lyginamasis variantas
2015 m. d. Nr. Vilnius
1Pakeisti 17 straipsnio 1 dalį ir išdėstyti ją taip:
„1. Draudėjai moka 3 procentų dydžio, bet ne mažesnes nei 3 procentai minimalios mėnesinės algos, galiojančios mėnesio, už kurį mokama įmoka, paskutinę dieną, privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuotų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, už asmenis:
1) dirbančius pagal darbo sutartis, narystės pagrindu einančius renkamąsias pareigas renkamose organizacijose, narystės pagrindu dirbančius ūkinėse bendrijose, žemės ūkio bendrovėse arba kooperatinėse organizacijose, viešojo administravimo valstybės tarnautojus, kriminalinės žvalgybos slaptuosius dalyvius, kuriems pagal su jais sudarytas rašytines slapto bendradarbiavimo sutartis mokamas atlygis, taip pat asmenis, nurodytus Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose;
2) valstybės politikus, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, kitų teismų teisėjus ir kandidatus į teisėjus, prokuratūros pareigūnus, Lietuvos banko valdybos pirmininką, jo pavaduotojus, valdybos narius, Seimo ar Respublikos Prezidento paskirtų valstybės institucijų ar įstaigų vadovus, kitus Seimo ar Respublikos Prezidento paskirtų valstybės institucijų ar įstaigų pareigūnus, Seimo ar Respublikos Prezidento paskirtų valstybinių (nuolatinių) komisijų ir tarybų, kitų valstybinių (nuolatinių) komisijų ir tarybų pirmininkus, jų pavaduotojus ir narius, taip pat pagal specialius įstatymus įsteigtų komisijų ar tarybų pareigūnus, jeigu jiems už darbą mokamas darbo užmokestis
3) (neteko galios nuo 2012-01-01).“
2 dalį ir išdėstyti ją taip: „2.
Asmenys, nurodyti šio straipsnio 1 dalyje ir Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose, moka 6 procentų dydžio, bet ne mažesnes nei 6 procentai minimalios mėnesinės algos, galiojančios mėnesio, už kurį mokama įmoka, paskutinę dieną, privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka asmeniui apskaičiuotų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos.“
dalį ir išdėstyti ją taip: „3. Asmenys, gaunantys pajamas pagal autorinę sutartį, taip pat sporto veiklos, atlikėjo veiklos pajamas, išskyrus asmenis, kurie verčiasi atitinkama individualia veikla, moka
algos, galiojančios mėnesio, už kurį mokama įmoka, paskutinę dieną, privalomojo sveikatos draudimo įmokas, o draudėjai – 3 procentų dydžio, bet ne mažesnes nei 3 procentai minimalios mėnesinės algos, galiojančios mėnesio, už kurį mokama įmoka, paskutinę dieną, privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos. Už meno kūrėjo statusą turinčius asmenis, negaunančius pajamų pagal autorinę sutartį ir nepriklausančius asmenims, nurodytiems šio Įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje, 17 straipsnio 1 dalyje ir 4–9 dalyse, privalomojo sveikatos draudimo įmokas sumoka Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme nurodytas valstybės biudžeto asignavimų valdytojas iš Meno kūrėjų socialinės apsaugos programos Vyriausybės nustatyta tvarka. Šios įmokos dydis – 9 procentai minimaliosios mėnesinės algos, galiojančios mėnesio, už kurį mokama įmoka, paskutinę dieną.“
4 dalį ir išdėstyti ją taip: „4.
9 procentų dydžio, bet ne mažesnes nei 9 procentai minimalios mėnesinės algos, galiojančios mėnesio, už kurį mokama įmoka, paskutinę dieną, privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo sumos, nuo kurios skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, moka fiziniai asmenys, kurie verčiasi:
1) individualia ne žemės ūkio veikla, išskyrus asmenis, nurodytus šio straipsnio 5 dalyje;
2) individualia žemės ūkio veikla ir yra pridėtinės vertės mokesčio mokėtojai (išskyrus šio straipsnio 7 dalyje nurodytus asmenis).“
6 dalį ir išdėstyti ją taip: „6. Individualios įmonės už individualių įmonių savininkus, ūkinės bendrijos už ūkinių bendrijų tikruosius narius ir mažosios bendrijos už mažųjų bendrijų narius moka 9 procentų dydžio, bet ne mažesnes nei 9 procentai minimalios mėnesinės algos, galiojančios mėnesio, už kurį mokama įmoka, paskutinę dieną, privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo sumos, nuo kurios skaičiuojamos jų socialinio draudimo įmokos. Tais atvejais, kai individuali įmonė, ūkinė bendrija ar mažoji bendrija laikinai nevykdo veiklos ir apie tai yra informavusi Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos jos nustatyta tvarka arba turi likviduojamos ar bankrutuojančios įmonės statusą, individualių įmonių savininkai, ūkinių bendrijų tikrieji nariai ir mažųjų bendrijų nariai kas mėnesį už save moka 9 procentų minimaliosios mėnesinės algos, galiojančios mėnesio, už kurį mokama įmoka, paskutinę dieną, dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas, jeigu jie nepriklauso asmenims, išvardytiems šio straipsnio 1–8 dalyse ir šio įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje.“
dalį ir išdėstyti ją taip: „9¹.
Paslaugų gavėjai, gaunantys pagal paslaugų kvitą teikiamas žemės ūkio ir miškininkystės paslaugas, kai šių paslaugų teikimą nustato Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymas, už paslaugų teikėjus moka 9 procentų dydžio, bet ne mažesnes nei 9 procentai minimalios mėnesinės algos, galiojančios mėnesio, už kurį mokama įmoka, paskutinę dieną, privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo atlygio sumos, priskaičiuotos paslaugų teikėjui už suteiktas paslaugas.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai:
Antanas Matulas Dangutė Mikutienė Vida Marija Čigriejienė Alma Monkauskaitė Kazimieras Kuzminskas Juras Požela
Šiuo metu galiojantis Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymas (SDĮ) kai kurioms draudžiamųjų asmenų grupėms nenustato minimalios draudimo įmokos. SDĮ
skirtingi priklausomai nuo asmenų veiklos pobūdžio ir pajamų, vienoms draudžiamųjų asmenų grupėms yra nustatytos minimalios įmokos, o kitoms – ne, tuo tarpu įvykus draudiminiam įvykiui visi apdraustieji turi vienodą teisę gauti visą reikiamą, brangiai kainuojančią medicinos pagalbą. Praktikoje neretai susiduriama su situacijomis, kuomet asmenys, siekdami išvengti pareigos mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas, kurios būtų proporcingos faktiškai gaunamoms pajamoms, deklaruoja žymiai mažesnes gaunamas pajamas, t. y. asmenys įdarbinami pagal darbo sutartį ne visam darbo laikui, už labai mažą darbo užmokestį, nuo kurio mokamos atitinkamai labai mažos privalomojo sveikatos draudimo įmokos (pvz., pasitaiko atvejų, kai asmuo yra įdarbinamas vienai darbo dienai per mėnesį, kitais atvejais ir vienai valandai per mėnesį, nustatomas labai mažas darbo užmokestis, todėl reali privalomojo sveikatos draudimo įmoka tesudaro vos keliolika euro centų; asmenys yra įdarbinami keliose įmonėse kelioms valandoms per mėnesį su atitinkamai labai mažu darbo užmokesčiu; asmuo, savarankiškai vykdantis veiklą, deklaruoja labai mažas gaunamas pajamas ir kt.).
Yra duomenų, kad kasmet apie 140 000 darbo sutarčių yra sudaromos mažesniam nei 40 valandų per savaitę darbo laikui (priežastys – šešėlinė darbo rinka, fiktyvūs darbo santykiai ir kt.), kas leidžia pagrįstai manyti, kad asmenys, kurie įstatymų nustatyta tvarka privalo mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas, siekia mokėti mažesnes tiek privalomojo sveikatos draudimo įmokas, tiek kitus teisės aktais nustatytus privalomus mokėjimus nuo gaunamų pajamų, nuo kurių skaičiuojami ir mokami valstybės nustatyti mokesčiai. Atkreiptinas dėmesys, kad ši problema egzistuoja ir tarptautiniu mastu, kai kitų valstybių piliečiai yra įdarbinami Lietuvos Respublikoje. Pavyzdžiui, Lietuvoje neretai įdarbinami Lenkijos piliečiai įmonėse, kurios vykdo labai mažos apimties veiklą. Šiems darbuotojams nustatoma vos kelių valandų darbo laiko trukmė per mėnesį už labai nedidelį darbo užmokestį.
Atitinkamos kontroliuojančios institucijos nustatė, kad įmonių, kurios nurodytomis aplinkybėmis įdarbina Lietuvoje Lenkijos piliečius, atstovų nepavyksta rasti nurodytais įmonių veiklos adresais (įmonių oficialiai deklaruojamos ir realiai vykdomos veiklos vietos dažnai nesutampa), Lietuvoje įdarbinti šių įmonių darbuotojai ekonominę veiklą vykdo ir dalį ar visą darbo sutartyse numatytą darbą atlieka Lenkijoje. Tokiais savo veiksmais minėti asmenys siekia, kad jiems būtų taikomi ne Lenkijos, o Lietuvos Respublikos socialinio draudimo teisės aktai. Minėta situacija, kai pagal darbo sutartis Lietuvoje įdarbinti kitų Europos Sąjungos (ES) valstybių piliečiai ir sumokėję vos kelis eurus (euro centus) sveikatos draudimo įmoką gauna visavertes sveikatos priežiūros paslaugas tiek Lietuvoje, tiek bet kurioje kitoje Europos ekonominės erdvės (EEE) šalyje ir Šveicarijoje, yra netoleruotina, valstybei nuostolinga. ES šalių gyventojai, pasinaudoję galiojančio reglamentavimo spraga, kai pagal darbo sutartis dirbantiems asmenims nėra nustatyta minimali mėnesinė privalomojo sveikatos draudimo įmoka, realiai gyvenantys ir veiklą vykdantys ne Lietuvos Respublikoje, bet įsidarbinę Lietuvoje veikiančioje įmonėje, už simbolines sveikatos draudimo įmokas gauna visas sveikatos priežiūros paslaugas toje ES šalyje, kurioje jie gyvena, ir šios paslaugos apmokamos iš Lietuvos biudžeto, todėl būtina užkirsti kelią tokiems piktnaudžiavimams. Pabrėžtina, kad asmens gydymo kaina nepriklauso nuo sumokėtų privalomojo sveikatos draudimo įmokų dydžio.
Visi asmenys vienodomis sąlygomis gauna paslaugas, apmokamas privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis, todėl, siekiant asmenų lygiateisiškumo (visoms asmenų grupėms būtų nustatyta minimali privalomojo sveikatos draudimo įmoka), taip pat išvengti galimų piktnaudžiavimo atvejų, bei didinti PSDF biudžetą, įstatyme tikslinga būtų nustatyti minimalią privalomojo sveikatos draudimo įmoką visoms draudžiamųjų asmenų grupėms. Lietuvos sveikatos draudimo sistema yra paremta visuotinumo ir solidarumo principais, todėl visi asmenys privalo mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas, o įvykus draudiminiam įvykiui turi teisę gauti iš PSDF biudžeto apmokamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Tai reiškia, kad visų dirbančių arba kitais būdais vykdančių ekonominę veiklą ir bet kokios rūšies pajamas gaunančių asmenų privalomojo sveikatos draudimo įmokos turi turėti ir minimalias įstatymu nustatytas privalomojo sveikatos draudimo įmokų ribas. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Seime yra užregistruotas ir Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo papildymo 71 straipsniu projektas Nr. XIIP-2771, kuriuo siūloma nustatyti minimalias valstybinio socialinio draudimo įmokas, analogiškas šiam pasiūlymui. Projekto pirminis siūlytojas – Seimo narys Antanas Matulas. 2. Parengto įstatymo projekto tikslas ir uždaviniai Projekto tikslas - visoms asmenų grupėms nustatyti vienodą minimalią privalomojo sveikatos draudimo įmoką ir išvengti piktnaudžiavimo atvejų, kuomet asmenys siekia mokėti mažesnes privalomojo sveikatos draudimo įmokas, kurios yra proporcingos faktiškai gaunamoms pajamoms. Projekto uždaviniai - įtvirtinti minimalias privalomojo sveikatos draudimo įmokų sumas. 3. Kaip šiuo metu yra teisiškai reglamentuojami įstatymo projekte aptarti klausimai Sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnyje numatoma, kad: 1.
Draudėjai moka 3 procentų dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuotų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, už asmenis:
1) dirbančius pagal darbo sutartis, narystės pagrindu einančius renkamąsias pareigas renkamose organizacijose, narystės pagrindu dirbančius ūkinėse bendrijose, žemės ūkio bendrovėse arba kooperatinėse organizacijose, viešojo administravimo valstybės tarnautojus, kriminalinės žvalgybos slaptuosius dalyvius, kuriems pagal su jais sudarytas rašytines slapto bendradarbiavimo sutartis mokamas atlygis, taip pat asmenis, nurodytus Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose;
2) valstybės politikus, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, kitų teismų teisėjus ir kandidatus į teisėjus, prokuratūros pareigūnus, Lietuvos banko valdybos pirmininką, jo pavaduotojus, valdybos narius, Seimo ar Respublikos Prezidento paskirtų valstybės institucijų ar įstaigų vadovus, kitus Seimo ar Respublikos Prezidento paskirtų valstybės institucijų ar įstaigų pareigūnus, Seimo ar Respublikos Prezidento paskirtų valstybinių (nuolatinių) komisijų ir tarybų, kitų valstybinių (nuolatinių) komisijų ir tarybų pirmininkus, jų pavaduotojus ir narius, taip pat pagal specialius įstatymus įsteigtų komisijų ar tarybų pareigūnus, jeigu jiems už darbą mokamas darbo užmokestis;
Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka asmeniui apskaičiuotų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos. 3.
autorinę sutartį, taip pat sporto veiklos, atlikėjo veiklos pajamas, išskyrus asmenis, kurie verčiasi atitinkama individualia veikla, moka 6 procentų dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas, o draudėjai – 3 procentų dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos. Už meno kūrėjo statusą turinčius asmenis, negaunančius pajamų pagal autorinę sutartį ir nepriklausančius asmenims, nurodytiems šio Įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje, 17 straipsnio 1 dalyje ir 4–9 dalyse, privalomojo sveikatos draudimo įmokas sumoka Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme nurodytas valstybės biudžeto asignavimų valdytojas iš Meno kūrėjų socialinės apsaugos programos Vyriausybės nustatyta tvarka. Šios įmokos dydis – 9 procentai minimaliosios mėnesinės algos, galiojančios mėnesio, už kurį mokama įmoka, paskutinę dieną. 4. 9 procentų dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo sumos, nuo kurios skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, moka fiziniai asmenys, kurie verčiasi:
1) individualia ne žemės ūkio veikla, išskyrus asmenis, nurodytus šio straipsnio 5 dalyje;
2) individualia žemės ūkio veikla ir yra pridėtinės vertės mokesčio mokėtojai (išskyrus šio straipsnio 7 dalyje nurodytus asmenis). 5. Fiziniai asmenys, kurie, vykdydami individualią veiklą, gyventojų pajamų mokestį nuo individualios veiklos pajamų sumoka įsigydami verslo liudijimus, kas mėnesį moka 9 procentų minimaliosios mėnesinės algos, galiojančios mėnesio, už kurį mokama įmoka, paskutinę dieną, dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Asmenų, nurodytų šio Įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje, 17 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose ir
galiojimo laikotarpiui. 6.
individualių įmonių savininkus, ūkinės bendrijos už ūkinių bendrijų tikruosius narius ir mažosios bendrijos už mažųjų bendrijų narius moka 9 procentų dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo sumos, nuo kurios skaičiuojamos jų socialinio draudimo įmokos. Tais atvejais, kai individuali įmonė, ūkinė bendrija ar mažoji bendrija laikinai nevykdo veiklos ir apie tai yra informavusi Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos jos nustatyta tvarka arba turi likviduojamos ar bankrutuojančios įmonės statusą, individualių įmonių savininkai, ūkinių bendrijų tikrieji nariai ir mažųjų bendrijų nariai kas mėnesį už save moka 9 procentų minimaliosios mėnesinės algos, galiojančios mėnesio, už kurį mokama įmoka, paskutinę dieną, dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas, jeigu jie nepriklauso asmenims, išvardytiems šio straipsnio 1−8 dalyse ir šio įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje. 7. Asmenys, kurie nepriklauso išvardytiems šio straipsnio 1–5 dalyse bei šio Įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje ir kurių žemės ūkio valdos ar ūkio ekonominis dydis pagal valstybės įmonės Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro atliktus skaičiavimus už praėjusių metų laikotarpį nuo sausio 1 dienos iki gruodžio 31 dienos yra ne didesnis kaip 2 ekonominio dydžio vienetai, kas mėnesį moka už save 3 procentų minimaliosios mėnesinės algos, galiojančios mėnesio, už kurį mokama įmoka, paskutinę dieną, dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas. 8. Asmenys, gaunantys Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme nurodytas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų mokamas pašalpas, nuo kurių Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nustatyta tvarka turi būti išskaičiuotas gyventojų pajamų mokestis, nuo šių pajamų moka 6 procentų dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas. 9.
išvardytiems šio straipsnio 1–8 dalyse ir šio Įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje, kas mėnesį moka už save 9 procentų minimaliosios mėnesinės algos, galiojančios mėnesio, už kurį mokama įmoka, paskutinę dieną, dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas. 9¹. Paslaugų gavėjai, gaunantys pagal paslaugų kvitą teikiamas žemės ūkio ir miškininkystės paslaugas, kai šių paslaugų teikimą nustato Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymas, už paslaugų teikėjus moka 9 procentų dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo atlygio sumos, priskaičiuotos paslaugų teikėjui už suteiktas paslaugas. 10. Asmenų, išskyrus asmenis, išvardytus šio straipsnio 1 ir 7 dalyse, šio Įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje ir Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose, metinė privalomojo sveikatos draudimo įmoka negali būti mažesnė kaip
atitinkamo mėnesio paskutinę dieną, dydžio. Asmenų, išvardytų šio straipsnio 7 dalyje, metinė privalomojo sveikatos draudimo įmoka negali būti mažesnė kaip 3 procentai 12 minimaliųjų mėnesinių algų, galiojančių tų metų kiekvieno atitinkamo mėnesio paskutinę dieną, dydžio. 11. Fizinių asmenų, nurodytų šio straipsnio 4 dalyje, metinė privalomojo sveikatos draudimo įmoka negali būti mažesnė kaip 9 procentai nuo 12 minimaliųjų mėnesinių algų, galiojančių tų metų kiekvieno atitinkamo mėnesio paskutinę dieną. Šio straipsnio 4 dalyje nurodytų fizinių asmenų, kurie verčiasi individualia ne žemės ūkio veikla, metinė privalomojo sveikatos draudimo įmoka nuo individualios veiklos pajamų skaičiuojama nuo sumos, ne didesnės kaip 48 Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydžių suma.
Šio straipsnio 4 dalyje nurodytų fizinių asmenų, kurie verčiasi individualia žemės ūkio veikla, metinė privalomojo sveikatos draudimo įmoka nuo šios individualios veiklos pajamų skaičiuojama nuo sumos, ne didesnės kaip 12 Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydžių suma. 4. Kokios numatomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos, naujai reglamentuotų klausimų teigiamos savybės ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo
sveikatos draudimo įmokų sumas ne mažesnes nei 9 procentai minimalios mėnesinės algos, galiojančios mėnesio, už kurį mokama įmoka, paskutinę dieną. Įtvirtinus minimalią sveikatos draudimo įmokų bazę visiems dirbantiems asmenims, vykdantiems ekonominę veiklą ir pan., būtų užtikrinti: asmenų lygybės principas, sveikatos sistemą grindžiantys visuotinumo ir solidarumo principai, vienodas minimalus sveikatos draudimo įmokų dydis tai pačiai draudžiamųjų asmenų grupei. Šiais pakeitimais būtų tiesiogiai daromas teigiamas poveikis PSDF biudžeto surinkimui, siekiama sumažinti nedeklaruoto darbo ir kitokios realiai vykdomos ekonominės veiklos, glaudžiai susijusios su šešėline ekonomika, mažinamos nelegalaus darbo apimtys ir galimi piktnaudžiavimo atvejai. 5. Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės, kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo projektas neturi įtakos kriminogeninei situacijai. Teikiamas įstatymo projektas nėra skirtas įgyvendinti korupcijos mažinimo priemones. 7.
inkorporavimas į teisinę sistemą Priėmus Įstatymą, reikės keisti Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisykles. 8. Ar įstatymo projektas parengti laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo bei Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai nevertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 9. Ar įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus Teikiamas Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms bei Europos Sąjungos dokumentams. 10. Įstatymo projekto įgyvendinimui reikalingi lydimieji aktai Įstatymo įgyvendinimui lydimųjų aktų priimti nereikės. 11. Įstatymo projekto poveikis valstybės biudžetui Priėmus teikiamą Įstatymo projektą, didėtų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas. 12. Įstatymo projekto rengimo metu gautos specialistų išvados, reikalingi lydimieji aktai ir kiti pagrindimai, paaiškinimai. Įstatymo projekto rengimo metu specialistų išvadų nebuvo gauta, lydimųjų aktų rengti nereikia. 13. Įstatymo projekto autorius ar autorių grupė, įstatymų projektų iniciatoriai Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos Seimo narys Antanas Matulas. 14.
žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: „Privalomas sveikatos draudimas“, „minimali įmokos suma“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo nariai: Antanas Matulas
2015-06-08 Nr. XIIP-3193 Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
teisinių sąvokų vartojimo vienodumo teisės aktuose, siūlytina įstatymo projekte vietoj žodžio ,,minimalios“ įrašyti žodį ,,minimaliosios“. 2. Įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje brauktinas 3 punktas. 3. Įstatymo projekto nuostatos įsigaliotų jas oficialiai paskelbus, tačiau tai prieštarautų Mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 daliai, pagal kurią Lietuvos Respublikos Seimas turi užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymai, nustatantys naują mokestį, naują mokesčio tarifą, mokesčio lengvatą, sankcijas už mokesčių įstatymų pažeidimus arba iš esmės pakeičiantys apmokestinimo tam tikru mokesčiu tvarką ar apmokestinimo teisinio reglamentavimo bei taikymo principus įsigaliotų ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo jų paskelbimo dienos. Analogiška mokesčių įstatymų įsigaliojimo taisyklė yra nustatyta Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje. Todėl atsižvelgiant į tai, įstatymo projektas pildytinas atitinkamomis nuostatomis dėl įstatymo įsigaliojimo. 4. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad įgyvendinant projekto nuostatas reikės pakeisti Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisykles, todėl manytina, kad projektas turėtų būti papildytas pasiūlymu Vyriausybei priimti reikalingus teisės aktus. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected];
I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
2012-03-
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2015-07- Nr. Į 2015-06-04 Nr. XIIP-3193 Lietuvos Respublikos Seimui dėl LIETUVOS RESPUBLIKOS sveikatos draudimo ĮSTATYMO NR. I-1343 17 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO nr. XIIP-3193 atitikties europos sąjungos teisei Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3193 pažymime, jog pastabų ar pasiūlymų dėl šio projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotoja Rūta Krasuckaitė Vaida Čepaitė, tel. 8
ir FINANSŲ komitetas
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Biudžeto ir finansų komiteto nariai: Petras Narkevičius, Bronius Bradauskas,
Kęstutis Bartkevičius, Andrius Palionis, Andrius Kubilius, Rytas Kupčinskas, Povilas Gylys, Rita Tamašunienė, Antanas Nesteckis, Vitalija Vonžutaitė. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Janina Alasevičienė, Dalia Mudėnienė, Jolanta Dzikaitė, Jolanta Žaltkauskienė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-06-08 Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
aktuose, siūlytina įstatymo projekte vietoj žodžio ,,minimalios“ įrašyti žodį
įstatymo projektą atmesti. 11
įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje brauktinas 3 punktas. Komitetas siūlo įstatymo projektą atmesti. 3.
paskelbus, tačiau tai prieštarautų Mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 daliai, pagal kurią Lietuvos Respublikos Seimas turi užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymai, nustatantys naują mokestį, naują mokesčio tarifą, mokesčio lengvatą, sankcijas už mokesčių įstatymų pažeidimus arba iš esmės pakeičiantys apmokestinimo tam tikru mokesčiu tvarką ar apmokestinimo teisinio reglamentavimo bei taikymo principus įsigaliotų ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo jų paskelbimo dienos. Analogiška mokesčių įstatymų įsigaliojimo taisyklė yra nustatyta Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje. Todėl atsižvelgiant į tai, įstatymo projektas pildytinas atitinkamomis nuostatomis dėl įstatymo įsigaliojimo. Komitetas siūlo įstatymo projektą atmesti. 4. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad įgyvendinant projekto nuostatas reikės pakeisti Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisykles, todėl manytina, kad projektas turėtų būti papildytas pasiūlymu Vyriausybei priimti reikalingus teisės aktus. Komitetas siūlo įstatymo projektą atmesti. 2. Europos teisės departamentas prie TM, 2015-07-30 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3193 pažymime, jog pastabų ar pasiūlymų dėl šio projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Atsižvelgti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2016-04-13 nutarimas Nr.
363 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2015 m. rugsėjo 30 d. sprendimo Nr. SV-S-1206 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 2 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Nepritarti Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-3193 (toliau – Įstatymo projektas) dėl šių priežasčių:
Įstatymo projekte siūlomą teisinį reguliavimą asmenys, dėl objektyvių priežasčių ūkio subjektuose dirbantys ne visu etatu (pavyzdžiui, studentai, derinantys studijas ir darbą ir dirbantys ne visu etatu, asmenys, dirbantys tam tikrose ūkio šakose, kurių darbo krūvis priklauso nuo objektyvių aplinkybių, lemiančių darbo krūvį ne visą darbo dieną (pavyzdžiui, darbas tam tikromis valandomis) ir panašiai) ir gaunantys pajamas, mažesnes nei minimalioji mėnesinė alga, privalės mokėti
draudimo įmokas, nesvarbu, kokias pajamas gauna. Taigi minėtų asmenų privalomojo sveikatos draudimo įmokos bus neproporcingos visu etatu dirbančių ir bent minimaliąją mėnesinę algą gaunančių kitų asmenų privalomojo sveikatos draudimo įmokoms. Vertinant tokį siūlymą, būtina atkreipti dėmesį į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinis Teismas) jurisprudenciją privalomojo sveikatos draudimo srityje. Konstitucinio Teismo 2013 m. gegužės 16 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo, Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo ir jo pakeitimo įstatymo kai kurių nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatuota, kad privalomojo sveikatos draudimo įmokų dydis turėtų priklausyti nuo asmens pajamų. 2.
projekto aiškinamajame rašte nepateikta skaičiavimų, rodančių, kokią įtaką Įstatymo projekte siūlomas teisinis reguliavimas turės kiekvienai draudžiamųjų asmenų grupei ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui. Nepateikta ir argumentų, įrodančių, kad mokestinės naštos didinimas nepagrįstai neapsunkins asmenų, gaunančių labai mažas pajamas. Pavyzdžiui, nemažai autorių ir atlikėjų veiklą vykdo pagal autorines sutartis arba sporto ar atlikėjo veiklos sutartis, kuriose neretai numatytas atlygis, mažesnis už vieną minimaliąją mėnesinę algą, todėl pagal Įstatymo projektą jie turėtų mokėti 6 procentų minimaliosios mėnesinės algos dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmoką, tai yra 21 eurą, nors pagal galiojantį teisinį reguliavimą, nustatytą Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo (toliau – Sveikatos draudimo įstatymas) 17 straipsnio 3 dalyje, ši įmoka būtų mažesnė. Taigi įgyvendinant Įstatymo projekto nuostatas galima paradoksali situacija, kai privalomojo sveikatos draudimo įmoka – 21 euras, bus didesnė nei autoriaus ar atlikėjo atlyginimas pagal autorinę ar atlikėjo veiklos sutartį, jeigu, pavyzdžiui, už kūrinio sukūrimą ar atlikimą autoriui ar atlikėjui būtų sumokėta 20 eurų per mėnesį. Būtina atkreipti dėmesį ir į tai, kad Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamose Sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio 3, 4, 6 ir 9¹dalyse nustatytos apdraustųjų privalomuoju sveikatos draudimu asmenų grupės, kurios pasižymi tuo, kad jų gaunamos (apmokestinamos) pajamos atitinkamais laikotarpiais – nepastovios ir nevienodos. Reikėtų pažymėti, kad mažesnes nei minimalioji mėnesinė alga pajamas gaunančių asmenų mokestinės naštos didėjimas gali skatinti grįžti prie nelegalaus darbo ir neapskaityto darbo užmokesčio mokėjimo įvairiose ūkio šakose.
Įstatymo projekto 1 straipsnio 6 dalyje, kuria keičiama Sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio 9¹dalis, siūlomas teisinis reguliavimas, taikytinas paslaugų gavėjams, yra nepagrįstas ir pažeidžia konstitucinį proporcingumo principą. Vadovaujantis šiuo metu galiojančio Sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio 9¹ dalimi, paslaugų gavėjas už paslaugų teikėją apskaičiuoja ir sumoka privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo apskaičiuoto atlygio sumos. Jeigu paslaugų gavėjas turės kiekvieną kartą sumokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas ne nuo atlygio už teikiamas vienkartines paslaugas sumos, o nuo minimaliosios mėnesinės algos, mokestinė našta jam smarkiai padidės. Paslaugų gavėjams ši tvarka būtų nepatraukli, ir jie galbūt vengtų legaliai įforminti paslaugų teikimą pagal paslaugų kvitus, taigi vėl gausėtų nelegalaus darbo ir neapskaityto darbo užmokesčio mokėjimo žemės ūkio ir miškininkystės sektoriuje atvejų, nors šiuo metu, taikant galiojančią paslaugų sistemą, nelegalaus darbo šiuose sektoriuose atvejų mažėja. Beje, pagal galiojantį teisinį reguliavimą (Sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio 10 dalis) paslaugų teikėjo metinė privalomojo sveikatos draudimo įmoka negali būti mažesnė kaip 9 procentai
mėnesio paskutinę dieną. 3.
Įstatymo projekto aiškinamajame rašte kaip vienas iš teigiamų rezultatų yra nurodomas asmenų lygybės principo įgyvendinimas, tačiau Konstitucinis Teismas, aiškindamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio nuostatas, ne kartą yra konstatavęs – šiame straipsnyje įtvirtintas konstitucinis asmenų lygybės įstatymui principas reikalauja, kad teisėje pagrindinės teisės ir pareigos būtų įtvirtintos visiems vienodai; šis principas reiškia žmogaus prigimtinę teisę būti traktuojamam vienodai su kitais, įpareigoja vienodus faktus vertinti vienodai ir draudžia iš esmės tokius pat faktus savavališkai vertinti skirtingai, bet nepaneigia to, kad įstatymu gali būti nustatytas nevienodas teisinis reguliavimas tam tikrų asmenų kategorijų, esančių skirtingose padėtyse, atžvilgiu. Konstitucinis asmenų lygybės įstatymui principas būtų pažeistas, jeigu tam tikri asmenys ar jų grupės būtų traktuojami skirtingai, nors tarp jų nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas (inter alia Konstitucinio Teismo 2012 m. birželio 29 d., 2012 m. gruodžio 14 d.,
dydžio minimalių privalomojo sveikatos draudimo įmokų nustatymas skirtingas pajamas gaunantiems asmenims, tai yra šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas, negali būti traktuojamas kaip asmenų lygybės principo pažeidimas, o Įstatymo projekte pateiktas teisinis reguliavimas asmenų lygybės įstatymui principo neužtikrintų dėl to, kad siūlomas privalomojo sveikatos draudimo įmokos dydis mažas pajamas gaunantiems asmenims būtų neproporcingas. 4. 2015 m. liepos 14 d. Tarybos rekomendacijoje dėl 2015 m. Lietuvos nacionalinės reformų programos su Tarybos nuomone dėl 2015 m. Lietuvos stabilumo programos (2015/C 272/18) (OL 2015 C 272, p.
70) Lietuvai siūloma mažinti mokesčių naštą mažas pajamas gaunantiems asmenims ir perkelti šią naštą kitiems šaltiniams, kurių apmokestinimas mažiau kenkia ekonomikos augimui. Iš esmės tokias pat rekomendacijas dėl darbo pajamų apmokestinimo mažinimo Lietuvai teikia ir kitos tarptautinės organizacijos (Tarptautinis valiutos fondas, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija). Įstatymo projekto nuostatos nesudaro sąlygų mažinti mokesčių naštą mažas pajamas gaunantiems asmenims. Pritarti. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 6.1. Sprendimas:
Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarime Nr. 363 išdėstytus argumentus, pasiūlyti pagrindiniam Sveikatos reikalų komitetui įstatymo projektą Nr. XIIP-3193 atmesti. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Raimundas Markauskas, Kęstutis Glaveckas. Komiteto pirmininkas Petras Narkevičius