Projekto lyginamasis variantas
Papildyti 93 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Tiekėjas, norėdamas iki pirkimo sutarties
sudarymo ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus ar veiksmus, pirmiausia turi pateikti pretenziją perkančiajai organizacijai šiame skyriuje nustatyta tvarka. Pretenzija turi būti pateikta faksu, elektroninėmis priemonėmis ar pasirašytinai per kurjerį. Pateikiant pretenziją, į perkančiosios organizacijos depozitinę sąskaitą tiekėjas privalo pervesti 10 % pirkimo sutarties sumos. Perkančiajai organizacijai patenkinus pretenziją, pervesta suma grąžinama pretenziją pateikusiam tiekėjui. Jei priimamas sprendimas netenkinti pretenzijos, tai 5 % pirkimo sumos pervedama į valstybės biudžetą, o likusieji 5 % - viešojo konkurso laimėtojui. Perkančiosios organizacijos sprendimas, priimtas išnagrinėjus tiekėjo pretenziją, gali būti skundžiamas teismui šiame skyriuje nustatyta tvarka.“
Šio įstatymo nuostatos taikomos apskaičiuojant 2015 metų ir vėlesnių metų mokestinių laikotarpių pelno mokestį. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. RESPUBLIKOS
TeikiaSeimo nariai: Andrius Palionis Darius Petrošius
DĖL
paskatinusios priežastys, pirminiai jo siūlytojai ir asmenys, dalyvavę rengiant ar tobulinant projektą Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnis numato, jog teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai. Tačiau tiek Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, tiek Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas tam tikrais atvejais, nepaneigdamas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje numatytos teismų kompetencijos, nurodo, jog ginčai privalomai (prieš kreipiantis į teismą) turi būti sprendžiami ikiteisminio ginčų sprendimo institucijose. Taip pat atskiruose įstatymuose numatyta, jog būtina atlikti tam tikrus veiksmus prieš kreipiantis į teismą (pranešti pardavėjui apie daiktų trūkumus, pareikšti pretenziją ir kita). Šiuo metu Viešųjų pirkimų įstatymas numato, jog tiekėjas, kuris mano, kad perkančioji organizacija nesilaikė viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimų ir tuo pažeidė ar pažeis jo teisėtus interesus, gali kreiptis į apygardos teismą, kaip pirmosios instancijos teismą. Tačiau tiekėjas, norėdamas iki pirkimo sutarties sudarymo ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus ar veiksmus, pirmiausia turi pateikti pretenziją perkančiajai organizacijai. Šiuo metu įstatyme numatyta, jog tiekėjas gali pateikti pretenziją perkančiai administracijai nemokėdamas jokio žyminio ar kitų mokesčių. Toks teisinis reglamentavimas suponuoja situaciją, kai tiekėjai piktnaudžiauja šia teise ir vilkina viešųjų pirkimų procedūras, dėl to nepatirdami jokių neigiamų pasekmių. O pakenkdami tiek perkančiajai organizacijai, tiek viešojo konkurso laimėtojui ir pažeisdami šių subjektų teisėtus lūkesčius.
Siekiant išvengti tokio tiekėjų piktnaudžiavimo teisėmis ir greitesnio viešųjų pirkimų vykdymo, įstatymo projektu numatoma, jog tiekėjas, teikdamas pretenziją perkančiajai organizacijai, turės sumokėti 10 % pirkimo sutarties dydžio mokestį į perkančiosios organizacijos depozitinę sąskaitą. Ir tik patenkinus tiekėjo pretenziją ši suma bus gražinta tiekėjui. Toks teisinis reguliavimas sumažintų tiekėjų piktnaudžiavimą teisėmis ir viešųjų pirkimų procedūrų vilkinimą. Pirminis projekto iniciatorius ir rengėjas – Seimo narys Andrius Palionis. 2. Projekto tikslai ir uždaviniai Projekto tikslas – nustatyti, kad pateikiant pretenziją, į perkančiosios organizacijos depozitinę sąskaitą tiekėjas privalėtų pervesti 10 % pirkimo sutarties sumos. Kuri būtų negrąžinama, jei pretenzija nebūtų patenkinama. Projekto uždaviniai – sumažinti nepragrįstai teikiamų pretenzijų skaičių, taip sudarant sąlygas įgyvendinti viešuosius pirkimus be nepagrįsto procedūrų vilkinimo. 3. Projekte siūlomų nuostatų teisinio reguliavimo būklė šiuo metu Tiekėjas, norėdamas iki pirkimo sutarties sudarymo ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus ar veiksmus, pirmiausia turi pateikti pretenziją perkančiajai organizacijai. Pretenzija turi būti pateikta faksu, elektroninėmis priemonėmis ar pasirašytinai per kurjerį. Perkančiosios organizacijos sprendimas, priimtas išnagrinėjus tiekėjo pretenziją, gali būti skundžiamas teismui. 4. Projekte siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos Projektu siūloma papildyti 93 straipsnio 3 dalį ir numatyti, kad pateikiant pretenziją, į perkančiosios organizacijos depozitinę sąskaitą tiekėjas privalo pervesti 10 % pirkimo sutarties sumos. Perkančiajai organizacijai patenkinus pretenziją, pervesta suma grąžinama pretenziją pateikusiam tiekėjui.
Jei priimamas sprendimas netenkinti pretenzijos, tai 5 % pirkimo sumos pervedama į valstybės biudžetą, o likusieji 5 % - viešojo konkurso laimėtojui. 5. Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir priemonės, kurių reikia imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Įstatymo įgyvendinimo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai Projekto įgyvendinimas turės teigiamos įtakos viešųjų pirkimų įgyvendinimui, pagreitins viešųjų pirkimų procesą. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą Priėmus projektą, galiojančių teisės aktų pakeisti ar panaikinti nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis nustatytų reikalavimų. 10. Projekto atitikimas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms bei ES teisei Įstatymų projektai neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams. 11. Įstatymo įgyvendinimui reikalingi lydimieji aktai Įstatymo įgyvendinimui lydimųjų teisės aktų nereikės. 12. Projekto įgyvendinimo poveikis biudžeto lėšoms Projekto įgyvendinimas biudžeto lėšų surinkimui įtakos neturės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Negauta. 14. Projekto rengėjai Įstatymo projektą rengė Seimo narys Andrius Palionis. 15. Projekto reikšminiai žodžiai
„Pretenzija“, „perkančiosios organizacijos sprendimai”. 16.
paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo nariai: Andrius Palionis Darius Petrošius
2015-05-18 Nr. XIIP-3056 Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
projektu siūloma papildyti keičiamo įstatymo 93 straipsnio 3 dalį nurodant, kad
„pateikiant pretenziją, į perkančios organizacijos depozitinę sąskaitą tiekėjas
privalo pervesti 10 % pirkimo sutarties sumos. Perkančiai organizacijai patenkinus pretenziją, pervesta suma grąžinama pretenziją pateikusiam tiekėjui. Jei priimamas sprendimas netenkinti pretenzijos, tai 5 % pirkimo sumos pervedama į valstybės biudžetą, o likusieji 5 % - viešojo konkurso laimėtojui. Siūlytinos nuostatos diskutuotinos dėl jų atitikimo konstituciniam teisinės valstybės principui, Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai. 1.1. Įstatymo projekto rengėjai siūlo įtvirtinti nuostatą, pagal kurią tiekėjas, pateikdamas pretenziją, į perkančios organizacijos depozitinę sąskaitą privalo pervesti 10 % pirkimo sutarties sumos. Kadangi tarptautinio pirkimo vertės riba prekėms ar paslaugoms yra 134 000 eurų be pridėtinės vertės mokesčio, darbų pirkimo vertė 5
sutarties sumos dydžio mokestis daugeliu atvejų bus neproporcingai didelė suma. Atkreiptinas dėmesys, kad LR Civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies 4 punkte yra numatyta, kad bylose, kuriose ginčijami sprendimai, priimti vykdant viešuosius pirkimus mokamas dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų žyminis mokestis.
Todėl įstatymo projekto rengėjų siūlymas vertintinas kaip galimai neatitinkantis Konstitucijoje įtvirtinto proporcingumo principo, kuris, kaip vienas iš konstitucinio teisinės valstybės principo elementų, reiškia, kad įstatyme numatytos priemonės turi atitikti teisėtus ir visuomenei svarbius tikslus, jos turi būti būtinos minėtiems tikslams pasiekti ir neturi varžyti asmens teisių ir laisvių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d., 2013 m. vasario 15 d., 2013 m. spalio 9 d. nutarimai). 1.2. Atkreiptinas dėmesys, kad tiekėjas, norėdamas iki pirkimo sutarties sudarymo ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus arba veiksmus, pirmiausia turi pateikti pretenziją perkančiajai organizacijai. Neproporcingai didelis pretenzijos pateikimo mokestis nepagrįstai riboja tiekėjų galimybes ginti savo teises teisme. Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos principas. Teisę į teisminę pažeistų konstitucinių teisių ir laisvių gynybą turi kiekvienas asmuo, manantis, kad jo teisės ar laisvės pažeistos; asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą negali būti dirbtinai suvaržoma, taip pat negali būti nepagrįstai pasunkinama ją įgyvendinti (inter alia Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2010 m. gegužės 13 d., 2011 m. gegužės 11 d. nutarimai); priešingu atveju tektų konstatuoti šios konstitucinės teisės deklaratyvumą (Konstitucinio Teismo 1994 m. vasario 14 d., 2001 m. vasario 22 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai).
Atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo suformuluotą teisės į teisminę gynybą principo turinį, konstatuotina, kad dešimtis ar šimtus kartų žyminio mokesčio dydį viršijančio depozito reikalavimas už pretenzijos pateikimą nepagrįstai ir neproporcingai apribotų tiekėjo teisę kreiptis į teismą, turėtų baudžiamosios sankcijos už teisės įgyvendinimą požymių, o tokį reikalavimą nustatantis įstatymas prieštarautų Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai. 2. Aiškinamajame rašte nurodyta, jog „<...> tiekėjas gali pateikti pretenziją perkančiajai administracijai nemokėdamas jokio žyminio ar kitų mokesčių. Toks teisinis reglamentavimas suponuoja situaciją, kai tiekėjai piktnaudžiauja šia teise ir vilkina viešųjų pirkimų procedūras <...>“. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 94 ir 94¹ straipsniuose yra įtvirtinti maksimalūs pretenzijos pateikimo perkančiajai organizacijai bei jos nagrinėjimo terminai. Maksimalus terminas, per kurį gali būti pateikta pretenzija, yra 15 dienų nuo perkančiosios organizacijos pranešimo raštu apie jos priimtą sprendimą išsiuntimo tiekėjams dienos, o terminas, per kurį perkančioji organizacija privalo išnagrinėti pretenziją ir priimti motyvuotą sprendimą – 5 darbo dienos nuo pretenzijos gavimo dienos. Atsižvelgiant į tai, manytina, jog įstatymo projekto rengėjų argumentas dėl viešųjų procedūrų vilkinimo nėra pagrįstas. 3. Įstatymo projekte numatoma depozito suma siejama su pirkimo sutarties suma.
Kadangi pretenzija dėl perkančiosios organizacijos veiksmų gali būti pateikiama bet kurioje pirkimo stadijoje iki pirkimo sutarties sudarymo, pirkimo sutarties suma, taigi ir depozito suma, negali būti apskaičiuojama. 4. Įstatymo projekto rengėjų siūlymu, priėmus sprendimą netenkinti pretenzijos, 5 % pirkimo sumos būtų pervedami į valstybės biudžetą, o likusieji 5 % - viešojo konkurso laimėtojui. Atkreiptinas dėmesys, kad perkančiosios organizacijos sprendimas, priimtas išnagrinėjus tiekėjo pretenziją, gali būti skundžiamas teisme, todėl nurodyto depozito pervedimas negali būti siejamas su pretenzijos išnagrinėjimu perkančiojoje organizacijoje. 5. Svarstytina, ar vietoj valstybės biudžeto pinigai neturėtų būti pervedami savivaldybės biudžetui, kai perkančioji organizacija yra savivaldybės valdymo institucija. 6. Įstatymo projekto nuostata, kuria numatoma pervesti dalį depozito sumos „viešojo konkurso laimėtojui“ yra neaiški ir nesuprantama. Galiojantis įstatymas nenumato tokio pirkimo būdo kaip „viešasis konkursas“, todėl subjektas „viešojo konkurso laimėtojas“ neegzistuoja. Jei įstatymo projekto iniciatoriai turėjo omenyje atvirojo ar riboto konkurso būdu vykdomus viešuosius pirkimus, įstatymo projektu nesprendžiamas klausimas, kas bus daroma su 5% depozito suma, jei pirkimas vykdomas konkurencinio dialogo, derybų, elektroninio aukciono būdu ar taikant dinaminę pirkimo sistemą. 7. Įstatymo projekto 2 straipsnio nuostata yra ne keičiamo įstatymo reguliavimo dalykas, nes pelno mokesčio apskaičiavimo tvarką reglamentuoja LR Pelno mokesčio įstatymas. 8. Įstatymo projekto rengėjų siūlymu, perkančiajai organizacijai netenkinus pretenzijos, 5 % pirkimo sumos būtų pervedama į valstybės biudžetą.
Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekto nuostatos įsigaliotų nuo jų oficialaus paskelbimo, o 2015 metų valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu valstybės biudžeto pajamos jau yra patvirtintos, todėl dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės kaip biudžeto vykdytojos nuomonė. 9. Įstatymo projekto nuostatos įsigaliotų nuo jų oficialaus paskelbimo. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymo projekto nuostatos stokoja baigiamųjų nuostatų, kuriose būtų aptartas įstatymo taikymas iki jo įsigaliojimo pradėtoms viešųjų pirkimų procedūroms. 10. Įstatymo projekto nuostatos įsigaliotų nuo jų oficialaus paskelbimo. Atkreiptinas dėmesys į Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 4 dalį, kurioje numatyta, kad teisės aktai, keičiantys ar nustatantys naują ūkio subjektų veiklos ar jos priežiūros teisinį reguliavimą, paprastai įsigalioja gegužės 1 dieną arba lapkričio 1 dieną, tačiau visais atvejais ne anksčiau kaip po trijų mėnesių nuo jų oficialaus paskelbimo dienos. Atsižvelgiant į tai, koreguotina įstatymo įsigaliojimo data. 11. Įstatymo projektas koreguotinas teisės technikos požiūriu: 11.1. įstatymo projekto pavadinime esantys žodžiai „LIETUVOS RESPUBLIKOS“ ir „ĮSTATYMAS“ rašytini naujose eilutėse, o numerio nuoroda „NR. X-471“ keistina nuoroda „NR. I-1491“; 11.2. įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 93 straipsnio 3 dalyje vartojami simboliai „%“ keistini žodžiais „procentų“ ir „procentai“; 11.3. įstatymo projektą pasirašančiojo subjekto pareigos rašytinos mažosiomis raidėmis. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected] P. Žukauskas, tel. (8 5) 239 6832, el. p. [email protected]
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2015-05- Nr. Į 2015-05-06 Nr. XIIP-3056 Lietuvos Respublikos Seimui dėl Lietuvos Respublikos Viešųjų pirkimų įstatymo Nr. X-471 93 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3056 derinimo Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. X-471 (toliau – Įstatymas) 93 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3056 (toliau – Įstatymo projektas), pažymime, kad pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2015 m. gegužės 18 d. išvadoje pateiktai pirmajai pastabai dėl Įstatymo projekto neatitikimo proporcingumo principui ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai. Atkreipiame dėmesį, kad Įstatymo projektu keičiamo Įstatymo 93 straipsnio 3 dalyje nustatomas reikalavimas, prieš pateikiant pretenziją, tiekėjui sumokėti 10 procentų prikimo sutarties sumos į perkančiosios organizacijos depozitinę sąskaitą, laikytinas nesuderinamu su 1989 m. gruodžio 21 d. Tarybos direktyvos 89/665/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su peržiūros procedūrų taikymu sudarant viešojo prekių pirkimo ir viešojo darbų pirkimo sutartis, derinimo, su paskutiniai pakeitimai padarytais
(toliau – Direktyva 89/665/EEB) tikslu. Direktyvos 89/665/EEB 1 straipsnio
organizacijų sprendimai galėtų būti veiksmingai ir kuo greičiau peržiūrėti ir šiomis peržiūros procedūromis galėtų pasinaudoti bet kuris asmuo, kuris yra arba buvo suinteresuotas gauti konkrečią sutartį ir kuriam dėl tariamo pažeidimo buvo padaryta žala ar kilusi tokios žalos rizika.
Todėl tais atvejais, kai viešųjų pirkimų yra taikytinos 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2004/18/EB dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo nustatytos viešojo pirkimo sutarčių vertės ribos, Įstatymo projekte numatytas 10 procentų mokestis nuo prikimo sutarties sumos būtų nesuderinamas su suinteresuotų asmenų galimybe pasinaudoti Direktyvoje 89/665/EEB įtvirtintomis peržiūros procedūromis ir tokiu būdu ginti savo teises. Sukuriamas ribojimas pažeistų ne tik Direktyvos 89/665/EEB tikslą, bet ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnio 1 dalį, įtvirtinančią veiksmingos teisių gynybos principą, nes teisė į peržiūros procedūras taptų pernelyg apsunkinta. Neatsižvelgiant į tai, ar viešojo pirkimo sutarčiai būtų taikoma Europos Sąjungos teisė ar nacionalinė teisė, viešųjų pirkimų sutartis reglamentuojantys teisės aktai neturėtų pažeisti bendrųjų teisės principų. Nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtinti nepagrįsti ir neproporcingi reikalavimai subjektams, norintiems pasinaudoti savo teisėmis, gali būti vertinami kaip trukdantys Europos Sąjungos vidaus rinkos veikimui, ir todėl draudžiami. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Rūta Butvydytė, tel. 706 63 783, el. p. [email protected]
TEISĖTVARKOS komitetas
d. 102-P-22
dalyvavo: Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Vilija Aleknaitė Abramikienė, Stasys Brundza,Vitalijus Gailius, Valdas Skarbalius, Juozas Bernatonis. Komiteto biuro vedėja Dalia Latvelienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Gintarė Morkūnienė, Irma Leonavičiūtė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Modesta Banytė. Kviestieji asmenys: : Seimo kanceliarijos Teisės departamento vyresnysis patarėjas Pranas Žukauskas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-05-19 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
projektu siūloma papildyti keičiamo įstatymo 93 straipsnio 3 dalį nurodant, kad „pateikiant pretenziją, į perkančios organizacijos depozitinę sąskaitą tiekėjas privalo pervesti 10 % pirkimo sutarties sumos. Perkančiai organizacijai patenkinus pretenziją, pervesta suma grąžinama pretenziją pateikusiam tiekėjui. Jei priimamas sprendimas netenkinti pretenzijos, tai 5 % pirkimo sumos pervedama į valstybės biudžetą, o likusieji 5 % - viešojo konkurso laimėtojui. Siūlytinos nuostatos diskutuotinos dėl jų atitikimo konstituciniam teisinės valstybės principui, Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai. 1.1.
1.1. Įstatymo projekto rengėjai siūlo įtvirtinti nuostatą, pagal kurią tiekėjas, pateikdamas pretenziją, į perkančios organizacijos depozitinę sąskaitą privalo pervesti 10 % pirkimo sutarties sumos. Kadangi tarptautinio pirkimo vertės riba prekėms ar paslaugoms yra 134 000 eurų be pridėtinės vertės mokesčio, darbų pirkimo vertė 5 186 000 eurų be pridėtinės vertės mokesčio, atitinkamai ir 10 % pirkimo sutarties sumos dydžio mokestis daugeliu atvejų bus neproporcingai didelė suma. Atkreiptinas dėmesys, kad LR Civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies 4 punkte yra numatyta, kad bylose, kuriose ginčijami sprendimai, priimti vykdant viešuosius pirkimus mokamas dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų žyminis mokestis. Todėl įstatymo projekto rengėjų siūlymas vertintinas kaip galimai neatitinkantis Konstitucijoje įtvirtinto proporcingumo principo, kuris, kaip vienas iš konstitucinio teisinės valstybės principo elementų, reiškia, kad įstatyme numatytos priemonės turi atitikti teisėtus ir visuomenei svarbius tikslus, jos turi būti būtinos minėtiems tikslams pasiekti ir neturi varžyti asmens teisių ir laisvių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d., 2013 m. vasario 15 d., 2013 m. spalio 9 d. nutarimai). 1.2. Atkreiptinas dėmesys, kad tiekėjas, norėdamas iki pirkimo sutarties sudarymo ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus arba veiksmus, pirmiausia turi pateikti pretenziją perkančiajai organizacijai. Neproporcingai didelis pretenzijos pateikimo mokestis nepagrįstai riboja tiekėjų galimybes ginti savo teises teisme. Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos principas.
Teisę į teisminę pažeistų konstitucinių teisių ir laisvių gynybą turi kiekvienas asmuo, manantis, kad jo teisės ar laisvės pažeistos; asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą negali būti dirbtinai suvaržoma, taip pat negali būti nepagrįstai pasunkinama ją įgyvendinti (inter alia Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2010 m. gegužės 13 d., 2011 m. gegužės 11 d. nutarimai); priešingu atveju tektų konstatuoti šios konstitucinės teisės deklaratyvumą (Konstitucinio Teismo 1994 m. vasario 14 d., 2001 m. vasario 22 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai). Atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo suformuluotą teisės į teisminę gynybą principo turinį, konstatuotina, kad dešimtis ar šimtus kartų žyminio mokesčio dydį viršijančio depozito reikalavimas už pretenzijos pateikimą nepagrįstai ir neproporcingai apribotų tiekėjo teisę kreiptis į teismą, turėtų baudžiamosios sankcijos už teisės įgyvendinimą požymių, o tokį reikalavimą nustatantis įstatymas prieštarautų Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai. Pritarti Konstitucijoje įtvirtintas proporcingumo principas, kuris, kaip vienas iš konstitucinio teisinės valstybės principo elementų, reiškia, kad įstatyme numatytos priemonės turi atitikti teisėtus ir visuomenei svarbius tikslus, jos turi būti būtinos minėtiems tikslams pasiekti ir neturi varžyti asmens teisių ir laisvių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d., 2013 m. vasario 15 d., 2013 m. spalio 9 d. nutarimai).
Teisę kreiptis į teismą dėl pažeistų konstitucinių teisių ir laisvių turi kiekvienas asmuo, manantis, kad jo teisės ar laisvės pažeistos; asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą negali būti dirbtinai suvaržoma, taip pat negali būti nepagrįstai pasunkinama ją įgyvendinti (inter alia Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2010 m. gegužės 13 d., 2011 m. gegužės 11 d. nutarimai); priešingu atveju tektų konstatuoti šios konstitucinės teisės deklaratyvumą. (Konstitucinio Teismo 1994 m. vasario 14 d., 2001 m. vasario
Respublikos Seimo Statuto 67 straipsnio 3 punktu, įvertinęs Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2015 m. gegužės 19 d. išvadą ir atsižvelgdamas į Komitete išdėstytus argumentus, Teisės ir teisėtvarkos komitetas preliminariai įvertino, kad Įstatymo projekto Nr. XIIP-3056 siūlomos nuostatos galimai prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui, Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai. 4. Balsavimo rezultatai: „už“-bendru sutarimu. 5. Komiteto paskirti pranešėjai: Julius Sabatauskas, Stasys Šedbaras. 6. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas