Projekto lyginamasis variantas
2015 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 6.655 straipsnio pakeitimas Papildyti 6.655 straipsnį 3 dalimi ir jį išdėstyti taip:
1Jeigu pagal rangos sutartį nenumatyta atliekamų darbų ar atskirų jų etapų apmokėti iš anksto, užsakovas privalo sumokėti rangovui sutartyje nustatytą kainą po to, kai yra priimtas darbų rezultatas, su sąlyga, kad darbai atlikti tinkamai ir laiku, arba užsakovo sutikimu anksčiau nustatyto termino. 2. Rangovas turi teisę reikalauti išmokėti jam avansą ar rankpinigius tik rangos sutartyje numatytais atvejais. 3. Užsakovas, pranešdamas apie tai rangovui, gali už subrangovo atliktus darbus sumokėti tiesiogiai subrangovui. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. RESPUBLIKOS
PREZIDENTAS Teikia Seimo nariai: Andrius Palionis Darius Petrošius
paskatinusios priežastys, pirminiai jo siūlytojai ir asmenys, dalyvavę rengiant ar tobulinant projektą Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnis numato teisę laisvai pasirinkti darbą bei verslą, turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas bei teisę gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju. Asmenys vykdydami prievoles privalo elgtis sąžiningai, protingai, teisingai ir rūpestingai. Todėl asmenys turi teisę ne tik gauti teisingą apmokėjimą už darbą, bet ir apskritai teisę į apmokėjimą už darbą. Šiuo metu Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas ir kiti įstatymai tiesiogiai nenurodo, jog galimi tiesioginiai atsiskaitymai tarp užsakovo ir subrangovo. Priešingai, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso
ko kita nenustato įstatymai ar sutartis, užsakovas ir subrangovas neturi teisės reikšti vienas kitam piniginių reikalavimų, susijusių su sutarčių, kiekvieno iš jų sudarytų su generaliniu rangovu, pažeidimu. Toks teisinis reglamentavimas nulemia būtinojo tarpininko (generalinio rangovo) atsiskaitymuose už darbus atsiradimą. Praktikoje dažnai susiduriama su padėtimi, kai generalinis rangovas vengia atsiskaityti už subrangovų atliktus darbus ar bankrutuoja. Subrangovams negaunant (ar gaunant pavėluotai) apmokėjimo už darbus pablogėja jų finansinė padėtis, kai kurie bankrutuoja. Taip pat nėra sumokami mokesčiai. Siekiant išvengti tokių dabar galiojančio teisinio reglamentavimo pasekmių, siekiama Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse numatyti, jog užsakovas, už subrangovo atliktus darbus, galėtų apmokėti tiesiogiai subrangovui. Toks teisinis reguliavimas sumažintų generalinių rangovų piktnaudžiavimą teisėmis, nepagrįstą apmokėjimų uždelsimą, vengimą apmokėti už subrangovų atliktus darbus. Pirminis projekto iniciatorius ir rengėjas – Seimo narys Andrius Palionis. 2.
Projekto tikslas – nustatyti, kad užsakovas, pranešdamas apie tai rangovui, gali už subrangovo atliktus darbus sumokėti tiesiogiai subrangovui. Projekto uždaviniai – sumažinti generalinių rangovų piktnaudžiavimą teisėmis, nepagrįstą apmokėjimų uždelsimą, vengimą apmokėti už subrangovų atliktus darbus
Šiuo metu Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse numatyta, jog jeigu ko kita nenustato įstatymai ar sutartis, užsakovas ir subrangovas neturi teisės reikšti vienas kitam piniginių reikalavimų, susijusių su sutarčių, kiekvieno iš jų sudarytų su generaliniu rangovu, pažeidimu
nuostatos Projektu siūloma papildyti 6.655 straipsnį 3 dalimi ir numatyti, kad užsakovas, pranešdamas apie tai rangovui, gali už subrangovo atliktus darbus sumokėti tiesiogiai subrangovui. 5. Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir priemonės, kurių reikia imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Įstatymo įgyvendinimo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai Projekto įgyvendinimas turės teigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Kadangi įgyvendinus projektą sumažėtų subrangovų bankrotų, laiku atsiskaičius su subrangovais būtų išvengiamą dėl apmokėjimų vėlavimo kylančių nuostolių. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą Priėmus projektą, galiojančių teisės aktų pakeisti ar panaikinti nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis nustatytų reikalavimų. 10.
laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms bei ES teisei Įstatymų projektai neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams. 11. Įstatymo įgyvendinimui reikalingi lydimieji aktai Įstatymo įgyvendinimui lydimųjų teisės aktų nereikės. 12. Projekto įgyvendinimo poveikis biudžeto lėšoms Projekto įgyvendinimas biudžeto lėšų surinkimui įtakos turės teigiamos įtakos. Tikimasi didesnio mokesčių surinkimo. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Negauta. 14. Projekto rengėjai Įstatymo projektą rengė Seimo narys Andrius Palionis. 15. Projekto reikšminiai žodžiai
„Subrangovas“, „sumokėti tiesiogiai”. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir
paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo nariai: Andrius Palionis Darius Petrošius
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 636 87, faks. 8 706 636 79, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2015-05- Nr. Į 2015-05-06 Nr. XIIP-3055 Lietuvos Respublikos Seimui dėl lietuvos respublikos civilinio kodekso 6.655 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto atitikties Europos sąjungos teisei Išnagrinėję 2015 m. gegužės 12 d. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Seimo posėdžių sekretoriato raštu Nr. S-2015-2872 pateiktą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.655 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą (Nr. XIIP-3055), pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl projekto nuostatų atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Kartu pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento nuomonei, kad pateiktas siūlymas derintinas su kituose teisės aktuose įtvirtintais reikalavimais, jų tarpe sutarties šalių įsipareigojimų laikymosi principu, kreditoriaus ir skolininko tarpusavio įsipareigojimų teisiniu reglamentavimu, kreditorių lygiateisiškumo principu, įmonių bankroto srities reikalavimais. Toks derinimas būtinas, kad užtikrinti Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatyme įtvirtintą sistemiškumo principą, be kita ko, reiškiantį, kad teisės normos turi tarpusavyje derėti. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Daiva Stepanienė, tel. 8 706 68 083, el. p. [email protected]
2015-05-08 Nr. XIIP-3055 Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: Projektu siūloma papildyti Civilinio kodekso (toliau- CK) 6.655 straipsnį nuostata, kad užsakovas, pranešdamas apie tai rangovui, gali už subrangovo atliktus darbus sumokėti tiesiogiai subrangovui. Siūlymas diskutuotinas. Pirma, siūlymas nedera su kitomis CK nuostatomis, nustatančiomis rangos sutarties sampratą ir turinį, rangos sutarties šalių teises ir pareigas. Pagal CK 6.644 straipsnį, rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. Taigi rangos sutartiniai santykiai yra tarp rangovo ir užsakovo, jie turi vienas kitam priešpriešines teises ir pareigas. Tuo tarpu subrangovas turi sutartinius įsipareigojimus generaliniam rangovui. Atsižvelgdami į tai, manytume, kad pritarus teikiamam projektui, užsakovas, sumokėdamas už atliktus darbus tiesiogiai subrangovui, kai tokia jo teisė nenustatyta rangos sutartyje, įsiterptų į subrangovo ir generalinio rangovo sutartinius santykius ir taip galimai pažeistų generalinio rangovo teises. Antra, CK 6.44 straipsnyje nurodyti asmenys, kuriems turi būti įvykdyta prievolė - tai kreditorius, jo atstovas ar jo paskirtas asmuo arba įstatymu ar teismo sprendimu įpareigotas priimti prievolės įvykdymą asmuo. Skolininkas, įvykdęs prievolę ne kreditoriui ir ne asmeniui, turinčiam teisę priimti įvykdymą, laikomas neįvykdžiusiu prievolės, išskyrus du CK 6.44 straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus: jeigu kreditorius patvirtina tokį įvykdymą arba faktiškai gauna visą įvykdymą iš to asmens.
Atsiskaitant pagal rangos sutartį, užsakovo kreditorius yra generalinis rangovas, todėl užsakovas negali sumokėti už atliktus darbus tiesiogiai subrangovui, jeigu šis nėra generalinio rangovo paskirtas asmuo, o sumokėjęs tiesiogiai subrangovui būtų laikomas prievolės generaliniam rangovui neįvykdžiusiu asmeniu, jeigu generalinis rangovas nepatvirtintų, kad prievolė įvykdyta tinkamai. Taigi siūloma norma nedera ir su CK 6.44 straipsnio nuostatomis. Trečia, projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad vienas iš projekto tikslų – apginti subrangovo teises generalinio rangovo bankroto atveju. Pastebėtina, kad pagal Įmonių bankroto įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1 punktą, nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos teisė valdyti, naudoti bankrutuojančios įmonės turtą (lėšas) ir juo disponuoti suteikiama tik administratoriui. Nė vienas įmonės kreditorius ar kitas asmuo neturi teisės perimti bankrutuojančiai įmonei priklausančio turto ir lėšų kitaip, negu nustatyta Įmonių bankroto įstatymo. Subrangovas, atlikęs darbus ir negavęs už juos atlyginimo, yra generalinio rangovo kreditoriumi, todėl generalinio rangovo bankroto atveju su subrangovu gali būti atsiskaitoma tik Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad subrangovas pagal Įmonių bankroto įstatymo 35 straipsnio nuostatas būtų trečiosios eilės kreditorius.
Taigi užsakovas generalinio rangovo bankroto atveju atsiskaitydamas tiesiogiai su subrangovu pažeistų Įmonių bankroto įstatymo nuostatas ir kitų generalinio rangovo kreditorių, įskaitant valstybę (pavyzdžiui, bankroto atveju antrąja eile yra tenkinami reikalavimai dėl mokesčių ir kitų įmokų į biudžetą ir dėl privalomojo valstybinio socialinio draudimo bei privalomojo sveikatos draudimo įmokų), teises. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
TEISĖTVARKOS komitetas
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Vilija Aleknaitė Abramikienė, Stasys Brundza, Vitalijus Gailius. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Loreta Zdanavičienė. Komiteto padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Modesta Banytė. Kviestieji asmenys: Seimo narys Sergejus Jovaiša, Seimo kanceliarijos Teisės departamento Privatinės teisės skyriaus vedėja Daina Petrauskaitė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-05-08)1 (6.655)
įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: Projektu siūloma papildyti Civilinio kodekso (toliau- CK)
subrangovo atliktus darbus sumokėti tiesiogiai subrangovui. Siūlymas diskutuotinas. Pirma, siūlymas nedera su kitomis CK nuostatomis, nustatančiomis rangos sutarties sampratą ir turinį, rangos sutarties šalių teises ir pareigas. Pagal CK 6.644 straipsnį, rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti.
Taigi rangos sutartiniai santykiai yra tarp rangovo ir užsakovo, jie turi vienas kitam priešpriešines teises ir pareigas. Tuo tarpu subrangovas turi sutartinius įsipareigojimus generaliniam rangovui. Atsižvelgdami į tai, manytume, kad pritarus teikiamam projektui, užsakovas, sumokėdamas už atliktus darbus tiesiogiai subrangovui, kai tokia jo teisė nenustatyta rangos sutartyje, įsiterptų į subrangovo ir generalinio rangovo sutartinius santykius ir taip galimai pažeistų generalinio rangovo teises. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2015-05-08)1 (6.655)
būti įvykdyta prievolė - tai kreditorius, jo atstovas ar jo paskirtas asmuo arba įstatymu ar teismo sprendimu įpareigotas priimti prievolės įvykdymą asmuo. Skolininkas, įvykdęs prievolę ne kreditoriui ir ne asmeniui, turinčiam teisę priimti įvykdymą, laikomas neįvykdžiusiu prievolės, išskyrus du CK 6.44 straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus: jeigu kreditorius patvirtina tokį įvykdymą arba faktiškai gauna visą įvykdymą iš to asmens. Atsiskaitant pagal rangos sutartį, užsakovo kreditorius yra generalinis rangovas, todėl užsakovas negali sumokėti už atliktus darbus tiesiogiai subrangovui, jeigu šis nėra generalinio rangovo paskirtas asmuo, o sumokėjęs tiesiogiai subrangovui būtų laikomas prievolės generaliniam rangovui neįvykdžiusiu asmeniu, jeigu generalinis rangovas nepatvirtintų, kad prievolė įvykdyta tinkamai. Taigi siūloma norma nedera ir su CK 6.44 straipsnio nuostatomis. Pritarti 3.
kanceliarijos Teisės departamentas (2015-05-08)1 (6.655)
iš projekto tikslų – apginti subrangovo teises generalinio rangovo bankroto atveju. Pastebėtina, kad pagal Įmonių bankroto įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1 punktą, nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos teisė valdyti, naudoti bankrutuojančios įmonės turtą (lėšas) ir juo disponuoti suteikiama tik administratoriui. Nė vienas įmonės kreditorius ar kitas asmuo neturi teisės perimti bankrutuojančiai įmonei priklausančio turto ir lėšų kitaip, negu nustatyta Įmonių bankroto įstatymo. Subrangovas, atlikęs darbus ir negavęs už juos atlyginimo, yra generalinio rangovo kreditoriumi, todėl generalinio rangovo bankroto atveju su subrangovu gali būti atsiskaitoma tik Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad subrangovas pagal Įmonių bankroto įstatymo 35 straipsnio nuostatas būtų trečiosios eilės kreditorius. Taigi užsakovas generalinio rangovo bankroto atveju atsiskaitydamas tiesiogiai su subrangovu pažeistų Įmonių bankroto įstatymo nuostatas ir kitų generalinio rangovo kreditorių, įskaitant valstybę (pavyzdžiui, bankroto atveju antrąja eile yra tenkinami reikalavimai dėl mokesčių ir kitų įmokų į biudžetą ir dėl privalomojo valstybinio socialinio draudimo bei privalomojo sveikatos draudimo įmokų), teises. Pritarti
teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos (2015-05-06)1 (6.655)
sekretoriato raštu Nr. S-2015-2872 pateiktą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.655 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą (Nr. XIIP-3055), pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl projekto nuostatų atitikties Europos Sąjungos teisei neturime.
Kartu pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento nuomonei, kad pateiktas siūlymas derintinas su kituose teisės aktuose įtvirtintais reikalavimais, jų tarpe sutarties šalių įsipareigojimų laikymosi principu, kreditoriaus ir skolininko tarpusavio įsipareigojimų teisiniu reglamentavimu, kreditorių lygiateisiškumo principu, įmonių bankroto srities reikalavimais. Toks derinimas būtinas, kad užtikrinti Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatyme įtvirtintą sistemiškumo principą, be kita ko, reiškiantį, kad teisės normos turi tarpusavyje derėti. Atsižvelgti Projektą siūloma grąžinti iniciatoriams patobulinti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Išvadų rengėjų nuomonė Argumentai, pagrindžiantys
statybininkų asociacija vienija daugiau kaip 160 narių (statybos organizacijų) ir yra didžiausia statybos įmonių asociacija Lietuvoje. Asociacija susipažino su LR civilinio kodekso 6,655 straipsnio pakeitimo Nr.XIIP-3055 ir teikia pasiūlymus. Atsižvelgdami į asociacijos narių nuomonę pažymime, kad vienareikšmi) vertinimo šiam projektui nėra. Viena vertus, būtina apsaugoti subrangovus nuo nesąžiningų rangovų, t.y. nepagrįsto apmokėjimų uždelsimo ar vengimo apmokėti už subrangovų atliktus darbus. Tačiau nustačius besąlyginę tiesioginių atsiskaitymų tarp užsakovų ir subrangovų galimybę, gali būti išbalansuotas santykių algoritmas bei pažeisti teisėti genrangovų interesai. Pažymėtina, kad už darbų kokybę subrangovas atsako prieš genrangovą, o genrangovas prieš užsakovą. Ši nuostata logiškai koreliuojasi su dabartine atsiskaitymo tvarka, kai genrangovas atsiskaito su subrangovu, o užsakovas su genrangovų.
Todėl norint nustatyti tiesioginių atsiskaitymų galimybę, kartu spręstinas ir atsakomybės tarp šalių perskirstymo klausimas. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad užsakovas nežino genrangovo ir subrangovo sutarties sąlygų. Tačiau įstatymo projekte nėra mechanizmo, leidžiančio identifikuoti, ar tiesioginiai atsiskaitymai nepažeidžia minėtos sutarties sąlygų. Pavyzdžiui: subrangovas ir genrangovas gali būti susitarę dėl tam tikros sumos sulaikymo kokybei užtikrinti ar tam tikrų tarpusavio užskaitų atlikimo; genrangovo ir subrangovo sutartyje numatyti atsiskaitymo terminai; genrangovas gili būti nepriėmęs subrangovo atliktų darbų; genrangovas gali būti jau atsiskaitęs su subrangovu (arba sumokėjęs avansą); galiausiai, užsakovas nežino, kokia tiksliai suma buvo sutarta tarp subrangovo ir genrangovo. Paminėtina, kad kai kurios ES šalys, siekdamos ginti silpnesnės šalies teisėtus nuostatą, kad statybos užbaigimo aktas ir statinys nekilnojamojo turto registre neregistruojami, kol neatsiskaityta su visais statybos rangovais. Tokiu būdu užsakovas įpareigojamas kontroliuoti atsiskaitymų tvarką statybos eigoje ir tai disciplinuoja visus statybos proceso dalyvius. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes ir norint subalansuoti visų šalių interesus, tiesioginiai atsiskaitymai tarp užsakovo ir subrangovo turėtų vykti remiantis užsakovo, genrangovo ir subrangovo sutarimu. Atsižvelgti Projektą siūloma grąžinti iniciatoriams patobulinti. Remiantis LAT praktika (kaip ir nurodoma Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadoje), užsakovas, generalinis rangovas ir subrangovas tarpusavio atsiskaitymo klausimams spręsti trišalę sutartį gali sudaryti ir pagal dabar galiojantį teisinį reguliavimą. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: nėra. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2015 m. spalio 28 d. sprendimo Nr. SV-S-1245 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 2 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Nepritarti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.655 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-3055 (toliau – Projektas) dėl šių priežasčių:
1Atsižvelgiant į galiojantį teisinį reguliavimą ir jo taikymo praktiką,
Projekte siūlomas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Civilinis kodeksas) 6.655 straipsnio papildymas netikslingas ir perteklinis. Pirmiausiai reikėtų atkreipti dėmesį į Civilinio kodekso 6.650 straipsnio 4 dalies nuostatą, kad užsakovas ir subrangovas neturi teisės reikšti vienas kitam piniginių reikalavimų, susijusių su sutarčių, kiekvieno jų sudarytų su generaliniu rangovu, pažeidimu, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar sutartis. Taigi minėta Civilinio kodekso 6.650 straipsnio 4 dalies nuostata, kurios išimtį siūloma nustatyti Projekte, yra dispozityvaus pobūdžio. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis Civilinio kodekso 6.156 straipsnio
nuostatos netaikyti arba taikyti kitokias atsiskaitymo už subrangovo atliktus darbus sąlygas ir tvarką.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, savo jurisprudencijoje formuodamas vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką aiškinant ir taikant minėtas Civilinio kodekso 6.650 straipsnio nuostatas, yra ne kartą pažymėjęs, kad sutarties laisvės principas užtikrina rangos sutarties šalims galimybę pakeisti Civilinio kodekso 6.650 straipsnio 4 dalyje nustatytą rangos sutartiniams teisiniams santykiams įprastą tarpusavio atsiskaitymo prievolių schemą ir susitarti, kad užsakovas už subrangovų atliktą darbą su jais atsiskaito tiesiogiai, o ne per generalinį rangovą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2012, 2014 m. gegužės 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2014). Taigi, vadovaujantis pirmiau nurodytomis Civilinio kodekso nuostatomis ir bendru Civilinio kodekso 6.156 straipsnyje įtvirtintu sutarčių laisvės principu ir iš jo išplaukiančia šalių teise savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, taip pat sudaryti tiek Civiliniame kodekse nurodytas, tiek nenurodytas sutartis ir sutartis, turinčias kelių sutarčių elementų, galimas toks rangos sutartinių santykių derinys, kai užsakovas turi tiesioginį reikalavimą subrangovui, o subrangovas – užsakovui, jeigu toks pareigų ir teisių paskirstymas nustatytas tiek generalinės rangos, tiek subrangos sutartyje. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką užsakovas, generalinis rangovas ir subrangovas tarpusavio atsiskaitymo klausimams spręsti gali sudaryti trišalę sutartį, taip pat galima sudaryti sutartį dėl generalinio rangovo skolos perkėlimo užsakovui, vadovaujantis Civilinio kodekso 6.115–6.122 straipsnių nuostatomis.
Pritarti Kaip ir nurodoma Lietuvos Respublikos Vyriausybės argumentuose, LAT yra konstatavęs (2012 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2012) , kad sutartinių ryšių įvairovė gali keisti užsakovo, generalinio rangovo ir subrangovo santykius, kai užsakovas sudaro kelias pagrindines rangos sutartis, kai pagrindinės rangos sutartimi nedraudžiama sudaryti kelias subrangos sutartis ir taip sukurti subrangos sutartinius santykius ir kita. Galima sutartinių santykių kombinacija, kai užsakovas turi tiesioginį reikalavimą subrangovui, o subrangovas – užsakovui, kai toks pareigų ir teisių pasiskirstymas numatytas tiek generalinės rangos, tiek subrangos sutartyje. Kitas teismų praktikoje pripažįstamas subrangovo reikalavimo teisių į atliktų darbų apmokėjimą nukreipimas ne į generalinį rangovą, o į užsakovą atvejis yra tas, kai kreditorius (generalinis rangovas) perleidžia subrangovui reikalavimo teisę į skolininką (užsakovą), ieškovas (subrangovas), remdamasis reikalavimo perleidimo sutartimi, turi teisę kreiptis su ieškiniu į teismą ir prašyti išieškoti skolą tiesiogiai iš užsakovo, todėl šiuo atveju Civilinio kodekso 6.650 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas draudimas, jei įstatymai ar sutartis nenustato ko kita, subrangovui reikšti ieškinį užsakovui dėl piniginių reikalavimų, susijusių su sudarytomis sutartimis, vykdymo (pažeidimo) netaikomas (2012 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2012). 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė (2015-12-09)1 (6.655)
Projekte siūlomos nuostatos, kurios suteiktų užsakovui galimybę savo nuožiūra, be atskiro susitarimo su generaliniu rangovu ir subrangovu, tik pranešus apie tai rangovui, už subrangovo atliktus darbus sumokėti tiesiogiai subrangovui, neatitiktų kitų galiojančių Civilinio kodekso nuostatų. Pirmiausiai, būtina pažymėti, kad subrangos sutarties pagrindu teisiniai santykiai atsiranda tik tarp generalinio rangovo ir subrangovo. Vadovaujantis Civilinio kodekso 6.650 straipsnio 3 dalimi, generalinis rangovas atsako užsakovui už subrangovų prievolių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą, o subrangovams – už užsakovo prievolių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą. Taigi generalinis rangovas subrangovui – tiek skolininkas, tiek kreditorius. Šiuo požiūriu derėtų atkreipti dėmesį į išplaukiantį iš Civilinio kodekso 6.154 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos sutarties sampratos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje išplėtotą sutarties uždarumo principą, pagal kurį sutartis sukuria teises ir pareigas tik jos šalims, todėl, išskyrus įstatymuose nustatytas išimtis, tik sutartį sudariusios šalys gali reikšti iš jos kylančius reikalavimus, pavyzdžiui, reikalavimą atsiskaityti už atlikus darbus. Todėl, jeigu, kaip siūloma Projekte, užsakovas už subrangovo atliktus darbus sumokėtų tiesiogiai subrangovui, jis įsiterptų į generalinio rangovo ir subrangovo tarpusavio dvišalius teisinius santykius ir taip galbūt pažeistų generalinio rangovo teises (pavyzdžiui, tokiais atvejais, kai tarp generalinio rangovo ir subrangovo kilęs ginčas dėl subrangovo atliktų darbų apimties ar kokybės, iki kurio išsprendimo mokėjimai pagal subrangos sutartį apskritai sustabdyti).
Kartu būtina pažymėti, kad siūlomos Projekto nuostatos neatitinka bendro Civilinio kodekso 6.44 straipsnyje nustatyto teisinio reguliavimo, pagal kurį prievolė turi būti įvykdyta kreditoriui arba jo atstovui, taip pat kreditoriaus paskirtam asmeniui arba asmeniui, kuris įstatymų ar teismo yra įpareigotas priimti prievolės įvykdymą, o prievolės įvykdymas asmeniui, neturinčiam teisės priimti jos įvykdymą, laikomas tinkamu prievolės įvykdymu tik tokiais atvejais, kai kreditorius patvirtina tokį įvykdymą arba faktiškai gauna visą įvykdymą iš to asmens. Atsiskaitant pagal rangos sutartį, užsakovo kreditorius yra generalinis rangovas, taigi užsakovas už atliktus darbus subrangovui galėtų sumokėti ir toks mokėjimas būtų laikomas tinkamu prievolės įvykdymu tik Civilinio kodekso 6.44 straipsnyje nustatytais atvejais ir (ar) laikantis šiame straipsnyje
Kadangi subrangos sutartis sudaroma tik tarp subrangovo ir rangovo neegzistuoja teisinis ryšys tarp užsakovo ir subrangovo. Užsakovas nėra įpareigojamas apmokėti subrangovui už atliktus darbus ir subrangovas privalo siekti apmokėjimo iš rangovo, kuris atitinkamai pareikalaus apmokėjimo iš užsakovo pagal sudarytą rangos sutartį. Ir atvirkščiai, užsakovui nevykdant pareigų, atsakomybę prieš subrangovą neša rangovas. Teisinio ryšio tarp užsakovo ir subrangovo nebuvimas sudaro situaciją, kai užsakovas su subrangovu vienas prieš kitą nėra niekaip atsakingi.
Dažniausiai praktinės problemos atsiranda tada, kai kas nors atsitinka su rangovu ir tarp subrangovo ir užsakovo nebelieka tarpininko t.y. asmens, kuris su jais abiem turi teisinį ryšį sutarčių pagrindu. Elementariausias to pavyzdys – rangovo bankrotas. Tačiau pasitaiko atvejų, kai problemos kyla dėl užsakovo ar subrangovo. Subrangovai ir užsakovas galėtų tinkamai ginti savo teises CK įtvirtinus trišalės sutarties galimybę. Atsižvelgiant į tai siūlau nustatyti, kad darbo apmokėjimo tvarką tarp užsakovo, rangovo ir subrangovo būtų galima aptarti trišalėje sutartyje. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „6.655 straipsnis. Darbų apmokėjimo tvarka
apmokėti iš anksto, užsakovas privalo sumokėti rangovui sutartyje nustatytą kainą po to, kai yra priimtas darbų rezultatas, su sąlyga, kad darbai atlikti tinkamai ir laiku, arba užsakovo sutikimu anksčiau nustatyto termino. 2. Rangovas turi teisę reikalauti išmokėti jam avansą ar rankpinigius tik rangos sutartyje numatytais atvejais. 3. Sudarius trišalę sutartį, Uužsakovas, pranešdamas apie tai rangovui, gali už subrangovo atliktus darbus sumokėti tiesiogiai subrangovui. Nepritarti Projektą siūloma grąžinti iniciatoriams patobulinti. Taip pat pažymėtina, kad remiantis LAT praktika (kaip ir nurodoma Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadoje), užsakovas, generalinis rangovas ir subrangovas tarpusavio atsiskaitymo klausimams spręsti trišalę sutartį gali sudaryti ir pagal dabar galiojantį teisinį reguliavimą. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: nėra. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai. 7.1. Sprendimas: atsižvelgiant į gautas pastabas grąžinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.655 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr.
XIIP-3055 iniciatoriams patobulinti, siūlant įvertinti kitas teisinio reguliavimo tobulinimo alternatyvas keliamiems tikslams pasiekti, be kita ko, išskiriant poreikį keisti ir kitus įstatymus (pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos statybos įstatymą). 8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu
9Komiteto paskirti pranešėjai: Julius Sabatauskas, Stasys Šedbaras. Komiteto pirmininkas Julius
Sabatauskas