Projekto lyginamasis variantas Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo NR. IX-966 4, 5, 7, 8, 10, 12, 13, 14, 15, 16, 19
įstatymas
Pakeisti 4 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Teisę naudoti laisvėje esančių medžiojamųjų gyvūnų išteklius suteikia Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentai išduodami Valstybinė aplinkos apsaugos tarnyba išduodama leidimą naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete.“
5 straipsnio 2 dalies 11 punktą ir jį išdėstyti taip: „11) sudaro Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentų Valstybinės aplinkos apsaugos tarnybos teisės medžioti suteikimo ir panaikinimo komisijas;“
5 straipsnio 6 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip: „8) teikia Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento Valstybinės aplinkos apsaugos tarnybos teisės medžioti suteikimo ir panaikinimo komisijai siūlymus dėl asmenims suteiktos teisės medžioti panaikinimo. 3 straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas Pakeisti 7 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Į šio straipsnio
savininkai, vadovaudamiesi šio Įstatymo 13 straipsnio 2 dalimi, uždraudė medžioti, laikomi medžioklės plotais, kuriuose medžioti laikinai uždrausta. Į šio straipsnio
šio Įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka pateikė sprendimą nustatyti papildomas medžiojimo sąlygas, taip pat laikomi medžioklės plotais, kuriuose medžioti laikinai uždrausta, kol šio Įstatymo 8 straipsnio 12 dalyje nurodyta rašytinė sutartis bus perduota Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentui Valstybinei aplinkos apsaugos tarnybai.
Medžioklės plotuose, kuriuose medžioti laikinai uždrausta, leidžiama tik surasti ir sumedžioti iš kitų medžioklės plotų čia atklydusius sužeistus gyvūnus Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse nustatyta tvarka.“
Pakeisti 8 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip: „12. Medžioklės plotų vieneto sudarymo arba jo ribų pakeitimo projekto rengimo metu ir vėliau gautus žemės sklypų savininkų sprendimus, nurodytus šio Įstatymo
bei jų riboms pakeisti ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo žemės sklypo savininko sprendimo gavimo perduoda Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentui Valstybinei aplinkos apsaugos tarnybai ir medžioklės plotų naudotojui, jeigu šio Įstatymo 10 straipsnyje nurodytas leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete konkrečiam asmeniui jau yra išduotas. Prieš perduodama žemės sklypo savininko sprendimą, komisija medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti kreipiasi į Nekilnojamojo turto registro tvarkytoją prašydama pateikti informaciją apie nuosavybės teises į žemės sklypą. Tik įsitikinusi, kad sprendimą pateikė žemės sklypo savininkas arba reikiamus įgaliojimus turintis asmuo, komisija medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti sprendimą perduoda Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentui Valstybinei aplinkos apsaugos tarnybai ir medžioklės plotų naudotojui.
Komisijos medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti veiksmus, susijusius su žemės sklypų savininkų sprendimais, nurodytais šio Įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje, reglamentuoja Komisijos medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti nuostatai. Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentas Valstybinė aplinkos apsaugos tarnyba žemės sklypo savininko sprendimą, gautą anksčiau, negu yra išduotas leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete, prideda prie medžioklės plotų naudotojui išduodamo leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete. Žemės sklypų savininkų sprendimai yra privalomi medžioklės plotų naudotojams, kaip jų laikomasi, kontroliuoja Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentas Valstybinė aplinkos apsaugos tarnyba. Tuo atveju, kai žemės sklypo savininkas pateikia sprendimą nustatyti papildomas medžiojimo sąlygas jam priklausančiame žemės sklype, medžioklės plotų naudotojas laikinai negali medžioti šiame žemės sklype tol, kol jis su žemės sklypo savininku sudarys rašytinę sutartį, nustatančią papildomas medžiojimo sąlygas, ir ją perduos Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentui Valstybinei aplinkos apsaugos tarnybai.“
Pakeisti 10 straipsnio 2 dalies pirmąją pastraipą ir ją išdėstyti taip: „2.
Leidimą naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius konkrečiame medžioklės plotų vienete išduoda Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentai Valstybinė aplinkos apsaugos tarnyba, Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka organizuodami organizuodama leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete išdavimo konkursą, išskyrus atvejus, kai:“
Pakeisti 12 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip: „8) nemedžioti žemės sklypuose, kuriuose jų savininkai nusprendė uždrausti medžioti, kreiptis į žemės sklypo savininką, kuris nusprendė nustatyti papildomas medžiojimo jam priklausančiame sklype sąlygas, dėl šias sąlygas nustatančios rašytinės sutarties sudarymo ir nemedžioti šiame žemės sklype tol, kol papildomas medžiojimo sąlygas nustatanti rašytinė sutartis bus sudaryta ir perduota Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentui Valstybinei aplinkos apsaugos tarnybai, o vėliau - laikytis šioje rašytinėje sutartyje nustatytų sąlygų.“
Pakeisti 13 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Privačios žemės sklypo savininkas, kurio žemė nepatenka į šio Įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje nurodytas teritorijas ir šio Įstatymo 8 straipsnyje nustatyta tvarka yra numatoma priskirti arba yra priskirta medžioklės plotų vienetui, medžioklės plotų vieneto sudarymo ar jo ribų pakeitimo metu, taip pat bet kuriuo metu vėliau turi teisę uždrausti medžioti jam priklausančiame žemės sklype, panaikinti ankstesnį draudimą medžioti arba nustatyti papildomas medžiojimo jam priklausančiame žemės sklype sąlygas.
Žemės sklypo savininkas rašytinį sprendimą uždrausti medžioti jam priklausančiame žemės sklype, panaikinti ankstesnį draudimą medžioti arba nustatyti papildomas medžiojimo jam priklausančiame žemės sklype sąlygas turi pateikti atitinkamos savivaldybės komisijai medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti. Pateikdamas savo sprendimą, žemės sklypo savininkas turi nurodyti jam priklausančio žemės sklypo kadastrinį numerį ir nuosavybės teises į sklypą patvirtinantį dokumentą. Žemės sklypo savininkui pateikus sprendimą nustatyti papildomas medžiojimo sąlygas, medžioklė jam priklausančiame žemės sklype yra laikinai draudžiama, o medžioklės plotų naudotojas turi kreiptis į žemės sklypo savininką dėl papildomas medžiojimo sąlygas nustatančios rašytinės sutarties sudarymo ir šios sutarties kopiją perduoti Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentui Valstybinei aplinkos apsaugos tarnybai.“
14 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Medžioklės egzaminą organizuoja ir teisę medžioti
suteikia Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento Valstybinės aplinkos apsaugos tarnybos teisės medžioti suteikimo ir panaikinimo komisija.
Į komisiją įtraukiami medžiotojai, turintys medžioklės trofėjų eksperto kvalifikaciją, specialų medžioklėtyros išsilavinimą arba ne trumpesnį kaip 5 metų medžioklės žinovo darbo stažą ar 5 metų darbo stažą aplinkosaugos, teisėsaugos, biologijos arba veterinarijos ir miškų ūkio srityse.“
14 straipsnio 4 dalies pirmąją pastraipą ir ją išdėstyti taip: „4. Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento Valstybinės aplinkos apsaugos tarnybos teisės medžioti suteikimo ir panaikinimo komisija:“
Pakeisti 15 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Informacija apie teisės medžioti asmenims suteikimą, medžiotojams suteiktas kvalifikacijas, skirtas nuobaudas arba teisės medžioti asmenims panaikinimą ir medžiotojo bilieto paėmimą kaupiama medžiotojų sąvade. Jį tvarko ir duomenų pateikimo šiam sąvadui bei sąvade sukauptos informacijos teikimo Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento Valstybinės aplinkos apsaugos tarnybos teisės medžioti suteikimo ir panaikinimo komisijai bei kitoms institucijoms tvarką nustato Aplinkos ministerija.“
Pakeisti 16 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„16 straipsnis. Teisės medžioti panaikinimas
apsaugos departamento Valstybinės aplinkos apsaugos tarnybos teisės medžioti suteikimo ir panaikinimo komisija panaikina:
1) asmenims, patekusiems į sveikatos priežiūros įstaigų įskaitą dėl alkoholizmo, narkomanijos ar psichinių susirgimų;
2) asmenims, kuriems teisė medžioti buvo suteikta pažeidus šio Įstatymo reikalavimus. 2.
departamento Valstybinės aplinkos apsaugos tarnybos teisės medžioti suteikimo ir panaikinimo komisijai pasiūlymą dėl teisės medžioti, suteiktos tam tikram asmeniui, panaikinimo gali pateikti Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentai Valstybinė aplinkos apsaugos tarnyba, policija, atitinkamos gydymo įstaigos, Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija ir kitos medžiotojų visuomeninės organizacijos, kai paaiškėja šio straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos. 3. Administracinių teisės pažeidimų bylas dėl Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių ir kitų medžioklę reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo Administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta tvarka nagrinėja ir teisę medžioti atima valstybiniai aplinkos apsaugos inspektoriai, valstybiniai miškų pareigūnai ir valstybiniai saugomų teritorijų pareigūnai. 4. Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento Valstybinės aplinkos apsaugos tarnybos teisės medžioti suteikimo ir panaikinimo komisija informaciją apie priimtus sprendimus panaikinti asmenims suteiktą teisę medžioti ir kitos institucijos informaciją apie medžiotojams skirtas nuobaudas privalo pateikti Aplinkos ministerijai ir medžiotojų visuomeninėms organizacijoms, kurių nariai yra šie asmenys.“
Pakeisti 19 straipsnį jį išdėstyti taip: „19 straipsnis.
Leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete galiojimo sustabdymas, kai neatlyginama medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala Medžioklės plotų naudotojui, delsiančiam per šio Įstatymo 18 straipsnio 6 dalyje arba kitą įsigaliojusiu teismo sprendimu nustatytą terminą atlyginti medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą, seniūnijos seniūno teikimu Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentas, išdavęs jam leidimą naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete, Valstybinė aplinkos apsaugos tarnyba turi teisę 3 mėnesiams sustabdyti šio leidimo galiojimą.“
Šis įstatymas įsigalioja 2015 m. lapkričio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą Respublikos Prezidentas
Projekto lyginamasis variantas Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo NR. IX-966 4, 5, 7, 8, 10, 12, 13, 14, 15, 16, 19
įstatymas
Pakeisti 4 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Teisę naudoti laisvėje esančių medžiojamųjų gyvūnų išteklius suteikia Aplinkos ministerijos regionų aplinkos Aplinkos apsaugos departamentai departamentas, išduodami išduodamas leidimą naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete.“
taip: „11) sudaro Aplinkos ministerijos regionų aplinkos Aplinkos apsaugos departamentų departamento teisės medžioti suteikimo ir panaikinimo komisijas;“. 2. Pakeisti 5 straipsnio 6 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip:
„8) teikia Aplinkos ministerijos regiono aplinkos Aplinkos apsaugos departamento teisės medžioti suteikimo ir panaikinimo komisijai
komisijoms siūlymus dėl asmenims suteiktos teisės medžioti panaikinimo.“
Pakeisti 7 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Į šio straipsnio
savininkai, vadovaudamiesi šio Įstatymo 13 straipsnio 2 dalimi, uždraudė medžioti, laikomi medžioklės plotais, kuriuose medžioti laikinai uždrausta. Į šio straipsnio 2 dalyje nurodytas teritorijas nepatenkantys žemės sklypai, kurių savininkai šio Įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka pateikė sprendimą nustatyti papildomas medžiojimo sąlygas, taip pat laikomi medžioklės plotais, kuriuose medžioti laikinai uždrausta, kol šio Įstatymo 8 straipsnio 12 dalyje nurodyta rašytinė sutartis bus perduota Aplinkos ministerijos regiono aplinkos Aplinkos apsaugos departamentui.
Medžioklės plotuose, kuriuose medžioti laikinai uždrausta, leidžiama tik surasti ir sumedžioti iš kitų medžioklės plotų čia atklydusius sužeistus gyvūnus Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse nustatyta tvarka.“
Pakeisti 8 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip: „12. Medžioklės plotų vieneto sudarymo arba jo ribų pakeitimo projekto rengimo metu ir vėliau gautus žemės sklypų savininkų sprendimus, nurodytus šio Įstatymo 13 straipsnio
ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo žemės sklypo savininko sprendimo gavimo perduoda Aplinkos ministerijos regiono aplinkos Aplinkos apsaugos departamentui ir medžioklės plotų naudotojui, jeigu šio Įstatymo 10 straipsnyje nurodytas leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete konkrečiam asmeniui jau yra išduotas. Prieš perduodama žemės sklypo savininko sprendimą, komisija medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti kreipiasi į Nekilnojamojo turto registro tvarkytoją prašydama pateikti informaciją apie nuosavybės teises į žemės sklypą. Tik įsitikinusi, kad sprendimą pateikė žemės sklypo savininkas arba reikiamus įgaliojimus turintis asmuo, komisija medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti sprendimą perduoda Aplinkos ministerijos regiono aplinkos Aplinkos apsaugos departamentui ir medžioklės plotų naudotojui.
Komisijos medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti veiksmus, susijusius su žemės sklypų savininkų sprendimais, nurodytais šio Įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje, reglamentuoja Komisijos medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti nuostatai. Aplinkos ministerijos regiono aplinkos Aplinkos apsaugos departamentas žemės sklypo savininko sprendimą, gautą anksčiau, negu yra išduotas leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete, prideda prie medžioklės plotų naudotojui išduodamo leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete. Žemės sklypų savininkų sprendimai yra privalomi medžioklės plotų naudotojams, kaip jų laikomasi, kontroliuoja Aplinkos ministerijos regiono aplinkos Aplinkos apsaugos departamentas. Tuo atveju, kai žemės sklypo savininkas pateikia sprendimą nustatyti papildomas medžiojimo sąlygas jam priklausančiame žemės sklype, medžioklės plotų naudotojas laikinai negali medžioti šiame žemės sklype tol, kol jis su žemės sklypo savininku sudarys rašytinę sutartį, nustatančią papildomas medžiojimo sąlygas, ir ją perduos Aplinkos ministerijos regiono aplinkos Aplinkos apsaugos departamentui.“
Pakeisti 10 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Leidimą naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius konkrečiame medžioklės plotų vienete išduoda Aplinkos ministerijos regionų aplinkos Aplinkos apsaugos departamentai departamentas, Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka organizuodami organizuodamas leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete išdavimo konkursą, išskyrus atvejus, kai:
medžioklės plotų vienete išduodamas biologinio profilio mokslo ir mokymo įstaigoms, vykdančioms laukinės gyvūnijos, jos gyvenamosios aplinkos ir medžioklės mokslinius tyrimus, studentų, medžiotojų arba siekiančių jais tapti asmenų mokymą, arba miškų urėdijoms profesionaliai medžioklei plėtoti, medžioklės turizmui organizuoti bei specialioms medžiojamųjų gyvūnų populiacijų gausinimo priemonėms įgyvendinti;
medžioklės plotų vienete išduodamas žuvininkystės tvenkinių naudotojams;
išduodamas medžioklės plotų naudotojams šio Įstatymo 22 straipsnyje nustatyta tvarka.“
Pakeisti 12 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip: „8) nemedžioti žemės sklypuose, kuriuose jų savininkai nusprendė uždrausti medžioti, kreiptis į žemės sklypo savininką, kuris nusprendė nustatyti papildomas medžiojimo jam priklausančiame sklype sąlygas, dėl šias sąlygas nustatančios rašytinės sutarties sudarymo ir nemedžioti šiame žemės sklype tol, kol papildomas medžiojimo sąlygas nustatanti rašytinė sutartis bus sudaryta ir perduota Aplinkos ministerijos regiono aplinkos Aplinkos apsaugos departamentui, o vėliau – laikytis šioje rašytinėje sutartyje nustatytų sąlygų.“
Pakeisti 13 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Privačios žemės sklypo savininkas, kurio žemė nepatenka į šio Įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje nurodytas teritorijas ir šio Įstatymo 8 straipsnyje nustatyta tvarka yra numatoma priskirti arba yra priskirta medžioklės plotų vienetui, medžioklės plotų vieneto sudarymo ar jo ribų pakeitimo metu, taip pat bet kuriuo metu vėliau turi teisę uždrausti medžioti jam priklausančiame žemės sklype, panaikinti ankstesnį draudimą medžioti arba nustatyti papildomas medžiojimo jam priklausančiame žemės sklype sąlygas. Žemės sklypo savininkas rašytinį sprendimą uždrausti medžioti jam priklausančiame žemės sklype, panaikinti ankstesnį draudimą medžioti arba nustatyti papildomas medžiojimo jam priklausančiame žemės sklype sąlygas turi pateikti atitinkamos savivaldybės komisijai medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti. Pateikdamas savo sprendimą, žemės sklypo savininkas turi nurodyti jam priklausančio žemės sklypo kadastrinį numerį ir nuosavybės teises į sklypą patvirtinantį dokumentą. Žemės sklypo savininkui pateikus sprendimą nustatyti papildomas medžiojimo sąlygas, medžioklė jam priklausančiame žemės sklype yra laikinai draudžiama, o medžioklės plotų naudotojas turi kreiptis į žemės sklypo savininką dėl papildomas medžiojimo sąlygas nustatančios rašytinės sutarties sudarymo ir šios sutarties kopiją perduoti Aplinkos ministerijos regiono aplinkos Aplinkos apsaugos departamentui.“
1Pakeisti 14 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Medžioklės egzaminą organizuoja ir teisę medžioti suteikia Aplinkos ministerijos regiono aplinkos Aplinkos apsaugos departamento teisės medžioti suteikimo ir panaikinimo komisija komisijos.
Į komisiją įtraukiami medžiotojai, turintys medžioklės trofėjų eksperto kvalifikaciją, specialų medžioklėtyros išsilavinimą arba ne trumpesnį kaip 5 metų medžioklės žinovo darbo stažą ar 5 metų darbo stažą aplinkosaugos, teisėsaugos, biologijos arba veterinarijos ir miškų ūkio srityse.“
išdėstyti taip:
„4. Aplinkos ministerijos regiono aplinkos Aplinkos apsaugos departamento teisės medžioti
suteikimo ir panaikinimo komisija komisijos:
1) Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių nustatyta tvarka išduoda medžiotojų bilietus;
2) šio Įstatymo 16 straipsnyje nustatyta tvarka panaikina asmenims suteiktą teisę medžioti ir paima medžiotojo bilietą.“
Pakeisti 15 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Informacija apie teisės medžioti asmenims suteikimą, medžiotojams
suteiktas kvalifikacijas, skirtas nuobaudas arba teisės medžioti asmenims panaikinimą ir medžiotojo bilieto paėmimą kaupiama medžiotojų sąvade. Jį tvarko ir duomenų pateikimo šiam sąvadui bei sąvade sukauptos informacijos teikimo Aplinkos ministerijos regiono aplinkos Aplinkos apsaugos departamento teisės medžioti suteikimo ir panaikinimo komisijai komisijoms bei kitoms institucijoms tvarką nustato Aplinkos ministerija.“
Pakeisti 16 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„16 straipsnis. Teisės medžioti panaikinimas
1Teisę medžioti Aplinkos ministerijos regiono aplinkos Aplinkos apsaugos departamento teisės medžioti
suteikimo ir panaikinimo komisija komisijos panaikina:
1) asmenims, patekusiems į sveikatos priežiūros įstaigų įskaitą dėl alkoholizmo, narkomanijos ar psichinių susirgimų;
2) asmenims, kuriems teisė medžioti buvo suteikta pažeidus šio Įstatymo reikalavimus. 2.
suteikimo ir panaikinimo komisijai komisijoms pasiūlymą dėl teisės medžioti, suteiktos tam tikram asmeniui, panaikinimo gali pateikti Aplinkos ministerijos regionų aplinkos Aplinkos apsaugos departamentai departamentas, policija, atitinkamos gydymo įstaigos, Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija ir kitos medžiotojų visuomeninės organizacijos, kai paaiškėja šio straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos. 3. Administracinių nusižengimų bylas dėl Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių ir kitų medžioklę reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo Administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka nagrinėja ir teisę medžioti atima valstybiniai aplinkos apsaugos inspektoriai, valstybiniai miškų pareigūnai ir valstybiniai saugomų teritorijų pareigūnai. 4. Aplinkos ministerijos regiono aplinkos Aplinkos apsaugos departamento teisės medžioti suteikimo ir panaikinimo komisija komisijos informaciją apie priimtus sprendimus panaikinti asmenims suteiktą teisę medžioti ir kitos institucijos informaciją apie medžiotojams skirtas nuobaudas privalo pateikti Aplinkos ministerijai ir medžiotojų visuomeninėms organizacijoms, kurių nariai yra šie asmenys.“
Pakeisti 19 straipsnį jį išdėstyti taip:
„19 straipsnis. Leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius
medžioklės plotų vienete galiojimo sustabdymas, kai neatlyginama medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala Medžioklės plotų naudotojui, delsiančiam per šio Įstatymo 18 straipsnio
medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą, seniūnijos seniūno teikimu Aplinkos ministerijos regiono aplinkos Aplinkos apsaugos departamentas, išdavęs jam leidimą naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete, turi teisę 3 mėnesiams sustabdyti šio leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete galiojimą.“
Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2018 m. liepos 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą Respublikos Prezidentas
Projekto Nr. XIIP-3045 (3) lyginamasis variantas Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo NR. IX-966 4, 5, 7, 8, 10, 12, 13, 14, 15, 16 IR 19
įstatymas
Pakeisti 4 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Teisę naudoti laisvėje esančių medžiojamųjų gyvūnų išteklius suteikia Aplinkos ministerijos regionų aplinkos Aplinkos apsaugos departamentai departamentas, išduodami išduodamas leidimą naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete.“
taip: „11) sudaro Aplinkos ministerijos regionų aplinkos Aplinkos apsaugos departamentų departamento teisės medžioti suteikimo ir panaikinimo komisijas;“. 2. Pakeisti 5 straipsnio 6 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip:
„8) teikia Aplinkos ministerijos regiono aplinkos Aplinkos apsaugos departamento teisės medžioti suteikimo ir panaikinimo komisijai
komisijoms siūlymus dėl asmenims suteiktos teisės medžioti panaikinimo.“
Pakeisti 7 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Į šio straipsnio
savininkai, vadovaudamiesi šio Įstatymo 13 straipsnio 2 dalimi, uždraudė medžioti, laikomi medžioklės plotais, kuriuose medžioti laikinai uždrausta. Į šio straipsnio 2 dalyje nurodytas teritorijas nepatenkantys žemės sklypai, kurių savininkai šio Įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka pateikė sprendimą nustatyti papildomas medžiojimo sąlygas, taip pat laikomi medžioklės plotais, kuriuose medžioti laikinai uždrausta, kol šio Įstatymo 8 straipsnio 12 dalyje nurodyta rašytinė sutartis bus perduota Aplinkos ministerijos regiono aplinkos Aplinkos apsaugos departamentui.
Medžioklės plotuose, kuriuose medžioti laikinai uždrausta, leidžiama tik surasti ir sumedžioti iš kitų medžioklės plotų čia atklydusius sužeistus gyvūnus Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse nustatyta tvarka.“
Pakeisti 8 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip: „12. Medžioklės plotų vieneto sudarymo arba jo ribų pakeitimo projekto rengimo metu ir vėliau gautus žemės sklypų savininkų sprendimus, nurodytus šio Įstatymo 13 straipsnio
ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo žemės sklypo savininko sprendimo gavimo perduoda Aplinkos ministerijos regiono aplinkos Aplinkos apsaugos departamentui ir medžioklės plotų naudotojui, jeigu šio Įstatymo 10 straipsnyje nurodytas leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete konkrečiam asmeniui jau yra išduotas. Prieš perduodama žemės sklypo savininko sprendimą, komisija medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti kreipiasi į Nekilnojamojo turto registro tvarkytoją prašydama pateikti informaciją apie nuosavybės teises į žemės sklypą. Tik įsitikinusi, kad sprendimą pateikė žemės sklypo savininkas arba reikiamus įgaliojimus turintis asmuo, komisija medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti sprendimą perduoda Aplinkos ministerijos regiono aplinkos Aplinkos apsaugos departamentui ir medžioklės plotų naudotojui.
Komisijos medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti veiksmus, susijusius su žemės sklypų savininkų sprendimais, nurodytais šio Įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje, reglamentuoja Komisijos medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti nuostatai. Aplinkos ministerijos regiono aplinkos Aplinkos apsaugos departamentas žemės sklypo savininko sprendimą, gautą anksčiau, negu yra išduotas leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete, prideda prie medžioklės plotų naudotojui išduodamo leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete. Žemės sklypų savininkų sprendimai yra privalomi medžioklės plotų naudotojams, kaip jų laikomasi, kontroliuoja Aplinkos ministerijos regiono aplinkos Aplinkos apsaugos departamentas. Tuo atveju, kai žemės sklypo savininkas pateikia sprendimą nustatyti papildomas medžiojimo sąlygas jam priklausančiame žemės sklype, medžioklės plotų naudotojas laikinai negali medžioti šiame žemės sklype tol, kol jis su žemės sklypo savininku sudarys rašytinę sutartį, nustatančią papildomas medžiojimo sąlygas, ir ją perduos Aplinkos ministerijos regiono aplinkos Aplinkos apsaugos departamentui.“
Pakeisti 10 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Leidimą naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius konkrečiame medžioklės plotų vienete išduoda Aplinkos ministerijos regionų aplinkos Aplinkos apsaugos departamentai departamentas, Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka organizuodami organizuodamas leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete išdavimo konkursą, išskyrus atvejus, kai:
medžioklės plotų vienete išduodamas biologinio profilio mokslo ir mokymo įstaigoms, vykdančioms laukinės gyvūnijos, jos gyvenamosios aplinkos ir medžioklės mokslinius tyrimus, studentų, medžiotojų arba siekiančių jais tapti asmenų mokymą, arba miškų urėdijoms profesionaliai medžioklei plėtoti, medžioklės turizmui organizuoti bei specialioms medžiojamųjų gyvūnų populiacijų gausinimo priemonėms įgyvendinti;
medžioklės plotų vienete išduodamas žuvininkystės tvenkinių naudotojams;
išduodamas medžioklės plotų naudotojams šio Įstatymo 22 straipsnyje nustatyta tvarka.“
Pakeisti 12 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip: „8) nemedžioti žemės sklypuose, kuriuose jų savininkai nusprendė uždrausti medžioti, kreiptis į žemės sklypo savininką, kuris nusprendė nustatyti papildomas medžiojimo jam priklausančiame sklype sąlygas, dėl šias sąlygas nustatančios rašytinės sutarties sudarymo ir nemedžioti šiame žemės sklype tol, kol papildomas medžiojimo sąlygas nustatanti rašytinė sutartis bus sudaryta ir perduota Aplinkos ministerijos regiono aplinkos Aplinkos apsaugos departamentui, o vėliau – laikytis šioje rašytinėje sutartyje nustatytų sąlygų.“
Pakeisti 13 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Privačios žemės sklypo savininkas, kurio žemė nepatenka į šio Įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje nurodytas teritorijas ir šio Įstatymo 8 straipsnyje nustatyta tvarka yra numatoma priskirti arba yra priskirta medžioklės plotų vienetui, medžioklės plotų vieneto sudarymo ar jo ribų pakeitimo metu, taip pat bet kuriuo metu vėliau turi teisę uždrausti medžioti jam priklausančiame žemės sklype, panaikinti ankstesnį draudimą medžioti arba nustatyti papildomas medžiojimo jam priklausančiame žemės sklype sąlygas. Žemės sklypo savininkas rašytinį sprendimą uždrausti medžioti jam priklausančiame žemės sklype, panaikinti ankstesnį draudimą medžioti arba nustatyti papildomas medžiojimo jam priklausančiame žemės sklype sąlygas turi pateikti atitinkamos savivaldybės komisijai medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti. Pateikdamas savo sprendimą, žemės sklypo savininkas turi nurodyti jam priklausančio žemės sklypo kadastrinį numerį ir nuosavybės teises į sklypą patvirtinantį dokumentą. Žemės sklypo savininkui pateikus sprendimą nustatyti papildomas medžiojimo sąlygas, medžioklė jam priklausančiame žemės sklype yra laikinai draudžiama, o medžioklės plotų naudotojas turi kreiptis į žemės sklypo savininką dėl papildomas medžiojimo sąlygas nustatančios rašytinės sutarties sudarymo ir šios sutarties kopiją perduoti Aplinkos ministerijos regiono aplinkos Aplinkos apsaugos departamentui.“
1Pakeisti 14 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Medžioklės egzaminą organizuoja ir teisę medžioti suteikia Aplinkos ministerijos regiono aplinkos Aplinkos apsaugos departamento teisės medžioti suteikimo ir panaikinimo komisija komisijos.
Į komisiją įtraukiami medžiotojai, turintys medžioklės trofėjų eksperto kvalifikaciją, specialų medžioklėtyros išsilavinimą arba ne trumpesnį kaip 5 metų medžioklės žinovo darbo stažą ar 5 metų darbo stažą aplinkosaugos, teisėsaugos, biologijos arba veterinarijos ir miškų ūkio srityse.“
2Pakeisti 14 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Aplinkos ministerijos regiono aplinkos Aplinkos apsaugos departamento teisės medžioti
suteikimo ir panaikinimo komisija komisijos:
1) Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių nustatyta tvarka išduoda medžiotojų bilietus;
2) šio Įstatymo 16 straipsnyje nustatyta tvarka panaikina asmenims suteiktą teisę medžioti ir paima medžiotojų bilietus.“
Pakeisti 15 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Informacija apie teisės medžioti asmenims suteikimą, medžiotojams
suteiktas kvalifikacijas, skirtas nuobaudas arba teisės medžioti asmenims panaikinimą ir medžiotojų bilietų paėmimą kaupiama medžiotojų sąvade. Jį tvarko ir duomenų pateikimo šiam sąvadui bei sąvade sukauptos informacijos teikimo Aplinkos ministerijos regiono aplinkos Aplinkos apsaugos departamento teisės medžioti suteikimo ir panaikinimo komisijai komisijoms bei kitoms institucijoms tvarką nustato Aplinkos ministerija.“
Pakeisti 16 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„16 straipsnis. Teisės medžioti panaikinimas
1Teisę medžioti Aplinkos ministerijos regiono aplinkos Aplinkos apsaugos departamento teisės medžioti
suteikimo ir panaikinimo komisija komisijos panaikina:
1) asmenims, patekusiems į sveikatos priežiūros įstaigų įskaitą dėl alkoholizmo, narkomanijos ar psichinių susirgimų;
2) asmenims, kuriems teisė medžioti buvo suteikta pažeidus šio Įstatymo reikalavimus. 2.
suteikimo ir panaikinimo komisijai komisijoms pasiūlymąus dėl asmenims suteiktos teisės medžioti, suteiktos tam tikram asmeniui, panaikinimo gali pateikti Aplinkos ministerijos regionų aplinkos Aplinkos apsaugos departamentai departamentas, policija, atitinkamos gydymo įstaigos, Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija ir kitos medžiotojų visuomeninės organizacijos, kai paaiškėja šio straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos. 3. Administracinių nusižengimų bylas dėl Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių ir kitų medžioklę reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo Administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka nagrinėja ir teisę medžioti atima valstybiniai aplinkos apsaugos inspektoriai, valstybiniai miškų pareigūnai ir valstybiniai saugomų teritorijų pareigūnai. 4. Aplinkos ministerijos regiono aplinkos Aplinkos apsaugos departamento teisės medžioti suteikimo ir panaikinimo komisija komisijos informaciją apie priimtus sprendimus panaikinti asmenims suteiktą teisę medžioti ir kitos institucijos informaciją apie medžiotojams skirtas nuobaudas privalo pateikti Aplinkos ministerijai ir medžiotojų visuomeninėms organizacijoms, kurių nariai yra šie asmenys.“
Pakeisti 19 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „19 straipsnis.
Leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete galiojimo sustabdymas, kai neatlyginama medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala Medžioklės plotų naudotojui, delsiančiam per šio Įstatymo 18 straipsnio
medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą, seniūnijos seniūno teikimu Aplinkos ministerijos regiono aplinkos Aplinkos apsaugos departamentas, išdavęs jam leidimą naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete, turi teisę 3 mėnesiams sustabdyti šio leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete galiojimą.“
Šis įstatymas įsigalioja 2018 m. liepos 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą Respublikos Prezidentas Teikia Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika
APLINKOS APSAUGOS VALSTYBINĖS KONTROLĖS ĮSTATYMO NR. IX-1005 6, 27, 30, 37, 48 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO IR
priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai. Lietuvos Respublikos Seimui teikiami šie įstatymų projektai (toliau – Įstatymų projektai):
Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo projektas);
11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas;
pakeitimo įstatymo projektas;
pakeitimo įstatymo projektas;
straipsnių pakeitimo įstatymo projektas;
15, 16, 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas;
pakeitimo įstatymo projektas;
pakeitimo įstatymo projektas;
pakeitimo įstatymo projektas.
Įstatymų projektų tikslai – atskirti aplinkos apsaugos politikos formavimo ir įgyvendinimo funkcijas, sukurti skaidresnę ir efektyvesnę aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės organizavimo sistemą, sumažinti Aplinkos ministerijai pavaldžių biudžetinių įstaigų skaičių. Šiuos tikslus numatoma pasiekti sujungiant aštuonių Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentų vykdomas kontrolės funkcijas vienoje įstaigoje. Pakeitus įstatymus, numatoma reorganizuoti Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentus, juos sujungiant į vieną įstaigą – Aplinkos apsaugos departamentą, organizuosiantį aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Sukūrus vieną instituciją (Aplinkos apsaugos departamentą) su regioniniais struktūriniais padaliniais, bus sudarytos prielaidos ūkinės veiklos priežiūros lygio ir aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės principų suvienodinimui Lietuvos Respublikos teritorijoje, skaidriam ir efektyviam aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės planavimui, vieningam veiklos efektyvumo ir rezultatų vertinimui, verslo sąlygų suvienodinimui ir naštos ūkinei veiklai mažinimui, pareigūnų darbo krūvio suvienodinimui, pareigūnų darbo sąlygų ir apmokėjimo gerinimui. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Įstatymo projektą parengė Aplinkos ministerija. Tiesioginiai rengėjai – Aplinkos ministerijos Teisės ir personalo departamento (direktorius – Egidijus Anulis, tel. 8~706 63655) Teisėkūros skyriaus (vedėja – Irena Sabaliūtė, tel. 8~706 63603) vyriausioji specialistė Neringa Mažeikė (tel. 8~706 63607) ir Aplinkos ministerijos Veiklos priežiūros skyriaus vyriausiasis specialistas Vaidas Jusis (tel. 8~706 63553). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai.
Šiuo metu Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 6 straipsnis nustato, kad aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę Lietuvos Respublikoje vykdo regionų aplinkos apsaugos departamentai, Aplinkos apsaugos agentūra, Valstybinė miškų tarnyba, Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos pavaldžios parkų ir rezervatų direkcijos, Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės priežiūrą vykdo Aplinkos ministerija. Šiuo metu funkcionuoja 8 Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentai, kurie yra atskiri juridiniai asmenys, tiesiogiai pavaldūs Aplinkos ministerijai. Visi regionų aplinkos apsaugos departamentai vykdo analogiškas aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės ir ūkinės veiklos priežiūros funkcijas. Pagal galiojančius įstatymus Aplinkos ministerijai tenka vykdyti politiką formuojančiai institucijai nebūdingas politikos įgyvendinimo funkcijas: organizuoti ir koordinuoti aštuonių analogiškas funkcijas vykdančių pavaldžių institucijų veiklą, vertinti rezultatus, organizuoti techninį ir materialinį aprūpinimą. Tokia situacija visiškai neatitinka politikos formavimo ir įgyvendinimo funkcijų atskyrimo principo. Šiuo klausimu griežtai pasisakė ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos ekspertai, nurodydami, kad toks veiklos organizavimo modelis nėra priimtinas. Dėl šių priežasčių šiuo metu nėra užtikrinamas vieningas aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės planavimas, vykdymas ir vieninga rezultatų vertinimo sistema. Turimų išteklių panaudojimas nėra efektyvus, kadangi jį įtakoja formalios savarankiškų institucijų veiklos teritorijų ribos. Rizikingiausios veiklos ar procesai (tarpregioniniai, tarpvalstybiniai tinklai, sudėtingi technologiniai procesai) kontroliuojami neefektyviai.
Skirtinguose regionuose yra labai skirtingas aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės krūvis ūkinei veiklai, ūkio subjektų konsultavimo sistema nėra efektyvi ir tolygi. Be to, dabar veikiančių aštuonių regionų aplinkos apsaugos departamentų atskirai vykdomoms bendrosioms administravimo funkcijoms (finansų apskaita, dokumentų tvarkymas, personalo, ūkio valdymas ir kita) išnaudojama didelė dalis valstybės biudžeto asignavimų, kurie galėtų būti naudojami tiesioginėms aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės funkcijoms efektyviau vykdyti. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. Siūloma Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme ir kituose įstatymuose nustatyti, kad vietoj Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentų aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės funkcijas vykdo viena institucija – Aplinkos apsaugos departamentas. Įgyvendinus siūlomą pertvarką aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės sistemoje būtų taikoma įprasta (dažniausiai analogiškose institucijose taikoma) ūkinės veiklos priežiūros organizavimo praktika (t.y. vienos visoje valstybės teritorijoje veikiančios institucijos centrinis administracinis padalinys organizuoja ir koordinuoja regioninių/vietinių padalinių veiklą, centralizuotai vykdomos bendrosios ir ūkinės funkcijos). 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (galimas teigiamas ir neigiamas poveikis to teisinio reguliavimo sričiai, asmenims ar jų grupėms, kuriems bus taikomas numatomas teisinis reguliavimas; poveikis ekonomikai, valstybės finansams, socialinei aplinkai, viešajam administravimui, teisinei sistemai, aplinkai, administracinei naštai, regionų plėtrai ir kitoms sritims), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta.
Priėmus šiuos įstatymus, neigiamų pasekmių nenumatoma. Numatomas poveikis aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės teisinio reguliavimo sričiai: 1) bus efektyviau valdoma aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės sistema (suvienodintas kontrolės lygis ir principai valstybės teritorijoje, subalansuotas veiklos krūvis teritoriniu atžvilgiu, bus skaidresnė ir efektyvesnė kontrolės planavimo sistema, efektyviau atliekama rizikų analizė, vykdoma efektyvesnė sudėtingų ar tarpregioninių veiklų kontrolė, efektyvesnis aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijų bendradarbiavimas su kitomis valstybės institucijomis ar užsienio valstybių institucijomis, efektyvesnė veiklos rezultatų vertinimo sistema, tolygiau paskirstytas pareigūnų darbo krūvis, užtikrintas objektyvesnis veiklos rezultatų vertinimas ir efektyvesnis išteklių panaudojimas); 2) bus sukurta efektyvi institucijos struktūra (bus išlaikytas pakankamas skaičius pareigūnų, vykdančių kontrolę pažeidimo vietoje; bus stiprinama specializuota kompetencija); 3) bus efektyviau vykdoma aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų prevencija ir kontrolė. Numatomas poveikis aplinkai: užtikrinus efektyvesnę pažeidimų kontrolę, bus pagerinta aplinkos būklė.
Numatomas poveikis asmenims ar jų grupėms: užtikrinus vieningą pažeidimų kontrolės ir ūkio subjektų konsultavimo tvarką, bus sudarytos vienodos sąlygos ūkio subjektų veiklai, užtikrinta efektyvesnė pagalbos verslui sistema; pertvarkius aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės sistemą, pagerės aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų darbo sąlygos, bus skiriamas dėmesys efektyviam kompetencijos ugdymui ir atlyginimų didinimui siekiant geresnių darbo rezultatų. Numatomas poveikis ekonomikai: užtikrinus vieningą ūkinės veiklos priežiūros ir ūkio subjektų konsultavimo tvarką, bus sudarytos vienodos sąlygos ūkio subjektų veiklai. Pertvarką numatoma vykdyti maksimaliai išlaikant darbo vietas regionuose (ne Vilniuje), todėl neigiamo poveikio regionų vystymuisi nebus. Numatomas poveikis valstybės finansams: dėl planuojamos pertvarkos sąnaudų padidėjimas nenumatomas. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Įstatymų priėmimas užtikrins efektyvesnį aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės vykdymą, bus užtikrinta efektyvesnė aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų prevencija. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Sukūrus vieną aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės instituciją, veikiančią visoje valstybės teritorijoje, atsiras prielaidos sukurti vieningą ir efektyvią verslo konsultavimo sistemą, išnyks dabar egzistuojantys regioniniai kontrolės ir teisės aktų taikymo skirtumai, atsiras vieninga ir skaidri ūkinės veiklos rizikingumo vertinimo sistema, leidžianti sumažinti patikrinimų skaičių. Bus sudarytos palankesnės verslo sąlygos, atsižvelgiant į tai, kad bus užtikrintas vieningas ir nuoseklus ūkio subjektų konsultavimas. 8.
sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Įstatymams inkorporuoti į teisinę sistemą, priimti naujų, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios galiojančių įstatymų nereikės. Teikiamais Projektais numatoma atlikti visus būtinus pakeitimus, reikalingus įstatymams inkorporuoti į teisinę sistemą. 9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. Įstatymų projektų nuostatos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ir Europos Sąjungos dokumentų nuostatoms neprieštarauja. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti. Priėmus įstatymus reikės pakeisti visus įgyvendinamuosius teisės aktus, susijusius su Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentų veiklos reglamentavimu. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais). Reorganizavus regionų aplinkos apsaugos departamentus juos sujungiant ir įsteigiant vieną instituciją (Aplinkos apsaugos departamentą), papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės. Pagrindinis pertvarkos tikslas – reikšmingai padidinti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės efektyvumą.
Lėšos šiems tikslams pasiekti galės būti skiriamos sutaupius darbo užmokesčio fondo lėšas (galėtų būti atsisakyta apie 66 pareigybių ir sutaupyta apie 900 tūkstančių eurų per metus), taip pat optimizavus materialinių išteklių naudojimą (galėtų būti sutaupyta apie 140 tūkstančių eurų per metus). 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Projektai suderinti su Finansų ministerija, Kultūros ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Susisiekimo ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija, Teisingumo ministerija, Ūkio ministerija ir Vidaus reikalų ministerija. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. „Aplinkos apsaugos valstybinė kontrolė“, „aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos“, „aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Įstatymų projektais siekiama įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 167 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano patvirtinimo“, priemonę „3.1.1. Darbas. Viešojo sektoriaus įstaigų sistemos (institucinės sąrangos) optimizavimas“. Atsižvelgiant į tai, kad priėmus įstatymus Seime reikės pakeisti visus įgyvendinamuosius teisės aktus, susijusius su Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentų veiklos reglamentavimu, taip pat priimti teisės aktus ir atlikti kitus veiksmus, susijusius su Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentų reorganizavimu, siūloma nustatyti įstatymų įsigaliojimo datą – 2018 m. liepos 1 d.
2015-05-12 Nr. XIIP-3045 Vilnius Įvertinę įstatymo projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] S. Švedas tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
2017-08-28 Nr. XIIP-3045(2) Vilnius Įvertinę įstatymo projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
departamento teisės medžioti suteikimo ir panaikinimo komisijas. Iš šių ir kitų projekto nuostatų nėra aišku, kokiais kriterijais (pvz., teritoriniu (kiekvienoje savivaldybėje ar kt.)) vadovaujantis ir kiek šių komisijų būtų sudaroma Lietuvos teritorijoje. 2. Projekto 8 straipsnio 2 dalies pakeitimų esmės išdėstyme vietoj žodžių
„dalies pirmąją pastraipą“ įrašytinas žodis „dalį“. 3. Projekto 11 straipsnio pakeitimų esmės išdėstyme po žodžio „straipsnį“
įrašytinas žodis „ir“. pakeitimo įstatymo Privatinės teisės skyriaus vedėja, pavaduojanti departamento direktorių Daina Petrauskaitė N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] S. Švedas tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
2017-11-14 Nr. XIIP-3045(3) Vilnius Įvertinę įstatymo projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. pakeitimo įstatymo Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] S. Švedas tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas Papildomo komiteto IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS medžioklės įstatymo NR. IX-966 4, 5, 7, 8, 10, 12, 13, 14, 15, 16, 19
NR. Xiip-3045(2) 2017-10-11
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Povilas Urbšys, komiteto pirmininko pavaduotojas Algis Strelčiūnas, komiteto nariai: Ričardas Juška, Gintautas Kindurys, Vanda Kravčionok, Zenonas Streikus, Irena Šiaulienė. Komiteto biuro darbuotojai: biuro vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Rasa Mačiulytė, Kristina Šimkutė, konsultantas Bronius Kleponis, padėjėja Genovaitė Jasaitienė. Kviestieji asmenys: Aplinkos ministras Kęstutis Navickas, Valstybinės aplinkos apsaugos tarnybos direktoriaus pavaduotojas Raimondas Sakalauskas, RAAD darbuotojų profsąjungos pirmininkas Vaidas Laukys, Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius Stasys Vanagas, Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius Andrius Kairys. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1 Įvertinę įstatymo projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
dalies 11 punkte siūloma nustatyti, kad Aplinkos ministerija sudaro Aplinkos apsaugos departamento teisės medžioti suteikimo ir panaikinimo komisijas. Iš šių ir kitų projekto nuostatų nėra aišku, kokiais kriterijais (pvz., teritoriniu (kiekvienoje savivaldybėje ar kt.)) vadovaujantis ir kiek šių komisijų būtų sudaroma Lietuvos teritorijoje. Spręsti pagrindiniame komitete
2 2.
žodžių „dalies pirmąją pastraipą“ įrašytinas žodis „dalį“. Pritarti
„straipsnį“ įrašytinas žodis „ir“. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIP-3045(2) ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms Komitetas pritarė. 6.2. Pasiūlymai: nėra. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Zenonas Streikus. Komiteto pirmininkas (Parašas) Povilas Urbšys Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro patarėja Rasa Mačiulytė
Kaimo reikalų komitetas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS MEDŽIOKLĖS ĮSTATYMO NR. IX-966 4, 5, 7, 8, 10, 12, 13, 14, 15, 16, 19 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
2017-09-27
posėdyje dalyvavo: Komiteto Pirmininko pavaduotojas Kazys Starkevičius, Juozas Baublys, Petras Čimbaras, Aurimas Gaidžiūnas, Vytautas Kamblevičius, Alfredas Stasys Nausėda, Vytautas Rastenis, Juozas Rimkus; Komiteto biuro vedėjas Romaldas Abugelis, patarėjai: Simantė Kairienė, , padėjėja Renata Činskienė; Kęstutis Navickas – Aplinkos ministras, Edita Kriščiūnaitė – Prezidentės patarėja, Aleksandras Muzikevičius
Dainora Asevičienė – Seimo Europos reikalų komiteto biuro patarėja, Jolita Jakučionytė – Seimo Aplinkos apsaugos komiteto biuro patarėja, Raimondas Sakalauskas – Valstybinės aplinkos apsaugos tarnybos direktoriaus pavaduotojas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Teisės departamento išvada 2017-08-28 Nr. XIIP-3045(2) 2(5) 1(2)
straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 11 punkte siūloma nustatyti, kad Aplinkos ministerija sudaro Aplinkos apsaugos departamento teisės medžioti suteikimo ir panaikinimo komisijas. Iš šių ir kitų projekto nuostatų nėra aišku, kokiais kriterijais (pvz., teritoriniu
sudaroma Lietuvos teritorijoje. Pritarti
Teisės departamento išvada 2017-08-28 Nr. XIIP-3045(2)82
straipsnio 2 dalies pakeitimų esmės išdėstyme vietoj žodžių „dalies pirmąją pastraipą“ įrašytinas žodis „dalį“. Pritarti
Teisės departamento išvada 2017-08-28 Nr. XIIP-3045(2)11 3.
11
žodis „ir“. Pritarti
3Piliečių, asociacijų, politinių partijų,
lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta
pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
projektui Nr. XIIP-3045(2) ir Komiteto išvadai. 6.2. Pasiūlymai: pasiūlyti pagrindiniam Aplinkos apsaugos komitetui tobulinti įstatymo projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pateiktas pastabas ir pasiūlymus. 7. Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš – , susilaikė – 3. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Petras Čimbaras. Komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas (Komiteto biuro patarėja, Simantė Kairienė)
Aplinkos apsaugos komitetas
Nr. XIIP-3045 (2) 2017-10-18
1Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika, komiteto nariai: Kęstutis
Bacvinka, Simonas Gentvilas, Juozas Imbrasas, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Petras Nevulis, Paulius Saudargas, Rimantas Sinkevičius, Virginija Vingrienė. Komiteto biuro vedėja Birutė Pūtienė, biuro patarėja Jolita Jakučionytė, biuro padėjėja Vida Katinaitė. Kviestieji asmenys: Aplinkos ministras Kęstutis Navickas, Valstybinės aplinkos apsaugos tarnybos direktoriaus pavaduotojas Raimondas Sakalauskas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1 Įvertinę įstatymo projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
dalies 11 punkte siūloma nustatyti, kad Aplinkos ministerija sudaro Aplinkos apsaugos departamento teisės medžioti suteikimo ir panaikinimo komisijas. Iš šių ir kitų projekto nuostatų nėra aišku, kokiais kriterijais (pvz., teritoriniu (kiekvienoje savivaldybėje ar kt.)) vadovaujantis ir kiek šių komisijų būtų sudaroma Lietuvos teritorijoje. Nepritarti Įstatymo projektu siūloma neapibrėžti konkretaus šių komisijų skaičiaus. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Medžioklės įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 11 punktą Aplinkos ministerija sudaro Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentų teisės medžioti suteikimo ir panaikinimo komisijas, konkretų skaičių nustatytų Aplinkos ministerija. 2.
2
žodžių „dalies pirmąją pastraipą“ įrašytinas žodis „dalį“. Pritarti
„straipsnį“ įrašytinas žodis „ir“. Pritarti
3Piliečių, asociacijų, politinių partijų,
lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
(2017-09-27) pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIP-3045(2) ir Komiteto išvadai. Pasiūlyti pagrindiniam Aplinkos apsaugos komitetui tobulinti įstatymo projektą pagal
komitetas (2017-10-11) Iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIP-3045(2) ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms Komitetas pritarė. Pritarti
projektui, komiteto išvadoms dėl šio projekto bei teikti Medžioklės įstatymo Nr. IX-966 4, 5, 7, 8, 10, 12, 13, 14, 15, 16, 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3045 (3) ir jo lyginamąjį variantą. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: K. Mažeika. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA. Medžioklės įstatymo Nr. IX-966 4, 5, 7, 8, 10, 12, 13, 14, 15, 16, 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3045 (3), jo lyginamasis variantas.
Komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika Komiteto biuro patarėja Jolita Jakučionytė