Projekto lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS MOKESČIŲ ADMINISTRAVIMO ĮSTATYMO NR. IX-21123 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2015 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas Pakeisti 3 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Šio straipsnio 3 dalis netaikoma su atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu susijusiems Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymų pakeitimams , kurie priimti pusės visų Seimo narių balsų dauguma, bei teisės aktams, kurie derinami su Europos Sąjungos teisės aktų nuostatomis.“ 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2016 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia:
Seimo nariai: Raimundas Markauskas Remigijus Žemaitaitis Kęstutis Glaveckas Zita Žvikienė Raimundas Paliukas Kęstutis Bartkevičius Jolita Vaickienė Petras Narkevičius Petras Čimbaras Ričardas Sargūnas Jonas Kondrotas Viktoras Fiodorovas Gintaras Tamošiūnas Rita Tamašunienė Agnė Bilotaitė
1Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai
Įstatymo projekto tikslas – padaryti Lietuvos Respublikos mokesčių sistemą ir jos veikimą labiau prognozuojamais, stabilesniais, užkirsti kelią dažniems atvejams, kai skubiai pakeisti mokesčių įstatymai įsigalioja po keleto savaičių ar net dienų. Mokesčių administravimo įstatymas (3 str. 3 dalis) nustato:
„Seimas turi užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos
mokesčių įstatymai, nustatantys naują mokestį, naują mokesčio tarifą, mokesčio lengvatą, sankcijas už mokesčių įstatymų pažeidimus arba iš esmės pakeičiantys apmokestinimo tam tikru mokesčiu tvarką ar apmokestinimo teisinio reglamentavimo bei taikymo principus, įsigaliotų ne anksčiau kaip po šešių mėnesių nuo jų paskelbimo dienos.“ Tuo pačiu numatyta išimtis, kad minėta nuostata netaikoma „ su atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu susijusiems Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymų pakeitimams.“ Lietuvos teisėkūroje nusistovėjo praktika, kai esminiai mokesčių įstatymų pakeitimai kasmet daromi kartu su biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu ir dažnai įsigalioja net nepraėjus mėnesiui (gruodžio mėnesį patvirtinami ir įsigalioja nuo kitų metų sausio 1 d.). Pažymėtina, kad dauguma verslo subjektų (ypač užsienio kapitalo) vadovaudamiesi galiojančiais įstatymais jau spalio-lapkričio mėnesiais parengia ir derina ateinančių metų įmonių biudžetus, tuo tarpu vėlesni pakeitimai trikdo planavimą, jau nekalbant apie tokių staigių mokesčių pasikeitimų įtaką verslo rezultatams.
Tokia praktika, kai naudojantis išimtimi reguliariai daromi staigūs mokesčių pakeitimai, yra ydinga, kenkia verslo ir ekonomikos stabilumui, todėl įstatymo projektu siūloma įvesti nuostatas, kad išimtimi galima būtų naudotis tik tuo atveju, kai ją palaiko pusės visų Seimo narių. Tokiu būdu būtų sumažintas su biudžetu keičiamų mokesčių įstatymų srautas, bet paliekama galimybė ypatingai svarbiais atvejais minėta išimtimi pasinaudoti. Įstatymą įsigaliojimą siūloma atidėti iki 2016 m. sausio 1 d. siekiant nesutrukdyti tinkamai parengti ir patvirtinti
valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų rodiklius bei su jais susijusius mokesčių pakeitimus. Tuo tarpu 2016 metais Finansų ministerija ir Vyriausybė galėtų mokesčių pakeitimus pradėti rengti nuo metų pradžios ir pateikti Seimui iki pavasario sesijos pradžios. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Projektą parengė Seimo narys Raimundas Markauskas. 3.
metu yra reguliuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu Lietuvos Respublikos Mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalis nustato:
„Seimas turi užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymai,
nustatantys naują mokestį, naują mokesčio tarifą, mokesčio lengvatą, sankcijas už mokesčių įstatymų pažeidimus arba iš esmės pakeičiantys apmokestinimo tam tikru mokesčiu tvarką ar apmokestinimo teisinio reglamentavimo bei taikymo principus, įsigaliotų ne anksčiau kaip po šešių mėnesių nuo jų paskelbimo dienos.“ To paties straipsnio 4 dalyje numatyta išimtis, kad minėta nuostata netaikoma „su atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu susijusiems Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymų pakeitimams.“
kokių teigiamų rezultatų laukiama Projekte siūloma, kad šešių mėnesių įsigaliojimo atidėjimas netaikomas tik tiems su atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu susijusiems Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymų pakeitimams, kurie priimti pusės visų Seimo narių balsų dauguma. 5. Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir priemonės, kurių reikia imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų priimto įstatymo pasekmių nenumatoma. 6. Įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Įtaka kriminogeninei situacijai ir korupcijai teigiama – iš anksto priiminėjant ir svarstant mokesčių įstatymų pakeitimus didėja viešumas ir mažėja korupcijos galimybės. 7. Įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priimtas įstatymas padidins verslo sąlygų stabilumą ir palengvins plėtrą. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Įstatymo nuostatoms įgyvendinti nebus reikalingi kitų teisės aktų pakeitimai. 9.
įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Projekte nėra naujai apibrėžiamos sąvokos. 10. Ar Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Projekto nuostatos neprieštarauja Europos Sąjungos dokumentams ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti Projektui įgyvendinti priimti teisės aktų nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti Projekto priėmimas papildomų biudžeto lėšų nepareikalaus. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno ,,Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai Projekto žodžiai (pagal Europos žodyną Eurovoc ) yra šie: mokesčių įstatymai, balsų dauguma. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia:
Seimo nariai: Raimundas Markauskas Remigijus Žemaitaitis Kęstutis Glaveckas Zita Žvikienė Raimundas Paliukas Kęstutis Bartkevičius Jolita Vaickienė Petras Narkevičius Petras Čimbaras Ričardas Sargūnas Jonas Kondrotas Viktoras Fiodorovas Gintaras Tamošiūnas Rita Tamašunienė Agnė Bilotaitė
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01119 Vilnius, tel. 8 706 636 87, faks. 8 706 636 79, el. p. [email protected] . Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2015-05- Nr. Į 2015-04-23 Nr. XIIP-2997 Lietuvos Respublikos Seimui dėl lietuvos respublikos mokesčių administravimo įstatymo nr. IX-2112 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto atitikties Europos sąjungos teisei Išnagrinėję Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2997, pažymime, kad įstatymo projektu siūlomoms Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) nuostatoms Europos Sąjungos teisės nuostatos netaikomos. Kartu pritariame Lietuvos Respublikos Seimo Kanceliarijos Teisės departamento nuomonei, kad pasiūlytas įstatymo pakeitimas svarstytinas dėl jo atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatoms bei derintinas su Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymu. Generalinio direktoriaus pavaduotoja Rūta Krasuckaitė Daiva Stepanienė, tel. 8 706 680 83, el. p. [email protected]
2015-05-04 Nr. XIIP
Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
galimybę taikyti Mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatytos taisyklės išimtį, pagal kurią Lietuvos Respublikos Seimas turi užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymai, nustatantys naują mokestį, naują mokesčio tarifą, mokesčio lengvatą, sankcijas už mokesčių įstatymų pažeidimus arba iš esmės pakeičiantys apmokestinimo tam tikru mokesčiu tvarką ar apmokestinimo teisinio reglamentavimo bei taikymo principus, įsigaliotų ne anksčiau kaip po šešių mėnesių nuo jų paskelbimo dienos, t.y. siūloma, kad tokia išimtis būtų taikoma tik tiems su atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu susijusiems mokesčių įstatymų pakeitimams, kurie būtų priimti pusės visų Seimo narių balsų dauguma . Siūloma nuostata diskutuotina dėl jos atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 69 straipsnio 1 ir 2 dalims . Seimas, nustatydamas įstatymų priėmimo tvarką, turi paisyti Lietuvos Respublikos Konstitucijos normų ir principų. Lietuvos Respublikos Konstitucijos
įstatymo nustatytos procedūros. Atkreiptinas dėmesys, kad Konstitucinių įstatymo sąrašo konstitucinio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje yra įvardinti konkretūs įstatymai, kurie yra vadinami konstituciniais įstatymais ir kurių priėmimui yra taikomas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 69 straipsnio 3 dalyje nustatytas Seimo narių balsų skaičiaus reikalavimas.
Teikiama įstatymo projekto nuostata ta apimtimi, jog mokesčių įstatymai būtų priimami visų Seimo narių, o ne dalyvaujančių Seimo posėdyje, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 69 straipsnio 2 dalyje, balsų dauguma, vertintina kaip prieštaraujanti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 69 straipsnio 1 ir 2 dalims, nes mokesčių įstatymai nėra konstituciniai įstatymai, t.y. jie nėra įtraukti į Konstitucinių įstatymų sąrašą bei nebuvo ir nėra priiminėjami laikantis Konstitucijos 69 straipsnio 3 dalyje nustatytos priėmimo procedūros. 2. Įstatymo projekto 1 straipsniu apribojus mokesčių įstatymų priėmimą kartu su atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo priėmimu bei susiejus jį su Seimo narių balsų dauguma, taip pat turėtų būti įvertinti ir šie aspektai. Pirma, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 94 straipsnio 4 punkte numatyta, kad valstybės biudžeto projektą rengia Vyriausybė. Vyriausybė, kaip biudžeto planuotoja, parengia valstybės biudžeto projektą ir kartu su mokesčių bei kitų įstatymų pakeitimų projektais, jei pastarieji įtakoja planuojamas pajamas bei asignavimus, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 130 straipsniu, pateikia juos Seimui.
Kadangi su valstybės biudžetu susiję mokesčių ir kitų įstatymų projektai gali tiesiogiai įtakoti planuojamus valstybės biudžeto rodiklius, svarstytina, ar siūlomas mokesčių įstatymų įsigaliojimo išimties taisyklės taikymo galimybės siaurinimas neapribotų Vyriausybės teisių, o tuo pačiu ir pareigų, vykdant valstybės biudžeto planavimą bei vykdymą (pavyzdžiui, susidarius sudėtingai valstybės ekonominei padėčiai, Vyriausybė negalėtų operatyviai imtis priemonių sureguliuoti valstybės biudžeto pajamas bei asignavimus, nes jos siūlomi mokesčių įstatymų pakeitimai, kurie leistų padidinti valstybės biudžeto pajamas ir skirti jas atitinkamų valstybės funkcijų vykdymui, negalėtų įsigalioti kartu su atitinkamų metų valstybės biudžetu, nes nebūtų priimti pusės visų Seimo narių balsų dauguma). Antra, svarstytina, ar siūlomas mokesčių įstatymų įsigaliojimo diferencijavimas atitiktų teisinio aiškumo principą, nes mokesčių įstatymų įsigaliojimo data būtų siejama su tam tikru teisiniu faktu - Seimo narių balsų skaičiumi. Be to, manytina, kad galėtų būti sudėtingas šios nuostatos įgyvendinimas, pavyzdžiui, nepriėmus tam tikro mokesčių įstatymo, teikiamo kartu su valstybės biudžetu, Seimo narių balsų dauguma, turėtų būti koreguojamas ir atitinkamų metų valstybės biudžeto bei savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas ir t.t. 2. Atkreiptinas dėmesys, kad Teisėkūros pagrindų įstatymo
taisyklė su išimtimi, kaip tai reglamentuota Mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 ir 4 dalyse, todėl kartu turėtų būti teikiamas ir šio įstatymo pakeitimo projektas. 3.
būti apribotos Vyriausybės kaip biudžeto planuotojos ir vykdytojos teisės, svarstytina, ar dėl siūlomo teisinio reguliavimo neturėtų būti gauta Vyriausybės nuomonė. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected] S. Ščajevienė, tel. (8 5) 239 6896, el. p. [email protected]