Projekto lyginamasis variantas
MOKSLO IR STUDIJŲ ĮSTATYMO NR. XI-242 70 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 70¹ STRAIPSNIU
Pakeisti 70 straipsnio 14 dalį ir jį išdėstyti taip: „14) Iš aukštosios mokyklos pašalinus valstybės finansuojamoje vietoje studijavusį asmenį arba jam nutraukus studijas (išskyrus šio straipsnio 8 dalyje numatytus atvejus), į valstybės finansuojamą studijų vietą aukštosios mokyklos nustatyta tvarka gali būti perkeliamas toje pačioje studijų programoje ar doktorantūroje tame pačiame kurse valstybės nefinansuojamoje studijų vietoje studijuojantis asmuo (išskyrus asmenis, nurodytus šio įstatymo 72 straipsnyje), jeigu jo studijų rezultatų vidurkis po aukštosios mokyklos nustatyto studijų laikotarpio, ne ilgesnio negu studijų metai, po kurio atliekama reguliari pagrindinė žinių patikra, yra ne mažesnis kaip 7 ir asmuo neturi akademinių skolų.“
papildymas 70¹ straipsniu Papildyti Įstatymą 70¹straipsniu: „70¹ straipsnis. Nemokamas aukštasis mokslas gerai besimokantiems studentams
rezultatai aukštosiose mokyklose vertinami pagal skalę, nustatančią asmens įgytų žinių ir gebėjimų lygį:
1) puikiai (10) – akademinio mokymosi laikotarpiu asmuo pasiekė puikių rezultatų, įgijo puikių, išskirtinių žinių ir gebėjimų;
2) labai gerai (9) – akademinio mokymosi laikotarpiu asmuo įgijo tvirtas, labai geras žinias ir gebėjimus;
3) gerai (8) – akademinio mokymosi laikotarpiu asmuo įgijo geras žinias ir gebėjimus;
4) pakankamai gerai (7) – akademinio mokymosi laikotarpiu asmuo įgijo geresnes nei vidutines žinias ir gebėjimus;
5) patenkinamai (6) – akademinio mokymosi laikotarpiu asmuo įgijo vidutines žinias ir gebėjimus;
6) silpnai (5) – akademinio mokymosi laikotarpiu asmens įgytos žinios ir gebėjimai tenkina tik minimalius reikalavimus;
7) nepatenkinamai (4, 3, 2, 1)
asmuo, kurio aukštosios mokyklos nustatyto studijų laikotarpio, ne ilgesnio negu studijų metai, studijų rezultatų vidurkis yra ne mažesnis kaip įvertinimas „septyni“ ir asmuo neturi akademinių skolų. 3. Asmuo, kurio pirmosios pakopos ar vientisosios studijos yra valstybės finansuojamos, aukštosios mokyklos nustatyta tvarka po nustatyto studijų laikotarpio, ne ilgesnio negu studijų metai, po kurio atliekama reguliari pagrindinė žinių patikra, išlaiko finansavimą studijoms, jeigu atitinkamo laikotarpio jo studijų rezultatų vidurkis yra ne mažesnis kaip 7 ir asmuo neturi akademinių skolų. Valstybės finansavimo netekęs asmuo už studijas turi mokėti aukštosios mokyklos nustatytą studijų kainą, o jo valstybės finansuojamą vietą užima geriausiai toje pačioje studijų programoje, tame pačiame kurse ir pagal tokią pačią studijų formą valstybės nefinansuojamoje studijų vietoje besimokantis asmuo, jeigu atitinkamo laikotarpio jo studijų rezultatų vidurkis yra ne mažesnis kaip 7 ir asmuo neturi akademinių skolų. 4. Jeigu atitinkamos studijų programos ir studijų formos studijų kurse nėra valstybės nefinansuojamose vietose studijuojančių asmenų, po reguliarios pagrindinės žinių patikros valstybės finansuojamose studijų vietose studijuojantys ir neturintys akademinių skolų asmenys išlaiko finansavimą studijoms.“
Šio įstatymo nuostatos taikomos ir asmenims, kurių pirmosios pakopos ar vientisosios studijos yra valstybės finansuojamos ir kurie į aukštąsias mokyklas priimti iki šio įstatymo įsigaliojimo, bet ne anksčiau kaip 2009 m. gegužės 12 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia:
Seimo nariai Audronė Pitrėnienė Orinta Leiputė Aleksandras Zeltinis Edvardas Žakaris
Projektas
lyginamasis variantas
MOKSLO IR STUDIJŲ ĮSTATYMO NR. XI-242 70 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 70¹ STRAIPSNIU
straipsnio 7 dalį. 2. Pakeisti 70 straipsnio 14 dalį ir ją išdėstyti taip: „14. Iš aukštosios mokyklos pašalinus valstybės finansuojamoje vietoje studijavusį asmenį arba jam nutraukus studijas (išskyrus šio straipsnio 8 dalyje numatytus atvejus), į valstybės finansuojamą studijų vietą aukštosios mokyklos nustatyta tvarka gali būti perkeliamas toje pačioje studijų programoje valstybės nefinansuojamoje studijų vietoje studijuojantis asmuo (išskyrus asmenis, nurodytus šio įstatymo
jo studijų rezultatų įvertinimo vidurkis po aukštosios mokyklos nustatyto studijų laikotarpio, ne ilgesnio negu studijų metai, po kurio atliekama reguliari pagrindinė žinių patikra, yra didesnis negu įvertinimas „vidutiniškai“ ir asmuo neturi akademinių skolų.“
70¹ straipsniu Papildyti Įstatymą 70¹straipsniu: „70¹ straipsnis. Nemokamas aukštasis mokslas gerai besimokantiems asmenims 1.
Asmens studijų aukštojoje mokykloje rezultatai vertinami pagal asmens įgytų žinių ir gebėjimų lygio įvertinimo skalę:
1) puikiai (10) – akademinio mokymosi laikotarpiu asmuo pasiekė puikių rezultatų, įgijo puikių, išskirtinių žinių ir gebėjimų;
2) labai gerai (9) – akademinio mokymosi laikotarpiu asmuo įgijo tvirtų, labai gerų žinių ir gebėjimų;
3) gerai (8) – akademinio mokymosi laikotarpiu asmuo įgijo gerų žinių ir gebėjimų;
4) vidutiniškai (7) – akademinio mokymosi laikotarpiu asmuo įgijo vidutinių žinių ir gebėjimų;
5) patenkinamai (6) – akademinio mokymosi laikotarpiu asmuo įgijo žemesnių nei vidutinių žinių ir gebėjimų;
6) silpnai (5) – akademinio mokymosi laikotarpiu asmens įgytos žinios ir gebėjimai tenkina tik minimalius reikalavimus;
7) nepatenkinamai (4, 3, 2, 1)
Valstybės finansavimo netekęs asmuo už studijas turi mokėti aukštosios mokyklos nustatytą studijų kainą, o jo valstybės finansuojamą studijų vietą užima geriausiai toje pačioje studijų programoje, tame pačiame kurse ir pagal tokią pačią studijų formą valstybės nefinansuojamoje studijų vietoje studijuojantis asmuo, jeigu atitinkamo laikotarpio jo studijų rezultatų įvertinimo vidurkis yra didesnis negu įvertinimas „vidutiniškai“ ir asmuo neturi akademinių skolų. 4. Jeigu atitinkamos studijų programos ir studijų formos studijų kurse nėra valstybės nefinansuojamose vietose studijuojančių asmenų, po reguliarios pagrindinės žinių patikros valstybės finansuojamose studijų vietose studijuojantys ir neturintys akademinių skolų asmenys išlaiko finansavimą studijoms, nepaisant per reguliarią pagrindinę žinių patikrą gauto studijų rezultatų įvertinimo vidurkio.“
Šio įstatymo nuostatos taikomos ir aukštosiose mokyklose studijuojantiems asmenims, kurių pirmosios pakopos ar vientisosios studijos yra valstybės finansuojamos ir kurie į aukštąsias mokyklas priimti iki šio įstatymo įsigaliojimo, bet ne anksčiau kaip 2009 m. gegužės 12 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas Raimondas Paliukas
ir uždaviniai Siekiama įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2014 m. lapkričio 10 d. nutarimą ,,Dėl Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 20 straipsnio 3 dalies (2012 m. balandžio 24 d. redakcija), 70 straipsnio 7 dalies (2012 m. sausio 19 d. redakcija) nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, įstatymo projekte nustatomi kriterijai, kuriuos atitinkantys asmenys laikomi gerai besimokančiais ir dėl to pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją turi teisę į valstybės apmokamą mokslą valstybinėse aukštosiose mokyklose. Atsižvelgiant į tai, kad šie kriterijai bus nustatyti įstatyme, jie bus iš anksto žinomi, yra aiškūs, objektyvūs, skaidrūs, atitinkantys gero mokymosi sampratą, kuri kyla iš visuomenės socialinės patirties ir nepaneigia kiekvienam suprantamos ir visuotinai pripažįstamos žodžio ,,geras“ reikšmės. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai
projekto iniciatoriai yra Lietuvos Respublikos Seimo nariai
santykiai Šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 70 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad asmuo, kurio pirmosios pakopos ar vientisosios studijos yra valstybės finansuojamos, po aukštosios mokyklos nustatyto akademinio mokymosi laikotarpio, ne ilgesnio negu studijų metai, po kurio atliekama reguliari pagrindinė žinių patikra, netenka valstybės finansavimo studijoms, jeigu atitinkamo laikotarpio jo studijų rezultatų vidurkis yra daugiau kaip 20 procentinių punktų mažesnis negu aukštosios mokyklos atitinkamos studijų programos ir formos to paties kurso studijuojančiųjų atitinkamo laikotarpio studijų rezultatų vidurkis.
Valstybės finansavimo netekęs asmuo už studijas turi mokėti aukštosios mokyklos nustatytą studijų kainą, o jo valstybės finansuojamą vietą užima geriausiai valstybės nefinansuojamoje vietoje besimokantis asmuo. Paskelbus Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2014 m. lapkričio 10 d. nutarimą ,,Dėl Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 20 straipsnio 3 dalies (2012 m. balandžio 24 d. redakcija), 70 straipsnio 7 dalies (2012 m. sausio 19 d. redakcija) nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ Mokslo ir studijų įstatymo 70 straipsnio 7 dalies nuostatos negali būti taikomos, nes pripažinta, kad jos prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Negalint taikyti šių nuostatų, pasibaigus 2014 – 2015 studijų metams nebus įgyvendinama Konstitucinė nuostata dėl gerai besimokančių asmenų teisės į nemokamą mokslą valstybinėse aukštosiose mokyklose. 4.
rezultatų laukiama Naujos teisinio reguliavimo nuostatos nustato, kad asmuo, kurio pirmosios pakopos ar vientisosios studijos yra valstybės finansuojamos, aukštosios mokyklos nustatyta tvarka po nustatyto studijų laikotarpio, ne ilgesnio negu studijų metai, po kurio atliekama reguliari pagrindinė žinių patikra, išlaiko finansavimą studijoms, jeigu atitinkamo laikotarpio jo studijų rezultatų vidurkis yra ne mažesnis kaip 7 pagal dešimties balų vertinimo skalę pagal Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos patvirtintą studijų rezultatų vertinimo sistemą ir asmuo neturi akademinių skolų. Patvirtinus šias nuostatas bus įgyvendintas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2014 m. lapkričio 10 d. nutarimas ,,Dėl Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 20 straipsnio 3 dalies (2012 m. balandžio 24 d. redakcija), 70 straipsnio
Respublikos Konstitucijai“. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų priimto įstatymo projekto pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas įstatymas įtakos korupcijai ir kriminogeninei situacijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo projekte siūlomi pakeitimai poveikio verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus teikiamą įstatymo projektą, kitų teisės aktų keisti nereikės. 9.
kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus teikiamą įstatymo projektą, kitų teisės aktų keisti nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymo projekto nuostatoms įgyvendinti papildomas valstybės biudžeto lėšų poreikis nenumatomas. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Įstatymo projekto reikšminiai žodžiai. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą yra „valstybės finansuojama“, „nemokamas aukštasis mosklas gerai besimokantiems studentams“, „reguliari pagrindinė žinių patikra“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia:
Seimo nariai Audronė Pitrėnienė Orinta Leiputė Aleksandras Zeltinis Edvardas Žakaris
2015-06-08 Nr. XIIP-3151 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
į tai, kad teikiamu projektu siekiama įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2014 m. lapkričio 10 d. nutarimą, projektu reikėtų taisyti ir įstatymo 70 straipsnio 7 dalį tiek, kiek joje nustatyta, kad asmuo, kurio pirmosios pakopos ar vientisosios studijos yra valstybės finansuojamos, netenka valstybės finansavimo studijoms, jeigu atitinkamo laikotarpio jo studijų rezultatų vidurkis yra daugiau kaip 20 procentinių punktų mažesnis negu aukštosios mokyklos atitinkamos studijų programos ir formos to paties kurso studijuojančiųjų atitinkamo laikotarpio studijų rezultatų vidurkis. 2. Siekiant teisinio aiškumo, projekto 2 straipsniu pildomo įstatymo 70¹ straipsnio 4 dalyje po žodžių „išlaiko finansavimą studijoms“ siūlome įrašyti žodžius „nepaisant per reguliarią pagrindinę žinių patikrą gauto studijų rezultatų įvertinimo vidurkio“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 65 36, el.p. [email protected];
D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el.p. [email protected]
ŠVIETIMO, MOKSLO IR KULTŪROS komitetas
DĖL
2015 m. birželio 10 d. Nr. 106-P-20
11. Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto nariai: Komiteto nariai: Raimundas Paliukas, Edvardas Žakaris, Rima Baškienė, Larisa Dmitrijeva, Arimantas Dumčius, Vytautas Juozapaitis, Orinta Leiputė, Audronė Pitrėnienė, Gintaras Steponavičius, Valentinas Stundys, Aleksandras Zeltinis; Komiteto biuro vedėjas Kęstutis Kaminskas, patarėjos Jurgita Bieliūnienė, Rūta Norkienė, Justina Paukštė, Lina Skeberdytė, padėjėja Janina Antanavičienė. Kiti posėdžio dalyviai: švietimo ir mokslo viceministras Rolandas Zuoza, Respublikos Prezidento kanceliarijos patarėja Saulė Mačiukaitė- Žvinienė, Lietuvos švietimo tarybos pirmininkė Vilija Targamadzė, Lietuvos universitetų rektorių konferencijos prezidentas Alfonsas Daniūnas, Kauno technologijos universiteto prorektorius Pranas Žiliukas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto prorektorė Daiva Rastenytė, Vilniaus kolegijos direktorius Gintautas Bražiūnas, Švietimo ir mokslo ministerijos vyr. Specialistas Tomas Pūtys, Studijų, mokslo ir technologijų departamento direktorius Albertas Žalys, patarėja Daina Lukošiūnienė, Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Paulius Baltokas, atstovai Birutė Noreikaitė, Andrius Zalitis, Egidijus Kinderis, Andius Uždanavičius. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
7 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.
Atsižvelgiant į tai, kad teikiamu projektu siekiama įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2014 m. lapkričio 10 d. nutarimą, projektu reikėtų taisyti ir įstatymo 70 straipsnio 7 dalį tiek, kiek joje nustatyta, kad asmuo, kurio pirmosios pakopos ar vientisosios studijos yra valstybės finansuojamos, netenka valstybės finansavimo studijoms, jeigu atitinkamo laikotarpio jo studijų rezultatų vidurkis yra daugiau kaip 20 procentinių punktų mažesnis negu aukštosios mokyklos atitinkamos studijų programos ir formos to paties kurso studijuojančiųjų atitinkamo laikotarpio studijų rezultatų vidurkis. Pritarti Pasiūlymas:
teisinio aiškumo, projekto 2 straipsniu pildomo įstatymo 70¹ straipsnio 4 dalyje po žodžių „išlaiko finansavimą studijoms“ siūlome įrašyti žodžius „nepaisant per reguliarią pagrindinę žinių patikrą gauto studijų rezultatų įvertinimo vidurkio“. Pritarti Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 70 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 70¹ straipsniu įstatymo projektą Nr. XIIP-3151, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl šio projekto atitikties
3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. Lietuvos studentų sąjunga 2015-06-16 Lietuvos studentų sąjungos nuomone, dabartinėje Lietuvos aukštojo mokslo sistemoje „gerai besimokančio piliečio“ sąvokos apibrėžimo problema yra pati sudėtingiausia, tačiau esminė formuojant studijų finansavimo modelį.
Šiuometinis studentų finansavimo reglamentavimas yra kuriamas atsižvelgiant į šešis LR Konstitucinio Teismo nutarimus, kuriais ši samprata buvo išaiškinta ir faktiškai sumenkinta iki gerai besimokančio studento apibrėžimo kaip piliečio, kuris yra reikalingas valstybei, t.y. sąsajos su valstybės užsakymu. Pasirinktas LR Konstitucijos aiškinimas akivaizdžiai traktuoja aukštojo mokslo sistemą kaip orientuotą į valstybės poreikio tenkinimą, o ne erdvę, kurioje individas visapusiškai tobulėja, realizuoja save bei patenkina prigimtinį žinių troškimą. Lietuvos studentų sąjungos nuomone, toks požiūris yra ydingas. Tikime, jog sprendžiant šią problemą yra būtina vertinti visus jos elementus: ne tik rotaciją ir gerai besimokančio sampratą, bet ir tikslinį finansavimą, stojimo procedūras ir kriterijus, kompensavimo, paskolų ir kitus paramos mechanizmus. Sprendžiant šią problemą reikalingas ilgalaikis ir strateginis požiūris, tinkamas visų suinteresuotų šalių įtraukimas, visos studentų finansavimo sistemos atnaujinimas ir aiškiai išreikšta politinė valia šią sistemą tobulinti skiriant tam reikalingus finansinius bei laiko išteklius. „Gerai besimokančio piliečio“ sąvoka LR Konstitucinio Teismo pradėta nagrinėti dar 2002 m. ir iki šiol yra aktyviai diskutuojama visų Lietuvos aukštojo mokslo šalių. Pastarųjų dviejų metų diskusijoje dominavo du modeliai: „aštuoneto“ (dabartinio „septyneto“) ir kurso vidurkio. Visgi diskusiją dėl šių modelių būtų galima apibūdinti kaip pasirinkimą tarp įvertinimo „septyni“ ir „šeši su puse“, vis dėlto šis pasirinkimas nelemtų iš esmės beveik nieko, tik nurodytų ribą, kurią peržengęs valstybės finansuojamas studentas šį finansavimą prarastų.
Bet kuris modelis siūlomas šiuose rėmuose nepatenkintų suinteresuotų šalių poreikių , ne išimtis ir šiuo metu svarstomas pasiūlymas. Lietuvos studentų sąjunga dabartiniame pasiūlyme įžvelgia šiuos esminius trūkumus:
balas šiai dienai tarp skirtingų studijų programų, aukštųjų mokyklų ir jų fakultetų de facto reiškia visiškai skirtingą žinių lygį. Lietuvos aukštosiose mokyklose nėra vienodos vertinimo kultūros ir netgi vertinant individualias aukštąsias mokyklas akivaizdu, kad pastovumo vertinime nedemonstruoja skirtingų katedrų ir fakultetų dėstytojai. Vienodo balo siektų studentai studijuojantys ir vertinami visiškai skirtingose akademinėse aplinkose. Nepritarti
metu Lietuvos aukštosiose mokyklose galioja nevienodas akademinės skolos reglamentavimas, todėl pritarus šiam LR Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimo ir papildymo projektui, tačiau nesuvienodinus akademinės skolos sąvokos, sukursime situaciją, kai skirtingose aukštosiose mokyklose tokio paties egzamino neišlaikę asmenys bus traktuojami skirtingai: vieni jų akademinę skolą turės iš karto po atsiskaitymo ir taps prastai besimokančiais, kiti akademinę skolą gaus tik po tam tikro laikotarpio, o iki tol bus laikomi neturinčiais akademinės skolos, todėl įstatymo bus traktuojamas kaip atitinkantys „gerai besimokančio asmens“ sąvoką. Iš dalies pritarti Argumentai:
Nėra konkretaus siūlymo. Pagal Mokslo ir studijų įstatymą, aukštosios mokyklos pačios nustato studijų tvarką. Komitetas pasiūlė aukštosioms mokykloms suderinti akademinių skolų sąvoką. 3.
finansuojami, grupę, taip pat kitą – neatitinkančių „gerai besimokančio studento“ sampratos, tačiau valstybės finansuojamą studijų vietą išlaikančių, studentų grupę. Lietuvos studentų sąjunga išreiškia susirūpinimą, kad LR Konstitucijos
studentams valstybė garantuoja nemokamą mokslą, tačiau siūlomu pakeitimu bus sukurta sistema, kai studentai turėdami aukštesnius akademinius įvertinimus nei jų bendramoksliai vis tiek turės mokėti už savo studijas. Tai absoliučiai nepateisina studentų lūkesčių, jog už gerus studijų rezultatus jiems bus laiduojamas nemokamas aukštasis mokslas. Lietuvos studentų sąjunga griežtai pasisako prieš tokios studentų grupės sukūrimą ir teigia, kad tai yra nepriimtina. Kviečiame Švietimo ir mokslo ministeriją, LR Seimo narius, Lietuvos aukštųjų mokyklų bendruomenes šią problemą spręsti iš esmės ir kartu inicijuoti Lietuvos aukštojo mokslo socialinės dimensijos strategiją, į kurią turėtų būti įtraukti ir studentų finansavimo bei aukštojo mokslo prieinamumo klausimai. Nepritarti Argumentai:
Nėra konkretaus siūlymo Kauno technologijos universiteto prorektorius P. Žiliukas 2015-06-1670 Su siūlomu 70 straipsnio papildymu dėl rotacijos slenksčio 7 pritariu, tačiau su jo apibrėžtimi nesutinku. Bėda ta, kad ŠMM, nes ji rengė naują MSĮ projektą, jau ir ten įdėjo naują vertinimo skalę, o tą straipsnį dabar skuba perkelti į galiojantį MSĮ. Aš ŠMM siūliau geriau nerodyti visos skalės, tik apibrėžti septynetą, nes diplomo priedėliuose visada būna išspausdintas ministro patvirtintas vertinimo skalės aprašymas lietuvių ir anglų kalbomis, o tada gautųsi, kad lygiagrečiai naudojamos dvi skalės. Kuri tada iš jų legimityvi?
Kuri tada iš jų legimityvi? Diplomo priedėlyje parašyta: 8 – geresnės nei vidutinės žinios ir gebėjimai; 7 – vidutinės žinios ir gebėjimai, yra neesminių klaidų; 6 – žinios ir gebėjimai (įgūdžiai) žemesni nei vidutiniai, yra klaidų. Taigi, priėmus 70 straipsnio pataisą įsigaliotų teisinė kolizija arba turi būti skubiai pakeisti diplomų priedėlių blankai. Bet tas tarptautinėje arenoje sukeltų sumaištį, nes vertinimo sistema turėjo aiškią logiką ir buvo įprasta daug metų. Taigi, septyneto panaudojimas pats savaime ne bėda, bet apibrėžtį reikia keisti. Siūlau „gerai besimokančiu“ laikyti studentą, kuris peržengė įvertinimą 7 (vidutiniškai) arba yra įvertintas geriau negu vidutiniškai. Tai reikštų, kad nereikia perdirbinėti galiojančių skalių, o 7,05 jau būtų priimtina. Tada nesikirsime su dešimtimis tūkstančių jau išduotų diplomų priedėlių ir nekelsim sumaišties galvose. O 70 straipsnio papildymas labai sutrumpėtų. Be to, be reikalo rišamasi prie sveikų skaičių. Rotacijos metu vidurkis skaičiuojamas su dviem ženklais po kablelio, taigi svarbu asmenį įvertinti geriau nei vidutiniškai, bet nebūtinai per sveiką skaičių. Pritarti
4Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: nepaskirta
sprendimas ir pasiūlymai: 7.1. Pasiūlymas: Komitetas atsižvelgdamas į akademinės bendruomenės siūlymus siūlo patikslinti teikiamo Įstatymo projekto 1 straipsnį, 2 straipsnio 1, 2, 3 dalis ir jas išdėstyti taip: „1 straipsnis. 70 straipsnio pakeitimas
1Pripažinti netekusia galios 70 straipsnio 7 dalį. 2. Pakeisti 70 straipsnio 14 dalį ir ją išdėstyti taip:
„14.
Iš aukštosios mokyklos pašalinus valstybės finansuojamoje vietoje studijavusį asmenį arba jam nutraukus studijas (išskyrus šio straipsnio
mokyklos nustatyta tvarka gali būti perkeliamas toje pačioje studijų programoje valstybės nefinansuojamoje studijų vietoje studijuojantis asmuo (išskyrus asmenis, nurodytus šio įstatymo 72 straipsnyje), jeigu jo studijų rezultatų įvertinimo vidurkis po aukštosios mokyklos nustatyto studijų laikotarpio, ne ilgesnio negu studijų metai, po kurio atliekama reguliari pagrindinė žinių patikra, yra didesnis negu įvertinimas „vidutiniškai“ ir asmuo neturi akademinių skolų.“2 straipsnis. Įstatymo papildymas 70¹ straipsniu Papildyti Įstatymą 70¹straipsniu:
„70¹ straipsnis. Nemokamas aukštasis mokslas gerai besimokantiems
asmenims
žinių ir gebėjimų lygio įvertinimo skalę:
rezultatų, įgijo puikių, išskirtinių žinių ir gebėjimų;
gerų žinių ir gebėjimų;
ir gebėjimų;
vidutinių žinių ir gebėjimų;
gebėjimai tenkina tik minimalius reikalavimus;
ir gebėjimų reikalavimai. 2.
studijų laikotarpio, ne ilgesnio negu studijų metai, studijų rezultatų įvertinimo vidurkis yra didesnis negu įvertinimas „vidutiniškai“ir asmuo neturi akademinių skolų. 3. Asmeniui, kurio pirmosios pakopos ar vientisosios studijos yra valstybės finansuojamos, aukštosios mokyklos nustatyta tvarka po nustatyto studijų laikotarpio, ne ilgesnio negu studijų metai, po kurio atliekama reguliari pagrindinė žinių patikra, išlaikoma valstybės finansuojama studijų vieta, jeigu atitinkamo laikotarpio jo studijų rezultatų įvertinimo vidurkis yra didesnis negu įvertinimas
„vidutiniškai“ ir asmuo neturi akademinių skolų. Valstybės finansavimo netekęs
asmuo už studijas turi mokėti aukštosios mokyklos nustatytą studijų kainą, o jo valstybės finansuojamą studijų vietą užima geriausiai toje pačioje studijų programoje, tame pačiame kurse ir pagal tokią pačią studijų formą valstybės nefinansuojamoje studijų vietoje studijuojantis asmuo, jeigu atitinkamo laikotarpio jo studijų rezultatų įvertinimo vidurkis yra didesnis negu įvertinimas „vidutiniškai“ ir asmuo neturi akademinių skolų.“
įstatymo Nr. XI-242 70 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 70¹ straipsniu įstatymo projektui XIIP-3151(2), Komiteto išvadai ir siūlyti Seimui svarstyti skubos tvarka. nes negalint taikyti šių nuostatų, pasibaigus 2014 – 2015 studijų metams nebus įgyvendinama Konstitucinė nuostata dėl gerai besimokančių asmenų teisės į nemokamą mokslą valstybinėse aukštosiose mokyklose. 8. Balsavimo rezultatai: Už -10, Prieš-0,
9Komiteto paskirti pranešėjai:. Raimundas Paliukas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra
Komiteto pirmininkas Raimundas Paliukas