Lyginamasis projekto variantas
2015 m. gegužės d. Nr. Vilnius
Pakeisti 4.79 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Dalies, esančios bendrąja nuosavybe, pardavėjas privalo raštu pranešti kitiems bendraturčiams apie ketinimą parduoti savo dalį ne bendraturčiui ir kartu nurodyti kainą bei kitas sąlygas, kuriomis ją parduoda. Kai parduodama dalis nekilnojamojo daikto, į kurį turima bendrosios nuosavybės teisė, apie tai pranešama per notarą. Kai kiti bendraturčiai atsisako pasinaudoti savo pirmenybės teise pirkti arba šios teisės į nekilnojamąjį daiktą neįgyvendina per vieną mėnesį, o į kitą daiktą – per dešimt dienų nuo pranešimo gavimo dienos, jeigu bendraturčių susitarimu nenustatyta kitaip, tai pardavėjas turi teisę parduoti savo dalį bet kuriam asmeniui.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Arvydas Anušauskas
projekto tikslai ir uždaviniai: Bendrąja prasme, kiekvienas asmuo, turintis nuosavybės teise tam tikrą nuosavybės teisės objektą, gali įgyvendinti disponavimo teisę. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau vadinamas CK)
kiekvienas daiktas ir kitas turtas (toliau vadinamas Objektu), jeigu įstatymai nenustato ko kita. Asmeniui, kuomet Objektas jam priklauso bendros nuosavybės teise (dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti, disponuoti nuosavybės teisės objektą), CK numato specialiąsias sąlygas. CK 4.78 straipsnis numato, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę perleisti kitam asmeniui nuosavybėn, išnuomoti ar kitu būdu perduoti naudotis, įkeisti ar kitaip suvaržyti visą savo dalį ar dalies, turimos bendrosios dalinės nuosavybės teise, dalį, išskyrus CK nustatytas išimtis. Įstatymo projektas skirtas bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimui, kuomet bendraturtis ketina įgyvendinti savo dalies, esančios bendrąja nuosavybe, pardavimo teisę. Dabartinis teisinis reguliavimas bendraturčio siekiui parduoti jo turimą dalį, esančią bendrąja nuosavybe, numato tam tikrus ypatumus. CK 4.79 straipsnyje yra numatyta bendraturčio pirmenybės teisė pirkti parduodamas dalis, esančias bendrąja nuosavybe. Šio straipsnio 2 dalis įpareigoja dalies, esančios bendrąja nuosavybe, pardavėją (bendraturtį) raštu pranešti kitiems bendraturčiams apie ketinimą parduoti savo dalį ne bendraturčiui ir kartu nurodyti kainą bei kitas sąlygas, kuriomis ją parduoda. Kaip matyti, straipsnio
tik tuomet, jeigu pardavėjas (bendraturtis) ketina parduoti savo dalį, esančią bendrąja nuosavybe, ne bendraturčiui, t.y. trečiajam asmeniui.
Pažymėtina, kad CK 4.79 straipsnio 2 dalies nuostata skirta apsaugoti kitų bendrosios nuosavybės teisės dalyvių interesus, siekiant, kad bendrosios nuosavybės dalis nebūtų parduota kitam asmeniui, nepasiūlius įsigyti ją pirmiausia bendraturčiams, taip pat siekiant apsaugoti juos nuo nesąžiningų savo dalį parduodančio bendraturčio veiksmų, kai ši dalis parduodama mažesne kaina ir (ar) kitomis pirkėjui geresnėmis sąlygomis, negu buvo pasiūlytos bendraturčiams pirmenybės teise. Tačiau pabrėžtina, kad minėta nuostata nesaugo bendraturčių interesų, teisių, kuomet dalis, esanti bendrąja nuosavybe, parduodama ne trečiajam asmeniui, o vienam iš Objekto bendraturčių. Tokiu atveju pirmenybės teisės įsigyti parduodamas dalis institutas netaikomas: pardavėjas turi teisę pasirinkti kuriam iš bendraturčių ar visiems parduoti savo dalį bendroje nuosavybėje, t.y. nei vienam iš esamų bendraturčių atskirai raštu nepranešant. Tokiu būdu yra akivaizdžiai ribojamos likusių Objekto bendraturčių teisės. Atkreiptinas dėmesys, pasitaiko nemažai gyvenimiškų situacijų, kuomet bendraturčiai, valdantys Objektą bendrosios nuosavybės teise nepalaiko draugiškų santykių, nebendrauja, elgiasi piktybiškai ir pan. Vadinasi pagal dabartinį teisinį reguliavimą esamieji Objekto bendraturčiai gali net ir nesužinoti apie dalies, esančia bendrąja nuosavybe, pardavimą ir nepelnytai nepasinaudoti tokia teise, t.y. galimybe patys įsigyti parduodamą dalį, esančią bendrąja nuosavybe ir tokiu būdu padidinti turimą savo dalį Objekte.
Įstatymo projekto tikslas – numatyti imperatyvią pareigą pardavėjui (bendraturčiui), ketinančiam parduoti savo dalį, esančią bendrąja nuosavybe, raštu informuoti bendraturčius visais atvejais, t.y. tiek ketinant parduoti bendraturčiui, tiek trečiajam asmeniui. Įstatymo projekto uždaviniai: užtikrinti asmenų, kurie susiję su parduodamu Objektu labiau nei visi kiti tretieji asmenys ir kurių interesams Objekto pardavimas gali turėti tiesioginės įtakos, teisių apsaugą bei galimybę patiems Objekto bendraturčiams įsigyti parduodamą dalį, esančią bendrąja nuosavybe, sudaryti galimybę sumažinti Objekto bendraturčių skaičių ir taip padaryti Objekto valdymą efektyvesniu ir patogesniu. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo rengėjas – Seimo narys Arvydas Anušauskas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Dabartinis CK 4.79 straipsnio 2 dalies teisinis reguliavimas numato, kad pardavėjas, ketinantis parduoti savo dalį, esančią bendrąja nuosavybe, apie ketinimą parduoti savo dalį pirmenybės teise privalo raštu pranešti kitiems bendraturčiams tik tuomet, jeigu pastarasis ketina parduoti savo dalį ne bendraturčiui, t.y. trečiajam asmeniui. Šis imperatyvus reikalavimas nėra taikomas, esant atvejui, kai pardavėjas ketina parduoti savo dalį, esančią bendrąja nuosavybe, kitam bendrosios nuosavybės dalyviui - bendraturčiui. 4. Kokios numatomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos, naujai reglamentuotų klausimų teigiamos savybės ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Įstatymo projektu siekiama aktualioje CK 4.79 str.
dalį, esančią bendrąja nuosavybe, informuoti parduodant savo dalį kitam bendraturčiui tik jeigu minėta dalis parduodama trečiajam asmeniui (nesusijusiam su Objektu), tokiu būdu pardavėjas, ketinantis parduoti savo dalį, esančią bendrąja nuosavybe, privalės informuoti likusius bendraturčius visais be išimties atvejais, t.y. tiek parduodant savo dalį kitam bendraturčiui, tiek - trečiajam asmeniui. Siūlomu Įstatymo projektu bus apsaugotos esamų bendraturčių teisės. Bus sumažinta reali piktnaudžiavimo įstatymu grėsmė, apsimestinių sandorių galimybė, kai yra sudaromas sandoris, neatitinkantis realių šalių ketinimų. Galiojančiame reguliavime įtvirtintos pirmenybės teisės prigimtis nustatyta užtikrinti asmenų, kurie yra susiję su parduodamu objektu ir kurių interesams dalies, esančios bendrąja nuosavybe, pardavimas gali turėti tiesioginės įtakos, be to bus užtikrinta visų bendraturčių teisių apsauga bei galimybė pasinaudoti teise įsigyti parduodamą dalį, esančią bendrąja nuosavybe. Ribojimas raštu pranešti kitiems bendraturčiams apie savo dalies pardavimą tik esant atvejui, kuomet dalis parduodama trečiajam asmeniui nėra logiškas, kadangi prarandamas proporcingumas, kuris yra būtinas visuomenėje. Taigi, Įstatymo projektu siūloma iš esmės vienodo turinio pirmenybės instituto įgyvendinimo, nes, Įstatymo projektas būtų priemonė užtikrinti ir garantuoti visų bendraturčių lūkesčius, siekius, atsirandančius iš bendrosios nuosavybės. Priėmus Įstatymo projektą bendraturčiai bus lygiavertėje padėtyje kartu su trečiaisiais asmenimis, kadangi imperatyvus reikalavimas raštu pranešti kitiems bendraturčiams, parduodant dalį, esančią bendrąja nuosavybe, yra numatytas ketinant parduoti savo dalį bet kuriam asmeniui.
rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiamo atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta: Kadangi teisinis reguliavimas nėra keičiamas iš esmės, o tik siūlomas esamo reglamentavimo papildymas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 15 straipsnio 1 dalimi, numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės
poveikio vertinimo metodikos patvirtinimo ir įgyvendinimo“, 4 punktu, numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas neatliekamas. Priėmus Įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Įstatymo projekto įgyvendinimas kriminogeninei situacijai ir korupcijai įtakos neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai:
Priimtas Įstatymo projektas turės teigiamą įtaką verslo sąlygoms bei jo plėtrai, nes bus sudarytos sąlygos Objekto valdymą padaryti efektyvesniu ir patogesniu, be to apsaugotos visų Objekto bendraturčių teisės bei sumažinta reali piktnaudžiavimo įstatymu grėsmė, apsimestinių sandorių galimybė, kai yra sudaromas sandoris, neatitinkantis realių šalių ketinimų, išvengta bendraturčių ginčų 8.
Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Priėmus Įstatymo projektą į teisinę sistemą, jokių teisės aktų priimti, galiojančių teisės aktų keisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 9. Ar Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Priėmus Įstatymo projektą, papildomų įgyvendinamų teisės aktų parengti nereikės. 12.
fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Projekto įgyvendinimui papildomų biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Įstatymo projekto autorius ar autorių grupė, įstatymo projekto iniciatoriai: institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai:
Įstatymo projektą inicijuoja Seimo narys Arvydas Anušauskas. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: Reikšminiai projekto žodžiai:
„bendraturčiai”, „pirmenybės teisė“, „pardavėjas“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai
ir paaiškinimai Nėra. Teikia: Seimo narys Arvydas Anušauskas
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT- 01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2015-06- Nr. Į 2015-05-26 Nr. XIIP-3154 Lietuvos Respublikos Seimui
Išnagrinėję 2015 m. gegužės 26 d. Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 4.79 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP‑3154 (toliau ‑ Projektas), pažymime, kad pastabų dėl Projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinis direktorius Deividas Kriaučiūnas Ričard Dzikovič, tel. 8 706 68 082, el. p. [email protected], [email protected];
2015-06-01 Nr. XIIP-3154 Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: Projektu siūloma pakeisti Civilinio kodekso (toliau- CK) 4.79 straipsnį, kuris nustato bendraturčio pirmenybės teisę pirkti parduodamas dalis, esančias bendrojoje nuosavybėje, kai jas norima parduoti ne bendraturčiams, taip, kad jo nuostatos būtų taikomos ir tais atvejais, kai turto savininkas savo dalį bendrojoje nuosavybėje parduoda kitam bendraturčiui. Projekto nuostatos diskutuotinos. Siūloma keisti galiojanti CK nuostata riboja turto savininko teises disponuoti nuosavybe savo nuožiūra, taigi ji vertintina kaip ribojanti nuosavybės teises ir sutarčių laisvę. Toks ribojimas pagrįstas viešuoju interesu – sumažinti bendrosios dalinės nuosavybės dalyvių skaičių, pakeisti nuosavybės rūšį (iš bendrosios dalinės į asmeninę), siekiant užtikrinti efektyvesnį turto valdymą (kuo mažesnis bendraturčių skaičius, tuo mažesnė ginčų dėl disponavimo nuosavybe tikimybė). Pagal nusistovėjusią teismų praktiką, CK 4.79 straipsnio nuostatos netaikomos, jeigu dalis bendrojoje nuosavybėje parduodama kitam bendraturčiui. Projektu siūloma dar labiau riboti turto savininko teises ir nustatyti, kad turto savininkas negali laisvai disponuoti jam priklausančia dalimi bendrojoje nuosavybėje ir tuo atveju, kai jis savo turto dalį parduoda kitam bendraturčiui, kurį pasirenka savo nuožiūra. Svarstytina, ar toks siūlomas nuosavybės teisės ir sutarčių laisvės ribojimas būtų proporcingas ir pagrįstas.
Atkreiptinas dėmesys, kad projektu nesiūlomi jokie kiti pakeitimai, todėl tuo atveju, kai dalį bendrojoje nuosavybėje norėtų įsigyti ne vienas, o keli bendraturčiai, turto pardavėjas turėtų teisę nuspręsti, kuriam iš bendraturčių jis parduos savo dalį bendrojoje nuosavybėje. Taigi, pritarus projektui, turto savininko, norinčio parduoti jam priklausančią dalį bendrojoje nuosavybėje, teisės būtų dar labiau suvaržytos dėl privalomų formalumų iki sudarant pirkimo-pardavimo sutartį, o kiti bendraturčiai neįgytų daugiau teisių nei jų turi pagal galiojančius įstatymus. Todėl manytina, kad įstatymas turėtų neigiamų padarinių. Pastebėtina, kad CK 4.79 straipsnio nuostatos netaikomos, kai nuosavybės teisės perduodamos kitu būdu – mainų, dovanojimo ir pan. Taigi šiuo atžvilgiu galiojantis teisinis reguliavimas nėra nuoseklus, todėl galimi ginčai dėl apsimestinių sandorių, kai norint apeiti imperatyvias CK 4.79 straipsnio nuostatas dalis bendrojoje nuosavybėje yra perduodama mainų ar dovanojimo būdu. Tačiau ir pritarus projektui, apsimestinių sandorių galimybė išliktų tokia pati. Atkreiptinas dėmesys, kad siūloma keisti CK nuostata perkelta iš 1964 m. Civilinio kodekso
bendraturčių pirmenybės teisę pirkti parduodamas turto dalis, esančias bendrąja nuosavybe. Tokia bendraturčių teisė yra įtvirtinta Prancūzijos civilinio kodekso 815-14 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad bendraturtis turi pirmenybės teisę įsigyti perleidžiamą dalį bendrojoje nuosavybėje. Jeigu turto savininkas nori perleisti dalį bendrojoje nuosavybėje ne bendraturčiui, jis apie tai turi pranešti kitiems bendraturčiams. Tuo atveju, kai dalį bendrojoje nuosavybėje nori įsigyti keli bendraturčiai, jie turi teisę įsigyti ją kartu, proporcingai savo daliai bendrojoje nuosavybėje.
Panašiai bendraturčių pirmenybės teisė įsigyti perleidžiamos bendrosios nuosavybės dalį, kai ją norima parduoti ne bendraturčiui, yra reguliuojama ir Latvijos Civilinio kodekso 1073 straipsnyje. Pastebėtina, kad nurodytos kitų valstybių nuostatos taikomos ne tik parduodant dalį bendrojoje nuosavybėje, bet ir perleidžiant ją kitu būdu. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]