1.
Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo 2013 m. liepos 1 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatų, kuriomis nustatyti sumažinti valstybės tarnautojų ir teisėjų atlyginimai valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ ir 2014 m. gruodžio 22 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatų, kuriomis nustatyti sumažinti prokurorų ir kai kurių kitų valstybės pareigūnų pareiginės algos koeficientai valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pripažino prieštaraujančiomis Lietuvos Respublikos Konstitucijai:
1) Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 1 priedo nuostatas, galiojusias 2009 m. gegužės 1 d. – 2013 m. rugsėjo 30 d.;
2) Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 3 dalies nuostatas, galiojusias 2009 m. rugpjūčio 1 d. – 2013 m. rugsėjo 30 d.;
3) Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 30 straipsnio 4 dalies nuostatas, galiojusias 2009 m. rugpjūčio 1 d. – 2013 m. rugsėjo 30 d.;
4) Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento statuto 43 straipsnio 3 dalies nuostatas, galiojusias 2009 m. rugpjūčio 1 d. – 2012 m. gruodžio 31 d.;
5) Lietuvos Respublikos civilinės krašto apsaugos tarnybos statuto 20 straipsnio 3 dalies nuostatas, galiojusias 2009 m. rugpjūčio 1 d. – 2013 m. rugsėjo 30 d.;
6) Lietuvos Respublikos antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos statuto 32 straipsnio 3 dalies nuostatas, galiojusias 2009 m. rugpjūčio 1 d. – 2012 m. gruodžio 31 d.;
7) Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 42 straipsnio 6 dalies nuostatas, galiojusias 2009 m. liepos 31 d. – 2013 m. rugsėjo 30 d.;
8) Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio nuostatas, galiojusias 2009 m. gegužės 1 d. – 2013 m. rugsėjo 30 d.;
9) Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio III ir IV skirsnio nuostatas, galiojusias 2009 m. gegužės 1 d. – 2013 m. gruodžio 31 d.
Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo 2013 m. liepos 1 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatų, kuriomis nustatyti sumažinti valstybės tarnautojų ir teisėjų atlyginimai valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ ir 2014 m. gruodžio 22 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatų, kuriomis nustatyti sumažinti prokurorų ir kai kurių kitų valstybės pareigūnų pareiginės algos koeficientai valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pripažino prieštaraujančiomis Lietuvos Respublikos Konstitucijai:
1) Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 1 priedo nuostatas, galiojusias 2009 m. gegužės 1 d. – 2013 m. rugsėjo 30 d.;
2) Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 3 dalies nuostatas, galiojusias 2009 m. rugpjūčio 1 d. – 2013 m. rugsėjo 30 d.;
3) Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 30 straipsnio 4 dalies nuostatas, galiojusias 2009 m. rugpjūčio 1 d. – 2013 m. rugsėjo 30 d.;
4) Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento statuto 43 straipsnio 3 dalies nuostatas, galiojusias 2009 m. rugpjūčio 1 d. – 2012 m. gruodžio 31 d.;
5) Lietuvos Respublikos civilinės krašto apsaugos tarnybos statuto 20 straipsnio 3 dalies nuostatas, galiojusias 2009 m. rugpjūčio 1 d. – 2013 m. rugsėjo 30 d.;
6) Lietuvos Respublikos antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos statuto 32 straipsnio 3 dalies nuostatas, galiojusias 2009 m. rugpjūčio 1 d. – 2012 m. gruodžio 31 d.;
7) Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 42 straipsnio 6 dalies nuostatas, galiojusias 2009 m. liepos 31 d. – 2013 m. rugsėjo 30 d.;
8) Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio nuostatas, galiojusias 2009 m. gegužės 1 d. – 2013 m. rugsėjo 30 d.;
9) Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio III ir IV skirsnio nuostatas, galiojusias 2009 m. gegužės 1 d. – 2013 m. gruodžio 31 d. Išvardytos įstatymų nuostatos pripažintos prieštaraujančiomis Lietuvos Respublikos Konstitucijai tiek, kiek jose nustatytu teisiniu reguliavimu buvo neproporcingai sumažintas valstybės tarnautojų (tarp jų ir statutinių valstybės tarnautojų), prokurorų, teisėjų ir kitų pareigūnų darbo užmokestis.
Kaip konstatavo Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, minėtų įstatymų nuostatose įtvirtintas teisinis reguliavimas prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai
„kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą
už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui. Lietuvos Respublikos Seimas, priimdamas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio,
netekusiais galios įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo
tarnybos statuto 30 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinės krašto apsaugos tarnybos statuto
įgyvendinimo įstatymą (Nr.
XII-523), įpareigojo Lietuvos Respublikos Vyriausybę iki 2014 m. gegužės 1 d. parengti ir pateikti Lietuvos Respublikos Seimui asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą (kompensavimo sąlygas, mastą ir būdą, laikotarpį, per kurį kompensuojama sumažinta darbo užmokesčio (atlyginimo) dalis, kompensacijų dydį ir kita) reglamentuojančio įstatymo projektą ir pateikti pagal jame nustatytą kompensavimo mechanizmą apskaičiuotą kompensacijoms reikalingą lėšų sumą. Įstatymu Nr. XII-1088 šio įpareigojimo įgyvendinimo terminas buvo nukeltas iki 2015 m. gegužės 1 d.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, buvo parengtas Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grąžinimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas), kurio tikslas – nustatyti asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės, vadovaujantis pirmiau išvardytų įstatymų nuostatomis, neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio dalies grąžinimą. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą parengė Vidaus reikalų ministerija. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu nėra įstatymo, nustatančio asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės, vadovaujantis šio aiškinamojo rašto 1 punkte išvardytų įstatymų nuostatomis, neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grąžinimo mechanizmą. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projekte siūloma nustatyti patirtų praradimų grąžinimo mechanizmą, kuris būtų taikomas asmenims, kurių darbo užmokestis (atlyginimas) ekonomikos krizės laikotarpiu buvo sumažintas, vadovaujantis įstatymų nuostatomis, kurias Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo 2013 m. liepos 1 d. ir 2014 m. gruodžio 22 d. nutarimuose pripažino prieštaraujančiomis Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Įstatymo projektu siekiama grąžinti patirtus praradimus visiems įstatymo projekto 1 straipsnyje nurodytiems asmenims, nepriklausomai nuo to, kada jie pradėjo eiti pareigas institucijoje ar įstaigoje, t. y. ar jau ėjo pareigas, kai buvo mažinamas darbo užmokestis (atlyginimas), ar jie buvo priimti, kai jau buvo mokamas sumažintas darbo užmokestis (atlyginimas).
Pagal šį įstatymą būtų grąžinami šie patirti praradimai:
tyrimų tarnybos statuto 21 straipsnio 1 dalies 2 punkte, Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento statuto 32 straipsnio 1 dalies 2 punkte, Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 29 straipsnio 1 dalies 2 punkte, taip pat Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 77 straipsnyje numatytas premijas), dalis;
Pagal šį įstatymą būtų grąžinami šie patirti praradimai:
tyrimų tarnybos statuto 21 straipsnio 1 dalies 2 punkte, Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento statuto 32 straipsnio 1 dalies 2 punkte, Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 29 straipsnio 1 dalies 2 punkte, taip pat Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 77 straipsnyje numatytas premijas), dalis;
Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuotų už kiekvieną šio įstatymo 1 straipsnyje nurodyto laikotarpio mėnesį, kurį asmeniui buvo mokamas sumažintas darbo užmokestis (atlyginimas) ir (ar) kitos institucijos ar įstaigos asmeniui mokamos nuo darbo užmokesčio (atlyginimo) skaičiuojamos išmokos, taikant šią formulę:
G = A x Pk - B.
Joje: G – mėnesio grąžintinas dydis; A – asmens mėnesinis darbo užmokestis (atlyginimas) ir (ar) kitos tą mėnesį nuo darbo užmokesčio (atlyginimo) skaičiuojamos išmokos, kurie būtų buvę apskaičiuoti taikant iki šio įstatymo 1 straipsnyje nurodytų įstatymų nuostatų įsigaliojimo galiojusias atitinkamų įstatymų nuostatas ir šio straipsnio 3 dalyje nurodytą pareiginės algos (atlyginimo) bazinį dydį;
Pk – tolygiai ir proporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) koeficientas, kuris, skaičiuojant mėnesio grąžintiną dydį už 2009 metų mėnesius, yra 0,98, o už 2010–2013 metų mėnesius – 0,955; B – asmens mėnesinis darbo užmokestis (atlyginimas) ir (ar) kitos tą mėnesį nuo darbo užmokesčio (atlyginimo) skaičiuojamos išmokos, apskaičiuoti taikant šio įstatymo 1 straipsnyje nurodytų įstatymų nuostatas ir šio straipsnio 3 dalyje nurodytą pareiginės algos (atlyginimo) bazinį dydį. Skaičiuojant grąžintinus dydžius pagal nurodytą formulę, nustatant ir A, ir B, taikomas šis pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis: už 2009 m. gegužės 1 d. – 2009 m. liepos 31 d. laikotarpius – 475 litai, o už 2009 m. rugpjūčio 1 d. – 2013 m. gruodžio 31 d. laikotarpius
nurodytą formulę apskaičiuojami litais, o juos susumavus gauta grąžintina neišmokėto darbo užmokesčio dalis perskaičiuojama į eurus centų tikslumu. Sudarant šią formulę, iš esmės remiamasi prielaida, kad, atsižvelgiant į 2013 m. liepos 1 d.
Konstitucinio Teismo nutarimą, darbo užmokesčio (atlyginimo) mažinimas apie 2 procentus 2009 m. ir apie 4,5 procento
dėmesys, kad Konstitucinis Teismas pripažino neprieštaraujančiu Konstitucijai ir bazinio dydžio mažinimą iki 475 litų ir 450 litų), todėl formulėje nustatant Pk koeficientą iš esmės remtasi teisingo ir proporcingo atitinkamo laikotarpio mažinimo konstanta, paverčiant ją matematiniu dydžiu – atitinkamai 0,98 ir 0,955. Taigi, asmenims, kurių darbo užmokestis buvo sumažintas ne daugiau kaip 2 procentais 2009 metų mėnesiais ir ne daugiau kaip 4,5 procento 2010–2013 metų mėnesiais, grąžintinos sumos nepriklausys, nors tam tikrus praradimus šie asmenys ir bus patyrę. Apskaičiuota grąžintina neišmokėto darbo užmokesčio dalis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka būtų išmokama 2016–2020 metais tokiomis procentinėmis dalimis:
5) 2020 metais – 25 procentai sumos. Delspinigiai nuo grąžintinos neišmokėto darbo užmokesčio dalies už laikotarpį iki 2020 m. gruodžio 31 d. neskaičiuojami. 5.
rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymo projektą bus atlyginti asmenų, kurių darbo užmokestis ekonomikos krizės laikotarpiu buvo sumažintas, vadovaujantis įstatymų nuostatomis, kurias Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo 2013 m. liepos 1 d. ir 2014 m. gruodžio 22 d. nutarimuose pripažino prieštaraujančiomis Lietuvos Respublikos Konstitucijai (išvardyta aiškinamojo rašto 1 punkte), dėl tokio mažinimo patirti praradimai. Neigiamų siūlomo teisinio reguliavimo pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Kriminogeninei situacijai, korupcijai įstatymas įtakos neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Verslui ir jo plėtrai įstatymas įtakos neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymo projektą, galiojančių teisės aktų keisti nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekte nevartojamos naujai apibrėžiamos sąvokos. 10.
Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos socialinės apsaugos reglamentams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų – kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymo projektui įgyvendinti turės būti parengtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas, kuris išsamiai nustatys neišmokėto darbo užmokesčio (atlyginimo) apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarką, taip pat asmenų prašymų grąžintinai neišmokėto darbo užmokesčio daliai gauti pateikimo tvarką bei socialinių, valstybinio socialinio draudimo išmokų, taip pat valstybinių pensijų dydžių skirtumo išmokėjimo tvarką. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Finansų ministerijos skaičiavimais, Įstatymo projektui įgyvendinti iš viso reikėtų apie 121 mln. eurų. Dvidešimt penki procentai (5 procentai kiekvienais kalendoriniais metais) visų reikalingų lėšų būtų skiriama iš sumažintą darbo užmokestį asmenims mokėjusioms institucijoms ar įstaigoms numatytų bendrųjų valstybės biudžeto asignavimų, o likusi dalis – iš papildomai skiriamų valstybės biudžeto lėšų. Taigi preliminariai grąžintinoms sumoms išmokėti reikėtų:
valstybės biudžeto lėšų nebūtų skiriama);
valstybės biudžeto lėšų poreikis – 18,15 mln. eurų);
valstybės biudžeto lėšų poreikis – 24,2 mln. eurų);
valstybės biudžeto lėšų poreikis – 24,2 mln. eurų);
valstybės biudžeto lėšų poreikis – 24,2 mln. eurų) . 13.
Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimo ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai žodžiai: „darbo užmokestis“, „grąžinimas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
Vilnius
2015-05-07 Nr. XIIP-3030 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas bei pasiūlymus:
asmeniui, kuriam priklauso grąžintina neišmokėto darbo užmokesčio dalis pagal šį Įstatymą, darbo užmokesčio (atlyginimo) dalis, neišmokėta dėl šio Įstatymo 1 straipsnyje nurodytų įstatymų nuostatų taikymo, priteista įsiteisėjusiu teismo sprendimu ir yra didesnė nei pagal šį Įstatymą priklausanti grąžintina neišmokėto darbo užmokesčio dalis, išmokama teismo sprendimu priteista neišmokėta darbo užmokesčio (atlyginimo) dalis.“ Ši norma svarstytina kartu su įstatymo projekto 2 straipsnio 2 ir 8 dalių normomis. Įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta formulės komponentė Pk – tolygiai ir proporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) koeficientas, kuris, skaičiuojant mėnesio grąžintiną dydį už 2009 metų mėnesius, yra 0,98, o už 2010–2013 metų mėnesius – 0,955, t. y. kaip nurodyta įstatymo projekto aiškinamajame rašte, mažina grąžintiną neišmokėto darbo užmokesčio dalį 2 procentais 2009 metais ir 4,5 procento 2010 – 2013 metais. Nustačius įstatymo projekto 2 straipsnio 9 dalyje siūlomą teisinį reguliavimą, asmenys, kurie buvo lojalūs valstybei ir nesikreipė į teismus dėl pažeistų teisių gynimo, būtų blogesnėje teisinėje padėtyje palyginus su tais, kuriems teismų sprendimais priteista neišmokėta darbo užmokesčio dalis didesnė, nei nustatyta įstatymu. Be to, toks teisinis reguliavimas sudarytų teisinį pagrindą teismams dar nebaigtose nagrinėti bylose priteisti didesnes neišmokėto darbo užmokesčio dalis, nei įstatymu nustatyti dydžiai.
Siekiant išvengti asmenų lygiateisiškumo principo pažeidimo ir galimų teisinių ginčų, siūlytina nustatyti sumų, kurios teismų sprendimais išmokėtos didesnės nei būtų priklausiusios išmokėti pagal šio įstatymo nuostatas, išieškojimo (galimai ne ginčo tvarka) taisykles arba atsisakyti įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalyje nustatytos formulės komponentės Pk, mažinančios grąžintiną neišmokėto darbo užmokesčio dalį. Be to, asmenys, kuriems įsiteisėjusiu teismo sprendimu priteista suma jau išmokėta, nepatirtų ne tik darbo užmokesčio dalies mažinimo pritaikius koeficientą, bet ir pajamų nuvertėjimo, nes jiems grąžintina darbo užmokesčio dalis jau išmokėta, tačiau asmenims, kuriems darbo užmokesčio dalis bus išmokėta 2016 – 2020 metais, pagal įstatymo projekto 2 straipsnio 8 dalį, delspinigiai nuo grąžintinos neišmokėto darbo užmokesčio dalies už laikotarpį iki 2020 m. gruodžio 31 d. nebūtų skaičiuojami. 2. Įstatymo projekto 4 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šis Įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2016 m. sausio 1 d. Įstatymo projekto 4 straipsnio
d. priima šiam Įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės aktus. Siekiant taupyti įstatymo nuostatų įgyvendinimo administravimo kaštus, įstatymo projekto 4 straipsnio 1 dalies siūlytina atsisakyti, arba šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyti ankstesnius normų įsigaliojimo terminus. Tokiu pakeitimu valstybės ir savivaldybių įstaigoms būtų nustatytas ilgesnis laikotarpis pasirengti įstatymo projekto 2 straipsnio 7 dalyje nustatytam neišmokėto darbo užmokesčio dalies apskaičiavimui.
Svarstant įstatymo projekto 4 straipsnyje nustatytus šio įstatymo normų įsigaliojimo terminus atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal įstatymo projekto 2 straipsnio 11 dalį, apskaičiavus asmeniui grąžintiną neišmokėto darbo užmokesčio dalį, patikslintus duomenis apie draudžiamąsias pajamas ir valstybinio socialinio draudimo įmokas nuo visos grąžintinos neišmokėto darbo užmokesčio dalies per 15 kalendorinių dienų institucija ar įstaiga turės pateikti Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigoms. Valstybinio socialinio draudimo įmokos nuo apskaičiuotos grąžintinos neišmokėto darbo užmokesčio dalies, taip pat kaupiamosios pensijų įmokos turės būti pervedamos Valstybinio socialinio draudimo fondui proporcingai šio straipsnio 7 dalyje nustatytoms procentinėms dalims, laikantis šio straipsnio 7 dalyje nustatytų terminų. Įstatymo projekto 2 straipsnio 11 dalyje numatyta, kad patikslinus asmens draudžiamąsias pajamas, atitinkamai perskaičiuojamos socialinės ir valstybinio socialinio draudimo išmokos, taip pat valstybinės pensijos, kurių dydis priklausė nuo asmens darbo užmokesčio (atlyginimo). Dėl šio perskaičiavimo susidaręs valstybinio socialinio draudimo išmokų, taip pat valstybinių pensijų dydžių skirtumas asmenims turės būti išmokamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ne vėliau kaip per 9 mėnesius nuo institucijos ar įstaigos informacijos apie asmeniui papildomai priskaičiuotas draudžiamąsias pajamas ir papildomai priskaičiuotas valstybinio socialinio draudimo įmokų sumas pateikimo Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registrui.
Šios normos tarpusavyje susijusios su Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų ir valstybinių pensijų, sumažintų dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo, kompensavimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3033 2 ir 4 straipsniuose nustatytais pensijų kompensavimo terminais. Siekiant išvengti papildomų administravimo kaštų dėl dvigubo pensijų dydžio ir pensijų kompensuojamųjų sumų skaičiavimo, siūlytina nustatyti ankstesnius grąžintinos neišmokėto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies kompensavimo terminus, kad 2016 m. antrojo ketvirčio paskutinį mėnesį ir kitais laikotarpiais būtų žinoma kompensuotina pensijos dalis ne tik dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo, bet ir dėl darbo užmokesčio (atlyginimo) mažinimo patikslintų asmens draudžiamųjų pajamų, nes pagal įstatymo projekto 2 straipsnio 11 dalį, turės būti atitinkamai perskaičiuojamos socialinės ir valstybinio socialinio draudimo išmokos, taip pat valstybinės pensijos, kurių dydis priklausė nuo asmens darbo užmokesčio (atlyginimo). Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] I. Šambaraitė tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
Vilnius
2015-06-25 Nr. XIIP-3030(2) Vilnius Įstatymo projektas atitinka Konstitucijos, įstatymų ir teisės technikos taisyklių reikalavimus. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] I. Šambaraitė tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
VALDYMO IR SAVIVALDYBIŲ komitetas
dalyvavo (vardas, pavardė, institucija): Valentinas Bukauskas, Komiteto pirmininkas; Milda Petrauskienė, pirmininko pavaduotoja; Komiteto nariai: Petras Gražulis, Vanda Kravčionok, Vincė Vaidevutė Margevičienė, Albinas Mitrulevičius, Algis Strelčiūnas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-05-07)2289 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas bei pasiūlymus:
1Įstatymo projekto 2 straipsnio 9 dalyje numatyta, kad „Jeigu asmeniui,
kuriam priklauso grąžintina neišmokėto darbo užmokesčio dalis pagal šį Įstatymą, darbo užmokesčio (atlyginimo) dalis, neišmokėta dėl šio Įstatymo 1 straipsnyje nurodytų įstatymų nuostatų taikymo, priteista įsiteisėjusiu teismo sprendimu ir yra didesnė nei pagal šį Įstatymą priklausanti grąžintina neišmokėto darbo užmokesčio dalis, išmokama teismo sprendimu priteista neišmokėta darbo užmokesčio (atlyginimo) dalis.“ Ši norma svarstytina kartu su įstatymo projekto 2 straipsnio 2 ir 8 dalių normomis.
Įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta formulės komponentė Pk – tolygiai ir proporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) koeficientas, kuris, skaičiuojant mėnesio grąžintiną dydį už 2009 metų mėnesius, yra 0,98, o už 2010–2013 metų mėnesius – 0,955, t. y. kaip nurodyta įstatymo projekto aiškinamajame rašte, mažina grąžintiną neišmokėto darbo užmokesčio dalį 2 procentais 2009 metais ir 4,5 procento
teisinį reguliavimą, asmenys, kurie buvo lojalūs valstybei ir nesikreipė į teismus dėl pažeistų teisių gynimo, būtų blogesnėje teisinėje padėtyje palyginus su tais, kuriems teismų sprendimais priteista neišmokėta darbo užmokesčio dalis didesnė, nei nustatyta įstatymu. Be to, toks teisinis reguliavimas sudarytų teisinį pagrindą teismams dar nebaigtose nagrinėti bylose priteisti didesnes neišmokėto darbo užmokesčio dalis, nei įstatymu nustatyti dydžiai. Siekiant išvengti asmenų lygiateisiškumo principo pažeidimo ir galimų teisinių ginčų, siūlytina nustatyti sumų, kurios teismų sprendimais išmokėtos didesnės nei būtų priklausiusios išmokėti pagal šio įstatymo nuostatas, išieškojimo (galimai ne ginčo tvarka) taisykles arba atsisakyti įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalyje nustatytos formulės komponentės Pk, mažinančios grąžintiną neišmokėto darbo užmokesčio dalį.
Be to, asmenys, kuriems įsiteisėjusiu teismo sprendimu priteista suma jau išmokėta, nepatirtų ne tik darbo užmokesčio dalies mažinimo pritaikius koeficientą, bet ir pajamų nuvertėjimo, nes jiems grąžintina darbo užmokesčio dalis jau išmokėta, tačiau asmenims, kuriems darbo užmokesčio dalis bus išmokėta 2016 – 2020 metais, pagal įstatymo projekto 2 straipsnio 8 dalį, delspinigiai nuo grąžintinos neišmokėto darbo užmokesčio dalies už laikotarpį iki 2020 m. gruodžio 31 d. nebūtų skaičiuojami. Nepritarti Įsiteisėję teismo sprendimai yra privalomi vykdyti visiems. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-05-07)412
numatyta, kad šis Įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2016 m. sausio 1 d. Įstatymo projekto 4 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2015 m. gruodžio 31 d. priima šiam Įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės aktus. Siekiant taupyti įstatymo nuostatų įgyvendinimo administravimo kaštus, įstatymo projekto 4 straipsnio 1 dalies siūlytina atsisakyti, arba šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyti ankstesnius normų įsigaliojimo terminus. Tokiu pakeitimu valstybės ir savivaldybių įstaigoms būtų nustatytas ilgesnis laikotarpis pasirengti įstatymo projekto 2 straipsnio 7 dalyje nustatytam neišmokėto darbo užmokesčio dalies apskaičiavimui.
Svarstant įstatymo projekto 4 straipsnyje nustatytus šio įstatymo normų įsigaliojimo terminus atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal įstatymo projekto 2 straipsnio 11 dalį, apskaičiavus asmeniui grąžintiną neišmokėto darbo užmokesčio dalį, patikslintus duomenis apie draudžiamąsias pajamas ir valstybinio socialinio draudimo įmokas nuo visos grąžintinos neišmokėto darbo užmokesčio dalies per
socialinio draudimo fondo administravimo įstaigoms. Valstybinio socialinio draudimo įmokos nuo apskaičiuotos grąžintinos neišmokėto darbo užmokesčio dalies, taip pat kaupiamosios pensijų įmokos turės būti pervedamos Valstybinio socialinio draudimo fondui proporcingai šio straipsnio 7 dalyje nustatytoms procentinėms dalims, laikantis šio straipsnio 7 dalyje nustatytų terminų. Įstatymo projekto 2 straipsnio 11 dalyje numatyta, kad patikslinus asmens draudžiamąsias pajamas, atitinkamai perskaičiuojamos socialinės ir valstybinio socialinio draudimo išmokos, taip pat valstybinės pensijos, kurių dydis priklausė nuo asmens darbo užmokesčio (atlyginimo). Dėl šio perskaičiavimo susidaręs valstybinio socialinio draudimo išmokų, taip pat valstybinių pensijų dydžių skirtumas asmenims turės būti išmokamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ne vėliau kaip per 9 mėnesius nuo institucijos ar įstaigos informacijos apie asmeniui papildomai priskaičiuotas draudžiamąsias pajamas ir papildomai priskaičiuotas valstybinio socialinio draudimo įmokų sumas pateikimo Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registrui.
Šios normos tarpusavyje susijusios su Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų ir valstybinių pensijų, sumažintų dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo, kompensavimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3033 2 ir 4 straipsniuose nustatytais pensijų kompensavimo terminais. Siekiant išvengti papildomų administravimo kaštų dėl dvigubo pensijų dydžio ir pensijų kompensuojamųjų sumų skaičiavimo, siūlytina nustatyti ankstesnius grąžintinos neišmokėto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies kompensavimo terminus, kad 2016 m. antrojo ketvirčio paskutinį mėnesį ir kitais laikotarpiais būtų žinoma kompensuotina pensijos dalis ne tik dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo, bet ir dėl darbo užmokesčio (atlyginimo) mažinimo patikslintų asmens draudžiamųjų pajamų, nes pagal įstatymo projekto 2 straipsnio 11 dalį, turės būti atitinkamai perskaičiuojamos socialinės ir valstybinio socialinio draudimo išmokos, taip pat valstybinės pensijos, kurių dydis priklausė nuo asmens darbo užmokesčio (atlyginimo). Pritarti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1 Pil.
1 Pil. Ona Ratkienė Seime bus svarstomas
DARBO UŽMOKESČIO (ATLYGINIMO) DALIES GRĄŽINIMO ĮSTATYMO PROJEKTAS X!IP-3030. Įstatymo projekte yra numatyta įsiskolinimą grąžinti -iki 2020 m, pabaigos. Pažymėtina, kad neįgaliems asmenims nėra numatytas ankstesnis skolos grąžinimas. Sunkiai sergantiems pinigai yra reikalingi jau dabar, nes vėliau jų gali tiesiog nesulaukti. Maloniai prašau, ¡statyme numatyti, kad sunkią negalią turintiems asmenims įsiskolinimas būtų išmokėtas bent per dvejus metus. Nepritarti
įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
7 Argumentai: Valstybei apsisprendus kompensuoti asmenims, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ir savivaldybių biudžeto lėšų, dėl ekonominės krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalį, taip pat ir neproporcingai sumažintas valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijas ir valstybines pensijas, sumažintas dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo, būtina laikytis lygiateisiškumo, nepriešinimo vienų gyventojų grupių su kitomis principo.
Jei dirbantiems pensininkams krizės laikotarpiu sumažintas Sodros pensijas, net ir valstybines pensijas, siūloma atkurti per 4 metus, nuo 2016 m. iki 2019 m., pirmais metais grąžinant 10 procentų, antrais ir paskesniais metais po 30 procentų, tai dirbantiesiems, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ir savivaldybių biudžeto lėšų, projekte siūloma grąžinti neproporcingai sumažintą darbo užmokestį (atlyginimą) per 5 metus, nuo 2016 m. iki 2020 m., pirmais metais grąžinant tik 5 procentus, o paskesniais atitinkamai 20, 25, 25, 25 procentus išmokėtinos sumos. Tuo labiau, kad senatvės pensijos ir dirbantiems ir nedirbantiems pensininkams jau seniai atkurtos, o valstybės tarnautojams sumažintas darbo užmokestis dar nėra grąžintas į prieškrizinį lygį. Pažymėtina, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtame ir Vyriausybei pateiktame projekte buvo siūloma grąžinti neproporcingai sumažintą atlyginimą taip kaip ir dirbantiems pensininkams – per 4 metus atitinkamai po 10, 30, 30 ir 30 procentų. Pasiūlymas: pakeisti Projekto 2 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7.
Institucijos ar įstaigos apskaičiuota grąžintina neišmokėto darbo užmokesčio dalis išskaičiavus asmeniui priklausančias mokėti valstybinio socialinio draudimo įmokas ir gyventojų pajamų mokestį (toliau – išmokėtina suma) Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka išmokama 2016–20202019 metais tokiomis procentinėmis dalimis:
1) 2016 metais – 510 procentaių išmokėtinos sumos;
2) 2017 metais – 2030 procentų išmokėtinos sumos;
3) 2018 metais – 2530 procentaių išmokėtinos sumos;
4) 2019 metais – 2530 procentaių išmokėtinos sumos;. 5) 2020 metais – 25 procentai išmokėtinos sumos. Pritarti iš dalies Pritarti: grąžintina neišmokėto darbo užmokesčio dalis turi būti mokama iš valstybės ir savivaldybių biudžetų Nepritarti:
m.), o ne kaip siūloma - 2020 metais
12 Argumentai: Vadovaujantis sąžiningumo principu ir siekiant užtikrinti protingą asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonominės krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grąžinimą grąžintinas turi būti tik dėl neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) mokėjimo susidaręs socialinių, valstybinio socialinio draudimo išmokų ir valstybinių pensijų dydžių skirtumas. Pasiūlymas: Projekto 2 straipsnio 1 dalies 2 punktą pakeisti taip:
2) šio straipsnio 12 dalyje nustatyta tvarka grąžintinas dėl neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) mokėjimo susidaręs socialinių, valstybinio socialinio draudimo išmokų, valstybinių pensijų dydžių skirtumas ir kaupiamųjų pensijų įmokų skirtumas. Nepritarti Kaupiamoji pensijų įmoka yra privalomosios socialinio draudimo įmokos dalis, kuri įstatymu nustatyta tvarka pervedama už asmenis, sudariusius pensijų kaupimo sutartis. 3. Seimo narys M.
2 Argumentai: Siekiant pateisinti žmonių lūkesčius įvertinant valstybės sąžiningumą būtina laikytis ne tik nustatytos asmeniui priklausančios grąžintinos neišmokėto darbo užmokesčio dalies atstatymo mechanizmo tvarkos, bet ir numatytų terminų. Pasiūlymas: Projekto 2 straipsnio 2 dalį papildyti taip:
darbo užmokesčio dalis yra lygi sumai grąžintinų dydžių, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ir terminais apskaičiuotų už kiekvieną šio Įstatymo 1 straipsnyje nurodyto laikotarpio mėnesį, kurį asmeniui buvo mokamas sumažintas darbo užmokestis (atlyginimas) ir (ar) kitos institucijos ar įstaigos asmeniui mokamos nuo darbo užmokesčio (atlyginimo) skaičiuojamos išmokos, taikant šią formulę:
G = A x Pk - B. Joje: G – mėnesio grąžintinas dydis; A – asmens mėnesinis darbo užmokestis (atlyginimas) ir (ar) kitos tą mėnesį nuo darbo užmokesčio (atlyginimo) skaičiuojamos išmokos, kurie būtų buvę apskaičiuoti taikant iki šio Įstatymo 1 straipsnyje nurodytų įstatymų nuostatų įsigaliojimo galiojusias atitinkamų įstatymų nuostatas ir šio straipsnio 3 dalyje nurodytą pareiginės algos (atlyginimo) bazinį dydį;
Pk – tolygiai ir proporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) koeficientas, kuris, skaičiuojant mėnesio grąžintiną dydį už 2009 metų mėnesius, yra 0,98, o už 2010–2013 metų mėnesius – 0,955; B – asmens mėnesinis darbo užmokestis (atlyginimas) ir (ar) kitos tą mėnesį nuo darbo užmokesčio (atlyginimo) skaičiuojamos išmokos, apskaičiuoti taikant šio Įstatymo 1 straipsnyje nurodytų įstatymų nuostatas ir šio straipsnio 3 dalyje nurodytą pareiginės algos
4Seimo narys M.
5 Argumentai: Siekiant sumažinti sumaištį, kilsiančią kai asmenys, nebeeinantys pareigų institucijoje ar įstaigoje šio Įstatymo įsigaliojimo dieną, norėdami susigrąžinti lygiateisiškai priklausančią grąžintiną neišmokėto darbo užmokesčio dalį privalės rašyti ir teikti prašymus, būtina visiems, kam priklauso grąžintina neišmokėto darbo užmokesčio dalis, taikyti vienodas sąlygas. Pasiūlymas: Projekto 2 straipsnio 5 dalį pakeisti taip:
įsigaliojimo dieną eina pareigas jiems sumažintą darbo užmokestį (atlyginimą) mokėjusioje institucijoje ar įstaigoje, priklausanti grąžintina neišmokėto darbo užmokesčio dalis už darbo šioje institucijoje ar įstaigoje laikotarpį apskaičiuojama be atskiro prašymo. Kitais atvejais asmenims priklausančios grąžintinos neišmokėto darbo užmokesčio dalys apskaičiuojamos pagal pateiktus prašymus. Tokie prašymai Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka turi būti pateikti sumažintą darbo užmokestį (atlyginimą) mokėjusioms institucijoms ar įstaigoms, išskyrus šio straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus. Pritarti iš dalies Projekto 2 straipsnio 5 dalį išdėstyti taip:
dieną eina pareigas jiems sumažintą darbo užmokestį (atlyginimą) mokėjusioje institucijoje ar įstaigoje, priklausanti grąžintina neišmokėto darbo užmokesčio dalis už darbo šioje institucijoje ar įstaigoje laikotarpį apskaičiuojama be atskiro prašymo. Kitais atvejais asmenims priklausančios grąžintinos neišmokėto darbo užmokesčio dalys apskaičiuojamos pagal pateiktus prašymus. Tokie prašymai Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka turi būti pateikti sumažintą darbo užmokestį (atlyginimą) mokėjusioms institucijoms ar įstaigoms, išskyrus šio straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus. 5. Seimo narys M.
7 Argumentai: Valstybei apsisprendus kompensuoti dėl ekonominės krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalį asmenims, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ir savivaldybių biudžeto lėšų, taip pat ir valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijas bei valstybines pensijas dirbantiems pensininkams, būtina laikytis lygiateisiškumo, nepriešinant vienų gyventojų grupių su kitomis. Senatvės pensijos nedirbantiems jau atkurtos, dirbantiems pensininkams sukurtas pensijų kompensavimo mechanizmas, o valstybės tarnautojams darbo užmokestis ir dabar lieka sumažintas. Sukuriant valstybės tarnautojų užmokesčio atkūrimo mechanizmą ir pradėjus grąžinimą į prieškrizinį lygį, žmonės nebūtų skatinami kreiptis į teismą, norėdami susigrąžinti jiems priklausančią grąžintiną neišmokėto darbo užmokesčio dalį. Lietuva pagal ekonominius skurdo rodiklius yra 3-4 vietoje nuo galo Europoje ir sparčiai tolsta nuo kaimyninių Latvijos bei Estijos šalių. Projekte siūloma tvarka, per 5 metus, mažomis dalimis, pradedant 5%, grąžinamas valstybės tarnautojų darbo užmokestis mažintų perkamąją galią ir ekonominė padėtis negerėtų. Pasiūlymas: Projekto 2 straipsnio 7 dalį pakeisti, papildyti ir išdėstyti taip:
„7. Institucijos ar įstaigos apskaičiuota
grąžintina neišmokėto darbo užmokesčio dalis išskaičiavus asmeniui priklausančias mokėti valstybinio socialinio draudimo įmokas, privalomąjį socialinį draudimą ir gyventojų pajamų mokestį (toliau – išmokėtina suma) Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka išmokama 2016–20202017 metais tokiomis procentinėmis dalimis:
1) 2016 metaisų I ketvirtis – 510 procentaių išmokėtinos sumos;
2) 20172016 metaisų II ketvirtis – 2015 procentų išmokėtinos sumos;
3) 20182016 metaisų III ketvirtis – 2520 procentaių išmokėtinos sumos;
4) 20192016 metaisų IV ketvirtis – 2520 procentaių išmokėtinos sumos;.
5) 20202017 metaisų I ketvirtis – 2520 procentaių išmokėtinos sumos;
6) 2017 metų II ketvirtis – 15 procentų išmokėtinos sumos; Nepritarti Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo 3 str. yra įtvirtinta biudžetų asignavimų augimo ribojimo taisyklė
8 Argumentai: Įvertinant valstybės sąžiningumo principą turi būti skaičiuojami delspinigiai. Būtina pateisinti žmonių lūkesčius bei poreikius ir atsižvelgti į infliaciją. Pasiūlymas: 8. Delspinigiai nuo grąžintinos neišmokėto darbo užmokesčio dalies už laikotarpį iki 2020 m. gruodžio 31 d. neskaičiuojami. Taip pat, siekiant atlyginti patirtus praradimus, įvertinama infliacija. Nepritarti Pagal teisės aktus delspinigiai numatyti tik nuo laiku nesumokėto darbo užmokesčio. 7. Seimo narys M. Zasčiurinskas
11 Argumentai: Būtina siekti optimizuoti laiką, per kurį institucija ar įstaiga įsipareigotų pateikti apskaičiuotas grąžintiną neišmokėto darbo užmokesčio dalį, patikslintus duomenis apie draudžiamąsias pajamas ir valstybinio socialinio draudimo įmokas. Būtina pateisinti žmonių lūkesčius, įvertinant valstybės sąžiningumo principą atsižvelgti į infliaciją. Pasiūlymas: Projekto 2 straipsnio 11 dalį pakeisti, papildyti ir išdėstyti taip: 11.
Apskaičiavus asmeniui grąžintiną neišmokėto darbo užmokesčio dalį, patikslintus duomenis apie draudžiamąsias pajamas ir valstybinio socialinio draudimo įmokas nuo visos grąžintinos neišmokėto darbo užmokesčio dalies per 15 60 kalendorinių dienų institucija ar įstaiga pateikia Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigoms. Delspinigiai nuo papildomai apskaičiuotų valstybinio socialinio draudimo įmokų už laikotarpį iki 2020 m. gruodžio 31 d. neskaičiuojami, taip pat įvertinama infliacija. Valstybinio socialinio draudimo įmokos nuo apskaičiuotos grąžintinos neišmokėto darbo užmokesčio dalies, taip pat kaupiamosios pensijų įmokos pervedamos Valstybinio socialinio draudimo fondui proporcingai šio straipsnio
nustatytų terminų. Pritarti iš dalies Pritarti: Dėl 60 d. termino Nepritarti dėl kitų nuostatų. 8. Seimo narys M. Zasčiurinskas 2015-05-192 Argumentai: Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonominės krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grąžinimas neturi būti kliūtis, nepasiturintiems asmenims, gauti piniginę socialinę paramą. Pasiūlymas: Papildyti Projekto 2 straipsnį nauja 13 dalimi. Siūloma 2 straipsnio 13 dalį išdėstyti taip:
įskaitomas visų bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens gaunamas pajamas Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonominės krizės šis neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grąžinimas neįskaitomas. Pritarti
1 Argumentai: Būtina pateisinti žmonių lūkesčius, įvertinant valstybės sąžiningumo principą ir lėšas, Įstatymui įgyvendinti, skirti iš valstybės biudžeto.
Pasiūlymas: Projekto 3 straipsnio 1 dalį pakeisti, papildyti ir išdėstyti taip: 1. Dvidešimt penki procentai (po penkis procentus kiekvienais kalendoriniais metais) visų lėšų, reikalingų Vvalstybės institucijoms ar įstaigoms šiam Įstatymui įgyvendinti, skiriamaos iš šioms institucijoms ar įstaigoms patvirtintų valstybės biudžeto lėšos. asignavimų, savivaldybių institucijoms ar įstaigoms ‒ iš savivaldybių biudžetų asignavimų, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus, likusi dalis
dalis turi būti mokama iš valstybės ir savivaldybių biudžetų
ir pasiūlymai:
pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIP-3030. 2. Siūlyti pagrindiniam komitetui įstatymo projektą Nr. XIIP-3030 tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos teisės departamento ir Seimo narių P. Čimbaro ir M. Zasčiurinsko pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirtas pranešėjas:
Milda Petrauskienė. Komiteto pirmininkas Valentinas Bukauskas