Projekto lyginamasis variantas
1 straipsnis. Kodekso papildymas 62¹straipsniu Papildyti kodeksą 62¹ straipsniu: „62¹ straipsnis. Kito teismo teisėjo paskyrimas nagrinėti bylą
teismuose, esančiuose to apygardos teismo veiklos teritorijoje, apygardos teismo pirmininko nutartimi atsitiktine tvarka atrinktų bylų grupė gali būti priskirta nagrinėti kito apylinkės teismo, esančio to paties apygardos teismo veiklos teritorijoje, teisėjams. 2. Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkui konstatavus esminį darbo krūvio skirtumą apygardų teismuose, Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko nutartimi atsitiktine tvarka atrinktų bylų, nagrinėtinų pirmosios instancijos ir (arba) apeliacinės instancijos tvarka, grupė gali būti priskirta nagrinėti kito apygardos teismo teisėjams. 3. Kito teismo teisėjams gali būti priskiriamos bylos, kurios dar nėra paskirtos konkrečiam teisėjui (teisėjų kolegijai). 4. Bylos, kuri priskiriama nagrinėti kito teismo teisėjams, teismingumas nėra keičiamas – bylą nagrinėjantis kito teismo teisėjas (teisėjų kolegija) veikia teismo, kuriam byla teisminga, vardu. 5. Kito teismo teisėjams priskirtos bylos paskirstomos ir teisėjų kolegijos, jei bylą nagrinėja ne vienas teisėjas, jose sudaromos Teismų įstatymo nustatyta tvarka iš teismo, kuriam jos priskirtos, teisėjų. Teisėją skiria, reikiamais atvejais kolegiją sudaro ir jos pirmininką bei pranešėją skiria, įstatymų numatytais atvejais pakeičia teismo, kuriame dirba teisėjas (teisėjai), pirmininkas arba civilinių bylų skyriaus pirmininkas.
Kitus su pirmiau paminėtomis bylomis susijusius procesinius klausimus, kuriuos spręsti įstatymai paveda teismo pirmininkui, civilinių bylų skyriaus pirmininkui arba jų paskirtam teisėjui, sprendžia atitinkamai teismo, kuriam byla teisminga, pirmininkas, civilinių bylų skyriaus pirmininkas arba jų paskirtas teisėjas. 6. Šio straipsnio nustatytais pagrindais pirmiausiai perskirstomos bylos, kurios šio kodekso nustatytais atvejais gali būti nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, taip pat bylos, kurias nagrinėja vienas teisėjas. 7. Detalią šio straipsnio taikymo tvarką nustato Teisėjų taryba.“2 straipsnis. Kodekso 154 straipsnio papildymas Papildyti kodekso 154 straipsnį nauja 4 dalimi:
„4. Kai įstatymų nustatytais atvejais konkrečiam apylinkės ar apygardos teismui
teisminga byla yra priskiriama nagrinėti atitinkamai kito apylinkės arba apygardos teismo teisėjams, teismo posėdžiai šiose bylose gali vykti teismo, kuriame dirba bylą nagrinėjantis teisėjas (teisėjai), patalpose. Žodinis šių bylų nagrinėjimas vyksta teismo, kuriam byla teisminga, patalpose, išskyrus atvejus, kai nei viena iš šalių neprieštarauja, kad byla būtų nagrinėjama teismo, kuriame dirba bylą nagrinėjantis teisėjas (teisėjai), patalpose, arba teismas nusprendžia, kad kitoje vietoje bylą bus lengviau išnagrinėti arba bus sutaupyta bylinėjimosi išlaidų, palyginti su bylos nagrinėjimu teismo patalpose.“3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
taryba iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Stasys Šedbaras
Projekto
lyginamasis variantas
1 straipsnis. Kodekso papildymas 62¹straipsniu Papildyti Kodeksą 62¹ straipsniu: „62¹ straipsnis. Kito teismo teisėjo paskyrimas nagrinėti bylą
teismuose, esančiuose to apygardos teismo veiklos teritorijoje, apygardos teismo pirmininko nutartimi atsitiktine tvarka atrinktos bylos gali būti priskirtos nagrinėti kito apylinkės teismo, esančio to paties apygardos teismo veiklos teritorijoje, teisėjams. 2. Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkui konstatavus esminį darbo krūvio skirtumą apygardų teismuose, Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko nutartimi atsitiktine tvarka atrinktos bylos, nagrinėtinos pirmosios instancijos ir
(arba) apeliacinės instancijos tvarka, gali būti priskirtos nagrinėti kito apygardos teismo teisėjams. 3. Nagrinėti kito teismo teisėjams gali būti priskiriamos bylos, kurios dar nėra paskirtos konkrečiam teisėjui (teisėjų kolegijai). 4. Bylos, kuri priskiriama nagrinėti kito teismo teisėjams, teismingumas nekeičiamas
Kitus su nagrinėti kito teismo teisėjams priskirtomis bylomis susijusius procesinius klausimus, kuriuos spręsti įstatymuose priskirta teismo pirmininkui, Civilinių bylų skyriaus pirmininkui arba jų paskirtam teisėjui, sprendžia atitinkamai teismo, kuriam byla teisminga, pirmininkas, Civilinių bylų skyriaus pirmininkas arba jų paskirtas teisėjas. 6. Šiame straipsnyje nustatytais pagrindais pirmiausiai nagrinėti kito teismo teisėjams priskiriamos bylos, kurios šio kodekso nustatytais atvejais gali būti nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, taip pat bylos, kurias nagrinėja vienas teisėjas.“2 straipsnis. Kodekso 154 straipsnio papildymas Papildyti 154 straipsnį nauja 4 dalimi:
„4. Kai įstatymų nustatytais atvejais konkrečiam apylinkės ar apygardos teismui
teisminga byla yra priskiriama nagrinėti atitinkamai kito apylinkės arba apygardos teismo teisėjams, teismo posėdžiai, kuriuose nagrinėjamos šios bylos, gali vykti teismo, kuriame dirba bylą nagrinėjantis teisėjas (teisėjai), patalpose. Žodinis šių bylų nagrinėjimas vyksta teismo, kuriam byla teisminga, patalpose, išskyrus atvejus, kai nė viena iš proceso šalių neprieštarauja, kad byla būtų nagrinėjama teismo, kuriame dirba bylą nagrinėjantis teisėjas (teisėjai), patalpose, arba kai byla operatyviau ir ekonomiškiau bus išnagrinėta kitose patalpose, konkrečiai – pagal daugumos įrodymų buvimo vietą arba proceso dalyvių ar daugumos proceso dalyvių gyvenamąją vietą ar buveinę, arba pagal nekilnojamojo turto, tiesiogiai susijusio su nagrinėjama byla, buvimo vietą.“3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2016 m. kovo 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Lietuvos Respublikos TEISMŲ ĮSTATYMO NR. I-480 41
projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai Pagal šiuo metu galiojančius įstatymus apylinkės ir apygardos teismo teisėjai nagrinėja tik tas bylas, kurios yra teismingos teismui, kuriame jie dirba. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys rodo, kad apylinkių teismų teisėjų darbo krūvio skirtumai išlieka dideli (nuo daugiau kaip 100 etaloninių bylų Joniškio, Raseinių, Trakų, Vilniaus rajono teismuose iki mažiau kaip 60 etaloninių bylų Druskininkų miesto, Anykščių, Ignalinos, Jonavos, Molėtų, Rokiškio, Šilalės, Skuodo, Utenos ir Zarasų rajono apylinkių teismuose). Panaši situacija ir apygardų teismuose. Be to, patirtis parodė, kad dėl tam tikrų priežasčių (laikinojo nedarbingumo, iš anksto nesuplanuotų ilgalaikių atostogų, atleidimo ir pan.) gali netikėtai sumažėti atitinkamame teisme dirbančių teisėjų skaičius. Dėl šios priežasties staiga išauga kitų teismo teisėjų darbo krūvis, atsiranda esminė darbo krūvio disproporcija tarp atskirų teismų ir gali sutrikti normalus teismo darbas. Esminiai darbo krūvio skirtumai neigiamai veikia teisingumo sistemos efektyvumą. Didelį darbo krūvį turinčiuose teismuose yra sunkiau užtikrinti operatyvų bylų išnagrinėjimą, didėja klaidos tikimybė, todėl gali padaugėti apeliacinių procesų, reikalaujančių papildomų byloje dalyvaujančių asmenų ir teismų sistemos resursų panaudojimo. Todėl, įstatymų projektų rengėjų nuomone, svarbu, kad egzistuotų mechanizmai, kurie leistų operatyviai reaguoti į teismų krūvio disproporcijas ir jas protingai sumažinti. Šios priemonės, be kita ko, turėtų būti lanksčios, neturėtų pabloginti byloje dalyvaujančių asmenų teisinės padėties ir sukelti jiems papildomų nepatogumų.
Šiuo metu įstatymuose nustatytos priemonės nėra pakankamos pirmiau paminėtiems tikslams įgyvendinti. Civilinio proceso kodekso 34 straipsnyje įtvirtintos pakankamai griežtos, nelanksčios sąlygos, kada byla gali būti perduodama nagrinėti kitam teismui. Be to, bylos perdavimas nagrinėti kitam teismui reiškia, kad pasikeičia bylą nagrinėjantis teismas, o tai sukelia papildomų nepatogumų byloje dalyvaujantiems asmenims – jiems gali tekti vykti susipažinti su byla, taip pat į žodinį bylos nagrinėjimą ar atlikti kitus procesinius veiksmus į kitą, nei priklauso pagal įprastas teismingumo taisykles, teismą. Teismų įstatymo 63 straipsnyje nustatytos galimybės laikinai ar nuolat perkelti teisėją į kitą teismą ne visada yra veiksmingos, nes šiuo atveju teisėjas yra visiškai perkeliamas į kitą teismą, todėl nebegali nagrinėti jam anksčiau priskirtų bylų, jas reikia perduoti kitiems teisėjams, perkėlimo procedūra yra gana sudėtinga ir gali užtrukti (paprastai reikia teisėjo sutikimo ir kt.). Be to, ne visada yra proporcinga teisėją perkelti į kitą teismą, nes darbo krūviai teismuose ir jų skirtumai gali būti ne tokie dideli, kad teisme būtų reikalingas naujas pilnu darbo krūviu dirbantis teisėjas. Teisėją perkėlus iš vieno teismo į kitą taip pat gali susidaryti neadekvatus darbo krūvis teisme, iš kurio teisėjas buvo perkeltas. Atsižvelgiant į visa tai, kas paminėta anksčiau, įstatymų projektais siūloma nustatyti, kad apylinkės ir apygardos teismo teisėjas proceso įstatymuose nustatytais atvejais turėtų įgaliojimus ir galėtų būti skiriamas nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui teismingą bylą.
Byloje dalyvaujantys asmenys dėl to nepatirtų jokių neigiamų pokyčių, nes byla ir toliau būtų nagrinėjama pagal įprastas teismingumo taisykles, o reikalui esant, kito teismo teisėjas, kuriam byla būtų priskirta, pats atvyktų į bylą nagrinėjantį teismą, pvz., žodiniam bylos nagrinėjimui. Šis instrumentas leistų operatyviai ir lanksčiai reaguoti į esminius teisėjų darbo krūvio skirtumus, jų netikėtus pokyčius, tokiu būdu užtikrinant veiksmingesnį teisingumo vykdymo administravimą. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų projektų iniciatorius ir pirminio projekto rengėjas yra Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Kaip minėta, šiuo metu galiojantys įstatymai nenumato galimybės tam tikram apylinkės ar apygardos teismui teismingą bylą priskirti nagrinėti atitinkamai kito apylinkės ar apygardos teismo teisėjui. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Visų pirma siūloma Teismų įstatymo 41 straipsnį papildyti nuostatomis, suteikiančiomis apylinkės ir apygardos teismo teisėjui proceso įstatymų nustatytais atvejais įgaliojimus nagrinėti visas bylas, teismingas atitinkamai apylinkės ir apygardos teismui.
Kadangi priskyrus bylą nagrinėti kito teismo teisėjui jis gali patirti papildomų sąnaudų (pvz., išlaidos nuvykti į kitą teismą), susijusių su jam įstatymais pavestų funkcijų vykdymu, Teismų įstatymo 41 straipsnyje taip pat siūloma nustatyti, kad teisėjo komandiruotės išlaidos, taip pat išlaidos, susijusios su bylų nagrinėjimu kitame teisme, bus kompensuojamos Vyriausybės nustatyta tvarka, suderinta su Teisėjų taryba. Antra, atsižvelgiant į tai, kad teisėjų krūvio išlyginimas perskiriant civilines bylas yra lengviau įgyvendinimas, nes nemaža šių bylų dalis nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, o žodine tvarka nagrinėjamose bylose dažnai pakanka vieno bylos nagrinėjimo posėdžio, kartu teikiamas pasiūlymas papildyti Civilinio proceso kodeksą 62¹ straipsniu, konkrečiai reglamentuojančiu bylų grupės priskyrimą nagrinėti kito teismo teisėjams. Siūloma Civilinio proceso kodeksą pildyti būtent 62¹ straipsniu, nes šio straipsnio projektu siekiama nustatyti specifines teismo sudėties taisykles, o teismo sudėtis yra reglamentuota Civilinio proceso kodekso 62 straipsnyje. Jei siūlomas mechanizmas pasiteisins praktikoje ir atsiras poreikis išplėsti jo taikymo sritį, vėliau bus galima svarstyti dėl kitų proceso įstatymų (Baudžiamojo proceso kodekso, Administracinių teisės pažeidimų kodekso) pakeitimų, leidžiančių atitinkamas bylas priskirti kito teismo teisėjams. Civilinio proceso kodekso 62¹ straipsnio projekto 1 ir 2 dalyse siūloma nustatyti pagrindines sąlygas, kada bylų grupė gali būti priskiriama nagrinėti kito teismo teisėjams – aukštesnės pakopos teismo pirmininkas turi konstatuoti esminį darbo krūvio skirtumą.
Projekte taip pat numatoma, kad kito teismo teisėjams turėtų būti priskiriama ne viena, o grupė bylų, be to, jos turėtų būti atrenkamos atsitiktiniu būdu. Šiomis nuostatomis siekiama užtikrinti bylos priskyrimo kito teismo teisėjams skaidrumą, objektyvumą, nešališkumą, užkirsti kelią selektyviam bylų perskyrimui, teisėjų nepriklausomumo pažeidimui. 62¹ straipsnio projekto 3 dalyje siūloma įtvirtinti, kad kito teismo teisėjams gali būti priskiriamos bylos, kurios dar nėra paskirtos konkretiems teisėjams (pvz., priimamas sprendimas, kad visos tam tikrą iš anksto nustatytą dieną (dienas) gautos bylos (kas antra tam tikrą dieną gauta byla ar pan.) priskiriama nagrinėti kito teismo teisėjams). Šia nuostata siekiama užtikrinti vieną iš teisėjo nepriklausomumo aspektų, kuris draudžia iš teisėjo paimti jam paskirtą bylą, nesant tam svarbių priežasčių (žr. pvz., Europos Tarybos Ministrų komiteto Rekomendacijos Nr. CM/Rec(2010)12 dėl teisėjų nepriklausomumo, veiklos efektyvumo ir atsakomybių 9 p.). Be to, kuo daugiau teisėjas yra įsigilinęs į konkrečią bylą, tuo mažiau racionalus yra bylos priskyrimas kito teismo teisėjui, nes pastarajam iš naujo reikėtų susipažinti su byla ir dėl to papildomai sugaišti nemažai laiko. 62¹ straipsnio projekto 4 dalyje siūloma įtvirtinti taisyklę, kad bylą priskyrus nagrinėti kito teismo teisėjams, jos teismingumas nėra keičiamas – bylą nagrinėjantis kito teismo teisėjas (teisėjų kolegija) veikia teismo, kurio byla buvo priskirta kito teismo teisėjams, vardu.
Ši nuostata atskleidžia siūlomo instrumento esmę, t. y. kad bylą nagrinėjantis teismas nebus keičiamas – bylai nagrinėti tiesiog bus skiriamas kito teismo teisėjas (teisėjų kolegija), kuris
(kuri) atliks visus reikiamus procesinius veiksmus kaip bylą nagrinėjančio teismo teisėjas (teisėjų kolegija). 62¹ straipsnio projekto 5 dalyje numatoma reglamentuoti klausimą dėl kito teismo teisėjams priskirtų bylų paskirstymo šio teismo teisėjams ir kolegijų sudarymo. Šiuo atveju bus taikoma bendra Teismų įstatymo nustatyta tvarka, t. y. kito teismo teisėjams priskirtos bylos bus paskirstomos kartu su šiam teismui pagal įprastas taisykles teismingomis bylomis vadovaujantis Teismų įstatymo 36 straipsnio nuostatomis, t. y. naudojantis kompiuterine programa, skaidriai, objektyviai ir nešališkai. Analogiška tvarka bus sudaromos ir teisėjų kolegijos. Sprendimus dėl bylos paskyrimo teisėjui (teisėjų kolegijai) ir jos pakeitimo įstatymų nustatytais atvejais priims teismo, kuriame dirba teisėjas (teisėjų kolegija), teismo pirmininkas, civilinių bylų skyriaus pirmininkas. Kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad bus laikoma, jog bylą ir toliau nagrinėja teismas, kuriam ji yra teisminga, o ne teismas, kurios teisėjams ji priskirta, projekte siūloma, kad kitus su pirmiau paminėtomis bylomis susijusius procesinius klausimus (pvz., teisėjo nušalinimas, apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos skyrimas į teismo posėdį ar kt.), kuriuos spręsti įstatymai paveda teismo pirmininkui, civilinių bylų skyriaus pirmininkui arba jų paskirtam teisėjui, spręs atitinkamai bylą nagrinėjančio teismo pirmininkas, civilinių bylų skyriaus pirmininkas arba jų paskirtas teisėjas.
Aptariamo straipsnio projekto 6 dalyje siūloma nustatyti, kad nustatytais pagrindais pirmiausiai perskirstomos bylos, kurios šio kodekso nustatytais atvejais gali būti nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, taip pat bylos, kurias nagrinėja vienas teisėjas (prioritetas visais atvejais turėtų būti teikiamas rašytinio proceso tvarka nagrinėjamoms byloms), o 7 dalis numato, kad detalią straipsnio taikymo tvarką turės nustatyti Teisėjų taryba. Kartu teikiamas Civilinio proceso kodekso 154 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, nes Civilinio proceso kodeksas konkrečiai reglamentuoja teismo posėdžio vietą, todėl praktikoje gali iškilti klausimų šiuo aspektu. Civilinio proceso kodekso 154 straipsnį siūloma papildyti 4 dalimi, nustatant, kad rašytiniai posėdžiai turėtų vykti teisme, kuriame dirba bylą nagrinėjantis teisėjas, nes tokiu atveju nėra prasmės vykti į teismą, kuriam teisminga byla nagrinėjama. Neįtvirtinus šios taisyklės, vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 154 straipsnio 2 dalimi, kito teismo teisėjas iš principo turėtų posėdžiauti rašytinio proceso tvarka teisme, kuriam byla teisminga, t. y. iš teismo, kuriame dirba, turėtų vykti į teismą, kuriam teismingą bylą nagrinėja. Kita vertus, žodiniam bylos nagrinėjimui teisėjas (su tam tikromis išimtimis) turėtų vykti į teismą, kuriam teismingą bylą jis nagrinėja.
Šiomis nuostatomis siekiama užtikrinti, kad byloje dalyvaujantys asmenys ir kiti proceso dalyviai dėl bylos priskyrimo kito teismo teisėjams neturėtų patirti nepatogumų. Priėmus siūlomas nuostatas būtų sudarytos sąlygos lanksčiai ir operatyviai spręsti teisėjų darbo krūvio disproporcijos problemas, tokiu būdu pagerinant teisingumo vykdymą, sudarant prielaidas greičiau ir kokybiškiau nagrinėti bylas jomis perkrautuose teismuose, išlyginti asmenų teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo netolygumus, susijusius su esminiais atskirų teismų teisėjų darbo krūvio skirtumais. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymų projektus, bus sumažinta teisėjų darbo stabilumo apimtis, nes teisėjams tam tikrais atvejais reikės vykti į žodinį bylos nagrinėjimą į kito teismo patalpas. Tačiau, atsižvelgiant į projektais siekiamus tikslus ir projektuose numatytus saugiklius, pirmiau paminėtas pokytis neturėtų pažeisti teisėjų statuso ir jų nepriklausomumo. Pirma, kito teismo teisėjams priskirtos bylos būtų paskirstomos visiems to teismo teisėjams nešališkai ir objektyviai, vadovaujantis Teismų įstatymo 36 straipsnio normomis, kaip ir kitos tam teismui teismingos bylos. Antra, projekte nustatyta priskirti kitam teismui pirmiausiai rašytinio proceso tvarka nagrinėjamas bylas. Trečia, teisėjui bus kompensuotos su vykimu į kitą teismą susijusios papildomos išlaidos. Ketvirta, papildomos garantijos galės būti išdiskutuos teisėjų bendruomenėje ir detalizuotos Teisėjų tarybos patvirtintoje detalioje 62¹ straipsnio taikymo tvarkoje. 6.
įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Numatoma, kad Įstatymų projektai tiesioginio poveikio kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Siūlomos įstatymų projektų nuostatos sudarys prielaidas efektyvesniam teisingumo administravimui, kuris yra būtina sąlyga verslui vykdyti bei plėtoti, todėl įstatymų poveikis aptariamoms sritims turėtų būti teigiamas. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymų projektus, kitų teisės aktų priimti, keisti ar pripažinti negaliojančiais nereikės. 9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir neprieštarauja Europos Sąjungos teisės aktams. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymų projektams įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybė, suderinusi su Teisėjų taryba, ir Teisėjų taryba iki šio įstatymo projekto įsigaliojimo turėtų priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 12.
valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Atsižvelgiant į tai, kad numatyta pirmiausiai perduoti rašytinio proceso tvarka nagrinėjamas bylas, šiuo metu nėra galimybių tiksliai prognozuoti kiek papildomų išlaidų gali reikėti kito teismo teisėjų išlaidoms, susijusios su vykimu nagrinėti bylą į kitą teismą, kompensuoti. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Projektui pritarė Teisėjų Taryba. 14. Įstatymų projektų reikšminiai žodžiai Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: ,,teismas“, ,,procesas“. Seimo narys Stasys Šedbaras
2015-05-14 Nr. XIIP-3073 Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnyje dėstomo kodekso 62¹ straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad „Apygardos teismo pirmininkui konstatavus esminį darbo krūvio skirtumą apylinkės teismuose, esančiuose to apygardos teismo veiklos teritorijoje, apygardos teismo pirmininko nutartimi atsitiktine tvarka atrinktų bylų grupė gali būti priskirta nagrinėti kito apylinkės teismo, esančio to paties apygardos teismo veiklos teritorijoje, teisėjams.“ Nuostatos turinys diskutuotinas. Pirma, pastebėtina, jog siekiant įtvirtinti Apygardos teismo pirmininko teisę bylas paskirti nagrinėti kito apylinkės teismo, esančio to paties apygardos teismo veiklos teritorijoje, teisėjams, galimai derėtų pirmiausia nustatyti Apygardos teismo pirmininko pareigą stebėti apylinkių teismų darbo krūvį. Antra, nėra suprantama, kodėl net konstatavus esminį darbo krūvio skirtumą bylos tik „gali būti“ priskirtos nagrinėti kito teismo teisėjams, o ne skiriamos nagrinėti kito teismo teisėjams. Trečia, derėtų nustatyti kokiu dokumentu turėtų būti konstatuojamas esminis darbo krūvio skirtumas, be to derėtų nustatyti ir tokio dokumento skundimo tvarką, nes, neabejotina, jog toks dokumentas sąlygos tam tikrų teisėjų darbo krūvio padidėjimą be tokių teisėjų sutikimo. Manytina, jog tais atvejais, kai papildomas darbo krūvis būtų nustatomas nepagrįstai, teisėjams turėtų būti sudaryta galimybė ginti savo interesus. Ketvirta, derėtų nustatyti, ar nutartis, kuria tam tikrų bylų grupė yra paskiriama nagrinėti kito teismo teisėjams yra skundžiama ir jos skundimo tvarką.
Penkta, pastebėtina, jog iš teikiamos formuluotės nėra aišku, ar nutarties priėmimas ir bylų priskyrimas kito teismo teisėjams yra baigtinis veiksmas. Jei tai baigtinis veiksmas, susijęs su vienkartiniu bylų paskirstymu, derėtų tai nurodyti įstatymo projekte. Jei tai nėra baigtinis veiksmas, pastebėtina, kad įstatymo projekte nenustatoma jokia tvarka, pagal kurią bylų skyrimas kito teismo teisėjams būtų nutraukiamas. Todėl nėra aišku, kaip šis procesas turėtų ir galėtų pasibaigti. Šešta, pastebėtina, jog apygardos teismą su apylinkės teismais sieja tam tikras teritorinis principas ir administracinės priežiūros teisiniai santykiai. Tačiau šiais ir visais kitais aspektais visi apylinkių teismai yra savarankiški darbo organizavimo prasme. Pagal įstatymo projektu siūlomą reguliavimą, apygardos teismo pirmininkas, nesant jokių pavaldumo teisinių santykių tarp apylinkės ir apygardos teismo, reguliuos savarankiškų ir nepriklausomų apylinkių teismų darbą. Nėra aišku, kaip toks teisinis institutas galėtų būti vadinamas ir iš kokių teisinių santykių jis kildinamas, ar jis yra proporcingas siekiamiems tikslams. Septinta, pastebėtina, jog aptarti klausimai negali būti sprendžiami poįstatyminiais teisės aktais. Analogiškos pastabos išsakytinos ir dėl aptariamo straipsnio 2 dalies. 2. Projekto 1 straipsnyje dėstomo kodekso 62¹ straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad bylą nagrinėjantis kito teismo teisėjas (teisėjų kolegija) veikia teismo, kuriam byla teisminga, vardu. Projekto nuostata kelia abejonių. Pastebėtina, kad bylos nagrinėjimas yra tam tikrą laikotarpį trunkantis procesas, kuriame dalyvauja daug asmenų. Šiuo metu bylos dalyvių ir bylą nagrinėjančio teismo teisės ir pareigos yra aiškiai išdėstytos kodekse. Pritarus siūlomam reguliavimui, gali kilti praktinių problemų nagrinėjant bylą.
Pavyzdžiui, gali būti neaišku, kokiame teisme bylos dalyviai gali susipažinti su bylos medžiaga (pagal projekto 2 straipsnyje dėstomą kodekso 154 straipsnio 4 dalį byla gali būti nagrinėjama tiek to teismo, kuriame dirba bylą nagrinėjantis teisėjas, tiek teismo, kuriam teisminga byla, patalpose). Be to, bylos dalyviams reikia įteikti įvairius procesinius dokumentus. Bylą nagrinėjantis teisėjas turi kontroliuoti, kad procesiniai dokumentai būtų visi ir laiku įteikiami proceso dalyviams. Tačiau aptariamu atveju bylą nagrinėjantis teisėjas dirbs viename teisme, o bylą nagrinės kito teismo vardu. Taigi gali kilti problemų dėl neaiškiai apibrėžtų bylą nagrinėjančio teisėjo teisių teismo, kurio vardu jis nagrinėja bylą ir kurio darbuotojai, manytina, turėtų padėti teisėjui užtikrinti sklandų bylos nagrinėjimą, atžvilgiu. Problemų gali kilti ir dėl procesinių dokumentų pateikimo teismui – pagal kodekso 111 straipsnį procesiniai dokumentai pateikiami bylą nagrinėjančiam teismui. Taigi tuo atveju, kai bylai nagrinėti bus paskirtas kito teismo teisėjas, teismas, kuriam byla teisminga, jam pateiktus dokumentus turės persiųsti bylą nagrinėjančiam kito teismo teisėjui. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, abejotina, ar siūlomi pakeitimai duos laukiamą efektą, t.y. ar užtikrins sklandų ir greitą bylų išnagrinėjimą. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad pritarus vertinamai nuostatai, reikėtų pakeisti ir su jos įgyvendinimu susijusius kitus kodekso straipsnius, pavyzdžiui kodekso 270 straipsnį, nustatant, kad teismo sprendime nurodoma ne tik teisėjo (teisėjų) vardas ir pavardė, bet ir teismas, į kurį yra paskirtas (kuriame dirba) sprendimą priimantis teisėjas (teisėjai), šio teisėjo (teisėjų) teisės nagrinėti bylą kitame teisme pagrindas. 3.
straipsnyje dėstomo kodekso 62¹ straipsnio 5 dalyje, be kita ko, siūloma nustatyti, jog „Kito teismo teisėjams priskirtos bylos paskirstomos ir teisėjų kolegijos, jei bylą nagrinėja ne vienas teisėjas, jose sudaromos Teismų įstatymo nustatyta tvarka iš teismo, kuriam jos priskirtos, teisėjų.“ Pastebėtina, jog nuostatos turinys stokoja aiškumo. Pažymėtina, jog nuostatos pradžioje kalbama apie teisėjams priskirtas bylas, o nuostatos pabaigoje, jau apie teismams priskirtas bylas. Be to, pagal aptariamo straipsnio 1 dalį bylos paskiriamos nagrinėti tam tikro teismo teisėjams, o ne perduodamos kitiems teismams, todėl nuostatos turinys šiame kontekste nesuprantamas, nes bylos kitiems teismams nepriskiriamos, jos lieka tame pačiame teisme. Atsižvelgiant į tai, nuostatų turinys koreguotinas, jas suderinant tarpusavyje. Be to, manytina, jog bylų paskirstymą ir teisėjų kolegijų sudarymą, vadovaujantis teisinio aiškumo principu, derėtų atskirti ir išdėstyti atskiromis nuostatomis. 4. Projekto1 straipsnyje dėstomo kodekso 62¹ straipsnio 6 dalies nuostata tobulintina, atsižvelgiant į tai, kad pagal kitas vertinamo straipsnio dalis bylos ne perskirstomos, bet priskiriamos nagrinėti kito teismo teisėjams. 5. Projekto 3 straipsnyje siūloma nustatyti, jog įstatymas įsigalios 2015 m. rugsėjo 1 d. Atkreiptinas dėmesys, jog Seimui yra pateiktas įstatymo projektų paketas dėl teismų sistemos reformos (reg. Nr. XIIP-3010 – Nr. XIIP-3019). Šie įstatymai, jeigu bus priimti, įsigalios 2016 m. sausio 1 d. Pastebėtina, jog šiais įstatymų projektais įtvirtinama apylinkių teismų rūmų sistema ir, manytina, jog šioje išvadoje aptariamas įstatymo projektas taps nebeaktualus, o galimai nederės ir bus nepritaikomas atsižvelgiant į pasikeisiantį teisinį reguliavimą. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT- 01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 Lietuvos Respublikos Seimui 2015-06- Nr. Į 2015-05-11 Nr. XIIP-3073 DĖL lietuvos respublikos Civilinio proceso kodekso papildymo 62¹ straipsniu ir 154 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP‑3073 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso papildymo 62¹ straipsniu ir 154 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP‑3073 pažymime, kad dėl projekto atitikties Europos Sąjungos teisei pastabų ir pasiūlymų neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotoja Rūta Krasuckaitė Justina Nasutavičienė, tel. 8 706 63 695, el. p. [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIO
2015-12-23 Nr. XIIP-3073(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
TEISĖS IR TEISĖTVARKOS komitetas
pirmininkas Julius Sabatauskas, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, komiteto nariai: Vilija Aleknaitė-Abramkienė, Stasys Brundza, Vitalijus Gailius, Vytautas Gapšys. Komiteto biuro vedėja Dalia Latvelienė, komiteto biuro patarėjai: I. Leonavičiūtė, M. Civilkienė, J. Janušauskienė, R. Karpavičiūtė, R. Varanauskienė, L. Zdanavičienė, komiteto biuro padėjėjos M. Banytė, A. Bacevičienė. Kviestieji asmenys: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko patarėjas A. Brazdeikis, Nacionalinės teismų administracijos atstovė L. Griškevič. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-05-14)1 (62¹)
projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
siūloma nustatyti, kad „Apygardos teismo pirmininkui konstatavus esminį darbo krūvio skirtumą apylinkės teismuose, esančiuose to apygardos teismo veiklos teritorijoje, apygardos teismo pirmininko nutartimi atsitiktine tvarka atrinktų bylų grupė gali būti priskirta nagrinėti kito apylinkės teismo, esančio to paties apygardos teismo veiklos teritorijoje, teisėjams.“ Nuostatos turinys diskutuotinas.
Pirma, pastebėtina, jog siekiant įtvirtinti Apygardos teismo pirmininko teisę bylas paskirti nagrinėti kito apylinkės teismo, esančio to paties apygardos teismo veiklos teritorijoje, teisėjams, galimai derėtų pirmiausia nustatyti Apygardos teismo pirmininko pareigą stebėti apylinkių teismų darbo krūvį. Nepritarti Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 102 straipsnyje įtvirtina, kad administravimą teismuose be teismo pareigūnų organizacinės veiklos (vidinis teismo administravimas) sudaro ir šiame įstatyme numatytų pareigūnų atliekama nurodytos veiklos priežiūra (išorinis teismų administravimas). Tuo tarpu Teismų įstatymo 104 straipsnyje detalizuojama, kad administracinės veiklos priežiūrą Administravimo teismuose nuostatų nustatyta tvarka atlieka:
pirmininkas (1 d. 1 p.);
(1 str. 3 p.). Tuo tarpu administravimo teismuose nuostatus pavesta tvirtinti Teisėjų tarybai (teismų įstatymo 102 straipsnio 3 d.). Administravimo teismuose nuostatai, patvirtinti Teisėjų tarybos 2011 m. kovo 25 d. nutarimu Nr. 13P-31-(7.1.2), numato, kad išorinis administravimas – tai Teismų įstatyme numatytų aukštesniųjų teismų pareigūnų atliekama žemesniųjų teismų administracinės veiklos priežiūra (3.2. p.). Išorinis teismų administravimas yra nuolatinio pobūdžio veikla (3¹ p.).
Vienas iš vidinio teismų administravimo tikslų yra bylų nagrinėjimo kokybės bei proceso operatyvumo užtikrinimas (10.1 p.), kuris tiesiogiai yra susijęs su teisėjų darbo krūviu. Ši vidinio administravimo sritis aukštesniųjų teismų pirmininkų yra prižiūrima išorinio teismų administravimo procedūrų pagalba. Atsižvelgiant į tai bei į teisės aktuose įtvirtintą teismų hierarchiją, manytina, kad atitinkamos pareigos nustatymas nėra Civilinio proceso kodekso reguliavimo dalykas ir nėra būtinas, siekiamiems tikslams įgyvendinti. Tokiai pozicijai pritarta ir Teisės ir teisėtvarkos komitete organizuotų klausymų metu. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-05-14)1 (62¹)
nėra suprantama, kodėl net konstatavus esminį darbo krūvio skirtumą bylos tik
„gali būti“ priskirtos nagrinėti kito teismo teisėjams, o ne skiriamos
nagrinėti kito teismo teisėjams. Nepritarti Atsižvelgiant į praktikoje kylančias situacijas ir papildomas aplinkybes, kurių Civilinio proceso kodekse detalizuoti neįmanoma, imperatyvios taisyklės įtvirtinimas nėra tikslingas. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-05-14)1 (62¹)
derėtų nustatyti kokiu dokumentu turėtų būti konstatuojamas esminis darbo krūvio skirtumas, be to derėtų nustatyti ir tokio dokumento skundimo tvarką, nes, neabejotina, jog toks dokumentas sąlygos tam tikrų teisėjų darbo krūvio padidėjimą be tokių teisėjų sutikimo. Manytina, jog tais atvejais, kai papildomas darbo krūvis būtų nustatomas nepagrįstai, teisėjams turėtų būti sudaryta galimybė ginti savo interesus. Atsižvelgti Manytina, kad esminis darbo krūvio skirtumas turėtų būti konstatuojamas atitinkamo apygardos teismo (ar atitinkamai Lietuvos apeliacinio teismo) nutartyje, kuria bylos bus priskiriamos nagrinėti kito teismo teisėjams.
Būtina prielaida priimti nutartį priskirti bylas nagrinėti kito teismo teisėjams yra esminio darbo krūvio skirtumo egzistavimas, todėl šis faktas turi būti konstatuojamas būtent šioje nutartyje. Pastebėtina, kad teismų sistemoje veikia veiksminga savivaldos ir teismų administravimo sistema, todėl teisėjai savo interesus galėtų ginti teismų savivaldos mechanizmais (pvz., kreipdamiesi į Teisėjų tarybą, Teisėjų etikos ir drausmės komisiją) ar kreipdamiesi dėl atitinkamos veiklos administracinės priežiūros. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-05-14)1 (62¹)
derėtų nustatyti, ar nutartis, kuria tam tikrų bylų grupė yra paskiriama nagrinėti kito teismo teisėjams yra skundžiama ir jos skundimo tvarką. Nepritarti Teismo nutartys yra skundžiamos Civilinio proceso kodekso 334 straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais. Aptariamas atvejis nepatenka nei į vieną iš jų, nes Kodekse nėra siūloma numatyti nutarties priskirti bylas nagrinėti kito teismo teisėjams apskundimo galimybės, be to, tokia nutartis neužkerta kelio tolesnei bylos eigai. Atsižvelgiant į CPK 334 straipsnio 1 dalį, jei įstatymo projektu būtų nustatyta, kad ji yra neskundžiama, tai būtų perteklinis reguliavimas. Be to, kadangi aptariama nutartis yra procedūrinis dokumentas, kuriuo bylos priskiriamos nagrinėti kito teismo teisėjams, nekeičiant teismingumo taisyklių ir neužkertant kelio proceso eigai, tokia nutartis neturėtų būti skundžiama. Aptariamos nutarties apskundimo galimybė, be kita ko, sudarytų prielaidas nesąžiningiems asmenims vilkinti teismo procesą. 5.
kanceliarijos Teisės departamentas (2015-05-14)1 (62¹)
pastebėtina, jog iš teikiamos formuluotės nėra aišku, ar nutarties priėmimas ir bylų priskyrimas kito teismo teisėjams yra baigtinis veiksmas. Jei tai baigtinis veiksmas, susijęs su vienkartiniu bylų paskirstymu, derėtų tai nurodyti įstatymo projekte. Jei tai nėra baigtinis veiksmas, pastebėtina, kad įstatymo projekte nenustatoma jokia tvarka, pagal kurią bylų skyrimas kito teismo teisėjams būtų nutraukiamas. Todėl nėra aišku, kaip šis procesas turėtų ir galėtų pasibaigti. Nepritarti Komiteto organizuotų klausymų dalyviai konstatavo, kad tai būtų vienkartinis veiksmas. Įstatymo projektas numato atsitiktine tvarka atrinktų bylų, t.y. jau užregistruotų, gautų bylų, priskyrimą nagrinėti kito teismo teisėjams. Tai reiškia, kad pagal projektą negalimas dar tik ateityje atsirasiančių bylų priskyrimas. Tačiau tuo atveju, jei krūvio skirtumai ir toliau išliktų, tektų atlikti ir keletą bylų perskirstymų. Tuo atveju, jei vienas bylų perskirstymas išspręstų problemas, pakaktų ir vieno. Tačiau tiek detalizuoti siūlomą teisinį reguliavimą Civilinio proceso kodekse nėra tikslinga. Įstatymu turėtų būti sprendžiami tik svarbiausi klausimai, darbo organizavimo klausimus, atsižvelgdami į konkrečią situaciją, turėtų spręsti teismų primininkai. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-05-14)1 (62¹)
pastebėtina, jog apygardos teismą su apylinkės teismais sieja tam tikras teritorinis principas ir administracinės priežiūros teisiniai santykiai. Tačiau šiais ir visais kitais aspektais visi apylinkių teismai yra savarankiški darbo organizavimo prasme. Pagal įstatymo projektu siūlomą reguliavimą, apygardos teismo pirmininkas, nesant jokių pavaldumo teisinių santykių tarp apylinkės ir apygardos teismo, reguliuos savarankiškų ir nepriklausomų apylinkių teismų darbą.
Nėra aišku, kaip toks teisinis institutas galėtų būti vadinamas ir iš kokių teisinių santykių jis kildinamas, ar jis yra proporcingas siekiamiems tikslams. Nepritarti Kaip klausymų metu informavo klausymuose dalyvavę teisėjai, net ir dabar būna situacijos, kuomet aukštesnio teismo pirmininkas nutartimi bylas skiria kito teismo teisėjui, įvertinęs kito teismo darbo krūvį. Tokios situacijos susidaro, pavyzdžiui, jeigu teisėjas byloje yra proceso šalis, o ta byla teisminga teismui, kuriame jis arba jo sutuoktinis, vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės), taip pat jo sutuoktinio vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės) dirba teisėju (išskyrus Aukščiausiąjį Teismą, Apeliacinį teismą ir Vyriausiąjį administracinį teismą). Tokiu atveju, remiantis Teismų įstatymo 34 str. 2 dalimi, aukštesnės pakopos teismo pirmininkas perduoda šią bylą nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui. Ši taisyklė taikoma ir tuo atveju, kai byloje proceso šalis yra šioje dalyje nurodyti teisėjo giminaičiai. Klausymuose dalyvavę teisėjai informavo, kad tokių atvejų yra pakankamai daug ir problemų nekyla. Pažymėta, kad teismų nesieja pavaldumo ar kiti santykiai, o yra teismų hierarchija ir klausimą dėl bylų perdavimo kito teismo teisėjui sprendžia aukštesnio teismo pirmininkas (Lietuvos Apeliacinio teismo pirmininkas dėl bylų perdavimo iš vieno apygardos teismo į kitą ir atitinkamo apygardos teismo pirmininkas dėl bylų perdavimo iš vienos apylinkės teismo į kitą).
Be to, Administracinių bylų teisenos įstatymo 70 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta panaši galimybė, pagal kurią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas gali perduoti bylą iš vieno apygardos administracinio teismo į kitą ir tai taip pat nesukelia problemų. Taigi nors teismų nesieja pavaldumo santykiai, bet teismai priklauso vieningai, vientisai teismų sistemai, kurią sieja bendri tikslai ir interesai. Tarp teismų objektyviai egzistuoja organizaciniai, komunikavimo, bendradarbiavimo, administravimo santykiai, iš kurių ir gali būti kildinama aukštesniojo teismo pirmininko teisę padėti suvaldyti ir išspręsti esmines darbo krūvio problemas, atsiradusias žemesniuose teismuose dėl išskirtinių aplinkybių susiklostymo. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-05-14)1 (62¹)
pastebėtina, jog aptarti klausimai negali būti sprendžiami poįstatyminiais teisės aktais. Pritarti Nutarta atsisakyti 62¹ straipsnio 7 dalies. 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-05-14)1 (62¹)
pastabos išsakytinos ir dėl aptariamo straipsnio 2 dalies. Nepritarti Pastabas ir argumentus žiūrėti prie konkrečių pastabų. 9. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-05-14)1 (62¹)
siūloma nustatyti, kad bylą nagrinėjantis kito teismo teisėjas (teisėjų kolegija) veikia teismo, kuriam byla teisminga, vardu. Projekto nuostata kelia abejonių. Pastebėtina, kad bylos nagrinėjimas yra tam tikrą laikotarpį trunkantis procesas, kuriame dalyvauja daug asmenų.
Šiuo metu bylos dalyvių ir bylą nagrinėjančio teismo teisės ir pareigos yra aiškiai išdėstytos kodekse. Pritarus siūlomam reguliavimui, gali kilti praktinių problemų nagrinėjant bylą. Pavyzdžiui, gali būti neaišku, kokiame teisme bylos dalyviai gali susipažinti su bylos medžiaga (pagal projekto 2 straipsnyje dėstomą kodekso 154 straipsnio 4 dalį byla gali būti nagrinėjama tiek to teismo, kuriame dirba bylą nagrinėjantis teisėjas, tiek teismo, kuriam teisminga byla, patalpose). Be to, bylos dalyviams reikia įteikti įvairius procesinius dokumentus. Bylą nagrinėjantis teisėjas turi kontroliuoti, kad procesiniai dokumentai būtų visi ir laiku įteikiami proceso dalyviams. Tačiau aptariamu atveju bylą nagrinėjantis teisėjas dirbs viename teisme, o bylą nagrinės kito teismo vardu. Taigi gali kilti problemų dėl neaiškiai apibrėžtų bylą nagrinėjančio teisėjo teisių teismo, kurio vardu jis nagrinėja bylą ir kurio darbuotojai, manytina, turėtų padėti teisėjui užtikrinti sklandų bylos nagrinėjimą, atžvilgiu. Problemų gali kilti ir dėl procesinių dokumentų pateikimo teismui – pagal kodekso 111 straipsnį procesiniai dokumentai pateikiami bylą nagrinėjančiam teismui. Taigi tuo atveju, kai bylai nagrinėti bus paskirtas kito teismo teisėjas, teismas, kuriam byla teisminga, jam pateiktus dokumentus turės persiųsti bylą nagrinėjančiam kito teismo teisėjui. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, abejotina, ar siūlomi pakeitimai duos laukiamą efektą, t.y. ar užtikrins sklandų ir greitą bylų išnagrinėjimą. Nepritarti Tokių situacijų, kuomet byla būtų skiriama nagrinėti kitam teismui neturėtų būti daug. Tai būtų tik išimtiniai atvejai. Antra, šios nuostatos turėtų galioti tik pereinamuoju laikotarpiu, t.y. iki Seimui priėmus Lietuvos Respublikos Seimo nutarimą „Dėl teismų reorganizavimo“ (projektas Nr.
XIIP-3010) bus atlikti nutarimo projekte minimų teismų reorganizavimo veiksmai (klausymų metu pasiūlyta su teismų reorganizavimu susijusių teisės aktų projektų nuostatų įsigaliojimą numatyti 2018 m. sausio 1 d.). Trečia, darbo organizavimo klausimai paprastai neturėtų būti sprendžiami įstatymo lygiu. Teismų sistemoje dirbantys profesionalai turėtų būti pajėgūs praktinius klausimus išspręsti patys, nepaneigdami byloje dalyvaujančių asmenų teisių. Ketvirta, visi procesiniai veiksmai fiksuojami teismų informacinėje sistemoje LITEKO (pvz., šaukimų išsiuntimas). Todėl kontroliuoti bylos eigą galima nuotoliniu būdu. Penkta, jau šiuo metu teismai elektroninėse bylose skaitmenizuoja procesinius dokumentus ir įkelia juos į LITEKO sistemą. Kilus poreikiui, bet kuris dokumentas gali būti skaitmenizuotas ir teisėjas su juo gali susipažinti elektroninių priemonių pagalba, neišvykdamas iš darbo kabineto. Be to, visi teisėjai turi elektroninius parašus ir gali formuoti elektroninius dokumentus. Šešta, CPK 62¹ str. 4 d. projekte yra nustatyta, kad teismingumas aptariamu atveju nekinta, todėl byloje dalyvaujantiems asmenims neturėtų kilti jokių klausimų, kur jie galės atlikti atitinkamus veiksmus. Pakankamai aišku, kad tai turės būti daroma bylą nagrinėjančiame teisme, t.y. teisme, kuriam byla teisminga. Septinta, apie teismo posėdžio vietą teismas visada informuoja šaukime ar pranešime (žr. CPK 134 str.). 10.
kanceliarijos Teisės departamentas (2015-05-14)1 (62¹)
atkreiptinas dėmesys, kad pritarus vertinamai nuostatai, reikėtų pakeisti ir su jos įgyvendinimu susijusius kitus kodekso straipsnius, pavyzdžiui kodekso
(teisėjų) vardas ir pavardė, bet ir teismas, į kurį yra paskirtas (kuriame dirba) sprendimą priimantis teisėjas (teisėjai), šio teisėjo (teisėjų) teisės nagrinėti bylą kitame teisme pagrindas. Nepritarti Klausymų metu dalyviams konstatavus, kad pastaboje keliamos problemos neturėtų kilti, nutarta, kad teisinio reguliavimo tiek detalizuoti netikslinga. Šie klausimai turėtų išsispręsti praktikoje. Klausymuose dalyvavusi Alytaus rajono apylinkės teismo pirmininkė I. Kliučinskienė detalizavo, kad tokiais atvejais problemų nekyla, t. y. žmogui siunčiami pranešimai, reikalinga informacija, nurodoma kur jis galėtų gauti informaciją. Taip pat visada yra nurodyti telefono numeriai, kuriais asmuo galėtų kreiptis, jei kiltų papildomų klausimų, todėl problemų neturėtų kilti ir pritarus svarstomam projektui. Be abejo, sprendimas bus priimamas to teismo vardu, kuriam byla teisminga. Įžanginėje sprendimo dalyje be abejo bus nurodyti bylą nagrinėjusio teisėjo vardas ir pavardė. Be to atkreiptinas dėmesys į esminę teikiamo 62¹ straipsnio 4 dalies nuostatą, kad bylos, kuri priskiriama nagrinėti kito teismo teisėjams, teismingumas nėra keičiamas – bylą nagrinėjantis kito teismo teisėjas (teisėjų kolegija) veikia teismo, kuriam byla teisminga, vardu. CPK 270 str. nurodyta, kad įžanginėje nurodomas sprendimą priėmusio teismo pavadinimas. Kadangi teisėjas veiktų kito teismo vardu tai ir būtų nurodomas tas teismas, kurio vardu veikia. Be to, nėra užkirstas kelias teismo sprendimo įžanginėje dalyje nurodyti papildomą informaciją (tame tarpe ir informaciją, kad byla konkrečiam kito teismo teisėjui paskirta dėl krūvio išlyginimo). 11.
kanceliarijos Teisės departamentas (2015-05-14)1 (62¹)
kita ko, siūloma nustatyti, jog „Kito teismo teisėjams priskirtos bylos paskirstomos ir teisėjų kolegijos, jei bylą nagrinėja ne vienas teisėjas, jose sudaromos Teismų įstatymo nustatyta tvarka iš teismo, kuriam jos priskirtos, teisėjų.“ Pastebėtina, jog nuostatos turinys stokoja aiškumo. Pažymėtina, jog nuostatos pradžioje kalbama apie teisėjams priskirtas bylas, o nuostatos pabaigoje, jau apie teismams priskirtas bylas. Be to, pagal aptariamo straipsnio 1 dalį bylos paskiriamos nagrinėti tam tikro teismo teisėjams, o ne perduodamos kitiems teismams, todėl nuostatos turinys šiame kontekste nesuprantamas, nes bylos kitiems teismams nepriskiriamos, jos lieka tame pačiame teisme. Atsižvelgiant į tai, nuostatų turinys koreguotinas, jas suderinant tarpusavyje. Pritarti Siūlytina koreguoti aptariamos nuostatos pirmą sakinį: „Nagrinėti kito teismo teisėjams priskirtos bylos paskirstomos ir teisėjų kolegijos, jei kai bylą nagrinėja ne vienas teisėjas, jose sudaromos Teismų įstatymo nustatyta tvarka iš teismo, kuriam kurio teisėjams jos priskirtos, teisėjų. <...>“. 12. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-05-14)1 (62¹)
kolegijų sudarymą, vadovaujantis teisinio aiškumo principu, derėtų atskirti ir išdėstyti atskiromis nuostatomis. Nepritarti Bylų paskirstymas ir teisėjų kolegijų sudarymas yra labai glaudžiai susiję veiksmai, kurie kartu reguliuojami daugelyje teisės aktų, pvz., Teismų įstatymo 36 str. 9-11 d. 13. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-05-14)1 (62¹)
kodekso 62¹ straipsnio 6 dalies nuostata tobulintina, atsižvelgiant į tai, kad pagal kitas vertinamo straipsnio dalis bylos ne perskirstomos, bet priskiriamos nagrinėti kito teismo teisėjams. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2015-05-14)3 5.
Projekto 3 straipsnyje siūloma nustatyti, jog įstatymas įsigalios 2015 m. rugsėjo 1 d. Atkreiptinas dėmesys, jog Seimui yra pateiktas įstatymo projektų paketas dėl teismų sistemos reformos (reg. Nr. XIIP-3010 – Nr. XIIP-3019). Šie įstatymai, jeigu bus priimti, įsigalios 2016 m. sausio 1 d. Pastebėtina, jog šiais įstatymų projektais įtvirtinama apylinkių teismų rūmų sistema ir, manytina, jog šioje išvadoje aptariamas įstatymo projektas taps nebeaktualus, o galimai nederės ir bus nepritaikomas atsižvelgiant į pasikeisiantį teisinį reguliavimą. Atsižvelgti Kadangi nuspręsta su teismų reforma susijusių teisės aktų įsigaliojimą numatyti tik 2018 m. sausio 1 d., būtina, kad siūlomi Teismų įstatymo pakeitimai būtų priimti kuo anksčiau. Konkreti įstatymo įsigaliojimo keičiama į
teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos (2015-06-18) * Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso papildymo 62¹ straipsniu ir 154 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP‑3073 pažymime, kad dėl projekto atitikties
3Piliečių, asociacijų,
politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Teisėjų taryba (2015-10-01) * Atsižvelgiant į tai, kad Teisėjų taryba 2015 m. rugpjūčio 14 d. raštu Nr. 36P-200-(7.1.10)„Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo projekto Nr. 15-8619 derinimo“ informavo, kad pastabų bei pasiūlymų minėto nutarimo projektui neturi, pastabos ir pasiūlymai Lietuvos Respublikos teismų įstatymo Nr. 1-480 41 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-3072 bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso papildymo 621 straipsniu ir 154 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-3073“, neteikiamos.
institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė (2015-09-10) * Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2015 m. liepos 29 d. sprendimo Nr. SV-S-1144 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1 ir 2 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Pritarti Lietuvos Respublikos teismų įstatymo Nr. I-480 41 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-3072 ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso papildymo 62¹ straipsniu ir 154 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-3073 (toliau – Įstatymų projektai), tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui Įstatymų projektų nesvarstyti atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. balandžio
reorganizavimo“, Lietuvos Respublikos teismų reorganizavimo įstatymo, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo Nr. I-480 14, 28, 34, 36, 41, 45, 55¹, 56, 63, 65, 70, 80, 101, 107, 114, 120 straipsnių, trečiojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 114¹ straipsniu įstatymo, Lietuvos Respublikos apylinkių teismų įsteigimo įstatymo Nr. I-2375 pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo, apygardų teismų įsteigimo, apygardų ir apylinkių teismų veiklos teritorijų nustatymo bei Lietuvos Respublikos prokuratūros reformavimo“ Nr. I-497 pavadinimo ir 6 straipsnio pakeitimo bei 7 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo, Lietuvos Respublikos administracinių teismų įsteigimo įstatymo Nr.
VIII-1030 2 straipsnio pakeitimo ir 3 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 34, 62, 111, 130, 134, 154, 220¹, 220², 258, 268, 269, 325 ir 590 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 17, 34, 35, 46, 64, 69, 70, 73, 74, 78, 85 ir 139 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 40, 59, 60, 123, 124 ir 221 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 11¹straipsniu įstatymo, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 21, 29, 29¹, 37, 216, 217, 224, 255, 261, 271, 282, 288, 292, 300, 302⁴, 302⁹, 314, 337 ir 338¹ straipsnių pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo Nr. IX-876 20 ir 26 straipsnių pakeitimo įstatymo projektų pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui“ Lietuvos Respublikos Vyriausybė pritarė ir Lietuvos Respublikos Seimui pateikė Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl teismų reorganizavimo“, Lietuvos Respublikos teismų reorganizavimo įstatymo, taip pat kitus susijusius projektus, nustatančius kompleksines priemones, kuriomis, be kita ko, taip pat siekiama suvienodinti teisėjų ir teismų darbuotojų darbo krūvį bei sąlygas ir taip padidinti bylų nagrinėjimo teismuose operatyvumą. Šiuose įstatymų projektuose numatyta sujungti (sustambinti) apylinkių ir apygardų administracinius teismus į didesnius teismus, kuriuos sudarytų atskiro juridinio asmens statuso neturintys struktūriniai padaliniai (teismo rūmai), ir kartu numatyta galimybė vienam sustambinto teismo struktūriniam padaliniui priskirtas bylas perduoti nagrinėti mažesnį darbo krūvį turintiems to paties teismo padaliniams.
Lietuvos Respublikos Seimui pritarus šiems ir kitiems Lietuvos Respublikos Vyriausybės pateiktuose įstatymų projektuose siūlomiems pakeitimams, Įstatymų projektų nuostatos taps iš dalies neaktualios. Pritarti iš dalies Kadangi nuspręsta su teismų reforma susijusių teisės aktų įsigaliojimą numatyti tik 2018 m. sausio 1 d., būtina, kad siūlomi Civilinio proceso kodekso pakeitimai būtų priimti kuo anksčiau. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai. 7.1. Sprendimas: pritarti komiteto patobulintam Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso papildymo 62¹ straipsniu ir 154 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui (Nr. XIIP-3073) ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu „už“. 9. Komiteto paskirti pranešėjai:
Julius Sabatauskas, Stasys Šedbaras. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA: Komiteto siūlomas įstatymo projektas, įstatymo projekto lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas