Projekto lyginamasis variantas
2015 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 9 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
pradedamas ugdyti, kai jam tais kalendoriniais metais sueina 7 metai. Atskiru atveju vaikas, kuriam tais kalendoriniais metais sueina 7 metai ir kuriam reikalinga nuolatinė kvalifikuotų specialistų pagalba bei sveikatą tausojantis dienos režimas arba kuriam ugdantieji specialistai (gerovės komisija) yra nustačiusi raidos sutrikimus, tėvų (globėjų) prašymu švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka vienus metus gali būti ugdomas ikimokyklinio ugdymo įstaigoje ar namuose pagal jo specialiesiems ugdymo poreikiams pritaikytą ugdymo programą. 2 straipsnis. Įstatymo taikymas Šio įstatymo nuostatos taikomos nuo 2015 metų liepos 1 dienos. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. RESPUBLIKOS
Teikia Seimo nariai: Andrius Palionis Darius Petrošius Orinta Leiputė
DĖL
Švietimo įstatymo nr. Nr. I-1489 9 STRAIPSNIO
paskatinusios priežastys, pirminiai jo siūlytojai ir asmenys, dalyvavę rengiant ar tobulinant projektą Lietuvos Respublikos Konstitucijos 41 straipsnis numato, jog mokslas asmenims iki 16 metų yra privalomas. Mokymas valstybinėse ir savivaldybių bendrojo lavinimo, profesinėse bei aukštesniosiose mokyklose yra nemokamas. Tai asmenų pareiga, o ne teisė, todėl asmenims nėra palikta pasirinkimo galimybė mokytis ar ne. Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas reikalavimus sugriežtina dar labiau, numatydamas, jog pradinis ugdymas pradedamas sulaukus 7 metų amžiaus. Atsižvelgiant į tai, kad tokio teisinio reguliavimo tikslas yra pakankamą fizinę ir socialinę brandą pasiekusio asmens švietimas, ugdymas, įstatymas turėtų numatyti tam tikras išimtis asmenims, kurie yra pasiekę nustatytą amžių, tačiau dėl raidos sutrikimų jų socialinė ir fizinė branda nėra pasiekusi reikiamo lygio. Todėl tokių asmenų švietimas ne tik nepasiektų siekiamų rezultatų, tačiau priešingai, galėtų pakenkti tokios asmenybės vystymuisi. Šiuo metu Švietimo įstatymas numato galimybę vaikui atidėti pradinį ugdymą vieneriems metams tada, kai jam reikalinga nuolatinė kvalifikuotų specialistų pagalba bei sveikatą tausojantis dienos režimas. Tačiau manytina, jog tokia išimtis yra pernelyg siaura, neapimanti anksčiau gimusių, raidos sutrikimų turinčių asmenų. Todėl siūloma, jog gerovės komisija (kiekvienoje mokykloje sudaryta komisija, kurią sudaro mokyklos vadovas, mokyklos vadovo pavaduotojas ugdymui, švietimo pagalbos specialistai, sveikatos priežiūros specialistas, klasių vadovai, mokytojai, auklėtojai) galėtų spręsti dėl pradinio ugdymo atidėjimo, pripažįstant jog asmuo turi raidos sutrikimų, dėl kurių jo socialinė ar fizinė branda nėra pasiekusi reikiamo lygio. Tokiu būdu tokie asmenys būtų apsaugoti nuo pernelyg ankstyvo, savo tikslų nepasieksiančio pradinio ugdymo.
Paliekant jiems galimybę pasiekti reikiamą brandą ikimokyklinio ugdymo procesu. Pirminis projekto iniciatorius ir rengėjas – Seimo narys Andrius Palionis. 2. Projekto tikslai ir uždaviniai Projekto tikslas – numatyti, jog asmenims, kuriems gerovės komisija yra nustačiusi raidos sutrikimus, būtų atidėtas pradinis ugdymas. Projekto uždaviniai – sudaryti palankesnes sąlygas asmenims, nepasiekusiems reikiamos socialinės ar fizinės brandos, mokytis ikimokyklinio ugdymo programos nustatytu būdu, siekiant tinkamai pasiruošti pradiniam ugdymui. 3. Projekte siūlomų nuostatų teisinio reguliavimo būklė šiuo metu Šiuo metu Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas nustato, jog galimybę vaikui atidėti pradinį ugdymą vieneriems metams atsiranda tik tada, kai jam reikalinga nuolatinė kvalifikuotų specialistų pagalba bei sveikatą tausojantis dienos režimas. 4. Projekte siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos Projekte siūloma numatyti, kad gerovės komisija galėtų nustatyti asmenims raidos sutrikimus, dėl ko jiems tėvų (globėjų) prašymu švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka galėtų būti nustatomas ugdymas ikimokyklinio ugdymo įstaigoje ar namuose pagal jo specialiesiems ugdymo poreikiams pritaikytą ugdymo programą. 5. Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir priemonės, kurių reikia imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Įstatymo įgyvendinimo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai Projekto įgyvendinimas turės teigiamos įtakos regioninio verslo plėtrai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą Priėmus projektą, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministras turėtų priimti atitinkamus teisės aktus. 9.
9Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos,
Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis nustatytų reikalavimų. 10. Projekto atitikimas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms bei ES teisei Įstatymų projektai neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams. 11. Įstatymo įgyvendinimui reikalingi lydimieji aktai Įstatymo įgyvendinimui lydimųjų teisės aktų nereikės. 12. Projekto įgyvendinimo poveikis biudžeto lėšoms Projekto įgyvendinimas gali turėti poveikį biudžeto lėšų surinkimui. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Negauta. 14. Projekto rengėjai Įstatymo projektą rengė Seimo narys Andrius Palionis. 15. Projekto reikšminiai žodžiai
„Gerovės komisija“, „ikimokyklinis ugdymas”, „raidos sutrikimai“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir
paaiškinimai Nėra Teikia Seimo nariai Andrius Palionis Darius Petrošius Orinta Leiputė
Vilnius
2015-04-28 Nr. XIIP-3000 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
į galiojančią Švietimo įstatymo 9 straipsnio 3 dalies redakciją ir projektu siūlomus šios dalies pakeitimus, svarstytina, ar galiojanti formuluotė neapima ir siūlomų pakeitimų dėl raidos sutrikimų nustatymo, kas reikštų, kad siūlomą teisinį reguliavimą galima būtų įgyvendinti ir vadovaujantis šiuo metu galiojančių teisės aktų nuostatomis. Atsižvelgiant į tai, svarstytinas projektu siūlomo teisinio reguliavimo tikslingumas. Nusprendus siūlomo teisinio reguliavimo neatsisakyti, svarstytina, ar vaiko gerovės komisija yra tinkamas subjektas, kuris nustato raidos sutrikimus. Vaiko gerovės komisijos kompetenciją nustato Švietimo įstatymas ir kiti teisės aktai. Pagal Švietimo įstatymo 14 straipsnio 3 dalį, Vaiko gerovės komisija atlieka mokinio specialiųjų ugdymosi poreikių pirminį įvertinimą, o mokinio specialiuosius ugdymosi poreikius (išskyrus atsirandančius dėl išskirtinių gabumų) pedagoginiu, psichologiniu, medicininiu ir socialiniu pedagoginiu aspektais įvertina Pedagoginė psichologinė tarnyba ir specialųjį ugdymąsi skiria Pedagoginės psichologinės tarnybos vadovas, atskirais atvejais – mokyklos vadovas su tėvų (globėjų, rūpintojų) sutikimu švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka. Be to, vaiko raidos sutrikimai gali būti nustatyti dar iki pradedant jį ugdyti. Taip pat projekte vartojama sąvoka „ugdantieji specialistai“ yra neaiški ir Švietimo įstatyme nevartojama. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, svarstytina, ar projekte apskritai reikia nurodyti raidos sutrikimus nustatantį subjektą. 2. Projekto 2 straipsnyje turėtų būti numatyta ne įstatymo taikymo, o įstatymo įsigaliojimo data (atsisakant žodelio „nuo“).
Be to, atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministras iki įstatymo įsigaliojimo turi priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, projekto 2 straipsnis pildytinas nuostatomis dėl jo įgyvendinimo (ši nuostata turėtų įsigalioti anksčiau nei kitos įstatymo nuostatos), kad nesusidarytų situacija, kai įstatymo normos negali būti realizuotos dėl įgyvendinamųjų teisės aktų nebuvimo. 3. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro
rengimo rekomendacijose nustatytus teisės technikos reikalavimus:
pavadinime žodžiai „LIETUVOS RESPUBLIKOS“ ir „ĮSTATYMAS“ dėstomi atskirose eilutėse, centre, o santrumpa „Nr.“ keistina į „NR.“;
keičiamos dalies tekstas dėstomas kabutėse;
mažosiomis raidėmis – „Respublikos Prezidentas“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected]
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2015-05- Nr. Į 2015-04-23 Nr. XIIP-3000 Lietuvos Respublikos Seimui dėl Lietuvos Respublikos ŠVIETIMO ĮSTATYMO Nr. I-1489 9 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO projekto Nr. XIIP-3000 derinimo Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3000, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl šio projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotoja Rūta Krasuckaitė Rūta Butvydytė, tel. 706 63 683, el. p. [email protected]
ŠVIETIMO, MOKSLO IR KULTŪROS komitetas
DĖL
2015 m. birželio 17 d. Nr. 106-P-20
11. Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto nariai: Raimundas Paliukas, Edvardas Žakaris, Rima Baškienė Larisa Dmitrijeva, Arimantas Dumčius, Vytautas Juozapaitis, Orinta Leiputė, Jaroslav Narkevič, Audronė Pitrėnienė Gintaras Steponavičius, Valentinas Stundys, Aleksandras Zeltinis; Komiteto biuro vedėjas Kęstutis Kaminskas, patarėjos Jurgita Bieliūnienė, Rūta Norkienė, Justina Paukštė, Lina Skeberdytė, padėjėja Janina Antanavičienė. Kiti posėdžio dalyviai: švietimo ir mokslo viceministrė Natalja istomina, Švietimo ir mokslo ministerijos skyriaus vedėja Gražina Šeibokienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (TD) 2015-04-28 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
galiojančią Švietimo įstatymo 9 straipsnio 3 dalies redakciją ir projektu siūlomus šios dalies pakeitimus, svarstytina, ar galiojanti formuluotė neapima ir siūlomų pakeitimų dėl raidos sutrikimų nustatymo, kas reikštų, kad siūlomą teisinį reguliavimą galima būtų įgyvendinti ir vadovaujantis šiuo metu galiojančių teisės aktų nuostatomis. Atsižvelgiant į tai, svarstytinas projektu siūlomo teisinio reguliavimo tikslingumas. Nusprendus siūlomo teisinio reguliavimo neatsisakyti, svarstytina, ar vaiko gerovės komisija yra tinkamas subjektas, kuris nustato raidos sutrikimus. Vaiko gerovės komisijos kompetenciją nustato Švietimo įstatymas ir kiti teisės aktai.
Pagal Švietimo įstatymo 14 straipsnio 3 dalį, Vaiko gerovės komisija atlieka mokinio specialiųjų ugdymosi poreikių pirminį įvertinimą, o mokinio specialiuosius ugdymosi poreikius (išskyrus atsirandančius dėl išskirtinių gabumų) pedagoginiu, psichologiniu, medicininiu ir socialiniu pedagoginiu aspektais įvertina Pedagoginė psichologinė tarnyba ir specialųjį ugdymąsi skiria Pedagoginės psichologinės tarnybos vadovas, atskirais atvejais – mokyklos vadovas su tėvų (globėjų, rūpintojų) sutikimu švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka. Be to, vaiko raidos sutrikimai gali būti nustatyti dar iki pradedant jį ugdyti. Taip pat projekte vartojama sąvoka „ugdantieji specialistai“ yra neaiški ir Švietimo įstatyme nevartojama. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, svarstytina, ar projekte apskritai reikia nurodyti raidos sutrikimus nustatantį subjektą. Pritarti
įsigaliojimo data (atsisakant žodelio „nuo“). Be to, atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministras iki įstatymo įsigaliojimo turi priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, projekto 2 straipsnis pildytinas nuostatomis dėl jo įgyvendinimo (ši nuostata turėtų įsigalioti anksčiau nei kitos įstatymo nuostatos), kad nesusidarytų situacija, kai įstatymo normos negali būti realizuotos dėl įgyvendinamųjų teisės aktų nebuvimo. Pritarti
Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr.
1R-298 patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytus teisės technikos reikalavimus: 3.1. projekto pavadinime žodžiai „LIETUVOS RESPUBLIKOS“ ir „ĮSTATYMAS“ dėstomi atskirose eilutėse, centre, o santrumpa „Nr.“ keistina į „NR.“; 3.2. projekto 1 straipsnio pavadinime nurodytinas tik keičiamas straipsnis, o ne dalis, o keičiamos dalies tekstas dėstomas kabutėse; 3.3. įstatymą pasirašančiojo pareigos dėstomos mažosiomis raidėmis – „Respublikos Prezidentas“. Pritarti Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos 2015-04-23 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3000, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl šio projekto atitikties Europos
pasiūlymai: negauta
institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Švietimo ir mokslo ministerija 2015-06-151 Švietimo ir mokslo ministerija apsvarsčiusi Lietuvos Respublikos Seimo narių Andriaus Palionio, Dariaus Petrošiaus ir Orintos Leiputės pateiktą Lietuvos Respublikos Švietimo įstatymo Nr. I-1489 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, nepritaria tokiam siūlymui. Dabar galiojančio Švietimo įstatymo 9 straipsnio
ugdymą, numatydama pakankamai išimčių ir reikalavimų toms išimtims įgyvendinti, kurios aptartos ir suderintos su įvairiomis organizacijomis, asociacijomis, kurios atstovauja neįgaliuosius, specialiuosius ugdymosi poreikius auginančius vaikus, tėvus. Pateikiame papildomus argumentus, pagrindžiančius mūsų poziciją: 1.
Vadovaujantis aktualios redakcijos Lietuvos Respublikos Švietimo įstatymo 9 straipsnio 3 punktu, pagal pradinio ugdymo programą vaikas pradedamas ugdyti, kai jam tais kalendoriniais metais sueina 7 metai. Atskiru atveju vaikas, kuriam tais kalendoriniais metais sueina 7 metai ir kuriam reikalinga nuolatinė kvalifikuotų specialistų pagalba bei sveikatą tausojantis dienos režimas, tėvų (globėjų) prašymu švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka vienus metus gali būti ugdomas ikimokyklinio ugdymo įstaigoje ar namuose pagal jo specialiesiems ugdymo poreikiams pritaikytą ugdymo programą. Toks teisinis reguliavimas nenumato, kad pradinis ugdymas teikiamas tik tada, kai vaikas pasiekia pakankamą fizinę ir socialinę brandą. Tokia nuostata priimta vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymu ir Jungtinių tautų neįgaliųjų teisių konvencija, kur teigiama, kad kiekvienas vaikas turi lygias teises ugdytis su savo bendraamžiais ir negali būti diskriminuojamas dėl savo sveikatos būklės ar neįgalumo, t. y. neleistinas bet koks išskyrimas, atstūmimas ar apribojimas dėl neįgalumo, įskaitant atsisakymą tinkamai pritaikyti ugdymosi kartu su bendraamžiais sąlygas. Valstybės ir vietos savivaldos institucijos privalo sudaryti būtinas sąlygas specialiųjų ugdymosi poreikių turinčio vaiko mokymuisi pagal jo protines ir fizines galias, įsitikinimus bei gabumus. Neįgalieji dėl savo neįgalumo negali būti šalinami iš bendros švietimo sistemos, jie privalo gauti būtiną paramą bendroje švietimo sistemoje, siekiant sudaryti sąlygas jų veiksmingam švietimui aplinkoje, kuri geriausiai skatina akademinį ir socialinį vystymąsi, teikiant veiksmingas individualizuotas paramos priemones.
Palikti vaikams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, neapribotą laiku galimybę ugdytis ikimokyklinio ugdymo įstaigoje ar namuose yra ne tik netikslinga, bet ir žalinga, nes jis praranda galimybę mokytis kartu su savo bendraamžiais. Pritarti2 Švietimo ir mokslo ministerija
švietimo ir mokslo ministro 2008-08-26 įsakymu Nr. ISAK-2433 „Dėl pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrųjų programų patvirtinimo“, specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams ugdymo turinys formuojamas, kaip ir visiems mokiniams, remiantis Bendrosiomis programomis ir jas pritaikant pagal individualius šių mokinių gebėjimus, ugdymosi poreikius ir pasiekimus. Ugdymo turinys formuojamas taip, kad būtų skatinama mokinio savigarba ir motyvacija mokytis. Jeigu, nepaisant suteiktos reikiamos pagalbos, mokiniui nepavyksta pasiekti numatytų pasiekimų, jam Bendrosios programos pritaikomos individualiai. Mokinio gebėjimams ir ugdymosi poreikiams pritaikyta programa siekiama, kad jo mokymosi pažanga būtų kuo didesnė. Vertinant mokinio pasiekimus ir pažangą, remiamasi Bendrosiose programose numatytais mokinių pasiekimais arba tam mokiniui pritaikytoje ugdymo programoje numatytais pasiekimais. Svarbu, kad būtų ugdomi kiekvieno specialiųjų poreikių mokinio judėjimo, kalbos ir komunikavimo, socialiniai, funkciniai ir pažintiniai gebėjimai. Pritarti3 Švietimo ir mokslo ministerija 2015-06-15 3.
Šiuo metu vaikams, kurie yra pasiekę nustatytą amžių, tačiau bendrojo ugdymo mokykla negali suteikti jų specialiuosius ugdymosi poreikius atitinkančių švietimo pagalbos paslaugų ir tausojančio režimo, yra įteisinta galimybė ugdytis ikimokyklinio ugdymo įstaigoje pagal jų ugdymosi poreikiams pritaikytas pradinio ugdymo ir priešmokyklinio ugdymo programas, arba namuose – pagal jų poreikiams pritaikytą pradinio ugdymo programą dar vienerius metus (vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007-09-14 įsakymu Nr. ISAK-1836 „Dėl vaiko, kuriam tais kalendoriniais metais sueina 7 metai ir kuriam reikalinga nuolatinė kvalifikuotų specialistų pagalba bei sveikatą tausojantis dienos režimas, ugdymo ikimokyklinio ugdymo įstaigoje arba namuose pagal vaiko ugdymosi poreikiams pritaikytą ugdymo programą organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“). Tai nėra pradinio ugdymo atidėjimas, nes vaikas ugdomas pagal jo poreikiams pritaikytą pradinio ugdymo programą (ikimokyklinio ugdymo įstaigoje ir pagal priešmokyklinio ugdymo programą papildomai). Mokyklos direktorius sudaro trišalę mokymo sutartį su ikimokyklinio ugdymo įstaiga, kurioje vaikas bus ugdomas vienerius metus, ir jo tėvais (globėjais, įtėviais) dėl vaiko ugdymo pagal jo ugdymosi poreikiams pritaikytas pradinio ir priešmokyklinio ugdymo programas. Vaikas įrašomas į mokinių abėcėlinę knygą ir pirmosios klasės dienyną. Vaikui mokyti pagal jo ugdymosi poreikiams pritaikytą pradinio ugdymo pirmosios klasės programą ikimokyklinio ugdymo įstaigoje mokyklos direktorius tvirtina individualų ugdymo planą, kuris parengiamas remiantis bendraisiais ugdymo planais; atsižvelgdamas į pedagoginės psichologinės tarnybos ir sveikatos specialistų rekomendacijas, suderinęs su ikimokyklinio ugdymo įstaigos direktoriumi ir vaiko tėvais (globėjais, įtėviais), tvirtina vaiko pirmosios klasės pamokų tvarkaraštį.
vieta įrengiama ikimokyklinio ugdymo įstaigoje. Pritarti4 Švietimo ir mokslo ministerija
Respublikos Seimo kanceliarijos teisės departamento išvadą dėl Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3000, atkreipiame dėmesį, kad Mokyklos vaiko gerovės komisija pagal galiojančius teisės aktus neturi įgaliojimų nustatyti vaiko raidos sutrikimų. Mokinio specialiuosius ugdymosi poreikius (išskyrus atsirandančius dėl išskirtinių gabumų) pedagoginiu, psichologiniu, medicininiu ir socialiniu pedagoginiu aspektais įvertina Pedagoginė psichologinė tarnyba ir specialųjį ugdymąsi skiria Pedagoginės psichologinės tarnybos vadovas, atskirais atvejais (Švietimo pagalbą) – mokyklos vadovas su tėvų (globėjų, rūpintojų) sutikimu švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka. Taip pat norėtume atkreipti dėmesį, kad projekte vartojama sąvoka
„ugdantieji specialistai“ yra neaiški ir Švietimo įstatyme nevartojama. Pritarti
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: nepaskirta
pasiūlymai. Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Švietimo ir mokslo ministerijos išvadas, siūlyti įstatymo projektą XIIP-3000 atmesti. 8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Rima Baškienė. 10.
Paliukas