Projekto lyginamasis variantas
2015 m. d. Nr. Vilnius
papildyti Pakeisti 8 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) turima informacijos apie rengiamą, daromą
ar padarytą labai sunkų ar sunkų nusikaltimą arba apie apysunkius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 131 straipsnyje, 145 straipsnio 2 dalyje, 146 straipsnio 2 ir 3 dalyse, 151¹, 153, 172, 173, 174 ir 175 straipsniuose, 178 straipsnio 2 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje, 181 straipsnio 1 dalyje, 182¹ straipsnyje, 187 straipsnio 2 dalyje, 189 straipsnio 2 dalyje, 189¹ straipsnyje, 198 straipsnio 2 dalyje, 213 straipsnio 1 dalyje, 214 ir 215 straipsniuose, 225 straipsnio 1 dalyje, 226 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 227 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 228 straipsnio 1 dalyje, 228¹, 240, 250¹ ir 250³ straipsniuose, 251 straipsnio 1 dalyje, 253 straipsnio 1 dalyje, 256 straipsnio
Šis įstatymas įsigalioja 2016 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia: Valdas Vasiliauskas
Projekto XIIP-3185(2) lyginamasis variantas
Pakeisti 8 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) turima informacijos apie rengiamą, daromą
ar padarytą labai sunkų ar sunkų nusikaltimą arba apie apysunkius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 131 straipsnyje, 145 straipsnio 2 dalyje, 146 straipsnio 2 ir 3 dalyse, 151¹, 153, 172, 173, 174 ir 175 straipsniuose, 178 straipsnio 2 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje, 181 straipsnio 1 dalyje, 182¹ straipsnyje, 187 straipsnio 2 dalyje, 189 straipsnio 2 dalyje, 189¹ straipsnyje, 198 straipsnio 2 dalyje, 213 straipsnio 1 dalyje, 214 ir 215 straipsniuose, 225 straipsnio 1 dalyje, 226 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 227 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 228 straipsnio 1 dalyje, 228¹, 240, 250¹ ir 250³ straipsniuose, 251 straipsnio 1 dalyje, 253 straipsnio 1 dalyje, 256 straipsnio
3 dalyje, arba apie šias veikas rengiančius, darančius ar padariusius asmenis;“. 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2017 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Baudžiamojo kodekso papildymo 182¹ STRAIPSNIU ĮSTATYMo iR Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos ĮSTATYMO
tikslai ir uždaviniai Kūno kultūros ir sporto įstatymo 3 straipsnio 5 punkte nustatyta, kad kūno kultūros ir sporto veikla grindžiama nešališkumo principu, kuriuo siekiama užtikrinti, kad rezultatai nebūtų iš anksto aiškūs, ir išlaikyti konkurencinę pusiausvyrą tarp varžybose dalyvaujančių sportininkų ar komandų, tačiau Lietuvos Respublikoje šis principas vis dažniau pažeidžiamas. Pasaulinės sporto rungtynių stebėjimo agentūros „Sportrader“ 2012 m. pabaigos duomenimis, Lietuvos Respublika patenka į sąrašą 10-ies valstybių, kuriose užfiksuota daugiausia sutartomis laikomų futbolo rungtynių (agentūros teigimu, Lietuvos Respublikoje 2011 metais vyko 19 sukėlusių įtarimų futbolo rungtynių; 2012 metais – 10, 2013 metais – 26, 2014 metais - 20). Organizacija „Transparency International“ Lietuvos skyriaus užsakymu 2013 m. pabaigoje atliktu Europos Komisijos lėšomis finansuotu tyrimu „Apie nesąžiningus susitarimus sporte“ nustatyta, kad kas penktas šalies futbolininkas ir kas septintas krepšininkas žino arba įtaria dalyvavęs sporto varžybose, dėl kurių rezultato susitarta iš anksto. 55 proc. futbolininkų ir 30,9 proc. krepšininkų mano, kad nesąžiningi susitarimai dėl sporto varžybų rezultato paplitę. Pasiūlymų dalyvauti susitarimuose dėl sporto varžybų baigties asmeniškai sulaukė 15 proc. futbolininkų ir 20,5 proc. krepšininkų. 42,1 proc. krepšininkų ir 38 proc. futbolininkų nurodo, kad jiems teko girdėti, jog sportininkai bent kartą patyrė spaudimą įsitraukti į nesąžiningus susitarimus. 2011 m. rugsėjo 28 d.
promotion of the integrity of sport against manipulation of results, notably match fixing:“ nurodoma, kad valstybės narės turėtų užtikrinti, kad nacionalinė teisės sistema leistų efektyviai kovoti su manipuliacijomis sporte, ypač dėl tokių sporto varžybų, dėl kurių galima lažintis. 2012 m. vasario 2 d. Europos Parlamento rezoliucijoje„On the European dimension in Sport“ numatyta, kad valstybės narės turėtų kriminalizuoti veikas, kurios pažeidžia sporto integralumą, o pirmiausia turėtų būti kriminalizuotos veikos, susijusios su sporto varžybomis, dėl kurių galima lažintis. 2013 m. kovo 14 d. Europos Parlamento rezoliucijoje„On Match-fixing And Corruption In Sport“prašoma Europos Komisijos skatinti valstybes nares savo baudžiamojoje teisėje įtvirtinti susitarimus dėl varžybų ir numatyti tinkamas bausmes ir atsakomybę 2014 m. rugsėjo 18 d. Lietuvos Respublika kartu su kitomis Europos Tarybos valstybėmis Šveicarijoje pasirašė Konvenciją dėl manipuliacijų sporto varžybomis (toliau – Konvencija). Rengiant Konvenciją dalyvavo 42 valstybių atstovai iš Europos Tarybos narių ir stebėtojų, Konvenciją šiuo metu pasirašiusios 17 Europos valstybių, tačiau prie jos gali prisijungti ir ne Europos valstybės. Konvencija
Taigi, neteisėti susitarimai sporte arba manipuliacija profesionaliomis sporto varžybomis, kai slapta susitariama paveikti sporto varžybų rezultatus gali pasireikšti kaip: susitarimai dėl baigties („Match-fixing“); susitarimai dėl eigos („Spot-fixing“); susitarimai dėl kitokios sporto varžybų statistikos („Point-shaving“); susitarimai dėl sporto varžybų – manipuliavimas sporto varžybomis, kai varžybų dalyviai (sportininkai, treneriai, klubų vadovai, teisėjai, kt.) savo ar kitų asmenų naudai siekia manipuliuoti varžybų rezultatu konkrečiu sporto varžybų aspektu. Manipuliacijų sporto varžybų rezultatais tikslai gali būti ir turtiniai (statymai lažybų bendrovėse), ir neturintys aiškaus asmeninio ar turtinio intereso, pavyzdžiui, siekiama užimti aukštesnę ar žemesnę turnyrinę vietą, patekti į aukštesnę lygą, išvengti tam tikro varžovo, perkėlimo į žemesnę lygą ir t. t. Tokiu būdu yra pažeidžiamos sporto varžybų nuostatos (taisyklės), nešališkumo ir kilnaus elgesio kūno kultūros ir sporto veikloje principai sukuriant įspūdį, jog sporto varžybos vyksta sąžiningai. Manipuliacijos sporto varžybų rezultatais yra aktuali problema ir nacionaliniu, ir tarptautiniu mastu. Į manipuliacijas profesionaliomis sporto varžybomis įtraukiami ne tik profesionalūs sportininkai, treneriai, teisėjai, komandų vadovai, bet ir jų artimieji bei šeimos nariai. Nesąžiningus statytojus, lažybų bendroves, dažniausia apjungia vykdantys tokias veikas pašaliniai asmenys (tarpininkai – „runners“, „punters“), kurie nėra susiję su sporto komandomis, bet organizuoja tokias neteisėtas veikas.
Vis dažniau šalys, tarp jų ir Europos Sąjungos, mano, kad manipuliacijos profesionaliomis sporto varžybomis yra susijęs su tarptautiniu organizuotu nusikalstamumu, neteisėtu pinigų plovimu ir legalizavimu, todėl šis reiškinys tampa vis aštresnis, kadangi tai pažeidžia ne tik sąžiningo sporto principus, bet ir gadina valstybės įvaizdį. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad vien dėl neteisėtų statymų Azijoje manipuliuojant profesionaliomis sporto varžybomis (tarp jų ir Europoje) metinė pinigų apyvarta, Pasaulinės sporto rungtynių stebėjimo agentūros „Sportrader“ duomenimis, siekia 104 milijardų JAV dolerių. Šios agentūros duomenimis, 2014 metais lažybų statymai Europoje, ir ypač Azijoje, dėl profesionalių vien tik Lietuvos futbolo varžybų vidutiniškai siekė 1 mln. eurų, tuo tarpu dėl Jungtinės Karalystės – 1,18 mln. eurų. Pažymėtina, kad manipuliacijos sporto varžybų rezultatais siekiant turtinės naudos – svetimo turto ar turtinės teisės (pavyzdžiui, daromi statymai lažybų bendrovėse) gali būti kvalifikuojamos kaip sukčiavimas (Baudžiamojo kodekso 182 straipsnis). Jei sporto treneriai, teisėjai ar kiti valstybės tarnautojams prilyginami asmenys (Baudžiamojo kodekso 230 straipsnio 3 dalis) manipuliuoja sporto varžybų rezultatais už tai paimdami kyšį, pažadėję ar susitarę priimti kyšį arba reikalauja kyšio, tokie veiksmai gali būti kvalifikuojami kaip kyšininkavimas (Baudžiamojo kodekso 225 straipsnis). Jei asmenys siūlo, pažada duoti kyšį ar susitaria duoti arba davė kyšį sporto treneriams, teisėjams, sporto organizacijų vadovams ir kitiems valstybės tarnautojams prilygintiems asmenims, kad šie paveiktų sporto varžybų rezultatus, tokių asmenų veikla galėtų būti kvalifikuojama kaip papirkimas (Baudžiamojo kodekso 227 straipsnis).
Tačiau šio reglamentavimo pakanka ne visais atvejais – pavyzdžiui, krepšinio komandos vadovas už atlygį ar kitokią materialią ar nematerialią naudą su priešininkų komandos krepšininkais (visais ar kai kuriais, pavyzdžiui, lyderiais) susitaria dėl nesąžiningos sporto varžybų baigties. Tokiu atveju nei krepšininkų, nei priešininkų komandos vadovybės veiksmų negalima kvalifikuoti pagal Baudžiamojo kodekso 225 ar 227 straipsnius kaip kyšininkavimo ar papirkimo, nes krepšininkai (sportininkai) pagal Baudžiamojo kodekso 230 straipsnio nuostatas nelaikytini valstybės tarnautojais ar jiems prilygintiems asmenims. Sukčiavimo sudėties taip pat nebūtų, nes nei apgaulės, nei svetimo turto ar turtinės teisės užvaldymo (įgijimo), taigi ir nukentėjusiųjų (tai lemia problemos latentiškumą) šioje situacijoje nebūtų. Pažymėtina ir tai, kad manipuliacijos profesionalių sporto varžybų rezultatais pirmieji rizikos veiksniai yra kai nesąžiningumas ar nešališkumas paaiškėja prieš ar po varžybų, bet, dažniausiai, varžybų eigoje. Ir nors vėliau sporto organizacijos imasi administracinių ar kitų veiksmų, dažnai tai būna nepakankami įrankiai paveikiant ne tik pačius galimai prasižengusius profesionalius sportininkus, bet ir kitus asmenis, taip formuojant nebaudžiamumo pojūtį bei sudarant tolesnes sąlygas siekti vienos ar kitos naudos iš profesionalių sporto varžybų.
Už manipuliacijas profesionaliame sporte įvairių Europos Sąjungos šalių įstatymai numato baudžiamąją atsakomybę ir tokio pobūdžio nusikalstamos veikos gali būti kvalifikuojamos kaip: kyšininkavimas („corruption“), sukčiavimas („fraud“), sukčiavimas lošiant („cheating at gambling“), korupcija sporte ir kiti nusikaltimai sportui[1]. Siekiant iš esmės spręsti šią problemą parengtas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso papildymo 182¹straipsniu įstatymo projektas ir Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos 8 straipsnio 1 dalies 1 punkto papildymo įstatymo projektas (toliau – Įstatymų projektai). Įstatymų projektų tikslas – nustatyti baudžiamąją atsakomybę už manipuliacijas profesionalių sporto varžybų rezultatais tiek, kiek šių pavojingų veikų (manipuliacijų) neapima šiuo metu galiojančių teisės normų dispozicijos. Įstatymų projektų uždaviniai:
varžybų eigai arba rezultatui siekiant apgaule visiškai ar iš dalies pakeisti sporto varžybų nenuspėjamumą, jeigu nebuvo sukčiavimo, kyšininkavimo, papirkimo ar piktnaudžiavimo požymių. 2. Kriminalizuojant šias nusikalstamas veikas, numatyti baudžiamąją atsakomybė ir juridiniam asmeniui. 3. Nustatyti teisines prielaidas atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybes, jeigu jis savo noru ir iki jo pripažinimo įtariamuoju savanoriškai pranešė apie planuojamas ir vykdomas nusikalstamas veikas, suteikė svarbią informaciją ir aktyviai bendradarbiavo aiškinant šias nusikalstamas veikas. 4. Sudaryti teisines prielaidas kriminalinės žvalgybos tyrimui atlikti, gavus informacijos ar duomenų apie manipuliacijas profesionaliomis sporto varžybomis. 2.
įgalioti atstovai) ir rengėjai
projektus parengė Seimo narys Valdas Vasiliauskas
santykiai Šiuo metu manipuliacijos sporto varžybų rezultatais, kai siekiama turtinės naudos, gali būti kvalifikuojamos pagal Baudžiamojo kodekso 182, 225, 227 straipsniuose pateiktas sukčiavimo, kyšininkavimo ar papirkimo sudėtis, pavyzdžiui, sportininkai ar kiti asmenys manipuliuoja sporto varžybų rezultatais darydami statymus lažybų bendrovėse (gali būti kvalifikuotina kaip sukčiavimas), jei tokiose lažybose dalyvauja ir pačios lažybų bendrovės ar jų darbuotojai (kvalifikuotina kaip sukčiavimas ar turto pasisavinimas), jei sporto teisėjai, treneriai, vadovai ir kiti valstybės tarnautojams pagal Baudžiamojo kodekso 230 straipsnį prilyginti asmenys už manipuliacijas sporto varžybų rezultatais prašo, reikalauja kyšio ar susitaria dėl kyšio davimo bei gavimo, arba kai kyšis duodamas arba paimamas, tokios veikos kvalifikuotinos kaip kyšininkavimas ar papirkimas. Tačiau iš kitos pusės susiduriama su sunkumais, nes teisės normose nustatyta materialioji pusė, tai yra turtinė žala ar turtinės teisės įgijimas, todėl būtina nustatyti žalos dydį, kuri padaroma ne tik aukščiau minėtiems asmenims, bet ir sąžiningiems lažybų statytojams, kurių statymai, įtarus manipuliacijoms sporto varžybose, yra anuliuojamos. Taip pat būtina įvertinti, kad manipuliacijomis sporto varžybomis dažnai siekiama (kitaip tariant manipuliacijų motyvas) ne tik turtinės naudos ar konkrečios turtinės teisės, bet ir kitos asmeninės naudos, tiesiogiai nesusijusios su turtiniais santykiais. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
1Remdamiesi Europos Sąjungos valstybių patirtimi,
siūlome kriminalizuoti manipuliaciją profesionaliomis sporto varžybomis, papildant Baudžiamąjį kodeksą 182¹ straipsniu: „182¹straipsnis.
sporto varžybų eiga ar rezultatais 1. Tas, kas paveikė profesionalių sporto varžybų eigą arba rezultatą siekdamas apgaule visiškai ar iš dalies pakeisti sporto varžybų nenuspėjamumą, jeigu nebuvo sukčiavimo, kyšininkavimo, papirkimo ar piktnaudžiavimo požymių, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. 2. Asmuo, kuris padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis savo noru ir iki jo pripažinimo įtariamuoju savanoriškai apie tai pranešė teisėsaugos institucijai, suteikė svarbią informaciją ir aktyviai bendradarbiavimo išaiškinant šią nusikalstamą veiką. 3. Už šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką atsako ir juridinis asmuo.“ Tarptautinė praktika rodo, kad teisėsaugos institucijų veiksmai prieš šiuos nusikaltimus tampa žymiai efektyvesni, kai baudžiamajame kodekse atsiranda specialios normos, numatančios atsakomybę už neteisėtą įtakos darymą sporto varžybų arba rungtynių rezultatui, pažeidžiant nešališkumo kūno kultūros ir sporto veikloje principą ir varžybų arba rungtynių nuostatus. Valstybėse, kuriose galioja tokios specialios normos, ne tik vyksta ikiteisminiai ir kriminalinės žvalgybos tyrimai, tačiau sėkmingai formuojasi ir teismų praktika, todėl priėmus projektą turėtų pagerėti šalies kriminogeninė situacija, valstybės įvaizdis, visuomenėje išsivystyti netolerancija šiam neigiamam reiškiniui. 5.
5Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų
imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Kadangi teisinis reguliavimas nekeičiamas iš esmės, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 15 straipsnio 1 dalimi, Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės
poveikio vertinimo metodikos patvirtinimo ir įgyvendinimo“, 3 punktu, numatomo teisinio reguliavimo poveikis nevertintas. Priėmus Įstatymų projektus neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymų projektais kriminalizuojamos veikos, už kurias iki šiol nebuvo nustatyta baudžiamoji atsakomybė, kriminogeninės situacijos statistika blogės, tačiau dėl to, kad už manipuliacijas profesionaliomis sporto varžybų rezultatais grės baudžiamoji atsakomybė, pagerės bendra kriminogeninė situacija, nes mažės šias pavojingas veikas atliekančių asmenų. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Pažymėtina, kad Lietuvos statistikos departamentas kartu su Kūno kultūros ir sporto departamentu prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 metais pradėjo rengti bandomąsias sporto sąskaitas sporto sektoriaus ekonominiam poveikiui įvertinti. Remiantis Europos Komisijos sporto statistikos ekspertų grupės rekomendacijomis ir siekiant palyginamumo su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis, 2008 m. buvo parengtos Lietuvos bandomosios sporto sąskaitos, o baigus skaičiavimus nuo 2010 metų šios sąskaitos rengiamos kasmet. Tikslas – nustatyti sporto sektoriuje sukurtą pridėtinę vertę, sporto sektoriaus produkciją, taip pat šiame sektoriuje užimtų gyventojų skaičių. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2008 metais sporto sektoriuje sukurta pridėtinė vertė sudarė 0,8 proc. (apie 865 mln.
proc. (18,4 tūkst.) visų Lietuvos gyventojų. Pavyzdžiui, 2013 m. DNB banko analitikų parengtoje studijoje „Krepšinio poveikio Lietuvos ekonomikai studija“ (paskelbta interneto svetainėje www.dnb.lt) nurodyta, kad krepšinis Lietuvoje – ne tik populiariausia sporto šaka, bet ir perspektyvi verslo sritis, kurianti pridėtinę vertę šalies ekonomikos plėtrai. Pasak DNB banko analitikų, per pastaruosius penkerius metus teigiamas krepšinio poveikis Lietuvos ūkiui sudarė vidutiniškai po milijardą litų kasmet. Kiekvienas šiai sporto šakai skirtas litas davė 40 proc. grąžą. Lietuvos krepšinio federacijos duomenimis, vien registruotų krepšininkų skaičius Lietuvoje siekia 25 tūkst., šalyje dirba 350 trenerių, o įskaičiavus mėgėjus reguliariai krepšinį žaidžiančių Lietuvos gyventojų skaičius siekia 100 tūkst. Skaičiuojama, kad kiekvienas krepšinio žaidėjas savo pomėgiui per metus vidutiniškai skiria 1,5 tūkst. litų, kuriuos išleidžia salių nuomai, aprangai, kelionėms į treniruotes ar varžybas ir kitoms krepšinio reikmėms. Taigi vien ši rinka per metus sudaro 150 mln. litų. DNB banko analitikų parengta „Krepšinio poveikio Lietuvos ekonomikai studija“, kurioje pirmą kartą įvertintas krepšinio poveikis įvairioms ūkio sritims, parodė, kad krepšinio žaidėjai ir aistruoliai jau dabar yra dvi didelės potencialių vartotojų grupės, darančios įtaką Lietuvos vidaus vartojimui. Apskaičiuotas vidutinis sirgaliaus išlaidų krepšelis, kurį sudaro varžybų bilietai, gėrimai ir užkandžiai, transporto išlaidos, nuo 2000 m. padidėjo dvigubai. Per pastarąjį dešimtmetį krepšinio grynoji apyvarta iš viso sudarė mažiausiai 6 mlrd. litų, o teigiamas krepšinio ekonominis poveikis Lietuvos ūkiui per šį laikotarpį siekė beveik 8,7 mlrd. litų.
Be to, tyrimas parodė, kad vienas krepšiniui skirtas litas duoda 40 proc. grąžą. DNB analitikų studija parodė, kad per pastarąjį dešimtmetį didžiausią įtaką Lietuvos ekonomikai davė investicijos į modernias krepšinio arenas, kurios statybos sektoriui atnešė 0,6 mlrd. litų papildomų pajamų, pastačius arenas miestuose sukurta
panaudojama ne tik krepšinio, bet ir kitoms laisvalaikio reikmėms – taigi naujos arenos didina gyventojų vidaus vartojimą, skatina smulkųjį verslą ir taip prisideda prie visos ekonomikos augimo. Be to, pastačius modernias krepšinio arenas Lietuvos krepšinio federacija suorganizavo ne tik Europos vyrų krepšinio čempionatą, bet ir nemažai kitų svarbių tarptautinių krepšinio turnyrų, planuojama rengti bendrą pasaulio čempionatą Baltijos šalyse. Pasak DNB analitikų, nauja krepšinio infrastruktūra skatina atvykstamąjį turizmą, padidina maitinimo ir apgyvendinimo poreikį. Tyrimas parodė, kad vidaus prekybai krepšinis papildomai davė apie 300 mln. litų pajamų, o jo poveikis viešbučių ir restoranų sektoriui per tiriamąjį laikotarpį sudarė ne mažiau nei 240 mln. litų.
Manipuliacijos profesionaliomis sporto varžybų rezultatais iškreipia sporto prasmę ir turinį, paneigia sporto skleidžiamas vertybes, pažeidžia sporto etiką, sporto varžybų baigties nenuspėjamumo lūkestį, neigiamai veikia konkrečią sporto šaką ir sportą: mažėja žiūrovų, susidomėjimas sporto varžybomis, pajamos iš sporto kaip ekonominio sektoriaus, transliacijų, rėmėjų, reklamos davėjų, bilietų pardavėjų, viešbučių, kavinių, sportinės atributikos gamintojų pajamos, sportuojančių žmonių skaičius, iškreipiama lažybų rinka, nukenčia sąžiningus statymus lažybų bendrovėse atliekantys asmenys, dėl to mažėja įplaukos į lažybų verslą, kartu ir mokesčiai į valstybės biudžetą, sudaro sąlygas daryti kitas nusikalstamas veikas ir t. t. Taigi priėmus įstatymą verslo sąlygos pagerės. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymą kitų teisės aktų priimti, keisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis nurodytų reikalavimų. Įstatymų projektuose neapibrėžiamos naujos sąvokos, kurias reikėtų vertinti pagal Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamuosius teisės aktus. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektų nuostatos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams neprieštarauja. 11.
kada juos turėtų priimti. Įstatymų projektams įgyvendinamųjų teisės aktų parengti nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymų projektų nuostatoms įgyvendinti reikės papildomų valstybės biudžeto lėšų, tačiau iš anksto apskaičiuoti jų dydžio neįmanoma, nes šios lėšos susijusios su išaugusiomis valstybės baudžiamojo persekiojimo išlaidomis dėl to, kad kriminalizuojamos naujos veikos (manipuliacijos profesionaliomis sporto varžybų rezultatais) ir plečiamas atsakomybėn trauktinų asmenų ratas. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymų projektų rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Nėra. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Teikia: Valdas Vasiliauskas [1] Austria (fraud), Belgium (private corruption), Czech Republic (corruption), Denmark (fraud), Estonia (fraud), Finland (corruption –
„bribery in business and the acceptance of a bribe in business“/fraud),
Germany (fraud), Hungary (fraud), Ireland (fraud), Latvia (fraud), Luxembourg (corruption in the private sector), Netherlands (fraud), Romania (corruption), Slovakia (corruption/fraud), Slovenia (fraud), Sweden (corruption) (svarstoma įtraukti i BK nusikalstamą lažinimąsi susijusį su
„match-fixing“), France („private sector corruption“, recently corruption
provisions were added into the Criminal Code concerning the criminalizing of betting related manipulation of sport results.), UK (Cheating at gambling - directly linked to betting)
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KRIMINALINĖS
2015-06-05 Nr. XIIP–3185 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, turime pastebėti, kad projekto 1 straipsnio pavadinimo žodis „papildyti“ keistinas žodžiu „pakeitimas“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis A. Jatkevičius, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT- 01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 Lietuvos Respublikos Seimui 2015-07- Nr. Į
DĖL lietuvos respublikos Baudžiamojo kodekso papildymo 182¹ straipsniu įstatymo projekto Nr. XIIP‑3184 ir Lietuvos Respublikos Kriminalinės žvalgybos įstatymo Nr. XI-2234 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto nr. XiIP-3185 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktus derinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso papildymo 182¹ straipsniu įstatymo projektą Nr. XIIP-3184 ir Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo Nr. XI-2234 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3185 pažymime, kad dėl projektų atitikties Europos Sąjungos teisei pastabų ir pasiūlymų neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotoja Rūta Krasuckaitė Justina Nasutavičienė, tel. 8 706 63 695, el. p. [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL KRIMINALINĖS ŽVALGYBOS ĮSTATYMO NR. XI-2234 8 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2016-06-28 Nr. XIIP-3185(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis A. Jatkevičius, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] P. Veršekys, tel. (8 5) 239 6353, el. p. [email protected]
posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Vilija Aleknaitė Abramikienė, Juozas Bernatonis, Stasys Brundza, Vitalijus Gailius, Vytautas Gapšys, Valdas Skarbalius, komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Dalia Latvelienė, Loreta Zdanavičienė, Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, padėjėjos Aidena Bacevičienė. Mode sta Banytė. Kviestieji asmenys: Vidaus reikalų ministerijos atstovai: ministras Tomas Žilinskas, viceministras Artūras Norkevičius, Adomas Puidokas, Teisingumo ministro patarėjas Vainius Šarmavičius, Generalinės prokuratūros prokuroras Regimantas Žukauskas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Projekto rengėjų nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-06-051 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, turime pastebėti, kad projekto
Parengtas Komiteto patobulintas įstatymo projektas-2. 2. Europos Teisės departamentas 2015-07-201 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktus derinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso papildymo 182¹ straipsniu įstatymo projektą Nr. XIIP-3184 ir Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo Nr. XI-2234 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3185 pažymime, kad dėl projektų atitikties Europos Sąjungos teisei pastabų ir pasiūlymų neturime. Atsižvelgti 3.
pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija 2015-11-241 Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija išnagrinėjo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso papildymo 182¹ straipsniu įstatymo projektą Nr. XIIP-3184 ir Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo Nr. XI-2234 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3185 (toliau – Projektai). Atkreipiame dėmesį, kad pagal Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalį savo išvadas dėl svarstomų įstatymų projektų Lietuvos Respublikos Seimui paprastai teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybė, taigi dėl Projektų teikiame tik preliminarią Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos nuomonę. Informuojame, kad, įvertinę projektų nuostatas, esminių pastabų neturime. Atsižvelgti
ministerija 2015-12-021 Teisingumo ministerija, išnagrinėjusi Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto 2015 m. spalio 30 d. raštu Nr. S-2015-6608 pateiktus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso papildymo 182¹ straipsniu įstatymo projektą Nr. XIIP-3184 (toliau – BK projektas) ir Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo Nr. XI-2234 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3185, teikia šias pastabas ir pasiūlymus:
II. Dėl projektų Nr. XIIP-3184 ir Nr.
XIIP-3184 ir Nr. XIIP-3185 Nekvestionuojant poreikio veiksmingai kovoti su sukčiavimu, apgaule, neteisėtu manipuliavimu ar panašia nesąžininga praktika sporte ir už paminėtos nesąžiningos praktikos pritaikymą taikyti veiksmingas, proporcingas ir atgrasančias poveikio priemones, įskaitant ir kriminalines bausmes, Teisingumo ministerija nepritaria įstatymų projektais siūlomiems teisinio reguliavimo pakeitimo tikslams. 1. Teisingumo ministerijos nuomone, siūlomi baudžiamojo įstatymo pakeitimai projekto autorių nėra pakankamai motyvuoti ir tinkamai argumentuoti arba pagrįsti realiu poreikiu, be to, netinkamai atspindi baudžiamosios atsakomybės, kaip ultima ratio priemonės, paskirtį ir tikslus.
<...>
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Teisingumo ministerijos nuomone, baudžiamasis teisinis reguliavimas, kiek tai susiję su pavojingiausiais nesąžiningo elgesio sporte atvejais, jau yra nustatytas (BK 182, 225, 226, 227, 228 ir kiti straipsniai), o BK projekto aiškinamajame rašte paminėtas problemas sąlygoja materialinės teisės normų praktinio taikymo problemos. Todėl manytina, kad aptariamuoju aspektu būtų žymiai tikslingiau imtis visų galimų ir reikiamų praktinių (įskaitant ir drausmines, civilines ar administracines priemones (pavyzdžiui, diskvalifikavimas iš čempionatų, valstybinio finansavimo mažinimas ar nutraukimas ir pan.), kurių pridėtinė vertė kovojant su manipuliavimu sporto varžybų rezultatais atitinkamais atvejais gali būti kur kas didesnė nei baudžiamųjų) priemonių, įskaitant teisės normų praktinio taikymo problemų ir/ar BK numatytų nusikalstamų veikų inkriminavimo problemų pašalinimą, nei orientuoti pastangas vien tik į specialių normų kūrimą (ir atitinkamai į perteklinį veikų kriminalizavimą) baudžiamajame įstatyme.
Aptariamuoju aspektu taip pat pabrėžtina, kad sėkmingas ir efektyvus esamų įvairaus pobūdžio, įskaitant prevencines, praktinių priemonių taikymas yra neatsiejamas ir nuo pareigūnų specializuotų mokymų organizavimo, užsienio valstybių gerosios praktikos perėmimo ir veiksmingo panaudojimo bei visuomenės švietimo ir tinkamo informavimo apie nesąžiningo elgesio sporte sukeliamas pasekmes. Atitinkamai, nepritartina ir Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo Nr. XI-2234 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3185 siūlymui sudaryti teisines prielaidas kriminalinės žvalgybos tyrimui atlikti BK projektu siūlomos nusikalstamos veikos atžvilgiu. Pritarti iš dalies Sutiktina su pastaba, kad reikia stiprinti ir jau galiojančių teisės normų praktinį taikymą. Tačiau jos nevisiškai išspręstų problemą. 2014 m. pradžioje „Transparency International“ Lietuvos skyrius pristatė tyrimo „Nesąžiningi susitarimai sporte“ rezultatus. Tyrimo tikslas buvo išsiaiškinti nesąžiningų susitarimų Lietuvos krepšinyje ir futbole paplitimą ir priežastis. Tyrimo metu buvo apklausta 100 futbolininkų ir 259 krepšininkai. Apklausos rezultatai parodė, kad apie 80 proc. sportininkų mano, kad manipuliacijos sporto varžybomis yra problema Lietuvoje.
Manipuliacijos sporto varžybomis pastaraisiais metais labai paplitęs reiškinys, nukreiptas į tiesioginę materialinę naudą arba netiesioginę – užsitikrinti vietą varžybose, žaisti su silpnesne komanda ar pan. Prieš metus plačiai nuskambėjo FIFA pareigūnų nusikalstamos veikos. Tačiau manipuliacijos sporte daromos ir su žemesnio sportinio lygio komandomis, atskirais sportininkais, sporto klubais ir kt. Organizuojant nesąžiningą varžybų eigą arba rezultatą neteisėtai uždirbamos didelės sumos pinigų. Kaimyninės šalys – Lenkija, Latvija, kitos ES šalys – Bulgarija, Graikija, Kipras, Malta, Italija, Ispanija, Portugalija, Prancūzija, Jungtinė Karalystė taip pat priėmė baudžiamąjį įstatymą dėl manipuliacijų sporte. Pastebėtina, kad 2014 m. priimta Europos Tarybos konvencija dėl manipuliacijų sporto varžybomis, Lietuva kartu su kitomis Europos Tarybos (Strasbūre) valstybėmis (iš viso 25 valstybės) pasirašė konvenciją prieš manipuliacijas sporto varžybų rezultatais. Dokumentas pasirašytas Šveicarijoje. Valstybės turi turėti nacionalinę viziją, kaip kovoti su sutartų varžybų fenomenu, o Konvencija bus papildomas įrankis šioje kovoje. Lietuva dar turi ratifikuoti šią konvenciją. Lietuvos atveju Konvencijoje numatomi veiklos ir bendradarbiavimo mechanizmai bei standartai gali būti esminiai formuojant nacionalinę kovos su manipuliacijomis sporto varžybomis viziją. Pasaulinės sporto rungtynių stebėjimo agentūros „Sportradar“ 2012 m. pabaigos duomenimis, Lietuva patenka į sąrašą 10-ies valstybių, kuriose užfiksuota daugiausia sutartomis laikomų futbolo rungtynių. Nusikalstamos veikos sporte yra latentinės ir be kriminalinės žvalgybos priemonių negalima pasiekti rezultatų – užkirsti kelią šių veikų plitimui sporte, taip pat vykdyti jų prevenciją. 3. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo Nr.
XI-2234 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3185 (toliau – Projektas) teikiamos šios pastabos: Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnį pernelyg didelis nusikalstamų veikų, kurias tiriant gali būti taikomos slaptos sekimo priemonės, sąrašo išplėtimas traktuojamas kaip tokio reglamentavimo trūkumas (pvz., 2009 m. vasario 10 d. sprendimas byloje Iordachi ir kiti prieš Moldovą, peticijos Nr. 25198/02). Šiame kontekste pažymėtina, kad Projekto aiškinamajame rašte nepagrindžiama, pirma, kodėl BK 182¹ straipsnyje numatoma nusikalstama veika turi būti laikoma apysunkiu nusikaltimu ir, antra, kodėl ši veika turėtų patekti į sąrašą veikų, dėl kurių gali būti atliekamas kriminalinės žvalgybos tyrimas. Tuo labiau, kad į šį sąrašą nepatenka kitos veikos, kurios taip pat gali būti padaroma manipuliuojant profesionalių sporto varžybų eiga ir rezultatais. Kartu pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad reguliuojant teisinius santykius, susijusius su slapto informacijos rinkimo priemonių naudojimu, svarbu išlaikyti teisingą pusiausvyrą tarp siekio išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumo užtikrinimo (2015 m. birželio 1 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-94-895/2015). Pažymime, kad šios pastabos 2016 m. vasario 4 d. buvo apsvarstytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriuje. Atsižvelgti Išanalizavę praktiką ir pastabą , darytina išvada, kad manipuliavimas sporto varžybomis yra latentiškas nusikaltimas, todėl veikų išaiškinimui ir jų prevencijai būtinos kriminalinės žvalgybos priemonės ir todėl įrašytinas į apysunkių nusikaltimų sąrašą, nustatyta sankcija – laisvės atėmimas iki 4 m.. 4.
teismas 2016-01-201 Apeliacinio teismo baudžiamųjų bylų skyrius esminių pastabų dėl įstatymo projektų neturi, tačiau abejoja, ar Lietuvos Respublikos BK 182¹ straipsnis pagrįstai priskiriamas prie nusikaltimų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams (Lietuvos Respublikos BK XXVIII skyrius). Pritarti iš dalies Ši pastaba svarstyta trijuose klausymuose, tačiau naujam straipsniui nerasta tinkamesnė vieta BK (nebent sukurti naują skyrių), nes ir prie nusikalstamų veikų XXXIII skyriuje – Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ši veika taip pat nevisiškai dera, nes sportininkai neturi administracinių įgaliojimų, todėl apsispręsta palikti autorių siūlomame XXVIII skyriuje, nes iš nusikalstamos veikos kaip rezultato siekiama tiesioginės materialinės ar netiesioginės nematerialinės naudos – užsitikrinti vietą turnyre, čempionate ar pan. 5. Policijos departamentas prie LR VRM 2016-02-021 Policijos departamente prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos susipažinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso papildymo 182¹ straipsniu įstatymo projektu Nr. XIIP-3184 ir Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo Nr. XI-2234 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIP-3185. Teisės aktų projektams pritariame, pastabų ir pasiūlymų neturime. Pritarti
LRV 2016-02-191 Kūno kultūros ir sporto departamente prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės išnagrinėti Baudžiamojo kodekso papildymo 182¹ straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-3184 (toliau – Projektas) ir Kriminalinės žvalgybos įstatymo Nr. XI-2234 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3185. Pagal kompetenciją teikiame pastabas dėl Projekto. Pažymime, kad iš esmės pačiai idėjai telkti priemones (įskaitant teisėkūros) kovai su manipuliacijomis sporto varžybomis pritariame.
Iš tiesų, manipuliacijos sporto varžybomis – tai viena didžiausių grėsmių šiandieniniam sportui. Nuolat didėjanti sporto komercializacija, beveik neribojamos ir mažai kontroliuojamos lažybų iš sporto varžybų rinkos, itin plati internetinių lažybų iš sporto varžybų įvykių ar rezultatų pasiūla, tarptautinių organizuotų nusikalstamų grupuočių susidomėjimas reiškiniu bei sportininkų finansinis nestabilumas – tai pagrindinės priežastys, lemiančios manipuliacijų sporto varžybomis paplitimą pasaulyje įskaitant ir Lietuvą. Tyrimai rodo, kad manipuliacijos sporto varžybomis dažnai siejamos su kriminalinėmis veikomis – korupcija, sukčiavimu, kyšininkavimu, pinigų plovimu, šantažu. Tarptautiniu mastu manipuliacijos sporto varžybomis arba susitarimai dėl sporto varžybų eigos ar rezultatų (angl. match-fixing), dar vadinami korupcija sporte, manipuliacijomis sporte ar sukčiavimu sporte, suprantami kaip galintys atsirasti komandiniame ar individualiame sporte, kuomet varžomasi iš dalies ar visiškai susitarus dėl sporto varžybų eigos (bet kurio galimo/tikėtino veiksmo varžybų metu) ar baigties – rezultato, pažeidžiant varžybų taisykles ir dažnai teisę. Manipuliacijomis sporto varžybomis siekiama naudos – tiesioginės ekonominės arba netiesioginės (sportinės), susijusios su ekonominės naudos įgijimu. Susitarimai dėl sporto varžybų eigos ar baigties gali būti susiję su statymais lažybų bendrovėse (tokių yra dauguma; iki 90 % manipuliacijų sporto varžybomis atvejų pasaulyje susiję su statymais lažybų bendrovėse), gali būti ir nesusiję (University Paris 1 Pantheon-Sorbonne and the International Centre for Sport Security, 2014)¹. Pirmuoju atveju akivaizdus tikslas gauti ekonominės naudos lažinantis iš sporto.
Antruoju atveju susitarimai dėl varžybų eigos ar baigties organizuojami išimtinai sportiniais tikslais
Azartinių lošimų įstatymo pakeitimais. Be to, manytume, kad kovoje su manipuliacijomis sporto varžybomis labai svarbus yra nuoseklus sisteminis požiūris, apimantis visų pirma pačių sporto organizacijų pasirengimą (įskaitant, bet neapsiribojant manipuliacijų sporto varžybomis įvertinimu bei sankcijų už dalyvavimą jose numatymu veiklos dokumentuose ar taisyklėse) pasipriešinti nagrinėjamam reiškiniui, o Baudžiamojo kodekso nuostatas priskiriantis kraštutinei kovos su manipuliacijomis sporto varžybomis priemonei.
Taigi, prieš kriminalizuojant manipuliacijas sporto varžybomis, visoms suinteresuotoms šalims būtina sutarti dėl numatomos saugoti vertybės ir aiškių nusikalstamos veikos sudėties elementų požymių.
<...>
Pritarti Su Baudžiamuoju kodeksu kartu teikiami Kūno kultūros ir sporto įstatymo pakeitimai, o Azartinių lošimų įstatymo pakeitimai bus teikiami Vyriausybės. 7. Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra 2016-02-221 Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, pagal kompetenciją išnagrinėjusi pateiktą derinti Baudžiamojo kodekso 182¹ straipsnio įstatymo projektą Nr. XIIP-3184 bei jį lydintį Kriminalinės žvalgybos įstatymo projektą XIIP-3185, šiais projektais siūlomiems teisės aktų pakeitimams nepritaria. Tokią išvada teikiama dėl keleto motyvų.
<...>
minimas veikas kaip korupcines išplečiant BK 230 str. numatytų subjektų ratą kontekste. Kriminalinės žvalgybos įstatymo pakeitimo projektui Nr. XIIP-3185 taip pat nepritariame, nes pasirinkus šį įstatymų tobulinimo kelią tokio pakeitimo poreikio nebeliktų - galiojanti Kriminalinės žvalgybos įstatymo 8 str. redakcija ir šiuo metu suteikia teisę kriminalinės žvalgybos subjektams atlikti kriminalinės žvalgybos tyrimus dėl pagrindinių BK XXXIII skyriuje numatytų korupcinių veikų.
Pritarti iš dalies Nusikalstama veika gali būti nukreipta ir į viešąjį interesą, tačiau ne visi subjektai, kuriuos būtų galima patraukti baudžiamojon atsakomybėn už manipuliavimą sporte, turi administracinius įgaliojimus ar užtikrina viešojo intereso įgyvendinimą, todėl BK 230 straipsnio nekeičiame, o pasirenkame autorių siūlomą kelią. Sutiktina, kad BK XXXIII skyriaus nusikalstamų veikų atveju galima taikyti kriminalinę žvalgybą dėl to, kad skyriaus daugumos veikų 1 ir 2 dalys įrašytos į Kriminalinės žvalgybos įstatymo 8 straipsnio apysunkių veikų sąrašą. 5.Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta
pasiūlymai:
Komiteto patobulintam įstatymo projektui XIIP-3185(2) ir Komiteto išvadoms. 7.2.Pasiūlymas: kartu teikti Komiteto parengtą Kūno kultūros ir sporto įstatymo pakeitimų projektą. 8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu – už. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Julius Sabatauskas, Stasys Šedbaras. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas XIIP-3185(2) ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas