Projekto 2 (Nr. XIIIP-294) lyginamasis variantas
straipsnio pakeitimas
straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Nacionalinio dokumentų fondo dokumentai yra išimti iš civilinės apyvartos. Jeigu šio fondo dokumentais disponuoja privatūs juridiniai ar fiziniai asmenys, apie tokių dokumentų turėjimą jie privalo pranešti Lietuvos vyriausiajam archyvarui, kuris priima sprendimą dėl dokumentų perdavimo valstybės archyvui ar savivaldybei, kurios teritorijoje buvo valstybės įstaigos ar įmonės buveinė. jie turi būti perduoti valstybės ar savivaldybės institucijai, įstaigai ar įmonei, kuriai pagal kompetenciją priklausytų, o jeigu tokia institucija, įstaiga ar įmonė jau neveikia, sprendimą dėl dokumentų saugojimo priima Lietuvos vyriausiasis archyvaras. Kai juridinis ar fizinis asmuo, disponuojantis Nacionalinio dokumentų fondo dokumentais, perduoti šiuos dokumentus atsisako, kompetentinga valstybės ar savivaldybės institucija, įstaiga ar įmonė, o jeigu tokios nėra, – Lietuvos vyriausiasis archyvaras turi imtis priemonių įstatymų nustatyta tvarka.“
straipsnį nauja 3 dalimi:
„3. Kai privatus juridinis ar fizinis asmuo, disponuojantis Nacionalinio dokumentų
fondo dokumentais, perduoti šiuos dokumentus atsisako, Lietuvos vyriausiasis archyvaras ar jo įgaliotas valstybės archyvas turi imtis priemonių įstatymų nustatyta tvarka.“
straipsnio 3 dalį laikyti atitinkamai 4 dalimi. 2 straipsnis. 16 straipsnio 2 dalies pakeitimas Pakeisti 16 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Likviduojamos ar reorganizuojamos valstybės ar savivaldybės institucijos, įstaigos ar įmonės dokumentai, kurių saugojimo terminas, nustatytas norminiuose teisės aktuose, nėra pasibaigęs, perduodami likviduojamos ar reorganizuojamos institucijos, įstaigos ar įmonės funkcijų perėmėjui, o jeigu jo nėra, – savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai ar jos įgaliotai įstaigai arba, jeigu likviduojamos ar reorganizuojamos valstybės institucijos, įstaigos ar įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija yra Lietuvos Respublikos Seimas arba, Lietuvos Respublikos Vyriausybė, arba ministerija – savivaldybei, kurios teritorijoje buvo valstybės institucijos, įstaigos ar įmonės buveinė.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. RESPUBLIKOS PREZIDENTAS Teikia Seimo narys Jonas Kondrotas
Projekto Nr. XIIP-294(3) lyginamasis variantas
straipsnio pakeitimas
straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Nacionalinio dokumentų fondo dokumentai yra išimti iš civilinės apyvartos. Jeigu šio fondo dokumentais disponuoja privatūs juridiniai ar fiziniai asmenys, apie tokių dokumentų turėjimą jie privalo pranešti Lietuvos vyriausiajam archyvarui, kuris priima sprendimą dėl dokumentų perdavimo valstybės archyvui ar savivaldybei, kurios teritorijoje buvo valstybės įstaigos ar įmonės buveinė. jie turi būti perduoti valstybės ar savivaldybės institucijai, įstaigai ar įmonei, kuriai pagal kompetenciją priklausytų, o jeigu tokia institucija, įstaiga ar įmonė jau neveikia, sprendimą dėl dokumentų saugojimo priima Lietuvos vyriausiasis archyvaras. Kai juridinis ar fizinis asmuo, disponuojantis Nacionalinio dokumentų fondo dokumentais, perduoti šiuos dokumentus atsisako, kompetentinga valstybės ar savivaldybės institucija, įstaiga ar įmonė, o jeigu tokios nėra, – Lietuvos vyriausiasis archyvaras turi imtis priemonių įstatymų nustatyta tvarka.“
straipsnį nauja 3 dalimi:
„3. Kai privatus juridinis ar fizinis asmuo, disponuojantys Nacionalinio dokumentų
fondo dokumentais, perduoti šiuos dokumentus atsisako, Lietuvos vyriausiasis archyvaras ar jo įgaliotas valstybės archyvas turi imtis priemonių įstatymų nustatyta tvarka.“
straipsnio 3 dalį laikyti 4 dalimi. 2 straipsnis. 16 straipsnio 2 dalies pakeitimas Pakeisti 16 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Likviduojamos valstybės ar savivaldybės institucijos, įstaigos ar įmonės dokumentai, kurių saugojimo terminas, nustatytas norminiuose teisės aktuose, nėra pasibaigęs, perduodami likviduojamos institucijos, įstaigos ar įmonės funkcijų perėmėjui, o jeigu jo nėra, – savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai ar jos įgaliotai įstaigai arba, jeigu likviduojamos valstybės institucijos, įstaigos ar įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija yra Lietuvos Respublikos Seimas arba, Lietuvos Respublikos Vyriausybė, arba ministerija – savivaldybei, kurios teritorijoje buvo valstybės institucijos, įstaigos ar įmonės buveinė.“3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2017 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas Raimundas Paliukas
rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai. Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo (toliau – įstatymas) 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu Nacionalinio dokumentų fondo (toliau – NDF) dokumentais disponuoja privatūs juridiniai ar fiziniai asmenys, jie turi būti perduoti valstybės ar savivaldybės institucijai, įstaigai ar įmonei, kuriai pagal kompetenciją priklausytų, o jeigu tokia institucija, įstaiga ar įmonė jau neveikia, sprendimą dėl dokumentų saugojimo priima Lietuvos vyriausiasis archyvaras. Minėtų dokumentų perdavimo tvarka nustatyta Nacionalinio dokumentų fondo, kuriais disponuoja privatūs juridiniai ir fiziniai asmenys, perdavimo valstybės ar savivaldybių institucijoms, įstaigoms ar įmonėms tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. sausio 25 d. įsakymu Nr. V-62 „Dėl Nacionalinio dokumentų fondo dokumentų, kuriais disponuoja privatūs juridiniai ar fiziniai asmenys, perdavimo valstybės ar savivaldybių institucijoms, įstaigoms ar įmonėms tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Tvarkos aprašas). Aptariamoje įstatymo dalyje minimi NDF dokumentai sietini su valstybės įstaigų ar įmonių, veikusių įvairiais istorijos laikotarpiais (dažnai tarybiniu laikotarpiu, t. y. iki 1990 metų arba 1990–1995 metais, kol įsigaliojo Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas), veiklos dokumentais, kuriais dėl įvairių priežasčių (įsigytos patalpos, kuriose rasta valstybės įstaigoms ar įmonėms priklausiusių dokumentų ir pan.) disponuoja privatūs juridiniai ar fiziniai asmenys. Aptariami valstybės įstaigų ir įmonių dokumentai dažniausiai yra personalo valdymo dokumentai (asmens bylos, asmens kortelės, asmens sąskaitų kortelės ir pan.), kurių norminiais teisės aktais nustatytas saugojimo terminas šiuo metu yra 50 metų.
Galiojant nurodytajai įstatymo 4 straipsnio 2 dalies nuostatai, privatūs juridiniai ir fiziniai asmenys kreipiasi į ministerijas ir kitas valstybės institucijas ar įstaigas bei siekia perduoti įvairiais istorijos laikotarpiais veikusių (paprastai jau minėtu tarybiniu laikotarpiu) valstybės įstaigų ir įmonių veiklos dokumentus, kurių norminiais teisės aktais nustatytas saugojimo terminas nėra pasibaigęs. Tokių dokumentų kiekiai yra gana dideli ir jų tolesnis išsaugojimas pareikalauja didelių finansinių ir administracinių išteklių. Greta to, nustatyti valstybės ar savivaldybės instituciją, įstaigą ar įmonę, kuriai pagal kompetenciją priklausytų (kaip to reikalauja įstatymo ir Tvarkos aprašo nuostatos) įvairiais istorijos laikotarpiais veikusios valstybės įstaigos ir įmonės dokumentai sudėtinga, nes tokių įmonių veiklos reorganizavimas (pertvarkymas) buvo nustatytas skirtingais teisės aktais, neretai dokumentų, pagrindžiančių valstybės įstaigos ar įmonės priklausomumą ar jo kaitą, nėra nustatoma. Pagal įstatymo 16 straipsnio 2 dalį likviduojamos institucijos, įstaigos ar įmonės veiklos dokumentus perduoda funkcijų perėmėjui, o jeigu jo nėra – steigėjo funkcijų vykdytojui. Ministerijoms, kaip steigėjoms, priklausė didelis skaičius privatizuotų ar reorganizuotų valstybės įstaigų ir įmonių. Kaip pavyzdys galėtų būti Žemės ūkio ministerija, kuriai, kaip steigėjai, priklausė apie 1000 privatizuotų ar reorganizuotų valstybės įstaigų ir įmonių. Jei visų jų dokumentai būtų perduoti saugoti ministerijai, tai būtų didžiulė administracinė ir finansinė našta.
Atsižvelgdama į tokį didelį buvusių pavaldžių valstybės įstaigų ir įmonių, veikusių skirtingais laikotarpiais, skaičių, siūlau keisti įstatymo 4 straipsnio 2 dalies nuostatą dėl dviejų pagrindinių priežasčių:
neturi specializuotų archyvų patalpų, pvz., Žemės ūkio ministerija neturi archyvams saugoti skirtų patalpų, todėl visi (iki 2004 m.) išliekamąją vertę turintys dokumentai buvo perduoti valstybės archyvui nuolat saugoti, o trumpai ir ilgai saugomiems dokumentams (kurių norminiuose teisės aktuose nustatytas saugojimo terminas nėra pasibaigęs) toliau saugoti yra perkamos dokumentų saugojimo paslaugos iš privataus juridinio asmens, teikiančio tokias paslaugas. 2. Priėmus anksčiau Žemės ūkio ministerijos kompetencijai priskiriamų valstybės įstaigų ar įmonių, veikusių įvairiais istorijos laikotarpiais, veiklos dokumentus ir perdavus juos saugoti juridiniam ar fiziniam asmeniui, teikiančiam dokumentų saugojimo paslaugas, būtų neracionaliai naudojamos valstybės biudžeto lėšos. Atsižvelgdama į pirmiau išdėstytas priežastis, siūlau valstybės įstaigų ir įmonių, veikusių įvairiais istorijos laikotarpiais, veiklos dokumentus, kuriais disponuoja privatūs juridiniai ar fiziniai asmenys, perduoti toliau saugoti ne ministerijoms ar kitoms valstybės institucijoms ar įstaigoms, bet Lietuvos vyriausiojo archyvaro sprendimu valstybės archyvui (jei nustatoma dokumentų išliekamoji vertė) ar savivaldybėms, kurių teritorijoje buvo valstybės įstaigos ar įmonės buveinė. 2. Įstatymo projekto tikslas – užtikrinti tinkamą valstybės įstaigų ar įmonių veiklos dokumentų, kuriais disponuoja privatūs juridiniai ar fiziniai asmenys, tolesnį saugojimą ir taupyti valstybės biudžeto lėšas.
Įstatymo projekto uždaviniai – sudaryti sąlygas privatiems juridiniams ir fiziniams asmenims dėl NDF dokumentų, kuriais jie disponuoja, kreiptis į Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybą ir Lietuvos vyriausiojo archyvaro sprendimu tokius dokumentus perduoti atitinkamai valstybės archyvui, savivaldybės administracijai arba esant neigiamam sprendimui – toliau nesaugoti ir atrinkti naikinti. Projektu kartu siekiama sumažinti ministerijoms, kitoms valstybės institucijoms ar įstaigoms perduodamų ankščiau veikusių valstybės įstaigų ir įmonių dokumentų. Įstatymo projekto pirminė siūlytoja ir rengėja – Seimo narė Virginija Baltraitienė. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai. Šiuo metu galiojančiame įstatyme nėra nustatytas projektu siūlomas reglamentavimas. Įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad likviduojamos valstybės ar savivaldybės institucijos, įstaigos ar įmonės dokumentai, kurių saugojimo terminas, nustatytas norminiuose teisės aktuose, nėra pasibaigęs, perduodami likviduojamos institucijos, įstaigos ar įmonės funkcijų perėmėjui, o jeigu jo nėra – savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai ar jos įgaliotai įstaigai arba, jeigu likviduojamos valstybės institucijos, įstaigos ar įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija yra Lietuvos Respublikos Seimas arba Lietuvos Respublikos Vyriausybė – savivaldybei, kurios teritorijoje buvo valstybės institucijos, įstaigos ar įmonės buveinė. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama.
Siūlomame priimti įstatymo projekte nustatoma, kad valstybės įstaigų ar įmonių, veikusių įvairiais istorijos laikotarpiais, veiklos dokumentai, kuriais disponuoja privatūs juridiniai ar fiziniai asmenys, Lietuvos vyriausiojo archyvaro sprendimu gali būti perduodami valstybės archyvui (jei nustatoma dokumentų išliekamoji vertė) arba savivaldybei, kurios teritorijoje buvo valstybės įstaigos ar įmonės buveinė (jei dokumentai turi socialinės reikšmės), arba atrenkami naikinti. Siūlomame priimti įstatymo projekte nustatoma, kad likviduojamos ar reorganizuojamos valstybės ar savivaldybės institucijos, įstaigos ar įmonės dokumentai, kurių saugojimo terminas, nustatytas norminiuose teisės aktuose, nėra pasibaigęs, perduodami likviduojamos ar reorganizuojamos institucijos, įstaigos ar įmonės funkcijų perėmėjui, o jeigu jo nėra – savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai ar jos įgaliotai įstaigai arba, jeigu likviduojamos ar reorganizuojamos valstybės institucijos, įstaigos ar įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija yra Lietuvos Respublikos Seimas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba ministerija – savivaldybei, kurios teritorijoje buvo valstybės institucijos, įstaigos ar įmonės buveinė. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Priimtas įstatymas kriminogeninei situacijai bei korupcijai įtakos neturės. Prielaidų korupcijai pasireikšti nėra. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Įstatymo įgyvendinimas neturės tiesioginės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai.
inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Įstatymo projektas neprieštarauja nacionaliniams ir ES teisės aktams bei nėra notifikuotinas Europos Komisijai. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo reikalavimų, atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentams. Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms, Europos Sąjungos teisei. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti. Priėmus įstatymą, kitų teisės aktų nereikės priimti ar keisti. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais). Įstatymui įgyvendinti papildomų valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų neprireiks. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Nėra. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis.
Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą: „dokumentas“, „dokumentų saugojimas“, „ministerija“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Teikia
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2015-11- Nr. Į 2015-10-21 Nr. S-2015-6306 Lietuvos Respublikos Seimui
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo 4 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP‑294(2) (toliau – Projektas), pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų projektui dėl atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Vis dėlto, teikiame šį pastebėjimą: Projektu įstatymo 4 straipsnis papildomas nauja 3 dalimi nustatant, kad, kai privatus juridinis ar fizinis asmuo, disponuojantis Nacionalinio dokumentų fondo dokumentais, perduoti šiuos dokumentus atsisako, Lietuvos vyriausiasis archyvaras ar jo įgaliotas valstybės archyvas turi imtis priemonių įstatymų nustatyta tvarka. Pažymime, kad teisės aktuose turi būti vengiama abstrakčių nuorodų į kitus teisės aktus, daromos nuorodos turi būti aiškios ir nukreipiančios į konkrečius įstatymus. Pavyzdžiui, nuoroda gali būti daroma į Lietuvos Respublikos administracinių pažeidimų kodeksą (ir, atitinkamai, į Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą). Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Gintarė Taluntytė, tel. 8 70663 699, el. p. [email protected]
DĖL
2015-10-20 Nr. XIIP-294(2) Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, atkreipiame dėmesį, jog Įstatymo projektas ir jo lyginamasis projektas koreguotini atsižvelgiant į teisės technikos taisykles:
1) įstatymo projekto pavadinime žodis „ĮSTATYMAS“ rašytinas naujoje eilutėje;
2) įstatymo projekto pavadinime reikėtų nurodyti ne projekto numerį, o įstatymą priėmusio subjekto numerį „Nr. I-1115“;
3) įstatymo projekto 1 straipsnio 3 dalyje žodį „atitinkamai“ reikėtų išbraukti kaip perteklinį;
4) projekto lyginamajame variante žodžiai „Projekto lyginamasis variantas“ turi būti rašomi kampiniu vėliaviniu būdu per dvi eilutes, o projekto numeris brauktinas kaip perteklinis. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected] E. Sadauskienė, tel. (8 5) 239 6167, el. p. [email protected]
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS DOKUMENTŲ IR ARCHYVŲ ĮSTATYMO NR. I-1115 4 IR 16 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2015-12-17 Nr. XIIP-294(3) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected] E. Sadauskienė, tel. (8 5) 239 6167, el. p. [email protected]
švietimo, mokslo ir kultūros komitetas
IR ARCHYVŲ ĮSTATYMO Nr. XIIP-294 4 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (nr. XIIP-294(2))
nariai R. Baškienė, Š. Birutis, L. Dmitrijeva, A. Dumčius, V. Juozapaitis, O. Leiputė, G. Steponavičius, V. Stundys, A. Zeltinis, E. Žakaris. Komiteto biuro vedėjas K. Kaminskas, biuro patarėjos J. Paukštė, R. Norkienė, J. Bieliūnienė, L. Skeberdytė, padėjėja J. Antanavičienė. Seimo narys J. Kondrotas, LR Prezidentės vyr. patarėja R. Kačkutė, Kultūros ministerijos Kultūros politikos departamento direktorė R. Jaskelevičienė, Kultūros ministerijos Muziejų, bibliotekų ir archyvų skyriaus vyr. specialistė V. Motiekienė, Lietuvos vyriausiasis archyvaras R. Kraujelis, Lietuvos valstybės naujojo archyvo direktorė I. Kasčiuškevičiūtė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-10-20) Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, atkreipiame dėmesį, jog Įstatymo projektas ir jo lyginamasis projektas koreguotini atsižvelgiant į teisės technikos taisykles:
1) įstatymo projekto pavadinime žodis „ĮSTATYMAS“ rašytinas naujoje eilutėje;
2) įstatymo projekto pavadinime reikėtų nurodyti ne projekto numerį, o įstatymą priėmusio subjekto numerį „Nr. I-1115“;
3) įstatymo projekto 1 straipsnio 3 dalyje žodį „atitinkamai“ reikėtų išbraukti kaip perteklinį;
4) projekto lyginamajame variante žodžiai „Projekto lyginamasis variantas“ turi būti rašomi kampiniu vėliaviniu būdu per dvi eilutes, o projekto numeris brauktinas kaip perteklinis. Pritarti 2.
(2015-11-04) Išnagrinėję Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo 4 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP‑294(2) (toliau – Projektas), pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų projektui dėl atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Vis dėlto, teikiame šį pastebėjimą: Projektu įstatymo
ar fizinis asmuo, disponuojantis Nacionalinio dokumentų fondo dokumentais, perduoti šiuos dokumentus atsisako, Lietuvos vyriausiasis archyvaras ar jo įgaliotas valstybės archyvas turi imtis priemonių įstatymų nustatyta tvarka. Pažymime, kad teisės aktuose turi būti vengiama abstrakčių nuorodų į kitus teisės aktus, daromos nuorodos turi būti aiškios ir nukreipiančios į konkrečius įstatymus. Pavyzdžiui, nuoroda gali būti daroma į Lietuvos
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta
įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba (2015-11-09) Susipažinę su Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo 4 ir 16 straipsnių pakeitimo projektu Nr. XIIP‑294(2) (toliau – Projektas), teikiame šią nuomonę:
Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba iš esmės pritaria Projektui ir sprendžiamai teisinio reguliavimo ir skirtingais istoriniais laikotarpiais veikusių buvusių valstybės ir savivaldybių įstaigų dokumentų, kurių saugojimo terminas nėra pasibaigęs, išsaugojimo problemai, tačiau siūlo Projektą patikslinti ir atidėti jo priėmimą. Manome, kad tikslinga atsisakyti Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo 16 straipsnio keitimo.
Projekto teikėjo identifikuotai problemai spręsti pakaktų pakeisti minimo įstatymo 4 straipsnį, nes ministerijos privalo išsaugoti jau likviduotų ar faktiškai jau reorganizuotų įstaigų dokumentus. Reorganizuojamų įstaigų dokumentų perdavimo aspektai aptariami jau reorganizavimo sąlygose ir paprastai dokumentai perduodami po reorganizavimo veikiančiai įstaigai. Atkreipiame Jūsų dėmesį į tai, kad, skirtingai, nei nurodoma Projekto aiškinamajame rašte, Projekto įgyvendinimas papildomai pareikalautų maždaug 116 tūkst. eurų valstybės biudžeto išlaidų – skiriamos valstybės biudžeto dotacijos valstybės perduotai savivaldybėms priskirtų archyvinių dokumentų tvarkymo funkcijai atlikti (Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybos duomenimis, ministerijos saugo 5,8 tūkst. tiesinių metrų dokumentų. Vieno tiesinio metro, perduoto savivaldybių administracijai, išsaugojimas papildomai pareikalautų 20,07 eurų). Taip pat, skirtingai, nei nurodoma Projekto aiškinamajame rašte, pagal šiuo metu galiojančios Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės, patvirtintos Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. V-100, 7.2 papunktį asmens bylų dokumentų minimalus saugojimo terminas yra 10 metų (pasibaigus tarnybos (darbo) santykiams). Teikdami motyvus, kodėl siūloma atidėti Projekto priėmimą, manome, kad siekiant kokybiškos teisėkūros ir nuoseklaus teisinio reguliavimo, būtini kompleksiniai įstatymų pakeitimai. Šiuo metu Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos užsakymu pagal 2015 m. rugpjūčio 10 d. sudarytą viešojo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. VP-106 baigiama rengti Archyvų veiklos (dokumentų tvarkymo ir saugojimo) galimybių studija.
Šios galimybių studijos objektas – atlikti archyvų veiklos (dokumentų tvarkymo ir saugojimo) tobulinimo (plėtros) galimybių ir alternatyvų analizę bei pateikti finansiniu, ekonominiu, socialiniu bei techniniu požiūriu pagrįstas alternatyvas. Tokios alternatyvos turėtų įtaką teisinio reguliavimo keitimui. Paminėtina, kad viena iš svarstomų alternatyvų – pakeisti teisinį reguliavimą taip, kad būtų galima saugoti kai kuriuos dokumentus kita forma, nei jie buvo sukurti (t. y., skaitmeninti trumpai ar ilgai saugomus popierinius dokumentus, nustatytą laiką išsaugant tik šių dokumentų skaitmenines kopijas). Projekte keliama problema ir teisinio reglamentavimo peržiūrėjimo galimybės detaliau nagrinėtos ir rengiant Dokumentų valdymo ir archyvų plėtros 2016–2022 m. programą, kurią rengia Lietuvos Respublikos kultūros ministro sudaryta darbo grupė. Dokumentų valdymo ir archyvų plėtros programos projekte siūloma sekant pažangia tarptautine praktika ir Lietuvoje pakeisti teisinį reguliavimą, kad įgaliota įstaiga teisės aktų nustatyta tvarka technologinėmis priemonėmis galėtų sukurti popierinio dokumento skaitmeninę formą, užtikrindama jo duomenų vientisumą, saugumą, atsekamumą, ir nustatytą terminą saugotų tik skaitmeninį dokumentą. Dokumentų valdymo ir archyvų plėtros 2016–2022 m. programos priede, pateikiame įgyvendinimo priemonių plane, numatomas Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo 4, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17 straipsnių pakeitimo projekto parengimas. Pritarti iš dalies Pasiūlymas:
Įstatymo projekto 2 straipsnį išdėstyti taip: „2 straipsnis. 16 straipsnio 2 dalies pakeitimas. 2.
valstybės ar savivaldybės institucijos, įstaigos ar įmonės dokumentai, kurių saugojimo terminas, nustatytas norminiuose teisės aktuose, nėra pasibaigęs, perduodami likviduojamos institucijos, įstaigos ar įmonės funkcijų perėmėjui, o jeigu jo nėra, – savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai ar jos įgaliotai įstaigai arba, jeigu likviduojamos valstybės institucijos, įstaigos ar įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija yra Lietuvos Respublikos Seimas arba, Lietuvos Respublikos Vyriausybė, arba ministerija – savivaldybei, kurios teritorijoje buvo valstybės institucijos, įstaigos ar įmonės buveinė.“ Pasiūlymas:
Įstatymo projektą papildyti 3 straipsniu ir jį išdėstyti taip:
„3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas. Įstatymas įsigalioja 2017 m. sausio 1
d.“. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta
komitetų, komisijų pasiūlymai: negauta
pasiūlymai. 7.1. Sprendimas: Iš esmės pritarti Komiteto patobulintam Dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. I-1115 4 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-294(3) ir teikti Seimui jį svarstyti. 7.2 Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas (2015-11-11)2 Argumentai:
Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, ministerijos privalo išsaugoti jau likviduotų ar faktiškai jau reorganizuotų įstaigų dokumentus. Dokumentų ir archyvų įstatymo 16 straipsnis reglamentuoja likviduojamų ar reorganizuojamų valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų ir įmonių veiklos dokumentų perdavimą. Reorganizuojamų įstaigų dokumentų perdavimo aspektai aptariami reorganizavimo sąlygose ir paprastai dokumentai perduodami po reorganizavimo veikiančiai įstaigai. Pasiūlymas:
Įstatymo projekto 2 straipsnį išdėstyti taip: „2 straipsnis.
pakeitimas. 2. Likviduojamos valstybės ar savivaldybės institucijos, įstaigos ar įmonės dokumentai, kurių saugojimo terminas, nustatytas norminiuose teisės aktuose, nėra pasibaigęs, perduodami likviduojamos institucijos, įstaigos ar įmonės funkcijų perėmėjui, o jeigu jo nėra, – savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai ar jos įgaliotai įstaigai arba, jeigu likviduojamos valstybės institucijos, įstaigos ar įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija yra Lietuvos Respublikos Seimas arba, Lietuvos Respublikos Vyriausybė, arba ministerija – savivaldybei, kurios teritorijoje buvo valstybės institucijos, įstaigos ar įmonės buveinė.“
2. Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas (2015-11-11)3 N Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad projekto įgyvendinimui bus reikalingos papildomos lėšos, kurios nėra numatytos 2016 m. valstybės biudžeto projekte, tikslinga įstatymo įsigaliojimą atidėti 2017 m. sausio 1 d. Pasiūlymas: Įstatymo projektą papildyti 3 straipsniu ir jį išdėstyti taip:
„3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas. Įstatymas įsigalioja 2017 m. sausio 1
d.“. Pritarti
paskirti pranešėjai: R. Paliukas
nuomonė: negauta
Komiteto siūlomas Dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. I-1115 4 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-294(3), įstatymo projekto lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Raimundas Paliukas