Projekto Projekto lyginamasis variantas
1 straipsnis. Įstatymo 48 straipsnio pakeitimas Pakeisti 48 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „48 straipsnis. Teisėjo darbas ir veikla ne teisme
kitokiose privačiose įstaigose ar įmonėse, išskyrus pedagoginę ar kūrybinę veiklą. 2. Teisėjas nevaržomai dalyvauja teismų savivaldos institucijų veikloje. Darbo teismų savivaldos institucijose metu teisėjo darbo krūvis teisme, kuriame jis dirba, atitinkamai sumažinamas. 3. Teisėjas gali dalyvauti įstatymų, tarptautinių sutarčių, taip pat kitų teisės aktų projektų rengimo komisijose (grupėse), dalyvauti Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių finansuojamuose paramos teikimo arba Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai projektuose, susijusiuose su teisingumo sistemos ir teismų veiklos tobulinimu, jei tai netrukdo atlikti teisėjo pareigas. Apie tai teisėjas praneša teismo, kuriame jis dirba, pirmininkui. Teisės aktų nustatyta tvarka teisėjas gali atstovauti Lietuvos valstybei tarptautinėse organizacijose. Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių numatytais atvejais teisėjas gali eiti ne visą darbo laiką dirbančio tarptautinio teismo teisėjo pareigas . 4. Teisėjas negali gauti jokio kito atlyginimo, išskyrus teisėjo (įskaitant ne visą darbo laiką dirbančio tarptautinio teismo teisėjo) atlyginimą bei užmokestį už pedagoginę ar kūrybinę veiklą.
U ž dalyvavimą Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių finansuojamuose paramos teikimo arba Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai projektuose, susijusiuose su teisingumo sistemos ir teismų veiklos tobulinimu , iš Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių lėšų pagal paramos teikimo projektų sutartyse nustatytas sąlygas ir įkainius teisėjui gali būti mokamos vienkartinės ar periodinės išmokos. Už laiką, kurį teisėjas nedirba dėl dalyvavimo minėtuose paramos teikimo projektuose ir už kurį gauna išmokas iš Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių lėšų, skirtų minėtiems paramos teikimo projektams įgyvendinti, teisėjo atlyginimas teisėjui nemokamas. Už laiką, skiriamą tarptautinio teismo teisėjo pareigoms įgyvendinti, teisėjui mokamas tik tarptautinio teismo teisėjo atlyginimas. 5. Teisėjas negali dalyvauti politinių partijų, kitų politinių organizacijų veikloje. 6. Teisėjas nešaukiamas į privalomąją karo tarnybą.“2 straipsnis. Įstatymo 61 straipsnio pakeitimas Pakeisti 61 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „61 straipsnis. Buvusio teisėjo skyrimo į teisėjo pareigas ypatumai
bet kurio aukštesnės pakopos teismo teisėjas, atleistas iš pareigų savo noru, išrinktas į kitas pareigas arba jo sutikimu perkeltas į kitą darbą, be atrankos, laikantis šiame Įstatyme nustatytos teisėjo skyrimo į pareigas ir atleidimo iš pareigų tvarkos, gali būti paskirtas tos pačios ar bet kurio žemesnės pakopos teismo teisėju, jei nuo darbo teisėju pabaigos nepraėjo penkeri metai. Jei į tą pačią laisvą teisėjo vietą pageidauja būti paskirti keli buvę teisėjai ar teisėjai, skiriami pagal šio Įstatymo 64 straipsnį, sprendžiant paskyrimo klausimą taikoma šio Įstatymo 551 straipsnyje nustatyta atrankos tvarka. 2.
teisėjas, atleistas iš pareigų dėl jo išrinkimo ar paskyrimo į pareigas, nurodytas šio straipsnio 3 dalyje, be atrankos ir egzamino, laikantis šiame Įstatyme nustatytos teisėjo skyrimo į pareigas ir atleidimo iš pareigų tvarkos, jo prašymu gali būti paskirtas tos pačios ar bet kurio žemesnės pakopos teismo teisėju, jei nuo pareigų, į kurias jis išrinktas ar paskirtas, pabaigos nepraėjo dveji metai. Tokios teisės neturi asmenys, kurių įgaliojimai eiti šio straipsnio 3 dalyje nurodytas pareigas nutrūko dėl priežasčių, susijusių su netinkamu pareigų vykdymu, nepatenkinamais tarnybinės veiklos rezultatais, ar už tarnybinius nusižengimus. 3.
teismo teisėju pagal šio straipsnio 2 dalį, jei buvo atleistas iš pareigų savo noru dėl jo išrinkimo ar paskyrimo į šias pareigas:
vadovo, kito Seimo ar Respublikos Prezidento skiriamo valstybės pareigūno, Seimo ar Respublikos Prezidento skiriamo valstybinės (nuolatinės) komisijos ar tarybos pirmininko, jo pavaduotojo ar nario, taip pat pagal specialų įstatymą įsteigtos komisijos, tarybos, fondo valdybos pirmininko ar nario, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo, valstybės tarnautojo statusą turinčio įstaigos vadovo, priimto į pareigas įstatymo nustatytai kadencijai;
tarptautinėje organizacijoje ar institucijoje, Europos Sąjungos institucijoje ar įstaigoje, Europos Komisijos ar Tarybos įsteigtoje institucijoje, Europos Komisijos ir Europos Sąjungos valstybių narių bendrai įsteigtoje organizacijoje (konsorciume), civilinėje tarptautinėje operacijoje ar misijoje (toliau – tarptautinė institucija) arba užsienio valstybės institucijoje;
3) dirbti teisinį darbą, kaip jis suprantamas pagal šio Įstatymo 53 straipsnį, Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose ir atstovybėse prie tarptautinių organizacijų, taip pat dirbti į specialiąsias misijas . 4. Jei į tą pačią laisvą teisėjo vietą šiame straipsnyje nustatytais pagrindais pageidauja būti paskirti keli buvę teisėjai ar teisėjai, skiriami pagal šio Įstatymo 64 straipsnį, sprendžiant paskyrimo klausimą taikoma šio Įstatymo 551 straipsnyje nustatyta atrankos tvarka.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą . Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Stasys Šedbaras
Projekto Projekto lyginamasis variantas
1 straipsnis. 48 straipsnio pakeitimas Pakeisti 48 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „48 straipsnis. Teisėjo darbas ir veikla ne teisme
kitokiose privačiose įstaigose ar įmonėse, išskyrus pedagoginę ar kūrybinę veiklą. 2. Teisėjas nevaržomai dalyvauja teismų savivaldos institucijų veikloje. Darbo teismų savivaldos institucijose metu teisėjo darbo krūvis teisme, kuriame jis dirba, atitinkamai sumažinamas. 3. Teisėjas gali dalyvauti įstatymų, tarptautinių sutarčių, taip pat kitų teisės aktų projektų rengimo komisijose (grupėse), dalyvauti Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių finansuojamuose paramos teikimo arba Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai projektuose, susijusiuose su teisingumo sistemos ir teismų veiklos tobulinimu, jei tai netrukdo atlikti teisėjo pareigas ir yra suderinama su teisėjo nepriklausomumu ir nešališkumu. Apie tai teisėjas praneša teismo, kuriame jis dirba, pirmininkui. Teisės aktų nustatyta tvarka teisėjas gali atstovauti Lietuvos valstybei tarptautinėse organizacijose. Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių numatytais atvejais teisėjas gali eiti ne visą darbo laiką dirbančio tarptautinio teismo teisėjo pareigas . 4. Teisėjas negali gauti jokio kito atlyginimo, išskyrus teisėjo (įskaitant ne visą darbo laiką dirbančio tarptautinio teismo teisėjo) atlyginimą bei užmokestį už pedagoginę ar kūrybinę veiklą . Teisėjui nėra mokamas Lietuvos teismo teisėjo atlyginimas už tarptautinio teismo teisėjo pareigų ėjimą, jei už tai jis gauna tarptautinio teismo teisėjo atlyginimą. 5. Teisėjas negali dalyvauti politinių partijų, kitų politinių organizacijų veikloje. 6. Teisėjas nešaukiamas į privalomąją karo tarnybą.“
Pakeisti 61 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „61 straipsnis. Buvusio teisėjo skyrimo į teisėjo pareigas ypatumai
bet kurio aukštesnės pakopos teismo teisėjas, atleistas iš pareigų savo noru, išrinktas į kitas pareigas arba jo sutikimu perkeltas į kitą darbą, be atrankos, laikantis šiame Įstatyme nustatytos teisėjo skyrimo į pareigas ir atleidimo iš pareigų tvarkos, gali būti paskirtas tos pačios ar bet kurio žemesnės pakopos teismo teisėju, jei nuo darbo teisėju pabaigos nepraėjo penkeri metai. Jei į tą pačią laisvą teisėjo vietą pageidauja būti paskirti keli buvę teisėjai ar teisėjai, skiriami pagal šio Įstatymo 64 straipsnį, sprendžiant paskyrimo klausimą taikoma šio Įstatymo 551 straipsnyje nustatyta atrankos tvarka. 2. Buvęs teisėjas, atleistas iš pareigų dėl jo išrinkimo, perkėlimo ar paskyrimo į pareigas, nurodytas šio straipsnio 3 dalyje, be atrankos ir egzamino, laikantis šiame Įstatyme nustatytos teisėjo skyrimo į pareigas ir atleidimo iš pareigų tvarkos, jo prašymu gali būti paskirtas tos pačios ar bet kurio žemesnės pakopos teismo teisėju, jei nuo pareigų, į kurias jis išrinktas, perkeltas ar paskirtas, vykdymo pabaigos nepraėjo dveji metai. Tokios teisės neturi asmenys, kurie neteko nepriekaištingos reputacijos pagal šio įstatymo 52 straipsnį. 3.
teismo teisėju pagal šio straipsnio 2 dalį, jei buvo atleistas iš pareigų savo noru dėl jo išrinkimo, perkėlimo ar paskyrimo į šias pareigas:
vadovo, kito Seimo ar Respublikos Prezidento skiriamo valstybės pareigūno, Seimo ar Respublikos Prezidento skiriamo valstybinės (nuolatinės) komisijos ar tarybos pirmininko, jo pavaduotojo ar nario, taip pat pagal specialų įstatymą įsteigtos komisijos, tarybos, fondo valdybos pirmininko ar nario, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo, valstybės tarnautojo statusą turinčio įstaigos vadovo, priimto į pareigas įstatymo nustatytai kadencijai;
tarptautinėje organizacijoje ar institucijoje, Europos Sąjungos institucijoje ar įstaigoje, Europos Komisijos ar Tarybos įsteigtoje institucijoje, Europos Komisijos ir Europos Sąjungos valstybių narių bendrai įsteigtoje organizacijoje (konsorciume), civilinėje tarptautinėje operacijoje ar misijoje (toliau – tarptautinė institucija) arba užsienio valstybės institucijoje;
3) dirbti teisinį darbą, kaip jis suprantamas pagal šio Įstatymo 53 straipsnį, Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose ir atstovybėse prie tarptautinių organizacijų, taip pat dirbti į specialiąsias misijas . 4. Jei į tą pačią laisvą teisėjo vietą šiame straipsnyje nustatytais pagrindais pageidauja būti paskirti keli buvę teisėjai ar teisėjai, skiriami pagal šio Įstatymo 64 straipsnį, sprendžiant paskyrimo klausimą taikoma šio Įstatymo 551 straipsnyje nustatyta atrankos tvarka.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą . Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Stasys Šedbaras
Projekto–2 lyginamasis variantas
1Pakeisti 48 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Teisėjas gali dalyvauti įstatymų, tarptautinių sutarčių, taip pat kitų teisės aktų projektų rengimo komisijose (grupėse), dalyvauti Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių finansuojamuose paramos teikimo arba Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai projektuose, susijusiuose su teisingumo sistemos ir teismų veiklos tobulinimu, jei tai netrukdo atlikti teisėjo pareigas ir yra suderinama su teisėjo nepriklausomumu ir nešališkumu. Apie tai teisėjas praneša teismo, kuriame jis dirba, pirmininkui. Teisės aktų nustatyta tvarka teisėjas gali atstovauti Lietuvos valstybei tarptautinėse organizacijose. Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių numatytais atvejais teisėjas gali eiti ne visą darbo laiką dirbančio tarptautinio teismo teisėjo pareigas .“
taip: „4. Teisėjas negali gauti jokio kito atlyginimo, išskyrus teisėjo (įskaitant ne visą darbo laiką dirbantį tarptautinio teismo teisėją) atlyginimą bei užmokestį už pedagoginę ar kūrybinę veiklą . Teisėjui nemokamas Lietuvos teismo teisėjo atlyginimas už tarptautinio teismo teisėjo pareigų ėjimą, jei už tai jis gauna tarptautinio teismo teisėjo atlyginimą.“
Pakeisti 61 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
1.
Buvęs bet kurio aukštesnės pakopos teismo teisėjas, atleistas iš pareigų savo noru, išrinktas į kitas pareigas arba jo sutikimu perkeltas į kitą darbą, gali būti be atrankos, laikantis šiame Įstatyme nustatytos teisėjo skyrimo į pareigas ir atleidimo iš pareigų tvarkos, gali būti paskirtas tos pačios ar bet kurio žemesnės pakopos teismo teisėju, jei nuo darbo teisėju pabaigos nepraėjo penkeri metai. Jei į tą pačią laisvą teisėjo vietą pageidauja būti paskirti keli buvę teisėjai ar teisėjai, skiriami pagal šio Įstatymo 64 straipsnį, sprendžiant paskyrimo klausimą taikoma šio Įstatymo 551 straipsnyje nustatyta atrankos tvarka. 2. Buvęs teisėjas, atleistas iš pareigų dėl jo išrinkimo, perkėlimo ar paskyrimo į šio straipsnio 3 dalyje nurodytas pareigas, gali būti be atrankos ir egzamino, laikantis šiame Įstatyme nustatytos teisėjo skyrimo į pareigas ir atleidimo iš pareigų tvarkos, jo prašymu gali būti paskirtas tos pačios ar bet kurio žemesnės pakopos teismo teisėju, jei nuo pareigų, į kurias jis išrinktas, perkeltas ar paskirtas, ėjimo pabaigos nepraėjo dveji metai. Tokios teisės neturi asmenys, kurie pagal šio Įstatymo 52 straipsnį negali būti laikomi nepriekaištingos reputacijos. 3.
teisėjas gali būti pagal šio straipsnio 2 dalį paskirtas tos pačios ar bet kurio žemesnės pakopos teismo teisėju pagal šio straipsnio 2 dalį, jei jis buvo atleistas iš teisėjo pareigų savo noru dėl jo išrinkimo, perkėlimo ar paskyrimo:
1) Seimo ar Respublikos Prezidento skiriamo valstybės institucijos ar įstaigos vadovo, kito Seimo ar Respublikos Prezidento skiriamo valstybės pareigūno, Seimo ar Respublikos Prezidento skiriamo valstybinės (nuolatinės) komisijos ar tarybos pirmininko, pirmininko pavaduotojo ar nario, taip pat pagal specialų įstatymą įsteigtos komisijos, tarybos, fondo valdybos pirmininko ar nario, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo, valstybės tarnautojo statusą turinčio įstaigos vadovo, priimto į pareigas įstatyme nustatytai kadencijai, pareigas;
2) dirbti teisinį darbą, kaip jis suprantamas pagal šio Įstatymo 53 straipsnį, tarptautinėje organizacijoje ar institucijoje, Europos Sąjungos institucijoje ar įstaigoje, Europos Komisijos ar Tarybos įsteigtoje institucijoje, Europos Komisijos ir Europos Sąjungos valstybių narių bendrai įsteigtoje organizacijoje (konsorciume), civilinėje tarptautinėje operacijoje ar misijoje (toliau – tarptautinė institucija) arba užsienio valstybės institucijoje;
3) dirbti teisinį darbą, kaip jis suprantamas pagal šio Įstatymo 53 straipsnį, Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose ir atstovybėse prie tarptautinių organizacijų, taip pat dirbti į specialiąsias misijas . 4. Kai į tą pačią laisvą teisėjo vietą šiame straipsnyje nustatytais pagrindais pageidauja būti paskirti keli buvę teisėjai ar teisėjai, skiriami pagal šio Įstatymo 64 straipsnį, sprendžiant paskyrimo klausimą taikoma šio Įstatymo 551 straipsnyje nustatyta atrankos tvarka.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą . Respublikos Prezidentas
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Konsultacinės Europos Teisėjų Tarybos (toliau – ir CCJE) nuomonėje Nr. 3 „Dėl profesinio teisėjų elgesio, ypač etikos, teisėjo pareigoms netinkamo elgesio ir nešališkumo principų bei taisyklių“ (toliau – ir CCJE nuomonė Nr. 3) nurodoma, kad „darbas kitoje srityje suteikia teisėjams galimybę plėsti savo akiratį ir susipažinti su visuomenės problemomis, kurios papildo jų įgytas profesines žinias“ (35 p.). Todėl teikiamu Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 48 straipsnio pakeitimu siekiama aiškiau reglamentuoti teisėjo veiklą ne teisme, taip pat sudaryti platesnes galimybes teisėjams vykdyti kitą (ne teisėjo) veiklą ir taip įgyti daugiau žinių bei patirties, kuri galėtų būti sėkmingai panaudota tiesioginiame teisėjo darbe, taip pat teisėjo darbe teisėjų savivaldos institucijose. Teismų įstatyme numatyti kitos teisėjo veiklos ribojimai yra skirti užtikrinti teisėjo nepriklausomumą ir nešališkumą. Tai itin svarbios ir saugotinos vertybės. Tačiau Europos Tarybos patvirtintoje Europos chartijoje dėl teisėjų statuto šiuo aspektu nurodoma, kad teisėjai gali nevaržomai vykdyti veiklą, nesusijusią su teisėjo pareigomis, įskaitant ir veiklą, įgyvendinančią jų, kaip piliečių, teises. Ši veiklos laisvė negali būti varžoma, išskyrus tuos atvejus, kai su darbu nesusijusi veikla yra nesuderinama su pasitikėjimu teisėjais arba jų nešališkumu, nepriklausomumu arba gebėjimu dėmesingai ir per įmanomai trumpiausią laiką išnagrinėti bylas (4.2 p.). Vadinasi, draudimas teisėjams vykdyti kitą veiklą turėtų būti pagrįstas konkrečiais argumentais ir proporcingas siekiamiems tikslams.
Galiojantis įstatymas leidžia teisėjui dalyvauti įstatymų, tarptautinių sutarčių, taip pat kitų teisės aktų projektų rengimo komisijose (grupėse), atstovauti Lietuvos valstybei tarptautinėse organizacijose. Tačiau praktikoje neretai kyla neaiškumų dėl teisėjo galimybės dalyvauti ekspertu įvairiuose tarptautiniuose projektuose (pvz., PHARE dvynių projektuose), skirtuose kitų valstybių arba apskritai visos Europos teisingumo sistemų tobulinimui (pvz., minimalių standartų Europai nustatyme ir pan.). Bangaloro teisėjų etikos principuose, patvirtintuose teismų pirmininkų posėdyje, vykusiame Taikos rūmuose, Hagoje, 2002 m. lapkričio 25–26 d., nurodoma, kad teisėjas gali dalyvauti su teise, teisine sistema, teisingumo įgyvendinimu arba kitais klausimais susijusioje veikloje (4.11.1 p.) , taip pat dalyvauti valstybės institucijos vykdomame viešame svarstyme dėl klausimų, susijusių su teise, teisine sistema, teisingumo įgyvendinimu ir pan. (4.11.2 p.). Mūsų manymu, minėta iš principo leistina teisėjo veikla, susijusi su teise, teisine sistema ir teisingumo įgyvendinimu, neturėtų apsiriboti vien tik veikla valstybės viduje. Tarptautinė patirtis yra ne mažiau (o tam tikrais atvejais galbūt ir labiau) naudinga bei vertinga, todėl nėra svarių argumentų tokią teisėjo veiklą automatiškai drausti. A ptariamo pobūdžio veikla turėtų būti laikoma iš esmės suderinama su teisėjo nepriklausomumo ir nešališkumo principu, ir turėtų būti leidžiama tiek, kiek ji nekliudo teisėjui eiti teisėjo pareigas. Juolab kad tokia veikla iš principo yra leidžiama valstybės tarnautojams, kuriems taip pat keliami nešališkumo ir objektyvumo reikalavimai (Valstybės tarnybos įstatymo 16 str. 2 d. e p.). Šiuos teisinio reguliavimo trūkumus ir siekiama pašalinti teikiamu Teismų įstatymo 48 straipsnio pakeitimo projektu.
Galiojančioje Teismų įstatymo redakcijoje taip pat neaptarta galimybė teisėjui eiti ne visą darbo laiką dirbančio tarptautinio teismo teisėjo pareigas, nors tokia teisėjo teisė kyla iš kai kurių tarptautinių susitarimų, kurių dalyve yra Lietuvos Respublika (pavyzdžiui, Susitarimo dėl Bendro patentų teismo 17 straipsnio 3 dalis). Teikiamu pakeitimu siūloma įtvirtinti tokią galimybę, suderinant galiojantį įstatymą su Lietuvos Respublikos pasirašytais tarptautiniais susitarimais ir atsižvelgiant į tai, kad tarptautinio teismo teisėjo pareigos pagal savo prigimtį yra teisėjo pareigos, kurias eiti teisėjui Lietuvos Respublikos Konstitucija nedraudžia. Kaip minėta, darbas kitoje srityje suteikia teisėjams galimybę plėsti akiratį ir susipažinti su visuomenės problemomis. CCJE nurodo, kad reguliuojant teisėjų galimybę užsiimti kita profesine veikla Europos valstybėse visais atvejais siekiama išvengti neįveikiamo barjero tarp visuomenės ir teisėjų sukūrimo (CCJE nuomonės Nr. 3 38 p.). Teisėjai neturėtų būti izoliuoti nuo visuomenės, kurioje jie gyvena, kadangi teismų sistema gali tinkamai funkcionuoti tik tada, kai teisėjai yra juos supančios realybės dalis ir nepraranda su ja ryšio (CCJE nuomonės Nr. 3 27 p.). Apskritai teisėju gali tapti tik itin aukštus žinių, kvalifikacijos, patirties, intelektinių ir asmeninių savybių reikalavimus atitinkantis asmuo. Intelektiniai teisėjo gebėjimai turi apimti ne tik teisines, bet ir apskritai kultūros žinias, analitinius gebėjimus, kompetenciją savarankiškai priimti sprendimus.
Asmeninės savybės turėtų apimti gebėjimą prisiimti atsakomybę, nepriklausomumą, šaltakraujiškumą, dvasinę pusiausvyrą, įtikinamumą, jautrumą, socialumą, sąžiningumą, gebėjimą bendradarbiauti (žr., pvz., Europos Teismų Tarybos Tinklo rekomendaciją dėl indikatorių valstybėms narėms dėl teisėjų korpuso komplektavimo, atrankos, paskyrimo ir paaukštinimo (http://www.encj.eu/images/stories/pdf/GA/Dublin/final_report_standards_ii.pdf). Pastebėtina, kad pirmiau aptartus gebėjimus ir savybes galima įgyti, išlaikyti ir plėtoti ne tik dirbant tiesioginį teisėjo darbą, bet ir užsiimant kita veikla, be kita ko, teisėjo karjeroje padarant pertrauką dėl paskyrimo ar išrinkimo į kitą atsakingą tarnybą. Juolab kad su profesine veikla susiję pokyčiai (darbo ar jo pobūdžio pakeitimas) dažnai yra naudinga patirtis, reikšmingai praturtinanti asmenybę tiek profesiniu, tiek asmeniniu požiūriu, neleidžianti asmeniui sustabarėti, atkurianti jo motyvaciją ir norą tobulėti bei mokytis, kuris yra be galo svarbus teisėjui. Todėl teisėjas, nusprendęs užimti kitas svarbias pareigas, t. y. padaryti pertrauką teisėjo karjeroje, tarnaudamas kitose atsakingose pareigose paprastai ne tik nesumažina ir nesumenkina savo intelektinių gebėjimų ar asmeninių savybių, bet priešingai – jas reikšmingai išplečia, pagilina ir padidina. Tačiau šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas reikšmingai neskatina ir reikšmingai riboja teisėjo galimybes plėsti akiratį ir įgyti naujų žinių, padarant pertrauką teisėjo karjeroje dėl išrinkimo ar paskyrimo į kitas svarbias pareigas.
Teismų įstatymo
teisėjas, atleistas iš pareigų savo noru, išrinktas į kitas pareigas arba jo sutikimu perkeltas į kitą darbą, be atrankos, laikantis šiame Įstatyme nustatytos teisėjo skyrimo į pareigas ir atleidimo iš pareigų tvarkos, gali būti paskirtas tos pačios ar bet kurio žemesnės pakopos teismo teisėju, jei nuo darbo teisėju pabaigos nepraėjo penkeri metai. Vadinasi, jei buvusio teisėjo paskyrimas (išrinkimas) į kitas pareigas trunka ilgiau nei penkerius, jis nebegali grįžti dirbti teisėjo darbą, nors gali būti ne tik visiškai nepraradęs būtinų gebėjimų ir savybių, bet net dar labiau jas išplėtojęs ir praturtinęs. Todėl Įstatymo projektu yra siekiama išplėsti teisėjų galimybes laikinai sustabdyti karjerą tam, kad jie galėtų užimti kitas pareigas ir taip praplėsti savo patirtį, įgyti papildomų žinių ir kompetenciją. Tokios nuostatos taip pat sudarytų galimybę į atsakingas valstybines pareigybes paskirti aukštos kvalifikacijos teisininkus, kartu sudarant jiems galimybę tęsti teisėjo karjerą pasibaigus darbui pareigose, į kurias jis buvo išrinktas ar paskirtas. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Pirminis įstatymo projekto siūlytojas – Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Teismų įstatymo 48 straipsnio 1 dalis nustato, kad teisėjas negali eiti kitų renkamų ar skiriamų pareigų, dirbti verslo ar kitokiose privačiose įstaigose ar įmonėse, išskyrus pedagoginę ar kūrybinę veiklą.
Teisėjas gali dalyvauti įstatymų, tarptautinių sutarčių, taip pat kitų teisės aktų projektų rengimo komisijose (grupėse), jei tai netrukdo atlikti teisėjo pareigas. Apie tai teisėjas praneša teismo, kuriame jis dirba, pirmininkui. Teisės aktų nustatyta tvarka teisėjas gali atstovauti Lietuvos valstybei tarptautinėse organizacijose (Teismų įstatymo 48 str. 3 d.). Teismų įstatymo 48 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad teisėjas negali gauti jokio kito atlyginimo, išskyrus teisėjo atlyginimą bei užmokestį už pedagoginę ar kūrybinę veiklą. Teismų įstatymo 61 straipsnis nustato, kad buvęs bet kurio aukštesnės pakopos teismo teisėjas, atleistas iš pareigų savo noru, išrinktas į kitas pareigas arba jo sutikimu perkeltas į kitą darbą, be atrankos, laikantis šiame Įstatyme nustatytos teisėjo skyrimo į pareigas ir atleidimo iš pareigų tvarkos, gali būti paskirtas tos pačios ar bet kurio žemesnės pakopos teismo teisėju, jei nuo darbo teisėju pabaigos nepraėjo penkeri metai. Jei į tą pačią laisvą teisėjo vietą pageidauja būti paskirti keli buvę teisėjai ar teisėjai, skiriami pagal šio Įstatymo 64 straipsnį, sprendžiant paskyrimo klausimą taikoma šio Įstatymo 551 straipsnyje nustatyta atrankos tvarka. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projektu siūloma papildyti Teismų įstatymo 48 straipsnio 3 dalį nuostatomis, kurios leistų:
dalyvauti Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių finansuojamuose paramos teikimo arba Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai projektuose, susijusiuose su teisingumo sistemos ir teismų veiklos tobulinimu.
Būtina sąlyga tokio dalyvavimo teisėtumui būtų aplinkybė, kad tokia veikla netrukdo atlikti teisėjo pareigas. Todėl apie tokį dalyvavimą teisėjas turėtų pranešti teismo pirmininkui, kuris, manydamas, kad toks dalyvavimas gali trukdyti atlikti teisėjo pareigas ar kitaip pakenkti teismo veiklai, teisėjo nepriklausomumui ar nešališkumui, galėtų imtis atitinkamų priemonių (pvz., įspėti teisėją, suderinti su juo dalyvavimo minėtuose projektuose sąlygas ir laiką, esant reikalui, kreiptis į atitinkamas institucijas (Teisėjų tarybą, Teisėjų etikos ir drausmės komisiją);
sutarčių numatytais atvejais teisėjui eiti ne visą darbo laiką dirbančio tarptautinio teismo teisėjo pareigas. Įstatymo projektu taip pat siūloma papildyti su anksčiau paminėtomis normomis susijusią Teismų įstatymo 48 straipsnio 4 dalį, įtvirtinant, kad už teisėjo darbą Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių finansuojamuose paramos teikimo arba Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai projektuose, taip pat laiką, skirtą tarptautinio teismo teisėjo pareigoms įgyvendinti, teisėjas gali gauti atlygį pagal minėtus projektus arba kaip tarptautinio teismo teisėjas. Įstatymo projekte taip pat numatoma nuostata, kuri neleistų už laiką, kurį teisėjas nedirba dėl dalyvavimo minėtuose paramos teikimo projektuose ir už kurį gauna išmokas iš Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių lėšų, skirtų minėtiems paramos teikimo projektams įgyvendinti, gauti teisėjo atlyginimą.
Tačiau jei teisėjas dalyvautų projektuose laisvu nuo teisėjo darbo metu (pvz., po darbo, atostogų metu), teisėjo atlyginimas už įprastą teisėjo darbą jam neturėtų būti mažinamas tuo pagrindu, kad jis gauna tam tikras išmokas pagal projektus, kuriuose dalyvauja. Jei teisėjas negautų kitų išmokų už dalyvavimą projektuose, teisėjo atlyginimas už laiką, sugaištą dalyvaujant juose, jam taip pat būtų nemokamas, išskyrus atvejus, kai toks dalyvavimas būtų laikomas teisėjo pareigų vykdymu. Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad už laiką, skiriamą tarptautinio teismo teisėjo pareigoms įgyvendinti, teisėjui būtų mokamas tik tarptautinio teismo teisėjo atlyginimas. Įstatymo projektu siūloma pakeisti Teismų įstatymo 61 straipsnio 1 dalį taip, kad ji reguliuotų tik tuos buvusio teisėjo skyrimo į teisėjo pareigas ypatumus, kai jis atsistatydina iš pareigų savo noru ne dėl paskyrimo ar išrinkimo į kitas tarnybos valstybei pareigas. Šiuo atveju buvęs teisėjas galėtų būti vėl skiriamas į teisėjo pareigas tik tuo atveju, jei nuo darbo teisėju pabaigos nepraėjo penkeri metai. Tačiau buvusio teisėjo, kuris atleistas iš pareigų dėl jo išrinkimo ar paskyrimo į pareigas, grąžinimas į teisėjo pareigas būtų reguliuojamas kitomis, papildomomis ir projektu siūlomomis priimti nuostatomis. Taigi įstatymo projektu numatoma papildyti Teismų įstatymo 61 straipsnį specialiomis nuostatomis, kurios leistų į atsakingas valstybines pareigas paskirtam buvusiam teisėjui tęsti teisėjo karjerą pasibaigus darbui pareigose, į kurias jis buvo išrinktas ar paskirtas.
Kadangi teismų sistemoje nėra nuolat laisvų teisėjų etatų, nustatomas dvejų metų (po paskyrimo ar išrinkimo pabaigos) terminas, per kurį buvęs teisėjas galėtų būti paskirtas į tos pačios ar bet kurio žemesnės pakopos teismo teisėjo pareigas. Toks terminas yra reikalingas, kad aptariama garantija būtu reali, o ne iliuzinė, nes nustačius trumpą terminą, dėl laisvų teisėjo etatų nebuvimo buvęs teisėjas gali tiesiog negalėti realiai pasinaudoti numatyta teise būti vėl paskirtam į teisėjo pareigas. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas savo turiniu labai panašią Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 341 straipsnio normą, nurodė, kad į pareigas skiriantis asmuo turi diskreciją neskirti buvusio prokuroro į pareigas pagal Prokuratūros įstatymo 341 straipsnį tais atvejais, kai jis neatitinka šiame įstatyme expressis verbis įtvirtintų kriterijų, taip pat tais atvejais, kai buvęs prokuroras neatitinka kriterijų, kylančių iš Konstitucijoje, Prokuratūros įstatyme įtvirtintų principų, prokurorų teisinio statuso (LVAT administracinė byla Nr. A492 –766/2014). Atsižvelgiant į tai, kad dėl buvusio teisėjo paskyrimo į teisėjo pareigas bet kuriuo atveju turėtų patarti Teisėjų taryba, be to, teisėjo skyrime dalyvauja ir kitos aukščiausios valstybės institucijos (Respublikos Prezidentas, įstatymų numatytais atvejais – Seimas), manytina, kad tokiu būdu eliminuojama bet kokia tikimybė, kad į teisėjo pareigas bus skiriamas šiai profesijai keliamų reikalavimų akivaizdžiai nebeatitinkantis buvęs teisėjas.
Priėmus teikiamo projekto nuostatas, būtų sudarytos prielaidos teisėjų kompetencijos ir žinių didinimui, išplečiant galimybes dirbti kitą darbą, taip pat laikinai sustabdant teisėjo karjerą. Tai turėtų teigiamai atsiliepti teisėjų darbo kokybei, jų korpuso formavimui (nebūtų prarasti daugiau kitų žinių ar papildomą patirtį siekiantys įgyti teisėjai, būtų lengviau pritraukiami nauji kadrai, kurie nepretenduoja į teisėjus dėl ribojimų užsiimti kita veikla), taip pat kitų valstybės institucijų, į kurias būtų paskiriami ar išrenkami teisėjai – aukščiausios kvalifikacijos teisininkai, veiklai. 5. Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų padarinių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Numatoma, kad Įstatymo projektas poveikio kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Siūlomos nuostatos nėra tiesiogiai susijusios su verslo sąlygomis ir plėtra, todėl Įstatymo projekto priėmimas neturėtų turėti neigiamo poveikio verslo sąlygoms ir plėtrai. Sudarius galimybes teisėjams įgyti daugiau žinių ir patirties tarptautiniuose projektuose, būtų sudarytos prielaidos teisėjams greičiau ir kokybiškiau spręsti verslo ginčus, supažindinti užsienio kolegas su Lietuvos patirtimi ir žmonėmis, o tai gali turėti ir tam tikrą (netiesioginį) teigiamą poveikį verslo sąlygoms ir plėtrai. 8.
inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymo projektą, kitų teisės aktų keisti nereikės, priimti įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų taip pat nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir neprieštarauja Europos Sąjungos teisės aktams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymo projekto įgyvendinimui nebus reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymo projekto priėmimas papildomų valstybės biudžeto išlaidų turėtų nepareikalauti. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Nėra. 14. Įstatymo projekto reikšminiai žodžiai Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšmingus žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc : „teisėjas“, „profesinė karjera“ . 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
Seimo narys Stasys Šedbaras
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Konsultacinės Europos Teisėjų Tarybos (toliau – ir CCJE) nuomonėje Nr. 3 „Dėl profesinio teisėjų elgesio, ypač etikos, teisėjo pareigoms netinkamo elgesio ir nešališkumo principų bei taisyklių“ (toliau – ir CCJE nuomonė Nr. 3) nurodoma, kad „darbas kitoje srityje suteikia teisėjams galimybę plėsti savo akiratį ir susipažinti su visuomenės problemomis, kurios papildo jų įgytas profesines žinias“ (35 p.). Todėl teikiamu Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 48 straipsnio pakeitimu siekiama aiškiau reglamentuoti teisėjo veiklą ne teisme, taip pat sudaryti platesnes galimybes teisėjams vykdyti kitą (ne teisėjo) veiklą ir taip įgyti daugiau žinių bei patirties, kuri galėtų būti sėkmingai panaudota tiesioginiame teisėjo darbe, taip pat teisėjo darbe teisėjų savivaldos institucijose. Teismų įstatyme numatyti kitos teisėjo veiklos ribojimai yra skirti užtikrinti teisėjo nepriklausomumą ir nešališkumą. Tai itin svarbios ir saugotinos vertybės. Tačiau Europos Tarybos patvirtintoje Europos chartijoje dėl teisėjų statuto šiuo aspektu nurodoma, kad teisėjai gali nevaržomai vykdyti veiklą, nesusijusią su teisėjo pareigomis, įskaitant ir veiklą, įgyvendinančią jų, kaip piliečių, teises. Ši veiklos laisvė negali būti varžoma, išskyrus tuos atvejus, kai su darbu nesusijusi veikla yra nesuderinama su pasitikėjimu teisėjais arba jų nešališkumu, nepriklausomumu arba gebėjimu dėmesingai ir per įmanomai trumpiausią laiką išnagrinėti bylas (4.2 p.). Vadinasi, draudimas teisėjams vykdyti kitą veiklą turėtų būti pagrįstas konkrečiais argumentais ir proporcingas siekiamiems tikslams.
Galiojantis įstatymas leidžia teisėjui dalyvauti įstatymų, tarptautinių sutarčių, taip pat kitų teisės aktų projektų rengimo komisijose (grupėse), atstovauti Lietuvos valstybei tarptautinėse organizacijose. Tačiau praktikoje neretai kyla neaiškumų dėl teisėjo galimybės dalyvauti ekspertu įvairiuose tarptautiniuose projektuose (pvz., PHARE dvynių projektuose), skirtuose kitų valstybių arba apskritai visos Europos teisingumo sistemų tobulinimui (pvz., minimalių standartų Europai nustatyme ir pan.). Bangaloro teisėjų etikos principuose, patvirtintuose teismų pirmininkų posėdyje, vykusiame Taikos rūmuose, Hagoje, 2002 m. lapkričio 25–26 d., nurodoma, kad teisėjas gali dalyvauti su teise, teisine sistema, teisingumo įgyvendinimu arba kitais klausimais susijusioje veikloje (4.11.1 p.) , taip pat dalyvauti valstybės institucijos vykdomame viešame svarstyme dėl klausimų, susijusių su teise, teisine sistema, teisingumo įgyvendinimu ir pan. (4.11.2 p.). Mūsų manymu, minėta iš principo leistina teisėjo veikla, susijusi su teise, teisine sistema ir teisingumo įgyvendinimu, neturėtų apsiriboti vien tik veikla valstybės viduje. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2016 m. gegužės 16 d. sprendime pažymėjo, kad pagal Konstituciją teismai ne tik vykdo teisingumą – kaip ir kitos valstybės valdžios institucijos, pagal savo konstitucinę kompetenciją, savarankiškai arba bendradarbiaudami su kitomis valstybės valdžios institucijomis jie gali dalyvauti įgyvendinant bendruosius valstybės uždavinius, vykdant bendrąsias jos funkcijas, inter alia dalyvauti veikloje, kuria įgyvendinami konstituciniai Lietuvos Respublikos užsienio politikos tikslai, vykdomi tarptautiniai ir visateisės narystės Europos Sąjungoje ir NATO įsipareigojimai, įskaitant dalyvavimą tarptautiniuose bendradarbiavimo ir paramos demokratijai projektuose.
Tokia Lietuvos Respublikos pasirinkta geopolitinė orientacija, kuri yra konstitucinė vertybė, suponuoja ir tokią Lietuvos valstybės, jos institucijų ir jose dirbančių asmenų veiklą, kuria siekiama prisidėti prie kitų valstybių partnerystės su Europos Sąjunga ar NATO arba jų integracijos į šias organizacijas skatinant universalių, demokratinių valstybių vertybių ir Europos Sąjungos teisės principų, inter alia teisingumo sistemų ir teismų veiklos tobulinimo srityse, sklaidą. Taigi Lietuvos valstybės, jos institucijų, inter alia teismų, dalyvavimas minėtoje veikloje gali būti įgyvendinamas, be kita ko, teisėjams dalyvaujant tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių finansuojamuose paramos teikimo arba Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai programos projektuose, susijusiuose su teisingumo sistemos ir teismų veiklos tobulinimu.
Konstitucinis Teismas taip pat nurodė, kad viena iš prielaidų veiksmingai kelti (tobulinti) teisėjų kvalifikaciją yra aukštesnę kvalifikaciją, didesnį teisėjo darbo stažą ar specialių tam tikros teisės srities žinių turinčių teisėjų dalijimasis žiniomis ir patirtimi su kitais teisėjais, inter alia tarptautiniu lygmeniu, kaip antai teisėjams dalyvaujant tarptautiniuose bendradarbiavimo ir paramos demokratijai projektuose, kartu prisidedant prie minėtų konstitucinių Lietuvos Respublikos užsienio politikos tikslų, inter alia iš narystės Europos Sąjungoje ir NATO kylančių tarptautinių įsipareigojimų, apimančių pagalbą kitoms valstybėms jų partnerystės su Europos Sąjunga ar NATO arba jų integracijos į šias organizacijas procesuose, ir kitų Lietuvos valstybės prisiimtų tarptautinių įsipareigojimų įgyvendinimo. Taigi siūlomu teisiniu reguliavimu siekiama įgyvendinti pirmiau paminėtą Konstitucinio Teismo sprendimą, pašalinti teisinio reguliavimo trūkumus ir numatyti aiškią galimybę teismams ir teisėjams prisidėti prie Lietuvos valstybės prisiimtų tarptautinių įsipareigojimų įgyvendinimo, skatinant universalių, demokratinių valstybių vertybių ir Europos Sąjungos teisės principų, inter alia teisingumo sistemų ir teismų veiklos tobulinimo srityse, sklaidą. Galiojančioje Teismų įstatymo redakcijoje taip pat neaptarta galimybė teisėjui eiti ne visą darbo laiką dirbančio tarptautinio teismo teisėjo pareigas, nors tokia teisėjo teisė kyla iš kai kurių tarptautinių susitarimų, kurių dalyve yra Lietuvos Respublika (pavyzdžiui, Susitarimo dėl Bendro patentų teismo 17 straipsnio 3 dalis).
Teikiamu pakeitimu siūloma įtvirtinti tokią galimybę, suderinant galiojantį įstatymą su Lietuvos Respublikos pasirašytais tarptautiniais susitarimais ir atsižvelgiant į tai, kad tarptautinio teismo teisėjo pareigos pagal savo prigimtį yra teisėjo pareigos, kurias eiti teisėjui Lietuvos Respublikos Konstitucija nedraudžia. Konstitucinis Teismas 2016 m. gegužės 16 d. sprendime šiuo aspektu išaiškino, kad Tarptautinio teismo teisėjo pareigų ėjimas negali būti laikomas kita, Konstitucijos 113 straipsnio 1 dalyje draudžiama, teisėjo veikla. Veikla derinant nacionalinio teismo ir tarptautinio teismo teisėjo pareigas yra prisidedama prie konstitucinių Lietuvos Respublikos užsienio politikos tikslų įgyvendinimo, inter alia tarptautinių įsipareigojimų teisingumo vykdymo srityje laikymosi bei teise ir teisingumu pagrįstos tarptautinės tvarkos kūrimo. Teisėjai taip pat gali gauti tarptautinio teismo teisėjo atlyginimą (kai yra derinamos nacionalinio teismo ir tarptautinio teismo teisėjo pareigos), tačiau tuo metu jie negali gauti nacionalinio teismo teisėjo atlyginimo. Kaip minėta, darbas kitoje srityje suteikia teisėjams galimybę plėsti akiratį ir susipažinti su visuomenės problemomis. CCJE nurodo, kad reguliuojant teisėjų galimybę užsiimti kita profesine veikla Europos valstybėse visais atvejais siekiama išvengti neįveikiamo barjero tarp visuomenės ir teisėjų sukūrimo (CCJE nuomonės Nr. 3 38 p.). Teisėjai neturėtų būti izoliuoti nuo visuomenės, kurioje jie gyvena, kadangi teismų sistema gali tinkamai funkcionuoti tik tada, kai teisėjai yra juos supančios realybės dalis ir nepraranda su ja ryšio (CCJE nuomonės Nr. 3 27 p.).
p.). Apskritai teisėju gali tapti tik itin aukštus žinių, kvalifikacijos, patirties, intelektinių ir asmeninių savybių reikalavimus atitinkantis asmuo. Intelektiniai teisėjo gebėjimai turi apimti ne tik teisines, bet ir apskritai kultūros žinias, analitinius gebėjimus, kompetenciją savarankiškai priimti sprendimus. Asmeninės savybės turėtų apimti gebėjimą prisiimti atsakomybę, nepriklausomumą, šaltakraujiškumą, dvasinę pusiausvyrą, įtikinamumą, jautrumą, socialumą, sąžiningumą, gebėjimą bendradarbiauti (žr., pvz., Europos Teismų Tarybos Tinklo rekomendaciją dėl indikatorių valstybėms narėms dėl teisėjų korpuso komplektavimo, atrankos, paskyrimo ir paaukštinimo (http://www.encj.eu/images/stories/pdf/GA/Dublin/final_report_standards_ii.pdf). Pastebėtina, kad pirmiau aptartus gebėjimus ir savybes galima įgyti, išlaikyti ir plėtoti ne tik dirbant tiesioginį teisėjo darbą, bet ir užsiimant kita veikla, be kita ko, teisėjo karjeroje padarant pertrauką dėl paskyrimo ar išrinkimo į kitą atsakingą tarnybą. Juolab kad su profesine veikla susiję pokyčiai (darbo ar jo pobūdžio pakeitimas) dažnai yra naudinga patirtis, reikšmingai praturtinanti asmenybę tiek profesiniu, tiek asmeniniu požiūriu, neleidžianti asmeniui sustabarėti, atkurianti jo motyvaciją ir norą tobulėti bei mokytis, kuris yra be galo svarbus teisėjui. Todėl teisėjas, nusprendęs užimti kitas svarbias pareigas, t. y. padaryti pertrauką teisėjo karjeroje, tarnaudamas kitose atsakingose pareigose paprastai ne tik nesumažina ir nesumenkina savo intelektinių gebėjimų ar asmeninių savybių, bet priešingai – jas reikšmingai išplečia, pagilina ir padidina. Tačiau šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas reikšmingai neskatina ir reikšmingai riboja teisėjo galimybes plėsti akiratį ir įgyti naujų žinių, padarant pertrauką teisėjo karjeroje dėl išrinkimo ar paskyrimo į kitas svarbias pareigas.
Teismų įstatymo
teisėjas, atleistas iš pareigų savo noru, išrinktas į kitas pareigas arba jo sutikimu perkeltas į kitą darbą, be atrankos, laikantis šiame Įstatyme nustatytos teisėjo skyrimo į pareigas ir atleidimo iš pareigų tvarkos, gali būti paskirtas tos pačios ar bet kurio žemesnės pakopos teismo teisėju, jei nuo darbo teisėju pabaigos nepraėjo penkeri metai. Vadinasi, jei buvusio teisėjo paskyrimas (išrinkimas) į kitas pareigas trunka ilgiau nei penkerius, jis nebegali grįžti dirbti teisėjo darbą, nors gali būti ne tik visiškai nepraradęs būtinų gebėjimų ir savybių, bet net dar labiau jas išplėtojęs ir praturtinęs. Todėl Įstatymo projektu yra siekiama išplėsti teisėjų galimybes laikinai sustabdyti karjerą tam, kad jie galėtų užimti kitas pareigas ir taip praplėsti savo patirtį, įgyti papildomų žinių ir kompetenciją. Tokios nuostatos taip pat sudarytų galimybę į atsakingas valstybines pareigybes paskirti aukštos kvalifikacijos teisininkus, kartu sudarant jiems galimybę tęsti teisėjo karjerą pasibaigus darbui pareigose, į kurias jis buvo išrinktas ar paskirtas. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Pirminis įstatymo projekto siūlytojas – Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Teismų įstatymo 48 straipsnio 1 dalis nustato, kad teisėjas negali eiti kitų renkamų ar skiriamų pareigų, dirbti verslo ar kitokiose privačiose įstaigose ar įmonėse, išskyrus pedagoginę ar kūrybinę veiklą.
Teisėjas gali dalyvauti įstatymų, tarptautinių sutarčių, taip pat kitų teisės aktų projektų rengimo komisijose (grupėse), jei tai netrukdo atlikti teisėjo pareigas. Apie tai teisėjas praneša teismo, kuriame jis dirba, pirmininkui. Teisės aktų nustatyta tvarka teisėjas gali atstovauti Lietuvos valstybei tarptautinėse organizacijose (Teismų įstatymo 48 str. 3 d.). Teismų įstatymo 48 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad teisėjas negali gauti jokio kito atlyginimo, išskyrus teisėjo atlyginimą bei užmokestį už pedagoginę ar kūrybinę veiklą. Teismų įstatymo 61 straipsnis nustato, kad buvęs bet kurio aukštesnės pakopos teismo teisėjas, atleistas iš pareigų savo noru, išrinktas į kitas pareigas arba jo sutikimu perkeltas į kitą darbą, be atrankos, laikantis šiame Įstatyme nustatytos teisėjo skyrimo į pareigas ir atleidimo iš pareigų tvarkos, gali būti paskirtas tos pačios ar bet kurio žemesnės pakopos teismo teisėju, jei nuo darbo teisėju pabaigos nepraėjo penkeri metai. Jei į tą pačią laisvą teisėjo vietą pageidauja būti paskirti keli buvę teisėjai ar teisėjai, skiriami pagal šio Įstatymo 64 straipsnį, sprendžiant paskyrimo klausimą taikoma šio Įstatymo 551 straipsnyje nustatyta atrankos tvarka. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projektu siūloma papildyti Teismų įstatymo 48 straipsnį nuostatomis, kurios leistų:
dalyvauti Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių finansuojamuose paramos teikimo arba Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai projektuose, susijusiuose su teisingumo sistemos ir teismų veiklos tobulinimu.
Būtina sąlyga tokio dalyvavimo teisėtumui būtų aplinkybė, kad tokia veikla netrukdo atlikti teisėjo pareigas ir yra suderinama su teisėjo nepriklausomumu ir nešališkumu. Todėl apie tokį dalyvavimą teisėjas turėtų pranešti teismo pirmininkui, kuris, manydamas, kad toks dalyvavimas gali trukdyti atlikti teisėjo pareigas ar kitaip pakenkti teismo veiklai, teisėjo nepriklausomumui ar nešališkumui, galėtų imtis atitinkamų priemonių (pvz., įspėti teisėją, suderinti su juo dalyvavimo minėtuose projektuose sąlygas ir laiką, esant reikalui, kreiptis į atitinkamas institucijas (Teisėjų tarybą, Teisėjų etikos ir drausmės komisiją);
sutarčių numatytais atvejais teisėjui eiti ne visą darbo laiką dirbančio tarptautinio teismo teisėjo pareigas ir gauti už tai atlygį, taip pat nustatant, kad už tarptautinio teismo teisėjo pareigų ėjimą teisėjas negali gauti Lietuvos teismo teisėjo atlyginimo, jei už tai jis gauna tarptautinio teismo teisėjo atlyginimą. Įstatymo projektu siūloma pakeisti Teismų įstatymo 61 straipsnio 1 dalį taip, kad ji reguliuotų tik tuos buvusio teisėjo skyrimo į teisėjo pareigas ypatumus, kai jis atsistatydina iš pareigų savo noru ne dėl paskyrimo, perkėlimo ar išrinkimo į kitas tarnybos valstybei pareigas. Šiuo atveju buvęs teisėjas galėtų būti vėl skiriamas į teisėjo pareigas tik tuo atveju, jei nuo darbo teisėju pabaigos nepraėjo penkeri metai.
Tačiau buvusio teisėjo, kuris atleistas iš pareigų dėl jo išrinkimo, perkėlimo ar paskyrimo į pareigas, grąžinimas į teisėjo pareigas būtų reguliuojamas kitomis, papildomomis ir projektu siūlomomis priimti nuostatomis. Įstatymo projektu numatoma papildyti Teismų įstatymo 61 straipsnį specialiomis nuostatomis, kurios leistų į atsakingas valstybines pareigas paskirtam buvusiam teisėjui tęsti teisėjo karjerą pasibaigus darbui pareigose, į kurias jis buvo išrinktas ar paskirtas. Kadangi teismų sistemoje nėra nuolat laisvų teisėjų etatų, nustatomas dvejų metų (po paskyrimo, perkėlimo ar išrinkimo pabaigos) terminas, per kurį buvęs teisėjas galėtų būti paskirtas į tos pačios ar bet kurio žemesnės pakopos teismo teisėjo pareigas. Toks terminas yra reikalingas, kad aptariama garantija būtu reali, o ne iliuzinė, nes nustačius trumpą terminą, dėl laisvų teisėjo etatų nebuvimo buvęs teisėjas gali tiesiog negalėti realiai pasinaudoti numatyta teise būti vėl paskirtam į teisėjo pareigas. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas savo turiniu labai panašią Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 341 straipsnio normą, nurodė, kad į pareigas skiriantis asmuo turi diskreciją neskirti buvusio prokuroro į pareigas pagal Prokuratūros įstatymo 341 straipsnį tais atvejais, kai jis neatitinka šiame įstatyme expressis verbis įtvirtintų kriterijų, taip pat tais atvejais, kai buvęs prokuroras neatitinka kriterijų, kylančių iš Konstitucijoje, Prokuratūros įstatyme įtvirtintų principų, prokurorų teisinio statuso (LVAT administracinė byla Nr. A492 –766/2014).
492 –766/2014). Atsižvelgiant į tai, kad dėl buvusio teisėjo paskyrimo į teisėjo pareigas bet kuriuo atveju turėtų patarti Teisėjų taryba, be to, teisėjo skyrime dalyvauja ir kitos aukščiausios valstybės institucijos (Respublikos Prezidentas, įstatymų numatytais atvejais – Seimas), manytina, kad tokiu būdu eliminuojama bet kokia tikimybė, kad į teisėjo pareigas bus skiriamas šiai profesijai keliamų reikalavimų akivaizdžiai nebeatitinkantis buvęs teisėjas. Priėmus teikiamo projekto nuostatas, būtų sudarytos prielaidos teismams ir teisėjams prisidėti prie Lietuvos valstybės prisiimtų tarptautinių įsipareigojimų įgyvendinimo , taip pat būtų sudarytos sąlygos kompetencijos ir žinių didinimui, išplečiant galimybes dirbti kitą darbą, taip pat laikinai sustabdant teisėjo karjerą. Tai turėtų teigiamai atsiliepti teisėjų darbo kokybei, jų korpuso formavimui (nebūtų prarasti daugiau kitų žinių ar papildomą patirtį siekiantys įgyti teisėjai, būtų lengviau pritraukiami nauji kadrai, kurie nepretenduoja į teisėjus dėl ribojimų užsiimti kita veikla), taip pat kitų valstybės institucijų, į kurias būtų paskiriami ar išrenkami teisėjai – aukščiausios kvalifikacijos teisininkai, veiklai. 5. Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų padarinių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Numatoma, kad Įstatymo projektas poveikio kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Siūlomos nuostatos nėra tiesiogiai susijusios su verslo sąlygomis ir plėtra, todėl Įstatymo projekto priėmimas neturėtų turėti neigiamo poveikio verslo sąlygoms ir plėtrai.
Sudarius galimybes teisėjams įgyti daugiau žinių ir patirties tarptautiniuose projektuose, būtų sudarytos prielaidos teisėjams greičiau ir kokybiškiau spręsti verslo ginčus, supažindinti užsienio kolegas su Lietuvos patirtimi ir žmonėmis, o tai gali turėti ir tam tikrą (netiesioginį) teigiamą poveikį verslo sąlygoms ir plėtrai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymo projektą, kitų teisės aktų keisti nereikės, priimti įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų taip pat nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymo projekte nauji terminai nenumatomi, taip pat nėra keičiami Lietuvos Respublikos terminų banke esantys terminai ar jų straipsniai. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir neprieštarauja Europos Sąjungos teisės aktams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymo projekto įgyvendinimui nebus reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai. 12.
valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymo projekte numatytų nuostatų įgyvendinimui papildomų valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Nėra. 14. Įstatymo projekto reikšminiai žodžiai Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšmingus žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc : „teisėjas“, „profesinė karjera“ . 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Seimo narys Stasys Šedbaras
2015-05-22 Nr. XIIP-3142 Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įstatymo (toliau –keičiamas įstatymas) 48 straipsnio 4 dalyje be kita ko siūloma nustatyti: „<...>U ž dalyvavimą Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių finansuojamuose paramos teikimo arba Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai projektuose, susijusiuose su teisingumo sistemos ir teismų veiklos tobulinimu , iš Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių lėšų pagal paramos teikimo projektų sutartyse nustatytas sąlygas ir įkainius teisėjui gali būti mokamos vienkartinės ar periodinės išmokos. Už laiką, kurį teisėjas nedirba dėl dalyvavimo minėtuose paramos teikimo projektuose ir už kurį gauna išmokas iš Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių lėšų, skirtų minėtiems paramos teikimo projektams įgyvendinti, teisėjo atlyginimas teisėjui nemokamas. <...>“ Projekto nuostatos diskutuotinos. Pirma, projekto nuostata dėl teisėjų teisės gauti pagal atitinkamas sutartis vienkartines ar periodines išmokas galimai prieštarauja Konstitucijos 113 straipsnio 1 daliai, kurioje įsakmiai įtvirtintas draudimas teisėjams per visą savo profesinės karjeros laikotarpį gauti kitą atlyginimą (išskyrus atlyginimą už kūrybinę ar pedagoginę veiklą). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Konstitucinis Teismas, aiškindamas minėtą konstitucinę nuostatą, 2001 m. liepos 12 d. nutarime pabrėžė, kad ,,teisėjas gali gauti tik teisėjo atlyginimą , mokamą iš valstybės biudžeto . Jokio kito atlyginimo, išskyrus užmokestį už pedagoginę ar kūrybinę veiklą, jis negali gauti.
Teisėjo pareigų nesuderinamumą su kitomis pareigomis ar kitu darbu lemia ypatinga teisėjo, taip pat teismo, kaip vienos iš valstybės valdžių, teisinė padėtis. Nustatytu draudimu siekiama užtikrinti teisėjų nepriklausomumą ir nešališkumą – būtinas teisingumo įgyvendinimo sąlygas“.
Antra, atkreiptinas dėmesys, kad pagal Konstitucijos 113 straipsnį,
„teisėjas negali užimti jokių kitų renkamų ar skiriamų pareigų, dirbti verslo,
komercijos ar kitokiose privačiose įstaigose ar įmonėse.“ Nurodyta Konstitucijos nuostata analogiška tai, kuri įtvirtinta Konstitucijos 60 straipsnio 1 dalyje ir kuri nustato ribojimus Seimo nariui dirbti kitą darbą:
„Seimo nario pareigos, išskyrus jo pareigas Seime, nesuderinamos su jokiomis
kitomis pareigomis valstybinėse įstaigose ir organizacijose, taip pat su darbu verslo, komercijos bei kitose privačiose įstaigose ar įmonėse.“ Konstitucinis Teismas, 2011 m. vasario 23 d. sprendime „Dėl Konstitucinio Teismo nutarimo nuostatų, susijusių su veikla, nesuderinama su Seimo nario statusu, išaiškinimo“ konstatavo: „Sąvoka „darbas“, vartojama Konstitucijos 60 straipsnio 1 dalies formuluotėje „darbas verslo, komercijos bei kitose privačiose įstaigose ar įmonėse“, savo ruožtu apima bet kokią veiklą Lietuvos, užsienio ar tarptautinėje privačioje įstaigoje, įmonėje, organizacijoje arba atstovaujant tokiai įstaigai, įmonei, organizacijai, jeigu ši veikla yra susijusi su darbo atlikimu, pareigų užėmimu, tarnybos ėjimu, kitų funkcijų vykdymu, kitų užduočių atlikimu, vadinamųjų garbės pareigų užėmimu ir pan. (įskaitant dalyvavimą kolegialiuose valdymo, kontrolės ir kituose organuose), neatsižvelgiant į tai, ar ta veikla yra nuolatinė, ar laikina, ar vienkartinio pobūdžio (epizodinė), į tai, ar už tą veiklą yra atlyginama kokiomis nors išmokomis arba kaip nors kitaip, ar nėra atlyginama, į tai, ar ta veikla teisės aktuose yra įvardijama kaip darbas, ar kaip nors kitaip, į tai, ar toje įstaigoje, įmonėje, organizacijoje yra, ar nėra dar ir kitų asmenų, užsiimančių kokia nors veikla, į tai, ar ta veikla yra vadovaujanti, ar ne, į tai, ar asmuo tai veiklai yra renkamas, ar skiriamas, į tai, ar ta veikla yra įforminama kokia nors teisine sutartimi arba kitu teisės aktu, ar yra atliekama be teisinės sutarties arba kito teisės akto“.
Antra, atkreiptinas dėmesys, kad pagal Konstitucijos 113 straipsnį,
„teisėjas negali užimti jokių kitų renkamų ar skiriamų pareigų, dirbti verslo,
komercijos ar kitokiose privačiose įstaigose ar įmonėse.“ Nurodyta Konstitucijos nuostata analogiška tai, kuri įtvirtinta Konstitucijos 60 straipsnio 1 dalyje ir kuri nustato ribojimus Seimo nariui dirbti kitą darbą:
„Seimo nario pareigos, išskyrus jo pareigas Seime, nesuderinamos su jokiomis
kitomis pareigomis valstybinėse įstaigose ir organizacijose, taip pat su darbu verslo, komercijos bei kitose privačiose įstaigose ar įmonėse.“ Konstitucinis Teismas, 2011 m. vasario 23 d. sprendime „Dėl Konstitucinio Teismo nutarimo nuostatų, susijusių su veikla, nesuderinama su Seimo nario statusu, išaiškinimo“ konstatavo: „Sąvoka „darbas“, vartojama Konstitucijos 60 straipsnio 1 dalies formuluotėje „darbas verslo, komercijos bei kitose privačiose įstaigose ar įmonėse“, savo ruožtu apima bet kokią veiklą Lietuvos, užsienio ar tarptautinėje privačioje įstaigoje, įmonėje, organizacijoje arba atstovaujant tokiai įstaigai, įmonei, organizacijai, jeigu ši veikla yra susijusi su darbo atlikimu, pareigų užėmimu, tarnybos ėjimu, kitų funkcijų vykdymu, kitų užduočių atlikimu, vadinamųjų garbės pareigų užėmimu ir pan. (įskaitant dalyvavimą kolegialiuose valdymo, kontrolės ir kituose organuose), neatsižvelgiant į tai, ar ta veikla yra nuolatinė, ar laikina, ar vienkartinio pobūdžio (epizodinė), į tai, ar už tą veiklą yra atlyginama kokiomis nors išmokomis arba kaip nors kitaip, ar nėra atlyginama, į tai, ar ta veikla teisės aktuose yra įvardijama kaip darbas, ar kaip nors kitaip, į tai, ar toje įstaigoje, įmonėje, organizacijoje yra, ar nėra dar ir kitų asmenų, užsiimančių kokia nors veikla, į tai, ar ta veikla yra vadovaujanti, ar ne, į tai, ar asmuo tai veiklai yra renkamas, ar skiriamas, į tai, ar ta veikla yra įforminama kokia nors teisine sutartimi arba kitu teisės aktu, ar yra atliekama be teisinės sutarties arba kito teisės akto“. Be to, tame pat Sprendime, aiškindamas sąvoką „atlyginimas“ Konstitucijos 60 straipsnio kontekste, Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad
„Konstitucijos 60 straipsnio 3 dalyje vartojama sąvoka „atlyginimas“ – tai
konstitucinė sąvoka, ji turi konstitucinį turinį ir negali būti aiškinama remiantis vien tuo, kaip analogiška sąvoka yra apibrėžta įstatymuose ar kituose teisės aktuose (pavyzdžiui, teisės aktuose, reguliuojančiuose darbo arba valstybės tarnybos santykius).
Šiuo atžvilgiu Konstitucijos 60 straipsnio 3 dalyje nurodytas atlyginimas nėra sietinas tik su atlyginimu, mokamu pagal darbo ar pan. sutartis ar susitarimus; Konstitucijos 60 straipsnio 3 dalies sąvokos „atlyginimas“ turinys yra daug platesnis, ši sąvoka apima įvairių rūšių pinigines išmokas bei kitokios materialinės naudos suteikimą Seimo nariui <...>“. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, svarstytina, ar vertinamos projekto nuostatos suderinamos su Konstitucinio Teismo jurisprudencija. Trečia, pastebėtina ir tai, kad vertinama teisės norma dėstoma taip, lyg būtų iš anksto preziumuojama, kad joje nurodyta teisėjo veikla savaime visais atvejais yra suderinama su teisėjo pareigomis. Šioje Išvadoje minėta, kad Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad „teisėjo pareigų nesuderinamumą su kitomis pareigomis ar kitu darbu lemia ypatinga teisėjo, taip pat teismo, kaip vienos iš valstybės valdžių, teisinė padėtis. Nustatytu draudimu siekiama užtikrinti teisėjų nepriklausomumą ir nešališkumą – būtinas teisingumo įgyvendinimo sąlygas.“ Atsižvelgiant į tai, manytina, kad net ir tuo atveju, jeigu būtų nuspręsta, kad teisėjo veikla, nurodyta vertinamoje projekto normoje, yra galima, įstatyme turėtų būti įtvirtinta tokios veiklos sąlyga – teisėjo dalyvavimas atitinkamuose projektuose galimas tik tada, jei tokia veikla netrukdo jam atlikti teisėjo pareigas, išlikti nepriklausomu ir nešališku, politiškai neutraliu. 2.
dalies nuostata, kad teisėjas nešaukiamas į privalomąją karo tarnybą, derintina su Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo 15 straipsnio nuostatomis, kuriose numatyta, kad teisėjams p rivalomoji pradinė karo tarnyba atidedama individualia tvarka. 3. Įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 61 straipsnio 2 dalies nuostata, kurioje nurodomas teisėjo atleidimo iš pareigų pagrindas (atleidimas dėl jo išrinkimo ar paskyrimo į pareigas, nurodytas šio straipsnio
teisėjo atleidimo iš pareigų pagrindais. 4. Įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 61 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, siūloma nustatyti, kad buvę teisėjai neturi teisės būti paskirtais į tos pačios ar bet kurios žemesnės pakopos teismo teisėjus, jeigu jų įgaliojimai eiti šio straipsnio 3 dalyje nurodytas pareigas nutrūko dėl priežasčių, susijusių su netinkamu pareigų vykdymu, nepatenkinamais tarnybinės veiklos rezultatais, ar už tarnybinius nusižengimus . Pažymėtina, kad nepriekaištingos reputacijos reikalavimai pretendentui į teisėjus yra nustatyti galiojančio įstatymo 52 straipsnyje. Jame be kita ko nustatyta, kad asmuo negali būti skiriamas teisėju, jeigu jis „ atleistas iš teisėjo, prokuroro, advokato, notaro, antstolio, policijos ar vidaus reikalų sistemos darbuotojo pareigų arba iš valstybės tarnybos už profesinės ar tarnybinės veiklos pažeidimus, jei po šio atleidimo nepraėjo penkeri metai“. Manytume, kad visiems teisėjams turi būti taikomi vienodi nepriekaištingos reputacijos reikalavimai. Todėl siūlytume suderinti projekto nuostatas su galiojančio įstatymo 52 straipsnio nuostatomis. Be to, tikslintina formuluotė „jeigu nuo pareigų <...> pabaigos“. 5. Įstatymo projekto 1 ir 2 straipsnių pavadinimuose brauktinas žodis ,,Įstatymo“ kaip perteklinis. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D.
Petrauskaitė , tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
2012-03-
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected] . Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2015-07- Nr. Į 2015-05-20 Nr. XIIP-3142 Lietuvos Respublikos Seimui dėl LIETUVOS RESPUBLIKOS teismų ĮSTATYMO NR. I-480 48 ir 61 STRAIPSNIų PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO nr. XIIP-3142 atitikties europos sąjungos teisei Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos teismų įstatymo Nr. I-480 48 ir 61 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3142 pažymime, jog pastabų ar pasiūlymų dėl šio projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Vaida Čepaitė, tel. 8 706 63 688, el. p. [email protected]
Biudžetinė įstaiga, Vil niaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. etd @etd.lt . Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362201
201
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISMŲ ĮSTATYMO NR. I-480 48 IR 61 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIP- 3142(2) Išnagrinėję Lietuvos Respublikos teismų įstatymo Nr. I-480 48 ir 61 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3142(2), pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl projekto pagal kompetenciją neturime. Generalinis direktorius Deividas Kriaučiūnas Gintarė Taluntytė, tel. 8 70663 699, el. p. [email protected]
Vilnius
DĖL
2016-06-01 Nr. XIIP-3142(2) Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šią pastabą. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 52 straipsnis nustato nepriekaištingos reputacijos reikalavimus, o ne jos netekimo pagrindus, siūlytina patikslinti įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 61 straipsnio 2 dalį ir vietoj žodžių ,,kurie neteko nepriekaištingos reputacijos pagal šio įstatymo 52 straipsnį“ įrašyti žodžius ,,kurie pagal šio įstatymo 52 straipsnį negali būti laikomi nepriekaištingos reputacijos“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė , tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el.
TEISĖTVARKOS komitetas
DĖL
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, komiteto nariai: Vilija Aleknaitė-Abramkienė, Stasys Brundza, Vitalijus Gailius, Vytautas Gapšys, Valdas Skarbalius. Komiteto biuro vedėja Dalia K omparsk ienė, komiteto biuro patarėjai: I. Leonavičiūtė, J. Janušauskienė, M. Civilkienė, R. Karpavičiūtė, D. Latvelienė, R. Varanauskienė, L. Zdanavičienė, komiteto biuro padėjėjos: M. Banytė, A. Bacevičienė. Kviestieji asmenys: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko patarėjas A. Brazdeikis, Nacionalinės teismų administracijos atstovė J. Vasilionokienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-06-012 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šią pastabą. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 52 straipsnis nustato nepriekaištingos reputacijos reikalavimus, o ne jos netekimo pagrindus, siūlytina patikslinti įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 61 straipsnio 2 dalį ir vietoj žodžių ,,kurie neteko nepriekaištingos reputacijos pagal šio įstatymo 52 straipsnį“ įrašyti žodžius ,,kurie pagal šio įstatymo 52 straipsnį negali būti laikomi nepriekaištingos reputacijos“. Pritarti
Teisingumo ministerijos 2016-06-10 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos teismų įstatymo Nr. I-480 48 ir 61 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr.
pastabų ar pasiūlymų dėl projekto pagal kompetenciją neturime. Atsižvelgti
pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Teisėjų taryba 2016-06-23 Teisėjų taryba, susipažinusi su derinti pateiktu Lietuvos Respublikos teismų įstatymo N r. I-480 48 ir 61 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIP-3142(2) (toliau – Projektas) , teikia pastabas dėl Projekte numatytų teisinio reguliavimo priemonių ir pasekmių. Pritariame Projekto aiškinamajame rašte įvardintam tikslui, neperžengiant Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinto draudimo teisėjams vykdyti kitą veiklą, kurio apimtis atskleista Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2016 m. gegužės
galimybę teismams ir teisėjams prisidėti prie Lietuvos valstybės prisiimtų tarptautinių įsipareigojimų įgyvendinimo, skatinant universalių, demokratinių valstybių vertybių ir Europos Sąjungos teisės principų, inter alia teisingumo sistemų ir teismų veiklos tobulinimo srityse, sklaidą, taip pat teisėjo teisę Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių numatytais atvejais eiti ne visą darbo laiką dirbančio tarptautinio teismo teisėjo pareigas. Išnagrinėję įgyvendinant nurodytą tikslą siūlomus Lietuvos Respublikos teismų įstatymo
pakeitimus, pastabų ar pasiūlymų dėl jų tobulinimo neturime.
Įvertinę poreikio nuolat veiksmingai kelti (tobulinti) teisėjų kvalifikaciją tam, kad būtų užtikrintas kokybiškas teisingumo vykdymas, svarbą, palaikome projekto iniciatorių poziciją, jog kokybiškai vykdyti teisėjo funkcijas reikalingus gebėjimus ir savybes galima įgyti, išlaikyti ir plėtoti ne tik dirbant tiesioginį teisėjo darbą, bet ir užsiimant kita veikla, be kita ko, teisėjo karjeroje padarant pertrauką dėl paskyrimo ar išrinkimo į kitą atsakingą tarnybą, ir siūlymą koreguoti esamą teisinį reguliavimą, siekiant paskatinti ir praplėsti teisėjo galimybes plėsti akiratį ir įgyti naujų žinių, padarant pertrauką teisėjo karjeroje dėl išrinkimo ar paskyrimo į kitas svarbias pareigas. Iš esmės pritariame Projekte išdėstytoms Teismų įstatymo
pakeitimo nuostatoms, tačiau atsižvelgdami į tai, kad Lietuvos Respublikos Seimas pritarė Teismų įstatymo Nr. I-480 51, 53(1), 53(2), 55, 61, 66, 120 straipsnių pakeitimo ir 54 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektui Nr. XIIP-3104 (2015 m. birželio 2 d. posėdis Nr. 251), siūlytume Teismų įstatymo 61 straipsnio 2 dalies pakeitimų turinį apsvarstyti įvertinant minėtu projektu jo rengėjų siūlomą formuluotę, kurioje pareigų, į kurias teisėjas gali būti išrinktas, ir termino, per kurį teisėjas gali grįžti į teisėjo pareigas, apibrėžtis skiriasi (palyginus su Projektu). Pritarti Teismų įstatymo Nr. I-480 51, 53(1), 53(2), 55, 61, 66, 120 straipsnių pakeitimo ir
, kuris yra lydimasis Bendrojo kvalifikacinio teisės egzamino projektui Nr. XIIP-3103, dėl šių projektų ir dėl projektų Nr. XIIP-3105-3106, komitetas 2016 m. birželio 22 d. posėdyje projektų iniciatorių prašymu nusprendė daryti svarstyme pertrauką. 4.
pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai. 7.1. Sprendimas: Pritarti komiteto patobulintam Lietuvos Respublikos teismų įstatymo Nr. I-480 48 ir 61 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-3142(2) ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai:
Julius Sabatauskas, Stasys Šedbaras. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA: Komiteto siūlomas įstatymo projektas, įstatymo projekto lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas