Projekto lyginamasis variantas
Pakeisti 3 straipsnio 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) kreipimosi dėl teisėjų valstybinės pensijos skyrimo metu yra Lietuvos Respublikos piliečiai, nuolat gyvenantys Lietuvos Respublikoje;“. 2 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas Pripažinti netekusiu galios 4 straipsnio
turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, arba gauna valstybinio socialinio draudimo ligos (įskaitant ir darbdavio mokamas ligos dienomis), motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės), profesinės reabilitacijos pašalpas ar nedarbo socialinio draudimo išmokas. 3 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas Pakeisti 5 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „5 straipsnis. Teisėjų darbo stažas teisėjų valstybinei pensijai gauti Teisėjų darbo stažą teisėjų valstybinei pensijai gauti sudaro laikas nuo 1990 m. kovo 11 d., kurį asmuo dirbo teisėju Lietuvos teritorijoje veikiančiuose teismuose (Konstituciniame Teisme, bendrosios kompetencijos ar specializuotuose teismuose) arba nuo Lietuvos paskirtu ar išrinktu bet kokio tarptautinio teismo teisėju. Jeigu asmuo teisėjo darbo stažą įgijo dirbdamas teisėju skirtinguose tos pačios grandies teismuose ir skirtingu laiku, jo įgytas teisėjo darbo stažas teisėjų valstybinei pensijai gauti sumuojamas Vyriausybės patvirtintų Teisėjų valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų (toliau – Nuostatai) nustatyta tvarka.“
Pakeisti 6 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „6 straipsnis. Teisėjų valstybinės pensijos dydis 1.
Asmenims, turintiems teisę gauti teisėjų valstybinę pensiją ir atitinkantiems šio Įstatymo 3 straipsnyje nustatytas sąlygas, bei įgijusiems ne mažesnį kaip 20 metų teisėjo darbo stažą, teisėjų valstybinė pensija apskaičiuojama iš paskutinių 5, prieš nustojant eiti teisėjo pareigas, metų teisėjo gauto darbo užmokesčio vidurkio ir skiriama 45 procentų šio dydžio, skiriamos teisėjų valstybinės pensijos dydis apskaičiuojamas pagal formulę:
P = B x ((S₁ x K₁) + (S₂x K₂) + (S₃x K₃) + (S₄x K₄) + (S₅x K₅) + (S₆ x K₆)), kur P – teisėjų valstybinės pensijos dydis eurais; B – valstybinių pensijų bazė; S₁ – asmens darbo Konstitucinio Teismo arba nuo Lietuvos paskirtu ar išrinktu tarptautinio teismo teisėju stažas; S₂ – asmens darbo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėju stažas;
S₃ – asmens darbo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėju stažas; S₄ – asmens darbo Lietuvos apeliacinio teismo teisėju stažas; S₅ – asmens darbo apygardos ir (ar) apygardos administracinio teismo teisėju stažas; S₆ – asmens darbo apylinkės teismo teisėju, Lietuvos Respublikos valstybinio arbitražo valstybiniu arbitru ir (ar) Lietuvos Respublikos ūkinio teismo teisėju stažas;
K₁ – Konstitucinio Teismo arba nuo Lietuvos paskirtiems ar išrinktiems tarptautinio teismo teisėjams taikomas teisėjų valstybinės pensijos apskaičiavimo koeficientas, kurio dydis yra 1,61; K₂– Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjams taikomas teisėjų valstybinės pensijos apskaičiavimo koeficientas, kurio dydis yra 1,05;
K₃ – Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjams taikomas teisėjų valstybinės pensijos apskaičiavimo koeficientas, kurio dydis yra 1,03; K₄ – Lietuvos apeliacinio teismo teisėjams taikomas teisėjų valstybinės pensijos apskaičiavimo koeficientas, kurio dydis yra 1; K₅– apygardų ir (ar) apygardų administracinių teismų teisėjams taikomas teisėjų valstybinės pensijos apskaičiavimo koeficientas, kurio dydis yra 0,94;
K₆ – apylinkių teismų teisėjams, Lietuvos Respublikos valstybinio arbitražo valstybiniams arbitrams ir (ar) Lietuvos Respublikos ūkinio teismo teisėjams taikomas teisėjų valstybinės pensijos apskaičiavimo koeficientas, kurio dydis yra 0,78.
Asmenims, turintiems teisę gauti teisėjų valstybinę pensiją ir atitinkantiems šio Įstatymo 3 straipsnyje nustatytas sąlygas, bei įgijusiems ne mažesnį kaip 20 metų teisėjo darbo stažą, teisėjų valstybinė pensija apskaičiuojama iš paskutinių 5, prieš nustojant eiti teisėjo pareigas, metų teisėjo gauto darbo užmokesčio vidurkio ir skiriama 45 procentų šio dydžio, skiriamos teisėjų valstybinės pensijos dydis apskaičiuojamas pagal formulę:
P = B x ((S₁ x K₁) + (S₂x K₂) + (S₃x K₃) + (S₄x K₄) + (S₅x K₅) + (S₆ x K₆)), kur P – teisėjų valstybinės pensijos dydis eurais; B – valstybinių pensijų bazė; S₁ – asmens darbo Konstitucinio Teismo arba nuo Lietuvos paskirtu ar išrinktu tarptautinio teismo teisėju stažas; S₂ – asmens darbo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėju stažas;
S₃ – asmens darbo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėju stažas; S₄ – asmens darbo Lietuvos apeliacinio teismo teisėju stažas; S₅ – asmens darbo apygardos ir (ar) apygardos administracinio teismo teisėju stažas; S₆ – asmens darbo apylinkės teismo teisėju, Lietuvos Respublikos valstybinio arbitražo valstybiniu arbitru ir (ar) Lietuvos Respublikos ūkinio teismo teisėju stažas;
K₁ – Konstitucinio Teismo arba nuo Lietuvos paskirtiems ar išrinktiems tarptautinio teismo teisėjams taikomas teisėjų valstybinės pensijos apskaičiavimo koeficientas, kurio dydis yra 1,61; K₂– Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjams taikomas teisėjų valstybinės pensijos apskaičiavimo koeficientas, kurio dydis yra 1,05;
K₃ – Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjams taikomas teisėjų valstybinės pensijos apskaičiavimo koeficientas, kurio dydis yra 1,03; K₄ – Lietuvos apeliacinio teismo teisėjams taikomas teisėjų valstybinės pensijos apskaičiavimo koeficientas, kurio dydis yra 1; K₅– apygardų ir (ar) apygardų administracinių teismų teisėjams taikomas teisėjų valstybinės pensijos apskaičiavimo koeficientas, kurio dydis yra 0,94;
K₆ – apylinkių teismų teisėjams, Lietuvos Respublikos valstybinio arbitražo valstybiniams arbitrams ir (ar) Lietuvos Respublikos ūkinio teismo teisėjams taikomas teisėjų valstybinės pensijos apskaičiavimo koeficientas, kurio dydis yra 0,78. 2.
teisę gauti teisėjų valstybinę pensiją, bet neįgijusiems 20 metų teisėjo darbo stažo ir atitinkantiems šio Įstatymo 3 straipsnyje nustatytas sąlygas, skiriama tokio dydžio teisėjų valstybinė pensija:
1) asmenims, įgijusiems
apskaičiuojama iš paskutinių 5, prieš nustojant eiti teisėjo pareigas, metų teisėjo gauto darbo užmokesčio vidurkio ir skiriama 35 procentų šio dydžio;
2) asmenims, įgijusiems
apskaičiuojama iš paskutinių 5, prieš nustojant eiti teisėjo pareigas, metų teisėjo gauto darbo užmokesčio vidurkio ir skiriama 20 procentų šio dydžio;
3) asmenims, įgijusiems 5 ir daugiau metų teisėjo darbo stažą, teisėjų valstybinė pensija apskaičiuojama iš paskutinių 5, prieš nustojant eiti teisėjo pareigas, metų teisėjo gauto darbo užmokesčio vidurkio ir skiriama 10 procentų šio dydžio. 3. 2. Asmeniui išmokama pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas apskaičiuota teisėjų valstybinės pensijos sumos dalis, neviršijanti 70 procentų tos pačios teismų sistemos ir grandies, kurioje teisę gauti teisėjų valstybinę pensiją turintis asmuo per paskutinius 5 metus turėjo ilgiausią darbo teisėju stažą, teisėjams išmokėto praėjusių metų vidutinio darbo užmokesčio. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta tvarka apskaičiuotos teisėjų valstybinės pensijos ir pagal kitus įstatymus paskirtų pensijų (valstybinių ir valstybinių socialinio draudimo pensijų) suma vienam asmeniui negali viršyti užpraeito ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama teisėjų valstybinė pensija, Statistikos departamento paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,5 dydžio. Pensijos dydžio ribojimą taiko teisėjų valstybines pensijas mokanti institucija.“
straipsnio pripažinimas netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios 10 straipsnį. 10 straipsnis.
10 straipsnis. Teisėjų valstybinės pensijos mokėjimas, kai pensijos gavėjas persikelia nuolat gyventi į užsienį
valstybinės pensijos gavėjui, kuriam ši pensija buvo paskirta, persikėlus nuolat gyventi į užsienį, pensija toliau mokama, jeigu asmens darbo teisėju Lietuvos Respublikos teismuose stažas yra ne mažesnis kaip 20 metų. 2. Jei persikėlusio nuolat gyventi į užsienį pensijos gavėjo darbo teisėju stažas yra mažesnis negu 20 metų, teisėjų valstybinė pensija išmokama išvykimo mėnesį paskirtos (šio Įstatymo 6 straipsnio 3 dalies nustatyta tvarka atitinkamai apribotos) pensijos dydžio už 6 mėnesius į priekį ir toliau nebemokama. 3. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytais atvejais teisėjų valstybinių pensijų mokėjimo tvarką nustato Nuostatai. 4. Sugrįžusiam iš užsienio teisėjų valstybinės pensijos gavėjui (šio straipsnio 2 dalis) nuolat gyventi Lietuvoje teisėjų valstybinės pensijos mokėjimas atnaujinamas nuo pirmos dienos mėnesio, einančio po to mėnesio, kurį asmuo grįžo nuolat gyventi į Lietuvą. Už tuos mėnesius, už kuriuos teisėjų valstybinė pensija buvo išmokėta (šio straipsnio 2 dalis), pensija antrąkart nemokama. 6 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 ir 4 dalį, įsigalioja 2016 m. sausio 1 d. 2. Nacionalinė teismų administracija iki 2016 m. sausio 1 d. perskaičiuoja iki šio įstatymo įsigaliojimo paskirtas teisėjų valstybines pensijas ir jas moka vadovaudamasi šio įstatymo nuostatomis. 3. Jeigu pagal šį įstatymą perskaičiuotos teisėjų valstybinės pensijos dydis yra didesnis ar mažesnis už tam pensijos gavėjui iki šio įstatymo įsigaliojimo paskirtos valstybinės pensijos dydį, pensijos gavėjui skiriama iki šio įstatymo įsigaliojimo paskirtos teisėjų valstybinės pensijos dydžio teisėjų valstybinė pensija, kuri mokama iki 2018 m. gruodžio 31 d.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka ją proporcingai didinant ar mažinant iki teisėjų valstybinės pensijos dydžio, apskaičiuoto vadovaujantis šio įstatymo nuostatomis. 4. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
priežastys, įstatymo projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2010 m. birželio 29 d. nutarimu pripažino, kad Lietuvos Respublikos teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio nuostatos, reguliuojančios teisėjų valstybinių pensijų dydį, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Minėto nutarimo pagrindu teismuose prasidėjo teisminiai procesai dėl teisėjų valstybinių pensijų nepriemokų priteisimo, taip pat dėl teisėjų valstybinių pensijų mokėjimo vadovaujantis šio Konstitucinio Teismo nutarimo nuostatomis. Teismai, spręsdami šias bylas, įpareigojo Nacionalinę teismų administraciją mokėti vadovaujantis
teisėjų valstybinę pensiją, kuri turi būti apskaičiuojama netaikant Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje nurodyto pensijų dydžio ribojimo, taip pat atsižvelgiant į ypatingą Konstitucinio Teismo teisėjų statusą įpareigojant jiems mokėti pagal galiojančias Teismų įstatymo nuostatas galimą maksimalią teisėjų valstybinę pensiją, t.y. 45 procentus teisėjo per paskutinius 5 metus gauto darbo užmokesčio vidurkio, taip pat priteisė dėl antikonstituciniu pripažinto teisinio reguliavimo susidariusią teisėjų valstybinių pensijų nepriemoką. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko Gintaro Kryževičiaus 2014 m. vasario 18 d. prašymu Konstitucinis Teismas 2015 m. sausio 14 d. sprendime Nr. KT1-S1/2015 pateikė kai kurių savo 2010 m. birželio 29 d. nutarimo motyvuojamosios dalies II skyriaus nuostatų išaiškinimą.
Minėtame išaiškinime Konstitucinis Teismas akcentavo draudimą mažinti įstatymų nustatytą teisėjų socialinių (materialinių) garantijų lygį, būtinybę suteikti teisėjams ne nominalias, o realias, konstitucinį teisėjų statusą ir jo orumą atitinkančias socialines garantijas. Šiame išaiškinime Konstitucinis Teismas, be kita ko, taip pat akcentavo teisėjų vienodo teisinio statuso principą, pagal kurį negali būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kuriuo būtų sudarytos prielaidos mokėti iš esmės skirtingo dydžio teisėjų pensijas asmenims, turintiems tokį patį teisėjo darbo stažą tos pačios teismų sistemos toje pačioje grandyje, kad ir kada teisėjo pensija jiems būtų paskirta. Atsižvelgiant į po Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarimo paskelbimo teismų dėl teisėjų valstybinių pensijų nepriemokų priteisimo priimamus sprendimus, taip pat į 2013 metais skirtą papildomą finansavimą Nacionalinės teismų administracijos biudžeto programai „Teismų savivaldos aptarnavimas ir veiklos užtikrinimas“ įgyvendinti, 2013 m. sausio 22 d. buvo priimtas Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus įsakymas „Dėl teisėjų valstybinių pensijų“ Nr. 9FB-1-(4.46), kuriuo nurodyta nuo 2013 m. sausio 1 d. apskaičiuojant teisėjų valstybines pensijas netaikyti prieštaraujančiu Konstitucijai pripažinto Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje nurodyto pensijos dydžio ribojimo, taip pat skaičiuojant teisėjų valstybinę pensiją pagal šio įsakymo priedą įskaityti kiekvienus teisėjo darbo metus. Teisingumo ministerijos turimais duomenimis, vidutinis 2014 metais teisėjams išmokėtos valstybinės pensijos dydis buvo maždaug 2880 Lt. (834 eurai), o maksimali mokomos teisėjų valstybinės pensijos suma, mokama keliems Konstituciniame Teisme visą devynerių metų kadenciją ir Lietuvos Aukščiausiajame Teisme dirbusiems teisėjams, siekia 6236 Lt. (1806 eurus).
Atkreiptinas dėmesys, kad 2010 metais, iki Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarimo įsigaliojimo, maksimali teisėjams išmokėta valstybinės pensijos suma buvo 1369 Lt. (397 eurai). Lietuvos Respublikos teisėjų valstybinių pensijų įstatymo Nr. IX-1011 3, 4, 5 ir 6 straipsnių pakeitimo ir 10 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas) parengimą taip pat paskatino Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 22 d. nutarimo, kuriuo prieštaraujančiomis Lietuvos Respublikos Konstitucijai buvo pripažintos Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 4 straipsnio 6 punkto nuostatos, priėmimas. Įstatymo projektas parengtas siekiant užpildyti po Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio
spragą ir nustatyti su Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje suformuluotomis doktrininėmis nuostatomis suderinamą teisėjų valstybinių pensijų apskaičiavimo ir mokėjimo teisinį reguliavimą. Atsižvelgiant į Europos Sąjungos teisės aktuose įtvirtintą laisvo asmenų judėjimo principą, Įstatymo projektu taip pat siūloma atsisakyti galiojančių teisėjų valstybinės pensijos skyrimo ir mokėjimo ribojimų, susijusių su teisėjų nuolatine gyvenamąja vieta teisėjų valstybinės pensijos skyrimo ir mokėjimo metu. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto parengimą inicijavo ir parengė Teisingumo ministerija. 3.
reguliavimas Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 1 punkte numatyta viena iš teisėjų valstybinės pensijos skyrimo sąlygų yra siejama su teisėjų, kurie kreipiasi dėl teisėjų valstybinės pensijos skyrimo, nuolatine gyvenamąja vieta Lietuvos Respublikoje. Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 10 straipsnis reguliuoja teisėjų valstybinės pensijos mokėjimą, kai pensijos gavėjas persikelia nuolat gyventi į užsienį: vadovaujantis šio straipsnio nuostatomis, teisėjų valstybinės pensijos gavėjui, kuriam ši pensija buvo paskirta, persikėlus nuolat gyventi į užsienį, pensija bus toliau mokama, jeigu asmens darbo teisėju Lietuvos Respublikos teismuose stažas yra ne mažesnis kaip 20 metų. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jei persikėlusio nuolat gyventi į užsienį pensijos gavėjo darbo teisėju stažas yra mažesnis negu 20 metų, teisėjų valstybinė pensija išmokama išvykimo mėnesį paskirtos pensijos dydžio už 6 mėnesius į priekį ir toliau nebemokama. Sugrįžusiam iš užsienio teisėjų valstybinės pensijos gavėjui (šio straipsnio 2 dalis) nuolat gyventi Lietuvoje teisėjų valstybinės pensijos mokėjimas atnaujinamas nuo pirmos dienos mėnesio, einančio po to mėnesio, kurį asmuo grįžo nuolat gyventi į Lietuvą. Už tuos mėnesius, už kuriuos teisėjų valstybinė pensija buvo išmokėta (šio straipsnio 2 dalis), pensija antrąkart nemokama. Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio
paskutinių 5, prieš nustojant eiti teisėjo pareigas, metų teisėjo gauto darbo užmokesčio vidurkio. Minėto įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatytas maksimalus teisėjų valstybinės pensijos dydis – 45 procentai darbo užmokesčio vidurkio. Tokio dydžio teisėjų valstybinė pensija mokama asmenims, turintiems teisę gauti teisėjų valstybinę pensiją ir įgijusiems ne mažesnį kaip 20 metų teisėjo darbo stažą.
Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka apskaičiuojamas asmenų, turinčių teisę gauti teisėjų valstybinę pensiją, bet įgijusių mažesnį nei 20 metų teisėjo darbo stažą, teisėjų valstybinės pensijos dydis. Šioje dalyje numatyta, kad asmenims, įgijusiems 15 ir daugiau metų teisėjo darbo stažą, skiriamos pensijos dydis –
teisėjo darbo stažą, skiriamos pensijos dydis – 20 procentų darbo užmokesčio vidurkio; asmenims, įgijusiems 5 ir daugiau metų teisėjo darbo stažą skiriamos pensijos dydis – 10 procentų darbo užmokesčio vidurkio. To paties straipsnio 3 dalyje įtvirtintas teisėjų valstybinės pensijos ir pagal kitus įstatymus paskirtų valstybinių bei valstybinių socialinio draudimo pensijų sumos apribojimas: ši suma negali viršyti užpraeito ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama teisėjų valstybinė pensija, Statistikos departamento paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,5 dydžio. Konstitucinis Teismas 2010 m. birželio 29 d. nutarimu Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 1 dalies nuostatas ta apimtimi, kuria įtvirtinant maksimalų teisėjų valstybinės pensijos dydį nėra atsižvelgta į atskirų teismų sistemų ypatumus, taip pat to paties straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatas pripažino prieštaraujančiomis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Šios Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo nuostatos negali būti taikomos nuo 2010 m. lapkričio 16 d., kai buvo oficialiai paskelbtas Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarimas. 4.
rezultatai Atsižvelgiant į Europos Sąjungos teisės aktuose įtvirtintą laisvo asmenų judėjimo principą, taip pat į ypatingą teisėjų konstitucinį statusą, manytina, kad Lietuvos Respublika turėtų prisiimti įsipareigojimą skirti ir mokėti teisėjų valstybines pensijas Lietuvos Respublikos piliečiams nepriklausomai nuo jų nuolatinės gyvenamosios vietos teisėjų valstybinės pensijos skyrimo ar mokėjimo metu. Įstatymo projektu siūloma atsisakyti Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 1 punkte numatyto ribojimo, pagal kurį teisėjų valstybinės pensijos skiriamos tik nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantiems Lietuvos Respublikos piliečiams, taip pat atitinkamai pripažinti netekusiomis galios galiojančias Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 10 straipsnio nuostatas, kuriose nustatyti teisėjų valstybinės mokėjimo pensijos gavėjui persikėlus nuolat gyventi į užsienį ribojimai. Kadangi Įstatymo projekto 5 straipsniu siūlomos pripažinti netekusiomis galios Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 10 straipsnio nuostatos praktikoje nebuvo pritaikytos, taip pat įvertinus sąlyginai nedidelį teisėjų valstybinių pensijų gavėjų skaičių (Nacionalinės teismų administracijos duomenimis, 2015 m. kovo mėnesį teisėjų valstybines pensijas gavo 146 asmenys), darytina prielaida, kad siūlomi pakeitimai žymios įtakos valstybės biudžetui, iš kurio yra mokama teisėjų valstybinė pensija, neturės.
Atsižvelgiant į tai, kad paskelbus Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 22 d. nutarimą, kuriuo prieštaraujančiomis Lietuvos Respublikos Konstitucijai buvo pripažintos Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 4 straipsnio 6 punkto nuostatos, numatančios, kad teisėjų valstybinė pensija neskiriama, o paskirtoji nemokama, jei asmuo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, arba gauna valstybinio socialinio draudimo ligos (įskaitant ir darbdavio mokamas ligos dienomis), motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės), profesinės reabilitacijos pašalpas ar nedarbo socialinio draudimo išmokas, šios nuostatos negali būti taikomos, Įstatymo projekto 2 straipsniu siūloma Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 4 straipsnio 6 punktą pripažinti netekusiu galios. Įvertinus Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarime, taip pat kituose Konstitucinio Teismo nutarimuose suformuotą Konstitucinio Teismo jurisprudenciją dėl teisėjų materialių garantijų pasibaigus teisėjo kadencijai, Įstatymo projekte Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnyje numatytas teisėjų valstybinių pensijų apskaičiavimo ir mokėjimo taisykles siūloma keisti iš esmės.
Konstitucinis Teismas 2010 m. birželio 29 d. nutarime konstatavo, kad „<...> jeigu būtų nustatytas toks teisinis reguliavimas, kad minėtų teisėjo socialinių (materialinių) garantijų dydis būtų apskaičiuojamas pagal dėl valstybėje susiklosčiusios itin sunkios ekonominės, finansinės padėties laikinai sumažintus teisėjų atlyginimus, tai neatitiktų iš Konstitucijos, inter alia konstitucinio teisinės valstybės principo, kylančių lygiateisiškumo, teisingumo imperatyvų.“ Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad Konstitucinio Teismo
Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymų priedėlis, kuriame nustatyti dėl sunkios ekonominės, finansinės padėties sumažinti teisėjų pareiginės algos (atlyginimo) koeficientai (tiek, kiek tokiu teisiniu reguliavimu neproporcingai sumažinti teisėjų atlyginimai). Kartu pastebėtina, kad Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymas buvo priimtas tik 2008 m. lapkričio 6 d. (įsigaliojo
reguliuojamas Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymu, teismai teisėjų darbo užmokestį skaičiavo atsižvelgdami į jo apskaičiavimą aiškinančius Teisėjų tarybos nutarimus, kurie reglamentavo teisėjų tarnybinių atlyginimų koeficientus ir kitus jų apskaičiavimui svarbius dydžius.
Be to, Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymas, kuris, kaip pirmiau minėta, iki 2008 m. lapkričio 14 d. reguliavo ir teisėjų darbo apmokėjimo sąlygas, Konstituciniam Teismui 2001 m. liepos 12 d. nutarimu pripažinus atitinkamas jo nuostatas prieštaraujančiomis Konstitucijai, nebuvo pataisytas, todėl aiškiai nenustatė taisyklių, kuriomis remiantis turėjo būti skaičiuojamas teisėjų atlyginimas. Be to, teisėjų valstybines pensijas apskaičiuojant iš paskutinių 5, prieš nustojant eiti teisėjo pareigas, metų teisėjo gauto darbo užmokesčio vidurkio, praktikoje susidaro tokios situacijos, kai asmenų, turinčių labai panašų darbo teisėju stažą, priklausomai nuo datos, kada asmuo nustojo eiti teisėjo pareigas, gaunamos teisėjų valstybinės pensijos dydis labai skiriasi, pavyzdžiui, vienam teisėjui, turinčiam 15 metų ir 10 mėnesių darbo apylinkės teismo stažą, mokamos valstybinės pensijos dydis yra 44 procentais mažesnis už 6 mėnesiais trumpesnį darbo teisėju stažą tos pačios grandies teisme turinčio teisėjo valstybinės pensijos dydį.
Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad principinė nuostata, pagal kurią tos pačios teismų sistemos ir tos pačios grandies teismo teisėjų atlyginimų negalima diferencijuoti (taip pat ir taikant teisę) pagal tai, kada tam tikro dydžio teisėjo atlyginimai buvo nustatyti (inter alia pagal tai, ar asmuo pradėjo dirbti atitinkamo teismo teisėju iki nustatant tam tikro dydžio to teismo teisėjo atlyginimą, ar jį jau nustačius) mutatis mutandis taikytina ir kitoms teisėjų socialinėms (materialinėms) garantijoms, inter alia toms, kurios teisėjams yra nustatytos (taikomos), kai nutrūksta jų įgaliojimai. Atsižvelgiant į tai, taip pat į pirmiau minėtas Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje suformuluotas nuostatas, Įstatymo projekte siūloma atsisakyti teisėjo paskutinių 5 metų prieš nustojant eiti teisėjo pareigas gauto darbo užmokesčio vidurkio kaip teisėjų valstybinės pensijos skaičiavimo bazės ir pakeisti jį Valstybinių pensijų įstatymo 2 straipsnyje nurodyta valstybinių pensijų baze (šiuo metu Vyriausybės nustatytas bazės dydis yra 58 eurai – tai pagal įstatymą minimalus valstybinių pensijų bazinis dydis).
Atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 9 d., 2007 m. spalio 22 d. nutarimuose suformuluotas doktrinines nuostatas bei 2015 m. sausio 14 d. sprendime pateiktus išaiškinimus, kad „teisėjų vienodo teisinio statuso principas nereiškia, kad jų materialinės ir socialinės garantijos negali būti diferencijuojamos pagal aiškius, ex ante žinomus kriterijus, nesusijusius su teisingumo vykdymu sprendžiant bylas (pavyzdžiui, pagal asmens darbo teisėju trukmę)“, kad
„įstatymų leidėjas ne tik gali, bet ir turi diferencijuoti teisėjų socialines (materialines) garantijas pagal tai,
kokios teismų sistemos ir kurios grandies teismo teisėjams jos yra nustatomos“, kad „iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančių teisingumo, proporcingumo, protingumo imperatyvų neatitiktų toks teisinis reguliavimas, pagal kurį teisėjų, kurie gavo vienodo ar panašaus dydžio darbo užmokestį, bet kurių darbo teismuose trukmė labai skiriasi, tokios socialinės (materialinės) garantijos dydis būtų toks pat ar panašus arba teisėjų, kurie gavo vienodo ar panašaus dydžio darbo užmokestį, bet kurių darbo teismuose trukmė mažai skiriasi, tokios socialinės (materialinės) garantijos dydis būtų labai skirtingas.“, Įstatymo projekte į teisėjų valstybinės pensijos apskaičiavimo formulę siūloma įtraukti teisėjų darbo stažą konkrečioje teismų grandyje ir jo trukmę atspindinčius dėmenis.
Atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 9 d., 2007 m. spalio 22 d. nutarimuose suformuluotas doktrinines nuostatas bei 2015 m. sausio 14 d. sprendime pateiktus išaiškinimus, kad „teisėjų vienodo teisinio statuso principas nereiškia, kad jų materialinės ir socialinės garantijos negali būti diferencijuojamos pagal aiškius, ex ante žinomus kriterijus, nesusijusius su teisingumo vykdymu sprendžiant bylas (pavyzdžiui, pagal asmens darbo teisėju trukmę)“, kad
„įstatymų leidėjas ne tik gali, bet ir turi diferencijuoti teisėjų socialines (materialines) garantijas pagal tai,
kokios teismų sistemos ir kurios grandies teismo teisėjams jos yra nustatomos“, kad „iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančių teisingumo, proporcingumo, protingumo imperatyvų neatitiktų toks teisinis reguliavimas, pagal kurį teisėjų, kurie gavo vienodo ar panašaus dydžio darbo užmokestį, bet kurių darbo teismuose trukmė labai skiriasi, tokios socialinės (materialinės) garantijos dydis būtų toks pat ar panašus arba teisėjų, kurie gavo vienodo ar panašaus dydžio darbo užmokestį, bet kurių darbo teismuose trukmė mažai skiriasi, tokios socialinės (materialinės) garantijos dydis būtų labai skirtingas.“, Įstatymo projekte į teisėjų valstybinės pensijos apskaičiavimo formulę siūloma įtraukti teisėjų darbo stažą konkrečioje teismų grandyje ir jo trukmę atspindinčius dėmenis. Pateikta nauja teisėjų valstybinių pensijų apskaičiavimo formulė leistų atsižvelgti tiek į asmens darbo teisėju trukmę, tiek į tai, kokioje teismų sistemoje ir kokios grandies teisme asmuo ėjo teisėjo pareigas.
Įstatymo projekto 2 straipsnyje siūloma nustatyti, kad asmenims, turintiems teisę gauti teisėjų valstybinę pensiją ir atitinkantiems šio Įstatymo 3 straipsnyje nustatytas sąlygas, skiriamos teisėjų valstybinės pensijos dydis apskaičiuojamas pagal šią formulę: P = B x ((S₁ x K₁) + (S₂x K₂) + (S₃x K₃) + (S₄x K₄) + (S₅x K₅) + (S₆ x K₆)), kur P – teisėjų valstybinės pensijos dydis eurais;
B – valstybinių pensijų bazė; S₁ – asmens darbo Konstitucinio Teismo arba nuo Lietuvos paskirtu ar išrinktu tarptautinio teismo teisėju stažas; S₂ – asmens darbo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėju stažas; S₃ – asmens darbo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėju stažas; S₄ – asmens darbo Lietuvos apeliacinio teismo teisėju stažas;
S₅ – asmens darbo apygardos ir (ar) apygardos administracinio teismo teisėju stažas; S₆ – asmens darbo apylinkės teismo teisėju, Lietuvos Respublikos valstybinio arbitražo valstybiniu arbitru ir (ar) Lietuvos Respublikos ūkinio teismo teisėju stažas; K₁ – Konstitucinio Teismo arba nuo Lietuvos paskirtiems ar išrinktiems tarptautinio teismo teisėjams taikomas teisėjų valstybinės pensijos apskaičiavimo koeficientas, kurio dydis yra 1,61;
K₂– Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjams taikomas teisėjų valstybinės pensijos apskaičiavimo koeficientas, kurio dydis yra 1,05; K₃ – Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjams taikomas teisėjų valstybinės pensijos apskaičiavimo koeficientas, kurio dydis yra 1,03; K₄ – Lietuvos apeliacinio teismo teisėjams taikomas teisėjų valstybinės pensijos apskaičiavimo koeficientas, kurio dydis yra 1;
K₅– apygardų ir (ar) apygardų administracinių teismų teisėjams taikomas teisėjų valstybinės pensijos apskaičiavimo koeficientas, kurio dydis yra 0,94; K₆ – apylinkių teismų teisėjams, Lietuvos Respublikos valstybinio arbitražo valstybiniams arbitrams ir (ar) Lietuvos Respublikos ūkinio teismo teisėjams taikomas teisėjų valstybinės pensijos apskaičiavimo koeficientas, kurio dydis yra 0,78.
Įstatymo projekto 2 straipsnyje siūloma nustatyti, kad asmenims, turintiems teisę gauti teisėjų valstybinę pensiją ir atitinkantiems šio Įstatymo 3 straipsnyje nustatytas sąlygas, skiriamos teisėjų valstybinės pensijos dydis apskaičiuojamas pagal šią formulę: P = B x ((S₁ x K₁) + (S₂x K₂) + (S₃x K₃) + (S₄x K₄) + (S₅x K₅) + (S₆ x K₆)), kur P – teisėjų valstybinės pensijos dydis eurais;
B – valstybinių pensijų bazė; S₁ – asmens darbo Konstitucinio Teismo arba nuo Lietuvos paskirtu ar išrinktu tarptautinio teismo teisėju stažas; S₂ – asmens darbo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėju stažas; S₃ – asmens darbo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėju stažas; S₄ – asmens darbo Lietuvos apeliacinio teismo teisėju stažas;
S₅ – asmens darbo apygardos ir (ar) apygardos administracinio teismo teisėju stažas; S₆ – asmens darbo apylinkės teismo teisėju, Lietuvos Respublikos valstybinio arbitražo valstybiniu arbitru ir (ar) Lietuvos Respublikos ūkinio teismo teisėju stažas; K₁ – Konstitucinio Teismo arba nuo Lietuvos paskirtiems ar išrinktiems tarptautinio teismo teisėjams taikomas teisėjų valstybinės pensijos apskaičiavimo koeficientas, kurio dydis yra 1,61;
K₂– Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjams taikomas teisėjų valstybinės pensijos apskaičiavimo koeficientas, kurio dydis yra 1,05; K₃ – Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjams taikomas teisėjų valstybinės pensijos apskaičiavimo koeficientas, kurio dydis yra 1,03; K₄ – Lietuvos apeliacinio teismo teisėjams taikomas teisėjų valstybinės pensijos apskaičiavimo koeficientas, kurio dydis yra 1;
K₅– apygardų ir (ar) apygardų administracinių teismų teisėjams taikomas teisėjų valstybinės pensijos apskaičiavimo koeficientas, kurio dydis yra 0,94; K₆ – apylinkių teismų teisėjams, Lietuvos Respublikos valstybinio arbitražo valstybiniams arbitrams ir (ar) Lietuvos Respublikos ūkinio teismo teisėjams taikomas teisėjų valstybinės pensijos apskaičiavimo koeficientas, kurio dydis yra 0,78. Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarime ir 2015 m. sausio
nuostatų išaiškinime Konstitucinis Teismas, be kita ko, taip pat yra pažymėjęs, kad iš Konstitucijoje įtvirtinto teisėjų ir teismų nepriklausomumo principo kyla draudimas mažinti įstatymų nustatytą teisėjų socialinių (materialinių) garantijų lygį, inter alia tų, kurios teisėjams yra nustatytos (taikomos), kai nutrūksta jų įgaliojimai.
Pirmiausiai atkreiptinas dėmesys į tai, kad Konstitucinis Teismas nurodo tik įstatymų nustatytą teisėjų socialinių (materialinių) garantijų lygį. Tai atitinka kitą šio teismo jurisprudencijoje suformuluotą doktrininę nuostatą, pagal kurią, kai Konstitucijai neprieštaraujančiu įstatymu nustatyta pensija yra paskirta ir mokama, ši asmens įgyta teisė ir teisėtas lūkestis yra sietini ir su šio asmens nuosavybės teisių apsauga (Konstitucinio Teismo 2003 m. liepos 4 d., 2003 m. gruodžio 3 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. spalio 22 d., 2008 m. gruodžio 24 d. nutarimai, 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas). Pastebėtina, kad 2003 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio nuostatos, pagal kurias buvo apskaičiuojamas teisėjų valstybinės pensijos dydis, Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarimu buvo pripažintos prieštaraujančiomis Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir nuo tų pačių metų lapkričio 16 d. negalėjo būti taikomos, o šias nuostatas keičiantis įstatymas iki šiol nepriimtas. Šiuo metu teisėjų valstybinės pensijos mokamos vadovaujantis 2013 m. sausio 22 d. priimtu Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus įsakymu
„Dėl teisėjų valstybinių pensijų“ Nr. 9FB-1-(4.46).
9FB-1-(4.46). Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, ad hoc pildydamas teisinio reguliavimo spragas ir įpareigodamas Nacionalinę teismų administraciją teisėjams mokėti tam tikro dydžio valstybinę pensiją savo nutartyse, be kita ko, taip pat nurodydavo, kad teismo nustatyto dydžio teisėjų valstybinė pensija bus mokama iki tol, kol įsigalios Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo pataisos, suderintos su Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio
metu mokamų valstybinių pensijų perskaičiavimas taikant Įstatymo projekte numatytas nuostatas, dėl kurio kai kuriais atvejais vadovaujantis Įstatymo projekto nuostatomis perskaičiuotos teisėjų valstybinės pensijos dydis būtų mažesnis už dabar mokamos valstybinės pensijos dydį, neturėtų būti laikomas įstatymų nustatyto teisėjų socialinių (materialinių) garantijų lygio mažinimu, kaip jis apibrėžiamas pagal Konstitucinio Teismo jurisprudenciją.
Teisėjams taikomų teisėjų valstybinės pensijos apskaičiavimo koeficientų K₁,K₂,K₃,K₄,K₅ir K₆ (konkrečių koeficientų reikšmių pagrindimą žr. žemiau) dydžiai apskaičiuoti atsižvelgiant į šias Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje suformuluotas doktrinines nuostatas: „<...> įstatymų leidėjas turi nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris užtikrintų teisėjo ir teismų nepriklausomumą, inter alia teisėjo socialines (materialines) garantijas ne tik jam einant pareigas, bet ir nutrūkus jo įgaliojimams <...>“;
„pagal Konstituciją teisėjams nustatytos materialinės ir socialinės
garantijos turi būti tokios, kad atitiktų konstitucinį teisėjo statusą ir jo orumą“;
„Tik suteikiant realias, o ne nominalias, konstitucinį teisėjo statusą
ir jo orumą atitinkančias socialines (materialines) garantijas ateičiai (inter alia teisėjo pensiją) galima užtikrinti, kad teisėjai, vykdydami teisingumą, nepatirtų įstatymų leidžiamosios ar vykdomosios valdžios sprendimų įtakos, valstybės valdžios ir valdymo institucijų ar pareigūnų arba kitų asmenų kišimosi į teisėjo veiklą, taip pat apsaugoti teisėjus nuo tokių galimų įstatymų leidžiamosios, vykdomosios valdžios ar viešojo administravimo subjektų sprendimų, kuriais būtų daromas spaudimas dėl sprendimų vykdant teisingumą, ir mažinti korupcijos riziką“;
„<...>pertvarkant pensijų sistemą, įstatymų leidėjo diskrecija
reguliuoti teisėjų valstybines pensijas yra siauresnė nei kitų valstybinių pensijų atžvilgiu, nes, be kitų iš Konstitucijos kylančių reikalavimą, įstatymų leidėjas taip pat yra saistomas Konstitucijoje įtvirtinto teisėjų ir teismų nepriklausomumo principo, inter alia teisėjo socialinių (materialinių) garantijų realumo imperatyvo.“ Nustatant konkrečioje teismų sistemos grandyje dirbusių teisėjų valstybinėms pensijoms taikomus koeficientus, Įstatymo projekte atsižvelgiama į Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlyje atskiros teismų sistemos ir grandies teisėjams nustatytus pareiginės algos koeficientus ir jų tarpusavio santykį, analogišką santykį išlaikant ir tarp Įstatymo projekte numatytų konkrečioje teismų sistemos grandyje dirbusių teisėjų valstybinėms pensijoms taikomų koeficientų, pavyzdžiui, kadangi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjams nustatytas pareiginės algos koeficientas (19,2) yra maždaug 1,35 karto didesnis nei apylinkių teismų teisėjams nustatytas pareiginės algos koeficientas (14,2), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjams siūloma nustatyti atitinkamai maždaug 1,35 karto už apylinkės teismų teisėjams taikytiną didesnį teisėjų valstybinės pensijos apskaičiavimo koeficientą.
Teisėjams taikomų teisėjų valstybinės pensijos apskaičiavimo koeficientų K₁,K₂,K₃,K₄,K₅ir K₆ (konkrečių koeficientų reikšmių pagrindimą žr. žemiau) dydžiai apskaičiuoti atsižvelgiant į šias Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje suformuluotas doktrinines nuostatas: „<...> įstatymų leidėjas turi nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris užtikrintų teisėjo ir teismų nepriklausomumą, inter alia teisėjo socialines (materialines) garantijas ne tik jam einant pareigas, bet ir nutrūkus jo įgaliojimams <...>“;
„pagal Konstituciją teisėjams nustatytos materialinės ir socialinės
garantijos turi būti tokios, kad atitiktų konstitucinį teisėjo statusą ir jo orumą“;
„Tik suteikiant realias, o ne nominalias, konstitucinį teisėjo statusą
ir jo orumą atitinkančias socialines (materialines) garantijas ateičiai (inter alia teisėjo pensiją) galima užtikrinti, kad teisėjai, vykdydami teisingumą, nepatirtų įstatymų leidžiamosios ar vykdomosios valdžios sprendimų įtakos, valstybės valdžios ir valdymo institucijų ar pareigūnų arba kitų asmenų kišimosi į teisėjo veiklą, taip pat apsaugoti teisėjus nuo tokių galimų įstatymų leidžiamosios, vykdomosios valdžios ar viešojo administravimo subjektų sprendimų, kuriais būtų daromas spaudimas dėl sprendimų vykdant teisingumą, ir mažinti korupcijos riziką“;
„<...>pertvarkant pensijų sistemą, įstatymų leidėjo diskrecija
reguliuoti teisėjų valstybines pensijas yra siauresnė nei kitų valstybinių pensijų atžvilgiu, nes, be kitų iš Konstitucijos kylančių reikalavimą, įstatymų leidėjas taip pat yra saistomas Konstitucijoje įtvirtinto teisėjų ir teismų nepriklausomumo principo, inter alia teisėjo socialinių (materialinių) garantijų realumo imperatyvo.“ Nustatant konkrečioje teismų sistemos grandyje dirbusių teisėjų valstybinėms pensijoms taikomus koeficientus, Įstatymo projekte atsižvelgiama į Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlyje atskiros teismų sistemos ir grandies teisėjams nustatytus pareiginės algos koeficientus ir jų tarpusavio santykį, analogišką santykį išlaikant ir tarp Įstatymo projekte numatytų konkrečioje teismų sistemos grandyje dirbusių teisėjų valstybinėms pensijoms taikomų koeficientų, pavyzdžiui, kadangi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjams nustatytas pareiginės algos koeficientas (19,2) yra maždaug 1,35 karto didesnis nei apylinkių teismų teisėjams nustatytas pareiginės algos koeficientas (14,2), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjams siūloma nustatyti atitinkamai maždaug 1,35 karto už apylinkės teismų teisėjams taikytiną didesnį teisėjų valstybinės pensijos apskaičiavimo koeficientą. Atsižvelgiant į 1994 m. balandžio 12 d. priimto Lietuvos Respublikos ūkinio teismo įstatymo 2 straipsnio nuostatas, pagal kurias ūkinio teismo ir teisėjų statusas visais teismo organizavimo ir veiklos klausimais yra toks pats kaip apylinkių teismų ir apylinkių teismų teisėjų, taip pat į šio įstatymo 1 straipsnio nuostatas, pagal kurias Lietuvos Respublikos ūkinis teismas perėmė iš iki šio įstatymo įsigaliojimo veikusio Lietuvos Respublikos valstybinio arbitražo vykdytą ūkinių ginčų, kylančių iš ūkinės komercinės veiklos, teisminį nagrinėjimą, Įstatymo projekte siūloma minėtų teismų teisėjams taikyti tokį pat kaip apylinkių teismų teisėjams nustatytą teisėjų valstybinės pensijos apskaičiavimo koeficiento dydį.
Taigi Įstatymo projekto 4 straipsnyje siūlomi koeficientai teisėjų valstybinei pensijai apskaičiuoti skirtingos grandies teisėjams išlaiko tokias pačias proporcijas kaip ir atskirų grandžių teisėjų pareiginės algos koeficientai. Tokiu pačiu principu vadovaujantis buvo nustatytas ir Konstitucinio Teismo arba nuo Lietuvos paskirtiems ar išrinktiems tarptautinio teismo teisėjams taikomas teisėjų valstybinės pensijos apskaičiavimo koeficientas. Manytina, kad didesnio Konstitucinio Teismo arba nuo Lietuvos paskirtų ar išrinktų tarptautinio teismo teisėjų valstybinėms pensijoms apskaičiuoti skirto koeficiento nustatymas leis tinkamai atsižvelgti į specifinį šių teisėjų statusą bei jų kadencijos trukmės ypatumus. Atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, pagal kurią įstatymų leidėjas gali nustatyti maksimalų teisėjų valstybinės pensijos dydį, taip pat įtvirtinti įvairius tokios pensijos maksimalaus dydžio nustatymo būdus, Įstatymo projekte siūloma nustatyti maksimalų asmeniui išmokėtinos teisėjų valstybinės pensijos dydį.
Manytina, kad toks ribojimas yra tikslingas įvertinus ribotus valstybės finansinius išteklius, taip pat atsižvelgiant į konstitucinį asmenų lygiateisiškumo principą ir galiojantį valstybinių pensijų teisinį reguliavimą, pagal kurį kitiems asmenims paskirtų valstybinių pensijų maksimalūs dydžiai taip pat ribojami. Įstatymo projekto 6 straipsnio 2 dalyje siūlomas asmenims išmokėtinos teisėjų valstybinės pensijos maksimalaus dydžio nustatymo principas leis individualizuoti asmenims mokamas teisėjų valstybines pensijas atsižvelgiant į jų turėtą darbo teisėju konkrečioje teismų sistemoje ir grandyje stažą, taip pat užtikrins, kad asmenims mokama teisėjų valstybinė pensija būtų reali, o ne nominali konstitucinė teisėjo materialinė garantija. Siekiant tinkamai atsižvelgti į Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 22 d. nutarime išplėtotą vienodo teisėjų statuso principą, Įstatymo projekto 6 straipsnio 2 dalimi Nacionalinė teismų administracija įpareigojama iki
teisėjų valstybines pensijas ir jas mokėti vadovaujantis šio įstatymo nuostatomis. Ši nuostata būtų taikoma vadovaujantis 2013 m. sausio 22 d. priimtu Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus įsakymu „Dėl teisėjų valstybinių pensijų“ Nr. 9FB-1-(4.46) apskaičiuotoms teisėjų valstybinėms pensijoms, taip pat įgyvendinant konkrečius teismų sprendimus laikinai, kol bus pakeistos teisėjų valstybinių pensijų dydį reguliuojančios įstatymo nuostatos, mokamoms teisėjų valstybinėms pensijoms.
Šiame kontekste taip pat atkreiptinas dėmesys į Konstitucinio Teismo nutarimuose suformuluotą jurisprudenciją, pagal kurią „<...> konstitucinė įgytų teisių ir teisėtų lūkesčių apsauga nereiškia, kad įstatymų nustatyta pensinio aprūpinimo sistema negali būti pertvarkoma. Pertvarkant šią sistemą kiekvienu atveju privalu paisyti Konstitucijos.“, „<...>įstatymų leidėjas, pertvarkydamas pensijų sistemą taip, kad pakeičiami pensinio aprūpinimo pagrindai, asmenys, kuriems skiriama ir mokama pensija, pensijos skyrimo ir mokėjimo sąlygos, pensinio aprūpinimo dydžiai, privalo numatyti pakankamą pereinamąjį laikotarpį“. Įvertinus šias nuostatas, Įstatymo projekto 6 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad jeigu pagal šį įstatymą perskaičiuotos teisėjų valstybinės pensijos dydis yra didesnis ar mažesnis už tam pensijos gavėjui iki šio įstatymo įsigaliojimo paskirtos valstybinės pensijos dydį, pensijos gavėjui skiriama iki šio įstatymo įsigaliojimo paskirtos teisėjų valstybinės pensijos dydžio teisėjų valstybinė pensija, kuri mokama iki 2018 m. gruodžio 31 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka ją proporcingai didinant ar mažinant iki teisėjų valstybinės pensijos dydžio, apskaičiuoto vadovaujantis šio įstatymo nuostatomis. Galiojančios Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 5 straipsnio nuostatos dėl teisėjų darbo stažo teisėjų valstybinei pensijai gauti skaičiavimo Įstatymo projekto 3 straipsniu patikslintos atsižvelgiant į Įstatymo projekto 4 straipsnyje siūlomus teisėjų valstybinės pensijos dydžio apskaičiavimo pakeitimus (atitinkamai numatant teisėjų darbo stažo skirtinguose tos pačios grandies teismuose sumavimą).
Siekiant tinkamai pasirengti šio Įstatymo projekto nuostatų įgyvendinimui, be kita ko, suteikti pakankamai laiko iki šio Įstatymo projekto įsigaliojimo paskirtų teisėjų valstybinių pensijų perskaičiavimui, Įstatymo projekto nuostatų įsigaliojimą siūloma nukelti į 2016 m. sausio 1 d. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Įstatymo projekto nuostatos užtikrins tinkamą Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 22 d. ir 2010 m. birželio 29 d. nutarimų įgyvendinimą, taip pat bus užpildyta po Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarimo įsigaliojimo atsiradusi įstatymo, kuris nustato teisėjų valstybinės pensijos apskaičiavimo taisykles, spraga. Preliminariais skaičiavimais, daugumos teisėjų valstybinių pensijų dydžiai, vadovaujantis Įstatymo projekto 6 straipsnio 2 dalies nuostatomis perskaičiuoti pagal Įstatymo projekto 4 straipsnyje pateiktą formulę, būtų artimi teisėjų šiuo metu gaunamų valstybinių pensijų dydžiams ar juos viršytų, kai kurių teisėjų šiuo metu gaunamos valstybinės pensijos dydis ją perskaičiavus sumažėtų. 6. Galima priimto įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas Įstatymo projektas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės.
Pagal Įstatymo projekto nuostatas teisėjams būtų mokama tokio dydžio valstybinė pensija, kuri atitiktų konstitucinį teisėjo statusą ir jo orumą, leistų tinkamai atsižvelgti į teisėjo darbo specifiką ir jam keliamus nepriklausomumo ir nešališkumo reikalavimus, taip pat užtikrintų, kad tai būtų reali, o ne nominali nustojusio eiti savo pareigas teisėjo materialinė garantija. Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projekto priėmimas turėtų teigiamos įtakos korupcijos mažėjimui. 7. Galima įstatymo įgyvendinimo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo projekto nuostatų įgyvendinimas įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, teisės aktai, kuriuos būtina priimti, galiojantys teisės aktai, kuriuos reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Siekiant į teisinę sistemą inkorporuoti priimtą Įstatymo projektą, priimti naujų, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios galiojančių įstatymų nereikės. 9. Įstatymo projekto atitiktis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams, Įstatymo projekto sąvokų ir jas įvardijančių terminų įvertinimas Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymo projektas atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams, Įstatymo projekte nauji terminai nenumatomi, taip pat nėra keičiami Terminų banke esantys terminai ar jų straipsniai. 10. Įstatymo projekto atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. 11.
11Įstatymui įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių aktų rengėjai ir parengimo terminai
Siekiant įgyvendinti priimtą įstatymą, iki šio įstatymo įsigaliojimo Teisingumo ministerija, bendradarbiaudama su teisėjų valstybines pensijas skiriančia ir mokančia Nacionaline teismų administracija, turės peržiūrėti ir inicijuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 21 d. nutarimu Nr. 68 patvirtintų Teisėjų valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų pakeitimus, taip pat inicijuoti Įstatymo projekto 6 straipsnio 3 dalyje numatytos tvarkos parengimą. 12. Valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšos, kurių prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais). Vidutinė pagal Įstatymo projekto 4 straipsnyje siūlomą formulę perskaičiuota teisėjų valstybinė pensija būtų apie 811 eurų (2800 Lt.), taigi artima teisėjų šiuo metu gaunamos valstybinės pensijos vidurkiui. Atsižvelgiant į tai, taip pat į Įstatymo projekte numatytą proporcingą vadovaujantis Įstatymo projekto nuostatomis perskaičiuotų ir padidėjusių teisėjų valstybinių pensijų mokėjimą, pagal Įstatymo projekto nuostatas perskaičiuotų teisėjų valstybinių pensijų mokėjimai papildomų valstybės biudžeto lėšų einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais neprireiktų. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Dėl Įstatymo projekto specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai, kurių reikia jam įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, yra „teisėjų valstybinė pensija“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teisingumo ministras Juozas Bernatonis
2015-06-11 Nr. XIIP-3208 Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
keičiamo įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti: „Asmeniui išmokama pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas apskaičiuota teisėjų valstybinės pensijos sumos dalis, neviršijanti 70 procentų tos pačios teismų sistemos ir grandies, kurioje teisę gauti teisėjų valstybinę pensiją turintis asmuo per paskutinius 5 metus turėjo ilgiausią darbo teisėju stažą, teisėjams išmokėto praėjusių metų vidutinio darbo užmokesčio. Pensijos dydžio ribojimą taiko teisėjų valstybines pensijas mokanti institucija.“ Svarstytina, ar projektu siūlomas nustatyti teisėjų valstybinės pensijos maksimalus dydis atitinka Konstitucijoje įtvirtintą teisinės valstybės principą, inter alia proporcingumo, teisingumo ir protingumo reikalavimus, ar jis nepažeidžia konstitucinio visų asmenų lygybės principo. Aiškindamas nurodytų konstitucinių principų turinį, Konstitucinis Teismas 2010 m. birželio
kurių straipsnių atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai, konstatavo: „Nustatant pensijų santykių teisinį reguliavimą privalu paisyti konstitucinio teisinės valstybės principo, inter alia proporcingumo, teisingumo, protingumo reikalavimų.
Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog proporcingumo principas, kaip vienas iš konstitucinio teisinės valstybės principo elementų, reiškia, kad įstatyme numatytos priemonės turi atitikti teisėtus ir visuomenei svarbius tikslus, jos turi būti būtinos minėtiems tikslams pasiekti ir neturi varžyti asmens teisių ir laisvių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Konstitucinio Teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimas, 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas). Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra konstatavęs, kad teisingumas yra vienas pagrindinių teisės, kaip socialinių santykių reguliavimo priemonės, tikslų. Jis yra vienas svarbiausių moralinių vertybių ir teisinės valstybės pagrindų.
Jis gali būti įgyvendintas užtikrinant tam tikrą interesų pusiausvyrą, išvengiant atsitiktinumų ir savivalės, socialinio gyvenimo nestabilumo, interesų priešpriešos (Konstitucinio Teismo 1995 m. gruodžio 22 d., 2000 m. gruodžio 6 d., 2003 m. kovo 17 d., 2003 m. lapkričio 17 d., 2003 m. gruodžio 3 d., 2008 m. gruodžio 24 d. nutarimai,
Nurodytame nutarime Konstitucinis Teismas taip pat konstatavo, kad „Konstitucijoje įtvirtintas socialinio solidarumo principas suponuoja tai, kad tam tikrų įsipareigojimų vykdymo našta tam tikra apimtimi turi būti paskirstyta ir visuomenės nariams, tačiau tas paskirstymas turi būti konstituciškai pagrįstas, jis negali būti neproporcingas, negali paneigti valstybės socialinės orientacijos ir iš Konstitucijos kylančių įpareigojimų valstybei (Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 7 d., 2007 m. rugsėjo 26 d. nutarimai, 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas).“ Aiškindamas konstitucinį visų asmenų lygybės įstatymui principą, Konstitucinis Teismas ne kartą konstatavo, kad šis principas būtų pažeistas, jeigu „jeigu tam tikra grupė asmenų, kuriems yra skiriama teisės norma, palyginti su kitais tos pačios normos adresatais, būtų kitaip traktuojama, nors tarp tų grupių nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas. Vertinant, ar pagrįstai yra nustatytas skirtingas reguliavimas, būtina atsižvelgti į konkrečias teisines aplinkybes. Pirmiausia turi būti įvertinti asmenų ir objektų, kuriems taikomas skirtingas teisinis reguliavimas, teisinės padėties skirtumai (Konstitucinio Teismo 1996 m. vasario 28 d., 1997 m. lapkričio 13 d., 2003 m. liepos 4 d., 2008 m. gruodžio 24 d., 2009 m. kovo 2 d., 2009 m. birželio 8 d. nutarimai, 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas).
Konkrečios teisės normos atitiktį Konstitucijos 29 straipsniui galima įvertinti tik atsižvelgus į visas turinčias reikšmės aplinkybes (Konstitucinio Teismo 2003 m. liepos 4 d., 2008 m. gruodžio 24 d., 2009 m. kovo 2 d., 2009 m. birželio 8 d., 2010 m. birželio 29 d. nutarimai, 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas).“ Abejotina, ar vertinamos projekto nuostatos atitinka nurodytus konstitucinius principus dėl žemiau išdėstytų motyvų. Pagal galiojančius įstatymus sulaukę senatvės pensijos amžiaus ir nustoję dirbti teisėjais asmenys turi teisę gauti valstybinio socialinio draudimo senatvės pensiją ir valstybinę teisėjo pensiją. Pastebėtina, kad nurodytos pensijos dubliuojasi, būtų skaičiuojamos už tą patį laikotarpį, o tiek pagal galiojančius įstatymus, tiek ir pagal teikiamą projektą, vienu iš kriterijų, lemiančių abiejų pensijų dydžius yra socialinio draudimo ir darbo teisėju stažas. Toks teisinis reguliavimas nedera su dvigubo išmokų mokėjimo vengimo principu, kuris yra įtvirtintas kaip vienas iš esminių socialinės apsaugos principų ne tik Lietuvos bet ir Europos Sąjungos teisėje. Pagal projektu siūlomą teisėjų valstybinės pensijos apskaičiavimo formulę, galima padaryti išvadą, kad jau po kelerių metų ne vieno teisėjo, turinčio daugiau kaip 25 metų teisėjo darbo stažą, valstybinė teisėjo pensija sudarys 70 procentų jo gauto darbo užmokesčio.
Atkreiptinas dėmesys, kad vidutinės senatvės pensijos, turint būtinąjį darbo stažą, ir vidutinio neto darbo užmokesčio šalies ūkyje santykis yra apie 47 proc., o vidutinis teisėjo atlyginimas (visų grandžių teismų, išskyrus Konstitucinį Teismą) daugiau kaip 2,5 karto didesnis už vidutinį neto darbo užmokestį šalies ūkyje.[1] Pritarus projekto nuostatoms, teisėjui išmokama valstybinės teisėjo pensijos ir valstybinio socialinio draudimo pensijos suma gali viršyti dirbančio teisėjo atlyginimą. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į kitų asmenų socialines garantijas už atliktą tarnybą ar nuopelnus Lietuvos valstybei:
1) pagal Respublikos Prezidento valstybinės rentos įstatymą, Respublikos Prezidento valstybinė renta skiriama 50 procentų Respublikos Prezidento darbo užmokesčio dydžio per mėnesį;
2) pagal Valstybinių pensijų įstatymą, pirmojo laipsnio valstybinė pensija yra keturių valstybinių pensijų bazių dydžio, antrojo laipsnio valstybinė pensija yra dviejų valstybinių pensijų bazių dydžio, nukentėjusių asmenų valstybinės pensijos – 0,75 – 8 valstybinių pensijų bazių dydžio;
3) pagal Mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, už kiekvienus visus daktaro stažo metus kiekvieną mėnesį mokama 10 procentų to mėnesio valstybinių pensijų bazės.
Už kiekvienus visus habilituoto daktaro stažo metus kiekvieną mėnesį papildomai mokama 5 procentai to mėnesio valstybinių pensijų bazės;
4) pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą, pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą skiriama pagal pareigūno ar kario nurodytų paeiliui ištarnautų 5 tarnybos metų palankiausių nuosekliai einančių dvylikos mėnesių jam nustatyto darbo užmokesčio vidurkį, už kiekvienus tarnybos metus, įskaitytus į tarnybos laiką pensijai skirti, skiriama po 1 procentą šio straipsnio 1 dalyje nurodyto darbo užmokesčio. Be to, kiekvienos aukščiau 2-4 punktuose nurodytų valstybinių pensijų dydis, bei šios pensijos dydžio ir tam pačiam asmeniui paskirtų valstybinių pensijų ir valstybinių socialinio draudimo pensijų bendra suma vienam asmeniui, pagal Valstybinių pensijų įstatymą, negali viršyti užpraeito ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama valstybinė pensija, Lietuvos statistikos departamento paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,5 dydžio. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad teisėjai, kaip ir kiti asmenys, turi teisę dalyvauti pensijų kaupime. Jų, kaip ir kitų pensijų fondų dalyvių, dalis pensijų įmokų mokamos iš valstybės biudžeto lėšų.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pritarus projektui, gali susiklostyti situacija, kai valstybinė teisėjo pensija kartu su valstybine socialinio draudimo senatvės pensija gerokai viršys kitų valstybei nusipelniusių asmenų pensijas, taip pat bus didesnė už dirbančių teisėjų darbo užmokestį. Todėl manytina, kad nors projektu teikiamos įstatymo nuostatos ir atitinka teisėtus ir svarbius visuomenei tikslus (nustatyti išskirtinį konstitucinį teisėjo statusą turinčių asmenų socialines (materialines) garantijas, nutrūkus teisėjo įgaliojimams), juo siūlomos teisinio reguliavimo priemonės nėra būtinos ir proporcingos siekiamiems tikslams, neužtikrina teisėjų ir kitų asmenų, taip pat ir kitų valstybei nusipelniusių asmenų (gaunančių valstybines pensijas už atliktą tarnybą ar nuopelnus Lietuvos valstybei), interesų pusiausvyros, taigi galimai neatitinka Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo, inter alia proporcingumo, teisingumo ir protingumo reikalavimų. Be to, pritarus projektui, buvę teisėjai gautų žymiai didesnes pensijas nei kiti asmenys, kuriems valstybinės pensijos mokamos už atliktą tarnybą ar nuopelnus Lietuvos valstybei dėl aukščiau nurodyto valstybinių pensijų ir valstybinių socialinio draudimo pensijų bendros sumos vienam asmeniui ribojimo. Abejotina, ar teisėjų ir kitų asmenų, tarnavusių Lietuvai ar turinčių nuopelnų Lietuvos valstybei, teisinė padėtis tiek labai skiriasi, kad būtų toks žymus jiems mokamo pensijų dydžio skirtumas. Taigi svarstytina, ar projekto nuostatos nepažeidžia konstitucinio visų asmenų lygybės principo. Šiame kontekste pastebėtina, kad įvedant teisėjų valstybines pensijas, pagal Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo projekto (reg. Nr.
Nr. IXP-1422) aiškinamąjį raštą, buvo numatoma, kad šis įstatymas „bent iš dalies padės prilyginti teisėjų pensijinį aprūpinimą kitų teisėsaugos institucijų pareigūnų pensijiniam aprūpinimui“. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad Konstitucinis Teismas 2010 m. birželio 29 d. nutarime konstatavo, kad „<...> nėra jokio teisinio pagrindo teigti, kad Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas tuo aspektu, kuriuo jame yra inter alia nustatytas maksimalus teisėjų valstybinės pensijos dydis, t.y. 45 procentai teisėjo gauto darbo užmokesčio vidurkio, neatitinka iš Konstitucijos kylančių reikalavimų.“
nuostatos dėl teisėjų valstybinės pensijos maksimalaus dydžio skaičiavimo tuo aspektu, kad visų teisėjų, įskaitant Konstitucinio Teismo teisėjus, valstybinės pensijos maksimalus dydis būtų skaičiuojamas nuo tos pačios teismų sistemos ir grandies, kurioje teisę gauti teisėjų valstybinę pensiją turintis asmuo per paskutinius 5 metus turėjo ilgiausią darbo teisėju stažą, teisėjams išmokėto praėjusių metų vidutinio darbo užmokesčio, atitinka iš Konstitucijos, inter alia jos 109 straipsnio 2 dalies, kylantį reikalavimą diferencijuoti teisėjų socialines (materialines) garantijas pagal tai, kokios teismų sistemos teisėjams jos yra nustatomos, ar nepaneigia iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančio teisingumo imperatyvo, ar nepažeidžia konstitucinio visų asmenų lygybės principo. Pastebėtina, kad įstatymo projekte siūlomas teisinis reguliavimas leistų įvertinti ne visą darbo teisėju gauto darbo užmokesčio dydį ir santykį priklausomai nuo to, kurios pakopos teismo teisėju asmuo dirbo, o tik pastarųjų penkerių metų.
Dėl siūlomo teisinio reguliavimo gali susiklostyti situacija, kad buvęs Konstitucinio Teismo teisėjas, kuris paskutinius 5 metus iki valstybinės pensijos paskyrimo dirbo apylinkės teismo teisėju, gautų tokio pat dydžio valstybinę pensiją kaip ir didelį teisėjo darbo stažą turintis apylinkės teismo teisėjas (70 procentų apylinkės teismo teisėjams išmokėto praėjusių metų vidutinio darbo užmokesčio). Tuo tarpu buvęs Konstitucinio Teismo teisėjas, kuris prieš paskiriant jį Konstitucinio Teismo teisėju dirbo apylinkės teismo teisėju, bet kuriam valstybinė pensija paskirta, pasibaigus Konstitucinio Teismo teisėjo kadencijai, galėtų gauti maksimalią valstybinę teisėjo pensiją (70 procentų Konstitucinio Teismo teisėjams išmokėto praėjusių metų vidutinio darbo užmokesčio). Taigi buvusio Konstitucinio Teismo teisėjo pensijos dydis priklausytų nuo to, kuriuo profesinės karjeros etapu jis buvo paskirtas Konstitucinio Teismo teisėju. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad Konstitucinis Teismas 2010 m. birželio 29 d. nutarime be kita ko konstatavo: „Nagrinėjamos konstitucinės justicijos bylos kontekste pažymėtina, kad įstatymų leidėjas, reguliuodamas teisėjų socialinių (materialinių) garantijų pasibaigus jų įgaliojimų trukmei santykius, turi atsižvelgti ir į tai, kad Konstitucinio Teismo teisėjai pagal savo konstitucinį statusą, inter alia įgaliojimų trukmę, skiriasi nuo kitų teismų teisėjų.
Priešingu atveju būtų nukrypta nuo konstitucinės tokių socialinių (materialinių) garantijų sampratos, pagal kurią teisėjų socialinės (materialinės) garantijos jas nustatant turi būti diferencijuojamos atsižvelgiant inter alia į teismų sistemos specifiškumą, teismų sistemų teisėjų statuso ypatumus.“ Kartu atkreiptinas dėmesys, kad Teismų įstatyme yra nustatyti pagrindai, kai aukštesnės pakopos teismo teisėjas gali būti paskirtas į žemesnės pakopos teismą, pavyzdžiui, pagal šio įstatymo 61 straipsnį, buvęs bet kurio aukštesnės pakopos teismo teisėjas, atleistas iš pareigų savo noru, išrinktas į kitas pareigas arba jo sutikimu perkeltas į kitą darbą, gali būti paskirtas tos pačios ar bet kurio žemesnės pakopos teismo teisėju, pagal 63 straipsnį - kai pagal įstatymą teismai likviduojami arba reorganizuojami ir po teismų reorganizavimo sumažinamas reorganizavime dalyvavusio teismo teisėjų skaičius, šių teismų teisėjai perkeliami į kitus tos pačios pakopos teismus arba jų sutikimu paskiriami į žemesnės pakopos teismus. Taigi pritarus projektui gali susiklostyti situacija, kai du asmenys, turintys tą patį darbo stažą tos pačios pakopos teismuose (pavyzdžiui, po 10 metų stažo apygardos teisme ir po 15 metų apylinkės teisme), priklausomai nuo to, kuriame savo profesinės karjeros etape jie dirbo aukštesnės pakopos teisme, gautų skirtingo dydžio pensiją. Manytume, kad nurodytu atveju teisėjų teisinės padėties skirtumai nebūtų tokie, kad galėtų pateisinti skirtingą jų maksimalaus pensijos dydžio skaičiavimo tvarką.
straipsnio 3 dalyje įtvirtintos teisėtų lūkesčių apsaugos taisyklės kelia abejonių, nes pagal šiuo metu galiojančias normas skiriamų ir mokamų teisėjų valstybinių pensijų dydžiai vertintini kaip galimai neatitinkantys Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo, inter alia proporcingumo, teisingumo ir protingumo ir pažeidžiantys konstitucinį visų asmenų lygybės principą. Todėl preziumuotina, kad lūkesčiai į tokio dydžio teisėjo pensiją, kokia paskaičiuota pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, negali būti ginami. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 2396159, el. p. [email protected] D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] [1] Informacijos šaltiniai: Nacionalinės teismų administracijos informacija apie teisėjų vidutinį atlyginimą 2014 m. interneto tinklapyje: http://www.teismai.lt/lt/visuomenei-ir-ziniasklaidai/ ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos socialinė statistika interneto tinklapyje: http://www.soc.min.lt/lt/socialine-statistika.html.
TEISĖTVARKOS komitetas
posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, Komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, Komiteto nariai: Juozas Bernatonis, Stasys Brundza, Vytautas Gapšys, Valdas Skarbalius. Komiteto biuro vedėja Dalia Latvelienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė. Komiteto biuro padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Modesta Banytė. Kviestieji asmenys:
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovai: viceministras Julius Pagojus, viceministras Paulius Griciūnas, Teisės sistemos vystymo skyriaus patarėja Jolita Meškelytė, Seimo kanceliarijos Teisės departamento atstovės: Civilinės teisės skyriaus vedėja Daina Petrauskaitė, Darbo ir socialinės teisės skyriaus vedėja Jadvyga Andriuškevičiūtė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
2 Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.
Projekto 4 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti: „Asmeniui išmokama pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas apskaičiuota teisėjų valstybinės pensijos sumos dalis, neviršijanti 70 procentų tos pačios teismų sistemos ir grandies, kurioje teisę gauti teisėjų valstybinę pensiją turintis asmuo per paskutinius 5 metus turėjo ilgiausią darbo teisėju stažą, teisėjams išmokėto praėjusių metų vidutinio darbo užmokesčio. Pensijos dydžio ribojimą taiko teisėjų valstybines pensijas mokanti institucija.“ Svarstytina, ar projektu siūlomas nustatyti teisėjų valstybinės pensijos maksimalus dydis atitinka Konstitucijoje įtvirtintą teisinės valstybės principą, inter alia proporcingumo, teisingumo ir protingumo reikalavimus, ar jis nepažeidžia konstitucinio visų asmenų lygybės principo. Aiškindamas nurodytų konstitucinių principų turinį, Konstitucinis Teismas 2010 m. birželio 29 d. nutarime, kuriame nagrinėjo Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo kai kurių straipsnių atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai, konstatavo:
„Nustatant pensijų santykių teisinį reguliavimą privalu
paisyti konstitucinio teisinės valstybės principo, inter alia proporcingumo, teisingumo, protingumo reikalavimų. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog proporcingumo principas, kaip vienas iš konstitucinio teisinės valstybės principo elementų, reiškia, kad įstatyme numatytos priemonės turi atitikti teisėtus ir visuomenei svarbius tikslus, jos turi būti būtinos minėtiems tikslams pasiekti ir neturi varžyti asmens teisių ir laisvių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Konstitucinio Teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimas, 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas).
Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra konstatavęs, kad teisingumas yra vienas pagrindinių teisės, kaip socialinių santykių reguliavimo priemonės, tikslų. Jis yra vienas svarbiausių moralinių vertybių ir teisinės valstybės pagrindų.
Jis gali būti įgyvendintas užtikrinant tam tikrą interesų pusiausvyrą, išvengiant atsitiktinumų ir savivalės, socialinio gyvenimo nestabilumo, interesų priešpriešos (Konstitucinio Teismo 1995 m. gruodžio 22 d., 2000 m. gruodžio 6 d., 2003 m. kovo 17 d., 2003 m. lapkričio 17 d., 2003 m. gruodžio
Nurodytame nutarime Konstitucinis Teismas taip pat konstatavo, kad „Konstitucijoje įtvirtintas socialinio solidarumo principas suponuoja tai, kad tam tikrų įsipareigojimų vykdymo našta tam tikra apimtimi turi būti paskirstyta ir visuomenės nariams, tačiau tas paskirstymas turi būti konstituciškai pagrįstas, jis negali būti neproporcingas, negali paneigti valstybės socialinės orientacijos ir iš Konstitucijos kylančių įpareigojimų valstybei (Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 7 d., 2007 m. rugsėjo 26 d. nutarimai, 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas).“ Aiškindamas konstitucinį visų asmenų lygybės įstatymui principą, Konstitucinis Teismas ne kartą konstatavo, kad šis principas būtų pažeistas, jeigu „jeigu tam tikra grupė asmenų, kuriems yra skiriama teisės norma, palyginti su kitais tos pačios normos adresatais, būtų kitaip traktuojama, nors tarp tų grupių nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas. Vertinant, ar pagrįstai yra nustatytas skirtingas reguliavimas, būtina atsižvelgti į konkrečias teisines aplinkybes. Pirmiausia turi būti įvertinti asmenų ir objektų, kuriems taikomas skirtingas teisinis reguliavimas, teisinės padėties skirtumai (Konstitucinio Teismo 1996 m. vasario 28 d., 1997 m. lapkričio 13 d., 2003 m. liepos 4 d., 2008 m. gruodžio 24 d., 2009 m. kovo 2 d., 2009 m. birželio 8 d. nutarimai, 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas).
Konkrečios teisės normos atitiktį Konstitucijos 29 straipsniui galima įvertinti tik atsižvelgus į visas turinčias reikšmės aplinkybes (Konstitucinio Teismo 2003 m. liepos 4 d., 2008 m. gruodžio 24 d., 2009 m. kovo 2 d., 2009 m. birželio 8 d., 2010 m. birželio 29 d. nutarimai, 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas).“ Abejotina, ar vertinamos projekto nuostatos atitinka nurodytus konstitucinius principus dėl žemiau išdėstytų motyvų. Pagal galiojančius įstatymus sulaukę senatvės pensijos amžiaus ir nustoję dirbti teisėjais asmenys turi teisę gauti valstybinio socialinio draudimo senatvės pensiją ir valstybinę teisėjo pensiją. Pastebėtina, kad nurodytos pensijos dubliuojasi, būtų skaičiuojamos už tą patį laikotarpį, o tiek pagal galiojančius įstatymus, tiek ir pagal teikiamą projektą, vienu iš kriterijų, lemiančių abiejų pensijų dydžius yra socialinio draudimo ir darbo teisėju stažas. Toks teisinis reguliavimas nedera su dvigubo išmokų mokėjimo vengimo principu, kuris yra įtvirtintas kaip vienas iš esminių socialinės apsaugos principų ne tik Lietuvos bet ir Europos Sąjungos teisėje. Pagal projektu siūlomą teisėjų valstybinės pensijos apskaičiavimo formulę, galima padaryti išvadą, kad jau po kelerių metų ne vieno teisėjo, turinčio daugiau kaip 25 metų teisėjo darbo stažą, valstybinė teisėjo pensija sudarys 70 procentų jo gauto darbo užmokesčio.
Atkreiptinas dėmesys, kad vidutinės senatvės pensijos, turint būtinąjį darbo stažą, ir vidutinio neto darbo užmokesčio šalies ūkyje santykis yra apie 47 proc., o vidutinis teisėjo atlyginimas (visų grandžių teismų, išskyrus Konstitucinį Teismą) daugiau kaip 2,5 karto didesnis už vidutinį neto darbo užmokestį šalies ūkyje.[1] Pritarus projekto nuostatoms, teisėjui išmokama valstybinės teisėjo pensijos ir valstybinio socialinio draudimo pensijos suma gali viršyti dirbančio teisėjo atlyginimą. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į kitų asmenų socialines garantijas už atliktą tarnybą ar nuopelnus Lietuvos valstybei:
1) pagal Respublikos Prezidento valstybinės rentos įstatymą, Respublikos Prezidento valstybinė renta skiriama 50 procentų Respublikos Prezidento darbo užmokesčio dydžio per mėnesį;
2) pagal Valstybinių pensijų įstatymą, pirmojo laipsnio valstybinė pensija yra keturių valstybinių pensijų bazių dydžio, antrojo laipsnio valstybinė pensija yra dviejų valstybinių pensijų bazių dydžio, nukentėjusių asmenų valstybinės pensijos – 0,75 – 8 valstybinių pensijų bazių dydžio;
3) pagal Mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, už kiekvienus visus daktaro stažo metus kiekvieną mėnesį mokama 10 procentų to mėnesio valstybinių pensijų bazės.
Už kiekvienus visus habilituoto daktaro stažo metus kiekvieną mėnesį papildomai mokama 5 procentai to mėnesio valstybinių pensijų bazės;
4) pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą, pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą skiriama pagal pareigūno ar kario nurodytų paeiliui ištarnautų 5 tarnybos metų palankiausių nuosekliai einančių dvylikos mėnesių jam nustatyto darbo užmokesčio vidurkį, už kiekvienus tarnybos metus, įskaitytus į tarnybos laiką pensijai skirti, skiriama po 1 procentą šio straipsnio 1 dalyje nurodyto darbo užmokesčio. Be to, kiekvienos aukščiau 2-4 punktuose nurodytų valstybinių pensijų dydis, bei šios pensijos dydžio ir tam pačiam asmeniui paskirtų valstybinių pensijų ir valstybinių socialinio draudimo pensijų bendra suma vienam asmeniui, pagal Valstybinių pensijų įstatymą, negali viršyti užpraeito ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama valstybinė pensija, Lietuvos statistikos departamento paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,5 dydžio. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad teisėjai, kaip ir kiti asmenys, turi teisę dalyvauti pensijų kaupime. Jų, kaip ir kitų pensijų fondų dalyvių, dalis pensijų įmokų mokamos iš valstybės biudžeto lėšų.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pritarus projektui, gali susiklostyti situacija, kai valstybinė teisėjo pensija kartu su valstybine socialinio draudimo senatvės pensija gerokai viršys kitų valstybei nusipelniusių asmenų pensijas, taip pat bus didesnė už dirbančių teisėjų darbo užmokestį. Todėl manytina, kad nors projektu teikiamos įstatymo nuostatos ir atitinka teisėtus ir svarbius visuomenei tikslus (nustatyti išskirtinį konstitucinį teisėjo statusą turinčių asmenų socialines (materialines) garantijas, nutrūkus teisėjo įgaliojimams), juo siūlomos teisinio reguliavimo priemonės nėra būtinos ir proporcingos siekiamiems tikslams, neužtikrina teisėjų ir kitų asmenų, taip pat ir kitų valstybei nusipelniusių asmenų (gaunančių valstybines pensijas už atliktą tarnybą ar nuopelnus Lietuvos valstybei), interesų pusiausvyros, taigi galimai neatitinka Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo, inter alia proporcingumo, teisingumo ir protingumo reikalavimų. Be to, pritarus projektui, buvę teisėjai gautų žymiai didesnes pensijas nei kiti asmenys, kuriems valstybinės pensijos mokamos už atliktą tarnybą ar nuopelnus Lietuvos valstybei dėl aukščiau nurodyto valstybinių pensijų ir valstybinių socialinio draudimo pensijų bendros sumos vienam asmeniui ribojimo. Abejotina, ar teisėjų ir kitų asmenų, tarnavusių Lietuvai ar turinčių nuopelnų Lietuvos valstybei, teisinė padėtis tiek labai skiriasi, kad būtų toks žymus jiems mokamo pensijų dydžio skirtumas. Taigi svarstytina, ar projekto nuostatos nepažeidžia konstitucinio visų asmenų lygybės principo. Šiame kontekste pastebėtina, kad įvedant teisėjų valstybines pensijas, pagal Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo projekto (reg. Nr.
Nr. IXP-1422) aiškinamąjį raštą, buvo numatoma, kad šis įstatymas „bent iš dalies padės prilyginti teisėjų pensijinį aprūpinimą kitų teisėsaugos institucijų pareigūnų pensijiniam aprūpinimui“. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad Konstitucinis Teismas 2010 m. birželio 29 d. nutarime konstatavo, kad „<...> nėra jokio teisinio pagrindo teigti, kad Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas tuo aspektu, kuriuo jame yra inter alia nustatytas maksimalus teisėjų valstybinės pensijos dydis, t.y. 45 procentai teisėjo gauto darbo užmokesčio vidurkio, neatitinka iš Konstitucijos kylančių reikalavimų.“
projekto nuostatos dėl teisėjų valstybinės pensijos maksimalaus dydžio skaičiavimo tuo aspektu, kad visų teisėjų, įskaitant Konstitucinio Teismo teisėjus, valstybinės pensijos maksimalus dydis būtų skaičiuojamas nuo tos pačios teismų sistemos ir grandies, kurioje teisę gauti teisėjų valstybinę pensiją turintis asmuo per paskutinius 5 metus turėjo ilgiausią darbo teisėju stažą, teisėjams išmokėto praėjusių metų vidutinio darbo užmokesčio, atitinka iš Konstitucijos, inter alia jos 109 straipsnio 2 dalies, kylantį reikalavimą diferencijuoti teisėjų socialines (materialines) garantijas pagal tai, kokios teismų sistemos teisėjams jos yra nustatomos, ar nepaneigia iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančio teisingumo imperatyvo, ar nepažeidžia konstitucinio visų asmenų lygybės principo. Pastebėtina, kad įstatymo projekte siūlomas teisinis reguliavimas leistų įvertinti ne visą darbo teisėju gauto darbo užmokesčio dydį ir santykį priklausomai nuo to, kurios pakopos teismo teisėju asmuo dirbo, o tik pastarųjų penkerių metų.
Dėl siūlomo teisinio reguliavimo gali susiklostyti situacija, kad buvęs Konstitucinio Teismo teisėjas, kuris paskutinius 5 metus iki valstybinės pensijos paskyrimo dirbo apylinkės teismo teisėju, gautų tokio pat dydžio valstybinę pensiją kaip ir didelį teisėjo darbo stažą turintis apylinkės teismo teisėjas (70 procentų apylinkės teismo teisėjams išmokėto praėjusių metų vidutinio darbo užmokesčio). Tuo tarpu buvęs Konstitucinio Teismo teisėjas, kuris prieš paskiriant jį Konstitucinio Teismo teisėju dirbo apylinkės teismo teisėju, bet kuriam valstybinė pensija paskirta, pasibaigus Konstitucinio Teismo teisėjo kadencijai, galėtų gauti maksimalią valstybinę teisėjo pensiją (70 procentų Konstitucinio Teismo teisėjams išmokėto praėjusių metų vidutinio darbo užmokesčio). Taigi buvusio Konstitucinio Teismo teisėjo pensijos dydis priklausytų nuo to, kuriuo profesinės karjeros etapu jis buvo paskirtas Konstitucinio Teismo teisėju. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad Konstitucinis Teismas 2010 m. birželio 29 d. nutarime be kita ko konstatavo: „Nagrinėjamos konstitucinės justicijos bylos kontekste pažymėtina, kad įstatymų leidėjas, reguliuodamas teisėjų socialinių (materialinių) garantijų pasibaigus jų įgaliojimų trukmei santykius, turi atsižvelgti ir į tai, kad Konstitucinio Teismo teisėjai pagal savo konstitucinį statusą, inter alia įgaliojimų trukmę, skiriasi nuo kitų teismų teisėjų.
Priešingu atveju būtų nukrypta nuo konstitucinės tokių socialinių (materialinių) garantijų sampratos, pagal kurią teisėjų socialinės (materialinės) garantijos jas nustatant turi būti diferencijuojamos atsižvelgiant inter alia į teismų sistemos specifiškumą, teismų sistemų teisėjų statuso ypatumus.“ Kartu atkreiptinas dėmesys, kad Teismų įstatyme yra nustatyti pagrindai, kai aukštesnės pakopos teismo teisėjas gali būti paskirtas į žemesnės pakopos teismą, pavyzdžiui, pagal šio įstatymo 61 straipsnį, buvęs bet kurio aukštesnės pakopos teismo teisėjas, atleistas iš pareigų savo noru, išrinktas į kitas pareigas arba jo sutikimu perkeltas į kitą darbą, gali būti paskirtas tos pačios ar bet kurio žemesnės pakopos teismo teisėju, pagal 63 straipsnį - kai pagal įstatymą teismai likviduojami arba reorganizuojami ir po teismų reorganizavimo sumažinamas reorganizavime dalyvavusio teismo teisėjų skaičius, šių teismų teisėjai perkeliami į kitus tos pačios pakopos teismus arba jų sutikimu paskiriami į žemesnės pakopos teismus. Taigi pritarus projektui gali susiklostyti situacija, kai du asmenys, turintys tą patį darbo stažą tos pačios pakopos teismuose (pavyzdžiui, po 10 metų stažo apygardos teisme ir po 15 metų apylinkės teisme), priklausomai nuo to, kuriame savo profesinės karjeros etape jie dirbo aukštesnės pakopos teisme, gautų skirtingo dydžio pensiją. Manytume, kad nurodytu atveju teisėjų teisinės padėties skirtumai nebūtų tokie, kad galėtų pateisinti skirtingą jų maksimalaus pensijos dydžio skaičiavimo tvarką.
straipsnio 3 dalyje įtvirtintos teisėtų lūkesčių apsaugos taisyklės kelia abejonių, nes pagal šiuo metu galiojančias normas skiriamų ir mokamų teisėjų valstybinių pensijų dydžiai vertintini kaip galimai neatitinkantys Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo, inter alia proporcingumo, teisingumo ir protingumo ir pažeidžiantys konstitucinį visų asmenų lygybės principą. Todėl preziumuotina, kad lūkesčiai į tokio dydžio teisėjo pensiją, kokia paskaičiuota pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, negali būti ginami. Nepritarti Siūlomas teisinis reguliavimas, kuriuo nustatomas didesnis teisėjų valstybinių pensijų dydis pats savaime nereiškia prieštaravimo Konstitucijai, tačiau įstatymų leidėjas turėdamas diskrecijos teisę nustatyti šios valstybinės pensijos skyrimo ir mokėjimo pagrindus, sąlygas ir dydžius turi paisyti Konstitucijoje įtvirtinto socialinės darnos principo. 3. Komiteto sprendimas: Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 67 straipsnio 3 punktu ir atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadas ir Teisės ir teisėtvarkos komiteto argumentus, Teisės ir teisėtvarkos komitetas preliminariai įvertino, kad Įstatymo projekto 4 straipsnyje dėstomos keičiamo Teisėjų valstybinių pensijų 6 straipsnio 2 dalies nuostatos neprieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui ir Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintam visuotiniam asmenų lygiateisiškumo principui. 4. Balsavimo rezultatai: 1 – už, 1 – prieš, 3 – susilaikė (Balsavimui teikta formuluotė: „kas už tai, kad Įstatymo projekto nuostatos prieštarauja Konstitucijai“). 5. Komiteto paskirti pranešėjai:
Julius Sabatauskas, Stasys Šedbaras. 6. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas