Projekto XIIP-320(2) lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ BYLŲ TEISENOS ĮSTATYMO NR. VIII-1029 16 STRAIPSNIO PAKEITIMO Į S T A T Y M A S 2016 m. d. Vilnius 1 straipsnis. 16 straipsnio pakeitimas Pakeisti 16 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės (kaip kolegialios institucijos), Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus bei vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimų (rekomendacijų) .“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
2016-05-25 Nr. XIIP-320(2) Vilnius Įvertinęs projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, Teisės departamentas pažymi, kad laikosi savo nuomonės, išsakytos 2013 m. kovo 3 d. išvados projektui Nr. XIIP-320 1 punkte. Taip pat atkreipiame dėmesį, kad Seime svarstomas Administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2877(2), kuriuo minėtas įstatymas yra išdėstomas nauja redakcija, kurio priėmimas numatytas 2016 m. birželio 2 d. Seimo plenariniame posėdyje ir kurio įsigaliojimas numatomas 2016 m. liepos 1 d. Pritarus šiam projektui (Nr. XIIP-320(2)) reikėtų atitinkamai pakeisti ir naujos redakcijos Administracinių bylų teisenos įstatymo 18 straipsnio 2 dalį. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis A. Jatkevičius, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] E. Sadauskienė, tel. (8 5) 239 6167, el. p. erika.sadauskiene @lrs.lt
TEISĖTVARKOS komitetas
dalyvavo: Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Vilija Aleknaitė Abramikienė, Juozas Bernatonis, Stasys Brundza, Vitalijus Gailius, Vytautas Gapšys, Valdas Skarbalius, k omiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Loreta Zdanavičienė, Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, padėjėja Modesta Banytė. Kviestieji asmenys: Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos atstovė, vyr. patarėja Eivilė Žemaitytė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2013-03-13 Įvertinus įstatymo projektą pagal jo santykį su Lietuvos Respublikos Konstitucija, galiojančiais įstatymais ir juridinės technikos taisyklėmis, teikiame šias pastabas:
projektu Administracinių bylų teisenos įstatyme siūloma nustatyti, kad administraciniams teismams nepriskiriama tirti Vaikų teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimų (rekomendacijų). Toks siūlymas kelia abejonių dėl kelių priežasčių. Pirma, pažymėtina, jog administraciniai teismai nagrinėja bylas dėl administracinių aktų, t. y. teisės aktų, kuriuos priima administravimo subjektai, vykdydami administravimo funkcijas, teisėtumo.
Projekto autoriai aiškinamajame rašte teigia, kad šiuo metu „įstatyme įtvirtinta nuostata neleidžianti administraciniams teismams nagrinėti panašaus pobūdžio institucijos – Seimo kontrolierių priimtų sprendimų (rekomendacijų), kurie yra to paties – rekomendacinio pobūdžio, kaip ir vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimai.“ Atkreiptinas dėmesys, jog Vaikų teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimų atžvilgiu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. kovo 3 d. nutartyje (administracinė byla Nr. A502 -293/2008) yra konstatavęs, jog „Vaikų teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos priimti sprendimai vienareikšmiškai negali būti vertinami kaip teisinių pasekmių nesukeliantys rekomendacinio pobūdžio aktai “ (pabraukta mūsų). Antra, pagal Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalį kiekvienas asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Jeigu Vaikų teisių apsaugos kontrolieriaus veiksmais būtų pažeistos konkretaus asmens konstitucinės teisės, ir dėl to tokiam asmeniui būtų padaryta žala, asmuo, manytume, turėtų turėti teisę kreiptis dėl žalos atlyginimo į teismą. Tačiau priėmus siūlomą įstatymo pataisą, teismas negalėtų tirti Vaikų teisių apsaugos kontrolieriaus siūlymų (rekomendacijų). Projektu siūloma nuostata suvaržytų asmens konstitucines teises kreiptis į teismą dėl jo pažeistų konstitucinių teisių ir laisvių gynimo įgyvendinimą.
Trečia, matytina, kad keičiamame įstatyme įtvirtinus, kad administraciniams teismams nepriskirtina tirti Vaikų teisių apsaugos kontrolieriaus priimtų sprendimų (rekomendacijų), lieka neaišku, kokiu pagrindu kitų panašaus pobūdžio institucijų (pvz.: Lygių galimybių kontrolieriaus) sprendimai, kurie taip pat gali būti traktuojami kaip rekomendacinio pobūdžio, galėtų būti tiriami administracinių teismų. Nepritarti Ombudsmeno instituto skiriamasis bruožas – rekomendacinis sprendimų pobūdis. Atkreiptinas dėmesys, kad Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstatymo 24 straipsnyje nustatyti kontrolieriaus sprendimai formuluojami kaip pasiūlymai, įspėjimai ar dėmesio atkreipimai, išskyrus tuos atvejus, kai, remiantis įstatymo nustatytais pagrindais, skundą atsisakoma nagrinėti arba skundo tyrimas yra nutraukiamas. Tokie sprendimai nesukelia jokių tiesioginių teisinių pasekmių, todėl Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus tyrimo galutiniai aktai nelaikytini nei individualiais, nei norminiais teisės aktais ir neturi būti skundžiami administraciniam teismui. Ombudsmenų (kontrolierių) institutas įsteigtas garantuojant žmogaus teisių ir laisvių apsaugą, suteikiant šiems pareigūnams nepriklausomumo garantijas. Yra ydinga sudaryti prielaidas, dėl kurių gali būti paneigiami šio pareigūno savarankiškumo ir nepriklausomumo principai. Remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 73 straipsniu, piliečių skundus dėl valstybės ir savivaldybių pareigūnų (išskyrus teisėjus) piktnaudžiavimo ar biurokratizmo tiria Seimo kontrolieriai, prireikus Seimas steigia ir kitas kontrolės institucijas. Jų sistemą ir įgaliojimus nustato įstatymas. Taip Konstitucijoje įteisinamas neteisminės kontrolės institutas – Seimo skiriami kontrolieriai arba ombudsmenai.
Ombudsmenų veikla, remiantis ombudsmenų instituto prigimtimi ir tikslais, grindžiama ombudsmeno autoritetu ir pasižymi rekomendaciniu pobūdžiu. Lietuvoje veikia trijų sričių žmogaus teises ginantys ombudsmenai : Seimo kontrolieriai, Vaiko teisių apsaugos kontrolierius ir Lygių galimybių kontrolierius. Tačiau išskirtinai rekomendacinis sprendimų pobūdis yra priskiriamas Seimo kontrolieriams ir Vaiko teisių apsaugos kontrolieriui. Lygių galimybių kontrolierius sprendimai, (remiantis Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 24 straipsniu)
ir skirti administracines nuobaudas , uždrausti reklamos skleidimą iki galutinio sprendimo, įpareigoti reklamos veiklos subjektus nutraukti neleidžiamą reklamą daugeliu atvejų yra privalomo pobūdžio, todėl iš esmės skiriasi nuo Seimo kontrolierių ir Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimų. Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus, kaip ir Seimo kontrolierių sprendimų vykdymas yra rekomenduojamas nėra užtikrinamas prievartos priemonėmis. Tačiau remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymu, Administracinių teismų kompetencijai Seimo kontrolierių sprendimai (rekomendacijos) nepriskiriami, o Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimai gali būti administracinio teismo sprendimu naikinami. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstatyme sąvoka “sprendimas (rekomendacija)” nenaudojama, todėl siekiant teisės aktų sistemos suderinamumo bei teisinio reguliavimo aiškumo, projekte pateikta sąvoka turėtų būti suderinta su Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstatymo 26 straipsnyje įstatyme naudojama sąvoka „sprendimai“. Pritarti Atkreiptinas dėmesys, jog ir Seimo kontrolierių įstatymo 22 str. tokia sąvoka nėra vartojama. „Seimo kontrolierius, atlikęs tyrimą, priima sprendimą “. 3.
koreguotinas juridinės technikos požiūriu: oficialaus šaltinių paskelbimo sąraše reikėtų išbraukti du kartus nurodytą „Nr.“ bei įstatymą pasirašančio pareiškime po žodžio „Respublikos“ reikėtų įrašyti žodį „Seimo“. Pastaba nebeaktuali
Teisėkūros pagrindų įstatymu, taip pat Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro
rengiamiems teisės aktų projektams. Tame tarpe nereikalaujama nurodyti įstatymo oficialaus paskelbimo šaltinių. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
4Atsižvelgiant į tai,
kad projektu keičiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas pastarąjį kartą buvo pakeistas 2012 m. gruodžio 20 d. (Žin., 2012, Nr. 153-7825 ), o šį įstatymo projektą teikia tik vienas Seimo narys, atkreiptinas dėmesys į Seimo statuto 135 straipsnio 7 dalies nuostatą. Pastaba nebeaktuali Yra reikiamas Seimo narių parašų skaičius. 5. Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos 2013-03-18 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-320 pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Atsižvelgti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Teisingumo ministerija 2014-09-10 Teisingumo ministerija gavo Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto 2014 m. rugpjūčio 1 d. raštą Nr. S-2014-6040. Dėl ABTĮ pakeitimo projekto 1.
ABTĮ pakeitimo projekte siūloma įtvirtinti, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimų (rekomendacijų), šią nuostatą grindžiant aiškinimu, jog vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimai yra rekomendacinio pobūdžio, nesukelia imperatyvių pasekmių, šiais sprendimais nesiekiama nubausti asmenis, pažeidusius vaiko teisės ir teisėtus interesus. Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Vaiko teisių apsaugos kontrolierius tiria pareiškėjų skundus dėl fizinių ir juridinių asmenų veiksmų ar neveikimo, dėl kurių pažeidžiamos (manoma, kad pažeidžiamos) ar gali būti pažeistos vaiko teisės ar jo teisėti interesai, taip pat skundus dėl pareigūnų piktnaudžiavimo ar biurokratizmo vaiko teisių apsaugos srityje. Vadovaujantis Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstatymo
skunde nurodytas aplinkybes arba atlieka tyrimą savo iniciatyva ir priima sprendimą. Sprendime nurodoma tyrimo metu nustatytos aplinkybės, surinkti įrodymai ir asmenų veikos teisinis įvertinimas . Šios įstatymo nuostatos ir Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstatymo 24 straipsnyje numatytos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimų rūšys (įspėti asmenis, pažeidusius vaiko teises ar jo teisėtus interesus; įspėti asmenis ir pagal savo kompetenciją siūlyti fiziniams ar juridiniams asmenims pašalinti veiklos trūkumus ar teisės aktų pažeidimus, dėl kurių yra pažeidžiamos ar gali būti pažeistos vaiko teisės ir jo teisėti interesai, siūlyti juridinio asmens, kuris savo veiksmais ar neveikimu pažeidė vaiko teises ar jo teisėtus interesus, steigėjui (dalyviui) svarstyti klausimą dėl tolesnės juridinio asmens veiklos ir kt.) leidžia daryti išvadą, kad vaiko teisių apsaugos kontrolierius, atlikęs tyrimą, gali konstatuoti vaiko teisių ir teisėtų interesų pažeidimo padarymo faktą.
Atsižvelgiant į tai, negalima vienareikšmiškai teigti, kad vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimai nesukelia jokių teisinių pasekmių. Tokie sprendimai gali sukelti neigiamą poveikį, pavyzdžiui, asmens reputacijai, patikimumui, autoritetui (tuo pačiu lemti ir turtinės ar neturtinės žalos atsiradimą), ypač turint omenyje tai, kad Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstatymo 24 straipsnio 1 punkte numatytas sprendimas formuluojamas kaip poveikio priemonė už padarytą pažeidimą („įspėti asmenis, pažeidusius vaiko teises ar jo teisėtus interesus“). Taigi, manytina, kad ABTĮ pakeitimo projektu siūloma nuostata nepagrįstai apribotų asmens teisę kreiptis į administracinį teismą dėl galimai pažeistų jo teisių ir teisėtų interesų gynimo. Nepritarti
pakeitimo projektą tobulinti teisės technikos aspektu atsižvelgiant į 2014 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Teisėkūros pagrindų įstatymo, taip pat Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr.
1R-298 (toliau – Rekomendacijos) nustatytus naujus reikalavimus rengiamiems teisės aktų projektams: vadovaujantis Rekomendacijų 88.1 punktu, įstatymo pavadinime turi būti nurodomas įstatymą priėmusio subjekto suteiktas numeris (numeris nenurodomas keičiant Lietuvos Respublikos Konstituciją ir Lietuvos Respublikos kodeksus); pagal Rekomendacijų 71 punktą, nereikia nurodyti įstatymo oficialaus paskelbimo šaltinių; remiantis Rekomendacijų 89.2 punktu, keičiamos, pildomos ar pripažįstamos netekusiomis galios straipsnio dalys ar punktai straipsnio pavadinime neturi būti nurodomi; prieš dėstant keičiamą nuostatą, nereikia dėstyti pakeitimų esmės; remiantis Rekomendacijų
pasirašančio subjekto pareigos rašytinos mažosiomis raidėmis . Be to, tiek ABTĮ pakeitimo projekte, tiek jo lyginamajame variante turėtų būti tikslinama įstatymo priėmimo data. Pritarti
2014-07-14 Vaiko teisių apsaugos kontrolierė, atsižvelgdama į prasidedančius Administracinių bylų teisenos įstatymo 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-320 svarstymus Seimo komitetuose, taip pat reaguodama į Seimo kanceliarijos Teisės departamento (toliau – Teisės departamentas) išvadą dėl šio projekto, prašo pritarti pateiktam įstatymo projektui ir norėtų atkreipti dėmesį į sekančius aspektus: 1.
Pritardami Teisės departamento teiginiui, kad administraciniai teismai nagrinėja bylas dėl administracinių aktų, t.y. teisės aktų, kuriuos priima administravimo subjektai, vykdydami administravimo funkcijas, teisėtumo, norėtume pažymėti, kad ombudsmeno institucijos, kuri nėra priskiriama nei vienai iš valdžios grandžių, specifiškumas lemia ir ombudsmeno (nagrinėjamu atveju – vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus) sprendimų, išnagrinėjus pareiškėjo skundą ar atsisakius skundą nagrinėti, specifiką. Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimai neturi daugelio administraciniams aktams būtinų ir būdingų bruožų – nenustato individualiai ar neapibrėžtai asmenų grupei elgesio taisyklių (Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 10 dalis), nėra taikomos poveikio priemonės (Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis), nėra suteikiamos teisės ir pareigos ( Viešojo administravimo įstatymo
dalis). Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstatymo (toliau – VTAK įstatymo) 21 straipsnyje nustatytas baigtinis sąrašas pagrindų, kuriems esant vaiko teisių apsaugos kontrolierius priima sprendimą atisakyti nagrinėti skundą (skundo dalykas neatitinka VTAK įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų; skundas paduotas praėjus VTAK įstatymo 19 straipsnyje nustatytam terminui. Šiuo atveju vaiko teisių apsaugos kontrolierius gali nuspręsti skundą nagrinėti; skunde nurodytų aplinkybių tyrimas nepriklauso vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus kompetencijai; skundas tuo pačiu klausimu buvo išnagrinėtas arba yra nagrinėjamas teisme; dėl skundo dalyko yra priimtas procesinis sprendimas pradėti ikiteisminį tyrimą).
VTAK įstatymo 24 straipsnyje nurodyti sprendimai, kuriuos vaiko teisių apsaugos kontrolierius gali priimti
(priima) atlikęs pareiškėjo skundo ar savo iniciatyva pradėtą tyrimą: įspėti asmenis, pažeidusius vaiko teises ar jo teisėtus interesus; siūlyti fiziniams ar juridiniams asmenims pašalinti veiklos trūkumus ar teisės aktų pažeidimus, dėl kurių yra pažeidžiamos ar gali būti pažeistos vaiko teisės ir jo teisėti interesai ar siūlyti atlikti kitus įstatyme numatytus veiksmus; atkreipti asmenų dėmesį į aplaidumą darbe, teisės aktų nesilaikymą, tarnybinės etikos pažeidimą, piktnaudžiavimą, biurokratizmą arba kitus vaiko teisių ir jo teisėtų interesų pažeidimus; pranešti Respublikos Prezidentui, Seimui ar Ministrui Pirmininkui apie ministrų ar kitų Respublikos Prezidentui, Seimui ar Vyriausybei atskaitingų pareigūnų padarytus vaiko teisių ar jo teisėtų interesų pažeidimus; skundą pripažinti nepagrįstu; tyrimą, pradėtą savo iniciatyva, baigti, jeigu pažeidimai ar aplinkybės, dėl kurių buvo pradėtas tyrimas, nepasitvirtina; atsisakyti nagrinėti skundą; skundo nagrinėjimą nutraukti. Atkeiptinas dėmesys, kad Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstatymo 24 straipsnyje nurodyti sprendimai yra rekomendacinio pobūdžio, t.y. jų įgyvendinimas nėra pagrįstas valstybinės prievartos priemonėmis – Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstatymo 14 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta pareiga asmenims, kuriems sprendimas adresuojamas, nagrinėti vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimą ir informuoti jį apie nagrinėjimo rezultatus. Įpareigojimas nagrinėti vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimą negali būti prilyginamas įpareigojimui jį vykdyti.
Aukščiau paminėtas 24 straipsnio 1 dalyje nurodytas įspėjimas negali būti prilyginamas administracinei ar tarnybinei (drausminei) nuobaudai, todėl teiginiai dėl tokių sprendimų sukeliamų teisinių pasekmių yra nepagrįsti. Vaiko teisių apsaugos kontrolieriui suteiktų įgaliojimų sisteminis aiškinimas suponuoja pagrindinę šios institucijos užduotį – ne bausti asmenis, pažeidusius vaiko teises ir teisėtus interesus, o konstatuoti vaiko teisių pažeidimą ir užkirsti kelią tokiems pažeidimams ateityje, įspėjant asmenis ir/ar atkreipiant atskirų subjektų dėmesį į jų profesinę ar asmeninę veiklą, elgesį. Todėl priimtas vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimas turėtų būti vertinamas tik kaip autoritetinga ir nešališka išvada bei rekomendacija, kuri gali būti įgyvendinama tik savanoriškumo pagrindu. Vertinant Teisės departamento paminėtą Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2008m. kovo 3 d. nutartį, svarbu paminėti, jog Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime konstatavo, jog nauji teismo precedentai gali būti kuriami tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina, o toks teismų praktikos koregavimas (nukrypimas nuo teismus ligi tol saisčiusių ankstesnių precedentų ir naujų precedentų kūrimas) visais atvejais turi būti deramai (aiškiai ir racionaliai) argumentuotas atitinkamuose teismų sprendimuose. Taip pat Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad iš Konstitucijos kylančios maksimos, jog tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, nepaisymas reikštų ir Konstitucijos nuostatų dėl teisingumo vykdymo, konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principų, kitų konstitucinių principų nepaisymą.
Teigtina, kad teisės departamento paminėto sprendimo atveju be aiškaus ir racionalus pagrindimo buvo atsisakyta taikyti Vyriausiojo administracinio teismo suformuotą precedentą – išaiškinimą, kad Seimo kontrolieriaus tyrimo galutiniai aktai yra tik rekomendacinio pobūdžio ir nei pareiškėjui, nei viešojo administravimo subjektui, kurio sprendimai, veiksmai ar neveikimas buvo skundžiami Seimo kontrolieriui, tiesiogiai nesukuria nei teisių, nei pareigų, todėl jie nelaikytini nei individualiais, nei norminiais teisės aktais ir negali būti skundžiami administraciniam teismui. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad
įstatymo 16 straipsnio papildymo įstatymo projektą XP-1504, kuriuo Seimo kontrolierių sprendimai nepriskiriami Administracinių teismų kompetencijai, projekto rengėjai aiškinamajame rašte nurodė, jog Europos Sąjungos ombudsmenas, Europos ombudsmenų instituto prezidentas ir Baltijos jūros šalių tarybos žmogaus teisių komisarė išreiškė vieningą nuomonę, kad ombudsmenų sprendimai, kurie yra rekomendacinio pobūdžio, negali būti skundžiami teismui. Gali būti skundžiamas tik administracijos priimtas (administracinis) sprendimas, kuris yra paremtas ombudsmeno rekomendacija. Pritarti
2014-07-14 2.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra suformulavęs aiškią taisyklę, susijusią su teisminės gynybos esme – ginčijamų ar pažeistų teisių arba saugomo intereso apgynimu –teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeisti nurodytu būdu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. balandžio 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-14-416-2005; 2006 m. spalio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A(11)-1692/2006). Pažymėtina, kad asmuo į vaiko teisių apsaugos kontrolierių kreipiasi dėl vaiko teisų pažeidimo konstatavimo. Nepriklausomai nuo vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus priimto sprendimo (konstatuoti vaiko teisių pažeidimą ir pateikti rekomendacijas dėl pažeidimo pašalinimo ar skundą pripažinti nepagrįstu), asmuo, manantis kad vaiko teisių apsaugos kontrolieriui skundžiamas subjektas pažeidė vaiko teises, turėtų teisme ginčyti ne vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus, o subjekto, pažeidusio vaiko teises sprendimus ir/ar veiksmus, t.y. teisminio nagrinėjimo dalyku turėtų būti pareiškėjo skunde vaiko teisių apsaugos kontrolieriui nurodytas pažeidimas. Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimai objektyviai negali pažeisti konkrečių pareiškėjų teisių ir interesų, kurie galėtų pasireikšti kaip konkrečių įgyvendintų ar su jomis susijusių teisių suvaržymu ar bet kokiu apribojimu dabartyje ar ateityje, papildomų pareigų nustatymu ir pan. Atsižvelgiant į tai, teigtina, jog projekto rengėjų iniciatyva neturės įtakos asmens konstitucinės teisės kreiptis į teismą realizavimui. Pritarti iš dalies
2014-07-14 3.
Tarptautinėje praktikoje yra daug žmogaus teisių gynimo institucijų modelių (ombudsmenai, nacionalinės žmogaus teisių gynimo institucijos), kurie skiriasi ne tik funkcijomis (kompetencija), bet ir sprendimų teisine galia (gali būti teisiškai įpareigojantys sprendimai su taikoma administracine nuobauda, gali būti konstatuojantys sprendimai arba rekomendacinio pobūdžio sprendimai). Lietuvoje egzistuojantis atskirų sričių ombudsmenų modelis nėra vienalypis nei ombudsmenams priskirtų funkcijų, nei sprendimų teisinės galios prasme. Pagal steigimo pagrindą, teisės aktais suteiktos kompetencijos ir sprendimų teisinės galios ribas gali būti lyginamos tik Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus ir Seimo kontrolierių institucijos (aiškiai atribotose srityse praktiškai identiški įgaliojimai ir rekomendaciniai sprendimai). Lygių galimybių kontrolieriaus bei Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimai yra teisiškai įpareigojantys sprendimai su taikomomis administracinėmis nuobaudomis (sukuriantys pareigas, jais taikoma administracinė atsakomybė), todėl Teisės departamento išvadoje nurodytas argumentas dėl lygių galimybių kontrolieriaus sprendimų apskundimo yra teisiškai nepagrįstas. Pritarti
4Kaip jau minėta anksčiau,
Lietuvoje egzistuojantis žmogaus teisių gynimo institucijų sistemos modelis pasižymi esminiais institucijoms (pareigūnams) suteiktų įgaliojimų ir priimamų sprendimų teisinės galios skirtumais, kartais, dėl informacijos stokos ar kitų panašių priežasčių, suteikiančiais pareiškėjams nepagrįstų lūkesčių kreipiantis į vaiko teisių apsaugos ar Seimo kontrolierius.
Teigtina, kad skirtingos praktikos formavimas vienodus įgaliojimus turinčių, tačiau skirtingose srityse veikiančių pareigūnų (vaiko teisių apsaugos kontrolierius, Seimo kontrolieriai) sprendimo apskundimo srityje neigiamai atsilieptų žmogaus (vaiko) teisių užtikrinimo padėčiai ir visuomenės lūkesčiams dėl šių pareigūnų funkcijų įgyvendinimo. Aiškaus ir vienodo teisinio reglamentavimo šioje srityje nebuvimas iškėlė dar vieną praktinę problemą. Dėl egzistuojančios teisinio reguliavimo spragų, kurias bandoma pašalinti teikiamu įstatymo projektu, vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimus nagrinėja Vyriausybės formuojama Vyriausioji administracinių ginčų komisija, kuri savo veikloje vadovaujasi Administracinių bylų teisenos įstatymu. Toks teisinis reguliavimas ir praktika kelia pagrįstas abejones dėl vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus nepriklausomumo (šiuo atveju nuo vykdomosios valdžios) principo realaus įgyvendinimo praktikoje. Ombudsmenų (kontrolierių) institutas įsteigtas garantuojant žmogaus teisių ir laisvių apsaugą, suteikiant šiems pareigūnams nepriklausomumo garantijas. Teigtina, kad reglamentuojant vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus veiklą negalima sudaryti prielaidų paneigti šio pareigūno savarankiškumo ir nepriklausomumo principų. Pritarti
2014-09-18 Administracinių bylų teisenos įstatymo 16 straipsnio pakeitimo projektu Nr. XIIP-320 (toliau – projektas Nr. XIIP-320) teikiamas siūlymas, kuriuo vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimai (rekomendacijos) nepriskiriami administracinių teismų kompetencijai, kelia tam tiktų abejonių.
Šiuo siūlymu yra ribojama asmenų konstitucinė teisė savo pažeistas teises ir laisves ginti teisme. Projekto Nr. XIIP-320 rengėjai argumentuoja tai būtinybe užtikrinti vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus veiklos nepriklausomumą, kontrolieriaus sprendimų rekomendaciniu pobūdžiu, bei tuo, jog Seimo kontrolieriaus (kaip panašaus pobūdžio institucijos) sprendimai nepriklauso administracinių teismų kompetencijai. Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus veiklos nepriklausomumo užtikrinimas yra svarbus, tačiau šiuo atveju susiduriama su asmenų teisės į teisingą teismą ribojimu. Pats ribojimas nėra savaime prieštaraujantis Konstitucijai ir gali būti įtvirtintas esant būtinybei apginti kitas Konstitucijos saugomas vertybes, tačiau tokiu atveju turėtų būti konstatuotas tokio teisių suvaržymo neišvengiamumas. Projekto Nr. XIIP-320 rengėjai nepateikė konkrečių argumentų ar konkrečių atvejų pavyzdžių, kaip Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimų skundimas teismui pažeidžia įstaigos nepriklausomumą ar kitaip trukdo vykdyti įstatymų jai priskirtas funkcijas. Tokiu atveju kyla pagrįsta abejonė, ar siūlomas pakeitimas yra proporcingas, t.y. draudimu skųsti kontrolieriaus veiksmus nebus suvaržomos konstitucinės teisės nesant tam realios būtinybės. Sprendimų rekomendacinis pobūdis taip pat nėra laikytinas pagrindu, dėl ko sprendimai negalėtų būti skundžiami teismui, kadangi asmenys gali patirti vienokio ar kitokio pobūdžio neigiamas pasekmes, kontrolieriui pasiūlius imtis atitinkamų veiksmų, nesant tam teisinio pagrindo. Analogija su Seimo kontrolierių įstaiga šiuo atveju taip pat nėra visiškai tiksli, kadangi pastaroji institucija kitų kontrolės institucijų atžvilgiu laikytina išskirtine.
Tai konstatuotina ir pažvelgus į aiškinamajame rašte minimą Konstitucijos 73 straipsnį – jame konkrečiai minima Seimo kontrolierių įstaiga, o kitos kontrolės institucijos gali būti Seimo steigiamos esant poreikiui. Remiantis tuo konstatuotina, kad ir Seimo kontrolierių įstaigos nepriklausomumo garantijos (tarp jų ir sprendimų nepriskyrimas administracinių teismų kompetencijai) gali būti didesnės nei kitų kontrolės institucijų. Dar daugiau, priėmus Projekto Nr. XIIP-320 rengėjų pasiūlymą, kiltų sisteminis klausimas ir dėl kitų kontrolės institucijų priimamų sprendimų nepriskyrimo administracinių teismų kompetencijai. Tai dar labiau išplėstų neskundžiamų aktų ratą ir suvaržytų asmenų konstitucinę teisę dėl pažeidžiamų teisių ir laisvių kreiptis į teismą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teikiamam siūlymui nepritariame. Nepritarti Komitetas teikia patobulintą įstatymo projektą. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1 Žmogaus teisių komitetas *
reikalų ir darbo komitetas 2014-12-11 * iš esmės pritarti įstatymo projektui ir siūlyti Seimo paskirtam pagrindiniam komitetui įstatymo projektą patobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms komitetas pritarė. Pritarti 7.
pasiūlymai: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: už - 3, prieš – 1, susilaikė
Sabatauskas, Stasys Šedbaras. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas