Projekto Projekto lyginamasis variantas
2, 14 IR 20
1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas Papildyti 2 straipsnį 26 dalimi: „26. Korupcinio pobūdžio administracinis, darbo drausmės ar tarnybinis nusižengimas – pareigūno, valstybės tarnautojo ar darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, administracinis, darbo drausmės ar tarnybinis nusižengimas, padarytas tiesiogiai ar netiesiogiai siekiant arba reikalaujant turtinės ar kitokios asmeninės naudos (dovanos, pažado, privilegijos ar pan.) sau ar kitam asmeniui, taip pat ją priimant, kai tai daroma piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi, viršijant įgaliojimus, neatliekant pareigų, pažeidžiant Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimus.“2 straipsnis. 14 straipsnio pakeitimas Papildyti 14 straipsnio 3 dalį 4 punktu: „4) kai pranešimu ar skundu informuojama apie galbūt padarytą ar daromą korupcinio pobūdžio administracinį, darbo drausmės ar tarnybinį nusižengimą ir pranešimą ar skundą pateikęs asmuo motyvuotai prašo neatskleisti jo asmens duomenų (vardo, pavardės, asmens kodo, einamų pareigų ir kitų duomenų, leidžiančių atskleisti jo asmens tapatybę), viešojo administravimo subjektas nuo pranešimo ar skundo gavimo momento užtikrina gautų asmens duomenų konfidencialumą. Asmens tapatybės duomenys surašomi atskirame asmens pranešimo ar skundo priede, kuris yra laikomas voke ir saugomas atskirai nuo administracinės procedūros medžiagos. Viešojo administravimo institucijos ir įstaigos įgyvendina organizacines, technines ir kitas priemones užtikrinant tokį pranešimą ar skundą pateikusio asmens duomenų apsaugą nuo neteisėto atskleidimo, sunaikinimo, pakeitimo, praradimo ar neteisėto panaudojimo.“
Papildyti 20 straipsnio 1 dalį 11 punktu: „11) prašyti viešojo administravimo subjektą užtikrinti jo asmens duomenų konfidencialumą, kai tai objektyviai įmanoma, atsižvelgiant į atliekant administracinę procedūrą nagrinėtinus klausimus ir jų ryšį su asmeniu, dėl kurio yra pradėta administracinė procedūra.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto Projekto Nr. XIIP-2925 (2) lyginamasis variantas
2, 14, 20 IR 22
1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas Papildyti 2 straipsnį 26 dalimi: „26. Korupcinio pobūdžio administracinis, darbo drausmės ar tarnybinis nusižengimas – pareigūno, valstybės tarnautojo ar darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, administracinis, darbo drausmės ar tarnybinis nusižengimas, padarytas tiesiogiai ar netiesiogiai siekiant arba reikalaujant turtinės ar kitokios asmeninės naudos (dovanos, pažado, privilegijos ar pan.) sau ar kitam asmeniui, taip pat ją priimant, kai tai daroma piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi, viršijant įgaliojimus, neatliekant pareigų, pažeidžiant Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimus.“
Papildyti 14 straipsnio 3 dalį 4 punktu: „4) kai pranešimu ar skundu informuojama apie galbūt padarytą ar daromą korupcinio pobūdžio administracinį, darbo drausmės ar tarnybinį nusižengimą ir pranešimą ar skundą pateikęs asmuo motyvuotai prašo neatskleisti jo asmens duomenų (vardo, pavardės, asmens kodo, einamų pareigų ir kitų duomenų, leidžiančių atskleisti jo asmens tapatybę), viešojo administravimo subjektas nuo pranešimo ar skundo gavimo momento užtikrina gautų asmens duomenų konfidencialumą. Asmens tapatybės duomenys surašomi atskirame asmens pranešimo ar skundo priede, kuris yra laikomas voke ir saugomas atskirai nuo administracinės procedūros medžiagos. Viešojo administravimo institucijos ir įstaigos įgyvendina organizacines, technines ir kitas priemones, užtikrinančias tokį pranešimą ar skundą pateikusio asmens duomenų apsaugą nuo neteisėto atskleidimo, sunaikinimo, pakeitimo, praradimo ar neteisėto panaudojimo.“
Papildyti 20 straipsnio 1 dalį 11 punktu: „11) prašyti viešojo administravimo subjektą užtikrinti jo asmens duomenų konfidencialumą, kai tai objektyviai įmanoma, atsižvelgiant į atliekant administracinę procedūrą nagrinėtinus klausimus ir jų ryšį su asmeniu, dėl kurio yra pradėta administracinė procedūra.“
straipsnio pakeitimas
1Papildyti 22 straipsnį nauja 3 dalimi:
„3. Viešojo administravimo subjekto vadovas arba jo įgaliotas pareigūnas ar valstybės tarnautojas, pradėdamas administracinę procedūrą ir esant asmens, kuris pranešimu ar skundu informavo apie galbūt padarytą arba daromą korupcinio pobūdžio administracinį, darbo drausmės ar tarnybinį nusižengimą, motyvuotam prašymui neatskleisti jo asmens duomenų, šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, priima sprendimą dėl tokio asmens duomenų konfidencialumo užtikrinimo.“
2Papildyti 22 straipsnį nauja 4 dalimi:
„4. Viešojo administravimo subjekto vadovas arba jo įgaliotas pareigūnas ar valstybės tarnautojas turi teisę atsisakyti patenkinti asmens, pateikusio pranešimą ar skundą, prašymą užtikrinti jo asmens tapatybės konfidencialumą (neatskleisti jo asmens duomenų), jeigu viešojo administravimo subjekto vadovo sprendimu administracinė procedūra dėl tokio asmens viešojo administravimo subjektui teiktų pranešimų ar skundų jau 2 kartus buvo nutraukta, pripažinus informaciją apie galbūt padarytą arba daromą korupcinio pobūdžio administracinį, darbo drausmės ar tarnybinį nusižengimą melaginga ar nepagrįsta.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia:
Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas 2015-06-23 Komiteto pirmininkas Valentinas Bukauskas
projekto tikslai ir uždaviniai Visuomenės pilietiškumas, pasireiškiantis neigiamu visuomenės požiūriu į daromas neteisėtas, ypač korupcinio pobūdžio veikas, ir aktyviu dalyvavimu atskleidžiant šias veikas, yra viena iš sąlygų tinkamai kovai su valstybėje daromais pažeidimais. Pažymėtina, kad valstybė turi imtis visų įmanomų priemonių, galinčių padėti užkirsti kelią valstybėje atliekamoms neteisėtoms veikoms plisti. Viena tokių priemonių – visuomenės švietimas ir skatinimas aktyviau dalyvauti atskleidžiant minėtas veikas, taip mažinant visuomenės abejingumą daromiems pažeidimams. Tačiau visuomenės narių pasyvumą atskleidžiant valstybėje daromus pažeidimus neretai lemia ne tik visuomenės pilietiškumo stoka, bet ir neigiamų padarinių pavojus. Atsižvelgiant į tai, valstybė taip pat turi imtis visų galimų priemonių, užtikrinančių efektyvią apsaugą asmenims, pranešusiems apie daromus pažeidimus (toliau – pranešėjai). Pranešėjų apsaugos užtikrinimas tarptautiniuose teisės aktuose[1], mokslinėje doktrinoje pateikiamas kaip viena iš svarbiausių priemonių siekiant užkirsti kelią nusikalstamumui, korupcijai ir skatinti valdymo skaidrumą viešajame sektoriuje. Kaip jau minėta, svarbus pažeidimų prevencijos veiksnys – visuomenės neigiamas požiūris ir aktyvūs asmenų veiksmai, kovojant su šiais reiškiniais.
Viena pagrindinių šios kovos ir nepakantumo išraiškų – asmenų teisė pranešti apie institucijose, įstaigose, organizacijose daromus pažeidimus, o minėtos teisės užtikrinimas yra sunkiai įsivaizduojamas be tinkamos ir efektyvios pranešėjų apsaugos. Aktyvūs asmenų pranešimai gali suteikti galimybę greičiau atskleisti daromus pažeidimus, kurie, tikėtina, visuomenei liktų nežinomi. Be to, aktyvūs pranešimai apie institucijose, įstaigose ar organizacijose atliekamus neteisėtus veiksmus užtikrina didesnį skaidrumą viešajame sektoriuje. Taip pat pastebėtina ir tai, kad pranešdami apie valstybės tarnautojų galimai padarytus ar daromus korupcinio pobūdžio pažeidimus, neužtraukiančius baudžiamosios atsakomybės, tam tikrais savo interesais rizikuoja ne tik valstybės tarnautojai, pateikiantys informaciją apie priešingus teisei savo kolegų ar vadovų veiksmus, bet ir kiti asmenys, neužimantys pareigų valstybės tarnyboje. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2, 14 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo (toliau – VAĮ projektas), Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 60 ir 86 straipsnių pakeitimo įstatymo (toliau – ABTĮ projektas), Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 276 ir 286 straipsnių pakeitimo įstatymo (toliau – ATPK projektas) ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 192 ir 263 straipsnių pakeitimo įstatymo (toliau – CPK projektas) projektai (toliau – Projektai) parengti vykdant Lietuvos Respublikos nacionalinės kovos su korupcija 2011–2014 metų programos, patvirtintos 2002 m. sausio 17 d. Seimo nutarimu Nr. XI-711, VII dalies (Viešasis administravimas ir Valstybės tarnyba)
2012–2016 metų programą, patvirtintą 2012 m. gruodžio 13 d. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu Nr. XII-51.
XII-51. Pažymėtina, kad patvirtinus Lietuvos Vyriausybės 2012-2016 metų programos įgyvendinimo prioritetines priemones, buvo numatyta priemonė Nr. 324, kuria įgyvendinus numatoma „Sukurti asmenims, pranešusiems apie korupcinio pobūdžio teisės pažeidimus, išskyrus nusikalstamas veikas, valstybės garantuojamą apsaugos nuo galimo neigiamo poveikio jiems sistemą“. Manytina, kad efektyvesnė asmenų, pranešusių apie galbūt neteisėtus minėtų asmenų veiksmus, apsauga galėtų būti pasiekta ne sutelkiant konkrečias apsaugos priemones viename specialiame teisės akte, bet tobulinant šiuo metu galiojančius Lietuvos Respublikos teisės aktus. Teisingumo ministerija analizavo teisinio reglamentavimo trūkumus pranešėjų apsaugos srityje, ir nustatė spragas, kurios būtent yra susijusios su asmens konfidencialumo užtikrinimu. Baudžiamajame procese[2] buvo įtvirtintos nuostatos dėl nukentėjusiųjų ir liudytojų anonimiškumo, tačiau to pasigendama viešojo administravimo, tarnybinių nusižengimų tyrimo procedūrose, administraciniame ir civiliniame procese. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir įvertinus šiuo metu galiojančius Lietuvos Respublikos teisės aktus, siūloma stiprinti pranešėjų apsaugą Projektais keičiamų įstatymų reguliavimo srityse. VAĮ projekto tikslas – asmenims, pageidaujantiems pateikti pranešimą apie pareigūnų ir valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, korupcinio pobūdžio pažeidimus, suteikti galimybę padaryti tai nerizikuojant, kad jų duomenys bus paviešinti, o jie patys ar jiems artimi asmenys sulauks galimų neigiamų pasekmių. Užtikrinti asmenų, pranešusių apie valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje galbūt padarytą arba daromą administracinį teisės pažeidimą, tarnybinį nusižengimą ar darbo pareigų pažeidimą, efektyvesnę teisinę apsaugą.
CPK, ABTĮ ir ATPK projektų tikslas – užtikrinti asmenų, pranešusių apie valstybės ir savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, galbūt padarytą arba daromą administracinį teisės pažeidimą, tarnybinį nusižengimą ar darbo drausmės pažeidimą, duomenų konfidencialumą administracinės, civilinės bylos ar administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo proceso metu. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Projektus parengė:
Teisingumo ministerijos Administracinės ir baudžiamosios justicijos departamento (direktorė – Simona Mesonienė, el. p. [email protected], tel. (8 5) 266 2873) patarėjas – Marius Vainauskas, el. p. [email protected], tel. (8 5) 266 2878; Specialiųjų tyrimų tarnybos Administravimo valdybos Teisės ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus viršininkė Rūta Kaziliūnaitė, el. p. [email protected], tel. (8 706) 63 383. 3. Kaip šiuo metu yra teisiškai reglamentuojami įstatymų projektuose aptarti klausimai. 1. Nei šiuo metu galiojantis VAĮ nei jo nuostatas detalizuojančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 „Dėl asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių patvirtinimo“ patvirtintos Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklės, nei kiti teisės aktai nenumato asmens galimybės reikalauti, kad jo asmens duomenys (išskyrus ypatingus asmens duomenis) nebūtų perduodami kitiems subjektams ar kitaip platinami. Tokių ar panašių garantijų nesuteikia ir specialūs įstatymai, reglamentuojantys atskiras viešojo administravimo sritis.
Pastebėtina, kad galimybės pranešti apie valstybės tarnautojų daromus pažeidimus nerizikuojant savo asmens duomenų paviešinimu nebuvimą galima įvardinti kaip vieną silpniausių kovos su korupcija grandžių. Tai pasakytina tiek apie valstybės tarnautojų, galinčių pateikti informacijos apie nederamus savo kolegų ar vadovų veiksmus, ir apie kitų asmenų, neužimančių pareigų valstybės tarnyboje, tačiau taip pat rizikuojančių savo interesais, padėtį. 2. Šiuo metu galiojančios Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ), Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nuostatos nenumato galimybės imtis priemonių, užtikrinančių liudytojo asmens duomenų konfidencialumą. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. I. Atlikus dabartinės situacijos ir galiojančių Lietuvos Respublikos teisės aktų analizę atsirado poreikis imtis konkrečių teisinių priemonių, užtikrinančių efektyvesnę teisinę apsaugą asmenims, pranešusiems apie galbūt neteisėtus pareigūnų, valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, veiksmus. Atsižvelgiant į tai, buvo nuspręsta parengti šiuos teikiamais Projektais siūlomus pakeitimus:
VAĮ projektu siūloma papildyti VAĮ 2 straipsnį 26 dalimi nustatant korupcinio pobūdžio administracinio, darbo drausmės ar tarnybinio nusižengimo sąvoką. Taip pat 14 straipsnio 3 dalį, nustatančią bendruosius reikalavimus asmenų skundų ir pranešimų nagrinėjimui, papildyti 4 punktu, kuriame būtų nustatyti specialūs reikalavimai pranešimų ar skundų, kuriais informuojama apie pareigūnų, valstybės tarnautojų ar darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį, piktnaudžiavimą ar kitus neteisėtus veiksmus, nagrinėjimui.
Siūloma įtvirtini tokį skundą ar pranešimą pateikusio asmens (tiek valstybės tarnautojo, tiek ir bet kurio kito asmens) teisę motyvuotai prašyti užtikrinti jo asmens duomenų konfidencialumą. Viešojo administravimo subjektas, kuriam adresuotas toks skundas ar prašymas, būtų įpareigotas subjektui, apie kurio neteisėtus veiksmus pranešama, taip pat kitiems asmenims ir viešojo administravimo subjektams pateikti tik informaciją be pranešėjo asmens duomenų ir vadovaujantis galiojančiais teisės aktais organizuoti skundo nagrinėjimą bei kitas susijusias procedūras. Korupcinio pobūdžio administraciniais nusižengimais būtų galima įvardinti pažeidimus, kuomet pažeidžiamos Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo draudžiančios, įpareigojančios ar apribojančios nuostatos, išskyrus drausminio pobūdžio nuostatas[3]. Pvz. valstybės tarnautojas teisės aktų nustatyta tvarka nepateikia Viešųjų ir privačių interesų deklaracijos, arba pateiktoje deklaracijoje nurodo klaidingus duomenis.
Korupcinio pobūdžio tarnybiniai nusižengimai – tai tokie nusižengimai, kaip:
didelės žalos);
didelės žalos);
didelės žalos);
ar pajamų legalizavimas;
pajamų legalizavimą;
turinti veika, nors už šią veiką valstybės tarnautojas ir nebuvo traukiamas baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn (pavyzdžiui, buvo atleistas nuo atsakomybės). Pažymėtina, kad, pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalis numato, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas į pareigas priėmusio asmens ar subjekto iniciatyva. Vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad tarnybinis patikrinimas atliekamas „kai yra duomenų apie galimą pareigūno tarnybinį nusižengimą“. Tokios šių teisės aktų nuostatos, nekeliančios formalių reikalavimų tarnybinio patikrinimo ar tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūros pradžios momentui, leis atitinkamus įgaliojimus turintiems subjektams suderinti VAĮ projektu siūlomą įpareigojimą neatskleisti skundą ar pranešimą pateikusio asmens duomenų su tarnybinės atsakomybės taikymo procedūrų reikalavimais. Tolesnė tarnybinio patikrinimo, tarnybinio nusižengimo tyrimo ar kitų procedūrų, kuriose gali būti priimami sprendimai dėl tarnybinės atsakomybės ir poveikio priemonių taikymo, eiga neturėtų skirtis nuo kitais pagrindais pradėtų procedūrų.
Tokiu būdu valstybės tarnautojų ir kitų asmenų, pranešančių apie piktnaudžiavimą ar kitokį neteisėtą elgesį viešojo administravimo srityje, apsaugos interesai bus suderinti su bendraisiais reikalavimais, keliamais bet kokiam procesui, kuriame gali būti skiriamos tam tikros sankcijos, o tokiame procese priimti sprendimai nekels abejonių dėl jų teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad viešojo administravimo subjektams, pažeidusiems siūlomus įtvirtinti VAĮ reikalavimus, t. y. neužtikrinusiems ar netinkamai užtikrinusiems pranešėjų asmens duomenų konfidencialumą, būtų taikoma VAĮ 42 straipsnyje numatyta atsakomybė. Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl tokių viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų būtų atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. II. Siekiant tinkamai įgyvendinti teikiamais projektais siūlomą pranešėjų apsaugą, būtina imtis tokių priemonių, kurios užtikrintų minėtų asmenų apsaugą ne tik nusižengimo tyrimo ir tarnybinės nuobaudos skyrimo metu, bet ir ginčui persikėlus į teismą. Tas pats pasakytina ir apie administracinių pažeidimų tyrimą bei administracinių nuobaudų taikymą. Pažymėtina, kad nagrinėjant ginčą administraciniame teisme dėl tam tikrų aplinkybių liudytojo asmens tapatybės atskleidimas gali turėti neigiamų padarinių liudytojui, jo šeimos nariams ar artimiems asmenims. Tokiu atveju kyla būtinybė užtikrinti liudytojų asmens duomenų konfidencialumą, taip apsaugant minėtų asmenų teises ir teisėtus interesus.
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) 44 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad ginčai dėl valstybės tarnautojo atleidimo iš pareigų nagrinėjami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) nustatyta tvarka; ABTĮ
ko, sprendžia bylas dėl tarnybinių ginčų, kai viena ginčo šalis yra valstybės ar savivaldybės tarnautojas, turintis viešojo administravimo įgaliojimus (įskaitant pareigūnus ir įstaigų vadovus). Atsižvelgiant į tai, ABTĮ pakeitimo projekte siūloma pakeisti ABTĮ 60 straipsnį ir įtvirtinti jame nuostatą, kad liudytojo, kurio asmens duomenų konfidencialumas yra užtikrintas teisės aktų nustatyta tvarka, asmens tapatybę galintys nustatyti duomenys negali būti atskleidžiami proceso dalyviams, jo apklausa atliekama kitiems proceso dalyviams nedalyvaujant. Prieš tokio liudytojo apklausą kiti proceso dalyviai posėdžio pirmininkui raštu pateikia klausimus, kuriuos jie nori pateikti tam liudytojui. Klausimai negali būti formuluojami taip, kad pateikiant atsakymą būtų galima nustatyti liudytojo asmens tapatybę. Apklausto liudytojo parodymai fiksuojami darant garso ir vaizdo įrašą sudarius akustines ir vaizdines kliūtis nustatyti apklausiamo asmens tapatybę arba įrašomi apklausos protokole. Šie liudijimai pagarsinami teismo posėdyje. Kitų nagrinėjimo teisme dalyvių pakartotiniai ir papildomi klausimai, kuriuos jie nori užduoti po to, kai apklausto liudytojo parodymai pagarsinti teismo posėdyje, užduodami ir į juos atsakoma ta pačia tvarka. Pažymėtina, kad minėtų liudytojų parodymai negali būti vieninteliai ar lemiami įrodymai, pagrindžiantys teismo sprendimą.
Atsižvelgiant į tai, teikiamu projektu siūloma ABTĮ 86 straipsnyje įtvirtinti nuostatą, draudžiančią teismui savo sprendimą pagrįsti vien tik liudytojų, kurių asmens duomenų konfidencialumas yra užtikrintas, parodymais. Šių asmenų parodymais galima pagrįsti teismo sprendimą tik tuo atveju, kai juos patvirtina kiti įrodymai. Kiti įrodymai, patvirtinantys minėtų asmenų parodymus, turi būti duomenys, patvirtinantys bent vieną tokio asmens nurodytą aplinkybę, turinčią reikšmės administracinei bylai. III. Viešojo administravimo subjektui pradėjus tarnybinio nusižengimo tyrimą, gali paaiškėti, kad tarnybinis nusižengimas turi baudžiamosios veikos ar administracinio teisės pažeidimo požymių, todėl, remiantis VTĮ 30 straipsnio 4 dalimi, tokiu atveju tarnybinio nusižengimo tyrimas sustabdomas ir tarnybinio patikrinimo medžiaga perduodama institucijai, kompetentingai tirti atitinkamas bylas. Atsižvelgiant į tai, ATPK projekte siūloma reglamentuoti, liudytojo, kurio asmens duomenų konfidencialumas yra užtikrintas teisės aktų nustatyta tvarka, apklausos procedūrą, kuri yra analogiška ABTĮ projekte siūlomai liudytojo, kurio asmens duomenų konfidencialumas yra užtikrintas teisės aktų nustatyta tvarka, apklausos procedūrai. ATPK 276 straipsnyje siūlomu teisiniu reguliavimu bus sudaryta galimybė neatskleisti duomenų apie pranešėją administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo procese. Taip pat ATPK projekte, analogiškai kaip ir ABTĮ projekte, siūloma numatyti, kad nutarimas skirti administracinę nuobaudą negali būti pagrįstas vien tik liudytojų, kurių asmens duomenų konfidencialumas yra užtikrintas parodymais. IV.
IV. Pažymėtina, kad darbuotojų, dirbančių valstybės institucijose ir įstaigose pagal darbo sutartis atžvilgiu nėra taikomos VTĮ ir ABTĮ nuostatos, todėl siekiant tinkamai užtikrinti apie jų padarytus arba galimai padarytus nusižengimus pranešusių asmenų duomenų apsaugą, būtinos priemonės ir teisės aktų nuostatos, kurios užtikrintų minėtų asmenų apsaugą ne tik darbo drausmės pažeidimo tyrimo ar drausminės nuobaudos skyrimo metu, bet ir ginčui persikėlus į teismą. Atsižvelgiant į tai, kad darbo ginčai gali būti nagrinėjami teisme CPK nustatyta tvarka, todėl siekiant sisteminio teisės taikymo užtikrinant pranešėjų apsaugą, CPK projekte siūloma keisti CPK 192 straipsnį, nustatantį liudytojų apklausos tvarką. Siūloma minėtą straipsnį papildyti 9 dalimi, kuri, kaip ir iš esmės analogiškai siūloma ABTĮ ir ATPK projektuose, nustatytų liudytojo, kurio asmens duomenų konfidencialumas yra užtikrintas teisės aktų nustatyta tvarka, liudytojo apklausą. Taip pat šiame projekte siūloma pakeisti CPK 263 straipsnį ir jį papildyti 3 dalimi, numatant, kad teismo sprendimas negali būti pagristas vien tik liudytojų, kurių asmens duomenų konfidencialumas yra užtikrintas, parodymais. Šių asmenų parodymais būtų galima pagrįsti teismo sprendimą tik tuo atveju, kai juos patvirtintų kiti įrodymai. Priėmus teikiamus Projektus būtų užtikrinta efektyvesnė asmenų, pranešusių apie pareigūnų, valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, galbūt padarytą arba daromą korupcinio pobūdžio administracinį teisės pažeidimą, darbo drausmės ar tarnybinį nusižengimą teisinė apsauga. Tai, manytina, paskatintų aktyvesnius minėtų asmenų pranešimus apie daromus pažeidimus valstybės tarnyboje, kas, tikėtina, padidintų kovos su korupcija veiksmingumą ir užtikrintų didesnį skaidrumą viešajame sektoriuje. 5.
reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Projektus neigiamų pasekmių nenumatoma. Projektų poveikio vertinimo rezultatai buvo apsvarstyti ir jiems pritarta 2014 m. spalio 28 d. Vyriausybės pasitarime. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Tikėtina, kad teikiamais Projektais bus sumažinta korupcinio pobūdžio veiksmų padarymo galimybė ir bus padidintas kovos su korupcija veiksmingumas, todėl neabejotinai tai turės teigiamos įtakos kovai su korupcija ir teigiamai paveiks kriminogeninę situaciją. Projektuose siūlomos nuostatos turės antikorupcinį prevencinį poveikį. Asmenys žinos, kaip ir kam gali pranešti apie korupcinio pobūdžio pažeidimus ir tokio pranešimo pagrindu jiems nekils neigiamos pasekmės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Projektai turės teigiamą poveikį verslo sąlygoms ir plėtrai, nes korupcinio pobūdžio pažeidimai ir nepranešimas apie juos daro įtaką ne tik valstybės ir visuomenės saugumui, bet ir valstybės ekonomikai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Projektus galiojančių įstatymų keisti nereikės, tačiau turės būti tikslinami arba tvirtinami nauji poįstatyminiai teisės aktai, įgyvendinantys VAĮ nuostatas ir detalizuojantys asmenų, kurių asmens duomenų konfidencialumas bus užtikrintas, skundų ir pareiškimų nagrinėjimą. 9.
valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Projektai neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ir Europos Sąjungos teisės nuostatoms. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus Projektus, jų įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės. 12. Įstatymo projekto įgyvendinimui reikalingos išlaidos Projektams įgyvendinti biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Rengiant Projektus buvo analizuojama Lietuvos teisės instituto, Specialiųjų tyrimų tarnybos pateikta informacija. 14. Įstatymo projekto reikšminiai žodžiai Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems Projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: „skundas ar pranešimas“, „asmens duomenys“, ,,konfidencialumas‘‘, „administracinis teismas“ . 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. [1] Pavyzdžiui, Jungtinių Tautų konvencijos prieš korupciją 33 straipsnis, Civilinės teisės konvencijos dėl korupcijos 9 straipsnis. [2] 2010 m gruodžio 2 d.
Seime buvo priimtas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 91, 94, 151, 198, 199, 212, 216, 238, 254, 279, 283, 303, 327, 342, 357, 361, 421 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir Kodekso papildymo 170ˡ, 199ˡ straipsniais įstatymas Nr. XI-1200, kuriame, be kita ko, numatytos teisinės priemonės, leidžiančios efektyviau užtikrinti asmenų, pranešusių apie nusikalstamas veikas, teisinę gynybą. Įstatymo Nr. XI-1200 6 straipsniu keičiamame Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 199 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad nukentėjusiajam ir liudytojui anonimiškumas gali būti taikomas, jeigu gresia realus pavojus nukentėjusiojo, liudytojo ar jų šeimos narių arba artimųjų giminaičių gyvybei, sveikatai, laisvei ar turtui, taip pat tarnybos, verslo ar kitiems teisėtiems interesams. [3] Lietuvos Respublikos administracinių pažeidimų kodekso 202¹ straipsnyje numatyta atsakomybė už Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo pažeidimą.
2015-04-20 Nr. XIIP-2925 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: Projekto 2 straipsniu siūloma papildyti įstatymo 14 straipsnio 3 dalį 4 punktu nustatant, jog „kai pranešimu ar skundu informuojama apie galbūt padarytą ar daromą korupcinio pobūdžio administracinį, darbo drausmės ar tarnybinį nusižengimą ir pranešimą ar skundą pateikęs asmuo motyvuotai prašo neatskleisti jo asmens duomenų (vardo, pavardės, asmens kodo, einamų pareigų ir kitų duomenų, leidžiančių atskleisti jo asmens tapatybę), viešojo administravimo subjektas nuo pranešimo ar skundo gavimo momento užtikrina gautų asmens duomenų konfidencialumą. Asmens tapatybės duomenys surašomi atskirame asmens pranešimo ar skundo priede, kuris yra laikomas voke ir saugomas atskirai nuo administracinės procedūros medžiagos. Viešojo administravimo institucijos ir įstaigos įgyvendina organizacines, technines ir kitas priemones užtikrinant tokį pranešimą ar skundą pateikusio asmens duomenų apsaugą nuo neteisėto atskleidimo, sunaikinimo, pakeitimo, praradimo ar neteisėto panaudojimo.“ Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Pirma, analizuojant projekto nuostatas, pažymėtina, jog viešojo administravimo subjektas tam tikrais atvejais „nuo pranešimo ar skundo gavimo momento užtikrina gautų asmens duomenų konfidencialumą. <...>. Viešojo administravimo institucijos ir įstaigos įgyvendina organizacines, technines ir kitas priemones užtikrinant tokį pranešimą ar skundą pateikusio asmens duomenų apsaugą nuo neteisėto atskleidimo, sunaikinimo, pakeitimo, praradimo ar neteisėto panaudojimo“.
Šiame kontekste pažymėtina, jog kelia abejonių tai, kad, nustatant asmens duomenų konfidencialumo užtikrinimo procedūrą, viešojo administravimo subjektas neįpareigojamas priimti jokio teisės akto, t. y. asmens duomenų konfidencialumo procedūros būtų taikomos de facto tam tikrais veiksmais. Svarstytina, ar tokie veiksmai neturėtų būti įforminami tam tikru sprendimu tam, kad visi su administracine procedūra susiję viešojo administravimo subjekto atstovai žinotų apie taikomas priemones ir asmens duomenų neatskleistų dėl nežinojimo, ir tam, kad būtų aiškus pagrindas vėliau šį sprendimą, jo priėmimo pagrįstumą ir teisėtumą patikrinti, jį apskundus teismui. Taip pat svarstytina, ar, atsižvelgiant į tokio sprendimo teisinę reikšmę ir pobūdį, nederėtų nustatyti atskiros jo apskundimo teismui tvarkos, terminų ir kitų, su tokiu sprendimu susijusių, teisinių pasekmių. Šiame kontekste mutatis mutandis taip pat nagrinėtinos ir pastabos, išsakytos dėl įstatymo projekto Nr. XIIP-2923. Antra, pastebėtina, jog, nustatant galimybę užtikrinti asmens duomenų konfidencialumą, nenustatomi jokie atvejai, kai tokio asmens duomenys būtų išslaptinami. Pavyzdžiui, jei paaiškėtų, jog teikiamoje nuostatoje nurodytas pranešimas yra melagingas ir nepagrįstas, o asmeniui, kurio atžvilgiu atliekama administracinė procedūra, būtų padaryta turtinės ar neturtinės žalos. Neaišku kaip tokiu atveju asmuo, kuriam padaryta žala, galėtų žalą prisiteisti, jei nepagrįsto skundo autoriaus duomenys yra nežinomi. Šiame kontekste mutatis mutandis taip pat nagrinėtinos ir pastabos, išsakytos dėl įstatymo projekto Nr. XIIP-2923.
XIIP-2923. Be to, manytina, jog, nustačius atvejus, kai visiškai nepagrįstų ir melagingų pranešimų autorių duomenys bus atskleisti, tai kartu taptų ir tam tikra drausminamąja priemone asmenims, kurie linkę be pagrindo skųsti kitus asmenis ir teikti melagingus pranešimus dėl asmenų neteisėtų veikų. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis A. Jatkevičius, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
VALDYMO IR SAVIVALDYBIŲ komitetas
20
dalyvavo (vardas, pavardė, institucija): Valentinas Bukauskas, Komiteto pirmininkas; Milda Petrauskienė, pirmininko pavaduotoja; Komiteto nariai: Vanda Kravčionok, Vincė Vaidevutė Margevičienė, Albinas Mitrulevičius, Algis Strelčiūnas, Povilas Urbšys. Kviestieji asmenys: Dainius Mickevičius, Teisingumo ministerijos teisės departamento patarėjas; Vainius Šarmavičius, Teisingumo ministro patarėjas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
4 N Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: Projekto 2 straipsniu siūloma papildyti įstatymo 14 straipsnio 3 dalį 4 punktu nustatant, jog „kai pranešimu ar skundu informuojama apie galbūt padarytą ar daromą korupcinio pobūdžio administracinį, darbo drausmės ar tarnybinį nusižengimą ir pranešimą ar skundą pateikęs asmuo motyvuotai prašo neatskleisti jo asmens duomenų (vardo, pavardės, asmens kodo, einamų pareigų ir kitų duomenų, leidžiančių atskleisti jo asmens tapatybę), viešojo administravimo subjektas nuo pranešimo ar skundo gavimo momento užtikrina gautų asmens duomenų konfidencialumą. Asmens tapatybės duomenys surašomi atskirame asmens pranešimo ar skundo priede, kuris yra laikomas voke ir saugomas atskirai nuo administracinės procedūros medžiagos.
Viešojo administravimo institucijos ir įstaigos įgyvendina organizacines, technines ir kitas priemones užtikrinant tokį pranešimą ar skundą pateikusio asmens duomenų apsaugą nuo neteisėto atskleidimo, sunaikinimo, pakeitimo, praradimo ar neteisėto panaudojimo.“ Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Pirma, analizuojant projekto nuostatas, pažymėtina, jog viešojo administravimo subjektas tam tikrais atvejais „nuo pranešimo ar skundo gavimo momento užtikrina gautų asmens duomenų konfidencialumą. <...>. Viešojo administravimo institucijos ir įstaigos įgyvendina organizacines, technines ir kitas priemones užtikrinant tokį pranešimą ar skundą pateikusio asmens duomenų apsaugą nuo neteisėto atskleidimo, sunaikinimo, pakeitimo, praradimo ar neteisėto panaudojimo“. Šiame kontekste pažymėtina, jog kelia abejonių tai, kad, nustatant asmens duomenų konfidencialumo užtikrinimo procedūrą, viešojo administravimo subjektas neįpareigojamas priimti jokio teisės akto, t. y. asmens duomenų konfidencialumo procedūros būtų taikomos de facto tam tikrais veiksmais. Svarstytina, ar tokie veiksmai neturėtų būti įforminami tam tikru sprendimu tam, kad visi su administracine procedūra susiję viešojo administravimo subjekto atstovai žinotų apie taikomas priemones ir asmens duomenų neatskleistų dėl nežinojimo, ir tam, kad būtų aiškus pagrindas vėliau šį sprendimą, jo priėmimo pagrįstumą ir teisėtumą patikrinti, jį apskundus teismui. Taip pat svarstytina, ar, atsižvelgiant į tokio sprendimo teisinę reikšmę ir pobūdį, nederėtų nustatyti atskiros jo apskundimo teismui tvarkos, terminų ir kitų, su tokiu sprendimu susijusių, teisinių pasekmių. Šiame kontekste mutatis mutandis taip pat nagrinėtinos ir pastabos, išsakytos dėl įstatymo projekto Nr. XIIP-2923.
XIIP-2923. Pritarti Nepritarti Projektą tikslinga papildyti nauju 4 straipsniu ir jį išdėstyti taip: „4 straipsnis. 22 straipsnio pakeitimas Papildyti 22 straipsnį nauja 3 dalimi: „3. Viešojo administravimo subjekto vadovas arba jo įgaliotas pareigūnas ar valstybės tarnautojas, pradėdamas administracinę procedūrą ir esant asmens, kuris pranešimu ar skundu informavo apie galbūt padarytą arba daromą korupcinio pobūdžio administracinį, darbo drausmės ar tarnybinį nusižengimą, motyvuotam prašymui neatskleisti jo asmens duomenų, šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, priima sprendimą dėl tokio asmens duomenų konfidencialumo užtikrinimo.“ Papildžius VAĮ 22 straipsnį nauja 3 dalimi, dėl atitinkamo sprendimo, užtikrinti asmens duomenų konfidencialumą, priėmimo, toks sprendimas (individualus teisės aktas) galėtų būti skundžiamas bendra, VAĮ 36 str. numatyta tvarka. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-04-20 Antra, pastebėtina, jog, nustatant galimybę užtikrinti asmens duomenų konfidencialumą, nenustatomi jokie atvejai, kai tokio asmens duomenys būtų išslaptinami. Pavyzdžiui, jei paaiškėtų, jog teikiamoje nuostatoje nurodytas pranešimas yra melagingas ir nepagrįstas, o asmeniui, kurio atžvilgiu atliekama administracinė procedūra, būtų padaryta turtinės ar neturtinės žalos. Neaišku kaip tokiu atveju asmuo, kuriam padaryta žala, galėtų žalą prisiteisti, jei nepagrįsto skundo autoriaus duomenys yra nežinomi. Šiame kontekste mutatis mutandis taip pat nagrinėtinos ir pastabos, išsakytos dėl įstatymo projekto Nr. XIIP-2923. Be to, manytina, jog, nustačius atvejus, kai visiškai nepagrįstų ir melagingų pranešimų autorių duomenys bus atskleisti, tai kartu taptų ir tam tikra drausminamąja priemone asmenims, kurie linkę be pagrindo skųsti kitus asmenis ir teikti melagingus pranešimus dėl asmenų neteisėtų veikų. Nepritarti VAĮ 20 str.
Nepritarti VAĮ 20 str. 2 d. numato
„Asmuo dėl kurio yra pradėta administracinė procedūra, privalo sąžiningai
naudotis jam suteiktomis teisėmis ir jomis nepiktnaudžiauti. Jeigu paaiškėja, kad asmuo, dėl kurio yra pradėta administracinė procedūra, piktnaudžiavo jam suteiktomis teisėmis ar veikė nesąžiningai, viešojo administravimo subjekto vadovo sprendimu administracinė procedūra gali būti nutraukta ir apie tai per
asmeniui, dėl kurio yra pradėta administracinė procedūra“. Ši nuostata galėtų padėti apsisaugoti nuo nesąžiningų pareiškėjų. Taip pat turi būti išlaikomas vienas iš pranešėjų apsaugos užtikrinimo principų, jog sąžiningai apie galimą pažeidimą pranešę žmonės galėtų lengviau apsiginti nuo galimų ieškinių dėl garbės ir orumo arba dalykinės reputacijos pažeidimo, priešingu atveju nebus pasiektas teisės aktų projektų tikslas, asmenys ir toliau vengs pranešti apie pažeidimus, nedaugės tokių pranešimų skaičius. 2. Seimo valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro patarėjas A. Astrauskas4 N Argumentai:
Reikalinga išlaikyti vieną iš pranešėjų apsaugos užtikrinimo principų, jog sąžiningai apie galimą pažeidimą pranešę žmonės galėtų lengviau apsiginti nuo galimų ieškinių dėl garbės ir orumo arba dalykinės reputacijos pažeidimo, tačiau tuo pačiu būtina užkirsti kelią pranešėjams piktnaudžiauti jiems suteiktomis teisėmis ir veikti nesąžiningai: netenkinti asmens prašymą dėl jo tapatybės duomenų konfidencialumo užtikrinimo, jeigu dėl tokio asmens pranešimo ar skundo, kuriame buvo pateikta melaginga ar nepagrįsta informacija, viešojo administravimo subjekto vadovas sprendimu jau buvo nutraukęs administracinę procedūrą. Pasiūlymas:
Projektą papildyti nauju 4 straipsniu, kurį sudarytų dvi dalys, ir jį išdėstyti taip: „4 straipsnis. 22 straipsnio pakeitimas
1Papildyti 22 straipsnį nauja 3 dalimi:
„3.
Viešojo administravimo subjekto vadovas arba jo įgaliotas pareigūnas ar valstybės tarnautojas, pradėdamas administracinę procedūrą ir esant asmens, kuris pranešimu ar skundu informavo apie galbūt padarytą arba daromą korupcinio pobūdžio administracinį, darbo drausmės ar tarnybinį nusižengimą, motyvuotam prašymui neatskleisti jo asmens duomenų, šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, priima sprendimą dėl tokio asmens duomenų konfidencialumo užtikrinimo.“
2Papildyti 22 straipsnį nauja 4 dalimi:
„4. Viešojo administravimo subjekto vadovas arba jo įgaliotas pareigūnas ar valstybės tarnautojas turi teisę atsisakyti patenkinti asmens, pateikusio pranešimą ar skundą, prašymą užtikrinti jo asmens tapatybės konfidencialumo užtikrinimą, jeigu viešojo administravimo subjekto sprendimu administracinė procedūra dėl tokio asmens viešojo administravimo subjektui teiktų pranešimų ar skundų jau 2 kartus buvo nutraukta, pripažinus informaciją apie galbūt padarytą arba daromą korupcinio pobūdžio administracinį, darbo drausmės ar tarnybinį nusižengimą melaginga ar nepagrįsta.“
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai:
patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIP-2925 (2) ir Komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Milda Petrauskienė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas patobulintas įstatymo projektas, įstatymo projekto lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Valentinas Bukauskas