Projektas XXXX XX XX Nr. ––––– Projekto lyginamasis variantas
2015 m. d. Nr. Vilnius
straipsnio pakeitimas Pakeisti 17 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Kai byloje yra keli tarpusavyje susiję reikalavimai, iš kurių vieni priskirtini
Vilniaus apygardos administraciniam teismui, o kiti – kitų apygardų administraciniams teismams Regionų apygardos administraciniam teismui, byla turi būti nagrinėjama Vilniaus apygardos administraciniame teisme.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 34 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Prašymą atnaujinti terminą skundui (prašymui) paduoti išnagrinėja teismo
pirmininkas, teisėjas, ar teismo pirmininko ar jo paskirto teisėjo sudaryta teisėjų kolegija rašytinio proceso tvarka per dešimt dienų nuo prašymo teismui su priežastis patvirtinančiais įrodymais pateikimo. Dėl nutarties, kuria atsisakoma atnaujinti praleistą terminą skundui (prašymui) paduoti, pareiškėjas gali duoti atskirąjį skundą. Įsiteisėjus nutarčiai atsisakyti atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti, skundas grąžinamas pareiškėjui.“3 straipsnis. 35 straipsnio pakeitimas Papildyti 35 straipsnį 2 dalimi ir visą straipsnį išdėstyti taip: „35 straipsnis. Skundo (prašymo) padavimas pagal institucijos buvimo vietą viešojo administravimo subjekto buveinę. Procesinių dokumentų pateikimo vieta
paduodamas tam administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra viešojo administravimo subjekto, kurio teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) yra skundžiami, buveinė. 2. Jei byla yra teisminga iš teismo rūmų sudarytam teismui, skundas (prašymas) šiam teismui pateikiamas bet kuriuose šio teismo rūmuose, o kiti procesiniai dokumentai – teismo rūmuose, į kuriuos paskirtam teisėjui ar teisėjams paskirta nagrinėti byla.“4 straipsnis. 46 straipsnio pakeitimas 1.
46 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Administraciniuose teismuose bylas, numatytas šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3, 4 ir 5 punktuose, taip pat šio įstatymo 97 straipsnio 4 dalyje numatytais atvejais nagrinėja vienas teisėjas, kitas bylas – trijų teisėjų kolegija. Tam tikrais atvejais teismo pirmininko ar jo paskirto teisėjo nutartimi gali būti sudaroma teisėjų kolegija nagrinėti ir toms byloms, kurioms numatytas vienasmenis nagrinėjimas.“
2Pakeisti 46 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Teisėjų kolegijos sudėtį sudaro, jos pirmininką ir teisėją pranešėją skiria atitinkamo
administracinio teismo pirmininkas ar jo paskirtas teisėjas, ar Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas.“5 straipsnis. 64 straipsnio pakeitimas
1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Prireikus surinkti įrodymus kitame mieste arba rajone, nagrinėjantis bylą teismas paveda kito teismo veiklos teritorijoje arba, jei teismas sudarytas iš teismo rūmų, – to teismo kitų teismo rūmų veiklos teritorijoje, nagrinėjantis bylą teismas paveda atitinkamam teismui ar teismo rūmams gali pavesti atlikti tam tikrus procesinius veiksmus. Jeigu įrodymai yra užsienio valstybėje, bylą nagrinėjantis teismas pavedimą užsienio valstybės teismui siunčia per Teisingumo ministeriją Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių nustatyta tvarka.“
2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Nutartyje dėl teisminio pavedimo trumpai išdėstoma nagrinėjamos bylos esmė, nurodomos aplinkybės, kurias reikia išaiškinti, įrodymai, kuriuos turi surinkti vykdantis pavedimą teismas. Ši nutartis yra privaloma teismui ar teismo rūmams, kuriems kuriam ji adresuojama, ir turi būti įvykdyta ne vėliau kaip per dešimt dienų.“
straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 68 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4.
Laikydamas, kad nėra kliūčių bylai nagrinėti, teisėjas siūlo teismo pirmininkui ar jo paskirtam teisėjui skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje. Pirmininko ar jo paskirto teisėjo priimtoje nutartyje nurodoma:
1) kolegijos sudėtis, jos pirmininkas;
2) posėdžio laikas ir vieta;
3) pavedimas išsiųsti šaukimus dalyvaujantiems byloje asmenims arba kitaip pranešti apie posėdį;
4) pavedimas išsiųsti paštu ar elektroninių ryšių priemonėmis atsakovams ar tretiesiems suinteresuotiems asmenims skundo (prašymo) nuorašus (skaitmenines kopijas) ir kitus dokumentus, jeigu jie nebuvo išsiųsti ruošiantis bylą nagrinėti;
5) kiti pavedimai, būtini bylai išnagrinėti laiku.“7 straipsnis. 69 straipsnio pakeitimas Pakeisti 69 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „69 straipsnis. Bylų sujungimas ir išskyrimas
1Bylą posėdžiui rengiantis teisėjas arba ją nagrinėjantis teismas, nustatęs,
kad tame pačiame rengiančiam teisėjui ar ją nagrinėjančiam teismui nustačius, kad teisme arba skirtinguose apygardų administraciniuose teismuose yra du ar daugiau skundų (prašymų) patikrinti to paties administracinio norminio akto teisėtumą arba skundas (prašymas) paduotas skirtingų pareiškėjų, tačiau dėl to paties atsakovo to paties akto ar veiksmo (neveikimo), iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nutartimi gali juos sujungti į vieną bylą. tokie skundai gali būti sujungiami į vieną bylą nutartimi. Kai šioje dalyje nurodyti skundai (prašymai) yra tame pačiame teisme, juos sujungia bylą posėdžiui rengiantis teisėjas arba bylą nagrinėjantis teismas. Kai šioje dalyje nurodyti skundai (prašymai) yra skirtinguose to paties teismo rūmuose, nutartį dėl jų sujungimo priima teismo pirmininkas ar jo pavaduotojas, kuris taip pat išsprendžia klausimą dėl sujungtos bylos perdavimo nagrinėti konkretiems teismo rūmams.
Klausimą dėl skirtinguose apygardų administraciniuose teismuose esančių skundų (prašymų) sujungimo išsprendžia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas arba pirmininko pavaduotojas bylą nagrinėjančio teismo prašymu. 2. Kai byloje yra daugiau kaip vienas reikalavimas, prireikus teismas kai kuriuos iš jų gali išskirti į atskirą bylą (bylas).“
Pakeisti 70 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „70 straipsnis. Bylos perdavimas kitam teismui
1Teismas perduoda bylą nagrinėti kitam teismui:
negalima;
atitinkamiems teismams taisykles;
3) kai proceso šalis yra teisėjas, o byla priskirtina teismui, kuriame jis arba jo artimasis giminaitis dirba teisėju (išskyrus Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą);
konkrečiai – pagal pareiškėjo ar daugumos pareiškėjų, jei skundą (prašymą) padavė ne vienas asmuo, gyvenamąją vietą ar buveinę arba pagal nekilnojamojo turto, tiesiogiai susijusio su kilusiu ginču, buvimo vietą, arba pagal ginčijamo sprendimo priėmimo ir (arba) įvykio (veiksmo), su kuriuo tiesiogiai susijęs ginčijamas sprendimas, vietą. 2. Bylos perdavimo iš vieno teismo kitam teismui klausimą išsprendžia atitinkamo teismo teisėjų kolegija arba Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas, o bylos perdavimo iš vieno teismo kitam teismui šio straipsnio 1 dalies 4 3 punkte numatytais atvejais klausimą – Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas atitinkamo teismo pirmininko teikimu.
2011-10-01)
teisėjas o byla priskirtina teismui, kuriame jis arba jo sutuoktinis, vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės), taip pat jo sutuoktinio vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės) dirba teisėju (išskyrus Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas bylą perduoda nagrinėti kitam teismui, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nurodytą atvejį. Šioje dalyje nustatyta taisyklė taikoma ir tuo atveju, kai byloje proceso šalis yra šioje dalyje nurodyti teisėjo giminaičiai. 4. Jeigu teisėjas byloje yra proceso šalis, o ta byla teisminga iš teismo rūmų sudarytam teismui, kuriame jis arba jo sutuoktinis, vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės), taip pat jo sutuoktinio vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės) dirba teisėju, tokio teismo pirmininkas perduoda šią bylą nagrinėti to teismo kitiems teismo rūmams, į kuriuos šie asmenys nėra paskirti. Ši taisyklė taikoma ir tuo atveju, kai byloje proceso šalis yra šioje dalyje nurodyti teisėjo giminaičiai. 5.
pirmininkas ar teismo pirmininko pavaduotojas byloje yra proceso šalis, o ta byla teisminga iš teismo rūmų sudarytam teismui, kuriame jis arba jo sutuoktinis, vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės), taip pat jo sutuoktinio vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės) dirba teisėju, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas perduoda šią bylą nagrinėti kitam teismui. Ši taisyklė taikoma ir tuo atveju, kai byloje proceso šalis yra šioje dalyje nurodyti teismo pirmininko ar teismo pirmininko pavaduotojo giminaičiai. 46. Kiekvieną bylą, iš vieno teismo perduotą kitam, turi besąlygiškai priimti savo žinion tas teismas, kuriam ji perduota, ir jokie ginčai dėl to tarp teismų neleidžiami, išskyrus šio įstatymo 21 straipsnyje numatytus atvejus.“9 straipsnis. 73 straipsnio pakeitimas Pakeisti 73 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Apie tos dienos teismo posėdžius skelbiama teismo, o jei teismas sudarytas iš teismo rūmų, – teismo rūmų, į kuriuos paskirti teisėjai ar teisėjas nagrinėja bylą, skelbimų lentoje.“10 straipsnis. 74 straipsnio pakeitimas Pakeisti 74 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) teismo pavadinimas, ir tikslus adresas ir, jei teismas sudarytas iš teismo rūmų, teismo rūmų, į kuriuos paskirtas teisėjas ar teisėjai nagrinėja bylą, pavadinimas ir tikslus adresas;“. 11 straipsnis. 78 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 78 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„78 straipsnis. Sąlygos teismo posėdžiui pradėti ir teismo posėdžio vieta“. 2. Papildyti 78 straipsnį 4 dalimi:
„4. Teismo posėdžiai vyksta teismo, kurio teisėjas nagrinėja bylą, arba, jei
teismas sudarytas iš teismo rūmų, – teismo rūmų, į kuriuos yra paskirtas bylą nagrinėjantis teisėjas ar teisėjai, patalpose.“
3Papildyti 78 straipsnį 5 dalimi:
„5.
Žodinis bylos nagrinėjimas gali vykti ir ne šio straipsnio 4 dalyje nurodytose patalpose, jeigu kitoje vietoje byla bus išnagrinėta operatyviau ir ekonomiškiau, konkrečiai – pagal daugumos įrodymų buvimo vietą arba proceso dalyvių ar daugumos proceso dalyvių gyvenamąją vietą ar buveinę, arba pagal nekilnojamojo turto, tiesiogiai susijusio su nagrinėjama byla, buvimo vietą, arba pagal ginčijamo sprendimo priėmimo ir (arba) įvykio (veiksmo), su kuriuo tiesiogiai susijęs ginčijamas sprendimas, vietą.“12 straipsnis. 85 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 85 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Teismo sprendimas surašomas ir viešai paskelbiamas paprastai tą pačią dieną po individualios bylos išnagrinėjimo. Teismo sprendimas paskelbiamas perskaitant jo įžanginę ir rezoliucinę dalis ir trumpai žodžiu išdėstant sprendimo motyvų esmę. Visi esantys posėdžių salėje asmenys skelbiamą teismo sprendimą išklauso stovėdami. Išimtiniais atvejais teismas gali leisti skelbiamą teismo sprendimą išklausyti sėdint.“
2Pakeisti 85 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Teismas, išnagrinėjęs bylą, gali atidėti teismo sprendimo priėmimą ir paskelbimą ne ilgiau kaip dvidešimčiai dienų. Dėl svarbių priežasčių administracinę bylą nagrinėjančio teisėjo ar administracinę bylą nagrinėjančios teisėjų kolegijos nario (narių) motyvuotu prašymu teismo pirmininkas ar jo paskirtas teisėjas motyvuota nutartimi gali pratęsti šį terminą ne ilgiau kaip dvidešimčiai dienų. Kada bus skelbiamas teismo sprendimas, pranešama bylos šalims Apie teismo sprendimo paskelbimo laiką ir vietą pranešama proceso šalims. Kol rengiamas teismo sprendimas, kolegijos teisėjai gali nagrinėti kitas bylas. Teismo sprendimą, kurio priėmimas ir paskelbimas buvo atidėtas, gali paskelbti vienas iš bylą nagrinėjusių teisėjų, kitiems kolegijos teisėjams nedalyvaujant. Visi esantys posėdžių salėje asmenys skelbiamą teismo sprendimą išklauso stovėdami.
Išimtiniais atvejais teismas gali leisti skelbiamą teismo sprendimą išklausyti sėdint.“
3Papildyti 85 straipsnį nauja 6 dalimi:
„6. Kai sprendimo priėmimas ir paskelbimas buvo atidėtas šio straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka ir nei vienas iš proceso dalyvių neatvyko į teismo sprendimo paskelbimą, sprendimo paskelbimui yra prilyginamas bylą išnagrinėjusio teisėjo (teisėjų kolegijos narių) pasirašyto sprendimo pateikimas teismo, o jei teismas sudarytas iš teismo rūmų, – teismo rūmų, į kuriuos paskirti teisėjai ar teisėjas nagrinėja bylą, raštinei teismo nurodytą teismo sprendimo paskelbimo dieną.“
straipsnio 6 dalį laikyti 7 dalimi. 13 straipsnis. 139 straipsnio pakeitimas
139 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Teismas, išnagrinėjęs bylą, gali atidėti teismo sprendimo priėmimą ir paskelbimą ne ilgiau kaip dvidešimčiai dienų, o išnagrinėjęs bylą dėl norminio administracinio akto teisėtumo, – ne ilgiau kaip vienam mėnesiui. Dėl svarbių priežasčių administracinę bylą nagrinėjančios teisėjų kolegijos nario (narių) motyvuotu prašymu teismo pirmininkas motyvuota nutartimi gali pratęsti šį terminą ne ilgiau kaip dvidešimčiai dienų. Kada bus skelbiamas teismo sprendimas, pranešama bylos šalims. Apie teismo sprendimo paskelbimo laiką ir vietą pranešama proceso šalims. Kol rengiamas sprendimas, kolegijos teisėjai gali nagrinėti kitas bylas.“
2Papildyti 139 straipsnį 6 dalimi:
„6. Kai sprendimo ar nutarties priėmimas ir paskelbimas buvo atidėtas šio straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka ir nei vienas iš proceso dalyvių neatvyko į teismo sprendimo ar nutarties paskelbimą, sprendimo ar nutarties paskelbimui yra prilyginamas bylą išnagrinėjusių teisėjų kolegijos narių pasirašyto sprendimo pateikimas teismo raštinei teismo nurodytą teismo sprendimo ar nutarties paskelbimo dieną.“
įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2016 m. sausio 1 d.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
IR 139 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO Įstatymo PROJEKTO
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnio 3 dalį nustatant, jog „Prašymą atnaujinti terminą skundui (prašymui) paduoti išnagrinėja teismo pirmininkas, teisėjas, teismo pirmininko ar jo paskirto teisėjo sudaryta teisėjų kolegija rašytinio proceso tvarka per dešimt dienų nuo prašymo teismui su priežastis patvirtinančiais įrodymais pateikimo. <...>“ Pasiūlymo turinys kelia abejonių. Pastebėtina, jog neaišku, kas turima omenyje, kai nuostatoje kalbama apie „paskirtąjį teisėją“. Kokia tvarka toks teisėjas turi būti paskirtas ir kodėl tokio teisėjo įgaliojimai galėtų būti didesni nei teismo pirmininko pavaduotojo įgaliojimai. Neaišku, kodėl kolegijų negalėtų sudaryti teismo pirmininko pavaduotojas. Siūlytina detalizuoti reguliavimą ir atskleisti jo esmę. Analogiška pastaba mutatis mutandis išsakytina ir dėl projekto 4 straipsniu keičiamos įstatymo 46 straipsnio 4 dalies. 2. Projekto 7 straipsniu siūloma keisti įstatymo 69 straipsnio 1 dalį nustatant, jog „Bylą posėdžiui rengiančiam teisėjui ar ją nagrinėjančiam teismui nustačius, kad teisme arba skirtinguose apygardų administraciniuose teismuose yra du ar daugiau skundų (prašymų) patikrinti to paties administracinio norminio akto teisėtumą arba skundas (prašymas) paduotas skirtingų pareiškėjų, tačiau dėl to paties atsakovo to paties akto ar veiksmo (neveikimo), iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos tokie skundai gali būti sujungiami į vieną bylą nutartimi.
Kai šioje dalyje nurodyti skundai (prašymai) yra tame pačiame teisme, juos sujungia bylą posėdžiui rengiantis teisėjas arba bylą nagrinėjantis teismas. Kai šioje dalyje nurodyti skundai (prašymai) yra skirtinguose to paties teismo rūmuose, nutartį dėl jų sujungimo priima teismo pirmininkas ar jo pavaduotojas, kuris taip pat išsprendžia klausimą dėl sujungtos bylos perdavimo nagrinėti konkretiems teismo rūmams. Klausimą dėl skirtinguose apygardų administraciniuose teismuose esančių skundų (prašymų) sujungimo išsprendžia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas arba pirmininko pavaduotojas bylą nagrinėjančio teismo prašymu.“ Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Pirma, siūlytina nurodyti, ar nutartys, kuriomis bylos sujungiamos į vieną bylą, yra skundžiamos. Jei taip, tai būtina papildomai nurodyti skundimo tvarką tais atvejais, kai bylas sujungia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas. Be to, būtina nurodyti kokį procesinį dokumentą priima Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas dėl bylų sujungimo. Taip pat manytina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas turėtų kartu spręsti klausimą ir dėl bylos nagrinėjimo perdavimo konkrečiam teismui ar teismo rūmams. Antra, nurodytina, kaip turėtų būti sujungiamos bylos, kai nutartis dėl tų pačių bylų sujungimo priima skirtingi teisėjai. Be to, nurodytina, kuris teisėjas tokiu atveju bylas turėtų nagrinėti.
Trečia, nurodytina, ar byloje dalyvaujantys asmenys gali pateikti prašymą sujungti bylas, kai analogiška byla yra nesujungiama su kitomis bylomis arba kai tam tikra byla nepatenka į sujungiamų bylų skaičių, nors yra įstatyme nustatyti sujungimo kriterijai, ar gali tokį bylų sujungimą (nesujungimą) skųsti. Ketvirta, pastebėtina, jog neaišku, kokiais pagrindais turėtų būti vadovaujamasi tik kai kurias bylas sujungiant į vieną bylą, o kažkurių į tokią bylą neapjungiant. Pažymėtina, jog tam tikras bylas sujungus, kitų bylų nagrinėjimas nestabdomas, taigi neaišku, kokia bylų sujungimo ar nesujungimo teisinė reikšmė ir prasmė. 3. Projektu 8 straipsnyje dėstomos keičiamo įstatymo
teismui pagrindų nedera su galiojančio įstatymo 47 straipsnio nuostatomis, nustatančiomis teisėjo nušalinimo pagrindus. Pavyzdžiui, jeigu proceso dalyvis yra teisėjo brolis, tai pagal galiojančio įstatymo 47 straipsnį teisėjas turi nusišalinti arba gali būti nušalintas. Jeigu nušalinus teisėją jo pakeisti tame teisme negalima, t. y. yra abi 70 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytos sąlygos, byla perduodama kitam teismui 70 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Tačiau pagal projekte dėstomo 70 straipsnio 3 dalį byla perduodama kitam teismui tik tuo atveju, jeigu teisėjo brolis yra proceso šalimi. Jeigu teisėjo brolis yra kitu proceso dalyviu, tai ši aplinkybė pagal šią dalį nėra pagrindas perduoti bylą kitam teismui. Manytume, kad 70 straipsnio 3, 4 ir 5 dalyse nustatant bylų perdavimo kitam teismui tvarką reikėtų pateikti nuorodą į to paties straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus bylos perdavimo nagrinėti kitam teismui pagrindus, atsisakant jų vardijimo 70 straipsnio 3, 4 ir 5 dalyse. Teisėjo giminaičių sąrašas galėtų būti pateiktas keičiamo įstatymo 47 straipsnyje, atitinkamai pakeičiant 47 straipsnio 2 dalies 2 punktą. 4.
straipsnio 3 ir 5 dalis, vieną sakinį iš straipsnio 5 dalies, nekeičiant jo esmės ir prasmės, perrašant į straipsnio 3 dalį. Pasiūlymo turinys abejotinas, manytina, jog pakeitimas yra perteklinis ir nereikalingas, ypač atsižvelgiant į tai, jog Seimui yra pateiktas įstatymo projektas Nr. XIIP-2877, kuriuo Administracinių bylų teisenos įstatymas dėstomas nauja redakcija. Pastebėtina, jog naujoje redakcijoje keičiama nuostata vėl bus įtvirtinta straipsnio 5 dalyje. Siūlytina atsisakyti pakeitimo. 5. Atkreiptinas dėmesys, kad Seimui yra pateiktas įstatymo projektas Nr. XIIP-2877, kuriuo Administracinių bylų teisenos įstatymas dėstomas nauja redakcija. Šiame kontekste svarstytinas pateiktų įstatymo pakeitimų aktualumas, nes šie pakeitimai neatsispindi įstatymo projekte Nr. XIIP-2877 ir priėmus šį įstatymo projektą netektų galios kartu su visu keičiamu įstatymu. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected] A. Jatkevičius, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected]
TEISĖTVARKOS komitetas
IR 139 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO Įstatymo PROJEKTO (Nr. XIIP-3017)
dalyvavo: Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Vilija Aleknaitė Abramikienė, Juozas Bernatonis, Stasys Brundza, Vitalijus Gailius, Vytautas Gapšys, Valdas Skarbalius, komiteto biuro vedėja Dalia Latvelienė, patarėjai: Loreta Zdanavičienė, Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, padėjėjos Aidena Bacevičienė. Modesta Banytė. Kviestieji asmenys: Teisingumo viceministras Giedrius Mozūraitis, Teisingumo ministerijos Administracinės justicijos skyriaus vedėjas Germanas Politika, Teisės sistemos vystymo skyriaus vedėja Reda Gabrilavičiūtė, Teisėjų tarybos pirmininkas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas Egidijus Laužikas, Nacionalinės teismų administracijos Teisės skyriaus vedėja Lina Griškevič. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-05-05 2,42 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsniu siūloma keisti įstatymo 34 straipsnio 3 dalį nustatant, jog
„Prašymą atnaujinti terminą skundui (prašymui)
paduoti išnagrinėja teismo pirmininkas, teisėjas, teismo pirmininko ar jo paskirto teisėjo sudaryta teisėjų kolegija rašytinio proceso tvarka per dešimt dienų nuo prašymo teismui su priežastis patvirtinančiais įrodymais pateikimo. <...>“ Pasiūlymo turinys kelia abejonių.
Pastebėtina, jog neaišku, kas turima omenyje, kai nuostatoje kalbama apie
„paskirtąjį teisėją“. Kokia tvarka toks teisėjas turi būti paskirtas ir kodėl
tokio teisėjo įgaliojimai galėtų būti didesni nei teismo pirmininko pavaduotojo įgaliojimai. Neaišku, kodėl kolegijų negalėtų sudaryti teismo pirmininko pavaduotojas. Siūlytina detalizuoti reguliavimą ir atskleisti jo esmę. Analogiška pastaba mutatis mutandis išsakytina ir dėl projekto 4 straipsniu keičiamos įstatymo 46 straipsnio 4 dalies. Nepritarti Tiek Administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ABTĮ), tiek ir kituose procesiniuose įstatymuose yra galiojančių nuostatų, suteikiančių teisę teismo pirmininko ar jo pavaduotojo paskirtam teisėjui atlikti tam tikrus veiksmus, susijusius su administravimo funkcijų vykdymu: spręsti teisėjo nušalinimo klausimą (ABTĮ 47(1) straipsnio
nekompetentingas nagrinėti (Civilinio proceso kodekso 115 straipsnio 6 dalis). Teisės sudaryti teisėjų kolegijas ir atlikti kitus ABTĮ projekte numatytus veiksmus suteikimas teismo pirmininko paskirtam teisėjui sudarytų prielaidas efektyviam teismų reformos įgyvendinimui – padėtų užtikrinti sklandų teismo rūmų darbą, nes tam tikrus procesinius veiksmus galėtų atlikti kiekvienuose konkrečiuose teismo rūmuose paskirtas teisėjas. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-05-057 2.
Projekto 7 straipsniu siūloma keisti įstatymo 69 straipsnio 1 dalį nustatant, jog „Bylą posėdžiui rengiančiam teisėjui ar ją nagrinėjančiam teismui nustačius, kad teisme arba skirtinguose apygardų administraciniuose teismuose yra du ar daugiau skundų (prašymų) patikrinti to paties administracinio norminio akto teisėtumą arba skundas (prašymas) paduotas skirtingų pareiškėjų, tačiau dėl to paties atsakovo to paties akto ar veiksmo (neveikimo), iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos tokie skundai gali būti sujungiami į vieną bylą nutartimi. Kai šioje dalyje nurodyti skundai (prašymai) yra tame pačiame teisme, juos sujungia bylą posėdžiui rengiantis teisėjas arba bylą nagrinėjantis teismas. Kai šioje dalyje nurodyti skundai (prašymai) yra skirtinguose to paties teismo rūmuose, nutartį dėl jų sujungimo priima teismo pirmininkas ar jo pavaduotojas, kuris taip pat išsprendžia klausimą dėl sujungtos bylos perdavimo nagrinėti konkretiems teismo rūmams. Klausimą dėl skirtinguose apygardų administraciniuose teismuose esančių skundų (prašymų) sujungimo išsprendžia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas arba pirmininko pavaduotojas bylą nagrinėjančio teismo prašymu.“ Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Pirma, siūlytina nurodyti, ar nutartys, kuriomis bylos sujungiamos į vieną bylą, yra skundžiamos. Jei taip, tai būtina papildomai nurodyti skundimo tvarką tais atvejais, kai bylas sujungia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas. Be to, būtina nurodyti kokį procesinį dokumentą priima Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas dėl bylų sujungimo. Taip pat manytina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas turėtų kartu spręsti klausimą ir dėl bylos nagrinėjimo perdavimo konkrečiam teismui ar teismo rūmams. Antra, nurodytina, kaip turėtų būti sujungiamos bylos, kai nutartis dėl tų pačių bylų sujungimo priima skirtingi teisėjai.
Be to, nurodytina, kuris teisėjas tokiu atveju bylas turėtų nagrinėti. Trečia, nurodytina, ar byloje dalyvaujantys asmenys gali pateikti prašymą sujungti bylas, kai analogiška byla yra nesujungiama su kitomis bylomis arba kai tam tikra byla nepatenka į sujungiamų bylų skaičių, nors yra įstatyme nustatyti sujungimo kriterijai, ar gali tokį bylų sujungimą (nesujungimą) skųsti. Ketvirta, pastebėtina, jog neaišku, kokiais pagrindais turėtų būti vadovaujamasi tik kai kurias bylas sujungiant į vieną bylą, o kažkurių į tokią bylą neapjungiant. Pažymėtina, jog tam tikras bylas sujungus, kitų bylų nagrinėjimas nestabdomas, taigi neaišku, kokia bylų sujungimo ar nesujungimo teisinė reikšmė ir prasmė. Pritarti iš dalies Pirmajam pastabos aspektui pritarta iš dalies. Nereikia įtvirtinti nuostatos dėl nutarčių, kuriomis sujungiamos bylos, apskundimo /neapskundimo, nes, vadovaujantis ABTĮ
neskundžiamos. Jei būtų LVAT nutartis dėl bylų sujungimo, savaime aišku, kad ji neskundžiama, nes atskirųjų skundų padavimo sistema galioja tik pirmosios instancijos nutarčių atžvilgiu. Nepagristas siūlymas projekte nurodyti, kokį procesinį dokumentą priima LVAT pirmininkas dėl bylų sujungimo, nes keičiamo ABTĮ 69 straipsnio 1 dalies 1 sakinyje nurodyta, kad bylų sujungimo klausimas sprendžiamas nutartimi (taip pat ir tais atvejais kai sujungtinos bylos yra skirtinguose teismuose). Pritartina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas turėtų kartu spręsti klausimą ir dėl bylos nagrinėjimo perdavimo konkrečiam teismui ar teismo rūmams. Nepritarta antrajam aptariamos pastabos aspektui.
Dėl bylų sujungimo priimama viena nutartis, o kuris teisėjas ar teisėjų kolegija nagrinės sujungtą bylą – teismų vidaus darbo organizavimo klausimas; nėra poreikio kurti sujungtų bylų paskirstymo taisykles procesiniame įstatyme. Nepritarti trečiajam aptariamos pastabos aspektui. Pažymėtina, kad pagal galiojančio ABTĮ 53 straipsnio 2 dalį proceso šalys turi teisę reikšti prašymus. Kaip jau minėta, vadovaujantis ABTĮ 149 straipsnio 2 dalimi, nutartys dėl bylų sujungimo/atsisakymo sujungti bylas būtų neskundžiamos. Nepritarti ketvirtajam aptariamos pastabos aspektui. Klausimas, ar tikslinga sujungti bylas, paliekamas teismo diskrecijai. Tam tikrais atvejais bylų sujungimas gali būti naudingas, nes sujungtos bylos gali būti išnagrinėtos greičiau, ekonomiškiau ir kartu išvengiama skirtingos teismų praktikos analogiškose bylose atsiradimo rizikos. Tačiau gali būti atvejų kai bylos sujungimas su kitomis bylomis netikslingas, pavyzdžiui daug proceso dalyvių byloje, todėl sudėtinga užtikrinti jų visų dalyvavimą – tokią bylą tikslingiau nagrinėti atskirai, nes prijungus kitas, jų nagrinėjimas užsitęstų. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
kurios nuostatos dėl bylos perdavimo kitam teismui pagrindų nedera su galiojančio įstatymo 47 straipsnio nuostatomis, nustatančiomis teisėjo nušalinimo pagrindus. Pavyzdžiui, jeigu proceso dalyvis yra teisėjo brolis, tai pagal galiojančio įstatymo 47 straipsnį teisėjas turi nusišalinti arba gali būti nušalintas. Jeigu nušalinus teisėją jo pakeisti tame teisme negalima, t. y. yra abi 70 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytos sąlygos, byla perduodama kitam teismui 70 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Tačiau pagal projekte dėstomo 70 straipsnio 3 dalį byla perduodama kitam teismui tik tuo atveju, jeigu teisėjo brolis yra proceso šalimi.
Jeigu teisėjo brolis yra kitu proceso dalyviu, tai ši aplinkybė pagal šią dalį nėra pagrindas perduoti bylą kitam teismui. Manytume, kad 70 straipsnio 3, 4 ir 5 dalyse nustatant bylų perdavimo kitam teismui tvarką reikėtų pateikti nuorodą į to paties straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus bylos perdavimo nagrinėti kitam teismui pagrindus, atsisakant jų vardijimo 70 straipsnio 3, 4 ir 5 dalyse. Teisėjo giminaičių sąrašas galėtų būti pateiktas keičiamo įstatymo 47 straipsnyje, atitinkamai pakeičiant 47 straipsnio 2 dalies 2 punktą. Pritarti iš dalies Pažymėtina, kad keičiamo įstatymo 70 straipsnio 3, 4 ir 5 dalių pagrindinis tikslas – ne nustatyti bylų perdavimo tvarką, o specialiuosius bylų perdavimo iš vieno teismo kitam teismui pagrindus, šie pagrindai turėtų būti taikomi nepriklausomai nuo to, ar teisėjas nusišalino ir nepriklausomai nuo 70 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyto bylos perdavimo kitam teismui pagrindo. Siekiant aiškumo, keičiamo įstatymo 70 straipsnio 1 dalies 1 punktas papildytas išimtimi dėl 3, ir 5 dalių:
„1) jeigu, nušalinus vieną ar kelis teisėjus, jų pakeisti kitais tame teisme
negalima (išskyrus šio straipsnio 3 ir 5 dalyse nurodytus atvejus)“. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
siūloma pakeisti įstatymo 85 straipsnio 3 ir 5 dalis, vieną sakinį iš straipsnio 5 dalies, nekeičiant jo esmės ir prasmės, perrašant į straipsnio 3 dalį. Pasiūlymo turinys abejotinas, manytina, jog pakeitimas yra perteklinis ir nereikalingas, ypač atsižvelgiant į tai, jog Seimui yra pateiktas įstatymo projektas Nr. XIIP-2877, kuriuo Administracinių bylų teisenos įstatymas dėstomas nauja redakcija. Pastebėtina, jog naujoje redakcijoje keičiama nuostata vėl bus įtvirtinta straipsnio 5 dalyje. Siūlytina atsisakyti pakeitimo.
Nepritarti Keičiamo ABTĮ 85 straipsnio 5 dalies paskutinius du sakinius tikslinga perkelti į 3 dalį, nes būtent šioje dalyje dėstomos bendrosios teismo sprendimo paskelbimo nuostatos (5 dalyje kalbama tik apie atidėtą teismo sprendimo paskelbimą). Jei aptariamo įstatymo projekto pakeitimai būtų priimti anksčiau, manytina, kad atitinkamai galėtų būti pakoreguotas naujos redakcijos ABTĮ projektas Nr. XIIIP-2877. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
dėmesys, kad Seimui yra pateiktas įstatymo projektas Nr. XIIP-2877, kuriuo Administracinių bylų teisenos įstatymas dėstomas nauja redakcija. Šiame kontekste svarstytinas pateiktų įstatymo pakeitimų aktualumas, nes šie pakeitimai neatsispindi įstatymo projekte Nr. XIIP-2877 ir priėmus šį įstatymo projektą netektų galios kartu su visu keičiamu įstatymu. Pritarti Įstatymo projekto nuostatos teiktinos naujai Administracinių bylų teisenos įstatymo redakcijai (projektas Nr. XIIP-2877). Įstatymas priimtas Seime 2016-06-02. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos Respublikos teisėjų asociacija 2015-09-22 Pažymime, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo pakeitimai Nr. XIIP-3017 turėtų būti derinami su šiuo metu Lietuvos Respublikos Seime svarstomu įstatymo projektu Nr. XIIP-2877, kuriuo Administracinių bylų teisenos įstatymas dėstomas nauja redakcija. Pritarti Įstatymo projekto nuostatos teiktinos naujai Administracinių bylų teisenos įstatymo redakcijai (projektas Nr. XIIP-2877). Įstatymas priimtas Seime 2016-06-02. 2. Teisėjų taryba 2015-06-0314 Teisėjų taryba, iš esmės pritardama siūlomiems teisės aktų pakeitimams, pagal kompetenciją teikia pastabas dėl atskirų projektų nuostatų.
Dėl teisės aktų, susijusių su teismų reorganizavimu, įsigaliojimo termino Teisėjų tarybos nuomone, būtina įvertinti tai, kad teismų reorganizavimas apimtų visos valstybės apylinkių bei apygardų administracinius teismus, ir būtina užtikrinti visų šių teismų sklandžią nenutrūkstamą veiklą. Tuo tarpu projektų rengėjai teisės aktų projektų įsigaliojimo datą numato 2016 m. sausio 1 d. Projektų aiškinamajame rašte nurodoma, kad „teismų reorganizavimo procedūras reglamentuoja teikiami Lietuvos Respublikos teismų reorganizavimo įstatymo projektas ir Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl teismų reorganizavimo“ projektas. Pagal šiuos projektus teismai 2016 m. sausio 1 d. būtų sustambinami juos reorganizuojant prijungimo būdu - juose nurodyti teismai būtų prijungiami prie kito teismo, kuriam pereitų visos reorganizuojamų juridinių asmenų teisės ir pareigos“. Tokio termino įtvirtinimas suteiktų pernelyg trumpą laikotarpį pasirengti teismų reorganizavimui dėl žemiau nurodytų priežasčių:
procedūros terminus, yra pagrįsta abejonė, kad priėmus siūlomus teisės aktų projektus likęs terminas iki 2016 m. sausio 1 d. bus pernelyg trumpas tinkamai pasirengti teismų reorganizavimui. 2. Būtina įvertinti 2013 m. sausio 1 d. įvykusį Vilniaus, Kauno ir Šiaulių apylinkių teismų sujungimą ir tam reikalingų su teismų reorganizavimu susijusių procedūrų trukmę. Pirminiame etape nuo reikiamų įstatymų ir kitų teisės aktų priėmimo iki jų įsigaliojimo buvo numatytas pernelyg trumpas (trumpesnis nei vieneri metai) terminas visoms su teismų reorganizavimu susijusioms procedūroms ir kitiems pasirengimo veiksmams atlikti. Nors Lietuvos Respublikos Seimo 2011 m. gruodžio 6 d. nutarime Nr.
XI-1784 „Dėl apylinkių teismų reorganizavimo“ buvo numatyta, kad po reorganizavimo pasibaigusių teismų teisės ir pareigos po reorganizavimo veikiantiems teismams pereina nuo
pakeistas ir nustatytas ilgesnis laikotarpis visoms su teismų reorganizavimu susijusioms procedūroms ir kitiems pasirengimo veiksmams atlikti. Taigi laikotarpis nuo pirminių teisės aktų priėmimo iki teismų reorganizavimo, siekiant sklandaus teismų sujungimo proceso, buvo ilgesnis nei vieneri metai. 3. Tinkamas ir sklandus teismų reorganizavimo įgyvendinimas tiesiogiai susijęs su tam būtinų priemonių įgyvendinimu bei reikalingo finansavimo skyrimu. Projektų rengėjai aiškinamajame rašte nurodo lėšas, kurios bus būtinos teismų reorganizavimui įgyvendinti (Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau - LITEKO) keitimui, modernizavimui; kompiuterinei technikai; teismų iškaboms; su teisėjų mobilumą užtikrinančią nuostatų įgyvendinimu susijusioms teisėjų socialinėms garantijoms). Pažymėtina, kad 2015 m. nėra numatyta lėšų šių priemonių įgyvendinimui. Nesant skirto tinkamo finansavimo, nėra galimybių netgi pradėti priemonių, būtinų teismų reorganizavimui, įgyvendinimą. Be to, su LITEKO keitimu, modernizavimu susijusiems darbams tinkamai atlikti būtinas ilgesnis nei pusės metų terminas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Teisėjų tarybos nuomone, būtina su teismų reorganizavimu susijusių nuostatų įsigaliojimą numatyti bent nuo 2017 m. sausio 1 d. Pritarti iš dalies
nutarimą „Dėl teismų reorganizavimo“ Nr. XII-2209, kurio 3 straipsnyje numatyta, kad po reorganizavimo pasibaigusių teismų teisės ir pareigos po reorganizavimo veikiantiems teismams pereina nuo 2018 m. sausio 1 d. 3.
taryba 2015-06-034 Atsižvelgiant į tai, kad tiek CPK 62 straipsnio 1 dalyje, tiek ABTĮ 46 straipsnio 1 dalyje numatyta galimybė sudaryti teisėjų kolegiją apylinkės teisme, įstatymo taikymo metu gali kilti neaiškumų dėl teismų įstatymo 34 straipsnio 6 dalies nuostatų, numatančių sąvoką „teismo rūmai, kuriems priskirtas bylą nagrinėjantis teisėjas ar teisėjai“. Atsižvelgiant į tai, kad teisėjų kolegijos bylas nagrinėja kolegialiai bei į būtinybę užtikrinti bylų nagrinėjimo operatyvumą ir efektyvumą, ši nuostata neturėtų būti aiškinama plečiamai, kaip leidžianti sudaryti teisėjų kolegiją iš teisėjų, kurie paskirti į vieno apylinkės teismo skirtingus teismo rūmus. Šiuo atveju bylų skyrimo teisėjams, kurie paskirti į skirtingus teismo rūmus procesas būtų įgyvendinamas tais atvejais, kuomet teisėjai bylą nagrinėtų vienasmeniškai. Todėl tiek CPK 62 straipsnio 1 dalį, tiek ABTĮ 46 straipsnio 1 dalį siūlytina papildyti sakiniu „Jei apylinkės teismas yra sudarytas iš teismo rūmų, teisėjų kolegija sudaroma iš teisėjų, kurie paskirti į tuos pačius teismo rūmus.“ Pastebėtina, kad atitinkamomis nuostatomis siūlytina papildyti ir BPK 221 ir 222 straipsnius. Pritarti
teismų teisėjų sąjunga Pastabų ir pasiūlymų neteikia. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 7.1. Komiteto sprendimas:
Iš esmės pritarti projekto tikslams ir projektu siūlomam teisiniam reguliavimui, tačiau atsižvelgiant į tai, kad nuo 2016 m. liepos 1 d. projektu keičiamas įstatymas nebegalios, Seimui 2016 m. birželio 2 d. priėmus naujos redakcijos Administracinių bylų teisenos įstatymą Nr.XII-2399, įstatymo projektą atmesti. 7.2.
registruoti Administracinių bylų teisenos įstatymo pataisas, atsižvelgiant į šio projekto nuostatas ir į dėl šio projekto gautas institucijų pastabas, kurioms komitetas pritarė. 8. Balsavimo rezultatai: už – bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Stasys Šedbaras, Julius Sabatauskas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas