Projekto lyginamasis variantas
2015
Papildyti 9 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Informacija apie asmenį, siekiantį eiti arba
einantį pareigas valstybės ar savivaldybės įstaigoje ar įmonėje, (toliau – asmuo) pateikiama į pareigas asmenį skiriančiam ar paskyrusiam valstybės ar savivaldybės įstaigos ar įmonės vadovui, kolegialiam valdymo organui arba valstybės politikui (toliau – į pareigas asmenį skiriantis ar paskyręs subjektas) siekiant įvertinti asmens patikimumą ir mažinti korupcijos pasireiškimo tikimybę valstybės ar savivaldybės įstaigose ar įmonėse. Tokia pati informacija pateikiama ir apie renkamą asmenį (Lietuvos Respublikos Prezidentą, Lietuvos Respublikos Seimo narį, Europos Parlamento narį, ir savivaldybės tarybos narį-merą), siekiantį eiti arba einantį pareigas valstybės ar savivaldybės įstaigoje ar įmonėje, viešam visuomenės vertinimui. Informacija apie asmenį renkama, teikiama ir vertinama neatsižvelgiant į tai, ar jis atitinka įstatymuose numatytus specialius nepriekaištingos reputacijos reikalavimus, ar ne.”
Šis įstatymas įsigalioja 2015 m. liepos 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia: Lietuvos Respublikos Seimo narys Remigijus Žemaitaitis
tikslai ir uždaviniai Kriminalinė žvalgyba yra efektyvus teisėsaugos institucijų įrankis, kovojant su nusikalstamumu ir korupcija ne tik privačiame, bet ir valstybiniame lygmenyje. Kriminalinės žvalgybos informacija yra naudojama korupcijos prevencijoje, siekiant įvertinti asmens patikimumą ir mažinti korupcijos pasireiškimo tikimybę valstybės ar savivaldybės įstaigose ar įmonėse. Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (toliau - Projektas) rengimą paskatino būtinybė išplėsti Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo taikymo apimtį: Specialiųjų tyrimų tarnyba renka informaciją apie asmenis, siekiančius eiti arba einančius pareigas valstybės ar savivaldybės įstaigoje ar įmonėje, kuriuos į pareigas skiria aukštesnio lygio valstybės ar savivaldybės įstaigos ar įmonės vadovas ar politikas, o taip pat apie asmenis, kurie yra renkami visuotiniuose rinkimuose. Į tokį asmenų ratą patektų tokios pareigybės, kaip Lietuvos Respublikos Prezidento, Lietuvos Respublikos Seimo nario, Europos parlamento nario ir savivaldybės tarybos nario-mero. Šiuos asmenis į pareigas išrenka tauta visuotinių rinkimų metu. Tačiau visuomenė nėra supažindinama su informacija, kuri leistų visuomenei įvertinti renkamo asmens patikimumą, tinkamumą eiti pareigas ar jo nepriekaištingą reputaciją. Taigi visuotinių rinkimų metu tautos renkami asmenys atsiduria tarsi geresnėje padėtyje negu valstybės ar savivaldybės įstaigos ar įmonės vadovų ar politikų skiriami asmenys į atitinkamas pareigas.
Teikiamo Projekto tikslas yra ne tik užtikrinti efektyvų Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo taikymą ir įgyvendinimą, bet ir suteikti visuomenei aiškumo ir tikrumo apie visuotinių rinkimų metu jos renkamus asmenis į itin svarbias valstybines pareigas. Teikiamu projektu taip pat siekiama, kad į aukštus valstybinius postus būtų renkami tik patikimi, sąžiningi ir nepriekaištingos reputacijos asmenys. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Projekto pirminis siūlytojas ir rengėjas – LR Seimo narys Remigijus Žemaitaitis. 3. Kaip šiuo metu yra teisiškai reglamentuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Pagal dabar galiojantį Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 9 straipsnį kriminalinės žvalgybos informacija yra renkama ir teikiama tik apie tuos asmenis, kurie į pareigas yra skiriami valstybės ar savivaldybės įstaigos ar įmonės vadovo ar aukštesnio lygmens politiko, o apie asmenis, kurie į pareigas yra renkami visuotinių rinkimų metu, kriminalinės žvalgybos informacija nėra renkama, tikrinama, viešinama ir neteikiama niekieno įvertinimui. Dėl to į pareigas skiriami ir į pareigas renkami asmenys valstybės ar savivaldybės įstaigoje ar įmonėje atsiduria nelygiavertėje padėtyje. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Teikiamu Projektu siūloma papildyti Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo
renkama, tikrinama ir teikiama ne tik apie skiriamus asmenis į valstybės ar savivaldybės įstaigas ar įmones, bet ir apie visuotiniu rinkimų būdu tautos renkamus asmenis.
Taip bus išplėsta Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo taikymo apimtis ir ribos, bus suteikiamas aiškumas ir tikrumas visuomenei apie visuotinių rinkimų metu jos renkamus asmenis į itin svarbias pareigas, bus užtikrinama korupcijos prevencija aukštesniajame politiniame lygmenyje. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymą neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymas turės tik teigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai, kadangi bus išplečiamas asmenų, apie kuriuos bus renkama kriminalinės žvalgybos informacija, ratas ir bus užtikrinama, kad į aukštas valstybines pareigas bus skiriami nepriekaištingos reputacijos, patikimi ir tinkami asmenys. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymų įgyvendinimas įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Įstatymo inkorporavimui į teisinę sistemą priimti kitų teisės aktų nereikės. 9.
įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas, laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros įstatymo ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos reikalavimų, atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekte naujos sąvokos ir jas įvardijantys terminai nenustatomi, todėl jie nebuvo vertinami Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms, Europos Sąjungos teisei. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymo įgyvendinimui teisės aktų priimti nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Valstybės ar savivaldybių biudžetų lėšų neprireiks. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ar išvadų nebuvo gauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis „renkamas asmuo“, „viešas vertinimas, „visuomenė“
pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia: Lietuvos Respublikos Seimo narys Remigijus Žemaitaitis
2015-05-25 Nr. XIIP–3128 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
ir apie asmeniui pareikštus įtarimus padarius korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką, manytina, kad projekto nuostatos prieštarauja Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam nekaltumo prezumpcijos principui bei Baudžiamojo proceso kodekso 177 straipsnio, įtvirtinančio ikiteisminio tyrimo duomenų neskelbtinumo principus, nuostatoms. 2. Kyla klausimų dėl neskelbtinos informacijos pateikimo „viešam visuomenės vertinimui“ (neskelbtina informacija šioje išvadoje vadinama informacija, numatyta keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2 dalies jau minėtame 3 punkte, taip pat 4 ir 9 punktuose: apie asmens atžvilgiu taikomas ar taikytas organizuoto nusikalstamumo prevencines poveikio priemones pagal Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymą, taip pat įslaptinta informacija dėl asmens rengiamos, daromos ar padarytos nusikalstamos veikos).
Pažymėtina, kad galiojančiame keičiamo įstatymo 9 straipsnyje yra nemažai nuostatų, susijusių su neskelbtinos informacijos surinkimu, pateikimu ir panaudojimu, taip pat saugiklių, kad tokios neskelbtinos informacijos paviešinimas nepadarytų žalos valstybės, visuomenės ar asmens teisėms ir teisėtiems interesams (pavyzdžiui, 3 dalyje nustatyta, kad „Specialiųjų tyrimų tarnyba pagal kompetenciją surenka teisėsaugos, kontrolės, kriminalinės žvalgybos subjektų ar kriminalinės žvalgybos pagrindinių institucijų, žvalgybos institucijų, kitų institucijų, įstaigų ir įmonių turimą šio straipsnio 2 dalyje nurodytą informaciją apie asmenį, duomenis iš valstybės tarnautojų registro, prireikus – iš kitų valstybės ar žinybinių registrų, duomenų rinkmenų, ir kartu su savo apie asmenį turima įslaptinta bei vieša informacija pateikia asmenį į pareigas skiriančiam ar paskyrusiam subjektui“; 5 dalyje nustatyta, kad „Specialiųjų tyrimų tarnyba, kriminalinės žvalgybos subjektai ar kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos, žvalgybos institucijos turimą šio straipsnio 2 dalies
paskyrusiam subjektui gali pateikti ir savo iniciatyva“; 11 dalyje nustatyta, kad „į pareigas asmenį skiriantis ar paskyręs subjektas šiame straipsnyje nustatyta tvarka pateiktą informaciją gali naudoti tik priimdamas sprendimą dėl asmens tinkamumo siekiamoms pareigoms ar tarnybinės (drausminės) nuobaudos skyrimo.
Pažymėtina, kad galiojančiame keičiamo įstatymo 9 straipsnyje yra nemažai nuostatų, susijusių su neskelbtinos informacijos surinkimu, pateikimu ir panaudojimu, taip pat saugiklių, kad tokios neskelbtinos informacijos paviešinimas nepadarytų žalos valstybės, visuomenės ar asmens teisėms ir teisėtiems interesams (pavyzdžiui, 3 dalyje nustatyta, kad „Specialiųjų tyrimų tarnyba pagal kompetenciją surenka teisėsaugos, kontrolės, kriminalinės žvalgybos subjektų ar kriminalinės žvalgybos pagrindinių institucijų, žvalgybos institucijų, kitų institucijų, įstaigų ir įmonių turimą šio straipsnio 2 dalyje nurodytą informaciją apie asmenį, duomenis iš valstybės tarnautojų registro, prireikus – iš kitų valstybės ar žinybinių registrų, duomenų rinkmenų, ir kartu su savo apie asmenį turima įslaptinta bei vieša informacija pateikia asmenį į pareigas skiriančiam ar paskyrusiam subjektui“; 5 dalyje nustatyta, kad „Specialiųjų tyrimų tarnyba, kriminalinės žvalgybos subjektai ar kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos, žvalgybos institucijos turimą šio straipsnio 2 dalies
paskyrusiam subjektui gali pateikti ir savo iniciatyva“; 11 dalyje nustatyta, kad „į pareigas asmenį skiriantis ar paskyręs subjektas šiame straipsnyje nustatyta tvarka pateiktą informaciją gali naudoti tik priimdamas sprendimą dėl asmens tinkamumo siekiamoms pareigoms ar tarnybinės (drausminės) nuobaudos skyrimo. Į pareigas asmenį skiriantis ar paskyręs subjektas šiame straipsnyje nustatyta tvarka gautos informacijos apie asmenį negali perduoti tretiesiems asmenims, išskyrus Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytus atvejus“; 12 dalyje nustatyta, kad „į pareigas asmenį skiriantis subjektas, įvertinęs šiame straipsnyje nustatyta tvarka pateiktos informacijos visumą ir priėmęs sprendimą neskirti asmens į pareigas, privalo per 3 darbo dienas asmenį su pateikta informacija supažindinti pasirašytinai, išskyrus tą jos dalį, kurioje yra įslaptinta informacija“; 14 dalyje nustatyta, kad „Specialiųjų tyrimų tarnyba, kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos, kriminalinės žvalgybos subjektai, žvalgybos institucijos, į pareigas asmenį skiriantys ar paskyrę subjektai privalo užtikrinti, kad asmens duomenys, gauti šiame straipsnyje nustatyta tvarka, būtų tvarkomi ir saugomi Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka“; ir pan.).
Tačiau projektu kitų, nei keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalis, to paties įstatymo straipsnio nuostatų, kuriose „viešas visuomenės vertinimas“ nėra numatytas, keisti nėra siūloma. Tai sąlygoja projekto nuostatų prieštaravimą ne tik jau minėtiems Konstitucijai, Baudžiamojo proceso kodeksui ir Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymui, bet ir Valstybės ir tarnybos paslapčių, Žvalgybos ir Kriminalinės žvalgybos įstatymų nuostatoms. 3.
nustatomą informacijos apie renkamus asmenis teikimą „viešam visuomenės vertinimui“, reikia atitinkamai keisti ir kitas 9 straipsnio dalis, jose sureguliuojant ir informacijos apie renkamą asmenį surinkimo, pateikimo bei panaudojimo procedūras, ir numatant tokios informacijos adresatą – „visuomenę“ (nes kol kas galiojančioje keičiamo įstatymo redakcijoje minimi tik į pareigas asmenį skiriantys ar paskyrę subjektai), ir patį renkamą asmenį (nes kol kas minimas tik į pareigas skiriamas ar paskirtas asmuo arba asmuo, siekiantis eiti ar einantis pareigas), ir t.t. 4. Svarstytina, ar, siekiant projekto tikslų, nereikėtų keisti ir Prezidento rinkimų, Seimo rinkimų, Rinkimų į Europos Parlamentą ir Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymų. 5. Nėra suprantama projekto nuostata, kuomet minimas renkamas asmuo (Lietuvos Respublikos Prezidentas, Lietuvos Respublikos Seimo narys, Europos Parlamento narys ar savivaldybės tarybos narys – meras), siekiantis eiti arba einantis pareigas valstybės ar savivaldybės įstaigoje ar įmonėje. 6. Redaguotina žodžių „viešam visuomenės vertinimui“ vieta projektu teikiamame naujame keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies sakinyje. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis A. Jatkevičius, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected]
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2015-06- Nr. Į 2015-05-20 Nr. XIIP–3128 Lietuvos Respublikos Seimui dėl LIETUVOS RESPUBLIKOS Korupcijos prevencijos įstatymo Nr. IX-904 9 straipsnio pakeitimo ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIP–3128 derinimo Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos Korupcijos prevencijos įstatymo Nr. IX–904 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP–3128, pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime, tačiau pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2015 m. gegužės 25 d. išvados 1–4 punktuose projektui pateiktoms pastaboms. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Rūta Butvydytė, tel. 706 63 683, el. p. [email protected]
TEISĖTVARKOS komitetas
KORUPCIJOS PREVENCIJOS įstatymo Nr. IX-9049 straipsnio pakeitimo ĮSTATYMO
posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, Komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, Komiteto nariai: Stasys Brundza, Vitalijus Gailius, Valdas Skarbalius. Komiteto biuro vedėja Dalia Latvelienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė. Komiteto biuro padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Modesta Banytė. Kviestieji asmenys: Seimo kanceliarijos Teisės departamento Baudžiamosios ir administracinės teisės skyriaus vedėjas Antanas Jatkevičius. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-05-27 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
nustatyti, kad Korupcijos prevencijos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas)
pateikta „viešam visuomenės vertinimui“. Kadangi keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad informacija pateikiama taip pat ir apie asmeniui pareikštus įtarimus padarius korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką, manytina, kad projekto nuostatos prieštarauja Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam nekaltumo prezumpcijos principui bei Baudžiamojo proceso kodekso 177 straipsnio, įtvirtinančio ikiteisminio tyrimo duomenų neskelbtinumo principus, nuostatoms. 2.
informacijos pateikimo „viešam visuomenės vertinimui“ (neskelbtina informacija šioje išvadoje vadinama informacija, numatyta keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2 dalies jau minėtame 3 punkte, taip pat 4 ir 9 punktuose: apie asmens atžvilgiu taikomas ar taikytas organizuoto nusikalstamumo prevencines poveikio priemones pagal Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymą, taip pat įslaptinta informacija dėl asmens rengiamos, daromos ar padarytos nusikalstamos veikos). Pažymėtina, kad galiojančiame keičiamo įstatymo 9 straipsnyje yra nemažai nuostatų, susijusių su neskelbtinos informacijos surinkimu, pateikimu ir panaudojimu, taip pat saugiklių, kad tokios neskelbtinos informacijos paviešinimas nepadarytų žalos valstybės, visuomenės ar asmens teisėms ir teisėtiems interesams (pavyzdžiui,
surenka teisėsaugos, kontrolės, kriminalinės žvalgybos subjektų ar kriminalinės žvalgybos pagrindinių institucijų, žvalgybos institucijų, kitų institucijų, įstaigų ir įmonių turimą šio straipsnio 2 dalyje nurodytą informaciją apie asmenį, duomenis iš valstybės tarnautojų registro, prireikus
Pažymėtina, kad galiojančiame keičiamo įstatymo 9 straipsnyje yra nemažai nuostatų, susijusių su neskelbtinos informacijos surinkimu, pateikimu ir panaudojimu, taip pat saugiklių, kad tokios neskelbtinos informacijos paviešinimas nepadarytų žalos valstybės, visuomenės ar asmens teisėms ir teisėtiems interesams (pavyzdžiui,
surenka teisėsaugos, kontrolės, kriminalinės žvalgybos subjektų ar kriminalinės žvalgybos pagrindinių institucijų, žvalgybos institucijų, kitų institucijų, įstaigų ir įmonių turimą šio straipsnio 2 dalyje nurodytą informaciją apie asmenį, duomenis iš valstybės tarnautojų registro, prireikus
Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytus atvejus“; 12 dalyje nustatyta, kad
„į pareigas asmenį skiriantis subjektas, įvertinęs šiame straipsnyje
nustatyta tvarka pateiktos informacijos visumą ir priėmęs sprendimą neskirti asmens į pareigas, privalo per 3 darbo dienas asmenį su pateikta informacija supažindinti pasirašytinai, išskyrus tą jos dalį, kurioje yra įslaptinta informacija“; 14 dalyje nustatyta, kad „Specialiųjų tyrimų tarnyba, kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos, kriminalinės žvalgybos subjektai, žvalgybos institucijos, į pareigas asmenį skiriantys ar paskyrę subjektai privalo užtikrinti, kad asmens duomenys, gauti šiame straipsnyje nustatyta tvarka, būtų tvarkomi ir saugomi Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka“; ir pan.).
Tačiau projektu kitų, nei keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalis, to paties įstatymo straipsnio nuostatų, kuriose „viešas visuomenės vertinimas“ nėra numatytas, keisti nėra siūloma. Tai sąlygoja projekto nuostatų prieštaravimą ne tik jau minėtiems Konstitucijai, Baudžiamojo proceso kodeksui ir Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymui, bet ir Valstybės ir tarnybos paslapčių, Žvalgybos ir Kriminalinės žvalgybos įstatymų nuostatoms. Pritarti Konstitucijos
teisingumo vykdymo demokratinėje teisinėje valstybėje garantijų. Tai pamatinis teisingumo vykdymo baudžiamųjų bylų procese principas, svarbi žmogaus teisių ir laisvių garantija. Asmuo laikomas nepadariusiu nusikaltimo, kol jo kaltumas nėra įrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.
Šio įstatymo projekto kontekste nekaltumo prezumpcijos principas gali būti pažeistas tada, kai viešam visuomenės vertinimui bus pateikiama informacija apie asmeniui pareikštus įtarimus padarius korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką. 3. Komiteto sprendimas: Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 67 straipsnio 3 punktu ir atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadas bei Teisės ir teisėtvarkos komiteto argumentus, Teisės ir teisėtvarkos komitetas preliminariai įvertino, kad Įstatymo projekto 1 straipsnyje dėstomos keičiamo Korupcijos prevencijos įstatymo 9 straipsnio 1 dalies nuostatos, kuriomis siūlomas toks teisinis reglamentavimas pagal kurį „viešam visuomenės svarstymui“ bus pateikiama informacija apie asmeniui pareikštus įtarimus padarius korupcinio pobūdžio nusikalstamą veika prieštarauja Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam nekaltumo prezumpcijos principui. 4. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu – už. 5. Komiteto paskirti pranešėjai:
Julius Sabatauskas, Stasys Šedbaras. 6. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas