Projekto lyginamasis variantas
Pakeisti 32 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Jeigu dėl objektyvių priežasčių karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos nurodymo karo prievolininkui atvykti į karo prievolę administruojančią krašto apsaugos sistemos instituciją įteikti asmeniškai karo prievolininkui negali, šis nurodymas, sutikus jį priimti, pasirašytinai įteikiamas kartu su karo prievolininku gyvenantiems pilnamečiams šeimos nariams ar fiziniams ir juridiniams asmenims ir kitoms organizacijoms, ir jų padaliniams, kurie susiję su karo prievolininku darbo, mokslo ir studijų teisiniais santykiais, ar valstybės ir savivaldybių institucijoms, teikiančioms karo prievolininkui socialinio draudimo, užimtumo rėmimo ar kitas viešąsias paslaugas, kurie nedelsdami šį nurodymą privalo perduoti karo prievolininkui.“
Pakeisti 33 straipsnio 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) atlikti karo prievolininkų paiešką ir informuoti karo prievolininkus apie prievolę atvykti į karo prievolę administruojančią krašto apsaugos sistemos instituciją vykdyti karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos nurodymus;“. 3 straipsnis. 34 straipsnio pakeitimas
straipsnį nauju 5 punktu: „5) nurodyti į einamųjų metų šaukimo sąrašus įrašytiems karo prievolininkams pateikti karo prievolę administruojančiai krašto apsaugos sistemos institucijai reikalingus dokumentus;“
straipsnio 5–10 punktus laikyti atitinkamai 6–11 punktais. 3.
straipsnio 6 punktą ir jį išdėstyti taip: „6) paskelbus mobilizaciją, nurodyti karo prievolininkams nustatytu laiku atvykti į karo prievolę administruojančią krašto apsaugos sistemos instituciją, o paskelbus mobilizaciją, – į šaukimo punktą, karinių vienetų dislokacijos ar kitas nurodytas vietas;“. 4. Pakeisti 34 straipsnio 7 punktą ir jį išdėstyti taip: „7) skirti į privalomąją karo tarnybą atrenkamiems karo prievolininkams sveikatos patikrinimą ir nurodyti nustatytu laiku atvykti į pasitikrinti sveikatos priežiūros įstaigą;“. 4 straipsnis. 37 straipsnio pakeitimas Pakeisti 37 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) pagal karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos nurodymą karo prievolę administruojančiai krašto apsaugos sistemos institucijai pateikti reikalingus dokumentus arba laiku atvykti į karo prievolę administruojančią krašto apsaugos sistemos instituciją ar šaukimo punktą, krašto apsaugos sistemos ar pasitikrinti sveikatos priežiūros įstaigą ar šios įstaigos siuntimu į kitą sveikatos priežiūros įstaigą;“. 5 straipsnis. 39 straipsnio pakeitimas
straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Už kiekvieną tinkamumo privalomajai karo tarnybai tikrinimo karo prievolę administruojančioje krašto apsaugos sistemos institucijoje, šaukimo punkte, krašto apsaugos sistemos sveikatos priežiūros įstaigoje ar šios įstaigos siuntimu kitoje sveikatos priežiūros įstaigoje ar karo prievolininko sveikatos patikrinimo dieną karo prievolininkams mokami 0,2 Vyriausybės nustatytos bazinės socialinės išmokos dydžio dienpinigiai.“
straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Karo prievolininkams apmokamos kelionės kelionių iš gyvenamosios vietos į karo prievolę administruojančią krašto apsaugos sistemos instituciją, šaukimo punktą, iš šaukimo punkto atgal į gyvenamąją vietą, krašto apsaugos sistemos sveikatos priežiūros įstaigą ar šios įstaigos siuntimu į kitą sveikatos priežiūros įstaigą iš gyvenamosios vietos pasitikrinti sveikatos, ir pasitikrinus sveikatą atgal į gyvenamąją vietą, arba iš gyvenamosios vietos į paskirtą privalomosios karo tarnybos vietą išlaidos pagal pateiktus keleivinio transporto (išskyrus taksi) bilietus, o tokių bilietų nepateikus, – pagal krašto apsaugos ministro nustatytus vieno kilometro važiavimo nuosavu transportu kompensuojamus dydžius. Karo prievolininkui, kurio gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, apmokamų kiekvienos iš šioje dalyje nurodytų kelionių išlaidų dydis – ne didesnis kaip 0,15 Vyriausybės nustatytos bazinės socialinės išmokos dydžio, o karo prievolininkui, kurio gyvenamoji vieta yra kitoje valstybėje, – ne didesnis kaip 2,6 Vyriausybės nustatytos bazinės socialinės išmokos dydžio. Kelionės išlaidos nekompensuojamos, kai karo prievolininkas vežamas karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos transportu arba jis šio transporto atsisako.“
straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Jeigu karo prievolininko tinkamumo privalomajai karo tarnybai
tikrinimas karo prievolę administruojančioje krašto apsaugos sistemos institucijoje, šaukimo punkte, krašto apsaugos sistemos sveikatos priežiūros įstaigoje ar šios įstaigos siuntimu kitoje sveikatos priežiūros įstaigoje ar karo prievolininko sveikatos patikrinimas trunka ilgiau kaip vieną darbo dieną, prireikus karo prievolininkui suteikiama nakvynė karo prievolę administruojančioje krašto apsaugos sistemos institucijoje arba karinio vieneto patalpose.“
Įstatymo taikymas Karo prievolininkams iki šio įstatymo įsigaliojimo patirtos kelionės iš gyvenamosios vietos į karo prievolę administruojančią krašto apsaugos sistemos instituciją ir atgal išlaidos apmokamos iki šio įstatymo įsigaliojimo nustatyta tvarka. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Juozas Olekas
Projekto Nr. XIIP-3198(2) lyginamasis variantas
Pakeisti 32 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Jeigu dėl objektyvių priežasčių karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos nurodymo karo prievolininkui atvykti į karo prievolę administruojančią krašto apsaugos sistemos instituciją įteikti asmeniškai karo prievolininkui negali, šis nurodymas, sutikus jį priimti, pasirašytinai įteikiamas kartu su karo prievolininku gyvenantiems pilnamečiams šeimos nariams ar fiziniams ir juridiniams asmenims ir kitoms organizacijoms, ir jų padaliniams, kurie susiję su karo prievolininku darbo, mokslo ir studijų teisiniais santykiais, ar valstybės ir savivaldybių institucijoms, teikiančioms karo prievolininkui socialinio draudimo, užimtumo rėmimo ar kitas viešąsias paslaugas, kurie nedelsdami šį nurodymą privalo perduoti karo prievolininkui.“
Pakeisti 33 straipsnio 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) atlikti karo prievolininkų paiešką ir informuoti karo prievolininkus apie prievolę atvykti į karo prievolę administruojančią krašto apsaugos sistemos instituciją vykdyti karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos nurodymus;“. 3 straipsnis. 34 straipsnio pakeitimas
straipsnį nauju 5 punktu: „5) nurodyti karo prievolininkams pateikti karo prievolę administruojančiai krašto apsaugos sistemos institucijai reikalingus dokumentus;“
straipsnio 5–10 punktus laikyti atitinkamai 6–11 punktais. 3.
straipsnio 6 punktą ir jį išdėstyti taip: „6) nurodyti karo prievolininkams nustatytu laiku atvykti į karo prievolę administruojančią krašto apsaugos sistemos instituciją, kai nėra galimybių šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje nurodytais būdais gauti iš karo prievolininkų dokumentais pagrįstą informaciją, arba kai tai būtina karo prievolės administravimo procedūrų vykdymui, o paskelbus mobilizaciją, – į šaukimo punktą, karinių vienetų dislokacijos ar kitas nurodytas vietas;“.“
straipsnio 7 punktą ir jį išdėstyti taip: „7) skirti į privalomąją karo tarnybą atrenkamiems karo prievolininkams sveikatos patikrinimą ir nurodyti nustatytu laiku atvykti į pasitikrinti sveikatos priežiūros įstaigą;“. 4 straipsnis. 37 straipsnio pakeitimas Pakeisti 37 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) pagal karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos nurodymą pateikti karo prievolę administruojančiai krašto apsaugos sistemos institucijai reikalingus dokumentus, laiku atvykti į karo prievolę administruojančią krašto apsaugos sistemos instituciją ar šaukimo punktą, krašto apsaugos sistemos ar pasitikrinti sveikatos priežiūros įstaigą ar šios įstaigos siuntimu į kitą sveikatos priežiūros įstaigą;“.“
1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Už kiekvieną tinkamumo privalomajai karo tarnybai tikrinimo karo prievolę administruojančioje krašto apsaugos sistemos institucijoje, šaukimo punkte, krašto apsaugos sistemos sveikatos priežiūros įstaigoje ar šios įstaigos siuntimu kitoje sveikatos priežiūros įstaigoje dieną karo prievolininkams mokami 0,2 Vyriausybės nustatytos bazinės socialinės išmokos dydžio dienpinigiai.““
2Pakeisti 39 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2.
Karo prievolininkams apmokamos kelionės kelionių iš gyvenamosios vietos į karo prievolę administruojančią krašto apsaugos sistemos instituciją, iš karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos atgal į gyvenamąją vietą, iš gyvenamosios vietos į šaukimo punktą, iš šaukimo punkto atgal į gyvenamąją vietą, krašto apsaugos sistemos sveikatos priežiūros įstaigą ar šios įstaigos siuntimu į kitą sveikatos priežiūros įstaigą iš gyvenamosios vietos pasitikrinti sveikatos, ir pasitikrinus sveikatą atgal į gyvenamąją vietą, arba iš gyvenamosios vietos į paskirtą privalomosios karo tarnybos vietą išlaidos pagal pateiktus keleivinio transporto (išskyrus taksi) bilietus, o tokių bilietų nepateikus, – pagal krašto apsaugos ministro nustatytus vieno kilometro važiavimo nuosavu transportu kompensuojamus dydžius. Karo prievolininkui apmokamų kiekvienos iš šioje dalyje nurodytų kelionių išlaidų dydis negali viršyti dydžio, kurį nustato Vyriausybė, atsižvelgdama į karo prievolininko gyvenamąją vietą. Kelionės išlaidos nekompensuojamos, kai karo prievolininkas vežamas karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos transportu arba jis šio transporto atsisako.“
3Pakeisti 39 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Jeigu karo prievolininko tinkamumo privalomajai karo tarnybai
tikrinimas karo prievolę administruojančioje krašto apsaugos sistemos institucijoje, šaukimo punkte, krašto apsaugos sistemos sveikatos priežiūros įstaigoje ar šios įstaigos siuntimu kitoje sveikatos priežiūros įstaigoje trunka ilgiau kaip vieną darbo dieną, prireikus karo prievolininkui suteikiama nakvynė karo prievolę administruojančioje krašto apsaugos sistemos institucijoje arba karinio vieneto patalpose.“
nuostatos
„6 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
1Šis įstatymas,
išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2015 m. liepos 1 d. 2.
Respublikos Vyriausybė iki 2015 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Karo prievolininkams iki šio įstatymo įsigaliojimo patirtos kelionės iš gyvenamosios vietos į karo prievolę administruojančią krašto apsaugos sistemos instituciją ir atgal išlaidos apmokamos iki šio įstatymo įsigaliojimo nustatyta tvarka.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo Nr. I-1593 32, 33, 34,
Įstatymo projektas) parengtas, atsižvelgiant į tai, kad yra atnaujintas karo prievolininkų šaukimas į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą ir siekiant patikslinti karo prievolės administravimo procedūras ir karo prievolininkų aprūpinimo, iki jie įstatymų nustatyta tvarka įgyja kario statusą, sąlygas. Įstatymo projekto uždaviniai:
karo prievolininkų tinkamumo privalomajai pradinei karo tarnybai tikrinimo procedūras. 2. Patikslinti sąrašą atvejų, kai karo prievolininkams iš Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų apmokamos kelionių jų tinkamumo privalomajai karo tarnybai tikrinimo metu išlaidos ir nustatyti maksimalius apmokamų kelionių išlaidų dydžius. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto rengėjas – Seimo narys Juozas Olekas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo (toliau – Įstatymas) 34 straipsnio 5 punkte yra įtvirtinta karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos (toliau – KAS) institucijos teisė nurodyti karo prievolininkams nustatytu laiku atvykti į karo prievolę administruojančią KAS instituciją, o Įstatymo 37 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta karo prievolininko pareiga, nepriklausomai nuo jo gyvenamosios vietos, pagal karo prievolę administruojančios KAS institucijos nurodymą laiku atvykti į karo prievolę administruojančią KAS instituciją, kurios nevykdymas karo prievolininkui užtraukia administracinę atsakomybę.
Vadovaujantis Šaukimo į privalomąją karo tarnybą tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2011 m. spalio 13 d. įsakymu Nr. V-1154 „Dėl Šaukimo į privalomąją karo tarnybą tvarkos aprašo patvirtinimo“, nuostatomis, karo prievolininkui atvykus į Karo prievolės ir komplektavimo padalinį, karo prievolės administravimo funkcijas vykdantis specialistas karo prievolininkui nurodo šaukimo pagrindą, jo pareigas, teises, paaiškina privalomosios pradinės karo tarnybos atlikimo sąlygas ir privalomosios pradinės karo tarnybos atidėjimo tvarką ir naudodamasis Karo prievolininkų registru ir kitais informacijos šaltiniais įvertina, ar nėra aplinkybių, dėl kurių karo prievolininkui privalomoji pradinė karo tarnyba turėtų būti atidėta arba jis turėtų būti atleistas nuo privalomosios pradinės karo tarnybos. Vėliau Karo prievolės ir komplektavimo padalinys organizuoja karo prievolininkų nuvežimą į Karinės medicinos ekspertizės komisiją, kuri pagal sveikatos būklę įvertina kandidatų tinkamumą privalomajai pradinei karo tarnybai.
Įstatymo 39 straipsnyje nustatyta, kad karo prievolininkams apmokamos kelionės iš gyvenamosios vietos į karo prievolę administruojančią KAS instituciją, šaukimo punktą, KAS sveikatos priežiūros įstaigą ar šios įstaigos siuntimu į kitą sveikatos priežiūros įstaigą ir atgal arba į paskirtą privalomosios karo tarnybos vietą išlaidos pagal pateiktus keleivinio transporto (išskyrus taksi) bilietus, o tokių bilietų nepateikus, – pagal krašto apsaugos ministro nustatytus vieno kilometro važiavimo nuosavu transportu kompensuojamus dydžius. Kelionės išlaidos nekompensuojamos, kai karo prievolininkas vežamas karo prievolę administruojančios KAS institucijos transportu arba jis šio transporto atsisako. Nurodytos išlaidos pilnai apmokamos iš Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai tam tikslui skirtų valstybės biudžeto asignavimų krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Siekiant supaprastinti karo prievolininkų tinkamumo privalomajai karo tarnybai tikrinimo procedūras, Įstatymo projekto 3 straipsnio 1 dalyje ir 4 straipsnio 1 dalyje dėstomais pakeitimais siūloma atsisakyti nurodymo karo prievolininkui atvykti į karo prievolę administruojančią KAS instituciją ir vietoj to įtvirtinti karo prievolę administruojančiai KAS institucijai teisę nurodyti karo prievolininkams pateikti karo prievolę administruojančiai KAS institucijai dokumentus, reikalingus pradėti jo tinkamumo privalomajai karo tarnybai tikrinimą, o karo prievolininkui – pareigą šiuos dokumentus pateikti. Atitinkamai Įstatymo projekto 1 ir 2 straipsniuose dėstomais pakeitimais yra tikslinami Įstatymo 32 ir 33 straipsniai.
Atsižvelgiant į siūlomus pakeitimus, karo prievolę administruojanti KAS institucija, naudodamasi Karo prievolininkų registru ir kitais informacijos šaltiniais, karo prievolininkų, vykdant karo prievolę administruojančios KAS institucijos nurodymus, papildomai pateikta ir dokumentais pagrįsta informacija, būtina karinei įskaitai tvarkyti, įvertins, ar nėra aplinkybių, dėl kurių karo prievolininkui privalomoji pradinė karo tarnyba turėtų būti atidėta arba jis turėtų būti atleistas nuo privalomosios pradinės karo tarnybos, ir, vadovaudamasi Įstatymo 34 straipsnio 6 punkto nuostatomis, skirs sveikatos patikrinimą ir nurodys nustatytu laiku atvykti pasitikrinti sveikatos tik tiems karo prievolininkams, kuriems nenustatyta aplinkybių, dėl kurių karo prievolininkui pradinė karo tarnyba turėtų būti atidėta arba jis turėtų būti atleistas nuo privalomosios pradinės karo tarnybos. Priėmus siūlomus pakeitimus, būtų atsisakyta pareigos karo prievolininkams, įskaitant gyvenančius kitose valstybėse, vykdyti šiuo metu galiojančios Įstatymo redakcijos 37 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintą pareigą ir asmeniškai, atvykstant į karo prievolę administruojančią KAS instituciją, pristatyti reikalingus dokumentus, kai galbūt yra tikimybė, kad karo prievolininkui apskritai Įstatyme nustatytais pagrindais bus atidėta privalomoji pradinė karo tarnyba turėtų arba jis bus nuo jos atleistas. Karo prievolininkų sveikatos tikrinimas atliekamas KAS sveikatos priežiūros įstaigoje ir prireikus
Siekiant neakcentuoti, ar karo prievolininko sveikatos tikrinimas bus atliekamas tik KAS sveikatos priežiūros įstaigoje, ar ir kitose įstaigose, siūloma Įstatymo 34 straipsnio 6 punkte, 37 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 39 straipsnio 1, 2 ir 4 dalyse įtvirtinti tiesiog karo prievolininko sveikatos patikrinimą ar atvykimą pasitikrinti sveikatos, Įstatymo 36 straipsnyje paliekant sveikatos patikrinimą atliekančių įstaigų sąrašą. Atsižvelgiant į tai, kad mažinamas karo prievolininkui jo tinkamumo privalomajai karto tarnybai tikrinimo metu būtinų kelionių skaičius, Įstatymo projekto 5 straipsnio 2 dalimi tikslinamos Įstatymo 39 straipsnio nuostatos. Keičiamoje Įstatymo 39 straipsnio 2 dalyje siūloma įtvirtinti, kad karo prievolininkams apmokamos kelionių iš gyvenamosios vietos į šaukimo punktą, iš šaukimo punkto atgal į gyvenamąją vietą, iš gyvenamosios vietos pasitikrinti sveikatos, pasitikrinus sveikatą atgal į gyvenamąja vietą, taip pat kelionės iš gyvenamosios vietos į paskirtą privalomosios karo tarnybos vietą išlaidos. Kartu, atsižvelgiant į išaugusius emigracijos skaičius ir siekiant kaip galima racionaliau naudoti Krašto apsaugos ministerijai skirtus biudžeto asignavimus, siūloma Įstatyme nustatyti maksimalius karo prievolininkams apmokamų kelionės išlaidų dydžius. Įstatyme siūloma įtvirtinti maksimalius apmokamų vienos kelionės į vieną pusę išlaidų dydžius. Įvertinus duomenis apie pagrindines emigracijos kryptis ir vidutines lėktuvų bilietų į valstybių, kur dažniausiai emigruojama, sostines kainas, siūloma nustatyti, kad karo prievolininkams, kurių gyvenamoji vieta yra kitoje valstybėje, kiekvienos iš kelionių apmokamų kelionių išlaidų dydis – ne didesnis kaip 2,6 Vyriausybės nustatytos bazinės socialinės išmokos dydžio.
Siekiant to paties tikslo – racionaliau naudoti Krašto apsaugos ministerijai skirtus biudžeto asignavimus ir įvertinus vidutinę karo prievolininkų kelionės iš gyvenamosios vietos į karo prievolės ir komplektavimo padalinį keleivinio transporto (išskyrus taksi) bilieto kainą arba atitinkamą atstumą už kurį krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka būtų kompensuojamos važiavimo nuosavu transportu išlaidos, siūloma nustatyti, kad karo prievolininkams, kurių gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, kiekvienos iš kelionių apmokamų išlaidų dydis – ne didesnis kaip 0,15 Vyriausybės nustatytos bazinės socialinės išmokos dydžio. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto Įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Kadangi teisinis reguliavimas nėra keičiamas iš esmės, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 15 straipsnio 1 dalimi, Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 276 „Dėl Sprendimų projektų poveikio vertinimo metodikos patvirtinimo ir įgyvendinimo“, 4 punktu, numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas neatliekamas. Priėmus Įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas Įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas Įstatymo projektas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7.
Įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priimtas Įstatymo projektas tiesioginės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Siekiant Įstatymo projektą inkorporuoti į teisinę sistemą, reikės pakeisti:
1Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2011 m. spalio 13 d.
įsakymą Nr. V-1154 „Dėl Šaukimo į privalomąją pradinę karo tarnybą tvarkos aprašo patvirtinimo“;
Respublikos krašto apsaugos ministro 2011 m. lapkričio 3 d. įsakymą Nr. V-1261 „Dėl Tikrosios karo tarnybos karių ir karo prievolininkų, iki jie įstatymų nustatyta tvarka įgyja kario statusą, kelionės išlaidų atlyginimo tvarkos aprašo tvirtinimo“. 9. Ar Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o Įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymo projekte nenumatyta terminų, kurie turėtų būti įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms, nėra perkeliami ar įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai. Įstatymo projektas nėra notifikuotinas Europos Komisijai pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės
standartus, techninius reglamentus ir atitikties įvertinimo procedūras taisyklių patvirtinimo“ reikalavimus. 11.
Įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus Įstatymo projektą reikės pakeisti:
1Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2011 m. spalio 13 d.
įsakymą Nr. V-1154 „Dėl Šaukimo į privalomąją pradinę karo tarnybą tvarkos aprašo patvirtinimo“;
Respublikos krašto apsaugos ministro 2011 m. lapkričio 3 d. įsakymą Nr. V-1261 „Dėl Tikrosios karo tarnybos karių ir karo prievolininkų, iki jie įstatymų nustatyta tvarka įgyja kario statusą, kelionės išlaidų atlyginimo tvarkos aprašo tvirtinimo“. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks Įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais metais) Atlikus preliminarius skaičiavimus prognozuojama, kad kasmet į karo prievolės ir komplektavimo padalinius atvyks apie 17 000 asmenų, iš jų apie 2 500 - gyvenamą vietą deklaravusių užsienyje, kuriems bus apmokamos atvykimo į šaukimo punktą ar pasitikrinti sveikatos ir grįžimo atgal kelionės išlaidos. Iš atlikusių patikrinimą asmenų atlikti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą numatoma atrinkti ir pakviesti apie 3000 asmenų (iš jų apie 480 asmenų, gyvenamą vietą deklaravusių užsienyje), kuriems bus apmokamos kelionės išlaidos iki privalomosios karo tarnybos atlikimo vietos. Prognozuojama, kad Projekto nuostatoms įgyvendinti kasmet iš Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų reikės skirti apie 0.8 mln. eurų (iš jų apie 0.5 mln. eurų kelionės išlaidoms kompensuoti asmenims, kurių gyvenamoji vieta užsienyje ir apie 0.3 mln. eurų kelionės išlaidoms kompensuoti asmenims, kurių gyvenamoji Lietuvoje).
Tikslus lėšų poreikis priklausys nuo į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą atitinkamais metais šaukiamų asmenų skaičiaus, atstumo tarp gyvenamosios vietos ir šaukimo punkto arba sveikatos tikrinimo vietos, taip pat nuo to, kiek iš jų gyvenamąją vietą bus deklaravę užsienyje. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų, rekomendacijų ir išvadų nebuvo gauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai, kuriuos reikia įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc, ,,privalomoji karo tarnyba“, ,,karo prievolė“, „karo prievolininkas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Kitų su Įstatymo projektu susijusių pagrindimų ar paaiškinimų nėra.
Teikia: Seimo narys Juozas Olekas
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2015-06- Nr. Į 2015-06-05 Nr. XIIP-3198 Lietuvos Respublikos Seimui dėl Lietuvos Respublikos Karo prievolės įstatymo Nr. I-1593 32, 33, 34, 37 ir 39 straipsnių pakeitimo ĮSTATYMO projekto Nr. XIIP-3198 derinimo Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo Nr. I-1593 32, 33, 34, 37 ir 39 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3198, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl įstatymo projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime, tačiau pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2015 m. birželio 11 d. išvadoje projektui pateiktoms pastaboms. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Rūta Butvydytė, tel. 706 63 783, el. p. [email protected]
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KARO PRIEVOLĖS ĮSTATYMO NR. I-1593 32, 33, 34, 37 IR 39 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2015-06-11 Nr. XIIP–3198 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
„Karo prievolininkams apmokamos kelionės iš gyvenamosios vietos į karo prievolę
administruojančią krašto apsaugos sistemos instituciją, šaukimo punktą, krašto apsaugos sistemos sveikatos priežiūros įstaigą ar šios įstaigos siuntimu į kitą sveikatos priežiūros įstaigą ir atgal arba į paskirtą privalomosios karo tarnybos vietą išlaidos pagal pateiktus keleivinio transporto (išskyrus taksi) bilietus <...>“, t.y. apmokamos visos faktiškai turėtos kelionės išlaidos. Tuo tarpu projekto 5 straipsnio 2 dalimi siūloma minėtą keičiamo įstatymo nuostatą pakeisti ir nustatyti maksimalias apmokėtinas čia nurodytų kelionių išlaidų ribas: „Karo prievolininkui, kurio gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, apmokamų kiekvienos iš šioje dalyje nurodytų kelionių išlaidų dydis – ne didesnis kaip 0,15 Vyriausybės nustatytos bazinės socialinės išmokos dydžio, o karo prievolininkui, kurio gyvenamoji vieta yra kitoje valstybėje, – ne didesnis kaip 2,6 Vyriausybės nustatytos bazinės socialinės išmokos dydžio“. Projekte nesiūloma nustatyti jo įsigaliojimo datos, sietinos su naujais kalendoriniais metais, kas reikštų, kad projektą priėmus, jo nuostatos galėtų būti taikomos dar šių metų šaukimo karo prievolininkų aprūpinimui reguliuoti. Atsižvelgiant į tai, kad jau pradėtos šių metų šaukimo procedūros, karo prievolininkų aprūpinimą reguliuojančių teisės normų keitimas yra abejotinas asmenų lygybės prieš įstatymą principo požiūriu. 2.
siūloma nustatyti, kad „Karo prievolininkui, kurio gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, apmokamų kiekvienos iš šioje dalyje nurodytų kelionių išlaidų dydis – ne didesnis kaip 0,15 Vyriausybės nustatytos bazinės socialinės išmokos dydžio, o karo prievolininkui, kurio gyvenamoji vieta yra kitoje valstybėje, – ne didesnis kaip 2,6 Vyriausybės nustatytos bazinės socialinės išmokos dydžio“. Bazinės socialinės išmokos dydis šiuo metu yra 38 eurai. Vadinasi, Lietuvos Respublikoje gyvenančiam karo prievolininkui būtų apmokama 5,7 euro už kiekvieną keičiamo įstatymo 39 straipsnio 2 dalyje nurodytą kelionę, kitoje valstybėje gyvenančiajam – 98,8 euro už kiekvieną kelionę. Svarstytina, ar projekte siūlomi dydžiai yra pakankami karo prievolininkų kelionių realiai turėtoms išlaidoms apmokėti, ypač kitose valstybėse gyvenančių karo prievolininkų. Siūlomas teisinis reguliavimas sudarytų sąlygas susiformuoti situacijai, kai skirtingiems karo prievolininkams būtų apmokamos labai nevienodos kelionių išlaidų dalys. Jei projektu siekiama riboti karo prievolininkų galimybę rinktis, pvz. lėktuvo bilieto klasę, maršrutus ar kt., siūlytina šio ribojimo siekti kitokiomis priemonėmis: pavyzdžiui, įgaliojant karo prievolę administruojančią krašto apsaugos sistemos instituciją aprūpinti karo prievolininkus kelionės bilietais ar kt. 3. Projekto 5 straipsnio
jo lyginamojo varianto tekstuose: projekto tekste po žodžių „Jeigu karo prievolininko tinkamumo privalomajai karo tarnybai tikrinimas“ nėra žodžių
„šaukimo punkte“, kurie yra projekto lyginamojo varianto tekste. Reikėtų abu
tekstus suderinti tarpusavyje. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J.Meškienė, tel. (8 5) 239 6089, el. p. [email protected]
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KARO PRIEVOLĖS ĮSTATYMO NR. I-1593 32, 33, 34, 37 IR 39 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2015-06-26 Nr. XIIP–3198(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J.Meškienė, tel. (8 5) 239 6089, el. p. [email protected]
nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas, komiteto nariai: Arvydas Anušauskas, Gediminas Jakavonis, Rasa Juknevičienė, Juozas Olekas, Darius Petrošius, Vytautas Matulevičius, Eduardas Šablinskas, Valdas Vasiliauskas, komiteto biuro vedėjas Vitalij Dmitrijev, patarėjai: Mantas Lapinskas, Tomas Marozas, Paulius Bačiulis, Agnė Silickienė, padėjėja Vilma Lukoševičiūtė. Kviestiniai: KAM Finansų ir biudžeto departamento direktorė Viktorija Kavaliauskienė, KAM Teisės departamento Teisėkūros skyriaus vedėja Inga Šilinytė, Lietuvos kariuomenės Teisės departamento direktorius Teisutis Jasiulionis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-06-11 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1. Pagal šiuo metu galiojančią keičiamo įstatymo 39 straipsnio 2 dalies redakciją „Karo prievolininkams apmokamos kelionės iš gyvenamosios vietos į karo prievolę administruojančią krašto apsaugos sistemos instituciją, šaukimo punktą, krašto apsaugos sistemos sveikatos priežiūros įstaigą ar šios įstaigos siuntimu į kitą sveikatos priežiūros įstaigą ir atgal arba į paskirtą privalomosios karo tarnybos vietą išlaidos pagal pateiktus keleivinio transporto (išskyrus taksi) bilietus <...>“, t.y. apmokamos visos faktiškai turėtos kelionės išlaidos.
Tuo tarpu projekto 5 straipsnio 2 dalimi siūloma minėtą keičiamo įstatymo nuostatą pakeisti ir nustatyti maksimalias apmokėtinas čia nurodytų kelionių išlaidų ribas: „Karo prievolininkui, kurio gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, apmokamų kiekvienos iš šioje dalyje nurodytų kelionių išlaidų dydis – ne didesnis kaip 0,15 Vyriausybės nustatytos bazinės socialinės išmokos dydžio, o karo prievolininkui, kurio gyvenamoji vieta yra kitoje valstybėje, – ne didesnis kaip 2,6 Vyriausybės nustatytos bazinės socialinės išmokos dydžio“. Projekte nesiūloma nustatyti jo įsigaliojimo datos, sietinos su naujais kalendoriniais metais, kas reikštų, kad projektą priėmus, jo nuostatos galėtų būti taikomos dar šių metų šaukimo karo prievolininkų aprūpinimui reguliuoti. Atsižvelgiant į tai, kad jau pradėtos šių metų šaukimo procedūros, karo prievolininkų aprūpinimą reguliuojančių teisės normų keitimas yra abejotinas asmenų lygybės prieš įstatymą principo požiūriu. Neatsižvelgti Vadovaujantis Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo 39 straipsnio 6 dalies nuostatomis, kad karo prievolininkų aprūpinimui, iki jie įstatymų nustatyta tvarka įgyja kario statusą, išlaidos apmokamos iš Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos tam tikslui skirtų valstybės biudžeto asignavimų.
Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo nuostatos kartu įpareigoja biudžeto asignavimų valdytojus užtikrinti ne tik paskirtų asignavimų naudojimo teisėtumą, bet ir ekonomiškumą, efektyvumą ir rezultatyvumą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ir Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad pagal Konstituciją įstatymų leidėjas, išleisdamas įstatymą ar kitą teisės aktą, kuriam įgyvendinti reikalingos lėšos, turi numatyti tokiam įstatymui ar kitam teisės aktui įgyvendinti būtinas lėšas. Pagal Konstituciją įstatymų leidėjas negali sukurti tokios teisinės situacijos, kad būtų išleidžiamas įstatymas arba kitas teisės aktas, kuriam įgyvendinti reikia lėšų, bet tokių lėšų neskiriama arba jų skiriama nepakankamai (Konstitucinio Teismo
m. vasario 15 d. nutarimai). Manytina, kad įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į valstybės išteklius ir finansines galimybes, turi diskreciją pasirinkti finansavimo prioritetus ir nustatyti tam tikrus apribojimus, siekdamas užtikrinti, kad nebūtų sutrikdytas teisės aktais valstybės institucijoms priskirtų funkcijų įgyvendinimas. Esant ribotoms valstybės finansinėms galimybėms ir kartu išliekant būtinybei užtikrinti tinkamą teisės aktais jau nustatytų valstybės įsipareigojimų vykdymą, karo prievolininkų aprūpinimą (karo prievolininkų kelionių išlaidų apmokėjimą) reguliuojančių teisės normų keitimas, įtvirtinantis maksimalius apmokamų kelionių išlaidų dydžius ir suteikiant galimybę valstybei kuo racionaliau naudojant biudžeto lėšas vykdyti teisės aktuose įtvirtintas funkcijas ir įsipareigojimus, yra būtinas ir neatidėliotinas.
Kartu pažymėtina, kad teisėkūra yra nuolatinis ir nenutrūkstamas procesas. Bet kuriuo metu, keičiantis teisiniam reglamentavimui, neišvengiamai bus dvi asmenų grupės - viena, kuriai būtų taikomos iki naujo teisinio reguliavimo galiojusios teisės normos, ir kita, kuriai būtų taikomos naujai įsigaliojusios teisės normos. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Įstatymo projektu yra keičiamas ne konkretaus šaukimo, o apskritai visų būsimų šaukimų karo prievolininkų aprūpinimo, iki jie įstatymų nustatyta tvarka įgyja kario statusą, teisinis reglamentavimas. Tokiu būdu nėra išskiriama jokia karo prievolininkų grupė, kuriai, įsigaliojus Įstatymo projektui, būtų taikomos palankesnės socialinės garantijos, palygus su kitais karo prievolininkais. Atsižvelgiant į tai ir, įvertinus Įstatymo projekto tikslus ir turinį, manytina, kad Įstatymo projekto nuostatos nėra diskriminacinės karo prievolininkų atžvilgiu. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
dalyje (keičiamo įstatymo 39 straipsnio 2 dalyje) siūloma nustatyti, kad „Karo prievolininkui, kurio gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, apmokamų kiekvienos iš šioje dalyje nurodytų kelionių išlaidų dydis – ne didesnis kaip 0,15 Vyriausybės nustatytos bazinės socialinės išmokos dydžio, o karo prievolininkui, kurio gyvenamoji vieta yra kitoje valstybėje, – ne didesnis kaip 2,6 Vyriausybės nustatytos bazinės socialinės išmokos dydžio“. Bazinės socialinės išmokos dydis šiuo metu yra 38 eurai.
Vadinasi, Lietuvos Respublikoje gyvenančiam karo prievolininkui būtų apmokama 5,7 euro už kiekvieną keičiamo įstatymo 39 straipsnio 2 dalyje nurodytą kelionę, kitoje valstybėje gyvenančiajam – 98,8 euro už kiekvieną kelionę. Svarstytina, ar projekte siūlomi dydžiai yra pakankami karo prievolininkų kelionių realiai turėtoms išlaidoms apmokėti, ypač kitose valstybėse gyvenančių karo prievolininkų. Siūlomas teisinis reguliavimas sudarytų sąlygas susiformuoti situacijai, kai skirtingiems karo prievolininkams būtų apmokamos labai nevienodos kelionių išlaidų dalys. Jei projektu siekiama riboti karo prievolininkų galimybę rinktis, pvz. lėktuvo bilieto klasę, maršrutus ar kt., siūlytina šio ribojimo siekti kitokiomis priemonėmis: pavyzdžiui, įgaliojant karo prievolę administruojančią krašto apsaugos sistemos instituciją aprūpinti karo prievolininkus kelionės bilietais ar kt. Neatsižvelgti Projektu siūlomi įtvirtini maksimalūs karo prievolininkams apmokamų kelionių išlaidų dydžiai yra apskaičiuoti pagrįstai, siekiant užtikrinti racionalų Krašto apsaugos ministerijai skirtų biudžeto asignavimų naudojimą. Karo prievolininkams, kurių gyvenamoji vieta yra kitoje valstybėje, maksimalus apmokamų kiekvienos iš kelionių išlaidų dydis apskaičiuotas atlikus analizę ir įvertinus duomenis apie pagrindines emigracijos kryptis ir vidutines lėktuvų bilietų į valstybių, kur dažniausiai emigruojama, sostines kainas. Karo prievolininkams, kurių gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, maksimalus apmokamų kiekvienos iš kelionių išlaidų dydis apskaičiuotas įvertinus vidutinę karo prievolininkų kelionės iš gyvenamosios vietos į karo prievolės ir komplektavimo padalinį keleivinio transporto (išskyrus taksi) bilieto kainą arba atitinkamą atstumą, už kurį krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka būtų kompensuojamos važiavimo nuosavu transportu išlaidos.
Siūloma alternatyvi priemonė, skirta apriboti iš valstybės biudžeto lėšų apmokamų kelionių išlaidų dydžius – karo prievolininkų aprūpinimas kelionės bilietais
Atsižvelgiant į tai, kad karo prievolininkų šaukimo procedūros organizavimo sklandumas yra tiesiogiai priklausomas nuo karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos galimybės susisiekti su karo prievolininkais, tiksliai suplanuoti ir organizuoti karo prievolininkų kelionių paslaugų pirkimo procedūras, o vėliau ir vykdyti sudarytas sutartis būtų sudėtinga, neefektyvu ar netgi neįmanoma, pvz., tais atvejais, kai tiekėjas nepateiktų pasiūlymo perkančiosios organizacijos maršrutui, arba šaukimo procedūrų metu neplanuotai atsirastų maršrutas, kuriam pirkimo sutartis nebuvo sudaryta. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
dalimi keičiamo įstatymo 39 straipsnio 4 dalies tekstas nesutampa projekto ir jo lyginamojo varianto tekstuose: projekto tekste po žodžių „Jeigu karo prievolininko tinkamumo privalomajai karo tarnybai tikrinimas“ nėra žodžių
„šaukimo punkte“, kurie yra projekto lyginamojo varianto tekste. Reikėtų abu
tekstus suderinti tarpusavyje. Atsižvelgti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: nėra. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: nėra. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo narys J.
Seimo narys J. Olekas,
2 Siūlytina atsisakyti įtvirtinti maksimalius karo prievolininkams apmokamų kelionių išlaidų dydžius Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo Nr. I-1593 32, 33, 34, 37 ir 39 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projekto) 5 straipsnio 2 dalimi keičiamoje Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo
dydžius nustatyti Lietuvos Respublikos Vyriausybę. Pasiūlymas: Pakeisti 39 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Karo prievolininkams apmokamos kelionės kelionių iš
gyvenamosios vietos į karo prievolę administruojančią krašto apsaugos sistemos instituciją, šaukimo punktą, iš šaukimo punkto atgal į gyvenamąją vietą, krašto apsaugos sistemos sveikatos priežiūros įstaigą ar šios įstaigos siuntimu į kitą sveikatos priežiūros įstaigą iš gyvenamosios vietos pasitikrinti sveikatos, ir pasitikrinus sveikatą atgal į gyvenamąją vietą, arba iš gyvenamosios vietos į paskirtą privalomosios karo tarnybos vietą išlaidos pagal pateiktus keleivinio transporto (išskyrus taksi) bilietus, o tokių bilietų nepateikus,
2Seimo narys J. Olekas,
2015-06-116 Atsižvelgiant į pasiūlymą dėl Įstatymo projekto 5 straipsnio 2 dalies pakeitimo, siūlytina Įstatymo projekto 6 straipsnį turėtų papildyti nuostatomis, reglamentuojančiomis Įstatymo įsigaliojimą ir įgyvendinimą. Pasiūlymas: Pakeisti 6 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„6 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir
taikymas 1.
Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2015 m. liepos 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2015 m. liepos 1 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Karo prievolininkams iki šio įstatymo įsigaliojimo patirtos kelionės iš gyvenamosios vietos į karo prievolę administruojančią krašto apsaugos sistemos instituciją ir atgal išlaidos apmokamos iki šio įstatymo įsigaliojimo nustatyta tvarka.“
ir komisijų sprendimai: nėra. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir Komiteto pasiūlymams: Siūlytina, siekiant užtikrinti tinkamą karo prievolės administravimo įgyvendinimą, Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatyme palikti teisę karo prievolę administruojančiai krašto apsaugos sistemos institucijai nurodyti karo prievolininkams nustatytu laiku atvykti į karo prievolę administruojančią krašto apsaugos sistemos instituciją, tačiau tik įstatyme nustatytais atvejais. Atsižvelgiant į tai, teikiami Komiteto siūlymai:
1) Pakeisti įstatymo projekto 3 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Papildyti 34 straipsnį nauju 5 punktu: „5) nurodyti karo prievolininkams pateikti karo prievolę administruojančiai krašto apsaugos sistemos institucijai reikalingus dokumentus;“
2) Pakeisti įstatymo projekto 3 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Pakeisti 34 straipsnio 6 punktą ir jį išdėstyti taip: „6) nurodyti karo prievolininkams nustatytu laiku atvykti į karo prievolę administruojančią krašto apsaugos sistemos instituciją, kai nėra galimybių šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje nurodytais būdais gauti iš karo prievolininkų dokumentais pagrįstą informaciją, arba kai tai būtina karo prievolės administravimo procedūrų vykdymui, o paskelbus mobilizaciją, – į šaukimo punktą, karinių vienetų dislokacijos ar kitas nurodytas vietas;“.“
3) Pakeisti įstatymo projekto 4 straipsni ir jį išdėstyti taip: „4 straipsnis.
pakeitimas Pakeisti 37 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) pagal karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos nurodymą pateikti karo prievolę administruojančiai krašto apsaugos sistemos institucijai reikalingus dokumentus, laiku atvykti į karo prievolę administruojančią krašto apsaugos sistemos instituciją ar šaukimo punktą, krašto apsaugos sistemos ar pasitikrinti sveikatos priežiūros įstaigą ar šios įstaigos siuntimu į kitą sveikatos priežiūros įstaigą;“.“
4) Pakeisti įstatymo projekto 5 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „5 straipsnis. 39 straipsnio pakeitimas
ir ją išdėstyti taip: „1. Už kiekvieną tinkamumo privalomajai karo tarnybai tikrinimo karo prievolę administruojančioje krašto apsaugos sistemos institucijoje, šaukimo punkte, krašto apsaugos sistemos sveikatos priežiūros įstaigoje ar šios įstaigos siuntimu kitoje sveikatos priežiūros įstaigoje dieną karo prievolininkams mokami 0,2 Vyriausybės nustatytos bazinės socialinės išmokos dydžio dienpinigiai.““
dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Karo prievolininkams apmokamos kelionės kelionių iš gyvenamosios vietos į karo prievolę administruojančią krašto apsaugos sistemos instituciją, iš karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos atgal į gyvenamąją vietą, iš gyvenamosios vietos į šaukimo punktą, iš šaukimo punkto atgal į gyvenamąją vietą, krašto apsaugos sistemos sveikatos priežiūros įstaigą ar šios įstaigos siuntimu į kitą sveikatos priežiūros įstaigą iš gyvenamosios vietos pasitikrinti sveikatos, ir pasitikrinus sveikatą atgal į gyvenamąją vietą, arba iš gyvenamosios vietos į paskirtą privalomosios karo tarnybos vietą išlaidos pagal pateiktus keleivinio transporto (išskyrus taksi) bilietus, o tokių bilietų nepateikus, – pagal krašto apsaugos ministro nustatytus vieno kilometro važiavimo nuosavu transportu kompensuojamus dydžius. Karo prievolininkui apmokamų kiekvienos iš šioje dalyje nurodytų kelionių išlaidų dydis negali viršyti dydžio, kurį nustato Vyriausybė, atsižvelgdama į karo prievolininko gyvenamąją vietą. Kelionės išlaidos nekompensuojamos, kai karo prievolininkas vežamas karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos transportu arba jis šio transporto atsisako.“
dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Jeigu karo prievolininko tinkamumo privalomajai karo tarnybai tikrinimas karo prievolę administruojančioje krašto apsaugos sistemos institucijoje, šaukimo punkte, krašto apsaugos sistemos sveikatos priežiūros įstaigoje ar šios įstaigos siuntimu kitoje sveikatos priežiūros įstaigoje trunka ilgiau kaip vieną darbo dieną, prireikus karo prievolininkui suteikiama nakvynė karo prievolę administruojančioje krašto apsaugos sistemos institucijoje arba karinio vieneto patalpose.“
5) pakeisti 6 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2015 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“ 8.
Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Artūras Paulauskas. Komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas