Projekto Projekto lyginamasis variantas
Baudžiamojo kodekso papildymo 182¹ straipsniu
straipsniu Papildyti kodeksą 182¹ straipsniu:
„182¹straipsnis. Manipuliacijos profesionalių sporto varžybų eiga ar rezultatais
siekdamas apgaule visiškai ar iš dalies pakeisti sporto varžybų nenuspėjamumą, jeigu nebuvo sukčiavimo, kyšininkavimo, papirkimo ar piktnaudžiavimo požymių, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. 2. Asmuo, kuris padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis savo noru ir iki jo pripažinimo įtariamuoju savanoriškai apie tai pranešė teisėsaugos institucijai, suteikė svarbią informaciją ir aktyviai bendradarbiavimo išaiškinant šią nusikalstamą veiką. 3. Už šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką atsako ir juridinis asmuo.“
Šis įstatymas įsigalioja 2016 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia: Valdas Vasiliauskas
Projekto Projekto XIIP-3184(2) lyginamasis variantas
Baudžiamojo kodekso papildymo 182¹ straipsniu
straipsniu Papildyti Kodeksą 182¹ straipsniu:
„182¹straipsnis. Manipuliacijos sporto varžybomis
1Tas, kas neteisėtai paveikė sąžiningą profesionalių sporto varžybų eigą arba rezultatą,
baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. 2. Asmuo, kuris padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis iki jo pripažinimo įtariamuoju savanoriškai apie tai pranešė teisėsaugos institucijai, suteikė svarbios informacijos ir aktyviai bendradarbiavimo išaiškinant šią nusikalstamą veiką. 3. Už šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką atsako ir juridinis asmuo.“
Šis įstatymas įsigalioja 2017 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
2015-06-05 Nr. XIIP–3184 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1Primintina, kad Seime buvo registruotas įstatymo projektas Nr. XIIP-1338,
kuriuo buvo siūloma papildyti Baudžiamąjį kodeksą (toliau – BK) 182¹ straipsniu ir jame numatyti atsakomybę už sukčiavimą sporte. Projektas buvo grąžintas iniciatoriams tobulinti (žr. pagrindinio, Teisės ir teisėtvarkos komiteto 2014 m. lapkričio 19 d. išvadoje nurodytus motyvus). 2. Nėra aišku, kodėl projektu teikiamą BK 182¹ straipsnį siūloma dėstyti BK XXVIII skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams“. Teikiamo straipsnio dispozicijoje nėra užsimenama nei apie nuosavybę, nei apie turtines teises, nei apie turtinius interesus. Projekto aiškinamajame rašte taip pat akcentuojama, kad „manipuliacijų sporto varžybų rezultatais tikslai gali būti ir turtiniai (...), ir neturintys aiškaus asmeninio ar turtinio intereso“, bei kad „būtina įvertinti, kad manipuliacijomis sporto varžybomis dažnai siekiama (kitaip tariant manipuliacijų motyvas) ne tik turtinės naudos ar konkrečios turtinės teisės, bet ir kitos asmeninės naudos, tiesiogiai nesusijusios su turtiniais santykiais.“
pertekliniai, kadangi vėliau naudojamas žodis „savanoriškai“. Taip pat pertekliniai yra ir žodžiai „suteikė svarbią informaciją“, kadangi šį požymį apima vėliau nustatytas požymis „aktyviai bendradarbiavo išaiškinant šią nusikalstamą veiką“. 4.
išspręsti nepakanka galiojančios teisinės bazės (aiškinamajame rašte minimų ir kitų nusikalstamų veikų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams ar valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams), ir ar minėtas problemas sąlygoja materialinės teisės spragos, ar vis dėlto įvairios materialinės teisės normų praktinio taikymo problemos. 5. Projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad „įstatymų projektų rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta.“ Todėl manytina, kad yra būtina Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalies pagrindu dėl projekto gauti Vyriausybės išvadą. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis A. Jatkevičius, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT- 01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 Lietuvos Respublikos Seimui 2015-07- Nr. Į
DĖL lietuvos respublikos Baudžiamojo kodekso papildymo 182¹ straipsniu įstatymo projekto Nr. XIIP‑3184 ir Lietuvos Respublikos Kriminalinės žvalgybos įstatymo Nr. XI-2234 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto nr. XiIP-3185 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktus derinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso papildymo 182¹ straipsniu įstatymo projektą Nr. XIIP-3184 ir Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo Nr. XI-2234 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3185 pažymime, kad dėl projektų atitikties Europos Sąjungos teisei pastabų ir pasiūlymų neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotoja Rūta Krasuckaitė Justina Nasutavičienė, tel. 8 706 63 695, el. p. [email protected]
2016-06-28 Nr. XIIP-3184(2) Vilnius Įvertinęs projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, Teisės departamentas laikosi 2015 m. birželio 5 d. pateiktoje išvadoje Nr. XIIP–3184 išdėstytų pastabų, taip pat, atsižvelgdamas į patobulintą projekto variantą, teikia naujas pastabas ir pasiūlymus:
lydimuosiuose dokumentuose nurodytiems tikslams pasiekti yra pakankamas šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas. 2. Praktikoje kylančios problemos yra labiau teisės taikymo, o ne teisėkūros problema. 3. Teikiamo Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182¹straipsnio vieta kodekse parinkta netinkamai. Straipsnis priskirtas BK XXVIII skyriui – „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams“, nors jo dispozicijoje aprašyta nusikalstama veika nėra siejama su kėsinimusi į nuosavybę ar padariniais nuosavybei, turtinėms teisėms ar turtiniams interesams. Atsižvelgiant į tai, nesutampa rūšinis skyriaus ir konkretus naujojo straipsnio objektai. 4. BK 182¹ straipsnio dispozicija suformuluota pernelyg abstrakčiai. Projektu siūloma naujos sudėties pavojingumą susieti su veikos baigtinumu, o ne su kilusiais padariniais (pavyzdžiui, nuosavybei). Tokia sudėties konstrukcija kritikuotina dėl jos abstraktumo, nusikalstamo elgesio ribų platumo, nors baudžiamoji teisė turėtų būti kaip ultima ratio (past. – kraštutinė) priemonė. Taip pat diskutuotina, ar siūloma konstrukcija atitinka teisėtumo principą (past.
tai, abejotinas siūlomos kriminalizuoti veikos pavojingumas. Pažymėtina, kad teikiama sudėtis pagal apimtį apimtų labai įvairius faktinius santykius
(veikas) – nuo pavojingų ir žalingų iki menkaverčių (mažareikšmių). Pabrėžtina, kad „neteisėtai paveikti“ (past. – formuluotė iš projekto) varžybų eigą galima tiek stambiais nelegaliais statymais lažybų kontorose (past. – neginčytinas pavojingumas), tiek bet kokia kita neteisėta veika (pavyzdžiui, sirgaliaus išbėgimas į aikštę, rungtynių nutraukimas dėl tribūnose kilusio konflikto ir pan.). 6. Projekte siūloma sankcija („baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų“) už numatytą abejotino pavojingumo ir itin plačių ribų pažeidimą yra gerokai per griežta. 7. Abejotinas BK 182¹ straipsnio 2 dalyje numatytas specialusis atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindas. 8. Tikslintinas straipsnio pavadinimas. Esamas neatitinka sudėties turinio. Pastebėtina, kad pagal suformuluotą sudėtį baudžiamoji atsakomybė kiltų ir už vienkartinį manipuliavimą (-ciją) sporto varžybomis. 9. Svarstytina, ar dispozicijoje vartojamas žodis „sąžiningą“ nėra perteklinio pobūdžio. 10. BK 182¹ straipsnio 2 dalies žodžiai „suteikė svarbios informacijos“ yra pertekliniai, kadangi šį požymį apima vėliau nustatytas požymis „aktyviai bendradarbiavimo išaiškinant šią nusikalstamą veiką“. Be to, žodis
„bendradarbiavimo“ keistinas žodžiu „bendradarbiavo“. Atsižvelgiant į
išdėstytas pastabas, manytina, kad teikiamas projektas neleistų pasiekti projektu užsibrėžtų tikslų, be to, neatitiktų BK sistemos ir bendrųjų teisės principų. Vis dėlto, pritarus projekto rengėjų idėjai dėl specialios normos, susijusios su manipuliavimu sporto varžybomis, kūrimo, siūlytina apsvarstyti galimus šio projekto patobulinimus, kurie leistų išspręsti netinkamo objekto ir diskutuotino veikos pavojingumo problemas: a.
Baudžiamąją atsakomybę už manipuliavimą profesionalių sporto varžybų eiga ar rezultatais sieti su tikslu gauti turtinio pobūdžio naudos. b. Baudžiamąją atsakomybę už manipuliavimą profesionalių sporto varžybų eiga ar rezultatais sieti su konkrečiais turtinio pobūdžio padariniais. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis A. Jatkevičius, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] P. Veršekys, tel. (8 5) 239 6353, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Vilija Aleknaitė Abramikienė, Juozas Bernatonis, Stasys Brundza, Vitalijus Gailius, Vytautas Gapšys, Valdas Skarbalius, komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Dalia Latvelienė, Loreta Zdanavičienė, Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, padėjėjos Aidena Bacevičienė. Mode sta Banytė. Kviestieji asmenys: Vidaus reikalų ministerijos atstovai: ministras Tomas Žilinskas, viceministras Artūras Norkevičius, Adomas Puidokas, Teisingumo ministro patarėjas Vainius Šarmavičius, Generalinės prokuratūros prokuroras Regimantas Žukauskas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-06-051 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1Primintina, kad Seime buvo registruotas įstatymo projektas Nr. XIIP-1138,
kuriuo buvo siūloma papildyti Baudžiamąjį kodeksą (toliau – BK) 182¹ straipsniu ir jame numatyti atsakomybę už sukčiavimą sporte. Projektas buvo grąžintas iniciatoriams tobulinti (žr. pagrindinio, Teisės ir teisėtvarkos komiteto 2014 m. lapkričio 19 d. išvadoje nurodytus motyvus). Atsižvelgti 2015-04-07 Seimas grąžino projektą XIIP-1138 iniciatoriams tobulinti, tačiau iniciatoriai nepateikė patobulinto projekto, todėl minimas XIIP-1138 ir svarstomas XIIP-3184 projektai tarpusavy nederinami ir nevertinami. 2.
dėstyti BK XXVIII skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams“. Teikiamo straipsnio dispozicijoje nėra užsimenama nei apie nuosavybę, nei apie turtines teises, nei apie turtinius interesus. Projekto aiškinamajame rašte taip pat akcentuojama, kad „manipuliacijų sporto varžybų rezultatais tikslai gali būti ir turtiniai (...), ir neturintys aiškaus asmeninio ar turtinio intereso“, bei kad „būtina įvertinti, kad manipuliacijomis sporto varžybomis dažnai siekiama (kitaip tariant manipuliacijų motyvas) ne tik turtinės naudos ar konkrečios turtinės teisės, bet ir kitos asmeninės naudos, tiesiogiai nesusijusios su turtiniais santykiais.“ Pritarti iš dalies Pastaba plačiai diskutuota trijų klausymų metu, tačiau nei XXXIII skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams“ naujam BK 229¹ straipsniui nevisiškai tinkama vieta, kadangi sportininkai neturi administracinių įgaliojimų, todėl apsispręsta palikti autorių siūlomame XXVIII skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams“, nes iš nusikalstamos veikos siekiama tiesioginės materialinės ar sportinės naudos – užsitikrinti vietą turnyre, čempionate, sudaryti galimybę žaisti su silpnesne komanda ir pan.. Dar vienas siūlymas - vienam straipsniui sudaryti naują BK skyrių taip pat netinkamas sprendimas. Todėl pasirinktas XXVIII skyrius „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams“ ir naujas BK 182¹⁻straipsnis, nes, kaip minėta, šiuo nusikaltimu gaunama tiesioginė ar netiesioginė turtinė ar sportinė nauda. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2
pertekliniai, kadangi vėliau naudojamas žodis „savanoriškai“.
Taip pat pertekliniai yra ir žodžiai „suteikė svarbią informaciją“, kadangi šį požymį apima vėliau nustatytas požymis „aktyviai bendradarbiavo išaiškinant šią nusikalstamą veiką“. Pritarti
kartą apsvarstytina, ar projekto aiškinamajame rašte minimoms problemoms išspręsti nepakanka galiojančios teisinės bazės (aiškinamajame rašte minimų ir kitų nusikalstamų veikų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams ar valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams), ir ar minėtas problemas sąlygoja materialinės teisės spragos, ar vis dėlto įvairios materialinės teisės normų praktinio taikymo problemos. Pritarti iš dalies Sutiktina su pastaba, kad dėl manipuliavimo sporte yra ir praktinio taikymo problemų, todėl reikia stiprinti ir jau galiojančių teisės normų praktinį taikymą (sukčiavimo, prekyba poveikiu, kyšio ir kt.). Tačiau jos nevisiškai išspręstų problemą. Kaimyninės šalys – Lenkija, Latvija, kitos ES šalys – Bulgarija, Graikija, Kipras, Malta, Italija, Ispanija, Portugalija, Prancūzija, Jungtinė Karalystė taip pat priėmė baudžiamąjį įstatymą dėl manipuliacijų sporte. 2014 m. pradžioje „Transparency International“ Lietuvos skyrius pristatė tyrimo „Nesąžiningi susitarimai sporte“ rezultatus. Tyrimo tikslas buvo išsiaiškinti nesąžiningų susitarimų Lietuvos krepšinyje ir futbole paplitimą ir priežastis. Tyrimo metu buvo apklausta 100 futbolininkų ir 259 krepšininkai. Apklausos rezultatai parodė, kad apie 80 proc. sportininkų mano, kad manipuliacijos sporto varžybomis yra problema Lietuvoje. Manipuliacijos sporto varžybomis pastaraisiais metais labai paplitęs reiškinys, nukreiptas į tiesioginę materialinę naudą arba netiesioginę – užsitikrinti vietą varžybose, žaisti su silpnesne komanda ar pan. Prieš metus plačiai nuskambėjo FIFA pareigūnų nusikalstamos veikos.
Tačiau manipuliacijos sporte daromos ir su žemesnio sportinio lygio komandomis, atskirais sportininkais, sporto klubais ir kt. Organizuojant nesąžiningą varžybų eigą arba rezultatą neteisėtai uždirbamos didelės pinigų sumos.. Pastebėtina, kad 2014 m. priimta Europos Tarybos konvencija dėl manipuliacijų sporto varžybomis, Lietuva kartu su kitomis Europos Tarybos (Strasbūre) valstybėmis (iš viso 25 valstybės) pasirašė konvenciją prieš manipuliacijas sporto varžybų rezultatais. Dokumentas pasirašytas Šveicarijoje. Valstybės turi turėti nacionalinę viziją, kaip kovoti su sutartų varžybų fenomenu, o Konvencija bus papildomas įrankis šioje kovoje. Lietuva dar turi ratifikuoti šią konvenciją. Lietuvos atveju Konvencijoje numatomi veiklos ir bendradarbiavimo mechanizmai bei standartai gali būti esminiai formuojant nacionalinę kovos su manipuliacijomis sporto varžybomis viziją. Pasaulinės sporto rungtynių stebėjimo agentūros „Sportradar“ 2012 m. pabaigos duomenimis, Lietuva patenka į sąrašą 10-ies valstybių, kuriose užfiksuota daugiausia sutartomis laikomų futbolo rungtynių. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
specialistų vertinimų ir išvadų negauta.“ Todėl manytina, kad yra būtina Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalies pagrindu dėl projekto gauti Vyriausybės išvadą. Pritarti iš dalies Gautos išvados iš: Teisingumo ministerijos; Europos teisės departamento prie TM, taip pat Vidaus reikalų ministerijos, Generalinės prokuratūros, Aukščiausiojo Teismo, Apeliacinio teismo, Lietuvos teisės instituto, Policijos departamento prie VRM, Kūno kultūros ir sporto departamento prie LRV. 6. Europos Teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos, 2015-07-20 * Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktus derinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso papildymo 182¹ straipsniu įstatymo projektą Nr.
XIIP-3184 ir Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo Nr. XI-2234 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3185 pažymime, kad dėl projektų atitikties Europos Sąjungos teisei pastabų ir pasiūlymų neturime. Atsižvelgti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija 2015-11-241 Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija išnagrinėjo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso papildymo 182¹ straipsniu įstatymo projektą Nr. XIIP-3184 ir Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo Nr. XI-2234 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3185 (toliau – Projektai). Atkreipiame dėmesį, kad pagal Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalį savo išvadas dėl svarstomų įstatymų projektų Lietuvos Respublikos Seimui paprastai teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybė, taigi dėl Projektų teikiame tik preliminarią Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos nuomonę. Informuojame, kad, įvertinę projektų nuostatas, esminių pastabų neturime, tačiau, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos nuomone, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso papildymo 182¹ straipsniu įstatymo projekto 182¹ straipsnio 2 dalies žodžiai „savo noru“ yra pertekliniai, nes paskui vartojamas žodis „savanoriškai“. Pritarti Redaguota pagal pastabą. 2. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija 2015-12-021 * Teisingumo ministerija, išnagrinėjusi Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto 2015 m. spalio 30 d. raštu Nr.
S-2015-6608 pateiktus <...>Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso papildymo 182¹ straipsniu įstatymo projektą Nr. XIIP-3184 (toliau – BK projektas) ir Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo Nr. XI-2234 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3185, teikia šias pastabas ir pasiūlymus:
II. Dėl projektų Nr. XIIP-3184 ir Nr. XIIP-3185 Nekvestionuojant poreikio veiksmingai kovoti su sukčiavimu, apgaule, neteisėtu manipuliavimu ar panašia nesąžininga praktika sporte ir už paminėtos nesąžiningos praktikos pritaikymą taikyti veiksmingas, proporcingas ir atgrasančias poveikio priemones, įskaitant ir kriminalines bausmes, Teisingumo ministerija nepritaria įstatymų projektais siūlomiems teisinio reguliavimo pakeitimo tikslams. 1. Teisingumo ministerijos nuomone, siūlomi baudžiamojo įstatymo pakeitimai projekto autorių nėra pakankamai motyvuoti ir tinkamai argumentuoti arba pagrįsti realiu poreikiu, be to, netinkamai atspindi baudžiamosios atsakomybės, kaip ultima ratio priemonės, paskirtį ir tikslus. 1.1. Pirma, BK projekto aiškinamajame rašte pateikti projekto rengimo argumentai ir motyvai, įskaitant ir Europos Sąjungos valstybių narių baudžiamųjų įstatymų susijusias nuostatas, vertintini kaip nepakankami, siekiant tinkamai pagrįsti naujos specialios normos sukūrimą baudžiamajame įstatyme. Atitinkamai, nuodugniai įvertinus aiškinamajame rašte pateiktą probleminę situaciją, taip ir lieka neaišku, kodėl aiškinamajame rašte minimoms problemoms spręsti ir atitinkamai tokio pobūdžio veikoms tinkamai kvalifikuoti nėra pakankami sukčiavimo ir/ar kitų nusikalstamų veikų valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams sudėtis numatantys Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) straipsniai (juolab, kai paminėtų straipsnių pritaikomumas pažymimas ir pačiame aiškinamajame rašte).
Aptariamuoju aspektu paminėtina ir tai, kad 2011 m. birželio 21 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 7, 42, 67, 68, 74, 123¹, 125, 126, 134, 142, 144, 176, 177, 204, 205, 210, 211, 213, 220, 223, 225, 226, 227, 228, 228¹, 229, 230, 253¹, 255, 257, 263, 268, 278, 281, 297, 308¹ straipsnių pakeitimo ir papildymo, kodekso papildymo 68¹, 68² straipsniais ir 44, 45 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymu Nr. XI-1472 buvo iš esmės patikslintos visos nusikalstamų veikų valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams sudėtys ir BK įtvirtinta nauja platesnė kyšio samprata (t. y. kyšiu yra laikomas bet kokios turtinės ar kitokios asmeninės naudos (materialios ar nematerialios) forma išreikštas neteisėtas ar nepagrįstas atlygis), kas savo ruožtu ženkliai praplėtė šių baudžiamojo įstatymo nuostatų praktinį pritaikomumą ir veiksmingumą. Akcentuotina ir tai, kad aiškinamajame rašte pateikti Europos Sąjungos valstybių narių baudžiamųjų įstatymų susijusių nuostatų pavyzdžiai taip pat leidžia daryti išvadą, kad šių valstybių narių baudžiamieji įstatymai absoliučioje daugumoje atvejų nesąžiningo elgesio sporte problemą sieja būtent su sukčiavimu ir korupcija privačiame sektoriuje. 1.2.
autorių siūlymas, išsamiai neišanalizavus ir tinkamai neįvertinus visų galimų teisinės apsaugos priemonių alternatyvų (arba šių alternatyvų tobulinimo galimybių) keliamai problemai išspręsti, iš karto naudoti kraštutinę teisinių santykių reguliavimo priemonę, t. y. naujos nusikalstamos veikos kriminalizavimą, neatitinka proporcingumo ir baudžiamosios represijos kaip kraštutinės priemonės (ultima ratio) principų reikalavimų. 1.3. Trečia, aiškinamojo rašto teiginys, kad „tarptautinė praktika rodo, kad teisėsaugos institucijų veiksmai prieš šiuos nusikaltimus tampa žymiai efektyvesni, kai baudžiamajame kodekse atsiranda specialios normos, numatančios atsakomybę už neteisėtą įtakos darymą sporto varžybų arba rungtynių rezultatui <...>“ yra klaidinantis ir neatitinkantis tikrovės. Priešingai, Teisingumo ministerijos nuomone, vien tik specialių normų išskyrimas baudžiamame įstatyme nesumažina nusikalstamų veikų latentiškumo ir savaime neužtikrina efektyvaus baudžiamojo persekiojimo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Teisingumo ministerijos nuomone, baudžiamasis teisinis reguliavimas, kiek tai susiję su pavojingiausiais nesąžiningo elgesio sporte atvejais, jau yra nustatytas (BK 182, 225, 226, 227, 228 ir kiti straipsniai), o BK projekto aiškinamajame rašte paminėtas problemas sąlygoja materialinės teisės normų praktinio taikymo problemos.
Todėl manytina, kad aptariamuoju aspektu būtų žymiai tikslingiau imtis visų galimų ir reikiamų praktinių (įskaitant ir drausmines, civilines ar administracines priemones (pavyzdžiui, diskvalifikavimas iš čempionatų, valstybinio finansavimo mažinimas ar nutraukimas ir pan.), kurių pridėtinė vertė kovojant su manipuliavimu sporto varžybų rezultatais atitinkamais atvejais gali būti kur kas didesnė nei baudžiamųjų) priemonių, įskaitant teisės normų praktinio taikymo problemų ir/ar BK numatytų nusikalstamų veikų inkriminavimo problemų pašalinimą, nei orientuoti pastangas vien tik į specialių normų kūrimą (ir atitinkamai į perteklinį veikų kriminalizavimą) baudžiamajame įstatyme. Aptariamuoju aspektu taip pat pabrėžtina, kad sėkmingas ir efektyvus esamų įvairaus pobūdžio, įskaitant prevencines, praktinių priemonių taikymas yra neatsiejamas ir nuo pareigūnų specializuotų mokymų organizavimo, užsienio valstybių gerosios praktikos perėmimo ir veiksmingo panaudojimo bei visuomenės švietimo ir tinkamo informavimo apie nesąžiningo elgesio sporte sukeliamas pasekmes. Atitinkamai, nepritartina ir Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo Nr. XI-2234 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3185 siūlymui sudaryti teisines prielaidas kriminalinės žvalgybos tyrimui atlikti BK projektu siūlomos nusikalstamos veikos atžvilgiu.
Pritarti iš dalies Pritartina siūlomoms priemonėms: ir mokymams, ir visuomenės švietimui, ir Kūno kultūros ir sporto įstatymu nustatytų sportinių priemonių/sankcijų taikymui, tačiau pastaraisiais metais labai paplito manipuliacijos sporto varžybomis, kurių siekis neteisėtais būdais gauti materialios ar sportinės naudos. Daug šalių jau priėmė baudžiamuosius įstatymus. Kaimyninės šalys – Lenkija, Latvija, kitos ES šalys – Bulgarija, Graikija, Kipras, Malta, Italija, Ispanija, Portugalija, Prancūzija, Jungtinė Karalystė taip pat priėmė baudžiamąjį įstatymą (specialią normą) dėl manipuliacijų sporte. 2014 m. pradžioje „Transparency International“ Lietuvos skyrius pristatė tyrimo
„Nesąžiningi susitarimai sporte“ rezultatus. Tyrimo tikslas buvo išsiaiškinti
nesąžiningų susitarimų Lietuvos krepšinyje ir futbole paplitimą ir priežastis. Tyrimo metu buvo apklausta 100 futbolininkų ir 259 krepšininkai. Apklausos rezultatai parodė, kad apie 80 proc. sportininkų mano, kad manipuliacijos sporto varžybomis yra problema Lietuvoje. Manipuliacijos sporto varžybomis pastaraisiais metais labai paplitęs reiškinys, nukreiptas į tiesioginę materialinę naudą arba netiesioginę – užsitikrinti vietą varžybose, žaisti su silpnesne komanda ar pan. Prieš metus plačiai nuskambėjo FIFA pareigūnų nusikalstamos veikos. Tačiau manipuliacijos sporte daromos ir su žemesnio sportinio lygio komandomis, atskirais sportininkais, sporto klubais ir kt. Organizuojant nesąžiningą varžybų eigą arba rezultatą neteisėtai uždirbamos didelės sumos pinigų. Pastebėtina, kad 2014 m. priimta Europos Tarybos konvencija dėl manipuliacijų sporto varžybomis, Lietuva kartu su kitomis Europos Tarybos (Strasbūre) valstybėmis (iš viso 25 valstybės) pasirašė konvenciją prieš manipuliacijas sporto varžybų rezultatais. Dokumentas pasirašytas Šveicarijoje.
Valstybės turi turėti nacionalinę viziją, kaip kovoti su sutartų varžybų fenomenu, o Konvencija bus papildomas įrankis šioje kovoje. Lietuva dar turi ratifikuoti šią konvenciją. Lietuvos atveju Konvencijoje numatomi veiklos ir bendradarbiavimo mechanizmai bei standartai gali būti esminiai formuojant nacionalinę kovos su manipuliacijomis sporto varžybomis viziją. Pasaulinės sporto rungtynių stebėjimo agentūros „Sportradar“ 2012 m. pabaigos duomenimis, Lietuva patenka į sąrašą 10-ies valstybių, kuriose užfiksuota daugiausia sutartomis laikomų futbolo rungtynių. Nusikalstamos veikos sporte yra latentinės ir be kriminalinės žvalgybos priemonių negalima pasiekti rezultatų – užkirsti kelią šių veikų plitimui sporte, taip pat vykdyti jų prevenciją. 3. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija 2015-12-021 Teisingumo ministerija taip pat teikia šias pastabas dėl BK projektu siūlomų teisinio reguliavimo priemonių ir galimų teisinio reguliavimo pasekmių:
projektu siūlomo BK 182¹ straipsnio tikrasis turinys ir taikymo sritis yra neaiškūs ir kelia daug abejonių. Pirma, siūlomo BK 182¹ straipsnio dispozicija palieka labai plačias galimybes dviprasmiškoms jos tikrojo turinio interpretacijoms, kadangi net nuodugni visų dispozicijoje nurodytų naujos nusikalstamos veikos požymių analizė visgi neleidžia vienareikšmiškai atsakyti į klausimą, kokių būtent veiksmų atlikimas ar koks neveikimas užtrauktų kaltininkui baudžiamąją atsakomybę („paveikė <...> varžybų eigą arba rezultatą <...>“). Atsižvelgiant į tai, visiškai neaiškus ir baudžiamosios atsakomybės atsiradimo momentas ir tokios atsakomybės ribos. Antra, BK projekto autoriai siūlo kriminalizuoti bet kokį poveikį sporto varžybų rezultatui ar eigai nenurodant iš esmės jokių papildomų nusikalstamą veiką konkretizuojančių (ir atitinkamai naujo BK straipsnio taikymo sritį apribojančių) ir jos pavojingumą nulemiančių požymių.
Trečia, siūlomos dispozicijos tikrojo turinio ir atitinkamai kriminalizuotos nusikalstamos veikos pobūdžio nepadeda nustatyti ir siūlomo straipsnio pavadinime vartojamas terminas „manipuliacijos“, kurio turinys taip pat nėra atskleistas straipsnio dispozicijoje, dėl to pastarasis tik įneša dar daugiau neaiškumo. Pritarti iš dalies Dėl didžiausios sankcijos Komitete diskutuota ir nustatyta didžiausia bausmė -ketveri metai, tuomet vis tiek bus apysunkis nusikaltimas. Dėl dispozicijos diskutuota, ji pasikeitė po klausymų, atsirado papildomas požymis „neteisėtai, taip pat pasilikta prie profesionalaus sporto, tai bus labiau apibrėžtas asmenų ratas. Sąvoka „manipuliacija“ yra paimta iš 2014 m. Europos Tarybos konvencijos dėl manipuliacijų sporto varžybomis, kurią pasirašė 25 šalys, iš jų ir Lietuva. Latvijos BK taip nustatyta: “Manipuliavimas sporto rezultatais: tas, kas manipuliavo sporto varžybų rezultatais, baudžiamas...“
ministerija
nurodytų priežasčių toks reguliavimas yra ne tik nesuderinamas su proporcingumo, teisinio aiškumo ir ultima ratio principais, bet ir neatitinka juridinės technikos reikalavimų ir BK specialiosios dalies straipsnių konstravimo praktikos, reikalaujančios, kad visos baudžiamajame įstatyme nurodytų nusikalstamų veikų sudėtys būtų konkrečiai ir aiškiai apibrėžtos, o straipsnių taikymo sritys nekeltų abejonių ar dviprasmiškų interpretacijų. Nepašalinus paminėtų siūlomos dispozicijos trūkumų, nauja baudžiamojo įstatymo norma neišvengiamai susidurs su įrodinėjimo ir atitinkamai su sėkmingo praktinio taikymo problemomis. Pritarti iš dalies Po klausymų dispozicija patobulinta. 5.
ministerija
straipsnio dispozicijoje iš esmės nėra nurodyti jokie naujos nusikalstamos veikos padarymo būdai, kurie pabrėžtų šios veikos priešingumą teisei (pavyzdžiui,
„neteisėtai“, „apgaule“ [paveikė]) ar kiti papildomi šios veikos pavojingumą
apibrėžiantys požymiai. Pastebėtina, kad apgaulė (kaip iš esmės vienintelis siūlomos nusikaltimo sudėties požymis, leidžiantis daryti prielaidą, kad pastaroji veika apskritai yra neteisėto pobūdžio) visgi yra minima straipsnio dispozicijoje, tačiau ne kaip nusikalstamą veiką charakterizuojantis požymis, o kaip nusikalstamos veikos tikslo sudedamoji dalis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teigtina, kad naujos nusikalstamos veikos sudėties požymių, apibūdinančių šios veikos pavojingumą ir priešingumą teisei, trūkumai ne tik sukelia sunkumų atsikirti pavojingas veikas nuo tokių, kurių kriminalizavimas būtų perteklinis, tačiau taip pat kelia pagrįstų abejonių ar BK projektu siūloma nauja nusikalstama veika apskritai atitinka BK 11 straipsnyje nurodytus pagrindinius nusikaltimo požymius. Pritarti iš dalies Dėl dispozicijos diskutuota, ji pasikeitė po klausymų, atsirado papildomas požymis „neteisėtai.“
ministerija
aiškinamajame rašte nurodytais BK projekto tikslais ir uždaviniais, BK 182¹ straipsnyje siekiama nustatyti baudžiamąją atsakomybę už nusikalstamas veikas, susijusias su manipuliavimu, įskaitant sukčiavimą ar apgaulę, profesionalių sporto varžybų eiga ar rezultatais ar su panašia nesąžininga praktika sporte.
Pažymėtina, kad iš esmės visais atvejais tokio pobūdžio nusikalstamos veikos yra padaromos, siekiant turtinės arba kitokios asmeninės naudos sau ar tretiesiems asmenims, ir/ar yra siejami su atitinkamais nusikalstamais padariniais, t. y. dažniausiai šiomis nusikalstamomis veikomis savo ar kitų asmenų naudai išvengiama didelės turtinės žalos arba gaunama didelės turtinės naudos, arba tam tikrais atvejais atitinkamam subjektui padaroma didelė turtinė žala (pavyzdžiui, BK 182, 186, 218, 228 ir kiti panašūs straipsniai), tačiau, nepaisant to, kas išdėstyta, siūlomo BK 182¹ straipsnio dispozicija šių nusikalstamos veikos sudėties požymių nereikalauja. Kita vertus, vietoje paminėtų ir galimai su kriminalizuojamos nusikalstamos veikos pobūdžiu labiau susijusių požymių, BK projekto rengėjai dispozicijoje siūlo (kaip privalomai įrodinėtiną nusikaltimo sudėties požymį) įtvirtinti BK specialiosios dalies straipsnių konstravimo praktikai nežinomą nusikaltimo tikslą – „siekdamas apgaule visiškai ar iš dalies pakeisti sporto varžybų nenuspėjamumą“. Pažymėtina, kad tiek dėl paminėto tikslo sudėtingos konstrukcijos, BK specialiojoje dalyje nevartojamų terminų („iš dalies pakeisti [nenuspėjamumą]“, „sporto varžybų nenuspėjamumas“, „siekdamas apgaule“ ir pan.), tiek dėl dviprasmiško ir neaiškaus turinio pastarąjį tikslą (ir atitinkamai siūlomą nusikaltimą) būtų itin sunku įrodyti praktikoje. Pritarti Patobulintame projekte nebeliko sąvokos-
„nenuspėjamumo“, įrašyti žodžiai - „neteisėtai paveikė“. Ateityje galimai bus sugrįžta prie naujo
straipsnio ir spręstina dėl naujos dalies su kvalifikuojančiais veiką požymiais, atsižvelgiant į padarinius. 7.
ministerija
siūlomos nusikalstamos veikos neaiškų pavojingumo pobūdį ir laipsnį ir turint omeny, kad siūloma nusikaltimo sudėtis laikytina sukčiavimo (BK 182 straipsnis) specialia norma, manytina, kad BK 182¹ straipsnio sankcijoje numatyta laisvės atėmimo iki penkerių metų bausmė yra neadekvati ir neproporcinga priemonė deklaruojamam tikslui pasiekti. Aptariamuoju aspektu pabrėžtina ir tai, kad siūloma nusikaltimo sudėtis yra formalioji ir atitinkamai nereikalauja jokių pavojingų padarinių atsiradimo. Be to, BK projekto aiškinamajame rašte nepateikta jokių argumentų, motyvų ar kitokios bent kiek išsamesnės informacijos, vadovaujantis kuria, būtų galima spręsti dėl tokios griežtos laisvės atėmimo bausmės poreikio. Pažymėtina ir tai, kad BK 182¹ straipsnio sankcijoje kartu su laisvės atėmimo iki penkerių metų bausme yra išvardintos (pradedant nuo švelniausios bausmės) iš esmės visos BK 42 straipsnyje nurodytos bausmės (išskyrus laisvės atėmimą iki gyvos galvos), kas savo ruožtu dar labiau sunkina siūlomos naujos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir laipsnio nustatymą. Pritarti Sankcija sumažinta ik ketverių metų laisvės atėmimo. Dėl plataus bausmių sąrašo-teismai turės didesnę diskrecijos teisę skiriant bausmes, ir skiriant bausmes vadovausis protingumo kriterijumi. 8. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija
2
siūlymas BK 182¹ straipsnio 2 dalyje numatyti specialų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindą vertintinas kritiškai. Pirma, BK projekto aiškinamajame rašte toks siūlymas nėra pagrįstas jokiai argumentais, dėl šios priežasties lieka neaiškūs tokius baudžiamojo įstatymo pakeitimus paskatinusios priežastys ir motyvai.
Antra, panašaus pobūdžio atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindai yra įtvirtinti papirkinėjimo ir prekybos poveikio, kiek tai susiję su papirkinėjimu, atvejais, kadangi paminėti nusikaltimai pasižymi itin dideliu latentiškumu ir tokiomis nuostatomis siekiama sustiprinti pranešėjų (angl. „whistleblowers“) teisinės apsaugos garantijas ir taip padidinti šių nusikaltimų inkriminavimo galimybes ir kovos su korupcija veiksmingumą. Atsižvelgiant į tai, lieka neaišku, kodėl toks specialus atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindas yra būtinas ir specialioje sukčiavimo normoje ir kodėl bendrieji baudžiamajame įstatyme numatyti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindai šiuo atveju laikytini nepakankamais. Pritarti iš dalies Sutiktina, kad Aiškinamajame rašte ne visi argumentai surašyti, tačiau panašaus pobūdžio atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindai yra įtvirtinti bent 7 ar daugiau BK straipsnių, papirkinėjimo ir prekybos poveikio, kiek tai susiję su papirkinėjimu, atvejais, kadangi paminėti nusikaltimai pasižymi itin dideliu latentiškumu ir tokiomis nuostatomis siekiama teisinės apsaugos garantijas ir taip padidinti šių nusikaltimų inkriminavimo galimybes ir kovos su korupcija veiksmingumą. 9. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
kodekso (toliau – BK) papildymo 182¹straipsniu įstatymo projekto Nr. XIIP-3184 (toliau – Projektas) teikiamos šios pastabos:
konvencijos dėl manipuliacijų sporto varžybomis (toliau – Konvencija) 2 straipsnio kyla priemonių, kurių turi būti imtasi kovai su manipuliacijomis sporto varžybomis, proporcingumo reikalavimas.
Tuo tarpu siūlant BK papildyti 182¹straipsniu, įtvirtinančiu plačią veikos apibrėžtį, iš esmės atitinkančią Konvencijos 3 straipsnio 4 dalyje pateiktą bendrą manipuliacijų sporto varžybomis sąvoką, šio principo įgyvendinimas nėra užtikrinimas. Kartu pažymėtina, kad Konvencijos IV skyriuje numatytos priemonės, kurių turėtų būti imtasi baudžiamosios teisės srityje, neįpareigoja kriminalizuoti kiekvieną tokio pobūdžio veiksmą. Pavyzdžiui, Konvencijos 15 straipsnyje nurodoma, kad kiekviena šalis užtikrina, kad jos nacionaliniuose įstatymuose būtų numatytos baudžiamosios sankcijos už manipuliacijas sporto varžybomis, kai tai susiję su prievartos veiksmais, korupcija ar sukčiavimu, kaip apibrėžta nacionalinėje teisėje. Tai, kad manipuliavimo sporto varžybomis pavojingumas yra pakankamas baudžiamajai atsakomybei kilti, rodo jo sąsaja su prievarta, korupcija ir sukčiavimu. Tokios nusikalstamos veikos jau yra kriminalizuotos BK, pavyzdžiui, jo 135, 138, 182, 225, 226, 227 ir kituose straipsniuose. Ne mažiau svarbu ir tai, kad pagal BK 24–26 straipsnius atsakomybė yra numatyta ir šių nusikalstamų veikų bendrininkams. Kadangi kriminalizavimo kriterijus atitinka tik tos manipuliacijos, kurios sukelia ne mažesnę žalą nei jau kriminalizuotos nusikalstamos veikos, perteklinis baudžiamosios atsakomybės nustatymas neatitiktų Konvencijoje keliamų proporcingumo reikalavimų ir jos tikslų. Už mažesnio pavojingumo manipuliacijas galėtų kilti švelnesnė nei baudžiamoji, pavyzdžiui, drausminė atsakomybė, kuri, beje, minima ir Konvencijos 7 straipsnio 3 dalyje.
Iš Konvencijos nuostatų matyti ir tai, kad esminis dėmesys joje yra skiriamas ne baudžiamosios atsakomybės numatymui, o prevencinėms priemonėms, kurių turėtų imtis sporto organizacijos, varžybų organizatoriai ir lažybų iš sporto organizatoriai. Pritarti Su BK siūloma teikti ir Kūno kultūros ir sporto įstatymo pataisas, kurios įsigaliotų kartu su BK - 2017 m. sausio 1 d. 10. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016-02-081
nusikalstamą veiką yra siūloma įtraukti į BK XXVIII skyrių Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams. Tuo tarpu iš Projekto aiškinamojo rašto matyti, kad ši veika galėtų būti inkriminuojama ir tada, kai dėl manipuliacijų gaunama nemateriali nauda. Taigi ši veika negali būti laikoma turtine. Pritarti iš dalies Dėl naujo straipsnio vietos BK - klausymų metu apsispręsta palikti jį BK XXVIII skyriuje, nes iš nusikalstamos veikos kaip rezultato siekiama tiesioginės materialinės ar netiesioginės sportinės naudos – užsitikrinti vietą turnyre, čempionate ar pan. Manipuliacijomis sporto varžybomis siekiama naudos – tiesioginės ekonominės arba netiesioginės (sportinės), susijusios su ekonominės naudos įgijimu
2
ir BK 182¹ straipsnio 2 dalyje numatyta atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės galimybė, kuri nėra siejama su papildomomis, pavyzdžiui, kaltininko mažesnį pavojingumą rodančiais požymiais (pvz., BK
provokuotas jį duoti). Pažymėtina, kad absoliutus atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės sudaro galimybes tuo piktnaudžiauti, taip pat sukuriamos objektyviai nepagrįstos, lyginant su kitomis nusikalstamomis veikomis, atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos.
Pažymime, kad šios pastabos 2016 m. vasario 4 d. buvo apsvarstytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriuje. Atsižvelgti Gal ir nevisi argumentai surašyti, tačiau panašaus pobūdžio atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindai yra įtvirtinti bent 7ar daugiau BK straipsnių, papirkinėjimo ir prekybos poveikio ir kt., kiek tai susiję su papirkinėjimu, atvejais, kadangi paminėti nusikaltimai pasižymi itin dideliu latentiškumu ir tokiomis nuostatomis siekiama teisinės apsaugos garantijas ir taip padidinti šių nusikaltimų inkriminavimo galimybes ir kovos su korupcija veiksmingumą. 12. Lietuvos Apeliacinis teismas 2016-01-201 Apeliacinio teismo baudžiamųjų bylų skyrius esminių pastabų dėl įstatymo projektų neturi, tačiau abejoja, ar Lietuvos Respublikos BK 182¹ straipsnis pagrįstai priskiriamas prie nusikaltimų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams (Lietuvos Respublikos BK XXXVIII skyrius). Pritarti Dėl naujo straipsnio vietos BK - klausymų metu apsispręsta palikti jį BK XXVIII skyriuje, nes iš nusikalstamos veikos kaip rezultato siekiama tiesioginės materialinės ar netiesioginės sportinės naudos – užsitikrinti vietą turnyre, čempionate ar pan. Manipuliacijomis sporto varžybomis siekiama naudos – tiesioginės ekonominės arba netiesioginės (sportinės), susijusios su ekonominės naudos įgijimu. 13. Lietuvos teisės institutas 2016-01-281 Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) papildymo 182¹ straipsniu įstatymo projektu Nr. XIIP-3184 (toliau – Projektas) siūloma nustatyti baudžiamąją atsakomybę už veikas, kuriomis pažeidžiant nešališkumo sporte principą, daromas poveikis sporto varžybų rezultatų nuspėjamumui.
Suprasdami, kad nesąžiningumas sporte dėl sporto populiarumo ir išvystytos lažybų bendrovių veiklos gali suteikti labai didelės neteisėtos turtinės naudos, ir tai, kad tokia nesąžininga veikla neretai užsiima nusikalstamos organizuotos grupės, taip pat atsižvelgdami į Europos Parlamento 2013 m. kovo 14 d. rezoliucijoje įtvirtintą rekomendaciją numatyti tokių veikų pavojingumą atitinkančias baudžiamąsias sankcijas, pritariame, kad kai kurios pačios pavojingiausios nesąžiningos įtakos sporto rezultatams („manipuliavimo sporte“) veikos turėtų būti tiriamos teisėsaugos pareigūnų ir turėtų užtraukti baudžiamąją atsakomybę. Kita vertus, patys Projekto autoriai pažymi, kad didžiausią žalą darančios manipuliavimo sporte veikos jau yra kriminalizuotos atsakomybę už sukčiavimą ir korupcinius nusikaltimus numatančiomis normomis. Projektu siūloma papildomai kriminalizuoti veikas, kurių neapima minėtos normos. Tačiau kiekvienas papildomos kriminalizacijos siūlymas turėtų būti pagrįstas principo, kad baudžiamoji atsakomybė taikytina tik kaip kraštutinė priemonė, požiūriu[1]. Mūsų nuomone, šiuo požiūriu Projektas nėra pakankamai pagrįstas ir dėl to jam nepritartina. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime pabrėžė, kad „pagal Konstituciją įstatymų leidėjas baudžiamajame įstatyme nusikalstamomis gali įvardyti tik tas veikas, kurios yra iš tikrųjų pavojingos ir kuriomis daroma didelė žala asmens, visuomenės ir valstybės interesams“[2].
Be to, Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad „siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga atitinkamas veikas pripažinti nusikaltimais ir taikyti už jas pačias griežčiausias priemones – kriminalines bausmes; kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu priemonėmis, inter alia administracinėmis sankcijomis“[3]. Projekto aiškinamajame rašte minimoje Europos Tarybos rekomendacijoje (toliau – Rekomendacija)[4] pabrėžiamas svarbus lažybų kontorų ir sporto organizacijų vaidmuo užkertant kelią nesąžiningumui sporte. Tiek šioje Rekomendacijoje, tiek aiškinamajame rašte minimoje Europos Parlamento rezoliucijoje anaiptol neteigiama (ir negalėtų būti teigiama), kad turėtų būti kriminalizuoti bet kokie nesąžiningumo sporte atvejai. Valstybė baudžiamosiomis sankcijomis ir itin brangiu teisėsaugos institucijų aparatu turėtų įsikišti tik esant patiems pavojingiausiems nesąžiningo elgesio sporte atvejams. Kitais atvejais turėtų būti taikomos sporto drausminės priemonės (kurios gali būti ir itin griežtos – diskvalifikacijos, baudos; papildoma skaudi „sankcija“ – rėmėjų atsisakymas remti reputaciją praradusį sportininką, klubą, lygą, federaciją), o prieš su sporto pasauliu tiesiogiai nesusijusius asmenis gali būti taikomos civilinio ar administracinio pobūdžio priemonės. Sporto federacijos turi savų svertų kovoje su nesąžiningumu sporte. Jos gali taikyti disciplinos priemones įtarimų keliančių žaidėjų ir klubų atžvilgiu.
Esant dideliam nesąžiningumo mastui ir dėl to kilus pavojui dėl tam tikros sporto šakos prestižo, sporto federacija turėtų svarstyti, ar nevertėtų apriboti ar net visiškai uždrausti lažybas dėl jos organizuojamų varžybų rezultatų. Turint galvoje, kad federacijos ir sporto klubai gauna nemažai reklamos pajamų iš lažybų kontorų, jos turėtų kiekvienu atveju spręsti, ar lažybos joms teikia daugiau naudos ar žalos. Tokia mintis išplaukia ir iš minėtos Rekomendacijos 20 punkto, kuris numato, kad lažybos neturėtų būti leidžiamos be išankstinio sporto organizacijos sutikimo. Labai svariai prie problemos sprendimo galėtų prisidėti ir pačios lažybų bendrovės, tobulindamos nesąžiningų statymų prevencines priemones, ką pabrėžia ir minėta Rekomendacija. Manytina, veiksminga priemone galėtų būti tvarka, pagal kurią laimėjimai būtų išmokami praėjus tam tikram laikui nuo varžybų baigties, su sąlyga, kad per šį laikotarpį nepaaiškėjo aplinkybės, keliančios didelių įtarimų dėl galimos nesąžiningos įtakos varžyboms. Be to, lažybų bendrovės turėtų įsivertinti riziką, ar verta priimti statymus dėl varžybų iš tokių lygų, kurios turi prastą reputaciją (pvz., Projekto autoriai nurodo, kad Lietuva išsiskiria visame pasaulyje sutartų futbolo varžybų gausa). Pritarti iš dalies Sutiktina su pastaba, kad reikia stiprinti ir jau galiojančių teisės normų praktinį taikymą. Tačiau jos nevisiškai išspręstų problemą. 2014 m. pradžioje „Transparency International“ Lietuvos skyrius pristatė tyrimo „Nesąžiningi susitarimai sporte“ rezultatus. Tyrimo tikslas buvo išsiaiškinti nesąžiningų susitarimų Lietuvos krepšinyje ir futbole paplitimą ir priežastis. Tyrimo metu buvo apklausta 100 futbolininkų ir 259 krepšininkai. Apklausos rezultatai parodė, kad apie 80 proc. sportininkų mano, kad manipuliacijos sporto varžybomis yra problema Lietuvoje.
Manipuliacijos sporto varžybomis pastaraisiais metais labai paplitęs reiškinys, nukreiptas į tiesioginę materialinę naudą arba netiesioginę – užsitikrinti vietą varžybose, žaisti su silpnesne komanda ar pan. Prieš metus plačiai nuskambėjo FIFA pareigūnų nusikalstamos veikos. Tačiau manipuliacijos sporte daromos ir su žemesnio sportinio lygio komandomis, atskirais sportininkais, sporto klubais ir kt. Organizuojant nesąžiningą varžybų eigą arba rezultatą neteisėtai uždirbamos didelės sumos pinigų. Kaimyninės šalys – Lenkija, Latvija, kitos ES šalys – Bulgarija, Graikija, Kipras, Malta, Italija, Ispanija, Portugalija, Prancūzija, Jungtinė Karalystė taip pat priėmė baudžiamąjį įstatymą dėl manipuliacijų sporte. Pastebėtina, kad 2014 m. priimta Europos Tarybos konvencija dėl manipuliacijų sporto varžybomis, Lietuva kartu su kitomis Europos Tarybos (Strasbūre) valstybėmis (iš viso 25 valstybės) pasirašė konvenciją prieš manipuliacijas sporto varžybų rezultatais. Dokumentas pasirašytas Šveicarijoje. Valstybės turi turėti nacionalinę viziją, kaip kovoti su sutartų varžybų fenomenu, o Konvencija bus papildomas įrankis šioje kovoje. Lietuva dar turi ratifikuoti šią konvenciją. Lietuvos atveju Konvencijoje numatomi veiklos ir bendradarbiavimo mechanizmai bei standartai gali būti esminiai formuojant nacionalinę kovos su manipuliacijomis sporto varžybomis viziją. Pasaulinės sporto rungtynių stebėjimo agentūros „Sportradar“ 2012 m. pabaigos duomenimis, Lietuva patenka į sąrašą 10-ies valstybių, kuriose užfiksuota daugiausia sutartomis laikomų futbolo rungtynių. Nusikalstamos veikos sporte yra latentinės ir be kriminalinės žvalgybos priemonių negalima pasiekti rezultatų
2016-02-021 Policijos departamente prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos susipažinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso papildymo 182¹ straipsniu įstatymo projektu Nr. XIIP-3184 ir Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo Nr. XI-2234 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIP-3185. Teisės aktų projektams pritariame, pastabų ir pasiūlymų neturime. Atsižvelgti
LRV 2016-02-191 Kūno kultūros ir sporto departamente prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės išnagrinėti Baudžiamojo kodekso papildymo 182¹ straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-3184 (toliau – Projektas) ir Kriminalinės žvalgybos įstatymo Nr. XI-2234 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3185. Pagal kompetenciją teikiame pastabas dėl Projekto. Pažymime, kad iš esmės pačiai idėjai telkti priemones (įskaitant teisėkūros) kovai su manipuliacijomis sporto varžybomis pritariame. Iš tiesų, manipuliacijos sporto varžybomis
Tarptautiniu mastu manipuliacijos sporto varžybomis arba susitarimai dėl sporto varžybų eigos ar rezultatų (angl. match-fixing), dar vadinami korupcija sporte, manipuliacijomis sporte ar sukčiavimu sporte, suprantami kaip galintys atsirasti komandiniame ar individualiame sporte, kuomet varžomasi iš dalies ar visiškai susitarus dėl sporto varžybų eigos (bet kurio galimo/tikėtino veiksmo varžybų metu) ar baigties – rezultato, pažeidžiant varžybų taisykles ir dažnai teisę. Manipuliacijomis sporto varžybomis siekiama naudos – tiesioginės ekonominės arba netiesioginės (sportinės), susijusios su ekonominės naudos įgijimu. Susitarimai dėl sporto varžybų eigos ar baigties gali būti susiję su statymais lažybų bendrovėse (tokių yra dauguma; iki 90 % manipuliacijų sporto varžybomis atvejų pasaulyje susiję su statymais lažybų bendrovėse), gali būti ir nesusiję (University Paris 1 Pantheon-Sorbonne and the International Centre for Sport Security, 2014)¹. Pirmuoju atveju akivaizdus tikslas gauti ekonominės naudos lažinantis iš sporto. Antruoju atveju susitarimai dėl varžybų eigos ar baigties organizuojami išimtinai sportiniais tikslais – gauti sportinę naudą iš sutartų įvykių sporto varžybų metu ar sutartų sporto varžybų rezultatų, o ekonominė nauda šiuo atveju būtų netiesioginė, kuri galėtų atsirasti arba ne. Be abejonės, ekonominės naudos varžybų turnyro ar čempionato pabaigoje tikimasi visais atvejais. Minėti sportiniai tikslai gali būti, pavyzdžiui, laimėti konkrečias varžybas ar turnyrą iš anksto susitarus, išvengti tam tikro varžovo, perkėlimo į žemesnį lygį, taip pat kvalifikavimo į aukštesnį lygį ir pan.
Be to, tariantis dėl varžybų baigties yra žinomi atvejai, kuomet žaidėjai žaidžia ne pilnu pajėgumu, pavyzdžiui, futbolo varžybose vengia mušti įvarčius ar tyčia daro klaidas, taip pat nesivaržo ar tyčia pralaimi siekdami išvengti konkrečių varžovų bei atsidurti turnyrinės lentelės pageidaujamoje pozicijoje. Pažymėtina, kad siekiant teisinio reguliavimo efektyvumo, nuoseklumo ir sistemiškumo, siūlytume svarstyti visą įstatymų paketą dėl manipuliacijų sporto varžybomis klausimo reguliavimo nacionaliniu lygiu, įskaitant, bet neapsiribojant Kūno kultūros ir sporto įstatymo bei Azartinių lošimų įstatymo pakeitimais. Be to, manytume, kad kovoje su manipuliacijomis sporto varžybomis labai svarbus yra nuoseklus sisteminis požiūris, apimantis visų pirma pačių sporto organizacijų pasirengimą (įskaitant, bet neapsiribojant manipuliacijų sporto varžybomis įvertinimu bei sankcijų už dalyvavimą jose numatymu veiklos dokumentuose ar taisyklėse) pasipriešinti nagrinėjamam reiškiniui, o Baudžiamojo kodekso nuostatas priskiriantis kraštutinei kovos su manipuliacijomis sporto varžybomis priemonei. Taigi, prieš kriminalizuojant manipuliacijas sporto varžybomis, visoms suinteresuotoms šalims būtina sutarti dėl numatomos saugoti vertybės ir aiškių nusikalstamos veikos sudėties elementų požymių.
Atkreipiame dėmesį į tai, kad Europos Tarybos Konvencijoje dėl manipuliacijų sporto varžybomis vartojama sąvoka „manipuliacijos sporto varžybomis“, kuri apibrėžiama kaip
„sąmoningas susitarimas, veiksmas arba neveikimas, kuriuo bandoma nederamai
pakeisti sporto varžybų rezultatą, siekiant visiškai arba iš dalies panaikinti minėtų sporto varžybų nenuspėjamumą ir taip sau ar kitiems suteikti nepelnytą pranašumą“ (pagal oficialų Europos Tarybos Konvencijos dėl manipuliacijų sporto varžybomis vertimą, kurį atliko Vyriausybės kanceliarijos Administracinis departamentas 2014 m. liepos 18 d.). Taigi, su sporto varžybų nenuspėjamumo panaikinimu siejama papildoma sąlyga – nepelnyto pranašumo suteikimas sau ar kitiems. Atsižvelgdami į Europos Tarybos Konvencijoje dėl manipuliacijų sporto varžybomis vartojamą minėtą sąvoką, siūlytume Baudžiamojo kodekso 182¹ straipsniui suteikti
„Manipuliacijos sporto varžybomis“ pavadinimą vietoje dabar
siūlomo „Manipuliacijos profesionalių sporto varžybų eiga ar rezultatais“ ir tik aprašomoje dispozicijoje atskleisti galimybę manipuliuoti tiek sporto varžybų eiga, tiek ir rezultatais bei papildyti nuostata dėl nepelnyto pranašumo suteikimo sau ar kitiems. Atkreipiame dėmesį, kad manipuliacijų sporto varžybomis reiškinys nėra būdingas tik profesionaliam sportui. Priešingai, pastaruoju metu pasaulyje reiškinys labai plinta mėgėjų sporte
Įstatymas) 2 straipsnio 19 dalis sportininką profesionalą apibūdina kaip sportininką, kuris už rengimąsi varžyboms ir dalyvavimą jose gauna atlygį iš sporto organizacijos, su kuria jis yra sudaręs sportinės veiklos sutartį.
Sportininko profesionalo statusas pagal Įstatymo 35 straipsnį išimtinai siejamas su sportinės veiklos sutarties, kurioje užfiksuotas sportininko profesionalo atlygis už sportinę veiklą, pasirašymu. Tačiau praktikoje yra atvejų, kuomet sportininkai, nebūdami atitinkamų sporto (šakų) federacijų nariai ir nepasirašę sportinės veiklos sutarčių savarankiškai ruošiasi varžyboms ir, atitikę sportinius reikalavimus (rodiklius, normatyvus), įgyja teisę dalyvauti įvairaus lygio, įskaitant pasaulinį, varžybose. Taip pat atkreipiame dėmesį, kad naujai parengtas Įstatymo projektas profesionalaus sporto (sportininko) sąvokos ir definicijos nenumato. Atsižvelgiant į tai, teikiamo Projekto dispozicijoje siūlome išbraukti nuorodas į profesionalų sportą. Komentuojant teikiamame Projekte numatytą sankciją, kurios maksimalus dydis – laisvės atėmimo bausmė iki 5 metų, pažymėtina, kad ji iš esmės atitiktų kitų Europos valstybių pažiūrį ir manipuliacijų sporto varžybomis reiškinio vertinimą, tuo pačiu būtų priskirtina prie griežtesnių sankcijų (Europos valstybėse dominuoja maksimali 3-5 metų laisvės atėmimo bausmė). Atkreipiame dėmesį, kad Projekto Aiškinamajame rašte sankcijos už manipuliacijas sporto varžybomis dydis, taip pat ir baudžiamosios atsakomybės už manipuliacijas sporto varžybomis, kaip ultima ratio priemonės, pasirinkimas nėra pagrįsti. Pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2015 m. birželio 5 d. išvadoje Nr. XIIP-3184 išsakytai abejonei dėl galimybės manipuliacijas sporto varžybomis kriminalizuoti Baudžiamojo kodekso skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams“.
Papildomai atkreipiame dėmesį, kad Aiškinamajame rašte nurodytas valstybių, pasirašiusių Europos Tarybos Konvenciją dėl manipuliacijų sporto varžybomis, skaičius yra padidėjęs iki 22(25), iš kurių 2 jau yra ratifikavusios minėtą Konvenciją. Pritarti Dėl straipsnio vietos BK - klausymų metu apsispręsta palikti jį BK XXVIII skyriuje, nes iš nusikalstamos veikos kaip rezultato siekiama tiesioginės materialinės ar netiesioginės sportinės naudos – užsitikrinti vietą turnyre, čempionate ar pan. Manipuliacijomis sporto varžybomis siekiama naudos – tiesioginės ekonominės arba netiesioginės (sportinės), susijusios su ekonominės naudos įgijimu. Svarstymo Komitete metu apsispręsta dispozicijoje palikti žodį „profesionalių“. 16. Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra 2016-02-221 Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, pagal kompetenciją išnagrinėjusi pateiktą derinti Baudžiamojo kodekso 182¹ straipsnio įstatymo projektą Nr. XIIP-3184 bei jį lydintį Kriminalinės žvalgybos įstatymo projektą XIIP-3185, šiais projektais siūlomiems teisės aktų pakeitimams nepritaria. Tokią išvada teikiama dėl keleto motyvų. 1. Iš įstatymo aiškinamojo rašto neaišku, kodėl projektu teikiamą BK 182¹ straipsnį siūloma numatyti BK XXVIII skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams“. Teikiamo straipsnio dispozicijoje nėra užsimenama nei apie nuosavybę, nei apie turtines teises, nei apie turtinius interesus, jame nenumatytas BK XXVIII skyriuje numatytoms veikoms būtinasis požymis - turtinės žalos padarymas. Straipsnio dispozicija yra suformuluota nepakankamai aiškiai, todėl pagrįstai manytina, kad priėmus šį įstatymą, jo taikymas praktikoje gali būti problemiškas.
Pritarti iš dalies Ši pastaba svarstyta trijuose klausymuose, tačiau naujam straipsniui nerasta tinkamesnė vieta BK (nebent sukurti naują skyrių), nes ir prie nusikalstamų veikų XXXIII skyriuje – Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ši veika taip pat nevisiškai dera, nes sportininkai neturi administracinių įgaliojimų, todėl apsispręsta palikti autorių siūlomame XXVIII skyriuje, nes iš nusikalstamos veikos kaip rezultato siekiama tiesioginės materialinės ar netiesioginės nematerialinės naudos – užsitikrinti vietą turnyre, čempionate ar pan. Manipuliacijomis sporto varžybomis siekiama naudos – tiesioginės ekonominės arba netiesioginės (sportinės), susijusios su ekonominės naudos įgijimu. 17. Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra
teikiamo projekto formuluotės nėra aišku kokie konkretūs nusikalstami veiksmai, kuriems negalima pritaikyti BK jau esamos nusikalstamų veikų sudėties, sudarytų 182¹ str. nusikaltimo sudėtį. Baudžiamajame procese nusikalstamos veikos sudėties objektyviosios pusės požymių nenurodymas ar neišsamus jų išdėstymas procesiniuose dokumentuose (pvz. kaltinamajame akte) pripažįstamas esminiu baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu, suvaržančiu kaltinamojo teises į gynybą, tai yra, žinoti kuo jis yra kaltinamas. Už neleistinus veiksmus sporto srityje (pvz. sutartos rungtynės, korupcija, dopingo vartojimas ir pan.) yra numatyta drausminė atsakomybė ir atitinkamos sankcijos (bauda, diskvalifikacija, rungtynių rezultatų anuliavimas ir kt.). Tačiau iš įstatymo projekto formuluotės ir aiškinamojo rašto argumentų nėra aišku kada turėtų būti taikoma baudžiamoji atsakomybė, tai yra ar tam pakanka vien to, kad būtų apgaule paveikta profesionalių sporto varžybų eiga arba rezultatas, ar, greta to, turėtų kilti ir kitos pasekmės.
Atsižvelgti Formalioji sudėtis, tačiau veikos pasekmė- siekiama nauda-materialinė ar sportinė. Kaip pavyzdys gali būti Latvijos BK straipsnis: Latvijos BK taip nustatyta: “Manipuliavimas sporto rezultatais: 1. Tas, kas manipuliavo sporto varžybų rezultatais, baudžiamas...“
prokuratūra
pusės požymis tikslas - visiškai ar iš dalies pakeisti sporto varžybų nenuspėjamumą bei nusikaltimo padarymo būdas - apgaulės panaudojimas, suponuoja, kad šia nusikalstama veika pažeidžiami ne tik sąžiningo sporto principai, bet ir lažybų bendrovių ir lažybose dalyvaujančių sąžiningų asmenų teisėti interesai ir lūkesčiai - gauti pajamas iš šios veiklos. Aiškių kriterijų, pagal kuriuos būtų atribojama baudžiamoji ir kitos sporto teisėje taikomos atsakomybės rūšys, nustatymas yra itin svarbus, nes tik taip galima užtikrinti tinkamą ultima ratio principo laikymąsi, tai yra, kad teisiniai santykiai nebūtų nepagrįstai kriminalizuojami. Pritarti Klausymų metu parengtas Kūno kultūros ir sporto įstatymo pakeitimų projektas, kuris turėtų kartu įsigalioti su BK pakeitimų įstatymu. 19. Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra
aiškinamajame rašte numatytų tikslų, nepakaktų tik patobulinti esamą įstatyminį reglamentavimą, atsisakant BK papildymo nauju 182¹ straipsniu. Pažymėtina, kad vien tik naujų specialių normų numatymas nemažina nusikalstamų veikų latentiškumo ir savaime neužtikrina efektyvaus baudžiamojo persekiojimo.
Įvertinus nusikalstamų veikų, susijusių su manipuliavimu sporto varžybų rezultatais, pobūdį, jų padarymo mechanizmą (pasireiškiantį profesionalių sportininkų, teisėjų, trenerių, klubų vadovų ir pan. papirkimu), bei tai, kad tokio pobūdžio neteisėta veikla akivaizdžiai pažeidžiamas viešasis (visuomenės) interesas, nuo jų nukenčia sąžiningi sportininkai, komandos, žiūrovai, lažybose dalyvaujantys asmenys ir pan., manome, kad šios veikos labiau atitiktų ne nusikaltimų nuosavybei, o korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų požymius. Įrodinėjant tokio pobūdžio nusikalstamas veikas kaip korupcines, pakaktų nustatyti, kad, siekdamas paveikti profesionalių sporto varžybų eigą arba rezultatą ir taip visiškai ar iš dalies pakeisti sporto varžybų nenuspėjamumą, kaltininkas atliko konkrečius BK 225, 226, 227 str. numatytus nusikalstamus veiksmus. Nustačius kitų nusikalstamų veikų požymius, vertinant kiekvieną konkrečią situaciją individualiai, kaltininkų veiksmai galėtų būtų kvalifikuoti pagal nusikaltimų sutaptį (svetimo turto įgijimas apgaule ir pan.). Pagal dabartinį teisinį reglamentavimą profesionalūs sportininkai, sporto klubų (komandų) treneriai, sporto teisėjai nėra nusikalstamų veikų, numatytų BK XXXIII skyriuje subjektai, tai yra, baudžiamasis įstatymas jų neprilygina valstybės tarnautojams. Jie šiuo metu negali būti traukiami baudžiamojon atsakomybėn už korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas, vykdomas profesionaliame sporte. Dėl šių priežasčių svarstytinas klausimas dėl BK 230 str. numatytų subjektų rato išplėtimo, įtraukiant į jį profesionalia sportine veikla užsiimančius asmenis. Dėl konkretaus subjektų rato bei galimos jį apibrėžiančios formuluotės būtų tikslinga platesnė diskusija.
Atsižvelgti Pastaba plačiai diskutuota ir dėl pasirinktų priemonių, ir dėl veikos nustatymo XXXIII skyriuje, nes kaip pastebi išvadų teikėjas, pagal dabartinį teisinį reglamentavimą profesionalūs sportininkai, sporto klubų (komandų) treneriai, sporto teisėjai nėra nusikalstamų veikų, numatytų BK XXXIII skyriuje subjektai. Pasirinktas kitas kelias – atskiras naujas BK 182¹ straipsnis. Jeigu bus korupcinių požymių, tai kaltininkų veiksmai ir bus kvalifikuojami pagal nusikaltimų sutaptį. 20. Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra
minimas veikas kaip korupcines išplečiant BK 230 str. numatytų subjektų ratą kontekste. Kriminalinės žvalgybos įstatymo pakeitimo projektui Nr. XIIP-3185 taip pat nepritariame, nes pasirinkus šį įstatymų tobulinimo kelią tokio pakeitimo poreikio nebeliktų - galiojanti Kriminalinės žvalgybos įstatymo 8 str. redakcija ir šiuo metu suteikia teisę kriminalinės žvalgybos subjektams atlikti kriminalinės žvalgybos tyrimus dėl pagrindinių BK XXXIII skyriuje numatytų korupcinių veikų. Pritarti iš dalies Pastaba buvo apsvarstyta, siūlytas naujas 229¹str. XXXIII skyriuje, tačiau pasirinktas kitas kelias-naujas BK 182¹straipsnis. Nusikalstamos veikos sporte yra latentinės ir be kriminalinės žvalgybos priemonių negalima pasiekti rezultatų – užkirsti kelią šių veikų plitimui sporte, taip pat vykdyti jų prevenciją. 5.Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta
pasiūlymai: 7.1. Komiteto sprendimas: pritarti Komiteto patobulintam įstatymo projektui XIIP-3184(2) ir Komiteto išvadoms. 7.2.Pasiūlymas: kartu su šiuo projektu teikti Komiteto parengtą Kūno kultūros ir sporto įstatymo pakeitimų projektą. 8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu – už . 9.
pranešėjai: Julius Sabatauskas, Stasys Šedbaras. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas XIIP-3184(2) ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas [1] Išsamiai apie šį principą rašo prof. O. Fedosiuk: Fedosiuk O. Baudžiamoji atsakomybė kaip kraštutinė priemonė (ultima ratio): teorija ir realybė // Jurisprudencija. 2012, 19(2); Fedosiuk O. Baudžiamųjų įstatymų prieš neteisėtas pajamas ir korupciją leidyba: tarp gerų siekių ir legitimumo // Jurisprudencija. 2012, 19(3). [2] Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. birželio 10 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 45 straipsnio (1998 m. liepos 2 d. redakcija) ir 312 straipsnio 3 dalies (1998 m. vasario 3 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ // Žin., 2003, Nr. 57-2552. http://lrkt.lt/dokumentai/2003/n030610.htm [3] Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso163² straipsnio (2002 m. liepos
dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ // Žin., 2005, Nr. 134-4819. http://www.Lrkt.Lt/Dokumentai/2005/N051110.Htm [4] Recommendation CM/Rec(2011)10 of the Committee of Ministers to member states on promotion of the integrity of sport to fight against manipulation of results, notably match-fixing, https://wcd.coe.int/ViewDoc.jsp?Ref=CM/Rec(2011)10&Language=lanEnglish&Ver=original&BackColorInternet=C3C3C3&BackColorIntranet=EDB021&BackColorLogged=F5D383