Projekto lyginamasis variantas
2015 m. d. Nr. Vilnius
1Pakeisti 63 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Mokyklos bendruomenės nariai gali dalyvauti dalyvauja švietimo valdyme, gali burtis į įvairių grupių (mokinių, studentų, mokytojų, tėvų (globėjų, rūpintojų), mokyklų, švietimo valdymo lygių vadovų) interesų asociacijas, organizacijas, sąjungas, vykdančias jų narių nustatytus švietimo, kultūros, mokslinio tyrimo plėtotės uždavinius ir funkcijas, numatytas jų veiklos įstatuose.“
taip:
„2. Mokyklos bendruomenės narių atstovai (mokinių, mokytojų, tėvų
(globėjų, rūpintojų) dalyvauja sprendžiant svarbiausius mokyklos gyvenimo klausimus (tai apima ugdymo organizavimą, mokymosi aplinkos kūrimą, mokyklos vadovo skyrimo procesą ir kitus klausimus).“
Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Gintaras Steponavičius
DĖL
rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Projekto rengimą paskatino Švietimo ir mokslo ministro 2015-04-28 priimtas įsakymas „Dėl Švietimo ir mokslo ministro 2011 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. V-1193 „Dėl konkurso valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovų pareigoms eiti tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ Nr. V-398 (įsigalioja 2015-06-29), kuriuo keičiama mokyklų vadovų skyrimo tvarka, t. y. iš mokyklos vadovų skyrimo proceso eliminuojami mokyklos bendruomenės nariai – tėvai (globėjai, rūpintojai) ir mokiniai. Nuo 2011 m. galioja Konkurso valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovų pareigoms eiti tvarkos aprašas (patvirtintas 2011 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymu Nr. V-1193), kuris numato, jog kandidatus į komisijų narius konkursui į bendrojo ugdymo mokyklos (išskyrus nurodytas 20.3, 20.4 ir 20.5 punktuose) vadovo pareigas papildomai teikia: du tėvus (globėjus, rūpintojus), kurie nėra tos mokyklos darbuotojai, – mokyklos tarybos nariai, atstovaujantys tėvams (globėjams, rūpintojams). Jei mokyklos taryboje tėvams (globėjams, rūpintojams) atstovauja mokyklos darbuotojai, šiuos du kandidatus į komisijos narius teikia mokyklos klasių (grupių) tėvų komitetų pirmininkų susirinkimas; vieną tos mokyklos mokinį (ne jaunesnį kaip 16 metų)
Šiuo metu galiojanti mokyklų vadovų konkurso komisijų sudarymo tvarka, kai į komisijas įtraukiami ir kiti mokyklos bendruomenės nariai (tėvai (globėjai, rūpintojai) ir mokiniai) užtikrina skaidrų mokyklos vadovo skyrimo procesą bei skatina mokyklos bendruomenę prisiimti atsakomybę už mokyklos valdymą. Tyrimais įrodyta, kad mokyklų bendruomenių stiprumas turi itin didelę reikšmę ugdymo kokybei. Aktyvus ir lygiavertis moksleivių ir tėvų įsitraukimas į bendruomenės veiklą dažnai lemia geresnius ugdymo rezultatus, mokyklos ir socialinių partnerių bendradarbiavimą, aktyvesnį edukacinį ir kultūrinį gyvenimą. Projekto rengimą taip pat paskatino Lietuvos tėvų forumo, Lietuvos mokytojų profesinės sąjungos, Lietuvos moksleivių sąjungos, Tėvų pedagogų sąjūdžio, Mokyklų tobulinimo centro, Socialinės veiklos asociacijos „Šviesos kampelis“, asociacijos
„Investors Forum“, bendrijos Ateitis bei Pilietinių iniciatyvų centro teigiama
pozicija dėl šiuo metu galiojančios mokyklų vadovų skyrimo tvarkos kaip užtikrinančios aktyvų bendruomenės atstovų įsitraukimą į atrankos procesą, todėl 2015-04-28 įsakymo priėmimas, kuriuo iš mokyklos vadovų skyrimo proceso eliminuojami mokyklos bendruomenės nariai – tėvai (globėjai, rūpintojai) ir mokiniai, vertintinas kaip ignoruojantis mokyklų bendruomenių nuomonę. Projekto tikslas
vadovo skyrimo procesą ir kitus klausimus). Projekto uždaviniai – siekiama užtikrinti mokyklos bendruomenės teisę dalyvauti renkant mokyklos vadovą.
Žemesnio lygmens teisės aktu apribojus mokyklos bendruomenės galimybes dalyvauti vadovo atrankos procese, susidaro niša atsirasti politizuotiems ir šališkiems sprendimams, todėl projektu siekiama sustiprinti mokyklų savarankiškumą ir kvalifikuotų mokyklų vadovų atranką. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projekto iniciatorius yra Seimo narys Gintaras Steponavičius. Projekto rengėjas yra Seimo narys Gintaras Steponavičius. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu Švietimo įstatymo 63 straipsnis numato, jog mokyklos bendruomenės nariai gali dalyvauti švietimo valdyme, burtis į įvairių grupių (mokinių, studentų, mokytojų, tėvų (globėjų, rūpintojų), mokyklų, švietimo valdymo lygių vadovų) interesų asociacijas, organizacijas, sąjungas, vykdančias jų narių nustatytus švietimo, kultūros, mokslinio tyrimo plėtotės uždavinius ir funkcijas, numatytas jų veiklos įstatuose. Įstatymas numato dispozityvią teisės normą, todėl sudaroma galimybė žemesnio lygmens teisės aktu apriboti mokyklos bendruomenės galimybes dalyvauti sprendžiant svarbiausius mokyklos gyvenimo klausimus, taip pat ir mokyklos vadovo skyrimo procese. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Įstatymo projektu siūloma aiškiai įtvirtinti, jog mokyklos bendruomenės nariai dalyvauja švietimo valdyme, t. y. dalyvauja sprendžiant svarbiausius mokyklos gyvenimo klausimus (ugdymo organizavimą, mokymosi aplinkos kūrimą, mokyklos vadovo skyrimo procesą ir kitus klausimus). 5.
vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta: Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Įstatymas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo įgyvendinimas neturės poveikio verslo plėtrai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka: Įstatymų projektai parengti laikantis nustatytų reikalavimų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymų projektai neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Negauta. 14.
paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: „Mokyklos bendruomenė“, „dalyvavimas švietimo valdyme“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo narys Gintaras Steponavičius
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2015-06- Nr. Į 2015-06-04 Nr. XIIP-3194 Lietuvos Respublikos Seimui
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 63 straipsnio pakeitimo projektą Nr. XIIP-3194, pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų projektui pagal kompetenciją neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotoja Rūta Krasuckaitė Gintarė Taluntytė, tel. 8 70663 699, el. p. [email protected]
2015-06-08 Nr. XIIP-3194 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsniu pildomoje įstatymo 63 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad mokyklos bendruomenės narių atstovai dalyvauja sprendžiant svarbiausius mokyklos gyvenimo klausimus. Siūlomas reglamentavimas ginčytinas dėl kelių priežasčių. Visų pirma, atkreiptinas dėmesys, kad sisteminė Švietimo įstatymo nuostatų analizė suponuoja, kad už tinkamą mokyklos funkcijų įgyvendinimą atsako būtent mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalininkų susirinkimas) bei mokyklos vadovas. Taigi, valstybės ar savivaldybės institucija, įgyvendinanti mokyklos savininko funkcijas bei mokyklos vadovas, priimdami visus sprendimus dėl mokyklos veiklos užtikrinimo, privalo vadovautis atitinkamų teisės aktų, reglamentuojančių minimus klausimus, reikalavimais bei atsižvelgti į mokyklai skiriamas valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšas, kitus žmogiškuosius, finansinius bei organizacinius faktorius. Tuo tarpu mokyklų bendruomenių narių atstovų, kurių dalyvavimas priimant sprendimus būtų privalomas, neriboja ir nesaisto jokie teisės aktų reikalavimai ar kitos aplinkybės, jiems negalėtų būti pritaikyta atsakomybė už sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą. Taigi, siūlomas reguliavimas, pagal kurį mokyklos svarbiausių klausimų sprendime privalomai dalyvautų ir mokyklos bendruomenės narių atstovai, įgalintų situaciją, kada mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija ar įstaigos vadovas, realiai neturėdami įgaliojimų priimti tam tikrus sprendimus, vis tiek būtų atsakingi už jų teisėtumą ir pagrįstumą.
Antra, neaišku, kaip turėtų būti įgyvendinama siūloma norma dėl mokyklos bendruomenės narių atstovų dalyvavimo sprendžiant svarbiausius mokyklos gyvenimo klausimus, t.y. nėra aišku nei konkrečiai kokiais klausimais toks dalyvavimas turėtų būti būtinas, nei tokio atstovų dalyvavimo įgyvendinimo tvarka bei dalyvavimo forma. Trečia, neaiškus siūlomos nuostatos ir Švietimo įstatymo 60 straipsnyje įtvirtintų mokyklos savivaldą reguliuojančių nuostatų santykis. Minėtame straipsnyje nustatyta, kad mokyklos savivaldos institucijos kolegialiai svarsto mokyklos veiklos ir finansavimo klausimus ir pagal kompetenciją, apibrėžtą mokyklos įstatuose, priima sprendimus, daro įtaką vadovo priimamiems sprendimams, atlieka visuomeninę mokyklos valdymo priežiūrą, o aukščiausioji mokyklos savivaldos institucija, atstovaujanti mokiniams, mokytojams, tėvams (globėjams, rūpintojams) ir vietos bendruomenei yra mokyklos taryba. 2. Projekto 1 straipsniu pildomoje įstatymo 63 straipsnio 2 dalyje žodžiai „(mokinių, mokytojų, tėvų (globėjų, rūpintojų)“ turėtų būti rašomi prieš žodį „atstovai“. 3. Projekto 1 straipsnio 2 dalies pakeitimų esmėje po žodžio „straipsnį“ įrašytinas žodis „nauja“, o žodžiai „ir ją išdėstyti taip“ brauktini. Šio straipsnio 1 dalies 3 dalies pakeitimų esmėje vietoj skaičiaus ir žodžių
„laikyti 63 straipsnio“ įrašytini žodžiai „laikyti atitinkamai. Departamento
direktorius Andrius Kabišaitis E. Mušinskis, tel. (8 5)
D. Zebleckis tel. (8 5)