ir asmenys, dalyvavę rengiant ar tobulinant projektą Lietuvos Respublikos mokslo, švietimo, kultūros, meno darbuotojų ir kūrėjų valstybinės rentos įstatymo projektas parengtas atsižvelgiant į mokslo, švietimo, kultūros ir meno srities visuomeninių organizacijų raginimus bei pasiūlymus. Projekto iniciatoriai – Seimo nariai. 2. Projekto tikslai ir uždaviniai Sudaryti palankias sąlygas ir užtikrinti socialines garantijas iškiliems mokslo, švietimo, kultūros, meno darbuotojams ir kūrėjams, vykdantiems ilgalaikę sistemingą veiklą, turintiems ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei. 3. Kaip šiuo metu yra teisiškai reglamentuojami įstatymo projekte aptarti klausimai Šiuo metu nėra teisiškai reglamentuojami Įstatymo projekte aptariami klausimai. 4. Numatomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos, laukiami teigiami rezultatai Projekte siūloma sudaryti palankias sąlygas ir užtikrinti socialines garantijas iškiliems mokslo, švietimo, kultūros, meno darbuotojams ir kūrėjams, vykdantiems ilgalaikę sistemingą veiklą, turintiems ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei, atlikusiems kilnius poelgius kuriant ir plėtojant mokslą, švietimą, kultūrą, meną, padariusius didelį poveikį visuomenei ar atstovavusiems ir garsinusiems Lietuvą. 5. Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir priemonės, kurių reikia imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo projektas nedarys įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Įstatymo įgyvendinimo įtaka verslo sąlygoms ir plėtrai Teikiamo įstatymo priėmimas neturės įtakos verslo sąlygoms ir plėtrai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą.
Teisės aktai, kuriuos, priėmus įstatymą, būtina parengti, pakeisti ar panaikinti Priėmus teikiamą įstatymą, kitų įstatymų keisti nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas Taip. 10. Įstatymo projekto atitikimas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms bei Europos Sąjungos teisei Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams. 11. Įstatymo įgyvendinimui reikalingi lydimieji aktai Teikiamo įstatymo įgyvendinimui Lietuvos Respublikos Vyriausybė sudaro komisiją ir patvirtina Švietimo ir mokslo ministerijos bei Kultūros ministerijos parengtus Mokslo, švietimo, kultūros, meno darbuotojų ir kūrėjų valstybinių rentų skyrimo bei mokėjimo panaikinimo nuostatus. 12. Projekto įgyvendinimo poveikis biudžeto lėšoms Mokslo, švietimo, kultūros, meno darbuotojų ir kūrėjų valstybinė renta galėtų būti paskirta Lietuvos Respublikos piliečiui, ypač nusipelniusiam Lietuvai kuriant ir plėtojant mokslą, švietimą, kultūrą, atlikusiam kilnius poelgius ar atstovavusiam, garsinusiam Lietuvą. Rentą skirtų Lietuvos Respublikos Vyriausybės sudaryta komisija Švietimo ir mokslo ministerijos bei Kultūros ministerijos teikimu. Pasiūlymai dėl šios valstybinės rentos skyrimo būtų teikiami Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Per vienerius kalendorinius metus negalėtų būti paskirta daugiau kaip 15 ar 20 valstybinių rentų. Mokslo, švietimo kultūros, meno darbuotojų ir kūrėjų valstybinės rentos dydis būtų lygus paskutinio paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio
(bruto) (toliau - VDU) 1,5 dydžio sumai (2014 metų IV ketvirčio VDU dydis – 714,5
15-20-čiai valstybinių rentų gavėjų papildomai iš valstybės biudžeto reikėtų apie 190 -250 tūkst. EUR per metus. Mokslo, švietimo, kultūros, meno darbuotojui, kūrėjui, turinčiam teisę gauti valstybinę rentą ir valstybinę pensiją ar pensinio pobūdžio išmoką, paskirtas pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir mokamas iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, jo pasirinkimu būtų skiriama ir mokama tik viena iš šių išmokų: arba valstybinė renta, arba valstybinė pensija, arba pensinio pobūdžio išmoka. Kartu su Valstybine renta gali būti mokama valstybinė našlių ar našlaičių pensija arba valstybinė našlių ar našlaičių renta, o taip pat valstybinės socialinio draudimo pensijos. 13. Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimai ir išvados Negauta. 14. Įstatymo projekto rengėjai Įstatymo projekto autoriai – Seimo nariai. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc Reikšminiai žodžiai yra „mokslo, švietimo, kultūros, meno darbuotojų ir kūrėjų valstybinė renta“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Nėra. Teikia: Seimo nariai Vytautas Juozapaitis Valentinas Stundys Arvydas Vidžiūnas
ir asmenys, dalyvavę rengiant ar tobulinant projektą Lietuvos Respublikos mokslo, švietimo, kultūros, meno darbuotojų ir kūrėjų valstybinės rentos įstatymo projektas parengtas atsižvelgiant į mokslo, švietimo, kultūros ir meno srities nevyriausybinių organizacijų raginimus bei pasiūlymus. Projekto iniciatoriai – Seimo nariai. 2. Projekto tikslai ir uždaviniai Sudaryti palankias sąlygas ir užtikrinti socialines garantijas iškiliems mokslo, švietimo, kultūros, meno darbuotojams ir kūrėjams, vykdantiems ilgalaikę sistemingą veiklą, turintiems ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei. 3. Kaip šiuo metu yra teisiškai reglamentuojami įstatymo projekte aptarti klausimai Šiuo metu nėra teisiškai reglamentuojami Įstatymo projekte aptariami klausimai. 4. Numatomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos, laukiami teigiami rezultatai Projekte siūloma sudaryti palankias sąlygas ir užtikrinti socialines garantijas iškiliems mokslo, švietimo, kultūros, meno darbuotojams ir kūrėjams, vykdantiems ilgalaikę sistemingą veiklą, turintiems ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei, atlikusiems kilnius poelgius kuriant ir plėtojant mokslą, švietimą, kultūrą, meną, padariusius didelį poveikį visuomenei ar atstovavusiems ir garsinusiems Lietuvą. 5. Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir priemonės, kurių reikia imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo projektas nedarys įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Įstatymo įgyvendinimo įtaka verslo sąlygoms ir plėtrai Teikiamo įstatymo priėmimas neturės įtakos verslo sąlygoms ir plėtrai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą.
Teisės aktai, kuriuos, priėmus įstatymą, būtina parengti, pakeisti ar panaikinti Priėmus teikiamą įstatymą, kitų įstatymų keisti nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas Taip. 10. Įstatymo projekto atitikimas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms bei Europos Sąjungos teisei Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams. 11. Įstatymo įgyvendinimui reikalingi lydimieji aktai Teikiamo įstatymo įgyvendinimui Lietuvos Respublikos Vyriausybė sudaro komisiją ir patvirtina Švietimo ir mokslo ministerijos bei Kultūros ministerijos parengtus Mokslo, švietimo, kultūros, meno darbuotojų ir kūrėjų valstybinių rentų skyrimo bei mokėjimo panaikinimo nuostatus. 12. Projekto įgyvendinimo poveikis biudžeto lėšoms Mokslo, švietimo, kultūros, meno darbuotojų ir kūrėjų valstybinė renta galėtų būti paskirta Lietuvos Respublikos piliečiui, ypač nusipelniusiam Lietuvai kuriant ir plėtojant mokslą, švietimą, kultūrą, atlikusiam kilnius poelgius ar atstovavusiam, garsinusiam Lietuvą. Rentą skirtų Lietuvos Respublikos Vyriausybės sudaryta komisija Švietimo ir mokslo ministerijos bei Kultūros ministerijos teikimu. Pasiūlymai dėl šios valstybinės rentos skyrimo būtų teikiami Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintuose Mokslo, švietimo, kultūros, meno darbuotojų ir kūrėjų valstybinių rentų skyrimo bei mokėjimo panaikinimo nuostatuose siūloma nustatyti, kad per vienerius kalendorinius metus negalėtų būti paskirta daugiau kaip 15 ar 20 valstybinių rentų.
Mokslo, švietimo kultūros, meno darbuotojų ir kūrėjų valstybinės rentos dydis būtų lygus paskutinio paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio
(bruto) (toliau - VDU) 1,5 dydžio sumai (2014 metų IV ketvirčio VDU dydis – 714,5 EUR; 1,5 VDU – 1072 EUR). 15-20-čiai valstybinių rentų gavėjų papildomai iš valstybės biudžeto reikėtų apie 190 -250 tūkst. EUR per metus. Mokslo, švietimo, kultūros, meno darbuotojui, kūrėjui, turinčiam teisę gauti šią valstybinę rentą ir valstybinę pensiją ar pensijų išmokas, paskirtas pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir mokamas iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, jo pasirinkimu būtų skiriama ir mokama tik viena iš šių išmokų: arba valstybinė renta, arba valstybinė pensija, arba pensinės išmokos. Kartu su Mokslo, švietimo kultūros, meno darbuotojų ir kūrėjų valstybine renta gali būti mokama valstybinė našlių ar našlaičių pensija arba valstybinė našlių ar našlaičių renta. 13. Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimai ir išvados Negauta. 14. Įstatymo projekto rengėjai Įstatymo projekto autoriai – Seimo nariai. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc Reikšminiai žodžiai yra „mokslo, švietimo, kultūros, meno darbuotojų ir kūrėjų valstybinė renta“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Nėra. Seimo nariai Vytautas Juozapaitis Arvydas Vidžiūnas Valentinas Stundys
Vilnius
2015-06-02 Nr. XIIP-3155 Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas: Šioje Teisės departamento išvadoje pateiktos prielaidos dėl galimo kai kurių Įstatymo projekte teikiamų nuostatų prieštaravimo Konstitucijos 29 straipsniui bei konstituciniam teisinės valstybės principui. 1. Įstatymo projektu siūloma nustatyti valstybinės rentos skyrimo ir mokėjimo sąlygas bei šios rentos dydį mokslo, švietimo, kultūros, meno darbuotojams ir kūrėjams, kurie turi ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei, atliko kilnius poelgius kuriant ir plėtojant mokslą, švietimą, kultūrą, meną, padariusius didelį poveikį visuomenei. Siūlomas teisinis reguliavimas svarstytinas keliais aspektais. Visų pirma, pažymėtina, jog siūlomu teisiniu reguliavimu išskiriama tik tam tikra grupė asmenų, turinti teisę gauti valstybinę rentą, tam nesant objektyvių priežasčių, vienos grupės asmenų nuopelnus valstybei bei visuomenei, jų kilnius poelgius iškeliant ir vertinant labiau nei kitų grupių asmenų, pvz, medikų, ar kitų profesijų atstovų, todėl manytina, jog siūlomu teisiniu reguliavimu galėtų būti pažeistas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintas asmenų lygiateisiškumo principas. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas būtų pažeidžiamas, jei tam tikra grupė asmenų, kuriems yra skiriama teisės norma, palyginti su kitais tos pačios normos adresatais, būtų kitaip traktuojama, nors tarp tų grupių nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas (Konstitucinio Teismo 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas, 2010 m. birželio 29 d. nutarimas ir kt.).
Kita vertus, tokiu būdu būtų pažeidžiamas ir socialinio teisingumo principas, sukuriamos privilegijos tam tikroms asmenų grupėms. Be to, tokiu teisiniu reguliavimu sukuriamas ydingas precedentas ir kitų profesijų atstovams siekti sau išskirtinių teisių ar išlygų socialinės apsaugos ar kitose srityse. Antra, projekte vartojamos sąvokos „iškilus“, „atlikus kilnius poelgius“, „padarius didelį poveikį“ yra subjektyvaus, vertinamojo pobūdžio, todėl jomis vadovaujantis gali kilti keblumų praktikoje paisyti asmenų lygiateisiškumo. Trečia, svarstytina, ar siūlomu teisiniu reguliavimu nustatomas valstybinės rentos dydis –1,5 Lietuvos statistikos departamento paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio per mėnesį (šiuo metu tai būtų 1072 eurai) – atitinka konstitucinį socialinės darnos imperatyvą, teisingumo, protingumo, proporcingumo principus, kurie yra neatsiejami konstitucinio teisinės valstybės principo elementai. Pastebėtina, kad valstybinės rentos mokėjimo paskirtis iš esmės yra analogiška valstybinės pensijos paskirčiai, tačiau jame nustatyti dydžiai yra daugiau kaip 4 kartus didesni negu valstybinių pensijų, nustatytų Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatyme.
Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos pirmojo laipsnio valstybinės pensijos (kuri, be kita ko, mokama asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka paskirta Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija) dydis yra 232 eurai, o antrojo laipsnio valstybinės pensijos dydis –116 eurų; mokslininkų valstybinės pensijos, mokamos asmenims, kuriems įstatymų nustatyta tvarka Lietuvos Respublikoje yra suteiktas ar nostrifikuotas mokslo laipsnis arba pedagoginis mokslo vardas, dydžio matas yra valstybinių pensijų bazė, kuri šiuo metu yra 58 eurai. Todėl šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo suformuotas doktrinas dėl savo esme analogiškos išmokos – valstybinės pensijos. Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 22 d. nutarime pažymėjo, kad ,,nustatant, kokiems asmenims skiriama ir mokama valstybinė pensija, valstybinės pensijos skyrimo ir mokėjimo pagrindus bei sąlygas, taip pat šios pensijos dydžius, privalu paisyti konstitucinio socialinės darnos imperatyvo, teisingumo, protingumo, proporcingumo principų; valstybinės pensijos skyrimas ir mokėjimas neturi tapti privilegija. Jeigu įstatymų leidėjas, įstatymu nustatydamas tokio pensinio aprūpinimo pagrindus, asmenis, kuriems skiriamos ir mokamos šios pensijos, pensijų skyrimo ir mokėjimo sąlygas, taip pat pensijų dydžius, nepaisytų Konstitucijos (pavyzdžiui, valstybines pensijas skirtų asmenims, kuriems tokios pensijos negali būti skiriamos, nustatytų nepagrįstai didelius ar mažus tokių pensijų dydžius arba nustatytų nepagrįstas tokių pensijų skyrimo ir mokėjimo sąlygas), toks pensinis aprūpinimas pagal Konstituciją negalėtų būti ginamas“.
Kartu pažymėtina, kad asmenims, ypatingai nusipelniusiems valstybei kuriant bei plėtojant jos valstybingumą, ūkį, kultūrą, mokslą, meną ir sportą Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatyme jau buvo numatyta teisė gauti Lietuvos Respublikos pirmojo arba antrojo laipsnio valstybinę pensiją. Tačiau ši nuostata Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3, 4, 5, 6, 7 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XI-955 nuo 2011 m. sausio 1 d. buvo pripažinta netekusia galios. Šio įstatymo aiškinamajame rašte nurodyta, kad ,,atskiroms asmenų socialinėms grupėms periodiškai, kas mėnesį mokamos valstybinės pensijos, kurios yra papildomos išmokos, nėra grindžiamos jokiomis socialinio draudimo ar kitomis specialiomis įmokomis. Valstybinių pensijų paskirtis nėra aiški (ar tai valstybės apsauga nuo skurdo specialioms grupėms, ar tai atlyginimas už nuopelnus, ar tam tikra kompensacija), jos skiriamos ir mokamos netaikant turto ir pajamų testo, dažnai suteikia nepagrįstų privilegijų ir tokiu būdu pažeidžia socialinio teisingumo bei proporcingumo principus, todėl pagrįstai kelia visuomenės pasipiktinimą“. 2. Įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad valstybines rentas skiria, o taip pat sprendimus dėl šios rentos skyrimo ir mokėjimo panaikinimo priima komisija.
Šias nuostatas reikėtų tikslinti, nes neaiškus šios normos santykis su įstatymo projekto 4 straipsnio
administravimo įstaigų sprendimai rentų mokėjimo klausimais gali būti skundžiami <...>. 3. Įstatymo projekte vartojamos skirtingos sąvokos „valstybinė renta“, „mokslo, švietimo, kultūros, meno darbuotojų ir kūrėjų valstybinė renta“, todėl sąvokas reikėtų vienodinti. 4. Įstatymo projekto 2 straipsnio 3 dalis, vertinant pagal šio straipsnio pavadinimą, yra ne šio straipsnio reguliavimo dalykas. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad iš siūlomo teisinio reguliavimo neaišku, iš kokių institucijų atstovų bus sudaroma komisija, kokiam laikotarpiui, kaip bus organizuojamas jos darbas ir pan. 5. Įstatymo projekto 2 straipsnio 4 dalyje reikėtų tikslinti sąvoką „visuomeninės organizacijos“, nes tokios teisinės formos juridinių asmenų Lietuvos teisės aktai nebenumato. 6. Įstatymo projekto 3 straipsnio pavadinimas neatitinka turinio, nes šio straipsnio turinyje daugiau kalbama ne apie teisę gauti valstybinę rentą, bet apie jos dydį. 7. Įstatymo projekto 3 straipsnio nuostata
„valstybinės rentos dydis negali būti mažinamas“ svarstytina. Pažymėtina, kad
valstybės finansinės galimybės gali keistis, todėl toks griežtas teisinis reguliavimas neužtikrintų socialinio solidarumo principo įgyvendinimo.
Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad Konstitucijos 52 straipsnis, jos preambulėje įtvirtintas atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės siekis, konstituciniai valstybės socialinės orientacijos, socialinio solidarumo principai suponuoja tai, kad socialinės paramos santykių teisinio reguliavimo turinį gali lemti įvairūs veiksniai, inter alia valstybės ir visuomenės ištekliai, materialinės ir finansinės galimybės, poreikis užtikrinti valstybės finansinį stabilumą, ūkio tvarumą ir plėtrą; įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į šiuos veiksnius ir atitinkamai reguliuodamas minėtus santykius, turi plačią diskreciją pasirinkti ir įstatymu įtvirtinti socialinės paramos rūšis (2013 m. vasario 7 d. nutarimas). Konstitucinis socialinių teisių statusas pats savaime nepaneigia įstatymų leidėjo teisės nustatyti tam tikras jų atsiradimo sąlygas ar ribojimus (1998 m. gegužės 6 d., 2013 m. vasario 7 d. nutarimai). 8. Atsižvelgiant į Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatyme vartojamas sąvokas, įstatymo projekto 4 straipsnio 4 dalyje vietoj žodžių „pensinio pobūdžio išmoką“,
„pensinio pobūdžio išmoka“ reikėtų atitinkamu linksniu įrašyti „pensijų išmokos“. 9. Įstatymo projekto
ko, nemokama, jeigu mokslo, švietimo, kultūros, meno darbuotojas, kūrėjas turi draudžiamųjų pajamų, išskyrus pajamas už savo kūrybinį darbą. Pažymėtina, kad kūrybinis darbas gali būti įvairiai suprantamas, todėl gali kilti neaiškumų nustatant pajamų pobūdį. Be to, neaišku, kaip Valstybinio socialinio draudimo fondo įstaigos turėtų patikrinti ir nustatyti, kad draudžiamosios pajamos gautos (ar negautos) už kūrybinį darbą.
Šiame punkte siūlytina žodžius ,,Draudžiamųjų pajamų sąvoka suprantama taip, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatyme“ braukti kaip perteklinius. 10. Įstatymo projekto
socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnyje vartojamas formuluotes – vietoj žodžių „sprendimai rentų mokėjimo klausimais“ reikėtų įrašyti žodžius
„sprendimai ir veiksmai (neveikimas)“. 11. Atkreiptinas
dėmesys, kad įstatymo projekto aiškinamajame rašte teigiama, jos per kalendorinius metus būtų išmokama 15–20 valstybinių rentų, tačiau pačiame įstatyme toks apribojimas neįtvirtintas. Atsižvelgiant į tai, įstatymo projektas tikslintinas. 12. Įstatymo projekto 8 straipsnyje brauktinas skaičius 1, nes šį straipsnį sudaro tik viena dalis, todėl ji nenumeruotina. Taip pat brauktinas žodelis „nuo“, nes įstatymo įsigaliojimas yra vienkartinis veiksmas, be to, būtų išvengta įstatymo įsigaliojimo termino laike skirtingo interpretavimo. 13. Įstatymo projekto 9 straipsnyje siūloma nustatyti, kad Vyriausybė iki 2015 m. spalio 1 d. parengia ir patvirtina šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Nuostata „parengia ir patvirtina” keistina į „priima”, nes Vyriausybė (Vyriausybės įstatymo 41 straipsnis) kaip teisėkūros subjektas priima teisės aktus, o ne juos tvirtina. Be to, ši nuostata keistina ir tuo aspektu, kad Vyriausybė turi teisę pavesti parengti teisės akto projektą jai pavaldiems subjektams, o ne ,,rengti“ jį pati. Vertinant šį straipsnį, taip pat nėra aišku, kodėl įgyvendinamieji teisės aktai turėtų būti priimti likus trims mėnesiams iki įstatymo įsigaliojimo. 14.
darbo ministerija formuoja socialinės paramos politiką, įskaitant ir iš valstybės biudžeto mokamų valstybinių pensijų ir rentų srityje, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą, manytina, jog dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos arba Vyriausybės išvada. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2015-06- Nr. Į 2015-05-27 Nr. XIIP-3155 Lietuvos Respublikos Seimui DĖL Lietuvos Respublikos Mokslo, švietimo, kultūros, meno darbuotojų ir kūrėjų valstybinės rentos įstatymo projekto Nr. XIIP-3155 derinimo Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą Lietuvos Respublikos mokslo, švietimo, kultūros, meno darbuotojų ir kūrėjų valstybinės rentos įstatymo projektą Nr. XIIP-3155, pažymime, kad pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2015 m. birželio 2 d. išvadoje projektui pateiktoms pastaboms. Pastebėtina, kad nėra aišku, kodėl už ypatingus nuopelnus Lietuvos valstybei, atliktus kilnius poelgius kuriant ir plėtojant mokslą, švietimą, kultūrą, meną, padarius didelį poveikį visuomenei, vykdant ilgalaikę sistemingą veiklą, mokslo, švietimo, kultūros, meno darbuotojų ir kūrėjų valstybinė renta gali būti paskirta tik Lietuvos Respublikos piliečiui. Lietuvos Respublikai tapus Europos Sąjungos nare, Lietuva atvėrė savo sienas kitų valstybių narių piliečiams, kurių diskriminavimas pilietybės pagrindu yra draudžiamas. Kitų valstybių narių piliečiai, pasinaudoję jiems suteikta laisve judėti atvyko ar atvyks gyventi į Lietuvą, taip pat gali vykdydami savo ilgalaikę sistemingą veiklą ypatingai nusipelnyti Lietuvai kuriant ir plėtojant mokslą, švietimą, kultūrą, meną. Generalinio direktoriaus pavaduotoja Rūta Krasuckaitė Rūta Butvydytė, tel. 706 63 683, el. p. [email protected]
Vilnius
2015-07-03 Nr. XIIP-3155(2) Vilnius Įvertinęs įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, Teisės departamentas laikosi 2015 m. birželio 2 d. išvadoje Nr. XIIP-3155 pateiktos pozicijos dėl galimo projekto nuostatų, t.y. dėl 3 straipsnio
Respublikos Konstitucijai. Pastebėtina, kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas, nagrinėdamas analogiško turinio įstatymo projektą Nr. XIIP-3155, 2015 m. birželio 17 d. išvadoje Nr.102-P-26 taip pat pažymėjo, kad ,,įstatymų leidėjas turėdamas diskrecijos teisę nustatyti valstybinės rentos skyrimo ir mokėjimo pagrindus, sąlygas ir dydžius, paisydamas Konstitucijoje įtvirtinto socialinės darnos principo, valstybinės rentos dydį turi derinti su kitais analogiškais valstybinės pensijos dydžiais“. Teisės departamentas taip pat laikosi 2015 m. birželio 2 d. išvados 9 punkte išdėstytos savo nuomonės dėl įstatymo projekte vartojamos sąvokos ,,kūrybinis darbas“ neaiškumo. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2015-07- Nr. Į 2015-07-02 Nr. XIIP-3155(2) Lietuvos Respublikos Seimui DĖL Lietuvos Respublikos Mokslo, švietimo, kultūros, meno darbuotojų ir kūrėjų valstybinės rentos įstatymo projekto Nr. XIIP-3155(2) derinimo Pakartotinai išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos mokslo, švietimo, kultūros, meno darbuotojų ir kūrėjų valstybinės rentos įstatymo projektą Nr. XIIP-3155(2), pažymime, kad Europos teisė departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos laikosi išsakytų pastabų, pateiktų 2015 m. birželio 16 d. raštu Nr. NR-501. Generalinio direktoriaus pavaduotoja Rūta Krasuckaitė Rūta Butvydytė, tel. 706 63 683, el. p. [email protected]
TEISĖTVARKOS komitetas
IR
posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, Komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, Komiteto nariai: Stasys Brundza, Vitalijus Gailius, Valdas Skarbalius. Komiteto biuro vedėja Dalia Latvelienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė. Komiteto biuro padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Modesta Banytė. Kviestieji asmenys: Seimo kanceliarijos Teisės departamento Darbo ir socialinės teisės skyriaus patarėja Irena Šambaraitė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas: Šioje Teisės departamento išvadoje pateiktos prielaidos dėl galimo kai kurių Įstatymo projekte teikiamų nuostatų prieštaravimo Konstitucijos 29 straipsniui bei konstituciniam teisinės valstybės principui. 1. Įstatymo projektu siūloma nustatyti valstybinės rentos skyrimo ir mokėjimo sąlygas bei šios rentos dydį mokslo, švietimo, kultūros, meno darbuotojams ir kūrėjams, kurie turi ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei, atliko kilnius poelgius kuriant ir plėtojant mokslą, švietimą, kultūrą, meną, padariusius didelį poveikį visuomenei. Siūlomas teisinis reguliavimas svarstytinas keliais aspektais.
Visų pirma, pažymėtina, jog siūlomu teisiniu reguliavimu išskiriama tik tam tikra grupė asmenų, turinti teisę gauti valstybinę rentą, tam nesant objektyvių priežasčių, vienos grupės asmenų nuopelnus valstybei bei visuomenei, jų kilnius poelgius iškeliant ir vertinant labiau nei kitų grupių asmenų, pvz, medikų, ar kitų profesijų atstovų, todėl manytina, jog siūlomu teisiniu reguliavimu galėtų būti pažeistas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintas asmenų lygiateisiškumo principas. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas būtų pažeidžiamas, jei tam tikra grupė asmenų, kuriems yra skiriama teisės norma, palyginti su kitais tos pačios normos adresatais, būtų kitaip traktuojama, nors tarp tų grupių nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas (Konstitucinio Teismo 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas, 2010 m. birželio 29 d. nutarimas ir kt.). Kita vertus, tokiu būdu būtų pažeidžiamas ir socialinio teisingumo principas, sukuriamos privilegijos tam tikroms asmenų grupėms. Be to, tokiu teisiniu reguliavimu sukuriamas ydingas precedentas ir kitų profesijų atstovams siekti sau išskirtinių teisių ar išlygų socialinės apsaugos ar kitose srityse. Nepritarti Mokslas – objektyvių žinių apie gamtą ir visuomenę gavimas įvairiose srityse, pvz., tokiose kaip astronomija, biologija, chemija, ekonomika, fizika, filosofija, medicina, psichologija ir daugelį kitų sričių, todėl už išskirtinius nuopelnus valstybinę rentą galės gauti įvairių profesijų atstovai. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad nustačius siūlomą teisinį reglamentavimą nebus pažeistas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintas asmenų lygiateisiškumo principas. 2.
1 Antra, projekte vartojamos sąvokos „iškilus“, „atlikus kilnius poelgius“, „padarius didelį poveikį“ yra subjektyvaus, vertinamojo pobūdžio, todėl jomis vadovaujantis gali kilti keblumų praktikoje paisyti asmenų lygiateisiškumo. Trečia, svarstytina, ar siūlomu teisiniu reguliavimu nustatomas valstybinės rentos dydis – 1,5 Lietuvos statistikos departamento paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio per mėnesį (šiuo metu tai būtų 1072 eurai) – atitinka konstitucinį socialinės darnos imperatyvą, teisingumo, protingumo, proporcingumo principus, kurie yra neatsiejami konstitucinio teisinės valstybės principo elementai. Pastebėtina, kad valstybinės rentos mokėjimo paskirtis iš esmės yra analogiška valstybinės pensijos paskirčiai, tačiau jame nustatyti dydžiai yra daugiau kaip 4 kartus didesni negu valstybinių pensijų, nustatytų Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatyme. Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos pirmojo laipsnio valstybinės pensijos (kuri, be kita ko, mokama asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka paskirta Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija) dydis yra 232 eurai, o antrojo laipsnio valstybinės pensijos dydis –116 eurų; mokslininkų valstybinės pensijos, mokamos asmenims, kuriems įstatymų nustatyta tvarka Lietuvos Respublikoje yra suteiktas ar nostrifikuotas mokslo laipsnis arba pedagoginis mokslo vardas, dydžio matas yra valstybinių pensijų bazė, kuri šiuo metu yra 58 eurai. Todėl šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo suformuotas doktrinas dėl savo esme analogiškos išmokos – valstybinės pensijos.
Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 22 d. nutarime pažymėjo, kad ,,nustatant, kokiems asmenims skiriama ir mokama valstybinė pensija, valstybinės pensijos skyrimo ir mokėjimo pagrindus bei sąlygas, taip pat šios pensijos dydžius, privalu paisyti konstitucinio socialinės darnos imperatyvo, teisingumo, protingumo, proporcingumo principų; valstybinės pensijos skyrimas ir mokėjimas neturi tapti privilegija. Jeigu įstatymų leidėjas, įstatymu nustatydamas tokio pensinio aprūpinimo pagrindus, asmenis, kuriems skiriamos ir mokamos šios pensijos, pensijų skyrimo ir mokėjimo sąlygas, taip pat pensijų dydžius, nepaisytų Konstitucijos (pavyzdžiui, valstybines pensijas skirtų asmenims, kuriems tokios pensijos negali būti skiriamos, nustatytų nepagrįstai didelius ar mažus tokių pensijų dydžius arba nustatytų nepagrįstas tokių pensijų skyrimo ir mokėjimo sąlygas), toks pensinis aprūpinimas pagal Konstituciją negalėtų būti ginamas“. Kartu pažymėtina, kad asmenims, ypatingai nusipelniusiems valstybei kuriant bei plėtojant jos valstybingumą, ūkį, kultūrą, mokslą, meną ir sportą Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatyme jau buvo numatyta teisė gauti Lietuvos Respublikos pirmojo arba antrojo laipsnio valstybinę pensiją. Tačiau ši nuostata Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3, 4, 5, 6, 7 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XI-955 nuo 2011 m. sausio 1 d. buvo pripažinta netekusia galios. Šio įstatymo aiškinamajame rašte nurodyta, kad ,,atskiroms asmenų socialinėms grupėms periodiškai, kas mėnesį mokamos valstybinės pensijos, kurios yra papildomos išmokos, nėra grindžiamos jokiomis socialinio draudimo ar kitomis specialiomis įmokomis.
Valstybinių pensijų paskirtis nėra aiški (ar tai valstybės apsauga nuo skurdo specialioms grupėms, ar tai atlyginimas už nuopelnus, ar tam tikra kompensacija), jos skiriamos ir mokamos netaikant turto ir pajamų testo, dažnai suteikia nepagrįstų privilegijų ir tokiu būdu pažeidžia socialinio teisingumo bei proporcingumo principus, todėl pagrįstai kelia visuomenės pasipiktinimą“. Nepritarti Siūlomas teisinis reguliavimas, kuriuo nustatomas kelis kartus didesnis valstybinės rentos dydis negu valstybinių pensijų dydžiai, nustatyti Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatyme, pats savaime nereiškia prieštaravimo Konstitucijai, tačiau įstatymų leidėjas turėdamas diskrecijos teisę nustatyti valstybinės rentos skyrimo ir mokėjimo pagrindus, sąlygas ir dydžius, paisydamas Konstitucijoje įtvirtinto socialinės darnos principo, valstybinės rentos dydį turi derinti su kitais analogiškais valstybinės pensijos dydžiais. 3.
Lietuvos Respublikos Seimo statuto 67 straipsnio 3 punktu ir atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadas bei Teisės ir teisėtvarkos komiteto argumentus, Teisės ir teisėtvarkos komitetas preliminariai įvertino, kad Įstatymo projekto 3 straipsnyje dėstomos Mokslo, švietimo, kultūros, meno darbuotojų ir kūrėjų valstybinės rentos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies nuostatos, kuriomis siūlomas toks teisinis reglamentavimas pagal kurį mokslo, švietimo, kultūros, meno darbuotojas, kūrėjas, turintis ypatingų nuopelnų Lietuvai, turi teisę gauti 1,5 Lietuvos statistikos departamento paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio valstybinę rentą per mėnesį, jeigu jis yra Lietuvos pilietis neprieštarauja Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintam visuotiniam asmenų lygiateisiškumo principui ir Konstitucijoje įtvirtintam konstituciniam teisinės valstybės principui. 4. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu – už. 5. Komiteto paskirti pranešėjai:
Julius Sabatauskas, Stasys Šedbaras. 6. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas
švietimo, mokslo ir kultūros komitetas
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Raimundas Paliukas – komiteto pirmininkas, komiteto nariai: Rima Baškienė, Larisa Dmitrijeva, Arimantas Dumčius, Vytautas Juozapaitis, Seimo narę
Orintą Leiputę pavadavo Seimo narė Marija Aušrinė Pavilionienė, Audronė Pitrėnienė, Gintaras Steponavičius, Valentinas Stundys, Aleksandras Zeltinis, Edvardas Žakaris; komiteto biuras: Kęstutis Kaminskas – komiteto biuro vedėjas, patarėjos: Jurgita Bieliūnienė, Lina Joskaudaitė-Dmitrijeva, Rūta Norkienė, Lina Skeberdytė, padėjėjos: Janina Antanavičienė, Giedrė Buinauskaitė; kviestieji asmenys:
Danutė Akulavičienė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Valstybinių pensijų skyriaus vedėja, Aldona Mickevičienė – Finansų ministerijos Švietimo‚ kultūros ir socialinių sektorių skyriaus vedėjo pavaduotoja, Kornelijus Platelis – Lietuvos meno kūrėjų asociacijos prezidentas, Patricija Poderytė - kultūros viceministrė, Dainius Radzevičius – Lietuvos meno kūrėjų asociacijos atstovas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1 Įvertinęs įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, Teisės departamentas laikosi 2015 m. birželio 2 d. išvadoje Nr. XIIP-3155 pateiktos pozicijos dėl galimo projekto nuostatų, t.y. dėl 3 straipsnio 1 dalyje nustatomo valstybinės rentos dydžio, prieštaravimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Pastebėtina, kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas, nagrinėdamas analogiško turinio įstatymo projektą Nr.
XIIP-3155, 2015 m. birželio 17 d. išvadoje Nr.102-P-26 taip pat pažymėjo, kad ,,įstatymų leidėjas turėdamas diskrecijos teisę nustatyti valstybinės rentos skyrimo ir mokėjimo pagrindus, sąlygas ir dydžius, paisydamas Konstitucijoje įtvirtinto socialinės darnos principo, valstybinės rentos dydį turi derinti su kitais analogiškais valstybinės pensijos dydžiais“. Teisės departamentas taip pat laikosi 2015 m. birželio 2 d. išvados 9 punkte išdėstytos savo nuomonės dėl įstatymo projekte vartojamos sąvokos ,,kūrybinis darbas“ neaiškumo. Nepritarti Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 67 straipsnio 3 punktu ir atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadas bei Teisės ir teisėtvarkos komiteto argumentus, Teisės ir teisėtvarkos komitetas preliminariai įvertino, kad Įstatymo projekto 3 straipsnyje dėstomos Mokslo, švietimo, kultūros, meno darbuotojų ir kūrėjų valstybinės rentos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies nuostatos, kuriomis siūlomas toks teisinis reglamentavimas pagal kurį mokslo, švietimo, kultūros, meno darbuotojas, kūrėjas, turintis ypatingų nuopelnų Lietuvai, turi teisę gauti 1,5 Lietuvos statistikos departamento paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio valstybinę rentą per mėnesį, jeigu jis yra Lietuvos pilietis neprieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam konstituciniam teisinės valstybės principui
Respublikos teisingumo ministerijos 2015-07-17 Pakartotinai išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos mokslo, švietimo, kultūros, meno darbuotojų ir kūrėjų valstybinės rentos įstatymo projektą Nr. XIIP-3155(2), pažymime, kad Europos teisė departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos laikosi išsakytų pastabų, pateiktų 2015 m. birželio 16 d. raštu Nr. NR-501.
NR-501. Nepritarti Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 67 straipsnio 3 punktu ir atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadas bei Teisės ir teisėtvarkos komiteto argumentus, Teisės ir teisėtvarkos komitetas preliminariai įvertino, kad Įstatymo projekto 3 straipsnyje dėstomos Mokslo, švietimo, kultūros, meno darbuotojų ir kūrėjų valstybinės rentos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies nuostatos, kuriomis siūlomas toks teisinis reglamentavimas pagal kurį mokslo, švietimo, kultūros, meno darbuotojas, kūrėjas, turintis ypatingų nuopelnų Lietuvai, turi teisę gauti 1,5 Lietuvos statistikos departamento paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio valstybinę rentą per mėnesį, jeigu jis yra Lietuvos pilietis neprieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam konstituciniam teisinės valstybės principui. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:. Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
2015-11-25 Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 67 straipsnio 3 punktu ir atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadas bei Teisės ir teisėtvarkos komiteto argumentus, Teisės ir teisėtvarkos komitetas preliminariai įvertino, kad Įstatymo projekto 3 straipsnyje dėstomos Mokslo, švietimo, kultūros, meno darbuotojų ir kūrėjų valstybinės rentos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies nuostatos, kuriomis siūlomas toks teisinis reglamentavimas pagal kurį mokslo, švietimo, kultūros, meno darbuotojas, kūrėjas, turintis ypatingų nuopelnų Lietuvai, turi teisę gauti 1,5 Lietuvos statistikos departamento paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio valstybinę rentą per mėnesį, jeigu jis yra Lietuvos pilietis neprieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam konstituciniam teisinės valstybės principui. Pritarti
Nr. 166 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2015 m. gruodžio 3 d. sprendimo Nr. SV-S-1291
„Dėl įstatymų ir nutarimo projektų išvadų“ 3 punktą, Lietuvos Respublikos
Vyriausybė nutaria: Nepritarti Lietuvos Respublikos mokslo, švietimo, kultūros, meno darbuotojų ir kūrėjų valstybinės rentos įstatymo projektui Nr. XIIP-3155(2) (toliau – įstatymo projektas) dėl šių priežasčių:
nustatyti asmenų grupes, kurioms už ilgalaikę sistemingą veiklą, ypatingus nuopelnus Lietuvos valstybei, atliktus kilnius poelgius kuriant ir plėtojant mokslą, švietimą, kultūrą, meną, padariusius didelį poveikį visuomenei, būtų skiriamos ir mokamos iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto periodinės pensinio pobūdžio išmokos – valstybinės rentos.
Būtina pažymėti, kad tam tikrais aiškiai apibrėžtais atvejais už gautus nuopelnų įvertinimus ar atsižvelgiant į asmens profesiją (darbą) įstatymų leidėjas jau yra nustatęs papildomas socialines garantijas mokslo, švietimo, kultūros, meno darbuotojams ir kūrėjams: Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatams mokamos Lietuvos Respublikos pirmojo laipsnio valstybinės pensijos (Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymas); teatrų ir koncertinių įstaigų kūrybiniams darbuotojams (baleto artistams ir šokėjams, muzikantams, grojantiems pučiamaisiais muzikos instrumentais, solistams vokalistams ir choro artistams) – kompensacinės išmokos (Lietuvos Respublikos teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymas); mokslininkams – mokslininkų valstybinės pensijos (Lietuvos Respublikos mokslininkų valstybinių pensijų laikinasis įstatymas); profesoriams, kuriems suteiktas profesoriaus emerito vardas, – profesoriaus emerito mėnesinės išmokos (Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas). Todėl įstatymo projekte numatyti teisės į valstybinę rentą pagrindai arba dubliuotų minėtų asmenų socialines garantijas, arba suteiktų aiškiais ir objektyviais kriterijais nepagrįstas privilegijas tam tikroms asmenų grupėms. Nepritarti Asmeniui, turinčiam teisę gauti Mokslo, švietimo, kultūros, meno darbuotojų ir kūrėjų valstybinę rentą ir valstybinę pensiją ar pensijų išmoką, paskirtas pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir mokamas iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, jo pasirinkimu skiriama ir mokama tik viena iš šių išmokų: arba valstybinė renta, arba valstybinė pensija, arba pensijų išmokos. 2.
mokslo, švietimo, kultūros, meno darbuotojo, kūrėjo valstybinės rentos dydis
Lietuvai. Ši įstatymo projekto nuostata gali prieštarauti konstitucinio socialinės darnos ir teisingumo imperatyvo, konstitucinio asmenų lygiateisiškumo ir proporcingumo principams. Nepritarti Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 67 straipsnio 3 punktu ir atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadas bei Teisės ir teisėtvarkos komiteto argumentus, Teisės ir teisėtvarkos komitetas preliminariai įvertino, kad Įstatymo projekto 3 straipsnyje dėstomos Mokslo, švietimo, kultūros, meno darbuotojų ir kūrėjų valstybinės rentos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies nuostatos, kuriomis siūlomas toks teisinis reglamentavimas pagal kurį mokslo, švietimo, kultūros, meno darbuotojas, kūrėjas, turintis ypatingų nuopelnų Lietuvai, turi teisę gauti 1,5 Lietuvos statistikos departamento paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio valstybinę rentą per mėnesį, jeigu jis yra Lietuvos pilietis neprieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam konstituciniam teisinės valstybės principui. 6. Komiteto (komisijos) sprendimas ir pasiūlymai:
įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti projektą pagal pastabas ir pasiūlymus, kuriems pritarė komitetas. 6.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas (2016-03-16) Pasiūlymas:
Pakeisti 8 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 9 straipsnį,
įsigalioja 2016 m. sausio 1 d.
2Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas (2016-03-16) Pasiūlymas:
Pakeisti 9 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
2Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2016 2015 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“ Pritarti
7Balsavimo rezultatai: 8 – už, 3 – susilaikė. 8. Komiteto paskirtas pranešėjas: Raimundas Paliukas. Komiteto pirmininkas Raimundas Paliukas
TEISĖTVARKOS komitetas
IR
posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, Komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, Komiteto nariai: Vilija Aleknaitė Abramikienė, Stasys Brundza, Vitalijus Gailius, Vytautas Gapšys, Valdas Skarbalius. Komiteto biuro vedėja Dalia Latvelienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė. Komiteto biuro padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Modesta Banytė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1 Įvertinęs įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, Teisės departamentas laikosi 2015 m. birželio 2 d. išvadoje Nr. XIIP-3155 pateiktos pozicijos dėl galimo projekto nuostatų, t.y. dėl 3 straipsnio 1 dalyje nustatomo valstybinės rentos dydžio, prieštaravimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Pastebėtina, kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas, nagrinėdamas analogiško turinio įstatymo projektą Nr. XIIP-3155, 2015 m. birželio 17 d. išvadoje Nr.102-P-26 taip pat pažymėjo, kad ,,įstatymų leidėjas turėdamas diskrecijos teisę nustatyti valstybinės rentos skyrimo ir mokėjimo pagrindus, sąlygas ir dydžius, paisydamas Konstitucijoje įtvirtinto socialinės darnos principo, valstybinės rentos dydį turi derinti su kitais analogiškais valstybinės pensijos dydžiais“.
Nepritarti Teisės ir teisėtvarkos komitetas, nagrinėdamas analogiško turinio įstatymo projekto Nr. XIIP-3155 nuostatas, 2015 m. birželio 17 d. išvadoje Nr.102-P-26 priėmė sprendimą, kad Įstatymo projekto nuostatos neprieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam konstituciniam teisinės valstybės principui, argumentuodamas, tuo kad siūlomas teisinis reguliavimas, kuriuo nustatomas kelis kartus didesnis valstybinės rentos dydis negu valstybinių pensijų dydžiai, nustatyti Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatyme, pats savaime nereiškia prieštaravimo Konstitucijai, tačiau įstatymų leidėjas turėdamas diskrecijos teisę nustatyti valstybinės rentos skyrimo ir mokėjimo pagrindus, sąlygas ir dydžius, paisydamas Konstitucijoje įtvirtinto socialinės darnos principo, valstybinės rentos dydį turi derinti su kitais analogiškais valstybinės pensijos dydžiais. 3.
Lietuvos Respublikos Seimo statuto 67 straipsnio 3 punktu ir atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadas bei Teisės ir teisėtvarkos komiteto argumentus, Teisės ir teisėtvarkos komitetas preliminariai įvertino, kad Įstatymo projekto 3 straipsnyje dėstomos Mokslo, švietimo, kultūros, meno darbuotojų ir kūrėjų valstybinės rentos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies nuostatos, kuriomis siūlomas toks teisinis reglamentavimas pagal kurį mokslo, švietimo, kultūros, meno darbuotojas, kūrėjas, turintis ypatingų nuopelnų Lietuvai, turi teisę gauti 1,5 Lietuvos statistikos departamento paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio valstybinę rentą per mėnesį, jeigu jis yra Lietuvos pilietis neprieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam konstituciniam teisinės valstybės principui. 4. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu – už. 5. Komiteto paskirti pranešėjai:
Julius Sabatauskas, Stasys Šedbaras. 6. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas