Projekto lyginamasis variantas
Papildyti 1 straipsnį 2 dalimi ir visą straipsnį išdėstyti taip: „1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
1Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas nustato Lietuvos Respublikos prokuratūros (toliau – prokuratūra) statusą, funkcijas, sandarą, veiklos pagrindus ir kontrolę, darbo organizavimo pagrindus, taip pat Lietuvos Respublikos prokurorų (toliau – prokurorai) statusą, kompetenciją, teises ir pareigas, tarnybos eigą, skatinimo bei tarnybinės atsakomybės sąlygas, socialines garantijas, asmens apsaugos priemonių tvarkymo ir naudojimo sąlygas. 2. Šio Įstatymo nuostatos suderintos su Europos Sąjungos teisės aktais, nurodytais šio Įstatymo priede.“
Papildyti Įstatymą 37² straipsniu:
„37²straipsnis. Atstovavimas Lietuvos Respublikai Eurojuste
1Lietuvos Respublikai Eurojuste atstovauja Lietuvos nacionalinis narys Eurojuste. Lietuvos nacionaliniam nariui Eurojuste padeda jo pavaduotojas ir padėjėjas. 2. Lietuvos nacionalinis narys Eurojuste, jo pavaduotojas ir padėjėjas savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktais, reglamentuojančiais prokuratūros ir Eurojusto veiklą. 3. Nesant Lietuvos nacionalinio nario Eurojuste ar jam negalint eiti pareigų, jo funkcijas laikinai atlieka pavaduotojas.“
Papildyti Įstatymą 37³ straipsniu:
„37³ straipsnis. Lietuvos nacionalinio nario Eurojuste, jo pavaduotojo ir padėjėjo atrankos ir skyrimo tvarka
1.
Lietuvos nacionaliniu nariu Eurojuste, jo pavaduotoju ir padėjėju gali būti skiriamas Generalinės prokuratūros prokuroras, turintis ne mažesnį kaip:
1) Lietuvos nacionalinis narys Eurojuste – penkerių metų tarnybos prokuroru stažą;
2) Lietuvos nacionalinio nario Eurojuste pavaduotojas – trejų metų tarnybos prokuroru stažą;
3) Lietuvos nacionalinio nario Eurojuste padėjėjas – dvejų metų tarnybos prokuroru stažą. 2. Lietuvos nacionalinio nario Eurojuste, jo pavaduotojo ir padėjėjo atrankos tvarką ir pretendentų vertinimo kriterijus nustato generalinis prokuroras, suderinęs su teisingumo ministru ir užsienio reikalų ministru. 3. Lietuvos nacionalinį narį Eurojuste, jo pavaduotoją ir padėjėją ketverių metų kadencijai skiria generalinis prokuroras. Lietuvos nacionalinis narys Eurojuste, jo pavaduotojas ir padėjėjas į tas pačias pareigas gali būti skiriamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms.“
Papildyti Įstatymą 37⁴ straipsniu:
„37⁴ straipsnis. Lietuvos nacionalinio nario Eurojuste, jo pavaduotojo ir padėjėjo įgaliojimai ir funkcijos
1Lietuvos nacionalinis narys Eurojuste, jo pavaduotojas ir padėjėjas turi prokuroro įgaliojimus, taip pat vykdo funkcijas, nustatytas Europos Sąjungos teisės aktuose, reglamentuojančiuose Eurojusto veiklą. 2. Lietuvos nacionalinio nario Eurojuste, jo pavaduotojo ir padėjėjo kompetenciją vykdant funkcijas, nustatytas 2002 m. vasario 28 d. Tarybos sprendimo 2002/187/TVR, įkuriančio Eurojustą siekiant sustiprinti kovą su sunkiais nusikaltimais, 6 straipsnyje, nustato generalinis prokuroras.“
Papildyti Įstatymą 37⁵ straipsniu:
„37⁵ straipsnis. Lietuvos nacionalinio nario Eurojuste, jo pavaduotojo ir padėjėjo darbo vieta ir kitos garantijos
1Lietuvos nacionalinio nario Eurojuste nuolatinė darbo vieta yra Eurojusto buveinės vietoje.
Prireikus generalinis prokuroras gali nustatyti Lietuvos nacionalinio nario Eurojuste pavaduotojo ar padėjėjo darbo vietą Eurojusto buveinės vietoje. 2. Lietuvos nacionaliniam nariui Eurojuste, jo pavaduotojui ir padėjėjui, kurių darbo vieta yra Eurojusto buveinės vietoje, darbo Eurojuste laikotarpis įskaitomas į tarnybos prokuroru stažą, jam mokamas nustatytas darbo užmokestis ir garantuojamos eitos arba kitos lygiavertės pareigos toje pačioje prokuratūroje. 3. Lietuvos nacionaliniam nariui Eurojuste, jo pavaduotojui ir padėjėjui, kurių darbo vieta yra Eurojusto buveinės vietoje, ir jų šeimos nariams taikomos Lietuvos Respublikos asmenų delegavimo į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas įstatyme nustatytos socialinės garantijos tiek, kiek nereglamentuoja šis įstatymas.“
Papildyti Įstatymą 37⁶ straipsniu:
„37⁶ straipsnis. Lietuvos nacionalinio nario Eurojuste, jo pavaduotojo ir padėjėjo įgaliojimų pabaiga
Lietuvos nacionalinio nario Eurojuste, jo pavaduotojo ir padėjėjo įgaliojimai pasibaigia:
1) praėjus paskyrimo laikotarpiui;
2) jo prašymu;
3) atleidus jį iš pareigų šio Įstatymo aštuntajame skirsnyje nustatyta tvarka.“
Papildyti Įstatymą priedu: „Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo priedas
12002 m. vasario 28 d. Tarybos sprendimas 2002/187/TVR, įkuriantis Eurojustą siekiant sustiprinti kovą su sunkiais nusikaltimais (OL 2004 m. specialusis leidimas, 19 skyrius, 4 tomas, p.197). 2. 2008 m. gruodžio 16 d. Tarybos sprendimas 2009/426/TVR dėl Eurojusto stiprinimo ir iš dalies keičiantis sprendimą 2002/187/TVR, įkuriantį Eurojustą siekiant sustiprinti kovą su sunkiais nusikaltimais (OL 2009 L 138, p. 14).“
įsigaliojimas ir įgyvendinimas 1.
Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2015 m. liepos 1 d. 2. Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto XIIP-3035(2) lyginamasis variantas
Papildyti 1 straipsnį 2 dalimi ir visą straipsnį išdėstyti taip: „1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
1Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas nustato Lietuvos Respublikos prokuratūros (toliau – prokuratūra) statusą, funkcijas, sandarą, veiklos pagrindus ir kontrolę, darbo organizavimo pagrindus, taip pat Lietuvos Respublikos prokurorų (toliau – prokurorai) statusą, kompetenciją, teises ir pareigas, tarnybos eigą, skatinimo bei tarnybinės atsakomybės sąlygas, socialines garantijas, asmens apsaugos priemonių tvarkymo ir naudojimo sąlygas. 2. Šio Įstatymo nuostatos suderintos su Europos Sąjungos teisės aktais, nurodytais šio Įstatymo priede.“
Papildyti Įstatymą 37² straipsniu:
„37²straipsnis. Atstovavimas Lietuvos Respublikai Eurojuste
1Lietuvos Respublikai Eurojuste atstovauja Lietuvos nacionalinis narys Eurojuste. Lietuvos nacionaliniam nariui Eurojuste padeda jo pavaduotojas ir padėjėjas. 2. Lietuvos nacionalinis narys Eurojuste, jo pavaduotojas ir padėjėjas savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktais. 3. Kai Lietuvos nacionalinio nario Eurojuste nėra ar jis negali eiti šių pareigų, jo funkcijas atlieka pavaduotojas.“
Papildyti Įstatymą 37³ straipsniu:
„37³ straipsnis. Lietuvos nacionalinio nario Eurojuste, jo pavaduotojo ir padėjėjo atrankos ir skyrimo tvarka
1Lietuvos nacionaliniu nariu Eurojuste, jo pavaduotoju ir padėjėju gali būti skiriamas Generalinės prokuratūros prokuroras. 2.
2Lietuvos nacionalinio nario Eurojuste, jo pavaduotojo ir padėjėjo atrankos tvarką ir pretendentų vertinimo kriterijus nustato generalinis prokuroras, suderinęs su teisingumo ministru ir užsienio reikalų ministru. 3. Lietuvos nacionalinio nario Eurojuste, jo pavaduotojo ir padėjėjo atranką atlieka Atrankos į Lietuvos nacionalinio nario Eurojuste, jo pavaduotojo ir padėjėjo pareigas komisija. Šios komisijos sudėtį tvirtina generalinis prokuroras. 4. Lietuvos nacionalinį narį Eurojuste, jo pavaduotoją ir padėjėją ketverių metų kadencijai, atsižvelgdamas į šio straipsnio 3 dalyje nurodytos atitinkamos atrankos komisijos siūlymą, skiria generalinis prokuroras. Lietuvos nacionalinis narys Eurojuste, jo pavaduotojas ir padėjėjas į tas pačias pareigas gali būti skiriamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms.“
Papildyti Įstatymą 37⁴ straipsniu:
„37⁴ straipsnis. Lietuvos nacionalinio nario Eurojuste, jo pavaduotojo ir padėjėjo įgaliojimai ir funkcijos
1Lietuvos nacionalinis narys Eurojuste, jo pavaduotojas ir padėjėjas turi prokuroro įgaliojimus, taip pat atlieka Europos Sąjungos teisės aktuose, reglamentuojančiuose Eurojusto veiklą, nustatytas funkcijas. 2. Lietuvos nacionalinio nario Eurojuste, jo pavaduotojo ir padėjėjo kompetenciją įgyvendinant 2002 m. vasario 28 d. Tarybos sprendimo 2002/187/TVR, įkuriančio Eurojustą siekiant sustiprinti kovą su sunkiais nusikaltimais, 6 straipsnyje nurodytas funkcijas nustato generalinis prokuroras.“
Papildyti Įstatymą 37⁵ straipsniu:
„37⁵ straipsnis. Lietuvos nacionalinio nario Eurojuste, jo pavaduotojo ir padėjėjo darbo vieta ir kitos garantijos
1Lietuvos nacionalinio nario Eurojuste nuolatinė darbo vieta yra Eurojusto buveinės vietoje. Prireikus generalinis prokuroras gali nustatyti Lietuvos nacionalinio nario Eurojuste pavaduotojo ar padėjėjo darbo vietą Eurojusto buveinės vietoje. 2.
2Lietuvos nacionaliniam nariui Eurojuste, jo pavaduotojui ir padėjėjui, kurių darbo vieta yra Eurojusto buveinės vietoje, mokamas pagal Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymą nustatytas darbo užmokestis ir garantuojamos eitos arba kitos lygiavertės pareigos. 3. Lietuvos nacionaliniam nariui Eurojuste, jo pavaduotojui ir padėjėjui, kurių darbo vieta yra Eurojusto buveinės vietoje, ir jų šeimos nariams taikomos šio Įstatymo 37¹ straipsnio 2 dalies nuostatos.“
Papildyti Įstatymą 37⁶ straipsniu:
„37⁶ straipsnis. Lietuvos nacionalinio nario Eurojuste, jo pavaduotojo ir padėjėjo įgaliojimų pabaiga
Lietuvos nacionalinio nario Eurojuste, jo pavaduotojo ir padėjėjo įgaliojimai pasibaigia:
1) pasibaigus paskyrimo į šias pareigas laikui;
2) jo prašymu;
3) atleidus jį iš pareigų šio Įstatymo aštuntajame skirsnyje nustatytais pagrindais.“
Papildyti Įstatymą priedu: „Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo priedas
12002 m. vasario 28 d. Tarybos sprendimas 2002/187/TVR, įkuriantis Eurojustą siekiant sustiprinti kovą su sunkiais nusikaltimais (OL 2004 m. specialusis leidimas, 19 skyrius, 4 tomas, p.197), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2008 m. gruodžio 16 d. Tarybos sprendimu 2009/426/TVR (OL 2009 L 138, p. 14).“
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
TEISĖTVARKOS komitetas
dalyvavo: Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Stasys Brundza, Vitalijus Gailius, Juozas Bernatonis, Valdas Skarbalius. Komiteto biuro vedėja Dalia Latvelienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Irma Leonavičiūtė, Loreta Zdanavičienė, Rita Varanauskienė, padėjėjos:
Aidena Bacevičienė, Modesta Banytė. Kviestieji asmenys: Teisingumo viceministras Paulius Griciūnas, Teisingumo ministerijos Tarptautinės teisės departamento vyriausioji specialistė Toma Milieškaitė, Generalinio prokuroro pavaduotojas Darius Raulušaitis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-05-05 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas bei pasiūlymus:
įstatymas) siūloma nustatyti Lietuvos nacionalinio nario Eurojuste, jo pavaduotojo ir padėjėjo atrankos tvarką ir pretendentų vertinimo kriterijus, skyrimo tvarką, įgaliojimus, darbo apmokėjimo sąlygas ir kitas garantijas.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos asmenų delegavimo į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas įstatymo 1 straipsnio 2 dalį, šis įstatymas taikomas ir prokurorams, tačiau pagal keičiamo įstatymo 37⁵ straipsnio 3 dalį, Lietuvos nacionaliniam nariui Eurojuste, jo pavaduotojui, padėjėjui ir jų šeimos nariams būtų taikomos tik minėto įstatymo nustatytos socialinės garantijos ir tik tiek, kiek nereglamentuoja keičiamas įstatymas. Atsižvelgiant į siūlomą teisinį reguliavimą, kartu su aptariamu įstatymo projektu turėtų būti teikiamas Lietuvos Respublikos asmenų delegavimo į tarptautines ir Europos sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, kuriame būtų nustatytos šio įstatymo taikymo išimtys. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 punktą, nustatytų rūšių valstybiniu socialiniu draudimu privalomai draudžiami Lietuvos Respublikos asmenų delegavimo į tarptautines ir Europos sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas įstatyme nurodyti asmenys, todėl, net keičiamo įstatymo 37⁵ straipsnio 3 dalyje nustačius blanketinę nuorodą į šį įstatymą, gali kilti teisinių neaiškumų dėl normų taikymo, ypač, jeigu nebus tinkamai suformuluotas kartu teikiamas Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. VIII-1904 priedėlio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3036.
XIIP-3036. Pritarti iš dalies Patobulinta 37⁵straipsnio 3 dalis, nustatant, kad „Lietuvos nacionaliniam nariui Eurojuste, jo pavaduotojui ir padėjėjui, kurių darbo vieta yra Eurojusto buveinės vietoje, ir jų šeimos nariams taikomos šio Įstatymo 37¹ straipsnio 2 dalies nuostatos.“ Lietuvos Respublikos asmenų delegavimo į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas įstatyme nustatytos socialinės garantijos tiek, kiek nereglamentuoja šis įstatymas.“ Dėl kitos pastabos pažymėtina, kad atstovavimas Eurojuste nėra laikomas įprastu delegavimu, patenkančiu į Delegavimo įstatymo taikymo sritį. Delegavimo įstatymo 8 straipsnyje numatyta, kad pretendentų atranka vykdoma, jeigu šio įstatymo 7 straipsnyje nustatyta tvarka pateiktoje išvadoje nurodyta, kad pareigos ar pareigybės tarptautinėse ir Europos Sąjungos institucijose ar užsienio valstybių institucijose, į kurias numatoma deleguoti, atitinka delegavimo prioritetus. Pastebėtina, kad nacionalinio nario, jo pavaduotojo ir padėjėjo paskyrimas kiekvienai ES valstybei narei yra privalomas įpareigojimas, vadovaujantis Eurojusto sprendimu 2002/187/TVR, todėl negalima pasirinkti įtraukti ar neįtraukti atstovavimą Eurojuste kaip delegavimo prioritetą. Delegavimo įstatymas toliau turėtų būti taikomas prokurorams tais atvejais, kai jie deleguojami kaip nacionaliniai ekspertai dirbti Eurojusto administracijoje arba kitose tarptautinėse, ES ar užsienio valstybių institucijose (toks delegavimo teisinis santykis nebus laikomas atstovavimu Lietuvai pagal Eurojusto sprendimą). Pastebėtina ir tai, kad Delegavimo įstatymas nenumato išsamaus jo taikymo išimčių sąrašo, pvz., neminimas asmenų skyrimas į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo teisėjo, Specialiųjų atašė ar kitas panašias pareigas. 2.
2015-05-052 Reikėtų patikslinti įstatymo projekto 2 straipsniu pildomo keičiamo įstatymo 37² straipsnio 2 dalies redakciją, atsižvelgiant į tai, kad nėra Lietuvos Respublikos teisės aktų, reglamentuojančių Eurojusto veiklą, lygiai kaip ir nėra Europos Sąjungos teisės aktų, reglamentuojančių prokuratūros veiklą. Pritarti Patikslinta, kad: „Lietuvos nacionalinis narys Eurojuste, jo pavaduotojas ir padėjėjas savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktais, reglamentuojančiais prokuratūros ir Eurojusto veiklą.“
2015-05-053 Įstatymo projekto 3 straipsniu papildomo keičiamo įstatymo 37³ straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Lietuvos nacionalinio nario Eurojuste, jo pavaduotojo ir padėjėjo atrankos tvarką ir pretendentų vertinimo kriterijus nustato generalinis prokuroras, suderinęs su teisingumo ministru ir užsienio reikalų ministru, o pagal šio straipsnio 3 dalį, į pareigas skiria generalinis prokuroras, tačiau iš įstatymo projekto turinio neaišku, koks subjektas atrenka ir vertina pretendentus, todėl projektą reikėtų patikslinti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Respublikos asmenų delegavimo į tarptautines ir Europos sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas įstatyme yra nustatyti pretendentų atrankos principai, reikalavimai pretendentams, informacijos apie atrinktus pretendentus pateikimas. Keičiamame įstatyme šie teisiniai santykiai būtų reguliuojami poįstatyminiu teisės norminiu aktu arba apskritai nereguliuojami, todėl svarstytina, ar Lietuvos nacionaliniam nariui Eurojuste, jo pavaduotojui, padėjėjui neturėtų būti taikomos ne tik minėto įstatymo nustatytos socialinės garantijos, bet ir kitos su asmenų teisėmis, pareigomis ir atsakomybe susijusios normos.
Pritarti iš dalies Projekto 37³ straipsnis papildytas 3 dalimi, kad „Lietuvos nacionalinio nario Eurojuste, jo pavaduotojo ir padėjėjo atranką atlieka Atrankos į Lietuvos nacionalinio nario Eurojuste, jo pavaduotojo ir padėjėjo pareigas komisija. Šios komisijos sudėtį tvirtina generalinis prokuroras.“ Taip pat patobulinta 4 dalies nuostata, kad generalinis prokuroras, atsižvelgdamas į šios komisijos siūlymą, skiria Lietuvos nacionalinį narį Eurojuste, jo pavaduotoją ir padėjėją ketverių metų kadencijai. Įstatymo projekte numatyta, kad nacionalinio nario, jo pavaduotojo ir padėjėjo atrankos tvarką ir pretendentų vertinimo kriterijus nustatys generalinis prokuroras, suderinęs su teisingumo ministru ir užsienio reikalų ministru. Generalinė prokuratūra yra parengusi Pretendentų į Lietuvos nacionalinio nario Eurojuste, jo pavaduotojo ir padėjėjo pareigas vertinimo ir atrankos vykdymo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) projektą, kuris bus suderintas su Teisingumo ministerija ir Užsienio reikalų ministerija. Aprašas detaliai nustato pretendentų į minėtas pareigas vertinimo kriterijus, atrankos komisijos sudarymo, atrankos skelbimo ir vykdymo tvarką, pretendentų teises ir pareigas. Nemanytina, kad nacionalinis narys, jo pavaduotojas ir padėjėjas galėtų būti skiriami vadovaujantis pretendentų atrankos principais ir reikalavimais pretendentams, nustatytais Delegavimo įstatymo II skirsnyje. Kaip minėta, atstovavimas Eurojuste nėra laikomas įprastu delegavimu, patenkančiu į Delegavimo įstatymo taikymo sritį.
Pirma, Delegavimo įstatymo 8 straipsnyje numatyta, kad pretendentų atranka vykdoma, jeigu šio įstatymo 7 straipsnyje nustatyta tvarka pateiktoje išvadoje nurodyta, kad pareigos ar pareigybės tarptautinėse ir Europos Sąjungos institucijose ar užsienio valstybių institucijose, į kurias numatoma deleguoti, atitinka delegavimo prioritetus. Pastebėtina, kad nacionalinio nario, jo pavaduotojo ir padėjėjo paskyrimas kiekvienai ES valstybei narei yra privalomas įpareigojimas, vadovaujantis Eurojusto sprendimu 2002/187/TVR, todėl negalima pasirinkti įtraukti ar neįtraukti atstovavimą Eurojuste kaip delegavimo prioritetą. Atitinkamai, tarp Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime (2008-02-06 Nr. 120) įtvirtintų delegavimų tikslų nacionalinio nario atstovavimas Eurojuste nėra paminėtas. Antra, Delegavimo įstatyme nustatyta pretendentų atrankos tvarka nesuderinama su nacionalinio nario paskyrimo tvarka pagal Eurojusto sprendimą – Delegavimo įstatyme numatyta, kad pretendentų atranka vykdoma pagal tarptautinės, ES ar užsienio valstybės institucijos nustatytus reikalavimus pretendentams; į konkrečias pareigas ar pareigybes atrenkama tiek pretendentų, kiek prašo tarptautinė, ES ar užsienio valstybės institucija; atranką vykdo Valstybės departamentas (ar kita institucija, kuriai pavesta); jeigu tarptautinė, ES ar užsienio valstybės institucija priima pretendentą į pareigas, jo delegavimą tvirtina deleguojančios institucijos vadovas.
Tuo tarpu pagal Eurojusto sprendimą nacionalinį narį (jo pavaduotoją, padėjėją) atrenka ir paskiria kiekviena valstybė narė savarankiškai pagal savo nacionalinėje teisėje nustatytus reikalavimus ir tvarką (nei Eurojustas, nei jokia kita ES institucija nedalyvauja renkant ar skiriant nacionalinį narį), kiekviena valstybė narė privalo turėti po vieną nacionalinį narį (pavaduotoją ir padėjėją), pavaduotojų ir padėjėjų skaičių ji pati gali ir pasididinti savarankiškai be Eurojusto sutikimo. Kartu pastebėtina, kad reikėtų atskirti nacionalinių narių Eurojuste (jų pavaduotojų ir padėjėjų) paskyrimo procedūrą nuo Eurojusto nacionalinių ekspertų paskyrimo procedūros. Vadovaujantis Eurojusto sprendimo 2 straipsniu, Eurojustą sudaro po vieną kiekvienos valstybės narės pagal jos teisinę sistemą komandiruotą nacionalinį narį, kuris yra prokuroras, teisėjas arba lygiavertės kompetencijos policijos pareigūnas, kiekvienam nacionaliniam nariui padeda vienas pavaduotojas ir kitas asmuo, dirbantis kaip narys padėjėjas. Nacionalinių narių, pavaduotojų ir padėjėjų statusui taikoma jų valstybės narės nacionalinė teisė (2 straipsnio 4 dalis).
Tuo tarpu Eurojusto sprendimo 30 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad valstybės narės į Eurojustą gali komandiruoti nacionalinius ekspertus, kurie taip pat gali padėti nacionaliniam nariui; Kolegija priima būtinas įgyvendinimo priemones dėl komandiruotų nacionalinių ekspertų. Atitinkamai, Eurojusto kolegija nustato, kiek nacionalinių ekspertų gali priimti Eurojustas, apie laisvas vietas informaciją gauna Valstybės tarnybos departamentas, kuris ir organizuoja nacionalinių ekspertų atranką, kaip numatyta Delegavimo įstatyme. Taigi, Lietuvos prokuroras galėtų dalyvauti tokioje atrankoje dirbti nacionaliniu ekspertu Eurojusto administracijoje (ar Lietuvos nacionalinio nario Eurojuste biure), tačiau eidamas šias pareigas jis nevykdytų prokuroro funkcijų ir būtų pavaldus Eurojusto administracijos vadovui (skirtingai negu nacionalinis narys, jo pavaduotojas ar padėjėjas). Trečia, Delegavimo įstatymas nenustato reikalavimų pretendentams (pagal 10 straipsnio 1 dalį juos nustato ES, tarptautinė ar užsienio valstybės institucija), tuo tarpu Delegavimo įstatyme numatytas tik sąrašas asmenų, kurie negali dalyvauti atrankoje (10 straipsnio 2 dalis). Delegavimo įstatymo 10 straipsnio nuostatos nėra tinkamos siekiant atrinkti nacionalinį narį (jo pavaduotoją ir padėjėją). Pirmiausia, dėl to, kad dalis jų yra neaktualios, kadangi daugeliu
prokuratūroje. Be to, Delegavimo įstatymo nuostatos nėra pakankamos, pvz., nėra numatyta specifinių reikalavimų, kaip tarkim specifinių žinių turėjimas, užsienio kalbos mokėjimas ar pan. 4.
2015-05-055 Įstatymo projekto 5 straipsniu papildomo keičiamo įstatymo 37⁵ straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Lietuvos nacionaliniam nariui Eurojuste, jo pavaduotojui ir padėjėjui, darbo Eurojuste laikotarpis įskaitomas į tarnybos prokuroru stažą, jam mokamas nustatytas darbo užmokestis ir garantuojamos eitos arba kitos lygiavertės pareigos toje pačioje prokuratūroje tik tuo atveju, jeigu jų darbo vieta yra Eurojusto buveinės vietoje. Pagal šio straipsnio 1 dalį, Lietuvos nacionalinio nario Eurojuste pavaduotojo ir padėjėjo darbo vieta gali būti ir Lietuvoje, tačiau tokiu atveju jiems nebūtų taikomos keičiamo įstatymo 37⁵ straipsnio 2 dalyje nustatytos garantijos. Toks teisinis reguliavimas nepriimtinas dviem aspektais. Pirma, neaišku, koks darbo užmokestis ir kitos garantijos būtų taikomos pavaduotojui ir padėjėjui, kurių darbo vieta Lietuvoje. Antra, darbo užmokesčio, darbo Eurojuste laikotarpių įskaitymo į tarnybos prokuroru stažą, teisės grįžti į eitas arba kitas lygiavertes pareigas toje pačioje prokuratūroje diferencijavimas pagal tai, kur yra darbo vieta, galimai pažeistų asmenų lygiateisiškumo principą. Asmeniui, kurio darbo vieta Eurojusto buveinės vietoje, gali būti nustatytos su delegavimu susijusios išlaidos, tačiau dėl to diferencijuoti tarnybos prokuroru stažo skaičiavimo taisykles ar riboti teisę grįžti į eitas arba kitas lygiavertes pareigas nėra teisinio pagrindo. Pritarti iš dalies Atsižvelgiant į pastabą, 37⁵ straipsnio 2 dalis patobulinta sekančiai: “Lietuvos nacionaliniam nariui Eurojuste, jo pavaduotojui ir padėjėjui, kurių darbo vieta yra Eurojusto buveinės vietoje, darbo Eurojuste laikotarpis įskaitomas į tarnybos prokuroru stažą, mokamas darbo užmokestis nustatytas pagal Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymą ir garantuojamos eitos arba kitos lygiavertės pareigos toje pačioje prokuratūroje.
„ Taip pat patobulintas ir lydintysis Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. VIII-1904 priedėlio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3036. Atkreiptinas dėmesys, kad Nacionalinio nario pavaduotoju ar padėjėju paskirtas asmuo nekeičia darbo vietos, jis nepraranda prokuroro įgaliojimų ir pareiginio statuso ir toliau vykdo tiesiogines Prokuratūros įstatyme nustatytas funkcijas, kurias vykdė iki paskyrimo nacionalinio nario pavaduotoju /padėjėju, tačiau kartu papildomai vykdo pavaduotojui ar padėjėjui nustatytas funkcijas. Dėl to atsižvelgiant į teisinio reguliavimo ekonomiškumo principą nėra prasmės įstatyme papildomai įtvirtinti, kad nacionalinio nario pavaduotojui/padėjėjui, kurių darbo vieta yra Lietuvoje, yra garantuojamos eitos pareigos ir darbo Eurojuste laikotarpis įskaitomas į tarnybos prokuroru stažą. Tai yra bendrosios Prokuratūros įstatymo ir kitų teisės aktų garantijos. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-05-056 Įstatymo projekto 6 straipsniu papildomo keičiamo įstatymo 37⁶ straipsnio 1 punkte vietoj žodžio „praėjus“ reikėtų įrašyti žodį „pasibaigus“. Pritarti
2015-05-05 Atsižvelgiant į 2006 m. rugsėjo 25 d. Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos generalinio direktoriaus įsakymu Nr.
129KKK patvirtintų Europos Sąjungos teisės aktų nuorodų pateikimo įstatymuose ir kituose teisės aktuose rekomendacijų 24.1 punkte nustatytą taisyklę, projekte reikėtų nurodyti ne du atskirus Europos Sąjungos teisės aktus, o tik pirmąjį (pagrindinį), po jo skliausteliuose nurodant paskutinį jį keitusį ar papildžiusį ES teisės aktą ir jo paskelbimo šaltinį. Atitinkamai reikėtų patikslinti priedo pavadinimą bei projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 1 straipsnio 2 dalį. Pritarti
2015-05-058 Įstatymo projekto 8 straipsnyje nustatytos dvi šio įstatymo normų įsigaliojimo datos, todėl, atsižvelgiant į Konstitucijos 70 straipsnyje nustatytą įstatymų skelbimo ir įsigaliojimo tvarką, įstatymo projekto 8 straipsnio 2 dalyje vietoj formuluotės „šio įstatymo įsigaliojimo“ reikėtų įrašyti datą, ankstesnę nei 2015 m. liepos 1 d. arba formuluotės „iki šio įstatymo įsigaliojimo“ atsisakyti. Pritarti Projekte atsisakyta 8 straipsnio. 8. TTK biuro patarėja Rita Karpavičiūtė 2015- 06-033 Projekto 37³1 dalyje brauktini 1),2),3) punktai, nes 1 dalimi nustatoma, kad Lietuvos nacionaliniu nariu Eurojuste, jo pavaduotoju ir padėjėju gali būti skiriamas Generalinės prokuratūros prokuroras. Prokuratūros įstatymo 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad į Generalinės prokuratūros prokuroro pareigas skiriamas asmuo, kuris turi ne mažesnį kaip 5 metų tarnybos prokuroru stažą. Pritarti Pirma dalis išdėstyta sekančiai: „1. Lietuvos nacionaliniu nariu Eurojuste, jo pavaduotoju ir padėjėju gali būti skiriamas Generalinės prokuratūros prokuroras, turintis ne mažesnį kaip:
1) Lietuvos nacionalinis narys Eurojuste – penkerių metų tarnybos prokuroru stažą;
2) Lietuvos nacionalinio nario Eurojuste pavaduotojas – trejų metų tarnybos prokuroru stažą;
3) Lietuvos nacionalinio nario Eurojuste padėjėjas – dvejų metų tarnybos prokuroru stažą.“ 3.
Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: nėra
pasiūlymai. 7.1. Sprendimas: Pritarti komitete patobulintam Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo NR. I-599 1 straipsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo 37², 37³, 37⁴, 37⁵,37⁶ straipsniais ir priedu įstatymo projektui XIIP -3035(2) ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: Pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Julius Sabatauskas, Stasys Šedbaras
atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA: Patobulintas įstatymo XIIP-3035(2) projektas ir jo lyginamasis variantas Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas