Projekto lyginamasis variantas
2015 m. d. Nr. Vilnius1 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas Pakeisti 10 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Šio įstatymo reikalavimai netaikomi pirkimams, jeigu perkančioji organizacija
sudaro sutartį su atskirą juridinio asmens statusą turinčiu subjektu, kurį ji kontroliuoja kaip savo pačios tarnybą ar struktūrinį padalinį ir kuriame ji yra vienintelė dalyvė (arba įgyvendina valstybės ar savivaldybės, kaip vienintelės dalyvės, teises ir pareigas), ir jeigu kontroliuojamas subjektas ne mažiau kaip
nuo subjekto įsteigimo dienos, jeigu subjektas vykdė veiklą mažiau kaip vienus finansinius metus) gauna iš veiklos, skirtos perkančiosios organizacijos poreikiams tenkinti ar perkančiosios organizacijos funkcijoms atlikti. Pirkimas šioje dalyje nurodytu būdu gali būti pradedamas tik:
1) gavus Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimą;
2) jei perkančioji organizacija negali jų atlikti efektyvesniu būdu racionaliai naudodama tam skirtas lėšas. Viešųjų pirkimų tarnyba sprendimą dėl sutikimo priima ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo perkančiosios organizacijos motyvuoto kreipimosi dėl sutikimo pirkimą atlikti šioje dalyje nurodytu būdu gavimo Viešųjų pirkimų tarnyboje dienos. Jeigu per šioje dalyje nustatytą terminą Viešųjų pirkimų tarnyba nepateikia jokio atsakymo, laikoma, kad sutikimas gautas. Kreipimosi dėl sutikimo pirkimą atlikti šioje dalyje nurodytu būdu tvarką nustato Viešųjų pirkimų tarnyba.
Siekiant užtikrinti tokių pirkimų kontrolę, perkančioji organizacija, tvirtindama šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nurodytus einamaisiais biudžetiniais metais planuojamų atlikti viešųjų pirkimų planus, juose pateikia informaciją apie planuojamus atlikti šioje dalyje nurodytus pirkimus, o per 30 dienų nuo ataskaitinių kalendorinių metų pabaigos Viešųjų pirkimų tarnybai jos nustatyta tvarka pateikia visų per kalendorinius metus atliktų šioje dalyje nurodytų pirkimų ataskaitas.“
Papildyti 92 straipsnio5 dalį 6 punktu:
„6) perkami ekologiški žemės ūkio ir maisto produktai
ikimokyklinių ugdymo įstaigų, mokinių, ligonių, karių, socialinių globos įstaigų maitinimui, kurie pagaminti ūkiuose arba įmonėse nutolusiose nuo vartojimo vietos ne toliau kaip 100 kilometrų.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia: Seimo narė Birutė Vėsaitė
Projekto lyginamasis variantas
2015 m. d. Nr. Vilnius1 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas Pakeisti 10 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Šio įstatymo reikalavimai netaikomi pirkimams, jeigu perkančioji organizacija
sudaro sutartį su atskirą juridinio asmens statusą turinčiu subjektu, kurį ji kontroliuoja kaip savo pačios tarnybą ar struktūrinį padalinį ir kuriame ji yra vienintelė dalyvė (arba įgyvendina valstybės ar savivaldybės, kaip vienintelės dalyvės, teises ir pareigas), ir jeigu kontroliuojamas subjektas ne mažiau kaip
nuo subjekto įsteigimo dienos, jeigu subjektas vykdė veiklą mažiau kaip vienus finansinius metus) gauna iš veiklos, skirtos perkančiosios organizacijos poreikiams tenkinti ar perkančiosios organizacijos funkcijoms atlikti. Pirkimas šioje dalyje nurodytu būdu gali būti pradedamas tik gavus Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimą ir jeigu perkančioji organizacija negali jų atlikti efektyvesniu būdu racionaliai naudodama tam skirtas lėšas. Viešųjų pirkimų tarnyba sprendimą dėl sutikimo priima ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo perkančiosios organizacijos motyvuoto kreipimosi dėl sutikimo pirkimą atlikti šioje dalyje nurodytu būdu gavimo Viešųjų pirkimų tarnyboje dienos. Jeigu per šioje dalyje nustatytą terminą Viešųjų pirkimų tarnyba nepateikia jokio atsakymo, laikoma, kad sutikimas gautas. Kreipimosi dėl sutikimo pirkimą atlikti šioje dalyje nurodytu būdu tvarką nustato Viešųjų pirkimų tarnyba.
Siekiant užtikrinti tokių pirkimų kontrolę, perkančioji organizacija, tvirtindama šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nurodytus einamaisiais biudžetiniais metais planuojamų atlikti viešųjų pirkimų planus, juose pateikia informaciją apie planuojamus atlikti šioje dalyje nurodytus pirkimus, o per 30 dienų nuo ataskaitinių kalendorinių metų pabaigos Viešųjų pirkimų tarnybai jos nustatyta tvarka pateikia visų per kalendorinius metus atliktų šioje dalyje nurodytų pirkimų ataskaitas.“
Papildyti 92 straipsnio5 dalį 6 punktu:
„6) iš žemės ūkio veiklos subjektų perkami ekologiški žemės ūkio ir maisto produktai
arba nacionalinės kokybės produktai ikimokyklinių, priešmokyklinių ugdymo įstaigų vaikų, mokinių, sveikatos priežiūros įstaigų pacientų, karių, socialinių paslaugų įstaigų globotinių maitinimui.“
įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2016 m. vasario 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2016 m. sausio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Pirkimų procedūros, pradėtos iki šio įstatymo įsigaliojimo, baigiamos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusias nuostatas. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
projekto rengimą paskatinusios priežastys, įstatymo projekto tikslai ir uždaviniai Įstatymo projekto rengimą paskatino siekis gerinti socialiai labiausiai pažeidžiamų visuomenės narių maitinimą (kurie paprastai neturi pasirinkimo galimybės), skatinti vietos ekologiškos produkcijos gamybą, mažinti biurokratinę naštą perkančiosioms organizacijoms. Taip pat, atsižvelgiant į valstybės kontrolės atlikto audito ataskaitoje „Elektros energetikos sektoriaus pertvarka“ pateiktas rekomendacijas, siūloma patikslinti vidaus sandorių tvarką. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai Įstatymo projektą parengė Seimo narė Birutė Vėsaitė. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu Įstatymas nenustato jokių lengvatų ar supaprastintų procedūrų perkant ekologiškus maisto produktus, organizuojant socialiai jautrių visuomenės sluoksnių maitinimą. Taip pat nėra jokių reikalavimų dėl vidaus sandorių efektyvumo. Sudarant vidaus sandorius reikalaujama Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimo, tačiau nereikalaujama, kad tokiu būdu sudaromi sandoriai būtų ekonomiškesni, nei vykdomi konkurencinėje aplinkoje. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad perkant ekologiškus žemės ūkio ir maisto produktus, perkančiosios organizacijos galėtų taikyti supaprastintų pirkimų procedūras, privalomai apie juos neskelbiant. Tokios procedūrinės lengvatos ženkliai supaprastintų pirkimų procedūras ir perkančiosios organizacijos galėtų lengviau ir paprasčiau įsigyti šviežių ir ekologiškų maisto produktų. O tai skatintų ekologiškų žemės ūkio produktų gamybą, vietinės ekologinės žemdirbystės vystymąsi, gerintų vietos ūkininkaujančių asmenų verslo aplinką.
Be to, tokie pirkimai prisidėtų prie „žaliųjų“ pirkimų didinimo: transportuojant produktus nedideliais atstumais mažinama aplinkos tarša, taupomas kuras, laiko sąnaudos ir kt. Dėl vidaus sandorių pabrėžtina, kad valstybės kontrolės išvadose nurodoma, kad elektros energetikos įmonių vykdyti pirkimai konkurencinėje aplinkoje yra ekonomiškesni, nei sudaromi vidaus sandoriai. Reaguojant į tai siūloma, kad vidaus sandoriai galimi tik tais atvejais, kai yra viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas ir papildomas reikalavimas – perkančioji organizacija negali pirkimų atlikti efektyviau. Toks reguliavimas taikomas atliekant pirkimus per centrinę perkančiąją organizaciją - privaloma pirkti per ją, išskyrus atvejus, kai pirkimai atliekami efektyvesniu būdu (15 str. 5 d.)
teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Įstatymo projektu siūlomi reguliuoti teisiniai santykiai neturės esminės įtakos ir neigiamų pasekmių ekonomikai, socialinei aplinkai, viešajam administravimui, teisinei sistemai, administracinei naštai. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas įstatymas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priimtas Įstatymas turės teigiamą įtaką verslo sąlygoms, mažins administracinę naštą ir biurokratines procedūras. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymą, papildomai kitų įstatymų keisti nereikės. 9.
įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymo projekte nėra apibrėžiama naujų sąvokų ir atitinkamai jas įvardijančių terminų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas nesusijęs su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus Įstatymą, kurio projektas teikiamas, naujų specialių įgyvendinamųjų teisės aktų rengti nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Lėšų neprireiks. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Dėl Įstatymo projekto specialistų vertinimų, rekomendacijų ar išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai, kurių reikia norint jį įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, yra „ekologiški žemės ūkio ir maisto produktai“, „maitinimui“, „ne toliau kaip 100 kilometrų“.“
Nėra. Seimo narė Birutė Vėsaitė.
2015-05-29 Nr. XIIP-3126 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
gali būti perkami ir „ekologiški žemės ūkio ir maisto produktai ikimokyklinių ugdymo įstaigų, mokinių, ligonių, karių, socialinių globos įstaigų maitinimui, kurie pagaminti ūkiuose arba įmonėse nutolusiose nuo vartojimo vietos ne toliau kaip 100 kilometrų“. Teikiamas siūlymas diskutuotinas keliais aspektais. 1.1. Siūlytina diskutuojamoje nuostatoje apibrėžti tik fizinių asmenų ratą, kurių maitinimui būtų perkami ekologiški žemės ūkio ir maisto produktai. Maitinamos gali būti ne įstaigos, o jų auklėtiniai, globotiniai ir pan. 1.2. Nėra aišku, kodėl diskutuojamoje nuostatoje nėra įtraukti ir priešmokyklinio ugdymo įstaigas lankantys vaikai. 1.3. Atkreiptinas dėmesys, kad sąvoka „mokinys“ apima asmenis, besimokančius pagal pradinio, pagrindinio, vidurinio ir profesinio ugdymo programas. Svarstytina, ar nereikėtų konkretizuoti, pagal kokias programas besimokančių mokinių maitinimui būtų perkami ekologiški žemės ūkio ir maisto produktai. 1.4. Projekte vartojama sąvoka „ligonis“ nėra aiški, todėl siūlytina ją apibrėžti arba vartoti kitas įstatymuose vartojamas sąvokas (pavyzdžiui, Sveikatos sistemos, Sveikatos priežiūros įstaigų arba Pacientų teisių ir žalos atlyginimo įstatymuose vartojamas sąvokas). 1.5. Socialinių paslaugų įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje yra apibrėžta, kad socialinės globos įstaiga yra šio įstatymo nustatyta tvarka turinti teisę teikti socialinę globą socialinių paslaugų įstaiga.
Atkreiptinas dėmesys, kad šio straipsnio 10 dalyje yra apibrėžta, kad socialinių paslaugų įstaiga – socialines paslaugas teikiantis Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje arba kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje įsisteigęs juridinis asmuo ar kita organizacija, jų padalinys, atitinkantys šiame įstatyme nustatytus reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, kad socialinių paslaugų įstaiga yra platesnė sąvoka, svarstytina, ar projekte vietoj sąvokos „socialinės globos įstaiga“ neturėtų būti vartojama sąvoka „socialinių paslaugų įstaiga“. 1.6. Projekte vartojama sąvoka
„įmonė“ nėra aiški, todėl siūlytina ją apibrėžti arba patikslinti. 1.7. Nėra aišku kuo remiantis yra
nustatoma, kad ekologiški žemės ūkio ir maisto produktai turi būti pagaminti ūkiuose arba įmonėse, nutolusiose nuo vartojimo vietos ne toliau kaip 100 kilometrų, bei kokie subjektai ir kokiu būdu šį atstumą nustatys. 1.8. Nėra aiški sąvoka „vartojimo vieta“, tuo labiau nėra aišku, kaip turėtų būti taikoma ši nuostata, jei perkami maisto produktai, pavyzdžiui, keliems skirtingiems kariniams vienetams ar gydymo įstaigoms. 2. Projekto nuostatos įsigaliotų nuo jų oficialaus paskelbimo. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymo projekto nuostatos stokoja baigiamųjų nuostatų, kuriose būtų aptartas įstatymo taikymas iki jo įsigaliojimo pradėtoms viešųjų pirkimų procedūroms. 3. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo straipsniai turi būti dėstomi straipsniais, kurie yra skirstomos į dalis, o šios – į punktus, 10 straipsnio 5 dalis negali būti dėstoma pastraipomis. Siūlytina atsisakyti viduryje dalies esančio skirstymo į punktus, o juose esančias nuostatas pateikti bendrame tekste. Civilinės teisės skyriaus vedėja, pavaduojanti departamento direktorių Daina Petrauskaitė R.
Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected] P. Žukauskas, tel. (8 5)
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT- 01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2015-06- Nr. Į 2015-05-19 Nr. XIIP-3126 Lietuvos Respublikos Seimui
Išnagrinėję 2015 m. gegužės 19 d. Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą Lietuvos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 10,
(toliau ‑ Projektas), teikiame pastabas. Visų pirma, norėtume iškelti abejonę, ar Projekto 2 straipsnio siūlymas Įstatymo 92 straipsnio 5 dalį papildyti 6 punktu, numatant, kad ekologiškų žemės ūkio ir maisto produktų pirkimams supaprastinta tvarka nebūtų taikomas paskelbimo reikalavimas, atitinka Įstatymo 92 straipsnio tikslą – taikyti atskiras procedūrines taisykles pirkimams, kurie turi ypatumų, ir Įstatymo tikslus užtikrinti viešųjų pirkimų skaidrumą ir siekti ekonomiškai naudingiausio pirkimo (mažiausios kainos). Pažymėtina, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra išaiškinęs, kad nors kai kurioms sutartims (sutartims, nesiekiančioms viešųjų pirkimų direktyvos nustatytų vertės ribų, Direktyvos 2004/18/EB II priedo B dalyje ir Direktyvos 2004/17/EB XVII priedo B dalyje nurodytoms paslaugų pirkimo sutartims) viešuosius pirkimus reglamentuojančios direktyvos nėra taikomos, šias sutartis sudarančios perkančiosios organizacijos privalo laikytis pagrindinių ES teisės principų ir neriboti vidaus rinkos laisvių[1]. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar supaprastintų pirkimų taikymas tik prekėms, kurios pagamintos ūkiuose arba įmonėse, nutolusiose nuo vartojimo vietos ne toliau kaip 100 kilometrų, praktiniu požiūriu dėl nustatomų atstumų, nekliudys realizuoti analogišką produkciją, pagamintą kitose valstybėse narėse[2].
Toks reikalavimas galėtų būti vertinamas kaip vietos produkcijos protekcija ir skatinimas ją pirkti. Manytume, jog tam, kad būtų laikomasi nediskriminavimo principo ir nebūtų kliudoma laisvai prekių apyvartai vidaus rinkoje, turėtų būti vengiama viešųjų pirkimų sąlygų, kurios nepagrįstai ribotų pareiškėjų iš kitų valstybių narių ratą. Remdamiesi pateiktais argumentais, siūlytume, tikslinti Projekto 2 straipsnio formuluotę, kuria siūloma papildyti Įstatymo 92 straipsnio 5 dalį 6 punktu, išbraukiant diskutuotiną požymį „kurie pagaminti ūkiuose arba įmonėse nutolusiose nuo vartojimo vietos ne toliau kaip 100 kilometrų.“ Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Ričard Dzikovič, tel. 8 706 68 082, el. p. [email protected], [email protected]; [1] žr. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimus bylose Vestergaard, C-59/00, EU:C:2001:654; Komisija prieš Prancūziją, C-264/03, EU:C:2005:620; [2] Remiantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 34 straipsniu tarp valstybių narių uždraudžiami kiekybiniai importo apribojimai ir lygiaverčio poveikio priemonės. Pažymėtina, kad lygiaverčio poveikio priemonės ES teisėje suprantamos, kaip bet kokios valstybių narių prekybos taisyklės, kurios tiesiogiai ar netiesiogiai, faktiškai ar potencialiai trukdo prekybai Sąjungos viduje.
REIKALŲ komitetas
1Komiteto posėdyje dalyvavo (vardas,
pavardė, institucija): Komiteto pirmininkė D.Mikutienė, Komiteto pirmininkės pavaduotojas A.Matulas, Komiteto nariai: R.Ačas, V.M.Čigriejienė, V.Filipovičienė, K.Komskis, K.Kuzminskas, A.Monkauskaitė, J.Požela, I.Rozova, Komiteto biuro vedėja J.Bandzienė, patarėjas E.Jankauskas, patarėja K.Civilkienė, patarėja V.Valainytė, patarėja D.Šlekytė, padėjėja S.Šimonienė, padėjėja M.Neverkevičienė, Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos patarėja A.Mečėjienė, Sveikatos apsaugos viceministras V.Gavrilov, viceministrė L.Vaidelienė, viceministrė J.Zinkevičiūtė, ministrės patarėja J.Kumpienė, Visuomenės sveikatos priežiūros departamento direktorius A.Ščeponavičius, Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus vedėjas A.Kranauskas, Motinos ir vaiko skyriaus patarėja A.Balčiūnienė, Teisės departamento direktorė N.Stasiulienė, Ūkio ministerijos Viešųjų pirkimų politikos skyriaus vedėja B.Mačiunskienė, Žemės ūkio ministerijos Kokybės politikos skyriaus vedėja J.Martulaitytė, Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos skyriaus vyr.specialistė N.Šarkauskienė, Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos gen.direktoriaus pav. R.Krasuckaitė, vyr.specialistė G.Talnutytė, Lietuvos savivaldybių asociacijos konsultantė G.Keso, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus pavaduotoja D.Švelnienė, Teisės skyriaus vedėjas R.Andrijauskas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
1Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2015-05-292 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnio 5 dalį nauju 6 punktu, nurodant, kad neskelbiant apie supaprastintą pirkimą gali būti perkami ir „ekologiški žemės ūkio ir maisto produktai ikimokyklinių ugdymo įstaigų, mokinių, ligonių, karių, socialinių globos įstaigų maitinimui, kurie pagaminti ūkiuose arba įmonėse nutolusiose nuo vartojimo vietos ne toliau kaip 100 kilometrų“. Teikiamas siūlymas diskutuotinas keliais aspektais. 1.1. Siūlytina diskutuojamoje nuostatoje apibrėžti tik fizinių asmenų ratą, kurių maitinimui būtų perkami ekologiški žemės ūkio ir maisto produktai. Maitinamos gali būti ne įstaigos, o jų auklėtiniai, globotiniai ir pan. Pritarti
2Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2015-05-292
nuostatoje nėra įtraukti ir priešmokyklinio ugdymo įstaigas lankantys vaikai. Pritarti
3Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2015-05-292
asmenis, besimokančius pagal pradinio, pagrindinio, vidurinio ir profesinio ugdymo programas. Svarstytina, ar nereikėtų konkretizuoti, pagal kokias programas besimokančių mokinių maitinimui būtų perkami ekologiški žemės ūkio ir maisto produktai. Pritarti
4Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2015-05-292 1.4. Projekte vartojama sąvoka „ligonis“ nėra aiški, todėl siūlytina ją apibrėžti arba vartoti kitas įstatymuose vartojamas sąvokas (pavyzdžiui, Sveikatos sistemos, Sveikatos priežiūros įstaigų arba Pacientų teisių ir žalos atlyginimo įstatymuose vartojamas sąvokas). Pritarti
5Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2015-05-292
straipsnio 5 dalyje yra apibrėžta, kad socialinės globos įstaiga yra šio įstatymo nustatyta tvarka turinti teisę teikti socialinę globą socialinių paslaugų įstaiga.
Atkreiptinas dėmesys, kad šio straipsnio 10 dalyje yra apibrėžta, kad socialinių paslaugų įstaiga – socialines paslaugas teikiantis Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje arba kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje įsisteigęs juridinis asmuo ar kita organizacija, jų padalinys, atitinkantys šiame įstatyme nustatytus reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, kad socialinių paslaugų įstaiga yra platesnė sąvoka, svarstytina, ar projekte vietoj sąvokos „socialinės globos įstaiga“ neturėtų būti vartojama sąvoka „socialinių paslaugų įstaiga“. Pritarti
6Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2015-05-292
nėra aiški, todėl siūlytina ją apibrėžti arba patikslinti. Pritarti
7Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2015-05-292
nustatoma, kad ekologiški žemės ūkio ir maisto produktai turi būti pagaminti ūkiuose arba įmonėse, nutolusiose nuo vartojimo vietos ne toliau kaip 100 kilometrų, bei kokie subjektai ir kokiu būdu šį atstumą nustatys. Pritarti iš dalies Ekologiški žemės ūkio ir maisto produktai, pagaminti ūkiuose arba įmonėse, nutolusiose nuo vartojimo vietos ne toliau kaip 100 kilometrų, tikėtina, kad būtų šviežesni, kas sąlygotų geresnę tiekiamo maisto saugą ir kokybę labiausiai socialiai pažeidžiamoms visuomenės grupėms. 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-05-292
turėtų būti taikoma ši nuostata, jei perkami maisto produktai, pavyzdžiui, keliems skirtingiems kariniams vienetams ar gydymo įstaigoms. Pritarti
9Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
įsigaliotų nuo jų oficialaus paskelbimo.
Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymo projekto nuostatos stokoja baigiamųjų nuostatų, kuriose būtų aptartas įstatymo taikymas iki jo įsigaliojimo pradėtoms viešųjų pirkimų procedūroms. Pritarti
10Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsniais, kurie yra skirstomos į dalis, o šios – į punktus, 10 straipsnio
dalies esančio skirstymo į punktus, o juose esančias nuostatas pateikti bendrame tekste. Pritarti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos, 2015-06-082 Išnagrinėję
pirkimų įstatymo Nr. I-1491 10, 92 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP‑3126 (toliau ‑ Projektas), teikiame pastabas. 1. 1. Visų pirma, norėtume iškelti abejonę, ar Projekto 2 straipsnio siūlymas Įstatymo
ir maisto produktų pirkimams supaprastinta tvarka nebūtų taikomas paskelbimo reikalavimas, atitinka Įstatymo 92 straipsnio tikslą – taikyti atskiras procedūrines taisykles pirkimams, kurie turi ypatumų, ir Įstatymo tikslus užtikrinti viešųjų pirkimų skaidrumą ir siekti ekonomiškai naudingiausio pirkimo (mažiausios kainos).
Nepritarti Siūlymas, kad ekologiškų žemės ūkio ir maisto produktų pirkimams supaprastinta tvarka nebūtų taikomas paskelbimo reikalavimas, atitinka Įstatymo 92 straipsnio tikslą – taikyti atskiras procedūrines taisykles pirkimams, kurie turi ypatumų, nes dabartiniu metu retai kada ekologiški žemės ūkio ir maisto produktai tiekiami vaikų ir kitų labiausiai socialiai pažeidžiamų visuomenės grupių maitinimui, kadangi organizuojant viešuosius pirkimus pagal kainą laimi kitokie, dažniausiai importuoti, maisto produktai. 2. Europos teisės departamentas prie
Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra išaiškinęs, kad nors kai kurioms sutartims (sutartims, nesiekiančioms viešųjų pirkimų direktyvos nustatytų vertės ribų, Direktyvos 2004/18/EB II priedo B dalyje ir Direktyvos 2004/17/EB XVII priedo B dalyje nurodytoms paslaugų pirkimo sutartims) viešuosius pirkimus reglamentuojančios direktyvos nėra taikomos, šias sutartis sudarančios perkančiosios organizacijos privalo laikytis pagrindinių ES teisės principų ir neriboti vidaus rinkos laisvių[1]. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar supaprastintų pirkimų taikymas tik prekėms, kurios pagamintos ūkiuose arba įmonėse, nutolusiose nuo vartojimo vietos ne toliau kaip 100 kilometrų, praktiniu požiūriu dėl nustatomų atstumų, nekliudys realizuoti analogišką produkciją, pagamintą kitose valstybėse narėse[2].
Toks reikalavimas galėtų būti vertinamas kaip vietos produkcijos protekcija ir skatinimas ją pirkti. Manytume, jog tam, kad būtų laikomasi nediskriminavimo principo ir nebūtų kliudoma laisvai prekių apyvartai vidaus rinkoje, turėtų būti vengiama viešųjų pirkimų sąlygų, kurios nepagrįstai ribotų pareiškėjų iš kitų valstybių narių ratą. Remdamiesi pateiktais argumentais, siūlytume, tikslinti Projekto 2 straipsnio formuluotę, kuria siūloma papildyti Įstatymo 92 straipsnio 5 dalį 6 punktu, išbraukiant diskutuotiną požymį „kurie pagaminti ūkiuose arba įmonėse nutolusiose nuo vartojimo vietos ne toliau kaip 100 kilometrų.“ Pritarti iš dalies Dabartiniu metu retai kada ekologiški maisto produktai tiekiami vaikų maitinimui, nes organizuojant viešuosius pirkimus pagal kainą laimi kitokie, dažniausiai importuoti, maisto produktai. Siūloma įstatymo projekto 2 straipsnio formuluotė palengvintų ekologiškų maisto produktų tiekimą vaikų maitinimui, taip pat pagerintų ir kitų socialiai jautrių visuomenės grupių mitybą, nes, auginant ekologiškus žemės ūkio ir maisto produktus, naudojama mažiau cheminių medžiagų, taip pat, tikėtina, kad šie produktai būtų šviežesni, nes būtų tiekiami iš netoliese esančių ūkių. 3.
Dėl Įstatymo pakeitimo projekto
Tarnybos nuomone, Įstatymo pakeitimo projekto 1 straipsniu siūlomas Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau -Įstatymas) 10 straipsnio 5 dalies pakeitimas, kuriuo siekiama, kad vidaus sandoriai būtų sudaromi efektyviau ir ekonomiškiau, nėra pakankamas, kad būtų užtikrinama, jog vidaus sandorio sudarymas bus bent jau taip pat ekonomiškai naudingas perkančiajai organizacijai kaip atitinkamų prekių, paslaugų ar darbų įsigijimas vykdant pirkimą konkurencinėje aplinkoje. Manome, kad siekiant, jog perkančiosios organizacijos sudarytų efektyvius ir ekonomiškus vidaus sandorius (t. y. tokių sandorių pagrindu įsigyjamų prekių, paslaugų ar darbų kaina būtų mažesnė nei tas pačias prekes, paslaugas ar darbus įsigyjant konkurencinėje aplinkoje), yra būtina keisti šių sandorių sudarymo teisinį reglamentavimą, detalizuojant šiuo metu Įstatyme įtvirtintus vidaus sandorio sudarymo reikalavimus. Taip pat, remdamiesi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo
transporto kodekso 171 straipsnio (2009 m. gruodžio 17 d. redakcija) 2 dalies 2 punkto atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, siūlome įtvirtinant, kad subjektams, siekiantiems sudaryti vidaus sandorį, be visų bendrai taikomų tokio sandorio sudarymo reikalavimų, būtų keliami papildomi reikalavimai, atsižvelgiant į tai, ar vidaus sandorį sudarantys subjektai yra viešojo administravimo subjektai, ar ne. Siūlome įtvirtinti tokį vidaus sandorių sudarymo reglamentavimą: „1.
Šio įstatymo reikalavimai netaikomi vidaus sandoriams, kuriuos perkančioji organizacija sudaro su kita perkančiąja organizacija esant visoms šioms sąlygoms kartu:
1) perkančioji organizacija kitą perkančiąją organizaciją kontroliuoja kaip savo pačios tarnybą ar struktūrinį padalinį, darydama lemiamą įtaką jos strateginiams tikslams ir reikšmingiems sprendimams, įskaitant sprendimus dėl: ilgalaikio turto investavimo, perleidimo, nuomos, įkeitimo, hipotekos; kitų įmonių akcijų įsigijimo arba perleidimo; teisės valdyti įmonės (įmonių) skyrius perdavimo. Tokią kontrolę gali vykdyti ir kitas juridinis asmuo, kurį patį tokiu pačiu būdu kontroliuoja perkančioji organizacija;
2) per paskutinius 3 finansinius metus daugiau kaip 80 procentų nuo kontroliuojamos perkančiosios organizacijos gautų vidutinių pajamų iš pirkimo-pardavimo sutarčių sudaro pajamos gautos iš sutarčių, sudarytų su kontroliuojančia perkančiąja organizacija ar su juridiniais asmenimis, kuriuos kontroliuoja ta perkančioji organizacija ir skirtų jos (jų) poreikiams tenkinti ar funkcijoms atlikti. Jeigu kontroliuojama perkančioji organizacija vykdė veiklą mažiau kaip 3 finansinius metus, tai atitinkami rezultatai turi būti numatyti pagal jos veiklos planus;
3) kontroliuojamoje perkančiojoje organizacijoje nėra tiesioginio privataus kapitalo dalyvavimo. 2. Šio straipsnio 1 dalis taikoma ir tais atvejais, kai kontroliuojama perkančioji organizacija perka iš ją kontroliuojančios perkančiosios organizacijos ar kitos perkančiosios organizacijos, kurią kontroliuoja ta pati perkančioji organizacija. 3.
kitos perkančiosios organizacijos atžvilgiu neatitinka šio straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų, ji vis tiek gali sudaryti vidaus sandorius esant visoms šioms sąlygoms kartu:
1) perkančioji organizacija kartu su kitomis perkančiosiomis organizacijomis atskirą perkančiąją organizaciją kontroliuoja kaip savo pačių tarnybas ar struktūrinius padalinius užtikrinant visas šias sąlygas kartu:
a) kontroliuojamos perkančiosios organizacijos valdymo organus sudaro perkančiųjų organizacijų atstovai, atstovaujantys vieną ar kelias kontroliuojančias perkančiąsias organizacijas;
b) kontroliuojančios perkančiosios organizacijos kartu daro lemiamą įtaką kontroliuojamos perkančiosios organizacijos strateginiams tikslams ir reikšmingiems sprendimams, įskaitant sprendimus dėl ilgalaikio turto investavimo, perleidimo, nuomos, įkeitimo, hipotekos; kitų įmonių akcijų įsigijimo arba perleidimo; teisės valdyti įmonės (įmonių) skyrius perdavimo;
c) kontroliuojamos perkančiosios organizacijos siekiami interesai neprieštarauja kontroliuojančių perkančiųjų organizacijų interesams. 2) per paskutinius 3 finansinius metus daugiau kaip 80 procentų nuo kontroliuojamos perkančiosios organizacijos gautų vidutinių pajamų iš pirkimo-pardavimo sutarčių sudaro pajamos gautos iš sutarčių, sudarytų su kontroliuojančiomis perkančiosiomis organizacijomis ar juridiniais asmenimis, kuriuos kontroliuoja tos pačios perkančiosios organizacijos ir skirtų jų poreikiams tenkinti ar funkcijoms atlikti. Jeigu kontroliuojama perkančioji organizacija vykdė veiklą mažiau kaip 3 finansinius metus, tai atitinkami rezultatai turi būti numatyti pagal jos veiklos planus;
3) kontroliuojamoje perkančiojoje organizacijoje nėra tiesioginio privataus kapitalo dalyvavimo. 4.
subjektas, kuris nėra viešojo administravimo subjektas, ne vėliau kaip 10 dienų iki vidaus sandorio sudarymo Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka turi būti paskelbtas sprendimą sudaryti vidaus sandorį pagrindžiantis dokumentas. Šiuo atveju vidaus sandoris gali būti sudaromas tik tuomet, jeigu tenkinamos šio straipsnio 1-3 dalyse išdėstytos sąlygos ir jį sudarius prekės, paslaugos ir darbai būtų įsigyjami efektyviau nei sudarius pirkimo sutartį vadovaujantis šio įstatymo reikalavimais. 5. Jeigu vidaus sandorio sudarymą inicijuoja viešojo administravimo subjektas, apie ketinimą sudaryti vidaus sandorį turi būti paskelbtas ex ante pranešimas. Taip pat vidaus sandoris gali būti sudaromas tik tuo atveju, jeigu tenkinamos šio straipsnio 1-3 dalyse išdėstytos sąlygos, ir perkančiajai organizacijai reikalingų prekių, paslaugų ar darbų tiekimo, atsižvelgdami į savo komercinius interesus, tiekėjai negali užtikrinti. 6.
viešumą ir kontrolę, perkančioji organizacija:
1) tvirtindama šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nurodytus einamaisiais biudžetiniais metais planuojamų atlikti viešųjų pirkimų planus, juose pateikia informaciją apie planuojamus atlikti šiame straipsnyje nurodytus pirkimus;
2) ne vėliau kaip per 10 dienų nuo vidaus sandorio sudarymo ar jo pakeitimo Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka paskelbia sudarytą sutartį ir jos pakeitimus;
3) per 30 dienų nuo ataskaitinių kalendorinių metų pabaigos Viešųjų pirkimų tarnybai jos nustatyta tvarka pateikia visų per kalendorinius metus atliktų šiame straipsnyje nurodytų pirkimų ataskaitas.“ Tarnybos siūlomas pakeitimas ne tik padės užtikrinti, kad perkančiosios organizacijos vidaus sandorius sudarytų tik tada, kai tokio sandorio sudarymas yra ekonomiškai naudingesnis perkančiajai organizacijai, nei įsigyjant prekes, paslaugas ar darbus konkurencinėje aplinkoje, bet taip pat bus didinamas vidaus sandorių sudarymo skaidrumas bei užtikrinama vidaus sandorių sudarymo kontrolė. Tam, kad siūlomas vidaus sandorio sudarymo ir vykdymo modelis veiktų efektyviai yra būtina ne tik pakeisti atitinkamas šiuo metu galiojančio Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas, bet ir papildyti naujomis. Manome, kad Tarnybos sutikimo davimas dėl vidaus sandorio sudarymo nėra efektyvi kontrolės priemonė, kadangi dėl sutikimo sudaryti vidaus sandorį besikreipiantys subjektai tik labai retais atvejais neatitinka Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimų, keliamų vidaus sandoriui sudaryti, tačiau paties vidaus sandorio vykdymo kontrolės funkcija nėra pavesta jokiai institucijai.
Atsižvelgiant į tai bei į siūlomą naują vidaus sandorio sudarymo tvarkos ir priežiūros vykdymo modelį siūlytina papildyti Viešųjų pirkimų įstatymo 8² straipsnio 1 dalies 2 punktą, numatant, kad Tarnyba kontroliuoja vidaus sandorių vykdymą bei atsisakant pareigos perkančiosioms organizacijoms pradėti vykdyti pirkimą vidaus sandorio sudarymui tik gavus Tarnybos sutikimą bei atitinkamai Tarnybai nustatytos pareigos minėtą sutikimą pateikti. Pritarti
Dėl Įstatymo pakeitimo projekto
Tarnyba pritaria iniciatyvai skatinti ekologiškų žemės ūkio ir maisto produktų vartojimą bei tokiu būdu gerinti maisto, tiekiamo ikimokyklinukams, socialinių globos įstaigų globotiniams, mokiniams, ligoniams bei kariams, kokybę. Tačiau būtina pažymėti, kad vien tik šios nuostatos, kad perkant ekologiškus žemės ūkio ir maisto produktus, perkančiosios organizacijos gali taikyti supaprastintų pirkimų procedūras ir neskelbti apie pirkimą, įtvirtinimas Įstatyme problemos neišspręs. Tokia nuostata suteikia perkančiajai organizacijai tik galimybę pirkti ekologiškus žemės ūkio ir maisto produktus, bet jokiu būdu nenumato pareigos tai daryti. Taip pat, svarbu pažymėti, kad tam, jog produktas būtų pripažintas ekologišku, jis turi būti sertifikuotas, t. y. atitikti aukštus nacionalinių ir Europos Sąjungos teisės aktų keliamus reikalavimus ekologiškai produkcijai, atitinkamai ir gamintojams bei perdirbėjams pirmiausia turi būti suteikiamas ekologinės gamybos sertifikatas ir tik tada jų pagaminta produkcija gali būti ženklinama kaip ekologiška.
Tokiu būdu visas ekologiško produkto auginimo /gamybos procesas yra brangesnis, dėl šios priežasties ekologiško žemės ūkio ar maisto produkto savikaina yra didesnė. Todėl net ir tokiu atveju, jei perkančioji organizacija norės pasinaudoti siūlomo pakeitimo teikiama galimybe įsigyti ekologiškus žemės ūkio ir maisto produktus supaprastintų pirkimų būdu ir neskelbiant apie pirkimą, daug lems ir perkančiosios organizacijos turimas biudžetas (t. y. kiek papildomų lėšų perkančioji organizacija galės skirti maitinimo organizavimui). Tarnybos manymu, netinkama patiekiamo maisto kokybė yra ne vien viešųjų pirkimų, o platesnio masto problema, kadangi maisto kokybė priklauso ir nuo skiriamo finansavimo – reikia atsižvelgti į tai, kad už skiriamą ne visada pakankamą finansavimą yra sudėtinga užtikrinti aukštą patiekiamo maisto kokybę. Taigi, manytina, kad siūlomas pakeitimas galimai bus praktikoje netaikoma arba labai retai taikoma nuostata. Tarnyba atkreipia dėmesį, kad šiuo metu galiojantis reglamentavimas nesukuria kliūčių pirkti ekologiškus žemės ūkio ir maisto produktus, kadangi atitinkamus reikalavimus perkančioji organizacija gali įtraukti į pirkimo dokumentuose pateikiamą techninę specifikaciją, kurioje nustatomi reikalavimai perkamai maitinimo paslaugai ir
(ar) maisto produktų kokybei, įpakavimui, transportavimui, galiojimo laikui ar nurodomi kiti privalomi reikalavimai, kurių užtikrinimas tiekėjams tampa privalomas ir galėtų užtikrinti aukštą įsigyjamų produktų kokybę, ekologiškumą bei tinkamumą minėtų asmenų grupių mitybai.
Manytina, kad apribojimas, numatantis, kad perkančioji organizacija gali pirkti tik tokius ekologiškus žemės ūkio ar maisto produktus, kurie yra pagaminami ūkiuose ar įmonėse nutolusiose nuo vartojimo vietos ne toliau kaip 100 kilometrų, yra galimai ribojantis konkurenciją ir diskriminuojantis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manome, kad ekologiškų žemės ūkio ir maisto produktų vartojimo skatinimas turi būti vykdomas kompleksiškai. Pirmiausia, turi būti išspręsta finansavimo problema, kad perkančiosios organizacijos turėtų ne „popierinę“, o realią galimybę įsigyti ekologiškus žemės ūkio ir maisto produktus. Taip pat siūlytina, kad kokybiško minėtų asmenų grupių maitinimo užtikrinimo klausimai bei problemų sprendimo būdai šioje srityje būtų aptarti plačiai su visuomene bei suinteresuotomis institucijomis. Nepritarti Siūlomas įstatymo projekto 2 straipsnio (bazinio įstatymo 92 straipsnio) pakeitimas bus praktikoje taikoma nuostata ir padės išspręsti daugelį su maisto sauga ir kokybe susijusių problemų, nes sveikatos apsaugos ministras 2011 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr.
V–946 patvirtino „Maitinimo organizavimo ikimokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo mokyklose ir vaikų socialinės globos įstaigose tvarkos aprašą“, kurio tikslai yra sudaryti sąlygas sveikatai palankiai vaikų mitybai, užtikrinti geriausią maisto saugą ir kokybę, patenkinti vaikų maisto medžiagų fiziologinius poreikius, ugdyti sveikos mitybos įgūdžius. Apraše tarp vaikams rekomenduojamų tiekti maisto produktų nurodyti ekologiški maisto produktai. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
įstatymo projektui Nr. XIIP-3126 ir siūlyti pagrindiniam Ekonomikos komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos ir Viešųjų pirkimų tarnybos pastabas bei pasiūlymus, kuriems Seimo Sveikatos reikalų komitetas pritarė arba pritarė iš dalies. 7. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu „už“. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: V. Filipovičienė, V.M. Čigriejienė. Komiteto pirmininkė Dangutė Mikutienė
komitetas
2015 m. rugsėjo 30 d. Nr. 60
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkė Jolita Vaickienė, komiteto nariai: Donatas Jankauskas, Eligijus Masiulis, Naglis Puteikis, Gintaras Tamošiūnas. Komiteto biuras: biuro vedėja Sigita Ščajevienė, patarėjos: Laura Pranaitytė, Jūratė Sadulaitė, padėjėja Jolanta Zibavičiūtė. Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos Ūkio plėtros departamento Viešųjų pirkimų politikos skyriaus vedėja Birutė Mačiunskienė, Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos Ūkio plėtros departamento Viešųjų pirkimų politikos skyriaus vyriausiasis specialistas Darius Vedrickas, Viešųjų pirkimų tarnybos direktorė Diana Vilytė, Lietuvos laisvosios rinkos instituto atstovas Dominykas Šumskis, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus pavaduotoja Daiva Švelnienė, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Teisės skyriaus patarėjas, laikinai einantis vedėjo pareigas Raimondas Andrijauskas, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolierius Arūnas Dulkys, Lietuvos Respublikos Seimo nario Gintaro Tamošiūno padėjėja Rūta Baliukynaitė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-05-292 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.
Projekto rengėjai siūlo papildyti keičiamo įstatymo 92 straipsnio 5 dalį nauju 6 punktu, nurodant, kad neskelbiant apie supaprastintą pirkimą gali būti perkami ir „ekologiški žemės ūkio ir maisto produktai ikimokyklinių ugdymo įstaigų, mokinių, ligonių, karių, socialinių globos įstaigų maitinimui, kurie pagaminti ūkiuose arba įmonėse nutolusiose nuo vartojimo vietos ne toliau kaip 100 kilometrų“. Teikiamas siūlymas diskutuotinas keliais aspektais. 1.1. Siūlytina diskutuojamoje nuostatoje apibrėžti tik fizinių asmenų ratą, kurių maitinimui būtų perkami ekologiški žemės ūkio ir maisto produktai. Maitinamos gali būti ne įstaigos, o jų auklėtiniai, globotiniai ir pan. 1.2. Nėra aišku, kodėl diskutuojamoje nuostatoje nėra įtraukti ir priešmokyklinio ugdymo įstaigas lankantys vaikai. 1.3. Atkreiptinas dėmesys, kad sąvoka
„mokinys“ apima asmenis, besimokančius pagal pradinio, pagrindinio, vidurinio
ir profesinio ugdymo programas. Svarstytina, ar nereikėtų konkretizuoti, pagal kokias programas besimokančių mokinių maitinimui būtų perkami ekologiški žemės ūkio ir maisto produktai. 1.4. Projekte vartojama sąvoka
„ligonis“ nėra aiški, todėl siūlytina ją apibrėžti arba vartoti kitas
įstatymuose vartojamas sąvokas (pavyzdžiui, Sveikatos sistemos, Sveikatos priežiūros įstaigų arba Pacientų teisių ir žalos atlyginimo įstatymuose vartojamas sąvokas). 1.5. Socialinių paslaugų įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje yra apibrėžta, kad socialinės globos įstaiga yra šio įstatymo nustatyta tvarka turinti teisę teikti socialinę globą socialinių paslaugų įstaiga.
Atkreiptinas dėmesys, kad šio straipsnio 10 dalyje yra apibrėžta, kad socialinių paslaugų įstaiga – socialines paslaugas teikiantis Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje arba kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje įsisteigęs juridinis asmuo ar kita organizacija, jų padalinys, atitinkantys šiame įstatyme nustatytus reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, kad socialinių paslaugų įstaiga yra platesnė sąvoka, svarstytina, ar projekte vietoj sąvokos „socialinės globos įstaiga“ neturėtų būti vartojama sąvoka „socialinių paslaugų įstaiga“. 1.6. Projekte vartojama sąvoka
„įmonė“ nėra aiški, todėl siūlytina ją apibrėžti arba patikslinti. 1.7. Nėra aišku kuo remiantis yra
nustatoma, kad ekologiški žemės ūkio ir maisto produktai turi būti pagaminti ūkiuose arba įmonėse, nutolusiose nuo vartojimo vietos ne toliau kaip 100 kilometrų, bei kokie subjektai ir kokiu būdu šį atstumą nustatys. 1.8. Nėra aiški sąvoka „vartojimo vieta“, tuo labiau nėra aišku, kaip turėtų būti taikoma ši nuostata, jei perkami maisto produktai, pavyzdžiui, keliems skirtingiems kariniams vienetams ar gydymo įstaigoms. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
nuo jų oficialaus paskelbimo. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymo projekto nuostatos stokoja baigiamųjų nuostatų, kuriose būtų aptartas įstatymo taikymas iki jo įsigaliojimo pradėtoms viešųjų pirkimų procedūroms. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
įstatymo straipsniai turi būti dėstomi straipsniais, kurie yra skirstomos į dalis, o šios – į punktus, 10 straipsnio 5 dalis negali būti dėstoma pastraipomis. Siūlytina atsisakyti viduryje dalies esančio skirstymo į punktus, o juose esančias nuostatas pateikti bendrame tekste. 4.
Respublikos teisingumo ministerijos 2015-06-082 Išnagrinėję 2015 m. gegužės 19 d. Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą Lietuvos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 10, 92 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP‑3126 (toliau ‑ Projektas), teikiame pastabas. 1. Visų pirma, norėtume iškelti abejonę, ar Projekto 2 straipsnio siūlymas Įstatymo 92 straipsnio 5 dalį papildyti 6 punktu, numatant, kad ekologiškų žemės ūkio ir maisto produktų pirkimams supaprastinta tvarka nebūtų taikomas paskelbimo reikalavimas, atitinka Įstatymo 92 straipsnio tikslą – taikyti atskiras procedūrines taisykles pirkimams, kurie turi ypatumų, ir Įstatymo tikslus užtikrinti viešųjų pirkimų skaidrumą ir siekti ekonomiškai naudingiausio pirkimo (mažiausios kainos). Pritarti
išaiškinęs, kad nors kai kurioms sutartims (sutartims, nesiekiančioms viešųjų pirkimų direktyvos nustatytų vertės ribų, Direktyvos 2004/18/EB II priedo B dalyje ir Direktyvos 2004/17/EB XVII priedo B dalyje nurodytoms paslaugų pirkimo sutartims) viešuosius pirkimus reglamentuojančios direktyvos nėra taikomos, šias sutartis sudarančios perkančiosios organizacijos privalo laikytis pagrindinių ES teisės principų ir neriboti vidaus rinkos laisvių[1]. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar supaprastintų pirkimų taikymas tik prekėms, kurios pagamintos ūkiuose arba įmonėse, nutolusiose nuo vartojimo vietos ne toliau kaip 100 kilometrų, praktiniu požiūriu dėl nustatomų atstumų, nekliudys realizuoti analogišką produkciją, pagamintą kitose valstybėse narėse[2]. Toks reikalavimas galėtų būti vertinamas kaip vietos produkcijos protekcija ir skatinimas ją pirkti.
Manytume, jog tam, kad būtų laikomasi nediskriminavimo principo ir nebūtų kliudoma laisvai prekių apyvartai vidaus rinkoje, turėtų būti vengiama viešųjų pirkimų sąlygų, kurios nepagrįstai ribotų pareiškėjų iš kitų valstybių narių ratą. Remdamiesi pateiktais argumentais, siūlytume, tikslinti Projekto 2 straipsnio formuluotę, kuria siūloma papildyti Įstatymo 92 straipsnio 5 dalį 6 punktu, išbraukiant diskutuotiną požymį „kurie pagaminti ūkiuose arba įmonėse nutolusiose nuo vartojimo vietos ne toliau kaip 100 kilometrų.“
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Viešųjų pirkimų tarnyba 2015-07-13 Nr. 4S-23471 Viešųjų pirkimų tarnyba (toliau - Tarnyba) išnagrinėjusi Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. 1-1491 10. 92 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3126 (toliau - įstatymo pakeitimo projektas) teikia pastabas ir pasiūlymus. Dėl Įstatymo pakeitimo projekto 1 straipsnio Tarnybos nuomone, Įstatymo pakeitimo projekto 1 straipsniu siūlomas Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau -Įstatymas) 10 straipsnio 5 dalies pakeitimas, kuriuo siekiama, kad vidaus sandoriai būtų sudaromi efektyviau ir ekonomiškiau, nėra pakankamas, kad būtų užtikrinama, jog vidaus sandorio sudarymas bus bent jau taip pat ekonomiškai naudingas perkančiajai organizacijai kaip atitinkamų prekių, paslaugų ar darbų įsigijimas vykdant pirkimą konkurencinėje aplinkoje.
Manome, kad siekiant, jog perkančiosios organizacijos sudarytų efektyvius ir ekonomiškus vidaus sandorius (t. y. tokių sandorių pagrindu įsigyjamų prekių, paslaugų ar darbų kaina būtų mažesnė nei tas pačias prekes, paslaugas ar darbus įsigyjant konkurencinėje aplinkoje), yra būtina keisti šių sandorių sudarymo teisinį reglamentavimą, detalizuojant šiuo metu Įstatyme įtvirtintus vidaus sandorio sudarymo reikalavimus. Taip pat, remdamiesi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo
transporto kodekso 17¹ straipsnio (2009 m. gruodžio 17 d. redakcija) 2 dalies 2 punkto atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, siūlome įtvirtinant, kad subjektams, siekiantiems sudaryti vidaus sandorį, be visų bendrai taikomų tokio sandorio sudarymo reikalavimų, būtų keliami papildomi reikalavimai, atsižvelgiant į tai, ar vidaus sandorį sudarantys subjektai yra viešojo administravimo subjektai, ar ne. Siūlome įtvirtinti tokį vidaus sandorių sudarymo reglamentavimą: „1.
Šio įstatymo reikalavimai netaikomi vidaus sandoriams, kuriuos perkančioji organizacija sudaro su kita perkančiąja organizacija esant visoms šioms sąlygoms kartu:
1) perkančioji organizacija kitą perkančiąją organizaciją kontroliuoja kaip savo pačios tarnybą ar struktūrinį padalinį, darydama lemiamą įtaką jos strateginiams tikslams ir reikšmingiems sprendimams, įskaitant sprendimus dėl: ilgalaikio turto investavimo, perleidimo, nuomos, įkeitimo, hipotekos; kitų įmonių akcijų įsigijimo arba perleidimo; teisės valdyti įmonės (įmonių) skyrius perdavimo. Tokią kontrolę gali vykdyti ir kitas juridinis asmuo, kurį patį tokiu pačiu būdu kontroliuoja perkančioji organizacija;
2) per paskutinius 3 finansinius metus daugiau kaip 80 procentų nuo kontroliuojamos perkančiosios organizacijos gautų vidutinių pajamų iš pirkimo-pardavimo sutarčių sudaro pajamos gautos iš sutarčių, sudarytų su kontroliuojančia perkančiąja organizacija ar su juridiniais asmenimis, kuriuos kontroliuoja ta perkančioji organizacija ir skirtų jos (jų) poreikiams tenkinti ar funkcijoms atlikti. Jeigu kontroliuojama perkančioji organizacija vykdė veiklą mažiau kaip 3 finansinius metus, tai atitinkami rezultatai turi būti numatyti pagal jos veiklos planus;
3) kontroliuojamoje perkančiojoje organizacijoje nėra tiesioginio privataus kapitalo dalyvavimo. 2. Šio straipsnio 1 dalis taikoma ir tais atvejais, kai kontroliuojama perkančioji organizacija, perka iš ją kontroliuojančios perkančiosios organizacijos ar kitos perkančiosios organizacijos, kurią kontroliuoja ta pati perkančioji organizacija. 3.
vykdoma kontrolė kitos perkančiosios organizacijos atžvilgiu neatitinka šio straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų, ji vis tiek gali sudaryti vidaus sandorius esant visoms šioms sąlygoms kartu:
1) perkančioji organizacija kartu su kitomis perkančiosiomis organizacijomis atskirą perkančiąją organizaciją kontroliuoja kaip savo pačių tarnybas ar struktūrinius padalinius užtikrinant visas šias sąlygas kartu:
a) kontroliuojamos perkančiosios organizacijos valdymo organus sudaro perkančiųjų organizacijų atstovai, atstovaujantys vieną ar kelias kontroliuojančias perkančiąsias organizacijas;
b) kontroliuojančios perkančiosios organizacijos kartu daro lemiamą įtaką kontroliuojamos perkančiosios organizacijos strateginiams tikslams ir reikšmingiems sprendimams, įskaitant sprendimus dėl ilgalaikio turto investavimo, perleidimo, nuomos, įkeitimo, hipotekos; kitų įmonių akcijų įsigijimo arba perleidimo; teisės valdyti įmonės (įmonių) skyrius perdavimo;
c) kontroliuojamos perkančiosios organizacijos siekiami interesai neprieštarauja kontroliuojančių perkančiųjų organizacijų interesams. 2) per paskutinius 3 finansinius metus daugiau kaip 80 procentų nuo kontroliuojamos perkančiosios organizacijos gautų vidutinių pajamų iš pirkimo-pardavimo sutarčių sudaro pajamos gautos iš sutarčių, sudarytų su kontroliuojančiomis perkančiosiomis organizacijomis ar juridiniais asmenimis, kuriuos kontroliuoja tos pačios perkančiosios organizacijos ir skirtų jų poreikiams tenkinti ar funkcijoms atlikti. Jeigu kontroliuojama perkančioji organizacija vykdė veiklą mažiau kaip 3 finansinius metus, tai atitinkami rezultatai turi būti numatyti pagal jos veiklos planus;
3) kontroliuojamoje perkančiojoje organizacijoje nėra tiesioginio privataus kapitalo dalyvavimo. 4.
inicijuoja subjektas, kuris nėra viešojo administravimo subjektas, ne vėliau kaip 10 dienų iki vidaus sandorio sudarymo Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka turi būti paskelbtas sprendimą sudaryti vidaus sandorį pagrindžiantis dokumentas. Šiuo atveju vidaus sandoris gali būti sudaromas tik tuomet, jeigu tenkinamos šio straipsnio 1-3 dalyse išdėstytos sąlygos ir jį sudarius prekės, paslaugos ir darbai būtų įsigyjami efektyviau nei sudarius pirkimo sutartį vadovaujantis šio įstatymo reikalavimais. 5. Jeigu vidaus sandorio sudarymą inicijuoja viešojo administravimo subjektas, apie ketinimą sudaryti vidaus sandorį turi būti paskelbtas ex ante pranešimas. Taip pat vidaus sandoris gali būti sudaromas tik tuo atveju, jeigu tenkinamos šio straipsnio 1-3 dalyse išdėstytos sąlygos, ir perkančiajai organizacijai reikalingų prekių, paslaugų ar darbų tiekimo, atsižvelgdami į savo komercinius interesus, tiekėjai negali užtikrinti. 6.
sudarymo viešumą ir kontrolę, perkančioji organizacija:
1) tvirtindama šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nurodytus einamaisiais biudžetiniais metais planuojamų atlikti viešųjų pirkimų planus, juose pateikia informaciją apie planuojamus atlikti šiame straipsnyje nurodytus pirkimus;
2) ne vėliau kaip per 10 dienų nuo vidaus sandorio sudarymo ar jo pakeitimo Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka paskelbia sudarytą sutartį ir jos pakeitimus;
3) per 30 dienų nuo ataskaitinių kalendorinių metų pabaigos Viešųjų pirkimų tarnybai jos nustatyta tvarka pateikia visų per kalendorinius metus atliktų šiame straipsnyje nurodytų pirkimų ataskaitas.“ Tarnybos siūlomas pakeitimas ne tik padės užtikrinti, kad perkančiosios organizacijos vidaus sandorius sudarytų tik tada, kai tokio sandorio sudarymas yra ekonomiškai naudingesnis perkančiajai organizacijai, nei įsigyjant prekes, paslaugas ar darbus konkurencinėje aplinkoje, bet taip pat bus didinamas vidaus sandorių sudarymo skaidrumas bei užtikrinama vidaus sandorių sudarymo kontrolė. Tam, kad siūlomas vidaus sandorio sudarymo ir vykdymo modelis veiktų efektyviai yra būtina ne tik pakeisti atitinkamas šiuo metu galiojančio Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas, bet ir papildyti naujomis. Manome, kad Tarnybos sutikimo davimas dėl vidaus sandorio sudarymo nėra efektyvi kontrolės priemonė, kadangi dėl sutikimo sudaryti vidaus sandorį besikreipiantys subjektai tik labai retais atvejais neatitinka Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimų, keliamų vidaus sandoriui sudaryti, tačiau paties vidaus sandorio vykdymo kontrolės funkcija nėra pavesta jokiai institucijai.
Atsižvelgiant į tai bei į siūlomą naują vidaus sandorio sudarymo tvarkos ir priežiūros vykdymo modelį siūlytina papildyti Viešųjų pirkimų įstatymo 8² straipsnio 1 dalies 2 punktą, numatant, kad Tarnyba kontroliuoja vidaus sandorių vykdymą bei atsisakant pareigos perkančiosioms organizacijoms pradėti vykdyti pirkimą vidaus sandorio sudarymui tik gavus Tarnybos sutikimą bei atitinkamai Tarnybai nustatytos pareigos minėtą sutikimą pateikti. Pritarti
2015-07-13 Nr. 4S-23472 Dėl Įstatymo pakeitimo projekto 2 straipsnio Tarnyba pritaria iniciatyvai skatinti ekologiškų žemės ūkio ir maisto produktų vartojimą bei tokiu būdu gerinti maisto, tiekiamo ikimokyklinukams, socialinių globos įstaigų globotiniams, mokiniams, ligoniams bei kariams, kokybę. Tačiau būtina pažymėti, kad vien tik šios nuostatos, kad perkant ekologiškus žemės ūkio ir maisto produktus, perkančiosios organizacijos gali taikyti supaprastintų pirkimų procedūras ir neskelbti apie pirkimą, įtvirtinimas Įstatyme problemos neišspręs. Tokia nuostata suteikia perkančiajai organizacijai tik galimybę pirkti ekologiškus žemės ūkio ir maisto produktus, bet jokiu būdu nenumato pareigos tai daryti. Taip pat, svarbu pažymėti, kad tam, jog produktas būtų pripažintas ekologišku, jis turi būti sertifikuotas, t. y. atitikti aukštus nacionalinių ir Europos Sąjungos teisės aktų keliamus reikalavimus ekologiškai produkcijai, atitinkamai ir gamintojams bei perdirbėjams pirmiausia turi būti suteikiamas ekologinės gamybos sertifikatas ir tik tada jų pagaminta produkcija gali būti ženklinama kaip ekologiška.
Tokiu būdu visas ekologiško produkto auginimo /gamybos procesas yra brangesnis, dėl šios priežasties ekologiško žemės ūkio ar maisto produkto savikaina yra didesnė. Todėl net ir tokiu atveju, jei perkančioji organizacija norės pasinaudoti siūlomo pakeitimo teikiama galimybe įsigyti ekologiškus žemės ūkio ir maisto produktus supaprastintų pirkimų būdu ir neskelbiant apie pirkimą, daug lems ir perkančiosios organizacijos turimas biudžetas (t. y. kiek papildomų lėšų perkančioji organizacija galės skirti maitinimo organizavimui). Tarnybos manymu, netinkama patiekiamo maisto kokybė yra ne vien viešųjų pirkimų, o platesnio masto problema, kadangi maisto kokybė priklauso ir nuo skiriamo finansavimo – reikia atsižvelgti į tai, kad už skiriamą ne visada pakankamą finansavimą yra sudėtinga užtikrinti aukštą patiekiamo maisto kokybę. Taigi, manytina, kad siūlomas pakeitimas galimai bus praktikoje netaikoma arba labai retai taikoma nuostata. Tarnyba atkreipia dėmesį, kad šiuo metu galiojantis reglamentavimas nesukuria kliūčių pirkti ekologiškus žemės ūkio ir maisto produktus, kadangi atitinkamus reikalavimus perkančioji organizacija gali įtraukti į pirkimo dokumentuose pateikiamą techninę specifikaciją, kurioje nustatomi reikalavimai perkamai maitinimo paslaugai ir (ar) maisto produktų kokybei, įpakavimui, transportavimui, galiojimo laikui ar nurodomi kiti privalomi reikalavimai, kurių užtikrinimas tiekėjams tampa privalomas ir galėtų užtikrinti aukštą įsigyjamų produktų kokybę, ekologiškumą bei tinkamumą minėtų asmenų grupių mitybai.
Manytina, kad apribojimas, numatantis, kad perkančioji organizacija gali pirkti tik tokius ekologiškus žemės ūkio ar maisto produktus, kurie yra pagaminami ūkiuose ar įmonėse nutolusiose nuo vartojimo vietos ne toliau kaip 100 kilometrų, yra galimai ribojantis konkurenciją ir diskriminuojantis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manome, kad ekologiškų žemės ūkio ir maisto produktų vartojimo skatinimas turi būti vykdomas kompleksiškai. Pirmiausia, turi būti išspręsta finansavimo problema, kad perkančiosios organizacijos turėtų ne „popierinę“, o realią galimybę įsigyti ekologiškus žemės ūkio ir maisto produktus. Taip pat siūlytina, kad kokybiško minėtų asmenų grupių maitinimo užtikrinimo klausimai bei problemų sprendimo būdai šioje srityje būtų aptarti plačiai su visuomene bei suinteresuotomis institucijomis. Pritarti
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto (komisijos) sprendimas ir pasiūlymai:
6.1.
Sprendimas: atsižvelgiant į Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos pastabas ir Viešųjų pirkimų tarnybos pasiūlymus, tam, kad būtų laikomasi nediskriminavimo principo ir nebūtų kliudoma laisvam prekių judėjimui vidaus rinkoje, turėtų būti vengiama viešųjų pirkimų sąlygų, kurios nepagrįstai ribotų pareiškėjų iš kitų valstybių narių ratą bei atkreipiant dėmesį į tai, kad šiuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas nesukuria kliūčių pirkti ekologiškus žemės ūkio ir maisto produktus, kadangi atitinkamus reikalavimus perkančioji organizacija gali įtraukti į pirkimo dokumentuose pateikiamą techninę specifikaciją, kurioje nustatomi reikalavimai perkamai maitinimo paslaugai ir (ar) maisto produktų kokybei, įpakavimui, transportavimui, galiojimo laikui ar nurodomi kiti privalomi reikalavimai, siūloma pagrindiniam komitetui Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 10, 92 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3126 atmesti. 6.2. Pasiūlymai: nėra. 7. Balsavimo rezultatai: 3 už; 2 prieš; 0 susilaikė. 8. Komiteto (komisijos) paskirti pranešėjai: Naglis Puteikis. Komiteto pirmininkė Jolita Vaickienė [1] žr. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimus bylose Vestergaard, C-59/00, EU:C:2001:654; Komisija prieš Prancūziją, C-264/03, EU:C:2005:620; [2] Remiantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 34 straipsniu tarp valstybių narių uždraudžiami kiekybiniai importo apribojimai ir lygiaverčio poveikio priemonės. Pažymėtina, kad lygiaverčio poveikio priemonės ES teisėje suprantamos, kaip bet kokios valstybių narių prekybos taisyklės, kurios tiesiogiai ar netiesiogiai, faktiškai ar potencialiai trukdo prekybai Sąjungos viduje.
komitetas
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Saulius Bucevičius,
pirmininko pavaduotojas Bronius Pauža, komiteto nariai: Petras Čimbaras, Kazys Grybauskas, Edmundas Jonyla, Vytautas Kamblevičius, Jonas Kondrotas, Arvydas Vidžiūnas. Komiteto biuro vedėjas Romaldas Abugelis, patarėjai: Gintarė Dešukaitė, Leonardas Michelbertas, Simantė Kairienė, Gabija Jurgelytė, padėjėja Gintarė Rimeisienė. Kviestieji asmenys: žemės ūkio viceministras Saulius Cironka, Žemės ūkio ministerijos Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento direktoriaus pavaduotojas Jonas Lisauskas, šio departamento Maisto pramonės skyriaus vyr. specialistė Rūta Savickienė, ŽŪM Teisės departamento Teisės taikymo ir kooperacijos skyriaus vedėja Dalia Sereikaitė, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus pavaduotoja Daiva Švelnienė, Viešųjų pirkimų tarnybos Teisėkūros ir metodikos skyriaus vedėja Edita Rimkutė, Ūkio ministerijos atstovė Aurelija Kriščiūnaitė, Europos teisės departamento atstovai Ričard Dzikovič ir Gabrielė Urvelytė, Žemės ūkio rūmų teisininkė Aistė Tomkienė, Seimo nario K. Starkevičiaus padėjėjas Albinas Brokorius. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-05-29)2 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.
Projekto rengėjai siūlo papildyti keičiamo įstatymo 92 straipsnio 5 dalį nauju 6 punktu, nurodant, kad neskelbiant apie supaprastintą pirkimą gali būti perkami ir „ekologiški žemės ūkio ir maisto produktai ikimokyklinių ugdymo įstaigų, mokinių, ligonių, karių, socialinių globos įstaigų maitinimui, kurie pagaminti ūkiuose arba įmonėse nutolusiose nuo vartojimo vietos ne toliau kaip 100 kilometrų“. Teikiamas siūlymas diskutuotinas keliais aspektais. 1.1. Siūlytina diskutuojamoje nuostatoje apibrėžti tik fizinių asmenų ratą, kurių maitinimui būtų perkami ekologiški žemės ūkio ir maisto produktai. Maitinamos gali būti ne įstaigos, o jų auklėtiniai, globotiniai ir pan. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-05-29)
ugdymo įstaigas lankantys vaikai. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-05-29)
asmenis, besimokančius pagal pradinio, pagrindinio, vidurinio ir profesinio ugdymo programas. Svarstytina, ar nereikėtų konkretizuoti, pagal kokias programas besimokančių mokinių maitinimui būtų perkami ekologiški žemės ūkio ir maisto produktai. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-05-29)
nėra aiški, todėl siūlytina ją apibrėžti arba vartoti kitas įstatymuose vartojamas sąvokas (pavyzdžiui, Sveikatos sistemos, Sveikatos priežiūros įstaigų arba Pacientų teisių ir žalos atlyginimo įstatymuose vartojamas sąvokas). Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-05-29)
įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje yra apibrėžta, kad socialinės globos įstaiga yra šio įstatymo nustatyta tvarka turinti teisę teikti socialinę globą socialinių paslaugų įstaiga.
Atkreiptinas dėmesys, kad šio straipsnio 10 dalyje yra apibrėžta, kad socialinių paslaugų įstaiga – socialines paslaugas teikiantis Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje arba kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje įsisteigęs juridinis asmuo ar kita organizacija, jų padalinys, atitinkantys šiame įstatyme nustatytus reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, kad socialinių paslaugų įstaiga yra platesnė sąvoka, svarstytina, ar projekte vietoj sąvokos „socialinės globos įstaiga“ neturėtų būti vartojama sąvoka „socialinių paslaugų įstaiga“. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-05-29)
yra nustatoma, kad ekologiški žemės ūkio ir maisto produktai turi būti pagaminti ūkiuose arba įmonėse, nutolusiose nuo vartojimo vietos ne toliau kaip 100 kilometrų, bei kokie subjektai ir kokiu būdu šį atstumą nustatys. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-05-29)
taikoma ši nuostata, jei perkami maisto produktai, pavyzdžiui, keliems skirtingiems kariniams vienetams ar gydymo įstaigoms. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-05-29)
dėmesys, kad įstatymo projekto nuostatos stokoja baigiamųjų nuostatų, kuriose būtų aptartas įstatymo taikymas iki jo įsigaliojimo pradėtoms viešųjų pirkimų procedūroms. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-05-29)
3Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo straipsniai turi būti dėstomi straipsniais,
kurie yra skirstomos į dalis, o šios – į punktus, 10 straipsnio 5 dalis negali būti dėstoma pastraipomis.
Siūlytina atsisakyti viduryje dalies esančio skirstymo į punktus, o juose esančias nuostatas pateikti bendrame tekste. Pritarti
departamentas2 Išnagrinėję
pirkimų įstatymo Nr. I-1491 10, 92 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP‑3126 (toliau ‑ Projektas), teikiame pastabas. Visų pirma, norėtume iškelti abejonę, ar Projekto 2 straipsnio siūlymas Įstatymo
ir maisto produktų pirkimams supaprastinta tvarka nebūtų taikomas paskelbimo reikalavimas, atitinka Įstatymo 92 straipsnio tikslą – taikyti atskiras procedūrines taisykles pirkimams, kurie turi ypatumų, ir Įstatymo tikslus užtikrinti viešųjų pirkimų skaidrumą ir siekti ekonomiškai naudingiausio pirkimo (mažiausios kainos). Pritarti
departamentas2
1Pažymėtina,
kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra išaiškinęs, kad nors kai kurioms sutartims (sutartims, nesiekiančioms viešųjų pirkimų direktyvos nustatytų vertės ribų, Direktyvos 2004/18/EB II priedo B dalyje ir Direktyvos 2004/17/EB XVII priedo B dalyje nurodytoms paslaugų pirkimo sutartims) viešuosius pirkimus reglamentuojančios direktyvos nėra taikomos, šias sutartis sudarančios perkančiosios organizacijos privalo laikytis pagrindinių ES teisės principų ir neriboti vidaus rinkos laisvių[1]. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar supaprastintų pirkimų taikymas tik prekėms, kurios pagamintos ūkiuose arba įmonėse, nutolusiose nuo vartojimo vietos ne toliau kaip 100 kilometrų, praktiniu požiūriu dėl nustatomų atstumų, nekliudys realizuoti analogišką produkciją, pagamintą kitose valstybėse narėse[2].
Toks reikalavimas galėtų būti vertinamas kaip vietos produkcijos protekcija ir skatinimas ją pirkti. Manytume, jog tam, kad būtų laikomasi nediskriminavimo principo ir nebūtų kliudoma laisvai prekių apyvartai vidaus rinkoje, turėtų būti vengiama viešųjų pirkimų sąlygų, kurios nepagrįstai ribotų pareiškėjų iš kitų valstybių narių ratą. Remdamiesi pateiktais argumentais, siūlytume, tikslinti Projekto 2 straipsnio formuluotę, kuria siūloma papildyti Įstatymo 92 straipsnio 5 dalį 6 punktu, išbraukiant diskutuotiną požymį „kurie pagaminti ūkiuose arba įmonėse nutolusiose nuo vartojimo vietos ne toliau kaip 100 kilometrų.“
pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Viešųjų pirkimų tarnyba (2015-07-13 raštas Nr. 4S-2347) (išrašas)1 Dėl Įstatymo pakeitimo projekto 1 straipsnio Tarnybos nuomone, Įstatymo pakeitimo projekto 1 straipsniu siūlomas Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau -Įstatymas) 10 straipsnio 5 dalies pakeitimas, kuriuo siekiama, kad vidaus sandoriai būtų sudaromi efektyviau ir ekonomiškiau, nėra pakankamas, kad būtų užtikrinama, jog vidaus sandorio sudarymas bus bent jau taip pat ekonomiškai naudingas perkančiajai organizacijai kaip atitinkamų prekių, paslaugų ar darbų įsigijimas vykdant pirkimą konkurencinėje aplinkoje.
Manome, kad siekiant, jog perkančiosios organizacijos sudarytų efektyvius ir ekonomiškus vidaus sandorius (t. y. tokių sandorių pagrindu įsigyjamų prekių, paslaugų ar darbų kaina būtų mažesnė nei tas pačias prekes, paslaugas ar darbus įsigyjant konkurencinėje aplinkoje), yra būtina keisti šių sandorių sudarymo teisinį reglamentavimą, detalizuojant šiuo metu Įstatyme įtvirtintus vidaus sandorio sudarymo reikalavimus. Taip pat, remdamiesi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo
transporto kodekso 171 straipsnio (2009 m. gruodžio 17 d. redakcija) 2 dalies 2 punkto atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, siūlome įtvirtinant, kad subjektams, siekiantiems sudaryti vidaus sandorį, be visų bendrai taikomų tokio sandorio sudarymo reikalavimų, būtų keliami papildomi reikalavimai, atsižvelgiant į tai, ar vidaus sandorį sudarantys subjektai yra viešojo administravimo subjektai, ar ne. Pritarti Viešųjų pirkimų tarnyba (2015-07-13 raštas Nr. 4S-2347) (išrašas)2 Dėl Įstatymo pakeitimo projekto 2 straipsnio Tarnyba pritaria iniciatyvai skatinti ekologiškų žemės ūkio ir maisto produktų vartojimą bei tokiu būdu gerinti maisto, tiekiamo ikimokyklinukams, socialinių globos įstaigų globotiniams, mokiniams, ligoniams bei kariams, kokybę.
Tačiau būtina pažymėti, kad vien tik šios nuostatos, kad perkant ekologiškus žemės ūkio ir maisto produktus, perkančiosios organizacijos gali taikyti supaprastintų pirkimų procedūras ir neskelbti apie pirkimą, įtvirtinimas Įstatyme problemos neišspręs. Tokia nuostata suteikia perkančiajai organizacijai tik galimybę pirkti ekologiškus žemės ūkio ir maisto produktus, bet jokiu būdu nenumato pareigos tai daryti. Taip pat, svarbu pažymėti, kad tam, jog produktas būtų pripažintas ekologišku, jis turi būti sertifikuotas, t. y. atitikti aukštus nacionalinių ir Europos Sąjungos teisės aktų keliamus reikalavimus ekologiškai produkcijai, atitinkamai ir gamintojams bei perdirbėjams pirmiausia turi būti suteikiamas ekologinės gamybos sertifikatas ir tik tada jų pagaminta produkcija gali būti ženklinama kaip ekologiška. Tokiu būdu visas ekologiško produkto auginimo /gamybos procesas yra brangesnis, dėl šios priežasties ekologiško žemės ūkio ar maisto produkto savikaina yra didesnė. Todėl net ir tokiu atveju, jei perkančioji organizacija norės pasinaudoti siūlomo pakeitimo teikiama galimybe įsigyti ekologiškus žemės ūkio ir maisto produktus supaprastintų pirkimų būdu ir neskelbiant apie pirkimą, daug lems ir perkančiosios organizacijos turimas biudžetas (t. y. kiek papildomų lėšų perkančioj i organizacija galės skirti maitinimo organizavimui). Tarnybos manymu, netinkama patiekiamo maisto kokybė yra ne vien viešųjų pirkimų, o platesnio masto problema, kadangi maisto kokybė priklauso ir nuo skiriamo finansavimo – reikia atsižvelgti į tai, kad už skiriamą ne visada pakankamą finansavimą yra sudėtinga užtikrinti aukštą patiekiamo maisto kokybę.
Taigi, manytina, kad siūlomas pakeitimas galimai bus praktikoje netaikoma arba labai retai taikoma nuostata. Tarnyba atkreipia dėmesį, kad šiuo metu galiojantis reglamentavimas nesukuria kliūčių pirkti ekologiškus žemės ūkio ir maisto produktus, kadangi atitinkamus reikalavimus perkančioji organizacija gali įtraukti į pirkimo dokumentuose pateikiamą techninę specifikaciją, kurioje nustatomi reikalavimai perkamai maitinimo paslaugai ir (ar) maisto produktų kokybei, įpakavimui, transportavimui, galiojimo laikui ar nurodomi kiti privalomi reikalavimai, kurių užtikrinimas tiekėjams tampa privalomas ir galėtų užtikrinti aukštą įsigyjamų produktų kokybę, ekologiškumą bei tinkamumą minėtų asmenų grupių mitybai. Manytina, kad apribojimas, numatantis, kad perkančioji organizacija gali pirkti tik tokius ekologiškus žemės ūkio ar maisto produktus, kurie yra pagaminami ūkiuose ar įmonėse nutolusiose nuo vartojimo vietos ne toliau kaip 100 kilometrų, yra galimai ribojantis konkurenciją ir diskriminuojantis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manome, kad ekologiškų žemės ūkio ir maisto produktų vartojimo skatinimas turi būti vykdomas kompleksiškai. Pirmiausia, turi būti išspręsta finansavimo problema, kad perkančiosios organizacijos turėtų ne „popierinę“, o realią galimybę įsigyti ekologiškus žemės ūkio ir maisto produktus. Taip pat siūlytina, kad kokybiško minėtų asmenų grupių maitinimo užtikrinimo klausimai bei problemų sprendimo būdai šioje srityje būtų aptarti plačiai su visuomene bei suinteresuotomis institucijomis. Pritarti
teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 6.1.
Sprendimas: pasiūlyti pagrindiniam komitetui įstatymo projektą grąžinti iniciatoriams tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir Viešųjų pirkimų tarnybos pasiūlymus. 2. Pasiūlymai: Komiteto nuomone šio įstatymo projekte pateiktos nuostatos, kad perkant ekologinius žemės ūkio ir maisto produktus turėtų būti taikomi supaprastintų pirkimų ypatumai, turėtų būti numatyti Vyriausybės rengiamame naujos redakcijos Viešųjų pirkimų įstatymo projekte. 7. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu „už“. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: B. Pauža. Komiteto pirmininkas Saulius Bucevičius
komitetas
2015 m. lapkričio 25 d. Nr.108-P-37
1Komiteto posėdyje dalyvavo (vardas, pavardė, institucija): komiteto nariai:
R.Žemaitaitis, A.Skardžius, K.Daukšys, S.Dmitrijev, Z.Jedinskij, A.Mockus, J.Razma, R.Sinkevičius, B.Vėsaitė, R.Žilinskas. Komiteto biuro: vedėja R.Zabarauskienė; patarėjai: D.Šaltmeris, R.Duburaitė, R.Petkūnienė, L.Jasiukėnienė, R.Danė; padėjėjos Z.Jodkonienė ir G.Mickienė. Kviestieji asmenys: Ūkio viceministras G.Onaitis, Ūkio ministerijos atstovės B.Mačiunskienė ir A.Kriščiūnaitė, Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) direktorė D.Vilytė, VPT atstovė J.Vanagaitė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
straipsnio 5 dalį nauju 6 punktu, nurodant, kad neskelbiant apie supaprastintą pirkimą gali būti perkami ir „ekologiški žemės ūkio ir maisto produktai ikimokyklinių ugdymo įstaigų, mokinių, ligonių, karių, socialinių globos įstaigų maitinimui, kurie pagaminti ūkiuose arba įmonėse nutolusiose nuo vartojimo vietos ne toliau kaip 100 kilometrų“. Teikiamas siūlymas diskutuotinas keliais aspektais. 1.1. Siūlytina diskutuojamoje nuostatoje apibrėžti tik fizinių asmenų ratą, kurių maitinimui būtų perkami ekologiški žemės ūkio ir maisto produktai. Maitinamos gali būti ne įstaigos, o jų auklėtiniai, globotiniai ir pan. 1.2. Nėra aišku, kodėl diskutuojamoje nuostatoje nėra įtraukti ir priešmokyklinio ugdymo įstaigas lankantys vaikai. 1.3.
„mokinys“ apima asmenis, besimokančius pagal pradinio, pagrindinio, vidurinio
ir profesinio ugdymo programas. Svarstytina, ar nereikėtų konkretizuoti, pagal kokias programas besimokančių mokinių maitinimui būtų perkami ekologiški žemės ūkio ir maisto produktai. 1.4. Projekte vartojama sąvoka „ligonis“ nėra aiški, todėl siūlytina ją apibrėžti arba vartoti kitas įstatymuose vartojamas sąvokas (pavyzdžiui, Sveikatos sistemos, Sveikatos priežiūros įstaigų arba Pacientų teisių ir žalos atlyginimo įstatymuose vartojamas sąvokas). 1.5. Socialinių paslaugų įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje yra apibrėžta, kad socialinės globos įstaiga yra šio įstatymo nustatyta tvarka turinti teisę teikti socialinę globą socialinių paslaugų įstaiga. Atkreiptinas dėmesys, kad šio straipsnio 10 dalyje yra apibrėžta, kad socialinių paslaugų įstaiga – socialines paslaugas teikiantis Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje arba kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje įsisteigęs juridinis asmuo ar kita organizacija, jų padalinys, atitinkantys šiame įstatyme nustatytus reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, kad socialinių paslaugų įstaiga yra platesnė sąvoka, svarstytina, ar projekte vietoj sąvokos „socialinės globos įstaiga“ neturėtų būti vartojama sąvoka „socialinių paslaugų įstaiga“. 1.6. Projekte vartojama sąvoka „įmonė“ nėra aiški, todėl siūlytina ją apibrėžti arba patikslinti. 1.7. Nėra aišku kuo remiantis yra nustatoma, kad ekologiški žemės ūkio ir maisto produktai turi būti pagaminti ūkiuose arba įmonėse, nutolusiose nuo vartojimo vietos ne toliau kaip 100 kilometrų, bei kokie subjektai ir kokiu būdu šį atstumą nustatys. 1.8. Nėra aiški sąvoka „vartojimo vieta“, tuo labiau nėra aišku, kaip turėtų būti taikoma ši nuostata, jei perkami maisto produktai, pavyzdžiui, keliems skirtingiems kariniams vienetams ar gydymo įstaigoms. Pritarti. 2. Projekto nuostatos įsigaliotų nuo jų oficialaus paskelbimo.
Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymo projekto nuostatos stokoja baigiamųjų nuostatų, kuriose būtų aptartas įstatymo taikymas iki jo įsigaliojimo pradėtoms viešųjų pirkimų procedūroms. Pritarti. 3. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo straipsniai turi būti dėstomi straipsniais, kurie yra skirstomos į dalis, o šios – į punktus,
viduryje dalies esančio skirstymo į punktus, o juose esančias nuostatas pateikti bendrame tekste. Pritarti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
2 straipsnio siūlymas Įstatymo 92 straipsnio 5 dalį papildyti 6 punktu, numatant, kad ekologiškų žemės ūkio ir maisto produktų pirkimams supaprastinta tvarka nebūtų taikomas paskelbimo reikalavimas, atitinka Įstatymo 92 straipsnio tikslą – taikyti atskiras procedūrines taisykles pirkimams, kurie turi ypatumų, ir Įstatymo tikslus užtikrinti viešųjų pirkimų skaidrumą ir siekti ekonomiškai naudingiausio pirkimo (mažiausios kainos). 2. Pažymėtina, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra išaiškinęs, kad nors kai kurioms sutartims (sutartims, nesiekiančioms viešųjų pirkimų direktyvos nustatytų vertės ribų, Direktyvos 2004/18/EB II priedo B dalyje ir Direktyvos 2004/17/EB XVII priedo B dalyje nurodytoms paslaugų pirkimo sutartims) viešuosius pirkimus reglamentuojančios direktyvos nėra taikomos, šias sutartis sudarančios perkančiosios organizacijos privalo laikytis pagrindinių ES teisės principų ir neriboti vidaus rinkos laisvių[1].
Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar supaprastintų pirkimų taikymas tik prekėms, kurios pagamintos ūkiuose arba įmonėse, nutolusiose nuo vartojimo vietos ne toliau kaip 100 kilometrų, praktiniu požiūriu dėl nustatomų atstumų, nekliudys realizuoti analogišką produkciją, pagamintą kitose valstybėse narėse[2]. Toks reikalavimas galėtų būti vertinamas kaip vietos produkcijos protekcija ir skatinimas ją pirkti. Manytume, jog tam, kad būtų laikomasi nediskriminavimo principo ir nebūtų kliudoma laisvai prekių apyvartai vidaus rinkoje, turėtų būti vengiama viešųjų pirkimų sąlygų, kurios nepagrįstai ribotų pareiškėjų iš kitų valstybių narių ratą. Remdamiesi pateiktais argumentais, siūlytume, tikslinti Projekto 2 straipsnio formuluotę, kuria siūloma papildyti Įstatymo 92 straipsnio 5 dalį 6 punktu, išbraukiant diskutuotiną požymį „kurie pagaminti ūkiuose arba įmonėse nutolusiose nuo vartojimo vietos ne toliau kaip 100 kilometrų.“ Pritarti. 2. Viešųjų pirkimų tarnyba, 2015-07-13 Viešųjų pirkimų tarnyba (toliau - Tarnyba) išnagrinėjusi Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. 1-1491 10. 92 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3126 (toliau - įstatymo pakeitimo projektas) teikia pastabas ir pasiūlymus.
Dėl Įstatymo pakeitimo projekto 1 straipsnio Tarnybos nuomone, Įstatymo pakeitimo projekto 1 straipsniu siūlomas Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau -Įstatymas) 10 straipsnio 5 dalies pakeitimas, kuriuo siekiama, kad vidaus sandoriai būtų sudaromi efektyviau ir ekonomiškiau, nėra pakankamas, kad būtų užtikrinama, jog vidaus sandorio sudarymas bus bent jau taip pat ekonomiškai naudingas perkančiajai organizacijai kaip atitinkamų prekių, paslaugų ar darbų įsigijimas vykdant pirkimą konkurencinėje aplinkoje. Manome, kad siekiant, jog perkančiosios organizacijos sudarytų efektyvius ir ekonomiškus vidaus sandorius (t. y. tokių sandorių pagrindu įsigyjamų prekių, paslaugų ar darbų kaina būtų mažesnė nei tas pačias prekes, paslaugas ar darbus įsigyjant konkurencinėje aplinkoje), yra būtina keisti šių sandorių sudarymo teisinį reglamentavimą, detalizuojant šiuo metu Įstatyme įtvirtintus vidaus sandorio sudarymo reikalavimus. Taip pat, remdamiesi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2015 m. sausio 15 d. nutarimu Nr. KT3-N1/2015 „Dėl Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 17¹ straipsnio (2009 m. gruodžio 17 d. redakcija) 2 dalies 2 punkto atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, siūlome įtvirtinant, kad subjektams, siekiantiems sudaryti vidaus sandorį, be visų bendrai taikomų tokio sandorio sudarymo reikalavimų, būtų keliami papildomi reikalavimai, atsižvelgiant į tai, ar vidaus sandorį sudarantys subjektai yra viešojo administravimo subjektai, ar ne. Siūlome įtvirtinti tokį vidaus sandorių sudarymo reglamentavimą: „1.
Šio įstatymo reikalavimai netaikomi vidaus sandoriams, kuriuos perkančioji organizacija sudaro su kita perkančiąja organizacija esant visoms šioms sąlygoms kartu:
1) perkančioji organizacija kitą perkančiąją organizaciją kontroliuoja kaip savo pačios tarnybą ar struktūrinį padalinį, darydama lemiamą įtaką jos strateginiams tikslams ir reikšmingiems sprendimams, įskaitant sprendimus dėl: ilgalaikio turto investavimo, perleidimo, nuomos, įkeitimo, hipotekos; kitų įmonių akcijų įsigijimo arba perleidimo; teisės valdyti įmonės (įmonių) skyrius perdavimo. Tokią kontrolę gali vykdyti ir kitas juridinis asmuo, kurį patį tokiu pačiu būdu kontroliuoja perkančioji organizacija;
2) per paskutinius
perkančiosios organizacijos gautų vidutinių pajamų iš pirkimo-pardavimo sutarčių sudaro pajamos gautos iš sutarčių, sudarytų su kontroliuojančia perkančiąja organizacija ar su juridiniais asmenimis, kuriuos kontroliuoja ta perkančioji organizacija ir skirtų jos (jų) poreikiams tenkinti ar funkcijoms atlikti. Jeigu kontroliuojama perkančioji organizacija vykdė veiklą mažiau kaip 3 finansinius metus, tai atitinkami rezultatai turi būti numatyti pagal jos veiklos planus;
kapitalo dalyvavimo. 2. Šio straipsnio 1 dalis taikoma ir tais atvejais, kai kontroliuojama perkančioji organizacija, perka iš ją kontroliuojančios perkančiosios organizacijos ar kitos perkančiosios organizacijos, kurią kontroliuoja ta pati perkančioji organizacija. 3.
perkančiosios organizacijos vykdoma kontrolė kitos perkančiosios organizacijos atžvilgiu neatitinka šio straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų, ji vis tiek gali sudaryti vidaus sandorius esant visoms šioms sąlygoms kartu:
1) perkančioji organizacija kartu su kitomis perkančiosiomis organizacijomis atskirą perkančiąją organizaciją kontroliuoja kaip savo pačių tarnybas ar struktūrinius padalinius užtikrinant visas šias sąlygas kartu:
perkančiųjų organizacijų atstovai, atstovaujantys vieną ar kelias kontroliuojančias perkančiąsias organizacijas;
kontroliuojamos perkančiosios organizacijos strateginiams tikslams ir reikšmingiems sprendimams, įskaitant sprendimus dėl ilgalaikio turto investavimo, perleidimo, nuomos, įkeitimo, hipotekos; kitų įmonių akcijų įsigijimo arba perleidimo; teisės valdyti įmonės (įmonių) skyrius perdavimo;
kontroliuojančių perkančiųjų organizacijų interesams. 2) per paskutinius 3 finansinius metus daugiau kaip 80 procentų nuo kontroliuojamos perkančiosios organizacijos gautų vidutinių pajamų iš pirkimo-pardavimo sutarčių sudaro pajamos gautos iš sutarčių, sudarytų su kontroliuojančiomis perkančiosiomis organizacijomis ar juridiniais asmenimis, kuriuos kontroliuoja tos pačios perkančiosios organizacijos ir skirtų jų poreikiams tenkinti ar funkcijoms atlikti. Jeigu kontroliuojama perkančioji organizacija vykdė veiklą mažiau kaip 3 finansinius metus, tai atitinkami rezultatai turi būti numatyti pagal jos veiklos planus;
kapitalo dalyvavimo. 4.
sandorio sudarymą inicijuoja subjektas, kuris nėra viešojo administravimo subjektas, ne vėliau kaip 10 dienų iki vidaus sandorio sudarymo Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka turi būti paskelbtas sprendimą sudaryti vidaus sandorį pagrindžiantis dokumentas. Šiuo atveju vidaus sandoris gali būti sudaromas tik tuomet, jeigu tenkinamos šio straipsnio 1-3 dalyse išdėstytos sąlygos ir jį sudarius prekės, paslaugos ir darbai būtų įsigyjami efektyviau nei sudarius pirkimo sutartį vadovaujantis šio įstatymo reikalavimais. 5. Jeigu vidaus sandorio sudarymą inicijuoja viešojo administravimo subjektas, apie ketinimą sudaryti vidaus sandorį turi būti paskelbtas ex ante pranešimas. Taip pat vidaus sandoris gali būti sudaromas tik tuo atveju, jeigu tenkinamos šio straipsnio 1-3 dalyse išdėstytos sąlygos, ir perkančiajai organizacijai reikalingų prekių, paslaugų ar darbų tiekimo, atsižvelgdami į savo komercinius interesus, tiekėjai negali užtikrinti. 6.
užtikrinti vidaus sandorių sudarymo viešumą ir kontrolę, perkančioji organizacija:
1) tvirtindama šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nurodytus einamaisiais biudžetiniais metais planuojamų atlikti viešųjų pirkimų planus, juose pateikia informaciją apie planuojamus atlikti šiame straipsnyje nurodytus pirkimus;
2) ne vėliau kaip per 10 dienų nuo vidaus sandorio sudarymo ar jo pakeitimo Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka paskelbia sudarytą sutartį ir jos pakeitimus;
3) per 30 dienų nuo ataskaitinių kalendorinių metų pabaigos Viešųjų pirkimų tarnybai jos nustatyta tvarka pateikia visų per kalendorinius metus atliktų šiame straipsnyje nurodytų pirkimų ataskaitas.“ Tarnybos siūlomas pakeitimas ne tik padės užtikrinti, kad perkančiosios organizacijos vidaus sandorius sudarytų tik tada, kai tokio sandorio sudarymas yra ekonomiškai naudingesnis perkančiajai organizacijai, nei įsigyjant prekes, paslaugas ar darbus konkurencinėje aplinkoje, bet taip pat bus didinamas vidaus sandorių sudarymo skaidrumas bei užtikrinama vidaus sandorių sudarymo kontrolė. Tam, kad siūlomas vidaus sandorio sudarymo ir vykdymo modelis veiktų efektyviai yra būtina ne tik pakeisti atitinkamas šiuo metu galiojančio Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas, bet ir papildyti naujomis. Manome, kad Tarnybos sutikimo davimas dėl vidaus sandorio sudarymo nėra efektyvi kontrolės priemonė, kadangi dėl sutikimo sudaryti vidaus sandorį besikreipiantys subjektai tik labai retais atvejais neatitinka Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimų, keliamų vidaus sandoriui sudaryti, tačiau paties vidaus sandorio vykdymo kontrolės funkcija nėra pavesta jokiai institucijai.
Atsižvelgiant į tai bei į siūlomą naują vidaus sandorio sudarymo tvarkos ir priežiūros vykdymo modelį siūlytina papildyti Viešųjų pirkimų įstatymo 8² straipsnio 1 dalies 2 punktą, numatant, kad Tarnyba kontroliuoja vidaus sandorių vykdymą bei atsisakant pareigos perkančiosioms organizacijoms pradėti vykdyti pirkimą vidaus sandorio sudarymui tik gavus Tarnybos sutikimą bei atitinkamai Tarnybai nustatytos pareigos minėtą sutikimą pateikti. Atsižvelgti. Pasiūlymai nėra konkrečiai suformuluoti. Dėl Įstatymo pakeitimo projekto 2 straipsnio Tarnyba pritaria iniciatyvai skatinti ekologiškų žemės ūkio ir maisto produktų vartojimą bei tokiu būdu gerinti maisto, tiekiamo ikimokyklinukams, socialinių globos įstaigų globotiniams, mokiniams, ligoniams bei kariams, kokybę. Tačiau būtina pažymėti, kad vien tik šios nuostatos, kad perkant ekologiškus žemės ūkio ir maisto produktus, perkančiosios organizacijos gali taikyti supaprastintų pirkimų procedūras ir neskelbti apie pirkimą, įtvirtinimas Įstatyme problemos neišspręs. Tokia nuostata suteikia perkančiajai organizacijai tik galimybę pirkti ekologiškus žemės ūkio ir maisto produktus, bet jokiu būdu nenumato pareigos tai daryti. Taip pat, svarbu pažymėti, kad tam, jog produktas būtų pripažintas ekologišku, jis turi būti sertifikuotas, t. y. atitikti aukštus nacionalinių ir Europos Sąjungos teisės aktų keliamus reikalavimus ekologiškai produkcijai, atitinkamai ir gamintojams bei perdirbėjams pirmiausia turi būti suteikiamas ekologinės gamybos sertifikatas ir tik tada jų pagaminta produkcija gali būti ženklinama kaip ekologiška.
Tokiu būdu visas ekologiško produkto auginimo /gamybos procesas yra brangesnis, dėl šios priežasties ekologiško žemės ūkio ar maisto produkto savikaina yra didesnė. Todėl net ir tokiu atveju, jei perkančioji organizacija norės pasinaudoti siūlomo pakeitimo teikiama galimybe įsigyti ekologiškus žemės ūkio ir maisto produktus supaprastintų pirkimų būdu ir neskelbiant apie pirkimą, daug lems ir perkančiosios organizacijos turimas biudžetas (t. y. kiek papildomų lėšų perkančioji organizacija galės skirti maitinimo organizavimui). Tarnybos manymu, netinkama patiekiamo maisto kokybė yra ne vien viešųjų pirkimų, o platesnio masto problema, kadangi maisto kokybė priklauso ir nuo skiriamo finansavimo – reikia atsižvelgti į tai, kad už skiriamą ne visada pakankamą finansavimą yra sudėtinga užtikrinti aukštą patiekiamo maisto kokybę. Taigi, manytina, kad siūlomas pakeitimas galimai bus praktikoje netaikoma arba labai retai taikoma nuostata. Tarnyba atkreipia dėmesį, kad šiuo metu galiojantis reglamentavimas nesukuria kliūčių pirkti ekologiškus žemės ūkio ir maisto produktus, kadangi atitinkamus reikalavimus perkančioji organizacija gali įtraukti į pirkimo dokumentuose pateikiamą techninę specifikaciją, kurioje nustatomi reikalavimai perkamai maitinimo paslaugai ir
(ar) maisto produktų kokybei, įpakavimui, transportavimui, galiojimo laikui ar nurodomi kiti privalomi reikalavimai, kurių užtikrinimas tiekėjams tampa privalomas ir galėtų užtikrinti aukštą įsigyjamų produktų kokybę, ekologiškumą bei tinkamumą minėtų asmenų grupių mitybai.
Manytina, kad apribojimas, numatantis, kad perkančioji organizacija gali pirkti tik tokius ekologiškus žemės ūkio ar maisto produktus, kurie yra pagaminami ūkiuose ar įmonėse nutolusiose nuo vartojimo vietos ne toliau kaip 100 kilometrų, yra galimai ribojantis konkurenciją ir diskriminuojantis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manome, kad ekologiškų žemės ūkio ir maisto produktų vartojimo skatinimas turi būti vykdomas kompleksiškai. Pirmiausia, turi būti išspręsta finansavimo problema, kad perkančiosios organizacijos turėtų ne „popierinę“, o realią galimybę įsigyti ekologiškus žemės ūkio ir maisto produktus. Taip pat siūlytina, kad kokybiško minėtų asmenų grupių maitinimo užtikrinimo klausimai bei problemų sprendimo būdai šioje srityje būtų aptarti plačiai su visuomene bei suinteresuotomis institucijomis. Atsižvelgti. Pasiūlymai nėra konkrečiai suformuluoti. Pritarta komiteto patobulintam įstatymo projektui. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo narė B.Vėsaitė, 2015-11-252 Argumentai: Siūloma patikslinti projektą. Pasiūlymas: Papildyti projekto 2 straipsnio nuostatas. 2 straipsnis.
Papildyti 92 straipsnio 5 dalį 6 punktu: „6) perkami ekologiški žemės ūkio ir maisto produktai, o jei jų nėra arba yra nepakankami kiekiai – tai nacionalinės kokybės produktai ikimokyklinių ugdymo įstaigų, mokinių, ligonių, karių, socialinių globos įstaigų maitinimui, kurie pagaminti ūkiuose arba įmonėse nutolusiose nuo vartojimo vietos ne toliau kaip 100 kilometrų.“ Pritarti iš dalies. 6 punktą išdėstyti taip: „6) perkami ekologiški žemės ūkio ir maisto produktai arba nacionalinės kokybės produktai ikimokyklinių ugdymo įstaigų, mokinių, ligonių, karių, socialinių globos įstaigų maitinimui, kurie pagaminti ūkiuose arba įmonėse nutolusiose nuo vartojimo vietos ne toliau kaip 100 kilometrų.“
6Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Audito komitetas, 2015-09-30 Atsižvelgiant į Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos pastabas ir Viešųjų pirkimų tarnybos pasiūlymus, tam, kad būtų laikomasi nediskriminavimo principo ir nebūtų kliudoma laisvam prekių judėjimui vidaus rinkoje, turėtų būti vengiama viešųjų pirkimų sąlygų, kurios nepagrįstai ribotų pareiškėjų iš kitų valstybių narių ratą bei atkreipiant dėmesį į tai, kad šiuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas nesukuria kliūčių pirkti ekologiškus žemės ūkio ir maisto produktus, kadangi atitinkamus reikalavimus perkančioji organizacija gali įtraukti į pirkimo dokumentuose pateikiamą techninę specifikaciją, kurioje nustatomi reikalavimai perkamai maitinimo paslaugai ir (ar) maisto produktų kokybei, įpakavimui, transportavimui, galiojimo laikui ar nurodomi kiti privalomi reikalavimai, siūloma pagrindiniam komitetui Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 10, 92 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3126 atmesti. Nepritarti.
Nepritarti. Įstatymo projektas patobulintas Ekonomikos komitete svarstymo metu. 2. Kaimo reikalų komitetas, 2015-09-17 Sprendimas: pasiūlyti pagrindiniam komitetui įstatymo projektą grąžinti iniciatoriams tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir Viešųjų pirkimų tarnybos pasiūlymus. Pasiūlymai: Komiteto nuomone šio įstatymo projekte pateiktos nuostatos, kad perkant ekologinius žemės ūkio ir maisto produktus turėtų būti taikomi supaprastintų pirkimų ypatumai, turėtų būti numatyti Vyriausybės rengiamame naujos redakcijos Viešųjų pirkimų įstatymo projekte. Pritarti iš dalies. Įstatymo projektas patobulintas Ekonomikos komitete svarstymo metu. 3. Sveikatos reikalų komitetas, 2015-10-14 Iš esmės pritarti įstatymo projektui Nr. XIIP-3126 ir siūlyti pagrindiniam Ekonomikos komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos ir Viešųjų pirkimų tarnybos pastabas bei pasiūlymus, kuriems Seimo Sveikatos reikalų komitetas pritarė arba pritarė iš dalies. Pritarti. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadai.. 7.2. Pasiūlymai: nėra. 8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: R.Žemaitaitis, A.Skardžius. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA: komiteto patobulintas įstatymo projektas ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas R.Žemaitaitis