Projekto Nr. XIIP-307(2) lyginamasis variantas
1 straipsnis. 55 straipsnio pakeitimas
straipsnį nauja 4 dalimi: „
motyvuota nutartimi pripažįsta, kad įgaliotojo atstovo dalyvavimas būtinas bylose dėl nusikalstamų veikų žmogaus sveikatai, laisvei, seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, vaikui ir šeimai ar dorovei, kai nuo šių veikų nukentėjo nepilnametis, taip pat kitais atvejais, kai be įgaliotojo atstovo pagalbos nepilnamečio nukentėjusiojo teisės ir teisėti interesai nebūtų reikiamai ginami. Tokiais atvejais dėl įgaliotojo atstovo dalyvavimo atitinkamai taikomos šio Kodekso 51 ir 52 straipsnių nuostatos. “
straipsnio 4 dalį laikyti 5 dalimi. 5. 4. Įstatymų, reglamentuojančių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, numatytais atvejais nukentėjusysis ir civilinis ieškovas turi teisę gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas. Šis įstatymas įsigalioja nuo 2015 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS
2014-09-18 Nr. XIIP–307(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1Po projekto 2 straipsnio pavadinimo taškas nededamas. 2. Iš projekto 2 straipsnio pakeitimų esmės išbrauktinas žodis „nuo“. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis A. Jatkevičius D. Valatkevičius
TEISĖTVARKOS komitetas
dalyvavo: Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, komiteto nariai: Vilija Aleknaitė Abramikienė, Stasys Brundza, Vitalijus Gailius, Vytautas Gapšys, Valdas Skarbalius. Komiteto biuro vedėja Dalia Latvelienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Irma Leonavičiūtė, Gintarė Morkūnienė, Loreta Zdanavičienė, komiteto padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Modesta Banytė. Kviestieji asmenys:
Seimo narė Rimantė Šalaševičiūtė, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos atstovės: kontrolierė Edita Žiobienė, Audronė Bedorf, Teisingumo ministerijos atstovai, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovas Vainius Šarmavičius, Kristina Deviatnikovaitė, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyr. specialistas Ričardas Černiauskas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2013-03-13 * Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
teisinės pagalbos įstatymo 12 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektu Nr. XIIP-308. Šiais projektais siekiama įtvirtinti privalomą įgaliotojo atstovo dalyvavimą nagrinėjant baudžiamąsias bylas dėl nusikalstamų veikų žmogaus laisvei, žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, vaikui ir šeimai ar dorovei, kuriose nukentėjusiuoju yra pripažintas nepilnametis asmuo.
Pažymėtina, kad šis projektų tikslas gali būti pasiektas keičiant tik vieną – Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymą. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) aktualios redakcijos 55 straipsnio
valstybės garantuojamą teisinę pagalbą įstatymų, reglamentuojančių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, numatytais atvejais. BPK 44 straipsnio 10 dalyje taip pat numatyta, kad „Kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę (...) įstatymo nustatyta tvarka nemokamai gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą“. Todėl užtenka nauju teisinės pagalbos teikimo pagrindu papildyti specialųjį – Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos – įstatymą, ir BPK papildyti siūlomomis nuostatomis nereikės. Jeigu vis dėlto būtų nuspręsta šį projektą svarstyti ir tobulinti, teiktinos šios pastabos:
Atsižvelgti Komitetas, atsižvelgęs į Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus pateiktus argumentus, taip pat Vyriausybės, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, papildomo Socialinių reikalų ir darbo komiteto nuomones, ES politiką
Baudžiamojo proceso kodekso (BPK) pakeitimui. Svarstomas projektas parengtas siekiant geriau užtikrinti nukentėjusiojo (vaiko) teises baudžiamajame procese. Visas proceso dalyvių teises, pareigas reglamentuoja BPK, o ne kiti įstatymai. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
įstatymo paskelbimų sąrašo nuoroda.
Atsižvelgti Pagal naujas (įsigaliojusias 2014-01-01) Teisėkūros pagrindų įstatymo įgyvendinimo taisykles oficialaus paskelbimo šaltinio projekte nurodyti nereikia. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1
teikiamoje naujoje BPK 55 straipsnio 4 dalyje vartojama ir sąvoka „vaikas“, ir „nepilnametis“. Siūlytina vartoti kurią nors vieną sąvoką. Pritarti BPK apibrėžiant proceso dalyvį kaip padariusį nusikalstamą veiką asmenį, dažniausiai vartojama sąvoka „nepilnametis“, kaip nukentėjęs
„vaikas“. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1
4Svarstytina,
kodėl pasirinktas būtent toks nusikalstamų veikų, nuo kurių yra nukentėjęs vaikas, sąrašas (pavyzdžiui, kodėl į jį nėra įtraukti nusikaltimai žmogaus sveikatai). Pritarti
1
straipsnio 4 dalies paskutiniajame sakinyje žodis „jo“ keistinas žodžiu „jų“. Pritarti
1
dalies pakeitimų esmės pabaigoje taškas keistinas dvitaškiu. Pritarti
2
pakeitimų esmė pradėtina žodžiu „Buvusią“. Pritarti
projekto 2 straipsnio pavadinimo taškas nededamas. Pritarti
straipsnio pakeitimų esmės išbrauktinas žodis „nuo“. Pritarti
straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad „Įstatymo papildymo ar pakeitimo įstatymo projektas gali būti pateikiamas Seimo plenariniame posėdyje ne anksčiau kaip 6 mėnesiai po to įstatymo priėmimo.
Šis reikalavimas netaikomas įgyvendinant Konstitucinio Teismo nutarimus Seimo statuto 1812 straipsnyje nustatyta tvarka arba kai įstatymo papildymo ar pakeitimo įstatymo projektą teikia Vyriausybė ar ne mažiau kaip 1/5 visų Seimo narių.“ Pažymėtina, kad BPK paskutinį kartą buvo pakeistas 2012 m. lapkričio 13 d. įstatymu Nr. XI-2407, o šį projektą teikia dvi Seimo narės. Atsižvelgti Ši nuostata taikoma projekto pateikimo stadijai, tačiau projektas jau pateiktas Seimo plenariniame posėdyje, nes įgyvendinti Seimo statuto reikalavimai. 11. Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2013-04-10 * Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 55 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr. XIIP-307 ir Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 12 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr. XIIP-308 (toliau – Projektai) pažymime, kad Projektų aiškinamajame rašte teigiama, kad Projektų tikslas, inter alia , yra užtikrinti
direktyvos 2011/92/ES dėl kovos su seksualine prievarta prieš vaikus, jų seksualiniu išnaudojimu ir vaikų pornografija, kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2004/68/TVR, bei 2011 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/36/ES dėl prekybos žmonėmis prevencijos, kovos su ja ir aukų apsaugos, kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2002/629/TVR, įgyvendinimą. Pažymime, kad tokiu atveju Projektais turėtų būti papildyti atitinkamų įstatymų priedai, kuriuose nurodomi tais įstatymais įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai, pateikiant nuorodas į minėtas direktyvas.
Be to, kartu su Projektais turėtų būti teikiamos jų ir minėtų direktyvų atitikties lentelės. Atsižvelgti Projektas parengtas siekiant geriau užtikrinti vaiko (nukentėjusiojo) teises baudžiamajame procese, tai nėra tikslus minėtos direktyvos perkėlimas, todėl atitikties lentelė nerengiama. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos
straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto Nr. XIIP-307 Projekto nuostatos iš esmės atkartoja galiojančio BPK nuostatas dėl būtino gynėjo dalyvavimo, taikomas baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens atžvilgiu. Kita vertus, dalies šių reikalingų nuostatų neapima, pavyzdžiui, dėl advokato atsisakymo. Tai sudaro prielaidas apskritai trumpinti projektu siūlomą teisės akto tekstą. Teisės akto turinys turi būti glaustas (Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo 10 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 6 punktas). Prielaidas trumpinti teisės aktą taip pat sudaro tai, kad įgaliotas atstovas prireikus galėtų būti skiriamas ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar teismo sprendimu visais atvejais, kai be šio atstovo nepilnamečio teisės ir teisėti interesai nebūtų reikiamai ginami.
Net jeigu toks sprendimas nebūtų priimtas, vaiko atstovas pagal įstatymą, gindamas vaiko interesus, galėtų pasinaudoti šiuo metu galiojančiomis teisės aktų nuostatomis dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo nukentėjusiesiems (BPK 55 straipsnio 4 dalis, Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas). Taip nebūtų paneigtos Europos Sąjungos teisės aktų nuostatos, kurių įgyvendinimą siekiama užtikrinti projektu. Antra vertus, siekiant užtikrinti didesnes teisinės pagalbos garantijas į sąrašą veikų, dėl kurių vykstant procesui būtų skiriamas įgaliotasis atstovas, įtrauktinos nusikalstamos veikos sveikatai. Remiantis tuo, kas pirmiau išdėstyta, jeigu projektas būtų priimtas, BPK 55 straipsnio 4 dalį siūlytina išdėstyti, pavyzdžiui, taip: „
tyrimo pareigūnas, prokuroras motyvuotu nutarimu ar teismas motyvuota nutartimi pripažįsta būtinu įgaliotojo atstovo dalyvavimą byloje dėl nusikalstamos veikos žmogaus sveikatai, laisvei, seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, vaikui ir šeimai ar dorovei, nuo kurios nukentėjo nepilnametis, taip pat kitais atvejais, kai be šio atstovo pagalbos nepilnamečio nukentėjusiojo teisės ir teisėti interesai nebūtų reikiamai ginami. Tokiais atvejais dėl atstovo dalyvavimo atitinkamai taikomos šio Kodekso 51 ir 52 straipsnių nuostatos. “ Atitinkamai turėtų būti tikslinamos Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nuostatos (pavyzdžiui, 21 straipsnis). Pritarti Atsižvelgiant į institucijų ir papildomo Socialinių reikalų ir darbo komiteto siūlymus, pritarti patobulintai BPK 55 straipsnio 4 dalies redakcijai. 2. Lietuvos apeliacinis teismas 2013-08-301 7.
Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 55 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto Nr. XIIP-307 pastabų nėra. Atsižvelgti
prokuratūra 2013-09-091 Dėl BPK 55 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto Nr. XIIP-307 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos skyrimo ir jos suteikimo tvarka yra reglamentuota Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme, todėl pakaktų papildyti minėtą įstatymą nuostatomis, nustatančiomis naują teisinės pagalbos teikimo pagrindą. Juolab, kad galiojančioje BPK 55 straipsnio 4 dalies redakcijoje numatyta, kad nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai turi teisę gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą įstatymų, reglamentuojančių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, numatytais atvejais. Prokuratūros pastabos dėl šio įstatymo projekto buvo išdėstytos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai adresuotame 2013-07-04 rašte Nr. 17.2-13404 (kopija pridedama). Atsižvelgti Nuomonė įvertinta, tačiau Komitetas, atsižvelgęs į Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus pateiktus argumentus, taip pat Vyriausybės, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, papildomo Socialinių reikalų ir darbo komiteto nuomones, ES politiką - sustiprinti nukentėjusių asmenų teisių gynimą baudžiamajame procese, pritaria Baudžiamojo proceso kodekso (BPK) pakeitimui. Svarstomas projektas parengtas siekiant geriau užtikrinti nukentėjusiojo (vaiko) teises baudžiamajame procese. Visas proceso dalyvių teises, pareigas reglamentuoja BPK, o ne kiti įstatymai. 4.
kontrolės įstaiga 2014-07-141 Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga, siekdama, jog Lietuvoje būtų stiprinama ir gerinama vaikų, susidūrusių su teisingumo sistema, teisių apsauga ir užtikrinama, kad teisingumas visada atitiktų vaiko interesus, buvo viena iš iniciatorių ir rengėjų Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 55 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto (Nr. XIIP- 307) bei Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 12 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto (Nr. XIIP-308), kuriais siekiama garantuoti nukentėjusiam vaikui teisę naudotis kvalifikuota nemokama teisine pagalba baudžiamajame procese. Vaiko teisių apsaugos kontrolierė prašo Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetą pritarti siūlymui įstatyminiame lygmenyje - Baudžiamojo proceso kodekse ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme - įtvirtinti įgaliotojo atstovo dalyvavimą baudžiamojoje byloje, kurioje nukentėjusysis yra vaikas. Atsižvelgiant į diskusijas dėl svarstomų projektų, skirtingas institucijų, specialistų nuomones ir praktiką dėl vaiko teisės naudotis antrine valstybės garantuojama teisine pagalba baudžiamajame procese (visos baudžiamosios bylos apimtyje) bei Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos veikloje pastebimas problemas dėl nukentėjusių vaikų teisių atstovavimo ir gynimo, teikiame papildomą informaciją, kuri gali būti aktuali svarstant Baudžiamojo proceso kodekso ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo pakeitimus.
Įstatymų projektų aiškinamajame rašte nurodyta, kad iniciatyva, siūlymai tobulinti galiojantį teisinį reglamentavimą yra susiję su Europos Tarybos konvencijos dėl vaikų apsaugos nuo seksualinio išnaudojimo ir seksualinės prievartos (31 straipsnio 3 dalis), Europos Parlamento ir Tarybos 2011 m. gruodžio 13 d. direktyvos 2011/92/ES dėl kovos su seksualine prievarta prieš vaikus, jų seksualiniu išnaudojimu ir vaikų pornografija, kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2004/68/TVR (preambulės 32 punktas, 20 straipsnio 2 dalis), bei Europos Parlamento ir Tarybos 2011 m. balandžio 5 d. direktyvos 2011/36/ES dėl prekybos žmonėmis prevencijos, kovos su ja ir aukų apsaugos, kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2002/629/TVR (19 punktas, 12 straipsnio 2 dalis, 15 straipsnio 2 dalis), nuostatomis dėl nukentėjusių vaikų teisių apsaugos baudžiamajame procese. Taip pat tikslinga paminėti Europos Tarybos Ministrų komiteto 2010 m. lapkričio 17 d. priimtas gaires dėl vaiko interesus atitinkančio teisingumo (toliau - Gairės) ir aiškinamąjį memorandumą. Šiomis Gairėmis siekiama užtikrinti, kad bet kokio teismo proceso ir tokio proceso alternatyvų metu būtų visokeriopai paisoma vaiko teisių, įskaitant teisę gauti informaciją, teisę būti atstovaujamam, teisę dalyvauti ir teisę į apsaugą, deramai atsižvelgiant į vaiko brandumą ir supratimo lygį ir į bylos aplinkybes (I skyriaus 3 punktas). Gairėse (IV skyriaus 37, 38, 40.
savo advokatą ir atstovavimą jų vardu procese, kuriame yra susikirtę vaiko ir tėvų ar kitų šalių interesai arba toks interesų konfliktas galėtų kilti. Vaikai turėtų turėti galimybę naudotis nemokama teisine pagalba tokiomis pat arba palankesnėmis sąlygomis nei suaugusieji. Vaikai turėtų būti vertinami kaip visaverčiai, turintys savo teises klientai, ir vaikams atstovaujantys advokatai turėtų perteikti vaiko požiūrį. Turėtų būti užtikrintas tinkamas atstovavimas ir teisė būti atstovaujamam nepriklausomai nuo tėvų, ypač procesų, kuriuose įtariami teisės pažeidėjai yra tėvai, šeimos nariai arba globėjai, metu. Aiškinamajame memorandume dėl rekomendacijos suteikti vaikams galimybę naudotis nemokama teisine pagalba nurodoma, jog tokia pagalba galėtų būti teikiama taip pat kaip ir teisinė pagalba suaugusiems arba lengvesnėmis sąlygomis ir priklausytų nuo tėvų ar globėjo arba paties vaiko finansinių išteklių (102 punktas). Taip pat pažymima, jog svarbu, kad vaiko advokato teisinės išlaidos nebūtų tiesiogiai arba netiesiogiai apmokamos vaiko tėvų. Jeigu advokatui moka tėvai, nelieka jokios garantijos, ypač prieštaraujančių interesų bylose, kad jis sugebės nešališkai ginti vaiko interesus (103 punktas). Kaip pavyzdys (advokato ir atstovavimo) paminėta, jog Gruzijoje teisė gauti teisinę pagalbą jaunesniems nei 18 metų baudžiamosiose bylose suteikiama ex officio, nes jie laikomi „socialiniai pažeidžiamais“; nekeliama jokių kitų sąlygų šiai pagalbai pasinaudoti. Atkreiptinas dėmesys, jog siūlymai susiję su teisinio reglamentavimo tobulinimu dėl kvalifikuotos nemokamos teisinės pagalbos vaikui suteikimo nėra visiškai nauji. Pavyzdžiui, pradiniame Baudžiamojo proceso 9, 154, 186, 280, 283 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir Kodekso priedo papildymo įstatymo projekto Nr. XIP-4797 rengimo ir derinimo etape (projektas Nr.
12-1081-01), Teisingumo ministerija buvo atkreipusi dėmesį į tai, kad Baudžiamojo proceso kodekso 55 straipsnis reglamentuoja įgaliotųjų atstovų dalyvavimą procese, tačiau kodeksas neįtvirtina nei vieno atvejo, kai įgaliotojo atstovo dalyvavimas baudžiamajame procese yra būtinas ir atitinkamai gali susidaryti situacija, kad nukentėjusysis nėra pasikvietęs įgaliotojo atstovo ir tikėtina, jog tokiu atveju itin pažeidžiamo asmens (ypač vaiko) padėtis tampa sunkesnė nei įtariamojo (kaltinamojo), kuris turi gynėją. Atsižvelgiant į tai, Teisingumo ministerijos tuometine nuomone, buvo tikslinga numatyti atvejus, kai baudžiamajame procese privalo dalyvauti įgaliotasis atstovas, atstovaujantis nukentėjusio asmens interesus. Siekiant, kad nukentėję vaikai gautų privalomą teisinę pagalbą (Direktyvos dėl kovos su seksualine prievarta prieš vaikus, jų seksualiniu išnaudojimu ir vaikų pornografija 20 straipsnio 2 dalis), buvo siūloma Baudžiamojo proceso kodekso 55 straipsnį papildyti nauja 4 dalimi, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras privalo priimti nutarimą, o teismas - nutartį dėl įgaliotojo atstovo dalyvavimo byloje, kurioje nukentėjusysis yra vaikas, nukentėjęs nuo nusikalstamų veikų seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui bei nusikalstamų veikų, nurodytų Baudžiamojo kodekso 157, 162, 307, 308, 309 straipsniuose. Taip pat siūlymas svarstyti Baudžiamojo proceso kodekso ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo pakeitimų galimybes, siekiant užtikrinti vaikui, seksualinio išnaudojimo ar seksualinės prievartos aukai, galimybę gauti kvalifikuotą nemokamą teisinę pagalbą buvo įtvirtintas Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko 2011-03-15 potvarkiu Nr.
Europos Tarybos konvencijos dėl vaikų apsaugos nuo seksualinio išnaudojimo ir seksualinės prievartos ratifikavimo ir Konvencijos nuostatų įgyvendinimo galimybėms išnagrinėti atliktoje Konvencijos atitikties Lietuvos Respublikos teisės aktams analizėje bei darbo grupės išvadose ir pasiūlymuose. Informuojame, kad Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga 2013 metais kreipėsi į Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio ir Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybas (toliau - Tarnyba), prašydama pateikti informaciją apie antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos nukentėjusiems vaikams teikimo situaciją, nuomonę dėl svarstomų projektų XIIP-307 ir XIIP-308 ir kt.:
valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba nuomone, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas galėtų būti papildytas nuostata, suteikiančia teisę baudžiamosiose bylose nukentėjusiems nepilnamečiams vaikams gauti „pilną“ valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą, neapribojant tokios pagalbos teikimo tik žalos atlyginimo klausimų baudžiamojoje byloje sprendimu. Pagal šiuo metu galiojančią įstatymo nuostatą, nepilnametis vaikas turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, neatsižvelgiant i turtą ir pajamas baudžiamojoje byloje, tik toje dalyje, kiek tai susiję su žalos atlyginimu. Visi kiti klausimai, pavyzdžiui, kaltinamajam skiriamos bausmės dydis, kaltės klausimas ir kt., nepatenka į antrinės teisinės pagalbos apimtį.
Advokatas iš esmės yra paskiriamas tik civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje parengimui ir atstovavimui nukentėjusiojo interesams baudžiamojoje byloje išimtinai tik toje dalyje, kiek tai susiję su civilinio ieškinio patenkinimu. Tarnybos nuomone, nepilnamečiams vaikams antrinė teisinė pagalba baudžiamosiose bylose, kuriose jie yra pripažinti nukentėjusiaisiais, turėtų būti teikiama neribotai. Tarnyba išsakė abejonę dėl analogiškų nuostatų įtvirtinimo Baudžiamojo proceso kodekse, kadangi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo pakeitimas užtikrintų galimybę kiekvienam nukentėjusiam vaikui baudžiamojoje byloje nedelsiant gauti antrinę teisinę pagalbą. Kartu buvo atkreiptas dėmesį į tai, jog visais atvejais yra labai svarbu, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai ar teismas informuotų nukentėjusiuosius ir jų atstovus apie galimybes pasinaudoti valstybės garantuojama teisine pagalba baudžiamosiose bylose, nes praktikoje atvejų, kai nukentėję nepilnamečiai vaikai ar jų atstovai kreipiasi į Tarnybą dėl valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos baudžiamosiose bylose paskyrimo, yra pakankamai mažai. Tarnyba nurodė, jog pritartų Baudžiamojo proceso kodekso ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo papildymo nuostatomis, numatančiomis, jog, jeigu įgaliotasis atstovas (advokatas) nedalyvauja baudžiamojoje byloje, kurioje nukentėjusysis yra vaikas ir įgalioto atstovo dalyvavimas yra nustatytas (pripažintas) būtinu, paties nukentėjusiojo ar jo atstovo pagal įstatymą kvietimu, nukentėjusiajam vaikui būtų skiriama antrinė teisinė pagalba, neatsižvelgiant į turtą ir pajamas. 2.
garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba nurodė, jog teisinis reglamentavimas nenumato išskirtinių sąlygų, kuriomis būtų skiriama valstybės garantuojama teisinė pagalba nukentėjusiam vaikui baudžiamojoje byloje. Tarnybos nuomone, dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo nukentėjusiems vaikams turėtų kreiptis ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas (įvertinę įstatyminio atstovo suinteresuotumą tinkamai atstovauti savo vaiką, suvokimą ir kt. aplinkybes), pateikdami prašymą ar priimdami atitinkamą procesinį dokumentą, kurio pagrindu būtų skiriamas advokatas nukentėjusiam vaikui (analogija – valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimas asmenims dėl priverstinio jų hospitalizavimo, kai serga sunkiomis psichikos ligomis ir jie patys negali pasirūpinti tinkamu atstovavimu). 3. Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba nurodė, jog pritaria teisės aktų papildymui ir mano, kad tai padėtų efektyviau užtikrinti baudžiamosiose bylose nukentėjusių vaikų teises ir teisėtus interesus, nors esamas teisinis reglamentavimas sudaro galimybę užtikrinti antrinės teisinės pagalbos teikimą baudžiamosiose bylose nukentėjusiems vaikams. Taip pat išsakė nuomonę, kad galbūt informuotumas apie galimybę gauti antrinę teisinę pagalbą baudžiamosiose bylose nukentėjusiems vaikams yra nepakankamas. 4. Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos nuomone, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas numato teisę visiems nukentėjusiems (įskaitant ir vaikus) gauti nemokamą antrinę teisinę pagalbą, neatsižvelgiant į turtą ir pajamas, todėl esamas reglamentavimas yra pakankamas, tačiau dėl nepakankamo antrinės teisinės pagalbos finansavimo, susidarančių kreditorinių įsiskolinimų advokatams, teisinės pagalbos teikimas tampa nepatrauklus bei kelia grėsmę tinkamam antrinės teisinės pagalbos teikimui.
Tarnybos nuomone, atsižvelgiant į tai, kad advokatai teikia antrinę teisinę pagalbą tiek kaltinamiesiems dėl nusikalstamų veikų prieš vaikus, tiek patiems vaikams nukentėjusiems nuo šių asmenų, tikslinga būtų kiekvienoje valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyboje įsteigti advokatų specializaciją, atstovaujant tik nukentėjusiuosius. Tai turėtų įtaką antrinės teisinės pagalbos teikimo kokybei nukentėjusiesiems, tačiau tam yra reikalingas papildomas finansavimas. 5. Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos nuomone, esamo teisinio reglamentavimo pakanka, siekiant užtikrinti galimybę nukentėjusiam vaikui baudžiamojoje byloje gauti antrinę teisinę pagalbą jo interesų atstovavimui. Baudžiamosiose bylose, nagrinėjant nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo klausimą, vadovaujantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 12 straipsnio 2 punktu, valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba teikiama visiems nukentėjusiems vaikams, neatsižvelgiant į vaikų bei jų įstatyminių atstovų turtą ir pajamas. Jeigu nukentėjusiam vaikui antrinė teisinė pagalba reikalinga visoje baudžiamosios bylos apimtyje (ne tik dėl žalos atlyginimo), Tarnybos nuomone, pagrįstai vertinami jo įstatyminio atstovo turtas ir pajamos, kadangi nukentėjusio vaiko teises atstovauja baudžiamajame procese jo įstatyminiai atstovai.
Baudžiamojo proceso kodekse privalomas papildomas advokato atstovavimas nėra numatytas, išskyrus atvejus, kai įstatyminio atstovo interesai prieštarauja nukentėjusio vaiko interesams ar vaikas įstatyminio atstovo neturi (53 straipsnio 3 dalis). Tokiais atvejais ir pagal esamą teisinį reguliavimą užtikrinamas nepilnamečio vaiko interesų gynimas dalyvaujant advokatui. Jeigu nepilnametis vaikas įstatyminio atstovo neturi, jam antrinė teisinė pagalba baudžiamojoje byloje teikiama neatsižvelgiant į jo turtą ir pajamas, vadovaujantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 12 straipsnio 10 punktu ir Baudžiamojo proceso kodekso 53 straipsnio 3 dalimi. Remiantis Tarnybų pateikta informacija, praktikoje nėra labai dažnai kreipiamasi dėl antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos nukentėjusiems vaikams teikimo. Dėl teisinės pagalbos teikimo kreipiasi vaiko tėvai (vienas iš tėvų), globėjai (rūpintojai), seneliai, savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius, pats vaikas ir kt. Iš Tarnybų pateiktos informacijos taip pat žinoma, kad praktikoje priimami skirtingi sprendimai dėl antrinės teisinės pagalbos nukentėjusiam vaikui skyrimo: vienais atvejais antrinė teisinė pagalba baudžiamosiose bylose teikiama patiems nukentėjusiems vaikams, kitais – vaikų įstatyminiams atstovams; vienais atvejais antrinė teisinė pagalba (visos baudžiamosios bylos apimtyje)
Apibendrinus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybų pateiktą informaciją, darytina išvada, kad praktikoje yra skirtingai aiškinamos ir taikomos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nuostatos, sprendžiant antrinės teisinės pagalbos nukentėjusiam vaikui (visos baudžiamosios bylos apimtyje) teikimo klausimą. Vaiko teisių apsaugos kontrolierės nuomone, Baudžiamojo proceso kodekse ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme įtvirtintus nuostatas, numatančias įgalioto atstovo dalyvavimą baudžiamosiose bylose, kuriose nukentėjusiuoju yra vaikas, būtų sudarytos sąlygos veiksmingesniam vaiko teisių ir interesų atstovavimui bei gynimui, išvengti papildomos administracinės naštos ir biurokratinių procedūrų. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, jog projekto tikslų pasiekimui yra labai svarbus tinkamas teisės normų įgyvendinimas (paslaugų finansavimas, advokatų specializacija ir pan.). Pritarti Parengtas Komiteto patobulintas įstatymo projektas XIIP-307(2). 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013-08-28 nutarimas Nr. 775 * nutarimas Dėl
2013 m. rugpjūčio 28 d. Nr. 775 Vilnius Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (Žin., 1994, Nr. 15-249 ; 1999, Nr. 5-97 ; 2000, Nr. 86-2617 ; 2004, Nr. 165-6025 ) 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2013 m. gegužės 24 d. sprendimo Nr. SV-S-234 1 punkto 7 ir 8 papunkčius, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 55 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui Nr. XIIP-307 (toliau – įstatymo projektas Nr. XIIP-307) ir Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 12 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui Nr. XIIP-308 (toliau – įstatymo projektas Nr. XIIP-308) (toliau kartu – įstatymų projektai), tačiau siūlyti įstatymų projektų rengėjams atsižvelgti į toliau išdėstytas pastabas ir pasiūlymus:
siūlomoms nuostatoms įgyvendinti prireiktų papildomų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų. Taigi įstatymų projektų rengėjai ir (ar) siūlytojai aiškinamajame rašte turėtų nurodyti, kiek konkrečiai Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų prireiktų naujam reguliavimui (Lietuvos Respublikos Seimo statuto 135 straipsnio 3 dalies 12 punktas). Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinis Teismas) doktrinoje suformuotas bendras principas, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją įstatymų leidėjas negali sukurti tokios teisinės situacijos, kai išleidžiamas įstatymas arba kitas teisės aktas, kuriam įgyvendinti reikia lėšų, bet tokių lėšų neskiriama arba jų skiriama nepakankamai (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas (Žin., 2004, Nr. 181-6708 ).
181-6708 ). Teisės norma, kuria valstybė prisiima atitinkamą įsipareigojimą, turi būti paremta materialiniais ir finansiniais ištekliais – priešingu atveju teisės norma tampa neveiksminga, ja negalima pasinaudoti (Konstitucinio Teismo 1996 m. lapkričio 12 d. nutarimas (Žin., 1996, Nr. 112-2558 ). Kadangi skirti papildomų lėšų valstybės garantuojamai teisinei pagalbai teikti 2014 metais nėra finansinių galimybių, siūloma, atsižvelgiant į valstybės finansines ir ekonomines galimybes, numatyti vėlesnį įstatymų projektų nuostatų įsigaliojimo laiką. Pritarti Įstatymo įgyvendinimui reikalingos biudžeto lėšos, todėl projekto autoriai siūlo įstatymo įsigaliojimą nustatyti nuo 2015 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013-08-28 nutarimas
reguliavimas užtikrina galimybę nukentėjusiajam gauti teisinę pagalbą, o tam tikrais atvejais – tokią pagalbą gauti nemokamai, be to, jo interesams gali būti atstovaujama valstybinio kaltintojo – prokuroro:
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (Žin., 2002, Nr. 37-1341 ) 55 straipsnio 1 dalimi, bet kuris nukentėjusysis gali turėti įgaliotąjį atstovą. To paties straipsnio
nustatyta, kad įstatymų, reglamentuojančių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, numatytais atvejais nukentėjusysis ir civilinis ieškovas turi teisę gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. Nemokamos teisinės pagalbos suteikimo atvejai nustatyti Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme (Žin., 2000, Nr. 30-827
Respublikos Vyriausybės 2013-08-28 nutarimas Nr. 775 *
gali turėti įgaliotąjį atstovą, kuris įstatymų numatytais atvejais gali būti skiriamas nemokamai, bet nukentėjusiojo interesams baudžiamajame procese tam tikra prasme atstovauja ir valstybinis kaltintojas – prokuroras.
Pavyzdžiui, vadovaujantis Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo (Žin., 1994, Nr. 81-1514 ; 2003, Nr. 42-1919 ) 19 straipsnio 6 dalimi, valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose teisme palaikantys prokurorai, gindami viešąjį interesą, privalo pareikšti civilinį ieškinį, jeigu šis nepareikštas, kai dėl nusikalstamos veikos padaryta žalos valstybei arba asmeniui, kuris dėl nepilnametystės, ligos, priklausomybės nuo kaltinamojo ar dėl kitų priežasčių negali teisme ginti savo teisių ar teisėtų interesų. Pritarti
Respublikos Vyriausybės 2013-08-28 nutarimas
nusikalstamų veikų sąrašas nėra baigtinis – paliekama galimybė ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui motyvuotu nutarimu ar teismui motyvuota nutartimi pripažinti, kad įgaliotajam atstovui būtina dalyvauti visose baudžiamosiose bylose. Siūloma įstatymų projektuose pateikti baigtinį nusikalstamų veikų sąrašą, kadangi nebaigtinis sąrašas gali tapti priežastimi pripažinti, kad įgaliotajam atstovui būtina dalyvauti netgi tais atvejais, kai to daryti objektyviai nebūtina. Be to, baigtinį sąrašą reikėtų papildyti sunkiausiais nusikaltimais, sukeliančiais fizinę žalą vaikui (pavyzdžiui, sunkus sveikatos sutrikdymas ir panašiai). Pritarti Nuostata patobulinta. 5. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013-08-28 nutarimas
užtikrinti teisinio reguliavimo nuoseklumą, pagal įstatymo projekto Nr. XIIP-307 nuostatas turi būti tikslinamas Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 21 straipsnis – nustatyta įgaliotojo atstovo parinkimo tvarka, kai jo dalyvavimas baudžiamojoje byloje būtinas.
Atsižvelgiant į tai, kad 2014 m. sausio 1 d. įsigalios naujos redakcijos Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas (Žin., 2013, Nr. 54-2675 ), kurio
projekto Nr. XIIP-308 1 straipsnį. Pritarti
Respublikos Vyriausybės 2013-08-28 nutarimas
pagrindo teigti, kad šiuo metu 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/92/ES dėl kovos su seksualine prievarta prieš vaikus, jų seksualiniu išnaudojimu ir vaikų pornografija, kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2004/68/TVR (OL 2011 L 335, 54 tomas, p. 1), ir 2011 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/36/ES dėl prekybos žmonėmis prevencijos, kovos su ja ir aukų apsaugos, kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2002/629/TVR (OL 2011 L 101, 54 tomas, p. 1), nuostatos Lietuvos Respublikoje perkeliamos ir įgyvendinamos netinkamai. Pritarti Atkreiptinas dėmesys, kad ir šiuo projektu nėra tiksliai perkeliamos direktyvos nuostatos, o remiantis direktyvos nuostatomis, siekiama pagerinti ir tuo užtikrinti nukentėjusiųjų asmenų
(vaikų) teises baudžiamajame procese. 7. Seimo narės Rimantė Šalaševičiūtė, Irena Šiaulienė 2014-06-04 * Argumentai: Remiantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“, projekto pavadinimas tūrėtų būti tikslinamas. Pasiūlymas:
Projekto pavadinime išbraukti žodžius „ir papildymo“ ir projekto pavadinimą išdėstyti taip:
Pritarti 8.
Seimo narės Rimantė Šalaševičiūtė, Irena Šiaulienė 2014-06-04 * Argumentai: Remiantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“, tikslinti įstatymo priėmimo datą. Pasiūlymas: Įstatymo priėmimo datoje vietoj skaičių ir žodžių trumpinių „2013 m. ...... d.“ įrašyti skaičius ir žodžių trumpinius „20 m. d. Nr.“ ir ją išdėstyti taip: „ 2013 m. ........ d. 20 m. d. Nr. “ Pritarti
9Seimo narės Rimantė Šalaševičiūtė, Irena Šiaulienė 2014-06-04 * Argumentai:
Atsižvelgiant į Seimo Teisės departamento pastabas ir remiantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“, turėtų būti tikslinamas oficialaus įstatymo paskelbimų sąrašas. Pasiūlymas: Išbraukti įstatymo priėmimo ir pateikimo oficialius paskelbimo šaltinius: ( Žin., 2002, Nr. 37– 1341 ;
1 Argumentai: Siekiant užtikrinti vaikų, nukentėjusių nuo nusikalstamų veikų sveikatai, teisių ir teisėtų interesų atstovavimą ir gynimą bei atsižvelgiant į Seimo Teisės departamento pastabas, tikslintina projekto 1 straipsnio 1 dalis (teikiama nauja Baudžiamojo proceso kodekso 55 straipsnio 4 dalis) papildant, jog įgaliotojo atstovo dalyvavimas būtinas ir byloje, kurioje vaikas nukentėjo nuo nusikalstamų veikų žmogaus sveikatai. Taip pat projekto 1 straipsnio 1 dalis tikslintina atsižvelgiant į kitas, redakcinio pobūdžio, Seimo Teisės departamento pastabas.
Pasiūlymas: Projekto 1 straipsnio 1 dalyje, po žodžių „nusikalstamų veikų“ įrašyti žodžius „žmogaus sveikatai“, paskutiniame sakinyje, vietoj žodžio „nepilnametis“ įrašyti žodį „vaikas“, vietoj žodžio „jo“ įrašyti žodį „jų“, projekto 1 straipsnio 1 dalies pakeitimų esmės pabaigoje vietoj taško įrašyti dvitaškį ir ją išdėstyti taip: „1. Papildyti 55 straipsnį nauja 4 dalimi . : „4. Įgaliotojo atstovo dalyvavimas būtinas byloje, kurioje nukentėjusysis yra vaikas, nukentėjęs nuo nusikalstamų veikų žmogaus sveikatai , žmogaus laisvei, žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, vaikui ir šeimai ar dorovei. Nurodytais atvejais, jeigu įgaliotasis atstovas nedalyvauja paties nukentėjusiojo ar jo atstovo pagal įstatymą kvietimu, ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas privalo pranešti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojančiai institucijai ar jos nurodytam koordinatoriui apie tai, kad nukentėjusiajam yra būtinas įgaliotasis atstovas, ir paskirti šios institucijos parinktą įgaliotąjį atstovą. Įgaliotąjį atstovą poilsio ir švenčių dienomis bei valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojančios institucijos ne darbo valandomis ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas paskiria remdamasis šios institucijos sudarytais advokatų, teikiančių valstybės garantuojamą teisinę pagalbą baudžiamosiose bylose, budėjimo sąrašais.
Ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras motyvuotu nutarimu ar teismas motyvuota nutartimi gali pripažinti, kad įgaliotojo atstovo dalyvavimas būtinas ir kitose bylose, kuriose nukentėjusiuoju yra vaikas, jeigu, jo jų nuomone, be įgaliotojo atstovo pagalbos nukentėjusiojo nepilnamečio vaiko teisės ir teisėti interesai nebūtų reikiamai ginami.“ Pritarti iš dalies Pritarti Komiteto patobulintai BPK 55 straipsnio 4 daliai ir ją išdėstyti taip:
Pasiūlymas: „
tyrimo pareigūnas, prokuroras motyvuotu nutarimu ar teismas motyvuota nutartimi pripažįsta, kad įgaliotojo atstovo dalyvavimas būtinas bylose dėl nusikalstamų veikų žmogaus sveikatai, laisvei, seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, vaikui ir šeimai ar dorovei, kai nuo šių veikų nukentėjo nepilnametis, taip pat kitais atvejais, kai be įgaliotojo atstovo pagalbos nepilnamečio nukentėjusiojo teisės ir teisėti interesai nebūtų reikiamai ginami. Tokiais atvejais dėl įgaliotojo atstovo dalyvavimo atitinkamai taikomos šio Kodekso 51 ir 52 straipsnių nuostatos. “
narės Rimantė Šalaševičiūtė, Irena
2 Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo Teisės departamento pastabas, tikslintina projekto 1 straipsnio 2 dalis. Pasiūlymas: Projekto
žodžio laikyti įrašyti žodį „atitinkamai“ ir ją išdėstyti taip:
„2. Buvusią 55 straipsnio 4 dalį laikyti atitinkamai 5 dalimi.“
Pritarti 12.
Seimo narės Rimantė Šalaševičiūtė, Irena Šiaulienė 2014-06-042 Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo Teisės departamento pastabas ir tai, kad planuota galima įstatymo įsigaliojimo data yra praėjusi, tikslintinas projekto 2 straipsnis. Pasiūlymas: Projekto 2 straipsnį išdėstyti taip: „2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja nuo 2014 2015 m. sausio 1 d.“
6Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Socialinių reikalų ir darbo komitetas
pasiūlymai: 6.1. Sprendimas: Siūlyti Seimo paskirtam pagrindiniam komitetui įstatymo projektą patobulinti, atsižvelgiant Socialinių reikalų ir darbo komiteto pasiūlymą ir į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Seimo narių pastabas bei pasiūlymus, kuriems Komitetas pritarė. Pritarti Teikiamas Komiteto patobulintas įstatymo projektas XIIP-307(2). 2. Socialinių reikalų ir darbo komitetas
1 6.2. Pasiūlymai: Argumentai: Siekiant užtikrinti tinkamą vaiko teisių ir teisėtų interesų atstovavimą bylose, kuriose nukentėjusysis yra vaikas, siūlome patikslinti Įstatymo projekto 1 straipsnį. Pasiūlymas: Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 55 straipsnio 4 dalį išdėstyti taip: „4. Ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro motyvuotu nutarimu ar teismo motyvuota nutartimi įgaliotojo atstovo dalyvavimas gali būti pripažintas būtinu byloje, kurioje nukentėjusysis yra vaikas, jeigu, jų nuomone, be įgaliotojo atstovo pagalbos nukentėjusiojo vaiko teisės ir teisėti interesai nebūtų reikiamai ginami.
Įgaliotojo atstovo dalyvavimas būtinas byloje, kurioje nukentėjusysis yra vaikas, nukentėjęs nuo nusikalstamų veikų žmogaus laisvei, žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, vaikui ir šeimai ar dorovei. Nurodytais atvejais, jeigu įgaliotasis atstovas nedalyvauja paties nukentėjusiojo ar jo atstovo pagal įstatymą kvietimu, ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas privalo pranešti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojančiai institucijai ar jos nurodytam koordinatoriui apie tai, kad nukentėjusiajam yra būtinas įgaliotasis atstovas, ir paskirti šios institucijos parinktą įgaliotąjį atstovą. Įgaliotąjį atstovą poilsio ir švenčių dienomis bei valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojančios institucijos ne darbo valandomis ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas paskiria remdamasis šios institucijos sudarytais advokatų, teikiančių valstybės garantuojamą teisinę pagalbą baudžiamosiose bylose, budėjimo sąrašais. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras motyvuotu nutarimu ar teismas motyvuota nutartimi gali pripažinti, kad įgaliotojo atstovo dalyvavimas būtinas ir kitose bylose, kuriose nukentėjusiuoju yra vaikas, jeigu, jo nuomone, be įgaliotojo atstovo pagalbos nukentėjusiojo nepilnamečio teisės ir teisėti interesai nebūtų reikiamai ginami .“ Pritarti iš dalies Pritarti Komiteto patobulintai projekto 1 straipsnio (BPK 55 str. ) 4 dalies redakcijai:
Pasiūlymas: „ 4.
Ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras motyvuotu nutarimu ar teismas motyvuota nutartimi pripažįsta, kad įgaliotojo atstovo dalyvavimas būtinas bylose dėl nusikalstamų veikų žmogaus sveikatai, laisvei, seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, vaikui ir šeimai ar dorovei, kai nuo šių veikų nukentėjo nepilnametis, taip pat kitais atvejais, kai be įgaliotojo atstovo pagalbos nepilnamečio nukentėjusiojo teisės ir teisėti interesai nebūtų reikiamai ginami. Tokiais atvejais dėl įgaliotojo atstovo dalyvavimo atitinkamai taikomos šio Kodekso 51 ir 52 straipsnių nuostatos. “
7Komiteto sprendimas:
pritarti Komiteto patobulintam įstatymo projektui XIIP-307(2) ir Komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu „ už“. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Julius Sabatauskas, Stasys Šedbaras. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA: Komiteto patobulintas įstatymo projektas XIIP-307(2) ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas