Projekto lyginamasis variantas
1 straipsnis. 14 straipsnio 1 dalies pakeitimas ir papildymas Pakeisti ir papildyti 14 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Valstybės ir savivaldybių turtas gali būti perduodamas panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis atitinkamai Vyriausybės arba savivaldybės tarybos nustatyta tvarka šiems subjektams:
kai bent vienas iš jų dalininkų yra valstybė ar savivaldybė, kurioms atstovauja valstybės ar savivaldybės institucija, taip pat viešosioms įstaigoms
perduodamas šio straipsnio 2 dalyje nustatytais atvejais);
5) viešosios naudos nevyriausybinėms organizacijoms, turinčioms viešosios įstaigos juridinį statusą;
partijoms;
straipsnio 2 dalyje nustatytais atvejais);
tarptautinėse sutartyse ar tarptautiniuose susitarimuose.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. RESPUBLIKOS
Teikia Seimo narys Juras Požela
priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 14 straipsnyje yra įtvirtinta, kokiems subjektams gali būti perduodamas valstybės ir savivaldybių turtas panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis atitinkamai Vyriausybės arba savivaldybės tarybos nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad priėmus Lietuvos Respublikos Nevyriausybinių organizacijų įstatymą, jame įtvirtinta viešosios naudos nevyriausybinės organizacijos sąvoka. Viešosios naudos nevyriausybinė organizacija
kurios pagrindinis veiklos tikslas yra teikti naudą visuomenei ar jos daliai. Nevyriausybine organizacija Lietuvoje yra laikoma nuo valstybės ar savivaldybės institucijų ir įstaigų nepriklausomas savanoriškumo pagrindais visuomenės ar jos grupės naudai veikiantis viešasis juridinis asmuo. Remiantis Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymu, anksčiau minėto pobūdžio organizacijų (viešosios naudos nevyriausybinių organizacijų) juridinis statusas gali būti viešosios įstaigos, steigiamos siekiant tenkinti viešuosius interesus. Nepaisant to, pagal dabar galiojančias Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo nuostatas, tokios organizacijos neturi galimybės panaudos pagrindais naudotis valstybės ir savivaldybių turtu. Remiantis šiai dienai aktualia Turto valdymo ir disponavimo įstatymo redakcija, panaudos pagrindais valstybės ar savivaldybės turtu naudotis gali didžioji dalis Lietuvoje veikiančių socialinės ekonomikos subjektų, tačiau eliminuojamos viešosios naudos nevyriausybinės organizacijos ir kartu naujai Lietuvoje įsitvirtinančios Socialinio verslo organizacijos.
Projekto tikslas – numatyti mechanizmus, kurie užtikrintų galimybę valstybės ir savivaldybių turtą panaudos pagrindais gauti ir viešosios naudos nevyriausybinėms organizacijoms, turinčioms viešosios įstaigos juridinį statusą. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo rengėjas – Seimo narys Juras Požela. Rengiant Projektą buvo konsultuojamasi su Nacionalinio socialinės integracijos instituto ekspertais. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 14 straipsnyje yra įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybių turtas panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis atitinkamai Vyriausybės arba savivaldybės tarybos nustatyta tvarka gali būti perduodamas:
1) biudžetinėms įstaigoms;
2) viešosioms įstaigoms, kai bent vienas iš jų dalininkų yra valstybė ar savivaldybė, kurioms atstovauja valstybės ar savivaldybės institucija, taip pat viešosioms įstaigoms – mokykloms ir viešosioms įstaigoms, tenkinančioms visuomenės interesą muziejų sistemoje;
3) socialinės įmonės statusą turintiems juridiniams asmenims;
4) asociacijoms (valstybės nekilnojamasis turtas asociacijoms perduodamas šio straipsnio 2 dalyje nustatytais atvejais);
5) politinėms partijoms;
6) Juridinių asmenų registre registruotiems profesinių sąjungų susivienijimams (tik šio straipsnio 2 dalyje nustatytais atvejais);
7) kitiems subjektams, jeigu tai nustatyta įstatymuose, tarptautinėse sutartyse ar tarptautiniuose susitarimuose. 4.
4Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Projekte siūloma numatyti, kad valstybės ir savivaldybių turtas panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis atitinkamai Vyriausybės arba savivaldybės tarybos nustatyta tvarka galėtų būti perduodamas ir viešosios naudos nevyriausybinėms organizacijoms, turinčioms viešosios įstaigos juridinį statusą, kurių pagrindinis veiklos tikslas yra teikti naudą visuomenei ar jos daliai. Numatomi šie teigiami laukiami rezultatai:
naudos nevyriausybinės organizacijos, veikiančios viešosios įstaigos pagrindais, galės panaudos pagrindais gauti patalpas, patalpas su įranga. Tai palengvins jų veiklą, sumažins išlaidas ir leis lengviau pasiekti veiklos rezultatų. 2. Viešosios naudos nevyriausybinės organizacijos (viešosios įstaigos) sudaro didelę dalį nevyriausybiniame sektoriuje veikiančių organizacijų. Dėl šios priežasties įstatymo pakeitimas sustiprins nevyriausybinį sektorių ir pagerins viešosios naudos nevyriausybinių organizacijų teikiamų paslaugų kokybę, didins prieinamumą tikslinėms grupėms. Augantis nevyriausybinio sektoriaus pajėgumas valstybėje glaudžiai prisideda prie demokratijos vertybių konsolidacijos. 3. Viešosios įstaigos yra laikomos palankiausiu modeliu socialinio verslo organizacijų kūrimui ir įtvirtinimui Lietuvoje remiantis Europos komisijos pateiktomis rekomendacijomis ir parengta Socialinio verslo koncepcija. Sprendimas sukurs terpę smulkių bendruomeninių verslų regionuose ir socialinių verslų (užimtumo erdvių, bendro gyvenimo namų ir pan.) vystymuisi, inovacijų plėtrai. Tai sukuria galimybes ir potencialą socialinių paslaugų perdavimui individualiai iniciatyvai, decentralizacijai. 4.
įstaigos valdomos socialinio verslo principais yra patrauklus modelis alternatyviai jaunų žmonių veiklai, dėl šios priežasties sukurta palanki politinė ir ekonominė sprendžia jaunimo nedarbo, užimtumo, motyvacijos ir savirealizacijos problematiką. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiamo atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Priėmus įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Įstatymo įgyvendinimas korupcijai ir kriminogeninei situacijai įtakos neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymo projekte siūlomi pakeitimai verslo sąlygoms ir jo plėtrai įtakos neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Priėmus įstatymo projektą, keisti teisės aktų nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos reikalavimų ir atitinka bendrines lietuvių kalbos normas. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir atitinka Europos Sąjungos teisės aktus. 11.
11Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
Priėmus įstatymo projektą, keisti teisės aktų nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Įstatymo įgyvendinimas papildomų biudžeto lėšų nepareikalaus. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Rengiant Projektą buvo konsultuojamasi su Nacionalinio socialinės integracijos instituto ekspertais. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: Valstybės ir savivaldybių turto panauda, viešosios naudos nevyriausybinė organizacija. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Kitų paaiškinimų nėra. Teikia Seimo narys Juras Požela
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT- 01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2015-05- Nr. Į 2015-05-05 Nr. XIIP-3048 Lietuvos Respublikos Seimui
Išnagrinėję 2015 m. gegužės 5 d. Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP‑3048 (toliau ‑ Projektas), pažymime, kad pastabų dėl Projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotoja Rūta Krasuckaitė Ričard Dzikovič, tel. 8 706 68 082, el. p. [email protected], [email protected];
2015-05-13 Nr. XIIP-3048 Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
projektu siūloma papildyti keičiamo įstatymo 14 straipsnio 1 dalį nurodant, kad valstybės ir savivaldybių turtas gali būti perduodamas panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis atitinkamai Vyriausybės arba savivaldybės tarybos nustatyta tvarka ir „viešosios naudos nevyriausybinėms organizacijoms, turinčioms viešosios įstaigos juridinį statusą“. Įstatymo projekto nuostatos diskutuotinos. Pastebėtina, jog šiuo metu nėra jokių galiojančių teisės aktų, kuriuose būtų apibrėžta sąvoka
„viešosios naudos nevyriausybinė organizacija“. Todėl teikiamo įstatymo
projekto reguliavimo apimtis yra visiškai neaiški. Vadovaujantis teisinio aiškumo principu ir siekiant, kad teikiamą įstatymo nuostatą būtų galima pritaikyti praktikoje, siūlytina aiškiai apibrėžti, ką įstatymų leidėjas laiko
„viešąja nauda“ ir apie ką kalbama naudojant sąvoką „nevyriausybinė
organizacija“. Be to, pastebėtina, jog siekiant reguliuoti teisinius santykius, susijusius su tam tikros teisinės formos juridiniais asmenimis, teisės aktuose, pavyzdžiui, Civiliniame kodekse, vartojama „juridinio asmens teisinės formos“ sąvoka, ir nevartojama sąvoka „juridinis statusas“. Atsižvelgiant į išdėstytas pastabas, siūlytina redaguoti teikiamo įstatymo projekto turinį, kad jo prasmė ir esmė būtų aiški, o sąvokos derėtų su kitais teisės aktais. 2.
dėmesys, kad keičiant 14 straipsnio 1 dalį, turi būti keičiama ir šio straipsnio 3 bei 4 dalyse esančios nuorodos į 14 straipsnio 1 dalies punktus, be to, atsižvelgus į šios išvados 1 pastabą ir patikslinus įstatymo projekto reguliavimo apimtį, atitinkamai tikslintinas ir 14 straipsnio 3 dalies turinys, galbūt priskiriant tokias organizacijas prie 14 straipsnio 3 dalies 1 punkte išvardintųjų. 3. Atsižvelgus į tai, kad pagal keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalį valstybės turto savininko funkcijas įgyvendina Seimas ir Vyriausybė, o Finansų ministerija formuoja valstybės turto valdymo politiką, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą, manytina, jog dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės nuomonė. 4. Atkreiptinas dėmesys, kad 2014 m. balandžio 21 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 14 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XII-1628, kuriuo taip pat keičiama įstatymo 14 straipsnio 1 dalis ir kurio nuostatos įsigalios 2015 m. birželio 1 d. Jei įstatymo projektas būtų priimamas iki 2015 m. birželio 1 d., turėtų būti keičiamas ir aukščiau įvardintas įstatymas, o įstatymo projektą priimant po 2015 m. birželio 1 d., jo nuostatos turėtų būti derintinos su nauja galiojančia keičiamo įstatymo 14 straipsnio redakcija. 5. Įstatymo projektas koreguotinas teisės technikos požiūriu:
projekto pavadinime esantys žodžiai „LIETUVOS RESPUBLIKOS“ ir „ĮSTATYMAS“ rašytini naujose eilutėse;
projekto 1 straipsnio pavadinime esantys žodžiai „1 dalies“ bei „ir papildymas“ brauktini kaip pertekliniai;
projektą pasirašančiojo subjekto pareigos rašytinos mažosiomis raidėmis. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected] D. Zebleckis tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]