Projekto lyginamasis variantas
NR. I-480
2015
pripažinti netekusia galios, pakeisti 5 dalį ir laikyti ją 4 dalimi, 6 dalį laikyti 5 dalimi. Visą straipsnį išdėstyti taip:
„22 straipsnis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Aukščiausiasis Teismas (toliau – Aukščiausiasis Teismas) susideda iš Aukščiausiojo Teismo pirmininko, skyrių pirmininkų ir kitų teisėjų. 2. Aukščiausiajame Teisme yra Civilinių bylų skyrius ir Baudžiamųjų bylų skyrius. 3. Teisėjus į Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų ir Baudžiamųjų bylų skyrius paskirsto Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, atsižvelgdamas į teisėjų darbo krūvį skyriuose. 4. Aukščiausiajame Teisme sudaromas Aukščiausiojo Teismo senatas. 5. 4. Aukščiausiojo Teismo organizavimo ir veiklos klausimus nustato šis Įstatymas bei įstatymu patvirtintas Aukščiausiojo Teismo statutas. , Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksai, kiti įstatymai. 6. 5. Aukščiausiojo Teismo buveinė yra Lietuvos Respublikos sostinėje Vilniuje.“
dalies 1-3 punktus pripažinti netekusiais galios, papildyti straipsnį nauja 3 dalimi, pakeisti buvusią 3 dalį ir laikyti ją 4 dalimi, buvusią 4 dalį laikyti 5 dalimi. Visą straipsnį išdėstyti taip:
„23 straipsnis. Aukščiausiojo Teismo kompetencija
vienintelis kasacinės instancijos teismas įsiteisėjusiems bendrosios kompetencijos teismų sprendimams, nuosprendžiams, nutartims, nutarimams (išskyrus nutarimus administracinių teisės pažeidimų bylose) ir įsakymams peržiūrėti. Aukščiausiasis Teismas nagrinėja prašymus dėl proceso atnaujinimo užbaigtose administracinių teisės pažeidimų bylose. 2.
Teismas formuoja vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus. Tam Aukščiausiasis Teismas:
1) skelbia skyrių plenarinių sesijų nutartis, taip pat trijų ir išplėstinių septynių teisėjų kolegijų nutartis, dėl kurių paskelbimo pritarė dauguma atitinkamo skyriaus teisėjų . 3. Į Aukščiausiojo Teismo biuletenyje paskelbtose nutartyse esančius įstatymų ir kitų teisės aktų taikymo išaiškinimus atsižvelgia teismai, valstybės ir kitos institucijos, taip pat kiti asmenys, taikydami tuos pačius įstatymus ir kitus teisės aktus;
2) analizuoja teismų praktiką taikant įstatymus ir kitus teisės aktus ir teikia rekomendacinius išaiškinimus ;
taikymo klausimais . 3. 4. Plėtodamas ir užtikrindamas vienodą teisės aiškinimą ir taikymą bendrosios kompetencijos teismuose Aukščiausiasis Teismas , vadovaudamasis Europos Sąjungos teisminių institucijų išaiškinimais, analizuoja ir apibendrina bendrosios kompetencijos teismų praktiką taikant Europos Sąjungos teisės normas ir teikia rekomendacijas dėl Lietuvos bendrosios kompetencijos teismų ir Europos Sąjungos teisminių institucijų bendradarbiavimo užtikrinant vienodą Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimą ir taikymą Lietuvos Respublikoje. analizuoja nacionalinių, Europos Sąjungos ir tarptautinių teismų praktiką, kitus teisės šaltinius, rengia praktikos apibendrinimus, apžvalgas, viešina informaciją apie savo veiklą. 4. 5. Aukščiausiasis Teismas atlieka ir kitas jo kompetencijai įstatymų priskirtas funkcijas.“
galios
pripažinti netekusiu galios:
„24 straipsnis. Aukščiausiojo Teismo senato sudėtis
1.
Į Aukščiausiojo Teismo senatą įeina Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, Civilinių bylų ir Baudžiamųjų bylų skyrių pirmininkai, taip pat po septynis Civilinių bylų skyriaus ir Baudžiamųjų bylų skyriaus didžiausią Aukščiausiojo Teismo teisėjo darbo stažą turinčius teisėjus. 2. Aukščiausiojo Teismo senato pirmininkas yra Aukščiausiojo Teismo pirmininkas. 3. Aukščiausiojo Teismo senatas iš savo narių ketveriems metams išrenka Senato sekretorių.“
pripažinti netekusiu galios:
„25 straipsnis. Aukščiausiojo Teismo senato
kompetencija Aukščiausiojo Teismo senatas:
1) tvirtina teismų praktikos taikant įstatymus ir kitus teisės aktus atskirų kategorijų bylose apibendrinimo apžvalgas ir teikia rekomendacinius išaiškinimus;
2) svarsto medžiagos paskelbimo Aukščiausiojo Teismo biuletenyje būtinumą, išskyrus šio Įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus;
3) sprendžia kitus Senato kompetencijai įstatymų priskirtus klausimus;
4) Aukščiausiojo Teismo pirmininko teikimu sprendžia kitus šio teismo veiklos klausimus.“
pripažinti netekusiu galios:
„26 straipsnis. Aukščiausiojo Teismo senato
posėdžiai
Teismo senato posėdžius šaukia Senato pirmininkas. 2. Aukščiausiojo Teismo senato posėdžiuose su patariamuoju balsu turi teisę dalyvauti Aukščiausiojo Teismo teisėjai, kurie nėra Senato nariai. 3. Į Aukščiausiojo Teismo senato posėdžius kviečiami Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas, teisingumo ministras, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas, generalinis prokuroras, Advokatų tarybos pirmininkas, prireikus – ir kiti asmenys.
Kai šie asmenys Senato posėdyje dalyvauti negali, jame gali dalyvauti Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotojas, teisingumo viceministras, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojas, generalinio prokuroro pavaduotojas, Advokatų tarybos pirmininko pavaduotojas. 4. Aukščiausiojo Teismo senato posėdžiuose gali dalyvauti kitų teismų pirmininkai, jų pavaduotojai, skyrių pirmininkai ir kiti teisėjai. 5. Aukščiausiojo Teismo senato posėdžio darbotvarkė ne vėliau kaip prieš dešimt dienų iki Senato posėdžio pranešama, dokumentų nuorašai ir projektai išsiunčiami Senato nariams, kitiems Aukščiausiojo Teismo teisėjams, Apeliacinio teismo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, apygardų teismų, apygardų administracinių teismų ir apylinkių teismų pirmininkams, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkui, teisingumo ministrui, generaliniam prokurorui, Advokatų tarybos pirmininkui, prireikus – ir kitiems asmenims. 6. Aukščiausiojo Teismo senato posėdžiui pirmininkauja Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, o kai šio nėra, – Aukščiausiojo Teismo pirmininko pareigas einantis šio teismo skyriaus pirmininkas. 7. Aukščiausiojo Teismo senato posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip du trečdaliai Senato narių. Senato nutarimai priimami balsuojant. Nutarimas yra priimtas, jeigu už jį balsavo daugiau kaip pusė posėdyje dalyvavusių Senato narių. Jei balsai pasiskirsto po lygiai, lemia Senato pirmininko balsas. 8. Aukščiausiojo Teismo senato nutarimus pasirašo Senato pirmininkas ir sekretorius.“
Pakeisti 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Aukščiausiasis Teismas leidžia biuletenį „Teismų praktika“.
Biuletenyje periodiškai skelbiama : aktuali teismų praktika, teismų praktikos apibendrinimai ir apžvalgos, kurių skelbimui pritarė atitinkamas Aukščiausiojo Teismo skyrius. Taip pat gali būti skelbiama ir kita informacija apie Teismo veiklą, medžiaga, reikšminga vienodam teisės aiškinimui ir taikymui užtikrinti. 1) Įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 3 dalyje numatytos nutartys ir rekomendacijos;
2) Senato patvirtintos teismų praktikos taikant įstatymus ir kitus teisės aktus atskirų kategorijų bylose apibendrinimo apžvalgos ir rekomendaciniai išaiškinimai;
3) kita medžiaga, kurios paskelbimo būtinumą pripažįsta Senatas.“
dalies 1-3 punktus pripažinti netekusiais galios, papildyti straipsnį nauja 3 dalimi, pakeisti buvusią 3 dalį ir laikyti ją 4 dalimi, buvusią 4 dalį laikyti 5 dalimi. Visą straipsnį išdėstyti taip:
„31 straipsnis. Vyriausiojo administracinio teismo kompetencija
administracinis teismas yra:
1) pirmoji ir galutinė instancija administracinėms byloms, įstatymų priskirtoms jo kompetencijai;
2) apeliacinė instancija byloms dėl apygardų administracinių teismų sprendimų, nutarimų ir nutarčių;
3) (neteko galios nuo 2011 m. sausio 1 d.);
4) instancija, įstatymų nustatytais atvejais nagrinėjanti prašymus dėl proceso atnaujinimo užbaigtose administracinėse bylose. 2. Vyriausiasis administracinis teismas formuoja vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus. Tam Vyriausiasis administracinis teismas:
1) skelbia šio teismo plenarinės sesijos priimtus sprendimus, nutarimus ir nutartis, trijų teisėjų kolegijų ir išplėstinių penkių teisėjų kolegijų priimtus sprendimus, nutarimus ir nutartis, dėl kurių paskelbimo pritarė dauguma šio teismo teisėjų, taip pat visus sprendimus dėl norminių administracinių aktų teisėtumo. 3.
biuletenyje paskelbtuose sprendimuose, nutarimuose ir nutartyse esančius įstatymų ir kitų teisės aktų taikymo išaiškinimus atsižvelgia teismai , valstybės ir kitos institucijos, taip pat kiti asmenys, taikydami tuos pačius įstatymus ir kitus teisės aktus;
2) analizuoja administracinių teismų praktiką taikant įstatymus ir kitus teisės aktus ir teikia rekomendacinius išaiškinimus;
3) gali konsultuoti administracinių teismų teisėjus įstatymų ir kitų teisės aktų aiškinimo ir taikymo klausimais. 3. 4. Plėtodamas ir užtikrindamas vienodą teisės aiškinimą ir taikymą administraciniuose teismuose Vyriausiasis administracinis teismas , vadovaudamasis Europos Sąjungos teisminių institucijų išaiškinimais, analizuoja ir apibendrina administracinių teismų praktiką taikant Europos Sąjungos teisės normas ir teikia rekomendacijas dėl Lietuvos administracinių teismų ir Europos Sąjungos teisminių institucijų bendradarbiavimo užtikrinant vienodą Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimą ir taikymą Lietuvos Respublikoje. analizuoja nacionalinių, Europos Sąjungos ir tarptautinių teismų praktiką, kitus teisės šaltinius, rengia praktikos apibendrinimus, apžvalgas, viešina informaciją apie savo veiklą. 4. 5. Vyriausiasis administracinis teismas atlieka ir kitas jo kompetencijai įstatymų priskirtas funkcijas.“
Pakeisti 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „
leidžia biuletenį „Administracinių teismų praktika“. Biuletenyje periodiškai skelbiama : aktuali teismų praktika, teismų praktikos apibendrinimai ir apžvalgos, kurių skelbimui pritarė šio Teismo teisėjai. Taip pat gali būti skelbiama ir kita informacija apie Teismo veiklą, medžiaga, reikšminga vienodam teisės aiškinimui ir taikymui užtikrinti.
straipsnio 2 dalies 12 punkte ir 3 dalyje numatyti sprendimai, nutarimai, nutartys ir rekomendacijos;
2) teismų praktikos taikant įstatymus ir kitus teisės aktus atskirų kategorijų bylose apibendrinimo apžvalgos ir rekomendaciniai išaiškinimai;
3) kita medžiaga, kurios paskelbimui pritarė dauguma šio teismo teisėjų.“
Pakeisti 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Nagrinėdami bylas, teismai taip pat vadovaujasi oficialiai paskelbtais Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimais. ir atsižvelgia į Aukščiausiojo Teismo biuletenyje paskelbtas šio teismo nutartis bei Vyriausiojo administracinio teismo biuletenyje paskelbtus šio teismo sprendimus, nutarimus ir nutartis.“
Šis įstatymas įsigalioja 2015 m. rugsėjo 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Stasys Šedbaras
Projekto Nr. XIIP-3071(2) lyginamasis variantas
NR. I-480
2016 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 22 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„22 straipsnis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Aukščiausiasis Teismas (toliau – Aukščiausiasis Teismas) susideda iš Aukščiausiojo Teismo pirmininko, skyrių pirmininkų ir kitų teisėjų. 2. Aukščiausiajame Teisme yra Civilinių bylų skyrius ir Baudžiamųjų bylų skyrius. 3. Teisėjus į Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų ir Baudžiamųjų bylų skyrius paskirsto Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, atsižvelgdamas į teisėjų darbo krūvį skyriuose. 4. Aukščiausiajame Teisme sudaromas Aukščiausiojo Teismo senatas. 5. 4. Aukščiausiojo Teismo organizavimo ir veiklos klausimus nustato šis Įstatymas bei įstatymu patvirtintas Aukščiausiojo Teismo statutas. , Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas, kiti įstatymai. 6. 5. Aukščiausiojo Teismo buveinė yra Lietuvos Respublikos sostinėje Vilniuje.“
Pakeisti 23 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„23 straipsnis. Aukščiausiojo Teismo kompetencija
Teismas yra vienintelis kasacinės instancijos teismas įsiteisėjusiems bendrosios kompetencijos teismų sprendimams, nuosprendžiams, nutartims, nutarimams (išskyrus nutarimus administracinių teisės pažeidimų bylose) ir įsakymams peržiūrėti. Aukščiausiasis Teismas nagrinėja prašymus dėl proceso atnaujinimo užbaigtose administracinių teisės pažeidimų bylose. 2. Aukščiausiasis Teismas formuoja vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus.
Tam Aukščiausiasis Teismas:
1) skelbia skyrių plenarinių sesijų nutartis, taip pat trijų ir išplėstinių septynių teisėjų kolegijų nutartis, dėl kurių paskelbimo pritarė dauguma atitinkamo skyriaus teisėjų . 3. Į Aukščiausiojo Teismo biuletenyje paskelbtose nutartyse esančius įstatymų ir kitų teisės aktų taikymo išaiškinimus atsižvelgia teismai, valstybės ir kitos institucijos, taip pat kiti asmenys, taikydami tuos pačius įstatymus ir kitus teisės aktus;
2) analizuoja teismų praktiką taikant įstatymus ir kitus teisės aktus ir teikia rekomendacinius išaiškinimus ;
taikymo klausimais . 3. 4. Plėtodamas ir užtikrindamas vienodą teisės aiškinimą ir taikymą bendrosios kompetencijos teismuose, Aukščiausiasis Teismas , vadovaudamasis Europos Sąjungos teisminių institucijų išaiškinimais, analizuoja ir apibendrina bendrosios kompetencijos teismų praktiką taikant Europos Sąjungos teisės normas ir teikia rekomendacijas dėl Lietuvos bendrosios kompetencijos teismų ir Europos Sąjungos teisminių institucijų bendradarbiavimo užtikrinant vienodą Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimą ir taikymą Lietuvos Respublikoje. analizuoja nacionalinių, Europos Sąjungos ir tarptautinių teismų praktiką, kitus teisės šaltinius, rengia teismų praktikos apibendrinimus, apžvalgas, viešai skelbia informaciją apie savo veiklą. 4. 5. Aukščiausiasis Teismas atlieka ir kitas jo kompetencijai įstatymų priskirtas funkcijas.“
netekusiais galios
1Pripažinti netekusiu galios 24 straipsnį:
„24 straipsnis. Aukščiausiojo Teismo senato sudėtis
1.
Į Aukščiausiojo Teismo senatą įeina Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, Civilinių bylų ir Baudžiamųjų bylų skyrių pirmininkai, taip pat po septynis Civilinių bylų skyriaus ir Baudžiamųjų bylų skyriaus didžiausią Aukščiausiojo Teismo teisėjo darbo stažą turinčius teisėjus. 2. Aukščiausiojo Teismo senato pirmininkas yra Aukščiausiojo Teismo pirmininkas. 3. Aukščiausiojo Teismo senatas iš savo narių ketveriems metams išrenka Senato sekretorių.“
2Pripažinti netekusiu galios 25 straipsnį:
„25 straipsnis. Aukščiausiojo Teismo senato
kompetencija Aukščiausiojo Teismo senatas:
1) tvirtina teismų praktikos taikant įstatymus ir kitus teisės aktus atskirų kategorijų bylose apibendrinimo apžvalgas ir teikia rekomendacinius išaiškinimus;
2) svarsto medžiagos paskelbimo Aukščiausiojo Teismo biuletenyje būtinumą, išskyrus šio Įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus;
3) sprendžia kitus Senato kompetencijai įstatymų priskirtus klausimus;
4) Aukščiausiojo Teismo pirmininko teikimu sprendžia kitus šio teismo veiklos klausimus.“
3Pripažinti netekusiu galios 26 straipsnį:
„26 straipsnis. Aukščiausiojo Teismo senato
posėdžiai
Teismo senato posėdžius šaukia Senato pirmininkas. 2. Aukščiausiojo Teismo senato posėdžiuose su patariamuoju balsu turi teisę dalyvauti Aukščiausiojo Teismo teisėjai, kurie nėra Senato nariai. 3. Į Aukščiausiojo Teismo senato posėdžius kviečiami Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas, teisingumo ministras, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas, generalinis prokuroras, Advokatų tarybos pirmininkas, prireikus – ir kiti asmenys. Kai šie asmenys Senato posėdyje dalyvauti negali, jame gali dalyvauti Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotojas, teisingumo viceministras, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojas, generalinio prokuroro pavaduotojas, Advokatų tarybos pirmininko pavaduotojas. 4.
Teismo senato posėdžiuose gali dalyvauti kitų teismų pirmininkai, jų pavaduotojai, skyrių pirmininkai ir kiti teisėjai. 5. Aukščiausiojo Teismo senato posėdžio darbotvarkė ne vėliau kaip prieš dešimt dienų iki Senato posėdžio pranešama, dokumentų nuorašai ir projektai išsiunčiami Senato nariams, kitiems Aukščiausiojo Teismo teisėjams, Apeliacinio teismo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, apygardų teismų, apygardų administracinių teismų ir apylinkių teismų pirmininkams, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkui, teisingumo ministrui, generaliniam prokurorui, Advokatų tarybos pirmininkui, prireikus – ir kitiems asmenims. 6. Aukščiausiojo Teismo senato posėdžiui pirmininkauja Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, o kai šio nėra, – Aukščiausiojo Teismo pirmininko pareigas einantis šio teismo skyriaus pirmininkas. 7. Aukščiausiojo Teismo senato posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip du trečdaliai Senato narių. Senato nutarimai priimami balsuojant. Nutarimas yra priimtas, jeigu už jį balsavo daugiau kaip pusė posėdyje dalyvavusių Senato narių. Jei balsai pasiskirsto po lygiai, lemia Senato pirmininko balsas. 8. Aukščiausiojo Teismo senato nutarimus pasirašo Senato pirmininkas ir sekretorius.“
Pakeisti 27 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Aukščiausiasis Teismas leidžia biuletenį „Teismų praktika“. Biuletenyje periodiškai skelbiama : aktuali informacija apie teismų praktiką, teismų praktikos apibendrinimai ir apžvalgos, kurių skelbimui pritarė atitinkamas Aukščiausiojo Teismo skyrius. Be to biuletenyje gali būti skelbiama ir kita informacija apie Aukščiausiojo Teismo veiklą, medžiaga, reikšminga vienodam teisės aiškinimui ir taikymui užtikrinti.
1) Įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 3 dalyje numatytos nutartys ir rekomendacijos;
2) Senato patvirtintos teismų praktikos taikant įstatymus ir kitus teisės aktus atskirų kategorijų bylose apibendrinimo apžvalgos ir rekomendaciniai išaiškinimai;
3) kita medžiaga, kurios paskelbimo būtinumą pripažįsta Senatas.“
Pakeisti 31 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„31 straipsnis. Vyriausiojo administracinio teismo
kompetencija
administracinis teismas yra:
1) pirmoji ir galutinė instancija administracinėms byloms, įstatymų priskirtoms jo kompetencijai;
2) apeliacinė instancija byloms dėl apygardų administracinių teismų sprendimų , nutarimų ir nutarčių;
3) (neteko galios nuo 2011 m. sausio 1 d.);
instancija, įstatymų nustatytais atvejais nagrinėjanti prašymus dėl proceso atnaujinimo užbaigtose administracinėse bylose. 2. Vyriausiasis administracinis teismas formuoja vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus. Tam Vyriausiasis administracinis teismas:
1) skelbia šio teismo plenarinės sesijos priimtus sprendimus, nutarimus ir nutartis, trijų teisėjų kolegijų ir išplėstinių penkių teisėjų kolegijų priimtus sprendimus, nutarimus ir nutartis, dėl kurių paskelbimo pritarė dauguma šio teismo teisėjų, taip pat visus sprendimus dėl norminių administracinių aktų teisėtumo. 3.
biuletenyje paskelbtuose sprendimuose , nutarimuose ir nutartyse esančius įstatymų ir kitų teisės aktų taikymo išaiškinimus atsižvelgia teismai , valstybės ir kitos institucijos, taip pat kiti asmenys, taikydami tuos pačius įstatymus ir kitus teisės aktus;
2) analizuoja administracinių teismų praktiką taikant įstatymus ir kitus teisės aktus ir teikia rekomendacinius išaiškinimus;
3) gali konsultuoti administracinių teismų teisėjus įstatymų ir kitų teisės aktų aiškinimo ir taikymo klausimais. 3. 4. Plėtodamas ir užtikrindamas vienodą teisės aiškinimą ir taikymą administraciniuose teismuose, Vyriausiasis administracinis teismas , vadovaudamasis Europos Sąjungos teisminių institucijų išaiškinimais, analizuoja ir apibendrina administracinių teismų praktiką taikant Europos Sąjungos teisės normas ir teikia rekomendacijas dėl Lietuvos administracinių teismų ir Europos Sąjungos teisminių institucijų bendradarbiavimo užtikrinant vienodą Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimą ir taikymą Lietuvos Respublikoje. analizuoja nacionalinių, Europos Sąjungos ir tarptautinių teismų praktiką, kitus teisės šaltinius, rengia teismų praktikos apibendrinimus, apžvalgas, viešai skelbia informaciją apie savo veiklą. 4. 5. Vyriausiasis administracinis teismas atlieka ir kitas jo kompetencijai įstatymų priskirtas funkcijas.“
Pakeisti 32 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „
teismas leidžia biuletenį „Administracinių teismų praktika“ . Biuletenyje periodiškai Jame skelbiama : aktuali informacija apie teismų praktiką, teismų praktikos apibendrinimai ir apžvalgos, kurių skelbimui pritarė dauguma šio teismo teisėjai. Be to, šiame biuletenyje gali būti skelbiama ir kita informacija apie Vyriausiojo administracinio teismo veiklą, medžiaga, reikšminga vienodam teisės aiškinimui ir taikymui užtikrinti.
straipsnio 2 dalies 12 punkte ir 3 dalyje numatyti sprendimai, nutarimai, nutartys ir rekomendacijos;
2) teismų praktikos taikant įstatymus ir kitus teisės aktus atskirų kategorijų bylose apibendrinimo apžvalgos ir rekomendaciniai išaiškinimai;
3) kita medžiaga, kurios paskelbimui pritarė dauguma šio teismo teisėjų.“
Pakeisti 33 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Nagrinėdami bylas, teismai taip pat vadovaujasi oficialiai paskelbtais Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimais. ir atsižvelgia į Aukščiausiojo Teismo biuletenyje paskelbtas šio teismo nutartis bei Vyriausiojo administracinio teismo biuletenyje paskelbtus šio teismo sprendimus, nutarimus ir nutartis.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
priežastys, pirminiai jo siūlytojai ir asmenys, dalyvavę rengiant ar tobulinant projektą Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 22, 23, 27, 31, 32 straipsnių pakeitimo ir 24, 25, straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas) rengimą paskatino siekis įgyvendinti iš Konstitucijos kylantį imperatyvą, pagal kurį: „(...) Konstitucija netoleruoja tokios situacijos, kai atitinkamas teisėkūros subjektas vengia, delsia priimti atitinkamus teisės aktus, kuriais vadovaujantis Konstitucinio Teismo nutarimuose pateikta Konstitucijos nuostatų oficialia samprata – oficialia konstitucine doktrina, būtų atitinkamai pakoreguotas teisinis reguliavimas (2006 08 08, 2008 02 01 sprendimai, kt.).
Taigi įstatymo projekto rengimą paskatino būtinybė, pirma, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo (toliau – TĮ) normas, nustatančias Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau –LVAT) vienos pagrindinių funkcijų
Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – KT) jurisprudencija, t.y. būtinybė įgyvendinti atitinkamus KT baigiamuosius aktus, su kuriuose pateiktais išaiškinimais (oficialiąja konstitucine doktrina) pirmiau nurodytasis TĮ reglamentavimas nedera; antra, dėl jau minėtų konstitucinių bei kitų objektyvių priežasčių (pakitusi teismų administravimo samprata, įdiegta ir veikia nauja LAT personalo, aptarnaujančio teisingumo vykdymą, struktūra, pakitę teismų praktikos apibendrinimo ir sklaidos formos, metodai, techninės galimybės), LAT senatui praradus savo funkcinę reikšmę, taigi LAT senatą reguliuojančioms TĮ normoms tapus neveiksmingomis, atsisakyti TĮ normų, kurios siejasi su LAT senatu; trečia, suderinti TĮ normas su Lietuvos Respublikos 2008-07-03 įstatymu Nr. X-1685 (Žin., 2008, Nr.
X-1685 (Žin., 2008, Nr. 81-3186), kurio 47 straipsniu netekusiais galios pripažinti: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo statutas (Žin., 1995, Nr. 36-887 ) ir kiti susiję įstatymai. Pirminis įstatymo projekto siūlytojas – Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. 2. Įstatymo projekto tikslai ir uždaviniai Įstatymo projekto tikslas – siekti iš Konstitucijos kylančių teisės sistemos darnos, nuoseklumo, vidinio suderinamumo, teisinio aiškumo, tikrumo imperatyvų, galiojantį teisinį reguliavimą suderinant su konstitucine jurisprudencija, taip pat atsisakant dėl objektyvių priežasčių neveiksmingu tapusio reguliavimo. Konkrečius, toliau dėstomus projekto uždavinius nulėmė konstitucinis imperatyvas, pagal kurį “ (...) priimant naujus, keičiant ir (arba) papildant jau priimtus įstatymus, kitus teisės aktus (taip pat ir tada, kai naujas teisinis reguliavimas yra nustatomas tam, kad būtų vykdomi Konstitucijos reikalavimai, arba kai esamas teisinis reguliavimas yra koreguojamas tam, kad būtų suderintas su Konstitucija), visus teisėkūros subjektus saisto KT jurisprudencija, inter alia joje (Konstitucinio Teismo aktų motyvuojamosiose dalyse) suformuota oficiali konstitucinė doktrina – Konstitucijos nuostatų (Konstitucijos normų ir principų) oficiali samprata (oficialus išaiškinimas), kiti Konstitucinio Teismo aktuose išdėstyti teisiniai argumentai (2003 05 30 nutarimas, 2005 09 20 sprendimas, 2006 03 14, 2006 03 28, 2006 05 09, 2006 06 06 nutarimai, 2006 08 08, 2008 02 01 sprendimai, kt.).
Taigi konkretūs projekto uždaviniai yra: pakeisti atitinkamas LAT ir LVAT kompetencijos įgyvendinimo formas (funkcijas) nustatančias TĮ normas taip, kad jos derėtų su oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatomis aiškinant konstitucinį teismų ir teisėjų nepriklausomumo principą; atsižvelgus į oficialiąją konstitucinę precedentų doktriną, atitinkamai patikslinti TĮ normas, apibrėžiančias LAT ir LVAT praktiką kaip teisės šaltinį, LAT ir LVAT biuleteniuose skelbtinos aktualios informacijos rūšis; panaikinti neveikiančias TĮ normas, kurios siejasi su LAT senatu, taip pat normas, susijusias su LAT statutu, kuris 2008-07-03 įstatymu Nr. X-1685 pripažintas netekusiu galios. 3. Kaip šiuo metu yra teisiškai reglamentuojami įstatymo projekte aptarti klausimai Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą: -pagal TĮ 22 straipsnio 4 dalį Aukščiausiajame Teisme sudaromas Aukščiausiojo Teismo senatas , kurio sudėtį, kompetenciją, posėdžių tvarką reguliuoja TĮ 24-26 straipsniai.
Esminė Senato kompetencija – tvirtinti teismų praktikos taikant įstatymus ir kitus teisės aktus atskirų kategorijų bylose apibendrinimo apžvalgas ir teikti rekomendacinius išaiškinimus; svarstyti medžiagos paskelbimo Aukščiausiojo Teismo biuletenyje būtinumą, išskyrus TĮ 23 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus (TĮ 25 str. 1 d. 1, 2 p.). Kaip minėta, Senatas jau netrumpą laiką, ypač po oficialiosios konstitucinės doktrinos dėl precedentų paskelbimo (KT 2006 03 28 nutarime konstatuota, kad „pagal Konstituciją teismų praktika formuojama tik teismams patiems sprendžiant bylas“; 2007 10 24 nutarime plačiai išvystyta precedentų teorija), yra praradęs savo, kaip struktūros, formuojančios skelbtiną ir sektiną LAT jurisprudenciją, reikšmę. Dėl kitokios medžiagos paskelbimo biuletenyje Senatas taip pat jau nebesprendžia. Pagal šiuo metu galiojančio TĮ 23 straipsnio 2 dalies 1 punktą (primintina, kad jį aptariamuoju projektu siūloma keisti suderinant su konstitucine jurisprudencija), skelbtinos kasacinio teismo praktikos atranką vykdo Teismo skyrių teisėjai skyriaus teisėjų daugumos nuomone. Senatas neturi jokios reikšmės ir teismų administravimo atžvilgiu: vidinio teismo administravimo ir teismų administracinės veiklos priežiūros subjektus nustato TĮ 103 ir 104 straipsniai; LAT senato tarp šių subjektų nėra. Taigi de jure numatytas Senatas de facto neveikia ir neturi jokios praktinės reikšmės;
straipsnio 5 dalį
X-1685, tačiau, jį panaikinus, TĮ tekstas nebuvo ir iki šiol nėra atitinkamai suderintas/pakeistas;
Aukščiausiasis Teismas formuoja vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus. Tam Aukščiausiasis Teismas:
1) skelbia skyrių plenarinių sesijų nutartis, taip pat trijų ir išplėstinių septynių teisėjų kolegijų nutartis, dėl kurių paskelbimo pritarė dauguma atitinkamo skyriaus teisėjų. Į Aukščiausiojo Teismo biuletenyje paskelbtose nutartyse esančius įstatymų ir kitų teisės aktų taikymo išaiškinimus atsižvelgia teismai, valstybės ir kitos institucijos, taip pat kiti asmenys, taikydami tuos pačius įstatymus ir kitus teisės aktus;
2) analizuoja teismų praktiką taikant įstatymus ir kitus teisės aktus ir teikia rekomendacinius išaiškinimus;
konsultuoti teisėjus įstatymų ir kitų teisės aktų aiškinimo ir taikymo klausimais.“ Jau pabrėžta, kad pagal oficialiąją konstitucinę doktriną teismų praktikos taip vadinamasis horizontalusis ir vertikalusis vienodumas užtikrinamas atitinkamų teismų visų baigiamųjų aktų pagrindu. Taigi pagal Konstituciją teisės taikymo subjektai privalo atsižvelgti į visą LAT ar LVAT praktiką, o ne tik į tą, kuri paskelbta biuleteniuose, be to, privalo ne bet kaip atsižvelgti, o vertinti ją pagal precedentų galiojimo ir konkuravimo taisykles. Taip pat, kaip minėta, pagal Konstituciją svarbu oficialiai paskelbti visą kasacinio teismo praktiką, o ne tik kažkurią jos dalį (KT 2007-10-24 nutarimas). Vertinant aptartaisiais atžvilgiais pagal Konstituciją: skelbimas Biuletenyje tik kai kurių baigiamųjų kasacinio teismo aktų, atrinktų skyriaus teisėjų daugumos nuomone, nesukuria šiems aktams jokio specialaus išimtinumo ir išskirtinio privalomumo, t. y. nereiškia, kad būtina ir pakanka atsižvelgti tik į Biuletenyje paskelbtą jurisprudenciją.
Taip paskelbta kasacinė praktika tarnauja tik kaip pažintinė, papildomai informuojanti priemonė. Juo labiau, kad visi baigiamieji LAT aktai, kaip kad to reikalauja Konstitucija, ir yra skelbiami LAT interneto portale, specialiuose teisinės informacijos portaluose, o kai kurios TĮ normos jau yra pakeistos ir/ar papildytos taip, kad derėtų su konstitucine precedentų teorija: pagal nuo 2014-01-01 įsigaliojusią TĮ 39 straipsnio 1 dalį visi baigiamieji LAT ir LVAT aktai oficialiai skelbiami norminių aktų registre. Dėl LAT funkcijos
reikštų aukštesniųjų teismų įgaliojimų viršijimą, antra, varžytų žemesniųjų savarankiškumą. Kaip matyti, galiojanti TĮ 23 straipsnio 2 dalies redakcija neatspindi nei oficialios konstitucinės doktrinos, nei pakitusio teisinio reguliavimo ir galėtų būti klaidinanti, todėl būtina ją atitinkamai keisti suderinant su konstituciniais reikalavimais, taip pat su pakitusiu teisiniu reguliavimu.
Be to, siekiant juridinės technikos sklandumo, iš siūlomojo keisti 2 dalies 1 punkto antrojo teiginio, kuris nustato subjektus, atsižvelgiančius į LAT išaiškinimus, siūloma, kaip perteklinį, išbraukti žodį „teismai“, nes kasacinės praktikos privalomumą teismams nustato specialiai tam skirtas TĮ 33 straipsnis „Bylų nagrinėjimo teisės šaltiniai“.
išaiškinimais, analizuoja ir apibendrina bendrosios kompetencijos teismų praktiką taikant Europos Sąjungos teisės normas ir teikia rekomendacijas dėl Lietuvos bendrosios kompetencijos teismų ir Europos Sąjungos teisminių institucijų bendradarbiavimo užtikrinant vienodą Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimą ir taikymą Lietuvos Respublikoje.“ Rekomendacijų instituto nesiderinimas su oficialiąja konstitucine doktrina jau aptartas. Be to, siūloma šios dalies normą pakeisti platesniu, teisinę ir faktinę padėtį atitinkančiu turiniu, nustatant, kad LAT analizuoja nacionalinių, Europos Sąjungos ir tarptautinių teismų praktiką, rengia jų apžvalgas, apibendrinimus. -pagal TĮ 27 straipsnio 1 dalį „ Aukščiausiasis Teismas leidžia biuletenį „Teismų praktika“.
Biuletenyje periodiškai skelbiama:
rekomendacijos;
patvirtintos teismų praktikos taikant įstatymus ir kitus teisės aktus atskirų kategorijų bylose apibendrinimo apžvalgos ir rekomendaciniai išaiškinimai;
3) kita medžiaga, kurios paskelbimo būtinumą pripažįsta Senatas.“ Pagal šiuo metu galiojančią 27 straipsnio 1 dalį Biuletenyje turėtų būti skelbiamos atrinktos LAT nutartys ir rekomendacijos, Senato patvirtintos teismų praktikos apžvalgos ir rekomendaciniai išaiškinimai. Ši norma iš dalies neatspindi nei pakitusio teisinio reguliavimo (pirmiau aptartosios oficialios konstitucinės doktrinos dėl teismo nepriklausomumo (privalomų ar rekomendacinių išaiškinimų, konsultacijų, pan.), nei faktinės padėties (Senatas faktiškai yra praradęs savo reikšmę, taip pat ir skelbtinos kasacinės praktikos srityje). Taigi TĮ 27 straipsnio 1 dalis koreguotina. Projektu siūloma Biuletenyje skelbti aktualią kasacinę teismo praktiką, teismų praktikos apžvalgas ir apibendrinimus, kuriems pritarė atitinkamo skyriaus teisėjai; taip pat siūloma nustatyti, kad Biuletenyje gali būti skelbiama ir kita informacija apie Teismo veiklą ar medžiaga, reikšminga vienodam teisės aiškinimui ir taikymui užtikrinti. Toliau yra tik pateikiamas galiojantis TĮ reguliavimas LVAT atžvilgiu.
Jis, kaip savo esme (kalbant apie vienodo teisės aiškinimo ir taikymo užtikrinimą ir jo formas) analogiškas jau aptartajam LAT atžvilgiu, nebus atskirai komentuojamas, juo labiau, kad pirmesniuosiuose komentaruose dėl LAT darytos atitinkamos nuorodos ir į LVAT reguliavimą. -pagal TĮ 31 straipsnio „ Vyriausiojo administracinio teismo kompetencija“ 2 ir 3 dalis: „2. Vyriausiasis administracinis teismas formuoja vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus. Tam Vyriausiasis administracinis teismas:
1) skelbia šio teismo plenarinės sesijos priimtus sprendimus, nutarimus ir nutartis, trijų teisėjų kolegijų ir išplėstinių penkių teisėjų kolegijų priimtus sprendimus, nutarimus ir nutartis, dėl kurių paskelbimo pritarė dauguma šio teismo teisėjų, taip pat visus sprendimus dėl norminių administracinių aktų teisėtumo. Į Vyriausiojo administracinio teismo biuletenyje paskelbtuose sprendimuose, nutarimuose ir nutartyse esančius įstatymų ir kitų teisės aktų taikymo išaiškinimus atsižvelgia teismai, valstybės ir kitos institucijos, taip pat kiti asmenys, taikydami tuos pačius įstatymus ir kitus teisės aktus;
2) analizuoja administracinių teismų praktiką taikant įstatymus ir kitus teisės aktus ir teikia rekomendacinius išaiškinimus;
konsultuoti administracinių teismų teisėjus įstatymų ir kitų teisės aktų aiškinimo ir taikymo klausimais. 3. Vyriausiasis administracinis teismas, vadovaudamasis Europos Sąjungos teisminių institucijų išaiškinimais, analizuoja ir apibendrina administracinių teismų praktiką taikant Europos Sąjungos teisės normas ir teikia rekomendacijas dėl Lietuvos administracinių teismų ir Europos Sąjungos teisminių institucijų bendradarbiavimo užtikrinant vienodą Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimą ir taikymą Lietuvos Respublikoje.“ -pagal TĮ 32 straipsnio „ Vyriausiojo administracinio teismo biuletenis“ 1 dalį: „1.
Vyriausiasis administracinis teismas leidžia biuletenį „Administracinių teismų praktika“. Biuletenyje periodiškai skelbiama:
31 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 3 dalyje numatyti sprendimai, nutarimai, nutartys ir rekomendacijos;
2) teismų praktikos taikant įstatymus ir kitus teisės aktus atskirų kategorijų bylose apibendrinimo apžvalgos ir rekomendaciniai išaiškinimai;
3) kita medžiaga, kurios paskelbimui pritarė dauguma šio teismo teisėjų.“ -pagal TĮ 33 straipsnio „Bylų nagrinėjimo teisės šaltiniai“ 2 dalį: „2. Nagrinėdami bylas, teismai taip pat vadovaujasi oficialiai paskelbtais Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimais ir atsižvelgia į Aukščiausiojo Teismo biuletenyje paskelbtas šio teismo nutartis bei Vyriausiojo administracinio teismo biuletenyje paskelbtus šio teismo sprendimus, nutarimus ir nutartis .“ Akivaizdu, kad TĮ 33 straipsnyje (kaip ir TĮ 23 str. 2 d. 1 p., 27 str. 1 d. 1 p., 31 str. 2 d. 1 p., 32 str. 1 d.
atrinktus ir specialiuose leidiniuose paskelbtus baigiamuosius LAT ir LVAT aktus, be jau pirmiau išdėstytų argumentų dėl visos teismų praktikos precedentinės reikšmės, patvirtinančių jo koregavimo būtinybę, nėra nepriekaištingas ir teisinės technikos požiūriu stokojant šio straipsnio vidinės vienovės: 33 straipsnio 4 dalis, nustatanti precedentines teismų praktikos, kaip teisės šaltinio, veiksmingumo taisykles, kartu su cituotąja 2 dalimi lemia bereikalingą dviprasmybę, pasireiškiančią klausimu – visa ar tik biuleteniuose paskelbta atitinkamų teismų praktika yra reikšminga. Projektu siūloma 33 straipsnio 2 dalyje išbraukti sakinio dalį „ <...> ir atsižvelgia į Aukščiausiojo Teismo biuletenyje paskelbtas šio teismo nutartis bei Vyriausiojo administracinio teismo biuletenyje paskelbtus šio teismo sprendimus, nutarimus ir nutartis.“, nes pagal konstitucinę jurisprudenciją pataisytą šio sakinio dalį „<...> ir atsižvelgia į Aukščiausiojo Teismo biuletenyje paskelbtas šio teismo nutartis bei Vyriausiojo administracinio teismo biuletenyje paskelbtus šio teismo sprendimus, nutarimus ir nutartis.“ dubliuotų to paties 33 straipsnio 4 dalis, kuria plačiau atskleistas precedentinis teismų praktikos efektas. Taigi pataisytoji sakinio dalis, sistemiškai vertinant visas 33 straipsnio nuostatas, būtų perteklinė. Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 13 straipsnyje šiuo metu iš esmės yra pakartotas TĮ 31 ir 32 straipsnių turinys, todėl, keičiant minėtus TĮ straipsnius, dėl pirmiau išdėstytų priežasčių tikslintinas ir ABTĮ 13 straipsnis. 4.
teisinio reglamentavimo nuostatos, naujai reglamentuotų klausimų teigiamos savybės ir kokių teigiamų rezultatų laukiama KT išaiškinus, kad pagal Konstituciją, bet kokio pobūdžio (rekomendaciniai ar privalomi) išaiškinimai ir konsultacijos pažeistų teisėjų nepriklausomumo principą, kilo būtinybė panaikinti ar pakoreguoti TĮ 23 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktus, 31 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktus, taip pat atitinkamai pakeisti 27 straipsnio
konstitucinė doktrina dėl precedentų sampratos ir galiojimo principų, t.y. KT konstatavimas, kad teisės šaltiniu yra visa teismų praktika ir tiek, kiek jos, kaip teisės šaltinio, teisinę galią nulemia precedentų konkuravimo taisyklės, saisto ir TĮ 23 straipsnio 2 dalies 1 punkto, 31 straipsnio 2 dalies 1 punkto bei 33 straipsnio 2 dalies aiškinimą, t. y. reikalauja atitinkamos pataisos, kuria būtų expressis verbis nustatyta, kad teisę taikančius subjektus saisto visa, o ne selektyvi atitinkamuose teismų leidiniuose paskelbta LAT ir LVAT praktika. Be to, projektu siūloma pripažinti netekusiomis galios nuostatas, kurios siejasi su jau panaikintuoju LAT statutu, taip pat LAT senatu, kaip praradusiu reikšmę. Lauktini naujojo teisinio reguliavimo rezultatai: teisės sistemos suderinimas, t. y. TĮ dermė su oficialiąja konstitucine doktrina, pakitusiu teisiniu reguliavimu, vidinis TĮ normų suderinimas, kartu ir teisinis aiškumas, didesnis teisinis nuspėjamumas, skaidrumas, vienos iš teismo nepriklausomumo garantijų įtvirtinimas expressis verbis . 5. Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų padarinių nenumatoma. 6.
kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymas kriminogeninės situacijos ir korupcijos atžvilgiu veiks užkardančiai, nes juo garantuojama teisinio reguliavimo aiškumas, didesnis LAT ir LVAT veiklos apibrėžtumas, taigi palankesnė teisinė aplinka visiems teisę taikantiems subjektams. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priimtasis įstatymas, kuris suteiktų teisinį aiškumą, lemtų didesnes teisinio nuspėjamumo galimybes, expressis verbis įtvirtintų teismų nepriklausomumo standartą – žemesniųjų ir aukštesniųjų teismų vadinamąją vertikaliąją jurisprudencinę subordinaciją (susisaistymą) tik per precedentus, taptų papildoma teisine garantija, kuriant patikimą teisinę aplinką, taigi turėtų teigiamos įtakos visai teisinei aplinkai, reiškia – ir visoms gyvenimo sritims, tarp jų – verslo sąlygoms, verslo plėtrai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokie šios srities teisės aktai tebegalioja (pateikiamas šių aktų sąrašas) ir kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus teikiamą projektą Priėmus teikiamą projektą, kitų teisės aktų keisti ar panaikinti nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas, laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo reikalavimų, atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekte naujos sąvokos ir jas įvardijantys terminai nenustatomi, todėl nebuvo vertinami Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10.
Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms, Europos Sąjungos teisei. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymų lydimųjų aktų, - kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys Įstatymui įgyvendinti teikiamas lydimojo teisės akto – ABTĮ 13 straipsnio – pakeitimo įstatymo projektas . 12. Kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas (pateikiami įvertinimai artimiausiems metams ir tolesnei ateičiai) Įstatymo įgyvendinimas papildomų valstybės biudžeto lėšų nepareikalaus. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projektas parengtas Lietuvos Aukščiausiajame Teisme. 14. Įstatymo projekto autorius ar autorių grupė, įstatymo projekto iniciatoriai: institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai Įstatymo projektą parengė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas Rimvydas Norkus. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc Reikšminiai įstatymo projekto žodžiai, kurių reikia jam įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc , yra
„teismas“, „teismų sistema“, „teismų praktika“, „teismo precedentas“,
„kasacinis teismas“, „kasacija“, „teisės aiškinimas ir taikymas“, „teisės
šaltiniai“. Seimo narys Stasys Šedbaras
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISMŲ ĮSTATYMO NR. I-480 22, 23, 27, 31, 32, 33 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR 24, 25, 26 STRAIPSNIŲ PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS ĮSTATYMO PROJEKTO 2015-05-13 Nr. XIIP-3071 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir teis ės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D.Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT- 01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected] . Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 Lietuvos Respublikos Seimui 2015-06- Nr. Į 2015-05-11 Nr. XIIP-3071 DĖL lietuvos respublikos Teismų įstatymo Nr. I-480 22, 23, 27, 31, 32, 33 straipsnių pakeitimo ir 24, 25, 26 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projekto Nr. XIIP-3071 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos teismų įstatymo Nr. I-480 22, 23, 27, 31, 32, 33 straipsnių pakeitimo ir 24, 25, 26 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektą Nr. XIIP‑3071 pažymime, kad dėl projekto atitikties Europos Sąjungos teisei pastabų ir pasiūlymų neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotoja Rūta Krasuckaitė Justina Nasutavičienė, tel. 8 706 63 695, el. p. [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISMŲ ĮSTATYMO NR. I-480 22, 23, 27, 31, 32, 33 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR 24, 25, 26 STRAIPSNIŲ PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS ĮSTATYMO PROJEKTO 2016-05-18 Nr. XIIP-3071(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir teis ės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D.Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
TEISĖTVARKOS komitetas
DĖL
NR. I-480
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, komiteto nariai: Vilija Aleknaitė-Abramkienė, Stasys Brundza, Vitalijus Gailius, Vytautas Gapšys, Valdas Skarbalius. Komiteto biuro vedėja D. K omparsk ienė, komiteto biuro patarėjai: I. Leonavičiūtė, M. Civilkienė, J. Janušauskienė, R. Karpavičiūtė, D. Latvelienė, R. Varanauskienė, L. Zdanavičienė, komiteto biuro padėjėjos M. Banytė, A. Bacevičienė. Kviestieji asmenys:
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo atstovė Lina Gudeliauskienė, LAT pirmininko patarėja Dalia Asta Mikelėnienė ir Seimo kanceliarijos Teisės departamento atstovė Daina Petrauskaitė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-05-13 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir teis ės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Atsižvelgti
Teisingumo ministerijos 2015-06-16 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos teismų įstatymo Nr. I-480 22, 23, 27, 31, 32, 33 straipsnių pakeitimo ir 24, 25,
pažymime, kad dėl projekto atitikties Europos Sąjungos teisei pastabų ir pasiūlymų neturime. Atsižvelgti
pasiūlymai: Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Teisėjų taryba 2015-09-2310 Teisėjų taryba 2015 m. rugsėjo 4 d. gautas Jūsų raštas dėl išvadų pateikimo Lietuvos Respublikos teismų įstatymo Nr. I-480 22, 23, 27, 31, 32, 33 straipsnių pakeitimo ir 24, 25, 26 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektui Nr. XIIP-3071 (toliau – Projektas). Teisėjų tarybą pritardama Projekto tikslams bei siūlomoms įtvirtinti reguliavimo priemonėms, atkreipia dėmesį į tai, jog, siekiant užtikrinti keičiamų nuostatų įsigaliojimą į ateitį, koreguotina Projekto 10 straipsnyje nurodyta įstatymo įsigaliojimo data. Pritarti iš dalies Komiteto posėdžio metu buvo pritarta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atstovo pasiūlymui nenumatyti atskiros įstatymo įsigaliojimo datos. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015-09-21 Lietuvos Aukščiausiajame Teisme 2015 m. rugsėjo 4 d. buvo gautas prašymas pateikti pastabas ir pasiūlymus dėl Teismų įstatymo Nr. I-480 22, 23, 27, 31, 32, 33 straipsnių pakeitimo ir 24, 25, 26 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projekto Nr. XIIP-3071. Susipažinę su pateiktu Įstatymo projektu, informuojame, kad pateiktam projektui pritariame, pastabų ir pasiūlymų neturime. Atsižvelgti
teismas 2015-09-245 Susipažinę su Lietuvos Respublikos teismų įstatymo Nr. I-480 22, 23, 27, 31, 32, 33 straipsnių pakeitimo ir 24, 25, 26 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektu (toliau – ir Projektas), teikiame Jums šias pastabas ir siūlymus: 1.
Norėtume atkreipti dėmesį, kad pagal šiuo metu galiojančias Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir Administracinių bylų teisenos įstatymas) nuostatas administraciniai teismai priima nutartis arba sprendimus, tačiau Projekto 7 straipsnyje likę tam tikrų nuostatų, kuriose išlieka terminas nutarimai. Šiuo aspektu pažymėtina, jog nuo 2011 m. sausio 1 d. administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimas buvo perduotas bendrosios kompetencijos teismams, t. y. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nebėra atsakingas už vienodos teismų praktikos formavimą šios kategorijos bylose, šios bylos administraciniuose teismuose nagrinėjamos tik Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 15, 16, 18, 20, 46, 137 straipsnių pakeitimo, aštuonioliktojo skirsnio ir 128, 144 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo (Žin., 2010, Nr. 142-7258) 10 straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais ir tvarka. Atsižvelgus į tai, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymą nutarimas, kaip baigiamasis teismo aktas, administraciniuose teismuose priimamas tik išnagrinėjus administracinių teisės pažeidimų bylą, siūlome Projekto 7 straipsnyje išbraukti žodžius „nutarimų“ ir „nutarimuose“. Pritarti
teismas
leidžiamame biuletenyje publikuojami ne tik aktualūs šio teismo sprendimai, nutartys bei praktikos apibendrinimai, bet ir tarptautinių, Europos Sąjungos, užsienio valstybių teisminių institucijų sprendimų (praktikos) apžvalgos, moksliniai straipsniai ir kita aktuali informacija, pažymime, kad Projekto 8 straipsnyje nurodomas pavadinimas „Administracinių teismų praktika“ nevisiškai atspindi šio leidinio tikrąjį turinį.
Taip pat manome, kad aptariamo leidinio pavadinimo įtvirtinimas įstatyme nėra būtinas ir tikslingas. Tokią poziciją, be kita ko, patvirtina ir tam tikrų specialiųjų įstatymų nuostatos (pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 37(1) straipsnio 5 dalyje (Žin., 2010, Nr. 145-7416) apsiribojama bendra nuoroda į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenį be šio leidinio pavadinimo). Atitinkamai, siūlome koreguoti Projekto 8 straipsnį atsisakant aptariamo leidinio pavadinimo įvardijimo. Pritarti Komiteto posėdžio metu pasiūlyta numatyti Administracinių bylų teisenos įstatymo Nr
straipsnio pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIIP-3591, kad teismų praktika, teismų praktikos apibendrinimai ir apžvalgos skelbiamos, kai jų skelbimui pritarė dauguma šio teismo teisėjų. Taikant analogiją, 6 straipsnio 1 dalis taip pat papildyta žodžiu „dauguma
“. 4. Lietuvos vyriausiasis administracinis
teismas 2015-09-24 3.
Atkreipiame Jūsų dėmesį į tai, kad: (1) Projekto 2 ir 7 straipsniais yra ne tik naikinami atitinkami Lietuvos Respublikos teismų įstatymo (toliau – ir Teismų įstatymas) 23 straipsnio 2 dalies 1–3 punktai ir 31 straipsnio 2 dalies 1–3 punktai, bet ir iš esmės keičiamas pačių dalių tekstas; (2) Projekto 6 ir 8 straipsniuose nėra nurodyti keičiami Teismų įstatymo straipsniai; (3) galiojančiame Teismų įstatyme nuorodos į kitus įstatymus pateikiamos be žodžių „Lietuvos Respublikos“, todėl, siekiant išlaikyti vienodą įstatymo stilių, koreguotinas Projekto 1 straipsnis; (4) svarstytina, ar nėra tikslinga Projekto 7 straipsnyje numatyti, kad Teismų įstatymo 31 straipsnio 1 dalies 4 punktas laikytinas 3 punktu. Pritarti iš dalies Teismų įstatyme nuorodos pateikiamos su ir be žodžių
„Lietuvos Respublikos“. Siūloma palikti su žodžiais „Lietuvos Respublikos“. 5. Lietuvos vyriausiasis administracinis
teismas
ko, siekiant išvengti prieštaringo (nevienodo) Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo veiklos reguliavimo skirtinguose teisės aktuose, yra tikslinga kartu keisti ir Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnį. Pritarti Įregistruotas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr
straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3591, kuris yra svarstomas kartu su šiuo projektu. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai. 7.1. Sprendimas: pritarti komiteto patobulintam Lietuvos Respublikos teismų įstatymo Nr. I-480 22, 23, 27, 31, 32, 33 straipsnių pakeitimo ir 24, 25, 26 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektui Nr. XIIP-3071 ir komiteto išvadoms. 7.2.
7.2. Pasiūlymai: Atkreipti Lietuvos Respublikos Vyriausybės dėmesį, kad Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo Nr
ir8 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XII-2275 6 straipsnio 1 dalis numato, kad Vyriausybė iki
Administracinių nusižengimų kodekso įgyvendinimu susijusių įstatymų pakeitimo įstatymų projektus, tarp kurių turi būti keičiami ir atitinkami Lietuvos Respublikos teismų įstatymo straipsniai. 8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu - už. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Julius Sabatauskas, Vitalijus Gailius. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA:
Komiteto siūlomas įstatymo projektas, įstatymo projekto lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas