straipsnio pakeitimas
straipsnį nauja 7 dalimi: „7. Šio straipsnio
kodekso 230 straipsnio 2 dalyje nurodytam asmeniui.“
laikyti 8 dalimi. 2 straipsnis. 227 straipsnio pakeitimas
straipsnį nauja 6 dalimi: „6. Šio straipsnio
kodekso 230 straipsnio 2 dalyje nurodytam asmeniui.“
laikyti 7 dalimi. 3 straipsnis. 230 straipsnio pakeitimas Pakeisti 230 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Valstybės tarnautojui prilyginamas asmuo, kuris atlieka valdžios atstovo funkcijas, turintis turi atitinkamus administracinius įgaliojimus arba kitaip užtikrina viešojo intereso įgyvendinimą dirbdamas ar kitais pagrindais eidamas pareigas užsienio valstybės ar Europos Sąjungos institucijoje ar įstaigoje, tarptautinėje viešojoje organizacijoje arba tarptautinėje ar Europos Sąjungos teisminėje institucijoje, arba juridiniame asmenyje ar kitoje organizacijoje, kurią kontroliuoja užsienio valstybė, taip pat oficialūs kandidatai į šias pareigas.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
straipsnio pakeitimas
straipsnį nauja 7 dalimi: „7. Šio straipsnio
kodekso 230 straipsnio 2 dalyje nurodytam asmeniui.“
laikyti 8 dalimi. 2 straipsnis. 227 straipsnio pakeitimas
straipsnį nauja 6 dalimi: „6. Šio straipsnio
kodekso 230 straipsnio 2 dalyje nurodytam asmeniui.“
laikyti 7 dalimi. 3 straipsnis. 230 straipsnio pakeitimas Pakeisti 230 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Valstybės tarnautojui prilyginamas asmuo, kuris atlieka valdžios atstovo funkcijas, turintis turi atitinkamus administracinius įgaliojimus arba kitaip užtikrina viešojo intereso įgyvendinimą dirbdamas ar kitais pagrindais eidamas pareigas užsienio valstybės ar Europos Sąjungos institucijoje ar įstaigoje, tarptautinėje viešojoje organizacijoje arba tarptautinėje ar Europos Sąjungos teisminėje institucijoje, arba juridiniame asmenyje ar kitoje organizacijoje, kuriuos kontroliuoja užsienio valstybė, taip pat oficialūs kandidatai į šias pareigas.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 226, 227 IR
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 226, 227 ir 230 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas, siekiant suderinti Lietuvos Respublikos baudžiamuosius įstatymus su Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (toliau – EBPO) 1997 m. Konvencijos dėl kovos su užsienio šalių pareigūnų papirkinėjimu tarptautiniuose verslo sandoriuose (toliau – Konvencija) reikalavimais. Pažymėtina, kad Lietuvos siekis tapti EBPO nare yra numatytas kaip vienas iš prioritetinių Šešioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 – 2016 m. veiklos programos uždavinių, o siekiant įstoti į EBPO būtina prisijungti prie Konvencijos ir tapti pilnateise darbo grupės dėl papirkinėjimo tarptautiniuose verslo sandoriuose (toliau – Darbo grupė) nare. Bendradarbiaujant su Darbo grupės sekretoriatu buvo atlikta Lietuvos Respublikos teisės aktų analizė ir nustatytos neatidėliotinos priemonės, kurių reikalinga imtis siekiant Lietuvai prisijungti prie Konvencijos ir tapti pilnateise Darbo grupės nare. Viena iš jų yra baudžiamųjų įstatymų tobulinimas, siekiant spręsti vadinamąją „veiksmingos atgailos“ (effective regret) problemą. Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projektu siūloma apriboti galimybę nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti asmenis, kurie pasiūlė ar pažadėjo duoti arba davė kyšį užsienio pareigūnui (valstybės tarnautojui prilyginamam asmeniui), net ir tuo atveju, kai kyšio iš jų buvo reikalaujama ar provokuojama duoti kyšį ir jie, pasiūlę ar pažadėję duoti arba davę kyšį, per įmanomai trumpiausią laiką, bet ne vėliau, negu iki jų pripažinimo įtariamaisiais, savanoriškai apie tai pranešė teisėsaugos institucijai arba kyšį pažadėjo duoti ar davė su teisėsaugos institucijos žinia.
Tuo siekiama užtikrinti iš Konvencijos plaukiančius tarptautinius įsipareigojimus vienodai aktyviai kovoti su užsienio pareigūnų papirkinėjimu tarptautiniuose verslo sandoriuose ir spręsti „veiksmingos atgailos“ problemą, kai kyšio davėjas išvengia teisinių pasekmių už užsienio pareigūno papirkimą, nes Lietuvos Respublikos teisėsaugos institucijos privalo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, nors užsienio pareigūno baudžiamasis persekiojimas yra praktiškai neįmanomas dėl teisinių ar kitų priežasčių. Tuo tikslu Įstatymo projektu taip pat siūloma tobulinti užsienio valstybės institucijos, įstaigos ar tarptautinės viešosios organizacijos pareigūno (valstybės tarnautojui prilyginamo asmens) apibrėžimą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau
Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Administracinės ir baudžiamosios justicijos departamentas (direktorė Simona Mesonienė, tel. 8 5 266 2873, el. p. [email protected], patarėjas Darius Mickevičius, tel. 8 5 266 2966, el. p. [email protected]). 3.
šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai BK 226 ir 227 straipsniai numato, kad kyšio davėjas atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės už papirkimą, jeigu kyšio iš jo buvo reikalaujama ar provokuojama duoti kyšį ir jis, pasiūlęs ar pažadėjęs duoti arba davęs kyšį, per įmanomai trumpiausią laiką, bet ne vėliau negu iki jo pripažinimo įtariamuoju, savanoriškai apie tai pranešė teisėsaugos institucijai, taip pat jeigu kyšį jis pažadėjo duoti ar davė su teisėsaugos institucijos žinia. Tai yra privalomas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindas, t. y. nustačius jo taikymo sąlygas, kaltininkas visuomet atleidžiamas nuo teisinių pasekmių už savo padarytą nusikalstamą veiką. Verta pažymėti, kad šis atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindas nustatytas siekiant mažesne blogybe kovoti su didesne blogybe, t. y. prioritetas teikiamas paperkamo valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens nusikalstamų veiksmų (pasyvios korupcijos) identifikavimui, jo patraukimui baudžiamojon atsakomybėn, o juos atskleidęs asmuo nuo baudžiamosios atsakomybės už savo nusikalstamus veiksmus (aktyvią korupciją) yra atleidžiamas. Tai patvirtina BK 225 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas, kuris nenumato galimybės atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį diametraliai priešingoje situacijoje, t. y. kai buvo reikalaujama ar provokuojama priimti kyšį ir jis, pasiūlęs ar pažadėjęs priimti arba priėmęs kyšį, per įmanomai trumpiausią laiką, bet ne vėliau, negu iki jo pripažinimo įtariamuoju, savanoriškai apie tai pranešė teisėsaugos institucijai arba kyšį pažadėjo priimti ar priėmė su teisėsaugos institucijos žinia. Aptartas teisinis reguliavimas nesuderinamas su Konvencija, kadangi Konvencijos 1 straipsnis nenumato tokios išimties.
Prisijungdama prie Konvencijos Lietuvos Respublika įsipareigoja aktyviai kovoti su užsienio pareigūnų papirkinėjimu tarptautiniuose verslo sandoriuose ir vienodai reikšmingai vertinti tiek aktyvios, tiek pasyvios korupcijos atvejus. Be to, darbo grupė yra ne kartą pažymėjusi, kad nėra racionalaus pagrindo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už užsienio pareigūno (priešingai nei už nacionalinio pareigūno) papirkimą. Nacionalinio pareigūno papirkimo atveju valstybė gali (ir paprastai imasi) persekioti savo pareigūną už kyšio priėmimą. Užsienio pareigūno papirkimo atveju užsienio valstybė gali atsisakyti jį persekioti, o Lietuvos baudžiamosios jurisdikcijos įgyvendinimas užsienyje yra itin sudėtingas, nes nusikaltimo padarymo vieta, užsienio pareigūnas ir dauguma įrodymų yra užsienio valstybėje, kuri paprastai atsisako išduoti savo piliečius kitai valstybei, taip pat teikti teisinę pagalbą tokiose bylose. Juo labiau užsienio pareigūnų papirkimas dažniausiai pasitaiko valstybėse, kuriose įsigalėjusi korupcija, o teisėsaugos mechanizmai yra silpni. Tokiu būdu atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės tampa betiksliu: nusikaltimas paaiškėja, bet kaltininkas lieka nenubaustas ir teisingumas nėra įvykdytas. Konvencijos 1 straipsnio 4 dalies a ir b punktuose pateikiamas „užsienio pareigūno“ apibrėžimas, kuris apima tris kategorijas: a) bet kokius asmenis, išrinktus ar paskirtus eiti įstatymų leidybos, administracines ar teismines pareigas; b) bet kokius asmenis, vykdančius užsienio valstybės deleguotą viešąją funkciją, įskaitant viešąsias agentūras ar viešuosius juridinius asmenis; c) bet kokius tarptautinės viešosios organizacijos pareigūnus ar darbuotojus.
Konvencijos aiškinamajame rašte nurodoma, kad „viešosios funkcijos“ vykdymas apima bet kokią veiklą užtikrinant viešąjį interesą, kurią delegavo vykdyti užsienio valstybė, pavyzdžiui, veiklą susijusią su viešaisiais pirkimais. Pažymėtina, kad Konvencija reikalauja autonominio užsienio valstybės pareigūno apibrėžimo. Tai reiškia, kad BK turi būti pateiktas savarankiškas užsienio pareigūno apibrėžimas. Jis gali pakartoti Konvencijoje pateiktą apibrėžimą arba gali ir kitaip apibrėžti šią sąvoką, tačiau sutinkamai su Konvencijos reikalavimais. Konvencijos reikalavimų neatitiktų apibrėžimas, kuris tiesiog darytų nuorodą į kitos valstybės teisėje įtvirtintą pareigūno apibrėžimą, kadangi kitos valstybės teisė nebūtinai apims visas Konvencijoje išvardintas nurodytas užsienio pareigūnų rūšis. Šiuos Konvencijos reikalavimus BK didele apimtimi realizuoja, kadangi BK 230 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad valstybės tarnautojais laikomi ir kiti asmenys, kurie, dirbdami ar kitais įstatyme numatytais pagrindais eidami pareigas valstybės ar savivaldybių institucijose ar įstaigose, atlieka „valdžios atstovo“ funkcijas arba turi „administracinius įgaliojimus, o BK 230 straipsnio 2 dalyje „valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu“ laikomas asmuo, turintis atitinkamus įgaliojimus užsienio valstybės ar Europos Sąjungos institucijoje ar įstaigoje, tarptautinėje viešojoje organizacijoje arba tarptautinėje ar Europos Sąjungos teisminėje institucijoje, taip pat oficialūs kandidatai į šias pareigas.
Nors tiesiogiai nenurodyta, tačiau terminas „atitinkami įgaliojimai“ greičiausiai turėtų būti suprantamas, kaip duodantis nuorodą į BK 230 straipsnio 1 dalyje pateiktą valstybės tarnautojo apibrėžimą, ypač į „valdžios atstovo funkcijas“ ir „administracinius įgaliojimus“. Tačiau BK 230 straipsnio 2 dalis neapima dalies Konvencijoje išvardintų užsienio pareigūnų kategorijų, ypač tų, kurie dirba ar kitaip eina pareigas įvairiose agentūrose, asociacijose, užsienio valstybės valdomose ar kontroliuojamose įmonėse, kurios susijusios su viešosios funkcijos vykdymu (viešojo intereso įgyvendinimu). Nors tikėtina, kad šie asmenys pakliūtų į BK 230 straipsnio 3 dalyje pateiktą papildomą „valstybės tarnautojui prilyginto asmens“ apibrėžimą, tačiau Konvencijos taikymo tikslais (pvz., dėl „veiksmingos atgailos“) taptų sudėtinga atriboti užsienio pareigūnus nuo kitų valstybės tarnautojams prilygintų asmenų. 4.
siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Siekiant užtikrinti iš Konvencijos plaukiančius įsipareigojimus, įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad BK 226 ir 227 straipsniuose numatyti privalomi atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindai nebūtų taikomi asmenims, kurie pasiūlė ar pažadėjo duoti arba davė kyšį BK 230 straipsnio 2 dalyje nurodytam asmeniui, t. y. užsienio valstybės ar tarptautinės viešosios organizacijos pareigūnui. Tokiu būdu būtų užtikrinama, kad Lietuvos Respublika vienodai kovoja su aktyvia ir pasyvia korupcija tarptautiniuose verslo sandoriuose, taip pat sprendžiama „veiksmingos atgailos“ problema, kai kyšio davėjas faktiškai išvengia teisinių pasekmių už užsienio pareigūno papirkimą, nes Lietuvos Respublikos teisėsaugos institucijos privalo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, nors užsienio pareigūno baudžiamasis persekiojimas yra praktiškai neįmanomas dėl teisinių ar kitų priežasčių. Įstatymo projektu nėra užkertamas kelias kaltininką atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ar kitaip ją švelninti kitais BK numatytais pagrindais. Pagal BK neatsakys asmuo, BK 32 straipsnyje numatytomis sąlygomis vykdęs teisėsaugos institucijos užduotį. Kaltininkas gali būti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje nurodytais atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindais. Kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailestis arba pagalba išaiškinant šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat nukentėjusio asmens provokuojančio ar rizikingo elgesio įtaka veikos padarymui (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas) būtų laikomos kaltininko baudžiamąją atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis.
Be to, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, galėtų motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę (BK 54 straipsnio 3 dalis). Tuo pačiu tikslu Įstatymo projektu taip pat siūloma patikslinti ir išplėsti BK 230 straipsnio 2 dalyje nurodytą valstybės tarnautojui prilyginamo asmens apibrėžimą (iš dalies įtraukiant ir asmenis, kuriuos apimtų galiojančio BK 230 straipsnio 3 dalis). Tokiu būdu Konvencijoje nurodyto užsienio pareigūno, kurio atžvilgio neleidžiamas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės už
„veiksmingą atgailą“, samprata galėtų būti siejama ir koncentruojama su BK 230
straipsnio 2 dalyje pateikta valstybės tarnautojui prilyginamo asmens samprata.
Įstatymo projektu siūloma BK 230 straipsnio 2 dalyje:
1) vietoj netiesioginės nuorodos į BK 230 straipsnio 1 dalį („turintis atitinkamus įgaliojimus“) tiesiogiai įvardinti BK 230 straipsnio 1 dalyje minimas „valdžios atstovo“ funkcijas ir „administracinius įgaliojimus“;
2) be
„valdžios atstovo“ funkcijų ar „administracinių įgaliojimų“ papildomai įtraukti
ir asmenis, kurie „kitaip užtikrina viešojo intereso įgyvendinimą“, taip užtikrinant, kad būtų visiškai apimtos visos Konvencijoje nurodytos užsienio pareigūnų funkcijos (pvz., bet kokia veikla susijusi su viešosios funkcijos realizavimu, viešojo intereso užtikrinimu);
3) be darbo ar pareigų užsienio valstybės ar Europos Sąjungos institucijoje ar įstaigoje, tarptautinėje viešojoje organizacijoje arba tarptautinėje ar Europos Sąjungos teisminėje institucijoje papildomai įtraukti darbą ar pareigas bet kokiame kitame juridiniame asmenyje ar kitoje organizacijoje, kurią kontroliuoja užsienio valstybė, taip užtikrinant, kad būtų visiškai apimti Konvencijoje minimi kiti asmenys, vykdantys užsienio valstybės deleguotą viešąją funkciją, įskaitant viešąsias agentūras ar viešuosius juridinius asmenis.
Terminas
„kontroliuoja“ būtų vertinamasis požymis ir įrodinėjimo dalykas, kuris būtų
siejamas su atitinkama įstatinio kapitalo ar balsavimo teisių dalimi (plg. terminus „kontroliuojama įmonė“ Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo 2 straipsnio 22 dalyje, Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo 2 straipsnio 23 dalyje), tačiau tuo pačiu atsižvelgiant į užsienio valstybėje egzistuojantį juridinių asmenų ar kitų organizacijų veiklos teisinį reguliavimą, sprendžiant, ar užsienio valstybė „kontroliavo“ juridinį asmenį ar kitą organizaciją. 5.
teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Įstatymo priėmimas gali sumažinti užsienio pareigūnams kyšį davusių asmenų motyvaciją savanoriškai prisipažinti teisėsaugos institucijoms ir tokiu būdu menkinti jų galimybes atskleisti korupcines nusikalstamas veikas. Kita vertus, įgyvendinus visus iš Konvencijos plaukiančius įsipareigojimus, Lietuvos Respublikos teisėsaugos institucijos ženkliai sustiprins savo gebėjimus proaktyviai ir veiksmingai atskleisti, tirti ir persekioti užsienio pareigūnų papirkimą tarptautiniuose verslo sandoriuose, kas kompensuos šių informacijos šaltinių netektį. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Numatoma, kad Įstatymo projektas prisidės kovojant su užsienio pareigūnų papirkimu (aktyvia korupcija), kadangi juo stiprinamos atsakomybės neišvengiamumo už padarytą nusikalstamą veiką sąlygos. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo projekto įgyvendinimas turės teigiamos įtakos skatinant teisėto, sąžiningo verslo ir investavimo užsienio valstybėse plėtrą. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymo projektą, kitų teisės aktų priimti, keisti ar pripažinti negaliojančiais nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų.
Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir yra suderintas su Europos Sąjungos teisės aktais. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymui įgyvendinti nereikės įgyvendinamųjų teisės aktų. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymui įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų nebuvo gauta. 14. Įstatymo projekto reikšminiai žodžiai Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: „Baudžiamasis kodeksas“, „atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės“, „prekyba poveikiu“,
„papirkimas“, „kyšis“, „valstybės tarnautojui prilyginamas asmuo“. 15. Kiti,
iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO
2015-06-02 Nr. XIIP–3159 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis A. Jatkevičius, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO
2015-11-11 Nr. XIIP–3159(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis A. Jatkevičius, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected]
TEISĖTVARKOS komitetas
dalyvavo: Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Vilija Aleknaitė- Abramikienė, Stasys Brundza, Juozas Bernatonis, Vytautas Gapšys, Vitalijus Gailius, Valdas Skarbalius. Komiteto biuro vedėja Dalia Latvelienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Modesta Banytė. Kviestieji asmenys: Teisingumo ministerijos atstovai: viceministras Julius Pagojus, Darius Mickevičius. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-06-02 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Pritarti
pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: negauta
iniciatorių pateiktam Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 226, 227 ir 230 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui XIIP-3159 ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu
Sabatauskas, Vitalijus Gailius. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta.
PRIDEDAMA: Komiteto teikiamas redaguotas įstatymo projektas XIIP-3159(2) ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas