Projekto lyginamasis variantas
2015
Pakeisti 19 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Kriminalinės žvalgybos informacija, pateikta
Lietuvos Respublikos Prezidentui, Seimo Pirmininkui, Ministrui Pirmininkui, vadovaujantis šio įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punktu, neprieštaraujant asmeniui, apie kurį teikiama informacija, turi būti išslaptinta, jei to prašo Lietuvos Respublikos Prezidentas arba Seimo Pirmininkas, arba Ministras Pirmininkas, arba pats asmuo ir su tuo sutinka kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos vadovas.“ Atitinkamai
dalimis. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai: Vytautas Gapšys Kęstutis Daukšys Valentinas Bukauskas Valdas Skarbalius
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Šiuo metu Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad kriminalinės žvalgybos informacija gali būti naudojama pateikiant informaciją apie asmenį Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad rašytinio prašymo Specialiųjų tyrimų tarnybai pateikti informaciją apie asmenį, kurį į pareigas skiria Respublikos Prezidentas, Seimas, Seimo Pirmininkas, Vyriausybė arba Ministras Pirmininkas, pateikimas yra privalomas. Prašymą pateikti informaciją pasirašo į pareigas asmenį skiriantis subjektas ar jo įgaliotas asmuo. Prašymą, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba pateiktų informaciją apie asmenį, kurį į pareigas skiria Seimas, pasirašo Seimo Pirmininkas ar jo įgaliotas asmuo, o apie asmenį, kurį į pareigas skiria Vyriausybė – Ministras Pirmininkas ar jo įgaliotas asmuo. Tokiu atveju, Lietuvos Respublikos Prezidentas, Seimo Pirmininkas, Ministras Pirmininkas, skirdamas asmenį į pareigas, kreipiasi į kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos vadovą dėl kriminalinės žvalgybos informacijos pateikimo apie asmenį, kurį jiems įstatymo nustatyta tvarka reikia deleguoti į pareigas valstybės valdžios institucijoje. Kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos vadovo pateikiama informacija apie asmenį LR Prezidentui, Seimo Pirmininkui ir Ministrui Pirmininkui yra įslaptinama, jos negalima atskleisti tretiesiems asmenims.
Projekto uždavinys – sureguliuoti Kriminalinės žvalgybos įstatyme tvarką taip, kad kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos teikiamą informaciją, kurią jie perduoda Respublikos Prezidentui, Seimo Pirmininkui, Ministrui Pirmininkui, būtų galima išslaptinti ir paviešinti, jei tam pritaria asmuo, apie kurį buvo renkama informacija bei sutinka kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos vadovas. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Darbo partijos frakcijos nariai. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad kriminalinės žvalgybos informacija gali būti naudojama pateikiant informaciją apie asmenį Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo nustatyta tvarka. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Siūloma nustatyti, kad kriminalinės žvalgybos informacija, pateikta Lietuvos Respublikos Prezidentui, Seimo Pirmininkui, Ministrui Pirmininkui, vadovaujantis šio įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punktu, neprieštaraujant asmeniui, apie kurį teikiama informacija, turi būti išslaptinta, jei to prašo Lietuvos Respublikos Prezidentas arba Seimo Pirmininkas, arba Ministras Pirmininkas, arba pats asmuo ir su tuo sutinka kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos vadovas. 5.
teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta: Priėmus teikiamą projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Priimtas įstatymas kriminogeninei situacijai ir korupcijai įtakos neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymo projektas nesusijęs su įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokie teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Priėmus projektą, galiojančių teisės aktų pakeisti ar panaikinti nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektai, parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekte nėra vartojamos naujai apibrėžtos sąvokos. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų – kas ir kada juos turėtų priimti: Įstatymams įgyvendinti įgyvendinamųjų teisės aktų nereikės. 12.
12Kiek valstybės,
savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Teikiamų projektų nuostatoms įgyvendinti papildomų biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
„įslaptinta informacija“, „Seimo Pirmininkas“,
„Respublikos Prezidentas“, „Kriminalinė žvalgyba“. 15. Kiti,
iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra. Teikia Seimo nariai: Vytaytas Gapšys Kęstutis Daukšys Valentinas Bukauskas Valdas Skarbalius
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT- 01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 Lietuvos Respublikos Seimui 2015-05- Nr. Į 2015-05-11 Nr. XIIP-3074 DĖL lietuvos respublikos Kriminalinės žvalgybos įstatymo Nr. XI-2234 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3074 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo Nr. XI-2234 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP‑3074 pažymime, kad dėl projekto atitikties Europos Sąjungos teisei pastabų ir pasiūlymų neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Justina Nasutavičienė, tel. 8 706 63 695, el. p. [email protected]
2015-05-12 Nr. XIIP-3074 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
projektu siekiama ne pakeisti įstatymo 19 straipsnio 3 dalį, o 19 straipsnį papildyti nauja 3 dalimi, tai ir turėtų būti įrašyta projekto 1 straipsnio 1 dalies pakeitimų esmėje. Projekto 1 straipsnio 2 dalimi dėstytinas keičiamo įstatymo 19 straipsnio buvusių 3–7 dalių pernumeravimas. 2. Projektu teikiamoje naujoje keičiamo įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje, frazėje
„vadovaujantis šio įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punktu“, atsisakytina
žodžio ir skaičiaus „įstatymo 19“. 3. Projektu pernumeravus keičiamo įstatymo 19 straipsnio 3–7 dalis, keistina ir 5 straipsnio 6 dalies nuoroda. Be to, keistinos ir įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 5 punkto bei 6 dalies (pagal projektu teikiamą pernumeravimą – 7 dalies) nuorodos, į jas galimai įtraukiant ir projektu teikiamą naują keičiamo įstatymo
kartu su Kriminalinės žvalgybos įstatymo papildymu nauja nuostata turėtų būti teikiami ir Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 10 straipsnio bei Korupcijos prevencijos įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymų projektai. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis A. Jatkevičius, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected]
TEISĖTVARKOS komitetas
Julius Sabatauskas, Komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, Komiteto nariai: Vilija Aleknaitė Abramikienė, Stasys Brundza, Vitalijus Gailius, Vytautas Gapšys, Valdas Skarbalius. Komiteto biuro vedėja Dalia Latvelienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Irma Leonavičiūtė, Gintarė Morkūnienė, Loreta Zdanavičienė. Komiteto biuro padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Modesta Banytė. Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos atstovai: direktoriaus pavaduotojas Žydrūnas Bartkus, Teisės ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus viršininkė Rūta Kaziliūnaitė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-05-121 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnį papildyti nauja 3 dalimi, tai ir turėtų būti įrašyta projekto 1 straipsnio 1 dalies pakeitimų esmėje. Projekto 1 straipsnio 2 dalimi dėstytinas keičiamo įstatymo 19 straipsnio buvusių 3–7 dalių pernumeravimas. Pritarti
departamentas
teikiamoje naujoje keičiamo įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje, frazėje
„vadovaujantis šio įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punktu“, atsisakytina
žodžio ir skaičiaus „įstatymo 19“. Pritarti
departamentas 2015-05-121 3.
Projektu pernumeravus keičiamo įstatymo 19 straipsnio 3–7 dalis, keistina ir 5 straipsnio 6 dalies nuoroda. Be to, keistinos ir įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 5 punkto bei 6 dalies (pagal projektu teikiamą pernumeravimą – 7 dalies) nuorodos, į jas galimai įtraukiant ir projektu teikiamą naują keičiamo įstatymo 19 straipsnio 3 dalį. Pritarti
departamentas
Kriminalinės žvalgybos įstatymo papildymu nauja nuostata turėtų būti teikiami ir Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 10 straipsnio bei Korupcijos prevencijos įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymų projektai. Pritarti 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba 2015-05-121 Lietuvos Respublikos Seime 2015 m. gegužės 11 d. užregistruotas Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo Nr. XI-2234 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3074 (toliau - Projektas). Projektu siekiama įtvirtinti tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį kriminalinės žvalgybos informacija, panaudota pateikiant informaciją apie asmenį Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo (toliau - KPI) nustatyta tvarka, greta kitų pagrindų turėtų būti išslaptinama ir asmens, apie kurį ši informacija yra, pageidavimu arba sutikimu. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba (toliau - STT) siūlo atkreipti dėmesį į neigiamas pasekmes, kurios kiltų pritarus Projektui: 1.
Pagal Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo (toliau - KŽĮ) 2 straipsnio 7 dalį, aiškinamą kartu su šio straipsnio 6 ir 10 dalimis, kriminalinės žvalgybos informacija – tai kriminalinės žvalgybos subjektų veiklos metu. sprendžiant kriminalinės žvalgybos uždavinius, surinkti ir teisės aktų nustatyta tvarka užfiksuoti duomenys. t.y. duomenys apie galiniai rengiamas, daromas ar padarytas nusikalstamas veikas, jas rengiančius, darančius ar padariusius asmenis, šių asmenų aktyvius veiksmus neutralizuojant kriminalinę žvalgybą, kitus su valstybės nacionaliniu saugumu susijusius įvykius ir asmenis. Be to, pagal KŽĮ 4 straipsnio 2 punktą, 8 straipsnio 3 dalį ir 19 straipsnio 2 dalį kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimas daugeliu atvejų yra orientuotas į sąlygų efektyviam baudžiamajam persekiojimui sukūrimą, o per tai - į nusikalstamų veikų atskleidimą. Toks kriminalinės žvalgybos informacijos pobūdis lemia ir jos įslaptinimo būtinybę. Tai poreikis užtikrinti, kad ne tik apie konkrečius kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdus, bet ir patį kriminalinės žvalgybos vykdymo konkrečių kriminalinės žvalgybos objektų atžvilgiu faktą sužinotų įmanomai mažiausias asmenų ratas ir tik tie asmenys, kuriems tokia informacija būtina tarnybinėms pareigoms vykdyti. Ypač reikšminga tai, kad šių aplinkybių nežinotų asmenys, dėl kurių galimai rengiamų, daromų ar padarytų nusikalstamų veikų vykdoma kriminalinė žvalgyba, nes, jiems šį faktą sužinojus, daugelis kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdų praranda prasmę. Tas pats pasakytina ir apie ikiteisminius tyrimus, kurie, vadovaujantis KŽĮ 8 straipsnio 3 dalimi, pradedami kriminalinės žvalgybos tyrimo metu surinktos informacijos pagrindu.
Tokiuose ikiteisminiuose tyrimuose taip pat gali būti reikalinga atlikti neviešo pobūdžio ikiteisminio tyrimo veiksmus (pavyzdžiui, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolė) arba veiksmus, kurie yra prasmingi tik tuo atveju, jei asmenims apie tokius veiksmus nežinoma bent iki jų pradžios (pavyzdžiui, krata). Įvertinus šias aplinkybes matyti, kad kriminalinės žvalgybos informacijos slaptumas yra gyvybiškai svarbus kriminalinės žvalgybos tikslų pasiekimui, be to, šios informacijos įslaptinimo tikslas visų pirma ir užtikrinti, kad ji iki tam tikro momento netaptų žinoma asmeniui, su kuriuo tokia informacija yra susijusi. Šiame kontekste matyti, kad kriminalinės žvalgybos informacijos išslaptinimas priklausomai nuo asmens, apie kurį ši informacija yra, valios būtų ne tik žalingas kriminalinės žvalgybos tikslų įgyvendinimui. Negana to. jis sukurtų prielaidas iš principo prieštaringoms situacijoms, kai prielaida informacijos išslaptinimui būtų prašymas arba sutikimas asmens, nuo kurio ši informacija pirmiausia ir saugoma. Pritarti
bei skyrimo į tam tikras pareigas ir informacijos apie šių pareigų siekiančius asmenis rinkimo procedūras panaudoti ne tiems tikslams, kuriems šios procedūros sukurtos. Pritarus Projekto nuostatoms, rastųsi galimybė pretenduoti į tam tikras pareigas, kurių asmuo galimai net nesiekia, ir per šias procedūras išsiaiškinti, kokia kriminalinės žvalgybos informacija apie tam tikrą asmenį disponuoja teisėsaugos institucijos. Pritarti
Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba 2015-05-121 3.
Pažymėtina ir tai, kad pagal KPI 9 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 3 dalį kriminalinės žvalgybos informacija, panaudojama KŽĮ 19 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu būdu, gali būti kriminalinės žvalgybos informacija, kurią surinko ir įslaptino ne STT įgalioti struktūriniai padaliniai, o kiti kriminalinės žvalgybos subjektai arba žvalgybos institucijų padaliniai. KŽĮ 8 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais atliekantys kriminalinės žvalgybos tyrimą. Pritarus Projektui, susidarytų situacija, kai šie subjektai, įvertinę tikimybę, jog jų turimą kriminalinės žvalgybos informaciją panaudojus KŽĮ 19 straipsnio 1 dalies 3 punktu nurodytu būdu, vėliau bus reikalaujamąją išslaptinti, galimai vengtų pateikti tokią informaciją STT. Dėl šios priežasties Projektu, kuriuo siekiama didesnio skaidrumo asmenų skyrimo į pareigas valstybinėje tarnyboje procedūrose, bus pasiektas priešingas rezultatas. Respublikos Prezidento, Seimo Pirmininko ir Ministro Pirmininko galimai iš viso nepasieks kitų kriminalinės žvalgybos subjektų surinkta ir įslaptinta informacija. Be to, tokiais atvejais, kai KŽĮ 19 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu būdu panaudojama kelių kriminalinės žvalgybos subjektų surinkta informacija (jos pagrindu parengta apibendrinta informacija), kiltų klausimas, kurios iš kriminalinės žvalgybos pagrindinių institucijų, žvalgybos institucijų vadovo sutikimas reikalingas. Pritarti
informacijos išslaptinimo tvarkos ir pagrindų reglamentavimas. Manytina, kad tai yra išimtinai Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo reglamentavimo dalykas, todėl tokio pobūdžio nuostatos neturėtų būti įtvirtinamos kituose teisės aktuose.
Apibendrinus tai, kas išdėstyta, siūlytume Projektą vertinti kritiškai, kaip galintį turėti ženklių neigiamų padarinių tiek KŽĮ, tiek ir KPI 9 straipsnio tikslų įgyvendinimui. Pritarti
teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
esmės pritarti Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo Nr. XI-2234 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-3074 ir siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti įstatymo projektą, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus, kuriems Teisės ir teisėtvarkos komitetas pritarė ir į komiteto pasiūlymus. 6.2. Pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2015-05-131 Siekiant įgyvendinti įstatymo projekto tikslus, būtina įstatymo projekto nuostatas derinti su Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nuostatomis, pagal kurias „Paslapčių subjektai – valstybės ir savivaldybių institucijos, kurių veikla susijusi su informacijos įslaptinimu, išslaptinimu, įslaptintos informacijos naudojimu ir (ar) apsauga, tokių institucijų reguliavimo sričiai priskirtos įstaigos, įmonės, kurioms šios institucijos, suderinusios su Paslapčių apsaugos koordinavimo komisija, suteikė paslapčių subjekto statusą.“ Atsižvelgiant į tai, tikslinti subjektą, kuriam įstatymo projektu nustatoma diskrecija išslaptinti kriminalinės žvalgybos informaciją. Pritarti
ir teisėtvarkos komitetas 2015-05-13 Kriminalinės žvalgybos informacijos slaptumas ‑ svarbus pagrindas kriminalinės žvalgybos tikslams pasiekti.
Siūlyti pagrindiniam komitetui atsižvelgti į Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos pastabas ir išdėstytus argumentus, kad nebūtų pažeisti pamatiniai kriminalinės žvalgybos teisiniai pagrindai ir principai. Pritarti
7Balsavimo rezultatai:
Alternatyvus balsavimas:
esmės pritarti Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo Nr. XI-2234 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-3074 ir siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti įstatymo projektą, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė ir į Teisės ir teisėtvarkos komiteto pasiūlymus: 5 – už;
Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo Nr. XI-2234 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3074: 2 – už;
8Komiteto paskirti pranešėjai: Julius Sabatauskas, Stasys Šedbaras. Komiteto pirmininkas Julius
Sabatauskas