Lyginamasis įstatymo projektas
2015
Papildyti 34 straipsnį 3 dalimi ir ją išdėstyti taip: „3. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta galimybė advokato padėjėjui atstovauti teisme tik ne anksčiau kaip po vienerių metų nuo advokato padėjėjo praktikos pradžios netaikoma advokato padėjėjui, kuris iki advokato padėjėjo praktikos pradžios jau turėjo ne mažesnę kaip vienerių metų atstovavimo teisme patirtį.“
įsigaliojimas. Šis įstatymas įsigalioja nuo
įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia: Seimo narys Arvydas Anušauskas
projekto tikslai ir uždaviniai: Baigę universitetines teisės studijas asmenys pasirenka tolimesnės karjeros kryptį. Viena teisinį išsilavinimą įgijusių asmenų grupė įsidarbina valstybinėse įstaigose, valstybinėse ar privačiose įmonėse, ar organizacijose ir tampa šių juridinių asmenų teisininkais, kita teisės studijas baigusių asmenų grupė pareiškia prašymą įrašyti į Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašą ir rengiasi advokato veiklai, dar kita - ruošiasi antstolio, notaro, teisėjo karjerai. Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo (toliau vadinamas Advokatūros įstatymu) Nr. IX-2066 34 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu (toliau vadinamas Įstatymo projektu) siekiama tam tikru aspektu sureguliuoti juridinių asmenų darbuotojų ar valstybės tarnautojų, turinčių aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą (toliau vadinamas juridinio asmens teisininku) bei advokatų padėjėjų padėtį, kuri lyginant su egzistuojančiu teisiniu reglamentavimu bei esama praktika, laikytina nepakankama ir turi būti papildyta, nustatant siūlomą išlygą. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau vadinamas CPK) 56 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad juridinių asmenų atstovais pagal pavedimą teisme gali būti jų darbuotojai ar valstybės tarnautojai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą (juridinio asmens teisininkas). Advokatūros įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad, asmuo gali būti įrašytas į Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašą, jeigu jis turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą – teisės bakalauro ir teisės magistro kvalifikacinius laipsnius arba teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį (vienpakopį universitetinį teisinį išsilavinimą).
Vadinasi, tiek juridinio asmens teisininku, tiek advokato padėjėju gali būti asmuo vos tik įgijęs aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Tačiau CPK normos numato, kad juridinio asmens teisininkas juridinį asmenį atstovauti gali teismuose (visose instancijose) vos tik įgijęs aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą ir šiam asmeniui įstatyme nėra nustatytos jokios išimtys, apsprendžiančios jo atstovavimo teisme pradžią (laiką), kaip yra advokato padėjėjo veikloje, kuris turi galimybę atstovauti tik pirmosios instancijos teismuose ir tik ne anksčiau kaip po vienerių metų nuo advokato padėjėjo praktikos pradžios. Kontraversiška situacija, kuomet juridinio asmens teisininkas, turintis ilgametės atstovavimo bylų procese visų instancijų teismuose patirties, tačiau įrašytas į Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašą ir tapęs advokato padėjėju, galimybės atstovauti teismuose neturi – toks asmuo privalo laukti vienerius metus nuo jo įrašymo į Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašą. Įstatymo projekto tikslas – papildyti esamą reglamentavimą nuostata, kad asmeniui, įrašytam į Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašą, kuris dar iki jo įrašymo į minėtą sąrašą turėjo ne mažesnės kaip vienerių metų atstovavimo teismuose patirties, sudaryti galimybę atstovauti pirmosios instancijos teismuose nuo jo įrašymo į Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašą pradžios, kitaip tariant papildomai nelaukiant vienerių metų.
Įstatymo projekto uždavinys – siekiant aukščiau minėto tikslo, nustatyti, kad asmeniui, įgijusiam aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą bei turinčiam ne mažesnę kaip vienerių metų atstovavimo teisme patirtį pagal CPK 56 straipsnio 2 dalį, šiam tapus advokato padėjėju, įstatymu nustatyti galimybę netaikyti aktualioje Įstatymo redakcijoje įtvirtinto vienerių metų, skaičiuojamo tik nuo advokato padėjėjo praktikos pradžios, termino ir suteikti galimybę tokiems asmenims atstovauti pirmosios instancijos teismuose nuo jo įrašymo į Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašą pradžios. Įstatymo projekte siūlomos išlygos įtvirtinimas būtų svarbus ir efektyvus įrankis advokatų veikloje, itin aktualus mažinant advokatų užimtumą jų veikloje, o ypač teismuose. Svarbu tai, kad nuostata, jog advokato padėjėjas turi teisę atstovauti kliento interesams teismuose tik tuo atveju, kai yra rašytinis advokato (praktikos vadovo) leidimas atstovauti konkrečioje byloje, išlieka. Taigi, galiausiai advokatas pats savarankiškai spręs, kada advokato padėjėjui suteikti rašytinį leidimą atstovauti konkrečioje byloje, tačiau pakeitus esamą reglamentavimą siūlomu Įstatymo projektu, tokį leidimą advokatas galės suteikti, nelaukdamas dabar nustatyto vienerių metų, skaičiuojamo nuo advokato padėjėjo praktikos pradžios, laikotarpio, jeigu advokato padėjėjas dar iki jo įrašymo į Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašą jau turėjo ne mažesnės negu vienerių metų atstovavimo teismuose patirties. 2.
įgalioti atstovai) ir rengėjai: Įstatymo rengėjas – Seimo narys Arvydas Anušauskas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Aktualioje Advokatūros įstatymo 34 straipsnio 2 dalies redakcijoje bei CPK 56 straipsnio 2 dalyje advokatų padėjėjams ir juridinių asmenų teisininkams numatytos skirtingos nuostatos, apibrėžiančios laikotarpį, kada pastarieji turi galimybę atstovauti teismuose. Kaip minėta, Advokatūros įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad advokato padėjėjas gali atstovauti tik pirmosios instancijos teismuose ir tik ne anksčiau kaip po vienerių metų nuo advokato padėjėjo praktikos pradžios. Tuo tarpu, juridinio asmens teisininkas pagal pavedimą (CPK 56 straipsnio 2 dalis) gali atstovauti juridinį asmenį teismuose vos tik įgijęs aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą - gavęs universiteto diplomą, ir tokiam specialistui šiuo aspektu nėra taikomi jokie apribojimai. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal esamą teisinį reguliavimą, jeigu juridinio asmens teisininkas, turintis ilgametės juridinio asmens atstovavimo teisme patirties, pakeičia savo karjeros kryptį ir pateikia prašymą įrašyti į Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašą dėl siekio tapti advokatu (kitaip tariant tampa advokato padėjėju), jis turės galimybę atstovauti teismuose tik ne anksčiau kaip po vienerių metų nuo advokato padėjėjo praktikos pradžios. Tokiu būdu yra panaikinama juridinių asmenų teisininkų, atstovavimo teismuose ankstesnėse darbovietėse turėta patirtis ir pastarieji, lyginant su advokatų padėjėjais, turinčiais atstovavimo patirties, vertinami nelygiaverčiais darbo rinkos dalyviais.
Ne mažiau svarbus momentas yra ir tas, kad patiems advokatams, sudariusiems darbo sutartis su advokato padėjėjais dažnai atsiranda praktinių problemų ir kliūčių, kuomet jie užuot turėję pagalbininką ir sumažinę savo užimtumą bei paprastesnes bylas, nagrinėjamas pirmosios instancijos teismuose, paskirstę savo advokato padėjėjams, turi patys bylinėtis tokiu būdu galėdami mažiau dėmesio skirti kitiems specifiniams advokato veiklai būdingiems uždaviniams ir tikslams pasiekti. 4. Kokios numatomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos, naujai reglamentuotų klausimų teigiamos savybės ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Šiuo Įstatymo projektu siekiama esamame reglamentavime numatyti papildymą (išlygą), kad advokato padėjėjai, kurie turi ne mažesnę kaip vienerių metų atstovavimo teismuose patirtį (pagal CPK 56 str. 2 d.), galėtų atstovauti pirmosios instancijos teismuose nelaukdami vienerių metų laikotarpio nuo advokato padėjėjo praktikos pradžios. Tuo tarpu advokato padėjėjams, neturintiems atstovavimo teismuose patirties Įstatymo projektu siūloma išlyga nebūtų taikoma, t.y. pastariesiems išliktų esama įstatymo nuostata, kad tapęs advokato padėjėju pastarasis turės galimybę atstovauti tik pirmosios instancijos teismuose ir tik ne anksčiau kaip po vienerių metų nuo advokato padėjėjo praktikos pradžios. Siūlomu Įstatymo projektu ne tik bus išnaudota turima juridinių asmenų teisininkų atstovavimo teismuose patirtis - juridinių asmenų teisininkai, turintys atstovavimo teismuose patirties bus lygiavertėje padėtyje kartu su advokato padėjėjais, turinčiais atstovavimo teismuose patirtį. O taip pat bus sudarytos sąlygos veiksmingesniam, efektyvesniam ir spartesniam bylų nagrinėjimo pirmosios instancijos teismuose procesui.
Įstatymo projektu taip pat bus efektyviau išspręstos ir sumažintos advokatų užimtumo problemos pirmosios instancijos teismuose. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiamo atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Kadangi teisinis reguliavimas nėra keičiamas iš esmės, o tik siūlomas esamo reglamentavimo papildymas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 15 straipsnio 1 dalimi, numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės
poveikio vertinimo metodikos patvirtinimo ir įgyvendinimo“, 4 punktu, numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas neatliekamas. Priėmus Įstatymų projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Įstatymo projekto įgyvendinimas kriminogeninei situacijai ir korupcijai įtakos neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai:
Priimtas Įstatymo projektas turės teigiamą įtaką verslo sąlygoms bei jo plėtrai, nes bus sudarytos sąlygos veiksmingesniam ir spartesniam bylų nagrinėjimo pirmosios instancijos teismuose procesui, sumažintas advokatų užimtumas paprastesnėse bylose, veiksmingai išnaudota juridinių asmenų teisininkų atstovavimo teismuose patirtis, jiems tampant advokatų padėjėjais. 8.
būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Priėmus Įstatymo projektą į teisinę sistemą, jokių teisės aktų priimti, galiojančių teisės aktų keisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 9. Ar Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Priėmus Įstatymo projektą, reikės parengti Lietuvos advokatūros sprendimą, kuriame turės būti nustatyta dokumento, apie asmens, įrašyto į Lietuvos advokato padėjėjų sąrašą, turimą atstovavimo teismuose patirtį, pripažinimo tvarka. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Projekto įgyvendinimui papildomų biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14.
14Įstatymo projekto autorius ar autorių grupė,
įstatymo projekto iniciatoriai: institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai: Projektą inicijuoja Seimo narys Arvydas Anušauskas. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: Reikšminiai projekto žodžiai: „advokato padėjėjas”, „atstovavimas“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia:
Seimo narys Arvydas Anušauskas
2015-04-23 Nr. XIIP-2976 Vilnius Įvertinus įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įstatymo 34 straipsnio 3 dalies nuostatų nėra aišku, kuris subjektas (Advokatų Taryba ar advokato padėjėjo praktikai vadovaujantis advokatas) ir kokiais kriterijais remiantis nustatytų, kad asmuo iki advokato padėjėjo praktikos pradžios turėjo ne mažesnę kaip vienerių metų atstovavimo teisme patirtį. Neaišku, kiek kartų asmuo turėtų būti atstovavęs teismuose, ar turėtų būti atstovavęs ginčuose, kylančiuose iš įvairių teisinių santykių sričių, ar užtektų, kad jis būtų atstovavęs tik vienos teisės srities bylose, pavyzdžiui, ginčuose, kylančiuose iš darbo santykių, kad galėtų būti laikomas turinčiu atstovavimo teismuose patirtį. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projektą nereikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis aukščiau nurodytus neaiškumus. 2. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad, priėmus įstatymo projektą, reikės parengti Lietuvos advokatūros sprendimą, kuriame turės būti nustatyta dokumento, apie asmens, įrašyto į Lietuvos advokato padėjėjų sąrašą, turimą atstovavimo teismuose patirtį, pripažinimo tvarka. Atkreipiame dėmesį, kad iš projekto nuostatų nėra aišku, kurie subjektai privalėtų išduoti dokumentus apie turimą asmens atstovavimo teismuose patirtį, ir pagrindai, kuriems esant, Advokatų Taryba turėtų teisę tokių dokumentų nepripažinti. Svarstytina, ar projekte nereikėtų tokius subjektus ir pagrindus nurodyti. Be to, projekto 2 straipsnį reikėtų papildyti, pasiūlant Advokatų Tarybai iki įstatymo įsigaliojimo priimti įstatymą įgyvendinančiuosius teisės aktus.
Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis D.Petrauskaitė tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] S.Švedas tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2015-04- Nr. Į 2015-04-21 Nr. XIIP-2976 Lietuvos Respublikos Seimui
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo Nr. IX-2066 34 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2976, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Aistė Svinkūnaitė, tel. 8 706 63 686, el. p. [email protected]
TEISĖTVARKOS komitetas
Julius Sabatauskas, Komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, Komiteto nariai: Vilija Aleknaitė Abramikienė, Stasys Brundza, Vitalijus Gailius, Vytautas Gapšys. Komiteto biuro vedėja Dalia Latvelienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Irma Leonavičiūtė, Loreta Zdanavičienė, Rita Varanauskienė. Komiteto biuro padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Modesta Banytė. Kviestieji asmenys: Lietuvos advokatūros Advokatų tarybos pirmininkas Ignas Vėgėlė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-04-231 Įvertinus įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
projekto 1 straipsniu siūlomų keičiamo įstatymo 34 straipsnio 3 dalies nuostatų nėra aišku, kuris subjektas (Advokatų Taryba ar advokato padėjėjo praktikai vadovaujantis advokatas) ir kokiais kriterijais remiantis nustatytų, kad asmuo iki advokato padėjėjo praktikos pradžios turėjo ne mažesnę kaip vienerių metų atstovavimo teisme patirtį. Neaišku, kiek kartų asmuo turėtų būti atstovavęs teismuose, ar turėtų būti atstovavęs ginčuose, kylančiuose iš įvairių teisinių santykių sričių, ar užtektų, kad jis būtų atstovavęs tik vienos teisės srities bylose, pavyzdžiui, ginčuose, kylančiuose iš darbo santykių, kad galėtų būti laikomas turinčiu atstovavimo teismuose patirtį.
Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projektą nereikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis aukščiau nurodytus neaiškumus. Pritarti Siūloma įstatymo projektą grąžinti iniciatoriams tobulinti. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
parengti Lietuvos advokatūros sprendimą, kuriame turės būti nustatyta dokumento, apie asmens, įrašyto į Lietuvos advokato padėjėjų sąrašą, turimą atstovavimo teismuose patirtį, pripažinimo tvarka. Atkreipiame dėmesį, kad iš projekto nuostatų nėra aišku, kurie subjektai privalėtų išduoti dokumentus apie turimą asmens atstovavimo teismuose patirtį, ir pagrindai, kuriems esant, Advokatų Taryba turėtų teisę tokių dokumentų nepripažinti. Svarstytina, ar projekte nereikėtų tokius subjektus ir pagrindus nurodyti. Be to, projekto 2 straipsnį reikėtų papildyti, pasiūlant Advokatų Tarybai iki įstatymo įsigaliojimo priimti įstatymą įgyvendinančiuosius teisės aktus. Pritarti iš dalies Siūloma įstatymo projektą grąžinti iniciatoriams tobulinti. 3. Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2015-04-28 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo Nr. IX-2066 34 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą
atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Atsižvelgti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
Advokatūra 2015-10-141 Pirminiame teisės akto pakeitimo Projekte buvo siūloma papildyti Advokatūros įstatymo 34 straipsnį 3 dalimi ir ją išdėstyti taip: „Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta galimybė advokato padėjėjui atstovauti teisme tik ne anksčiau kaip po vienerių metų nuo advokato padėjėjo praktikos pradžios netaikoma advokato padėjėjui, kuris iki advokato padėjėjo praktikos pradžios jau turėjo ne mažesnę kaip vienerių metų atstovavimo teisme patirtį“. Vėliau Projektą iniciavęs Seimo narys A. Anušauskas pateikė pasiūlymą dėl Projekto, kuriuo siūlo kitokią teisės normos redakciją: „Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta galimybė advokato padėjėjui atstovauti teisme tik ne anksčiau kaip po vienerių metų nuo advokato padėjėjo praktikos pradžios netaikoma advokato padėjėjui, kuris iki advokato padėjėjo praktikos turi ne mažesnį kaip penkerių metų teisinio darbo stažą.“ Lietuvos advokatūra nesutinka nei su viena Projektu siūloma teisės normos redakcija ir mano, kad Advokatūros įstatymo 34 straipsnis, reglamentuojantis advokato padėjėjo teisinį statusą, nekeistinas, o Projekto iniciatorių argumentai dėl būtinybės keisti šią normą yra nepagrįsti ir neteisingi. Lietuvos advokatūros nuomone, priėmus Projektu siūlomus pakeitimus būtų iškreiptas advokato padėjėjo instituto tikslas – laipsniškas, sistemiškas ir efektyvus advokato padėjėjo pasirengimas advokato veiklai. Projektu siūloma įtvirtinti galimybę advokato padėjėjui atstovauti teisme anksčiau nei po vienerių metų praktikos tuo atveju, jei iki praktikos pradžios jis jau turėjo ne mažesnę kaip vienerių metų atstovavimo teisme patirtį.
Iš teisės normos redakcijos nėra aišku, kas laikytina pakankama atstovavimo teisme patirtimi - kokia institucija ir kokiu būdu kontroliuotų ir rinktų duomenis apie asmens atstovavimo teismuose stažą, ar asmeniui užtektų atstovauti ginčuose, kylančiuose iš vienos teisinės srities, keliuose teismo posėdžiuose jam reiktų dalyvauti per vienerius metus, kad būtų laikoma, kad patirtis yra pakankama, ar asmuo turėtų atstovauti savarankiškai, ar galėtų atstovauti kartu su kitu asmeniu, ar atstovavimu būtų laikomas tik dalyvavimas posėdyje, ar ir procesinių dokumentų rengimas. Alternatyviam Projekto iniciatorių siūlymui leisti išimties tvarka atstovauti teisme tiems advokato padėjėjams, kurie turi ne mažesnį nei penkerių metų teisinio darbo stažo, advokatūra taip pat nepritaria. Pirmiausia, jo esmė prieštarauja pirminiam pasiūlymui, nes, kaip nurodoma Projekto aiškinamajame rašte
„Siūlomu įstatymo projektu ne tik bus išnaudota juridinių asmenų teisininkų
atstovavimo teismuose patirtis, <...> o taip pat bus sudarytos sąlygos veiksmingesniam, efektyvesniam ir spartesniam bylų nagrinėjimo pirmosios instancijos teismuose procesui.“ Priešingai - pataisa, suteikianti teisę asmenims, turintiems penkerius metus teisinio darbo stažo (o ne atstovavimo teisme patirties) ir įrašytiems į advokatų padėjėjų sąrašą pirmaisiais praktikos metais atstovauti klientams teisme, pažeistų asmenų, kurių interesus gins ir atstovaus nepakankamos kvalifikacijos advokato padėjėjai, teisių apsaugą bei sudarytų kliūtis efektyviam teismo procesui.
Konstitucinis Teismas 1996-07-10 nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 8 straipsnio pirmosios dalies 1 punkto atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ nurodė, kad „konstitucinės teisės į gynybą įgyvendinimas ypač priklauso nuo advokato profesinio pasirengimo lygio, t. y. nuo teisininko įgytos kvalifikacijos ir teisinio darbo įgūdžių. <...> Nustatant tokius reikalavimus siekiama užtikrinti labiau kvalifikuotos teisinės pagalbos teikimą gyventojams, t. y. sustiprinti žmogaus teisių bei laisvių apsaugos ir gynimo garantijas“. Šiuo metu galiojančiu teisiniu reglamentavimu nustatytų ribojimų advokato padėjėjams panaikinimas neabejotini gali turėti įtakos tokių asmenų teikiamos teisinės pagalbos kokybei. Nuoseklios advokato padėjėjų profesinio pasirengimo sistemos, kuri garantuotų aukštą profesinio pasirengimo kokybę, svarba yra labai didelė, tuo tarpu priėmus siūlomą pataisą būtų nustatytos šios sistemos išimtys, kurių reikalingumas ir būtinybė, mūsų manymu, nėra pagrįsti. Advokatūros įstatyme 7 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad vienas iš reikalavimų tapti advokatu, yra turėti ne mažesnį kaip penkerių metų teisinio darbo stažą arba atlikti ne trumpesnę kaip dvejų metų advokato padėjėjo praktiką.
Taigi, Advokatūros įstatyme nustatyti du galimi būdai tapti advokatu – penkerių metų teisinio darbo stažas arba dviejų metų advokato padėjėjo praktika. Asmuo turintis penkerių metų teisinio darbo stažą, taip pat, atitinkantis kitus Advokatūros įstatymo 7 straipsnyje nurodytus reikalavimus, gali tapti advokatu, jam nėra keliamas papildomas reikalavimas būti advokato padėjėju. Preziumuojama, kad asmuo, turintis penkerių metų teisinio darbo stažą yra sukaupęs pakankamai teisinės patirties, kad galėtų visapusiškai, be kitų asmenų kontrolės, teikti kokybiškas teisines paslaugas, jeigu tik jis išlaiko advokatų kvalifikacinį egzaminą. Jeigu asmuo, turintis penkerių metų teisinio darbo stažą, nemano, kad turi pakankamai teisinių žinių tapti advokatu, nesiekia laikyti advokato kvalifikacinio egzamino, o nusprendžia pradėti advokato padėjėjo praktiką ir įsirašo į advokato padėjėjų sąrašą, tuomet akivaizdu, kad jis neturi pakankamos patirties ir žinių tinkamai atstovauti klientą teismuose. Dėl šių argumentų Lietuvos advokatūra nepritaria siūlomam Projektui. Pritarti iš dalies Siūloma įstatymo projektą grąžinti iniciatoriams tobulinti. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
narys Arvydas Anušauskas 2015-05-212 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad, sudėtinga nustatyti subjektus, kurie privalėtų išduoti dokumentus apie turimą asmens atstovavimo teismuose patirtį, be to siekiant išvengti subjektiškumo tokio pobūdžio vertinimuose, siūloma nustatyti, kad asmuo, kuris turi ne mažesnį kaip penkerių metų darbo stažą, įrašytas į advokato padėjėjų sąrašą galėtų atstovauti teismuose papildomai nelaukiant vienerių metų nuo advokato padėjėjo praktikos pradžios. Toks reikalavimas yra įtvirtintas ir viename iš reikalavimų, fiziniam asmeniui, siekiančiam tapti advokatu (Advokatūros įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Manytina, kad asmuo, turintis penkerių metų teisinio darbo stažą yra kompetentingas teisės srityje, išmano teisės aktus bei geba juos vertinti bei taikyti praktikoje, o taip pat gali tinkamai atstovauti klientus ir priimti sprendimus. Pasiūlymas:
Papildyti Įstatymo projekto 1 straipsnį ir visą straipsnį išdėstyti taip:
„Papildyti 34 straipsnį 3 dalimi ir ją išdėstyti taip:
anksčiau kaip po vienerių metų nuo advokato padėjėjo praktikos pradžios netaikoma advokato padėjėjui, kuris iki advokato padėjėjo praktikos pradžios jau turėjo turi ne mažesnę į kaip vienerių penkerių metų atstovavimo teisme patirtį teisinio darbo stažą.“ Nepritarti Siūloma įstatymo projektą grąžinti iniciatoriams tobulinti. Advokato profesijos atstovai, turi užtikrinti aukštą kvalifikacijos lygį, nes advokatas – viena iš trijų profesijų atstovų, dalyvaujančių teismo procese, kurio profesinio pasirengimo lygiui keliami aukšti reikalavimai. Pritarus siūlomam teisiniam reglamentavimui, būtų panaikinta nuosekli advokato padėjėjų pasirengimo sistema, kuri leidžia efektyviau užtikrinti atstovavimo teisme institutą, šiai profesijai keliamus uždavinius.
Pritartina Lietuvos advokatūros nuomonei, kad pritarus siūlomiems pakeitimams būtų iškreiptas advokato padėjėjo instituto tikslas – laipsniškas, sistemiškas ir efektyvus advokato padėjėjo pasirengimas advokato veiklai. 2. Seimo narys Arvydas
2 Argumentai: Siūlytina Advokatų tarybai priimti įstatymą įgyvendinantį teisės aktą (sprendimą), kuriame būtų apibrėžiami kriterijai bei pagrindai dėl siūlomos įstatymo išlygos. Pasiūlymas:
visą straipsnį išdėstyti taip: „1. 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas. 1. Šis įstatymas įsigalioja nuo 2016 m. sausio 1 d. 2. Pasiūlyti Lietuvos Advokatūrai iki įstatymo įsigaliojimo priimti įstatymą įgyvendinančiuosius teisės aktus.“ Nepritarti Siūloma įstatymo projektą grąžinti iniciatoriams tobulinti. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: įvertinus įstatymo projektui pateiktas pastabas ir komitete išsakytus argumentus, kad pritarus siūlomam teisiniam reglamentavimui, būtų panaikinta nuosekli advokatų padėjėjų pasirengimo sistema leidžianti efektyviau užtikrinti atstovavimo teisme institutą, šiai profesijai keliamus uždavinius, būtų iškreiptas advokato padėjėjo instituto tikslas – laipsniškas, sistemingas ir efektyvus advokato padėjėjo pasirengimas advokato veiklai, siūlyti Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo Nr. IX-2066 34 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2976 grąžinti iniciatoriams tobulinti.
Pasiūlymai: Turi būti nustatyta aiški procedūra ir numatyti konkretūs subjektai, kurie vertintų pakankamą asmens atstovavimo teisme patirtį, įskaitant tai, kad Lietuvos advokatūrai neturi būti priskirtos jai nebūdingos funkcijos, pvz., Lietuvos advokatūra neturi rinkti ir vertinti informacijos apie asmenis, kurie nebuvo Advokatūros įstatymo nustatyta tvarka įrašyti į Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašą ir rengėsi advokato veiklai. 8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu – už. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Stasys Šedbaras, Juozas Bernatonis. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas