Projekto lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMO „DĖL UŽSIENIEČIŲ TEISINĖS PADĖTIES“ NR. IX-2206 PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2015 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas Pakeisti 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„ 4 straipsnis. Užsieniečių buvimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje kontrolė
1Užsieniečių buvimą ir gyvenimą Lietuvos Respublikoje pagal kompetenciją kontroliuoja policija , Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas), ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Valstybės sienos apsaugos tarnyba), bendradarbiaudami bendradarbiaudamos su Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis. 2. Užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas (toliau – Valstybės saugumo departamentas), o grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei – pagal kompetenciją Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Policijos departamentas) arba ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba.
“ 2 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas Pakeisti 5 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„
3Jeigu užsienietis pateikia prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, sprendimą dėl užsieniečio neįleidimo arba įleidimo į Lietuvos Respubliką priima Migracijos departamentas Valstybės sienos apsaugos tarnyba .“ 3 straipsnis. 8 straipsnio pakeitimas Pakeisti 8 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Sprendimą neįleisti užsieniečio į Lietuvos Respubliką priima Valstybės sienos apsaugos tarnyba , išskyrus šio Įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje numatytą atvejį .“ 4 straipsnis. 21 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 21 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1.
Užsienietis dokumentus vizai gauti pateikia Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai, o kai tokios nėra, dokumentai Šengeno vizai gauti pateikiami Lietuvos Respublikai atstovaujančiai Šengeno valstybės diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai. Užsienietis dokumentus vizai gauti vidaus reikalų ministro kartu su užsienio reikalų ministru nustatytais atvejais taip pat gali pateikti pasienio kontrolės punkte, vidaus reikalų ministro įgaliotoje institucijoje Lietuvos policijos generalinio komisaro įgaliotoje policijos įstaigoje (toliau – įgaliota policijos įstaiga) arba Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijoje.“
2Pakeisti 21 straipsnio 3 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) Migracijos departamentas įgaliota policijos įstaiga – dėl visų rūšių vizų išdavimo ar atsisakymo jas išduoti, dėl visų rūšių vizų panaikinimo, dėl Šengeno vizų atšaukimo;“. 3. Pakeisti 21 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Vizų kodekse numatytais atvejais Šengeno viza užsieniečiui išduodama tik po Migracijos departamento Valstybės sienos apsaugos tarnybos konsultacijų su kitomis Šengeno valstybėmis.“
4Pakeisti 21 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Šio straipsnio 9 dalyje numatyta tvarka ir atvejais Šengeno viza ir nacionalinė viza užsieniečiui išduodama tik po Migracijos departamento Valstybės sienos apsaugos tarnybos konsultacijų su kitomis valstybės institucijomis.“
5Pakeisti 21 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Sprendimą dėl Šengeno vizos galiojimo pratęsimo arba atsisakymo pratęsti jos galiojimą, dėl kvietimo patvirtinimo priima vidaus reikalų ministro įgaliotos institucijos įgaliotos policijos įstaigos .“ 5 straipsnis. 26 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 26 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„ 6.
Jeigu išduodant ar keičiant leidimą gyventi nustatoma, kad kita Šengeno valstybė į centrinę Šengeno informacinę sistemą yra įtraukusi įspėjimą dėl užsieniečio neįsileidimo pagal Šengeno konvencijos nuostatas, Migracijos Policijos departamentas turi konsultuotis su šia Šengeno valstybe ir atsižvelgti į jos interesus. Leidimas gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas tik dėl humanitarinių priežasčių arba dėl tarptautinių įsipareigojimų.“
ją išdėstyti taip: „7. Migracijos Policijos departamentas konsultuoja kitas Šengeno valstybes dėl leidimo gyventi išdavimo tokiam užsieniečiui, kai įspėjimą dėl jo neįsileidimo yra pateikusi Lietuvos Respublika. Jeigu kita Šengeno valstybė po konsultacijų su Lietuvos Respublika užsieniečiui išduoda leidimą gyventi arba jeigu šis jau turi vienos iš susitariančiųjų šalių išduotą galiojantį leidimą gyventi, įspėjimas dėl neįsileidimo centrinėje Šengeno informacinėje sistemoje atšaukiamas, tačiau duomenys apie tokį užsienietį turi būti perkelti į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą.“
straipsnio pakeitimas
3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Užsienietis, esantis Lietuvos Respublikos teritorijoje teisėtai, prašymą
išduoti leidimą gyventi, įskaitant ir pateikiamą pirmą kartą, gali pateikti vidaus reikalų ministro įgaliotai institucijai įgaliotai policijos įstaigai , tačiau tokio prašymo pateikimas nesuteikia teisės užsieniečiui būti Lietuvos Respublikos teritorijoje, iki bus išnagrinėtas užsieniečio prašymas išduoti leidimą gyventi ir priimtas sprendimas.“
4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Šio Įstatymo nustatytais atvejais vidaus reikalų ministro įgaliotai institucijai įgaliotai policijos įstaigai prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi užsieniečiui gali pateikti ne pats užsienietis, o šio Įstatymo 43 straipsnio 2 dalyje, 44 straipsnio 4 dalyje, 441 straipsnio 2 dalyje ar 492 straipsnio 2 dalyje nurodyti subjektai.“ 7 straipsnis. 29 straipsnio pakeitimas Pakeisti 29 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „
2Užsienietis dėl leidimo gyventi keitimo prašymą turi pateikti vidaus reikalų ministro įgaliotai institucijai įgaliotai policijos įstaigai .“ 8 straipsnis. 31 straipsnio pakeitimas Pakeisti 31 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Turintis leidimą gyventi užsienietis, kurio gyvenimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu gimė vaikas, per 3 mėnesius nuo vaiko gimimo dienos turi kreiptis į vidaus reikalų ministro įgaliotą instituciją įgaliotą policijos įstaigą dėl leidimo gyventi vaikui išdavimo.“ 9 straipsnis. 32 straipsnio pakeitimas Pakeisti 32 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„
3Migracijos departamentas, gavęs Valstybės sienos apsaugos tarnyba, gavusi informaciją apie nelydimą nepilnametį užsienietį, privalo kartu su šio straipsnio 2 dalies 6 punkte nurodytomis organizacijomis bei nelydimo nepilnamečio užsieniečio laikinuoju globėju (rūpintoju) nedelsdamas nedelsdama organizuoti jo šeimos narių paiešką.“ 10 straipsnis. 33 straipsnio pakeitimas Pakeisti 33 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„33 straipsnis. Prašymo išduoti ar pakeisti leidimą gyventi nagrinėjimo terminai 1.
Užsieniečio prašymas išduoti ar pakeisti leidimą gyventi turi būti išnagrinėtas:
1) dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, išskyrus šios dalies 2 ir 21 punktuose numatytus atvejus, – ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo prašymo pateikimo atitinkamoje institucijoje įstaigoje dienos;
2) dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, kai užsienietis ketina dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą ir pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ir mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu 2 ir ne didesnį negu 3 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžiai, taip pat dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo šio Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu, kai užsienietis atitinka šio Įstatymo 45 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus, ir šio užsieniečio šeimos nariui – ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo prašymo pateikimo atitinkamoje institucijoje įstaigoje dienos;21 ) dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, kai užsienietis ketina dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą ir pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ir mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu 3 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžiai, – ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo pateikimo atitinkamoje institucijoje įstaigoje dienos;
3) dėl leidimo nuolat gyventi išdavimo – ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo prašymo pateikimo atitinkamoje institucijoje įstaigoje dienos;
4) dėl leidimo laikinai gyventi keitimo – ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo prašymo pateikimo atitinkamoje institucijoje įstaigoje dienos. 2.
straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose nurodyti prašymų nagrinėjimo terminai gali būti pratęsti ne ilgesniam kaip 3 mėnesių laikotarpiui, jeigu to reikia dėl prašymo nagrinėjimo sudėtingumo. 3. Užsieniečio prašymas dėl leidimo nuolat gyventi pakeitimo turi būti išnagrinėtas ir leidimas nuolat gyventi įformintas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo pateikimo atitinkamoje institucijoje įstaigoje dienos. 4. Jeigu nepakanka prašymą išduoti ar pakeisti leidimą gyventi pagrindžiančių duomenų ir (ar) dokumentų, sprendimą dėl leidimo gyventi išdavimo ar pakeitimo priimti įgaliota institucija policijos įstaiga ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo išduoti ar pakeisti leidimą gyventi gavimo dienos šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais ir ne vėliau kaip per 10 darbo dienų – šio straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais raštu apie tai informuoja šį prašymą pateikusį asmenį ir nustato pagrįstą terminą reikiamiems duomenims ir (ar) dokumentams pateikti. Prašymo išduoti ar pakeisti leidimą gyventi nagrinėjimo terminas sustabdomas nuo minėto rašto išsiuntimo dienos ir atnaujinamas nuo sprendimui dėl leidimo gyventi išdavimo ar pakeitimo priimti reikiamų duomenų ir (ar) dokumentų gavimo toje institucijoje įstaigoje dienos.“
straipsnio pakeitimas
straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Sprendimo išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimą gyventi galiojimo laikotarpiu užsienietis gali kreiptis dėl leidimo gyventi įforminimo. Leidimas gyventi, išskyrus šio Įstatymo 33 straipsnio 3 dalyje nustatytą atvejį, įforminamas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo prašymo įforminti leidimą gyventi pateikimo atitinkamoje institucijoje įstaigoje dienos.“
3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Ligos atveju ar esant kitų svarbių nuo užsieniečio nepriklausančių priežasčių, apie kurių buvimą užsienietis turi raštu pranešti vidaus reikalų ministro įgaliotai institucijai įgaliotai policijos įstaigai , gali būti pratęstas sprendimo, nurodyto šio straipsnio 1 dalyje, galiojimas, bet ne ilgiau kaip iki 3 mėnesių.“ 12 straipsnis. 36 straipsnio pakeitimas Pakeisti 36 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „36 straipsnis. Duomenų pranešimas
1Užsienietis, turintis leidimą gyventi, ne vėliau kaip per 7 dienas privalo pranešti vidaus reikalų ministro įgaliotai institucijai įgaliotai policijos įstaig ai , jeigu:
1) jis pakeičia asmens tapatybę ar pilietybę patvirtinančius dokumentus;
2) pasikeičia jo šeiminė padėtis;
3) jis pakeičia gyvenamąją vietą;
4) pasikeičia Juridinių asmenų registre įregistruoto privataus juridinio asmens (toliau – įmonė) buveinės adresas, kai leidimas laikinai gyventi jam išduotas šio Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 ar 2 punkte nustatytu pagrindu. 2.
dienas informuoti vidaus reikalų ministro įgaliotą instituciją įgaliotą policijos įstaigą apie užsienietį privalo:
1) darbdavys – apie darbo sutarties su užsieniečiu, turinčiu leidimą laikinai gyventi, nutraukimą arba apie užsieniečio, priimto dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, darbo užmokesčio dydžio sumažėjimą, jei darbo užmokesčio dydis tampa mažesnis, negu nustatytas šio Įstatymo 441 straipsnio 1 dalies 1 ar 3 punkte;
2) ūkio subjektų veiklos priežiūrą atlikti įgalioti subjektai – apie užsienietį, kuriam už Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytą pažeidimą skirta didesnė negu vieno bazinės socialinės išmokos dydžio bauda ir ji nėra sumokėta ilgiau kaip vieną mėnesį nuo nustatyto jos sumokėjimo termino pabaigos;
3) švietimo įstaiga, mokslo ir studijų institucija – apie užsieniečio, turinčio leidimą laikinai gyventi, mokymosi, studijų, stažuotės ar kvalifikacijos tobulinimo nutraukimą;
4) policija ar kiti įgalioti taikyti sulaikymą ar nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas subjektai – apie užsienietį, kuris yra sulaikytas iki 48 valandų arba nubaustas už administracinį teisės pažeidimą;
5) teismas – apie užsienietį, kuriam paskirtas suėmimas arba kuris įsiteisėjusiu teismo sprendimu nuteistas už padarytą nusikalstamą veiką ar įsiteisėjusiu teismo nutarimu ar nutartimi nubaustas už administracinį teisės pažeidimą;
6) Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos – apie užsienietį, kuris yra sulaikytas ikiteisminio tyrimo laikotarpiui arba atlieka teismo paskirtą bausmę.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 441 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „
pirmuosius 2 teisėto darbo Lietuvos Respublikoje metus pageidauja pakeisti darbdavį, ne vėliau kaip prieš 3 mėnesius iki darbo sutarties su naujuoju darbdaviu sudarymo dienos turi pateikti Migracijos departamentui įgaliotai policijos įstaigai prašymą leisti pakeisti darbdavį.
Patikrinęs Patikrinusi , ar užsienietis atitinka nustatytas sąlygas dirbti šį aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, Migracijos departamentas įgaliota policijos įstaiga priima sprendimą dėl leidimo pakeisti darbdavį.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 48 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Leidimas laikinai gyventi užsieniečiui išduodamas, jeigu šio Įstatymo nustatyta tvarka pateikus prašymą suteikti prieglobstį yra suteikta papildoma apsauga Lietuvos Respublikoje. Užsienietis, kuriam suteikta papildoma apsauga Lietuvos Respublikoje, turi kreiptis į įgaliotą policijos įstaigą dėl leidimo laikinai gyventi įforminimo. “
straipsnio pakeitimas Pakeisti 49 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Leidimas laikinai gyventi užsieniečiui išduodamas, jeigu jam šio Įstatymo nustatyta tvarka suteikta laikinoji apsauga Lietuvos Respublikoje. Užsienietis, kuriam suteikta laikinoji apsauga Lietuvos Respublikoje, turi kreiptis į įgaliotą policijos įstaigą dėl leidimo laikinai gyventi įforminimo. “
straipsnio pakeitimas Pakeisti 51 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „51 straipsnis. Leidimo laikinai gyventi išdavimas, keitimas ir panaikinimas
pakeisti leidimą laikinai gyventi pateikiamas šio Įstatymo 28, 29 straipsniuose nurodytoms institucijoms įstaigoms . 2. Sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi užsieniečiui išdavimo , keitimo, panaikinimo priima Migracijos departamentas , leidimą laikinai gyventi užsieniečiui išduoda , keičia vidaus reikalų ministro įgaliotos institucijos įgaliotos policijos įstaigos . 3.
laikinai gyventi užsieniečiui keitimo priima ir leidimą laikinai gyventi užsieniečiams keičia vidaus reikalų ministro įgaliotos institucijos. 4. Sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi užsieniečiui panaikinimo priima Migracijos departamentas. 53 . Prašymų išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi pateikimo ir leidimų laikinai gyventi užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo tvarką, prašymų įforminti leidimą laikinai gyventi pateikimą, taip pat tvarką, kaip įvertinama, ar užsienietis atitinka leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo sąlygas, ar nėra atsisakymo išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi ir leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindų, ir tvarką, kaip įvertinama, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs, nustato vidaus reikalų ministras, suderinęs su užsienio reikalų ministru.“
straipsnio pakeitimas Papildyti 53 straipsnį 31 dalimi: „3
1. Užsienietis, kuriam suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje, turi kreiptis į įgaliotą policijos įstaigą dėl leidimo nuolat gyventi įforminimo. “
straipsnio pakeitimas Pakeisti 55 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „55 straipsnis. Leidimo nuolat gyventi išdavimas, keitimas ir panaikinimas
išduoti arba pakeisti leidimą nuolat gyventi pateikia šio Įstatymo 28, 29 straipsniuose nurodytoms institucijoms įstaigoms . 2. Sprendimą dėl leidimo nuolat gyventi užsieniečiui išdavimo , panaikinimo šio Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 1, 3–5 punktuose nustatytais pagrindais priima Migracijos departamentas , leidimą nuolat gyventi užsieniečiui išduoda , keičia vidaus reikalų ministro įgaliotos institucijos įgaliotos policijos įstaigos . 3. Leidimą nuolat gyventi keičia vidaus reikalų ministro įgaliotos institucijos. 4. Sprendimą dėl leidimo nuolat gyventi panaikinimo šio Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 1, 3–5 punktuose nustatytais pagrindais priima Migracijos departamentas . 53 .
5
3. Sprendimą dėl leidimo nuolat gyventi panaikinimo šio Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 2, 21 punktuose nustatytais pagrindais priima Vilniaus apygardos administracinis teismas. 64 . Tvarką, reglamentuojančią dokumentų leidimui nuolat gyventi gauti pateikimą ir leidimų nuolat gyventi užsieniečiams išdavimą, keitimą, panaikinimą, prašymų įforminti leidimą nuolat gyventi pateikimą, taip pat fiktyvios santuokos sudarymo, fiktyvios registruotos partnerystės ar fiktyvaus įvaikinimo įvertinimą nustato vidaus reikalų ministras.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 67 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) teritorinei įgaliotai policijos įstaigai;“. 20 straipsnis. 68 straipsnio pakeitimas
pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „68 straipsnis. Informacijos Darbas su prieglobsčio prašytojais ir informacijos neatskleidimas“
68 straipsnį 4 dalimi: „
ir įstaigų įgalioti valstybės tarnautojai, kurių veikla susijusi su prašymų suteikti prieglobstį nagrinėjimu, turi vadovautis nešališkumo ir objektyvumo principais ir būti tinkamai parengti darbui su prieglobsčio prašytojais. “
straipsnio pakeitimas
3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Valstybės institucijos ar įstaigos, kuriai pateiktas prašymas suteikti prieglobstį, įgaliotas valstybės tarnautojas, atlikęs šio straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus, prašymą suteikti prieglobstį arba šio prašymo protokolą, jeigu prašymas nebuvo pateiktas raštu, surinktų prieglobsčio prašytojo dokumentų ir kelionės bilietų kopijas, apklausos protokolą nedelsdamas elektroninių ryšių priemonėmis perduoda Migracijos departamentui Valstybės sienos apsaugos tarnybai , paimtus pirštų atspaudus – vidaus reikalų ministro įgaliotai institucijai Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centrui .“
4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Vidaus reikalų ministro įgaliota institucija Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centras užtikrina duomenų apie prieglobsčio prašytojų pirštų atspaudus apsaugą.“ 22 straipsnis. 71 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 71 straipsnio 3 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) vykdyti Migracijos departamento Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir teismo sprendimuose prieglobsčio prašytojui nustatytas pareigas;“. 2. Pakeisti 71 straipsnio 3 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„
5) laisva forma raštu deklaruoti Užsieniečių registracijos centrui, Pabėgėlių priėmimo centrui ar teritorinei įgaliotai policijos įstaigai lėšas ir Lietuvos Respublikoje turimą turtą per 3 dienas nuo laikino teritorinio prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir gaunamas lėšas prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje nagrinėjimo laikotarpiu per 1 dieną nuo jų gavimo dienos.“ 23 straipsnis. 72 straipsnio pakeitimas Pakeisti 72 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs jam Valstybės sienos apsaugos tarnyba, išnagrinėjusi jai pateiktus dokumentus bei įrodymus, per 48 valandas nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo momento priima sprendimą dėl valstybės, atsakingos už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, nustatymo.“ 24 straipsnis. 73 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 73 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Migracijos departamentas Valstybės sienos apsaugos tarnyba atlieka tyrimą, siekdamas siekdama nustatyti valstybę, atsakingą už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą. Atlikdamas Atlikdama šį tyrimą, Migracijos departamentas Valstybės sienos apsaugos tarnyba bendradarbiauja su Europos Sąjungos valstybių narių kompetentingomis institucijomis, prireikus teikia joms reikalingą informaciją. 2. Pakeisti 73 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3.
Priėmęs Priėmusi sprendimą, kad už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą yra atsakinga Europos Sąjungos valstybė narė, Migracijos departamentas Valstybės sienos apsaugos tarnyba bendradarbiauja su šios valstybės kompetentingomis institucijomis, siekdamas siekdama perduoti jai prieglobsčio prašytoją. 25 straipsnis. 74 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 74 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„74 straipsnis. Sprendimo dėl prieglobsčio prašytojo perdavimo Europos Sąjungos valstybei narei priėmimas
1Gavęs Gavusi Europos Sąjungos valstybės narės, atsakingos už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, sutikimą priimti prieglobsčio prašytoją, Migracijos departamentas Valstybės sienos apsaugos tarnyba priima ir vykdo sprendimą dėl prieglobsčio prašytojo perdavimo šiai Europos Sąjungos valstybei narei. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytą sprendimą vykdo vidaus reikalų ministro įgaliota institucija.
“ 26 straipsnis. 75 straipsnio pakeitimas Pakeisti 75 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Sprendimą dėl kelionės dokumento išdavimo priima Migracijos departamentas Valstybės sienos apsaugos tarnyba .“ 27 straipsnis. 76 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 76 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs jam Valstybės sienos apsaugos tarnyba, išnagrinėjusi jai pateiktus dokumentus bei įrodymus ir nustatęs nustačiusi , kad nė viena Europos Sąjungos valstybė narė nėra atsakinga už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą ir nėra priežasčių, nurodytų šio Įstatymo 77 straipsnyje, priima sprendimus dėl laikino teritorinio prieglobsčio suteikimo (nesuteikimo) prieglobsčio prašytojui ir apgyvendinimo Lietuvos Respublikos teritorijoje tol, kol jo prašymas bus išnagrinėtas iš esmės ir priimtas galutinis sprendimas.“
2Pakeisti 76 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4.
Migracijos departamento Valstybės sienos apsaugos tarnybos sprendimu laikino teritorinio prieglobsčio laikas pratęsiamas, jeigu prieglobsčio prašytojas dėl objektyvių priežasčių per nustatytą terminą nebuvo perduotas kuriai nors Europos Sąjungos valstybei narei. Toks sprendimas priimamas per 48 valandas nuo to momento, kai paaiškėja, kad prieglobsčio prašytojas nebus perduotas kuriai nors Europos Sąjungos valstybei narei. Tokio prieglobsčio prašytojo prašymas suteikti prieglobstį nagrinėjamas iš esmės šio Įstatymo nustatyta tvarka.“
straipsnio pakeitimas
1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Migracijos departamento Valstybės sienos apsaugos tarnybos sprendimu prieglobsčio prašytojui laikinas teritorinis prieglobstis nesuteikiamas ir jo prašymas suteikti prieglobstį iš esmės nenagrinėjamas, jeigu jis atvyko į Lietuvos Respubliką iš saugios trečiosios valstybės. Toks prieglobsčio prašytojas grąžinamas arba išsiunčiamas į saugią trečiąją valstybę.“
ją išdėstyti taip: „2. Migracijos departamento Valstybės sienos apsaugos tarnybos sprendimu prieglobsčio prašytojui nesuteikiamas prieglobstis, taip pat atsisakoma suteikti laikiną teritorinį prieglobstį, jeigu, iš esmės išnagrinėjus jo prašymą suteikti prieglobstį, paaiškėja, kad jis atvyko iš saugios kilmės valstybės arba pateikė akivaizdžiai nepagrįstą prašymą suteikti prieglobstį. Toks prieglobsčio prašytojas grąžinamas į užsienio valstybę arba išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 78 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Migracijos departamentas Valstybės sienos apsaugos tarnyba per 48 valandas išduoda užsieniečio registracijos pažymėjimą prieglobsčio prašytojui, kuriam suteiktas laikinas teritorinis prieglobstis.“
straipsnio pakeitimas
1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Migracijos departamentas Valstybės sienos apsaugos tarnyba priima sprendimą dėl prieglobsčio prašytojo apgyvendinimo, išskyrus atvejus, kai prieglobsčio prašytojas yra sulaikytas arba jam skirta alternatyvi sulaikymui priemonė Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.“
dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Teisėtai į Lietuvos Respubliką atvykęs prieglobsčio prašytojas, kuriam suteiktas laikinas teritorinis prieglobstis, apgyvendinamas Užsieniečių registracijos centre Migracijos departamento Valstybės sienos apsaugos tarnybos sprendimu. Tokiam prieglobsčio prašytojui Migracijos departamento Valstybės sienos apsaugos tarnybos sprendimu gali būti leista apsigyventi ir jo pasirinktoje gyvenamojoje vietoje, jeigu pats prieglobsčio prašytojas to pageidauja.“
dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Užsieniečių registracijos centras – įstaiga, skirta laikyti šio Įstatymo
nustatytais pagrindais sulaikytus užsieniečius ir teismo arba Migracijos departamento Valstybės sienos apsaugos tarnybos sprendimu laikinai apgyvendinti užsieniečius, atlikti tyrimą dėl užsieniečių asmens tapatybės, atvykimo į Lietuvos Respubliką aplinkybių, tvarkyti jų apskaitą ir vykdyti užsieniečių grąžinimą bei išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos. Užsieniečių laikino apgyvendinimo Užsieniečių registracijos centre sąlygas ir tvarką nustato vidaus reikalų ministras.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 80 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„80 straipsnis. Prieglobsčio prašytojo prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimas iš esmės
Prašymą suteikti prieglobstį iš esmės nagrinėja Migracijos departamentas, atlikdamas Valstybės sienos apsaugos tarnyba, atlikdama tyrimą, kurio tikslas – nustatyti, ar prieglobsčio prašytojas atitinka šio Įstatymo 86 ar 87 straipsnyje nustatytus kriterijus, taip pat ar nėra priežasčių, nurodytų šio Įstatymo 88 straipsnyje.“
pakeitimas 1.
pakeitimas
1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Prašymas suteikti prieglobstį turi būti išnagrinėtas iš esmės ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo Migracijos departamento Valstybės sienos apsaugos tarnybos sprendimo dėl laikino teritorinio prieglobsčio suteikimo priėmimo dienos arba sprendimo dėl laikino teritorinio prieglobsčio pratęsimo dienos šio Įstatymo 76 straipsnio 4 dalyje nustatytais atvejais.“
2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo iš esmės terminas gali būti pratęstas Migracijos departamento Valstybės sienos apsaugos tarnybos sprendimu, jeigu dėl objektyvių priežasčių neįmanoma per nustatytą terminą išnagrinėti prašymą suteikti prieglobstį, tačiau šio prašymo nagrinėjimo iš esmės terminas negali viršyti 6 mėnesių nuo Migracijos departamento Valstybės sienos apsaugos tarnybos sprendimo dėl laikino teritorinio prieglobsčio suteikimo priėmimo dienos arba sprendimo dėl laikino teritorinio prieglobsčio pratęsimo priėmimo dienos šio Įstatymo 76 straipsnio 4 dalyje nustatytais atvejais.“
straipsnio pakeitimas
5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Užsieniečių registracijos centras, Pabėgėlių priėmimo centras ar
teritorinė įgaliota policijos įstaiga tiria prieglobsčio prašytojo veiksmus ar neveikimą bei jo rašytiniame paaiškinime, jei toks buvo gautas, nurodytų aplinkybių pagrįstumą dėl šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų pasekmių atsiradimo ir nustatę, kad prieglobsčio prašytojas savo veiksmais ar neveikimu vilkina prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, teikia išvadą Migracijos departamentui Valstybės sienos apsaugos tarnybai , siūlydami pripažinti tokio prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį akivaizdžiai nepagrįstu.“
6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6.
Sprendimą sustabdyti ar atnaujinti prieglobsčio prašytojo prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą priima Migracijos departamentas Valstybės sienos apsaugos tarnyba .“ 34 straipsnis. 85 straipsnio pakeitimas Pakeisti 85 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „
2Sprendimą nutraukti prieglobsčio prašytojo prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą priima Migracijos departamentas Valstybės sienos apsaugos tarnyba .“ 35 straipsnis. 86 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 86 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Sprendimą dėl pabėgėlio statuso suteikimo arba nesuteikimo priima Migracijos departamentas Valstybės sienos apsaugos tarnyba .“
2Pakeisti 86 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Priėmus sprendimą dėl pabėgėlio statuso suteikimo, vidaus reikalų ministro įgaliota institucija Valstybės sienos apsaugos tarnyba arba įgaliota policijos įstaiga pabėgėliui jam suprantama kalba suteikia informaciją apie Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytas teises ir pareigas, susijusias su pabėgėlio statusu.“ 36 straipsnis. 87 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 87 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Sprendimą dėl papildomos apsaugos suteikimo arba nesuteikimo prieglobsčio prašytojui priima Migracijos departamentas Valstybės sienos apsaugos tarnyba .“
2Pakeisti 87 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Priėmus sprendimą dėl papildomos apsaugos suteikimo, vidaus reikalų ministro įgaliota institucija Valstybės sienos apsaugos tarnyba arba įgaliota policijos įstaiga šią apsaugą gavusiam užsieniečiui jam suprantama kalba suteikia informaciją apie Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytas teises ir pareigas, susijusias su papildoma apsauga.
“ 37 straipsnis. 90 straipsnio pakeitimas Pakeisti 90 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3.
Sprendimą dėl pabėgėlio statuso arba papildomos apsaugos panaikinimo priima Migracijos departamentas Valstybės sienos apsaugos tarnyba , išskyrus šio straipsnio 4 dalyje numatytus atvejus.“ 38 straipsnis. 92 straipsnio pakeitimas Pakeisti 92 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Jeigu užsienietis turi teisę gauti laikinąją apsaugą Lietuvos Respublikoje, tačiau yra rimtas pagrindas manyti, kad gali būti priežasčių, dėl kurių laikinoji apsauga nesuteikiama, Migracijos departamentas Valstybės sienos apsaugos tarnyba atlieka tyrimą, susijusį su šių priežasčių nustatymu.“ 39 straipsnis. 93 straipsnio pakeitimas Pakeisti 93 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Sprendimą nesuteikti užsieniečiui laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje priima Migracijos departamentas Valstybės sienos apsaugos tarnyba . Toks užsienietis į Lietuvos Respubliką neįleidžiamas, o jeigu jis jau yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos.“ 40 straipsnis. 95 straipsnio pakeitimas Pakeisti 95 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„95 straipsnis. Asmens Kelionės dokumentų išdavimas užsieniečiams, gavusiems laikinąją apsaugą Lietuvos Respublikoje
1Užsieniečiams, gavusiems laikinąją apsaugą Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamentas išduoda leidimus laikinai gyventi, kurie galioja laikinosios apsaugos suteikimo laikotarpiu. 2. Užsieniečiams, gavusiems laikinąją apsaugą, tačiau vis dar esantiems užsienio valstybės teritorijoje, Migracijos departamentas Valstybės sienos apsaugos tarnyba išduoda kelionės dokumentą atvykti į Lietuvos Respubliką.“ 41 straipsnis. 96 straipsnio pakeitimas Pakeisti 96 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„
2Sprendimą dėl laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje panaikinimo užsieniečiui priima Migracijos departamentas Valstybės sienos apsaugos tarnyba .“
99 straipsnio pakeitimas Pakeisti 99 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Sprendimus dėl pažymos Europos Sąjungos valstybės narės piliečio teisei laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinti išdavimo, Europos Sąjungos leidimo laikinai gyventi kortelės išdavimo, keitimo ir panaikinimo priima ir pažymą Europos Sąjungos valstybės narės piliečio teisei laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinti išduoda, Europos Sąjungos leidimo laikinai gyventi kortelę išduoda, keičia ir panaikina vidaus reikalų ministro įgaliotos institucijos įgaliotos policijos įstaigos .“ 43 straipsnis. 991 straipsnio pakeitimas Pakeisti 991 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„991 straipsnis. Prašymo išduoti pažymą Europos Sąjungos valstybės narės piliečio teisei laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinti nagrinėjimo terminas Prašymas išduoti ar pakeisti pažymą Europos Sąjungos valstybės narės piliečio teisei laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinti turi būti išnagrinėtas ir šis dokumentas turi būti išduotas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo prašymo pateikimo vidaus reikalų ministro įgaliotai institucijai įgaliotai policijos įstaigai dienos.“ 44 straipsnis. 100 straipsnio pakeitimas Pakeisti 100 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„100 straipsnis. Prašymo išduoti ar pakeisti Europos Sąjungos leidimo laikinai gyventi kortelę nagrinėjimo terminas Prašymas išduoti ar pakeisti Europos Sąjungos leidimo laikinai gyventi kortelę turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo pateikimo vidaus reikalų ministro įgaliotai institucijai įgaliotai policijos įstaigai dienos.
“ 45 straipsnis. 104 straipsnio pakeitimas Pakeisti 104 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7.
Sprendimus dėl pažymos Europos Sąjungos valstybės narės piliečio teisei nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinti išdavimo, Europos Sąjungos leidimo nuolat gyventi kortelės išdavimo, keitimo ir panaikinimo priima ir pažymą Europos Sąjungos valstybės narės piliečio teisei nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinti išduoda, Europos Sąjungos leidimo nuolat gyventi kortelę išduoda, keičia ir panaikina vidaus reikalų ministro įgaliotos institucijos įgaliotos policijos įstaigos .“ 46 straipsnis. 1051 straipsnio pakeitimas Pakeisti 1051 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„1051 straipsnis. Prašymo išduoti ar pakeisti pažymą Europos Sąjungos valstybės narės piliečio teisei nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinti nagrinėjimo terminas Prašymas išduoti ar pakeisti pažymą Europos Sąjungos valstybės narės piliečio teisei nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinti turi būti išnagrinėtas ir šis dokumentas turi būti išduotas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo pateikimo vidaus reikalų ministro įgaliotai institucijai įgaliotai policijos įstaigai dienos.“ 47 straipsnis. 1052 straipsnio pakeitimas Pakeisti 1052 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„1052 straipsnis. Prašymo išduoti ar pakeisti Europos Sąjungos leidimo nuolat gyventi kortelę nagrinėjimo terminas Prašymas išduoti ar pakeisti Europos Sąjungos leidimo nuolat gyventi kortelę turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo pateikimo vidaus reikalų ministro įgaliotai institucijai įgaliotai policijos įstaigai dienos.“ 48 straipsnis. 1054 straipsnio pakeitimas Pakeisti 1054 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1.
Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, turintis pažymą Europos Sąjungos valstybės narės piliečio teisei laikinai ar nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinti ir kurio gyvenimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu gimė vaikas, nepaisant jo gimimo vietos, ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo jo vaiko gimimo dienos turi kreiptis į vidaus reikalų ministro įgaliotą instituciją įgaliotą policijos įstaigą dėl pažymos Europos Sąjungos valstybės narės piliečio teisei laikinai ar nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinti ar Europos Sąjungos leidimo gyventi kortelės jam išdavimo.“
Pakeisti 106 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Sprendimą dėl teisės gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo šio straipsnio 1 dalies 1 punkte, 2 dalies 1 punkte ir 3 dalyje numatytais pagrindais priima Vilniaus apygardos administracinis teismas, kitais šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytais atvejais
įgaliota policijos įstaiga .“
išdėstyti taip: „
1) užsienietis nustatytu laiku periodiškai turi atvykti į atitinkamą teritorinę įgaliotą policijos įstaigą;“. 2. Pakeisti 115 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „
2) užsienietis ryšio priemonėmis nustatytu laiku turi pranešti atitinkamai teritorinės įgaliotai policijos įstaigai apie savo buvimo vietą;“. 3. Pakeisti 115 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Jeigu nevykdomos teismo sprendimu paskirtos šio straipsnio 2 dalyje išvardytos alternatyvios sulaikymui priemonės, teritorinė įgaliota policijos įstaiga kreipiasi į teismą su teikimu sulaikyti užsienietį.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 121 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Užsieniečių pirštų atspaudus registruoja vidaus reikalų ministro įgaliota institucija Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centras . Jie tvarkomi vadovaujantis Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo reikalavimais.“ 52 straipsnis. 122 straipsnio pakeitimas Pakeisti 122 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Jeigu užsienietis prašo išduoti leidimą gyventi, siekdamas gyventi su šeima, arba prašo suteikti prieglobstį, Migracijos departamentas pagal kompetenciją įgaliota policijos įstaiga arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba gali įpareigoti užsienietį ir asmenį, su kuriuo užsienietį sieja giminystės ryšiai, atlikti DNR testą, kad būtų patvirtintas giminystės ryšys.“ 53 straipsnis. 123 straipsnio pakeitimas Pakeisti 123 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Migracijos departamentas, kai Jeigu yra pagrįstų abejonių dėl užsieniečio amžiaus, pagal kompetenciją įgaliota policijos įstaiga arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba gali įpareigoti užsienietį, kuris prašo išduoti leidimą gyventi arba prašo suteikti prieglobstį, atlikti amžiaus nustatymo tyrimą.“ 54 straipsnis. 127 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 127 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Sprendimą dėl užsieniečio įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos pagal kompetenciją priima ir jo įvykdymą kontroliuoja policija įgaliotos policijos įstaigos ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba , o jo įvykdymą kontroliuoja Valstybės sienos apsaugos tarnyba .“
2Pakeisti 127 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5.
Sprendimą dėl užsieniečio išsiuntimo šio Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytais pagrindais ir sprendimą dėl vykdymo galimumo šio Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu priima Migracijos departamentas Valstybės sienos apsaugos tarnyba , sprendimą šio Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu – Vilniaus apygardos administracinis teismas, o juos vykdo Valstybės sienos apsaugos tarnyba arba policija . Vykdydamos Vykdydama priimtą sprendimą šio Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu, nurodytos institucijos Valstybės sienos apsaugos tarnyba dėl sprendimo vykdymo konsultuojasi su sprendimą užsienietį išsiųsti priėmusia valstybe.“
straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Sprendimą dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę ar jo vykimo tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją priima Migracijos departamentas, policija įgaliotos policijos įstaigos arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba, o jo įvykdymą kontroliuoja policija ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 129 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Jeigu nelydimas nepilnametis užsienietis negrąžinamas į užsienio valstybę, jam šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytu pagrindu išduodamas ne ilgiau kaip vienerius metus galiojantis leidimas laikinai gyventi. Valstybės sienos apsaugos tarnybai priėmus sprendimą dėl nelydimo nepilnamečio užsieniečio negrąžinimo į užsienio valstybę, nelydimo nepilnamečio užsieniečio globėjas (rūpintojas) ir šis užsienietis turi kreiptis į įgaliotą policijos įstaigą dėl leidimo laikinai gyventi įforminimo . “
straipsnio pakeitimas Pakeisti 130 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5.
Užsieniečiui, kuris neišsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos ar negrąžinamas į užsienio valstybę šio straipsnio 1, 2, 4 dalyse nurodytais atvejais, šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytu pagrindu išduodamas ne ilgiau kaip vienerius metus galiojantis leidimas laikinai gyventi. Valstybės sienos apsaugos tarnybai priėmus sprendimą dėl užsieniečio neišsiuntimo iš Lietuvos Respublikos ar negrąžinimo į užsienio valstybę šio straipsnio 1, 2 dalyse nurodytais atvejais arba jeigu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka užsieniečiui yra suteiktas apsisprendimo laikotarpis, per kurį jis, kaip esanti ar buvusi su prekyba žmonėmis susijusių nusikaltimų auka, turi priimti sprendimą, ar bendradarbiauti su ikiteisminio tyrimo įstaiga ar su teismu , užsienietis turi kreiptis į įgaliotą policijos įstaigą dėl leidimo laikinai gyventi įforminimo . “
straipsnio pakeitimas Pakeisti 132 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju užsieniečiui išduodamas ne ilgiau kaip vienerius metus galiojantis leidimas laikinai gyventi. Valstybės sienos apsaugos tarnybai priėmus sprendimą dėl užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos vykdymo sustabdymo dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių, užsienietis turi kreiptis į įgaliotą policijos įstaigą dėl leidimo laikinai gyventi įforminimo . “58 straipsnis. 133 straipsnio pakeitimas
straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą sudaro, tvarko ir duomenis iš šio sąrašo centrinei Šengeno informacinei sistemai teikia Migracijos Policijos departamentas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.“
straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Sprendimą uždrausti (neuždrausti) užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priima Migracijos Policijos departamentas.
Draudimo atvykti trukmė nustatoma kiekvienu atveju tinkamai atsižvelgus į visas su konkrečiu atveju susijusias aplinkybes.“
straipsnio pakeitimas
straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Dėl šio Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 21 punkte, 90 straipsnio 4 dalyje, 106 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 2 dalies 1 punkte ir 126 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytos užsieniečio grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei į Vilniaus apygardos administracinį teismą su prašymu priimti sprendimą panaikinti užsieniečiui suteiktą pabėgėlio statusą ar papildomą apsaugą, teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir (ar) išsiųsti užsienietį iš Lietuvos Respublikos kreipiasi Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ar Lietuvos policijos generalinio komisaro pavedimu – teritorinė įgaliota policijos įstaiga arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba ar Valstybės sienos apsaugos tarnybos vado pavedimu – Valstybės sienos apsaugos tarnybos rinktinė .“
straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Prašymas priimti sprendimą turi atitikti Administracinių bylų teisenos įstatymo reikalavimus. Administracinės bylos pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytus prašymus gali būti nagrinėjamos naudojant faktinius duomenis, sudarančius valstybės ar tarnybos paslaptį , ir dalyvaujant Migracijos departamentui . Šiems duomenims netaikomos Administracinių bylų teisenos įstatyme numatytos nuostatos dėl išslaptinimo.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 141 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „141 straipsnis.
Teisė gauti duomenis Migracijos Policijos departamentas ir įgaliotos policijos įstaigos , Valstybės sienos apsaugos tarnyba ir vidaus reikalų ministro įgaliotos institucijos turi teisę iš Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų ir įmonių gauti duomenis, kurių reikia funkcijoms, susijusioms su užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje nustatymu, atlikti.“
1Šis įstatymas,
išskyrus šio straipsnio 3 dalį, įsigalioja 2016 m. sausio 1 d. 2. Procedūroms, kurios vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatomis pradėtos iki šio įstatymo įsigaliojimo, taikomos šio įstatymo nuostatos. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, vidaus reikalų ministras ir užsienio reikalų ministras, Lietuvos policijos generalinis komisaras iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
2015-06-11 Nr. XIIP-3199 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams bei teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnio 2 dalies 4 punktą apie užsienietį, kuris sulaikytas iki 48 valandų arba nubaustas už administracinį teisės pažeidimą įgaliotą policijos įstaigą turi informuoti policija arba kiti įgalioti taikyti sulaikymą ar nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas subjektai. Ši projekto nuostata tikslintina, jeigu turimos minty tos pačios policijos įstaigos. 2. Projekto 55 straipsniu keičiamo įstatymo 129 straipsnio
dėl nelydimo nepilnamečio užsieniečio negrąžinimo į užsienio valstybę, nelydimo nepilnamečio užsieniečio globėjas (rūpintojas) ir šis užsienietis turi kreiptis į įgaliotą policijos įstaigą dėl leidimo laikinai gyventi įforminimo“. Pažymėtina, kad šią nuostatą būtų galima suprasti ir taip, kad leidimas laikinai gyventi turėtų būti įforminamas ne tik nelydimam nepilnamečiui užsieniečiui, bet ir jo globėjui (rūpintojui), tuo tarpu pagal įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 47 straipsnio 1 dalį nelydimo nepilnamečio užsieniečio globėju (rūpintoju) gali būti tik Lietuvos Respublikos pilietis. Atsižvelgiant į tai, siūlytume patikslinti aptariamą projekto nuostatą, po žodžių „dėl leidimo laikinai gyventi“ įrašant žodžius „nelydimam nepilnamečiui užsieniečiui“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis L. Schulte-Ebbert, tel. (8 5) 239 6498, el. p. [email protected]
2012-03-
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected] . Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2016-03- Nr. Į 2016-02-01 Nr. S-2016-622 Lietuvos Respublikos Seimo Žmogaus teisių komitetui dėl nuomonės pateikimo Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo Žmogaus teisių komiteto 2016 m. vasario 1 d. raštu Nr. S-2016-622 pateiktą prašymą įvertinti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3199 (toliau – Projektas) nuostatų atitiktį 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvai 2013/32/ES dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos (toliau – Direktyva 2013/32/ES) bei kitiems reikalavimams, kylantiems iš Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės, teikiame Europos teisės departamento nuomonę minėtais klausimais. Projektu siekiama Valstybės sienos apsaugos tarnybą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VSAT) paskirti institucija, nagrinėjančia prašymus suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje (Projekto 31 straipsnis, kuriuo keičiamas Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – UTPĮ) 80 straipsnis), ir priimančia sprendimus dėl prieglobsčio prašymų (Projekto 35 straipsnis, kuriuo keičiamas UTPĮ 86 straipsnis). Tai reiškia, kad priėmus Projektą VSAT būtų paskirta sprendžiančiąja institucija Direktyvos 2013/32/ES 2 straipsnio f punkto prasme. Šiuo metu minėtas funkcijas vykdo Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos. Pažymėtina, kad Direktyva 2013/32/ES yra keliami tam tikri reikalavimai sprendžiančiajai institucijai , kuriais iš esmės siekiama užtikrinti pamatinio pabėgėlių teisių principo
Šiuo atžvilgiu atkreiptinas dėmesys, kad negrąžinimo principas yra tarptautinės teisės jus cogens norma; jis taip pat kyla iš tarptautinių dokumentų: 1951 m. Konvencijos
„Dėl pabėgėlių statuso“, įskaitant jos 1967 m. sausio 31 d. protokolą, JT
konvencijos prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį, ar baudimą, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (EŽTK) ir t. t. [1] Atsižvelgiant į tai turėtų būti įvertinta, ar VSAT perėmus Migracijos departamento funkcijas, t.y. tapus sprendžiančiąja institucija Direktyvos 2013/32/ES 2 straipsnio f punkto prasme, bus užtikrintas tinkamas minėtų Direktyvos 2013/32/ES reikalavimų įgyvendinimas. Pirma , Direktyvoje 2013/32/ES nurodyta, kad sprendžiančioji institucija privalo turėti tinkamus išteklius, įskaitant pakankamą kompetentingų darbuotojų skaičių, kurie būtų tinkamai apmokyti ( Direktyvos 2013/32/ES 4 straipsnio 1 ir 3 dalys). Direktyvos 2013/32/ES 14 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmeninius pokalbius su prašytojais vykdantys asmenys turi turėti bendrą supratimą apie problemas, kurios gali neigiamai atsiliepti prašytojo galimybei dalyvauti pokalbyje, pavyzdžiui, apie požymius, kad prašytojas galėjo būti praeityje kankinamas. Toliau 15 straipsnio 3 dalyje dėstoma, kad asmeniniai pokalbiai turi vykti tokiomis sąlygomis, kuriomis prašytojai galėtų išsamiai išdėstyti savo prašymo priežastis, t.y., pokalbį vykdantis asmuo turi būti kompetentingas atsižvelgti į prašymo asmenines ir bendrąsias aplinkybes, įskaitant prašytojo kultūrinę kilmę, lytį, lytinę orientaciją, lytinę tapatybę ar pažeidžiamumą; be to, pokalbį dėl tarptautinės apsaugos prašymo esmės vykdantis asmuo turi nevilkėti kariškio arba teisėsaugos pareigūno uniformos .
Pažymėtina, kad šios priemonės yra visų pirma susijusios su kokybišku tyrimu, kas yra esminė sąlyga siekiant nustatyti teisingą suinteresuotojo asmens tarptautinės apsaugos poreikį, ir, atitinkamai, su kokybišku sprendimų priėmimu. Šiuo metu galiojančio UTPĮ 68 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojai ir darbuotojai, kurių veikla susijusi su prašymų suteikti prieglobstį nagrinėjimu ir (ar) priėmimo sąlygų užtikrinimu, turi būti tinkamai parengti. Be to, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtintame Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos apraše (toliau – Prieglobsčio tvarkos aprašas) yra nurodyta, kad Migracijos departamento valstybės tarnautojai turi būti dalyvavę atitinkamuose mokymuose; Migracijos departamento valstybės tarnautojai, atliekantys prieglobsčio prašytojų apklausas, turi būti dalyvavę specializuotuose mokymuose, kurių metu jie supažindinami su apklausų atlikimo technika ir gerąja praktika, mokomi pasirinkti tinkamiausią bendravimo su prieglobsčio prašytoju būdą, atsižvelgiant, be kita ko, į jo amžių, brandą, kultūrinę kilmę, lytį, seksualinę orientaciją, lytinę tapatybę ir pažeidžiamumą, taip pat pagal atitinkamus požymius atpažinti problemas, kurios gali neigiamai paveikti prieglobsčio prašytojo galimybę būti apklausiamam (15 punktas).
Projektu iš esmės nekeičiamas UTPĮ
institucija, nagrinėjančia prašymus suteikti prieglobstį, jos valstybės tarnautojai turės būti parengti darbui su prieglobsčio prašytojais. Priėmus Projektą atitinkamai turės būti koreguojamas Prieglobsčio tvarkos aprašas, užtikrinantis, kad VSAT valstybės tarnautojai, nagrinėjantys prašymus suteikti prieglobstį, būtų dalyvavę atitinkamuose mokymuose. Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, jog Projektu numatomos VSAT funkcijos, t.y. pirminių veiksmų (prieglobsčio prašytojo apklausa, turimų dokumentų paėmimas, asmens ir daiktų apžiūra ir kt.) atlikimas, prieglobsčio prašymo nagrinėjimas bei sprendimų dėl prieglobsčio priėmimas, būtų priskirtos skirtingo lygmens VSAT padaliniams. Sprendimų dėl prieglobsčio suteikimo funkcijos būtų priskirtos vykdyti vienai sprendžiančiai institucijai – VSAT centriniam padaliniui, steigiant karjeros valstybės tarnautojų pareigybes, valstybės tarnautojams keliant reikalavimą būti tinkamai parengtiems dirbti su prieglobsčio prašytojais.
Tačiau lieka neaišku, kokius konkrečius veiksmus atliks karjeros valstybės tarnautojai: ar jie atliks tik sprendimų priėmimo funkcijas, ar dalyvaus visuose tyrimo veiksmuose nagrinėdami prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį iš esmės, įskaitant asmeninio pokalbio vykdymą (kas yra svarbu siekiant užtikrinti minėtų Direktyvos 2013/32/ES reikalavimų laikymąsi, o ypač reikalavimą, kad pokalbį vykdantis asmuo nevilkėtų teisėsaugos pareigūno uniformos, kaip nurodyta šios direktyvos 15 straipsnio 3 dalies d punkte). Antra , Direktyvoje 2013/32/ES nurodyta, kad sprendžiančiosios institucijos sprendimai dėl tarptautinės apsaugos prašymų turi būti priimami po tinkamo nagrinėjimo, t.y., prašymai turi būti nagrinėjami ir sprendimai priimami individualiai, objektyviai ir nešališkai (direktyvos 10 straipsnio 3 dalis). Šiuo metu VSAT yra atsakinga už asmenų, nelegaliai kirtusių sieną, sulaikymą bei už sprendimų dėl tokių asmenų išsiuntimo priėmimą – VSAT nuostatuose nurodyta, kad jos paskirtis yra įgyvendinti valstybės sienos apsaugą ir jos kirtimo kontrolę, – o Migracijos departamentas atsakingas už asmenų prašymų dėl prieglobsčio suteikimo nagrinėjimą ir sprendimų dėl prieglobsčio suteikimo priėmimą. Kaip minėta, priėmus nagrinėjamą projektą visos šios funkcijos būtų suteiktos VSAT. Atsižvelgiant į tai kyla klausimas dėl VSAT, kaip institucijos, nešališkumo nagrinėjant prieglobsčio prašymus ir priimant sprendimus dėl prieglobsčio suteikimo.
Pažymėtina, jog siekiant, kad prieglobsčio prašymai būtų nagrinėjami ir sprendimai priimami objektyviai ir nešališkai, prašymų nagrinėjimo ir sprendimų priėmimo dėl prieglobsčio suteikimo procesas turi būti atskirtas nuo sienų ir migracijos kontrolės. Projekto 20 straipsnyje, kuriuo keičiamas UTPĮ 68 straipsnis jį papildant 4 dalimi, yra siūloma numatyti, kad
„valstybės institucijų ir įstaigų įgalioti valstybės tarnautojai, kurių veikla
susijusi su prašymų suteikti prieglobstį nagrinėjimu, turi vadovautis nešališkumo ir objektyvumo principais ir turi būti parengti darbui su prieglobsčio prašytojais“. Be to, Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, jog VSAT funkcijos būtų priskirtos skirtingo lygmens VSAT padaliniams, o sprendimų dėl prieglobsčio suteikimo funkcijos būtų priskirtos vykdyti vienai sprendžiančiai institucijai – VSAT centriniam padaliniui, steigiant karjeros valstybės tarnautojų pareigybes. Vis dėlto atkreiptinas dėmesys į tai, kad visi VSAT padaliniai yra pavaldūs tam pačiam vadovui, todėl svarstytina, ar VSAT paskyrus sprendžiančiąja institucija bus užtikrintas nešališkumo reikalavimas. Iš to, kas nurodyta, galima konstatuoti, jog aukščiau minėti Direktyvos 2013/32/ES reikalavimai galėtų būti įgyvendinti VSAT tapus sprendžiančiąja institucija, pirma , jeigu būtų užtikrintas tinkamas jos valstybės tarnautojų parengimas darbui su prieglobsčio prašytojais: būtų įsteigta pakankamai karjeros valstybės tarnautojų pareigybių, šie valstybės tarnautojai būtų apmokyti dirbti su prieglobsčio prašytojais ir būtų užtikrintas karjeros valstybės tarnautojų dalyvavimas tiek prieglobsčio prašymo nagrinėjimo, tiek sprendimų dėl prieglobsčio priėmimo procese ir, antra , jeigu būtų aiškiai atskirtos VSAT statutinių ir karjeros valstybės tarnautojų funkcijos ir pavaldumo santykiai.
Reikia pripažinti, kad vienintelė institucija, oficialiai aiškinanti Europos Sąjungos teisę, yra ES Teisingumo Teismas, ir kol kas nagrinėjamu klausimu nėra nei šio Teismo sprendimų, nei Europos Komisijos pradėtų pažeidimo procedūrų. Vis dėlto dar kartą pažymime, kad pabėgėlių teisių apsauga nėra vien Europos Sąjungos teisės klausimas. Visų pirma, tai yra tarptautinės teisės principas, be kita ko, kylantis ir iš Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, todėl atitinkamų Direktyvos 2013/32/ES nuostatų aiškinimas Teisingumo Teisme atsirems ir į tai, kaip šis principas yra suprantamas tarptautiniame kontekste. Pažymime, kad Europos Tarybos Ministrų Taryba, remdamasi Europos Tarybos statuto 15 straipsnio b dalimi, 1981 m. rekomendacijoje Nr. 16 dėl nacionalinių prieglobsčio procedūrų suderinimo [2] yra nurodžiusi, kad visi prieglobsčio prašymai turėtų būti nagrinėjami objektyviai ir nešališkai ir kad sprendimus dėl šių prašymų priimtų tik centrinė institucija. Taip pat akcentuojama būtinybė, kad dėl prieglobsčio klausimų sprendžiantys pareigūnai turėtų specialių žinių, būtų apmokyti, turėtų reikiamų kontaktų, bendradarbiautų su atitinkamomis kitų šalių institucijomis ir naudotųsi naujausia informacija apie situaciją prieglobsčio prašytojų kilmės šalyje.
Generalinis direktorius Deividas Kriaučiūnas Vaida Čepaitė, tel. 8 706 63 688, el. p. [email protected] [1] Plačiau apie negrąžinimo principą žr. Elihu Lauterpacht ir Daniel Bethlehem „Refugee protection in international law: the scope and content of the principle of non-refoulement: opinion“, 2003 (http://www.unhcr.org/419c75ce4.html). [2] Recommendation R (1981) 16 on the harmonisation of national procedures relating to asylum.
teisės ir teisėtvarkos komitetas
DĖL
dalyvavo : Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Vilija Aleknaitė Abramikienė, Stasys Brundza, Juozas Bernatonis, Vytautas Gapšys, Vitalijus Gailius, Valdas Skarbalius. Komiteto biuro vedėja Dalia Latvelienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Rita Varanauskienė, Irma Leonavičiūtė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Modesta Banytė. Kviestieji asmenys:
Vidaus reikalų ministras Tomas Žilinskas, Vidaus reikalų viceministras Artūras Norkevičius, Migracijos departamento prie VRM direktoriaus pavaduotojas Janas Vidickas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-06-11 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams bei teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
dalies 4 punktą apie užsienietį, kuris sulaikytas iki 48 valandų arba nubaustas už administracinį teisės pažeidimą įgaliotą policijos įstaigą turi informuoti policija arba kiti įgalioti taikyti sulaikymą ar nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas subjektai. Ši projekto nuostata tikslintina, jeigu turimos minty tos pačios policijos įstaigos. Pritarti Pačiai pastabai pritartina, tačiau Komitetas siūlo pagrindiniam komitetui projektą atmesti. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-06-11 2.
Projekto
sienos apsaugos tarnybai priėmus sprendimą dėl nelydimo nepilnamečio užsieniečio negrąžinimo į užsienio valstybę, nelydimo nepilnamečio užsieniečio globėjas (rūpintojas) ir šis užsienietis turi kreiptis į įgaliotą policijos įstaigą dėl leidimo laikinai gyventi įforminimo“. Pažymėtina, kad šią nuostatą būtų galima suprasti ir taip, kad leidimas laikinai gyventi turėtų būti įforminamas ne tik nelydimam nepilnamečiui užsieniečiui, bet ir jo globėjui (rūpintojui), tuo tarpu pagal įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 47 straipsnio 1 dalį nelydimo nepilnamečio užsieniečio globėju (rūpintoju) gali būti tik Lietuvos Respublikos pilietis. Atsižvelgiant į tai, siūlytume patikslinti aptariamą projekto nuostatą, po žodžių „dėl leidimo laikinai gyventi“ įrašant žodžius „nelydimam nepilnamečiui užsieniečiui“. Pritarti Pačiai pastabai pritartina, tačiau Komitetas siūlo pagrindiniam komitetui projektą atmesti. 3. Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo Žmogaus teisių komiteto 2016 m. vasario 1 d. raštu Nr. S-2016-622 pateiktą prašymą įvertinti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3199 (toliau – Projektas) nuostatų atitiktį 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvai 2013/32/ES dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos (toliau – Direktyva 2013/32/ES) bei kitiems reikalavimams, kylantiems iš Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės, teikiame Europos teisės departamento nuomonę minėtais klausimais.
Projektu siekiama Valstybės sienos apsaugos tarnybą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VSAT) paskirti institucija, nagrinėjančia prašymus suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje (Projekto 31 straipsnis, kuriuo keičiamas Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – UTPĮ) 80 straipsnis), ir priimančia sprendimus dėl prieglobsčio prašymų (Projekto 35 straipsnis, kuriuo keičiamas UTPĮ 86 straipsnis). Tai reiškia, kad priėmus Projektą VSAT būtų paskirta sprendžiančiąja institucija Direktyvos 2013/32/ES
Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos. Pažymėtina, kad Direktyva 2013/32/ES yra keliami tam tikri reikalavimai sprendžiančiajai institucijai , kuriais iš esmės siekiama užtikrinti pamatinio pabėgėlių teisių principo – negrąžinimo principo
Atsižvelgiant į tai turėtų būti įvertinta, ar VSAT perėmus Migracijos departamento funkcijas, t.y. tapus sprendžiančiąja institucija Direktyvos 2013/32/ES 2 straipsnio f punkto prasme, bus užtikrintas tinkamas minėtų Direktyvos 2013/32/ES reikalavimų įgyvendinimas.
Pirma , Direktyvoje 2013/32/ES nurodyta, kad sprendžiančioji institucija privalo turėti tinkamus išteklius, įskaitant pakankamą kompetentingų darbuotojų skaičių, kurie būtų tinkamai apmokyti (Direktyvos 2013/32/ES 4 straipsnio
nurodyta, kad asmeninius pokalbius su prašytojais vykdantys asmenys turi turėti bendrą supratimą apie problemas, kurios gali neigiamai atsiliepti prašytojo galimybei dalyvauti pokalbyje, pavyzdžiui, apie požymius, kad prašytojas galėjo būti praeityje kankinamas. Toliau 15 straipsnio
sąlygomis, kuriomis prašytojai galėtų išsamiai išdėstyti savo prašymo priežastis, t.y., pokalbį vykdantis asmuo turi būti kompetentingas atsižvelgti į prašymo asmenines ir bendrąsias aplinkybes, įskaitant prašytojo kultūrinę kilmę, lytį, lytinę orientaciją, lytinę tapatybę ar pažeidžiamumą; be to, pokalbį dėl tarptautinės apsaugos prašymo esmės vykdantis asmuo turi nevilkėti kariškio arba teisėsaugos pareigūno uniformos . Pažymėtina, kad šios priemonės yra visų pirma susijusios su kokybišku tyrimu, kas yra esminė sąlyga siekiant nustatyti teisingą suinteresuotojo asmens tarptautinės apsaugos poreikį, ir, atitinkamai, su kokybišku sprendimų priėmimu.
Šiuo metu galiojančio UTPĮ 68 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojai ir darbuotojai, kurių veikla susijusi su prašymų suteikti prieglobstį nagrinėjimu ir (ar) priėmimo sąlygų užtikrinimu, turi būti tinkamai parengti. Be to, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro
Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos apraše (toliau – Prieglobsčio tvarkos aprašas) yra nurodyta, kad Migracijos departamento valstybės tarnautojai turi būti dalyvavę atitinkamuose mokymuose; Migracijos departamento valstybės tarnautojai, atliekantys prieglobsčio prašytojų apklausas, turi būti dalyvavę specializuotuose mokymuose, kurių metu jie supažindinami su apklausų atlikimo technika ir gerąja praktika, mokomi pasirinkti tinkamiausią bendravimo su prieglobsčio prašytoju būdą, atsižvelgiant, be kita ko, į jo amžių, brandą, kultūrinę kilmę, lytį, seksualinę orientaciją, lytinę tapatybę ir pažeidžiamumą, taip pat pagal atitinkamus požymius atpažinti problemas, kurios gali neigiamai paveikti prieglobsčio prašytojo galimybę būti apklausiamam (15 punktas). Projektu iš esmės nekeičiamas UTPĮ 68 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas reikalavimas, vadinasi, VSAT paskyrus institucija, nagrinėjančia prašymus suteikti prieglobstį, jos valstybės tarnautojai turės būti parengti darbui su prieglobsčio prašytojais. Priėmus Projektą atitinkamai turės būti koreguojamas Prieglobsčio tvarkos aprašas, užtikrinantis, kad VSAT valstybės tarnautojai, nagrinėjantys prašymus suteikti prieglobstį, būtų dalyvavę atitinkamuose mokymuose.
Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, jog Projektu numatomos VSAT funkcijos, t.y. pirminių veiksmų (prieglobsčio prašytojo apklausa, turimų dokumentų paėmimas, asmens ir daiktų apžiūra ir kt.) atlikimas, prieglobsčio prašymo nagrinėjimas bei sprendimų dėl prieglobsčio priėmimas, būtų priskirtos skirtingo lygmens VSAT padaliniams. Sprendimų dėl prieglobsčio suteikimo funkcijos būtų priskirtos vykdyti vienai sprendžiančiai institucijai – VSAT centriniam padaliniui, steigiant karjeros valstybės tarnautojų pareigybes, valstybės tarnautojams keliant reikalavimą būti tinkamai parengtiems dirbti su prieglobsčio prašytojais. Tačiau lieka neaišku, kokius konkrečius veiksmus atliks karjeros valstybės tarnautojai: ar jie atliks tik sprendimų priėmimo funkcijas, ar dalyvaus visuose tyrimo veiksmuose nagrinėdami prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį iš esmės, įskaitant asmeninio pokalbio vykdymą (kas yra svarbu siekiant užtikrinti minėtų Direktyvos 2013/32/ES reikalavimų laikymąsi, o ypač reikalavimą, kad pokalbį vykdantis asmuo nevilkėtų teisėsaugos pareigūno uniformos, kaip nurodyta šios direktyvos 15 straipsnio 3 dalies d punkte). Antra , Direktyvoje 2013/32/ES nurodyta, kad sprendžiančiosios institucijos sprendimai dėl tarptautinės apsaugos prašymų turi būti priimami po tinkamo nagrinėjimo, t.y., prašymai turi būti nagrinėjami ir sprendimai priimami individualiai, objektyviai ir nešališkai (direktyvos 10 straipsnio 3 dalis).
Šiuo metu VSAT yra atsakinga už asmenų, nelegaliai kirtusių sieną, sulaikymą bei už sprendimų dėl tokių asmenų išsiuntimo priėmimą – VSAT nuostatuose nurodyta, kad jos paskirtis yra įgyvendinti valstybės sienos apsaugą ir jos kirtimo kontrolę, – o Migracijos departamentas atsakingas už asmenų prašymų dėl prieglobsčio suteikimo nagrinėjimą ir sprendimų dėl prieglobsčio suteikimo priėmimą. Kaip minėta, priėmus nagrinėjamą projektą visos šios funkcijos būtų suteiktos VSAT. Atsižvelgiant į tai kyla klausimas dėl VSAT, kaip institucijos, nešališkumo nagrinėjant prieglobsčio prašymus ir priimant sprendimus dėl prieglobsčio suteikimo. Pažymėtina, jog siekiant, kad prieglobsčio prašymai būtų nagrinėjami ir sprendimai priimami objektyviai ir nešališkai, prašymų nagrinėjimo ir sprendimų priėmimo dėl prieglobsčio suteikimo procesas turi būti atskirtas nuo sienų ir migracijos kontrolės. Projekto 20 straipsnyje, kuriuo keičiamas UTPĮ 68 straipsnis jį papildant 4 dalimi, yra siūloma numatyti, kad „valstybės institucijų ir įstaigų įgalioti valstybės tarnautojai, kurių veikla susijusi su prašymų suteikti prieglobstį nagrinėjimu, turi vadovautis nešališkumo ir objektyvumo principais ir turi būti parengti darbui su prieglobsčio prašytojais“. Be to, Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, jog VSAT funkcijos būtų priskirtos skirtingo lygmens VSAT padaliniams, o sprendimų dėl prieglobsčio suteikimo funkcijos būtų priskirtos vykdyti vienai sprendžiančiai institucijai – VSAT centriniam padaliniui, steigiant karjeros valstybės tarnautojų pareigybes.
Vis dėlto atkreiptinas dėmesys į tai, kad visi VSAT padaliniai yra pavaldūs tam pačiam vadovui, todėl svarstytina, ar VSAT paskyrus sprendžiančiąja institucija bus užtikrintas nešališkumo reikalavimas. Iš to, kas nurodyta, galima konstatuoti, jog aukščiau minėti Direktyvos 2013/32/ES reikalavimai galėtų būti įgyvendinti VSAT tapus sprendžiančiąja institucija, pirma , jeigu būtų užtikrintas tinkamas jos valstybės tarnautojų parengimas darbui su prieglobsčio prašytojais: būtų įsteigta pakankamai karjeros valstybės tarnautojų pareigybių, šie valstybės tarnautojai būtų apmokyti dirbti su prieglobsčio prašytojais ir būtų užtikrintas karjeros valstybės tarnautojų dalyvavimas tiek prieglobsčio prašymo nagrinėjimo, tiek sprendimų dėl prieglobsčio priėmimo procese ir, antra , jeigu būtų aiškiai atskirtos VSAT statutinių ir karjeros valstybės tarnautojų funkcijos ir pavaldumo santykiai. Reikia pripažinti, kad vienintelė institucija, oficialiai aiškinanti Europos Sąjungos teisę, yra ES Teisingumo Teismas, ir kol kas nagrinėjamu klausimu nėra nei šio Teismo sprendimų, nei Europos Komisijos pradėtų pažeidimo procedūrų. Vis dėlto dar kartą pažymime, kad pabėgėlių teisių apsauga nėra vien Europos Sąjungos teisės klausimas. Visų pirma, tai yra tarptautinės teisės principas, be kita ko, kylantis ir iš Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, todėl atitinkamų Direktyvos 2013/32/ES nuostatų aiškinimas Teisingumo Teisme atsirems ir į tai, kaip šis principas yra suprantamas tarptautiniame kontekste. Pažymime, kad Europos Tarybos Ministrų Taryba, remdamasi Europos Tarybos statuto 15 straipsnio b dalimi, 1981 m. rekomendacijoje Nr.
16 dėl nacionalinių prieglobsčio procedūrų suderinimo [2] yra nurodžiusi, kad visi prieglobsčio prašymai turėtų būti nagrinėjami objektyviai ir nešališkai ir kad sprendimus dėl šių prašymų priimtų tik centrinė institucija. Taip pat akcentuojama būtinybė, kad dėl prieglobsčio klausimų sprendžiantys pareigūnai turėtų specialių žinių, būtų apmokyti, turėtų reikiamų kontaktų, bendradarbiautų su atitinkamomis kitų šalių institucijomis ir naudotųsi naujausia informacija apie situaciją prieglobsčio prašytojų kilmės šalyje. Pritarti Komitetas siūlo pagrindiniam komitetui projektą atmesti. Pažymėtina, jog siekiant, kad prieglobsčio prašymai būtų nagrinėjami ir sprendimai priimami objektyviai ir nešališkai, prašymų nagrinėjimo ir sprendimų priėmimo dėl prieglobsčio suteikimo procesas turi būti atskirtas nuo sienų ir migracijos kontrolės. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. JTVPK Regioninis Šiaurės Europos biuras 2015-11-05 Įstatymo pakeitimo projekte numatyta panaikinti nuorodas į Migracijos departamentą, o vietoj jo nurodyti Valstybės sienos apsaugos tarnybą. Tai reikštų, kad Valstybės sienos apsaugos tarnyba perimtų atsakomybę už prieglobsčio prašymų nagrinėjimą ir sprendimų dėl jų priėmimą iš Migracijos departamento. JTVPK (Jungtinių Tautų vyriausiasis pabėgėlių reikalų komisaras) savo komentare dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr.15-3612 dėl Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos naikinimo detaliai išdėstė savo susirūpinimą dėl numatyto atsakomybės už sprendimų dėl prieglobsčio priėmimo perdavimo Valstybės sienos apsaugos tarnybai.
Toliau išdėstytuose pastebėjimuose nusakyti pagrindiniai aspektai, dėl kurių JTVPK išreiškė savo susirūpinimą. JTVPK nuomone, numatytas atsakomybės perdavimas gali neatitikti JTVPK Vykdomojo komiteto išvadoje Nr. 8 (XXVIII) dėl pabėgėlio statuso nustatymo numatyto ir JTVPK pasaulinio masto konsultacijų dėl tarptautinės apsaugos procese pakartoto principo, pagal kurį sprendimus dėl prieglobsčio turi priimti kompetentinga centrinė institucija. JTVPK taip pat mano, kad Valstybės sienos apsaugos tarnybos skyrimas už sprendimų dėl prieglobsčio priėmimą atsakinga institucija gali prieštarauti reikalavimams, kylantiems iš naujos redakcijos ES Prieglobsčio procedūrų direktyvos, ypač tiems, kurie yra susiję su valstybių narių pareiga:
a) visoms procedūroms paskirti sprendžiančiąją instituciją, kuri bus atsakinga už tinkamą tarptautinės apsaugos prašymų nagrinėjimą ir pirmosios instancijos sprendimų priėmimą (2 (f) straipsnis ir 4 straipsnio 1 dalis);
b) užtikrinti, kad tarptautinės apsaugos prašymai būtų nagrinėjami ir sprendimai dėl jų priimami objektyviai, tinkamai ir nešališkai (10 straipsnio 3 dalis ir 31 straipsnio 2 dalis);
c) užtikrinti, kad sprendžiančioji institucija turėtų pakankamai kompetentingų darbuotojų, kurie žinotų apie atitinkamus reikalavimus, taikytinus prieglobsčio ir pabėgėlių teisės srityje (4 straipsnio 1 dalis ir 10 straipsnio 3 (c) dalis).
Šiuo atžvilgiu JTVPK pastebi, kad iš direktyvos nuostatų aišku, jog kitų institucijų, tokių kaip policijos ar sienos apsaugos tarnybų, vaidmuo ir atsakomybės turi būti atskirtos nuo prieglobsčio klausimus sprendžiančiosios institucijos vaidmens ir atsakomybės. Būtent 6 straipsnio 1 dalyje kartu su
pirmosios institucijos atsakingos už prieglobsčio prašytojų informavimą apie tai, kaip pradėti prieglobsčio suteikimo procedūrą, o 4 straipsnio 2 dalyje numatyta pagrindinės sprendžiančiosios institucijos sprendimų dėl prieglobsčio priėmimui taikytina išimtis, numatant galimybę ir kitoms įstaigoms, taip pat ir sienos apsaugos tarnyboms, priimti sprendimą dėl leidimo atvykti į šalį suteikimo arba atsisakymo pagal nustatytą pasienio procedūrą remiantis sprendžiančiosios institucijos pagrįsta nuomone.
Remiantis esama institucine sistema, Migracijos departamentas, kuris šiuo metu yra atsakingas už prieglobsčio prašymų nagrinėjimą ir sprendimų dėl prieglobsčio priėmimą, ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba, kuri yra atsakinga už sienų kontrolę, yra dvi atskiros institucijos, atsakingos už dvi atskiras procedūras. Atsakomybės už leidimo atvykti į šalį suteikimą, prieglobsčio prašymų nagrinėjimą ir sprendimų priėmimą perdavimas Valstybės sienos apsaugos tarnybai keltų abejonių dėl prieglobsčio procedūros nešališkumo. Be to, pagal šiuo metu galiojančią tvarką tik Migracijos departamentas turi reikalingų žinių prieglobsčio klausimais, kurios buvo kaupiamos ir stiprinamos per pastaruosius 18 metų, siekiant užtikrinti tinkamą sprendimų kokybę. Aukštą sprendimų kokybę liudija ir tai, kad skundus prieglobsčio bylose nagrinėjantys Lietuvos teismai dažniausiai patvirtina Migracijos departamento priimtus pirmosios instancijos sprendimus dėl prieglobsčio. Sprendimų dėl prieglobsčio priėmimo funkcijos perdavimas Valstybės sienos apsaugos tarnybai, kuri šiuo metu neturi panašių žinių prieglobsčio klausimais, turės neigiamos įtakos sprendimų dėl prieglobsčio priėmimo kokybei.
Taigi, nors JTVPK visiškai pripažįsta, kad Lietuvos Respublikos Seimas ir Vyriausybė turi įgaliojimus priimti sprendimus dėl nacionalinės administracinės sistemos struktūros, visgi JTVPK yra susirūpinęs, kad atsakomybės už sprendimų dėl prieglobsčio priėmimą perdavimas Valstybės sienos apsaugos tarnybai gali iškelti klausimų dėl atitikties tarptautiniams ir ES standartams. Todėl JTVPK rekomenduoja susilaikyti nuo Valstybės sienos apsaugos tarnybos skyrimo už prieglobsčio prašymų nagrinėjimą ir sprendimų priėmimą atsakinga institucija Lietuvoje ir išlaikyti esamą kompetencijų padalijimą tarp sienos apsaugos tarnybų ir centrinės prieglobsčio klausimais sprendžiančiosios institucijos. Pritarti Komitetas siūlo pagrindiniam komitetui projektą atmesti. 2. Raudonojo kryžiaus draugija 2015-10-27 Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija, dirbanti prieglobsčio prašytojų ir pabėgėlių teisių apsaugos srityje, susipažino su LR įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties" (toliau - UTPĮ) pakeitimo projektu Nr. XIIP-3199 (toliau - {statymo projektas) ir kreipiasi į Jus norėdama pateikti savo pastabas dėl šio projekto. Dėl Įstatymo projekto 2, 21, 23, 24, 25, 26, 27, 28, 29, 30, 31, 32, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 39, 4 0 ,4 1 straipsnių, kuriais atitinkamai įtvirtinami UTPĮ 5, 69, 72, 73, 74, 75, 76, 77, 78, 7 9 ,8 0 , 81, 8 4 ,8 5 , 86 ,8 7 , 90, 9 2 ,9 3 , 9 5 ,9 6 straipsnių pakeitimai:
Nurodyti UTPĮ straipsnių pakeitimai iš esmės yra susiję su Migracijos departamento prie LR VRM vykdomų funkcijų prieglobsčio srityje perdavimo Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie LR VRM. Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija norėtų išreikšti savo susirūpinimą dėl funkcijų prieglobsčio srityje perdavimo Valstybės sienos apsaugos tarnybai dėl toliau nurodomų priežasčių.
Europos Sąjungos lygmeniu reikalavimai prieglobsčio prašymų nagrinėjimo procedūroms yra išdėstyti 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2013/32/E S dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos (toliau - Direktyva 2013/32/ES). Direktyva 2013/32/E S siekiama, kad žmonėms, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga, būtų užtikrinta galimybė naudotis teisiškai saugiomis ir veiksmingomis prieglobsčio procedūromis, o sprendimai dėl visų tarptautinės apsaugos prašymų būtų priimami remiantis faktais, ir visų pirma, kad juos priimtų institucijos, kurių darbuotojai turi tinkamų žinių ar yra tinkamai parengti tarptautinės apsaugos klausimais. Taigi Direktyva 2013/32/E S nustato tam tikrus reikalavimus/kriterijus, kuriuos turi atitikti sprendžiančioji institucija, kuri bus atsakinga už tinkamą tarptautinės apsaugos prašymų nagrinėjimą: valstybės narės turi užtikrinti, kad sprendžiančioji institucija turėtų tinkamus išteklius, įskaitant pakankamą kompetentingų darbuotojų skaičių; sprendžiančiosios institucijos darbuotojai turi būti tinkamai apmokyti, žinotų apie atitinkamus reikalavimus, taikytinus prieglobsčio ir pabėgėlių teisės srityje. Be to, Direktyva 2013/32/E S įpareigoja valstybes nares užtikrinti, kad asmeniniai pokalbiai su prieglobsčio prašytojais vyktų tokiomis sąlygomis, kuriomis prašytojai galėtų išsamiai išdėstyti savo prašymo priežastis.
Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija norėtų atkreipti dėmesį, jog prieglobsčio prašytojai dažnai bėga nuo persekiojimo, kuris jų kilmės valstybėse yra vykdomas per teisėsaugos institucijas, todėl dėl kultūrinių skirtumų ir patirtų psichologinių sukrėtimų jie dažnai nepasitiki ir prieglobsčio šalies teisėsaugos institucijomis ir dėl tokio susidariusio barjero vengia atskleisti prieglobsčio šalies teisėsaugos institucijoms savo tikruosius patirto persekiojimo faktus. Todėl, jei Migracijos departamento prie LR VRM funkcijos prieglobsčio srityje būtų perduotos vykdyti Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie LR VRM, tai kliudytų faktų nustatymui ir sprendimų pagrįstumui prieglobsčio bylose. Dėl šios priežasties susidarytų grėsmė pamatinio pabėgėlių teisės principo – negrąžinimo principo
Jei Migracijos departamento prie LR VRM funkcijos prieglobsčio srityje būtų perduotos vykdyti Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie LR VRM ar kitoms institucijoms, kiltų grėsmė prarasti minėtus žmogiškuosius resursus, į kurių kompetencijos kėlimą buvo investuota daug Lietuvos ir užsienio partnerių lėšų. Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija taip pat norėtų pažymėti, jog 2010 metais buvo svarstomas klausimas dėl Migracijos departamento prie LR VRM likvidavimo ir jo funkcijų prieglobsčio srityje perdavimo Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie LR VRM. Tuo metu Europos teisės departamentas prie LR TM išanalizavęs siūlomus teisės aktų pakeitimus Europos Sąjungos prieglobsčio teisyno ir tarptautinės pabėgėlių teisės kontekste pažymėjo, kad siūlymas Valstybės sienos apsaugos tarnybą prie LR VRM paskirti sprendžiančiąja institucija, nagrinėjančia prieglobsčio prašymus ir priimančia dėl jų sprendimus, kelia rimtų abejonių dėl atitikties 2005 m. gruodžio 1 d. Tarybos direktyvai 2005/85/E B , nustatančiai būtiniausius reikalavimus dėl pabėgėlio statuso suteikimo ir panaikinimo tvarkos valstybėse narėse (pirmos kartos prieglobsčio procedūrų direktyva] ir pabėgėlių teisių apsaugos principams. Vienas iš tokios išvados motyvų buvo tai, kad teisėsaugos institucijos nėra tinkamos institucijos vykdyti asmeniniams pokalbiams ir nagrinėti prašymams suteikti tarptautinę apsaugą. Dar mažiau diskrecijos pasirinkti sprendžiančiąją instituciją valstybėms narėms palieka 2013 m. birželio 26 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/32/E S dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos (antros kartos prieglobsčio procedūrų direktyva] – sienos apsaugos tarnybai numatanti funkciją - registruoti prieglobsčio prašymus ir juos perduoti sprendžiančiajai institucijai. Taigi Migracijos departamento prie LR VRM funkcijų prieglobsčio srityje perdavimas Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie LR VRM, t. y. teisėsaugos institucijai, būtų nesuderinamas su Europos Sąjungos teise ir tarptautiniais pabėgėlių teisių apsaugos principais. Dėl Įstatymo projekto 4, 5, 6, 7, 8 ,1 2 , 1 3 ,1 4 ,1 5 ,1 6 , 1 7 ,1 8 , 35, 36, 42, 43, 44, 45, 46, 47, 48, 49, 52, 53, 55, 56, 57 straipsnių, kuriais atitinkamai įtvirtinami UTPĮ 21, 26, 28, 29, 31, 36, 4 4 1, 48, 49, 51, 53, 55, 86, 87, 99, 99*, 100, 104, 1051, 1052, 1054, 1 0 6 ,1 2 2 ,1 2 3 ,1 2 9 ,1 3 0 ,1 3 2 straipsnių pakeitimai:
Nurodyti UTPĮ straipsnių pakeitimai iš esmės yra susiję su papildomų funkcijų vizų ir leidimų gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo užsieniečiams vykdymo priskyrimu policijos įstaigoms panaikinus Migracijos departamentą prie LR VRM. Tokių funkcijų vykdymas policijai yra nebūdingas, todėl Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijai kelia susirūpinimą siekis plėsti policijai nebūdingų funkcijų vykdymą. Įgyvendindama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-2016 metų programą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2014 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 29 patvirtino Migracijos politikos gaires, kurių nuostatomis turi vadovautis ministerijos, Vyriausybės įstaigos, įstaigos prie ministerijų, kitos Lietuvos Respublikos Vyriausybei atskaitingos valstybės institucijos ir įstaigos, pagal kompetenciją priimdamos sprendimus, rengdamos teisės aktų projektus, svarstydamos pasiūlymus priimti ES teisės aktus ir rengdamos Lietuvos Respublikos pozicijas dėl šių pasiūlymų.
Minėtų Migracijos politikos gairių 23 punkte yra nurodoma, kad daugiau nei 20 metų esamos Lietuvos migracijos procesų valdymo sistemos modelis, panašus į Skandinavijos valstybių modelį, yra pasiteisinęs. Vis dėlto, kaip nurodoma toliau, esamas institucijų atsakomybių paskirstymas ir nustatytos veiklos sritys skatina toliau diskutuoti apie valdymo sistemos pokyčius, turi būti ribojama institucijų kompetencija, siekiant aiškumo, skaidrumo ir institucijų atskaitomybės už teisės aktų priskirtas veiklos sritis, funkcijų peržiūra siekiant atsisakyti institucijai nebūdingų funkcijų. Šiuo atveju pažymėtina, jog 2006 m. gegužės 15 d. Valstybės kontrolės ataskaitoje apie atliktą auditą dėl migracijos procesų administravimo nurodoma, kad didesnė dalis (net 87 proc.) teritorinių policijos įstaigų migracijos padalinių vykdomų funkcijų policijai yra nebūdingos. Likvidavus Migracijos departamentą prie LR VRM ir dalį jo funkcijų perdavus policijos įstaigoms tokių nebūdingų policijai funkcijų dar labiau padaugės. Taigi policijai nebūdingų vykdyti funkcijų (vizų ir leidimų gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimas, panaikinimas, įforminimas ir pan.) plėtimas yra nesuderinamas su Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintomis Migracijos politikos gairėmis ir pačia Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-2016 metų programa, todėl Įstatymo projektu siūlomi atitinkami UTPĮ pakeitimai taip pat prieštarautų Lietuvos Respublikos Vyriausybės programai ir patvirtintoms Migracijos politikos gairėms.
Siekiant užtikrinti tinkamą Lietuvos Respublikos įsipareigojimų pagal tarptautines sutartis, ypač pagal 1951 m. Konvenciją dėl pabėgėlių statuso ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją, bei Europos Sąjungos teisės aktus vykdymą, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija siūlo apsvarstyti ir atsižvelgti į šiame rašte pateiktas pastabas dėl LR įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties" pakeitimo projekto Nr. XIIP- 3199. Pritarti Komitetas siūlo pagrindiniam komitetui projektą atmesti. Pritartina, jog siekiant, kad prieglobsčio prašymai būtų nagrinėjami ir sprendimai priimami objektyviai ir nešališkai, prašymų nagrinėjimo ir sprendimų priėmimo dėl prieglobsčio suteikimo procesas turi būti atskirtas nuo sienų ir migracijos kontrolės. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. VSD 2015-11-30 Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas (toliau - VSD) pagal savo kompetenciją išnagrinėjęs Vidaus reikalų ministerijos parengtą „Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties Nr. IX-2206 pakeitimo įstatymo“ projektą (TAIS Nr. 15-4664 (3), toliau - įstatymo projektas) teikia savo pastabas ir pasiūlymus. 1.
iš esmės pritaria Įstatymo projekto įdėjai optimizuoti migracijos procesus, susijusius su sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties priėmimu ir jų vykdymu, racionaliau paskirstyti funkcijas kompetentingoms institucijoms. Tačiau manome, kad būtina atsakingai įvertinti siūlymo policijos įstaigoms suteikti Įgaliojimus priimti visus sprendimus dėl prašymų išduoti /pakeisti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau
Įstatymo 4 straipsnio 2 dalis nustato pareigą VSD atlikti užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą. Šią pareigą VSD vykdo: 1) teikdamas informaciją pagal Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau - Migracijos departamentas) paklausimus, ar užsienietis, gyvendamas Lietuvos Respublikoje, gali grėsti valstybės saugumui arba 2) savo iniciatyva teikia tokią informaciją Migracijos departamentui. Visus sprendimus, kurie grindžiami VSD pateikta įslaptinta informacija, šiuo metu priima viena institucija – Migracijos departamentas. Jeigu būtų pritarta siūlomam Įstatymo projektui, sprendimus dėl leidimų gyventi išdavimo /keitimo bei panaikinimo būtų įgaliotos priimti policijos įstaigos ir dėl to VSD informaciją dėl asmenų keliamos grėsmės valstybės saugumui būtų įpareigotas teikti ne vienai centrinei įstaigai, tačiau kelioms policijos įstaigoms, atsižvelgiant j tai, kuri iš jų nagrinėja konkretų užsieniečio prašymą išduoti /pakeisti leidimą gyventi.
Mūsų manymu, toks reglamentavimas galėtų turėti neigiamos įtakos priimamų sprendimų kokybei, nes nė viena sprendimus priimanti įgaliota policijos įstaiga neturėtų išsamios informacijos apie vykstančius migracijos procesus bei apie piktnaudžiavimo leidimų gyventi išdavimo procedūromis atvejus. Be to, yra tikimybė, kad skirtingos policijos įstaigos pateiktą informaciją, susijusią su grėsme valstybės saugumui, vertintų skirtingai. Taip būtų suformuota nevienoda teisės normų taikymo praktika, o tai sudarytų prielaidas piktnaudžiauti leidimų gyventi išdavinio tvarka. VSD vertinimu, minėtos aplinkybės gali padaryti neigiamos įtakos valstybės saugumo interesams (pabraukta mūsų). Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, siūlome {statyme įtvirtinti nuostatas, kad VSD atsakymus į paklausimus, kuriuose išdėstoma įslaptinta informacija, teiktų pagrindinei institucijai, pavyzdžiui Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Policijos departamentas), o ji būtų įgaliota priimti sprendimus VSD pateiktos įslaptintos informacijos pagrindu. Esant tokiam reglamentavimui, Policijos departamentas, gavęs VSD informaciją, turėtų išsireikalauti bylą iš policijos įstaigos, kuriai pateiktas prašymas išduoti /pakeisti leidimą gyventi, sprendimui priimti.
Kitas galimas variantas — įgalioti Policijos departamentą priimti sprendimus dėl leidimų gyventi neišdavimo /panaikinimo ne tik VSD įslaptintos informacijos pagrindu, bet ir paaiškėjus tam tikriems atsisakymo išduoti /pakeisti leidimą gyventi ar jį panaikinti pagrindams (t. y. įtvirtinti baigtinį minėtų pagrindų sąrašą, kuriems paaiškėjus sprendimą priima Policijos departamentas, pavyzdžiui, paaiškėjus aplinkybėms, nurodytoms Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte (dėl galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai), Įstatymo
tokiam reglamentavimui, VSD informaciją dėl grėsmės valstybės saugumui siųstų Policijos departamentui, o šis išsireikalautų bylą iš policijos įstaigos sprendimui priimti. Tuo atveju, jei policijos įstaiga pati nustatytų aplinkybes, dėl kurių sprendimą priimti būtų įgaliotas Policijos departamentas - savo iniciatyva išsiųstų bylą Policijos departamentui. Atkreiptinas dėmesys, kad panaši praktika taikoma ir dabar leidimų keitimų atveju - pagal Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs, tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. IV-329, (toliau - Aprašas), migracijos tarnybos turi teisę nustatytais atvejais priimti sprendimą pakeisti leidimą gyventi.
Tačiau jei įgaliotas migracijos tarnybos valstybės tarnautojas, išnagrinėjęs užsieniečio prašymą, nustato bent vieną Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytą pagrindą, dėl kurio gali būti atsisakyta pakeisti leidimą gyventi, užsieniečio bylą nedelsiant išsiunčia Migracijos departamentui sprendimui priimti (Aprašo 87 punktas). Jei būtų pritarta kuriam nors iš minėtų VSD siūlymų. Departamentas pasirengęs teikti siūlymus dėl konkrečių straipsnių pakeitimo formuluočių (reikėtų keisti Įstatymo projekto 16 straipsnį (keičiamas Įstatymo 51 straipsnis). Įstatymo projekto 18 straipsnį (keičiamas Įstatymo 55 straipsnis) ir kt.). 2. Atkreipiame dėmes j ir į tai, kad Įstatymo projektas turėtų būti koreguojamas, atsižvelgiant į 2015 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojusį Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 4, 24, 26, 35, 55, 90, 93, 106, 127, 140, I401 straipsnių, X skyriaus pavadinimo pakeitimo ir įstatymo papildymo 341 straipsniu“. Pritarti Komitetas siūlo pagrindiniam komitetui projektą atmesti. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo narė Vincė Vaidevutė Margevičienė Argumentai: pagal Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatymą Nr. IX-2206 užsienietis, besimokantis pagal profesinio mokymo programą, negali įgyvendinti teisės dirbti. Siekiant sudaryti sąlygas šiems asmenims dirbti, siūlau praplėsti užsieniečių, atleidžiamų nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti, ratą. Pasiūlymas: papildyti Projektą keičiamo Įstatymo 58 straipsnio 1 dalies 2 punkto pakeitimu ir šį punktą išdėstyti taip: „
Užsieniečio atleidimas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti
pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punktą, ir įdarbinamas praktinio mokymo (praktikos) laikotarpiu arba studijuodamas ketina dirbti mokslo ir studijų institucijoje mokslinių tyrimų ir (arba) eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros darbų srityje arba mokosi pagal profesinio mokymo programą (programas) ; “. Nepritarti Komitetas siūlo pagrindiniam komitetui projektą atmesti, tačiau kartu atkreiptinas dėmesys, kad šiuo p rojektu 58 straipsnis nekeičiamas ir yra nesusijęs su įstatymo projektu keičiamomis nuostatomis . Pasiūlyti iniciatoriams įregistruoti atskirą įstatymo projektą arba teikti pasiūlymą į Seime svarstomą Vyriausybės teiktą Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ NR. IX-2206 17, 33, 35, 36, 40, 43, 44, 441, 45, 46, 50, 58 straipsnių pakeitimo ir papildymo 45(1) straipsniu įstatymo projektą Nr. XIIP-4306, kuriuo keičiamas 58 straipsnis. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai : 6.1. Sprendimas:
Siūlyti pagrindiniam komitetui Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 pakeitimo projektą Nr. XIIP-3199 atmesti. Argumentai: Komiteto nuomone, geopolitinės situacijos kontekste, netikslinga vykdyti minėtas pertvarkas, naikinant Migracijos departamentą prie LR VRM. Jis turėtų išlikti kaip kompetentingas nacionalinis padalinys (centrinė įstaiga), sprendžiantis jautrius žmogaus teisių klausimus pilietybės srityje bei objektyviai, nešališkai nagrinėjantis ir priimantis sprendimus dėl prieglobsčio suteikimo. Migracijos departamento prie LR VRM funkcijų prieglobsčio srityje perdavimas Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie LR VRM, t. y. teisėsaugos institucijai, būtų nesuderinamas su Europos Sąjungos teise ir tarptautiniais pabėgėlių teisių apsaugos principais.
Taip pat pažymėtina, kad optimizuojant migracijos procesus, tikslinga atriboti tam tikras funkcijas ir perskirstyti jas tarp esamų Vidaus reikalų ministerijos pavaldžių institucijų. 7. Balsavimo rezultatai: „už“- 6; „ prieš“-0; „susilaikė“-2. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Vytautas Gapšys, Vilija Aleknaitė Abramikienė. Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO ŠVIETIMO, MOKSLO IR KULTŪROS komitetas PAPILDOMO KOMITETO I Š V A D O S DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMO „DĖL UŽSIENIEČIŲ TEISINĖS PADĖTIES“ NR. IX-2206 PAKEITIMO
1Komiteto posėdyje dalyvavo : Komiteto nariai: R. Paliukas, R. Baškienė, O. Leiputė, E. Žakaris, V. Stundys, A. Zeltinis, G. Steponavičius; Komiteto biuro vedėjas K. Kaminskas, patarėjai L. Skeberdytė, R. Norkienė, J. Paukštė, padėjėja J. Antanavičienė, Seimo narė Vincė Vaidevutė Markevičienė, Lietuvos Respublikos Prezidento patarėja Saulė Mačiukaitė Žvinienė, Vidaus reikalų viceministras Elvinas Jankevičius, Vidaus reikalų ministerijos Migracijos reikalų skyriaus patarėja Asta Klapatauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-06-1112 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams bei teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1Pagal Projekto 12 straipsniu keičiamo įstatymo 36 straipsnio 2 dalies 4 punktą apie užsienietį, kuris sulaikytas iki 48 valandų arba nubaustas už administracinį teisės pažeidimą įgaliotą policijos įstaigą turi informuoti policija arba kiti įgalioti taikyti sulaikymą ar nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas subjektai. Ši projekto nuostata tikslintina, jeigu turimos minty tos pačios policijos įstaigos. Spręsti pagrindiniam komitetui
2Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-06-1155 2.
Projekto 55 straipsniu keičiamo įstatymo 129 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad „Valstybės sienos apsaugos tarnybai priėmus sprendimą dėl nelydimo nepilnamečio užsieniečio negrąžinimo į užsienio valstybę, nelydimo nepilnamečio užsieniečio globėjas (rūpintojas) ir šis užsienietis turi kreiptis į įgaliotą policijos įstaigą dėl leidimo laikinai gyventi įforminimo“. Pažymėtina, kad šią nuostatą būtų galima suprasti ir taip, kad leidimas laikinai gyventi turėtų būti įforminamas ne tik nelydimam nepilnamečiui užsieniečiui, bet ir jo globėjui (rūpintojui), tuo tarpu pagal įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 47 straipsnio 1 dalį nelydimo nepilnamečio užsieniečio globėju (rūpintoju) gali būti tik Lietuvos Respublikos pilietis. Atsižvelgiant į tai, siūlytume Spręsti pagrindiniam komitetui patikslinti aptariamą projekto nuostatą, po žodžių „dėl leidimo laikinai gyventi“ įrašant žodžius „nelydimam nepilnamečiui užsieniečiui“. Spręsti pagrindiniam komitetui 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo narė V.V.Margevičienė 2015-09-29 Argumentai: pagal Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatymą Nr. IX-2206 užsienietis, besimokantis pagal profesinio mokymo programą, negali įgyvendinti teisės dirbti. Siekiant sudaryti sąlygas šiems asmenims dirbti, siūlau praplėsti užsieniečių, atleidžiamų nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti, ratą. Pasiūlymas :
Papildyti Projektą keičiamo Įstatymo 58 straipsnio 1 dalies 2 punkto pakeitimu ir šį punktą išdėstyti taip: „
Užsieniečio atleidimas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti
(praktikos) laikotarpiu arba studijuodamas ketina dirbti mokslo ir studijų institucijoje mokslinių tyrimų ir (arba) eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros darbų srityje arba mokosi pagal profesinio mokymo programą (programas) ; “. Nesvarstyti Komitetas pasiūlymui iš esmės pritartų, tačiau, kadangi
keičiamas įstatymo projektu ir yra nesusijęs su įstatymo projektu keičiamomis nuostatomis, pasiūlymo iniciatoriams pasiūlyta įregistruoti atskirą įstatymo projektą. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai . Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekte svarstomi klausimai nėra susiję su Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto veiklos kryptimis, nutarta pasiūlyti spręsti pagrindiniam komitetui. 7. Balsavimo rezultatai : pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai:
R. Paliukas. 9. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkas Raimundas Paliukas
REIKALŲ komitetas
DĖL
posėdyje dalyvavo: Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Benediktas Juodka, Užsienio reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Audronius Ažubalis, Užsienio reikalų komiteto nariai Domas Petrulis, Valerijus Simulikas, Emanuelis Zingeris. Užsienio reikalų komiteto biuras: biuro vedėjas Evaldas Zelenka, patarėjos Inga Milašiūtė, Milda Petrokaitė, Laura Plyniuvienė, padėjėja Salvinija Jurėnaitė. Kviestieji asmenys: vidaus reikalų viceministras Elvinas Jankevičius, Vidaus reikalų ministerijos Viešojo saugumo politikos departamento direktoriaus pavaduotoja Agnė Silickienė, Vidaus reikalų ministerijos Viešojo saugumo politikos departamento Migracijos reikalų skyriaus patarėja Asta Klapatauskienė, Seimo narė Vincė Vaidevutė Margevičienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-06-11 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams bei teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
nubaustas už administracinį teisės pažeidimą įgaliotą policijos įstaigą turi informuoti policija arba kiti įgalioti taikyti sulaikymą ar nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas subjektai. Ši projekto nuostata tikslintina, jeigu turimos minty tos pačios policijos įstaigos. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-06-11 2.
Projekto 55 straipsniu keičiamo įstatymo 129 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad „Valstybės sienos apsaugos tarnybai priėmus sprendimą dėl nelydimo nepilnamečio užsieniečio negrąžinimo į užsienio valstybę, nelydimo nepilnamečio užsieniečio globėjas (rūpintojas) ir šis užsienietis turi kreiptis į įgaliotą policijos įstaigą dėl leidimo laikinai gyventi įforminimo“. Pažymėtina, kad šią nuostatą būtų galima suprasti ir taip, kad leidimas laikinai gyventi turėtų būti įforminamas ne tik nelydimam nepilnamečiui užsieniečiui, bet ir jo globėjui (rūpintojui), tuo tarpu pagal įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 47 straipsnio 1 dalį nelydimo nepilnamečio užsieniečio globėju (rūpintoju) gali būti tik Lietuvos Respublikos pilietis. Atsižvelgiant į tai, siūlytume patikslinti aptariamą projekto nuostatą, po žodžių „dėl leidimo laikinai gyventi“ įrašant žodžius
„nelydimam nepilnamečiui užsieniečiui“. Pritarti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: nesvarstyta . 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Vincė Vaidevutė Margevičienė, 2015-09-29 Argumentai: pagal Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatymą Nr. IX-2206 užsienietis, besimokantis pagal profesinio mokymo programą, negali įgyvendinti teisės dirbti. Siekiant sudaryti sąlygas šiems asmenims dirbti, siūlau praplėsti užsieniečių, atleidžiamų nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti, ratą. Pasiūlymas: papildyti Projektą keičiamo Įstatymo 58 straipsnio 1 dalies 2 punkto pakeitimu ir šį punktą išdėstyti taip: „
Užsieniečio atleidimas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti
2) turi leidimą laikinai gyventi, išduotą pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punktą, ir įdarbinamas praktinio mokymo (praktikos) laikotarpiu arba studijuodamas ketina dirbti mokslo ir studijų institucijoje mokslinių tyrimų ir (arba) eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros darbų srityje arba mokosi pagal profesinio mokymo programą (programas); “. Nepritarti Šis pasiūlymas nėra susijęs su svarstomo Įstatymo projekto tikslu – optimizuoti migracijos procesus, susijusius su sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties priėmimu ir jų vykdymu. Todėl siūlytina pasiūlymo iniciatoriams užregistruoti atskirą Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, kuriame būtų numatyta galimybė moksleiviams, besimokantiems pagal profesinio mokymo programas, dirbti Lietuvos Respublikoje, bet tik esant tam tikroms sąlygoms ir nustatytiems saugikliams , leisiantiems išvengti galimų nelegalaus darbo Lietuvoje piktnaudžiavimo atvejų, kuomet minėti moksleiviai atvyktų į Lietuvą ne mokymosi, o darbo tikslais . Pagal šiuo metu galiojantį reguliavimą toks užsienietis gali būti įdarbinamas praktikai (įsigyti leidimo dirbti nereikia), tačiau jam galimybė dirbti kitą darbą Užsieniečių teisinės padėties įstatyme nereglamentuota, skirtingai negu studentų atveju: 46 str. 4 d. numatyta, kad studentams leidžiama nesusijusį su studijomis darbą dirbti, gavus leidimą dirbti, nuo antrųjų studijų metų ir ne daugiau kaip 20 val. per savaitę . 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam Įstatymo projektui Nr.
XIIP-3199, siūlyti pagrindiniam komitetui jį patobulinti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir papildyti straipsniais, kuriuose būtų keičiamos 2015 m. gruodžio 1 d. įsigaliojusio
2080 nuostatos, reglamentuojančios Migracijos departamento funkcijas, taip pat Įstatymo projektu keičiamas nuostatas suderinti su aktualia Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ redakcija, ir pritarti Užsienio reikalų komiteto išvadoms. 7. Balsavimo rezultatai: Pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirtas pranešėjas. Audronius Ažubalis. Komiteto pirmininkas Benediktas Juodka
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO VALSTYBĖS VALDYMO IR SAVIVALDYBIŲ komitetas PAPILDOMO KOMITETO I Š V A D O S DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMO „DĖL UŽSIENIEČIŲ TEISINĖS PADĖTIES“ NR. IX-2206 PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO (XIIP-3199) 2015 m. lapkričio 25 d. Nr. 113-P-32 Vilnius
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Valentinas Bukauskas, Komiteto pirmininkas; Milda Petrauskienė, pirmininko pavaduotoja; Komiteto nariai: Agnė Bilotaitė, Petras Gražulis, Vanda Kravčionok, Vincė Vaidevutė Margevičienė, Albinas Mitrulevičius, Algis Strelčiūnas, Povilas Urbšys. Komiteto biuro darbuotojai: biuro vedėjas, Algirdas Astrauskas; patarėjai: Jurgita Marcinkutė, Rasa Mačiulytė, Monika Urmonienė; konsultantas, Bronius Kleponis; padėjėja, Genovaitė Jasaitienė. Kviestieji asmenys: Asta Klapatauskienė, Vidaus reikalų ministerijos migracijos reikalų skyriaus patarėja; Agnė Silickienė, Vidaus reikalų ministerijos viešojo saugumo departamento direktoriaus pavaduotoja;
2Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-06-11)12
1Pagal Projekto 12 straipsniu keičiamo įstatymo 36 straipsnio 2 dalies 4 punktą apie užsienietį, kuris sulaikytas iki 48 valandų arba nubaustas už administracinį teisės pažeidimą įgaliotą policijos įstaigą turi informuoti policija arba kiti įgalioti taikyti sulaikymą ar nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas subjektai. Ši projekto nuostata tikslintina, jeigu turimos minty tos pačios policijos įstaigos. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-06-11)
55 2.
Projekto 55 straipsniu keičiamo įstatymo
priėmus sprendimą dėl nelydimo nepilnamečio užsieniečio negrąžinimo į užsienio valstybę, nelydimo nepilnamečio užsieniečio globėjas (rūpintojas) ir šis užsienietis turi kreiptis į įgaliotą policijos įstaigą dėl leidimo laikinai gyventi įforminimo“. Pažymėtina, kad šią nuostatą būtų galima suprasti ir taip, kad leidimas laikinai gyventi turėtų būti įforminamas ne tik nelydimam nepilnamečiui užsieniečiui, bet ir jo globėjui (rūpintojui), tuo tarpu pagal įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 47 straipsnio 1 dalį nelydimo nepilnamečio užsieniečio globėju (rūpintoju) gali būti tik Lietuvos Respublikos pilietis. Atsižvelgiant į tai, siūlytume patikslinti aptariamą projekto nuostatą, po žodžių „dėl leidimo laikinai gyventi“ įrašant žodžius „nelydimam nepilnamečiui užsieniečiui“. Pritarti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. Jungtinių Tautų vyriausiasis pabėgėlių reikalų komisaras (2015-11-05)
projekte numatyta panaikinti nuorodas į Migracijos departamentą, o vietoj jo nurodyti Valstybės sienos apsaugos tarnybą. Tai reikštų, kad Valstybės sienos apsaugos tarnyba perimtų atsakomybę už prieglobsčio prašymų nagrinėjimą ir sprendimų dėl jų priėmimą iš Migracijos departamento. 5. JTVPK (Jungtinių Tautų vyriausiasis pabėgėlių reikalų komisaras) savo komentare dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr.15-3612 dėl Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos naikinimo detaliai išdėstė savo susirūpinimą dėl numatyto atsakomybės už sprendimų dėl prieglobsčio priėmimo perdavimo Valstybės sienos apsaugos tarnybai.
Toliau išdėstytuose pastebėjimuose nusakyti pagrindiniai aspektai, dėl kurių JTVPK išreiškė savo susirūpinimą. 6. JTVPK nuomone, numatytas atsakomybės perdavimas gali neatitikti JTVPK Vykdomojo komiteto išvadoje Nr. 8 (XXVIII) dėl pabėgėlio statuso nustatymo numatyto ir JTVPK pasaulinio masto konsultacijų dėl tarptautinės apsaugos procese pakartoto principo, pagal kurį sprendimus dėl prieglobsčio turi priimti kompetentinga centrinė institucija . 7. JTVPK taip pat mano, kad Valstybės sienos apsaugos tarnybos skyrimas už sprendimų dėl prieglobsčio priėmimą atsakinga institucija gali prieštarauti reikalavimams, kylantiems iš naujos redakcijos ES Prieglobsčio procedūrų direktyvos, ypač tiems, kurie yra susiję su valstybių narių pareiga:
a) visoms procedūroms paskirti sprendžiančiąją instituciją , kuri bus atsakinga už tinkamą tarptautinės apsaugos prašymų nagrinėjimą ir pirmosios instancijos sprendimų priėmimą (2 (f) straipsnis ir 4 straipsnio 1 dalis);
b) užtikrinti, kad tarptautinės apsaugos prašymai būtų nagrinėjami ir sprendimai dėl jų priimami objektyviai, tinkamai ir nešališkai (10 straipsnio 3 dalis ir 31 straipsnio 2 dalis);
c) užtikrinti, kad sprendžiančioji institucija turėtų pakankamai kompetentingų darbuotojų , kurie žinotų apie atitinkamus reikalavimus, taikytinus prieglobsčio ir pabėgėlių teisės srityje (4 straipsnio 1 dalis ir 10 straipsnio 3 (c) dalis). 8.
pastebi, kad iš direktyvos nuostatų aišku, jog kitų institucijų, tokių kaip policijos ar sienos apsaugos tarnybų, vaidmuo ir atsakomybės turi būti atskirtos nuo prieglobsčio klausimus sprendžiančiosios institucijos vaidmens ir atsakomybės. Būtent 6 straipsnio 1 dalyje kartu su 26 konstatuojama dalimi sienos apsaugos tarnybos ir policija išskiriamos kaip pirmosios institucijos atsakingos už prieglobsčio prašytojų informavimą apie tai, kaip pradėti prieglobsčio suteikimo procedūrą, o 4 straipsnio 2 dalyje numatyta pagrindinės sprendžiančiosios institucijos sprendimų dėl prieglobsčio priėmimui taikytina išimtis, numatant galimybę ir kitoms įstaigoms, taip pat ir sienos apsaugos tarnyboms, priimti sprendimą dėl leidimo atvykti į šalį suteikimo arba atsisakymo pagal nustatytą pasienio procedūrą remiantis sprendžiančiosios institucijos pagrįsta nuomone . 9. Remiantis esama institucine sistema, Migracijos departamentas, kuris šiuo metu yra atsakingas už prieglobsčio prašymų nagrinėjimą ir sprendimų dėl prieglobsčio priėmimą, ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba, kuri yra atsakinga už sienų kontrolę, yra dvi atskiros institucijos, atsakingos už dvi atskiras procedūras. Atsakomybės už leidimo atvykti į šalį suteikimą, prieglobsčio prašymų nagrinėjimą ir sprendimų priėmimą perdavimas Valstybės sienos apsaugos tarnybai keltų abejonių dėl prieglobsčio procedūros nešališkumo. Be to, pagal šiuo metu galiojančią tvarką tik Migracijos departamentas turi reikalingų žinių prieglobsčio klausimais, kurios buvo kaupiamos ir stiprinamos per pastaruosius 18 metų, siekiant užtikrinti tinkamą sprendimų kokybę. Aukštą sprendimų kokybę liudija ir tai, kad skundus prieglobsčio bylose nagrinėjantys Lietuvos teismai dažniausiai patvirtina Migracijos departamento priimtus pirmosios instancijos sprendimus dėl prieglobsčio.
Sprendimų dėl prieglobsčio priėmimo funkcijos perdavimas Valstybės sienos apsaugos tarnybai, kuri šiuo metu neturi panašių žinių prieglobsčio klausimais, turės neigiamos įtakos sprendimų dėl prieglobsčio priėmimo kokybei. 10. Taigi, nors JTVPK visiškai pripažįsta, kad Lietuvos Respublikos Seimas ir Vyriausybė turi įgaliojimus priimti sprendimus dėl nacionalinės administracinės sistemos struktūros, visgi JTVPK yra susirūpinęs, kad atsakomybės už sprendimų dėl prieglobsčio priėmimą perdavimas Valstybės sienos apsaugos tarnybai gali iškelti klausimų dėl atitikties tarptautiniams ir ES standartams. Todėl JTVPK rekomenduoja susilaikyti nuo Valstybės sienos apsaugos tarnybos skyrimo už prieglobsčio prašymų nagrinėjimą ir sprendimų priėmimą atsakinga institucija Lietuvoje ir išlaikyti esamą kompetencijų padalijimą tarp sienos apsaugos tarnybų ir centrinės prieglobsčio klausimais sprendžiančiosios institucijos. Pritarti iš dalies Siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinant įstatymo projektą užtikrinti, kad siūlomu teisiniu reglamentavimu būtų užtikrinti pakankami žmogiškieji ištekliai, specialioji kompetencija, institucijų bendradarbiavimas nagrinėjant tarptautinės apsaugos prašymus, objektyvus ir nešališkas sprendimų priėmimas. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo narė V. V. Margevičienė (2015-09-29) Argumentai: pagal Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatymą Nr. IX-2206 užsienietis, besimokantis pagal profesinio mokymo programą, negali įgyvendinti teisės dirbti.
Siekiant sudaryti sąlygas šiems asmenims dirbti, siūlau praplėsti užsieniečių, atleidžiamų nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti, ratą. Pasiūlymas: Papildyti Projektą keičiamo Įstatymo 58 straipsnio 1 dalies 2 punkto pakeitimu ir šį punktą išdėstyti taip: „
laikotarpiu arba studijuodamas ketina dirbti mokslo ir studijų institucijoje mokslinių tyrimų ir (arba) eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros darbų srityje arba mokosi pagal profesinio mokymo programą (programas) ; “. Pritarti Pritariama pasiūlyme išdėstytoms nuostatoms. Atsižvelgiant į tai, kad svarstomame įstatymo projekte pakeitimai Įstatymo 58 straipsniui nėra siūlomi, dėl pasiūlymo nuostatų inkorporavimo į svarstomą įstatymo projektą siūloma spręsti pagrindiniame komitete. 6. Komiteto (komisijos) sprendimas ir pasiūlymai : 6.1. Sprendimas:
Siūlyti pagrindiniam komitetui: 6.1.1. Įstatymo projektą Nr. XIIP-3199 tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, Seimo narės V. V. Margevičienės pasiūlymą. 6.1.2. Tobulinant įstatymo projektą įvertinti, kad siūlomu teisiniu reglamentavimu būtų užtikrinti pakankami žmogiškieji ištekliai, specialioji kompetencija, institucijų bendradarbiavimas nagrinėjant tarptautinės apsaugos prašymus, objektyvus ir nešališkas sprendimų priėmimas. 7. Balsavimo rezultatai : pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirtas pranešėjas : M. Petrauskienė. Komiteto pirmininkas Valentinas Bukauskas
žmogaus teisių komitetas
2016 m. birželio 29 d. Vilnius
dalyvavo: Komiteto pirmininkė Zita Žvikienė; Komiteto nariai Mantas Adomėnas, Marija Aušrinė Pavilionienė, Rimantė Šalaševičiūtė, Sergej Ursul, Ona Valiukevičiūtė, Egidijus Vareikis; komiteto biuro vedėja Jolanta Savickienė, komiteto biuro patarėja Eglė Gibavičiūtė, komiteto biuro padėjėja Deimantė Žegunė. Kviestieji asmenys:
Seimo narys Mečislovas Zasčiurinskas, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų viceministras Justas Pankauskas, Vidaus reikalų ministerijos Viešojo saugumo politikos departamento Migracijos reikalų skyriaus patarėja Asta Klapatauskienė, Europos teisės departamento ES institucinės ir administracinės teisės skyriaus vyriausioji specialistė Vaida Čepaitė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-06-11 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams bei teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
keičiamo įstatymo 36 straipsnio 2 dalies 4 punktą apie užsienietį, kuris sulaikytas iki 48 valandų arba nubaustas už administracinį teisės pažeidimą įgaliotą policijos įstaigą turi informuoti policija arba kiti įgalioti taikyti sulaikymą ar nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas subjektai. Ši projekto nuostata tikslintina, jeigu turimos minty tos pačios policijos įstaigos. Atsižvelgti 2.
2Projekto 55 straipsniu keičiamo įstatymo 129 straipsnio 2 dalyje nurodoma,
kad „Valstybės sienos apsaugos tarnybai priėmus sprendimą dėl nelydimo nepilnamečio užsieniečio negrąžinimo į užsienio valstybę, nelydimo nepilnamečio užsieniečio globėjas (rūpintojas) ir šis užsienietis turi kreiptis į įgaliotą policijos įstaigą dėl leidimo laikinai gyventi įforminimo“. Pažymėtina, kad šią nuostatą būtų galima suprasti ir taip, kad leidimas laikinai gyventi turėtų būti įforminamas ne tik nelydimam nepilnamečiui užsieniečiui, bet ir jo globėjui (rūpintojui), tuo tarpu pagal įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 47 straipsnio 1 dalį nelydimo nepilnamečio užsieniečio globėju (rūpintoju) gali būti tik Lietuvos Respublikos pilietis. Atsižvelgiant į tai, siūlytume patikslinti aptariamą projekto nuostatą, po žodžių „dėl leidimo laikinai gyventi“ įrašant žodžius „nelydimam nepilnamečiui užsieniečiui“. Atsižvelgti
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo Žmogaus teisių komiteto 2016 m. vasario 1 d. raštu Nr. S-2016-622 pateiktą prašymą įvertinti Lietuvos Respublikos įstatymo
„Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 pakeitimo įstatymo projekto
Nr. XIIP-3199 (toliau – Projektas) nuostatų atitiktį 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvai 2013/32/ES dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos (toliau – Direktyva 2013/32/ES) bei kitiems reikalavimams, kylantiems iš Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės, teikiame Europos teisės departamento nuomonę minėtais klausimais.
Projektu siekiama Valstybės sienos apsaugos tarnybą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VSAT) paskirti institucija, nagrinėjančia prašymus suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje (Projekto 31 straipsnis, kuriuo keičiamas Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – UTPĮ) 80 straipsnis), ir priimančia sprendimus dėl prieglobsčio prašymų (Projekto 35 straipsnis, kuriuo keičiamas UTPĮ 86 straipsnis). Tai reiškia, kad priėmus Projektą VSAT būtų paskirta sprendžiančiąja institucija Direktyvos 2013/32/ES 2 straipsnio f punkto prasme. Šiuo metu minėtas funkcijas vykdo Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos. Pažymėtina, kad Direktyva 2013/32/ES yra keliami tam tikri reikalavimai sprendžiančiajai institucijai , kuriais iš esmės siekiama užtikrinti pamatinio pabėgėlių teisių principo – negrąžinimo principo
Atsižvelgiant į tai turėtų būti įvertinta, ar VSAT perėmus Migracijos departamento funkcijas, t.y. tapus sprendžiančiąja institucija Direktyvos 2013/32/ES 2 straipsnio f punkto prasme, bus užtikrintas tinkamas minėtų Direktyvos 2013/32/ES reikalavimų įgyvendinimas.
Pirma , Direktyvoje 2013/32/ES nurodyta, kad sprendžiančioji institucija privalo turėti tinkamus išteklius, įskaitant pakankamą kompetentingų darbuotojų skaičių, kurie būtų tinkamai apmokyti (Direktyvos 2013/32/ES 4 straipsnio 1 ir 3 dalys). Direktyvos 2013/32/ES 14 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmeninius pokalbius su prašytojais vykdantys asmenys turi turėti bendrą supratimą apie problemas, kurios gali neigiamai atsiliepti prašytojo galimybei dalyvauti pokalbyje, pavyzdžiui, apie požymius, kad prašytojas galėjo būti praeityje kankinamas. Toliau 15 straipsnio 3 dalyje dėstoma, kad asmeniniai pokalbiai turi vykti tokiomis sąlygomis, kuriomis prašytojai galėtų išsamiai išdėstyti savo prašymo priežastis, t.y., pokalbį vykdantis asmuo turi būti kompetentingas atsižvelgti į prašymo asmenines ir bendrąsias aplinkybes, įskaitant prašytojo kultūrinę kilmę, lytį, lytinę orientaciją, lytinę tapatybę ar pažeidžiamumą; be to, pokalbį dėl tarptautinės apsaugos prašymo esmės vykdantis asmuo turi nevilkėti kariškio arba teisėsaugos pareigūno uniformos . Pažymėtina, kad šios priemonės yra visų pirma susijusios su kokybišku tyrimu, kas yra esminė sąlyga siekiant nustatyti teisingą suinteresuotojo asmens tarptautinės apsaugos poreikį, ir, atitinkamai, su kokybišku sprendimų priėmimu.
Šiuo metu galiojančio UTPĮ 68 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojai ir darbuotojai, kurių veikla susijusi su prašymų suteikti prieglobstį nagrinėjimu ir (ar) priėmimo sąlygų užtikrinimu, turi būti tinkamai parengti. Be to, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario
suteikimo ir panaikinimo tvarkos apraše (toliau – Prieglobsčio tvarkos aprašas) yra nurodyta, kad Migracijos departamento valstybės tarnautojai turi būti dalyvavę atitinkamuose mokymuose; Migracijos departamento valstybės tarnautojai, atliekantys prieglobsčio prašytojų apklausas, turi būti dalyvavę specializuotuose mokymuose, kurių metu jie supažindinami su apklausų atlikimo technika ir gerąja praktika, mokomi pasirinkti tinkamiausią bendravimo su prieglobsčio prašytoju būdą, atsižvelgiant, be kita ko, į jo amžių, brandą, kultūrinę kilmę, lytį, seksualinę orientaciją, lytinę tapatybę ir pažeidžiamumą, taip pat pagal atitinkamus požymius atpažinti problemas, kurios gali neigiamai paveikti prieglobsčio prašytojo galimybę būti apklausiamam (15 punktas). Projektu iš esmės nekeičiamas UTPĮ 68 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas reikalavimas, vadinasi, VSAT paskyrus institucija, nagrinėjančia prašymus suteikti prieglobstį, jos valstybės tarnautojai turės būti parengti darbui su prieglobsčio prašytojais. Priėmus Projektą atitinkamai turės būti koreguojamas Prieglobsčio tvarkos aprašas, užtikrinantis, kad VSAT valstybės tarnautojai, nagrinėjantys prašymus suteikti prieglobstį, būtų dalyvavę atitinkamuose mokymuose.
Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, jog Projektu numatomos VSAT funkcijos, t.y. pirminių veiksmų (prieglobsčio prašytojo apklausa, turimų dokumentų paėmimas, asmens ir daiktų apžiūra ir kt.) atlikimas, prieglobsčio prašymo nagrinėjimas bei sprendimų dėl prieglobsčio priėmimas, būtų priskirtos skirtingo lygmens VSAT padaliniams. Sprendimų dėl prieglobsčio suteikimo funkcijos būtų priskirtos vykdyti vienai sprendžiančiai institucijai – VSAT centriniam padaliniui, steigiant karjeros valstybės tarnautojų pareigybes, valstybės tarnautojams keliant reikalavimą būti tinkamai parengtiems dirbti su prieglobsčio prašytojais. Tačiau lieka neaišku, kokius konkrečius veiksmus atliks karjeros valstybės tarnautojai: ar jie atliks tik sprendimų priėmimo funkcijas, ar dalyvaus visuose tyrimo veiksmuose nagrinėdami prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį iš esmės, įskaitant asmeninio pokalbio vykdymą (kas yra svarbu siekiant užtikrinti minėtų Direktyvos 2013/32/ES reikalavimų laikymąsi, o ypač reikalavimą, kad pokalbį vykdantis asmuo nevilkėtų teisėsaugos pareigūno uniformos, kaip nurodyta šios direktyvos 15 straipsnio 3 dalies d punkte). Antra , Direktyvoje 2013/32/ES nurodyta, kad sprendžiančiosios institucijos sprendimai dėl tarptautinės apsaugos prašymų turi būti priimami po tinkamo nagrinėjimo, t.y., prašymai turi būti nagrinėjami ir sprendimai priimami individualiai, objektyviai ir nešališkai (direktyvos 10 straipsnio 3 dalis).
Šiuo metu VSAT yra atsakinga už asmenų, nelegaliai kirtusių sieną, sulaikymą bei už sprendimų dėl tokių asmenų išsiuntimo priėmimą – VSAT nuostatuose nurodyta, kad jos paskirtis yra įgyvendinti valstybės sienos apsaugą ir jos kirtimo kontrolę, – o Migracijos departamentas atsakingas už asmenų prašymų dėl prieglobsčio suteikimo nagrinėjimą ir sprendimų dėl prieglobsčio suteikimo priėmimą. Kaip minėta, priėmus nagrinėjamą projektą visos šios funkcijos būtų suteiktos VSAT. Atsižvelgiant į tai kyla klausimas dėl VSAT, kaip institucijos, nešališkumo nagrinėjant prieglobsčio prašymus ir priimant sprendimus dėl prieglobsčio suteikimo. Pažymėtina, jog siekiant, kad prieglobsčio prašymai būtų nagrinėjami ir sprendimai priimami objektyviai ir nešališkai, prašymų nagrinėjimo ir sprendimų priėmimo dėl prieglobsčio suteikimo procesas turi būti atskirtas nuo sienų ir migracijos kontrolės. Projekto 20 straipsnyje, kuriuo keičiamas UTPĮ 68 straipsnis jį papildant 4 dalimi, yra siūloma numatyti, kad „valstybės institucijų ir įstaigų įgalioti valstybės tarnautojai, kurių veikla susijusi su prašymų suteikti prieglobstį nagrinėjimu, turi vadovautis nešališkumo ir objektyvumo principais ir turi būti parengti darbui su prieglobsčio prašytojais“. Be to, Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, jog VSAT funkcijos būtų priskirtos skirtingo lygmens VSAT padaliniams, o sprendimų dėl prieglobsčio suteikimo funkcijos būtų priskirtos vykdyti vienai sprendžiančiai institucijai – VSAT centriniam padaliniui, steigiant karjeros valstybės tarnautojų pareigybes.
Vis dėlto atkreiptinas dėmesys į tai, kad visi VSAT padaliniai yra pavaldūs tam pačiam vadovui, todėl svarstytina, ar VSAT paskyrus sprendžiančiąja institucija bus užtikrintas nešališkumo reikalavimas. Iš to, kas nurodyta, galima konstatuoti, jog aukščiau minėti Direktyvos 2013/32/ES reikalavimai galėtų būti įgyvendinti VSAT tapus sprendžiančiąja institucija, pirma , jeigu būtų užtikrintas tinkamas jos valstybės tarnautojų parengimas darbui su prieglobsčio prašytojais: būtų įsteigta pakankamai karjeros valstybės tarnautojų pareigybių, šie valstybės tarnautojai būtų apmokyti dirbti su prieglobsčio prašytojais ir būtų užtikrintas karjeros valstybės tarnautojų dalyvavimas tiek prieglobsčio prašymo nagrinėjimo, tiek sprendimų dėl prieglobsčio priėmimo procese ir, antra , jeigu būtų aiškiai atskirtos VSAT statutinių ir karjeros valstybės tarnautojų funkcijos ir pavaldumo santykiai. Reikia pripažinti, kad vienintelė institucija, oficialiai aiškinanti Europos Sąjungos teisę, yra ES Teisingumo Teismas, ir kol kas nagrinėjamu klausimu nėra nei šio Teismo sprendimų, nei Europos Komisijos pradėtų pažeidimo procedūrų. Vis dėlto dar kartą pažymime, kad pabėgėlių teisių apsauga nėra vien Europos Sąjungos teisės klausimas. Visų pirma, tai yra tarptautinės teisės principas, be kita ko, kylantis ir iš Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, todėl atitinkamų Direktyvos 2013/32/ES nuostatų aiškinimas Teisingumo Teisme atsirems ir į tai, kaip šis principas yra suprantamas tarptautiniame kontekste. Pažymime, kad Europos Tarybos Ministrų Taryba, remdamasi Europos Tarybos statuto 15 straipsnio b dalimi, 1981 m. rekomendacijoje Nr.
16 dėl nacionalinių prieglobsčio procedūrų suderinimo [2] yra nurodžiusi, kad visi prieglobsčio prašymai turėtų būti nagrinėjami objektyviai ir nešališkai ir kad sprendimus dėl šių prašymų priimtų tik centrinė institucija. Taip pat akcentuojama būtinybė, kad dėl prieglobsčio klausimų sprendžiantys pareigūnai turėtų specialių žinių, būtų apmokyti, turėtų reikiamų kontaktų, bendradarbiautų su atitinkamomis kitų šalių institucijomis ir naudotųsi naujausia informacija apie situaciją prieglobsčio prašytojų kilmės šalyje. Pritarti
3Piliečių, asociacijų,
politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: - . 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:- . 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: - . 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai : siūlyti pagrindiniam komitetui atmesti įstatymo projektą Nr. XIIP-3199. Argumentai :
Įvertinus šiandienines aktualijas, pasaulyje vykstant kariniams konfliktams, neramumams ir daugėjant prieglobsčio prašytojų, Lietuva turi būti pasirengusi vykdyti tarptautinius įsipareigojimus padidėjus prieglobsčio prašytojų srautams. Pagal tarptautinius standartus prieglobsčio prašymus turi nagrinėti ir sprendimus priimti kompetentinga centrinė specializuota sprendžiančioji institucija, Lietuvoje - Migracijos departamentas, kurio specialistai yra pasirengę nagrinėti prieglobsčio prašymus pagal tarptautinius standartus ir Europos Sąjungos reikalavimus. Perdavus su prieglobsčio suteikimu susijusių klausimų sprendimą Valstybės sienos apsaugos tarnybai, t. y. teisėsaugos institucijai, manytina, kad prieglobsčio klausimų sprendimas bus vykdomas teisėsaugos institucijų ir išimtinai siejamas su saugumo, ne su saugumo ir žmogaus teisių apsaugos principais, kas galimai keltų grėsmę pamatinio pabėgėlių teisės principo, t.y. negrąžinimo principo, pažeidimui. 7.
: už – bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirtas pranešėjas: Z. Žvikienė Komiteto pirmininkė Zita Žvikienė
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas, Komiteto pirmininko pavaduotojas Michal Mackevič, Komiteto nariai: Arvydas Anušauskas, Gediminas Jakavonis, Rasa Juknevičienė, Vytautas Antanas Matulevičius, Andrius Mazuronis, Darius Petrošius, Eduardas Šablinskas, Valdas Vasiliauskas, Komiteto biuro vedėjas Vitalij Dmitrijev, patarėjai Paulius Bačiulis, Mantas Lapinskas ir Tomas Marozas, padėjėja Vilma Lukoševičiūtė. Kviestieji asmenys: Seimo narys Mečislovas Zasčiurinskas, vidaus reikalų viceministras Justas Pankauskas, Vidaus reikalų ministerijos Viešojo saugumo politikos departamento Migracijos reikalų skyriaus patarėja Asta Klapatauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-06-1112 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams bei teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
Projekto 12 straipsniu keičiamo įstatymo 36 straipsnio 2 dalies 4 punktą apie užsienietį, kuris sulaikytas iki 48 valandų arba nubaustas už administracinį teisės pažeidimą įgaliotą policijos įstaigą turi informuoti policija arba kiti įgalioti taikyti sulaikymą ar nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas subjektai. Ši projekto nuostata tikslintina, jeigu turimos minty tos pačios policijos įstaigos. Pritarti
2Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2015-06-1155 2.
Projekto 55 straipsniu keičiamo įstatymo 129 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad „Valstybės sienos apsaugos tarnybai priėmus sprendimą dėl nelydimo nepilnamečio užsieniečio negrąžinimo į užsienio valstybę, nelydimo nepilnamečio užsieniečio globėjas (rūpintojas) ir šis užsienietis turi kreiptis į įgaliotą policijos įstaigą dėl leidimo laikinai gyventi įforminimo“. Pažymėtina, kad šią nuostatą būtų galima suprasti ir taip, kad leidimas laikinai gyventi turėtų būti įforminamas ne tik nelydimam nepilnamečiui užsieniečiui, bet ir jo globėjui (rūpintojui), tuo tarpu pagal įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 47 straipsnio 1 dalį nelydimo nepilnamečio užsieniečio globėju (rūpintoju) gali būti tik Lietuvos Respublikos pilietis. Atsižvelgiant į tai, siūlytume patikslinti aptariamą projekto nuostatą, po žodžių „dėl leidimo laikinai gyventi“ įrašant žodžius
„nelydimam nepilnamečiui užsieniečiui“. Pritarti
Respublikos teisingumo ministerijos 2016-03-30 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo Žmogaus teisių komiteto 2016 m. vasario 1 d. raštu Nr. S-2016-622 pateiktą prašymą įvertinti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3199 (toliau – Projektas) nuostatų atitiktį 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvai 2013/32/ES dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos (toliau – Direktyva 2013/32/ES) bei kitiems reikalavimams, kylantiems iš Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės, teikiame Europos teisės departamento nuomonę minėtais klausimais.
Projektu siekiama Valstybės sienos apsaugos tarnybą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VSAT) paskirti institucija, nagrinėjančia prašymus suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje (Projekto 31 straipsnis, kuriuo keičiamas Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – UTPĮ) 80 straipsnis), ir priimančia sprendimus dėl prieglobsčio prašymų (Projekto 35 straipsnis, kuriuo keičiamas UTPĮ 86 straipsnis). Tai reiškia, kad priėmus Projektą VSAT būtų paskirta sprendžiančiąja institucija Direktyvos 2013/32/ES 2 straipsnio f punkto prasme. Šiuo metu minėtas funkcijas vykdo Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos. Pažymėtina, kad Direktyva 2013/32/ES yra keliami tam tikri reikalavimai sprendžiančiajai institucijai , kuriais iš esmės siekiama užtikrinti pamatinio pabėgėlių teisių principo – negrąžinimo principo
tarptautinės teisės jus cogens norma; jis taip pat kyla iš tarptautinių dokumentų: 1951 m. Konvencijos „Dėl pabėgėlių statuso“, įskaitant jos 1967 m. sausio 31 d. protokolą, JT konvencijos prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį, ar baudimą, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (EŽTK) ir t. t. [1] Atsižvelgiant į tai turėtų būti įvertinta, ar VSAT perėmus Migracijos departamento funkcijas, t.y. tapus sprendžiančiąja institucija Direktyvos 2013/32/ES
2013/32/ES reikalavimų įgyvendinimas.
Pirma , Direktyvoje 2013/32/ES nurodyta, kad sprendžiančioji institucija privalo turėti tinkamus išteklius, įskaitant pakankamą kompetentingų darbuotojų skaičių, kurie būtų tinkamai apmokyti (Direktyvos 2013/32/ES
2013/32/ES 14 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmeninius pokalbius su prašytojais vykdantys asmenys turi turėti bendrą supratimą apie problemas, kurios gali neigiamai atsiliepti prašytojo galimybei dalyvauti pokalbyje, pavyzdžiui, apie požymius, kad prašytojas galėjo būti praeityje kankinamas. Toliau 15 straipsnio 3 dalyje dėstoma, kad asmeniniai pokalbiai turi vykti tokiomis sąlygomis, kuriomis prašytojai galėtų išsamiai išdėstyti savo prašymo priežastis, t.y., pokalbį vykdantis asmuo turi būti kompetentingas atsižvelgti į prašymo asmenines ir bendrąsias aplinkybes, įskaitant prašytojo kultūrinę kilmę, lytį, lytinę orientaciją, lytinę tapatybę ar pažeidžiamumą; be to, pokalbį dėl tarptautinės apsaugos prašymo esmės vykdantis asmuo turi nevilkėti kariškio arba teisėsaugos pareigūno uniformos . Pažymėtina, kad šios priemonės yra visų pirma susijusios su kokybišku tyrimu, kas yra esminė sąlyga siekiant nustatyti teisingą suinteresuotojo asmens tarptautinės apsaugos poreikį, ir, atitinkamai, su kokybišku sprendimų priėmimu.
Šiuo metu galiojančio UTPĮ 68 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojai ir darbuotojai, kurių veikla susijusi su prašymų suteikti prieglobstį nagrinėjimu ir (ar) priėmimo sąlygų užtikrinimu, turi būti tinkamai parengti. Be to, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtintame Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos apraše (toliau – Prieglobsčio tvarkos aprašas) yra nurodyta, kad Migracijos departamento valstybės tarnautojai turi būti dalyvavę atitinkamuose mokymuose; Migracijos departamento valstybės tarnautojai, atliekantys prieglobsčio prašytojų apklausas, turi būti dalyvavę specializuotuose mokymuose, kurių metu jie supažindinami su apklausų atlikimo technika ir gerąja praktika, mokomi pasirinkti tinkamiausią bendravimo su prieglobsčio prašytoju būdą, atsižvelgiant, be kita ko, į jo amžių, brandą, kultūrinę kilmę, lytį, seksualinę orientaciją, lytinę tapatybę ir pažeidžiamumą, taip pat pagal atitinkamus požymius atpažinti problemas, kurios gali neigiamai paveikti prieglobsčio prašytojo galimybę būti apklausiamam (15 punktas). Projektu iš esmės nekeičiamas UTPĮ 68 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas reikalavimas, vadinasi, VSAT paskyrus institucija, nagrinėjančia prašymus suteikti prieglobstį, jos valstybės tarnautojai turės būti parengti darbui su prieglobsčio prašytojais. Priėmus Projektą atitinkamai turės būti koreguojamas Prieglobsčio tvarkos aprašas, užtikrinantis, kad VSAT valstybės tarnautojai, nagrinėjantys prašymus suteikti prieglobstį, būtų dalyvavę atitinkamuose mokymuose.
Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, jog Projektu numatomos VSAT funkcijos, t.y. pirminių veiksmų (prieglobsčio prašytojo apklausa, turimų dokumentų paėmimas, asmens ir daiktų apžiūra ir kt.) atlikimas, prieglobsčio prašymo nagrinėjimas bei sprendimų dėl prieglobsčio priėmimas, būtų priskirtos skirtingo lygmens VSAT padaliniams. Sprendimų dėl prieglobsčio suteikimo funkcijos būtų priskirtos vykdyti vienai sprendžiančiai institucijai – VSAT centriniam padaliniui, steigiant karjeros valstybės tarnautojų pareigybes, valstybės tarnautojams keliant reikalavimą būti tinkamai parengtiems dirbti su prieglobsčio prašytojais. Tačiau lieka neaišku, kokius konkrečius veiksmus atliks karjeros valstybės tarnautojai: ar jie atliks tik sprendimų priėmimo funkcijas, ar dalyvaus visuose tyrimo veiksmuose nagrinėdami prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį iš esmės, įskaitant asmeninio pokalbio vykdymą (kas yra svarbu siekiant užtikrinti minėtų Direktyvos 2013/32/ES reikalavimų laikymąsi, o ypač reikalavimą, kad pokalbį vykdantis asmuo nevilkėtų teisėsaugos pareigūno uniformos, kaip nurodyta šios direktyvos 15 straipsnio
, Direktyvoje 2013/32/ES nurodyta, kad sprendžiančiosios institucijos sprendimai dėl tarptautinės apsaugos prašymų turi būti priimami po tinkamo nagrinėjimo, t.y., prašymai turi būti nagrinėjami ir sprendimai priimami individualiai, objektyviai ir nešališkai (direktyvos 10 straipsnio 3 dalis).
Šiuo metu VSAT yra atsakinga už asmenų, nelegaliai kirtusių sieną, sulaikymą bei už sprendimų dėl tokių asmenų išsiuntimo priėmimą – VSAT nuostatuose nurodyta, kad jos paskirtis yra įgyvendinti valstybės sienos apsaugą ir jos kirtimo kontrolę, – o Migracijos departamentas atsakingas už asmenų prašymų dėl prieglobsčio suteikimo nagrinėjimą ir sprendimų dėl prieglobsčio suteikimo priėmimą. Kaip minėta, priėmus nagrinėjamą projektą visos šios funkcijos būtų suteiktos VSAT. Atsižvelgiant į tai kyla klausimas dėl VSAT, kaip institucijos, nešališkumo nagrinėjant prieglobsčio prašymus ir priimant sprendimus dėl prieglobsčio suteikimo. Pažymėtina, jog siekiant, kad prieglobsčio prašymai būtų nagrinėjami ir sprendimai priimami objektyviai ir nešališkai, prašymų nagrinėjimo ir sprendimų priėmimo dėl prieglobsčio suteikimo procesas turi būti atskirtas nuo sienų ir migracijos kontrolės. Projekto 20 straipsnyje, kuriuo keičiamas UTPĮ 68 straipsnis jį papildant 4 dalimi, yra siūloma numatyti, kad „valstybės institucijų ir įstaigų įgalioti valstybės tarnautojai, kurių veikla susijusi su prašymų suteikti prieglobstį nagrinėjimu, turi vadovautis nešališkumo ir objektyvumo principais ir turi būti parengti darbui su prieglobsčio prašytojais“. Be to, Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, jog VSAT funkcijos būtų priskirtos skirtingo lygmens VSAT padaliniams, o sprendimų dėl prieglobsčio suteikimo funkcijos būtų priskirtos vykdyti vienai sprendžiančiai institucijai – VSAT centriniam padaliniui, steigiant karjeros valstybės tarnautojų pareigybes.
Vis dėlto atkreiptinas dėmesys į tai, kad visi VSAT padaliniai yra pavaldūs tam pačiam vadovui, todėl svarstytina, ar VSAT paskyrus sprendžiančiąja institucija bus užtikrintas nešališkumo reikalavimas. Iš to, kas nurodyta, galima konstatuoti, jog aukščiau minėti Direktyvos 2013/32/ES reikalavimai galėtų būti įgyvendinti VSAT tapus sprendžiančiąja institucija, pirma , jeigu būtų užtikrintas tinkamas jos valstybės tarnautojų parengimas darbui su prieglobsčio prašytojais: būtų įsteigta pakankamai karjeros valstybės tarnautojų pareigybių, šie valstybės tarnautojai būtų apmokyti dirbti su prieglobsčio prašytojais ir būtų užtikrintas karjeros valstybės tarnautojų dalyvavimas tiek prieglobsčio prašymo nagrinėjimo, tiek sprendimų dėl prieglobsčio priėmimo procese ir, antra , jeigu būtų aiškiai atskirtos VSAT statutinių ir karjeros valstybės tarnautojų funkcijos ir pavaldumo santykiai. Reikia pripažinti, kad vienintelė institucija, oficialiai aiškinanti Europos Sąjungos teisę, yra ES Teisingumo Teismas, ir kol kas nagrinėjamu klausimu nėra nei šio Teismo sprendimų, nei Europos Komisijos pradėtų pažeidimo procedūrų. Vis dėlto dar kartą pažymime, kad pabėgėlių teisių apsauga nėra vien Europos Sąjungos teisės klausimas. Visų pirma, tai yra tarptautinės teisės principas, be kita ko, kylantis ir iš Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, todėl atitinkamų Direktyvos 2013/32/ES nuostatų aiškinimas Teisingumo Teisme atsirems ir į tai, kaip šis principas yra suprantamas tarptautiniame kontekste. Pažymime, kad Europos Tarybos Ministrų Taryba, remdamasi Europos Tarybos statuto 15 straipsnio b dalimi, 1981 m. rekomendacijoje Nr.
[2] yra nurodžiusi, kad visi prieglobsčio prašymai turėtų būti nagrinėjami objektyviai ir nešališkai ir kad sprendimus dėl šių prašymų priimtų tik centrinė institucija. Taip pat akcentuojama būtinybė, kad dėl prieglobsčio klausimų sprendžiantys pareigūnai turėtų specialių žinių, būtų apmokyti, turėtų reikiamų kontaktų, bendradarbiautų su atitinkamomis kitų šalių institucijomis ir naudotųsi naujausia informacija apie situaciją prieglobsčio prašytojų kilmės šalyje. Pritarti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. JTVPK Regioninis Šiaurės Europos biuras 2015-11-05 Įstatymo pakeitimo projekte numatyta panaikinti nuorodas į Migracijos departamentą, o vietoj jo nurodyti Valstybės sienos apsaugos tarnybą. Tai reikštų, kad Valstybės sienos apsaugos tarnyba perimtų atsakomybę už prieglobsčio prašymų nagrinėjimą ir sprendimų dėl jų priėmimą iš Migracijos departamento. JTVPK (Jungtinių Tautų vyriausiasis pabėgėlių reikalų komisaras) savo komentare dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr.15-3612 dėl Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos naikinimo detaliai išdėstė savo susirūpinimą dėl numatyto atsakomybės už sprendimų dėl prieglobsčio priėmimo perdavimo Valstybės sienos apsaugos tarnybai. Toliau išdėstytuose pastebėjimuose nusakyti pagrindiniai aspektai, dėl kurių JTVPK išreiškė savo susirūpinimą. JTVPK nuomone, numatytas atsakomybės perdavimas gali neatitikti JTVPK Vykdomojo komiteto išvadoje Nr.
JTVPK pasaulinio masto konsultacijų dėl tarptautinės apsaugos procese pakartoto principo, pagal kurį sprendimus dėl prieglobsčio turi priimti kompetentinga centrinė institucija. JTVPK taip pat mano, kad Valstybės sienos apsaugos tarnybos skyrimas už sprendimų dėl prieglobsčio priėmimą atsakinga institucija gali prieštarauti reikalavimams, kylantiems iš naujos redakcijos ES Prieglobsčio procedūrų direktyvos, ypač tiems, kurie yra susiję su valstybių narių pareiga:
už tinkamą tarptautinės apsaugos prašymų nagrinėjimą ir pirmosios instancijos sprendimų priėmimą (2 (f) straipsnis ir 4 straipsnio 1 dalis);
dėl jų priimami objektyviai, tinkamai ir nešališkai (10 straipsnio 3 dalis ir 31 straipsnio 2 dalis);
darbuotojų, kurie žinotų apie atitinkamus reikalavimus, taikytinus prieglobsčio ir pabėgėlių teisės srityje (4 straipsnio 1 dalis ir 10 straipsnio 3 (c) dalis). Šiuo atžvilgiu JTVPK pastebi, kad iš direktyvos nuostatų aišku, jog kitų institucijų, tokių kaip policijos ar sienos apsaugos tarnybų, vaidmuo ir atsakomybės turi būti atskirtos nuo prieglobsčio klausimus sprendžiančiosios institucijos vaidmens ir atsakomybės.
Būtent 6 straipsnio 1 dalyje kartu su 26 konstatuojama dalimi sienos apsaugos tarnybos ir policija išskiriamos kaip pirmosios institucijos atsakingos už prieglobsčio prašytojų informavimą apie tai, kaip pradėti prieglobsčio suteikimo procedūrą, o 4 straipsnio 2 dalyje numatyta pagrindinės sprendžiančiosios institucijos sprendimų dėl prieglobsčio priėmimui taikytina išimtis, numatant galimybę ir kitoms įstaigoms, taip pat ir sienos apsaugos tarnyboms, priimti sprendimą dėl leidimo atvykti į šalį suteikimo arba atsisakymo pagal nustatytą pasienio procedūrą remiantis sprendžiančiosios institucijos pagrįsta nuomone. Remiantis esama institucine sistema, Migracijos departamentas, kuris šiuo metu yra atsakingas už prieglobsčio prašymų nagrinėjimą ir sprendimų dėl prieglobsčio priėmimą, ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba, kuri yra atsakinga už sienų kontrolę, yra dvi atskiros institucijos, atsakingos už dvi atskiras procedūras. Atsakomybės už leidimo atvykti į šalį suteikimą, prieglobsčio prašymų nagrinėjimą ir sprendimų priėmimą perdavimas Valstybės sienos apsaugos tarnybai keltų abejonių dėl prieglobsčio procedūros nešališkumo. Be to, pagal šiuo metu galiojančią tvarką tik Migracijos departamentas turi reikalingų žinių prieglobsčio klausimais, kurios buvo kaupiamos ir stiprinamos per pastaruosius 18 metų, siekiant užtikrinti tinkamą sprendimų kokybę. Aukštą sprendimų kokybę liudija ir tai, kad skundus prieglobsčio bylose nagrinėjantys Lietuvos teismai dažniausiai patvirtina Migracijos departamento priimtus pirmosios instancijos sprendimus dėl prieglobsčio.
Sprendimų dėl prieglobsčio priėmimo funkcijos perdavimas Valstybės sienos apsaugos tarnybai, kuri šiuo metu neturi panašių žinių prieglobsčio klausimais, turės neigiamos įtakos sprendimų dėl prieglobsčio priėmimo kokybei. Taigi, nors JTVPK visiškai pripažįsta, kad Lietuvos Respublikos Seimas ir Vyriausybė turi įgaliojimus priimti sprendimus dėl nacionalinės administracinės sistemos struktūros, visgi JTVPK yra susirūpinęs, kad atsakomybės už sprendimų dėl prieglobsčio priėmimą perdavimas Valstybės sienos apsaugos tarnybai gali iškelti klausimų dėl atitikties tarptautiniams ir ES standartams. Todėl JTVPK rekomenduoja susilaikyti nuo Valstybės sienos apsaugos tarnybos skyrimo už prieglobsčio prašymų nagrinėjimą ir sprendimų priėmimą atsakinga institucija
tarnybų ir centrinės prieglobsčio klausimais sprendžiančiosios institucijos. Pritarti
kryžiaus draugija 2015-10-27 Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija, dirbanti prieglobsčio prašytojų ir pabėgėlių teisių apsaugos srityje, susipažino su LR įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties" (toliau - UTPĮ) pakeitimo projektu Nr. XIIP-3199 (toliau - {statymo projektas) ir kreipiasi į Jus norėdama pateikti savo pastabas dėl šio projekto. Dėl Įstatymo projekto 2, 21, 23, 24, 25, 26, 27, 28, 29, 30, 31, 32, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 39, 4 0 ,4 1 straipsnių, kuriais atitinkamai įtvirtinami UTPĮ 5, 69, 72, 73, 74, 75, 76, 77, 78, 7 9 ,8 0 , 81, 8 4 ,8 5 , 86 ,8 7 , 90, 9 2 ,9 3 , 9 5 ,9 6 straipsnių pakeitimai:
Nurodyti UTPĮ straipsnių pakeitimai iš esmės yra susiję su Migracijos departamento prie LR VRM vykdomų funkcijų prieglobsčio srityje perdavimo Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie LR VRM.
Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija norėtų išreikšti savo susirūpinimą dėl funkcijų prieglobsčio srityje perdavimo Valstybės sienos apsaugos tarnybai dėl toliau nurodomų priežasčių. Europos Sąjungos lygmeniu reikalavimai prieglobsčio prašymų nagrinėjimo procedūroms yra išdėstyti 2013 m. birželio
apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos (toliau - Direktyva 2013/32/ES). Direktyva 2013/32/E S siekiama, kad žmonėms, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga, būtų užtikrinta galimybė naudotis teisiškai saugiomis ir veiksmingomis prieglobsčio procedūromis, o sprendimai dėl visų tarptautinės apsaugos prašymų būtų priimami remiantis faktais, ir visų pirma, kad juos priimtų institucijos, kurių darbuotojai turi tinkamų žinių ar yra tinkamai parengti tarptautinės apsaugos klausimais. Taigi Direktyva 2013/32/E S nustato tam tikrus reikalavimus/kriterijus, kuriuos turi atitikti sprendžiančioji institucija, kuri bus atsakinga už tinkamą tarptautinės apsaugos prašymų nagrinėjimą: valstybės narės turi užtikrinti, kad sprendžiančioji institucija turėtų tinkamus išteklius, įskaitant pakankamą kompetentingų darbuotojų skaičių; sprendžiančiosios institucijos darbuotojai turi būti tinkamai apmokyti, žinotų apie atitinkamus reikalavimus, taikytinus prieglobsčio ir pabėgėlių teisės srityje.
Be to, Direktyva 2013/32/E S įpareigoja valstybes nares užtikrinti, kad asmeniniai pokalbiai su prieglobsčio prašytojais vyktų tokiomis sąlygomis, kuriomis prašytojai galėtų išsamiai išdėstyti savo prašymo priežastis. Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija norėtų atkreipti dėmesį, jog prieglobsčio prašytojai dažnai bėga nuo persekiojimo, kuris jų kilmės valstybėse yra vykdomas per teisėsaugos institucijas, todėl dėl kultūrinių skirtumų ir patirtų psichologinių sukrėtimų jie dažnai nepasitiki ir prieglobsčio šalies teisėsaugos institucijomis ir dėl tokio susidariusio barjero vengia atskleisti prieglobsčio šalies teisėsaugos institucijoms savo tikruosius patirto persekiojimo faktus. Todėl, jei Migracijos departamento prie LR VRM funkcijos prieglobsčio srityje būtų perduotos vykdyti Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie LR VRM, tai kliudytų faktų nustatymui ir sprendimų pagrįstumui prieglobsčio bylose. Dėl šios priežasties susidarytų grėsmė pamatinio pabėgėlių teisės principo – negrąžinimo principo
nustatymo organizavimo (tinkamų sąlygų prieglobsčio prašymo priežasčių atskleidimui nesudarymo) asmenys būtų išsiunčiami į kilmės valstybes, kuriose jiems grėstų persekiojimo pavojus, kankinimai, žiaurus, nežmoniškas elgesys ar kitokia didelė žala.
Kartu pažymėtina, kad Migracijos departamento prie LR VRM pareigūnai nuo pat Lietuvos prieglobsčio sistemos susikūrimo tarptautinių ekspertų pagalba buvo nuolat mokomi apie prieglobsčio bylų nagrinėjimo specifiką, konsultuojami apie žmogaus teises atitinkančios Lietuvos prieglobsčio sistemos sukūrimą, o dabar jau patys yra pripažįstami ekspertais ir moko kitas Lietuvos institucijos bei pareigūnus iš trečiųjų šalių, kuriose dar tik kuriamos prieglobsčio sistemos. Jei Migracijos departamento prie LR VRM funkcijos prieglobsčio srityje būtų perduotos vykdyti Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie LR VRM ar kitoms institucijoms, kiltų grėsmė prarasti minėtus žmogiškuosius resursus, į kurių kompetencijos kėlimą buvo investuota daug Lietuvos ir užsienio partnerių lėšų. Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija taip pat norėtų pažymėti, jog 2010 metais buvo svarstomas klausimas dėl Migracijos departamento prie LR VRM likvidavimo ir jo funkcijų prieglobsčio srityje perdavimo Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie LR VRM. Tuo metu Europos teisės departamentas prie LR TM išanalizavęs siūlomus teisės aktų pakeitimus Europos Sąjungos prieglobsčio teisyno ir tarptautinės pabėgėlių teisės kontekste pažymėjo, kad siūlymas Valstybės sienos apsaugos tarnybą prie LR VRM paskirti sprendžiančiąja institucija, nagrinėjančia prieglobsčio prašymus ir priimančia dėl jų sprendimus, kelia rimtų abejonių dėl atitikties 2005 m. gruodžio 1 d.
Tarybos direktyvai 2005/85/E B , nustatančiai būtiniausius reikalavimus dėl pabėgėlio statuso suteikimo ir panaikinimo tvarkos valstybėse narėse (pirmos kartos prieglobsčio procedūrų direktyva] ir pabėgėlių teisių apsaugos principams. Vienas iš tokios išvados motyvų buvo tai, kad teisėsaugos institucijos nėra tinkamos institucijos vykdyti asmeniniams pokalbiams ir nagrinėti prašymams suteikti tarptautinę apsaugą. Dar mažiau diskrecijos pasirinkti sprendžiančiąją instituciją valstybėms narėms palieka 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/32/E S dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos (antros kartos prieglobsčio procedūrų direktyva] – sienos apsaugos tarnybai numatanti funkciją - registruoti prieglobsčio prašymus ir juos perduoti sprendžiančiajai institucijai. Taigi Migracijos departamento prie LR VRM funkcijų prieglobsčio srityje perdavimas Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie LR VRM, t. y. teisėsaugos institucijai, būtų nesuderinamas su Europos Sąjungos teise ir tarptautiniais pabėgėlių teisių apsaugos principais.
Dėl Įstatymo projekto 4, 5, 6, 7, 8 ,1 2 , 1 3 ,1 4 ,1 5 ,1 6 , 1 7 ,1 8 , 35, 36, 42, 43, 44, 45, 46, 47, 48, 49, 52, 53, 55, 56, 57 straipsnių, kuriais atitinkamai įtvirtinami UTPĮ 21, 26, 28, 29, 31, 36, 4 4 1, 48, 49, 51, 53, 55, 86, 87, 99, 99*, 100, 104, 1051, 1052, 1054, 1 0 6 ,1 2 2 ,1 2 3 ,1 2 9 ,1 3 0 ,1 3 2 straipsnių pakeitimai:
Nurodyti UTPĮ straipsnių pakeitimai iš esmės yra susiję su papildomų funkcijų vizų ir leidimų gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo užsieniečiams vykdymo priskyrimu policijos įstaigoms panaikinus Migracijos departamentą prie LR VRM. Tokių funkcijų vykdymas policijai yra nebūdingas, todėl Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijai kelia susirūpinimą siekis plėsti policijai nebūdingų funkcijų vykdymą. Įgyvendindama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-2016 metų programą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2014 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 29 patvirtino Migracijos politikos gaires, kurių nuostatomis turi vadovautis ministerijos, Vyriausybės įstaigos, įstaigos prie ministerijų, kitos Lietuvos Respublikos Vyriausybei atskaitingos valstybės institucijos ir įstaigos, pagal kompetenciją priimdamos sprendimus, rengdamos teisės aktų projektus, svarstydamos pasiūlymus priimti ES teisės aktus ir rengdamos Lietuvos Respublikos pozicijas dėl šių pasiūlymų. Minėtų Migracijos politikos gairių 23 punkte yra nurodoma, kad daugiau nei 20 metų esamos Lietuvos migracijos procesų valdymo sistemos modelis, panašus į Skandinavijos valstybių modelį, yra pasiteisinęs.
Vis dėlto, kaip nurodoma toliau, esamas institucijų atsakomybių paskirstymas ir nustatytos veiklos sritys skatina toliau diskutuoti apie valdymo sistemos pokyčius, turi būti ribojama institucijų kompetencija, siekiant aiškumo, skaidrumo ir institucijų atskaitomybės už teisės aktų priskirtas veiklos sritis, funkcijų peržiūra siekiant atsisakyti institucijai nebūdingų funkcijų. Šiuo atveju pažymėtina, jog 2006 m. gegužės 15 d. Valstybės kontrolės ataskaitoje apie atliktą auditą dėl migracijos procesų administravimo nurodoma, kad didesnė dalis (net 87 proc.) teritorinių policijos įstaigų migracijos padalinių vykdomų funkcijų policijai yra nebūdingos. Likvidavus Migracijos departamentą prie LR VRM ir dalį jo funkcijų perdavus policijos įstaigoms tokių nebūdingų policijai funkcijų dar labiau padaugės. Taigi policijai nebūdingų vykdyti funkcijų (vizų ir leidimų gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimas, panaikinimas, įforminimas ir pan.) plėtimas yra nesuderinamas su Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintomis Migracijos politikos gairėmis ir pačia Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-2016 metų programa, todėl Įstatymo projektu siūlomi atitinkami UTPĮ pakeitimai taip pat prieštarautų Lietuvos Respublikos Vyriausybės programai ir patvirtintoms Migracijos politikos gairėms. Siekiant užtikrinti tinkamą Lietuvos Respublikos įsipareigojimų pagal tarptautines sutartis, ypač pagal 1951 m. Konvenciją dėl pabėgėlių statuso ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją, bei Europos Sąjungos teisės aktus vykdymą, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija siūlo apsvarstyti ir atsižvelgti į šiame rašte pateiktas pastabas dėl LR įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties" pakeitimo projekto Nr. XIIP- 3199. 4.
įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos Respublikos Valstybės saugumo departamentas 2015-11-30 Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas (toliau - VSD) pagal savo kompetenciją išnagrinėjęs Vidaus reikalų ministerijos parengtą „Lietuvos Respublikos įstatymo
„Dėl užsieniečių teisinės padėties Nr. IX-2206 pakeitimo įstatymo“ projektą (TAIS Nr. 15-4664 (3), toliau - įstatymo
projektas) teikia savo pastabas ir pasiūlymus. 1. VSD iš esmės pritaria Įstatymo projekto įdėjai optimizuoti migracijos procesus, susijusius su sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties priėmimu ir jų vykdymu, racionaliau paskirstyti funkcijas kompetentingoms institucijoms. Tačiau manome, kad būtina atsakingai įvertinti siūlymo policijos įstaigoms suteikti Įgaliojimus priimti visus sprendimus dėl prašymų išduoti /pakeisti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau
Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nustatyta tvarka. Todėl Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau - Įstatymas) turi būti numatyta tokia prašymų išduoti / pakeisti leidimą gyventi nagrinėjimo ir sprendimų priėmimo tvarka, kuri užtikrintų tinkamą įslaptintos informacijos apsaugą bei vertinimą. Šiuo metu Įstatymo 4 straipsnio 2 dalis nustato pareigą VSD atlikti užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą.
Šią pareigą VSD vykdo: 1) teikdamas informaciją pagal Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau - Migracijos departamentas) paklausimus, ar užsienietis, gyvendamas Lietuvos Respublikoje, gali grėsti valstybės saugumui arba 2) savo iniciatyva teikia tokią informaciją Migracijos departamentui. Visus sprendimus, kurie grindžiami VSD pateikta įslaptinta informacija, šiuo metu priima viena institucija – Migracijos departamentas. Jeigu būtų pritarta siūlomam Įstatymo projektui, sprendimus dėl leidimų gyventi išdavimo /keitimo bei panaikinimo būtų įgaliotos priimti policijos įstaigos ir dėl to VSD informaciją dėl asmenų keliamos grėsmės valstybės saugumui būtų įpareigotas teikti ne vienai centrinei įstaigai, tačiau kelioms policijos įstaigoms, atsižvelgiant j tai, kuri iš jų nagrinėja konkretų užsieniečio prašymą išduoti /pakeisti leidimą gyventi. Mūsų manymu, toks reglamentavimas galėtų turėti neigiamos įtakos priimamų sprendimų kokybei, nes nė viena sprendimus priimanti įgaliota policijos įstaiga neturėtų išsamios informacijos apie vykstančius migracijos procesus bei apie piktnaudžiavimo leidimų gyventi išdavimo procedūromis atvejus. Be to, yra tikimybė, kad skirtingos policijos įstaigos pateiktą informaciją, susijusią su grėsme valstybės saugumui, vertintų skirtingai. Taip būtų suformuota nevienoda teisės normų taikymo praktika, o tai sudarytų prielaidas piktnaudžiauti leidimų gyventi išdavinio tvarka. VSD vertinimu, minėtos aplinkybės gali padaryti neigiamos įtakos valstybės saugumo interesams (pabraukta mūsų).
Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, siūlome {statyme įtvirtinti nuostatas, kad VSD atsakymus į paklausimus, kuriuose išdėstoma įslaptinta informacija, teiktų pagrindinei institucijai, pavyzdžiui Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Policijos departamentas), o ji būtų įgaliota priimti sprendimus VSD pateiktos įslaptintos informacijos pagrindu. Esant tokiam reglamentavimui, Policijos departamentas, gavęs VSD informaciją, turėtų išsireikalauti bylą iš policijos įstaigos, kuriai pateiktas prašymas išduoti /pakeisti leidimą gyventi, sprendimui priimti. Kitas galimas variantas — įgalioti Policijos departamentą priimti sprendimus dėl leidimų gyventi neišdavimo / panaikinimo ne tik VSD įslaptintos informacijos pagrindu, bet ir paaiškėjus tam tikriems atsisakymo išduoti / pakeisti leidimą gyventi ar jį panaikinti pagrindams (t. y. įtvirtinti baigtinį minėtų pagrindų sąrašą, kuriems paaiškėjus sprendimą priima Policijos departamentas, pavyzdžiui, paaiškėjus aplinkybėms, nurodytoms Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte (dėl galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai), Įstatymo 1 dalies 12 punkte (dėl galimos nelegalios migracijos grėsmės) ir kt). Esant tokiam reglamentavimui, VSD informaciją dėl grėsmės valstybės saugumui siųstų Policijos departamentui, o šis išsireikalautų bylą iš policijos įstaigos sprendimui priimti. Tuo atveju, jei policijos įstaiga pati nustatytų aplinkybes, dėl kurių sprendimą priimti būtų įgaliotas Policijos departamentas - savo iniciatyva išsiųstų bylą Policijos departamentui.
Atkreiptinas dėmesys, kad panaši praktika taikoma ir dabar leidimų keitimų atveju
Respublikos įstatymą „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 4, 24, 26, 35, 55, 90, 93, 106, 127, 140, I401 straipsnių,
straipsniu“. Pritarti
iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
narė Vaidevutė Margevičienė (2016-09-29) Argumentai: pagal Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatymą Nr. IX-2206 užsienietis, besimokantis pagal profesinio mokymo programą, negali įgyvendinti teisės dirbti. Siekiant sudaryti sąlygas šiems asmenims dirbti, siūlau praplėsti užsieniečių, atleidžiamų nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti, ratą. Pasiūlymas: papildyti Projektą keičiamo Įstatymo 58 straipsnio 1 dalies 2 punkto pakeitimu ir šį punktą išdėstyti taip: „
Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punktą, ir įdarbinamas praktinio mokymo (praktikos) laikotarpiu arba studijuodamas ketina dirbti mokslo ir studijų institucijoje mokslinių tyrimų ir (arba) eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros darbų srityje arba mokosi pagal profesinio mokymo programą (programas) ; “. Nepritarti Šis pasiūlymas nėra susijęs su svarstomo Įstatymo projekto tikslu – optimizuoti migracijos procesus, susijusius su sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties priėmimu ir jų vykdymu. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas 2015-11-19 Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekte svarstomi klausimai nėra susiję su Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto veiklos kryptimis, nutarta pasiūlyti spręsti pagrindiniam komitetui. Pritarti
komitetas 2015-11-25
projektą Nr. XIIP-3199 tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, Seimo narės V. V. Margevičienės pasiūlymą. 6.1.2.
įstatymo projektą įvertinti, kad siūlomu teisiniu reglamentavimu būtų užtikrinti pakankami žmogiškieji ištekliai, specialioji kompetencija, institucijų bendradarbiavimas nagrinėjant tarptautinės apsaugos prašymus, objektyvus ir nešališkas sprendimų priėmimas. Nepritarti Komitetas siūlo Įstatymo projektą atmesti. 3. Užsienio reikalų komitetas 2015-12-02 Iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam Įstatymo projektui Nr. XIIP-3199, siūlyti pagrindiniam komitetui jį patobulinti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir papildyti straipsniais, kuriuose būtų keičiamos 2015 m. gruodžio
pakeitimo įstatymo Nr. XII-2080 nuostatos, reglamentuojančios Migracijos departamento funkcijas, taip pat Įstatymo projektu keičiamas nuostatas suderinti su aktualia Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ redakcija, ir pritarti Užsienio reikalų komiteto išvadoms. Nepritarti Komitetas siūlo Įstatymo projektą atmesti. 4. Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2016-06-08 Siūlyti pagrindiniam komitetui Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 pakeitimo projektą Nr. XIIP-3199 atmesti. Argumentai:
Komiteto nuomone, geopolitinės situacijos kontekste, netikslinga vykdyti minėtas pertvarkas, naikinant Migracijos departamentą prie LR VRM. Jis turėtų išlikti kaip kompetentingas nacionalinis padalinys (centrinė įstaiga), sprendžiantis jautrius žmogaus teisių klausimus pilietybės srityje bei objektyviai, nešališkai nagrinėjantis ir priimantis sprendimus dėl prieglobsčio suteikimo. Migracijos departamento prie LR VRM funkcijų prieglobsčio srityje perdavimas Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie LR VRM, t. y. teisėsaugos institucijai, būtų nesuderinamas su Europos Sąjungos teise ir tarptautiniais pabėgėlių teisių apsaugos principais.
Taip pat pažymėtina, kad optimizuojant migracijos procesus, tikslinga atriboti tam tikras funkcijas ir perskirstyti jas tarp esamų Vidaus reikalų ministerijos pavaldžių institucijų. Pritarti
2016-06-29 Siūlyti pagrindiniam komitetui atmesti įstatymo projektą Nr. XIIP-3199 Argumentai : Įvertinus šiandienines aktualijas, pasaulyje vykstant kariniams konfliktams, neramumams ir daugėjant prieglobsčio prašytojų, Lietuva turi būti pasirengusi vykdyti tarptautinius įsipareigojimus padidėjus prieglobsčio prašytojų srautams. Pagal tarptautinius standartus prieglobsčio prašymus turi nagrinėti ir sprendimus priimti kompetentinga centrinė specializuota sprendžiančioji institucija, Lietuvoje - Migracijos departamentas, kurio specialistai yra pasirengę nagrinėti prieglobsčio prašymus pagal tarptautinius standartus ir Europos Sąjungos reikalavimus. Perdavus su prieglobsčio suteikimu susijusių klausimų sprendimą Valstybės sienos apsaugos tarnybai, t. y. teisėsaugos institucijai, manytina, kad prieglobsčio klausimų sprendimas bus vykdomas teisėsaugos institucijų ir išimtinai siejamas su saugumo, ne su saugumo ir žmogaus teisių apsaugos principais, kas galimai keltų grėsmę pamatinio pabėgėlių teisės principo, t.y. negrąžinimo principo, pažeidimui. Pritarti
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Sprendimas : atmesti Įstatymo projektą Nr. XIIP-3199.
XIIP-3199. Argumentai : Komitetas, atsižvelgdamas į geopolitinę padėtį, ginkluotų konfliktų ir kitų krizių sukeltus migracijos srautus ir būtinybę juos suvaldyti, įvertinęs nacionalinio saugumo užtikrinimo poreikį, Lietuvos tarptautinius įsipareigojimus ir būtinybę užtikrinti žmogaus teisių apsaugą prieglobsčio srityje, mano, kad Migracijos departamentas turėtų būti ne naikinamas, o stiprinamas. Atsižvelgiant į tai, Komitetas siūlo Įstatymo projektą atmesti . 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai:
Artūras Paulauskas Komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas