1Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys,
parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Lietuvos Respublikos įstatymo
„Dėl Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Islandijos susitarimo dėl
Islandijos dalyvavimo bendrai vykdant Europos Sąjungos (toliau – ES), jos valstybių narių ir Islandijos įsipareigojimus Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos Kioto protokolo antruoju įsipareigojimų laikotarpiu ratifikavimo“ projektas (toliau – Projektas) parengtas, siekiant ratifikuoti ir įgyvendinti 2015 m. balandžio 1 d. pasirašytą Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Islandijos susitarimą dėl Islandijos dalyvavimo bendrai vykdant Europos Sąjungos, jos valstybių narių ir Islandijos įsipareigojimus Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos Kioto protokolo antruoju įsipareigojimų laikotarpiu (toliau – Susitarimas). 2012 m. gruodžio
pateiktame pareiškime numatyta, jog ES, jos valstybių narių, Kroatijos ir Islandijos kiekybiniai išmetamųjų teršalų ribojimo ir mažinimo įsipareigojimai antruoju įsipareigojimų laikotarpiu pagal Kioto protokolą grindžiami nuostata, kad tie įsipareigojimai bus vykdomi bendrai pagal Kioto protokolo 4 straipsnį. 2012 m. gruodžio mėn. Dohos klimato kaitos konferencijoje priimtu Kioto protokolo Dohos pakeitimu Europos Sąjunga, jos valstybės narės (tarp jų Lietuva) ir Islandija įsipareigojo bendrai 2013–2020 m. laikotarpiu išmesti 20% šiltnamio efektą sukeliančių dujų (toliau – ŠESD) mažiau nei 1990 m.
Susitarimo tikslas – nustatyti Islandijos dalyvavimo bendrai vykdant Europos Sąjungos, jos valstybių narių ir Islandijos įsipareigojimus Kioto protokolo antruoju įsipareigojimų laikotarpiu sąlygas ir užtikrinti, kad toks dalyvavimas būtų veiksmingas. Minėto tikslo siekiama įgyvendinant priimtus Europos Sąjungos klimato kaitos ir energetikos paketo iki 2020 m. teisės aktus, t. y. ES valstybių narių ir Islandijos išmestų Kioto protokolo A priede išvardytų antropogeninių ŠESD kiekių (išreikštų anglies dioksido ekvivalentu) suma privalės neviršyti jų bendros nustatytosios išmetamųjų ŠESD normos per 8 m. laikotarpį ES apyvartiniais taršos leidimais prekybos sistemoje (ES ATLPS) nedalyvaujančiuose sektoriuose, žemės naudojimo, žemės naudojimo paskirties keitimo ir miškininkystės (LULUCF) sektoriuje ir išmesto azoto trifluorido (NF₃) kiekio. ES nustatytoji norma prilyginama ES ATLPS 8 metų ŠESD kvotai, kurios neišnaudotas likutis nustatyta tvarka bus padalintas valstybėms narėms laikotarpio pabaigoje.
Tuo būdu Lietuvos išmetamųjų ŠESD kiekio mažinimo įsipareigojimai yra šie:
ES ATLPS dalyvaujantys 97 stacionarūs įrenginiai (didesni negu 20 MW kurą deginantys įrenginiai ir chemijos pramonė) bei trys orlaivių naudotojai kartu su kitų valstybių narių analogiškais veiklos vykdytojais privalės sumažinti ŠESD kiekį 21%, lyginant su 2005 m. išmestu kiekiu;
ES ATLPS nedalyvaujančiuose sektoriuose (transportas, žemės ūkis, atliekų tvarkymas, pramonės įmonės, kurios vykdo kitas veiklos rūšis arba kurą deginantys įrenginiai, kurių katilinių instaliuota galia mažesnė negu 20 MW (mažos centralizuoto šilumos tiekimo įmonės), viešojo sektoriaus pastatai, namų ūkiai, žvejyba, statyba, paslaugos ir kiti sektoriai) privalės neviršyti Lietuvai nustatytų metinių ŠESD kiekio mažinimo limitų (t CO₂ ekv.) bei pasiekti, kad ŠESD kiekis 2020 m. nepadidėtų daugiau kaip 15 proc., lyginant su 2005 m. išmestu kiekiu, ir per 8 metus bendrai neviršytų 113 600 821 t CO₂ ekv. limito. Papildomų ŠESD kiekio mažinimo ir finansinių įsipareigojimų Lietuvai ratifikavus Susitarimą ir Kioto protokolo Dohos pakeitimą neatsiras, nes tikslai jau nustatyti ir įgyvendinami pagal Europos Sąjungos teisės aktus. Tačiau Susitarimo ir Kioto protokolo Dohos pakeitimo ratifikavimas svarbus dėl visuotinio 2015 m. tarptautinio klimato kaitos susitarimo patvirtinimo, kuris nustatys tikslus po 2020 m.. Europos Sąjunga išmeta apie 10% pasaulinio ŠESD kiekio, todėl viena negalėtų išspręsti klimato kaitos problemų. Kai nėra ŠESD ribojimų tarptautiniu mastu, kyla grėsmė ES ir Lietuvos pramonės konkurencingumui trečiųjų šalių atžvilgiu.
Pagal patvirtintą Tarybos sprendimą Nr. /2014/ES dėl Jungtinių Tautų Bendrosios klimato kaitos konvencijos Kioto protokolo Dohos pakeitimo sudarymo ir bendro pagal jį prisiimtų įsipareigojimų vykdymo Kioto protokolo Dohos pakeitimą ES, jos valstybės narės ir Islandija privalo ratifikuoti 2015 m. III ketv. ir kartu deponuoti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 10 punktu, Susitarimas priskirtinas ratifikuojamų tarptautinių sutarčių kategorijai ir yra sudėtinė Kioto protokolo Dohos pakeitimo ratifikavimo teisės aktų dalis. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Įstatymo projektą parengė Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos departamentas (direktorius Vitalijus Auglys, tel. 8 706 63651, Klimato kaitos politikos skyriaus vedėja Stasilė Znutienė, tel. 8 706 61867). 2. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai. Šiuo metu su Islandija nėra sudaryta ES ir jos valstybių narių sutarčių dėl bendro išmetamųjų ŠESD kiekio mažinimo įsipareigojimų vykdymo. Tačiau Europos Sąjungos klimato kaitos ir energetikos teisės aktai, skirti Kioto protokolo Dohos pakeitime nustatytam 80 % tikslui iki 2020 m. pasiekti, jau priimti ir įgyvendinami. Priimant šiuos ES teisės aktus buvo pateikti išsamūs ekonominio poveikio kiekvienai valstybei narei įvertinimai, kurie atnaujinti atsižvelgiant į ekonominės ir finansinės krizės padarinius. Todėl Europos Sąjunga, jos valstybės narės ir Islandija Dohoje sutarė nedelsdamos nuo 2013 m. sausio 1 d. pradėti vykdyti Kioto protokolo antrojo laikotarpio įsipareigojimus ir pareigas, nors Kioto protokolo Dohos pakeitimo šiuo metu dar neratifikavo ES ir jos valstybės narės (išskyrus Maltą, kuri jau ratifikavo Kioto protokolo Dohos pakeitimą).
dėl Dohos pakeitimo ratifikavimo. Pagal minėtų ES teisės aktų iki 2020 m. paketą ES ATLPS dalyvaujantys 97 stacionarūs įrenginiai bei trys orlaivių naudotojai kartu su kitų valstybių narių analogiškais veiklos vykdytojais privalo bendrai sumažinti išmetamųjų ŠESD kiekį 21%, lyginant su 2005 m. išmestų kiekiu. Lietuva ES ATLPS nedalyvaujančiuose sektoriuose privalo neviršyti nustatytų metinių išmetamųjų ŠESD kiekio mažinimo limitų (2013 m. – 12,936 mln. t CO₂ ekv., 2014 m. – 13,297 mln. t CO₂ ekv.,
ekv., 2017 m. – 14,38 mln. t CO₂ ekv., 2018 m. – 14,741 mln. t CO₂ ekv., 2019 m. – 15,102 mln. t CO₂ ekv., 2020 m. – 15,463 mln. t CO₂ ekv.), pasiekti, kad ŠESD kiekis 2020 m. nepadidėtų daugiau kaip 15 proc., lyginant su 2005 m. išmestu ŠESD kiekiu, ir per 8 metus bendrai neviršytų 113 600 821 t CO₂ ekv. limito. ES teisės aktais nustatyti privalomi išmetamųjų ŠESD kiekio mažinimo tikslai bei kiti klimato kaitos politikos aspektai perkelti į Lietuvos nacionalinius teisės aktus. Prisidedant prie tarptautinių klimato kaitos švelninimo pastangų ir užtikrinant ES klimato kaitos politikos reikalavimų įgyvendinimą, 2012 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu patvirtinta Nacionalinė klimato kaitos valdymo politikos strategija 2013–2050 m. laikotarpiui.
Strategijos paskirtis – formuoti ir įgyvendinti Lietuvos klimato kaitos valdymo politiką, nustatyti privalomus trumpalaikius (iki 2020 m.), indikatyvius vidutinės trukmės (iki 2030 m. ir iki 2040 m.) ir ilgalaikius (iki 2050 m.) tikslus ir uždavinius klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie klimato kaitos padarinių srityse. Strategijoje nustatyta, kad iki 2020 m. ES ATLPS dalyvaujančiuose sektoriuose išmetamųjų ŠESD kiekis neviršytų 8,53 mln. t CO₂ekv per metus, o ES ES ATLPS nedalyvaujančiuose sektoriuose išmetamųjų ŠESD kiekis neviršytų 15,47 mln. t CO₂ekv. per metus, reglamentuotos metinės kvotos ir atskirų sektorių (žemės ūkis, transportas, pramonė (mažesnės galios negu 20 MW įrenginiai) atliekų tvarkymas, kiti sektoriai) metiniai kiekybiniai ŠESD tikslai t CO₂ekv. Taip pat Lietuva įsipareigojo pasiekti, kad 2020 m. atsinaujinančių išteklių energijos dalis, palyginti su šalies bendruoju galutiniu energijos suvartojimu, sudarytų ne mažiau kaip 23 proc., kiekvienais metais suvartoti po 1,5 proc. mažiau energijos (2020 m. suvartoti 17 proc. mažiau energijos negu
skiriama ne mažiau 0,38 proc. šalies BVP 2020 m. Užtikrinant Strategijoje nustatytų ŠESD tikslų iki 2020 m. įgyvendinimą, 2013 m. balandžio
Nacionalinės klimato kaitos valdymo politikos strategijos 2013–2020 metų tikslų ir uždavinių įgyvendinimo tarpinstitucinis veiklos planas, kuriame įtvirtintos priemonės 2013-2016 m. laikotarpiui. 2014 m. rugpjūčio 20 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 833 patvirtintas Nacionalinės klimato kaitos valdymo politikos strategijos tikslų ir uždavinių įgyvendinimo tarpinstitucinis veiklos planas, kuriame įtvirtintos priemonės 2015-2017 m. laikotarpiui.
Be to, Strategijos tikslai ir uždaviniai įgyvendinami ir per šalies ekonomikos (ūkio) konkrečių sektorių planavimo dokumentus, tokius kaip Nacionalinę pažangos programą, sektorinės plėtros programas (pvz. Nacionalinė atsinaujinančių energijos išteklių plėtros strategija, Nacionalinė susisiekimo plėtros 2014–2022 metų programa ir kt.) ar trumpos trukmės planavimo dokumentus. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. Siekiant ratifikuoti Kioto protokolo Dohos pakeitimą ir nustatyti sąlygas, kuriomis Europos Sąjunga, jos valstybės narės ir Islandija bendrai vykdys įsipareigojimus ir 2013–2020 m. laikotarpiu išmes 20 proc. ŠESD mažiau nei 1990 m., Europos Komisija pateikė šiuos ES teisės aktų pasiūlymus:
Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos Kioto protokolo Dohos pakeitimo patvirtinimo ir bendro pagal jį prisiimtų įsipareigojimų vykdymo (toliau – Pasiūlymas dėl Dohos pakeitimo patvirtinimo) (šis sprendimas 2014 m. gruodžio 17 d. Aplinkos tarybos posėdyje patvirtintas);
Reglamentas (ES) Nr. 525/2013 dėl Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos Kioto protokolo techninio įgyvendinimo (šis pakeitimas 2014 m. gegužės 15 d. jau patvirtintas Reglamentu (ES) Nr. 662/2014 (OL 2014 L 189, p.
662/2014 (OL 2014 L 189, p. 155);
Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos Kioto protokolo antruoju įsipareigojimų laikotarpiu sudarymo Europos Sąjungos vardu;
Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos Kioto protokolo antruoju įsipareigojimų laikotarpiu pasirašymo Europos Sąjungos vardu (šie sprendimai 2014 m. gruodžio 17 d. Aplinkos tarybos posėdyje patvirtinti). Iš esmės Susitarimo ir Kioto protokolo Dohos pakeitimo ratifikavimas neturės įtakos Lietuvai nustatytų ŠESD mažinimo tikslų 2013–2020 m. laikotarpiu, nes šie tikslai jau yra įtvirtinti ES ir nacionaliniuose teisės aktuose. Ratifikuodamos Susitarimą ir Kioto protokolo Dohos pakeitimą, šalys užtikrina, kad ES, jos valstybių narių ir Islandijos išmestų Kioto protokolo A priede išvardytų antropogeninių ŠESD kiekių (išreikštų anglies dioksido ekvivalentu) suma neviršija jų bendros nustatytosios išmetamųjų ŠESD normos (Lietuvos nustatytoji ŠESD norma per 8 m. laikotarpį - 113 600 821 t CO₂ ekv. limitas ES ATLPS nedalyvaujančiuose sektoriuose). ES nustatytoji norma prilyginama ES ATLPS 8 metų ŠESD kvotai, kurios neišnaudotas likutis nustatyta tvarka bus padalintas valstybėms narėms laikotarpio pabaigoje. Susitarimo ir Kioto protokolo Dohos pakeitimo ratifikavimas svarbus tarptautinės klimato kaitos valdymo politikos kontekste siekiant 2015 m. patvirtinti visuotinį tarptautinį klimato kaitos susitarimą. Europos Sąjunga išmeta vos daugiau kaip 10% pasaulinio ŠESD kiekio, todėl viena negalėtų išspręsti klimato kaitos problemų.
Tiesioginės numatomo teisinio reguliavimo pasekmės: įsigaliojus Kioto protokolo Dohos pakeitimui, tarptautiniu lygmeniu 2013–2020 m. laikotarpiu šalims, įrašytoms į Kioto protokolo B priedą, būtų nustatyti privalomi ŠESD mažinimo reikalavimai iki 2020 m. kol įsigalios nauja tarptautinė klimato kaitos sutartis (pasirašyta 2015 m. pabaigoje, o įsigalioti nuo 2020 m.). Nustatyta teisinė sistema skatins šalis sutelkti pajėgumus ir bendradarbiauti investuojant į aplinkai draugiškų technologijų plėtrą, mokslinius tyrimus, naujų darbo vietų kūrimą, priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą ir kt. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Priėmus Projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Įstatymas neigiamos įtakos korupcijai ir kriminogeninei situacijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Įstatymo įgyvendinimas gali turėti teigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai didinant pramonės įmonių konkurencingumą ilgalaikėje perspektyvoje, nes įmonėms bus užtikrinti vienodesni reikalavimai dėl išmetamųjų ŠESD kiekio mažinimo, EE didinimo ir AEI panaudojimo ne tik ES, bet ir tarptautiniu mastu. Lietuvos ūkio sektoriams nereikės papildomų investicinių lėšų, išskyrus lėšas ES klimato kaitos ir energetikos paketo iki 2020 m. teisės aktuose nustatytiems išmetamųjų ŠESD mažinimo, AEI panaudojimo ir EE didinimo tikslams iki 2020 m. pasiekti.
Nuo 2013 m. prasidėjęs naujas ES ATLPS periodas ir įsigaliojusios sugriežtintos nemokamų ATL skyrimo taisyklės neabejotinai turi įtakos šioje sistemoje dalyvaujantiems 97 stacionariems įrenginiams (didesni negu 20 MW kurą deginantys įrenginiai ir chemijos pramonė) bei trims orlaivių naudotojams. Preliminariais paskaičiavimais įmonių investicijos į mažai anglies dioksido išskiriančias technologija sieks 988 mln. eurų per 2014-2020 m. laikotarpį, priešingu atveju įmonėms bus reikalingos lėšos papildomiems ATL įsigyti. Projekto įgyvendinimas nepareikalaus papildomų išlaidų ir nesugriežtins verslo sąlygų ūkio subjektams, lyginant su ES nustatytais reikalavimais. Ūkio subjektai, dalyvaujantys ES ATLPS, bet kokiu atveju privalės įsigyti leidimus išmesti ŠESD ir tai gali padidinti šių ūkio subjektų veiklos sąnaudas. Siekiant pereiti prie mažo anglies dioksido kiekio ekonomikos, vienas iš jautriausių klausimų yra ES konkurencingumo užtikrinimas. ES vidiniai sprendimai dėl klimato kaitos valdymo ir tarptautinių klimato kaitos derybų rezultatai turi būti glaudžiai susiję. ES, vienašališkai prisiimdama klimato kaitos švelninimo tikslus 2020 m., nustatė didelius įpareigojimus tiek viešajam, tiek verslo sektoriui, tuo sudarydama prielaidas anglies dioksido nutekėjimui
ŠESD kiekio mažinimo reikalavimai. Todėl svarbu užtikrinti, kad kitos šalys taip pat prisiimtų ambicingus ir adekvačius ŠESD mažinimo tikslus. Įsigaliojus Kioto protokolo Dohos pakeitimui kitos išsivysčiusios šalys, įrašytos į Kioto protokolo B priedą, ne tik ES, taip pat būtų įpareigotos mažinti išmetamųjų ŠESD kiekį 2013–2020 m. laikotarpiu.
Kioto protokolo Dohos pakeitimo ratifikavimas turėtų paskatinti kitas šalis patvirtinti 2015 m. visuotinį tarptautinį klimato kaitos susitarimą, kuris įsigaliotų nuo 2020 m., ir tai sudarytų vieningesnes konkurencines sąlygas atskirų sektorių įmonėms pasaulio rinkoje. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Priėmus Projektą, parengti naujų teisės aktų, pakeisti galiojančių ar pripažinti juos netekusiais galios nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Nauji terminai nenustatomi. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. Projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos teisės aktus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti. Įstatymui įgyvendinti įgyvendinamųjų teisės aktų nereikės priimti. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais).
Įstatymui įgyvendinti nereikės papildomų investicinių lėšų, išskyrus lėšas ES klimato kaitos ir energetikos paketo iki 2020 m. teisės aktuose nustatytiems išmetamųjų ŠESD mažinimo, AEI panaudojimo ir EE didinimo tikslams iki 2020 m. pasiekti. Nacionalinėje klimato kaitos valdymo politikos strategijoje nustatytiems išmetamųjų ŠESD mažinimo, atsinaujinančių energijos šaltinių (AEI) panaudojimo ir energijos efektyvumo (EE) didinimo tikslams iki 2020 m. pasiekti reikės skirti 0,38 proc. BVP 2020 m. 2014-2020 m. laikotarpiu yra suplanuotos priemonės, kurioms numatyta 4.6 mlrd. eurų viešojo sektoriaus lėšų. Mažiausiai viena penktoji naujos ES 2014-2020 daugiametės finansinės programos išlaidų dalis turi būti susijusi su klimato kaita. Lietuvoje, Finansų ministerijos 2014 m. rugpjūčio mėn. duomenimis, pagal šiuo metu suplanuotas sektorines ES lėšų panaudojimo programas su klimato kaita susijusiems investiciniams projektams numatyta panaudoti 1,9 mlrd. eurų arba 22,6% Europos struktūrinių ir investavimo (ESI) fondų 2014-2020 m. laikotarpio lėšų. Klimato kaitos specialiosios programos lėšomis finansuojami energijos vartojimo efektyvumo didinimo ir atsinaujinančių energijos šaltinių panaudojimo energetikos, pramonės, statybos, transporto, žemės ūkio, atliekų tvarkymo ir kituose sektoriuose. 2014 m. iš Klimato kaitos specialiosios programos klimato kaitos priemonėms planuojama skirti 24,6 mln. eurų, 2015 m. – 27,5 mln. eurų, 2016 m. – 28,96 mln. eurų, 2017 m. – 33,3 mln. eurų. Metiniams išmetamųjų ŠESD kiekio mažinimo tikslams ES ATLPS nedalyvaujančiuose sektoriuose vykdyti būtinos papildomos priemonės transporto, žemės ūkio ir paslaugų ir namų ūkio sektoriuose.
Kitu atveju 2013–2017 m. laikotarpiu gali reikėti kasmet apie 9 mln. eurų (1 t CO₂ekv = 15 eurų) metinės kvotos daliai nusipirkti taikant lankstumo priemones. Priemonės ir lėšos numatytos Nacionalinėje klimato kaitos valdymo politikos strategijos tarpinstituciniame veiklos plane, kituose šalies ekonomikos konkrečių sektorių planavimo dokumentuose, pvz., Nacionalinėje susisiekimo plėtros 2014-2022 m., Nacionalinėje AEI plėtros programose ir kt. Šiuo metu planuose dar nenumatytos privačios arba ES struktūrinės paramos lėšos, reikalingos pasiekti tikslus, iki 2020 m. pagal preliminarius skaičiavimus sudarytų 1,909 mlrd. eurų (pvz., lėšos pramonės įmonių gamybos modernizacijai, valstybės pagalbai daug energijos naudojančioms ES ATLPS įmonėms). Išmetamųjų ŠESD kiekio mažinimo tikslų įgyvendinimas sudaro prielaidas sutaupyti valstybės biudžeto lėšų mažinant išlaidas iškastinio kuro importui (dėl AEI ir panaudojimo ir EE didinimo 530 - 723 mln. eurų 2014 m. kainomis per 8 metų laikotarpį). 13. Įstatymo projekto rengimo metų gauti specialistų vertinimai ir išvados. Negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Projektui įtraukti į kompiuterinę sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: klimato kaita, susitarimas, ratifikavimas, Islandija. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra.
2015-06-04 Nr. XIIP-3178 Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą: Projekto 1 straipsnyje reikėtų atsisakyti Respublikos Prezidento dekreto pavadinimo nurodymo. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis L. Schulte-Ebbert, tel. (8 5) 239 6498, el. p. [email protected] N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected]
2015-10-15 Nr. XIIP-3178 (2) Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis L. Schulte-Ebbert, tel. (8 5) 239 6498, el. p. [email protected] N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected]
Aplinkos apsaugos komitetaS
A
2015 m. rugsėjo 16 d. Nr. 107-P-18
posėdyje dalyvavo (vardas, pavardė, institucija): komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas, komiteto nariai: Linas Balsys, Viktorija Čmilytė-Nielsen, Arūnas Dudėnas, Vidas Mikalauskas, Gintautas Mikolaitis, Paulius Saudargas, Aurelija Stancikienė, Darius Ulickas. Komiteto biuras: biuro vedėja Birutė Pūtienė, patarėja Rasa Matusevičiūtė, padėjėja Vida Katinaitė. Kviestieji asmenys: Aplinkos ministerijos Klimato kaitos politikos skyriaus vedėja Stasilė Znutienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-06-041 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą:
reikėtų atsisakyti Respublikos Prezidento dekreto pavadinimo nurodymo. Pritarti 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: Pasiūlyti pagrindiniam Užsienio reikalų komitetui patobulinti įstatymo projektą, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą, kuriai komitetas pritarė. 7. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu „už“. 8.
pirmininkas Algimantas Salamakinas
REIKALŲ komitetas
pirmininkas Benediktas Juodka, Užsienio reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Audronius Ažubalis, Užsienio reikalų komiteto nariai Vydas Gedvilas, Arminas Lydeka, Kęstutis Masiulis, Domas Petrulis, Valerijus Simulikas. Užsienio reikalų komiteto biuras: vedėjas Evaldas Zelenka, patarėjos Milda Petrokaitė, Laura Plyniuvienė, padėjėja Salvinija Jurėnaitė. Kviestieji asmenys:
Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos departamento Klimato kaitos politikos skyriaus vedėja Stasilė Znutienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-06-041 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą:
Projekto 1 straipsnyje reikėtų atsisakyti Respublikos Prezidento dekreto pavadinimo nurodymo. Pritarti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
apsaugos komitetas, 2015-09-16 Pasiūlyti pagrindiniam Užsienio reikalų komitetui patobulinti įstatymo projektą, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą, kuriai komitetas pritarė. Pritarti
komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIP-3178 ir Komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai. Pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirtas išvadų rengėjas. B. Juodka. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nebuvo. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas. Komiteto pirmininkas Benediktas Juodka