rengimą paskatinusios priežastys, tikslai ir uždaviniai Siekiant įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo formuojamas nuostatas, kad įstatymų normose būtų nustatomos bendro pobūdžio taisyklės, o įstatymo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose jos gali būti detalizuojamos (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1995 m. spalio 26 d. nutarimas ir 2004 m. kovo 5 d. nutarimas), ir tai, kad nustatyti esmines ūkinės veiklos sąlygas, draudimus ir ribojimus, darančius esminį poveikį ūkinei veiklai, taip pat sankcijas už atitinkamus teisės pažeidimus galima tik įstatymu (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 31 d. nutarimas), Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos įstatymo Nr. I-1513 4 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 4² straipsniu įstatymo projektu (toliau – Įstatymo projektas) siūloma numatyti pagrindinius reikalavimus, keliamus laivo agentavimą vykdantiems subjektams, nustatyti pagrindines šių subjektų atestavimo sąlygas. Minėtieji reikalavimai šiuo metu yra įtvirtinti teisės taikymo akte. Įstatymo projekto tikslas – įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktiką ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. liepos 18 d. nutarimo Nr. 937 „Dėl Licencijavimo pagrindų aprašo patvirtinimo“ nuostatas. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos Vandens ir geležinkelių transporto politikos departamento (direktorius Andrius Šniuolis, tel. 239 3926, el. p. [email protected]) Vandens transporto skyrius (šio skyriaus vyriausiasis specialistas, vykdantis skyriaus vedėjo funkcijas, Artūras Kungys, tel. 239 3930, el. p. [email protected]). 3.
nuostatų teisinio reguliavimo būklė šiuo metu Šiuo metu Įstatymo projekte siūlomos įtvirtinti nuostatos yra reglamentuotos teisės taikymo akte – Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2004 m. balandžio 19 d. įsakyme Nr. 3-168 „Dėl Įmonių, teikiančių laivų agentavimo paslaugas, atestavimo taisyklių patvirtinimo“. Minimame įsakyme įtvirtinti keliami reikalavimai subjektams, norintiems teikti laivų agentavimo paslaugas, nurodoma, kokius dokumentus jie turi pateikti atestuojančiajai institucijai (Lietuvos saugios laivybos administracija), kada įmonė atestuojama, kada toks fizinio asmens ar įmonės atestavimas yra sustabdomas arba toks sustabdymas panaikinamas, kada atestavimas panaikinamas. Taip pat nurodomi terminai, kurių laikantis turi būti vykdomos minimame įsakyme reglamentuotos nuostatos. Pateikiamos kitos su laivo agentavimu susijusios nuostatos. 4. Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir teigiami rezultatai, kurių galima tikėtis priėmus Įstatymo projektą Įstatymo projektu siekiama įtvirtinti fizinių asmenų ir įmonių, pageidaujančių vykdyti laivo agentavimo funkcijas, atestavimo tvarkos nuostatas įstatyminiu lygiu. Šiuo metu galiojantis minimos srities reglamentavimas yra įtvirtintas susisiekimo ministro įsakymu, sudarytos sąlygos laivo agentavimo funkcijas vykdyti tik juridiniams asmenims. Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad laivo agentavimo funkcijas galėtų vykdyti ir fiziniai asmenys, atitinkantys keliamus reikalavimus. Priėmus Įstatymo projektą, bus įgyvendinta Konstitucinio Teismo praktika ir siūlymai dėl licencijų išdavimo tvarkos ir siūlomo taikyti šiai tvarkai licencijų (dėl laivų agentavimo veiklos) išdavimo modelio. Taip pat bus suteikta teisė vykdyti laivo agentavimo funkcijas ir fiziniams asmenims, atitinkantiems keliamus reikalavimus.
Pažymime, kad, įtvirtinus siūlymus numatyti deklaratyvią („D“) laivų agentavimo veiklos vykdymo galimybę, taip pat turėtų būti numatytos nuostatos, jog laivo agentavimo veiklą galima vykdyti iš karto po dokumentų pateikimo Lietuvos saugios laivybos administracijai ir nesulaukus jos pritarimo. Manome, kad tai prieštarautų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.77 straipsniui, kuriame nustatyta, kad numatytais atvejais tam tikra veikla galima užsiimti tik gavus tai veiklai reikalingą licenciją. Siūlymas numatyti, kad bet koks asmuo, Lietuvos saugios laivybos administracijai pateikęs bet kokius dokumentus, galėtų pradėti vykdyti laivų agentavimo veiklą, neužkirstų kelio atvejams, kada laivo agentavimo veiklą tam tikrą laiką vykdytų asmuo, visiškai neatitinkantis laivų agentams keliamų reikalavimų. Suteikus teisę fiziniams asmenims vykdyti laivų agentavimo veiklą ir įteisinus deklaratyvų („D“) laivų agentų atestavimo reglamentavimo modelį, būtų sudaromos sąlygos vykdyti laivo agentavimo veiklą be pakankamų garantijų ir atsakomybės, taip pat būtų daroma neigiama įtaka Klaipėdos valstybinio jūrų uosto patikimumui, sudaromos sąlygos nesankcionuotiems įvykiams (dėl laivo agento nemokumo ar uosto rinkliavų nesumokėjimo) įvykti. Todėl siūlome patvirtinti ir teikiame griežto („G“) modelio, galiojančio ir dabar, įtvirtinimo projektą. Tokiai pozicijai pritaria ir VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija ir Lietuvos laivų savininkų asociacija. Siūloma patvirtinti Įstatymo projektą, kuriame būtų nurodytas griežtas („G“) modelis ir dėl toliau šio aiškinamojo rašto punkte nurodytų kriterijų užtikrinimo.
Atkreipiame dėmesį, kad Įstatymo projekte (ir šiuo metu galiojančiuose teisės aktuose) yra įtvirtinta nuostata, kad fizinius asmenis ar įmones įrašo į atestuotų fizinių asmenų ir įmonių sąrašą, įspėja apie atestacijos galiojimo sustabdymą, atestacijos galiojimą sustabdo, atestacijos galiojimo sustabdymą panaikina ir atestacijos galiojimą panaikina, atestuotų įmonių veiklos priežiūrą vykdo Lietuvos saugios laivybos administracija. Pabrėžiame, kad sprendimą atestuoti fizinį asmenį ar įmonę (ar kitus susijusius sprendimus) priima Lietuvos saugios laivybos administracijos direktorius, o atestuojamos veiklos sąlygų laikymosi priežiūrą vykdo Lietuvos saugios laivybos administracijos Ūkio subjektų veiklos priežiūros skyrius. Pažymime, kad Įstatymo projekte nurodytas reikalavimas fiziniam asmeniui, įmonės vadovui arba jo įgaliotam asmeniui (kuriam pavesta vadovauti laivo agentavimo veiklai) neturėti teistumo už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus ekonomikai ir verslo tvarkai ir finansų sistemai, gali būti suprantamas kaip reikalavimas, tiesiogiai taikomas laivo agentavimo funkcijas vykdančios įmonės vadovo įgaliotam asmeniui (jei toks yra), kuris turi reikiamą kompetenciją ir gebėjimus atlikti laivo agentavimo funkcijas. Numatoma tokia situacija, kada įmonės vadovas, nemokantis anglų kalbos ar neturintis reikiamo išsilavinimo, įgalioja reikiamą kvalifikaciją turintį įmonės darbuotoją vykdyti laivo agentavimo funkcijas. Tokiu būdu nebūtų apribota galimybė asmeniui įsteigti laivo agentavimo funkcijas vykdančią įmonę, tačiau šią veiklą vykdyti kompetentingai ir atsakingai. Pažymime, kad tokia galimybė yra įtvirtinta šiuo metu galiojančiuose teisės aktuose.
Atsižvelgus į tai, kad laivo agentavimo veikla yra tiesiogiai susijusi su finansiniu tarpininkavimu tarp laivo savininko (valdytojo) ir Uostą valdančios įmonės, į veiklos specifiškumą, numatyta, kad laivo agentas privalo neturėti teistumo už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus ekonomikai ir verslo tvarkai ir finansų sistemai. Pažymime, kad netinkamai vykdant laivo agentavimo veiklą, netinkamai atliekant ekonomines ir finansines operacijas, būtų galimai padaroma didelė žala valstybei. Siūlomomis Įstatymo projekto nuostatomis siekiama užkirsti kelią tokioms situacijoms. Informuojame, kad Įstatymo projekte numatyta, kad asmenys, pageidaujantys teikti laivų agentavimo paslaugas, turi neturėti įsiskolinimų uostą valdančiai įmonei. Pažymime, kad ši nuostata (pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus – neturėti įsiskolinimų Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai) yra aktuali ir šiuo metu, nes laivo agentavimo funkcijos glaudžiai siejamos su uosto veikla ir priskaičiuotų laivui mokesčių sumokėjimu uostą valdančiai įmonei. Laivo agentavimo veikla yra tarpinė sritis, siekiant tinkamai atstovauti laivo valdytojui (ar tiesiogiai savininkui), atliekant visas laivui reikalingas finansines ir kitas susijusias procedūras šiam laivui įplaukiant į Lietuvos jūrų uostą ar išplaukiant iš jo. Atsisakius nurodytųjų nuostatų būtų suteikiama galimybė laivo agentavimo veiklą vykdančiam fiziniam ar juridiniam asmeniui netinkamai vykdyti funkcijas. Atsižvelgiant į tai, kad šioje srityje disponuojama itin didelėmis sumomis, uostą valdanti įmonė galimai patirtų didelius nuostolius dėl tyčinės ar netyčinės netinkamos laivo agentavimo veiklos.
Būtina pažymėti, kad laivo agentavimo veikla iš esmės susijusi su finansiniais klausimais, t. y. laivo agentas atlieka finansinio tarpininko vaidmenį tarp laivo valdytojo ir Uostą valdančios įmonės, todėl laivo agentui turi būti keliami tam tikri finansiniai reikalavimai, kaip šiuo atveju – neturėti įsiskolinimų. Taip pat svarbu pažymėti, kad tarptautinės laivybos praktikoje uosto rinkliavoms, už kurių sumokėjimą yra atsakingas laivo agentas, yra skiriamas ypatingas dėmesys, t. y. reikalavimai dėl uosto, kanalo ir kitų laivakelių mokesčių ir locmano rinkliavų yra priskirti prie privilegijuotų (1993 m. tarptautinės konvencijos dėl jūrinių suvaržymų ir įkeitimų 4 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 5 straipsnio 1 dalis, kur nurodyta: <...> nustatyti jūriniai suvaržymai turi pirmenybę prieš įregistruotą įkeitimą, hipoteką ar suvaržymą, ir joks kitas reikalavimas negali turėti pirmenybės prieš tokius jūrinius suvaržymus arba tokį įkeitimą, hipoteką ar suvaržymą <...>). Todėl ši nuostata, išskiriant vieną kreditorių grupę, yra pagrįsta, proporcinga ir nepažeidžia asmenų lygiateisiškumo principo. Taip pat pažymime, kad siūloma patvirtinti griežtą deklaravimo modelį („G“) siekiant išvengti atvejų, kai norinti vykdyti agentavimo veiklą įmonė, anksčiau dėl kokių nors priežasčių minėtą veiklą nutraukė, arba dėl tam tikrų priežasčių buvo panaikintas laivo agento atestavimo pažymėjimo galiojimas, o įmonė liko nesumokėjusi uosto rinkliavų. Atsisakius nagrinėjamosios nuostatos, tokia įmonė (skolininkė) galėtų gauti naują atestavimo pažymėjimą ir iš naujo pradėti agentavimo veiklą, toliau kaupti skolas. 5.
reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto Įstatymo projekto pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų pasekmių priėmus įstatymą nenumatoma. Įstatymo projektu siūlomi reguliuoti teisiniai santykiai neturės esminės įtakos ir neigiamų pasekmių ekonomikai, socialinei aplinkai, viešajam administravimui, teisinei sistemai, administracinei naštai. 6. Galima priimto įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo projektas neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Galima priimto įstatymo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo projektu įteisinus galimybę laivo agentavimo funkcijas vykdyti ir fiziniams asmenims, tikėtina, didės šias funkcijas vykdančių subjektų konkurencija ir bus daroma teigiama įtaka verslo sąlygoms ir jų plėtrai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus Įstatymo projektą Priėmus teikiamą Įstatymo projektą reikės pakeisti:
ministro 2004 m. balandžio 19 d. įsakymą Nr. 3-168 „Dėl Įmonių, teikiančių laivų agentavimo paslaugas, atestavimo taisyklių patvirtinimo“;
Vyriausybės 2000 m. gruodžio 15 d. nutarimą Nr. 1458 „Dėl konkrečių valstybės rinkliavos dydžių ir šios rinkliavos mokėjimo ir grąžinimo taisyklių patvirtinimo“. 9. Įstatymo projekto atitiktis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams, įstatymo projekto sąvokų ir jas įvardijančių terminų įvertinimas Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų. Įstatymo projektu naujos sąvokos neįtvirtinamos. 10.
atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms bei Europos Sąjungos dokumentams Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir suderintas su Europos Sąjungos teisės aktais. 11. Įstatymui įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, jų priėmimo laikotarpis ir priimantieji Informacija apie poreikį keisti galiojančius teisės aktus priėmus teikiamą Įstatymo projektą pateikiama šio aiškinamojo rašto 8 punkte. 12. Įstatymui įgyvendinti reikalingos lėšos Teikiamam Įstatymo projektui įgyvendinti valstybės biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Specialistų vertinimų ir išvadų dėl Įstatymo projekto nebuvo gauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia įtraukiant šį projektą į kompiuterinės paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc „Prekybinė laivyba“, „laivo agentavimo funkcijos“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
2015-04-15 Nr. XIIP-2890 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
Lietuvos Respublikos paslaugų įstatymo 2 straipsnio 9 bei 15 dalis Lietuvos Respublikos paslaugų teikėjais laikytini ne tik Europos Sąjungos valstybių narių, bet ir kitų Europos ekonominės erdvės valstybių piliečiai, projekto 2 straipsniu pildomo įstatymo 4² straipsnio 1 dalyje po žodžių „kitų Europos Sąjungos valstybių narių“ įrašytini žodžiai „bei kitų Europos ekonominės erdvės valstybių“. 2. Pagal projekto 2 straipsniu pildomo įstatymo 4² straipsnio 7 dalies 3 punktą Lietuvos saugios laivybos administracija priima sprendimą neatestuoti asmens, jei jis nevykdo Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo reikalavimų. Ši projekto nuostata kelia abejonių keliais aspektais. Pirma, nėra aišku, kokie Rinkliavų įstatymo reikalavimai turimi mintyje. Jeigu turima minty, kad asmuo gali būti neatestuotas ir neįrašytas į atestuotų asmenų sąrašą dėl to, kad nėra sumokėjęs valstybės rinkliavos, tai taip ir reikėtų patikslinti aptariamą nuostatą. Antra, projektu nustačius Lietuvos saugios laivybos administracijos pareigą neatestuoti valstybės rinkliavos nesumokėjusių asmenų, siekiančių teikti laivų agentavimo paslaugas, projekte atitinkamai turėtų būti įtvirtinta ir asmens pareiga sumokėti valstybės rinkliavą. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal Rinkliavų įstatymo 4 straipsnio 1 dalį valstybės rinkliava imama už įstatymuose, Europos Sąjungos reglamentuose ar sprendimuose nustatytas institucijų teikiamas asmenims paslaugas. 3.
nustatoma, kad „Iki šio įstatymo įsigaliojimo laivų agentavimo paslaugas teikiančios įmonės, atestuotos pagal Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro patvirtintas Įmonių, teikiančių laivų agentavimo paslaugas, atestavimo taisyklių nuostatas, turi teisę vykdyti veiklą jų atestavimą patvirtinančių dokumentų nustatytais terminais“. Ši projekto nuostata svarstytina:
1) pažymėtina, kad iš Įmonių, teikiančių laivų agentavimo paslaugas, atestavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2004 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr. 3-168 (2014 m. vasario 24 d. įsakymo Nr. 3-86-(E) redakcija) (toliau – Taisyklės) matyti, kad įmonių atestacijos galiojimas nėra terminuotas. Įmonės atestacijos galiojimas gali būti panaikinamas tik Taisyklių 25 punkte nustatytais pagrindais (įmonės prašymu; nepašalinus nustatytų pažeidimų; įmonei, kurios atestacijos galiojimas sustabdytas, vykdant atestuojamą veiklą; kai įmonė likviduojama ar reorganizuojama ar nebevykdo laivų agentavimo veiklos). Atsižvelgiant į tai nėra aišku, ką aptariamoje projekto nuostatoje reiškia formuluotė „nustatytais terminais“;
2) nėra aišku, kokią teisinę reikšmę aptariamoje projekto nuostatoje turi formuluotė „turi teisę vykdyti veiklą“.
Jeigu ši formuluotė reiškia, jog įmonė, atestuota pagal Taisykles, po teikiamo įstatymo įsigaliojimo gali veikti ir neatitikdama šio įstatymo 2 straipsniu pildomo įstatymo 4²straipsnio 4 dalyje nustatytų reikalavimų (Taisyklių 7 punkte ir teikiamo projekto 2 straipsniu pildomo įstatymo 4²straipsnio
paslaugas, nėra identiški), tuomet teikiamame projekte reikėtų nustatyti projekto 2 straipsniu pildomo įstatymo 4²straipsnio 4 dalyje nustatytų reikalavimų taikymo taisykles tokių įmonių atžvilgiu – kitu atveju kiltų kolizija tarp aptariamos projekto nuostatos ir, pavyzdžiui, projekto 2 straipsniu pildomo įstatymo 4²straipsnio 8 dalies, pagal kurią
„Lietuvos saugios laivybos administracija, nustačiusi, kad asmuo pažeidžia šio
straipsnio 4 dalies 1, 3 ir 4 punktuose <...> nurodytus reikalavimus <...> įspėja asmenį apie galimą jo atestacijos galiojimo sustabdymą“. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pačioje projekto 2 straipsniu pildomo įstatymo 4²straipsnio 4 dalyje nurodoma, kad atitinkami reikalavimai taikomi tiek asmenims, pageidaujantiems teikti, tiek ir teikiantiems laivų agentavimo paslaugas. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis L. Schulte-Ebbert, tel. (8 5) 2396 498, el. p. [email protected] I. Jarukaitienė, tel. (8 5) 2396 895, el. p. [email protected]
2015-05-18 Nr. XIIP-2890(3) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.Teikiamu projektu siekiama reglamentuoti fizinių asmenų ir įmonių, pageidaujančių teikti laivų agentavimo paslaugas, atestavimą ir veiklos priežiūrą (iš esmės į projektą yra perkeliamos poįstatyminio teisės akto nuostatos). Iš projekto nuostatų nėra aišku, ar už atestavimą turėtų būti mokama valstybės rinkliava (pagal šiuo metu galiojantį Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. gruodžio 15 d. nutarimą Nr. 1458 „Dėl konkrečių valstybės rinkliavos dydžių ir šios rinkliavos mokėjimo ir grąžinimo taisyklių patvirtinimo“ už įmonės, teikiančios laivų agentavimo paslaugas, atestavimo pažymėjimo išdavimą mokama nustatyto dydžio valstybės rinkliava). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal Rinkliavų įstatymo 4 straipsnio 1 dalį valstybės rinkliava imama už įstatymuose, Europos Sąjungos reglamentuose ar sprendimuose nustatytas institucijų teikiamas asmenims paslaugas (pabraukimas –mūsų). Taigi, tuo atveju, jei už fizinių asmenų ir įmonių, siekiančių teikti laivų agentavimo paslaugas, atestavimą planuojama imti valstybės rinkliavą, tai turėtų būti įtvirtinta keičiamo įstatymo 4² straipsnyje. 2.
straipsnio 13 dalies 3 punktą siūlytume formuluoti taip: „3) privalo su uostą valdančia įmone sudaryti sutartį dėl uosto rinkliavų mokėjimo tvarkos; uostą valdanti įmonė šioje sutartyje gali numatyti, kad atestuoti asmenys privalo turėti Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje įregistruoto banko išduotą garantiją arba draudimo bendrovės išduotą laidavimo draudimą (vienam draudžiamajam įvykiui), pagal kurį naudos gavėja nurodyta uostą valdanti įmonė, arba kad uosto rinkliavos mokamos avansu iki laivo atplaukimo į uostą;“
nurodoma, kad „Iki šio įstatymo įsigaliojimo laivų agentavimo paslaugas teikiančios įmonės, atestuotos pagal Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro patvirtintas Įmonių, teikiančių laivų agentavimo paslaugas, atestavimo taisyklių nuostatas, turi būti peratestuotos per metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo.“ Pažymėtina, kad atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo suformuluotą doktriną dėl būtinybės su asmenų teisėmis ir pareigomis susijusį teisinį reguliavimą įtvirtinti įstatyme, aptariamas teisinis reguliavimas vertintinas kaip nepakankamas. Teikiamame projekte turėtų būti nustatytos pagrindinės peratestuojančios institucijos bei įmonių, kurios iki šio įstatymo įsigaliojimo teikė laivų agentavimo paslaugas, teisės ir pareigos, taip pat peratestavimo teisinės pasekmės. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis L. Schulte-Ebbert, tel. (8 5) 239 6498, el. p. [email protected] I. Jarukaitienė, tel. (8 5) 239 6895, el. p. [email protected]
komitetas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PREKYBINĖS LAIVYBOS ĮSTATYMO Nr. I-1513 4 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 4² STRAIPSNIU ĮSTATYMO PROJEKTO XIIP-2890
1Komiteto klausymuose dalyvavo (vardas, pavardė, institucija): klausymai nevyko. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Išvadų rengėjų nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliari-jos Teisės departa-mentas,
2
straipsnio 9 bei 15 dalis Lietuvos Respublikos paslaugų teikėjais laikytini ne tik Europos Sąjungos valstybių narių, bet ir kitų Europos ekonominės erdvės valstybių piliečiai, projekto 2 straipsniu pildomo įstatymo 4² straipsnio 1 dalyje po žodžių „kitų Europos Sąjungos valstybių narių“ įrašytini žodžiai „bei kitų Europos ekonominės erdvės valstybių“. Pritarti. 2
dalies 3 punktą Lietuvos saugios laivybos administracija priima sprendimą neatestuoti asmens, jei jis nevykdo Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo reikalavimų. Ši projekto nuostata kelia abejonių keliais aspektais. Pirma, nėra aišku, kokie Rinkliavų įstatymo reikalavimai turimi mintyje. Jeigu turima minty, kad asmuo gali būti neatestuotas ir neįrašytas į atestuotų asmenų sąrašą dėl to, kad nėra sumokėjęs valstybės rinkliavos, tai taip ir reikėtų patikslinti aptariamą nuostatą. Antra, projektu nustačius Lietuvos saugios laivybos administracijos pareigą neatestuoti valstybės rinkliavos nesumokėjusių asmenų, siekiančių teikti laivų agentavimo paslaugas, projekte atitinkamai turėtų būti įtvirtinta ir asmens pareiga sumokėti valstybės rinkliavą.
Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal Rinkliavų įstatymo 4 straipsnio 1 dalį valstybės rinkliava imama už įstatymuose, Europos Sąjungos reglamentuose ar sprendimuose nustatytas institucijų teikiamas asmenims paslaugas. Pritarti. Išbraukti žodžius „taip pat nevykdo Lietuvos
įsigaliojimo laivų agentavimo paslaugas teikiančios įmonės, atestuotos pagal Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro patvirtintas Įmonių, teikiančių laivų agentavimo paslaugas, atestavimo taisyklių nuostatas, turi teisę vykdyti veiklą jų atestavimą patvirtinančių dokumentų nustatytais terminais“. Ši projekto nuostata svarstytina:
taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2004 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr. 3-168 (2014 m. vasario 24 d. įsakymo Nr. 3-86-(E) redakcija) (toliau – Taisyklės) matyti, kad įmonių atestacijos galiojimas nėra terminuotas. Įmonės atestacijos galiojimas gali būti panaikinamas tik Taisyklių 25 punkte nustatytais pagrindais (įmonės prašymu; nepašalinus nustatytų pažeidimų; įmonei, kurios atestacijos galiojimas sustabdytas, vykdant atestuojamą veiklą; kai įmonė likviduojama ar reorganizuojama ar nebevykdo laivų agentavimo veiklos). Atsižvelgiant į tai nėra aišku, ką aptariamoje projekto nuostatoje reiškia formuluotė „nustatytais terminais“;
formuluotė „turi teisę vykdyti veiklą“.
Jeigu ši formuluotė reiškia, jog įmonė, atestuota pagal Taisykles, po teikiamo įstatymo įsigaliojimo gali veikti ir neatitikdama šio įstatymo 2 straipsniu pildomo įstatymo 4²straipsnio
straipsniu pildomo įstatymo 4²straipsnio 4 dalyje nustatyti reikalavimai įmonėms, siekiančioms teikti laivų agentavimo paslaugas, nėra identiški), tuomet teikiamame projekte reikėtų nustatyti projekto 2 straipsniu pildomo įstatymo 4²straipsnio 4 dalyje nustatytų reikalavimų taikymo taisykles tokių įmonių atžvilgiu – kitu atveju kiltų kolizija tarp aptariamos projekto nuostatos ir, pavyzdžiui, projekto 2 straipsniu pildomo įstatymo 4²straipsnio 8 dalies, pagal kurią
„Lietuvos saugios laivybos administracija, nustačiusi, kad asmuo pažeidžia
šio straipsnio 4 dalies 1, 3 ir 4 punktuose <...> nurodytus reikalavimus< ...> įspėja asmenį apie galimą jo atestacijos galiojimo sustabdymą“. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pačioje projekto 2 straipsniu pildomo įstatymo 4²straipsnio 4 dalyje nurodoma, kad atitinkami reikalavimai taikomi tiek asmenims, pageidaujantiems teikti, tiek ir teikiantiems laivų agentavimo paslaugas. Pritarti. Projekto 3 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip: „3. Iki šio įstatymo įsigaliojimo laivų agentavimo paslaugas teikiančios įmonės, atestuotos pagal Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro patvirtintas Įmonių, teikiančių laivų agentavimo paslaugas, atestavimo taisyklių nuostatas, turi teisę vykdyti veiklą jų atestavimą patvirtinančių dokumentų nustatytais terminais. būti peratestuotos per metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo.“
3Piliečių, asociacijų,
politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4.
institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: nepaskirti. 7. Komiteto išvadų rengėjų komitetui siūlomas sprendimas ir pasiūlymai:
rengėjų patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadai. 7.2. Pasiūlymai: nėra. PRIDEDAMA: komiteto išvadų rengėjų patobulintas įstatymo projektas ir jo lyginamasis variantas. Komiteto išvadų rengėjai: A.Mockus J.Razma
komitetas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PREKYBINĖS LAIVYBOS ĮSTATYMO Nr. I-1513 4 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 4² STRAIPSNIU ĮSTATYMO PROJEKTO XIIP-2890
nariai: R.Žemaitaitis, A.Skardžius, K.Daukšys, S.Dmitrijev, Š.Gustainis, Z.Jedinskij, D.Kreivys, A.Mockus, J.Razma, B.Vėsaitė, R.Žilinskas. Komiteto biuro: vedėja R.Zabarauskienė; patarėjai: D.Šaltmeris, R.Duburaitė, R.Petkūnienė, L.Jasiukėnienė, R.Danė; padėjėjos Z.Jodkonienė ir G.Mickienė. Kviestieji asmenys: Susisiekimo viceministras S.Girdauskas, Susisiekimo ministerijos Vandens transporto skyriaus vedėjas A.Kungys. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliari-jos Teisės departa-mentas,
straipsnio 9 bei 15 dalis Lietuvos Respublikos paslaugų teikėjais laikytini ne tik Europos Sąjungos valstybių narių, bet ir kitų Europos ekonominės erdvės valstybių piliečiai, projekto 2 straipsniu pildomo įstatymo 4² straipsnio 1 dalyje po žodžių „kitų Europos Sąjungos valstybių narių“ įrašytini žodžiai „bei kitų Europos ekonominės erdvės valstybių“. Pritarti. 2
dalies 3 punktą Lietuvos saugios laivybos administracija priima sprendimą neatestuoti asmens, jei jis nevykdo Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo reikalavimų. Ši projekto nuostata kelia abejonių keliais aspektais. Pirma, nėra aišku, kokie Rinkliavų įstatymo reikalavimai turimi mintyje.
Jeigu turima minty, kad asmuo gali būti neatestuotas ir neįrašytas į atestuotų asmenų sąrašą dėl to, kad nėra sumokėjęs valstybės rinkliavos, tai taip ir reikėtų patikslinti aptariamą nuostatą. Antra, projektu nustačius Lietuvos saugios laivybos administracijos pareigą neatestuoti valstybės rinkliavos nesumokėjusių asmenų, siekiančių teikti laivų agentavimo paslaugas, projekte atitinkamai turėtų būti įtvirtinta ir asmens pareiga sumokėti valstybės rinkliavą. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal Rinkliavų įstatymo 4 straipsnio 1 dalį valstybės rinkliava imama už įstatymuose, Europos Sąjungos reglamentuose ar sprendimuose nustatytas institucijų teikiamas asmenims paslaugas. Pritarti. Išbraukti žodžius „taip pat nevykdo Lietuvos
įsigaliojimo laivų agentavimo paslaugas teikiančios įmonės, atestuotos pagal Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro patvirtintas Įmonių, teikiančių laivų agentavimo paslaugas, atestavimo taisyklių nuostatas, turi teisę vykdyti veiklą jų atestavimą patvirtinančių dokumentų nustatytais terminais“. Ši projekto nuostata svarstytina:
taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2004 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr. 3-168 (2014 m. vasario 24 d. įsakymo Nr. 3-86-(E) redakcija) (toliau – Taisyklės) matyti, kad įmonių atestacijos galiojimas nėra terminuotas. Įmonės atestacijos galiojimas gali būti panaikinamas tik Taisyklių 25 punkte nustatytais pagrindais (įmonės prašymu; nepašalinus nustatytų pažeidimų; įmonei, kurios atestacijos galiojimas sustabdytas, vykdant atestuojamą veiklą; kai įmonė likviduojama ar reorganizuojama ar nebevykdo laivų agentavimo veiklos).
Atsižvelgiant į tai nėra aišku, ką aptariamoje projekto nuostatoje reiškia formuluotė „nustatytais terminais“;
formuluotė „turi teisę vykdyti veiklą“. Jeigu ši formuluotė reiškia, jog įmonė, atestuota pagal Taisykles, po teikiamo įstatymo įsigaliojimo gali veikti ir neatitikdama šio įstatymo 2 straipsniu pildomo įstatymo 4²straipsnio
straipsniu pildomo įstatymo 4²straipsnio 4 dalyje nustatyti reikalavimai įmonėms, siekiančioms teikti laivų agentavimo paslaugas, nėra identiški), tuomet teikiamame projekte reikėtų nustatyti projekto 2 straipsniu pildomo įstatymo 4²straipsnio 4 dalyje nustatytų reikalavimų taikymo taisykles tokių įmonių atžvilgiu – kitu atveju kiltų kolizija tarp aptariamos projekto nuostatos ir, pavyzdžiui, projekto 2 straipsniu pildomo įstatymo 4²straipsnio 8 dalies, pagal kurią
„Lietuvos saugios laivybos administracija, nustačiusi, kad asmuo pažeidžia
šio straipsnio 4 dalies 1, 3 ir 4 punktuose <...> nurodytus reikalavimus< ...> įspėja asmenį apie galimą jo atestacijos galiojimo sustabdymą“. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pačioje projekto 2 straipsniu pildomo įstatymo 4²straipsnio 4 dalyje nurodoma, kad atitinkami reikalavimai taikomi tiek asmenims, pageidaujantiems teikti, tiek ir teikiantiems laivų agentavimo paslaugas. Pritarti. Projekto 3 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip: „3.
Iki šio įstatymo įsigaliojimo laivų agentavimo paslaugas teikiančios įmonės, atestuotos pagal Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro patvirtintas Įmonių, teikiančių laivų agentavimo paslaugas, atestavimo taisyklių nuostatas, turi teisę vykdyti veiklą jų atestavimą patvirtinančių dokumentų nustatytais terminais. būti peratestuotos per metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo.“
3Piliečių, asociacijų,
politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos laivų savininkų asociacija, 2015-05-05 Argumentai: · Laivų agentavimo bendrovėms numatytų pasirinkimo teisę pateikti banko ar draudimo garantiją arba mokėti rinkliavas avansu. Šiuo metu Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2004 m. balandžio 19 d. įsakymas Nr. 3-168 „Dėl Įmonių, teikiančių laivų agentavimo paslaugas, atestavimo taisyklių patvirtinimo“ įtvirtina laivų agentavimo bendrovėms pareigą turėti
draudimo bendrovės išduotą laidavimo draudimą (vienam draudiminiam įvykiui), pagal kurį naudos gavėja nurodyta VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija. · Išvengti problemų, kai draudimo rinkoje nėra arba veikia nedidelis skaičius tokį draudimą teikiančių kompanijų. Atitinkamai, tai leistų išvengti situacijų kuomet taikomos nepagrįstai didelės kainos už draudimo poliso išdavimą. · Teikti paslaugas tokioms laivų agentavimo kompanijoms, kurios neatitinka draudimo bendrovių, o ypatingai bankų keliamų aukštų finansinių reikalavimų. Būtina paminėti, kad naujai susikuriančios bendrovės, kurios dar neturi savo kreditinės istorijos, daugeliu atveju galėtų gauti draudimą tik padėjusios atitinkamos sumos depozitą į draudiko sąskaitą, o toks piniginių lėšų
„įšaldymas“ yra nepalankus pradedančioms veiklą bendrovėms.
Pasiūlymas: Papildyti 13 punkto 3 dalį: „3) privalo su uostą valdančia įmone sudaryti sutartį dėl uosto rinkliavų mokėjimo tvarkos; uostą valdanti įmonė šioje sutartyje gali numatyti, kad privaloma turėti Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje įregistruoto banko išduotą garantiją arba draudimo bendrovės išduotą laidavimo draudimą (vienam draudžiamajam įvykiui), pagal kurį naudos gavėja nurodyta uostą valdanti įmonė, arba numatyti, kad neteikiant garantijos ar draudimo bendrovės išduoto laidavimo draudimo, uosto rinkliavos mokamos avansu iki laivo atplaukimo į uostą;“. Pritarti. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: nepaskirti. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadai. 7.2. Pasiūlymai: nėra. 8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: A.Mockus. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA: komiteto patobulintas įstatymo projektas ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Remigijus Žemaitaitis