Projekto lyginamasis variantas
1 straipsnis. 18 straipsnio pakeitimas Pakeisti įstatymo18 straipsnio 6 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip: „8) sutarties nutraukimo tvarka; maisto pirkimo sutartyje nustatyti vienašališką sutarties nutraukimo būdą, jei sutarties galiojimo metu nustatomi pasikartojantys maisto produktų kokybės pažeidimai ir/arba tiekėjas yra įtraukiamas į Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos sudaromą padidintos rizikos įmonių grupę;“
straipsnio pakeitimas Pakeisti įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai, tarp jų ir reikalavimai atskiriems bendrą paraišką ar pasiūlymą pateikiantiems tiekėjams; , maisto tvarkymo subjektams taikomi reikalavimai turėti galiojantį Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos išduotą leidimą, būti neįtrauktiems į padidintos rizikos įmonių grupę ir atitikti maisto saugos, kokybės, tvarkymo reikalavimus, įskaitant įpakavimo ir transportavimo reikalavimus;“
Pakeisti įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) yra padaręs rimtą profesinį pažeidimą, kurį perkančioji organizacija gali įrodyti bet kokiomis teisėtomis priemonėmis.
Šiame punkte vartojama sąvoka „profesinis pažeidimas“ suprantama kaip profesinės etikos pažeidimas, kai nuo tiekėjo pripažinimo nesilaikančiu profesinės etikos normų momento praėjo mažiau kaip vieni metai, arba kaip konkurencijos, darbo, darbuotojų saugos ir sveikatos, aplinkosaugos teisės aktų pažeidimas, už kurį tiekėjui, kuris yra fizinis asmuo, yra paskirta administracinė nuobauda, o tiekėjui, kuris yra juridinis asmuo, – ekonominė sankcija, nustatyta Lietuvos Respublikos įstatymuose, kai nuo sprendimo, kuriuo buvo paskirta ši sankcija, įsiteisėjimo dienos praėjo mažiau kaip vieni metai, arba maisto tiekėjas yra Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nustatyta tvarka įtrauktas į padidintos rizikos įmonių grupę. Jeigu pirkime dalyvaujantis tiekėjas, kuris yra juridinis asmuo, pažeidė Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnį, toks pažeidimas pagal šį punktą laikomas profesiniu, jeigu nuo sprendimo paskirti Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme nustatytą ekonominę sankciją įsiteisėjimo dienos praėjo mažiau kaip 3 metai;“
straipsnio pakeitimas Pakeisti įstatymo 85 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Perkančioji organizacija, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nurodytas organizacijas, atlikdama supaprastintus pirkimus, privalo vadovautis šio įstatymo I skyriaus, 24 straipsnio 2 dalies 2, 6, 7, 8, 9, 13, 14, 23 punktų, 3, 5 ir 6 dalių,
dalies 4 punktu, 40 straipsnio, 41 straipsnio 1 dalies, IV ir V skyrių reikalavimais (atlikdama mažos vertės pirkimus ir šio straipsnio 6 dalyje nurodytus supaprastintus pirkimus, neprivalo vadovautis šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalies, 17 straipsnio 1, 2, 5, 7, 8 dalių, 18 straipsnio 1, 2, 3,
straipsnio 1 dalies, 28 straipsnio 10 dalies, 40 straipsnio reikalavimais, taip pat, atlikdama šio straipsnio 6 dalyje nurodytus supaprastintus pirkimus, – ir šio įstatymo 7 straipsnio 3 dalies reikalavimais). Perkančioji organizacija, atlikdama neskelbiamą pirkimą, kai pateikti pasiūlymą kviečiamas tik vienas tiekėjas, neprivalo vadovautis šio įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 5, 6, 7, 8, 9, 13, 14, 23 punktų, 3, 5 ir 6 dalių reikalavimais, jeigu mano, kad tokia informacija yra nereikalinga.“
įsigaliojimas
nuo 2016 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2015 m. gruodžio 31 d. parengia įstatymą įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. RESPUBLIKOS PREZIDENTAS Teikia: Seimo nariai Valentinas Bukauskas Albinas Mitrulevičius Vanda Kravčionok Vincė Vaidevutė Margevičienė Algis Strelčiūnas Povilas Urbšys Petras Gražulis Milda Petrauskienė Virginija Baltraitienė
Lietuvos Respublikos
aiškinamasis raštas
priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Pastebėtina, kad nors kai kurios savivaldybės vykdo gana griežtą maitinimo paslaugų kokybės priežiūrą, tačiau esama ir savivaldybių, priežiūrą vykdančių gana atsainiai. Fiksuojami atvejai, kai vaikams tiekiamas nesaugus, pagamintas iš pasenusių žaliavų, kurių tinkamumo vartoti terminas seniai pasibaigęs, netinkamos sudėties ir kaloringumo, o kartais – tiesiog atšalęs ir neskanus maistas. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vykdomų patikrinimų metu nustatomi apie 6 proc. atvejų, kai vaikams buvo siūlomi neleistini maisto produktai arba maisto produktai, kurių sudėtyje buvo vaikams draudžiamų maisto priedų, apie 50 proc. patikrintose vaikų maitinimą organizuojančiose įmonėse yra fiksuojami įvairūs neatitikimai ar grubūs pažeidimai. Organizuojant maitinimo paslaugų viešuosius pirkimus, pagal dabartinį teisinį reguliavimą, savivaldybės turi problemų norėdamos atmesti nepatikimų tiekėjų pasiūlymus, viešųjų pirkimų konkursus laimi įmonės, ne kartą baustos už maisto saugos ir kokybės reikalavimų nesilaikymą, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 18, 24, 33, 38 ir 85 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas) tikslas – skatinti sąžiningą ir socialiai atsakingo verslą, gerinti viešųjų pirkimų būdu perkamų maisto ir maitinimo paslaugų kokybę, griežtinti maitinimo paslaugų kokybės priežiūrą. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai Įstatymo projektą parengė ir teikia Seimo nariai V. Bukauskas, A. Mitrulevičius, V. Kravčionok, V. V. Margevičienė, A. Strelčiūnas, P. Urbšys, P, Gražulis, M. Petrauskienė. 3.
reglamentuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu įstatyme nenumatyti reikalavimai viešuosiuose pirkimuose dalyvaujantiems maisto produktų gamintojams ir tiekėjams turėti galiojantį Maisto tvarkymo subjekto pažymėjimą, būti neįtrauktiems į padidintos rizikos įmonių grupes, atitikti maisto tvarkymui nustatytus saugos ir kokybės reikalavimus, įskaitant įpakavimo ir transportavimo reikalavimus. Taip pat šiuo metu įstatyme nenumatyta teisė perkančiajai organizacijai pirkimo dokumentuose nustatyti, kad paraiška ar pasiūlymas atmetami, jeigu tiekėjo įmonė yra priskirta į padidintos rizikos įmonių grupę. Šiuo metu perkančioji organizacija, atlikdama supaprastintuosius viešuosius pirkimus, neprivalo laikytis Viešųjų pirkimų įstatymo 24 straipsnio 2 dalies, 2 dalyje ir 33 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytų reikalavimų. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Šio įstatymo 1 straipsniu siūloma papildyti Įstatymo 18 straipsnio 6 dalies 8 punktą nuostata, kad perkančioji organizacija, siekianti apsaugoti asmens sveikatą, labiausiai pažeidžiamų vaikų teises gauti tinkamą, saugų ir sveiką maitinimą, maisto pirkimo sutartyje nustatytų vienašališką sutarties nutraukimo būdą, jei sutarties galiojimo metu nustatomi pasikartojantys maisto produktų kokybės pažeidimai ir/arba tiekėjas yra įtraukiamas į padidintos rizikos įmonių grupę. Įstatymo projekto 2 straipsniu siūloma papildyti Įstatymo 24 straipsnio
dalyvaujantiems maisto tvarkymo subjektams turėti galiojantį Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos išduotą leidimą, būti neįtrauktiems i padidintos rizikos įmonių grupę, atitikti maisto saugos, kokybės, tvarkymo reikalavimus, įskaitant įpakavimo ir transportavimo reikalavimus.
Įstatymo projekto 3 straipsniu siūloma papildyti Įstatymo 33 straipsnio
dokumentuose nustatyti, kad paraiška ar pasiūlymas atmetami, jeigu tiekėjas yra priskiriamas į padidintos rizikos įmonių grupę. Įstatymo projekto 4 straipsniu siūloma papildyti Įstatymo 85 straipsnio
viešuosius pirkimus, privalo laikytis Viešųjų pirkimų įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 2 punkte ir 33 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytų reikalavimų. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymą neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas įstatymas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priimtas įstatymas neigiamos įtakos sąžiningo ir socialiai atsakingo verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8.
sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2015 m. gruodžio 31 d. turės parengti įstatymo projekto įgyvendinamuosius teisės aktus: Maitinimo organizavimo ikimokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo mokyklose ir vaikų socialinės globos įstaigose tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. V-964 „Dėl Maitinimo organizavimo ikimokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo mokyklose ir vaikų socialinės globos įstaigose tvarkos aprašo“ patvirtinimo“ pakeitimus. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 10. Ar Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus Teikiamas Įstatymo projektas Europos Sąjungos teisei ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms neprieštarauja. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2015 m. gruodžio 31 d. turės parengti įstatymo projekto įgyvendinamuosius teisės aktus: Maitinimo organizavimo ikimokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo mokyklose ir vaikų socialinės globos įstaigose tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr.
V-964 „Dėl Maitinimo organizavimo ikimokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo mokyklose ir vaikų socialinės globos įstaigose tvarkos aprašo“ patvirtinimo“ pakeitimus. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti Įstatymo projektui įgyvendinti valstybės, savivaldybės biudžeto ar kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: negauta. 14. Eurovoc reikšminiai žodžiai:
Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai: „viešieji pirkimai“, „maistas“, „prekių ir paslaugų kokybė“. Seimo nariai Valentinas Bukauskas Albinas Mitrulevičius Vanda Kravčionok Vincė Vaidevutė Margevičienė Algis Strelčiūnas Povilas Urbšys Petras Gražulis Milda Petrauskienė Virginija Baltraitienė
2015-05-29 Nr. XIIP-3133 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
vartojamas terminas „padidintos rizikos įmonių grupė“, kuris nėra apibrėžtas ar vartojamas galiojančiuose įstatymuose. Vartojant tokį terminą įstatyme, būtina jį apibrėžti arba keisti į įstatymuose apibrėžtą ir vartojamą kitą terminą. 2. Projekto 1 straipsnyje (keičiamo įstatymo 18 straipsnio 6 dalies 8 punktas) nėra aišku, kieno atžvilgiu bei kokia apimtimi (ar tik vykdant konkrečią sutartį, ar apskritai subjekto veikloje) turi būti nustatomi maisto produktų kokybės pažeidimai, taip pat neapibrėžtas pakartotinumo kriterijus. 3. Projekto
reikalavimai struktūros prasme turėtų būti nustatomi keičiamo įstatymo 32 straipsnyje, reglamentuojančiame reikalavimus tiekėjų kvalifikacijai bei kvalifikacijos tikrinimą. Tuo tarpu keičiamo įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 2 punkte yra nustatomas tik bendrasis reikalavimas nustatyti kvalifikacijos reikalavimus pirkimo dokumentuose. 4. Projekto
nurodyti, kas ir kokiu būdu nustato ir tvirtina reikalavimus, kuriuos turi atitikti tiekėjai. 5. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 3 straipsnyje (keičiamo įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 4 punktas) nustatomas apribojimas yra dispozityvus, tai reiškia, kad perkančioji organizacija turi teisę savo nuožiūra jį taikyti arba netaikyti. 6. Projekto 3 straipsnyje (keičiamo įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 4 punktas) svarstytina, ar nereikėtų konkretaus siūlomo įrašyti profesinio pažeidimo, susijusio tik su maisto tiekimu, susieti su pirkimo objektu.
Pagal siūlomą redakciją įmonei, padariusiai pažeidimų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos kontrolės sferoje, galėtų būti apribota teisė dalyvauti bet kokiuose viešuosiuose pirkimuose, tame tarpe ir nesusijusiuose su maisto produktų tiekimu. 7. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 1, 2 ir 3 straipsnių nuostatose vartojamos skirtingos sąvokos „tiekėjas“ (keičiamo įstatymo 18 straipsnio 6 dalies 8 punktas),
„maisto tvarkymo subjektas“ (keičiamo įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 2
punktas), „maisto tiekėjas“ (keičiamo įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Siūlytume šias sąvokas suderinti tarpusavyje ir su Maisto įstatyme apibrėžtomis sąvokomis. 8. Projektas stokoja baigiamųjų nuostatų, kuriose būtų aptartas įstatymo taikymas iki jo įsigaliojimo pradėtoms viešųjų pirkimų procedūroms. 9. Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad priėmus projektą, reikės keisti sveikatos apsaugos ministro įsakymą, todėl projekto 5 straipsnio 2 dalyje siūlytume patikslinti nurodant, kad Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos turės priimti įstatymą įgyvendinančius teisės aktus. Atitinkamai šiose projekto nuostatose žodis „parengia“ keistinas žodžiu „priima“. 10. Atsižvelgiant į teisės technikos reikalavimus, projekto nuostatos tikslintinos: 10.1. projekto 5 straipsnio pavadinimą siūlytume išdėstyti taip: „Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas“;
straipsnio 1 dalyje vietoj skaičiaus „5“ įrašytinas žodis „šio“;
dėmesys, kad teisės aktą pasirašančio subjekto pareigos rašomos mažosiomis neparyškintomis raidėmis, todėl atitinkamai tikslintina įstatymą pasirašančio subjekto pareigų rašyba. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis P. Žukauskas, tel. (8 5)
N.
Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected]
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT- 01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2015-06- Nr. Į 2015-05-20 Nr. XIIP-3133 Lietuvos Respublikos Seimui
Išnagrinėję 2015 m. gegužės 20 d. Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 12, 24, 32 ir 85 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP‑3133 (toliau ‑ Projektas), pažymime, kad pastabų pagal kompetenciją neturime. Generalinis direktorius Deividas Kriaučiūnas Ričard Dzikovič, tel. 8 706 68 082, el. p. [email protected], [email protected];
komitetas
27
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Saulius Bucevičius,
pirmininko pavaduotojas Bronius Pauža, komiteto nariai: Petras Čimbaras, Kazys Grybauskas, Edmundas Jonyla, Vytautas Kamblevičius, Jonas Kondrotas, Arvydas Vidžiūnas. Komiteto biuro vedėjas Romaldas Abugelis, patarėjai: Gintarė Dešukaitė, Leonardas Michelbertas, Simantė Kairienė, Gabija Jurgelytė, padėjėja Gintarė Rimeisienė. Kviestieji asmenys: žemės ūkio viceministras Saulius Cironka, Žemės ūkio ministerijos Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento direktoriaus pavaduotojas Jonas Lisauskas, šio departamento Maisto pramonės skyriaus vyr. specialistė Rūta Savickienė, ŽŪM Teisės departamento Teisės taikymo ir kooperacijos skyriaus vedėja Dalia Sereikaitė, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus pavaduotoja Daiva Švelnienė, Viešųjų pirkimų tarnybos Teisėkūros ir metodikos skyriaus vedėja Edita Rimkutė, Ūkio ministerijos atstovė Aurelija Kriščiūnaitė, Europos teisės departamento atstovai Ričard Dzikovič ir Gabrielė Urvelytė, Žemės ūkio rūmų teisininkė Aistė Tomkienė, Seimo nario K. Starkevičiaus padėjėjas Albinas Brokorius. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-05-29) Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
vartojamas terminas „padidintos rizikos įmonių grupė“, kuris nėra apibrėžtas ar vartojamas galiojančiuose įstatymuose.
Vartojant tokį terminą įstatyme, būtina jį apibrėžti arba keisti į įstatymuose apibrėžtą ir vartojamą kitą terminą. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-05-29)1
straipsnyje (keičiamo įstatymo 18 straipsnio 6 dalies 8 punktas) nėra aišku, kieno atžvilgiu bei kokia apimtimi (ar tik vykdant konkrečią sutartį, ar apskritai subjekto veikloje) turi būti nustatomi maisto produktų kokybės pažeidimai, taip pat neapibrėžtas pakartotinumo kriterijus. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-05-29)2
straipsnyje (keičiamo įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 2 punktas) išdėstyti reikalavimai struktūros prasme turėtų būti nustatomi keičiamo įstatymo 32 straipsnyje, reglamentuojančiame reikalavimus tiekėjų kvalifikacijai bei kvalifikacijos tikrinimą. Tuo tarpu keičiamo įstatymo 24 straipsnio 2 dalies
reikalavimus pirkimo dokumentuose. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-05-29)2
straipsnyje (keičiamo įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 2 punktas) būtina nurodyti, kas ir kokiu būdu nustato ir tvirtina reikalavimus, kuriuos turi atitikti tiekėjai. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-05-29)3
dėmesys, kad projekto 3 straipsnyje (keičiamo įstatymo 33 straipsnio 2 dalies
perkančioji organizacija turi teisę savo nuožiūra jį taikyti arba netaikyti. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-05-29)3
straipsnyje (keičiamo įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 4 punktas) svarstytina, ar nereikėtų konkretaus siūlomo įrašyti profesinio pažeidimo, susijusio tik su maisto tiekimu, susieti su pirkimo objektu.
Pagal siūlomą redakciją įmonei, padariusiai pažeidimų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos kontrolės sferoje, galėtų būti apribota teisė dalyvauti bet kokiuose viešuosiuose pirkimuose, tame tarpe ir nesusijusiuose su maisto produktų tiekimu. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-05-29)
dėmesys, kad projekto 1, 2 ir 3 straipsnių nuostatose vartojamos skirtingos sąvokos „tiekėjas“ (keičiamo įstatymo 18 straipsnio 6 dalies 8 punktas),
„maisto tvarkymo subjektas“ (keičiamo įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 2
punktas), „maisto tiekėjas“ (keičiamo įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Siūlytume šias sąvokas suderinti tarpusavyje ir su Maisto įstatyme apibrėžtomis sąvokomis. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-05-29)
stokoja baigiamųjų nuostatų, kuriose būtų aptartas įstatymo taikymas iki jo įsigaliojimo pradėtoms viešųjų pirkimų procedūroms. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-05-29)
aiškinamajame rašte nurodyta, kad priėmus projektą, reikės keisti sveikatos apsaugos ministro įsakymą, todėl projekto 5 straipsnio 2 dalyje siūlytume patikslinti nurodant, kad Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos turės priimti įstatymą įgyvendinančius teisės aktus. Atitinkamai šiose projekto nuostatose žodis „parengia“ keistinas žodžiu „priima“. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-05-29) 10.
Atsižvelgiant į teisės technikos reikalavimus, projekto nuostatos tikslintinos:
pavadinimą siūlytume išdėstyti taip: „Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas“;
vietoj skaičiaus „5“ įrašytinas žodis „šio“;
teisės aktą pasirašančio subjekto pareigos rašomos mažosiomis neparyškintomis raidėmis, todėl atitinkamai tikslintina įstatymą pasirašančio subjekto pareigų rašyba. Pritarti
Išnagrinėję
Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 12, 24, 32 ir 85 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP‑3133 (toliau ‑ Projektas), pažymime, kad pastabų pagal kompetenciją neturime. Pritarti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. Lietuvos laisvosios rinkos institutas (2015-06-30 Nr. 1.16-67) Dėl įtraukimo į Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos sudaromą padidintos rizikos įmonių grupę Tai, ar ūkio subjektai yra įtraukiami j Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos sudaromą padidintos rizikos įmonių grupę, ne visada priklauso nuo pačių tiekėjų. Maisto tvarkytojai gali būti įtraukiami padidintos rizikos grupę dėl priežasčių, kurios priklauso nuo kitų ūkio subjektų. Dažniausiai - perkančiosios organizacijos. Pavyzdžiui, daugiausiai maisto taršą nulemia prasta perkančiajai organizacijai priklausančių patalpų būklė ar jų išplanavimas. Kadangi tokios aplinkybės niekaip nėra susijusios su maisto prekių tiekėjai? ir jų teikiamomis paslaugomis, galima sakyti, kad dėl tokių priežasčių įtraukus juos į padidintos rizikos įmonių grupę, būtų nepagrįstai apribojamos jų galimybės dalyvauti viešuosiuose pirkimuose.
Be to, paslaugų teikėjai paprastai neturi informacijos apie patalpų būklę ar jų išplanavimą ir tai, kad jos nėra pritaikytos maitinimo paslaugų teikimui. Tokiu atveju gali susidaryti situacija, kai maisto prekių teikėjai/laimėję konkursą, tik po to sužino apie rizikos faktorius. Tuomet konkurso laimėtojas turi arba prisiimti riziką ir teikti paslaugas, nors ir žino, kad tai gali neatitikti standartų, arba nutraukti sutartį. Taip pat maisto tvarkytojų ir tiekėjų priskyrimas padidintos rizikos įmonių grupei nėra aiškiai reglamentuotas ir pagrįstas aiškiais ir iš anksto žinomais kriterijais. Priklausymą tam tikrai rizikos grupei nulemia ir tokie faktoriai kaip maisto produktai, su kuriais dirbama, maisto tvarkymo vietos dydis, paslaugą gaunanti vartotojų grupė. Šie kriterijai taip pat paprastai nepriklauso nuo maisto tvarkytojo ar tiekėjo. Tačiau priskyrimas aukštesnei rizikos grupei reikšmingai apribotų tokių subjektų galimybę dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. Dėl siūlomo reguliavimo proporcingumo Projektu siūlomas reguliavimas galimai prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam proporcingumo principui. Tai reiškia, kad įstatyme numatytos priemonės turi atitikti teisėtus ir visuomenei svarbius tikslus, jos turi būti būtinos minėtiems tikslams pasiekti ir neturi varžyti asmens teisių ir laisvių labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Projektu siūloma, kad net ir nepilnai nuo paslaugų teikėjo priklausantis priskyrimas vienai rizikos grupei gali turėti esminės reikšmės dalyvaujant viešųjų pirkimų konkursuose.
Negana to, Projektu siūlomi pakeitimai nulemtų tai, kad maisto tvarkymo paslaugas keliose skirtingose vietose (pasitaiko atvejų, kai vienas tiekėjas aptarnauja kelis šimtus tokių vietų) teikiantys subjektai prarastų galimybę dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, jei bent vienoje iš tokių vietų patikrinimo rezultatai nulemtų įmonės įtraukimą į rizikos grupę. Tai praktiškai eliminuotų tiekėją iš kelių šimtų pirkėjų rinkos, kurioje jis jau veikia. Taip nepagrįstai nukentėtų ir paslaugų pirkėjai, kurie prarastų potencialų paslaugų teikėją, kuris yra priimtinas didžiajai jų daliai. Jei dėl tokio maisto tiekėjo įtraukimo į rizikos grupę kaltas ne jis, teisės dalyvauti viešuosiuose pirkimuose ir teikti paslaugas kitoms perkančioms organizacijoms apribojimas yra neproporcingai griežta priemonė. Toks siūlymas gali prieštarauti konstituciniam proporcingumo principui, nes dėl didelės reikšmės neturinčio fakto nustatymo toks subjektas prarastų galimybę konkuruoti dėl paslaugų teikimo. Dėl galimybės perkančiajai organizacijai pačiai nustatyti tokius reikalavimus Viešųjų pirkimų įstatymo 33 str. 2 d. 4 p. jau numato galimybę perkančiajai organizacijai pačiai nustatyti, kad paraiška ar pasiūlymas atmetami, jeigu tiekėjas yra padaręs rimtą profesinį pažeidimą, kurį perkančioji organizacija gali įrodyti bet kokiomis teisėtomis priemonėmis. Tai reiškia, kad pati perkančioji organizacija savarankiškai gali nusistatyti tokį reikalavimą, Be to perkančioji organizacija gali numatyti bet kokius reikalavimus, kurie jos požiūriu užtikrintų gerą paslaugų kokybę. Pačios perkančiosios organizacijos turi teisę nusistatyti kriterijus paslaugų tiekėjams. Dabar galiojantis teisinis reguliavimas šiuo aspektu pakankamai įgyvendina kokybės užtikrinimo galimybę.
Papildomi reikalavimai tik nepagrįstai eliminuos iš viešųjų pirkimų procedūros kai kuriuos ūkio subjektus. Išvados
siūlo atmesti Projektą. Pritarti
įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė (2015 m. rugpjūčio 26 d. nutarimas Nr. 905)1 Nepritarti Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 18, 24, 33 ir 85 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-3133 (toliau – įstatymo projektas) dėl šių priežasčių:
projekto 1 straipsnyje siūloma papildyti Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – Įstatymas) 18 straipsnio 6 dalies 8 punktą – nustatyti, kad maisto pirkimo sutartyje būtų nustatytas vienašališkas sutarties nutraukimo būdas, jeigu galiojant sutarčiai nustatoma pasikartojančių maisto produktų kokybės pažeidimų ir /arba tiekėjas yra įtraukiamas į Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos sudaromą padidintos rizikos įmonių grupę. Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad siūlomas reguliavimas – perteklinis, nes ir dabar perkančioji organizacija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.217 straipsniu, turi teisę nutraukti viešojo pirkimo sutartį, kai kita sutarties šalis sutarties neįvykdo ar ją netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Kartu pažymėti, kad 2015 m. birželio 9 d. priimto Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 2, 8², 10, 21¹, 33, 38, 87, 93, 94, 96 straipsnių, 2 priedėlio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 18¹ straipsniu įstatymo tikslas toks pat kaip įstatymo projekto – siekti, kad viešojo pirkimo sutartys būtų vykdomos atsakingiau ir kokybiškiau.
Minėtame įstatyme perkančioji organizacija įpareigojama Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje skelbti informaciją apie pirkimo sutarties neįvykdžiusius ar netinkamai ją įvykdžiusius tiekėjus, kai pirkimo sutartis yra nutraukta dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo arba yra priimtas teismo sprendimas, kuriuo tenkinami perkančiosios organizacijos reikalavimai pripažinti pirkimo sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą esminiu ir atlyginti dėl to patirtus nuostolius. Be to, perkančiajai organizacijai sudaryta galimybė atmesti tiekėjo, kuris anksčiau neįvykdė ar netinkamai įvykdė sutartis, pasiūlymą. Pritarti Lietuvos Respublikos Vyriausybė (2015 m. rugpjūčio 26 d. nutarimas Nr. 905)2
Įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 2 punktą – nustatyti, kad maisto tvarkymo subjektai turi turėti galiojantį Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos išduotą leidimą, būti neįtraukti į padidintos rizikos įmonių grupę ir atitikti maisto saugos, kokybės, tvarkymo, taip pat ir įpakavimo ir transportavimo, reikalavimus. Būtina atkreipti dėmesį į tai, kad Įstatymas nenustato konkrečių reikalavimų atskirų prekių, paslaugų ar darbų tiekėjams. Tačiau Įstatymo 32 straipsnio 1 dalis perkančiąją organizaciją įpareigoja sužinoti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, todėl perkančioji organizacija turi teisę pirkimo dokumentuose nustatyti minimalius kandidatų ir dalyvių kvalifikacijos reikalavimus.
Siekiant užtikrinti, kad perkančiosios organizacijos, vykdydamos viešuosius pirkimus, visada numatytų tinkamus reikalavimus maisto tvarkymo subjektams, šie reikalavimai turėtų būti nustatyti sveikatos apsaugą reglamentuojančiuose teisės aktuose. Tokiu atveju perkančioji organizacija besąlygiškai turėtų šiuos reikalavimus perkelti į pirkimo dokumentus ir vadovaudamasi Įstatymo 32 straipsnio 6 dalimi atmesti kandidato ar dalyvio paraišką ar pasiūlymą, jeigu jo kvalifikacija neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų. Pritarti Lietuvos Respublikos Vyriausybė (2015 m. rugpjūčio 26 d. nutarimas Nr. 905)
siūlomos teisinio reguliavimo priemonės neatitinka Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyto proporcingumo principo. Pritarti
ir pasiūlymai:
komitetui grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Vyriausybės teiktas pastabas. 6.2. Pasiūlymai: tobulinant įstatymo projektą numatyti kokie tinkami reikalavimai maisto tvarkymo subjektams turėtų būti nustatyti sveikatos apsaugą reglamentuojančiuose teisės aktuose. 7. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu „už“. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: B. Pauža. Komiteto pirmininkas Saulius Bucevičius
komitetas
2015 m. lapkričio 19 d. Nr.108-P-36
1Komiteto posėdyje dalyvavo (vardas, pavardė, institucija): komiteto nariai:
R.Žemaitaitis, A.Skardžius, K.Daukšys, S.Dmitrijev, Š.Gustainis, Z.Jedinskij, K.Kuzminskas (pavaduojantis D.Kreivį), A.Mockus, J.Razma, B.Vėsaitė, S.Jovaiša (pavaduojantis R.Žilinską). Komiteto biuro: vedėja R.Zabarauskienė; patarėjai: D.Šaltmeris, R.Duburaitė, R.Petkūnienė, L.Jasiukėnienė, R.Danė; padėjėjos Z.Jodkonienė ir G.Mickienė. Kviestieji asmenys: Seimo narys V.Bukauskas, Ūkio ministerijos atstovės B.Mačiunskienė ir A.Kriščiūnaitė; Viešųjų pirkimų tarnybos atstovė J.Vanagaitė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-05-29 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
„padidintos rizikos įmonių grupė“, kuris nėra apibrėžtas ar vartojamas
galiojančiuose įstatymuose. Vartojant tokį terminą įstatyme, būtina jį apibrėžti arba keisti į įstatymuose apibrėžtą ir vartojamą kitą terminą. Atsižvelgti. 1
įstatymo 18 straipsnio 6 dalies 8 punktas) nėra aišku, kieno atžvilgiu bei kokia apimtimi (ar tik vykdant konkrečią sutartį, ar apskritai subjekto veikloje) turi būti nustatomi maisto produktų kokybės pažeidimai, taip pat neapibrėžtas pakartotinumo kriterijus. Atsižvelgti. 2 3.
2
įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 2 punktas) išdėstyti reikalavimai struktūros prasme turėtų būti nustatomi keičiamo įstatymo 32 straipsnyje, reglamentuojančiame reikalavimus tiekėjų kvalifikacijai bei kvalifikacijos tikrinimą. Tuo tarpu keičiamo įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 2 punkte yra nustatomas tik bendrasis reikalavimas nustatyti kvalifikacijos reikalavimus pirkimo dokumentuose. Atsižvelgti. 2
įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 2 punktas) būtina nurodyti, kas ir kokiu būdu nustato ir tvirtina reikalavimus, kuriuos turi atitikti tiekėjai. Atsižvelgti. 3
straipsnyje (keičiamo įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 4 punktas) nustatomas apribojimas yra dispozityvus, tai reiškia, kad perkančioji organizacija turi teisę savo nuožiūra jį taikyti arba netaikyti. Atsižvelgti. 3
įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 4 punktas) svarstytina, ar nereikėtų konkretaus siūlomo įrašyti profesinio pažeidimo, susijusio tik su maisto tiekimu, susieti su pirkimo objektu. Pagal siūlomą redakciją įmonei, padariusiai pažeidimų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos kontrolės sferoje, galėtų būti apribota teisė dalyvauti bet kokiuose viešuosiuose pirkimuose, tame tarpe ir nesusijusiuose su maisto produktų tiekimu. Atsižvelgti. 123
ir 3 straipsnių nuostatose vartojamos skirtingos sąvokos „tiekėjas“ (keičiamo įstatymo 18 straipsnio 6 dalies 8 punktas), „maisto tvarkymo subjektas“ (keičiamo įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 2 punktas), „maisto tiekėjas“ (keičiamo įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Siūlytume šias sąvokas suderinti tarpusavyje ir su Maisto įstatyme apibrėžtomis sąvokomis. Atsižvelgti. 8. Projektas stokoja baigiamųjų nuostatų, kuriose būtų aptartas įstatymo taikymas iki jo įsigaliojimo pradėtoms viešųjų pirkimų procedūroms. Atsižvelgti. 5 9.
5
9Projekto aiškinamajame rašte nurodyta,
kad priėmus projektą, reikės keisti sveikatos apsaugos ministro įsakymą, todėl projekto 5 straipsnio 2 dalyje siūlytume patikslinti nurodant, kad Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos turės priimti įstatymą įgyvendinančius teisės aktus. Atitinkamai šiose projekto nuostatose žodis „parengia“ keistinas žodžiu „priima“. Atsižvelgti. 5
reikalavimus, projekto nuostatos tikslintinos:
išdėstyti taip: „Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas“;
vietoj skaičiaus „5“ įrašytinas žodis „šio“;
aktą pasirašančio subjekto pareigos rašomos mažosiomis neparyškintomis raidėmis, todėl atitinkamai tikslintina įstatymą pasirašančio subjekto pareigų rašyba. Atsižvelgti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos laisvosios rinkos institutas 2015-06-30 Nr. 1.16-67 Lietuvos laisvosios rinkos institutas (toliau - LLRI) išnagrinėjo Viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 18, 24, 33 ir
ir teikia pastabas bei pasiūlymus. Projektu siūlomi įstatymo pakeitimai apribotų ūkio subjektų, kurie yra įtraukti į Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos sudaromą padidintos rizikos įmonių grupę, teisę dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. Dėl įtraukimo į Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos sudaromą padidintos rizikos įmonių grupę Tai, ar ūkio subjektai yra įtraukiami į Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos sudaromą padidintos rizikos įmonių grupę, ne visada priklauso nuo pačių tiekėjų. Maisto tvarkytojai gali būti įtraukiami į padidintos rizikos grupę dėl priežasčių, kurios priklauso nuo kitų ūkio subjektų.
Dažniausiai - perkančiosios organizacijos. Pavyzdžiui, daugiausiai maisto taršą nulemia prasta perkančiajai organizacijai priklausančių patalpų būklė ar jų išplanavimas. Kadangi tokios aplinkybės niekaip nėra susijusios su maisto prekių tiekėjais ir jų teikiamomis paslaugomis, galima sakyti, kad dėl tokių priežasčių įtraukus juos į padidintos rizikos įmonių grupę, būtų nepagrįstai apribojamos jų galimybės dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. Be to, paslaugų teikėjai paprastai neturi informacijos apie patalpų būklę ar jų išplanavimą ir tai, kad jos nėra pritaikytos maitinimo paslaugų teikimui. Tokiu atveju gali susidaryti situacija, kai maisto prekių teikėjai, laimėję konkursą, tik po to sužino apie rizikos faktorius. Tuomet konkurso laimėtojas turi arba prisiimti riziką ir teikti paslaugas, nors ir žino, kad tai gali neatitikti standartų, arba nutraukti sutartį. Taip pat maisto tvarkytojų ir tiekėjų priskyrimas padidintos rizikos įmonių grupei nėra aiškiai reglamentuotas ir pagrįstas aiškiais ir iš anksto žinomais kriterijais. Priklausymą tam tikrai rizikos grupei nulemia ir tokie faktoriai kaip maisto produktai, su kuriais dirbama, maisto tvarkymo vietos dydis, paslaugą gaunanti vartotojų grupė. Šie kriterijai taip pat paprastai nepriklauso nuo maisto tvarkytojo ar tiekėjo. Tačiau priskyrimas aukštesnei rizikos grupei reikšmingai apribotų tokių subjektų galimybę dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. Dėl siūlomo reguliavimo proporcingumo Projektu siūlomas reguliavimas galimai prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam proporcingumo principui. Tai reiškia, kad įstatyme numatytos priemonės turi atitikti teisėtus ir visuomenei svarbius tikslus, jos turi būti būtinos minėtiems tikslams pasiekti ir neturi varžyti asmens teisių ir laisvių labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti.
Projektu siūloma, kad net ir nepilnai nuo paslaugų teikėjo priklausantis priskyrimas vienai rizikos grupei gali turėti esminės reikšmės dalyvaujant viešųjų pirkimų konkursuose. Negana to, Projektu siūlomi pakeitimai nulemtų tai, kad maisto tvarkymo paslaugas keliose skirtingose vietose (pasitaiko atvejų, kai vienas tiekėjas aptarnauja kelis šimtus tokių vietų) teikiantys subjektai prarastų galimybę dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, jei bent vienoje iš tokių vietų patikrinimo rezultatai nulemtų įmonės įtraukimą į rizikos grupę. Tai praktiškai eliminuotų tiekėją iš kelių šimtų pirkėjų rinkos, kurioje jis jau veikia. Taip nepagrįstai nukentėtų ir paslaugų pirkėjai, kurie prarastų potencialų paslaugų teikėją, kuris yra priimtinas didžiajai jų daliai. Jei dėl tokio maisto tiekėjo įtraukimo į rizikos grupę kaltas ne jis, teisės dalyvauti viešuosiuose pirkimuose ir teikti paslaugas kitoms perkančioms organizacijoms apribojimas yra neproporcingai griežta priemonė. Toks siūlymas gali prieštarauti konstituciniam proporcingumo principui, nes dėl didelės reikšmės neturinčio fakto nustatymo toks subjektas prarastų galimybę konkuruoti dėl paslaugų teikimo. Dėl galimybės perkančiajai organizacijai pačiai nustatyti tokius reikalavimus Viešųjų pirkimų įstatymo 33 str. 2 d. 4 p. jau numato galimybę perkančiajai organizacijai pačiai nustatyti, kad paraiška ar pasiūlymas atmetami, jeigu tiekėjas yra padaręs rimtą profesinį pažeidimą, kurį perkančioji organizacija gali įrodyti bet kokiomis teisėtomis priemonėmis. Tai reiškia, kad pati perkančioji organizacija savarankiškai gali nusistatyti tokį reikalavimą. Be to perkančioji organizacija gali numatyti bet kokius reikalavimus, kurie jos požiūriu užtikrintų gerą paslaugų kokybę.
Pačios perkančiosios organizacijos turi teisę nusistatyti kriterijus paslaugų tiekėjams. Dabar galiojantis teisinis reguliavimas šiuo aspektu pakankamai įgyvendina kokybės užtikrinimo galimybę. Papildomi reikalavimai tik nepagrįstai eliminuos iš viešųjų pirkimų procedūros kai kuriuos ūkio subjektus. Išvados Dėl aukščiau pateiktų argumentų LLRI siūlo atmesti Projektą. Pritarti. Įstatymo projektą siūloma atmesti. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos, 2015-06-08 Išnagrinėję 2015 m. gegužės 20 d. Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 12, 24, 32 ir 85 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP‑3133 (toliau ‑ Projektas), pažymime, kad pastabų pagal kompetenciją neturime. Atsižvelgti. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2015-08-261 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2015 m. birželio 10 d. sprendimo Nr. SV-S-1096 „Dėl įstatymų ir Seimo nutarimo projektų išvadų“ 1.15 papunktį, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Nepritarti Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 18, 24, 33 ir 85 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-3133 (toliau – įstatymo projektas) dėl šių priežasčių: 1.
Įstatymo projekto 1 straipsnyje siūloma papildyti Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – Įstatymas)
būtų nustatytas vienašališkas sutarties nutraukimo būdas, jeigu galiojant sutarčiai nustatoma pasikartojančių maisto produktų kokybės pažeidimų ir / arba tiekėjas yra įtraukiamas į Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos sudaromą padidintos rizikos įmonių grupę. Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad siūlomas reguliavimas – perteklinis, nes ir dabar perkančioji organizacija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.217 straipsniu, turi teisę nutraukti viešojo pirkimo sutartį, kai kita sutarties šalis sutarties neįvykdo ar ją netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Kartu pažymėti, kad 2015 m. birželio 9 d. priimto Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 2, 82, 10, 21¹, 33, 38, 87, 93, 94, 96 straipsnių, 2 priedėlio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 181 straipsniu įstatymo tikslas toks pat kaip įstatymo projekto – siekti, kad viešojo pirkimo sutartys būtų vykdomos atsakingiau ir kokybiškiau. Minėtame įstatyme perkančioji organizacija įpareigojama Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje skelbti informaciją apie pirkimo sutarties neįvykdžiusius ar netinkamai ją įvykdžiusius tiekėjus, kai pirkimo sutartis yra nutraukta dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo arba yra priimtas teismo sprendimas, kuriuo tenkinami perkančiosios organizacijos reikalavimai pripažinti pirkimo sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą esminiu ir atlyginti dėl to patirtus nuostolius. Be to, perkančiajai organizacijai sudaryta galimybė atmesti tiekėjo, kuris anksčiau neįvykdė ar netinkamai įvykdė sutartis, pasiūlymą. Pritarti. Įstatymo projektą siūloma atmesti. 2 2.
2
papildyti Įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 2 punktą – nustatyti, kad maisto tvarkymo subjektai turi turėti galiojantį Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos išduotą leidimą, būti neįtraukti į padidintos rizikos įmonių grupę ir atitikti maisto saugos, kokybės, tvarkymo, taip pat ir įpakavimo ir transportavimo, reikalavimus. Būtina atkreipti dėmesį į tai, kad Įstatymas nenustato konkrečių reikalavimų atskirų prekių, paslaugų ar darbų tiekėjams. Tačiau Įstatymo 32 straipsnio 1 dalis perkančiąją organizaciją įpareigoja sužinoti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, todėl perkančioji organizacija turi teisę pirkimo dokumentuose nustatyti minimalius kandidatų ir dalyvių kvalifikacijos reikalavimus. Siekiant užtikrinti, kad perkančiosios organizacijos, vykdydamos viešuosius pirkimus, visada numatytų tinkamus reikalavimus maisto tvarkymo subjektams, šie reikalavimai turėtų būti nustatyti sveikatos apsaugą reglamentuojančiuose teisės aktuose. Tokiu atveju perkančioji organizacija besąlygiškai turėtų šiuos reikalavimus perkelti į pirkimo dokumentus ir vadovaudamasi Įstatymo 32 straipsnio 6 dalimi atmesti kandidato ar dalyvio paraišką ar pasiūlymą, jeigu jo kvalifikacija neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų. Pritarti. 3. Pažymėti reikėtų ir tai, kad įstatymo projekte siūlomos teisinio reguliavimo priemonės neatitinka Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyto proporcingumo principo. Pritarti. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės pateiktą neigiamą išvadą bei į tai, kad įstatymo projekto nuostatos yra perteklinės, nes ir dabar perkančioji organizacija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.217 straipsniu, turi teisę nutraukti viešojo pirkimo sutartį, kai kita sutarties šalis sutarties neįvykdo ar ją netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas, bei siekiant užtikrinti maisto paslaugų teikimo kokybę, perkančiosios organizacijos turėtų numatyti viešųjų pirkimų sąlygose atitinkamus reikalavimus maisto tvarkymo subjektams, kurie būtų nustatyti specialiuose teisės aktuose, siūloma Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 18, 24, 33 ir 85 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3133 grąžinti iniciatoriams tobulinti. Pritarti iš dalies. Įstatymo projektą siūloma atmesti. 2. Kaimo reikalų komitetas, 2015-09-17 Siūlyti pagrindiniam komitetui grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Vyriausybės teiktas pastabas. 6.2. Pasiūlymai: tobulinant įstatymo projektą numatyti kokie tinkami reikalavimai maisto tvarkymo subjektams turėtų būti nustatyti sveikatos apsaugą reglamentuojančiuose teisės aktuose. Pritarti iš dalies. Įstatymo projektą siūloma atmesti. 3. Sveikatos reikalų komitetas, 2015-10-21 Iš esmės pritarti įstatymo projektui Nr. XIIP-3133 ir siūlyti pagrindiniam Seimo Ekonomikos komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės pastabas, kurioms Seimo Sveikatos reikalų komitetas pritarė arba pritarė iš dalies. Nepritarti. Įstatymo projektą siūloma atmesti. 4.
4Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas,
2015-10-01 Siūlyti pagrindiniam komitetui įstatymo projektą tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos, Lietuvos Respublikos Vyriausybės pastabas, kurioms komitetas pritarė ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymus: Argumentai: atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir siekiant teisinio aiškumo. Pasiūlymas:
Papildyti įstatymo 2 straipsnį 15¹dalimi:
„15¹. Nepatikimų maisto tvarkymo subjektų sąrašas –
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos teisės aktų nustatyta tvarka tvarkomas sąrašas, į kurį įtraukiami maisto tvarkymo subjektai, nesilaikantys teisės aktų, reglamentuojančių maisto saugą, kokybę ir higieną, nevykdantys Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nurodymų ar kliudantys Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai atlikti valstybinę maisto kontrolę.“ Pasiūlymas: papildyti Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamą įstatymo18 straipsnio 6 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip: „8) sutarties nutraukimo tvarka; maisto pirkimo sutartyje nustatyti vienašališką sutarties nutraukimo būdą, jei šios sutarties galiojimo metu pakartotinai nustatoma trys ir daugiau sutarties pažeidimų dėl maisto produktų kokybės, arba tiekėjas yra įtraukiamas į nepatikimų maisto tvarkymo subjektų sąrašą;“ Pasiūlymas: pakeisti Įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamą Įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 2 punktą:
Pakeisti įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai, tarp jų ir reikalavimai atskiriems bendrą paraišką ar pasiūlymą pateikiantiems tiekėjams, maisto tvarkymo subjektams taikomi reikalavimai turėti galiojantį Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos išduotą leidimą, būti neįtrauktiems į padidintos rizikos įmonių grupę ir atitikti maisto saugos, kokybės, tvarkymo reikalavimus, įskaitant įpakavimo ir transportavimo reikalavimus;“ Pasiūlymas: pakeisti Įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamą Įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) yra padaręs rimtą profesinį pažeidimą, kurį perkančioji
organizacija gali įrodyti bet kokiomis teisėtomis priemonėmis.
Šiame punkte vartojama sąvoka „profesinis pažeidimas“ suprantama kaip profesinės etikos pažeidimas, kai nuo tiekėjo pripažinimo nesilaikančiu profesinės etikos normų momento praėjo mažiau kaip vieni metai, arba kaip konkurencijos, darbo, darbuotojų saugos ir sveikatos, aplinkosaugos teisės aktų pažeidimas, už kurį tiekėjui, kuris yra fizinis asmuo, yra paskirta administracinė nuobauda, o tiekėjui, kuris yra juridinis asmuo, – ekonominė sankcija, nustatyta Lietuvos Respublikos įstatymuose, kai nuo sprendimo, kuriuo buvo paskirta ši sankcija, įsiteisėjimo dienos praėjo mažiau kaip vieni metai,. arba. Maisto ar su juo susijusių paslaugų pirkimo atveju laikomas padaręs rimtą profesinį pažeidimą, kai maisto tiekėjas yra Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nustatyta tvarka įtrauktas į padidintos rizikos įmonių grupę Jeigu pirkime dalyvaujantis tiekėjas, kuris yra juridinis asmuo, pažeidė Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnį, toks pažeidimas pagal šį punktą laikomas profesiniu, jeigu nuo sprendimo paskirti Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme nustatytą ekonominę sankciją įsiteisėjimo dienos praėjo mažiau kaip 3 metai.
Taip pat jei maisto ar su juo susijusių paslaugų pirkimo metu tiekėjas yra įtrauktas į nepatikimų maisto tvarkymo subjektų sąrašą, laikoma, kad jis padarė rimtą profesinį pažeidimą;“ Pasiūlymas: Įstatymo projektą papildyti įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 13 punktu: „13) nepatikimų maisto tvarkymo subjektų sąrašą, kai perkamas maistas ar su juo susijusios paslaugos.“ maisto tvarkymo subjektams taikomi reikalavimai turėti galiojantį Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos išduotą leidimą, būti neįtrauktiems į padidintos rizikos įmonių grupę ir atitikti maisto saugos, kokybės, tvarkymo reikalavimus, įskaitant įpakavimo ir transportavimo reikalavimus;“ Pasiūlymas: atitinkamai papildyti Projektu keičiamo 85 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Perkančioji organizacija, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nurodytas organizacijas, atlikdama supaprastintus pirkimus, privalo vadovautis šio įstatymo I skyriaus, 24 straipsnio 2 dalies 6, 7, 8, 9, 13, 14, 23 punktų, 3, 5 ir 6 dalių, 27 straipsnio 1 dalies, 28 straipsnio 10 dalies, 33 straipsnio 2 dalies 4 punktu, 36 straipsnio 1 dalies 13 punktu, 40 straipsnio, 41 straipsnio 1 dalies, IV ir V skyrių reikalavimais (atlikdama mažos vertės pirkimus ir šio straipsnio 6 dalyje nurodytus supaprastintus pirkimus, neprivalo vadovautis šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalies, 17 straipsnio 1, 2, 5, 7, 8 dalių, 18 straipsnio 1, 2, 3, 6 dalių, 24 straipsnio 2 dalies 6, 7, 8, 9, 13, 14, 23 punktų, 3 ir 6 dalių, 27 straipsnio 1 dalies, 28 straipsnio
dalyje nurodytus supaprastintus pirkimus, – ir šio įstatymo 7 straipsnio 3 dalies reikalavimais).
Perkančioji organizacija, atlikdama neskelbiamą pirkimą, kai pateikti pasiūlymą kviečiamas tik vienas tiekėjas, neprivalo vadovautis šio įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 5, 6, 7, 8, 9, 13, 14, 23 punktų, 3, 5 ir 6 dalių reikalavimais, jeigu mano, kad tokia informacija yra nereikalinga.“ Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 5 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja nuo 2016 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2015 m. gruodžio 31 d. priimaarengia įstatymą įgyvendinamuosius teisės aktus. Nepritarti. Įstatymo projektą siūloma atmesti. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
išvadą ir joje pateiktus argumentus, o taip pat į tai, kad šiuo metu Seime yra įregistruotas Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3750, kuriuo įstatymas dėstomas nauja redakcija. 7.2.
7.2. Pasiūlymai:
Lietuvos Respublikos Vyriausybei iš esmės spręsti klausimą dėl saugaus ir kokybiško maisto teikimo vykdant viešuosius pirkimus: tuo tikslu skatinti ekologiškų žemės ūkio produktų gamybą ir sveikesnę Lietuvos gyventojų mitybą; ypatingą dėmesį skirti užtikrinant kokybiško maisto teikimą ikimokyklinio ugdymo, švietimo, sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigoms;
Respublikos Seimą. 8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: R.Žemaitaitis. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA: priedų nėra. Komiteto pirmininkas R.Žemaitaitis
VALDYMO IR SAVIVALDYBIŲ komitetas
dalyvavo (vardas, pavardė, institucija): Valentinas Bukauskas, Komiteto pirmininkas; Milda Petrauskienė, pirmininko pavaduotoja; Komiteto nariai: Agnė Bilotaitė, Petras Gražulis, Vanda Kravčionok, Vincė Vaidevutė Margevičienė, Albinas Mitrulevičius, Algis Strelčiūnas, Kviestieji asmenys: Vida Ablingienė, Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja; Raimondas Andrijauskas, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos skyriaus vedėjas; Laima Švelnienė, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus pavaduotojas; Roma Žakaitienė, Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorė;
išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-06-01) Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
„padidintos rizikos įmonių grupė“, kuris nėra apibrėžtas ar vartojamas
galiojančiuose įstatymuose. Vartojant tokį terminą įstatyme, būtina jį apibrėžti arba keisti į įstatymuose apibrėžtą ir vartojamą kitą terminą. Pritarti Pagal 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 882/2004 dėl oficialios kontrolės, kuri atliekama siekiant užtikrinti, kad būtų įvertinama, ar laikomasi pašarus ir maistą reglamentuojančių teisės aktų, gyvūnų sveikatos ir gerovės taisyklių (OL 2004 specialusis leidimas, 3 skyrius, 45 tomas, p. 200), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr.
652/2014 (OL 2014 L 189, p. 1), 3 straipsnio 1 dalį valstybinė maisto kontrolė atliekama remiantis rizikos vertinimu, atsižvelgiant į subjekto ankstesnės veiklos istoriją, atliktus patikrinimus ir jų rezultatus, nustatytus pavojus, turinčius ar galinčius turėti poveikį maistui. Subjektų priežiūros (kontrolės) rizikos vertinimo principas įtvirtintas ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 36² straipsnio 1 dalies 7 punkte, kuris nustato, kad priežiūrą (kontrolę) atliekantys subjektai (VMVT) veiksmus (priežiūrą /kontrolę) pirmiausiai orientuoja į didžiausios rizikos šalinimo atvejus, riziką sieja su žalos atsiradimo saugomoms vertybėms tikimybe. Atsižvelgiantį į tai, kas aukščiau išdėstyta, ir viešųjų pirkimų tikslą (Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 2 dalis, 32 straipsnio 1 dalis) – sudaryti viešojo pirkimo–pardavimo sutartį, leidžiančią įsigyti reikalingų darbų, prekių, paslaugų, racionaliai naudojant lėšas, įsitikinus, kad tiekėjas yra patikimas, kompetentingas ir pajėgus vykdyti viešojo pirkimo–pardavimo sutartį, Projekte vartojamas terminas „padidintos rizikos įmonių grupė“ pakeičiamas terminu „nepatikimų maisto tvarkymo subjektų sąrašas“. Atsižvelgiant į tai, Projektas papildomas nauja Viešųjų pirkimų įstatymo 2 straipsnio 15¹ dalimi: „15¹. Nepatikimų maisto tvarkymo subjektų sąrašas – Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos teisės aktų nustatyta tvarka tvarkomas sąrašas, į kurį įtraukiami maisto tvarkymo subjektai, nesilaikantys teisės aktų, reglamentuojančių maisto saugą, kokybę ir higieną, nevykdantys Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nurodymų ar kliudantys Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai atlikti valstybinę maisto kontrolę.“ Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-06-01)1 2.
Projekto 1 straipsnyje (keičiamo įstatymo 18 straipsnio 6 dalies 8 punktas) nėra aišku, kieno atžvilgiu bei kokia apimtimi (ar tik vykdant konkrečią sutartį, ar apskritai subjekto veikloje) turi būti nustatomi maisto produktų kokybės pažeidimai, taip pat neapibrėžtas pakartotinumo kriterijus. Pritarti Patikslintas įstatymo 18 straipsnio 6 dalies 8 punktas ir jis išdėstytas taip: „8) sutarties nutraukimo tvarka; maisto pirkimo sutartyje nustatyti vienašališką sutarties nutraukimo būdą, jei šios sutarties galiojimo metu pakartotinai nustatoma trys ir daugiau sutarties pažeidimų dėl maisto produktų kokybės, arba tiekėjas yra įtraukiamas į nepatikimų maisto tvarkymo subjektų sąrašą:“. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-06-01)2
nustatomi keičiamo įstatymo 32 straipsnyje, reglamentuojančiame reikalavimus tiekėjų kvalifikacijai bei kvalifikacijos tikrinimą. Tuo tarpu keičiamo įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 2 punkte yra nustatomas tik bendrasis reikalavimas nustatyti kvalifikacijos reikalavimus pirkimo dokumentuose. Pritarti Siūloma patikslinti Įstatymo Projektą, papildant įstatymo 36 straipsnio 1 dalį 13 punktu:
„13) nepatikimų maisto tvarkymo subjektų sąrašą,
kai perkamas maistas ar su juo susijusios paslaugos.“. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-06-01)2 4.
Projekto 2 straipsnyje (keičiamo įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 2 punktas) būtina nurodyti, kas ir kokiu būdu nustato ir tvirtina reikalavimus, kuriuos turi atitikti tiekėjai. Pritarti Žr. siūlymą pateiktą aukščiau. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-06-01)3
(keičiamo įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 4 punktas) nustatomas apribojimas yra dispozityvus, tai reiškia, kad perkančioji organizacija turi teisę savo nuožiūra jį taikyti arba netaikyti. Nepritarti Siūlomas apribojimas papildo keičiamo Viešųjų pirkimų įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytus apribojimus. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-06-01)3
straipsnio 2 dalies 4 punktas) svarstytina, ar nereikėtų konkretaus siūlomo įrašyti profesinio pažeidimo, susijusio tik su maisto tiekimu, susieti su pirkimo objektu. Pagal siūlomą redakciją įmonei, padariusiai pažeidimų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos kontrolės sferoje, galėtų būti apribota teisė dalyvauti bet kokiuose viešuosiuose pirkimuose, tame tarpe ir nesusijusiuose su maisto produktų tiekimu. Pritarti Siūloma Projekto 3 straipsnį ir juo keičiamo Viešųjų pirkimų įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 4 punktą išdėstyti taip:
„4) yra padaręs rimtą profesinį pažeidimą,
kurį perkančioji organizacija gali įrodyti bet kokiomis teisėtomis priemonėmis.
Šiame punkte vartojama sąvoka „profesinis pažeidimas“ suprantama kaip profesinės etikos pažeidimas, kai nuo tiekėjo pripažinimo nesilaikančiu profesinės etikos normų momento praėjo mažiau kaip vieni metai, arba kaip konkurencijos, darbo, darbuotojų saugos ir sveikatos, aplinkosaugos teisės aktų pažeidimas, už kurį tiekėjui, kuris yra fizinis asmuo, yra paskirta administracinė nuobauda, o tiekėjui, kuris yra juridinis asmuo, – ekonominė sankcija, nustatyta Lietuvos Respublikos įstatymuose, kai nuo sprendimo, kuriuo buvo paskirta ši sankcija, įsiteisėjimo dienos praėjo mažiau kaip vieni metai. Jeigu pirkime dalyvaujantis tiekėjas, kuris yra juridinis asmuo, pažeidė Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnį, toks pažeidimas pagal šį punktą laikomas profesiniu, jeigu nuo sprendimo paskirti Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme nustatytą ekonominę sankciją įsiteisėjimo dienos praėjo mažiau kaip 3 metai. Taip pat jei maisto ar su juo susijusių paslaugų pirkimo metu tiekėjas yra įtrauktas į nepatikimų maisto tvarkymo subjektų sąrašą, laikoma, kad jis padarė rimtą profesinį pažeidimą ;“ Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-06-01)
straipsnių nuostatose vartojamos skirtingos sąvokos „tiekėjas“ (keičiamo įstatymo 18 straipsnio 6 dalies 8 punktas), „maisto tvarkymo subjektas“ (keičiamo įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 2 punktas), „maisto tiekėjas“ (keičiamo įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Siūlytume šias sąvokas suderinti tarpusavyje ir su Maisto įstatyme apibrėžtomis sąvokomis. Pritarti Redakcinio pobūdžio pastaba. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-06-01) 8.
Projektas stokoja baigiamųjų nuostatų, kuriose būtų aptartas įstatymo taikymas iki jo įsigaliojimo pradėtoms viešųjų pirkimų procedūroms. Nepritarti Įstatymo reikalavimai būtų taikomi viešiesiems pirkimams, vykdomiems nuo jo įsigaliojimo. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-06-01)
9Projekto aiškinamajame rašte nurodyta,
kad priėmus projektą, reikės keisti sveikatos apsaugos ministro įsakymą, todėl projekto 5 straipsnio 2 dalyje siūlytume patikslinti nurodant, kad Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos turės priimti įstatymą įgyvendinančius teisės aktus. Atitinkamai šiose projekto nuostatose žodis
„parengia“ keistinas žodžiu „priima“. Pritarti
Redakcinio pobūdžio pastaba. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-06-01)
10Atsižvelgiant į teisės technikos reikalavimus,
projekto nuostatos tikslintinos:
išdėstyti taip: „Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas“;
„5“ įrašytinas žodis „šio“;
pasirašančio subjekto pareigos rašomos mažosiomis neparyškintomis raidėmis, todėl atitinkamai tikslintina įstatymą pasirašančio subjekto pareigų rašyba. Pritarti Redakcinio pobūdžio pastaba. 2. Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos (2015-06-08) Išnagrinėję 2015 m. gegužės 20 d. Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 12, 24, 32 ir 85 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP‑3133
neturime. Pritarti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
(2015-06-30) Lietuvos laisvosios rinkos institutas (toliau – LLRI) išnagrinėjo Viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1-1491 18, 24, 33 ir 85 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3133 (toliau – Projektas) ir teikia pastabas bei pasiūlymus. Projektu siūlomi įstatymo pakeitimai apribotų ūkio subjektų, kurie yra įtraukti į Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos sudaromą padidintos rizikos įmonių grupę, teisę dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. Dėl įtraukimo į Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos sudaromą padidintos rizikos įmonių grupę Tai, ar ūkio subjektai yra įtraukiami į valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos sudaromą padidintos rizikos įmonių grupę, ne visada priklauso nuo pačių tiekėjų. Maisto tvarkytojai gali būti įtraukiami į padidintos rizikos grupę dėl priežasčių, kurios priklauso nuo kitų ūkio subjektų. Dažniausiai – perkančiosios organizacijos. Pavyzdžiui, daugiausiai maisto taršą nulemia prasta perkančiajai organizacijai priklausančių patalpų būklė ar jų išplanavimas. Kadangi tokios aplinkybės niekaip nėra susijusios su maisto prekių tiekėjais ir jų teikiamomis paslaugomis, galima sakyti, kad dėl tokių priežasčių įtraukus juos į padidintos rizikos įmonių grupę, būtų nepagrįstai apribojamos jų galimybės dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. Be to, paslaugų teikėjai paprastai neturi informacijos apie patalpų būklę ar jų išplanavimą ir tai, kad jos nėra pritaikytos maitinimo paslaugų teikimui. Tokiu atveju gali susidaryti situacija, kai maisto prekių teikėjai, laimėję konkursą, tik po to sužino apie rizikos faktorius. Tuomet konkurso laimėtojas turi arba prisiimti riziką ir teikti paslaugas, nors ir žino, kad tai gali neatitikti standartų, arba nutraukti sutartį. Taip pat maisto tvarkytojų ir tiekėjų priskyrimas padidintos rizikos įmonių grupei nėra aiškiai reglamentuotas ir pagrįstas aiškiais ir iš anksto žinomais kriterijais.
Priklausymą tam tikrai rizikos grupei nulemia ir tokie faktoriai kaip maisto produktai, su kuriais dirbama, maisto tvarkymo vietos dydis, paslaugą gaunanti vartotojų grupė. Šie kriterijai taip pat paprastai nepriklauso nuo maisto tvarkytojo ir tiekėjo. Tačiau priskyrimas aukštesnei rizikos grupei reikšmingai apribotų tokių subjektų galimybę dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. Dėl siūlomo reguliavimo proporcingumo Projektu siūlomas reguliavimas galimai prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam proporcingumo principui. Tai reiškia, kad įstatyme numatytos priemonės turi atitikti teisėtus ir visuomenei svarbius tikslus, jos turi būti būtinos minėtiems tikslams pasiekti ir neturi varžyti asmens teisių ir laisvių labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Projektu siūloma, kad net ir nepilnai nuo paslaugų teikėjo priklausantis priskyrimas vienai rizikos grupei gali turėti esminės reikšmės dalyvaujant viešųjų pirkimų konkursuose. Negana to, projektu siūlomi pakeitimai nulemtų tai, kad maisto tvarkymo paslaugas keliose skirtingose vietose (pasitaiko atvejų, kai vienas tiekėjas aptarnauja kelis šimtus tokių vietų) teikiantys subjektai prarastų galimybę dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, jei bent vienoje iš tokių vietų patikrinimo rezultatai nulemtų įmonės įtraukimą į rizikos grupę. Tai praktiškai eliminuotų tiekėją iš kelių šimtų pirkėjų rinkos, kurioje jis jau veikia. Taip nepagrįstai nukentėtų ir paslaugų pirkėjai, kurie prarastų potencialų paslaugų teikėją, kuris yra priimtinas didžiajai jų daliai. Jei dėl tokio maisto tiekėjo įtraukimo į rizikos grupę kaltas ne jis, teisės dalyvauti viešuosiuose pirkimuose ir teikti paslaugas kitoms perkančioms organizacijoms apribojimas yra neproporcingai griežta priemonė.
Toks siūlymas gali prieštarauti konstituciniam proporcingumo principui, nes dėl didelės reikšmės neturinčio fakto nustatymo toks subjektas prarastų galimybę konkuruoti dėl paslaugų teikimo. Dėl galimybės perkančiajai organizacijai pačiai nustatyti tokius reikalavimus Viešųjų pirkimų įstatymo 33 str. 2 d. 4 p. jau numato galimybę perkančiajai organizacijai pačiai nustatyti, kad paraiška ar pasiūlymas atmetami, jeigu tiekėjas yra padaręs rimtą profesinį pažeidimą, kurį perkančioji organizacija gali įrodyti bet kokiomis teisėtomis priemonėmis. Tai reiškia, kad pati perkančioji organizacija savarankiškai gali nusistatyti tokį reikalavimą. Be to, perkančioji organizacija gali numatyti bet kokius reikalavimus, kurie jos požiūriu užtikrintų gerą paslaugų kokybę. Pačios perkančiosios organizacijos turi teisę nusistatyti kriterijus paslaugų teikėjams. Dabar galiojantis teisinis reguliavimas šiuo aspektu pakankamai įgyvendina kokybės užtikrinimo galimybę. Papildomi reikalavimai tik nepagrįstai eliminuos iš viešųjų pirkimų procedūros kai kuriuos ūkio subjektus. Išvados Dėl aukščiau pateiktų argumentų LLRI siūlo atmesti projektą. Nepritarti Manytina, kad Įstatymo projekte siūlomos priemonės atitinka teisėtus ir visuomenei svarbius tikslus, jos yra būtinos minėtiems tikslams pasiekti ir nevaržytų asmens teisių ir laisvių labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Siūloma pagrindiniam komitetui įstatymo projektą tobulinti. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
(2015-08-26)1 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2015 m. birželio 10 d. sprendimo Nr. SV-S-1096 „Dėl įstatymų ir Seimo nutarimo projektų išvadų“ 1.15 papunktį, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Nepritarti Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 18, 24, 33 ir 85 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-3133 (toliau – įstatymo projektas) dėl šių priežasčių:
papildyti Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – Įstatymas)
būtų nustatytas vienašališkas sutarties nutraukimo būdas, jeigu galiojant sutarčiai nustatoma pasikartojančių maisto produktų kokybės pažeidimų ir / arba tiekėjas yra įtraukiamas į Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos sudaromą padidintos rizikos įmonių grupę. Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad siūlomas reguliavimas – perteklinis, nes ir dabar perkančioji organizacija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.217 straipsniu, turi teisę nutraukti viešojo pirkimo sutartį, kai kita sutarties šalis sutarties neįvykdo ar ją netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Kartu pažymėti, kad 2015 m. birželio 9 d. priimto Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 2, 82, 10, 211, 33, 38, 87, 93, 94, 96 straipsnių, 2 priedėlio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 181 straipsniu įstatymo tikslas toks pat kaip įstatymo projekto – siekti, kad viešojo pirkimo sutartys būtų vykdomos atsakingiau ir kokybiškiau.
Minėtame įstatyme perkančioji organizacija įpareigojama Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje skelbti informaciją apie pirkimo sutarties neįvykdžiusius ar netinkamai ją įvykdžiusius tiekėjus, kai pirkimo sutartis yra nutraukta dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo arba yra priimtas teismo sprendimas, kuriuo tenkinami perkančiosios organizacijos reikalavimai pripažinti pirkimo sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą esminiu ir atlyginti dėl to patirtus nuostolius. Be to, perkančiajai organizacijai sudaryta galimybė atmesti tiekėjo, kuris anksčiau neįvykdė ar netinkamai įvykdė sutartis, pasiūlymą. Nepritarti Įstatymo projekte siūlomi reikalavimai papildys viešųjų pirkimų reguliavimą ir padės siekti, kad viešojo pirkimo sutartys būtų vykdomos atsakingiau ir kokybiškiau. Lietuvos Respublikos Vyriausybė (2015-08-26)2
papildyti Įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 2 punktą – nustatyti, kad maisto tvarkymo subjektai turi turėti galiojantį Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos išduotą leidimą, būti neįtraukti į padidintos rizikos įmonių grupę ir atitikti maisto saugos, kokybės, tvarkymo, taip pat ir įpakavimo ir transportavimo, reikalavimus. Būtina atkreipti dėmesį į tai, kad Įstatymas nenustato konkrečių reikalavimų atskirų prekių, paslaugų ar darbų tiekėjams. Tačiau Įstatymo 32 straipsnio 1 dalis perkančiąją organizaciją įpareigoja sužinoti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, todėl perkančioji organizacija turi teisę pirkimo dokumentuose nustatyti minimalius kandidatų ir dalyvių kvalifikacijos reikalavimus.
Siekiant užtikrinti, kad perkančiosios organizacijos, vykdydamos viešuosius pirkimus, visada numatytų tinkamus reikalavimus maisto tvarkymo subjektams, šie reikalavimai turėtų būti nustatyti sveikatos apsaugą reglamentuojančiuose teisės aktuose. Tokiu atveju perkančioji organizacija besąlygiškai turėtų šiuos reikalavimus perkelti į pirkimo dokumentus ir vadovaudamasi Įstatymo 32 straipsnio 6 dalimi atmesti kandidato ar dalyvio paraišką ar pasiūlymą, jeigu jo kvalifikacija neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų. Pritarti iš dalies Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki
teisės aktus: Maitinimo organizavimo ikimokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo mokyklose ir vaikų socialinės globos įstaigose tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. V-964 „Dėl Maitinimo organizavimo ikimokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo mokyklose ir vaikų socialinės globos įstaigose tvarkos aprašo“ patvirtinimo“ pakeitimus, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba turės parengti Maisto tvarkymo subjektų įtraukimo į Nepatikimų maisto tvarkymo subjektų sąrašą tvarkos aprašą.. Lietuvos Respublikos Vyriausybė (2015-08-26)
projekte siūlomos teisinio reguliavimo priemonės neatitinka Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyto proporcingumo principo.
Nepritarti Šiuo metu įstatyme nenumatyti reikalavimai viešuosiuose pirkimuose dalyvaujantiems maisto produktų gamintojams ir tiekėjams į Nepatikimų maisto tvarkymo subjektų sąrašą,. Taip pat šiuo metu įstatyme nenumatyta teisė perkančiajai organizacijai pirkimo dokumentuose nustatyti, kad paraiška ar pasiūlymas atmetami, jeigu tiekėjo įmonė yra įtraukta į Nepatikimų maisto tvarkymo subjektų sąrašą.. Šiuo metu perkančioji organizacija, atlikdama supaprastintuosius viešuosius pirkimus, neprivalo laikytis Viešųjų pirkimų įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytų reikalavimų. Įstatymo projekte siūlomi reikalavimai papildys viešųjų pirkimų reguliavimą ir padės siekti, kad viešojo pirkimo sutartys būtų vykdomos atsakingiau ir kokybiškiau. 6. Komiteto (komisijos) sprendimas ir pasiūlymai:
įstatymo projektą tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos, Lietuvos Respublikos Vyriausybės pastabas, kurioms komitetas pritarė ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymus. 6.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas (2015-09-30) Argumentai: atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir siekiant teisinio aiškumo. Pasiūlymas: Papildyti įstatymo 2 straipsnį 15¹dalimi: „15¹.
Nepatikimų maisto tvarkymo subjektų sąrašas – Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos teisės aktų nustatyta tvarka tvarkomas sąrašas, į kurį įtraukiami maisto tvarkymo subjektai, nesilaikantys teisės aktų, reglamentuojančių maisto saugą, kokybę ir higieną, nevykdantys Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nurodymų ar kliudantys Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai atlikti valstybinę maisto kontrolę.“ Pritarti Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas (2015-09-30)1 Pasiūlymas: papildyti Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamą įstatymo18 straipsnio 6 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip: „8) sutarties nutraukimo tvarka; maisto pirkimo sutartyje nustatyti vienašališką sutarties nutraukimo būdą, jei šios sutarties galiojimo metu pakartotinai nustatoma trys ir daugiau sutarties pažeidimų dėl maisto produktų kokybės, arba tiekėjas yra įtraukiamas į nepatikimų maisto tvarkymo subjektų sąrašą;“ Pritarti Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas (2015-09-30) Pasiūlymas: pakeisti Įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamą Įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 2 punktą:
Pakeisti įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai, tarp jų ir reikalavimai atskiriems bendrą paraišką ar pasiūlymą pateikiantiems tiekėjams, maisto tvarkymo subjektams taikomi reikalavimai turėti galiojantį Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos išduotą leidimą, būti neįtrauktiems į padidintos rizikos įmonių grupę ir atitikti maisto saugos, kokybės, tvarkymo reikalavimus, įskaitant įpakavimo ir transportavimo reikalavimus;“ Pritarti Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas (2015-09-30) Pasiūlymas: pakeisti Įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamą Įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) yra padaręs rimtą profesinį pažeidimą, kurį perkančioji organizacija gali įrodyti bet kokiomis teisėtomis priemonėmis.
Šiame punkte vartojama sąvoka „profesinis pažeidimas“ suprantama kaip profesinės etikos pažeidimas, kai nuo tiekėjo pripažinimo nesilaikančiu profesinės etikos normų momento praėjo mažiau kaip vieni metai, arba kaip konkurencijos, darbo, darbuotojų saugos ir sveikatos, aplinkosaugos teisės aktų pažeidimas, už kurį tiekėjui, kuris yra fizinis asmuo, yra paskirta administracinė nuobauda, o tiekėjui, kuris yra juridinis asmuo, – ekonominė sankcija, nustatyta Lietuvos Respublikos įstatymuose, kai nuo sprendimo, kuriuo buvo paskirta ši sankcija, įsiteisėjimo dienos praėjo mažiau kaip vieni metai,. arba. Maisto ar su juo susijusių paslaugų pirkimo atveju laikomas padaręs rimtą profesinį pažeidimą, kai maisto tiekėjas yra Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nustatyta tvarka įtrauktas į padidintos rizikos įmonių grupę Jeigu pirkime dalyvaujantis tiekėjas, kuris yra juridinis asmuo, pažeidė Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnį, toks pažeidimas pagal šį punktą laikomas profesiniu, jeigu nuo sprendimo paskirti Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme nustatytą ekonominę sankciją įsiteisėjimo dienos praėjo mažiau kaip 3 metai.
Taip pat jei maisto ar su juo susijusių paslaugų pirkimo metu tiekėjas yra įtrauktas į nepatikimų maisto tvarkymo subjektų sąrašą, laikoma, kad jis padarė rimtą profesinį pažeidimą;“ Pritarti Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas (2015-09-30) Pasiūlymas: Įstatymo projektą papildyti įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 13 punktu: „13) nepatikimų maisto tvarkymo subjektų sąrašą, kai perkamas maistas ar su juo susijusios paslaugos.“ maisto tvarkymo subjektams taikomi reikalavimai turėti galiojantį Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos išduotą leidimą, būti neįtrauktiems į padidintos rizikos įmonių grupę ir atitikti maisto saugos, kokybės, tvarkymo reikalavimus, įskaitant įpakavimo ir transportavimo reikalavimus;“ Pritarti Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas (2015-09-30)4 Pasiūlymas: atitinkamai papildyti Projektu keičiamo 85 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Perkančioji organizacija, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nurodytas organizacijas, atlikdama supaprastintus pirkimus, privalo vadovautis šio įstatymo I skyriaus, 24 straipsnio 2 dalies 6, 7, 8, 9, 13, 14, 23 punktų, 3, 5 ir 6 dalių, 27 straipsnio 1 dalies, 28 straipsnio
punktu, 40 straipsnio, 41 straipsnio 1 dalies, IV ir V skyrių reikalavimais (atlikdama mažos vertės pirkimus ir šio straipsnio 6 dalyje nurodytus supaprastintus pirkimus, neprivalo vadovautis šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalies, 17 straipsnio 1, 2, 5, 7, 8 dalių, 18 straipsnio 1, 2, 3, 6 dalių, 24 straipsnio 2 dalies 6, 7, 8, 9, 13, 14, 23 punktų, 3 ir 6 dalių, 27 straipsnio 1 dalies, 28 straipsnio 10 dalies, 40 straipsnio reikalavimais, taip pat, atlikdama šio straipsnio 6 dalyje nurodytus supaprastintus pirkimus, – ir šio įstatymo 7 straipsnio 3 dalies reikalavimais).
Perkančioji organizacija, atlikdama neskelbiamą pirkimą, kai pateikti pasiūlymą kviečiamas tik vienas tiekėjas, neprivalo vadovautis šio įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 5, 6, 7, 8, 9, 13, 14, 23 punktų, 3, 5 ir 6 dalių reikalavimais, jeigu mano, kad tokia informacija yra nereikalinga.“ Pritarti Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas (2015-09-30)5 Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 5 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
įsigaliojimas ir įgyvendinimas
straipsnio 2 dalį, įsigalioja nuo 2016 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos
įstatymą įgyvendinamuosius teisės aktus. Pritarti
rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirtas pranešėjas: Vincė Vaidevutė Margevičienė. Komiteto pirmininkas Valentinas Bukauskas
komitetas
2015 m. rugsėjo 30 d. Nr. 59
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkė Jolita Vaickienė, komiteto nariai: Donatas Jankauskas, Eligijus Masiulis, Naglis Puteikis, Gintaras Tamošiūnas. Komiteto biuras: biuro vedėja Sigita Ščajevienė, patarėjos: Laura Pranaitytė, Jūratė Sadulaitė, padėjėja Jolanta Zibavičiūtė. Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos Ūkio plėtros departamento Viešųjų pirkimų politikos skyriaus vedėja Birutė Mačiunskienė, Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos Ūkio plėtros departamento Viešųjų pirkimų politikos skyriaus vyriausiasis specialistas Darius Vedrickas, Viešųjų pirkimų tarnybos direktorė Diana Vilytė, Lietuvos laisvosios rinkos instituto atstovas Dominykas Šumskis, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus pavaduotoja Daiva Švelnienė, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Teisės skyriaus patarėjas, laikinai einantis vedėjo pareigas Raimondas Andrijauskas, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolierius Arūnas Dulkys, Lietuvos Respublikos Seimo nario Gintaro Tamošiūno padėjėja Rūta Baliukynaitė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-05-29 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
„padidintos rizikos įmonių grupė“, kuris nėra apibrėžtas ar vartojamas
galiojančiuose įstatymuose. Vartojant tokį terminą įstatyme, būtina jį apibrėžti arba keisti į įstatymuose apibrėžtą ir vartojamą kitą terminą. Atsižvelgti 2.
įstatymo 18 straipsnio 6 dalies 8 punktas) nėra aišku, kieno atžvilgiu bei kokia apimtimi (ar tik vykdant konkrečią sutartį, ar apskritai subjekto veikloje) turi būti nustatomi maisto produktų kokybės pažeidimai, taip pat neapibrėžtas pakartotinumo kriterijus. Atsižvelgti
įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 2 punktas) išdėstyti reikalavimai struktūros prasme turėtų būti nustatomi keičiamo įstatymo 32 straipsnyje, reglamentuojančiame reikalavimus tiekėjų kvalifikacijai bei kvalifikacijos tikrinimą. Tuo tarpu keičiamo įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 2 punkte yra nustatomas tik bendrasis reikalavimas nustatyti kvalifikacijos reikalavimus pirkimo dokumentuose. Atsižvelgti
įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 2 punktas) būtina nurodyti, kas ir kokiu būdu nustato ir tvirtina reikalavimus, kuriuos turi atitikti tiekėjai. Atsižvelgti
straipsnyje (keičiamo įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 4 punktas) nustatomas apribojimas yra dispozityvus, tai reiškia, kad perkančioji organizacija turi teisę savo nuožiūra jį taikyti arba netaikyti. Atsižvelgti
įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 4 punktas) svarstytina, ar nereikėtų konkretaus siūlomo įrašyti profesinio pažeidimo, susijusio tik su maisto tiekimu, susieti su pirkimo objektu. Pagal siūlomą redakciją įmonei, padariusiai pažeidimų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos kontrolės sferoje, galėtų būti apribota teisė dalyvauti bet kokiuose viešuosiuose pirkimuose, tame tarpe ir nesusijusiuose su maisto produktų tiekimu. Atsižvelgti 7.
23
ir 3 straipsnių nuostatose vartojamos skirtingos sąvokos „tiekėjas“ (keičiamo įstatymo 18 straipsnio 6 dalies 8 punktas), „maisto tvarkymo subjektas“ (keičiamo įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 2 punktas), „maisto tiekėjas“
suderinti tarpusavyje ir su Maisto įstatyme apibrėžtomis sąvokomis. Atsižvelgti
8Projektas stokoja baigiamųjų nuostatų,
kuriose būtų aptartas įstatymo taikymas iki jo įsigaliojimo pradėtoms viešųjų pirkimų procedūroms. Atsižvelgti
9Projekto aiškinamajame rašte nurodyta,
kad priėmus projektą, reikės keisti sveikatos apsaugos ministro įsakymą, todėl projekto 5 straipsnio 2 dalyje siūlytume patikslinti nurodant, kad Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos turės priimti įstatymą įgyvendinančius teisės aktus. Atitinkamai šiose projekto nuostatose žodis
„parengia“ keistinas žodžiu „priima“. Atsižvelgti
reikalavimus, projekto nuostatos tikslintinos:
siūlytume išdėstyti taip: „Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas“;
vietoj skaičiaus „5“ įrašytinas žodis „šio“;
aktą pasirašančio subjekto pareigos rašomos mažosiomis neparyškintomis raidėmis, todėl atitinkamai tikslintina įstatymą pasirašančio subjekto pareigų rašyba. Atsižvelgti
Respublikos teisingumo ministerijos 2015-06-08 Išnagrinėję 2015 m. gegužės 20 d. Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 12, 24, 32 ir 85 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr.
XIIP‑3133 (toliau ‑ Projektas), pažymime, kad pastabų pagal kompetenciją neturime. Atsižvelgti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos laisvosios rinkos institutas 2015-06-30 Nr. 1.16-67 Lietuvos laisvosios rinkos institutas (toliau - LLRI) išnagrinėjo Viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 18, 24, 33 ir
ir teikia pastabas bei pasiūlymus. Projektu siūlomi įstatymo pakeitimai apribotų ūkio subjektų, kurie yra įtraukti į Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos sudaromą padidintos rizikos įmonių grupę, teisę dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. Dėl įtraukimo į Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos sudaromą padidintos rizikos įmonių grupę Tai, ar ūkio subjektai yra įtraukiami į Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos sudaromą padidintos rizikos įmonių grupę, ne visada priklauso nuo pačių tiekėjų. Maisto tvarkytojai gali būti įtraukiami į padidintos rizikos grupę dėl priežasčių, kurios priklauso nuo kitų ūkio subjektų. Dažniausiai - perkančiosios organizacijos. Pavyzdžiui, daugiausiai maisto taršą nulemia prasta perkančiajai organizacijai priklausančių patalpų būklė ar jų išplanavimas. Kadangi tokios aplinkybės niekaip nėra susijusios su maisto prekių tiekėjais ir jų teikiamomis paslaugomis, galima sakyti, kad dėl tokių priežasčių įtraukus juos į padidintos rizikos įmonių grupę, būtų nepagrįstai apribojamos jų galimybės dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. Be to, paslaugų teikėjai paprastai neturi informacijos apie patalpų būklę ar jų išplanavimą ir tai, kad jos nėra pritaikytos maitinimo paslaugų teikimui. Tokiu atveju gali susidaryti situacija, kai maisto prekių teikėjai, laimėję konkursą, tik po to sužino apie rizikos faktorius.
Tuomet konkurso laimėtojas turi arba prisiimti riziką ir teikti paslaugas, nors ir žino, kad tai gali neatitikti standartų, arba nutraukti sutartį. Taip pat maisto tvarkytojų ir tiekėjų priskyrimas padidintos rizikos įmonių grupei nėra aiškiai reglamentuotas ir pagrįstas aiškiais ir iš anksto žinomais kriterijais. Priklausymą tam tikrai rizikos grupei nulemia ir tokie faktoriai kaip maisto produktai, su kuriais dirbama, maisto tvarkymo vietos dydis, paslaugą gaunanti vartotojų grupė. Šie kriterijai taip pat paprastai nepriklauso nuo maisto tvarkytojo ar tiekėjo. Tačiau priskyrimas aukštesnei rizikos grupei reikšmingai apribotų tokių subjektų galimybę dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. Dėl siūlomo reguliavimo proporcingumo Projektu siūlomas reguliavimas galimai prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam proporcingumo principui. Tai reiškia, kad įstatyme numatytos priemonės turi atitikti teisėtus ir visuomenei svarbius tikslus, jos turi būti būtinos minėtiems tikslams pasiekti ir neturi varžyti asmens teisių ir laisvių labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Projektu siūloma, kad net ir nepilnai nuo paslaugų teikėjo priklausantis priskyrimas vienai rizikos grupei gali turėti esminės reikšmės dalyvaujant viešųjų pirkimų konkursuose. Negana to, Projektu siūlomi pakeitimai nulemtų tai, kad maisto tvarkymo paslaugas keliose skirtingose vietose (pasitaiko atvejų, kai vienas tiekėjas aptarnauja kelis šimtus tokių vietų) teikiantys subjektai prarastų galimybę dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, jei bent vienoje iš tokių vietų patikrinimo rezultatai nulemtų įmonės įtraukimą į rizikos grupę. Tai praktiškai eliminuotų tiekėją iš kelių šimtų pirkėjų rinkos, kurioje jis jau veikia. Taip nepagrįstai nukentėtų ir paslaugų pirkėjai, kurie prarastų potencialų paslaugų teikėją, kuris yra priimtinas didžiajai jų daliai.
Jei dėl tokio maisto tiekėjo įtraukimo į rizikos grupę kaltas ne jis, teisės dalyvauti viešuosiuose pirkimuose ir teikti paslaugas kitoms perkančioms organizacijoms apribojimas yra neproporcingai griežta priemonė. Toks siūlymas gali prieštarauti konstituciniam proporcingumo principui, nes dėl didelės reikšmės neturinčio fakto nustatymo toks subjektas prarastų galimybę konkuruoti dėl paslaugų teikimo. Dėl galimybės perkančiajai organizacijai pačiai nustatyti tokius reikalavimus Viešųjų pirkimų įstatymo 33 str. 2 d. 4 p. jau numato galimybę perkančiajai organizacijai pačiai nustatyti, kad paraiška ar pasiūlymas atmetami, jeigu tiekėjas yra padaręs rimtą profesinį pažeidimą, kurį perkančioji organizacija gali įrodyti bet kokiomis teisėtomis priemonėmis. Tai reiškia, kad pati perkančioji organizacija savarankiškai gali nusistatyti tokį reikalavimą. Be to perkančioji organizacija gali numatyti bet kokius reikalavimus, kurie jos požiūriu užtikrintų gerą paslaugų kokybę. Pačios perkančiosios organizacijos turi teisę nusistatyti kriterijus paslaugų tiekėjams. Dabar galiojantis teisinis reguliavimas šiuo aspektu pakankamai įgyvendina kokybės užtikrinimo galimybę. Papildomi reikalavimai tik nepagrįstai eliminuos iš viešųjų pirkimų procedūros kai kuriuos ūkio subjektus. Išvados Dėl aukščiau pateiktų argumentų LLRI siūlo atmesti Projektą. Pritarti iš dalies Viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 18, 24, 33 ir 85 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3133 siūloma grąžinti iniciatoriams tobulinti. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
2015-08-261 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2015 m. birželio 10 d. sprendimo Nr. SV-S-1096 „Dėl įstatymų ir Seimo nutarimo projektų išvadų“ 1.15 papunktį, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Nepritarti Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 18, 24, 33 ir 85 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-3133 (toliau – įstatymo projektas) dėl šių priežasčių:
papildyti Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – Įstatymas)
būtų nustatytas vienašališkas sutarties nutraukimo būdas, jeigu galiojant sutarčiai nustatoma pasikartojančių maisto produktų kokybės pažeidimų ir / arba tiekėjas yra įtraukiamas į Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos sudaromą padidintos rizikos įmonių grupę. Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad siūlomas reguliavimas – perteklinis, nes ir dabar perkančioji organizacija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.217 straipsniu, turi teisę nutraukti viešojo pirkimo sutartį, kai kita sutarties šalis sutarties neįvykdo ar ją netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Kartu pažymėti, kad 2015 m. birželio 9 d. priimto Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 2, 82, 10, 21¹, 33, 38, 87, 93, 94, 96 straipsnių, 2 priedėlio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 181 straipsniu įstatymo tikslas toks pat kaip įstatymo projekto – siekti, kad viešojo pirkimo sutartys būtų vykdomos atsakingiau ir kokybiškiau.
Minėtame įstatyme perkančioji organizacija įpareigojama Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje skelbti informaciją apie pirkimo sutarties neįvykdžiusius ar netinkamai ją įvykdžiusius tiekėjus, kai pirkimo sutartis yra nutraukta dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo arba yra priimtas teismo sprendimas, kuriuo tenkinami perkančiosios organizacijos reikalavimai pripažinti pirkimo sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą esminiu ir atlyginti dėl to patirtus nuostolius. Be to, perkančiajai organizacijai sudaryta galimybė atmesti tiekėjo, kuris anksčiau neįvykdė ar netinkamai įvykdė sutartis, pasiūlymą. Pritarti
papildyti Įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 2 punktą – nustatyti, kad maisto tvarkymo subjektai turi turėti galiojantį Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos išduotą leidimą, būti neįtraukti į padidintos rizikos įmonių grupę ir atitikti maisto saugos, kokybės, tvarkymo, taip pat ir įpakavimo ir transportavimo, reikalavimus. Būtina atkreipti dėmesį į tai, kad Įstatymas nenustato konkrečių reikalavimų atskirų prekių, paslaugų ar darbų tiekėjams. Tačiau Įstatymo 32 straipsnio 1 dalis perkančiąją organizaciją įpareigoja sužinoti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, todėl perkančioji organizacija turi teisę pirkimo dokumentuose nustatyti minimalius kandidatų ir dalyvių kvalifikacijos reikalavimus.
Siekiant užtikrinti, kad perkančiosios organizacijos, vykdydamos viešuosius pirkimus, visada numatytų tinkamus reikalavimus maisto tvarkymo subjektams, šie reikalavimai turėtų būti nustatyti sveikatos apsaugą reglamentuojančiuose teisės aktuose. Tokiu atveju perkančioji organizacija besąlygiškai turėtų šiuos reikalavimus perkelti į pirkimo dokumentus ir vadovaudamasi Įstatymo 32 straipsnio 6 dalimi atmesti kandidato ar dalyvio paraišką ar pasiūlymą, jeigu jo kvalifikacija neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų. Pritarti
projekte siūlomos teisinio reguliavimo priemonės neatitinka Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyto proporcingumo principo. Pritarti
6Komiteto (komisijos) sprendimas ir pasiūlymai:
išvadą bei į tai, kad įstatymo projekto nuostatos yra perteklinės, nes ir dabar perkančioji organizacija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.217 straipsniu, turi teisę nutraukti viešojo pirkimo sutartį, kai kita sutarties šalis sutarties neįvykdo ar ją netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas, bei siekiant užtikrinti maisto paslaugų teikimo kokybę, perkančiosios organizacijos turėtų numatyti viešųjų pirkimų sąlygose atitinkamus reikalavimus maisto tvarkymo subjektams, kurie būtų nustatyti specialiuose teisės aktuose, siūloma Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 18, 24, 33 ir 85 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3133 grąžinti iniciatoriams tobulinti. 6.2. Pasiūlymai: nėra. 7.
sutarimu. 8. Komiteto (komisijos) paskirti pranešėjai: Naglis Puteikis. Komiteto pirmininkė Jolita Vaickienė
REIKALŲ komitetas
1Komiteto posėdyje dalyvavo (vardas,
pavardė, institucija): Komiteto pirmininkė D.Mikutienė, Komiteto pirmininkės pavaduotojas A.Matulas, Komiteto nariai: R.Ačas, V.M.Čigriejienė, V.Filipovičienė, K.Komskis, K.Kuzminskas, A.Monkauskaitė, J.Požela, I.Rozova, Komiteto biuro vedėja J.Bandzienė, patarėjas E.Jankauskas, patarėja K.Civilkienė, patarėja V.Valainytė, patarėja D.Šlekytė, padėjėja S.Šimonienė, padėjėja M.Neverkevičienė, Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos patarėja A.Mečėjienė, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos patarėja N.Kundrotienė, Nacionalinės sveikatos tarybos sekretoriato vadovė I.Večkienė, Sveikatos apsaugos viceministras V.Gavrilov, viceministrė J.Zinkevičiūtė, ministrės patarėja J.Kumpienė, Visuomenės sveikatos priežiūros departamento direktorius A.Ščeponavičius, Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus vedėjas A.Kranauskas, Teisės departamento direktorė N.Stasiulienė, Ūkio ministerijos viceministras G.Onaitis, Pramonės ir prekybos departamento Vidaus prekybos politikos skyriaus vedėja B.Janutėnienė, vyr.specialistė A.Janušauskė, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus vedėja A.Išarienė, Teisės skyriaus vyr.specialistė A.Šamulevičiūtė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-06-01 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
terminas „padidintos rizikos įmonių grupė“, kuris nėra apibrėžtas ar vartojamas galiojančiuose įstatymuose.
Vartojant tokį terminą įstatyme, būtina jį apibrėžti arba keisti į įstatymuose apibrėžtą ir vartojamą kitą terminą. Pritarti Tikslinga projekte vartojamą terminą „Padidintos rizikos įmonių grupė“ keisti į terminą „Nepatikimų maisto tvarkymo subjektų sąrašas“. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
(keičiamo įstatymo 18 straipsnio 6 dalies 8 punktas) nėra aišku, kieno atžvilgiu bei kokia apimtimi (ar tik vykdant konkrečią sutartį, ar apskritai subjekto veikloje) turi būti nustatomi maisto produktų kokybės pažeidimai, taip pat neapibrėžtas pakartotinumo kriterijus. Pritarti
3Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
(keičiamo įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 2 punktas) išdėstyti reikalavimai struktūros prasme turėtų būti nustatomi keičiamo įstatymo 32 straipsnyje, reglamentuojančiame reikalavimus tiekėjų kvalifikacijai bei kvalifikacijos tikrinimą. Tuo tarpu keičiamo įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 2 punkte yra nustatomas tik bendrasis reikalavimas nustatyti kvalifikacijos reikalavimus pirkimo dokumentuose. Pritarti
4Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
kokiu būdu nustato ir tvirtina reikalavimus, kuriuos turi atitikti tiekėjai. Pritarti
5Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
projekto 3 straipsnyje (keičiamo įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 4 punktas) nustatomas apribojimas yra dispozityvus, tai reiškia, kad perkančioji organizacija turi teisę savo nuožiūra jį taikyti arba netaikyti. Nepritarti Siūlomas apribojimas papildo keičiamo Viešųjų pirkimų įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytus apribojimus. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-06-013 6.
Projekto 3 straipsnyje (keičiamo įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 4 punktas) svarstytina, ar nereikėtų konkretaus siūlomo įrašyti profesinio pažeidimo, susijusio tik su maisto tiekimu, susieti su pirkimo objektu. Pagal siūlomą redakciją įmonei, padariusiai pažeidimų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos kontrolės sferoje, galėtų būti apribota teisė dalyvauti bet kokiuose viešuosiuose pirkimuose, tame tarpe ir nesusijusiuose su maisto produktų tiekimu. Pritarti
7Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
projekto 1, 2 ir 3 straipsnių nuostatose vartojamos skirtingos sąvokos
„tiekėjas“ (keičiamo įstatymo 18 straipsnio 6 dalies 8 punktas), „maisto
tvarkymo subjektas“ (keičiamo įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 2 punktas),
„maisto tiekėjas“ (keičiamo įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Siūlytume šias sąvokas suderinti tarpusavyje ir su Maisto įstatyme
apibrėžtomis sąvokomis. Pritarti Redakcinio pobūdžio pastaba. 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
nuostatų, kuriose būtų aptartas įstatymo taikymas iki jo įsigaliojimo pradėtoms viešųjų pirkimų procedūroms. Nepritarti Įstatymo reikalavimai būtų taikomi viešiesiems pirkimams, vykdomiems nuo jo įsigaliojimo. 9. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
priėmus projektą, reikės keisti sveikatos apsaugos ministro įsakymą, todėl projekto 5 straipsnio 2 dalyje siūlytume patikslinti nurodant, kad Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos turės priimti įstatymą įgyvendinančius teisės aktus. Atitinkamai šiose projekto nuostatose žodis „parengia“ keistinas žodžiu „priima“. Pritarti Redakcinio pobūdžio pastaba. 10. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-06-01 10.
Atsižvelgiant į teisės technikos reikalavimus, projekto nuostatos tikslintinos:
išdėstyti taip: „Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas“;
skaičiaus „5“ įrašytinas žodis „šio“;
pasirašančio subjekto pareigos rašomos mažosiomis neparyškintomis raidėmis, todėl atitinkamai tikslintina įstatymą pasirašančio subjekto pareigų rašyba. Pritarti Redakcinio pobūdžio pastaba. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. VšĮ Lietuvos laisvosios rinkos institutas, 2015-07-01 Lietuvos laisvosios rinkos institutas (toliau – LLRI) išnagrinėjo Viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1-1491 18, 24, 33 ir
ir teikia pastabas bei pasiūlymus. Projektu siūlomi įstatymo pakeitimai apribotų ūkio subjektų, kurie yra įtraukti į Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos sudaromą padidintos rizikos įmonių grupę, teisę dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. Dėl įtraukimo į Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos sudaromą padidintos rizikos įmonių grupę Tai, ar ūkio subjektai yra įtraukiami į valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos sudaromą padidintos rizikos įmonių grupę, ne visada priklauso nuo pačių tiekėjų. Maisto tvarkytojai gali būti įtraukiami į padidintos rizikos grupę dėl priežasčių, kurios priklauso nuo kitų ūkio subjektų. Dažniausiai – perkančiosios organizacijos. Pavyzdžiui, daugiausiai maisto taršą nulemia prasta perkančiajai organizacijai priklausančių patalpų būklė ar jų išplanavimas.
Kadangi tokios aplinkybės niekaip nėra susijusios su maisto prekių tiekėjais ir jų teikiamomis paslaugomis, galima sakyti, kad dėl tokių priežasčių įtraukus juos į padidintos rizikos įmonių grupę, būtų nepagrįstai apribojamos jų galimybės dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. Be to, paslaugų teikėjai paprastai neturi informacijos apie patalpų būklę ar jų išplanavimą ir tai, kad jos nėra pritaikytos maitinimo paslaugų teikimui. Tokiu atveju gali susidaryti situacija, kai maisto prekių teikėjai, laimėję konkursą, tik po to sužino apie rizikos faktorius. Tuomet konkurso laimėtojas turi arba prisiimti riziką ir teikti paslaugas, nors ir žino, kad tai gali neatitikti standartų, arba nutraukti sutartį. Taip pat maisto tvarkytojų ir tiekėjų priskyrimas padidintos rizikos įmonių grupei nėra aiškiai reglamentuotas ir pagrįstas aiškiais ir iš anksto žinomais kriterijais. Priklausymą tam tikrai rizikos grupei nulemia ir tokie faktoriai kaip maisto produktai, su kuriais dirbama, maisto tvarkymo vietos dydis, paslaugą gaunanti vartotojų grupė. Šie kriterijai taip pat paprastai nepriklauso nuo maisto tvarkytojo ir tiekėjo. Tačiau priskyrimas aukštesnei rizikos grupei reikšmingai apribotų tokių subjektų galimybę dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. Dėl siūlomo reguliavimo proporcingumo Projektu siūlomas reguliavimas galimai prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam proporcingumo principui. Tai reiškia, kad įstatyme numatytos priemonės turi atitikti teisėtus ir visuomenei svarbius tikslus, jos turi būti būtinos minėtiems tikslams pasiekti ir neturi varžyti asmens teisių ir laisvių labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Projektu siūloma, kad net ir nepilnai nuo paslaugų teikėjo priklausantis priskyrimas vienai rizikos grupei gali turėti esminės reikšmės dalyvaujant viešųjų pirkimų konkursuose.
Negana to, projektu siūlomi pakeitimai nulemtų tai, kad maisto tvarkymo paslaugas keliose skirtingose vietose (pasitaiko atvejų, kai vienas tiekėjas aptarnauja kelis šimtus tokių vietų) teikiantys subjektai prarastų galimybę dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, jei bent vienoje iš tokių vietų patikrinimo rezultatai nulemtų įmonės įtraukimą į rizikos grupę. Tai praktiškai eliminuotų tiekėją iš kelių šimtų pirkėjų rinkos, kurioje jis jau veikia. Taip nepagrįstai nukentėtų ir paslaugų pirkėjai, kurie prarastų potencialų paslaugų teikėją, kuris yra priimtinas didžiajai jų daliai. Jei dėl tokio maisto tiekėjo įtraukimo į rizikos grupę kaltas ne jis, teisės dalyvauti viešuosiuose pirkimuose ir teikti paslaugas kitoms perkančioms organizacijoms apribojimas yra neproporcingai griežta priemonė. Toks siūlymas gali prieštarauti konstituciniam proporcingumo principui, nes dėl didelės reikšmės neturinčio fakto nustatymo toks subjektas prarastų galimybę konkuruoti dėl paslaugų teikimo. Dėl galimybės perkančiajai organizacijai pačiai nustatyti tokius reikalavimus Viešųjų pirkimų įstatymo 33 str. 2 d. 4 p. jau numato galimybę perkančiajai organizacijai pačiai nustatyti, kad paraiška ar pasiūlymas atmetami, jeigu tiekėjas yra padaręs rimtą profesinį pažeidimą, kurį perkančioji organizacija gali įrodyti bet kokiomis teisėtomis priemonėmis. Tai reiškia, kad pati perkančioji organizacija savarankiškai gali nusistatyti tokį reikalavimą. Be to, perkančioji organizacija gali numatyti bet kokius reikalavimus, kurie jos požiūriu užtikrintų gerą paslaugų kokybę. Pačios perkančiosios organizacijos turi teisę nusistatyti kriterijus paslaugų teikėjams. Dabar galiojantis teisinis reguliavimas šiuo aspektu pakankamai įgyvendina kokybės užtikrinimo galimybę.
Papildomi reikalavimai tik nepagrįstai eliminuos iš viešųjų pirkimų procedūros kai kuriuos ūkio subjektus. Išvados Dėl aukščiau pateiktų argumentų LLRI siūlo atmesti projektą. Nepritarti Įstatymo projekte siūlomos priemonės atitinka teisėtus ir visuomenei svarbius tikslus, jos yra būtinos minėtiems tikslams pasiekti ir nevaržytų asmens teisių ir laisvių labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Siūloma pagrindiniam Ekonomikos komitetui įstatymo projektą tobulinti. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos, 2015-06-08 Išnagrinėję 2015 m. gegužės 20 d. Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 12, 24, 32 ir 85 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP‑3133
neturime. Pritarti
įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2015-08-281 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2015 m. birželio 10 d. sprendimo Nr. SV-S-1096 „Dėl įstatymų ir Seimo nutarimo projektų išvadų“ 1.15 papunktį, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Nepritarti Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 18, 24, 33 ir 85 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-3133 (toliau – įstatymo projektas) dėl šių priežasčių: 1.
Įstatymo projekto 1 straipsnyje siūloma papildyti Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – Įstatymas) 18 straipsnio 6 dalies 8 punktą – nustatyti, kad maisto pirkimo sutartyje būtų nustatytas vienašališkas sutarties nutraukimo būdas, jeigu galiojant sutarčiai nustatoma pasikartojančių maisto produktų kokybės pažeidimų ir /arba tiekėjas yra įtraukiamas į Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos sudaromą padidintos rizikos įmonių grupę. Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad siūlomas reguliavimas – perteklinis, nes ir dabar perkančioji organizacija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso
sutarties šalis sutarties neįvykdo ar ją netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Kartu pažymėti, kad 2015 m. birželio 9 d. priimto Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 2, 8², 10, 21¹, 33, 38, 87, 93, 94, 96 straipsnių, 2 priedėlio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 18¹ straipsniu įstatymo tikslas toks pat kaip įstatymo projekto – siekti, kad viešojo pirkimo sutartys būtų vykdomos atsakingiau ir kokybiškiau. Minėtame įstatyme perkančioji organizacija įpareigojama Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje skelbti informaciją apie pirkimo sutarties neįvykdžiusius ar netinkamai ją įvykdžiusius tiekėjus, kai pirkimo sutartis yra nutraukta dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo arba yra priimtas teismo sprendimas, kuriuo tenkinami perkančiosios organizacijos reikalavimai pripažinti pirkimo sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą esminiu ir atlyginti dėl to patirtus nuostolius. Be to, perkančiajai organizacijai sudaryta galimybė atmesti tiekėjo, kuris anksčiau neįvykdė ar netinkamai įvykdė sutartis, pasiūlymą. Nepritarti Įstatymo projekte siūlomi reikalavimai papildys viešųjų pirkimų reguliavimą ir padės siekti, kad viešojo pirkimo sutartys būtų vykdomos atsakingiau ir kokybiškiau. 2.
2Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
papildyti Įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 2 punktą – nustatyti, kad maisto tvarkymo subjektai turi turėti galiojantį Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos išduotą leidimą, būti neįtraukti į padidintos rizikos įmonių grupę ir atitikti maisto saugos, kokybės, tvarkymo, taip pat ir įpakavimo ir transportavimo, reikalavimus. Būtina atkreipti dėmesį į tai, kad Įstatymas nenustato konkrečių reikalavimų atskirų prekių, paslaugų ar darbų tiekėjams. Tačiau Įstatymo 32 straipsnio 1 dalis perkančiąją organizaciją įpareigoja sužinoti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, todėl perkančioji organizacija turi teisę pirkimo dokumentuose nustatyti minimalius kandidatų ir dalyvių kvalifikacijos reikalavimus. Siekiant užtikrinti, kad perkančiosios organizacijos, vykdydamos viešuosius pirkimus, visada numatytų tinkamus reikalavimus maisto tvarkymo subjektams, šie reikalavimai turėtų būti nustatyti sveikatos apsaugą reglamentuojančiuose teisės aktuose. Tokiu atveju perkančioji organizacija besąlygiškai turėtų šiuos reikalavimus perkelti į pirkimo dokumentus ir vadovaudamasi Įstatymo 32 straipsnio 6 dalimi atmesti kandidato ar dalyvio paraišką ar pasiūlymą, jeigu jo kvalifikacija neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų. Pritarti iš dalies Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki
teisės aktus: Maitinimo organizavimo ikimokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo mokyklose ir vaikų socialinės globos įstaigose tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr.
V-964 „Dėl Maitinimo organizavimo ikimokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo mokyklose ir vaikų socialinės globos įstaigose tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimus, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba turės parengti Maisto tvarkymo subjektų įtraukimo į Nepatikimų maisto tvarkymo subjektų sąrašą tvarkos aprašą. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
projekte siūlomos teisinio reguliavimo priemonės neatitinka Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyto proporcingumo principo. Nepritarti Dabartiniu metu įstatyme nenumatyti reikalavimai viešuosiuose pirkimuose dalyvaujantiems maisto produktų gamintojams ir tiekėjams, kad būtų neįtraukti į Nepatikimų maisto tvarkymo subjektų sąrašą, taip pat nenumatyta teisė perkančiajai organizacijai pirkimo dokumentuose nustatyti, kad paraiška ar pasiūlymas atmetami, jeigu tiekėjo įmonė yra įtraukta į Nepatikimų maisto tvarkymo subjektų sąrašą. Dabartiniu metu perkančioji organizacija, atlikdama supaprastintuosius viešuosius pirkimus, neprivalo laikytis Viešųjų pirkimų įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytų reikalavimų. Įstatymo projekte siūlomi reikalavimai papildys viešųjų pirkimų reguliavimą ir padės siekti, kad viešojo pirkimo sutartys būtų vykdomos atsakingiau. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 6.1. Sprendimas: Iš esmės pritarti įstatymo projektui Nr.
XIIP-3133 ir siūlyti pagrindiniam Seimo Ekonomikos komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės pastabas, kurioms Seimo Sveikatos reikalų komitetas pritarė arba pritarė iš dalies. 7. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu „už“. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: V. Filipovičienė, V.M. Čigriejienė. Komiteto pirmininkė Dangutė Mikutienė