kuodytė,
2 Argumentai: Siekiant teisinio aiškumo, siūloma sukonkretinti sąrašą asmenų, kurie turi teisę gauti ligos išmoką slaugant įvairaus amžiaus vaikus. Pasiūlymas: pakeisti įstatymo projekto 10 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Turinčiam teisę gauti ligos išmoką šio įstatymo 8 straipsnyje nustatyta tvarka šeimos nariui motinai (tėvui), įmotei (įtėviui), globėjui, slaugančiam sergantį iki keturiolikos metų vaiką, išmoka iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų pradedama mokėti nuo pirmos vaiko slaugymo dienos ir mokama ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų.“ Nesvarstyti. Pasiūlymas atsiimtas Komiteto 2016 m. gegužės 20 d. posėdyje. 3. Seimo narė D. Kuodytė,
4 Argumentai: kaip ir prie Seimo narės D. Kuodytės pasiūlymo dėl 10 straipsnio 2 dalies. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 10 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Turinčiam teisę gauti ligos išmoką šio įstatymo 8 straipsnyje nustatyta tvarka šeimos nariui motinai (tėvui), įmotei (įtėviui) ar globėjui, slaugančiam stacionare ar (ir) medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo įstaigoje sergantį iki septynerių metų vaiką, taip pat šeimos nariui motinai (tėvui), įmotei (įtėviui), globėjui ar rūpintojui, slaugančiam stacionare, ambulatoriškai ar (ir) medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo įstaigoje vaiką iki aštuoniolikos metų, sergantį sunkiomis ligomis, kurių sąrašą tvirtina sveikatos apsaugos ministras ir socialinės apsaugos ir darbo ministras, išmoka iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų pradedama mokėti nuo pirmosios slaugymo dienos ir mokama visą reikalingą slaugymo laikotarpį, bet ne ilgiau kaip 120 dienų per kalendorinius metus.“ Nesvarstyti. Pasiūlymas atsiimtas Komiteto 2016 m. gegužės 20 d. posėdyje. 4. Seimo narė V. Filipovičienė, 2016-03-1710 4,5 N Argumentai:
Šiuo metu sunkiomis ligomis sergančius vaikus slaugantys šeimos nariai (globėjai, rūpintojai) gauna socialinio draudimo išmokas ne daugiau kaip 120 kalendorinių dienų per metus. Į sunkių ligų sąrašą patenka tokios ligos kaip cukrinis diabetas su komplikacijomis, širdies ligos, kurioms reikalinga širdies operacija, būklės po organų persodinimo operacijos ir kt. 120 dienų pašalpos mokėjimo laikotarpis tokiais atvejais nėra adekvatus realiai vaiko slaugos trukmei ir šeimos poreikiams. Sunkiomis ligomis sergantys vaikai (ypač po operacijų ir kt.) ilgą laikotarpį yra visiškai priklausomi nuo tėvų ir turi specialių poreikių. Tėvų socialinė padėtis tampa itin pažeidžiama. Todėl sunkių ligų atvejais socialinio draudimo pašalpa vaiko slaugos tikslais turėtų būti mokama vienerius metus nuo slaugos pradžios. Tai atitiktų būtinuosius tokių šeimų poreikius.
Pasiūlymas: Pakeisti Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo projekto 10 straipsnio 4 dalį ir papildyti šį straipsnį 5 dalimi: ,,4. Turinčiam teisę gauti ligos išmoką šio įstatymo 8 straipsnyje nustatyta tvarka šeimos nariui ar globėjui, slaugančiam stacionare ar (ir) medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo įstaigoje sergantį iki septynerių metų vaiką, taip pat šeimos nariui, globėjui ar rūpintojui, slaugančiam stacionare, ambulatoriškai ar (ir) medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo įstaigoje vaiką iki aštuoniolikos metų, sergantį sunkiomis ligomis, kurių sąrašą tvirtina sveikatos apsaugos ministras ir socialinės apsaugos ir darbo ministras, išmoka iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų pradedama mokėti nuo pirmosios slaugymo dienos ir mokama visą reikalingą slaugymo laikotarpį, bet ne ilgiau kaip 120 dienų per kalendorinius metus. 5. Turinčiam teisę gauti ligos pašalpą šio įstatymo 8 straipsnyje nustatyta tvarka šeimos nariui, globėjui ar rūpintojui, slaugančiam stacionare, ambulatoriškai ar (ir) medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo įstaigoje vaiką iki aštuoniolikos metų, sergantį sunkiomis ligomis, kurių sąrašą tvirtina sveikatos apsaugos ministras ir socialinės apsaugos ir darbo ministras, pašalpa iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų pradedama mokėti nuo pirmosios slaugymo dienos ir mokama visą reikalingą slaugymo laikotarpį, bet ne ilgiau kaip vienerius metus, skaičiuojant nuo pirmosios slaugymo dienos. Vėlesniais metais pašalpa už to paties vaiko, sergančio sunkia liga, slaugymą gali būti mokama ne daugiau kaip 120 dienų per kalendorinius metus.“ Nepritarti. Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo projekte siūlomas (ir šiuo metu nustatytas) 120 dienų per kalendorinius metus (t.y. net keturi mėnesiai) ligos pašalpos mokėjimo terminas, slaugant sunkiomis ligomis sergantį vaiką iki aštuoniolikos metų, yra pakankamas.
Pažymėtina ir tai, kad ligos ir motinystės socialinio draudimas vis dar yra deficitinė socialinio draudimo rūšis, tad ilginti ligos pašalpos mokėjimo terminą ir mokėti ligos pašalpą ištisus metus nebūtų tikslinga, tai pareikalautų papildomų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų. 5. Seimo narė D. Kuodytė,
4 Argumentai: kaip ir prie Seimo narės D. Kuodytės pasiūlymo dėl 10 straipsnio 2 dalies. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 11 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Kai teisės aktų nustatyta tvarka švietimo įstaigose nustatomas infekcijų plitimą ribojantis režimas ir dėl to atsirado būtinybė prižiūrėti pagal ikimokyklinio ar priešmokyklinio ugdymo programą ugdomą vaiką, ligos išmoka motinai (tėvui), įmotei (įtėviui) ar globėjui iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų pradedama mokėti nuo pirmos vaiko priežiūros dienos ir mokama ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų.“ Nesvarstyti. Pasiūlymas atsiimtas Komiteto 2016 m. gegužės
J. Vaickienė, R. A. Ručys, S. Brundza, A. Dumbrava, K. Komskis, R. Žemaitaitis, P. Gražulis, V. Kamblevičius, K. Barkevičius,
2 Argumentai: Teikiamu siūlymu siekiama užtikrinti, kad apdraustajam, gaunančiam vaiko priežiūros išmoką, kuris įgyja teisę gauti motinystės arba vaiko priežiūros išmoką dėl kito vaiko gimimo ar įvaikinimo, būtų mokamos abi šios išmokos ir nebūtų nustatoma maksimali bendra šių išmokų suma – 100 proc. išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio.
Pagal šiuo metu galiojantį (ir teikiamu įstatymo projektu siūlomą) teisinį reguliavimą apdraustajam, gaunančiam vaiko priežiūros išmoką ir dėl antro vaiko gimimo ar įvaikinimo įgijusiam teisę gauti vaiko priežiūros išmoką, mokamos vaiko priežiūros išmokos dydis (proporcingai tenkantis kiekvienam vaikui) yra mažesnis nei vaiko priežiūros dydis, mokamas apdraustajam, gaunančiam vaiko priežiūros išmoką už vieną vaiką. Priėmus siūlomą teisinį reguliavimą bus nustatyta lygiateisiškumo principus atitinkanti vaiko priežiūros išmokos mokėjimo tvarka, kai apdraustajam bus mokama įstatyme nustatyto dydžio vaiko priežiūros išmoka už kiekvieną gimusį vaiką ir šios išmokos dydis, tenkantis kiekvienam vaikui, bus (santykinai) vienodas (priklausomai nuo pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio). Pasiūlymas:
Siūlau pakeisti teikiamo įstatymo projekto 22 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: “2. Jeigu apdraustasis, gaunantis vaiko priežiūros išmoką, įgyja teisę gauti motinystės arba vaiko priežiūros išmoką dėl kito vaiko gimimo ar įvaikinimo, jam mokamos abi šios išmokos, tačiau bendra išmokų suma negali būti didesnė kaip 100 procentų išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio.. Vaiko priežiūros išmokos mokamos neatsižvelgiant į tai, kurio vaiko priežiūrai suteiktos vaiko priežiūros atostogos.“ Nepritarti.
Siūlymas neriboti bendros tuo pačiu metu mokamos motinystės (tėvystės) ir motinystės arba motinystės (tėvystės) pašalpų sumos 100 procentų pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio savo esme neatitinka ligos ir motinystės socialinio draudimo tikslo – kompensuoti dalį dėl motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) prarastų darbo pajamų. T.y., turi būti siekiama kompensuoti tikslinių atostogų metu prarastas darbo pajamas, o ne padidėjusias išlaidas dėl vienu metu gimusių vaikų skaičiaus. Atsižvelgiant į tai, kad gimus dviem ir daugiau vaikų asmuo nepraranda daugiau kaip 100 procentų pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio, nėra pagrindo mokėti ir didesnių valstybinio socialinio draudimo pašalpų. Priešingu atveju būtų pažeisti pagrindiniai valstybinio socialinio draudimo sistemos principai, iškreipta pati valstybinio socialinio draudimo samprata. 7. Seimo narys S. Brundza,
1 Argumentai:
motinystės socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio nuostatos, kuriose buvo nustatyta, jog motinystės (tėvystės) pašalpos dydis nuo nėštumo ir gimdymo atostogų pabaigos, kol vaikui sueis vieni metai, yra 100 procentų, o kol vaikui sueis dveji metai – 85 procentai pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio. Tai paskatino ženklius teigiamus demografinius pokyčius Lietuvoje: 2008-2009 metų duomenimis gimusiųjų Lietuvos Respublikos piliečių skaičius didėjo nuo 31 536 iki 32 165, o natūrali gyventojų kaita ženkliai kito nuo -12 296 iki -9 867.
Deja, vėliau šio įstatymo minėtos straipsnio nuostatos buvo keičiamos, mažinant motinystės (tėvystės) pašalpų dydžius, ir nuo 2010 m. liepos 1 d. naujai skiriamų motinystės (tėvystės) pašalpų dydžiai nuo nėštumo ir gimdymo atostogų pabaigos, kol vaikui sueis vieni metai, sudarė 90 procentų, o kol vaikui sueis dveji metai, – 75 procentus pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio. Nuo 2011 m. liepos 1 d. naujai skiriamoms socialinio draudimo pašalpoms, buvo taikomos šios nuostatos: motinystės (tėvystės) pašalpos dydis nuo nėštumo ir gimdymo atostogų pabaigos, kol vaikui sueis vieni metai, yra 100 procentų pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio, jeigu apdraustasis pasirenka gauti šią pašalpą, kol vaikui sueis vieni metai; jeigu apdraustasis pasirenka gauti motinystės (tėvystės) pašalpą, kol vaikui sueis dveji metai, šios pašalpos dydis nuo nėštumo ir gimdymo atostogų pabaigos, kol vaikui sueis vieni metai, yra 70 procentų, o kol vaikui sueis dveji metai, – 40 procentų pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio. Tokie motinystės (tėvystės) pašalpų dydžiai galioja iki šiol. Naujos įstatymo redakcijos 24 straipsnio nuostatomis nustatomi tokie pat kaip ir šiuo metu galiojantys išmokų dydžiai: „1. Vaiko priežiūros išmokos dydis iki vaikui sueis vieneri metai yra 100 procentų išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio, jeigu apdraustasis pasirenka gauti šią išmoką, kol vaikui sueis vieneri metai. Jeigu apdraustasis pasirenka gauti vaiko priežiūros išmoką, kol vaikui sueis dveji metai, šios išmokos dydis iki vaikui sueis vieneri metai yra 70 procentų, o iki vaikui sueis dveji metai, – 40 procentų išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio.
Vaiko priežiūros išmokos dydis vaiko priežiūros atostogų, suteiktų pagal Darbo kodekso 150 straipsnio 2 dalį, laikotarpiu yra 70 procentų išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio“. Siekiant užtikrinti tinkamą tėvų bei vaikų aprūpinimą socialinėmis garantijomis, skatinti gimstamumą, demografinių rodiklių bei tendencijų gerinimą, mažinti emigraciją, įgyvendinant 2015 m. birželio 30 d. Lietuvos socialdemokratų partijos, Darbo partijos, partijos
„Tvarka ir teisingumas“, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos, Lietuvos valstiečių
ir žaliųjų sąjungos, Lietuvos žaliųjų partijos pasirašytą „Nacionalinį parlamentinių partijų susitarimą dėl emigracijos“, pasiūlymu siūloma atkurti 2008 m. sausio 1 d. įsigaliojusius išmokų dydžius. Pasiūlymas: Pakeisti 24 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Vaiko priežiūros išmokos dydis iki vaikui sueis vieneri metai yra
apdraustasis pasirenka gauti šią išmoką, kol vaikui sueis vieneri metai. Jeigu apdraustasis pasirenka gauti vaiko priežiūros išmoką, kol vaikui sueis dveji metai, šios išmokos dydis iki vaikui sueis vieneri metai yra 70 procentų, o iki vaikui sueis dveji metai, – 40 85 procentųai išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio. Vaiko priežiūros išmokos dydis vaiko priežiūros atostogų, suteiktų pagal Darbo kodekso 150 straipsnio
kompensuojamojo uždarbio dydžio.“ Pritarti. Patobulinto projekto 24 straipsnio 1 dalyje patikslinta nuoroda, įvertinus patikslinto Lietuvos Respublikos darbo kodekso projekto (reg. Nr. XIIP-3234(3) straipsnių numeraciją. 8. Seimo nariai O. Valiukevičiūtė J. Vaickienė, R. A. Ručys, S. Brundza, A. Dumbrava, K. Komskis, R.
Komskis, R. Žemaitaitis, P. Gražulis, V. Kamblevičius, K. Barkevičius,
3 Argumentai: kaip ir prie pasiūlymo dėl projekto 22 straipsnio 2 dalies Pasiūlymas: Siūlau pakeisti teikiamo įstatymo projekto 24 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Jeigu apdraustajam gimsta du ir daugiau vaikų ar apdraustasis
įvaikina du ir daugiau vaikų ir jis yra šių vaikų priežiūros atostogose, išskyrus atvejus, numatytus šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punkte, vaiko priežiūros išmoka (šio straipsnio 1 ir 2 dalys) didinama atsižvelgiant į vienu metu gimusių ar įvaikintų vaikų skaičių, tačiau mokama bendra išmokų suma negali būti didesnė kaip 100 procentų išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio..“ Nepritarti. Žr. argumentus prie Seimo narių O. Valiukevičiūtės ir kt. pasiūlymo dėl įstatymo projekto 22 straipsnio 2 dalies. 9. Seimo narė G. Purvaneckienė2016-02-11247 N Argumentai:
Rengti šį pasiūlymą paskatino susidariusi situacija, kai dalis tėvų piktnaudžiauja vaiko priežiūros išmokomis antrais vaiko priežiūros metais. Vaiko priežiūros išmoka skiriama motinai (tėvui) tuo tikslu, kad iš dalies kompensuotų prarastą atlyginimą, kai ji (jis) nedirba ir prižiūri vaiką. Tačiau pasinaudodami įstatymo spragomis, antraisiais vaiko auginimo metais atostogų išeidavo vienas iš tėvų, o pašalpos prašydavo kitas, tik dėl to, kad daugiau uždirba. Tokia situacija susidarė po to, kai buvo priimta Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pataisa, kuri suteikė galimybę abiems tėvams antraisiais vaiko auginimo metais vienu metu ir dirbti, ir toliau gauti motinystės (tėvystės) pašalpą. Tokia situacija neabejotinai bus jei nebus priimta ši nuostata ir naujoje Įstatymo redakcijoje. Todėl pasiūlymo tikslas – apginti asmenų teises į pagal faktą teisėtą socialinę paramą.
Dar ankstesniam projektui teikiau įstatymo projektą, nes į susiklosčiusią situaciją ir būtinybę koreguoti šiuo aspektu įstatymus atkreipė dėmesį ir Valstybės kontrolė Valstybinio audito ataskaitoje "Dėl 2013 metų Valstybinio socialinio draudimo fondo finansinio (teisėtumo) audito rezultatų (2014 m. rugsėjo 8 d. Nr. FA-P-10-5-49, 13-16 p.). Todėl teikiamu siūlymu siūloma, kad į Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Naujos redakcijos nuostatas, įtraukti tokį reguliavimą, kad antraisiais vaiko auginimo metais teisę gauti motinystės (tėvystės) pašalpą turi tik vienas iš tėvų (įtėvių) ar globėjas jei kitas iš tėvų (įtėvių) ar globėjų tuo metu yra išleistas vaiko priežiūros atostogų. O tai reiškia jei faktiškai vienas iš tėvų dirba, o kitas prižiūri vaiką, tai pašalpa gali būti mokama tik tam asmeniui, kuris IŠTIESŲ prižiūri vaiką. Pasiūlymas:
Siūlau papildyti 24 straipsnį 7 dalimi ir ją išdėstyti taip: „7. Jeigu vienas iš tėvų (įtėvių) yra išleistas vaiko priežiūros atostogų, o kitas iš tėvų (įtėvių) turintis teisę gauti išmoką pagal šio Įstatymo 22 straipsnyje įtvirtintas nuostatas, kreipiasi dėl vaiko priežiūros išmokos už tą patį vaiką (ar tuos pačius vaikus), jam mokama naujai paskirtos išmokos suma negali būti didesnė negu vaiko priežiūros išmokos suma, kuri būtų mokėta pirmajam iš vaiko tėvų
(įtėvių) prieš tai už tą patį vaiką (ar tuos pačius vaikus) gavusiam vaiko priežiūros išmoką.“ Nepritarti. Ligos ir motinystės socialinio draudimo, kaip ir viso valstybinio socialinio draudimo, paskirtis – kompensuoti šios rūšies draudimu apdraustiems asmenims dėl jų pačių arba šeimos narių ligos, taip pat dėl motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) dalį prarastų pajamų. Tad siūlymas vieno iš tėvų motinystės (tėvystės) pašalpos dydį sieti su kito iš tėvų draudžiamosiomis pajamomis, visų pirma, prieštarautų pačiai ligos ir motinystės socialinio draudimo paskirčiai.
Šis siūlymas taip pat prieštarautų ir Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 6 straipsniui, kuriame nurodyta, kaip apskaičiuojamas asmens kompensuojamasis uždarbis. Be to, siūloma nuostata dėl motinystės (tėvystės) pašalpos dydžio ribojimo iš dalies paneigtų Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme nustatytą tėvų (įtėvių) teisę gauti tėvystės (motinystės) pašalpą pakaitomis visą įstatymo nustatytą laikotarpį. 10. Seimo narys M. Zasčiurinskas,
2 Argumentai: Šios išmokos dalinai sprendžia ir demografines problemas, todėl esant nepakankamoms pajamoms iš surinktų įmokų, neturėtų būti naudojamos pensijų draudimui skirtos lėšos, o trūkumas turėtų būti kompensuojamas biudžeto lėšomis. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 30 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,2. Ligos socialinio draudimo ir motinystės socialinio draudimo pajamas sudaro šiai draudimo rūšiai draudėjų ir apdraustųjų asmenų mokamos privalomosios valstybinio socialinio draudimo įmokos, delspinigiai ir baudos. Ligos socialinio draudimo ir motinystės socialinio draudimo pajamų dalį gali sudaryti lėšos, skirtos iš socialinio draudimo rezervinio fondo Lietuvos Respublikos Vyriausybės tvirtinamų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rezervo kūrimo ir valdymo nuostatų nustatyta tvarka. Šių pajamų nepakankant, ligos socialinio draudimo ir motinystės socialinio draudimo išlaidos, nurodytos šio straipsnio 3 dalyje, dengiamos iš valstybės biudžeto lėšų.“ Pritarti. 11. Seimo narys M. Zasčiurinskas,
4 N Argumentai: Šios išmokos dalinai sprendžia ir demografines problemas, todėl esant nepakankamoms pajamoms iš surinktų įmokų, neturėtų būti naudojamos pensijų draudimui skirtos lėšos, o trūkumas turėtų būti kompensuojamas biudžeto lėšomis.
Pasiūlymas: Papildyti Projekto 30 straipsnį nauja 4 dalimi ir ją išdėstyti taip: ,,Ligos socialinio draudimo ir motinystės socialinio draudimo išlaidoms, nurodytoms šio straipsnio 3 dalyje, viršijant šio straipsnio 2 dalyje nurodytas ligos socialinio draudimo ir motinystės socialinio draudimo pajamas, išlaidos dengiamos iš valstybės biudžeto lėšų.“ Pritarti. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
sprendimas ir pasiūlymai: Pasiūlyti pagrindiniam komitetui apsvarstyti piliečių, asociacijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymus, patobulinti iniciatorių pateiktą įstatymo projektą, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms Komitetas pritarė. (Žr. išvadas). Pritarti iš dalies. Projektas patobulintas atsižvelgiant ne tik į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, bet ir pasiūlymus, kuriems Komitetas pritarė. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 7.2 Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
32 Argumentai: Atsižvelgiant į Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIIP-3235 siūlomą patikslinti sąvokos ,,draudžiamosios pajamos“ turinį, būtina patikslinti ir sąvokos ,,asmens draudžiamosios pajamos“ turinį įstatymo projekte Nr.
XIIP-3236, nustatant, kad į asmens draudžiamąsias pajamas būtų įtraukiamos:
Taip pat patikslinti įstatymo projekto 3 straipsnio 2 dalies redakciją, siekiant teisinio aiškumo. Pasiūlymas: Įstatymo projekto 3 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: ,,2. Apdraustojo asmens draudžiamosios pajamos – visos asmens pajamos ir kitos sumos, nuo kurių buvo mokamos arba turėjo būti mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos ligos socialiniam draudimui ir (ar) motinystės socialiniam draudimui, taip pat šio įstatymo nustatytos ir apdraustajam asmeniui priskaičiuotos ligos (įskaitant darbdavio mokamas 2 pirmąsias ligos dienas), profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokos, priskaičiuotos ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos išmokos, mokamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymu, taip pat ir priskaičiuotos nedarbo socialinio draudimo išmokos bei dalinio darbo išmokos, mokamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymu.“ Pritarti. Suredaguoto projekto ir kituose straipsniuose vietoj žodžio ,,apdraustasis“ naudoti apibrėžtą sąvoką - ,,apdraustasis asmuo“ atitinkamame linksnyje. 2.
35 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad į draudžiamąsias pajamas siūloma įtraukti pagal Nedarbo socialinio draudimo išmokų įstatymą mokamas dalinio darbo išmokas, atitinkamai tikslintina ir ligos socialinio draudimo ir motinystės socialinio draudimo stažo sąvoka. Pasiūlymas: Įstatymo projekto 3 straipsnio 5 dalį išdėstyti taip:
„5. Ligos socialinio draudimo ir motinystės
socialinio draudimo stažas – laikotarpiai, per kuriuos mokamos arba pagal įstatymus turėjo būti mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos ligos socialiniam draudimui ir (ar) motinystės socialiniam draudimui, taip pat per kuriuos apdraustasis asmuo gavo šio įstatymo nustatytas ligos (įskaitant darbdavio mokamas 2 pirmąsias ligos dienas), profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokas, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos išmokas, mokamas vadovaujantis Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymu, nedarbo socialinio draudimo išmokas bei dalinio darbo išmokas, mokamas vadovaujantis Nedarbo socialinio draudimo įstatymu. Savarankiškai dirbančių asmenų ar asmenų, kurie gauna pajamas iš sporto ar atlikėjo veiklos arba pagal autorines sutartis, socialinio draudimo stažas nustatomas pagal sumokėtas socialinio draudimo įmokas. Jeigu šios įmokos sumokėtos nuo minimaliosios mėnesinės algos dydžio sumos, įgyjamas vieno mėnesio socialinio draudimo stažas. Tais atvejais, kai įmokos sumokėtos nuo mažesnės arba didesnės negu minimalioji mėnesinė alga sumos, socialinio draudimo stažas laikomas proporcingai mažesniu arba didesniu. Ligos socialinio draudimo ir motinystės socialinio draudimo stažas apskaičiuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) tvirtinamuoseų Ligos ir motinystės socialinio draudimo išmokų nuostatų (toliau – Ligos ir motinystės socialinio draudimo išmokų nuostatai) nustatyta tvarka.“ Pritarti. 3.
37 Argumentai: Siekiant sukonkretinti, koks šalies vidutinis mėnesinis darbo užmokestis imamas skaičiuojant socialinio draudimo išmokas. Pasiūlymas: Patikslinti 3 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7. Šalies vidutinis mėnesinis darbo užmokestis – Lietuvos statistikos departamento skelbiamas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (įtraukiant ir individualiųjų įmonių darbo užmokesčio duomenis) šalies ūkyje.“
54 Argumentai: Siekiant įgyvendinti nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliosiantį Civilinės būklės aktų registravimo įstatymą Nr. XII-2111, kuriuo atsisakoma civilinės būklės akto įrašų įregistravimo liudijimų išdavimo. Pasiūlymas: Patikslinti 5 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymą
motinystės socialiniu draudimu draudžiami asmenys, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka nėštumo ir gimdymo, tėvystės ir vaiko priežiūros atostogos nesuteikiamos, pateikę remiantis nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimą pažymėjimu, prilyginami asmenims, kuriems suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos, o pateikę vaiko gimimo liudijimą remiantis Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenimis apie vaiko gimimą, – asmenims, kuriems suteiktos tėvystės ar vaiko priežiūros atostogos.“
63 Argumentai: Siekiant teisinio aiškumo, konkrečiai nurodant visus atvejus, kada asmenys turi teisę gauti socialinio draudimo išmokas (šiuo metu praktikoje šios nuostatos buvo taikomos, tačiau nebuvo konkrečiai nurodyta). Pasiūlymas: Patikslinti 6 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Jeigu visą šio straipsnio 2 dalyje nurodytą laikotarpį arba jo dalį apdraustajam asmeniui buvo mokama vaiko priežiūros išmoka už prieš tai gimusį (globojamą ar įvaikintą) vaiką arba jis jam buvo suteiktos prieš tai gimusio vaiko nėštumo ir gimdymo, tėvystės, vaiko priežiūros atostogose, globojamo vaiko nėštumo ir gimdymo, vaiko priežiūros atostogos arba įvaikinto vaiko tėvystės, vaiko priežiūros atostogose, jo prašymu nauja motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros išmoka gali būti apskaičiuota iš kompensuojamojo uždarbio, pagal kurį buvo apskaičiuota atitinkama ankstesnė (pirmesnė) motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros išmoka už prieš tai gimusį (globojamą ar įvaikintą) vaiką.“
64 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad nauja redakcija dėstomo Socialinio draudimo pensijų įstatymo įsigaliojimo data nustatoma 2018 m. sausio 1 d., siūloma suderinti nuostatas Pasiūlymas: Patikslinti 6 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Jeigu vidutinis mėnesinis kompensuojamasis
uždarbis ligos išmokai apskaičiuoti yra mažesnis negu 15 procentų šalies vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio, galiojusio užpraeitą ketvirtį iki nedarbingumo atsiradimo mėnesio, ši išmoka skaičiuojama taikant pastarąjį dydį. Jeigu vidutinis mėnesinis kompensuojamasis uždarbis motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokai apskaičiuoti yra mažesnis negu 20 procentų šalies vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio, galiojusio užpraeitą ketvirtį iki teisės gauti motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros išmoką atsiradimo dienos, šios išmokos skaičiuojamos taikant pastarąjį dydį. Jeigu profesinės reabilitacijos išmokos gavėjo vidutinis mėnesinis kompensuojamasis uždarbis yra mažesnis už profesinės reabilitacijos programos pradžios mėnesį galiojusių dviejų valstybinių socialinio draudimo bazinių pensijų sumą, profesinės reabilitacijos išmoka skaičiuojama pagal pastarąjį dydį.“ Pritarti. 7.
65 Argumentai: Siekiant įgyvendinti 2016 m. kovo 15 d. Konstitucinio Teismo nutarimą, kuriuo buvo pripažinta, kad tiek, kiek nustatyta, kad maksimalus kompensuojamasis uždarbis motinystės pašalpai apskaičiuoti negali viršyti teisės į ją atsiradimo mėnesį galiojusių Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 3,2 dydžio sumos, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Pasiūlymas:
Įstatymo projekto 6 straipsnio 5 dalį išdėstyti taip: „5. Maksimalus kompensuojamasis uždarbis ligos, profesinės reabilitacijos, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokoms apskaičiuoti negali viršyti 2 šalies vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių, galiojusių užpraeitą ketvirtį iki nedarbingumo atsiradimo mėnesio, profesinės reabilitacijos programos pradžios mėnesio ar teisės gauti motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros išmoką atsiradimo dienos, dydžio. Kompensuojamasis uždarbis motinystės išmokoms apskaičiuojamas pagal šio straipsnio 2 ir 3 dalis.“
813 Argumentai: kaip ir prie Komiteto pasiūlymo dėl 8 straipsnio papildymo nauja 3 dalimi. Pasiūlymas: Įstatymo projekto 8 straipsnio 1 dalies 3 punktą išdėstyti taip: „3) iki laikinojo nedarbingumo pradžios dienos turi ne trumpesnį kaip 3 mėnesių per paskutinius
socialinio draudimo stažą, išskyrus atvejus, numatytus šio straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyse.“
dėl 8 straipsnio papildymo nauja 3 dalimi. 9. Socialinių reikalų ir darbo komitetas82 Argumentai: atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 4 pastabą, patikslinti įstatymo projekto nuostatas, reguliuojančias ligos išmokų skyrimo ir mokėjimo teisinius santykius, atsižvelgiant į tai, kad 2015 m. birželio 30 d. priimtas Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr.
IX-110 8, 16, 18¹ ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XII-1930, kuris įsigaliojo 2015 m. rugsėjo 1 d., bei, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 3 pastabą, patikslinti įstatymo projekto nuostatas, suderinant jas su Mokslo ir studijų įstatymu, taip pat, siekiant išvengti praktikoje kylančių teisės normų taikymo problemų, sukonkretinti nuostatą, nuo kada skaičiuojamas 6 mėnesių terminas ligos pašalpai gauti. Pasiūlymas:
Įstatymo projekto 8 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: ,,2. Ligos išmoką turi teisę gauti ir apdraustieji asmenys iki 26 metų, kurie iki laikinojo nedarbingumo pradžios dienos neįgijo šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyto stažo dėl to, kad nurodytais laikotarpiais mokėsi pagal bendrojo ugdymo programą ar pagal profesinio mokymo programą bei studijavo aukštosiose mokyklose pagal dieninę arba nuolatinę nuolatinės formos studijų formą programą, jeigu laikinasis nedarbingumas prasideda per 6 mėnesius nuo bendrojo ugdymo programos, profesinio mokymo programos arba aukštojo mokslo studijų programos baigimo ir atitinkamo išsilavinimo įgijimo (pagal mokslo baigimą įrodantį mokymosi ir (ar) kvalifikacijos pasiekimus įteisinantį dokumentą).“
83 N Argumentai: Siekiant sudaryti sąlygas gauti ligos išmoką nereikalaujant nustatyto ligos socialinio draudimo stažo Lietuvos Respublikos kariuomenės privalomosios pradinės karo tarnybos kariams ir asmenims, atliekantiems alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, kurie nėra draudžiami ligos socialiniu draudimu, tad neturi galimybių iš karto įgyti ir ligos socialinio draudimo stažo.
Pasiūlymas: Papildyti 8 straipsnį nauja 3 dalimi ir ją išdėstyti taip: „3. Ligos išmoką taip pat turi teisę gauti apdraustieji asmenys, jeigu jie iki laikinojo nedarbingumo pradžios neįgijo šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyto stažo dėl to, kad nurodytais laikotarpiais buvo draudžiami kaip asmenys, nurodyti Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje, ir pertrauka nuo jų statuso pasikeitimo yra ne ilgesnė kaip 3 mėnesiai.“
atitinkamai 4–6 dalimis. Pritarti. 11. Socialinių reikalų ir darbo komitetas91 Argumentai: Siekiant suvienodinti formuluotes. Pasiūlymas: Įstatymo projekto 9 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip:
„1. Turintiems darbo ar tarnybos santykius
apdraustiesiems asmenims, tapusiems laikinai nedarbingiems šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1, 3 ir 4 punktuose nurodytais atvejais, ligos išmoką 2 dvi pirmąsias kalendorines nedarbingumo dienas moka darbdavys. Ligos išmoka iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų pradedama mokėti trečiąją nedarbingumo dieną ir mokama iki darbingumo atgavimo dienos ar darbingumo lygio nustatymo dienos. Tuo atveju, kai asmenims Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba NDNT nustato profesinės reabilitacijos paslaugų poreikį, ligos išmoka mokama iki pirmosios dalyvavimo profesinės reabilitacijos programoje dienos.
Ligos išmoka po atleidimo iš darbo ar tarnybos dėl tos ligos ar traumos, dėl kurių asmuo tapo nedarbingas iki atleidimo iš darbo ar tarnybos, mokama ne ilgiau kaip 5 penkias kalendorines ligos dienas, jeigu apdraustojo asmens laikinasis nedarbingumas, prasidėjęs draudimo laikotarpiu, tęsiasi po atleidimo iš darbo ar tarnybos.“
92 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad nauja redakcija dėstomo Socialinio draudimo pensijų įstatymo įsigaliojimo data nustatoma nuo 2018 m. sausio 1 d., siūloma suderinti nuostatas. Pasiūlymas: Patikslinti 9 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Apdraustiesiems asmenims, gaunantiems valstybinę socialinio draudimo
netekto darbingumo (invalidumo) pensiją, ligos išmoka šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytais atvejais iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų pradedama mokėti šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka ir mokama ne ilgiau kaip 90 kalendorinių dienų per kalendorinius metus.“
112 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad nauja redakcija dėstomo Socialinio draudimo pensijų įstatymo įsigaliojimo data nustatoma nuo 2018 m. sausio 1 d., siūloma suderinti nuostatas. Pasiūlymas: Patikslinti 11 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Apdraustiesiems asmenims, gaunantiems valstybinę socialinio draudimo
netekto darbingumo (invalidumo) pensiją, ligos išmoka šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytais atvejais iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų mokama šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.“ Pritarti. 14.
122 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad nauja redakcija dėstomo Socialinio draudimo pensijų įstatymo įsigaliojimo data nustatoma 2018 m. sausio 1 d., siūloma suderinti nuostatas. Pasiūlymas: Patikslinti 12 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Apdraustiesiems asmenims, gaunantiems valstybinę socialinio draudimo
netekto darbingumo (invalidumo) pensiją, ligos išmoka šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytais atvejais iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų mokama šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.“
162 Argumentai: Siekiant suderinti įstatymo projekto nuostatas su
socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 16, 19 ir 24¹ straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XII-1993, kuris įsigaliojo 2016 m. sausio 1 d. taip pat siekiant teisinio aiškumo, konkrečiai nurodant visus atvejus, kada asmenys turi teisę gauti socialinio draudimo išmokas. Pasiūlymas: Įstatymo projekto 16 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: ,,2. Moteriai, turinčiai šio straipsnio 1 dalyje nurodytą motinystės socialinio draudimo stažą, atleistai iš darbo kuriai nėštumo metu arba nėštumo ir gimdymo atostogų metu dėl įmonės, įstaigos, organizacijos likvidavimo ar bankroto, atleistai iš tarnybos, taip pat dėl to, kad pasibaigė darbo sutartis arba Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme ir Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatyme nurodytų asmenų paskyrimo į pareigas terminas ar įgaliojimų laikas kuri buvo atleista iš tarnybos, ir turinčiai šio straipsnio 1 dalyje nurodytą motinystės socialinio draudimo stažą, motinystės išmoka mokama šio įstatymo 17 straipsnyje nustatyta tvarka.
Ši nuostata taip pat taikoma ir kitoms nėštumo ir gimdymo atostogoms, jeigu jos prasideda prieš tai gimusio ar globojamo vaiko auginimo iki 3 metų laikotarpiu.“
191 Argumentai: Siekiant teisinio aiškumo bei siekiant suderinti įstatyme vartojamas formuluotes (projekto 3 straipsnio 8 dalyje vartojamos sąvokos „tėvas (įtėvis)“). Pasiūlymas: Įstatymo projekto 19 straipsnio 1 dalies pirmąją pastraipą išdėstyti taip:
„Teisę gauti tėvystės išmoką turi tėvas (įtėvis),
kuris:“. Pritarti. 17. Socialinių reikalų ir darbo komitetas20 Argumentai: Siekiant suderinti įstatymo projekto nuostatas su Darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3234(3) 133 straipsnio nuostatomis. Pasiūlymas: Įstatymo projekto 20 straipsnį išdėstyti taip: ,,20 straipsnis. Tėvystės išmokos mokėjimo trukmė Maksimali tėvystės išmokos mokėjimo trukmė tėvystės atostogų laikotarpiu – 30 kalendorinių dienų, laikotarpiu nuo vaiko gimimo datos iki jam sukaks 56 dienos, o komplikuoto gimdymo atveju arba gimus dviem ir daugiau vaikų – iki vaikui sukaks 70 dienų. Tėvystės išmoka mokama tėvystės atostogų, suteiktų pagal Darbo kodekso 133 straipsnio
Pritarti. 18.
2212 Argumentai: Siekiant suvienodinti formuluotes. Pasiūlymas: Įstatymo projekto 22 straipsnio 1 dalies 2 punktą išdėstyti taip:
„2) įstatymų nustatyta tvarka išleistas vaiko
priežiūros atostogų, išskyrus pirmaisiais vaiko auginimo metais, kai vaiko priežiūros atostogos nutraukiamos dėl grįžimo į darbą ar tarnybą, ar antraisiais vaiko auginimo metais, taip pat atvejus, kai apdraustasis asmuo pagal šio įstatymo 5 straipsnio 4 dalį prilyginamas asmeniui, išleistam vaiko priežiūros atostogų, ir atvejus, numatytus šio straipsnio 4 ir 5 dalyse;“. Pritarti. 19. Socialinių reikalų ir darbo komitetas222 Argumentai:
Siekiant įgyvendinti 2016 m. kovo 15 d. Konstitucinio Teismo nutarimą, kuriuo buvo pripažinta, kad tiek, kiek nustatyta, kad maksimalus kompensuojamasis uždarbis motinystės pašalpai apskaičiuoti negali viršyti teisės į ją atsiradimo mėnesį galiojusių Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 3,2 dydžio sumos, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, taip pat siekiant teisinio aiškumo, konkrečiai nurodant visus atvejus, kada asmenys turi teisę gauti socialinio draudimo išmokas (šiuo metu praktikoje šios nuostatos buvo taikomos, tačiau nebuvo konkrečiai nurodyta). Pasiūlymas:
Įstatymo projekto 22 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip:
„2. Jeigu apdraustasis asmuo, gaunantis vaiko
priežiūros išmoką, įgyja teisę gauti motinystės arba vaiko priežiūros išmoką dėl kito vaiko gimimo, globos ar įvaikinimo, jam mokamos abi šios išmokos, tačiau bendra išmokų suma negali būti didesnė kaip 100 procentų išmokos gavėjo palankesnio kompensuojamojo uždarbio dydžio, pagal kurį yra apskaičiuota motinystės išmoka arba vaiko priežiūros išmoka.
Jeigu apdraustasis asmuo, gaunantis vaiko priežiūros išmoką, įgyja teisę gauti vaiko priežiūros išmoką dėl kito vaiko gimimo, globos ar įvaikinimo, jam mokamos abi šios išmokos, tačiau bendra išmokų suma negali būti didesnė kaip 100 procentų išmokos gavėjo palankesnio kompensuojamojo uždarbio dydžio, pagal kurį yra apskaičiuota vaiko priežiūros išmoka. Vaiko priežiūros išmokos mokamos neatsižvelgiant į tai, kurio vaiko priežiūrai suteiktos vaiko priežiūros atostogos.“
224 Argumentai: Siekiant suderinti įstatymo projekto nuostatas su
draudimo įstatymo Nr. IX-110 16, 19 ir 24¹ straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XII-1993, kuris įsigaliojo 2016 m. sausio 1 d., taip pat siekiant teisinio aiškumo, konkrečiai nurodant visus atvejus, kada asmenys turi teisę gauti socialinio draudimo išmokas. Pasiūlymas: Įstatymo projekto 22 straipsnio 4 dalį išdėstyti taip:
(įtėvių) ar globėjui, gaunančiam vaiko priežiūros išmoką, atleistam iš darbo dėl įmonės, įstaigos, organizacijos likvidavimo ar bankroto, atleistam iš tarnybos, taip pat dėl to, kad kuriam pasibaigė darbo sutartis arba Valstybės tarnybos įstatyme, Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme ir Teisėjų atlyginimų įstatyme nurodytų asmenų paskyrimo į pareigas terminas ar įgaliojimų laikas kuris buvo atleistas iš tarnybos, vaiko priežiūros išmoka mokama šio įstatymo 23 ir 24 straipsniuose nustatyta tvarka.
Ši nuostata taip pat taikoma skiriant vaiko priežiūros išmoką, jeigu teisė ją gauti atsirado prieš tai gimusio, globojamo ar įvaikinto vaiko auginimo iki 3 metų laikotarpiu.“
225 Argumentai: Siekiant suderinti įstatymo projekto nuostatas su
socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 16, 19 ir 24¹ straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XII-1993, kuris įsigaliojo 2016 m. sausio 1 d., taip pat siekiant teisinio aiškumo, konkrečiai nurodant visus atvejus, kada asmenys turi teisę gauti socialinio draudimo išmokas. Pasiūlymas: Įstatymo projekto 22 straipsnio 5 dalį išdėstyti taip: ,,5. Vienam iš tėvų (įtėvių) ar globėjui, turinčiam šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytą motinystės socialinio draudimo stažą, atleistam iš darbo dėl įmonės, įstaigos, organizacijos likvidavimo ar bankroto, atleistam iš tarnybos, taip pat dėl to, kad kuriam pasibaigė darbo sutartis arba Valstybės tarnybos įstatyme, Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme ir Teisėjų atlyginimų įstatyme nurodytų asmenų paskyrimo į pareigas terminas ar įgaliojimų laikas kuris buvo atleistas iš tarnybos, ir dėl to negavousiam vaiko priežiūros atostogų, vaiko priežiūros išmoka mokama šio įstatymo 23 ir 24 straipsniuose nustatyta tvarka.
Ši nuostata taip pat taikoma skiriant vaiko priežiūros išmoką, jeigu teisė ją gauti atsirado prieš tai gimusio, globojamo ar įvaikinto vaiko auginimo iki 3 metų laikotarpiu.“
243 Argumentai: Siekiant teisinio aiškumo, konkrečiai nurodant visus atvejus, kada asmenys turi teisę gauti socialinio draudimo išmokas (šiuo metu praktikoje šios nuostatos buvo taikomos, tačiau nebuvo konkrečiai nurodyta). Pasiūlymas: Patikslinti 24 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Jeigu apdraustajam asmeniui gimsta du ir daugiau vaikų ar apdraustasis asmuo įvaikina arba globoja du ir daugiau vaikų ir jis jam yra suteiktos šių vaikų priežiūros atostogose, išskyrus atvejus, numatytus šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punkte, vaiko priežiūros išmoka (šio straipsnio 1 ir 2 dalys) didinama atsižvelgiant į vienu metu gimusių ar įvaikintų arba globojamų vaikų skaičių, tačiau mokama bendra išmokų suma negali būti didesnė kaip 100 procentų išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio.“ Pritarti. Atitinkamai suredaguoto projekto 24 straipsnio
,,asmuo, kuriam yra suteiktos vaiko priežiūros atostogos“. 23.
272 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad nauja redakcija dėstomo Socialinio draudimo pensijų įstatymo įsigaliojimo data nustatoma 2018 m. sausio 1 d., siūloma suderinti nuostatas Pasiūlymas: Patikslinti 27 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Profesinės reabilitacijos išmoka per mėnesį negali būti mažesnė kaip profesinės reabilitacijos programos pradžioje galiojusių dviejų valstybinių socialinio draudimo bazinių pensijų suma.“
331 Argumentai: Siekiant patikslinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinių skyrių ir Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyrių pavadinimus. Pasiūlymas: Patikslinti 33 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Šiame įstatyme numatytas išmokas, išskyrus
darbdavio mokamas ligos išmokas už 2 dvi pirmąsias kalendorines nedarbingumo dienas, skiria ir moka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniai skyriai (toliau – Fondo valdybos teritoriniai skyriai) arba Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos karinių Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyrius (toliau – Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyrius), vadovaudamiesi šiuo įstatymu ir Ligos ir motinystės socialinio draudimo išmokų nuostatais.“
2 P Argumentai: Siekiant suderinti įstatymų įsigaliojimo datas bei siekiant suderinti įstatymo projekto nuostatas su 2015 m. gruodžio 8 d. priimtu Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 8, 16, 18¹ ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XII-2142, kuris įsigaliojo 2016 m. sausio 1 d. Pasiūlymas:
Patikslinti 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas,
išskyrus šio straipsnio 5 dalį, įsigalioja 2016 m. 2017 m. sausio 1 d. 2.
nuostatos taikomos asmenims, įgijusiems teisę gauti socialinio draudimo išmokas po šio įstatymo įsigaliojimo. 3. Asmenims, tapusiems laikinai nedarbingais įgijusiems teisę gauti socialinio draudimo išmokas iki šio įstatymo įsigaliojimo, ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros socialinio draudimo išmokos neperskaičiuojamos ir mokamos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo nustatytą tvarką. 4. Asmenų, nurodytų Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 3 ir 4 dalyse bei 6 straipsnio 4 dalyje, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo nebuvo drausti ligos socialiniu draudimu ir
(ar) motinystės socialiniu draudimu, ligos socialinio draudimo ir (ar) motinystės socialinio draudimo stažui prilyginami jų tarnybos laikotarpiai iki šio įstatymo įsigaliojimo. Teisę gauti ligos, motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmoką turi apdraustieji asmenys, jeigu jie atitinkamai iki laikinojo nedarbingumo, nėštumo ir gimdymo atostogų, tėvystės atostogų ar vaiko priežiūros atostogų pradžios neįgijo ligos socialinio draudimo ir (ar) motinystės socialinio draudimo stažo dėl to, kad nurodytais laikotarpiais buvo draudžiami kaip asmenys, nurodyti iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusio Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 2 ir 4 punktuose, ir pertrauka nuo jų statuso pasikeitimo yra ne ilgesnė kaip 3 mėnesiai. 5. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, socialinės apsaugos ir darbo ministras ir sveikatos apsaugos ministras iki 2015 m. 2016 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“ Pritarti. 8. Balsavimo rezultatai: 7 už; 2 prieš; 0 susilaikė. 9. Komiteto paskirta pranešėja: Kristina Miškinienė
patobulintas įstatymo projektas. Komiteto pirmininkė Kristina Miškinienė