Projektas Projekto lyginamasis variantas
2015 m. d. Nr. Vilnius
Respublikos saugios laivybos įstatymo pakeitimo įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatymo 2 straipsnio pakeitimas
1Papildyti 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatymo 2 straipsnį nauja 5 dalimi:
„5. Jūrų laivo avarija – vienas ar keli įvykiai eksploatuojant jūrų laivą, dėl kurių miršta, yra sužeidžiami ar dingsta tame laive buvę žmonės, užteršiama aplinka ar sugadinama jūrų laivo konstrukcija ar jo sistemos.“
Respublikos saugios laivybos įstatymo 2 straipsnį nauja 6 dalimi:
„6. Jūrų laivo incidentas (toliau – incidentas)
3Buvusias 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatymo 2 straipsnio 5–33 dalis laikyti atitinkamai 7–35 dalimis. 2 straipsnis. Lietuvos Respublikos saugios laivybos
įstatymo pakeitimo įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatymo 3 straipsnio pakeitimas Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatymo 3 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ministras kartu su Susisiekimo ministerija susisiekimo ministru priima teisės aktus jūrininkų darbo santykių, saugos ir sveikatos, Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius – jūrų laivų avarijų ir incidentų tyrimo, ataskaitų ir saugos rekomendacijų rengimo ir teikimo, o Sveikatos sveikatos apsaugos ministerija ministras kartu su Susisiekimo ministerija susisiekimo ministru – jūrininkų sveikatos apsaugos ir sveikatos priežiūros klausimais, organizuoja, koordinuoja, kontroliuoja (prižiūri) šių teisės aktų vykdymą.“
laivybos įstatymo pakeitimo įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos
straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Jūrų laivų avarijas ar ir incidentus tiria susisiekimo ministro Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus paskirtas jūrų laivų avarijų ir incidentų tyrimų vadovas (-ai) (toliau – tyrimų vadovas).
Tyrimų vadovas turi šias teises ir pareigas:
1) teisę laisvai patekti į jūrų laivo avarijos ar incidento vietą, į visas su jūrų laivo avarija ar incidentu susijusias teritorijas ir į visus jūrų laivus, jų nuolaužas arba konstrukcijas, taip pat apžiūrėti krovinį, įrangą arba jų liekanas;
2) pareigą užtikrinti, kad įrodymai būtų nedelsiant surinkti ir būtų atlikta nuolaužų, liekanų arba kitų sudėtinių dalių ar medžiagų paieška ir surinkimas siekiant juos apžiūrėti arba ištirti;
3) teisę reikalauti, kad būtų apžiūrėti arba ištirti šios dalies 2 punkte nurodyti daiktai, ir teisę laisvai susipažinti su tokios apžiūros arba tyrimo rezultatais;
4) teisę laisvai susipažinti su visa su jūrų laivo avarija ar incidentu susijusia informacija ir užregistruotais duomenimis, tarp jų reiso duomenų registravimo sistemos duomenimis apie jūrų laivą, reisą, krovinį, įgulą ar visus kitus asmenis, objektus, sąlygas ar aplinkybes, juos kopijuoti ir jais naudotis;
5) teisę laisvai susipažinti su aukų kūnų apžiūros rezultatais arba iš aukų kūnų paimtų mėginių tyrimų rezultatais;
6) teisę reikalauti žmonių, dalyvavusių valdant jūrų laivą, arba visų kitų su jūrų laivo avarija ar incidentu susijusių asmenų apžiūros rezultatų ar iš tokių asmenų paimtų mėginių tyrimų rezultatų ir laisvai susipažinti su jais;
7) teisę apklausti liudytojus nedalyvaujant asmeniui, jeigu galima daryti prielaidą, kad to asmens interesai kertasi su jūrų laivo avarijos tyrimu;
8) teisę gauti jūrų laivo vėliavos valstybės, savininkų, klasifikacinių bendrovių arba visų kitų susijusių šalių, jeigu jos arba jų atstovai yra įsisteigę valstybėje narėje, turimus tyrimo dokumentus ir susijusią informaciją;
9) teisę prašyti atitinkamų valstybių su jūrų laivų avarijų ar incidentų tyrimu susijusių valdžios institucijų, tarp jų laivybos inspektorių, pakrantės pareigūnų, jūrų laivų eismo tarnybos operatorių, paieškos ir gelbėjimo komandų, laivavedžių arba kito uoste ar jūroje dirbančio personalo, pagalbos;
10) pareigą bet kuriuo laiku gavęs pranešimą apie jūrų laivo avariją nedelsdamas pradėti tyrimą;
11) teisę rinkti ir analizuoti su saugumu jūroje susijusius duomenis, ypač prevenciniais tikslais;
12) teisę rengti ir teikti saugos rekomendacijas;
13) teisę prašyti asmenų, kuriems skirtos saugos rekomendacijos, pateikti informaciją apie saugos rekomendacijų įgyvendinimo eigą arba priimtą sprendimą neįgyvendinti saugos rekomendacijų.“ 2.
Tyrimų vadovas turi šias teises ir pareigas:
1) teisę laisvai patekti į jūrų laivo avarijos ar incidento vietą, į visas su jūrų laivo avarija ar incidentu susijusias teritorijas ir į visus jūrų laivus, jų nuolaužas arba konstrukcijas, taip pat apžiūrėti krovinį, įrangą arba jų liekanas;
2) pareigą užtikrinti, kad įrodymai būtų nedelsiant surinkti ir būtų atlikta nuolaužų, liekanų arba kitų sudėtinių dalių ar medžiagų paieška ir surinkimas siekiant juos apžiūrėti arba ištirti;
3) teisę reikalauti, kad būtų apžiūrėti arba ištirti šios dalies 2 punkte nurodyti daiktai, ir teisę laisvai susipažinti su tokios apžiūros arba tyrimo rezultatais;
4) teisę laisvai susipažinti su visa su jūrų laivo avarija ar incidentu susijusia informacija ir užregistruotais duomenimis, tarp jų reiso duomenų registravimo sistemos duomenimis apie jūrų laivą, reisą, krovinį, įgulą ar visus kitus asmenis, objektus, sąlygas ar aplinkybes, juos kopijuoti ir jais naudotis;
5) teisę laisvai susipažinti su aukų kūnų apžiūros rezultatais arba iš aukų kūnų paimtų mėginių tyrimų rezultatais;
6) teisę reikalauti žmonių, dalyvavusių valdant jūrų laivą, arba visų kitų su jūrų laivo avarija ar incidentu susijusių asmenų apžiūros rezultatų ar iš tokių asmenų paimtų mėginių tyrimų rezultatų ir laisvai susipažinti su jais;
7) teisę apklausti liudytojus nedalyvaujant asmeniui, jeigu galima daryti prielaidą, kad to asmens interesai kertasi su jūrų laivo avarijos tyrimu;
8) teisę gauti jūrų laivo vėliavos valstybės, savininkų, klasifikacinių bendrovių arba visų kitų susijusių šalių, jeigu jos arba jų atstovai yra įsisteigę valstybėje narėje, turimus tyrimo dokumentus ir susijusią informaciją;
9) teisę prašyti atitinkamų valstybių su jūrų laivų avarijų ar incidentų tyrimu susijusių valdžios institucijų, tarp jų laivybos inspektorių, pakrantės pareigūnų, jūrų laivų eismo tarnybos operatorių, paieškos ir gelbėjimo komandų, laivavedžių arba kito uoste ar jūroje dirbančio personalo, pagalbos;
10) pareigą bet kuriuo laiku gavęs pranešimą apie jūrų laivo avariją nedelsdamas pradėti tyrimą;
11) teisę rinkti ir analizuoti su saugumu jūroje susijusius duomenis, ypač prevenciniais tikslais;
12) teisę rengti ir teikti saugos rekomendacijas;
13) teisę prašyti asmenų, kuriems skirtos saugos rekomendacijos, pateikti informaciją apie saugos rekomendacijų įgyvendinimo eigą arba priimtą sprendimą neįgyvendinti saugos rekomendacijų.“
laivybos įstatymo 48 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Tyrimų vadovas privalo turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą, laivo, kurio bendroji talpa yra 500 ir daugiau, kapitono budinčiojo padėjėjo jūrinį laipsnį arba laivo, kurio pagrindinių variklių galia yra 750 kW ir daugiau, budinčiojo mechaniko jūrinį laipsnį ir ne trumpesnį kaip dvejų metų darbo einant šias pareigas stažą, mokėti valstybinę ir anglų kalbas, išmanyti jūrų terminologiją anglų kalba turi turėti profesinių žinių ir praktinės patirties, susijusių su jūrų laivų avarijų ir incidentų tyrimu.“
Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatymo 48 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Jūrų laivų avarijų ir incidentų klasifikavimo, tyrimo, ir pranešimų ir ataskaitų rengimo ir teikimo tvarką, tyrimų vadovo pareigas ir teises nustato susisiekimo ministras. Jūrų laivų avarijų ir incidentų tyrimo, ataskaitų ir saugos rekomendacijų rengimo ir teikimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius. Asmenys, kuriems skirtos saugos rekomendacijos, privalo jas įvertinti ir prireikus imtis veiksmų saugos rekomendacijoms įgyvendinti.“
laivybos įstatymo pakeitimo įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatymo 49 straipsnio pakeitimas Pakeisti
straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Įvykus bet kokio jūrų laivo avarijai ar incidentui Lietuvos Respublikai
priskirtame paieškos ir gelbėjimo rajone Baltijos jūroje, jūrų laivo kapitonas nedelsdamas privalo apie tai pranešti Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų Jūrų gelbėjimo koordinavimo centrui ir Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos susisiekimo ministro nustatyta tvarka.“
1.
apsaugos ir darbo ministras, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras ir Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 2. Tyrimų vadovo iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėti jūrų laivų avarijų ir incidentų tyrimai baigiami šio įstatymo nustatyta tvarka. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projektas Projekto lyginamasis variantas
2015 m. d. Nr. Vilnius
1Papildyti 2 straipsnį nauja 5 dalimi:
„5. Jūrų laivo avarija – vienas ar keli įvykiai eksploatuojant jūrų laivą, dėl kurių miršta, yra sužeidžiami ar dingsta tame laive buvę žmonės, užteršiama aplinka ar sugadinama jūrų laivo konstrukcija ar jo sistemos.“
2Papildyti 2 straipsnį nauja 6 dalimi:
„6. Jūrų laivo incidentas (toliau – incidentas)
laikyti atitinkamai 7–35 dalimis. 2 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 3 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Saugios laivybos valstybinį valdymą vykdo Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – Vyriausybė), Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija (toliau – Susisiekimo ministerija), Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija (toliau – Socialinės apsaugos ir darbo ministerija), Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija (toliau – Sveikatos apsaugos ministerija), Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija (toliau – Teisingumo ministerija) ir Lietuvos saugios laivybos administracija (toliau – Administracija).“
2Papildyti 3 straipsnį nauja 5 dalimi:
„5. Teisingumo ministras priima teisės aktus jūrų laivų avarijų ir incidentų
tyrimo, ataskaitų ir saugos rekomendacijų rengimo ir teikimo klausimais, organizuoja, koordinuoja, kontroliuoja (prižiūri) šių teisės aktų vykdymą.“
48 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Jūrų laivų avarijas ar ir incidentus tiria susisiekimo teisingumo ministro paskirtas (-i) jūrų laivų avarijų ir incidentų tyrimų vadovas (-ai) (toliau – tyrimų vadovas).
Tyrimų vadovas turi šias teises ir pareigas:
1) teisę laisvai patekti į jūrų laivo avarijos ar incidento vietą, į visas su jūrų laivo avarija ar incidentu susijusias teritorijas ir į visus jūrų laivus, jų nuolaužas arba konstrukcijas, taip pat apžiūrėti krovinį, įrangą arba jų liekanas;
2) pareigą užtikrinti, kad įrodymai būtų nedelsiant surinkti ir būtų atlikta nuolaužų, liekanų arba kitų sudėtinių dalių ar medžiagų paieška ir surinkimas siekiant juos apžiūrėti arba ištirti;
3) teisę reikalauti, kad būtų apžiūrėti arba ištirti šios dalies 2 punkte nurodyti daiktai, ir teisę laisvai susipažinti su tokios apžiūros arba tyrimo rezultatais;
4) teisę laisvai susipažinti su visa su jūrų laivo avarija ar incidentu susijusia informacija ir užregistruotais duomenimis, tarp jų reiso duomenų registravimo sistemos duomenimis apie jūrų laivą, reisą, krovinį, įgulą ar visus kitus asmenis, objektus, sąlygas ar aplinkybes, juos kopijuoti ir jais naudotis;
5) teisę laisvai susipažinti su aukų kūnų apžiūros rezultatais arba iš aukų kūnų paimtų mėginių tyrimų rezultatais;
6) teisę reikalauti žmonių, dalyvavusių valdant jūrų laivą, arba visų kitų su jūrų laivo avarija ar incidentu susijusių asmenų apžiūros rezultatų ar iš tokių asmenų paimtų mėginių tyrimų rezultatų ir laisvai susipažinti su jais;
7) teisę apklausti liudytojus nedalyvaujant asmeniui, jeigu galima daryti prielaidą, kad to asmens interesai kertasi su jūrų laivo avarijos tyrimu;
8) teisę gauti jūrų laivo vėliavos valstybės, savininkų, klasifikacinių bendrovių arba visų kitų susijusių šalių, jeigu jos arba jų atstovai yra įsisteigę valstybėje narėje, turimus tyrimo dokumentus ir susijusią informaciją;
9) teisę prašyti atitinkamų valstybių su jūrų laivų avarijų ar incidentų tyrimu susijusių valdžios institucijų, tarp jų laivybos inspektorių, pakrantės pareigūnų, jūrų laivų eismo tarnybos operatorių, paieškos ir gelbėjimo komandų, laivavedžių arba kito uoste ar jūroje dirbančio personalo, pagalbos;
10) pareigą bet kuriuo laiku gavęs pranešimą apie jūrų laivo avariją nedelsdamas pradėti tyrimą;
11) teisę rinkti ir analizuoti su saugumu jūroje susijusius duomenis, ypač prevenciniais tikslais;
12) teisę rengti ir teikti saugos rekomendacijas;
13) teisę prašyti asmenų, kuriems skirtos saugos rekomendacijos, pateikti informaciją apie saugos rekomendacijų įgyvendinimo eigą arba priimtą sprendimą neįgyvendinti saugos rekomendacijų.“ 2.
Tyrimų vadovas turi šias teises ir pareigas:
1) teisę laisvai patekti į jūrų laivo avarijos ar incidento vietą, į visas su jūrų laivo avarija ar incidentu susijusias teritorijas ir į visus jūrų laivus, jų nuolaužas arba konstrukcijas, taip pat apžiūrėti krovinį, įrangą arba jų liekanas;
2) pareigą užtikrinti, kad įrodymai būtų nedelsiant surinkti ir būtų atlikta nuolaužų, liekanų arba kitų sudėtinių dalių ar medžiagų paieška ir surinkimas siekiant juos apžiūrėti arba ištirti;
3) teisę reikalauti, kad būtų apžiūrėti arba ištirti šios dalies 2 punkte nurodyti daiktai, ir teisę laisvai susipažinti su tokios apžiūros arba tyrimo rezultatais;
4) teisę laisvai susipažinti su visa su jūrų laivo avarija ar incidentu susijusia informacija ir užregistruotais duomenimis, tarp jų reiso duomenų registravimo sistemos duomenimis apie jūrų laivą, reisą, krovinį, įgulą ar visus kitus asmenis, objektus, sąlygas ar aplinkybes, juos kopijuoti ir jais naudotis;
5) teisę laisvai susipažinti su aukų kūnų apžiūros rezultatais arba iš aukų kūnų paimtų mėginių tyrimų rezultatais;
6) teisę reikalauti žmonių, dalyvavusių valdant jūrų laivą, arba visų kitų su jūrų laivo avarija ar incidentu susijusių asmenų apžiūros rezultatų ar iš tokių asmenų paimtų mėginių tyrimų rezultatų ir laisvai susipažinti su jais;
7) teisę apklausti liudytojus nedalyvaujant asmeniui, jeigu galima daryti prielaidą, kad to asmens interesai kertasi su jūrų laivo avarijos tyrimu;
8) teisę gauti jūrų laivo vėliavos valstybės, savininkų, klasifikacinių bendrovių arba visų kitų susijusių šalių, jeigu jos arba jų atstovai yra įsisteigę valstybėje narėje, turimus tyrimo dokumentus ir susijusią informaciją;
9) teisę prašyti atitinkamų valstybių su jūrų laivų avarijų ar incidentų tyrimu susijusių valdžios institucijų, tarp jų laivybos inspektorių, pakrantės pareigūnų, jūrų laivų eismo tarnybos operatorių, paieškos ir gelbėjimo komandų, laivavedžių arba kito uoste ar jūroje dirbančio personalo, pagalbos;
10) pareigą bet kuriuo laiku gavęs pranešimą apie jūrų laivo avariją nedelsdamas pradėti tyrimą;
11) teisę rinkti ir analizuoti su saugumu jūroje susijusius duomenis, ypač prevenciniais tikslais;
12) teisę rengti ir teikti saugos rekomendacijas;
13) teisę prašyti asmenų, kuriems skirtos saugos rekomendacijos, pateikti informaciją apie saugos rekomendacijų įgyvendinimo eigą arba priimtą sprendimą neįgyvendinti saugos rekomendacijų.“
ir ją išdėstyti taip: „4.
Tyrimų vadovas privalo turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą, laivo, kurio bendroji talpa yra 500 ir daugiau, kapitono budinčiojo padėjėjo jūrinį laipsnį arba laivo, kurio pagrindinių variklių galia yra 750 kW ir daugiau, budinčiojo mechaniko jūrinį laipsnį ir ne trumpesnį kaip dvejų metų darbo einant šias pareigas stažą, mokėti valstybinę ir anglų kalbas, išmanyti jūrų terminologiją anglų kalba turi turėti profesinių žinių ir praktinės patirties, susijusių su jūrų laivų avarijų ir incidentų tyrimu.“
išdėstyti taip: „5. Jūrų laivų avarijų ir incidentų klasifikavimo, tyrimo, ir pranešimų ir ataskaitų rengimo ir teikimo tvarką, tyrimų vadovo pareigas ir teises nustato susisiekimo ministras. Jūrų laivų avarijų ir incidentų tyrimo, ataskaitų ir saugos rekomendacijų rengimo ir teikimo tvarką nustato teisingumo ministras. Asmenys, kuriems skirtos saugos rekomendacijos, privalo jas įvertinti ir prireikus imtis veiksmų saugos rekomendacijoms įgyvendinti.“
Pakeisti 49 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Įvykus bet kokio jūrų laivo avarijai ar incidentui Lietuvos Respublikai
priskirtame paieškos ir gelbėjimo rajone Baltijos jūroje, jūrų laivo kapitonas nedelsdamas privalo apie tai pranešti Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų Jūrų gelbėjimo koordinavimo centrui ir Teisingumo ministerijai susisiekimo ministro nustatyta tvarka.“
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2016 m.
sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos teisingumo ministras, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Tyrimų vadovo iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėti jūrų laivų avarijų ir incidentų tyrimai baigiami šio įstatymo nustatyta tvarka.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projektas Projekto lyginamasis variantas
2015 m. d. Nr. Vilnius
1Papildyti 2 straipsnį nauja 5 dalimi:
„5. Jūrų laivo avarija – vienas ar keli įvykiai eksploatuojant jūrų laivą, dėl kurių miršta, yra sužeidžiami ar dingsta tame laive buvę žmonės, užteršiama aplinka ar sugadinama jūrų laivo konstrukcija ar jo sistemos.“
2Papildyti 2 straipsnį nauja 6 dalimi:
„6. Jūrų laivo incidentas (toliau – incidentas)
laikyti atitinkamai 7–35 dalimis. 2 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 3 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Saugios laivybos valstybinį valdymą vykdo Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – Vyriausybė), Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija (toliau – Susisiekimo ministerija), Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija (toliau – Socialinės apsaugos ir darbo ministerija), Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija (toliau – Sveikatos apsaugos ministerija), Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija (toliau – Teisingumo ministerija) ir Lietuvos saugios laivybos administracija (toliau – Administracija).“
2Papildyti 3 straipsnį nauja 5 dalimi:
„5. Teisingumo ministras priima teisės aktus jūrų laivų avarijų ir incidentų
tyrimo, ataskaitų ir saugos rekomendacijų rengimo ir teikimo klausimais, organizuoja, koordinuoja, kontroliuoja (prižiūri) šių teisės aktų vykdymą.“
48 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Jūrų laivų avarijas ar ir incidentus tiria susisiekimo teisingumo ministro paskirtas (paskirti) jūrų laivų avarijų ir incidentų tyrimų vadovas (vadovai) (toliau – tyrimų vadovas).
Tyrimų vadovas turi šias teises ir pareigas:
1) teisę laisvai patekti į jūrų laivo avarijos ar incidento vietą, į visas su jūrų laivo avarija ar incidentu susijusias teritorijas ir į visus jūrų laivus, jų nuolaužas arba konstrukcijas, taip pat apžiūrėti krovinį, įrangą arba jų liekanas;
2) pareigą užtikrinti, kad įrodymai būtų nedelsiant surinkti ir būtų atlikta nuolaužų, liekanų arba kitų sudedamųjų dalių ar medžiagų paieška ir surinkimas siekiant juos apžiūrėti arba ištirti;
3) teisę reikalauti, kad būtų apžiūrėti arba ištirti šios dalies 2 punkte nurodyti daiktai, ir teisę laisvai susipažinti su tokios apžiūros arba tyrimo rezultatais;
4) teisę laisvai susipažinti su visa su jūrų laivo avarija ar incidentu susijusia informacija ir užregistruotais duomenimis, tarp jų reiso duomenų registravimo sistemos duomenimis apie jūrų laivą, reisą, krovinį, įgulą ar visus kitus asmenis, objektus, sąlygas ar aplinkybes, juos kopijuoti ir jais naudotis;
5) teisę laisvai susipažinti su aukų kūnų apžiūros rezultatais arba iš aukų kūnų paimtų mėginių tyrimų rezultatais;
6) teisę reikalauti žmonių, dalyvavusių valdant jūrų laivą, arba visų kitų su jūrų laivo avarija ar incidentu susijusių asmenų apžiūros rezultatų ar iš tokių asmenų paimtų mėginių tyrimų rezultatų ir laisvai susipažinti su jais;
7) teisę apklausti liudytojus nedalyvaujant asmeniui, jeigu galima daryti prielaidą, kad to asmens interesai kertasi su jūrų laivo avarijos tyrimu;
8) teisę gauti jūrų laivo vėliavos valstybės, savininkų, klasifikacinių bendrovių arba visų kitų susijusių šalių, jeigu jos arba jų atstovai yra įsisteigę valstybėje narėje, turimus tyrimo dokumentus ir susijusią informaciją;
9) teisę prašyti atitinkamų valstybių su jūrų laivų avarijų ar incidentų tyrimu susijusių valdžios institucijų, tarp jų laivybos inspektorių, pakrantės pareigūnų, jūrų laivų eismo tarnybos operatorių, paieškos ir gelbėjimo komandų, laivavedžių arba kito uoste ar jūroje dirbančio personalo, pagalbos;
10) pareigą bet kuriuo laiku gavęs pranešimą apie jūrų laivo avariją nedelsdamas pradėti tyrimą;
11) teisę rinkti ir analizuoti su saugumu jūroje susijusius duomenis, ypač prevenciniais tikslais;
12) teisę rengti ir teikti saugos rekomendacijas;
13) teisę prašyti asmenų, kuriems skirtos saugos rekomendacijos, pateikti informaciją apie tai, kaip įgyvendinamos saugos rekomendacijos, arba apie priimtą sprendimą neįgyvendinti saugos rekomendacijų.“ 2.
Tyrimų vadovas turi šias teises ir pareigas:
1) teisę laisvai patekti į jūrų laivo avarijos ar incidento vietą, į visas su jūrų laivo avarija ar incidentu susijusias teritorijas ir į visus jūrų laivus, jų nuolaužas arba konstrukcijas, taip pat apžiūrėti krovinį, įrangą arba jų liekanas;
2) pareigą užtikrinti, kad įrodymai būtų nedelsiant surinkti ir būtų atlikta nuolaužų, liekanų arba kitų sudedamųjų dalių ar medžiagų paieška ir surinkimas siekiant juos apžiūrėti arba ištirti;
3) teisę reikalauti, kad būtų apžiūrėti arba ištirti šios dalies 2 punkte nurodyti daiktai, ir teisę laisvai susipažinti su tokios apžiūros arba tyrimo rezultatais;
4) teisę laisvai susipažinti su visa su jūrų laivo avarija ar incidentu susijusia informacija ir užregistruotais duomenimis, tarp jų reiso duomenų registravimo sistemos duomenimis apie jūrų laivą, reisą, krovinį, įgulą ar visus kitus asmenis, objektus, sąlygas ar aplinkybes, juos kopijuoti ir jais naudotis;
5) teisę laisvai susipažinti su aukų kūnų apžiūros rezultatais arba iš aukų kūnų paimtų mėginių tyrimų rezultatais;
6) teisę reikalauti žmonių, dalyvavusių valdant jūrų laivą, arba visų kitų su jūrų laivo avarija ar incidentu susijusių asmenų apžiūros rezultatų ar iš tokių asmenų paimtų mėginių tyrimų rezultatų ir laisvai susipažinti su jais;
7) teisę apklausti liudytojus nedalyvaujant asmeniui, jeigu galima daryti prielaidą, kad to asmens interesai kertasi su jūrų laivo avarijos tyrimu;
8) teisę gauti jūrų laivo vėliavos valstybės, savininkų, klasifikacinių bendrovių arba visų kitų susijusių šalių, jeigu jos arba jų atstovai yra įsisteigę valstybėje narėje, turimus tyrimo dokumentus ir susijusią informaciją;
9) teisę prašyti atitinkamų valstybių su jūrų laivų avarijų ar incidentų tyrimu susijusių valdžios institucijų, tarp jų laivybos inspektorių, pakrantės pareigūnų, jūrų laivų eismo tarnybos operatorių, paieškos ir gelbėjimo komandų, laivavedžių arba kito uoste ar jūroje dirbančio personalo, pagalbos;
10) pareigą bet kuriuo laiku gavęs pranešimą apie jūrų laivo avariją nedelsdamas pradėti tyrimą;
11) teisę rinkti ir analizuoti su saugumu jūroje susijusius duomenis, ypač prevenciniais tikslais;
12) teisę rengti ir teikti saugos rekomendacijas;
13) teisę prašyti asmenų, kuriems skirtos saugos rekomendacijos, pateikti informaciją apie tai, kaip įgyvendinamos saugos rekomendacijos, arba apie priimtą sprendimą neįgyvendinti saugos rekomendacijų.“
ir ją išdėstyti taip: „4.
Tyrimų vadovas privalo turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą, laivo, kurio bendroji talpa yra 500 ir daugiau, kapitono budinčiojo padėjėjo jūrinį laipsnį arba laivo, kurio pagrindinių variklių galia yra 750 kW ir daugiau, budinčiojo mechaniko jūrinį laipsnį ir ne trumpesnį kaip dvejų metų darbo einant šias pareigas stažą, mokėti valstybinę ir anglų kalbas, išmanyti jūrų terminologiją anglų kalba turi turėti profesinių žinių ir praktinės patirties, susijusių su jūrų laivų avarijų ir incidentų tyrimu.“
išdėstyti taip: „5. Jūrų laivų avarijų ir incidentų klasifikavimo, tyrimo, ir pranešimų ir ataskaitų rengimo ir teikimo tvarką, tyrimų vadovo pareigas ir teises nustato susisiekimo ministras. Jūrų laivų avarijų ir incidentų tyrimo, ataskaitų ir saugos rekomendacijų rengimo ir teikimo tvarką nustato teisingumo ministras. Asmenys, kuriems skirtos saugos rekomendacijos, privalo jas įvertinti ir prireikus imtis veiksmų saugos rekomendacijoms įgyvendinti.“
Pakeisti 49 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Įvykus bet kokio jūrų laivo avarijai ar incidentui Lietuvos Respublikai
priskirtame paieškos ir gelbėjimo rajone Baltijos jūroje, jūrų laivo kapitonas nedelsdamas privalo apie tai pranešti Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų Jūrų gelbėjimo koordinavimo centrui ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai susisiekimo ministro nustatyta tvarka.“
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2016 m.
sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos teisingumo ministras, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras iki 2015 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Tyrimų vadovo iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėti jūrų laivų avarijų ir incidentų tyrimai baigiami šio įstatymo nustatyta tvarka.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
RESPUBLIKOS SAUGIOS LAIVYBOS ĮSTATYMO NR. VIII-1897 PAKEITIMO ĮSTATYMO NR. XII-1218 1 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2015-04-10 Nr. XIIP-2880 Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnio 1 dalimi keičiamo Saugios laivybos įstatymo pakeitimo įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatymo 48 straipsnio 2 dalies 8 punkte vartojamą formuluotę „valstybėje narėje“ reikėtų pakeisti
„Europos Sąjungos valstybėje narėje“. 2. Atkreipiame dėmesį,
jog atsižvelgiant į Seimo statute nustatytas įstatymų priėmimo procedūras ir terminus, abejotina, ar pavyks priimti įstatymo projektu siūlomus pakeitimus iki Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatymo Nr. VIII-1897 pakeitimo įstatymo Nr. XII-1218 įsigaliosiančios datos (2015 m. gegužės 1 d.). Departamento direktorius Andrius Kabišaitis I. Jarukaitienė, tel. (8 5) 239 6895, el. p. [email protected] E. Sadauskienė, tel. (8 5) 239 6167, el. p. [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SAUGIOS LAIVYBOS ĮSTATYMO NR. VIII-1897 2, 3, 48 IR 49 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2015-10-23 Nr. XIIP-2880(2) Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis I. Jarukaitienė, tel. (8 5) 239 6895, el. p. [email protected] E. Sadauskienė, tel. (8 5) 239 6167, el. p. [email protected]
2015-11-23 Nr. XIIP-2880(3) Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, esminių pastabų neturime, tačiau atkreipiame dėmesį, kad projekto 2 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įvedamas trumpinys „(toliau – Teisingumo ministerija)“, kuris, mūsų nuomone, turėtų būti vartojamas ir projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 49 straipsnio 1 dalyje. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis I. Jarukaitienė, tel. (8 5) 239 6895, el. p. [email protected] E. Sadauskienė, tel. (8 5) 239 6167, el. p. [email protected]
komitetas
1Komiteto klausymuose dalyvavo (vardas, pavardė, institucija): klausymai nevyko. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Išvadų rengėjų nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliari-jos Teisės departa-mentas, 2015-10-233 Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Atsižvelgti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: nepaskirti. 7. Komiteto išvadų rengėjų komitetui siūlomas sprendimas ir pasiūlymai:
pateiktam įstatymo projektui. 7.2. Pasiūlymai: nėra. PRIDEDAMA: priedų nėra. Komiteto išvadų rengėjai: A.Mockus J.Razma
komitetas
1Komiteto posėdyje dalyvavo (vardas, pavardė, institucija): komiteto nariai:
R.Žemaitaitis, A.Skardžius, K.Daukšys, S.Dmitrijev, Š.Gustainis, Z.Jedinskij, K.Kuzminskas (pavaduojantis D.Kreivį), A.Mockus, J.Razma, B.Vėsaitė, S.Jovaiša (pavaduojantis R.Žilinską). Komiteto biuro: vedėja R.Zabarauskienė; patarėjai: D.Šaltmeris, R.Duburaitė, R.Petkūnienė, L.Jasiukėnienė, R.Danė; padėjėjos Z.Jodkonienė ir G.Mickienė. Kviestieji asmenys: Susisiekimo ministerijos atstovai: K.Valatka, E.Vyšniauskaitė, J.Norkienė, V.Tamulis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliari-jos Teisės departa-mentas, 2015-10-233 Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Atsižvelgti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: nepaskirti. 7.1. Sprendimas: pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir komiteto išvadai. 7.2. Pasiūlymai: nėra. 8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: A.Mockus. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA: įstatymo projektas ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas R.Žemaitaitis