Projekto lyginamasis variantas
1Pripažinti netekusia galios 3 straipsnio 20 dalį. 20. Nacionalinės eismo saugos taisyklės – visi Lietuvos
Respublikos teisės aktai ir viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo dokumentai, nustatantys geležinkelių transporto eismo saugos reikalavimus ir taikomi geležinkelių infrastruktūros valdytojui ir daugiau negu vienai įmonei. 2. Pakeisti 3 straipsnio 32 dalį ir ją išdėstyti taip:
„32. Kitos šiame Kodekse vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos
apibrėžtos Transporto veiklos pagrindų įstatyme, Draudimo įstatyme ir Geležinkelių transporto eismo saugos įstatyme.“
1Pakeisti 9 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„9 straipsnis. Viešosios geležinkelių infrastruktūros
objektų atidarymas, statyba ir uždarymas (likvidavimas), jų konservavimas“. 2. Pakeisti 9 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Sprendimą dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų uždarymo (likvidavimo), jų užkonservavimo, atidarymo ir naujų objektų statybos priima Vyriausybė.“
taip:
„2. Pasiūlymus dėl viešosios geležinkelių
infrastruktūros objektų uždarymo (likvidavimo), jų konservavimo, atidarymo ir naujų objektų statybos teikia susisiekimo ministras, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas ar (ir) savivaldybė, kurios teritorijoje yra atitinkamas viešosios geležinkelių infrastruktūros objektas. Teikime turi būti nurodytos naujų objektų statybos, atidarymo ar (ir) uždarymo (likvidavimo), jų konservavimo priežastys, teikiamų pasiūlymų ekonominis, socialinis bei aplinkosauginis pagrindimas.“
išdėstyti taip: „6.
Valstybinė geležinkelio inspekcija prie Susisiekimo ministerijos, Nustačiusi nustačiusi, kad įmonė, pageidaujanti gauti geležinkelio įmonės (vežėjo) licenciją, pateikė ne visus reikiamus dokumentus, dokumentuose yra klaidingų ir (ar) netikslių duomenų, Valstybinė geležinkelio inspekcija prie Susisiekimo ministerijos apie nustatytus trūkumus įmonę, pageidaujančią gauti geležinkelio įmonės
(vežėjo) licenciją per 5 dienas nuo prašymo išduoti geležinkelio įmonės (vežėjo) licenciją ir pridedamų dokumentų gavimo dienos kartu su pranešimu, kad prašymas išduoti geležinkelio įmonės (vežėjo) licenciją ir pridedami dokumentai yra gauti, informuoja minėtą įmonę per 10 darbo dienų nuo prašymo išduoti geležinkelio įmonės (vežėjo) licenciją ir pridedamų dokumentų gavimo apie tai informuoja įmonę, pageidaujančią gauti geležinkelio įmonės (vežėjo) licenciją, ir nustato 30 dienų terminą trūkumams pašalinti. Jeigu įmonė, pageidaujanti gauti geležinkelio įmonės (vežėjo) licenciją, per nustatytą laiką nepašalina nustatytų trūkumų ir (ar) nepateikia reikalaujamų dokumentų, Valstybinė geležinkelio inspekcija prie Susisiekimo ministerijos ne vėliau kaip per 3 5 darbo dienas pasibaigus terminui pašalinti nustatytus trūkumus ir (ar) pateikti reikalaujamus dokumentus priima sprendimą prašymą išduoti geležinkelio įmonės (vežėjo) licenciją palikti nenagrinėtą ir apie tai per 3 5 darbo dienas nuo šio sprendimo priėmimo apie tai informuoja įmonę, pageidaujančią gauti geležinkelio įmonės (vežėjo) licenciją. Įmonė, kuri pakartotinai pateikia prašymą išduoti geležinkelio įmonės (vežėjo) licenciją, gali neteikti dokumentų, kurie jau buvo pateikti pirmą kartą prašant išduoti geležinkelio įmonės (vežėjo) licenciją, jeigu nepasikeitė pateiktuose dokumentuose nurodyta informacija.
Tuo atveju, kai pateikiami visi reikalaujami dokumentai ar per nustatytą terminą pateikiami trūkstami dokumentai, Valstybinė geležinkelio inspekcija prie Susisiekimo ministerijos apie tai per 10 5 darbo dienų dienas nuo šių dokumentų gavimo informuoja įmonę, pageidaujančią gauti geležinkelio įmonės (vežėjo) licenciją. Šioje Kodekso dalyje nurodyta informacija įmonei, pageidaujančiai gauti geležinkelio įmonės
(vežėjo) licenciją, pateikiama tokiu būdu, kokiu pateiktas prašymas išduoti geležinkelio įmonės (vežėjo) licenciją, išskyrus tuos atvejus, kai prašyme išduoti geležinkelio įmonės (vežėjo) licenciją nurodytas kitoks informacijos gavimo būdas.“
ir jį išdėstyti taip:
„4) geležinkelio įmonė (vežėjas) per 10 dienų
nuo geležinkelio įmonės (vežėjo) pavadinimo, teisinės formos arba buveinės adreso pasikeitimo turi apie tai pranešti Valstybinei geležinkelio inspekcijai prie Susisiekimo ministerijos ir pateikti prašymą pakeisti turimą licenciją;“. 3.
ir jį išdėstyti taip: „6) pasikeitus geležinkelio įmonės (vežėjo) teisinei formai, įmonių susijungimo susijungus įmonėms arba įsigijus naujos naują įmonės įmonę įsigijimo atveju, pasikeitus geležinkelio įmonės (vežėjo) valdymo organų nariams, vadovui ar jo įgaliotiems asmenims, kuriems pavesta vadovauti keleivių, bagažo ir (ar) krovinių vežimo geležinkelių transportu veiklai, taip pat kai dalyvaujanti reorganizavime įmonė nepasibaigia, bet pasikeičia geležinkelio įmonės (vežėjo) dalyviai, nuosavybės teise tiesiogiai arba netiesiogiai valdantys mažiausiai 34 procentus įmonės akcijų (pajų, įnašų ir panašiai), geležinkelio įmonė (vežėjas) per 10 darbo dienų atitinkamai nuo geležinkelio įmonės (vežėjo) reorganizavimo pabaigos, valdymo organų narių, vadovo ar jo įgaliotų asmenų pasikeitimo turi apie tai pranešti Valstybinei geležinkelio inspekcijai prie Susisiekimo ministerijos ir pateikti šiame punkte nurodytų asmenų atitiktį šio straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimams patvirtinančių dokumentų kopijas, jeigu ji tokių dokumentų nebuvo pateikusi kartu su prašymu išduoti geležinkelio įmonės (vežėjo) licenciją;“. 4. Pakeisti 10 straipsnio 15 dalį ir ją išdėstyti taip:
„15. Reikalavimai, susiję su geležinkelio
įmonės (vežėjo) licencijos išdavimu, pakeitimu, atsisakymu išduoti licenciją, geležinkelio įmonės (vežėjo) licencijos galiojimo sustabdymu, galiojimo sustabdymo panaikinimu, galiojimo panaikinimu, licencijuojamos veiklos sąlygų laikymusi, įgyvendinimo tvarka nustatomi Geležinkelio įmonių
(vežėjų) licencijavimo taisyklėse, kurias tvirtina Vyriausybė.“
Pakeisti 10¹ straipsnį ir jį išdėstyti taip: „10¹ straipsnis. Privalomasis civilinės atsakomybės draudimas 1.
Geležinkelio įmonių (vežėjų) ir šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytų įmonių civilinė atsakomybė privalo būti draudžiama privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, kurio objektas yra draudėjo turtiniai interesai, susiję su draudėjo civiline atsakomybe trečiajam asmeniui už žalą, kilusią dėl draudėjo vykdomos keleivių, bagažo ir
(ar) krovinių vežimo vietiniais ir (ar) tarptautiniais maršrutais Europos Sąjungos teritorijoje ir (ar) geležinkelių riedmenų naudojimo viešojoje geležinkelių infrastruktūroje veiklos. 2. Minimali geležinkelio įmonės (vežėjo) privalomojo civilinės atsakomybės draudimo suma turi būti 1 00 290
000 eurų visiems draudžiamiesiems įvykiams per metus. 3. Minimali šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytos įmonės privalomojo civilinės atsakomybės draudimo suma turi būti 200 58 000 litų eurų vienam draudžiamajam įvykiui ir 500 145 000 litų eurų visiems draudžiamiesiems įvykiams per metus. 4.
(vežėjo) ar šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytų įmonių civilinės atsakomybės atsiradimas dėl draudimo sutarties galiojimo metu geležinkelio įmonės (vežėjo) ar šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytų įmonių vykdytos keleivių, bagažo ir (ar) krovinių vežimo vietiniais ir (ar) tarptautiniais maršrutais Europos Sąjungos teritorijoje ar geležinkelių riedmenų naudojimo viešojoje geležinkelių infrastruktūroje veiklos pasekmių, net jeigu šios pasekmės atsirado pasibaigus draudimo sutarčiai, jeigu draudėjui ar draudikui pareikštas reikalavimas atlyginti žalą atitinka visas šias sąlygas:
1) pateiktas kaip rašytinė pretenzija arba ieškinys;
2) pareikštas draudimo sutarties galiojimo metu ir draudimo sutarties šalių nustatytu laikotarpiu, ne trumpesniu negu vieni metai nuo draudimo sutarties pabaigos;
3) pareikštas dėl žalos, kuri atsirado dėl geležinkelio įmonės (vežėjo) vykdomos keleivių, bagažo vežimo vietiniais ir (ar) tarptautiniais maršrutais veiklos ir (ar) geležinkelio įmonės (vežėjo) vykdomos krovinių vežimo vietiniais ir (ar) tarptautiniais maršrutais veiklos ar šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytų įmonių vykdomos geležinkelių riedmenų naudojimo veiklos. 5. Vienu draudžiamuoju įvykiu laikomas įvykis, kai geležinkelio įmonė (vežėjas) ar šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytos įmonės tais pačiais neteisėtais veiksmais padarė žalą, neatsižvelgiant į tai, kad dėl tokio įvykio buvo padaryta žalos daugiau nei vienam nukentėjusiam trečiajam asmeniui. Jeigu žalos padarymo momento neįmanoma nustatyti, laikoma, kad žala padaryta tuo momentu, kai geležinkelio įmonei (vežėjui) ar šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytoms įmonėms ar draudikui buvo pareikštas pirmasis reikalavimas atlyginti žalą. 6.
vykdomos keleivių, bagažo ir (ar) krovinių vežimo vietiniais ir (ar) tarptautiniais maršrutais ar šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytų įmonių vykdomos geležinkelių riedmenų naudojimo veiklos padaryta žala padidėjo po to, kai trečiasis asmuo pareiškė draudėjui ar draudikui šio straipsnio 4 dalyje nustatytas sąlygas atitinkantį reikalavimą, vėlesnis reikalavimo atlyginti padidėjusią žalą pateikimas yra draudžiamasis įvykis, jeigu jis pateiktas nepažeidžiant Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatyto ieškinio senaties termino. 7.
7Draudikas yra atleidžiamas nuo išmokos mokėjimo,
jeigu:
1) žala kilo dėl geležinkelio įmonės (vežėjo) ar šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytų įmonių ir (ar) trečiųjų asmenų veiksmų siekiant neteisėtai gauti draudimo išmoką;
2) žala atsirado dėl kitos geležinkelio įmonės (vežėjo) ar šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytų įmonių veiklos, nesusijusios su keleivių, bagažo ir (ar) krovinių vežimu vietiniais ir (ar) tarptautiniais maršrutais ar geležinkelių riedmenų naudojimu;
3) kilo finansinė žala, nesusijusi su žalos padarymu trečiojo asmens turtui, sveikatai, gyvybei ir (ar) neatsiradusi kaip žalos nukentėjusio trečiojo asmens turtui, sveikatai, gyvybei pasekmė;
4) žala atsirado dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo ar netinkamo įvykdymo;
5) žala kilo dėl geležinkelio įmonės (vežėjo) ar šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytų įmonių tyčinės veikos, išskyrus socialiai vertingus tyčinius veiksmus (būtinąją gintį, pilietinės pareigos atlikimą ir kita);
6) žalą patiria geležinkelio įmonės (vežėjo) ar šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytų įmonių darbuotojas dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga;
7) žala atsirado dėl žemės drebėjimo, potvynio, kitos stichinės nelaimės, karo veiksmų, teroristinių išpuolių, esant branduolinės energijos poveikiui ar nepaprastajai padėčiai;
8) žala atsirado dėl oro, vandens, žemės užteršimo, atsitikusio dėl nestaigaus ir tikėto įvykio, kurio priežastis yra lėtas ar laipsniškas veiksnys arba pasikartojantys įvykiai;
9) žala atsirado dėl geležinkelio įmonės (vežėjo) krovinių vežimo tam nepritaikytais geležinkelių riedmenimis arba geležinkelio įmonės (vežėjo) ar šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytų įmonių naudojamų geležinkelių riedmenų gedimų ar defektų, jeigu jie buvo nustatyti atitinkamuose dokumentuose iki žalą sukėlusio įvykio ir jeigu geležinkelio įmonė (vežėjas) ar šio Kodekso
defektus žinojo;
10) žala atsirado dėl teisės aktuose nustatytų pavojingųjų krovinių vežimo geležinkelių transportu reikalavimų pažeidimų;
11) žala kilo dėl geležinkelio įmonės (vežėjo) ar šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytų įmonių darbuotojo veiksmų, padarytų apsvaigus nuo alkoholio, narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų;
12) žala atsirado dėl geležinkelio įmonės (vežėjo) ar šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytų įmonių veiklos geležinkelio keliais, kuriais geležinkelių transporto eismas draudžiamas, vykdymo;
13) žala kilo dėl šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytų įmonių vežamų krovinių netekimo, dingimo ar sunaikinimo.
Draudikas yra atleidžiamas nuo išmokos mokėjimo, jeigu:
1) žala kilo dėl geležinkelio įmonės (vežėjo) ar šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytų įmonių ir (ar) trečiųjų asmenų veiksmų siekiant neteisėtai gauti draudimo išmoką;
2) žala atsirado dėl kitos geležinkelio įmonės (vežėjo) ar šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytų įmonių veiklos, nesusijusios su keleivių, bagažo ir (ar) krovinių vežimu vietiniais ir (ar) tarptautiniais maršrutais ar geležinkelių riedmenų naudojimu;
3) kilo finansinė žala, nesusijusi su žalos padarymu trečiojo asmens turtui, sveikatai, gyvybei ir (ar) neatsiradusi kaip žalos nukentėjusio trečiojo asmens turtui, sveikatai, gyvybei pasekmė;
4) žala atsirado dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo ar netinkamo įvykdymo;
5) žala kilo dėl geležinkelio įmonės (vežėjo) ar šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytų įmonių tyčinės veikos, išskyrus socialiai vertingus tyčinius veiksmus (būtinąją gintį, pilietinės pareigos atlikimą ir kita);
6) žalą patiria geležinkelio įmonės (vežėjo) ar šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytų įmonių darbuotojas dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga;
7) žala atsirado dėl žemės drebėjimo, potvynio, kitos stichinės nelaimės, karo veiksmų, teroristinių išpuolių, esant branduolinės energijos poveikiui ar nepaprastajai padėčiai;
8) žala atsirado dėl oro, vandens, žemės užteršimo, atsitikusio dėl nestaigaus ir tikėto įvykio, kurio priežastis yra lėtas ar laipsniškas veiksnys arba pasikartojantys įvykiai;
9) žala atsirado dėl geležinkelio įmonės (vežėjo) krovinių vežimo tam nepritaikytais geležinkelių riedmenimis arba geležinkelio įmonės (vežėjo) ar šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytų įmonių naudojamų geležinkelių riedmenų gedimų ar defektų, jeigu jie buvo nustatyti atitinkamuose dokumentuose iki žalą sukėlusio įvykio ir jeigu geležinkelio įmonė (vežėjas) ar šio Kodekso
defektus žinojo;
10) žala atsirado dėl teisės aktuose nustatytų pavojingųjų krovinių vežimo geležinkelių transportu reikalavimų pažeidimų;
11) žala kilo dėl geležinkelio įmonės (vežėjo) ar šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytų įmonių darbuotojo veiksmų, padarytų apsvaigus nuo alkoholio, narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų;
12) žala atsirado dėl geležinkelio įmonės (vežėjo) ar šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytų įmonių veiklos geležinkelio keliais, kuriais geležinkelių transporto eismas draudžiamas, vykdymo;
13) žala kilo dėl šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytų įmonių vežamų krovinių netekimo, dingimo ar sunaikinimo. 8.
civilinės atsakomybės draudimo bendrąsias sąlygas ir tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos.“
Pakeisti 11 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Įgaliojimus Įgaliojimai geležinkelių transporto eismo saugos srityje sudaro patvirtina, kad:
1) įgaliojimai, patvirtinantys, kad geležinkelių infrastruktūros valdytojas turi eismo saugos valdymo sistemą, atitinkančią Geležinkelių transporto eismo saugos įstatyme nustatytus reikalavimus;
2) įgaliojimai, patvirtinantys, kad geležinkelių infrastruktūros valdytojas atitinka nustatytus geležinkelių transporto eismo saugos reikalavimus. Geležinkelių infrastruktūros valdytojas laikosi šiame punkte nurodytų reikalavimų, jeigu jis užtikrina saugų geležinkelių infrastruktūros projektavimą, valdymą, priežiūrą ir naudojimą bei traukinių eismo valdymą ir organizavimą.“
1Pakeisti 19 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Geležinkelio kelius ir įrenginius aptarnaujančios
prižiūrinčios įmonės techniniai darbuotojai ir jų įgalioti asmenys turi teisę laisvai vaikščioti šių kelių ir jų įrenginių apsaugos zonoje, atlikti remonto, statybos ar kitus darbus, susijusius su geležinkelių transporto objektų naudojimu, važinėti, kasti žemę, kirsti medžius ir krūmus, tiesti vamzdynus, kabelius, oro elektros ir ryšių linijas. Apie tai ši įmonė turi informuoti žemės savininkus ar naudotojus ir įstatymų nustatyta tvarka atlyginti jiems padarytus nuostolius. Likviduojant avarijas geležinkelių transporto katastrofas, eismo įvykius, riktus ir jų padarinius arba siekiant jų išvengti avarijų, leidžiama privažiuoti prie geležinkelių transporto objektų taip, kaip reikia pagal situaciją, o žemės savininkui ar naudotojui padaryti nuostoliai atlyginami įstatymų nustatyta tvarka.
Jeigu geležinkelio apsaugos zonoje ne miško paskirties žemėje augantys medžiai, jų grupės, krūmai kelia pavojų eismo saugumui, žmonėms ar statiniams, jie nukertami ar kitaip pertvarkomi be atskiro savivaldybės institucijų leidimo ir želdinių vertė neatlyginama atlyginama. Geležinkelio kelių ir jų įrenginių apsaugos zonoje augantys medžiai ar krūmai, negali būti aukštesni už atstumą nuo medžio ar krūmo iki pirmojo bėgio. Tais atvejais, kai medžiai, jų grupės, krūmai auga miško paskirties žemėje, miško naudotojai, kitais atvejais – geležinkelių infrastruktūros valdytojai turi užtikrinti, kad medžiai, jų grupės, krūmai nekeltų pavojaus geležinkelių transporto eismo saugai, priešingu atveju minėti medžiai, jų grupės, krūmai kertami, genimi ar pertvarkomi susisiekimo ministro nustatyta tvarka, o nuostoliai atlyginami įstatymų nustatyta tvarka. Medžių ir krūmų pripažinimo keliančiais pavojų geležinkelių transporto eismo saugai sąlygas ir tvarką nustato susisiekimo ministras.“
2Pakeisti 19 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Kirsti medžius miško paskirties žemėje leidžiama tik suderinus su miško valdytoju ar savininku ir nustatyta tvarka įforminus medžių kirtimo dokumentus. Geležinkelio želdinių apsaugos zonose, ne miško paskirties žemėje augantys medžiai, jų grupės, krūmai kertami, genimi ar pertvarkomi Aplinkos ministerijos aplinkos ministro nustatyta tvarka, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus.“
3Pakeisti 19 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5.
Geležinkelio kelių ir jų įrenginių apsaugos zonoje be viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo ar savininko rašytinio sutikimo, o geležinkelio želdinių apsaugos zonoje – be geležinkelio želdinius eksploatuojančios įmonės rašytinio sutikimo draudžiama:
1) kasti žemę giliau kaip 0,3 metro, mechanizuotai lyginti gruntą, atlikti sprogdinimo ir melioravimo darbus;
2) tiesti kelius, vamzdynus, kabelius, oro elektros ir ryšių linijas;
3) sodinti ar kirsti medžius ir krūmus, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus;
43) įrengti pervažas ir perėjas;
54) statyti naujus ir rekonstruoti esamus pastatus bei statinius, skirtus geležinkelių transporto reikmėms veiklai, ir inžinerinius statinius.“
4Pakeisti 19 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
geležinkelių infrastruktūros valdytojo ar savininko rašytinio sutikimo draudžiama:
1) kasti žemę giliau kaip 0,3 metro, mechanizuotai lyginti gruntą, atlikti sprogdinimo ir melioravimo darbus;
2) tiesti kelius, vamzdynus, kabelius, oro elektros ir ryšių linijas;
3) sodinti ar kirsti medžius ir krūmus;
4) įrengti pervažas;
5) statyti naujus ir rekonstruoti esamus pastatus bei statinius, skirtus geležinkelių transporto reikmėms. „6. Geležinkelio kelių ir jų įrenginių apsaugos zonoje draudžiama statyti naujus ir rekonstruoti esamus pastatus, nesusijusius su geležinkelių transporto veikla.“
5Pakeisti 19 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Geležinkelio kelių ir įrenginių apsaugos zonų, geležinkelio želdinių apsaugos zonų ribas nustato
Vyriausybė.“
1Pakeisti 21 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Vietinės reikšmės automobilių kelių sankirtoje su
geležinkelio keliu pervažas ar perėjas, suderinę su viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytoju, įrengia ir prižiūri suinteresuoti fiziniai ar juridiniai asmenys iš savo lėšų.“ 2.
Pakeisti 21 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Leidimą įrengti pervažą ar perėją išduoda viešosios
geležinkelių infrastruktūros valdytojas, atsižvelgdamas į technines galimybes ir eismo saugos reikalavimus.“
3Pakeisti 21 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Pervažos ir perėjos turi būti įrengtos pagal Lietuvos
Respublikos statybos įstatymo Techninio geležinkelių naudojimo nuostatų bei ir susisiekimo ministro patvirtintų Pervažų įrengimo ir naudojimo taisyklių reikalavimus.“
4Pakeisti 21 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Valstybinės reikšmės automobilių kelių sankirtoje su
geležinkelio keliu pervažas ir perėjas prižiūri viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas.“
5Pakeisti 21 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Suinteresuotų fizinių ar juridinių asmenų ir viešosios
geležinkelių infrastruktūros valdytojo susitarimu esamos pervažos ar perėjos gali būti perkeltos į kitą vietą, uždarytos arba panaikintos. Pervažos ir perėjos perkeliamos į kitą vietą, uždaromos arba panaikinamos suinteresuoto asmens lėšomis.“
Pakeisti 22 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Privažiuojamųjų Privažiuojamieji geležinkelio
keliai kelių tiesimo, rekonstravimo, jų jungimo prie viešosios geležinkelių infrastruktūros ir jų priėmimo eksploatuoti tvarką nustato susisiekimo ministras statomi, rekonstruojami ir remontuojami pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo reikalavimus.“
pakeitimas Pakeisti 23¹ straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimama užimamą valstybinė valstybinę žemė žemę Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pagal patikėjimo sutartis Vyriausybės nustatyta tvarka perduodama valdyti, naudotis naudoti ir ja disponuoti ja turto patikėjimo teise viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui.“
pakeitimas Pakeisti 31 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Specialius Specialiuosius profesijų ir pareigybių kvalifikacinius reikalavimus geležinkelių transporto darbuotojams, suderinę su Valstybine geležinkelio inspekcija prie Susisiekimo ministerijos, nustato atitinkamai viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas ir geležinkelio įmonė (vežėjas).“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 37 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Važtaraštis tampa krovinių vežimo sutarties sudarymo ir jos
turinio įrodymu uždėjus kalendorinį pradinės geležinkelio stoties antspaudą arba patvirtinus važtaraštį kitomis susisiekimo ministro patvirtintose Krovinių vežimo geležinkelių transportu taisyklėse nustatytomis elektroninėmis priemonėmis.“
Pakeisti 50 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„50 straipsnis. Papildomų pavedimų pateikimo
forma Papildomi krovinio siuntėjo ar gavėjo pavedimai geležinkelio įmonei (vežėjui) turi būti pateikiami raštu Krovinių vežimo geležinkelių transportu taisyklių nustatyta tvarka. Papildomi pavedimai, pateikti kita forma, nei nustatyta Krovinių vežimo geležinkelių transportu taisyklėse, negalioja.“
Pakeisti 54 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Gavėjas krovinio gavimą patvirtina parašu
važtaraštyje Krovinių vežimo geležinkelių transportu taisyklių nustatyta tvarka.“
įsigalioja 2015 m. rugsėjo 1 d. 2.
1 dalyje nurodyti, įstatymo straipsniai, išskyrus 10 ir 14–15 straipsnius, įsigalioja 2015 m. lapkričio 1 d. 2. Šio įstatymo 4 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso 10¹ straipsnio pakeitimai netaikomi draudimo sutartims, sudarytoms iki šio įstatymo 4 straipsnio įsigaliojimo. 3. Iki šio įstatymo įsigaliojimo pateikti prašymai suderinti specialiuosius profesijų ir pareigybių kvalifikacinius reikalavimus geležinkelių transporto darbuotojams nagrinėjami iki šio įstatymo įsigaliojimo nustatyta tvarka. 4. Iki šio įstatymo 3 straipsnio įsigaliojimo pateikti prašymai gauti, pakeisti geležinkelio įmonės (vežėjo) licenciją nagrinėjami iki šio įstatymo 3 straipsnio įsigaliojimo nustatyta tvarka. 15 straipsnis. Pasiūlymas Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir kitoms institucijoms
įgyvendinamąjį teisės aktą. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir susisiekimo ministras, išskyrus šio straipsnio 1 dalyje nurodytą teisės aktą, iki 2015 m. spalio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto lyginamasis variantas
1Pripažinti netekusia galios 3 straipsnio 20 dalį. 20. Nacionalinės eismo saugos taisyklės – visi Lietuvos
Respublikos teisės aktai ir viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo dokumentai, nustatantys geležinkelių transporto eismo saugos reikalavimus ir taikomi geležinkelių infrastruktūros valdytojui ir daugiau negu vienai įmonei. 2. Pakeisti 3 straipsnio 32 dalį ir ją išdėstyti taip:
„32. Kitos šiame Kodekse vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos
apibrėžtos Transporto veiklos pagrindų įstatyme, Draudimo įstatyme, Geležinkelių transporto eismo saugos įstatyme ir Geležinkelių transporto eismo saugos įstatyme ir 2010 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 913/2010 dėl konkurencingo krovinių vežimo Europos geležinkeliais tinklo (toliau – Reglamentas (ES) Nr. 913/2010).“
išdėstyti taip: „6.
Valstybinė geležinkelio inspekcija prie Susisiekimo ministerijos, Nustačiusi nustačiusi, kad įmonė, pageidaujanti gauti geležinkelio įmonės (vežėjo) licenciją, pateikė ne visus reikiamus dokumentus, dokumentuose yra klaidingų ir (ar) netikslių duomenų, Valstybinė geležinkelio inspekcija prie Susisiekimo ministerijos apie nustatytus trūkumus įmonę, pageidaujančią gauti geležinkelio įmonės
(vežėjo) licenciją per 5 dienas nuo prašymo išduoti geležinkelio įmonės (vežėjo) licenciją ir pridedamų dokumentų gavimo dienos kartu su pranešimu, kad prašymas išduoti geležinkelio įmonės (vežėjo) licenciją ir pridedami dokumentai yra gauti, informuoja minėtą įmonę per 10 darbo dienų nuo prašymo išduoti geležinkelio įmonės (vežėjo) licenciją ir pridedamų dokumentų gavimo apie tai informuoja įmonę, pageidaujančią gauti geležinkelio įmonės (vežėjo) licenciją, ir nustato 30 dienų terminą trūkumams pašalinti. Jeigu įmonė, pageidaujanti gauti geležinkelio įmonės (vežėjo) licenciją, per nustatytą laiką nepašalina nustatytų trūkumų ir (ar) nepateikia reikalaujamų dokumentų, Valstybinė geležinkelio inspekcija prie Susisiekimo ministerijos ne vėliau kaip per 3 5 darbo dienas pasibaigus terminui pašalinti nustatytus trūkumus ir (ar) pateikti reikalaujamus dokumentus priima sprendimą prašymą išduoti geležinkelio įmonės (vežėjo) licenciją palikti nenagrinėtą ir apie tai per 3 5 darbo dienas nuo šio sprendimo priėmimo apie tai informuoja įmonę, pageidaujančią gauti geležinkelio įmonės (vežėjo) licenciją. Įmonė, kuri pakartotinai pateikia prašymą išduoti geležinkelio įmonės (vežėjo) licenciją, gali neteikti dokumentų, kurie jau buvo pateikti pirmą kartą prašant išduoti geležinkelio įmonės (vežėjo) licenciją, jeigu nepasikeitė pateiktuose dokumentuose nurodyta informacija.
Tuo atveju, kai pateikiami visi reikalaujami dokumentai ar per nustatytą terminą pateikiami trūkstami dokumentai, Valstybinė geležinkelio inspekcija prie Susisiekimo ministerijos apie tai per 10 5 darbo dienų dienas nuo šių dokumentų gavimo informuoja įmonę, pageidaujančią gauti geležinkelio įmonės (vežėjo) licenciją. Šioje Kodekso dalyje nurodyta informacija įmonei, pageidaujančiai gauti geležinkelio įmonės
(vežėjo) licenciją, pateikiama tokiu būdu, kokiu pateiktas prašymas išduoti geležinkelio įmonės (vežėjo) licenciją, išskyrus tuos atvejus, kai prašyme išduoti geležinkelio įmonės (vežėjo) licenciją nurodytas kitoks informacijos gavimo būdas.“
ir jį išdėstyti taip:
„4) geležinkelio įmonė (vežėjas) per 10 dienų
nuo geležinkelio įmonės (vežėjo) pavadinimo, teisinės formos arba buveinės adreso pasikeitimo turi apie tai pranešti Valstybinei geležinkelio inspekcijai prie Susisiekimo ministerijos ir pateikti prašymą pakeisti turimą licenciją;“. 3.
ir jį išdėstyti taip: „6) pasikeitus geležinkelio įmonės (vežėjo) teisinei formai, įmonių susijungimo susijungus įmonėms arba įsigijus naujos naują įmonės įmonę įsigijimo atveju, pasikeitus geležinkelio įmonės (vežėjo) valdymo organų nariui ar nariams, vadovui ar jo įgaliotiems asmenims, kuriems pavesta vadovauti keleivių, bagažo ir (ar) krovinių vežimo geležinkelių transportu veiklai, taip pat kai dalyvaujanti reorganizavime įmonė nepasibaigia, bet pasikeičia geležinkelio įmonės (vežėjo) dalyviai, nuosavybės teise tiesiogiai arba netiesiogiai valdantys mažiausiai 34 procentus įmonės akcijų (pajų, įnašų ir panašiai), geležinkelio įmonė (vežėjas) per 10 darbo dienų atitinkamai nuo geležinkelio įmonės (vežėjo) reorganizavimo pabaigos, valdymo organų narių, vadovo ar jo įgaliotų asmenų pasikeitimo turi apie tai pranešti Valstybinei geležinkelio inspekcijai prie Susisiekimo ministerijos ir pateikti šiame punkte nurodytų asmenų atitiktį šio straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimams patvirtinančių dokumentų kopijas, jeigu ji tokių dokumentų nebuvo pateikusi kartu su prašymu išduoti geležinkelio įmonės (vežėjo) licenciją;“. 4. Pakeisti 10 straipsnio 15 dalį ir ją išdėstyti taip:
„15. Reikalavimai, susiję su geležinkelio
įmonės (vežėjo) licencijos išdavimu, pakeitimu, atsisakymu išduoti licenciją, geležinkelio įmonės (vežėjo) licencijos galiojimo sustabdymu, galiojimo sustabdymo panaikinimu, galiojimo panaikinimu, licencijuojamos veiklos sąlygų laikymusi, įgyvendinimo tvarka nustatomi Geležinkelio įmonių
(vežėjų) licencijavimo taisyklėse, kurias tvirtina Vyriausybė.“
Pakeisti 10¹ straipsnį ir jį išdėstyti taip: „10¹ straipsnis. Privalomasis civilinės atsakomybės draudimas 1.
Geležinkelio įmonių (vežėjų) ir šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytų įmonių civilinė atsakomybė privalo būti draudžiama privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, kurio objektas yra draudėjo turtiniai interesai, susiję su draudėjo civiline atsakomybe trečiajam asmeniui už žalą, kilusią dėl draudėjo vykdomos keleivių, bagažo ir
(ar) krovinių vežimo vietiniais ir (ar) tarptautiniais maršrutais Europos Sąjungos teritorijoje ir (ar) geležinkelių riedmenų naudojimo viešojoje geležinkelių infrastruktūroje veiklos. 2. Minimali geležinkelio įmonės (vežėjo) privalomojo civilinės atsakomybės draudimo suma turi būti 290 000 eurų vienam draudžiamajam įvykiui ir 725 000 eurų visiems draudžiamiesiems įvykiams per metus. 3. Minimali šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytos įmonės privalomojo civilinės atsakomybės draudimo suma turi būti 58 000 eurų vienam draudžiamajam įvykiui ir 145 000 eurų visiems draudžiamiesiems įvykiams per metus. 4.
(vežėjo) ar šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytų įmonių civilinės atsakomybės atsiradimas dėl draudimo sutarties galiojimo metu geležinkelio įmonės (vežėjo) ar šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytų įmonių vykdytos keleivių, bagažo ir (ar) krovinių vežimo vietiniais ir (ar) tarptautiniais maršrutais Europos Sąjungos teritorijoje ar geležinkelių riedmenų naudojimo viešojoje geležinkelių infrastruktūroje veiklos pasekmių, net jeigu šios pasekmės atsirado pasibaigus draudimo sutarčiai, jeigu draudėjui ar draudikui pareikštas reikalavimas atlyginti žalą atitinka visas šias sąlygas:
1) pateiktas kaip rašytinė pretenzija arba ieškinys;
2) pareikštas draudimo sutarties galiojimo metu ir draudimo sutarties šalių nustatytu laikotarpiu, ne trumpesniu negu vieni metai nuo draudimo sutarties pabaigos;
3) pareikštas dėl žalos, kuri atsirado dėl geležinkelio įmonės
(vežėjo) vykdomos keleivių, bagažo vežimo vietiniais ir (ar) tarptautiniais maršrutais Europos Sąjungos teritorijoje veiklos ir (ar) geležinkelio įmonės
(vežėjo) vykdomos krovinių vežimo vietiniais ir (ar) tarptautiniais maršrutais Europos Sąjungos teritorijoje veiklos ar šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytų įmonių vykdomos geležinkelių riedmenų naudojimo viešojoje geležinkelių infrastruktūroje veiklos. 5. Vienu draudžiamuoju įvykiu laikomas įvykis, kai geležinkelio įmonė (vežėjas) ar šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytos įmonės tais pačiais neteisėtais veiksmais padarė žalą, neatsižvelgiant į tai, kad dėl tokio įvykio buvo padaryta žalos daugiau nei vienam nukentėjusiam trečiajam asmeniui. Jeigu žalos padarymo momento neįmanoma nustatyti, laikoma, kad žala padaryta tuo momentu, kai geležinkelio įmonei (vežėjui) ar šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytoms įmonėms ar draudikui buvo pareikštas pirmasis reikalavimas atlyginti žalą. 6.
vykdomos keleivių, bagažo ir (ar) krovinių vežimo vietiniais ir (ar) tarptautiniais maršrutais Europos Sąjungos teritorijoje ar šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytų įmonių vykdomos geležinkelių riedmenų naudojimo viešojoje geležinkelių infrastruktūroje veiklos padaryta žala padidėjo po to, kai trečiasis asmuo pareiškė draudėjui ar draudikui šio straipsnio 4 dalyje nustatytas sąlygas atitinkantį reikalavimą, vėlesnis reikalavimo atlyginti padidėjusią žalą pateikimas yra draudžiamasis įvykis, jeigu jis pateiktas nepažeidžiant Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatyto ieškinio senaties termino. 7.
7Draudikas yra atleidžiamas nuo išmokos mokėjimo,
jeigu:
1) žala kilo dėl geležinkelio įmonės (vežėjo) ar šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytų įmonių ir (ar) trečiųjų asmenų veiksmų siekiant neteisėtai gauti draudimo išmoką;
2) žala atsirado dėl kitos geležinkelio įmonės (vežėjo) ar šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytų įmonių veiklos, nesusijusios su keleivių, bagažo ir (ar) krovinių vežimu vietiniais ir (ar) tarptautiniais maršrutais ar geležinkelių riedmenų naudojimu;
3) kilo finansinė žala, nesusijusi su žalos padarymu trečiojo asmens turtui, sveikatai, gyvybei ir (ar) neatsiradusi kaip žalos nukentėjusio trečiojo asmens turtui, sveikatai, gyvybei pasekmė;
4) žala atsirado dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo ar netinkamo įvykdymo;
5) žala kilo dėl geležinkelio įmonės (vežėjo) ar šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytų įmonių tyčinės veikos, išskyrus socialiai vertingus tyčinius veiksmus (būtinąją gintį, pilietinės pareigos atlikimą ir kita);
6) žalą patiria geležinkelio įmonės (vežėjo) ar šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytų įmonių darbuotojas dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga;
7) žala atsirado dėl žemės drebėjimo, potvynio, kitos stichinės nelaimės, karo veiksmų, teroristinių išpuolių, esant branduolinės energijos poveikiui ar nepaprastajai padėčiai;
8) žala atsirado dėl oro, vandens, žemės užteršimo, atsitikusio dėl nestaigaus ir tikėto įvykio, kurio priežastis yra lėtas ar laipsniškas veiksnys arba pasikartojantys įvykiai;
9) žala atsirado dėl geležinkelio įmonės (vežėjo) krovinių vežimo tam nepritaikytais geležinkelių riedmenimis arba geležinkelio įmonės (vežėjo) ar šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytų įmonių naudojamų geležinkelių riedmenų gedimų ar defektų, jeigu jie buvo nustatyti atitinkamuose dokumentuose iki žalą sukėlusio įvykio ir jeigu geležinkelio įmonė (vežėjas) ar šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytos įmonės ar jos atstovai apie šiuos gedimus ar defektus žinojo;
10) žala atsirado dėl teisės aktuose nustatytų pavojingųjų krovinių vežimo geležinkelių transportu reikalavimų pažeidimų;
11) žala kilo dėl geležinkelio įmonės (vežėjo) ar šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytų įmonių darbuotojo veiksmų, padarytų apsvaigus nuo alkoholio, narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų;
12) žala atsirado dėl geležinkelio įmonės (vežėjo) ar šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytų įmonių veiklos geležinkelio keliais, kuriais geležinkelių transporto eismas draudžiamas, vykdymo;
13) žala kilo dėl šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytų įmonių vežamų krovinių netekimo, dingimo ar sunaikinimo.
Draudikas yra atleidžiamas nuo išmokos mokėjimo, jeigu:
1) žala kilo dėl geležinkelio įmonės (vežėjo) ar šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytų įmonių ir (ar) trečiųjų asmenų veiksmų siekiant neteisėtai gauti draudimo išmoką;
2) žala atsirado dėl kitos geležinkelio įmonės (vežėjo) ar šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytų įmonių veiklos, nesusijusios su keleivių, bagažo ir (ar) krovinių vežimu vietiniais ir (ar) tarptautiniais maršrutais ar geležinkelių riedmenų naudojimu;
3) kilo finansinė žala, nesusijusi su žalos padarymu trečiojo asmens turtui, sveikatai, gyvybei ir (ar) neatsiradusi kaip žalos nukentėjusio trečiojo asmens turtui, sveikatai, gyvybei pasekmė;
4) žala atsirado dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo ar netinkamo įvykdymo;
5) žala kilo dėl geležinkelio įmonės (vežėjo) ar šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytų įmonių tyčinės veikos, išskyrus socialiai vertingus tyčinius veiksmus (būtinąją gintį, pilietinės pareigos atlikimą ir kita);
6) žalą patiria geležinkelio įmonės (vežėjo) ar šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytų įmonių darbuotojas dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga;
7) žala atsirado dėl žemės drebėjimo, potvynio, kitos stichinės nelaimės, karo veiksmų, teroristinių išpuolių, esant branduolinės energijos poveikiui ar nepaprastajai padėčiai;
8) žala atsirado dėl oro, vandens, žemės užteršimo, atsitikusio dėl nestaigaus ir tikėto įvykio, kurio priežastis yra lėtas ar laipsniškas veiksnys arba pasikartojantys įvykiai;
9) žala atsirado dėl geležinkelio įmonės (vežėjo) krovinių vežimo tam nepritaikytais geležinkelių riedmenimis arba geležinkelio įmonės (vežėjo) ar šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytų įmonių naudojamų geležinkelių riedmenų gedimų ar defektų, jeigu jie buvo nustatyti atitinkamuose dokumentuose iki žalą sukėlusio įvykio ir jeigu geležinkelio įmonė (vežėjas) ar šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytos įmonės ar jos atstovai apie šiuos gedimus ar defektus žinojo;
10) žala atsirado dėl teisės aktuose nustatytų pavojingųjų krovinių vežimo geležinkelių transportu reikalavimų pažeidimų;
11) žala kilo dėl geležinkelio įmonės (vežėjo) ar šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytų įmonių darbuotojo veiksmų, padarytų apsvaigus nuo alkoholio, narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų;
12) žala atsirado dėl geležinkelio įmonės (vežėjo) ar šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytų įmonių veiklos geležinkelio keliais, kuriais geležinkelių transporto eismas draudžiamas, vykdymo;
13) žala kilo dėl šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytų įmonių vežamų krovinių netekimo, dingimo ar sunaikinimo. 8.
civilinės atsakomybės draudimo bendrąsias sąlygas ir tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos.“
Pakeisti 11 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Įgaliojimus Įgaliojimai geležinkelių transporto eismo saugos srityje sudaro patvirtina, kad:
1) įgaliojimai, patvirtinantys, kad geležinkelių infrastruktūros valdytojas turi eismo saugos valdymo sistemą, atitinkančią Geležinkelių transporto eismo saugos įstatyme nustatytus reikalavimus;
2) įgaliojimai, patvirtinantys, kad geležinkelių infrastruktūros valdytojas atitinka nustatytus geležinkelių transporto eismo saugos reikalavimus. Geležinkelių infrastruktūros valdytojas laikosi šiame punkte nurodytų reikalavimų, jeigu jis užtikrina saugų geležinkelių infrastruktūros projektavimą, valdymą, priežiūrą ir naudojimą bei traukinių eismo valdymą ir organizavimą.“
1Pakeisti 19 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Geležinkelio kelius ir įrenginius aptarnaujančios
prižiūrinčios įmonės techniniai darbuotojai ir jų įgalioti asmenys turi teisę laisvai vaikščioti šių kelių ir jų įrenginių apsaugos zonoje, atlikti remonto, statybos ar kitus darbus, susijusius su geležinkelių transporto objektų naudojimu, važinėti, kasti žemę, kirsti medžius ir krūmus, tiesti vamzdynus, kabelius, oro elektros ir ryšių linijas. Apie tai ši įmonė turi informuoti žemės savininkus ar naudotojus ir įstatymų nustatyta tvarka atlyginti jiems padarytus nuostolius. Likviduojant avarijas geležinkelių transporto katastrofas, eismo įvykius, riktus ir jų padarinius arba siekiant jų išvengti avarijų, leidžiama privažiuoti prie geležinkelių transporto objektų taip, kaip reikia pagal situaciją, o žemės savininkui ar naudotojui padaryti nuostoliai atlyginami įstatymų nustatyta tvarka.
Jeigu geležinkelio apsaugos zonoje ne miško paskirties žemėje augantys medžiai, jų grupės, krūmai kelia pavojų eismo saugumui, žmonėms ar statiniams, jie nukertami ar kitaip pertvarkomi be atskiro savivaldybės institucijų leidimo ir želdinių vertė neatlyginama atlyginama. Geležinkelio kelių ir jų įrenginių apsaugos zonoje augantys medžiai ar krūmai, negali būti aukštesni už atstumą nuo medžio ar krūmo iki pirmojo bėgio. Tais atvejais, kai medžiai, jų grupės, krūmai auga miško paskirties žemėje, miško naudotojai, kitais atvejais – geležinkelių infrastruktūros valdytojai turi užtikrinti, kad medžiai, jų grupės, krūmai nekeltų pavojaus geležinkelių transporto eismo saugai, priešingu atveju minėti medžiai, jų grupės, krūmai kertami, genimi susisiekimo ministro nustatyta tvarka, o nuostoliai atlyginami įstatymų nustatyta tvarka. Medžių ir krūmų pripažinimo keliančiais pavojų geležinkelių transporto eismo saugai sąlygas ir tvarką nustato susisiekimo ministras.“
2Pakeisti 19 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Kirsti medžius miško paskirties žemėje leidžiama tik suderinus su miško valdytoju ar savininku ir nustatyta tvarka įforminus medžių kirtimo dokumentus. Geležinkelio želdinių apsaugos zonose, ne miško paskirties žemėje augantys medžiai, jų grupės, krūmai kertami, genimi ar pertvarkomi Aplinkos ministerijos aplinkos ministro nustatyta tvarka, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus.“
3Pakeisti 19 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5.
Geležinkelio kelių ir jų įrenginių apsaugos zonoje be viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo ar savininko rašytinio sutikimo, o geležinkelio želdinių apsaugos zonoje – be geležinkelio želdinius eksploatuojančios įmonės rašytinio sutikimo draudžiama:
1) kasti žemę giliau kaip 0,3 metro, mechanizuotai lyginti gruntą, atlikti sprogdinimo ir melioravimo darbus;
2) tiesti kelius, vamzdynus, kabelius, oro elektros ir ryšių linijas;
3) sodinti ar kirsti medžius ir krūmus, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus;
43) įrengti pervažas ir perėjas;
54) statyti naujus ir rekonstruoti esamus pastatus bei statinius, skirtus geležinkelių transporto reikmėms veiklai, ir inžinerinius statinius.“
4Pakeisti 19 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
geležinkelių infrastruktūros valdytojo ar savininko rašytinio sutikimo draudžiama:
1) kasti žemę giliau kaip 0,3 metro, mechanizuotai lyginti gruntą, atlikti sprogdinimo ir melioravimo darbus;
2) tiesti kelius, vamzdynus, kabelius, oro elektros ir ryšių linijas;
3) sodinti ar kirsti medžius ir krūmus;
4) įrengti pervažas;
5) statyti naujus ir rekonstruoti esamus pastatus bei statinius, skirtus geležinkelių transporto reikmėms. „6. Geležinkelio kelių ir jų įrenginių apsaugos zonoje draudžiama statyti naujus ir rekonstruoti esamus pastatus, nesusijusius su geležinkelių transporto veikla.“
5Pakeisti 19 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Geležinkelio kelių ir įrenginių apsaugos zonų, geležinkelio želdinių apsaugos zonų ribas nustato
Vyriausybė.“
1Pakeisti 21 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Vietinės reikšmės automobilių kelių sankirtoje su
geležinkelio keliu pervažas ar perėjas, suderinę su viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytoju, įrengia ir prižiūri suinteresuoti fiziniai ar juridiniai asmenys iš savo lėšų.“ 2.
Pakeisti 21 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Leidimą įrengti pervažą ar perėją išduoda viešosios
geležinkelių infrastruktūros valdytojas, atsižvelgdamas į technines galimybes ir eismo saugos reikalavimus.“
3Pakeisti 21 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Pervažos ir perėjos turi būti įrengtos pagal Lietuvos
Respublikos statybos įstatymo Techninio geležinkelių naudojimo nuostatų bei ir susisiekimo ministro patvirtintų Pervažų įrengimo ir naudojimo taisyklių reikalavimus.“
4Pakeisti 21 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Valstybinės reikšmės automobilių kelių sankirtoje su
geležinkelio keliu pervažas ir perėjas prižiūri viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas.“
5Pakeisti 21 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Suinteresuotų fizinių ar juridinių asmenų ir viešosios
geležinkelių infrastruktūros valdytojo susitarimu esamos pervažos ar perėjos gali būti perkeltos į kitą vietą, uždarytos arba panaikintos. Pervažos ir perėjos perkeliamos į kitą vietą, uždaromos arba panaikinamos suinteresuoto asmens lėšomis.“
Pakeisti 22 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Privažiuojamųjų Privažiuojamieji geležinkelio
keliai kelių tiesimo, rekonstravimo, jų jungimo prie viešosios geležinkelių infrastruktūros ir jų priėmimo eksploatuoti tvarką nustato susisiekimo ministras statomi, rekonstruojami ir remontuojami pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo reikalavimus.“
pakeitimas Pakeisti 23¹ straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimama užimamą valstybinė valstybinę žemė žemę Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pagal patikėjimo sutartis Vyriausybės nustatyta tvarka perduodama valdyti, naudotis naudoti ir ja disponuoti ja turto patikėjimo teise viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui.“
pakeitimas Pakeisti 31 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Specialius Specialiuosius profesijų ir pareigybių kvalifikacinius reikalavimus geležinkelių transporto darbuotojams, suderinę su Valstybine geležinkelio inspekcija prie Susisiekimo ministerijos, nustato atitinkamai viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas ir geležinkelio įmonė (vežėjas).“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 37 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Važtaraštis tampa krovinių vežimo sutarties sudarymo ir jos
turinio įrodymu uždėjus kalendorinį pradinės geležinkelio stoties antspaudą arba patvirtinus važtaraštį saugiu elektroniniu parašu.“
Pakeisti 50 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„50 straipsnis. Papildomų pavedimų pateikimo
forma Papildomi krovinio siuntėjo ar gavėjo pavedimai geležinkelio įmonei (vežėjui) turi būti pateikiami raštu Krovinių vežimo geležinkelių transportu taisyklių nustatyta tvarka. Papildomi pavedimai, pateikti kita forma, nei nustatyta Krovinių vežimo geležinkelių transportu taisyklėse, negalioja.“
Pakeisti 54 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Gavėjas krovinio gavimą patvirtina parašu
važtaraštyje Krovinių vežimo geležinkelių transportu taisyklių nustatyta tvarka.“
įsigalioja 2015 m. rugsėjo 1 d. 2.
straipsnio 1 dalyje nurodyti, įstatymo straipsniai, išskyrus 9 ir 13–14 straipsnius, įsigalioja 2015 m. lapkričio 1 d. 2. Šio įstatymo 3 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso 10¹ straipsnio pakeitimai netaikomi draudimo sutartims, sudarytoms iki šio įstatymo 4 straipsnio įsigaliojimo. 3. Iki šio įstatymo įsigaliojimo pateikti prašymai suderinti specialiuosius profesijų ir pareigybių kvalifikacinius reikalavimus geležinkelių transporto darbuotojams nagrinėjami iki šio įstatymo įsigaliojimo nustatyta tvarka. 4. Iki šio įstatymo 2 straipsnio įsigaliojimo pateikti prašymai gauti, pakeisti geležinkelio įmonės (vežėjo) licenciją nagrinėjami iki šio įstatymo 2 straipsnio įsigaliojimo nustatyta tvarka. 14 straipsnis. Pasiūlymas Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir kitoms institucijoms
įgyvendinamąjį teisės aktą. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir susisiekimo ministras, išskyrus šio straipsnio 1 dalyje nurodytą teisės aktą, iki 2015 m. spalio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Komiteto išvadų rengėjai:
A.Mockus J.Razma
Projekto lyginamasis variantas
31, 37,
1Pripažinti netekusia galios 3 straipsnio 20 dalį. 20. Nacionalinės eismo saugos taisyklės – visi Lietuvos
Respublikos teisės aktai ir viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo dokumentai, nustatantys geležinkelių transporto eismo saugos reikalavimus ir taikomi geležinkelių infrastruktūros valdytojui ir daugiau negu vienai įmonei. 2. Pakeisti 3 straipsnio 32 dalį ir ją išdėstyti taip:
„32. Kitos šiame Kodekse vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos
apibrėžtos Transporto veiklos pagrindų įstatyme, Draudimo įstatyme, Geležinkelių transporto eismo saugos įstatyme ir 2010 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 913/2010 dėl konkurencingo krovinių vežimo Europos geležinkeliais tinklo (toliau – Reglamentas (ES) Nr. 913/2010).“
išdėstyti taip: „6. Valstybinė geležinkelio inspekcija prie Susisiekimo ministerijos, Nustačiusi nustačiusi, kad įmonė, pageidaujanti gauti geležinkelio įmonės (vežėjo) licenciją, pateikė ne visus reikiamus dokumentus, dokumentuose yra klaidingų ir (ar) netikslių duomenų, Valstybinė geležinkelio inspekcija prie Susisiekimo ministerijos apie nustatytus trūkumus įmonę, pageidaujančią gauti geležinkelio įmonės
(vežėjo) licenciją per 5 dienas nuo prašymo išduoti geležinkelio įmonės (vežėjo) licenciją ir pridedamų dokumentų gavimo dienos kartu su pranešimu, kad prašymas išduoti geležinkelio įmonės (vežėjo) licenciją ir pridedami dokumentai yra gauti, informuoja įmonę per 10 darbo dienų nuo prašymo išduoti geležinkelio įmonės (vežėjo) licenciją ir pridedamų dokumentų gavimo apie tai informuoja įmonę, pageidaujančią gauti geležinkelio įmonės
(vežėjo) licenciją, ir nustato 30 dienų terminą trūkumams pašalinti.
Jeigu įmonė, pageidaujanti gauti geležinkelio įmonės (vežėjo) licenciją, per nustatytą laiką nepašalina nustatytų trūkumų ir (ar) nepateikia reikalaujamų dokumentų, Valstybinė geležinkelio inspekcija prie Susisiekimo ministerijos ne vėliau kaip per 3 5 darbo dienas pasibaigus terminui pašalinti nustatytus trūkumus ir (ar) pateikti reikalaujamus dokumentus priima sprendimą prašymą išduoti geležinkelio įmonės (vežėjo) licenciją palikti nenagrinėtą ir apie tai per 3 5 darbo dienas nuo šio sprendimo priėmimo apie tai informuoja įmonę, pageidaujančią gauti geležinkelio įmonės (vežėjo) licenciją. Įmonė, kuri pakartotinai pateikia prašymą išduoti geležinkelio įmonės (vežėjo) licenciją, gali neteikti dokumentų, kurie jau buvo pateikti pirmą kartą prašant išduoti geležinkelio įmonės (vežėjo) licenciją, jeigu nepasikeitė pateiktuose dokumentuose nurodyta informacija.
Tuo atveju, kai pateikiami visi reikalaujami dokumentai ar per nustatytą terminą pateikiami trūkstami dokumentai, Valstybinė geležinkelio inspekcija prie Susisiekimo ministerijos apie tai per 10 5 darbo dienų dienas nuo šių dokumentų gavimo informuoja įmonę, pageidaujančią gauti geležinkelio įmonės (vežėjo) licenciją. Šioje Kodekso dalyje nurodyta informacija įmonei, pageidaujančiai gauti geležinkelio įmonės
(vežėjo) licenciją, pateikiama tokiu būdu, kokiu pateiktas prašymas išduoti geležinkelio įmonės (vežėjo) licenciją, išskyrus tuos atvejus, kai prašyme išduoti geležinkelio įmonės (vežėjo) licenciją nurodytas kitoks informacijos gavimo būdas.“
ir jį išdėstyti taip:
„4) geležinkelio įmonė (vežėjas) per 10 dienų
nuo geležinkelio įmonės (vežėjo) pavadinimo, teisinės formos arba buveinės adreso pasikeitimo turi apie tai pranešti Valstybinei geležinkelio inspekcijai prie Susisiekimo ministerijos ir pateikti prašymą pakeisti turimą licenciją;“. 3.
ir jį išdėstyti taip: „6) pasikeitus geležinkelio įmonės (vežėjo) teisinei formai, įmonių susijungimo susijungus įmonėms arba įsigijus naujos naują įmonės įmonę įsigijimo atveju, pasikeitus geležinkelio įmonės (vežėjo) valdymo organų nariui ar nariams, vadovui ar jo įgaliotiems asmenims, kuriems pavesta vadovauti keleivių, bagažo ir (ar) krovinių vežimo geležinkelių transportu veiklai, taip pat kai dalyvaujanti reorganizavime įmonė nepasibaigia, bet pasikeičia geležinkelio įmonės (vežėjo) dalyviai, nuosavybės teise tiesiogiai arba netiesiogiai valdantys mažiausiai 34 procentus įmonės akcijų (pajų, įnašų ir panašiai), geležinkelio įmonė (vežėjas) per 10 darbo dienų atitinkamai nuo geležinkelio įmonės (vežėjo) reorganizavimo pabaigos, valdymo organų narių, vadovo ar jo įgaliotų asmenų pasikeitimo turi apie tai pranešti Valstybinei geležinkelio inspekcijai prie Susisiekimo ministerijos ir pateikti šiame punkte nurodytų asmenų atitiktį šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytiems reikalavimams patvirtinančių dokumentų kopijas, jeigu tokie dokumentai nebuvo pateikti kartu su prašymu išduoti geležinkelio įmonės (vežėjo) licenciją;“. 4. Pakeisti 10 straipsnio 15 dalį ir ją išdėstyti taip:
„15. Reikalavimai, susiję su geležinkelio
įmonės (vežėjo) licencijos išdavimu, pakeitimu, atsisakymu išduoti licenciją, geležinkelio įmonės (vežėjo) licencijos galiojimo sustabdymu, galiojimo sustabdymo panaikinimu, galiojimo panaikinimu, licencijuojamos veiklos sąlygų laikymusi, įgyvendinimo tvarka nustatomi Geležinkelio įmonių
(vežėjų) licencijavimo taisyklėse, kurias tvirtina Vyriausybė.“
Pakeisti 10¹ straipsnį ir jį išdėstyti taip: „10¹ straipsnis. Privalomasis civilinės atsakomybės draudimas 1.
Geležinkelio įmonių (vežėjų) ir šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytų įmonių civilinė atsakomybė privalo būti draudžiama privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, kurio objektas yra draudėjo turtiniai interesai, susiję su draudėjo civiline atsakomybe trečiajam asmeniui už žalą, kilusią dėl draudėjo vykdomos keleivių, bagažo ir
(ar) krovinių vežimo vietiniais ir (ar) tarptautiniais maršrutais Europos Sąjungos teritorijoje ir (ar) geležinkelių riedmenų naudojimo viešojoje geležinkelių infrastruktūroje veiklos. 2. Minimali geležinkelio įmonės (vežėjo) privalomojo civilinės atsakomybės draudimo suma turi būti 290 000 eurų vienam draudžiamajam įvykiui ir 725 000 eurų visiems draudžiamiesiems įvykiams per metus. 3. Minimali šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytos įmonės privalomojo civilinės atsakomybės draudimo suma turi būti 58 000 eurų vienam draudžiamajam įvykiui ir 145 000 eurų visiems draudžiamiesiems įvykiams per metus. 4.
(vežėjo) ar šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytų įmonių civilinės atsakomybės atsiradimas dėl draudimo sutarties galiojimo metu geležinkelio įmonės (vežėjo) ar šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytų įmonių vykdytos keleivių, bagažo ir (ar) krovinių vežimo vietiniais ir (ar) tarptautiniais maršrutais Europos Sąjungos teritorijoje ar geležinkelių riedmenų naudojimo viešojoje geležinkelių infrastruktūroje veiklos pasekmių, net jeigu šios pasekmės atsirado pasibaigus draudimo sutarčiai, jeigu draudėjui ar draudikui pareikštas reikalavimas atlyginti žalą atitinka visas šias sąlygas:
1) yra pateiktas kaip rašytinė pretenzija arba ieškinys;
2) yra pareikštas draudimo sutarties galiojimo metu ir draudimo sutarties šalių nustatytu laikotarpiu, ne trumpesniu negu vieni metai nuo draudimo sutarties pabaigos;
3) yra pareikštas dėl žalos, kuri atsirado dėl geležinkelio įmonės
(vežėjo) vykdomos keleivių, bagažo vežimo vietiniais ir (ar) tarptautiniais maršrutais Europos Sąjungos teritorijoje veiklos ir (ar) geležinkelio įmonės
(vežėjo) vykdomos krovinių vežimo vietiniais ir (ar) tarptautiniais maršrutais Europos Sąjungos teritorijoje veiklos ar šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytų įmonių vykdomos geležinkelių riedmenų naudojimo viešojoje geležinkelių infrastruktūroje veiklos. 5. Vienu draudžiamuoju įvykiu laikomas įvykis, kai geležinkelio įmonė (vežėjas) ar šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytos įmonės tais pačiais neteisėtais veiksmais padarė žalą, neatsižvelgiant į tai, kad dėl tokio įvykio buvo padaryta žalos daugiau negu vienam nukentėjusiam trečiajam asmeniui. Jeigu žalos padarymo momento neįmanoma nustatyti, laikoma, kad žala padaryta tuo momentu, kai geležinkelio įmonei (vežėjui) ar šio Kodekso
draudikui buvo pareikštas pirmasis reikalavimas atlyginti žalą. 6.
vykdomos keleivių, bagažo ir (ar) krovinių vežimo vietiniais ir (ar) tarptautiniais maršrutais Europos Sąjungos teritorijoje ar šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytų įmonių vykdomos geležinkelių riedmenų naudojimo viešojoje geležinkelių infrastruktūroje veiklos padaryta žala padidėjo po to, kai trečiasis asmuo pareiškė draudėjui ar draudikui šio straipsnio 4 dalyje nustatytas sąlygas atitinkantį reikalavimą, vėlesnis reikalavimo atlyginti padidėjusią žalą pateikimas yra draudžiamasis įvykis, jeigu jis pateiktas nepažeidžiant Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatyto ieškinio senaties termino. 7.
7Draudikas yra atleidžiamas nuo išmokos mokėjimo,
jeigu:
1) žala atsirado dėl geležinkelio įmonės (vežėjo) ar šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytų įmonių ir (ar) trečiųjų asmenų veiksmų siekiant neteisėtai gauti draudimo išmoką;
2) žala atsirado dėl kitos geležinkelio įmonės (vežėjo) ar šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytų įmonių veiklos, nesusijusios su keleivių, bagažo ir (ar) krovinių vežimu vietiniais ir (ar) tarptautiniais maršrutais ar geležinkelių riedmenų naudojimu;
3) atsirado finansinė žala, nesusijusi su žalos padarymu trečiojo asmens turtui, sveikatai, gyvybei ir (ar) neatsiradusi kaip žalos nukentėjusio trečiojo asmens turtui, sveikatai, gyvybei pasekmė;
4) žala atsirado dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo ar netinkamo įvykdymo;
5) žala atsirado dėl geležinkelio įmonės (vežėjo) ar šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytų įmonių tyčinės veikos, išskyrus socialiai vertingus tyčinius veiksmus (būtinąją gintį, pilietinės pareigos atlikimą ir kita);
6) žalą patiria geležinkelio įmonės (vežėjo) ar šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytų įmonių darbuotojas dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga;
7) žala atsirado dėl žemės drebėjimo, potvynio, kitos stichinės nelaimės, karo veiksmų, teroristinių išpuolių, esant branduolinės energijos poveikiui ar nepaprastajai padėčiai;
8) žala atsirado dėl oro, vandens, žemės užteršimo, atsitikusio dėl nestaigaus ir tikėto įvykio, kurio priežastis yra lėtas ar laipsniškas veiksnys arba pasikartojantys įvykiai;
9) žala atsirado dėl geležinkelio įmonės (vežėjo) krovinių vežimo tam nepritaikytais geležinkelių riedmenimis arba geležinkelio įmonės (vežėjo) ar šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytų įmonių naudojamų geležinkelių riedmenų gedimų ar defektų, jeigu jie buvo nustatyti atitinkamuose dokumentuose iki žalą sukėlusio įvykio ir jeigu geležinkelio įmonė (vežėjas) ar šio Kodekso
defektus žinojo;
10) žala atsirado dėl teisės aktuose nustatytų pavojingųjų krovinių vežimo geležinkelių transportu reikalavimų pažeidimų;
11) žala atsirado dėl geležinkelio įmonės (vežėjo) ar šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytų įmonių darbuotojo veiksmų, padarytų apsvaigus nuo alkoholio, narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų;
12) žala atsirado dėl geležinkelio įmonės (vežėjo) ar šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytų įmonių veiklos geležinkelio keliais, kuriais geležinkelių transporto eismas draudžiamas, vykdymo;
13) žala atsirado dėl šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytų įmonių vežamų krovinių netekimo, dingimo ar sunaikinimo.
Draudikas yra atleidžiamas nuo išmokos mokėjimo, jeigu:
1) žala atsirado dėl geležinkelio įmonės (vežėjo) ar šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytų įmonių ir (ar) trečiųjų asmenų veiksmų siekiant neteisėtai gauti draudimo išmoką;
2) žala atsirado dėl kitos geležinkelio įmonės (vežėjo) ar šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytų įmonių veiklos, nesusijusios su keleivių, bagažo ir (ar) krovinių vežimu vietiniais ir (ar) tarptautiniais maršrutais ar geležinkelių riedmenų naudojimu;
3) atsirado finansinė žala, nesusijusi su žalos padarymu trečiojo asmens turtui, sveikatai, gyvybei ir (ar) neatsiradusi kaip žalos nukentėjusio trečiojo asmens turtui, sveikatai, gyvybei pasekmė;
4) žala atsirado dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo ar netinkamo įvykdymo;
5) žala atsirado dėl geležinkelio įmonės (vežėjo) ar šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytų įmonių tyčinės veikos, išskyrus socialiai vertingus tyčinius veiksmus (būtinąją gintį, pilietinės pareigos atlikimą ir kita);
6) žalą patiria geležinkelio įmonės (vežėjo) ar šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytų įmonių darbuotojas dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga;
7) žala atsirado dėl žemės drebėjimo, potvynio, kitos stichinės nelaimės, karo veiksmų, teroristinių išpuolių, esant branduolinės energijos poveikiui ar nepaprastajai padėčiai;
8) žala atsirado dėl oro, vandens, žemės užteršimo, atsitikusio dėl nestaigaus ir tikėto įvykio, kurio priežastis yra lėtas ar laipsniškas veiksnys arba pasikartojantys įvykiai;
9) žala atsirado dėl geležinkelio įmonės (vežėjo) krovinių vežimo tam nepritaikytais geležinkelių riedmenimis arba geležinkelio įmonės (vežėjo) ar šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytų įmonių naudojamų geležinkelių riedmenų gedimų ar defektų, jeigu jie buvo nustatyti atitinkamuose dokumentuose iki žalą sukėlusio įvykio ir jeigu geležinkelio įmonė (vežėjas) ar šio Kodekso
defektus žinojo;
10) žala atsirado dėl teisės aktuose nustatytų pavojingųjų krovinių vežimo geležinkelių transportu reikalavimų pažeidimų;
11) žala atsirado dėl geležinkelio įmonės (vežėjo) ar šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytų įmonių darbuotojo veiksmų, padarytų apsvaigus nuo alkoholio, narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų;
12) žala atsirado dėl geležinkelio įmonės (vežėjo) ar šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytų įmonių veiklos geležinkelio keliais, kuriais geležinkelių transporto eismas draudžiamas, vykdymo;
13) žala atsirado dėl šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytų įmonių vežamų krovinių netekimo, dingimo ar sunaikinimo. 8.
civilinės atsakomybės draudimo bendrąsias sąlygas ir tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos.“
Pakeisti 11 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Įgaliojimus Įgaliojimai geležinkelių transporto eismo saugos srityje sudaro patvirtina, kad:
1) įgaliojimai, patvirtinantys, kad geležinkelių infrastruktūros valdytojas turi eismo saugos valdymo sistemą, atitinkančią Geležinkelių transporto eismo saugos įstatyme nustatytus reikalavimus;
2) įgaliojimai, patvirtinantys, kad geležinkelių infrastruktūros valdytojas atitinka nustatytus geležinkelių transporto eismo saugos reikalavimus. Geležinkelių infrastruktūros valdytojas laikosi šiame punkte nurodytų reikalavimų, jeigu jis užtikrina saugų geležinkelių infrastruktūros projektavimą, valdymą, priežiūrą ir naudojimą bei traukinių eismo valdymą ir organizavimą.“
pakeitimas Pakeisti 19 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„19 straipsnis. Geležinkelio kelių ir jų įrenginių
apsaugos zonos
įrenginiams yra nustatomos apsaugos zonos, kurios skirstomos į viešosios geležinkelių infrastruktūros kelių ir jų įrenginių apsaugos, privažiuojamųjų geležinkelio kelių ir jų įrenginių apsaugos bei geležinkelio želdinių apsaugos zonas. 2. Geležinkelio kelius ir įrenginius aptarnaujančios prižiūrinčios įmonės techniniai darbuotojai ir jų įgalioti asmenys turi teisę laisvai vaikščioti šių kelių ir jų įrenginių apsaugos zonoje, atlikti remonto, statybos ar kitus darbus, susijusius su geležinkelių transporto objektų naudojimu, važinėti, kasti žemę, kirsti medžius ir krūmus, tiesti vamzdynus, kabelius, oro elektros ir ryšių linijas. Apie tai ši įmonė turi informuoti žemės savininkus ar naudotojus ir įstatymų nustatyta tvarka atlyginti jiems padarytus nuostolius.
Likviduojant avarijas geležinkelių transporto katastrofas, eismo įvykius, riktus ir jų padarinius arba siekiant jų išvengti avarijų, leidžiama privažiuoti prie geležinkelių transporto objektų taip, kaip reikia pagal situaciją, o žemės savininkui ar naudotojui padaryti nuostoliai atlyginami įstatymų nustatyta tvarka. Jeigu geležinkelio apsaugos zonoje ne miško paskirties žemėje augantys medžiai, jų grupės, krūmai kelia pavojų eismo saugumui, žmonėms ar statiniams, jie nukertami ar kitaip pertvarkomi be atskiro savivaldybės institucijų leidimo ir želdinių vertė neatlyginama atlyginama. Geležinkelio kelių ir jų įrenginių apsaugos zonoje augantys medžiai ar krūmai, negali būti aukštesni už atstumą nuo medžio ar krūmo iki pirmojo bėgio. Tais atvejais, kai medžiai, jų grupės, krūmai auga miško paskirties žemėje, miško naudotojai, kitais atvejais – geležinkelių infrastruktūros valdytojai turi užtikrinti, kad medžiai, jų grupės, krūmai nekeltų pavojaus geležinkelių transporto eismo saugai, priešingu atveju tokie medžiai, jų grupės, krūmai kertami, genimi susisiekimo ministro nustatyta tvarka, o nuostoliai atlyginami įstatymų nustatyta tvarka. Medžių ir krūmų pripažinimo keliančiais pavojų geležinkelių transporto eismo saugai sąlygas ir tvarką nustato susisiekimo ministras. 3. Geležinkelio želdinių apsaugos techniniai darbuotojai turi teisę laisvai vaikščioti geležinkelio želdinių apsaugos zonoje, sodinti apsaugines želdinių juostas ir kirsti želdinius, keliančius pavojų geležinkelių transporto eismo saugai, įrengti apsaugos nuo sniego, smėlio, vėjo, vandens užtvaras ir sutvirtinti dirvą. Apie tai turi būti informuoti žemės savininkai ar naudotojai. Padarius nuostolių, jie atlyginami įstatymų nustatyta tvarka. 4.
valdytoju ar savininku ir nustatyta tvarka įforminus medžių kirtimo dokumentus. Geležinkelio želdinių apsaugos zonose, ne miško paskirties žemėje augantys medžiai, jų grupės, krūmai kertami, genimi ar pertvarkomi Aplinkos ministerijos aplinkos ministro nustatyta tvarka, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus. 5. Geležinkelio kelių ir jų įrenginių apsaugos zonoje be viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo ar savininko rašytinio sutikimo, o geležinkelio želdinių apsaugos zonoje – be geležinkelio želdinius eksploatuojančios įmonės rašytinio sutikimo draudžiama:
1) kasti žemę giliau kaip 0,3 metro, mechanizuotai lyginti gruntą, atlikti sprogdinimo ir melioravimo darbus;
2) tiesti kelius, vamzdynus, kabelius, oro elektros ir ryšių linijas;
3) sodinti ar kirsti medžius ir krūmus, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus;
43) įrengti pervažas ir perėjas;
54) statyti naujus ir rekonstruoti esamus pastatus bei statinius, skirtus geležinkelių transporto reikmėms veiklai, ir inžinerinius statinius.“
geležinkelių infrastruktūros valdytojo ar savininko rašytinio sutikimo draudžiama:
1) kasti žemę giliau kaip 0,3 metro, mechanizuotai lyginti gruntą, atlikti sprogdinimo ir melioravimo darbus;
2) tiesti kelius, vamzdynus, kabelius, oro elektros ir ryšių linijas;
3) sodinti ar kirsti medžius ir krūmus;
4) įrengti pervažas;
5) statyti naujus ir rekonstruoti esamus pastatus bei statinius, skirtus geležinkelių transporto reikmėms. 6. Geležinkelio kelių ir jų įrenginių apsaugos zonoje draudžiama statyti naujus ir rekonstruoti esamus pastatus, nesusijusius su geležinkelių transporto veikla. 7. Geležinkelio kelių ir įrenginių apsaugos zonų, geležinkelio želdinių apsaugos zonų ribas nustato Vyriausybė.“
Pakeisti 21 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „21 straipsnis.
1Pervažos ar perėjos įrengiamos:
esamais valstybinės reikšmės automobilių keliais iš geležinkelio kelią tiesiančių subjektų lėšų;
reikšmės automobilių kelių sankirtoje su esamu geležinkelio keliu iš tuos kelius tiesiančių subjektų lėšų;
suinteresuotų pervažos įrengimu, lėšų, jeigu geležinkelių infrastruktūros valdytojas pritaria pervažos įrengimui. 2. Vietinės reikšmės automobilių kelių sankirtoje su geležinkelio keliu pervažas ar perėjas, suderinę su viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytoju, įrengia ir prižiūri suinteresuoti fiziniai ar juridiniai asmenys iš savo lėšų. 3. Leidimą įrengti pervažą ar perėją išduoda viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas, atsižvelgdamas į technines galimybes ir eismo saugos reikalavimus. 4. Pervažos ir perėjos turi būti įrengtos pagal Statybos įstatymo Techninio geležinkelių naudojimo nuostatų bei ir susisiekimo ministro patvirtintų Pervažų įrengimo ir naudojimo taisyklių reikalavimus. 5. Valstybinės reikšmės automobilių kelių sankirtoje su geležinkelio keliu pervažas ir perėjas prižiūri viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas. 6. Suinteresuotų fizinių ar juridinių asmenų ir viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo susitarimu esamos pervažos ar perėjos gali būti perkeltos į kitą vietą, uždarytos arba panaikintos. Pervažos ir perėjos perkeliamos į kitą vietą, uždaromos arba panaikinamos suinteresuoto asmens lėšomis.“
Pakeisti 22 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Privažiuojamųjų Privažiuojamieji geležinkelio keliai kelių tiesimo, rekonstravimo, jų jungimo prie viešosios geležinkelių infrastruktūros ir jų priėmimo eksploatuoti tvarką nustato susisiekimo ministras statomi, rekonstruojami ir remontuojami pagal Statybos įstatymo reikalavimus.“
pakeitimas Pakeisti 23¹ straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Viešosios geležinkelių infrastruktūros
objektų užimama užimamą valstybinė valstybinę žemė žemę Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pagal patikėjimo sutartis Vyriausybės nustatyta tvarka perduodama valdyti, naudotis naudoti ir ja disponuoti ja turto patikėjimo teise viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui.“
pakeitimas Pakeisti 31 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Specialius Specialiuosius profesijų ir pareigybių kvalifikacinius reikalavimus geležinkelių transporto darbuotojams, suderinę su Valstybine geležinkelio inspekcija prie Susisiekimo ministerijos, nustato atitinkamai viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas ir geležinkelio įmonė (vežėjas).“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 37 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Važtaraštis tampa krovinių vežimo sutarties sudarymo ir jos
turinio įrodymu uždėjus kalendorinį pradinės geležinkelio stoties antspaudą arba patvirtinus važtaraštį saugiu elektroniniu parašu.“
Pakeisti 50 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„50 straipsnis. Papildomų pavedimų pateikimo
forma Papildomi krovinio siuntėjo ar gavėjo pavedimai geležinkelio įmonei (vežėjui) turi būti pateikiami raštu Krovinių vežimo geležinkelių transportu taisyklėse nustatyta tvarka. Papildomi pavedimai, pateikti kita forma, negu nustatyta Krovinių vežimo geležinkelių transportu taisyklėse, negalioja.“
Pakeisti 54 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Gavėjas krovinio gavimą patvirtina parašu
važtaraštyje Krovinių vežimo geležinkelių transportu taisyklėse nustatyta tvarka.“
straipsnius, įsigalioja 2015 m. lapkričio 1 d. 2. Šio įstatymo 10, 11 ir 12 straipsniai įsigalioja 2015 m. rugsėjo 1 d. 3. Šio įstatymo 3 straipsnyje išdėstytas Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso 10¹ straipsnis netaikomas draudimo sutartims, sudarytoms iki 2015 m. lapkričio 1 d. 4. Iki šio įstatymo įsigaliojimo pateikti prašymai suderinti specialiuosius profesijų ir pareigybių kvalifikacinius reikalavimus geležinkelių transporto darbuotojams nagrinėjami iki šio įstatymo įsigaliojimo nustatyta tvarka. 5. Iki 2015 m. lapkričio 1 d. pateikti prašymai gauti, pakeisti geležinkelio įmonės (vežėjo) licenciją nagrinėjami iki šio įstatymo 2 straipsnio įsigaliojimo nustatyta tvarka. 1. Šio įstatymo 10–12 straipsniai įsigalioja 2015 m. rugsėjo 1 d. 2. Kiti, nei šio straipsnio 1 dalyje nurodyti, įstatymo straipsniai, išskyrus 9 ir 13–14 straipsnius, įsigalioja 2015 m. lapkričio 1 d. 2. Šio įstatymo 3 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso 10¹ straipsnio pakeitimai netaikomi draudimo sutartims, sudarytoms iki šio įstatymo 4 straipsnio įsigaliojimo. 3. Iki šio įstatymo įsigaliojimo pateikti prašymai suderinti specialiuosius profesijų ir pareigybių kvalifikacinius reikalavimus geležinkelių transporto darbuotojams nagrinėjami iki šio įstatymo įsigaliojimo nustatyta tvarka. 4. Iki šio įstatymo 2 straipsnio įsigaliojimo pateikti prašymai gauti, pakeisti geležinkelio įmonės (vežėjo) licenciją nagrinėjami iki šio įstatymo 2 straipsnio įsigaliojimo nustatyta tvarka. 14 straipsnis.
institucijoms
šio įstatymo 10, 11 ir 12 straipsnių nuostatoms įgyvendinti reikalingą teisės aktą. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras iki 2015 m. spalio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, išskyrus šio straipsnio 1 dalyje nurodytą teisės aktą. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Teikiamo Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso 3, 9, 10, 10¹, 11, 19, 21, 22, 23¹, 31, 37, 50, 54 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas) rengimas inicijuotas atsižvelgiant į:
1) Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso (toliau – GTK) įgyvendinamųjų teisės aktų rengimo metu suinteresuotų institucijų ir asmenų pateiktus siūlymus dėl geležinkelio įmonių (vežėjų) licencijos išdavimo ir pakeitimo, geležinkelio įmonių (vežėjų) ir įmonių, kurios naudojasi viešąja geležinkelių infrastruktūra, privalomojo civilinės atsakomybės draudimo, viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimamos valstybinės žemės perdavimo valdyti, naudoti ir disponuoti ja viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui reglamentavimo tobulinimo;
2) AB „Lietuvos geležinkeliai“ prašymus įteisinti elektroninių dokumentų vežant krovinius geležinkelių transportu naudojimą;
3) siekius sumažinti administracinę naštą ūkio subjektams, vykdantiems geležinkelių transporto veiklą. Teikiamo Įstatymo projekto tikslai – atsižvelgiant į GTK įgyvendinamųjų teisės aktų rengimo metu suinteresuotų institucijų ir asmenų pateiktus siūlymus, įstatymo lygiu įtvirtinti geležinkelio įmonių (vežėjų) ir įmonių, kurios naudojasi viešąja geležinkelių infrastruktūra, privalomojo civilinės atsakomybės draudimo bendrąsias sąlygas, tinkamai reglamentuoti geležinkelio įmonės (vežėjo) licencijos išdavimo ir pakeitimo tvarką, išspręsti viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimamos valstybinės žemės perdavimo reglamentavimo neišbaigtumą ir išspręsti kitus aktualius geležinkelių transporto veiklos klausimus. 2.
projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatorė Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija. Įstatymo projektą parengė Susisiekimo ministerijos Vandens ir geležinkelių transporto politikos departamento (direktorius – Andrius Šniuolis, tel. 239 3926, el. paštas [email protected]) Geležinkelių transporto skyrius (vedėjas – Vidmantas Tamulis, tel. 239 3941, el. p. [email protected]). Tiesioginė Įstatymo projekto rengėja – šio skyriaus vyriausioji specialistė Jurgita Norkienė (tel. 239 3964, el. paštas [email protected]). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai
GTK 9 straipsnyje yra reglamentuota viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų uždarymo (likvidavimo), jų užkonservavimo ir naujų objektų statybos tvarka. 3.2. Dėl geležinkelio įmonių (vežėjų) licencijos išdavimo ir pakeitimo tvarkos GTK 10 straipsnio 6 dalyje, reglamentuojant geležinkelio įmonės (vežėjo) licencijos išdavimo tvarką, įtvirtinta pareiga geležinkelio įmonės (vežėjo) licenciją išduodančiai institucijai nustačius, kad įmonė, pageidaujanti gauti geležinkelio įmonės (vežėjo) licenciją, pateikė ne visus reikiamus dokumentus, dokumentuose yra klaidingų ir (ar) netikslių duomenų, per 10 darbo dienų nuo prašymo išduoti geležinkelio įmonės (vežėjo) licenciją ir pridedamų dokumentų gavimo apie tai pranešti prašymą pateikusiai įmonei. GTK 10 straipsnio 9 dalies 6 punkte yra įtvirtinta geležinkelio įmonės (vežėjo) pareiga apie geležinkelio įmonės (vežėjo) teisinės formos pasikeitimus pranešti Valstybinei geležinkelio inspekcijai prie Susisiekimo ministerijos (toliau – Inspekcija), nedetalizuojant tolesnių geležinkelio įmonės (vežėjo) veiksmų.
GTK 10 straipsnio 15 dalyje yra nustatyta, kad reikalavimų, susijusių su geležinkelio įmonės (vežėjo) licencijos išdavimu, atsisakymu išduoti licenciją, geležinkelio įmonės (vežėjo) licencijos galiojimo panaikinimu, licencijuojamos veiklos sąlygų laikymusi, įgyvendinimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – Vyriausybė). Geležinkelio įmonių
(vežėjų) licencijavimo taisyklėse, patvirtintose Vyriausybės 2013 m. gruodžio
taisyklių patvirtinimo“, reglamentuota GTK įtvirtintų reikalavimų, susijusių su geležinkelio įmonės (vežėjo) licencijos išdavimu, pakeitimu, įgyvendinimo tvarka. 3.3. Dėl civilinės atsakomybės draudimo rūšies, nedraudiminių įvykių sąrašo, geležinkelio įmonių (vežėjų) ir kitų įmonių, kurios naudojasi viešąja geležinkelių infrastruktūra, privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sumų perskaičiavimo iš litų į eurus GTK 10¹ straipsnyje nustatyta, kad geležinkelio įmonių (vežėjų) ir kitų įmonių, kurios naudojasi viešąja geležinkelių infrastruktūra, civilinė atsakomybė privalo būti draudžiama civilinės atsakomybės draudimu, tačiau tiesiogiai GTK civilinės atsakomybės draudimo rūšis nėra įtvirtinta, o apibrėžta Geležinkelio įmonių (vežėjų) ir kitų įmonių, kurios naudojasi viešąja geležinkelių infrastruktūra, privalomojo civilinės atsakomybės draudimo taisyklėse, patvirtintose Vyriausybės 2013 m. lapkričio 13 d. nutarimu Nr. 1052 „Dėl Geležinkelio įmonių (vežėjų) ir kitų įmonių, kurios naudojasi viešąja geležinkelių infrastruktūra, privalomojo civilinės atsakomybės draudimo taisyklių patvirtinimo“.
GTK 10¹ straipsnyje galimi draudiko atleidimo nuo draudimo išmokos mokėjimo atvejai, kitos minėto draudimo sąlygos nėra pateikiamos, o nustatytos Geležinkelio įmonių
(vežėjų) ir kitų įmonių, kurios naudojasi viešąja geležinkelių infrastruktūra, privalomojo civilinės atsakomybės draudimo taisyklėse. 3.4. Dėl įgaliojimų eismo saugos srityje apibrėžties GTK 11 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įgaliojimus geležinkelių transporto eismo saugos srityje sudaro įgaliojimai, patvirtinantys, kad geležinkelių infrastruktūros valdytojas turi eismo saugos valdymo sistemą, atitinkančią Geležinkelių transporto eismo saugos įstatyme nustatytus reikalavimus, ir įgaliojimai, patvirtinantys, kad geležinkelių infrastruktūros valdytojas atitinka nustatytus geležinkelių transporto eismo saugos reikalavimus. Geležinkelių infrastruktūros valdytojas laikosi nurodytų reikalavimų, jeigu jis užtikrina saugų geležinkelių infrastruktūros projektavimą, valdymą, priežiūrą ir naudojimą, traukinių eismo valdymą ir organizavimą. Geležinkelio įmonių (vežėjų) ir geležinkelių infrastruktūros valdytojų saugos sertifikavimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2003 m. sausio 23 d. įsakymu Nr. 3-37 „Dėl Geležinkelio įmonių (vežėjų) ir geležinkelių infrastruktūros valdytojų saugos sertifikavimo taisyklių patvirtinimo“, yra reglamentuojama įgaliojimų eismo saugos srityje A ir (ar) įgaliojimų eismo saugos srityje B dalių (-ies) suteikimo tvarka. 3.5.
užimamos valstybinės žemės perdavimo valdyti, naudoti ir disponuoti ja reglamentavimo ir viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų sąrašo papildymo GTK 23¹ straipsnio 1 dalis nustato, kad viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimama valstybinė žemė pagal patikėjimo sutartis Vyriausybės nustatyta tvarka perduodama valdyti, naudoti ir disponuoti ja turto patikėjimo teise viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui. Viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimamos valstybinės žemės perdavimo valdyti, naudoti ir disponuoti ja turto patikėjimo teise viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui tvarkos apraše, patvirtintame Vyriausybės 2014 m. kovo 5 d. nutarimu Nr. 208 „Dėl Viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimamos valstybinės žemės perdavimo valdyti, naudoti ir ja disponuoti turto patikėjimo teise viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui tvarkos aprašo patvirtinimo“, reglamentuojant valstybinės žemės, kurią užima viešosios geležinkelių infrastruktūros objektai, perdavimo valdyti, naudoti ir ja disponuoti turto patikėjimo teise viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui tvarką, nustatyta, kad minėtą žemę viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui perduoda Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. 3.6. Dėl medžių kirtimo prie geležinkelio kelių, apribojimų geležinkelio kelių ir jų įrenginių apsaugos zonoje patikslinimo GTK 19 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad geležinkelio kelių ir jų įrenginių apsaugos zonoje augantys medžiai ar krūmai negali būti aukštesni už atstumą nuo medžio ar krūmo iki pirmojo bėgio. Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr.
miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“, 8 punkte yra nustatytos apsaugos zonos, Saugiam eismui pavojų keliančių geležinkelio kelių ir jų įrenginių apsaugos zonoje ir valstybinės reikšmės automobilių kelių juostoje augančių medžių ir krūmų genėjimo ir kirtimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 3-507 „Dėl Saugiam eismui pavojų keliančių geležinkelio kelių ir jų įrenginių apsaugos zonoje ir valstybinės reikšmės automobilių kelių juostoje augančių medžių ir krūmų genėjimo ir kirtimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, nustatyta geležinkelio kelių ir jų įrenginių apsaugos zonoje augančių medžių ir krūmų genėjimo ir kirtimo tvarka. 3.7. Dėl pervažų ir perėjų įrengimo ir perkėlimo, jų priežiūros, taip pat privažiuojamųjų geležinkelio kelių tiesimo, rekonstravimo, jų prijungimo prie viešosios geležinkelių infrastruktūros ir jų priėmimo eksploatuoti tvarkos reglamentavimo GTK 21 ir 22 straipsniuose įtvirtintos pervažų ir perėjų įrengimo ir perkėlimo, jų priežiūros, taip pat privažiuojamųjų geležinkelio kelių tiesimo, rekonstravimo, jų prijungimo prie viešosios geležinkelių infrastruktūros ir jų priėmimo eksploatuoti principinės nuostatos, minėti klausimai detalizuoti Pervažų įrengimo ir naudojimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2005 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. 3-36 „Dėl Pervažų įrengimo ir naudojimo taisyklių patvirtinimo“. 3.8. Dėl informacinio įpareigojimo derinti specialiuosius profesijų ir pareigybių kvalifikacinius reikalavimus geležinkelių transporto darbuotojams panaikinimo GTK 31 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas reikalavimas specialiuosius profesijų ir pareigybių kvalifikacinius reikalavimus geležinkelių transporto darbuotojams derinti su Inspekcija. 3.9.
įteisinimo Krovinių vežimo geležinkelio keliais dokumentų formos reikalavimus nustato GTK ir Krovinių vežimo geležinkelių transportu taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2000 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. 174 „Dėl Krovinių vežimo geležinkelių transportu taisyklių patvirtinimo“. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
GTK 9 straipsnyje yra reglamentuota viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų uždarymo (likvidavimo), jų užkonservavimo ir naujų objektų statybos tvarka ir nustatyta, kad pasiūlymus dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų uždarymo (likvidavimo), jų konservavimo ir naujų objektų statybos teikia susisiekimo ministras, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas ar
(ir) savivaldybė, kurios teritorijoje yra atitinkamas viešosios geležinkelių infrastruktūros objektas, sprendimą dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų uždarymo (likvidavimo), jų užkonservavimo ir naujų objektų statybos priima Vyriausybė. Pažymėtina, kad minėtame GTK straipsnyje neaptarta viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų atidarymo po rekonstrukcijos tvarka, todėl, siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo, siūloma Įstatymo projekte nustatyti, kad pasiūlymus dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų atidarymo teikia susisiekimo ministras, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas ar (ir) savivaldybė, kurios teritorijoje yra atitinkamas viešosios geležinkelių infrastruktūros objektas, sprendimą dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų atidarymo priima Vyriausybė. 4.2.
ir pakeitimo tvarkos Įstatymo projektu, atsižvelgus į Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos pasiūlymą, siūloma sutrumpinti įmonės, pateikusios prašymą išduoti geležinkelio įmonės (vežėjo) licenciją, informavimo apie pateiktus netikslius dokumentus ir (ar) duomenis terminą ir nustatyti, kad įmonė, pageidaujanti gauti geležinkelio įmonės (vežėjo) licenciją, apie pateiktus ne visus reikiamus dokumentus, klaidingus ar netikslius duomenis būtų informuojama ne per 10 darbo dienų nuo prašymo išduoti geležinkelio įmonės (vežėjo) licenciją ir kartu teiktinų dokumentų gavimo dienos, tačiau kartu su pranešimu apie gautą prašymą išduoti geležinkelio įmonės (vežėjo) licenciją, t. y. per 5 dienas. GTK 10 straipsnio 9 dalyje yra reglamentuotos geležinkelio įmonės (vežėjo) teisės ir pareigos ir nustatyta, kad, pasikeitus geležinkelio įmonės (vežėjo) pavadinimui arba buveinės adresui, geležinkelio įmonei (vežėjui) ketinant pakeisti arba išplėsti licencijuojamą veiklą, nurodytą geležinkelio įmonės (vežėjo) licencijoje, geležinkelio įmonė (vežėjas) turi pateikti prašymą pakeisti turimą geležinkelio įmonės (vežėjo) licenciją. Vis dėlto, pasikeitus kitam juridinį asmenį apibūdinančiam požymiui – teisinei formai, yra įtvirtinta geležinkelio įmonės (vežėjo) pareiga apie geležinkelio įmonės (vežėjo) teisinės formos pasikeitimus pranešti Inspekcijai, o ne pakeisti turimą geležinkelio įmonės (vežėjo) licenciją. Pažymėtina, kad tiek prašymo pakeisti geležinkelio įmonės
(vežėjo) licenciją, tiek GTK 10 straipsnio 9 dalies 6 punkte nurodyto pranešimo pateikimas sukelia tas pačias pasekmes – vadovaudamasi Geležinkelio įmonių
(vežėjų) licencijavimo taisyklių 10 punktu Inspekcija, gavusi prašymą pakeisti geležinkelio įmonės (vežėjo) licenciją ar pranešimą ir visus kartu teiktinus duomenis ir dokumentus, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų pakeičia licenciją.
Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad kartu su GTK 10 straipsnio 9 dalies 6 punkte nurodytu pranešimu nėra reikalaujama pateikti dokumentų, patvirtinančių reorganizuotos geležinkelio įmonės (vežėjo), pasikeitusio geležinkelio įmonės (vežėjo) vadovo ar jo įgaliotų asmenų, kuriems pavesta vadovauti keleivių, bagažo ir (ar) krovinių vežimo geležinkelių transportu veiklai, atitiktį GTK 10 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimams. Tai tampa kliūtimi Inspekcijai atliekant pateikto pranešimo vertinimą. Siekiant teisinio aiškumo, Įstatymo projekte yra siūloma nustatyti, kad pasikeitus geležinkelio įmonės (vežėjo) teisinei formai turi būti teikiamas prašymas pakeisti geležinkelio įmonės (vežėjo) licenciją, o ne pranešama Inspekcijai, taip pat nustatyti, kad geležinkelio įmonė (vežėjas), pranešdama apie GTK 10 straipsnio 9 dalies 6 punkte nurodytus pokyčius, turi pateikti minėtame punkte nurodytų asmenų atitiktį GTK 10 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimams patvirtinančių dokumentų kopijas, jeigu ji tokių dokumentų nebuvo pateikusi kartu su prašymu išduoti turimą geležinkelio įmonės (vežėjo) licenciją. 4.3. Dėl civilinės atsakomybės draudimo rūšies, nedraudiminių įvykių sąrašo ir geležinkelio įmonių (vežėjų) ir kitų įmonių, kurios naudojasi viešąja geležinkelių infrastruktūra Remiantis Privalomųjų draudimų koncepcijos, patvirtintos Vyriausybės 2010 m. gruodžio 15 d. nutarimu Nr.
1789 ,,Dėl Privalomųjų draudimų koncepcijos patvirtinimo“, nuostatomis, jeigu įstatymo leidėjas nustato asmenims prievolę apsidrausti civilinę atsakomybę, reiškia, kad yra įteisinamas privalomasis civilinės atsakomybės draudimas. Šiuo konkrečiu atveju pareiga geležinkelio įmonėms (vežėjams) apsidrausti civilinę atsakomybę GTK buvo įtvirtinta įgyvendinant 1995 m. birželio 19 d. Tarybos direktyvos 95/18/EB dėl geležinkelio įmonių licencijavimo su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/49/EB (toliau – Direktyva 95/18/EB), 9 straipsnio nuostatas, todėl įstatymo leidėjas pagrįstai įteisino geležinkelio įmonių (vežėjų) privalomąjį civilinės atsakomybės draudimą. Pažymėtina, kad termino „privalomasis“ naudojimas teisės akte nelemia konkretaus draudimo privalomumo, kadangi turi būti vertinamas teisės akte įtvirtinto draudimo turinys, t. y. reikalavimas asmenims apsidrausti, o ne draudimo forma – reikalavimas draudimo įmonėms apdrausti asmenis. Siekiant teisinio aiškumo Įstatymo projekte yra siūloma tiesiogiai įtvirtinti geležinkelio įmonių (vežėjų) ir įmonių, kurios naudojasi viešąja geležinkelių infrastruktūra, civilinės atsakomybės rūšį ir tai, kad geležinkelio įmonių (vežėjų) ir GTK 28 straipsnio
privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.1014 straipsnyje yra nustatyti tam tikri atvejai, kada draudikas yra atleidžiamas nuo draudimo išmokos mokėjimo, taip pat šiame straipsnyje nurodoma, kad įstatymai gali nustatyti kitus atleidimo nuo draudimo išmokos mokėjimo atvejus.
Be to, Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad nustatyti esmines ūkinės veiklos sąlygas, draudimus ir ribojimus, darančius esminį poveikį ūkinei veiklai, taip pat įvairias sankcijas už atitinkamus teisės pažeidimus pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją galima tik įstatymu (pavyzdžiui, Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės
paprastai yra valdymo aktas. Juo realizuojamos įstatymo normos, tačiau toks teisės aktas negali pakeisti paties įstatymo ir sukurti naujų bendro pobūdžio teisės normų, kurios savo galia konkuruotų su įstatymo normomis“ (Konstitucinio Teismo 1994 m. sausio 19 d., 2002 m. rugpjūčio 21 d., 2004 m. gruodžio 13 d. ir kt. nutarimai). Siekiant užtikrinti, kad nedraudžiamuosius įvykius apibrėžiančios nuostatos, kurios pagal savo pobūdį yra bendro pobūdžio teisės normos, nustatančios esmines ūkinės veiklos sąlygas, turėtų įstatyminį pagrindą, Įstatymo projekte yra siūloma patikslinti nedraudiminių įvykių sąrašą, kuris buvo nustatytas Geležinkelio įmonių (vežėjų) ir kitų įmonių, kurios naudojasi viešąja geležinkelių infrastruktūra, privalomojo civilinės atsakomybės draudimo taisyklių 8 ir 9 punktuose, ir perkelti į GTK. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Įstatymo projektu siūlomas nustatyti nedraudžiamųjų įvykių sąrašas nesutampa su Geležinkelio įmonių
(vežėjų) ir įmonių, kurios naudojasi viešąja geležinkelių infrastruktūra, privalomojo civilinės atsakomybės draudimo taisyklėse nustatytu nedraudžiamųjų įvykių sąrašu.
Minėtas sąrašas buvo pakoreguotas atsižvelgiant į Civilinio kodekso 6.1014 straipsnio 5 dalyje, Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo Nr. IX-378 21 straipsnio 1 dalyje nustatytus atleidimo nuo išmokų mokėjimo atvejus, suinteresuotų institucijų (Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos privačių geležinkelio įmonių asociacijos) pasiūlymus, pavyzdžiui, įvertinus tai, kad tretiesiems asmenims pagal šį draudimą turi būti atlyginta žala sveikatai, be kita ko, patirta ir dėl asbesto ar kitų medžiagų, kurių sudėtyje yra asbesto, naudojimo draudėjui vykdant keleivių, bagažo ir (ar) krovinių vežimo ir (ar) geležinkelių riedmenų naudojimo veiklą, minėto draudiko atleidimo nuo draudimo išmokos mokėjimo atvejo siūloma neįtraukti į nedraudžiamųjų įvykių sąrašą. Be to, iš šiuo metu Geležinkelio įmonių (vežėjų) ir įmonių, kurios naudojasi viešąja geležinkelių infrastruktūra, privalomojo civilinės atsakomybės draudimo taisyklėse nustatyto nedraudžiamųjų įvykių sąrašo siūloma išbraukti draudiko atleidimo nuo draudimo išmokos mokėjimo atvejį, kai reikalavimus dėl žalos turtui atlyginimo pateikia su geležinkelio įmone (vežėju) ar įmone, kuri naudojasi viešają geležinkelių infrastruktūra, susiję asmenys. Minėto draudiko atleidimo nuo draudimo išmokos mokėjimo atvejo siūloma atsisakyti, kadangi tokiu būdu buvo ribojama galimybė geležinkelio įmonei (vežėjui) ar įmonei, kuri naudojasi viešąja geležinkelių infrastruktūra, būti susijusiai su krovinio siuntėju.
Be to, įvertinus, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.988 straipsnio 3 dalį privalomojo draudimo sąlygas turi reglamentuoti įstatymai, Įstatymo projektu siūloma įstatymo lygiu reglamentuoti ne tik nedraudžiamuosius įvykius, bet ir kitas sąlygas, taip pat patikslinti GTK Vyriausybei ir įgaliotoms institucijoms nustatytus įpareigojamus dėl civilinės atsakomybės bendrųjų sąlygų ir tvarkos nustatymo. 4.4. Dėl įgaliojimų eismo saugos srityje A ir B dalių sujungimo GTK 11 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad geležinkelių infrastruktūros valdytojai, prieš pradėdami naudoti geležinkelių infrastruktūrą, turi gauti įgaliojimus eismo saugos srityje. Praktikoje paraiškos gauti įgaliojimų eismo saugos srityje A ir B dalis yra teikiamos kartu. Pažymėtina, kad 2004 m. balandžio
geležinkeliuose ir iš dalies pakeičiančios Tarybos direktyvą 95/18/EB dėl geležinkelio įmonių licencijavimo bei Direktyvą 2001/14/EB dėl geležinkelių infrastruktūros pajėgumų paskirstymo, mokesčių už naudojimąsi geležinkelių infrastruktūra ėmimo ir saugos sertifikavimo (Saugos geležinkeliuose direktyva) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. lapkričio 27 d. Europos Komisijos direktyva 2009/149/EB (toliau – Direktyva 2004/49/EB), 11 straipsnio dalyje, nurodyta, kad įgaliojimai geležinkelių transporto eismo saugos srityje susideda iš dviejų dalių, tačiau tai savaime nesuponuoja, kad turi būti atskirai vertinama atitiktis reikalavimams ir išduodamos dvi įgaliojimų geležinkelių transporto eismo saugos srityje dalys.
Kadangi dokumentai, kurie yra teikiami įgaliojimų eismo saugos srityje A ir B dalims gauti, tarpusavyje yra susiję, yra priimamas vienas sprendimas dėl įgaliojimų eismo saugos srityje A ir B dalių išdavimo, siūlomas Įstatymo projekto pakeitimas leis sumažinti administracinę naštą ūkio subjektams ir atsisakyti įgaliojimų eismo saugos srityje skirstymo į A ir B dalis. 4.5. Dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimamos valstybinės žemės perdavimo valdyti, naudoti ir disponuoti ja reglamentavimo Siūlomi pakeitimai išsprendžia viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimamos valstybinės žemės perdavimo reglamentavimo GTK neišbaigtumą, kuris paaiškėjo derinant susijusius GTK įgyvendinamųjų teisės aktų projektus, užtikrina tikslų, kurių buvo siekiama rengiant GTK 23¹ straipsnyje numatytą reglamentavimą, pasiekimą, t. y. nustatyti paprastesnę ir operatyvesnę viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimamos valstybinės žemės perdavimo tvarką. Siekiant teisinio aiškumo, Įstatymo projekte yra siūloma įtvirtinti subjektą, atsakingą už viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimamos valstybinės žemės perdavimą, ir nustatyti, kad viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimamą valstybinę žemę Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pagal patikėjimo sutartis Vyriausybės nustatyta tvarka perduoda valdyti, naudoti ir ja disponuoti turto patikėjimo teise viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui.
Pažymėtina, kad praktikoje gali pasitaikyti išimtiniai atvejai, kai viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimamą valstybinę žemę valdytų kitas subjektas nei viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas ar Nacionalinė žemės tarnyba (iki minėtos žemės perdavimo viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui), pavyzdžiui miškų urėdijos. Sprendžiant klausimą dėl minėtų subjektų valdomos valstybinės žemės perdavimo būtų vadovaujamasi Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 7 straipsnio 3 dalies nuostata, t. y. „jeigu subjektai, kuriems buvo perduota viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimama valstybinė žemė, nebeatliktų funkcijų, kurioms įgyvendinti jiems patikėjimo teise buvo perduoti valstybinės miško žemės sklypai ar kiti žemės sklypai, Vyriausybė priimtų nutarimą dėl šių subjektų patikėjimo teisės pasibaigimo ir nuo šio Vyriausybės nutarimo įsigaliojimo šių valstybinės miško žemės sklypų ar kitų žemės sklypų patikėtiniu būtų laikoma Nacionalinė žemės tarnyba. 4.6. Dėl medžių kirtimo prie geležinkelio kelių, apribojimų geležinkelio kelių ir jų įrenginių apsaugos zonoje patikslinimo Siekiant sumažinti riziką, kad dėl ant geležinkelio kelio užvirtusio medžio gali įvykti geležinkelių transporto eismo įvykis, GTK 19 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyti reikalavimai dėl geležinkelio kelių ir jų įrenginių apsaugos zonoje, t. y.
kraštinių kelių ašių (t. y. apie 19,2 metro nuo kraštinio bėgio) miestuose, ne mažiau nei 3,1 metro nuo kelio ašies (t. y. apie 2,3 metro nuo kraštinio bėgio) geležinkelio privažiuojamuosiuose keliuose, augančių medžių ir krūmų aukščio. Pažymėtina, kad praktikoje pasitaiko atvejų, kai medžių, augančių už geležinkelio kelių ir jų įrenginių apsaugos zonos ribų, aukštis siekia 20–38 metrus ir viršija Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“, 8 punkte nustatytas ribas. Praktikoje pasitaiko ne vienas atvejis, kai, virstant medžiui ar krūmui, augantiems geležinkelio kelių ir jų įrenginių apsaugos zonoje ar už jos ribų, kai medžio ar krūmo aukštis yra lygus atstumui iki pirmojo bėgio ir neįvertinus medžio ar krūmo požeminės dalies, matomumo ir pan., neužtikrinama, kad bus išvengta geležinkelių transporto katastrofos, geležinkelių transporto eismo įvykio ar geležinkelių transporto rikto. Akcentuotina, kad operatyviai reaguoti į nustatytus pažeidimus ir tokiu būdu užtikrinti geležinkelių transporto eismo saugą apsunkina sudėtingos miško paskirties žemėje augančių medžių, kurie yra aukštesni nei 20 metrų, kirtimo procedūros, kadangi medžius miško paskirties žemėje yra leidžiama kirsti tik suderinus su miško valdytoju ar savininku ir nustatyta tvarka įforminus medžių kirtimo dokumentus.
Geležinkelių transporto eismo saugai pavojų keliančio medžio kirtimo klausimo derinimas su miško valdytoju ar savininku, nepriklausomai nuo žemės sklypo, kuriame medis auga, paskirties ir nepriklausomai nuo medžio atstumo nuo geležinkelio kelių, užtrunka tam tikrą laiką, todėl kyla grėsmė geležinkelių transporto eismo saugai. Dėl šios priežasties siūloma GTK 19 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti reikalavimą miško savininkui ar valdytojui, geležinkelių infrastruktūros valdytojui užtikrinti, kad medžiai, jų grupės, krūmai nekeltų pavojaus geležinkelių transporto eismo saugai. Priešingu atveju minėti medžiai, jų grupės, krūmai kertami, genimi ar pertvarkomi Saugiam eismui pavojų keliančių geležinkelio kelių ir jų įrenginių apsaugos zonoje ir valstybinės reikšmės automobilių kelių juostoje augančių medžių ir krūmų genėjimo ir kirtimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 3-507 „Dėl Saugiam eismui pavojų keliančių geležinkelio kelių ir jų įrenginių apsaugos zonoje ir valstybinės reikšmės automobilių kelių juostoje augančių medžių ir krūmų genėjimo ir kirtimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ nustatyta tvarka.
Pažymėtina, kad minėtame apraše yra nustatyta miško savininko ar valdytojo, geležinkelių infrastruktūros valdytojo informavimo apie nustatytus trūkumus tvarka, medžių ir krūmų pripažinimo keliančiais pavojų geležinkelių transporto eismo saugai sąlygos ir tvarka, atsižvelgiant į tai, Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad medžių ir krūmų pripažinimo keliančiais pavojų geležinkelių transporto eismo saugai sąlygas ir tvarką nustato susisiekimo ministras. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalį žemės savininkų ar naudotojų medžiai ar krūmų kertami t. y. jų nuosavybė paimama tik įstatymo nustatyta tvarka, Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad miško savininkui ar naudotojui, geležinkelių infrastruktūros valdytojui padaryti nuostoliai dėl pavojų geležinkelių transport eismo saugai keliančių medžių ar krūmų iškirtimo atlyginami įstatymų nustatyta tvarka. Taip pat siekiama nustatyti, kad geležinkelio kelius ir įrenginius prižiūrinčios įmonės techniniai darbuotojai ir jų įgalioti asmenys turi teisę ne tik laisvai vaikščioti šių kelių ir jų įrenginių apsaugos zonoje, atlikti remonto, statybos ar kitus darbus, susijusius su geležinkelių transporto objektų naudojimu, važinėti, kasti žemę, tiesti vamzdynus, kabelius, oro elektros ir ryšių linijas, bet ir kirsti medžius ir krūmus (šios teisės suteikimas taip pat būtinas siekiant užtikrinti geležinkelių transporto eismo saugą). Siekiant užtikrinti, kad bendro pobūdžio teisės normos, nustatančios esmines ūkinės veiklos sąlygas, turėtų įstatyminį pagrindą, Įstatymo projekte yra siūloma įtvirtinti draudimą geležinkelio kelių ir jų įrenginių apsaugos zonoje statyti naujus ir rekonstruoti esamus pastatus, nesusijusius su geležinkelių transporto veikla.
Pažymime, kad šis draudimas šiuo metu yra nustatytas Specialiosiose žemės ir miško naudojimo sąlygose. Siekiant teisinio aiškumo, siūloma pakeisti GTK 19 straipsnio 5 dalies pirmąją pastraipą, kadangi geležinkelio želdinių apsaugos zonos visais atvejais patenka į geležinkelio kelių ir jų įrenginių zoną, todėl papildomas derinimas su geležinkelio želdinius eksploatuojančia įmone nereikalingas. Be to, siūloma pakeisti GTK 19 straipsnio 6 dalį ir atsisakyti joje įtvirtintų draudimų geležinkelio kelių ir jų įrenginių apsaugos zonoje, nes detalesnis draudimų geležinkelio kelių ir jų įrenginių apsaugos zonoje reguliavimas yra įtvirtintas GTK 19 straipsnio 5 dalyje. Siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo, atsižvelgiant į tai, kad Vyriausybė nustato ne tik geležinkelio kelių ir įrenginių apsaugos zonų, bet ir geležinkelio želdinių apsaugos zonų ribas, siūloma papildyti GTK 19 straipsnio
privažiuojamųjų geležinkelio kelių tiesimo, rekonstravimo, jų prijungimo prie viešosios geležinkelių infrastruktūros ir jų priėmimo eksploatuoti tvarkos reglamentavimo Pagal GTK nuostatas Lietuvoje yra viešoji geležinkelių infrastruktūra, kuri nuosavybės teise priklauso valstybei ir kurią patikėjimo teise valdo, naudoja ir disponuoja ja viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas, ir geležinkelių infrastruktūra, t. y. privažiuojamieji keliai, kurie teisėtu pagrindu gali priklausyti ne tik viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui, bet ir bet kuriam kitam asmeniui.
Pažymėtina, kad daugiau kaip pusė esamų privažiuojamųjų geležinkelio kelių priklauso ne viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui, o kitiems infrastruktūros valdytojams. Nepaisant to, GTK 21 straipsnio 2, 3, 5 ir 6 dalyse nustatytos atitinkamos pareigos viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui įrengiant ir perkeliant pervažas ir perėjas, taip pat jas prižiūrint, tačiau pervažos ir perėjos įrengiamos ir perkeliamos ne vien tik viešojoje geležinkelių infrastruktūroje, o ir privažiuojamuosiuose geležinkelio keliuose, todėl įvertinus minėtą geležinkelių infrastruktūros skirstymą šios pareigos turėtų būti nustatytos visiems geležinkelių infrastruktūros valdytojams. GTK 21 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pervažos ir perėjos įrengiamos pagal Techninio geležinkelių naudojimo nuostatus ir susisiekimo ministro patvirtintų Pervažų įrengimo ir naudojimo taisyklių reikalavimus. Pažymėtina, kad Techninio geležinkelių naudojimo nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro
nuostatų patvirtinimo“, reglamentuojama pervažų ir perėjų naudojimo, o ne įrengimo tvarka, be to, pervažos ir perėjos yra priskiriamos statiniams, todėl jų įrengimui yra taikomi Lietuvos Respublikos statybos įstatymo reikalavimai.
Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projektu yra siūloma pakeisti GTK 21 straipsnio 4 dalį – nustatyti, kad pervažos ir perėjos turi būti įrengtos pagal susisiekimo ministro patvirtintų Pervažų įrengimo ir naudojimo taisyklių ir Lietuvos Respublikos statybos įstatymo, o ne pagal Techninio geležinkelių naudojimo nuostatų reikalavimus. Pagal GTK 22 straipsnio 3 dalį privažiuojamųjų geležinkelio kelių tiesimo, rekonstravimo, jų jungimo prie viešosios geležinkelių infrastruktūros ir jų priėmimo eksploatuoti tvarką nustato susisiekimo ministras. Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 2 dalį privažiuojamieji geležinkelio keliai yra priskiriami statiniams, todėl privažiuojamųjų kelių tiesimui, rekonstravimui, jų jungimui prie viešosios geležinkelių infrastruktūros ir jų priėmimui eksploatuoti yra taikomi minėto įstatymo reikalavimai. Atsižvelgiant į tai, GTK pakeitimo įstatymo projektu yra siūloma patikslinti GTK 22 straipsnio 3 dalį – nustatyti, kad privažiuojamieji geležinkelio keliai statomi, rekonstruojami ir remontuojami pagal Statybos įstatymo reikalavimus. 4.8. Dėl įpareigojimo derinti specialiuosius profesijų ir pareigybių kvalifikacinius reikalavimus geležinkelių transporto darbuotojams panaikinimo GTK 31 straipsnio 1 dalyje yra nustatytas įpareigojimas viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui ir geležinkelio įmonei (vežėjui) su Inspekcija suderinti specialiuosius profesijų ir pareigybių kvalifikacinius reikalavimus.
Pažymėtina, kad suderinti minėtus kvalifikacinius reikalavimus Inspekcija gali vertindama geležinkelio įmonių (vežėjų), geležinkelių infrastruktūros valdytojų pagal Geležinkelių transporto eismo saugos valdymo sistemų reikalavimų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2006 m. liepos 17 d. įsakymu Nr. 3-297 „Dėl Reikalavimų geležinkelių transporto eismo saugos valdymo sistemoms patvirtinimo“, reikalavimus parengtas geležinkelių transporto eismo saugos valdymo sistemas, siekiant gauti saugos sertifikatų A ir (ar) B dalis (-į) ar įgaliojimų eismo saugos srityje A ir (ar) B dalis (-į). Siekiant sumažinti ūkio subjektams keliamą administracinę naštą, siūlomu Įstatymo projekto pakeitimu yra siūloma atsisakyti nepagrįsto ir neproporcingo įpareigojimo derinti specialiuosius profesijų ir pareigybių kvalifikacinius reikalavimus ir pakeisti GTK 31 straipsnio 1 dalį. Be to, atsižvelgiant į tai, kad specialiuosius profesijų ir pareigybių kvalifikacinius reikalavimus turi derinti ne tik viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas, bet visi geležinkelių infrastruktūros valdytojai, minėtoje nuostatoje siūloma išbraukti žodį „viešosios“. 4.9.
įteisinimo AB
„Lietuvos geležinkeliai“ š. m. antrojoje pusėje planuoja baigti įgyvendinti
Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis finansuojamą projektą
„Integruoto krovinių gabenimo jūrų ir geležinkelių transportu veiklos
modelio, elektroninių paslaugų sukūrimo dokumentacijos parengimo, informacinės platformos sukūrimo ir įdiegimo bei KIPIS ir IS KROVINYS modernizavimo paslaugos“, kurio viename iš penkių etapų numatytas automatizuotas geležinkelių transportu vežamo krovinio krovos dokumentų paruošimas ir pateikimas krovinio siuntėjams ir gavėjams. Pažymėtina, kad nors Lietuvos Respublikos elektroninio parašo įstatymas, apibrėždamas saugaus elektroninio parašo teisinę galią, nustatė, kad elektroniniams dokumentams jis turi tokią pat teisinę galią kaip ir parašas rašytiniuose dokumentuose, jeigu parašų naudotojai tarpusavyje dėl to susitaria, norint įteisinti elektroninių dokumentų, pasirašytų elektroniniu parašu, naudojimą nepakanka Krovinių vežimo geležinkelių transportu taisyklėse arba geležinkelio įmonės (vežėjo) nustatytoje tvarkoje numatyti galimybę geležinkelio įmonei (vežėjui) ir siuntėjui (gavėjui) susitarti dėl elektroninių dokumentų, pasirašytų elektroniniu parašu, naudojimo vežant krovinius geležinkelio keliais arba įtvirtinti bendrą nuostatą, leidžiančią elektroninius važtos dokumentus pasirašyti saugiu elektroniniu parašu, kadangi tam tikrus krovinių vežimo geležinkelio keliais dokumentų formos reikalavimus imperatyviai nustato GTK, pavyzdžiui, važtaraštis krovinių vežimo sutarties sudarymo ir jos turinio įrodymu tampa tik uždėjus kalendorinį pradinės geležinkelio stoties antspaudą (GTK 37 straipsnio 3 dalis), papildomi krovinio siuntėjo ar gavėjo pavedimai geležinkelio įmonei (vežėjui) turi būti pateikti raštu <...>.
Pažymėtina, kad nors Lietuvos Respublikos elektroninio parašo įstatymas, apibrėždamas saugaus elektroninio parašo teisinę galią, nustatė, kad elektroniniams dokumentams jis turi tokią pat teisinę galią kaip ir parašas rašytiniuose dokumentuose, jeigu parašų naudotojai tarpusavyje dėl to susitaria, norint įteisinti elektroninių dokumentų, pasirašytų elektroniniu parašu, naudojimą nepakanka Krovinių vežimo geležinkelių transportu taisyklėse arba geležinkelio įmonės (vežėjo) nustatytoje tvarkoje numatyti galimybę geležinkelio įmonei (vežėjui) ir siuntėjui (gavėjui) susitarti dėl elektroninių dokumentų, pasirašytų elektroniniu parašu, naudojimo vežant krovinius geležinkelio keliais arba įtvirtinti bendrą nuostatą, leidžiančią elektroninius važtos dokumentus pasirašyti saugiu elektroniniu parašu, kadangi tam tikrus krovinių vežimo geležinkelio keliais dokumentų formos reikalavimus imperatyviai nustato GTK, pavyzdžiui, važtaraštis krovinių vežimo sutarties sudarymo ir jos turinio įrodymu tampa tik uždėjus kalendorinį pradinės geležinkelio stoties antspaudą (GTK 37 straipsnio 3 dalis), papildomi krovinio siuntėjo ar gavėjo pavedimai geležinkelio įmonei (vežėjui) turi būti pateikti raštu <...>. Papildomi pavedimai, pateikti kita forma, negalioja (GTK 50 straipsnis), gavėjas krovinio gavimą patvirtina parašu važtaraštyje (GTK 54 straipsnio 5 dalis). Kadangi dėl teisinio reguliavimo praktinė galimybė važtaraštį pasirašyti elektroniniu parašu nėra įgyvendinta, Įstatymo projektu yra siekiama įteisinti elektroninių dokumentų naudojimą vežant krovinius geležinkelių keliais Lietuvos Respublikos teritorijoje ir siūloma pakeisti GTK 37 straipsnio 3 dalies, 50 straipsnio ir 54 straipsnio 5 dalies nuostatas ir numatyti alternatyvius važtaraščio patvirtinimo, pasirašymo, papildomų pavedimų pateikimo būdus. 5.
reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Įstatymo projektas nenumato esminių pakeitimų geležinkelių transporto srityje. Įstatymo projektu siūlomi reguliuoti teisiniai santykiai neturės esminės įtakos ir neigiamų pasekmių ekonomikai, socialinei aplinkai, viešajam administravimui, teisinei sistemai. Atsisakius informacinio įpareigojimo derinti specialius profesijų ir pareigybių kvalifikacinius reikalavimus su Inspekcija sumažės administracinė našta ūkio subjektams sumažės. Pažymėtina, kad išlaidos dėl naujų reikalavimų už geležinkelio kelių ir jų įrenginių apsaugos zonos augančių ir geležinkelių transporto eismo saugai, žmonėms ir statiniams pavojų keliančių medžių, jų grupių ir krūmų kirtimo, genėjimo ar pertvarkymo bus nedidelės, kadangi esamas reguliavimas yra keičiamas nedaug, t. y. nustatomi nauji reikalavimai tik dėl už minėtos apsaugos zonos augančių medžių ir krūmų kirtimo. Tokių atvejų būna gana nedaug. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo projektas neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įteisinus elektroninių dokumentų naudojimą sutrumpės krovos dokumentų pasirašymo laikas, informacija apie krovinį krovinio siuntėjams ir gavėjams bus pateikiama operatyviau, elektroniniu būdu bus galima pasirašyti bet kuriuo metu ir iš bet kurios vietos, kur veikia interneto ryšys, bus sutaupyti geležinkelio įmonės (vežėjo), krovinio siuntėjo ir gavėjo ištekliai ir laikas, nes bus išvengta popierinių dokumentų, jų kopijų darymo. Taigi, taupomi ne tik ištekliai, bet ir tausojama gamta. Be to, siūlomas Įstatymo pakeitimas atitinka Europos Sąjungos siekius skatinti elektroninių dokumentų naudojimą teikiant geležinkelių transporto paslaugas ir gerinti šių paslaugų prieinamumą ir kokybę. 8.
teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Pritarus Įstatymo projektui reikės pakeisti:
geležinkelių infrastruktūra, privalomojo civilinės atsakomybės draudimo taisykles;
Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos ir Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymo projekte naujos sąvokos neapibrėžiamos. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projekto nuostatos neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams.
Įstatymo projektu patikslinamos į GTK perkeltos Direktyvos 2004/49/EB nuostatos dėl įgaliojimų geležinkelių transporto eismo saugos srityje struktūros, Direktyvos 1995/18/EB nuostatos dėl geležinkelio įmonių (vežėjų) civilinės atsakomybės draudimo. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Vyriausybė iki 2015 m. spalio 30 d. turės pakeisti Geležinkelio įmonių (vežėjų) licencijavimo taisykles; Geležinkelio įmonių (vežėjų) ir kitų įmonių, kurios naudojasi viešąja geležinkelių infrastruktūra, privalomojo civilinės atsakomybės draudimo taisykles, Specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas. Susisiekimo ministerija iki 2015 m. balandžio 30 d. turės pakeisti Krovinių vežimo geležinkelių transportu taisykles, iki 2015 m. spalio 30 d. turės pakeisti Geležinkelio įmonių (vežėjų) ir geležinkelių infrastruktūros valdytojų saugos sertifikavimo taisykles, Geležinkelių transporto eismo saugos valdymo sistemų reikalavimų aprašą, Saugiam eismui pavojų keliančių geležinkelio kelių ir jų įrenginių apsaugos zonoje ir valstybinės reikšmės automobilių kelių juostoje augančių medžių ir krūmų genėjimo ir kirtimo tvarkos aprašą ir pripažinti netekusiomis galios Privažiuojamųjų geležinkelio kelių tiesimo, rekonstravimo, prijungimo prie viešosios geležinkelių infrastruktūros ir priėmimo eksploatuoti taisykles. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti Įgyvendinant Įstatymo projekto nuostatas valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės. 13.
gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Įstatymo projekto žodžiai: „geležinkelių transportas“, „viešoji geležinkelių infrastruktūra“, „viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai“,
„licencija“, „civilinės atsakomybės draudimas“, „įgaliojimai eismo saugos
srityje“, „pervaža“ . 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra.
2015-04-20 Nr. XIIP-2926 Vilnius Įvertinus įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
transporto kodekso 3, 29 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymas Nr. XII-2926, kurio nuostatos turi įsigalioti 2015 m. gegužės 1 d. (buvo pakeista 3 straipsnio 32 dalis). Kadangi teikiamo Geležinkelių transporto kodekso (toliau
atidarymas reiškia, kad jie pradedami eksploatuoti, ar jų pripažinimą tinkamais naudoti, ar vertinamoji projekto nuostata turėtų būti suprantama kitaip. Projektą reikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą. 3. Projekto 3 straipsniu kodekso 10 straipsnio
valdymo organų nariams, geležinkelio įmonė (vežėjas) per 10 dienų apie tai turi pranešti Valstybinei geležinkelio inspekcijai. Iš projekto nuostatų nėra aišku, ar inspekcijai turėtų būti pranešama tuo atveju, jeigu pasikeičia bent vienas valdymo organų narys, ar tuo atveju, kai pakeičiami visi valdymo organo nariai. Projekto nuostatas reikia patikslinti. 4.
straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad privalomojo draudimo objektas yra draudėjo turtiniai interesai, susiję su draudėjo civiline atsakomybe trečiajam asmeniui už žalą, kilusią dėl draudėjo vykdomų keleivių, bagažo ir (ar) krovinių vežimo vietiniais ir (ar) tarptautiniais maršrutais Europos Sąjungos teritorijoje. Atkreipiame dėmesį, kad pagal projekto 4 straipsniu siūlomas kodekso 10¹ straipsnio 4 dalies 3 punkto ir projekto 4 straipsnyje dėstomo kodekso 10¹ straipsnio 6 dalies pirmojo sakinio nuostatas žalos atsiradimas siejamas su keleivių, bagažo viežimu vietiniais ir tarptautiniais maršrutais. Taigi pagal pastarąsias nuostatas žala galėtų būti atsiradusi vykdant keleivių, bagažo ir krovinių vežimą ne tik Europos Sąjungos teritorijoje, bet ir kitose - ne Europos Sąjungos valstybėse esančiais maršrutais. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar minėtų projekto nuostatų nereikėtų suderinti. 5. Pažymėtina, jog
kodekso 10¹ straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymas Nr. XII-1555, kuris įsigaliojo 2015 m. kovo 24 d., atsižvelgiant į tai ir siekiant juridinės technikos nuoseklumo, reikėtų atitinkamai pakoreguoti lyginamąjį projekto variantą. 6. Projekto 6 straipsniu kodekso 19 straipsnio
pertvarkymas“, kurios turinys nėra pakankamai aiškus. Neaišku, kokius konkrečiai darbus apimtų ši sąvoka, nes medžių, jų grupių, krūmų kirtimas, jų genėjimas yra išskiriami į atskirą darbų grupę. Svarstytina, ar projekte nereikėtų atskleisti šios sąvokos turinį. 7.
straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad viešosios geležinkelio infrastruktūros objektų užimamą valstybinę žemę Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pagal patikėjimo sutartis Vyriausybės nustatyta tvarka perduoda valdyti, naudoti ir ja disponuoti turto patikėjimo teise viešosios geležinkelio infrastruktūros valdytojui. Atkreipiame dėmesį, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pagal Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalį pati yra valstybinės žemės patikėjimo teisės subjektas (patikėtinis). Valstybės turto (tame tarpe ir valstybinės žemės) savininko teises ir pareigas įstatymų nustatyta tvarka įgyvendina Seimas ir Vyriausybė. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų patikslinti nustatant, kad sprendimą dėl valstybinės žemės perdavimo valdyti patikėjimo teise viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui priima Vyriausybė. Be to, svarstytina, ar įstatyme neturėtų būti nustatytos esminės valstybinės žemės perdavimo valdyti patikėjimo teise viešosios geležinkelio infrastruktūros valdytojui sutarties sąlygos. 8. Lietuvos Respublikos Geležinkelių transporto eismo saugos įstatymo 6 straipsnio 3 dalimi yra nustatytos eismo saugos institucijos (kaip vieno iš eismo saugą užtikrinančio subjekto) – Valstybinės geležinkelio inspekcijos (toliau – Inspekcija) funkcijos, kurias vykdydama Inspekcija ne tik tvarko traukinių mašinistų registrą, išduoda, sustabdo, panaikina ir kt. traukinių mašinistų mokymo centrų pripažinimo pažymėjimus (5, 6, 7 punktai), bet ir nustato asmenų, pageidaujančių gauti traukinio mašinisto pažymėjimus, egzaminuotojams ir egzaminams keliamus reikalavimus, egzaminavimo tvarką, taip pat egzaminuotojų pripažinimo tvarką (8 punktas) ir kt. Taip pat Geležinkelių transporto eismo saugos įstatymo 14 straipsnis reglamentuoja reikalavimus darbuotojams, kurių darbas susijęs su geležinkelių transporto eismu dalimi.
Šio straipsnio 7 dalimi nustatyta, jog darbuotojų, kurių darbas susijęs su transporto eismu, žinios turi būti patikrintos ir pažymėjimai jiems išduodami eismo saugos institucijos, tai yra Inspekcijos nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, manytina, jog Inspekcijos funkcijų vykdymas iš dalies gali būti susijęs su specialiųjų profesijų ir pareigybių kvalifikacinių reikalavimų žinojimu, todėl svarstytina, ar tikslinga panaikinti projekto 10 straipsniu kodekso 31 straipsnio 3 dalimi pareigą derinti specialiuosius profesijų ir pareigybių kvalifikacinius reikalavimus su Inspekcija. 9. Projekto 11 straipsniu kodekso 37 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad važtaraštis tampa krovinių pervežimo sutarties sudarymo ir jos turinio įrodymu uždėjus kalendorinį pradinės geležinkelio stoties antspaudą arba patvirtinus važtaraštį kitomis susisiekimo ministro patvirtintose Krovinių vežimo geležinkelių transportu taisyklėse nustatytomis elektroninėmis priemonėmis. Taigi iš projekto nuostatų seka, kad vienos važtaraščio patvirtinimo priemonės būtų nustatytos kodekse, o kitos – aukščiau minėtose taisyklėse. Siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo, manytume, kad visos važtaraščio patvirtinimo priemonės turėtų būti nustatytos viename teisės akte. Atsižvelgus į tai, projekto nuostatas reikėtų atitinkamai papildyti. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis S.Švedas tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected] E.Sadauskienė tel. (8 5) 239 6167, el. p. [email protected]
komitetas
9, 10, 10¹, 11, 19, 21, 22, 23¹,
1Komiteto klausymuose dalyvavo (vardas, pavardė, institucija): klausymai nevyko. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Išvadų rengėjų nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliari-jos Teisės departa-mentas,
2
Geležinkelių transporto kodekso 3, 29 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymas Nr. XII-2926, kurio nuostatos turi įsigalioti 2015 m. gegužės 1 d. (buvo pakeista 3 straipsnio 32 dalis). Kadangi teikiamo Geležinkelių transporto kodekso (toliau – kodekso) projekto 1 straipsnio 2 dalimi taip pat yra siūloma keisti 3 straipsnio 32 dalį, manytume, kad teikiamo projekto nuostatos turėtų būti suderintos tarpusavyje su jau minėtu priimtu įstatymu. Pritarti Siūloma Įstatymo projekto 1 straipsnio 2 punktą išdėstyti taip: „32. Kitos šiame Kodekse vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Transporto veiklos pagrindų įstatyme, Draudimo įstatyme, Geležinkelių transporto eismo saugos įstatyme ir 2010 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 913/2010 dėl konkurencingo krovinių vežimo Europos geležinkeliais tinklo (toliau – Reglamentas (ES) Nr. 913/2010).“21
pavadinimą. Atkreipiame dėmesį, kad pavadinimo nuostata ,,viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų atidarymas“ nėra aiški. Ji nėra apibrėžta projekto 1 straipsnio 2 dalyje dėstomoje kodekso 3 straipsnio 32 dalyje nurodytuose teisės aktuose.
Neaišku, ar objektų atidarymas reiškia, kad jie pradedami eksploatuoti, ar jų pripažinimą tinkamais naudoti, ar vertinamoji projekto nuostata turėtų būti suprantama kitaip. Projektą reikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą. Pritarti. Atsisakoma inicijuoto pakeitimo (projekto 2 straipsnio), atitinkamai pakeičiant kitų straipsnių numeraciją. 310
punkte siūloma nustatyti, kad, pasikeitus geležinkelio įmonės (vežėjo) valdymo organų nariams, geležinkelio įmonė (vežėjas) per 10 dienų apie tai turi pranešti Valstybinei geležinkelio inspekcijai. Iš projekto nuostatų nėra aišku, ar inspekcijai turėtų būti pranešama tuo atveju, jeigu pasikeičia bent vienas valdymo organų narys, ar tuo atveju, kai pakeičiami visi valdymo organo nariai. Projekto nuostatas reikia patikslinti. Pritarti.
Pritarti. Siūloma Įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso (toliau – Kodeksas) 10 straipsnio 9 dalies 6 punktą išdėstyti taip:
„6) pasikeitus geležinkelio įmonės (vežėjo) teisinei
formai, įmonių susijungimo susijungus įmonėms arba įsigijus naujos naują įmonės įmonę įsigijimo atveju, pasikeitus geležinkelio įmonės (vežėjo) valdymo organų nariui ar nariams, vadovui ar jo įgaliotiems asmenims, kuriems pavesta vadovauti keleivių, bagažo ir (ar) krovinių vežimo geležinkelių transportu veiklai, taip pat kai dalyvaujanti reorganizavime įmonė nepasibaigia, bet pasikeičia geležinkelio įmonės
(vežėjo) dalyviai, nuosavybės teise tiesiogiai arba netiesiogiai valdantys mažiausiai 34 procentus įmonės akcijų (pajų, įnašų ir panašiai), geležinkelio įmonė (vežėjas) per 10 darbo dienų atitinkamai nuo geležinkelio įmonės
(vežėjo) reorganizavimo pabaigos, valdymo organų narių, vadovo ar jo įgaliotų asmenų pasikeitimo turi apie tai pranešti Valstybinei geležinkelio inspekcijai prie Susisiekimo ministerijos ir pateikti šiame punkte nurodytų asmenų atitiktį šio straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimams patvirtinančių dokumentų kopijas, jeigu ji tokių dokumentų nebuvo pateikusi kartu su prašymu išduoti geležinkelio įmonės (vežėjo) licenciją;“. 4
straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad privalomojo draudimo objektas yra draudėjo turtiniai interesai, susiję su draudėjo civiline atsakomybe trečiajam asmeniui už žalą, kilusią dėl draudėjo vykdomų keleivių, bagažo ir
(ar) krovinių vežimo vietiniais ir (ar) tarptautiniais maršrutais Europos Sąjungos teritorijoje. Atkreipiame dėmesį, kad pagal projekto 4 straipsniu siūlomas kodekso 10¹ straipsnio 4 dalies 3 punkto ir projekto 4 straipsnyje dėstomo kodekso 10¹ straipsnio 6 dalies pirmojo sakinio nuostatas žalos atsiradimas siejamas su keleivių, bagažo viežimu vietiniais ir tarptautiniais maršrutais.
Taigi pagal pastarąsias nuostatas žala galėtų būti atsiradusi vykdant keleivių, bagažo ir krovinių vežimą ne tik Europos Sąjungos teritorijoje, bet ir kitose - ne Europos Sąjungos valstybėse esančiais maršrutais. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar minėtų projekto nuostatų nereikėtų suderinti. 5. Pažymėtina, jog 2015 m. kovo 19 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos Geležinkelių transporto kodekso 10¹ straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymas Nr. XII-1555, kuris įsigaliojo 2015 m. kovo 24 d., atsižvelgiant į tai ir siekiant juridinės technikos nuoseklumo, reikėtų atitinkamai pakoreguoti lyginamąjį projekto variantą. Pritarti. Siūloma Įstatymo projekto 4 straipsniu keičiamo Kodekso 10¹ straipsnį išdėstyti taip: „10¹ straipsnis. Privalomasis civilinės atsakomybės draudimas
įmonių civilinė atsakomybė privalo būti draudžiama privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, kurio objektas yra draudėjo turtiniai interesai, susiję su draudėjo civiline atsakomybe trečiajam asmeniui už žalą, kilusią dėl draudėjo vykdomos keleivių, bagažo ir (ar) krovinių vežimo vietiniais ir (ar) tarptautiniais maršrutais Europos Sąjungos teritorijoje ir (ar) geležinkelių riedmenų naudojimo viešojoje geležinkelių infrastruktūroje veiklos. 2. Minimali geležinkelio įmonės (vežėjo) privalomojo civilinės atsakomybės draudimo suma turi būti 290 000 eurų vienam draudžiamajam įvykiui ir 725 000 eurų visiems draudžiamiesiems įvykiams per metus. 3.
šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytos įmonės privalomojo civilinės atsakomybės draudimo suma turi būti 58 000 eurų vienam draudžiamajam įvykiui ir 145 000 eurų visiems draudžiamiesiems įvykiams per metus. 4. Draudžiamasis įvykis yra geležinkelio įmonės (vežėjo) ar šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytų įmonių civilinės atsakomybės atsiradimas dėl draudimo sutarties galiojimo metu geležinkelio įmonės (vežėjo) ar šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytų įmonių vykdytos keleivių, bagažo ir (ar) krovinių vežimo vietiniais ir (ar) tarptautiniais maršrutais Europos Sąjungos teritorijoje ar geležinkelių riedmenų naudojimo viešojoje geležinkelių infrastruktūroje veiklos pasekmių, net jeigu šios pasekmės atsirado pasibaigus draudimo sutarčiai, jeigu draudėjui ar draudikui pareikštas reikalavimas atlyginti žalą atitinka visas šias sąlygas:
1) pateiktas kaip rašytinė pretenzija arba ieškinys;
2) pareikštas draudimo sutarties galiojimo metu ir draudimo sutarties šalių nustatytu laikotarpiu, ne trumpesniu negu vieni metai nuo draudimo sutarties pabaigos;
3) pareikštas dėl žalos, kuri atsirado dėl geležinkelio įmonės (vežėjo) vykdomos keleivių, bagažo vežimo vietiniais ir (ar) tarptautiniais maršrutais Europos Sąjungos teritorijoje veiklos ir (ar) geležinkelio įmonės (vežėjo) vykdomos krovinių vežimo vietiniais ir (ar) tarptautiniais maršrutais Europos Sąjungos teritorijoje veiklos ar šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytų įmonių vykdomos geležinkelių riedmenų naudojimo viešojoje geležinkelių infrastruktūroje veiklos. 5. Vienu draudžiamuoju įvykiu laikomas įvykis, kai geležinkelio įmonė (vežėjas) ar šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytos įmonės tais pačiais neteisėtais veiksmais padarė žalą, neatsižvelgiant į tai, kad dėl tokio įvykio buvo padaryta žalos daugiau nei vienam nukentėjusiam trečiajam asmeniui.
Jeigu žalos padarymo momento neįmanoma nustatyti, laikoma, kad žala padaryta tuo momentu, kai geležinkelio įmonei (vežėjui) ar šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytoms įmonėms ar draudikui buvo pareikštas pirmasis reikalavimas atlyginti žalą. 6. Jeigu trečiajam asmeniui dėl geležinkelio įmonės (vežėjo) vykdomos keleivių, bagažo ir (ar) krovinių vežimo vietiniais ir (ar) tarptautiniais maršrutais Europos Sąjungos teritorijoje ar šio Kodekso
naudojimo viešojoje geležinkelių infrastruktūroje veiklos padaryta žala padidėjo po to, kai trečiasis asmuo pareiškė draudėjui ar draudikui šio straipsnio 4 dalyje nustatytas sąlygas atitinkantį reikalavimą, vėlesnis reikalavimo atlyginti padidėjusią žalą pateikimas yra draudžiamasis įvykis, jeigu jis pateiktas nepažeidžiant Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatyto ieškinio senaties termino. 7.
7Draudikas yra atleidžiamas nuo išmokos mokėjimo, jeigu:
1) žala kilo dėl geležinkelio įmonės (vežėjo) ar šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytų įmonių ir (ar) trečiųjų asmenų veiksmų siekiant neteisėtai gauti draudimo išmoką;
2) žala atsirado dėl kitos geležinkelio įmonės (vežėjo) ar šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytų įmonių veiklos, nesusijusios su keleivių, bagažo ir (ar) krovinių vežimu vietiniais ir (ar) tarptautiniais maršrutais ar geležinkelių riedmenų naudojimu;
3) kilo finansinė žala, nesusijusi su žalos padarymu trečiojo asmens turtui, sveikatai, gyvybei ir (ar) neatsiradusi kaip žalos nukentėjusio trečiojo asmens turtui, sveikatai, gyvybei pasekmė;
4) žala atsirado dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo ar netinkamo įvykdymo;
5) žala kilo dėl geležinkelio įmonės (vežėjo) ar šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytų įmonių tyčinės veikos, išskyrus socialiai vertingus tyčinius veiksmus (būtinąją gintį, pilietinės pareigos atlikimą ir kita);
6) žalą patiria geležinkelio įmonės (vežėjo) ar šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytų įmonių darbuotojas dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga;
7) žala atsirado dėl žemės drebėjimo, potvynio, kitos stichinės nelaimės, karo veiksmų, teroristinių išpuolių, esant branduolinės energijos poveikiui ar nepaprastajai padėčiai;
8) žala atsirado dėl oro, vandens, žemės užteršimo, atsitikusio dėl nestaigaus ir tikėto įvykio, kurio priežastis yra lėtas ar laipsniškas veiksnys arba pasikartojantys įvykiai;
9) žala atsirado dėl geležinkelio įmonės (vežėjo) krovinių vežimo tam nepritaikytais geležinkelių riedmenimis arba geležinkelio įmonės (vežėjo) ar šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytų įmonių naudojamų geležinkelių riedmenų gedimų ar defektų, jeigu jie buvo nustatyti atitinkamuose dokumentuose iki žalą sukėlusio įvykio ir jeigu geležinkelio įmonė (vežėjas) ar šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytos įmonės ar jos atstovai apie šiuos gedimus ar defektus žinojo;
10) žala atsirado dėl teisės aktuose nustatytų pavojingųjų krovinių vežimo geležinkelių transportu reikalavimų pažeidimų;
11) žala kilo dėl geležinkelio įmonės (vežėjo) ar šio Kodekso
nuo alkoholio, narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų;
12) žala atsirado dėl geležinkelio įmonės (vežėjo) ar šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytų įmonių veiklos geležinkelio keliais, kuriais geležinkelių transporto eismas draudžiamas, vykdymo;
13) žala kilo dėl šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytų įmonių vežamų krovinių netekimo, dingimo ar sunaikinimo.
Draudikas yra atleidžiamas nuo išmokos mokėjimo, jeigu:
1) žala kilo dėl geležinkelio įmonės (vežėjo) ar šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytų įmonių ir (ar) trečiųjų asmenų veiksmų siekiant neteisėtai gauti draudimo išmoką;
2) žala atsirado dėl kitos geležinkelio įmonės (vežėjo) ar šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytų įmonių veiklos, nesusijusios su keleivių, bagažo ir (ar) krovinių vežimu vietiniais ir (ar) tarptautiniais maršrutais ar geležinkelių riedmenų naudojimu;
3) kilo finansinė žala, nesusijusi su žalos padarymu trečiojo asmens turtui, sveikatai, gyvybei ir (ar) neatsiradusi kaip žalos nukentėjusio trečiojo asmens turtui, sveikatai, gyvybei pasekmė;
4) žala atsirado dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo ar netinkamo įvykdymo;
5) žala kilo dėl geležinkelio įmonės (vežėjo) ar šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytų įmonių tyčinės veikos, išskyrus socialiai vertingus tyčinius veiksmus (būtinąją gintį, pilietinės pareigos atlikimą ir kita);
6) žalą patiria geležinkelio įmonės (vežėjo) ar šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytų įmonių darbuotojas dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga;
7) žala atsirado dėl žemės drebėjimo, potvynio, kitos stichinės nelaimės, karo veiksmų, teroristinių išpuolių, esant branduolinės energijos poveikiui ar nepaprastajai padėčiai;
8) žala atsirado dėl oro, vandens, žemės užteršimo, atsitikusio dėl nestaigaus ir tikėto įvykio, kurio priežastis yra lėtas ar laipsniškas veiksnys arba pasikartojantys įvykiai;
9) žala atsirado dėl geležinkelio įmonės (vežėjo) krovinių vežimo tam nepritaikytais geležinkelių riedmenimis arba geležinkelio įmonės (vežėjo) ar šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytų įmonių naudojamų geležinkelių riedmenų gedimų ar defektų, jeigu jie buvo nustatyti atitinkamuose dokumentuose iki žalą sukėlusio įvykio ir jeigu geležinkelio įmonė (vežėjas) ar šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytos įmonės ar jos atstovai apie šiuos gedimus ar defektus žinojo;
10) žala atsirado dėl teisės aktuose nustatytų pavojingųjų krovinių vežimo geležinkelių transportu reikalavimų pažeidimų;
11) žala kilo dėl geležinkelio įmonės (vežėjo) ar šio Kodekso
nuo alkoholio, narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų;
12) žala atsirado dėl geležinkelio įmonės (vežėjo) ar šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytų įmonių veiklos geležinkelio keliais, kuriais geležinkelių transporto eismas draudžiamas, vykdymo;
13) žala kilo dėl šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytų įmonių vežamų krovinių netekimo, dingimo ar sunaikinimo. 8.
sąlygas ir tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos.“6
punkte ir 4 dalyje naudojama sąvoka ,,medžių, jų grupių, krūmų pertvarkymas“, kurios turinys nėra pakankamai aiškus. Neaišku, kokius konkrečiai darbus apimtų ši sąvoka, nes medžių, jų grupių, krūmų kirtimas, jų genėjimas yra išskiriami į atskirą darbų grupę. Svarstytina, ar projekte nereikėtų atskleisti šios sąvokos turinį. Pritarti. Kadangi Saugiam eismui pavojų keliančių geležinkelio kelių ir jų įrenginių apsaugos zonoje ir valstybinės reikšmės automobilių kelių juostoje augančių medžių ir krūmų genėjimo ir kirtimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 3-507 „Dėl Saugiam eismui pavojų keliančių geležinkelio kelių ir jų įrenginių apsaugos zonoje ir valstybinės reikšmės automobilių kelių juostoje augančių medžių ir krūmų genėjimo ir kirtimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, nustatyta geležinkelio kelių ir jų įrenginių apsaugos zonoje augančių medžių ir krūmų genėjimo ir kirtimo tvarka, siūloma Įstatymo projekto 6 straipsniu keičiamo Kodekso 19 straipsnio 2 dalyje atsisakyti inicijuoto papildymo dėl „medžių, jų grupių, krūmų pertvarkymo“. Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 2 straipsnio
sąvoka „želdyno pertvarkymas“ apibrėžta kaip želdyno planinės erdvinės struktūros keitimas šalinant ne mažiau kaip 20 procentų medžių, krūmų ar žolinių augalų ir sodinant naujus. Kadangi Įstatymo projekto 6 straipsniu keičiamo Kodekso 19 straipsnio 4 dalyje reglamentuojama geležinkelio želdinių apsaugos zonose, ne miško paskirties žemėje augantys medžių, jų grupių, krūmų kirtimo, genėjimo ar pertvarkymo tvarka, manome, kad įstatymo projekte papildomai atskleisti sąvokos „medžių, jų grupių, krūmų pertvarkymas“ turinį netikslinga.
Siūloma Įstatymo projekto 6 straipsniu keičiamo Kodekso 19 straipsnio 2 ir 4 dalis išdėstyti taip: „2. Geležinkelio kelius ir įrenginius aptarnaujančios prižiūrinčios įmonės techniniai darbuotojai ir jų įgalioti asmenys turi teisę laisvai vaikščioti šių kelių ir jų įrenginių apsaugos zonoje, atlikti remonto, statybos ar kitus darbus, susijusius su geležinkelių transporto objektų naudojimu, važinėti, kasti žemę, kirsti medžius ir krūmus, tiesti vamzdynus, kabelius, oro elektros ir ryšių linijas. Apie tai ši įmonė turi informuoti žemės savininkus ar naudotojus ir įstatymų nustatyta tvarka atlyginti jiems padarytus nuostolius. Likviduojant avarijas geležinkelių transporto katastrofas, eismo įvykius, riktus ir jų padarinius arba siekiant jų išvengti avarijų, leidžiama privažiuoti prie geležinkelių transporto objektų taip, kaip reikia pagal situaciją, o žemės savininkui ar naudotojui padaryti nuostoliai atlyginami įstatymų nustatyta tvarka. Jeigu geležinkelio apsaugos zonoje ne miško paskirties žemėje augantys medžiai, jų grupės, krūmai kelia pavojų eismo saugumui, žmonėms ar statiniams, jie nukertami ar kitaip pertvarkomi be atskiro savivaldybės institucijų leidimo ir želdinių vertė neatlyginama atlyginama. Geležinkelio kelių ir jų įrenginių apsaugos zonoje augantys medžiai ar krūmai, negali būti aukštesni už atstumą nuo medžio ar krūmo iki pirmojo bėgio.
Tais atvejais, kai medžiai, jų grupės, krūmai auga miško paskirties žemėje, miško naudotojai, kitais atvejais – geležinkelių infrastruktūros valdytojai turi užtikrinti, kad medžiai, jų grupės, krūmai nekeltų pavojaus geležinkelių transporto eismo saugai, priešingu atveju minėti medžiai, jų grupės, krūmai kertami, genimi ar pertvarkomi susisiekimo ministro nustatyta tvarka, o nuostoliai atlyginami įstatymų nustatyta tvarka. Medžių ir krūmų pripažinimo keliančiais pavojų geležinkelių transporto eismo saugai sąlygas ir tvarką nustato susisiekimo ministras.“9
straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad viešosios geležinkelio infrastruktūros objektų užimamą valstybinę žemę Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pagal patikėjimo sutartis Vyriausybės nustatyta tvarka perduoda valdyti, naudoti ir ja disponuoti turto patikėjimo teise viešosios geležinkelio infrastruktūros valdytojui. Atkreipiame dėmesį, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pagal Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalį pati yra valstybinės žemės patikėjimo teisės subjektas (patikėtinis). Valstybės turto (tame tarpe ir valstybinės žemės) savininko teises ir pareigas įstatymų nustatyta tvarka įgyvendina Seimas ir Vyriausybė. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų patikslinti nustatant, kad sprendimą dėl valstybinės žemės perdavimo valdyti patikėjimo teise viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui priima Vyriausybė. Be to, svarstytina, ar įstatyme neturėtų būti nustatytos esminės valstybinės žemės perdavimo valdyti patikėjimo teise viešosios geležinkelio infrastruktūros valdytojui sutarties sąlygos. Nepritarti.
Nepritarti. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso (toliau – GTK) 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka viešąją geležinkelių infrastruktūrą patikėjimo teise valdo, naudoja, ja disponuoja, nepažeisdamas šio Kodekso ir kitų teisės aktų nustatytų apribojimų, ir įmonėms teikia su viešosios geležinkelių infrastruktūros valdymu ir priežiūros susijusias paslaugas viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas – akcinė bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“, t. y. Lietuvos Respublikos Seimas, įgyvendindamas valstybės turto, taip pat ir valstybinės žemės, savininko teises ir pareigas, įstatymo lygiu įvardino viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimamos valstybinės žemės patikėtoją. Manome, kad imperatyvi GTK nuostata dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimtos žemės perdavimo patikėjimo teise viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui yra pakankamas pagrindas GTK nustatyti dalinį specialųjį valstybinės žemės valdymo, naudojimo ir disponavimo ja teisinį reguliavimą, t. y. nustatyti kitokią viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimamos valstybinės žemės perdavimo tvarką, nei vadovaujantis bendruoju Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme įtvirtintu principu ir atsisakyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimo dėl valstybinės žemės perdavimo valdyti patikėjimo teise viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui priėmimo procedūros kaip perteklinės, nesukuriančios pridėtinės vertės.
Papildomai pažymime, kad esminės viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimamos valstybinės žemės perdavimo valdyti patikėjimo teise viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui sutarties sąlygos, taip pat tipinė minėtos sutarties forma yra nustatyta Viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimamos valstybinės žemės perdavimo valdyti, naudoti ir ja disponuoti turto patikėjimo teise viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. kovo 5 d. nutarimu Nr. 208 „Dėl Viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimamos valstybinės žemės perdavimo valdyti, naudoti ir ja disponuoti turto patikėjimo teise viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui tvarkos aprašo patvirtinimo“.
Siekdami, kad teisinis reguliavimas būtų glaustas ir nuoseklus, įvertinę, kad aptariamu atveju teisinio reguliavimo tikslas yra pasiektas esmines minėtos sutarties sąlygas nustačius įgyvendinamajame teisės akte, manome, kad esmines viešosios geležinkelių infrastruktūros užimamos valstybinės žemės perdavimo valdyti patikėjimo teise viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui sutarties sąlygas nustatyti įstatymo lygiu netikslinga. 10
saugos įstatymo 6 straipsnio 3 dalimi yra nustatytos eismo saugos institucijos (kaip vieno iš eismo saugą užtikrinančio subjekto) – Valstybinės geležinkelio inspekcijos (toliau – Inspekcija) funkcijos, kurias vykdydama Inspekcija ne tik tvarko traukinių mašinistų registrą, išduoda, sustabdo, panaikina ir kt. traukinių mašinistų mokymo centrų pripažinimo pažymėjimus (5, 6, 7 punktai), bet ir nustato asmenų, pageidaujančių gauti traukinio mašinisto pažymėjimus, egzaminuotojams ir egzaminams keliamus reikalavimus, egzaminavimo tvarką, taip pat egzaminuotojų pripažinimo tvarką (8 punktas) ir kt. Taip pat Geležinkelių transporto eismo saugos įstatymo 14 straipsnis reglamentuoja reikalavimus darbuotojams, kurių darbas susijęs su geležinkelių transporto eismu dalimi. Šio straipsnio 7 dalimi nustatyta, jog darbuotojų, kurių darbas susijęs su transporto eismu, žinios turi būti patikrintos ir pažymėjimai jiems išduodami eismo saugos institucijos, tai yra Inspekcijos nustatyta tvarka.
Atsižvelgiant į tai, manytina, jog Inspekcijos funkcijų vykdymas iš dalies gali būti susijęs su specialiųjų profesijų ir pareigybių kvalifikacinių reikalavimų žinojimu, todėl svarstytina, ar tikslinga panaikinti projekto 10 straipsniu kodekso 31 straipsnio 3 dalimi pareigą derinti specialiuosius profesijų ir pareigybių kvalifikacinius reikalavimus su Inspekcija. Nepritarti. Geležinkelių transporto darbuotojų (traukinio mašinistų, traukinio padėjėjų, darbuotojų, kurių darbas susijęs su geležinkelių transporto eismu) kvalifikacijos nustatymas yra darbdavio (geležinkelio įmonės (vežėjo), geležinkelių infrastruktūros valdytojo) prerogatyva. Šiuo atveju paminėtinas Europos Sąjungos traukinių eismo organizavimo ir valdymo posistemio techninės sąveikos specifikacijos, patvirtintos Komisijos
traukinių eismo organizavimo ir valdymo posistemio techninės sąveikos specifikacijos, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2007/756/EB“ (OL 2012 L 345, p. 1), reikalavimas geležinkelių infrastruktūros valdytojams ir geležinkelio įmonėms (vežėjams) sukurti savo darbuotojų kompetencijos valdymo sistemą, kad būtų užtikrintas jų darbuotojų gebėjimų vertinimas ir išlaikymas (4.6.1.1 punktas). Pažymime, kad Valstybinė geležinkelio inspekcija (toliau – Inspekcija) prie Susisiekimo ministerijos, vykdydama eismo saugos institucijos funkcijas, turi galimybę sužinoti ir teikti pasiūlymus dėl geležinkelio įmonių (vežėjų) ir geležinkelių infrastruktūros valdytojų siūlomų nustatyti specialių geležinkelio transporto darbuotojų profesijų ir pareigybių kvalifikacinių reikalavimų.
Minėtus kvalifikacinius reikalavimus Inspekcija gali sužinoti vertindama geležinkelio įmonių (vežėjų), geležinkelių infrastruktūros valdytojų pagal Geležinkelių transporto eismo saugos valdymo sistemų reikalavimų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2006 m. liepos 17 d. įsakymu Nr. 3-297 „Dėl Reikalavimų geležinkelių transporto eismo saugos valdymo sistemoms patvirtinimo“, reikalavimus parengtas geležinkelių transporto eismo saugos valdymo sistemas, siekiant geležinkelio įmonėms (vežėjams) gauti saugos sertifikatų A ir (ar) B dalis (-į) ar geležinkelių infrastruktūros valdytojams įgaliojimų eismo saugos srityje A ir (ar) B dalis (-į). Kadangi teisinio reguliavimo tikslas (galimybė Inspekcijai sužinoti geležinkelio įmonių (vežėjų), geležinkelių infrastruktūros valdytojų siūlomus nustatyti kvalifikacinius reikalavimus ir teikti pasiūlymus dėl jų tikslinimo) yra pasiektas nustačius pareigą geležinkelio įmonėms (vežėjams) ir geležinkelių infrastruktūros valdytojams derinti su Inspekcija jų parengtas eismo saugos valdymo sistemas, manome, kad siekiant sumažinti administracinę naštą ūkio subjektams tikslinga atsisakyti papildomo minėtų kvalifikacinių reikalavimų derinimo su Inspekcija, kaip perteklinės, pridėtinės vertės nesukuriančios procedūros. 11 9.
11
straipsniu kodekso 37 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad važtaraštis tampa krovinių pervežimo sutarties sudarymo ir jos turinio įrodymu uždėjus kalendorinį pradinės geležinkelio stoties antspaudą arba patvirtinus važtaraštį kitomis susisiekimo ministro patvirtintose Krovinių vežimo geležinkelių transportu taisyklėse nustatytomis elektroninėmis priemonėmis. Taigi iš projekto nuostatų seka, kad vienos važtaraščio patvirtinimo priemonės būtų nustatytos kodekse, o kitos – aukščiau minėtose taisyklėse. Siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo, manytume, kad visos važtaraščio patvirtinimo priemonės turėtų būti nustatytos viename teisės akte. Atsižvelgus į tai, projekto nuostatas reikėtų atitinkamai papildyti. Pritarti. Siūloma Įstatymo projekto 11 straipsniu keičiamo Kodekso 37 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip: „3. Važtaraštis tampa krovinių vežimo sutarties sudarymo ir jos turinio įrodymu uždėjus kalendorinį pradinės geležinkelio stoties antspaudą arba patvirtinus važtaraštį saugiu elektroniniu parašu.“
3Piliečių, asociacijų,
politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: nepaskirti. 7. Komiteto išvadų rengėjų komitetui siūlomas sprendimas ir pasiūlymai:
rengėjų patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadai. 7.2. Pasiūlymai: nėra. PRIDEDAMA: komiteto išvadų rengėjų patobulintas įstatymo projektas ir jo lyginamasis variantas. Komiteto išvadų rengėjai: A.Mockus J.Razma
1
komitetas
9, 10, 10¹, 11, 19, 21, 22, 23¹,
1Komiteto posėdyje dalyvavo (vardas, pavardė, institucija): komiteto nariai: R.Žemaitaitis,
K.Daukšys, Š.Gustainis, Z.Jedinskij, D.Kreivys, A.Mockus, J.Razma, B.Vėsaitė, R.Žilinskas. Komiteto biuro: vedėja R.Zabarauskienė; patarėjai: D.Šaltmeris, R.Duburaitė, R.Petkūnienė, L.jasiukėnienė, R.Danė; padėjėjos Z.Jodkonienė ir G.Mickienė. Kviestieji asmenys: susisekimo ministras S.Girdauskas, Susisiekimo ministerijos VGTP departamento direktorius A.Šniuolis ir skyriaus vyr. specialistė J.Norkienė, AB „Lietuvos geležinkeliai“ Plėtros departamento direktoriaus pavaduotojas S.Kubilis, Lietuvos draudikų asociacijos atstovas A.Romanovskis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliari-jos Teisės departa-mentas,
2
Geležinkelių transporto kodekso 3, 29 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymas Nr. XII-2926, kurio nuostatos turi įsigalioti 2015 m. gegužės 1 d. (buvo pakeista 3 straipsnio 32 dalis). Kadangi teikiamo Geležinkelių transporto kodekso (toliau – kodekso) projekto 1 straipsnio 2 dalimi taip pat yra siūloma keisti 3 straipsnio 32 dalį, manytume, kad teikiamo projekto nuostatos turėtų būti suderintos tarpusavyje su jau minėtu priimtu įstatymu. Pritarti Siūloma Įstatymo projekto 1 straipsnio 2 punktą išdėstyti taip: „32.
Kitos šiame Kodekse vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Transporto veiklos pagrindų įstatyme, Draudimo įstatyme, Geležinkelių transporto eismo saugos įstatyme ir 2010 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 913/2010 dėl konkurencingo krovinių vežimo Europos geležinkeliais tinklo (toliau – Reglamentas (ES) Nr. 913/2010).“21
pavadinimą. Atkreipiame dėmesį, kad pavadinimo nuostata ,,viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų atidarymas“ nėra aiški. Ji nėra apibrėžta projekto 1 straipsnio 2 dalyje dėstomoje kodekso 3 straipsnio 32 dalyje nurodytuose teisės aktuose. Neaišku, ar objektų atidarymas reiškia, kad jie pradedami eksploatuoti, ar jų pripažinimą tinkamais naudoti, ar vertinamoji projekto nuostata turėtų būti suprantama kitaip. Projektą reikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą. Pritarti. Atsisakoma inicijuoto pakeitimo (projekto 2 straipsnio), atitinkamai pakeičiant kitų straipsnių numeraciją. 310
punkte siūloma nustatyti, kad, pasikeitus geležinkelio įmonės (vežėjo) valdymo organų nariams, geležinkelio įmonė (vežėjas) per 10 dienų apie tai turi pranešti Valstybinei geležinkelio inspekcijai. Iš projekto nuostatų nėra aišku, ar inspekcijai turėtų būti pranešama tuo atveju, jeigu pasikeičia bent vienas valdymo organų narys, ar tuo atveju, kai pakeičiami visi valdymo organo nariai. Projekto nuostatas reikia patikslinti. Pritarti.
Pritarti. Siūloma Įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso (toliau – Kodeksas) 10 straipsnio 9 dalies 6 punktą išdėstyti taip:
„6) susijungus įmonėms arba įsigijus naują įmonę,
pasikeitus geležinkelio įmonės (vežėjo) valdymo organų nariui ar nariams, vadovui ar jo įgaliotiems asmenims, kuriems pavesta vadovauti keleivių, bagažo ir (ar) krovinių vežimo geležinkelių transportu veiklai, taip pat kai dalyvaujanti reorganizavime įmonė nepasibaigia, bet pasikeičia geležinkelio įmonės
(vežėjo) dalyviai, nuosavybės teise tiesiogiai arba netiesiogiai valdantys mažiausiai 34 procentus įmonės akcijų (pajų, įnašų ir panašiai), geležinkelio įmonė (vežėjas) per 10 darbo dienų atitinkamai nuo geležinkelio įmonės
(vežėjo) reorganizavimo pabaigos, valdymo organų narių, vadovo ar jo įgaliotų asmenų pasikeitimo turi apie tai pranešti Valstybinei geležinkelio inspekcijai prie Susisiekimo ministerijos ir pateikti šiame punkte nurodytų asmenų atitiktį šio straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimams patvirtinančių dokumentų kopijas, jeigu ji tokių dokumentų nebuvo pateikusi kartu su prašymu išduoti geležinkelio įmonės (vežėjo) licenciją;“. 4
straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad privalomojo draudimo objektas yra draudėjo turtiniai interesai, susiję su draudėjo civiline atsakomybe trečiajam asmeniui už žalą, kilusią dėl draudėjo vykdomų keleivių, bagažo ir
(ar) krovinių vežimo vietiniais ir (ar) tarptautiniais maršrutais Europos Sąjungos teritorijoje. Atkreipiame dėmesį, kad pagal projekto 4 straipsniu siūlomas kodekso 10¹ straipsnio 4 dalies 3 punkto ir projekto 4 straipsnyje dėstomo kodekso 10¹ straipsnio 6 dalies pirmojo sakinio nuostatas žalos atsiradimas siejamas su keleivių, bagažo viežimu vietiniais ir tarptautiniais maršrutais.
Taigi pagal pastarąsias nuostatas žala galėtų būti atsiradusi vykdant keleivių, bagažo ir krovinių vežimą ne tik Europos Sąjungos teritorijoje, bet ir kitose - ne Europos Sąjungos valstybėse esančiais maršrutais. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar minėtų projekto nuostatų nereikėtų suderinti. 5. Pažymėtina, jog 2015 m. kovo 19 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos Geležinkelių transporto kodekso 10¹ straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymas Nr. XII-1555, kuris įsigaliojo 2015 m. kovo 24 d., atsižvelgiant į tai ir siekiant juridinės technikos nuoseklumo, reikėtų atitinkamai pakoreguoti lyginamąjį projekto variantą. Pritarti. Siūloma Įstatymo projekto 4 straipsniu keičiamo Kodekso 10¹ straipsnį išdėstyti taip: „10¹ straipsnis. Privalomasis civilinės atsakomybės draudimas
įmonių civilinė atsakomybė privalo būti draudžiama privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, kurio objektas yra draudėjo turtiniai interesai, susiję su draudėjo civiline atsakomybe trečiajam asmeniui už žalą, kilusią dėl draudėjo vykdomos keleivių, bagažo ir (ar) krovinių vežimo vietiniais ir (ar) tarptautiniais maršrutais Europos Sąjungos teritorijoje ir (ar) geležinkelių riedmenų naudojimo viešojoje geležinkelių infrastruktūroje veiklos. 2. Minimali geležinkelio įmonės (vežėjo) privalomojo civilinės atsakomybės draudimo suma turi būti 290 000 eurų vienam draudžiamajam įvykiui ir 725 000 eurų visiems draudžiamiesiems įvykiams per metus. 3.
šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytos įmonės privalomojo civilinės atsakomybės draudimo suma turi būti 58 000 eurų vienam draudžiamajam įvykiui ir 145 000 eurų visiems draudžiamiesiems įvykiams per metus. 4. Draudžiamasis įvykis yra geležinkelio įmonės (vežėjo) ar šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytų įmonių civilinės atsakomybės atsiradimas dėl draudimo sutarties galiojimo metu geležinkelio įmonės (vežėjo) ar šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytų įmonių vykdytos keleivių, bagažo ir (ar) krovinių vežimo vietiniais ir (ar) tarptautiniais maršrutais Europos Sąjungos teritorijoje ar geležinkelių riedmenų naudojimo viešojoje geležinkelių infrastruktūroje veiklos pasekmių, net jeigu šios pasekmės atsirado pasibaigus draudimo sutarčiai, jeigu draudėjui ar draudikui pareikštas reikalavimas atlyginti žalą atitinka visas šias sąlygas:
1) pateiktas kaip rašytinė pretenzija arba ieškinys;
2) pareikštas draudimo sutarties galiojimo metu ir draudimo sutarties šalių nustatytu laikotarpiu, ne trumpesniu negu vieni metai nuo draudimo sutarties pabaigos;
3) pareikštas dėl žalos, kuri atsirado dėl geležinkelio įmonės (vežėjo) vykdomos keleivių, bagažo vežimo vietiniais ir
(ar) tarptautiniais maršrutais Europos Sąjungos teritorijoje veiklos ir (ar) geležinkelio įmonės (vežėjo) vykdomos krovinių vežimo vietiniais ir
(ar) tarptautiniais maršrutais Europos Sąjungos teritorijoje veiklos ar šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytų įmonių vykdomos geležinkelių riedmenų naudojimo viešojoje geležinkelių infrastruktūroje veiklos. 5. Vienu draudžiamuoju įvykiu laikomas įvykis, kai geležinkelio įmonė (vežėjas) ar šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytos įmonės tais pačiais neteisėtais veiksmais padarė žalą, neatsižvelgiant į tai, kad dėl tokio įvykio buvo padaryta žalos daugiau nei vienam nukentėjusiam trečiajam asmeniui.
Jeigu žalos padarymo momento neįmanoma nustatyti, laikoma, kad žala padaryta tuo momentu, kai geležinkelio įmonei (vežėjui) ar šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytoms įmonėms ar draudikui buvo pareikštas pirmasis reikalavimas atlyginti žalą. 6. Jeigu trečiajam asmeniui dėl geležinkelio įmonės (vežėjo) vykdomos keleivių, bagažo ir (ar) krovinių vežimo vietiniais ir (ar) tarptautiniais maršrutais Europos Sąjungos teritorijoje ar šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytų įmonių vykdomos geležinkelių riedmenų naudojimo viešojoje geležinkelių infrastruktūroje veiklos padaryta žala padidėjo po to, kai trečiasis asmuo pareiškė draudėjui ar draudikui šio straipsnio 4 dalyje nustatytas sąlygas atitinkantį reikalavimą, vėlesnis reikalavimo atlyginti padidėjusią žalą pateikimas yra draudžiamasis įvykis, jeigu jis pateiktas nepažeidžiant Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatyto ieškinio senaties termino. 7.
7Draudikas yra atleidžiamas nuo išmokos mokėjimo, jeigu:
1) žala kilo dėl geležinkelio įmonės (vežėjo) ar šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytų įmonių ir (ar) trečiųjų asmenų veiksmų siekiant neteisėtai gauti draudimo išmoką;
2) žala atsirado dėl kitos geležinkelio įmonės (vežėjo) ar šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytų įmonių veiklos, nesusijusios su keleivių, bagažo ir (ar) krovinių vežimu vietiniais ir (ar) tarptautiniais maršrutais ar geležinkelių riedmenų naudojimu;
3) kilo finansinė žala, nesusijusi su žalos padarymu trečiojo asmens turtui, sveikatai, gyvybei ir (ar) neatsiradusi kaip žalos nukentėjusio trečiojo asmens turtui, sveikatai, gyvybei pasekmė;
4) žala atsirado dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo ar netinkamo įvykdymo;
5) žala kilo dėl geležinkelio įmonės (vežėjo) ar šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytų įmonių tyčinės veikos, išskyrus socialiai vertingus tyčinius veiksmus (būtinąją gintį, pilietinės pareigos atlikimą ir kita);
6) žalą patiria geležinkelio įmonės (vežėjo) ar šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytų įmonių darbuotojas dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga;
7) žala atsirado dėl žemės drebėjimo, potvynio, kitos stichinės nelaimės, karo veiksmų, teroristinių išpuolių, esant branduolinės energijos poveikiui ar nepaprastajai padėčiai;
8) žala atsirado dėl oro, vandens, žemės užteršimo, atsitikusio dėl nestaigaus ir tikėto įvykio, kurio priežastis yra lėtas ar laipsniškas veiksnys arba pasikartojantys įvykiai;
9) žala atsirado dėl geležinkelio įmonės (vežėjo) krovinių vežimo tam nepritaikytais geležinkelių riedmenimis arba geležinkelio įmonės (vežėjo) ar šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytų įmonių naudojamų geležinkelių riedmenų gedimų ar defektų, jeigu jie buvo nustatyti atitinkamuose dokumentuose iki žalą sukėlusio įvykio ir jeigu geležinkelio įmonė (vežėjas) ar šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytos įmonės ar jos atstovai apie šiuos gedimus ar defektus žinojo;
10) žala atsirado dėl teisės aktuose nustatytų pavojingųjų krovinių vežimo geležinkelių transportu reikalavimų pažeidimų;
11) žala kilo dėl geležinkelio įmonės (vežėjo) ar šio Kodekso
nuo alkoholio, narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų;
12) žala atsirado dėl geležinkelio įmonės (vežėjo) ar šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytų įmonių veiklos geležinkelio keliais, kuriais geležinkelių transporto eismas draudžiamas, vykdymo;
13) žala kilo dėl šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytų įmonių vežamų krovinių netekimo, dingimo ar sunaikinimo.
Draudikas yra atleidžiamas nuo išmokos mokėjimo, jeigu:
1) žala kilo dėl geležinkelio įmonės (vežėjo) ar šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytų įmonių ir (ar) trečiųjų asmenų veiksmų siekiant neteisėtai gauti draudimo išmoką;
2) žala atsirado dėl kitos geležinkelio įmonės (vežėjo) ar šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytų įmonių veiklos, nesusijusios su keleivių, bagažo ir (ar) krovinių vežimu vietiniais ir (ar) tarptautiniais maršrutais ar geležinkelių riedmenų naudojimu;
3) kilo finansinė žala, nesusijusi su žalos padarymu trečiojo asmens turtui, sveikatai, gyvybei ir (ar) neatsiradusi kaip žalos nukentėjusio trečiojo asmens turtui, sveikatai, gyvybei pasekmė;
4) žala atsirado dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo ar netinkamo įvykdymo;
5) žala kilo dėl geležinkelio įmonės (vežėjo) ar šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytų įmonių tyčinės veikos, išskyrus socialiai vertingus tyčinius veiksmus (būtinąją gintį, pilietinės pareigos atlikimą ir kita);
6) žalą patiria geležinkelio įmonės (vežėjo) ar šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytų įmonių darbuotojas dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga;
7) žala atsirado dėl žemės drebėjimo, potvynio, kitos stichinės nelaimės, karo veiksmų, teroristinių išpuolių, esant branduolinės energijos poveikiui ar nepaprastajai padėčiai;
8) žala atsirado dėl oro, vandens, žemės užteršimo, atsitikusio dėl nestaigaus ir tikėto įvykio, kurio priežastis yra lėtas ar laipsniškas veiksnys arba pasikartojantys įvykiai;
9) žala atsirado dėl geležinkelio įmonės (vežėjo) krovinių vežimo tam nepritaikytais geležinkelių riedmenimis arba geležinkelio įmonės (vežėjo) ar šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytų įmonių naudojamų geležinkelių riedmenų gedimų ar defektų, jeigu jie buvo nustatyti atitinkamuose dokumentuose iki žalą sukėlusio įvykio ir jeigu geležinkelio įmonė (vežėjas) ar šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytos įmonės ar jos atstovai apie šiuos gedimus ar defektus žinojo;
10) žala atsirado dėl teisės aktuose nustatytų pavojingųjų krovinių vežimo geležinkelių transportu reikalavimų pažeidimų;
11) žala kilo dėl geležinkelio įmonės (vežėjo) ar šio Kodekso
nuo alkoholio, narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų;
12) žala atsirado dėl geležinkelio įmonės (vežėjo) ar šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytų įmonių veiklos geležinkelio keliais, kuriais geležinkelių transporto eismas draudžiamas, vykdymo;
13) žala kilo dėl šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytų įmonių vežamų krovinių netekimo, dingimo ar sunaikinimo. 8.
atsakomybės draudimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos.“6
punkte ir 4 dalyje naudojama sąvoka ,,medžių, jų grupių, krūmų pertvarkymas“, kurios turinys nėra pakankamai aiškus. Neaišku, kokius konkrečiai darbus apimtų ši sąvoka, nes medžių, jų grupių, krūmų kirtimas, jų genėjimas yra išskiriami į atskirą darbų grupę. Svarstytina, ar projekte nereikėtų atskleisti šios sąvokos turinį. Pritarti. Kadangi Saugiam eismui pavojų keliančių geležinkelio kelių ir jų įrenginių apsaugos zonoje ir valstybinės reikšmės automobilių kelių juostoje augančių medžių ir krūmų genėjimo ir kirtimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 3-507 „Dėl Saugiam eismui pavojų keliančių geležinkelio kelių ir jų įrenginių apsaugos zonoje ir valstybinės reikšmės automobilių kelių juostoje augančių medžių ir krūmų genėjimo ir kirtimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, nustatyta geležinkelio kelių ir jų įrenginių apsaugos zonoje augančių medžių ir krūmų genėjimo ir kirtimo tvarka, siūloma Įstatymo projekto 6 straipsniu keičiamo Kodekso 19 straipsnio 2 dalyje atsisakyti inicijuoto papildymo dėl „medžių, jų grupių, krūmų pertvarkymo“. Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 2 straipsnio
sąvoka „želdyno pertvarkymas“ apibrėžta kaip želdyno planinės erdvinės struktūros keitimas šalinant ne mažiau kaip 20 procentų medžių, krūmų ar žolinių augalų ir sodinant naujus. Kadangi Įstatymo projekto 6 straipsniu keičiamo Kodekso 19 straipsnio 4 dalyje reglamentuojama geležinkelio želdinių apsaugos zonose, ne miško paskirties žemėje augantys medžių, jų grupių, krūmų kirtimo, genėjimo ar pertvarkymo tvarka, manome, kad įstatymo projekte papildomai atskleisti sąvokos „medžių, jų grupių, krūmų pertvarkymas“ turinį netikslinga. Siūloma Įstatymo projekto 6 straipsniu keičiamo Kodekso 19 straipsnio 2 ir 4 dalis išdėstyti taip: „2.
Geležinkelio kelius ir įrenginius prižiūrinčios įmonės techniniai darbuotojai ir jų įgalioti asmenys turi teisę laisvai vaikščioti šių kelių ir jų įrenginių apsaugos zonoje, atlikti remonto, statybos ar kitus darbus, susijusius su geležinkelių transporto objektų naudojimu, važinėti, kasti žemę, kirsti medžius ir krūmus, tiesti vamzdynus, kabelius, oro elektros ir ryšių linijas. Apie tai ši įmonė turi informuoti žemės savininkus ar naudotojus ir įstatymų nustatyta tvarka atlyginti jiems padarytus nuostolius. Likviduojant geležinkelių transporto katastrofas, eismo įvykius, riktus ir jų padarinius arba siekiant jų išvengti, leidžiama privažiuoti prie geležinkelių transporto objektų taip, kaip reikia pagal situaciją, o padaryti nuostoliai atlyginami įstatymų nustatyta tvarka. Tais atvejais, kai medžiai, jų grupės, krūmai auga miško paskirties žemėje, miško naudotojai, kitais atvejais – geležinkelių infrastruktūros valdytojai turi užtikrinti, kad medžiai, jų grupės, krūmai nekeltų pavojaus geležinkelių transporto eismo saugai, priešingu atveju minėti medžiai, jų grupės, krūmai kertami, genimi ar pertvarkomi susisiekimo ministro nustatyta tvarka, o nuostoliai atlyginami įstatymų nustatyta tvarka. Medžių ir krūmų pripažinimo keliančiais pavojų geležinkelių transporto eismo saugai sąlygas ir tvarką nustato susisiekimo ministras.“9
straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad viešosios geležinkelio infrastruktūros objektų užimamą valstybinę žemę Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pagal patikėjimo sutartis Vyriausybės nustatyta tvarka perduoda valdyti, naudoti ir ja disponuoti turto patikėjimo teise viešosios geležinkelio infrastruktūros valdytojui.
Atkreipiame dėmesį, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pagal Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalį pati yra valstybinės žemės patikėjimo teisės subjektas (patikėtinis). Valstybės turto (tame tarpe ir valstybinės žemės) savininko teises ir pareigas įstatymų nustatyta tvarka įgyvendina Seimas ir Vyriausybė. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų patikslinti nustatant, kad sprendimą dėl valstybinės žemės perdavimo valdyti patikėjimo teise viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui priima Vyriausybė. Be to, svarstytina, ar įstatyme neturėtų būti nustatytos esminės valstybinės žemės perdavimo valdyti patikėjimo teise viešosios geležinkelio infrastruktūros valdytojui sutarties sąlygos. Nepritarti. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso (toliau – GTK) 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka viešąją geležinkelių infrastruktūrą patikėjimo teise valdo, naudoja, ja disponuoja, nepažeisdamas šio Kodekso ir kitų teisės aktų nustatytų apribojimų, ir įmonėms teikia su viešosios geležinkelių infrastruktūros valdymu ir priežiūros susijusias paslaugas viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas – akcinė bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“, t. y. Lietuvos Respublikos Seimas, įgyvendindamas valstybės turto, taip pat ir valstybinės žemės, savininko teises ir pareigas, įstatymo lygiu įvardino viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimamos valstybinės žemės patikėtoją.
Manome, kad imperatyvi GTK nuostata dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimtos žemės perdavimo patikėjimo teise viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui yra pakankamas pagrindas GTK nustatyti dalinį specialųjį valstybinės žemės valdymo, naudojimo ir disponavimo ja teisinį reguliavimą, t. y. nustatyti kitokią viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimamos valstybinės žemės perdavimo tvarką, nei vadovaujantis bendruoju Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme įtvirtintu principu ir atsisakyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimo dėl valstybinės žemės perdavimo valdyti patikėjimo teise viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui priėmimo procedūros kaip perteklinės, nesukuriančios pridėtinės vertės. Papildomai pažymime, kad esminės viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimamos valstybinės žemės perdavimo valdyti patikėjimo teise viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui sutarties sąlygos, taip pat tipinė minėtos sutarties forma yra nustatyta Viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimamos valstybinės žemės perdavimo valdyti, naudoti ir ja disponuoti turto patikėjimo teise viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. kovo 5 d. nutarimu Nr. 208 „Dėl Viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimamos valstybinės žemės perdavimo valdyti, naudoti ir ja disponuoti turto patikėjimo teise viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui tvarkos aprašo patvirtinimo“.
Siekdami, kad teisinis reguliavimas būtų glaustas ir nuoseklus, įvertinę, kad aptariamu atveju teisinio reguliavimo tikslas yra pasiektas esmines minėtos sutarties sąlygas nustačius įgyvendinamajame teisės akte, manome, kad esmines viešosios geležinkelių infrastruktūros užimamos valstybinės žemės perdavimo valdyti patikėjimo teise viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui sutarties sąlygas nustatyti įstatymo lygiu netikslinga. 10
saugos įstatymo 6 straipsnio 3 dalimi yra nustatytos eismo saugos institucijos (kaip vieno iš eismo saugą užtikrinančio subjekto) – Valstybinės geležinkelio inspekcijos (toliau – Inspekcija) funkcijos, kurias vykdydama Inspekcija ne tik tvarko traukinių mašinistų registrą, išduoda, sustabdo, panaikina ir kt. traukinių mašinistų mokymo centrų pripažinimo pažymėjimus (5, 6, 7 punktai), bet ir nustato asmenų, pageidaujančių gauti traukinio mašinisto pažymėjimus, egzaminuotojams ir egzaminams keliamus reikalavimus, egzaminavimo tvarką, taip pat egzaminuotojų pripažinimo tvarką (8 punktas) ir kt. Taip pat Geležinkelių transporto eismo saugos įstatymo 14 straipsnis reglamentuoja reikalavimus darbuotojams, kurių darbas susijęs su geležinkelių transporto eismu dalimi. Šio straipsnio 7 dalimi nustatyta, jog darbuotojų, kurių darbas susijęs su transporto eismu, žinios turi būti patikrintos ir pažymėjimai jiems išduodami eismo saugos institucijos, tai yra Inspekcijos nustatyta tvarka.
Atsižvelgiant į tai, manytina, jog Inspekcijos funkcijų vykdymas iš dalies gali būti susijęs su specialiųjų profesijų ir pareigybių kvalifikacinių reikalavimų žinojimu, todėl svarstytina, ar tikslinga panaikinti projekto 10 straipsniu kodekso 31 straipsnio 3 dalimi pareigą derinti specialiuosius profesijų ir pareigybių kvalifikacinius reikalavimus su Inspekcija. Nepritarti. Geležinkelių transporto darbuotojų (traukinio mašinistų, traukinio padėjėjų, darbuotojų, kurių darbas susijęs su geležinkelių transporto eismu) kvalifikacijos nustatymas yra darbdavio (geležinkelio įmonės (vežėjo), geležinkelių infrastruktūros valdytojo) prerogatyva. Šiuo atveju paminėtinas Europos Sąjungos traukinių eismo organizavimo ir valdymo posistemio techninės sąveikos specifikacijos, patvirtintos Komisijos
traukinių eismo organizavimo ir valdymo posistemio techninės sąveikos specifikacijos, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2007/756/EB“ (OL 2012 L 345, p. 1), reikalavimas geležinkelių infrastruktūros valdytojams ir geležinkelio įmonėms (vežėjams) sukurti savo darbuotojų kompetencijos valdymo sistemą, kad būtų užtikrintas jų darbuotojų gebėjimų vertinimas ir išlaikymas (4.6.1.1 punktas). Pažymime, kad Valstybinė geležinkelio inspekcija (toliau – Inspekcija) prie Susisiekimo ministerijos, vykdydama eismo saugos institucijos funkcijas, turi galimybę sužinoti ir teikti pasiūlymus dėl geležinkelio įmonių (vežėjų) ir geležinkelių infrastruktūros valdytojų siūlomų nustatyti specialių geležinkelio transporto darbuotojų profesijų ir pareigybių kvalifikacinių reikalavimų.
Minėtus kvalifikacinius reikalavimus Inspekcija gali sužinoti vertindama geležinkelio įmonių (vežėjų), geležinkelių infrastruktūros valdytojų pagal Geležinkelių transporto eismo saugos valdymo sistemų reikalavimų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2006 m. liepos 17 d. įsakymu Nr. 3-297 „Dėl Reikalavimų geležinkelių transporto eismo saugos valdymo sistemoms patvirtinimo“, reikalavimus parengtas geležinkelių transporto eismo saugos valdymo sistemas, siekiant geležinkelio įmonėms (vežėjams) gauti saugos sertifikatų A ir (ar) B dalis (-į) ar geležinkelių infrastruktūros valdytojams įgaliojimų eismo saugos srityje A ir (ar) B dalis (-į). Kadangi teisinio reguliavimo tikslas (galimybė Inspekcijai sužinoti geležinkelio įmonių (vežėjų), geležinkelių infrastruktūros valdytojų siūlomus nustatyti kvalifikacinius reikalavimus ir teikti pasiūlymus dėl jų tikslinimo) yra pasiektas nustačius pareigą geležinkelio įmonėms (vežėjams) ir geležinkelių infrastruktūros valdytojams derinti su Inspekcija jų parengtas eismo saugos valdymo sistemas, manome, kad siekiant sumažinti administracinę naštą ūkio subjektams tikslinga atsisakyti papildomo minėtų kvalifikacinių reikalavimų derinimo su Inspekcija, kaip perteklinės, pridėtinės vertės nesukuriančios procedūros. 11 9.
11
straipsniu kodekso 37 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad važtaraštis tampa krovinių pervežimo sutarties sudarymo ir jos turinio įrodymu uždėjus kalendorinį pradinės geležinkelio stoties antspaudą arba patvirtinus važtaraštį kitomis susisiekimo ministro patvirtintose Krovinių vežimo geležinkelių transportu taisyklėse nustatytomis elektroninėmis priemonėmis. Taigi iš projekto nuostatų seka, kad vienos važtaraščio patvirtinimo priemonės būtų nustatytos kodekse, o kitos – aukščiau minėtose taisyklėse. Siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo, manytume, kad visos važtaraščio patvirtinimo priemonės turėtų būti nustatytos viename teisės akte. Atsižvelgus į tai, projekto nuostatas reikėtų atitinkamai papildyti. Pritarti. Siūloma Įstatymo projekto 11 straipsniu keičiamo Kodekso 37 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip: „3. Važtaraštis tampa krovinių vežimo sutarties sudarymo ir jos turinio įrodymu uždėjus kalendorinį pradinės geležinkelio stoties antspaudą arba patvirtinus važtaraštį saugiu elektroniniu parašu.“
3Piliečių, asociacijų,
politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos draudikų asociacija, 2015-05-114 Asociacijos manymu draudimo sutarčių sudarymo ir sąlygų reglamentavimas nėra tiesioginė Geležinkelių transporto ūkinė veikla, todėl civilinės atsakomybės draudimo reglamentavimas neturi ir negali būti apibrėžtas Kodekse, tai turi daryti LR Draudimo įstatymas ar poįstatyminiai teisės aktai. Tokia pati praktika yra taikoma ir su kitais privalomaisiais draudimais. Tiek Lietuvos banko Priežiūros tarnybos, tiek Asociacijos atstovai įspėjo LR Susisiekimo ministeriją, kad toks naujas reglamentavimas gali sukelti sumaištį ir kituose teisės aktuose, kuriuose numatytas privalomasis draudimas (statybų, turizmo, eilės profesinių sričių įstatymai).
Šiuo metu Lietuvos Respublikos įstatymuose įtvirtintų privalomųjų draudimų draudžiamųjų ir nedraudžiamųjų įvykių nuostatos yra apibrėžtos poįstatyminiuose teisės aktuose. Siūlome nekeisti šios praktikos ir palikti esamą reglamentavimą. Remiantis tuo kas pateikta, Asociacija siūlo išbraukti Projekto 4 straipsnio 4-7 dalis ir patikslinti 8–ąją, nurodant, kad Vyriausybė tvirtina taisykles kartu su draudžiamųjų ir nedraudžiamųjų įvykių sąrašu:
„8. Privalomojo civilinės atsakomybės draudimo tvarką, bei draudžiamųjų ir
nedraudžiamųjų įvykių sąrašą nustato Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos.“ Nepritarti. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: nepaskirti. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadai. 7.2. Pasiūlymai: nėra. 8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: A.Mockus, J.Razma. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA: patobulintas įstatymo projektas ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Remigijus Žemaitaitis