Projekto lyginamasis variantas
2015 m. d. Nr. Vilnius1 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas Pakeisti 4 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) vyresni kaip 50 metų asmenys, kuriems iki senatvės pensijos amžiaus likę ne daugiau kaip penkeri metai, jeigu nedarbo trukmė nuo įsiregistravimo teritorinėje darbo biržoje dienos yra ilgesnė kaip vieni metai įsiregistravę teritorinėje darbo biržoje bedarbiais;“. 2 straipsnis. 16 straipsnio pakeitimas Pakeisti 16 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „16 straipsnis. Subsidija tikslinėms asmenų grupėms priklausantiems darbuotojams mokyti
išlaidas tikslinėms asmenų grupėms priklausantiems darbuotojams mokyti, šioms įmonėms gali būti skiriama subsidija. Šie mokymai turi būti skiriami socialinės įmonės veiklai reikalingai darbuotojų kvalifikacijai kelti. 2. Subsidija tikslinėms asmenų grupėms priklausantiems darbuotojams mokyti gali sudaryti iki 35 procentų išlaidų, reikalingų specialiam mokymui, arba iki 60 procentų išlaidų, reikalingų bendrojo pobūdžio mokymui. Ši subsidija gali būti padidinta 10 procentų, jeigu pagalba skiriama vidutinėms, įmonėms, arba 20 procentų, jeigu pagalba skiriama mažoms ar labai mažoms įmonėms. 3. Šiame įstatyme bendrojo pobūdžio mokymas yra asmens ar asmenų grupės mokymas, tiesiogiai nesusijęs su asmens atliekamu darbu ar pareigomis socialinėje įmonėje, arba toks mokymas, kurio metu gautus įgūdžius ir žinias asmuo galėtų pritaikyti ir kitoje darbovietėje. Specialus mokymas yra asmens ar asmenų grupės mokymas, kuris tiesiogiai susijęs su atliekamu darbu ar pareigomis socialinėje įmonėje ir kurio metu gauti įgūdžiai ir žinios negali būti pritaikyti arba gali būti ribotai pritaikyti kitoje darbovietėje. Mokymas laikomas specialiu, jeigu nėra nustatyta, kad tai yra bendrojo pobūdžio mokymas. 4.3.
išlaidos:
socialinio draudimo už tą laiką, kai jie tiesiogiai dirba su asmenimis, kurie mokosi, išlaidos;
mokosi, kelionių, susijusių su mokymu, išlaidos;
ir panašiai);
straipsnio 43 dalies 4 punkte nurodytų išlaidų bendra suma negali viršyti bendros šio straipsnio 43 dalies 1, 2, 3 punktuose nurodytų išlaidų sumos.“
Pakeisti 22 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „22 straipsnis. Valstybės pagalbos dydžio apribojimai
nepanaikina teisės gauti kituose įstatymuose ar teisės aktuose nustatytą valstybės ar Europos Sąjungos pagalbą, atitinkančią Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 straipsnyje nustatytus kriterijus, tačiau bendras šios pagalbos dydis vienai įmonei per trejus metus iš eilės neturi viršyti 15 000
sudaryti daugiau kaip 2 000 000 eurų bendros valstybės pagalbos dydžio vienam mokymo projektui. Jeigu valstybės ar Europos Sąjungos finansinė pagalba teikiama ne subsidijomis, ši pagalba išreiškiama subsidijos ekvivalentu. Valstybės pagalba šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytų asmenų darbo užmokesčio ir nuo šio darbo užmokesčio apskaičiuotų draudėjo privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokų sumai padengti neįgaliųjų socialinei įmonei negali sudaryti daugiau kaip 10 000 000 eurų per metus. Valstybės pagalba kitoms valstybės pagalbos rūšims neįgaliųjų socialinei įmonei negali sudaryti daugiau kaip 10 000 000 eurų per metus. 2.
turi teisę gauti kitą, negu nustatyta šio įstatymo 14 straipsnyje, pagalbą šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytų asmenų darbo užmokesčio ir nuo šio darbo užmokesčio apskaičiuotų draudėjo privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokų sumai padengti, tačiau bendras šios pagalbos dydis neturi viršyti 100 procentų šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytų asmenų darbo užmokesčio ir nuo šio darbo užmokesčio apskaičiuotų draudėjo valstybinio socialinio draudimo įmokų sumos. 3. Jeigu socialinė įmonė gauna šio įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą valstybės pagalbą, skiriamą 4 straipsnio 1 dalies 2–6 punktuose nurodytiems asmenims, ar valstybės pagalbą šio įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose bei 2 dalyje nurodytų valstybės pagalbos rūšių forma iš kelių šaltinių, tai bendras iš kelių šaltinių gautos valstybės pagalbos dydis pagal kiekvieną valstybės pagalbos rūšį negali viršyti šiame įstatyme nustatyto atitinkamos rūšies valstybės pagalbos dydžio. 2. Valstybės pagalba šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2–6 punktuose nurodytų asmenų darbo užmokesčio ir nuo šio darbo užmokesčio apskaičiuotų draudėjo privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokų sumai padengti socialinei įmonei negali sudaryti daugiau kaip 5 000 000 eurų per metus. 3. Valstybės pagalba mokymui negali sudaryti daugiau kaip 2 000 000 eurų vienam mokymo projektui. 4. Jeigu paskutinę ketvirčio dieną apskaičiuojama faktiškai gauta valstybės pagalbos suma viršija leistinas ribas, tai per vieną mėnesį nuo ataskaitos, kurioje pateikiama informacija apie gautą ir panaudotą pagalbą, pateikimo Vyriausybės įgaliotai institucijai termino ši perviršio suma turi būti grąžinama valstybės pagalbos teikėjui.“
Pakeisti įstatymo priedą ir jį išdėstyti taip: „Lietuvos Respublikos socialinių įmonių įstatymo priedas
1.
reglamentas (EB) Nr. 800/2008, skelbiantis tam tikrų rūšių pagalbą, suderinamą su bendrąja rinka, taikant sutarties 87 ir 88 straipsnius (Bendrasis bendrosios išimties reglamentas) (OL 2008 L 214, p. 213). 2014 m. birželio 17 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 651/2014, kuriuo tam tikrų kategorijų pagalba skelbiama suderinama su vidaus rinka taikant Sutarties 107 ir 108 straipsnius (OL 2014 L 187, p. 1).“
Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto lyginamasis variantas
2015 m. d. Nr. Vilnius1 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas Pakeisti 4 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) vyresni kaip 50 metų asmenys, kuriems iki senatvės pensijos amžiaus likę ne daugiau kaip penkeri metai, jeigu nedarbo trukmė nuo įsiregistravimo teritorinėje darbo biržoje dienos yra ilgesnė kaip vieni metai teritorinėje darbo biržoje įsiregistravę kaip bedarbiai;“. 2 straipsnis. 16 straipsnio pakeitimas Pakeisti 16 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „16 straipsnis. Subsidija tikslinėms asmenų grupėms priklausantiems darbuotojams mokyti
išlaidas tikslinėms asmenų grupėms priklausantiems darbuotojams mokyti, šioms įmonėms gali būti skiriama subsidija. Šie mokymai turi būti skiriami socialinės įmonės veiklai reikalingai darbuotojų kvalifikacijai kelti. 2. Subsidija tikslinėms asmenų grupėms priklausantiems darbuotojams mokyti gali sudaryti iki 35 procentų išlaidų, reikalingų specialiam mokymui, arba iki 60 procentų išlaidų, reikalingų bendrojo pobūdžio šiam mokymui reikalingų išlaidų. Ši subsidija gali būti padidinta 10 procentų, jeigu pagalba skiriama vidutinėms, įmonėms, arba 20 procentų, jeigu pagalba skiriama mažoms ar labai mažoms įmonėms. 3. Šiame įstatyme bendrojo pobūdžio mokymas yra asmens ar asmenų grupės mokymas, tiesiogiai nesusijęs su asmens atliekamu darbu ar pareigomis socialinėje įmonėje, arba toks mokymas, kurio metu gautus įgūdžius ir žinias asmuo galėtų pritaikyti ir kitoje darbovietėje. Specialus mokymas yra asmens ar asmenų grupės mokymas, kuris tiesiogiai susijęs su atliekamu darbu ar pareigomis socialinėje įmonėje ir kurio metu gauti įgūdžiai ir žinios negali būti pritaikyti arba gali būti ribotai pritaikyti kitoje darbovietėje. Mokymas laikomas specialiu, jeigu nėra nustatyta, kad tai yra bendrojo pobūdžio mokymas. 4.3.
šios bendrojo pobūdžio ir specialiam mokymui reikalingos išlaidos:
socialinio draudimo už tą laiką, kai jie tiesiogiai dirba su asmenimis, kurie mokosi, išlaidos;
mokosi, kelionių, susijusių su mokymu, išlaidos;
ir panašiai);
straipsnio 43 dalies 4 punkte nurodytų išlaidų bendra suma negali viršyti bendros šio straipsnio 43 dalies 1, 2, 3 punktuose nurodytų išlaidų sumos.“
Pakeisti 22 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„22 straipsnis. Valstybės pagalbos dydžio apribojimai
nepanaikina teisės gauti kituose įstatymuose ar teisės aktuose nustatytą valstybės ar Europos Sąjungos pagalbą, atitinkančią Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 straipsnyje nustatytus kriterijus, tačiau bendras šios pagalbos dydis vienai įmonei per trejus metus iš eilės neturi viršyti 15 000
sudaryti daugiau kaip 2 000 000 eurų bendros valstybės pagalbos dydžio vienam mokymo projektui. Jeigu valstybės ar Europos Sąjungos finansinė pagalba teikiama ne subsidijomis, ši pagalba išreiškiama subsidijos ekvivalentu. Socialinei įmonei skiriama valstybės pagalba šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytų asmenų darbo užmokesčio ir nuo šio darbo užmokesčio apskaičiuotų draudėjo privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokų sumai padengti negali sudaryti daugiau kaip 10 000 000 eurų per metus. Kitų rūšių valstybės pagalba, skiriama neįgaliųjų socialinei įmonei, negali sudaryti daugiau kaip 10 000 000 eurų per metus. 2.
turi teisę gauti kitą, negu nustatyta šio įstatymo 14 straipsnyje, pagalbą šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytų asmenų darbo užmokesčio ir nuo šio darbo užmokesčio apskaičiuotų draudėjo privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokų sumai padengti, tačiau bendras šios pagalbos dydis neturi viršyti 100 procentų šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytų asmenų darbo užmokesčio ir nuo šio darbo užmokesčio apskaičiuotų draudėjo valstybinio socialinio draudimo įmokų sumos. 3. Jeigu socialinė įmonė gauna šio įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą valstybės pagalbą, skiriamą 4 straipsnio 1 dalies 2–6 punktuose nurodytiems asmenims, ar valstybės pagalbą šio įstatymo 13 straipsnio 1 dalies
šaltinių, tai bendras iš kelių šaltinių gautos valstybės pagalbos dydis pagal kiekvieną valstybės pagalbos rūšį negali viršyti šiame įstatyme nustatyto atitinkamos rūšies valstybės pagalbos dydžio. 2. Socialinei įmonei skiriama valstybės pagalba šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2–6 punktuose nurodytų asmenų darbo užmokesčio ir nuo šio darbo užmokesčio apskaičiuotų draudėjo privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokų sumai padengti negali sudaryti daugiau kaip 5 000 000 eurų per metus. 3. Valstybės pagalba mokymui negali sudaryti daugiau kaip 2 000 000 eurų vienam mokymo projektui. 4. Jeigu paskutinę ketvirčio dieną apskaičiuojama faktiškai gauta valstybės pagalbos suma viršija leistinas ribas, tai per vieną mėnesį nuo ataskaitos, kurioje pateikiama informacija apie gautą ir panaudotą pagalbą, pateikimo Vyriausybės įgaliotai institucijai termino ši perviršio suma turi būti grąžinama valstybės pagalbos teikėjui.“
Įstatymo priedo pakeitimas Pakeisti Įstatymo priedą ir jį išdėstyti taip: „Lietuvos Respublikos socialinių įmonių įstatymo priedas
reglamentas (EB) Nr. 800/2008, skelbiantis tam tikrų rūšių pagalbą, suderinamą su bendrąja rinka, taikant sutarties 87 ir 88 straipsnius (Bendrasis bendrosios išimties reglamentas) (OL 2008 L 214, p. 213). 2014 m. birželio 17 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 651/2014, kuriuo tam tikrų kategorijų pagalba skelbiama suderinama su vidaus rinka taikant Sutarties 107 ir 108 straipsnius (OL 2014 L 187, p. 1).“5 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2015 m. gruodžio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija iki 2015 m. lapkričio 30
d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
1Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys,
parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos socialinių įmonių įstatymo Nr. IX-2251 4, 16, 22 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas atsižvelgiant į 2014 m. birželio 17 d. Komisijos reglamentą (ES) Nr. 651/2014, kuriuo tam tikrų kategorijų pagalba skelbiama suderinama su vidaus rinka taikant Sutarties 107 ir 108 straipsnius (OL 2014 L 187, p. 1) (toliau –Komisijos reglamentas). Įstatymo projekto tikslas – patikslinti Lietuvos Respublikos socialinių įmonių įstatymą atsižvelgiant į Komisijos reglamento nuostatas. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Lietuvos Respublikos socialinių įmonių įstatyme (toliau – Socialinių įmonių įstatymas) nustatyta, kad socialinėse įmonėse įdarbinamų asmenų tikslinėms grupėms yra priskiriami asmenys, kuriems iki senatvės pensijos amžiaus likę ne daugiau kaip penkeri metai, jeigu nedarbo trukmė nuo įsiregistravimo teritorinėje darbo biržoje dienos yra ilgesnė kaip vieni metai. Subsidija tikslinėms asmenų grupėms priklausantiems darbuotojams mokyti gali sudaryti iki 35 procentų išlaidų, reikalingų specialiajam mokymui, arba iki 60 procentų išlaidų, reikalingų bendrojo pobūdžio mokymui. Ši subsidija gali būti padidinta 10 procentų, jeigu pagalba skiriama vidutinėms įmonėms, arba 20 procentų, jeigu pagalba skiriama mažoms įmonėms.
Socialinių įmonių įstatyme nustatyta socialinių įmonių teisė gauti subsidijas nepanaikina teisės gauti kituose įstatymuose ar teisės aktuose nustatytą valstybės ar Europos Sąjungos pagalbą, atitinkančią Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 straipsnyje nustatytus kriterijus, tačiau bendras šios pagalbos dydis vienai įmonei per trejus metus iš eilės neturi viršyti 15 mln. eurų, o per vienus metus – 5 mln. eurų. Valstybės pagalba mokymui negali sudaryti daugiau kaip 2 mln. eurų bendros valstybės pagalbos dydžio vienam mokymo projektui. Jeigu valstybės ar Europos Sąjungos finansinė pagalba teikiama ne subsidijomis, ši pagalba išreiškiama subsidijos ekvivalentu. Be Socialinių įmonių įstatyme numatytos valstybės pagalbos, socialinės įmonės turi teisę gauti ir kitą valstybės pagalbą neįgalių darbuotojų darbo užmokesčio ir nuo šio darbo užmokesčio apskaičiuotų draudėjo privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokų sumai padengti, tačiau bendras šios pagalbos dydis neturi viršyti 100 procentų neįgalių asmenų darbo užmokesčio ir nuo šio darbo užmokesčio apskaičiuotų draudėjo valstybinio socialinio draudimo įmokų sumos.
Jeigu socialinė įmonė gauna subsidiją darbo užmokesčiui ir valstybinio socialinio draudimo įmokoms, skiriamą socialinėse įmonėse įdarbinamų asmenų tikslinėms grupėms, išskyrus neįgaliuosius, ar subsidiją neįgalių darbuotojų darbo vietoms įsteigti ar pritaikyti ir jų darbo priemonėms įsigyti ar pritaikyti, subsidiją tikslinėms grupėms priklausantiems darbuotojams mokyti, subsidiją neįgalių darbuotojų darbo aplinkai, gamybinėms ir poilsio patalpoms pritaikyti, subsidiją papildomoms administracinėms ir transporto išlaidoms, subsidiją asistento (gestų kalbos vertėjo) išlaidoms iš kelių šaltinių, tuomet bendras iš kelių šaltinių gautos valstybės pagalbos dydis pagal kiekvieną valstybės pagalbos rūšį negali viršyti Socialinių įmonių įstatyme nustatyto atitinkamos rūšies valstybės pagalbos dydžio. Socialinių įmonių įstatymo priede nurodytas įgyvendinamasis Europos Sąjungos teisės aktas – 2008 m. rugpjūčio 6 d. Europos Komisijos reglamentas (EB) Nr. 800/2008, skelbiantis tam tikrų rūšių pagalbą suderinamą su bendrąja rinka, taikant Sutarties 87 ir 88 straipsnius (Bendrasis bendrosios išimties reglamentas) (OL 2008 L 214, p. 3). 4.
4Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
Atsižvelgiant į tai, kad Socialinių įmonių įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta tikslinė grupė neatitinka Komisijos reglamente nustatyto nepalankias sąlygas darbo rinkoje turinčio asmens apibrėžimo, Įstatymo projektu tikslinamas socialinėse įmonėse įdarbinamų asmenų tikslinių grupių sąrašas numatant, kad socialinėse įmonėse būtų remiamas įdarbinimas vyresnių nei 50 metų amžiaus asmenų, įsiregistravusių teritorinėje darbo biržoje bedarbiais. Kitos Socialinių įmonių įstatyme nustatytos socialinėse įmonėse įdarbinamų asmenų tikslinės grupės nėra keičiamos, nes jos atitinka Komisijos reglamente nustatytus nepalankias sąlygas darbo rinkoje turinčio asmens ir labai nepalankias sąlygas darbo rinkoje turinčio asmens apibrėžimus – asmuo 6 ar 24 mėnesius neturėjo nuolatinio apmokamo darbo. Siūloma neišskirti mokymų pobūdžio ir nustatyti, kad subsidija tikslinėms asmenų grupėms priklausantiems darbuotojams mokyti sudarytų iki 60 procentų išlaidų, reikalingų mokymui. Ši subsidija gali būti padidinta 10 procentų, jeigu pagalba skiriama vidutinėms, mažoms ar labai mažoms įmonėms. Atsižvelgiant į tai, kad subsidija tikslinėms asmenų grupėms priklausantiems darbuotojams mokyti yra skiriama neįgaliųjų ar kitų nepalankias sąlygas darbo rinkoje turinčių asmenų mokymui, vadovaujantis Komisijos reglamento nuostatomis, valstybės pagalbos intensyvumas gali sudaryti iki 60 procentų išlaidų, reikalingų mokymui. Todėl atsižvelgiant į tai, kad maksimalus Komisijos reglamente nustatytas valstybės pagalbos intensyvumas mokymui negali sudaryti daugiau kaip 70 procentų išlaidų, Įstatymo projektu siūloma nediferencijuoti valstybės pagalbos intensyvumo pagal įmonės pobūdį bei skatinant smulkiojo ir vidutinio verslo plėtrą nustatyti, kad subsidija gali būti padidinta 10 procentų, jeigu pagalba skiriama vidutinėms, mažoms ar labai mažoms įmonėms.
Numatyta, kad valstybės pagalba Socialinių įmonių įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytų asmenų darbo užmokesčio ir nuo šio darbo užmokesčio apskaičiuotų draudėjo privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokų sumai padengti neįgaliųjų socialinei įmonei negali sudaryti daugiau kaip 10 mln. eurų per metus. Valstybės pagalba kitoms valstybės pagalbos rūšims neįgaliųjų socialinei įmonei negali sudaryti daugiau kaip 10 mln. eurų per metus. Valstybės pagalba šio įstatymo 4 straipsnio 2–6 punktuose nurodytų asmenų darbo užmokesčio ir nuo šio darbo užmokesčio apskaičiuotų draudėjo privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokų sumai padengti socialinei įmonei negali sudaryti daugiau kaip 5 mln. eurų per metus. Valstybės pagalba mokymui negali sudaryti daugiau kaip 2 mln. eurų vienam mokymo projektui. Atsižvelgiant į Komisijos reglamento nuostatas ir siekiant užtikrinti darbdavio pareigą subsidiariai prisidėti savo lėšomis mokant atlyginimo dalį įdarbintam tikslinei grupei priklausančiam asmeniui ar prisidėti nuosavomis lėšomis gaunant kitas valstybės pagalbos rūšis, Įstatymo projektu nustatoma, kad valstybės pagalba Socialinių įmonių įstatyme numatytoms valstybės pagalboms rūšims socialinėms įmonėms būtų teikiama tik Socialinių įmonių įstatyme nustatyta tvarka. Socialinių įmonių įstatymo priede nurodytas 2008 m. rugpjūčio 6 d. Europos Komisijos reglamentas (EB) Nr.
800/2008, skelbiantis tam tikrų rūšių pagalbą suderinamą su bendrąja rinka, taikant Sutarties 87 ir 88 straipsnius (Bendrasis bendrosios išimties reglamentas) (OL 2008 L 214, p. 3), nuo 2014 m. liepos 1 d. buvo pakeistas Komisijos reglamentu. Atsižvelgiant į tai, tikslinamas Socialinių įmonių įstatymo priedas. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo projektas įtakos neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo projekto įgyvendinimas neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Įstatymui įgyvendinti įstatymų projektų rengti nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekte nėra vartojamos naujai apibrėžtos sąvokos. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos socialinės apsaugos reglamentams. 11.
teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti Reikės pakeisti Valstybės pagalbos teikimo socialinėms įmonėms tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. A1-135 „Dėl Valstybės pagalbos teikimo socialinėms įmonėms tvarkos aprašo patvirtinimo“, Socialinės įmonės statuso suteikimo juridiniams asmenims tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2004 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. A1-225
„Dėl teisės aktų, būtinų Lietuvos Respublikos socialinių įmonių įstatymui
įgyvendinti, patvirtinimo“. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymo projektui įgyvendinti papildomų lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, yra „socialinė įmonė“, „valstybės pagalba“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
Vilnius
4, 16, 22
2015-06-11 Nr. XIIP-3221 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, įstatymo projekto 5 straipsnyje siūlome nustatyti terminą, iki kurio turėtų būti priimti šio įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected]
Vilnius
4, 16, 22
2015-11-03 Nr. XIIP-3221(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje skaičių
„5 000 000“ siūlome rašyti vienoje eilutėje. Departamento
direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected]
Socialinių reikalų ir darbo komitetas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINIŲ ĮMONIŲ ĮSTATYMO NR. IX-2251 4, 16, 22 STRAIPSNIŲ IR PRIEDO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO (NR. XIIP-3221)
posėdyje dalyvavo: K. Miškinienė – komiteto pirmininkė, komiteto nariai: R. J. Dagys, A. Dumbrava, L. Kazlavickas, J. Kvetkovskij, R. Popovienė, R. Sargūnas, A. Sysas, J. Varkala; komiteto biuras: komiteto biuro vedėja – E. Bulotaitė, komiteto biuro patarėjos – D. Aleksejūnienė, D.Jonėnienė, I. Kuodienė, komiteto biuro padėjėja – G. Buinauskaitė; kviestieji asmenys: D. Ališauskienė – LR Seimo narės L. Graužinienės padėjėja – sekretorė, N. Dilbienė – LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo rinkos skyriaus vedėja, R. Guobaitė–Kirslienė – LR Prezidento kanceliarijos patarėja, K. Ščerbickaitė – LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo rinkos skyriaus vyr. specialistė, A. Vareikytė – Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja socialiniais klausimais. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-06-115 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, įstatymo projekto 5 straipsnyje siūlome nustatyti terminą, iki kurio turėtų būti priimti šio įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai. Pritarti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: nepaskirta. 7.
pasiūlymai: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui. 8. Balsavimo rezultatai: 7 – už, 2 – susilaikė. 9. Komiteto paskirta pranešėja: Raminta Popovienė. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas (suredaguotas) įstatymo projektas ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė Kristina Miškinienė