Projekto lyginamasis variantas
2015 m. d. Nr. Vilnius
1Papildyti 4 straipsnį nauja 3 dalimi:
„3. Šio Įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka priėmus sprendimus dėl Lietuvos Respublikos dalyvavimo tarptautinėse operacijose, krašto apsaugos ministras ar jo įgaliotas asmuo gali sudaryti susitarimus su kitų valstybių ir tarptautinių organizacijų kompetentingomis institucijomis dėl Lietuvos Respublikos karių ar karinių vienetų dalyvavimo tarptautinėje operacijoje sąlygų. Susitarimai su kitų valstybių ir tarptautinių organizacijų kompetentingomis institucijomis dėl Lietuvos Respublikos karių ar karinių vienetų dalyvavimo tarptautinėje operacijoje sąlygų sudaromi krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka.“
2Buvusias 4 straipsnio 3, 4, 5, 6, 7, 8 ir 9 dalis laikyti atitinkamai 4, 5, 6, 7, 8, 9, ir 10 dalimis. 2 straipsnis. 8 straipsnio pakeitimas
Papildyti 8 straipsnį 3 dalimi:
„3. Šio Įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka priėmus sprendimus dėl Lietuvos Respublikos karių ar karinių vienetų dalyvavimo pratybose ir kituose renginiuose ar kitų valstybių karinių vienetų dalyvavimo pratybose ir kituose renginiuose Lietuvos Respublikoje, krašto apsaugos ministras ar jo įgaliotas asmuo gali sudaryti susitarimus su kitų valstybių ir tarptautinių organizacijų kompetentingomis institucijomis dėl pratybų ir kitų bendradarbiavimo renginių sąlygų. Susitarimai su kitų valstybių ir tarptautinių organizacijų kompetentingomis institucijomis dėl pratybų ir kitų bendradarbiavimo renginių sąlygų sudaromi krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka.“
1Pakeisti 9 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1.
Sprendimas surengti Lietuvos Respublikos teritorijoje pratybas arba organizuoti kitus renginius, kuriuose vienu metu gali dalyvauti ne mažiau kaip 1600 kitų valstybių karių ir karinėms pajėgoms priskirtų civilių tarnautojų, įskaitant sprendimą leisti atvykti į šias pratybas ar renginius kitų valstybių kariniams vienetams, kariams ir karinėms pajėgoms priskirtiems civiliams tarnautojams, išskyrus šio straipsnio 3 dalies 3 punkte numatytą atvejį, priimamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės siūlymu Seimo nutarimu. Šiame nutarime nustatomas maksimalus galinčių vienu metu būti Lietuvos Respublikoje kitų valstybių karių ir karinėms pajėgoms priskirtų civilių tarnautojų skaičius, taip pat maksimali pratybų ar kitų renginių trukmė.“
2Pakeisti 9 straipsnio 3 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) jeigu rengiamos bendro su kita valstybe (valstybėmis) karinio vieneto pratybos ar kitas renginys, kuriame vienu metu gali dalyvauti mažiau kaip 1 600 šios valstybės (valstybių) karių ir karinėms pajėgoms priskirtų civilių tarnautojų; arba bendros su NATO ar Europos Sąjungos institucijomis arba valstybėmis pratybos ar kitas renginys, kuriame vienu metu gali dalyvauti mažiau nei 1 600 NATO ar Europos Sąjungos valstybių karių ir karinėms pajėgoms priskirtų civilių tarnautojų. 3. 9 straipsnio 3 dalį papildyti 3 punktu:
3) jeigu rengiamos bendros su NATO ar Europos Sąjungos institucijomis arba valstybėmis pratybos ar kitas renginys. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia: Seimo narys Juozas Olekas
Projekto 2 lyginamasis variantas
2015 m. d. Nr. Vilnius
1Papildyti 4 straipsnį nauja 3 dalimi:
„3. Šio Įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka priėmus sprendimus dėl Lietuvos Respublikos dalyvavimo tarptautinėse operacijose, Krašto apsaugos ministerija pagal kompetenciją gali sudaryti susitarimus su kitų valstybių ir tarptautinių organizacijų kompetentingomis institucijomis dėl Lietuvos Respublikos karių ar karinių vienetų dalyvavimo tarptautinėje operacijoje sąlygų. Tokie susitarimai sudaromi, jeigu juose nėra teisiškai privalomų įpareigojimų Lietuvos Respublikos Vyriausybei, kitoms ministerijoms ir Vyriausybės įstaigoms, jie neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams, kitiems teisės aktams ir tarptautiniams įsipareigojimams, taip pat jeigu šiems susitarimams vykdyti nereikia papildomų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų. Susitarimai pasirašomi krašto apsaugos ministro ar jo įgalioto asmens. Užsienio reikalų ministerija informuojama apie susitarimo sudarymą. 2. Buvusias 4 straipsnio 3, 4, 5, 6, 7, 8 ir 9 dalis laikyti atitinkamai 4, 5, 6, 7, 8, 9 ir 10 dalimis. 2 straipsnis. 8 straipsnio pakeitimas
Papildyti 8 straipsnį 3 dalimi:
„3. Šio Įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka priėmus sprendimus dėl Lietuvos Respublikos karių ar karinių vienetų dalyvavimo pratybose ir kituose renginiuose ar kitų valstybių karinių vienetų dalyvavimo pratybose ir kituose renginiuose Lietuvos Respublikoje, Krašto apsaugos ministerija ar Lietuvos kariuomenė pagal kompetenciją gali sudaryti susitarimus su kitų valstybių ir tarptautinių organizacijų kompetentingomis institucijomis dėl pratybų ir kitų renginių sąlygų.
Tokie susitarimai sudaromi, jeigu juose nėra teisiškai privalomų įpareigojimų Lietuvos Respublikos Vyriausybei, kitoms ministerijoms ir Vyriausybės įstaigoms, jie neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams, kitiems teisės aktams ir tarptautiniams įsipareigojimams, taip pat jeigu šiems susitarimams vykdyti nereikia papildomų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų. Susitarimai pasirašomi krašto apsaugos ministro ar Lietuvos kariuomenės vado ar jų įgalioto asmens. Užsienio reikalų ministerija informuojama apie susitarimo sudarymą. 3 straipsnis. 9 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 9 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Sprendimas surengti Lietuvos Respublikos teritorijoje pratybas arba organizuoti kitus renginius, kuriuose vienu metu gali dalyvauti ne mažiau kaip 1600 kitų valstybių karių ir karinėms pajėgoms priskirtų civilių tarnautojų, įskaitant sprendimą leisti atvykti į šias pratybas ar renginius kitų valstybių kariniams vienetams, kariams ir karinėms pajėgoms priskirtiems civiliams tarnautojams, išskyrus šio straipsnio 3 dalies 3 punkte numatytą atvejį, priimamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės siūlymu Seimo nutarimu. Šiame nutarime nustatomas maksimalus galinčių vienu metu būti Lietuvos Respublikoje kitų valstybių karių ir karinėms pajėgoms priskirtų civilių tarnautojų skaičius, taip pat maksimali pratybų ar kitų renginių trukmė.“
2Pakeisti 9 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2.
Išskyrus šio straipsnio 1 dalyje ir 3 dalies 2 ir 3 punktuose numatytus atvejus, sprendimas surengti Lietuvos Respublikos teritorijoje pratybas arba organizuoti kitus renginius, kuriuose vienu metu gali dalyvauti ne mažiau kaip 150 kitų valstybių karių ir karinėms pajėgoms priskirtų civilių tarnautojų, įskaitant sprendimą leisti atvykti į šias pratybas ar renginius kitų valstybių kariniams vienetams, kariams ir karinėms pajėgoms priskirtiems civiliams tarnautojams, priimamas krašto apsaugos ministro siūlymu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu. Šiame nutarime nustatomas maksimalus galinčių vienu metu būti Lietuvos Respublikoje kitų valstybių karių ir karinėms pajėgoms priskirtų civilių tarnautojų skaičius, taip pat maksimali pratybų ar kitų renginių trukmė.“
3Pakeisti 9 straipsnio 3 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) jeigu rengiamos bendro su kita valstybe (valstybėmis) karinio vieneto pratybos ar kitas renginys, kuriame vienu metu gali dalyvauti mažiau kaip 1 600 šios valstybės (valstybių) karių ir karinėms pajėgoms priskirtų civilių tarnautojų;“. arba bendros su NATO ar Europos Sąjungos institucijomis arba valstybėmis pratybos ar kitas renginys, kuriame vienu metu gali dalyvauti mažiau nei 1 600 NATO ar Europos Sąjungos valstybių karių ir karinėms pajėgoms priskirtų civilių tarnautojų. 4. Papildyti 9 straipsnio 3 dalį 3 punktu:
„3) jeigu rengiamos bendros su NATO ar Europos Sąjungos institucijomis arba valstybėmis pratybos ar kitas renginys, kuriame vienu metu gali dalyvauti mažiau kaip 6 000 NATO ar Europos Sąjungos valstybių narių karių ir karinėms pajėgoms priskirtų civilių tarnautojų.“
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
tikslai ir uždaviniai
1Atsižvelgiant į pasikeitusią saugumo padėtį Rytų Europoje, 2014 m. rugsėjo 5 d. NATO valstybių narių viršūnių susitikime Velse buvo priimtas NATO Parengties
veiksmų planas, numatantis saugumo užtikrinimo priemones Baltijos valstybėse. Viena iš NATO Parengties veiksmų plane numatytų priemonių yra NATO ypač greito reagavimo pajėgų sukūrimas. NATO ypač greito reagavimo pajėgos kuriamos siekiant turėti pajėgumą, kuris, grėsmės NATO valstybei narei atveju, būtų naudojamas neatidėliotinai, iki momento, kai būtų pasitelkiamos ar į vietą atvyktų kitos NATO pajėgos. Todėl itin svarbu užtikrinti kuo sklandesnę NATO ypač greito reagavimo pajėgų vykimo per NATO valstybes nares ir atvykimo į konkrečią valstybę narę tvarką. Planuojama, kad NATO ypač greito reagavimo pajėgų brigada, perdisluokojama per kelias dienas, būtų sudaryta iš apytiksliai 5000 karių. Siekiant užtikrinti NATO ypač greito reagavimo pajėgų tinkamą parengtį ir sąveiką su priimačiųjų valstybių ginkluotomis pajėgomis, planuojama vykdyti pratybas ir mokymus NATO valstybėse narėse. Tokios pratybos gali būti stambaus masto ir netikėto patikrinimo, kuomet valstybės narės teritorijoje per kelias dienas pratybų tikslais būtų dislokuojami NATO ypač greitojo reagavimo pajėgoms priskirti kariniai vienetai. NATO Parengties veiksmų plane kaip viena iš saugumo užtikrinimo priemonių taip pat numatytas tęstinis NATO valstybių narių rotacinių pajėgų buvimas Baltijos valstybėse, vykdant karinių vienetų pratybas ir mokymus.
Pratybos ir mokymai gali būti rengiami vadovaujant NATO karinėms institucijoms arba remiantis NATO valstybių narių gynybos ministerijų sudarytais dvišaliais ar daugiašaliais susitarimais. Lietuvos Respublikos tarptautinių operacijų, pratybų ir kitų karinio bendradarbiavimo renginių įstatymo (toliau – Įstatymas) 9 straipsnis nustato sprendimų surengti Lietuvos Respublikos teritorijoje pratybas ir organizuoti kitus renginius priėmimo tvarką. Minėto Įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje nustatyti atvejai, kada krašto apsaugos ministras yra įgaliotas priimti sprendimus surengti Lietuvos Respublikos teritorijoje pratybas arba organizuoti kitus renginius, įskaitant sprendimą leisti atvykti į šias pratybas ar renginius kitų valstybių kariniams vienetams, kariams ir karinėms pajėgoms priskirtiems civiliams tarnautojams. Įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatyta, kad krašto apsaugos ministras priima sprendimą, jeigu rengiamos bendros su NATO ar Europos Sąjungos institucijomis arba valstybėmis pratybos ar kitas renginys, kuriame vienu metu gali dalyvauti mažiau nei 1 600 NATO ar Europos Sąjungos valstybių karių ir karinėms pajėgoms priskirtų civilių tarnautojų. Jei dalyvaujančių karių skaičius viršija 1600, sprendimas dėl pratybų rengimo ir leidimo atvykti į jas, vadovaujantis Įstatymo 9 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės siūlymu priimamas Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu. Pažymėtina, kad Lietuva priklauso mažumai NATO valstybių narių, kur sprendimai surengti NATO pratybas ar kitą karinio bendradarbiavimo renginį, kurie nėra tarptautinės karinės operacijos, priimami Parlamento.
Itin aukštas sprendimų priėmimo lygis ir dėl to reikalingos ilgos sprendimo priėmimo procedūros šiuo atveju yra kliūtis laiku ir efektyviai įgyvendinti NATO Parengties veiksmų plane numatytas saugumo užtikrinimo priemones Baltijos valstybėse. Įstatymo pakeitimu siūloma įtvirtinti, kad sprendimus surengti Lietuvos Respublikoje pratybas ar kitus karinio bendradarbiavimo renginius, kuriuose dalyvauja NATO ir Europos Sąjungos kariai, nepriklausomai nuo dalyvaujančių karių skaičiaus, priimtų krašto apsaugos ministras ir apie tai informuotų Lietuvos Respublikos Vyriausybę. Tokia tvarka atitiktų ir leistų efektyviai įgyvedinti iš Lietuvos Respublikos narystės NATO ir Europos Sąjungos kylančius įsipareigojimus, sudarytų sąlygas laiku priimti sprendimus, įgyvendinčius NATO Parengties veiksmų plane nustatytas saugumo užtikrinimo priemones, taip pat leistų efektyviau bendradarbiauti su NATO ir Europos Sąjungos valstybėmis narėmis. 2. Lietuvos Respublikos tarptautinių operacijų, pratybų ir kitų karinio bendradarbiavimo renginių įstatymo 5, 6 ir 9 straipsniai nustato sprendimų dėl Lietuvos Respublikos karių, karinių vienetų dalyvavimo tarptautinėse operacijose, pratybose ir kitose karinio bendradarbiavimo renginiuose priėmimo tvarką ir minėtus sprendimus priimti įgaliotus asmenis ar institucijas. Įstatymo nustatyta tvarka priėmus sprendimus dėl Lietuvos Respublikos karių ar karinių vientetų dalyvavimo tarptautinėje operacijoje, pratybose ar kitame bendradarbiavimo renginyje kitų valstybių teritorijoje, su šių valstybių gynybos institucijomis yra sudaromi techninio pobūdžio susitarimai, kurie apibrėžia tarptautinių operacijų, pratybų ir kitų karinio bendradarbiavimo renginių vykdymo tvarką, priimančiosios šalies ir (arba) logistinės paramos teikimo sąlygas.
Remiantis Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių įstatymo 1 straipsnio 2 dalimi, tokie techninio pobūdžio susitarimai priskirtini tarptautinių tarpžinybinių susitarimų kategorijai, jų sudarymo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė, jeigu jų nereglamentuoja kiti įstatymai. Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių rengimo ir sudarymo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės
tarptautinių sutarčių rengimo ir sudarymo taisyklių patvirtinimo“, nustatytas privalomas visų susitarimų projektų derinimas su suinteresuotomis institucijomis ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija. Gynybos srityje sudaromų techninio pobūdžio susitarimų atveju tokia tvarka yra perteklinė, ji sunkina tarptautinį bendradarbiavimą, t. y. neleidžia greitai reaguoti į naujus partnerių pasiūlymus, laiku prisijungti prie naudingų iniciatyvų, mažina partnerių suinteresuotumą bendradarbiauti, didina tokius susitarimus rengiančių ir vertinančių institucijų administracinę naštą, laiko ir finansines sąnaudas. Tai ypač aktualu siekiant tinkamai įgyvendinti NATO Parengties veiksmų plano, priimto 2014 m. rugsėjo 5 d. NATO valstybių narių viršūnių susitikime Velse, saugumo užtikrinimo priemones Baltijos valstybėse.
Daugumoje NATO valstybių (pavyzdžiui, Lenkijoje, Vokietijoje, Nyderlanduose, Jungtinėje Karalystėje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Prancūzijoje, Danijoje, Norvegijoje ir kt.) tokių susitarimų projektams netaikomos tarpinstitucinio derinimo procedūros. Minėtos procedūros netaikomos Latvijoje ir Estijoje, todėl ilgas susitarimų tarpinstitucinio derinimo procesas Lietuvoje sudaro kliūtis efektyviam bendradarbiavimui su šiomis valstybėmis bei mažina Lietuvos patrauklumą naujoms NATO sąjungininkų iniciatyvoms. Be to, remiantis Lietuvos Respublikos tarptautinių operacijų, pratybų ir kitų karinio bendradarbiavimo renginių įstatymu priimtuose Lietuvos Respublikos Seimo, Lietuvos Respublikos Prezidento ar krašto apsaugos ministro sprendimuose dėl Lietuvos Respublikos karių ar karinių vientetų dalyvavimo tarptautinėje operacijoje, prartybose ar kitame renginyje nustatomas dalyvaujančių karių skaičius, dalyvavimo vietos valstybės ir dalyvavimo trukmė, sprendimus įforminančių teisės aktų derinimo metu yra įvertinamos dalyvavimo finansinės sąlygos bei kiti svarbūs aspektai. Šiuos sprendimus įgyvendinančių techninio pobūdžio susitarimų privalomas derinimas su su kitomis Lietuvos Respublikos ministerijomis ir reikalavimas gauti Užsienio reikalų ministerijos pritarimą sudaryti susitarimus yra netikslingas, trukdantis laiku ir efektyviai vykdyti iš narystės NATO kylančius įsipareigojimus.
Atsižvelgiant į tai, įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad Lietuvos Respublikos tarptautinių operacijų, pratybų ir kitų karinio bendradarbiavimo renginių įstatymo nustatyta tvarka priėmus sprendimus dėl Lietuvos Respublikos dalyvavimo tarptautinėse operacijose, pratybose ir kituose karinio bendradarbiavimo renginiuose, krašto apsaugos ministras ar jo įgaliotas asmuo galėtų sudaryti susitarimus su kitų valstybių ar tarptautinių organizacijų kompetentingomis institucijomis dėl tarptautinės operacijos, pratybų ar kitų karinio bendradarbiavimo renginių sąlygų. Tokie susitarimai būtų sudaromi krašto apsaugos minstro nustatyta tvarka. Tokia Lietuvos Respublikos tarptautinių operacijų, pratybų ir kitų karinio bendradarbiavimo renginių įstatymo nuostata atitiktų Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje numatytą teisinį reglamentavimą, numatantį, kad tarptautiniai tarpžinybiniai susitarimai gali būti reglamentuojami kitais įstatymais. Siūlomo teisinio reguliavimo tikslas – supaprastinti tarptautinių tarpžinybinių susitarimų dėl tarptautinių operacijų, pratybų ir kitų karinio bendradarbiavimo renginių sudarymo ir derinimo tvarką, kuri leistų laiku įgyvendinti iš narystės NATO kylančius įsipareigojimus. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą inicijavo ir parengė Lietuvos Respublikos Seimo narys Juozas Olekas. 3.
aptarti teisiniai santykiai Lietuvos Respublikos tarptautinių operacijų, pratybų ir kitų karinio bendradarbiavimo renginių įstatymo 9 straipsnio, reglamentuojančio sprendimų surengti Lietuvos Respublikos teritorijoje pratybas ir organizuoti kitus renginius priėmimo tvarką, 1 dalyje nustatyta, kad sprendimas surengti Lietuvos Respublikos teritorijoje pratybas arba organizuoti kitus renginius, kuriuose vienu metu gali dalyvauti ne mažiau kaip 1600 kitų valstybių karių ir karinėms pajėgoms priskirtų civilių tarnautojų, įskaitant sprendimą leisti atvykti į šias pratybas ar renginius kitų valstybių kariniams vienetams, kariams ir karinėms pajėgoms priskirtiems civiliams tarnautojams, priimamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės siūlymu Seimo nutarimu. Šiame Seimo nutarime nustatomas maksimalus galinčių vienu metu būti Lietuvos Respublikoje kitų valstybių karių ir karinėms pajėgoms priskirtų civilių tarnautojų skaičius, taip pat maksimali pratybų ar kitų renginių trukmė.
Minėto įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad krašto apsaugos ministras priima sprendimą surengti Lietuvos Respublikos teritorijoje pratybas arba organizuoti kitus renginius, įskaitant sprendimą leisti atvykti į šias pratybas ar renginius kitų valstybių kariniams vienetams, kariams ir karinėms pajėgoms priskirtiems civiliams tarnautojams, šiais atvejais:
1) jeigu pratybose ar kitame renginyje vienu metu gali dalyvauti mažiau kaip 150 užsienio valstybių karių ir karinėms pajėgoms priskirtų civilių tarnautojų;
2) jeigu rengiamos bendro su kita valstybe (valstybėmis) karinio vieneto pratybos ar kitas renginys, kuriame vienu metu gali dalyvauti mažiau kaip 1 600 šios valstybės (valstybių) karių ir karinėms pajėgoms priskirtų civilių tarnautojų, arba bendros su NATO ar Europos Sąjungos institucijomis arba valstybėmis pratybos ar kitas renginys, kuriame vienu metu gali dalyvauti mažiau nei 1 600 NATO ar Europos Sąjungos valstybių karių ir karinėms pajėgoms priskirtų civilių tarnautojų. Vadovaudamasis įstatymo 9 straipsnio 4 dalimi, krašto apsaugos ministras nustato maksimalų galinčių vienu metu būti Lietuvos Respublikoje kitų valstybių karių ir karinėms pajėgoms priskirtų civilių tarnautojų skaičių bei maksimalią pratybų ar kito renginio trukmę, taip pat informuoja apie šiuos sprendimus Lietuvos Respublikos Vyriausybę.
Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos susitarimų, taip pat Lietuvos Respublikos ministerijų ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstaigų ir kitų valstybės institucijų vardu ir pagal jų kompetenciją sudaromų su atitinkamomis užsienio valstybių ar tarptautinių organizacijų institucijomis susitarimų, jeigu jų nereglamentuoja kiti įstatymai, rengimo ir sudarymo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių rengimo ir sudarymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės
sutarčių rengimo ir sudarymo taisyklių patvirtinimo“, 13 punktas nustato, kad ministerijos, Vyriausybės įstaigos ir kitos valstybės institucijos gali sudaryti susitarimus pagal jų kompetenciją su kitų valstybių ar tarptautinių organizacijų institucijomis, jeigu šiuose susitarimuose nėra teisiškai privalomų įpareigojimų Lietuvos Respublikos Vyriausybei, kitoms ministerijoms ir Vyriausybės įstaigoms, jie neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams, kitiems teisės aktams ir tarptautiniams įsipareigojimams, taip pat jeigu šiems susitarimams vykdyti nereikia papildomų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų. Šių susitarimų projektai kartu su suinteresuotų ministerijų ar Vyriausybės įstaigų išvadomis turi būti teikiami derinti Užsienio reikalų ministerijai. Užsienio reikalų ministerijai derinti teikiamas susitarimo tekstas lietuvių kalba turi būti vizuotas jį sudarančios ministerijos, Vyriausybės įstaigos ar kitos valstybės institucijos vadovo ar jo įgalioto asmens.
Jeigu pagal susitarimo nuostatas jį aiškinant vadovaujamasi tekstu užsienio kalba, turi būti pateiktas ir susitarimo tekstas atitinkama užsienio kalba. Užsienio reikalų ministerijai raštu pritarus susitarimo sudarymui, susitarimą sudaro ministerijos, Vyriausybės įstaigos ar kitos valstybės institucijos vadovas arba jo įgaliotas asmuo. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Projektu siūloma pakeisti Lietuvos Respublikos tarptautinių operacijų, pratybų ir kitų karinio bendradarbiavimo renginių įstatymo 9 straipsnio 3 dalį ir nustatyti, kad sprendimus surengti Lietuvos Respublikoje pratybas ar kitus karinio bendradarbiavimo renginius, kuriuose dalyvauja NATO ir Europos Sąjungos valstybių narių kariai, nepriklausomai nuo dalyvaujančių karių skaičiaus, priimtų krašto apsaugos ministras ir apie tai informuotų Lietuvos Respublikos Vyriausybę. Supaprastinta sprendimų priėmimo dėl pratybų ir kitų karinio bendradarbiavimo renginių tvarka leistų laiku įgyvendinti iš narystės NATO kylančius įsipareigojimus, užtikrinti savalaikį 2014 m. rugsėjo 5 d. NATO valstybių narių viršūnių susitikime Velse priimtame Parengties veiksmų plane numatytų saugumo užtikrinimo priemonių įgyvendinimą. Siūlomas teisinis reguliavimas pakeistų tik sprendimų dėl pratybų ir kitų karino bendradarbiavimo renginių organizavimo, bet ne Lietuvos karinių vienetų dalyvavimo tarptautinėse operacijose, priėmimo tvarką.
Karinės pratybos ir kiti karinio bendradarbiavimo renginiai yra ginkluotųjų pajėgų rengimo taikos metu dalis, bet ne jų panaudojimas, todėl siūlomas teisinis reguliavimas nepažeistų konstitucinio Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir krašto apsaugos ministro atsakomybės už valstybės ginkluotųjų pajėgų tvarkymą ir vadovavimą joms principo, numatyto Lietuvos Respublikos Konstitucijos 140 straipsnyje Be to, siūlomas teisinis reguliavimas atitinka Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatyme įtvirtintus Lietuvos Respublikos gynybos politikos principus, t.y. Lietuvos kariuomenė ir kitos krašto apsaugos institucijos kuriamos ir rengiamos Lietuvos valstybės gynybai ir sąveikai su NATO pajėgomis (7 skyrius 2 skirsnis), taip pat užsienio politikos uždavinį, esant Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos ir Europos Sąjungos nare, užtikrinti šalies saugumą, tinkamai vykdyti narystės šiose organizacijose įsipareigojimus (5 skyrius). Taip pat siūloma pakeisti Lietuvos Respublikos tarptautinių operacijų, pratybų ir kitų karinio bendradarbiavimo renginių įstatymo 4 ir 8 straipsnius ir įtvirtinti, kad nustatyta tvarka priėmus sprendimus dėl Lietuvos Respublikos dalyvavimo tarptautinėse operacijose, pratybose ir kituose karinio bendradarbiavimo renginiuose, krašto apsaugos ministras ar jo įgaliotas asmuo galėtų sudaryti susitarimus su kitų valstybių kompetentingomis institucijomis dėl tarptautinės operacijos, pratybų ar kitų karinio bendradarbiavimo renginių sąlygų. Tokie susitarimai būtų sudaromi krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka.
Įsigaliojus įstatymo projektui bus sudarytos sąlygos nustatyti lankstenę tarptautinių tarpžinybinių susitarimų dėl dalyvavimo tarptautinėse operacijose, pratybose ir kituose karinio bendradarbiavimo renginiuose rengimo ir derinimo tvarką. Atsisakius privalomo derinimo su kitomis nei krašto apsaugos sistemos institucijomis, sutrumpės susitarimų rengimo laikas, bus sudarytos sąlygos greičiau reaguoti į naujas partnerių iniciatyvas ir laiku įgyvendinti iš narystės NATO kylančius įsipareigojimus. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas neatliekamas. 6. Įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo projektas neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo projektas neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, teisės aktai, kuriuos būtina priimti, galiojantys teisės aktai, kuriuos reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Siekiant į teisinę sistemą inkorporuoti priimtą Įstatymo projektą, priimti naujų, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios galiojančių įstatymų nereikės. 9. Įstatymo projekto atitiktis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams, įstatymo projekto sąvokų ir jas įvardijančių terminų įvertinimas Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų. Įstatymo projekte nėra naujų sąvokų ar terminų. 10.
pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms bei Europos Sąjungos dokumentams Įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 11. Įstatymui įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai Priėmus Įstatymo projektą, krašto apsaugos ministras turės nustatyti Susitarimų su kitų valstybių institucijomis dėl dalyvavimo tarptautinėse operacijose, partybose ir kituose karinio bendradarbiavimo renginiuose rengimo ir derinimo tvarką. 12. Kiek biudžeto lėšų reikės ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas Įstatymo projekte numatytų nuostatų įgyvendinimui papildomų lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projektą rengiant specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Ginkluotosios pajėgos, karinis personalas, Lietuva, NATO, NATO šalys.
2015-06-11 Nr. XIIP–3170 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
suformuluota išlyga ir šio straipsnio 3 dalies 3 punktu) siūloma nustatyti, kad, nepriklausomai nuo to, koks skaičius kitų valstybių karių ir karinėms pajėgoms priskirtų civilių tarnautojų dalyvautų pratybose ar kitame renginyje Lietuvos Respublikos teritorijoje, jei pratybos ar kitas renginys yra rengiami bendrai su NATO ar Europos Sąjungos institucijomis arba valstybėmis, sprendimus dėl tokių pratybų ar kitų renginių priima krašto apsaugos ministras. Šios projekto nuostatos iš esmės reiškia, kad bet kokio lygio ar turinio sprendimai dėl bendrai su NATO ar Europos Sąjungos institucijomis arba valstybėmis rengiamų pratybų ar kitų renginių būtų priimami krašto apsaugos ministro vienasmeniškai, iš šių procesų visiškai eliminuojant tiek Seimą, tiek Respublikos Prezidentą, tiek Vyriausybę. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos įsipareigojimai dalyvauti keičiamo įstatymo reglamentuojamuose pratybose ar kituose renginiuose kyla iš atitinkamų tarptautinių sutarčių, gali būti organizuojami tik tokių sutarčių pagrindu, yra neatsiejama Lietuvos Respublikos vykdomos užsienio politikos dalis.
Pagal Konstitucijos 67 straipsnio 16 punktą Seimas ratifikuoja ir denonsuoja Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis, svarsto kitus užsienio politikos klausimus; pagal Konstitucijos 138 straipsnį Seimas ratifikuoja ir denonsuoja su valstybės gynyba susijusias gynybinio pobūdžio sutartis, sutartis dėl Lietuvos Respublikos dalyvavimo universaliose tarptautinėse organizacijose bei regioninėse tarptautinėse organizacijose; Konstitucijos 142 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Seimas priima sprendimą panaudoti ginkluotąsias pajėgas, kai prireikia ginti Tėvynę arba vykdyti Lietuvos valstybės tarptautinius įsipareigojimus; Konstitucijos 84 straipsnio 1 punkte įtvirtinta Respublikos Prezidento galia spręsti pagrindinius užsienio politikos klausimus ir kartu su Vyriausybe vykdyti užsienio politiką. Tuo tarpu aptariamomis projekto nuostatomis Konstitucijoje tiesiogiai įvardyti tarptautinių sutarčių sudarymo, sprendimų užsienio politikos klausimais priėmimo įgaliojimus turintys subjektai yra visiškai eliminuojami iš tarptautinėmis sutartimis sąlygotų, kylančių iš valstybės vykdomos užsienio politikos sprendimų priėmimo proceso. Todėl projekto 3 straipsniu reguliuojamus klausimus reikėtų reglamentuoti atsižvelgiant į Seimo, Vyriausybės įgaliojimus ir kompetenciją, priešingu atveju šis projekto straipsnis prieštarautų Konstitucijos 67 straipsnio 16 punkto, 84 straipsnio 1 punkto, 138 straipsnio, 142 straipsnio 1 dalies normoms. 2.
bei projekto 2 straipsnio (keičiamo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies) nuostatos yra nesuprantamos, neaišku, koks būtų čia minimų krašto apsaugos ministro ar jo įgalioto asmens sudaromų susitarimų su kitų valstybių ir tarptautinių organizacijų kompetentingomis institucijomis dėl Lietuvos Respublikos karių ar karinių vienetų dalyvavimo tarptautinėje operacijoje sąlygų ar susitarimų su kitų valstybių ir tarptautinių organizacijų kompetentingomis institucijomis dėl pratybų ir kitų renginių sąlygų turinys ir santykis su kompetentingų subjektų priimtais sprendimais dėl Lietuvos Respublikos dalyvavimo tarptautinėse operacijose, pratybose ir kituose renginiuose. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių rengimo ir sudarymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. spalio
valstybės institucijos gali sudaryti susitarimus pagal jų kompetenciją su kitų valstybių ar tarptautinių organizacijų institucijomis, jeigu šiuose susitarimuose nėra teisiškai privalomų įpareigojimų Lietuvos Respublikos Vyriausybei, kitoms ministerijoms ir Vyriausybės įstaigoms, jie neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams, kitiems teisės aktams ir tarptautiniams įsipareigojimams, taip pat jeigu šiems susitarimams vykdyti nereikia papildomų valstybės biudžeto lėšų. 3. Projekto 1 straipsnio (keičiamo įstatymo 4 straipsnio
nuostatos ta apimtimi, kuria jose nustatoma, kad susitarimai su kitų valstybių ir tarptautinių organizacijų kompetentingomis institucijomis dėl Lietuvos Respublikos karių ar karinių vienetų dalyvavimo tarptautinėje operacijoje sąlygų ar dėl pratybų ir kitų renginių sąlygų sudaromi krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka neatitinka Tarptautinių sutarčių įstatymo.
Pagal Tarptautinių sutarčių įstatymo 1 straipsnio 2 dalį „<...> Lietuvos Respublikos ministerijų ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstaigų <...> sudaromų su atitinkamomis užsienio valstybių ar tarptautinių organizacijų institucijomis susitarimų, jeigu jų nereglamentuoja kiti įstatymai, rengimo ir sudarymo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė“. Pažymėtina, kad teikiamu projektu nesiūloma reglamentuoti aukščiau nurodytų susitarimų rengimo ir sudarymo tvarkos, o tik pateikiama blanketinė nuoroda į poįstatyminį teisės aktą, todėl aptariamos projekto nuostatos prieštarauja Tarptautinių sutarčių įstatymo 1 straipsnio 2 daliai. 4. Projekto 1 ir 2 straipsnių, kuriais siūloma keisti įstatymo 4 ir 8 straipsnius, nuostatos nekoresponduoja su keičiamų straipsniu paskirtimi ir turiniu. Nei 4, nei 8 keičiamo įstatymo straipsniuose nereglamentuojamas sprendimų dėl Lietuvos Respublikos dalyvavimo tarptautinėse operacijose, pratybose ir kituose renginiuose priėmimas. 5. Projekto aiškinamajame rašte siūlomi pakeitimai motyvuojami tuo, kad vykdant procedūras pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus didinama atitinkamus susitarimus rengiančių ir vertinančių institucijų administracinė našta, laiko ir finansinės sąnaudos.
Atkreiptinas dėmesys, kad:
procedūromis, kai sprendimus turi priimti Seimas (taikant skubą ar ypatingą skubą klausimo svarstymui pagal Seimo statuto nuostatas); gali būti inicijuotas aiškinamajame rašte minimų poįstatyminių aktų keitimas. Todėl projektu siekiami tikslai gali būti įgyvendinti nekeičiant įstatymo;
siekiama nepaisant konstitucinėse normose įtvirtintų valdžios institucijų galių ribų ir šių institucijų tarpusavio santykių bei pusiausvyros. 6. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų 98 punktą, redaguojant projekto tekstą:
„kiti renginiai“ iš projekto 2 straipsniu teikiamos keičiamo įstatymo 8
straipsnio 3 dalies išbrauktinas žodis „bendradarbiavimo“ (du kartus). Departamento direktorius Andrius Kabišaitis L.Schulte-Ebbert, tel. (8 5) 2396 498, el. p. [email protected] J.Meškienė, tel. (8 5) 239 6089, el. p. [email protected]
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2015-06- Nr. Į 2015-06-03 Nr. S-2015-3504 Lietuvos Respublikos Seimui dėl lietuvos respublikos tarptautinių operacijų, pratybų ir kitų karinio bendradarbiavimo renginių įstatymo Nr. IX-703 4, 8 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto nr. xiip-3170 atitikties europos sąjungos teisei Išnagrinėję Lietuvos Respublikos tarptautinių operacijų, pratybų ir kitų karinio bendradarbiavimo renginių įstatymo Nr. IX-703 4, 8 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3170, pažymime, kad įstatymo projekto nuostatoms Europos Sąjungos teisė netaikoma. Kartu pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaboms dėl šio įstatymo projekto nuostatų suderinamumo tiek su Lietuvos Respublikos Konstitucijoje apibrėžtomis Lietuvos Respublikos Seimo, Lietuvos Respublikos Prezidento ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės galiomis ir funkcijomis sudarant tarptautinius susitarimus, tiek su Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių įstatymo nuostatomis. L. e. generalinio direktoriaus pareigas Rūta Krasuckaitė Daiva Stepanienė, tel. 8 706 68 083, el. p. [email protected]
O S
posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas, komiteto nariai: Arvydas Anušauskas, Rasa Juknevičienė, Juozas Olekas, Darius Petrošius, Michal Mackevič, Vytautas Matulevičius, Eduardas Šablinskas, Valdas Vasiliauskas. Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto biuras: biuro vedėjas Vitalij Dmitrijev, patarėjas Paulius Bačiulis, padėjėja Vilma Lukoševičiūtė. Kviestieji asmenys: Krašto apsaugos ministerijos Tarptautinių ryšių ir operacijų departamento direktorius Robertas Šapronas, Tarptautinės teisės ir ginklų kontrolės skyriaus vedėjas Martynas Bandza, Seimo Pirmininko sekretoriato vadovo pavaduotojas Sigitas Mecelica, Vyriausybės kanceliarijos Viešojo valdymo ir socialinės aplinkos departamento patarėjas Valdas Kiveris, Užsienio reikalų ministerijos NATO, JAV ir Kanados skyriaus trečiasis sekretorius Domantas Andriušiūnas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas2015-06-111 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.
Projekto 3 straipsnio nuostatomis (keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje suformuluota išlyga ir šio straipsnio 3 dalies 3 punktu) siūloma nustatyti, kad, nepriklausomai nuo to, koks skaičius kitų valstybių karių ir karinėms pajėgoms priskirtų civilių tarnautojų dalyvautų pratybose ar kitame renginyje Lietuvos Respublikos teritorijoje, jei pratybos ar kitas renginys yra rengiami bendrai su NATO ar Europos Sąjungos institucijomis arba valstybėmis, sprendimus dėl tokių pratybų ar kitų renginių priima krašto apsaugos ministras. Šios projekto nuostatos iš esmės reiškia, kad bet kokio lygio ar turinio sprendimai dėl bendrai su NATO ar Europos Sąjungos institucijomis arba valstybėmis rengiamų pratybų ar kitų renginių būtų priimami krašto apsaugos ministro vienasmeniškai, iš šių procesų visiškai eliminuojant tiek Seimą, tiek Respublikos Prezidentą, tiek Vyriausybę. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos įsipareigojimai dalyvauti keičiamo įstatymo reglamentuojamuose pratybose ar kituose renginiuose kyla iš atitinkamų tarptautinių sutarčių, gali būti organizuojami tik tokių sutarčių pagrindu, yra neatsiejama Lietuvos Respublikos vykdomos užsienio politikos dalis.
Pagal Konstitucijos 67 straipsnio 16 punktą Seimas ratifikuoja ir denonsuoja Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis, svarsto kitus užsienio politikos klausimus; pagal Konstitucijos 138 straipsnį Seimas ratifikuoja ir denonsuoja su valstybės gynyba susijusias gynybinio pobūdžio sutartis, sutartis dėl Lietuvos Respublikos dalyvavimo universaliose tarptautinėse organizacijose bei regioninėse tarptautinėse organizacijose; Konstitucijos 142 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Seimas priima sprendimą panaudoti ginkluotąsias pajėgas, kai prireikia ginti Tėvynę arba vykdyti Lietuvos valstybės tarptautinius įsipareigojimus; Konstitucijos 84 straipsnio 1 punkte įtvirtinta Respublikos Prezidento galia spręsti pagrindinius užsienio politikos klausimus ir kartu su Vyriausybe vykdyti užsienio politiką. Tuo tarpu aptariamomis projekto nuostatomis Konstitucijoje tiesiogiai įvardyti tarptautinių sutarčių sudarymo, sprendimų užsienio politikos klausimais priėmimo įgaliojimus turintys subjektai yra visiškai eliminuojami iš tarptautinėmis sutartimis sąlygotų, kylančių iš valstybės vykdomos užsienio politikos sprendimų priėmimo proceso. Todėl projekto 3 straipsniu reguliuojamus klausimus reikėtų reglamentuoti atsižvelgiant į Seimo, Vyriausybės įgaliojimus ir kompetenciją, priešingu atveju šis projekto straipsnis prieštarautų Konstitucijos 67 straipsnio 16 punkto, 84 straipsnio 1 punkto, 138 straipsnio, 142 straipsnio 1 dalies normoms.
Pritarti iš dalies Tarptautinių sutarčių įstatymas nustato, kad Lietuvos Respublikos ministerijų ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstaigų ir kitų valstybės institucijų vardu ir pagal jų kompetenciją sudaromų su atitinkamomis užsienio valstybių ar tarptautinių organizacijų institucijomis susitarimų rengimo ir sudarymo tvarką gali nustatyti kiti įstatymai. Komitetas pažymi, kad turi būti užtikrintas Lietuvos Respublikos Seimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės dalyvavimas priimant sprendimus dėl kitų valstybių karių dalyvavimo pratybose atsižvelgiant į jų skaičių. Komitetas siūlo atitinkamai tobulinti įstatymo projektą. 1.2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas2015-06-11
(keičiamo įstatymo 4 straipsnio 3 dalies) bei projekto 2 straipsnio (keičiamo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies) nuostatos yra nesuprantamos, neaišku, koks būtų čia minimų krašto apsaugos ministro ar jo įgalioto asmens sudaromų susitarimų su kitų valstybių ir tarptautinių organizacijų kompetentingomis institucijomis dėl Lietuvos Respublikos karių ar karinių vienetų dalyvavimo tarptautinėje operacijoje sąlygų ar susitarimų su kitų valstybių ir tarptautinių organizacijų kompetentingomis institucijomis dėl pratybų ir kitų renginių sąlygų turinys ir santykis su kompetentingų subjektų priimtais sprendimais dėl Lietuvos Respublikos dalyvavimo tarptautinėse operacijose, pratybose ir kituose renginiuose. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių rengimo ir sudarymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. spalio 1 d. nutarimu Nr.
1179, 13 punktą ministerijos, Vyriausybės įstaigos ir kitos valstybės institucijos gali sudaryti susitarimus pagal jų kompetenciją su kitų valstybių ar tarptautinių organizacijų institucijomis, jeigu šiuose susitarimuose nėra teisiškai privalomų įpareigojimų Lietuvos Respublikos Vyriausybei, kitoms ministerijoms ir Vyriausybės įstaigoms, jie neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams, kitiems teisės aktams ir tarptautiniams įsipareigojimams, taip pat jeigu šiems susitarimams vykdyti nereikia papildomų valstybės biudžeto lėšų. Pritarti iš dalies Komitetas siūlo tobulinti projektą ir atsisakyti nuostatos dėl vadovavimosi krašto apsaugos ministro sudaryta tvarka sudarant susitarimus dėl dalyvavimo tarptautinėje operacijoje sąlygų, kadangi tai nėra numatyta Tarptautinių sutarčių įstatyme. 1.3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas2015-06-11
(keičiamo įstatymo 4 straipsnio 3 dalies) bei projekto 2 straipsnio (keičiamo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies) nuostatos ta apimtimi, kuria jose nustatoma, kad susitarimai su kitų valstybių ir tarptautinių organizacijų kompetentingomis institucijomis dėl Lietuvos Respublikos karių ar karinių vienetų dalyvavimo tarptautinėje operacijoje sąlygų ar dėl pratybų ir kitų renginių sąlygų sudaromi krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka neatitinka Tarptautinių sutarčių įstatymo. Pagal Tarptautinių sutarčių įstatymo 1 straipsnio 2 dalį
„<...> Lietuvos Respublikos ministerijų ar Lietuvos Respublikos
Vyriausybės įstaigų <...> sudaromų su atitinkamomis užsienio valstybių ar tarptautinių organizacijų institucijomis susitarimų, jeigu jų nereglamentuoja kiti įstatymai, rengimo ir sudarymo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė“.
Pažymėtina, kad teikiamu projektu nesiūloma reglamentuoti aukščiau nurodytų susitarimų rengimo ir sudarymo tvarkos, o tik pateikiama blanketinė nuoroda į poįstatyminį teisės aktą, todėl aptariamos projekto nuostatos prieštarauja Tarptautinių sutarčių įstatymo 1 straipsnio 2 daliai. Pritarti iš dalies Komitetas siūlo tobulinti projektą, kad jis atitiktų Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių įstatymo nuostatas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas tarptautinių sutarčių rengimo ir sudarymo taisykles. 1.4 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas2015-06-11
4Projekto 1 ir 2 straipsnių,
kuriais siūloma keisti įstatymo 4 ir 8 straipsnius, nuostatos nekoresponduoja su keičiamų straipsniu paskirtimi ir turiniu. Nei 4, nei 8 keičiamo įstatymo straipsniuose nereglamentuojamas sprendimų dėl Lietuvos Respublikos dalyvavimo tarptautinėse operacijose, pratybose ir kituose renginiuose priėmimas. Pritarti iš dalies 1.5
kanceliarijos Teisės departamentas2015-06-11
siūlomi pakeitimai motyvuojami tuo, kad vykdant procedūras pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus didinama atitinkamus susitarimus rengiančių ir vertinančių institucijų administracinė našta, laiko ir finansinės sąnaudos. Atkreiptinas dėmesys, kad:
procedūromis, kai sprendimus turi priimti Seimas (taikant skubą ar ypatingą skubą klausimo svarstymui pagal Seimo statuto nuostatas); gali būti inicijuotas aiškinamajame rašte minimų poįstatyminių aktų keitimas.
Todėl projektu siekiami tikslai gali būti įgyvendinti nekeičiant įstatymo;
siekiama nepaisant konstitucinėse normose įtvirtintų valdžios institucijų galių ribų ir šių institucijų tarpusavio santykių bei pusiausvyros. Pritarti iš dalies Teisės aktuose numatyti sprendimai yra esminė sąlyga parnerių atvykimui. Komitetas siūlo atitinkamai patobulinti įstatymo projektą. 1.6
kanceliarijos Teisės departamentas2015-06-11
d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų 98 punktą, redaguojant projekto tekstą:
1) projekto pavadinime tikslintinas projektu keičiamo įstatymo numeris;
„kiti renginiai“ iš projekto 2 straipsniu teikiamos keičiamo įstatymo 8
straipsnio 3 dalies išbrauktinas žodis „bendradarbiavimo“ (du kartus). Pritarti
departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2015-06-22 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos tarptautinių operacijų, pratybų ir kitų karinio bendradarbiavimo renginių įstatymo Nr. IX-703 4, 8 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3170, pažymime, kad įstatymo projekto nuostatoms Europos Sąjungos teisė netaikoma.
Kartu pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaboms dėl šio įstatymo projekto nuostatų suderinamumo tiek su Lietuvos Respublikos Konstitucijoje apibrėžtomis Lietuvos Respublikos Seimo, Lietuvos Respublikos Prezidento ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės galiomis ir funkcijomis sudarant tarptautinius susitarimus, tiek su Lietuvos
iš dalies 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir siūlymai:
pateiktam ir komiteto patobulintam įstatymo projektui atsižvelgiant į Komiteto siūlymus. 7.2. Pasiūlymai. Siūlytina Lietuvos Respublikos tarptautinių operacijų, pratybų ir kitų karinio bendradarbiavimo renginių įstatyme (toliau – Įstatymas) nustatyti, kad krašto apsaugos ministras turi teisę priimti sprendimus surengti pratybas ir kitus karinio bendradarbiavimo renginius Lietuvos Respublikoje, kai rengiamos bendros su NATO ar Europos Sąjungos institucijomis arba valstybėmis pratybos ar kitas renginys, kuriame vienu metu gali dalyvauti mažiau nei 6000 NATO ar Europos Sąjungos valstybių karių ir karinėms pajėgoms priskirtų civilių tarnautojų. Jei į pratybas ar kitą karinio bendradarbiavimo renginį atvyktų daugiau nei 6000 NATO ir Europos Sąjungos valstybių narių karių, sprendimus dėl tokio renginio priimtų Lietuvos Respublikos Seimas. Toks reguliavimas pašalintų kliūtis NATO ypač greito reagavimo pajėgų (angl.
Very High Readiness Joint Task Force, VJTF) pratybų rengimui Lietuvos Respublikoje, kadangi sprendimas aktyvuoti šias aukštos parengties pajėgas yra priimamas per labai trumpą laiką. Taip pat siūlytina, remiantis Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių įstatymo 1 straipsnio 2 dalimi, nustatyti Įstatyme tarptautinių tarpžinybinių susitarimų, sudaromų dėl dalyvavimo tarptautinėse operacijose, pratybose ir kituose karinio bendradarbiavimo renginiuose, tvarką. Atsižvelgiant į tai, teikiami Komiteto siūlymai:
kanceliarijos Teisės departamento pastabą. 2) Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas
1Papildyti 4 straipsnį nauja 3 dalimi:
„3. Šio Įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka priėmus sprendimus dėl Lietuvos
Respublikos dalyvavimo tarptautinėse operacijose, Krašto apsaugos ministerija pagal kompetenciją gali sudaryti susitarimus su kitų valstybių ir tarptautinių organizacijų kompetentingomis institucijomis dėl Lietuvos Respublikos karių ar karinių vienetų dalyvavimo tarptautinėje operacijoje sąlygų. Tokie susitarimai sudaromi, jei juose nėra teisiškai privalomų įpareigojimų Lietuvos Respublikos Vyriausybei, kitoms ministerijoms ir Vyriausybės įstaigoms, jie neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams, kitiems teisės aktams ir tarptautiniams įsipareigojimams, taip pat jeigu šiems susitarimams vykdyti nereikia papildomų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų. Susitarimai pasirašomi krašto apsaugos ministro ar jo įgalioto asmens. Užsienio reikalų ministerija informuojama apie susitarimo sudarymą.“
„2 straipsnis. 8 straipsnio pakeitimas Papildyti 8 straipsnį 3 dalimi: „3.
Šio Įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka priėmus sprendimus dėl Lietuvos Respublikos karių ar karinių vienetų dalyvavimo pratybose ir kituose renginiuose ar kitų valstybių karinių vienetų dalyvavimo pratybose ir kituose renginiuose Lietuvos Respublikoje, Krašto apsaugos ministerija ar Lietuvos kariuomenė pagal kompetenciją gali sudaryti susitarimus su kitų valstybių ir tarptautinių organizacijų kompetentingomis institucijomis dėl pratybų ir kitų renginių sąlygų. Tokie susitarimai sudaromi, jei juose nėra teisiškai privalomų įpareigojimų Lietuvos Respublikos Vyriausybei, kitoms ministerijoms ir Vyriausybės įstaigoms, jie neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams, kitiems teisės aktams ir tarptautiniams įsipareigojimams, taip pat jeigu šiems susitarimams vykdyti nereikia papildomų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų. Susitarimai pasirašomi krašto apsaugos ministro ar jo įgalioto asmens. Užsienio reikalų ministerija informuojama apie susitarimo sudarymą.“
„3 straipsnis. 9 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 9 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Sprendimas surengti Lietuvos Respublikos teritorijoje pratybas arba organizuoti
kitus renginius, kuriuose vienu metu gali dalyvauti ne mažiau kaip 1600 kitų valstybių karių ir karinėms pajėgoms priskirtų civilių tarnautojų, įskaitant sprendimą leisti atvykti į šias pratybas ar renginius kitų valstybių kariniams vienetams, kariams ir karinėms pajėgoms priskirtiems civiliams tarnautojams, išskyrus šio straipsnio 3 dalies 3 punkte numatytą atvejį, priimamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės siūlymu Seimo nutarimu. Šiame nutarime nustatomas maksimalus galinčių vienu metu būti Lietuvos Respublikoje kitų valstybių karių ir karinėms pajėgoms priskirtų civilių tarnautojų skaičius, taip pat maksimali pratybų ar kitų renginių trukmė.“
2Pakeisti 9 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2.
Išskyrus šio straipsnio 1 dalyje ir 3 dalies 2 ir 3 punktuose numatytus atvejus, sprendimas surengti Lietuvos Respublikos teritorijoje pratybas arba organizuoti kitus renginius, kuriuose vienu metu gali dalyvauti ne mažiau kaip 150 kitų valstybių karių ir karinėms pajėgoms priskirtų civilių tarnautojų, įskaitant sprendimą leisti atvykti į šias pratybas ar renginius kitų valstybių kariniams vienetams, kariams ir karinėms pajėgoms priskirtiems civiliams tarnautojams, priimamas krašto apsaugos ministro siūlymu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu. Šiame nutarime nustatomas maksimalus galinčių vienu metu būti Lietuvos Respublikoje kitų valstybių karių ir karinėms pajėgoms priskirtų civilių tarnautojų skaičius, taip pat maksimali pratybų ar kitų renginių trukmė. 3. Pakeisti 9 straipsnio 3 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) jeigu rengiamos bendro su kita valstybe (valstybėmis) karinio vieneto pratybos ar kitas renginys, kuriame vienu metu gali dalyvauti mažiau kaip 1 600 šios valstybės (valstybių) karių ir karinėms pajėgoms priskirtų civilių tarnautojų; arba bendros su NATO ar Europos Sąjungos institucijomis arba valstybėmis pratybos ar kitas renginys, kuriame vienu metu gali dalyvauti mažiau nei 1 600 NATO ar Europos Sąjungos valstybių karių ir karinėms pajėgoms priskirtų civilių tarnautojų. 3. 9 straipsnio 3 dalį papildyti 3 punktu:
valstybėmis pratybos ar kitas renginys, kuriame vienu metu gali dalyvauti mažiau nei 6000 NATO ar Europos Sąjungos valstybių karių ir karinėms pajėgoms priskirtų civilių tarnautojų.“
rezultatai: Pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirtas pranešėjas: Artūras Paulauskas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA: Komiteto siūlomas įstatymo projektas, įstatymo projekto lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas