Lyginamasis Projekto lyginamasis variantas
administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo
administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII‑1029 nauja redakcija Pakeisti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymą Nr. VIII-1029 ir jį išdėstyti taip:
nustato administracinių bylų dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimo tvarką. 2. Nagrinėdamas bylas, administracinis teismas vadovaujasi šio įstatymo normomis, taip pat Lietuvos Respublikos C c ivilinio proceso kodekso (toliau – Civilinio proceso kodeksas) normomis, kai šis įstatymas jas tiesiogiai nurodo. 3. Atskirų administracinių bylų kategorijų teiseną gali reglamentuoti ir kiti įstatymai. 2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas. 2. Vidaus administravimas – veikla, kuria užtikrinamas viešojo administravimo subjekto savarankiškas funkcionavimas (struktūros tvarkymas, dokumentų, personalo, turimų materialinių ir finansinių išteklių valdymas), kad jis galėtų atlikti viešąjį administravimą. 3. Administravimo subjektai –subjektai, atliekantys viešojo administravimo funkcijas. 4.
administravimo subjektas – valstybės institucija ar įstaiga, savivaldybės institucija ar įstaiga, pareigūnas, valstybės tarnautojas, valstybės ar savivaldybės įmonė, viešoji įstaiga, kurios savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, asociacija, Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka įgalioti atlikti viešąjį administravimą. Pastaba. Valstybės tarnautojų (pareigūnų) skirstymą pagal jiems suteiktus viešojo administravimo įgaliojimus nustato ir jų administracinį subjektiškumą apibrėžia valstybės tarnybą reglamentuojantys ar kiti specialūs įstatymai. 5. Viešojo administravimo subjektų sistema – sistema, susidedanti iš:
administravimo subjektai – valstybės institucijos ar įstaigos, jų valstybės tarnautojai ir pareigūnai, valstybės įmonės, viešosios įstaigos, kurių savininkė arba dalininkė yra valstybė, asociacijos, Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka įstatymu, tiesiogiai taikomu Europos Sąjungos teisės aktu, ratifikuota Lietuvos Respublikos tarptautine sutartimi, įstatymų įgaliotos valstybės institucijos priimtu teisės aktu, Vyriausybės nutarimu, priimtu vadovaujantis tiesiogiai taikomu Europos Sąjungos teisės aktu, ratifikuota Lietuvos Respublikos tarptautine sutartimi, nustatančiais Europos Sąjungos ar atskirų valstybių finansinės paramos Lietuvai teikimo mastą, principus ar bendrąsias taisykles, įgalioti atlikti viešąjį administravimą. Valstybinio administravimo subjektai skirstomi į centrinius ir teritorinius. 7. Centriniai valstybinio administravimo subjektai – valstybinio administravimo subjektai, kurių veiklos teritorija yra visa valstybės teritorija. 8. Teritoriniai valstybinio administravimo subjektai – valstybinio administravimo subjektai, kurių veiklos teritorija yra nustatyta valstybės teritorijos dalis. 9.
administravimo subjektai – savivaldybių institucijos ar įstaigos, jų valstybės tarnautojai ir pareigūnai, savivaldybės įmonės, viešosios įstaigos, kurių savininkė ar dalininkė yra savivaldybė, asociacijos, Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka įgalioti atlikti viešąjį administravimą. 10. (Neteko galios nuo 2011 m. gegužės 1 d.)
institucija – institucija, kurioje sprendimus priima ne vien vadovas, o grupė asmenų balsų dauguma. 12. Asmuo
ginčai – valstybės tarnautojų, turinčių viešojo administravimo įgaliojimus, ginčai su administracija, susiję su tarnautojo statuso įgijimu, pasikeitimu ar praradimu ir drausminio poveikio priemonių taikymu. 20. Skundas, prašymas – kreipimosi į kompetentingą instituciją, kad būtų išspręstas administracinis ginčas, formos. Su skundais į kompetentingą instituciją kreipiasi privatūs asmenys, o su prašymais – valstybės ir savivaldybių institucijos, jų atstovai, tarnautojai. Įstatymai gali numatyti ir kitas kreipimosi formas. 2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
ginčas – asmens ir administravimo subjekto konfliktas arba vienas kitam nepavaldžių viešojo administravimo subjektų konfliktas. Prie administracinių ginčų priskiriami ir valstybės tarnautojų ginčai su administracija, taip pat rinkimų ginčai. 2. Asmuo
ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje viešojo administravimo srities ginčus . 2. Teismas nevertina ginčijamo administracinio teisės akto bei veiksmų ( ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) teisės aktas arba veiksmas (neveikimas) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus. 4 straipsnis. Įstatymų taikymas nagrinėjant administracines bylas
negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – Konstitucija) . 2.
pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau
Teismo nutarimą, teismas atnaujina bylos nagrinėjimą. Minėtos taisyklės taikomos ir tais atvejais, kai teismas suabejoja, ar Lietuvos Respublikos Prezidento (toliau – Respublikos Prezidentas) aktas arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, neprieštarauja įstatymams ar Konstitucijai. 3. Taikydamas Europos Sąjungos teisės normas, teismas taip pat vadovaujasi Europos Sąjungos teisminių institucijų sprendimais ir preliminariais nutarimais . Įstatymų nustatytais atvejais teismas kreipiasi į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją prašydamas preliminaraus nutarimo prejudicinio sprendimo Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo klausimu. 4. Administracinių bylų procesas vyksta pagal administracinio proceso įstatymus, galiojančius bylos nagrinėjimo, atskirų procesinių veiksmų atlikimo arba teismo sprendimo vykdymo metu. 5. Jeigu yra prieštaravimas prieštaravimų tarp šio įstatymo normų ir kitų įstatymų (išskyrus specialiuosius įstatymus), teismas turi vadovautis Administracinių bylų teisenos šio įstatymo normomis. 6. Jeigu nėra įstatymo, reglamentuojančio ginčo santykį, teismas taiko įstatymą, reglamentuojantį panašius santykius, o jei ir tokio įstatymo nėra, – vadovaujasi bendraisiais įstatymų pradmenimis ir jų prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. 5 straipsnis. Teisė kreiptis gynybos į teismą 1.
Kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. 2. Atsisakymas t T eisės kreiptis į teismą atsisakymas negalioja. 3. Teismas imasi nagrinėti administracinę bylą:
1) pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą ar prašymą ;
kitų asmenų teisių gynimo;
valstybės institucijų, įstaigų, organizacijų, tarnybų ar fizinių asmenų kreipimąsi įstatymų nustatytais atvejais dėl valstybės ar kitų viešųjų interesų gynimo;
2) įstatymų nustatytais atvejais pagal prokuroro, viešojo administravimo subjektų, organizacijų ar fizinių asmenų pareiškimą dėl viešojo intereso arba valstybės, savivaldybės ir asmenų teisių bei įstatymų saugomų interesų gynimo;43 ) pagal vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų kreipimąsi prašymą dėl savivaldybių teisių viešojo administravimo srityje gynimo;54 ) įstatymų nustatytais atvejais pagal viešojo administravimo subjektų kreipimąsi prašymą (pareiškimą) dėl administracinių ginčų sprendimo. 6 straipsnis. Teisma i, s kaip vienintelė teisingumą vykdanti institucija Teisingumą administracinėse bylose vykdo tik teismai, vadovaudamiesi visų asmenų lygyb e ės įstatymui ir teismui principu , nepais ant ydami lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, veiklos rūšies ir pobūdžio, gyvenamosios vietos ir kitų aplinkybių. 7 straipsnis. Teisėjų ir teismų nepriklausomumas
teisingumą, teisėjai ir teismai yra nepriklausomi ir klauso tik įstatymų. Teisėjai ir teismai sprendžia administracines bylas remdamiesi įstatymais ir tokiomis sąlygomis, kurios nesudaro galimybių teisėjus veikti iš šalies. 2.
valdžios ir valdymo institucijų, Lietuvos Respublikos Seimo (toliau – Seimas) narių ir kitų pareigūnų, politinių partijų, politinių ir visuomeninių organizacijų ar fizinių asmenų kišimasis į teisėjo ar teismo veiklą draudžiamas ir užtraukia įstatymų nustatytą atsakomybę. 3. Mitingai, piketai ir kitokie veiksmai arčiau negu 75 metrai iki teismo pastato ir teisme, kuriais siekiama paveikti teisėją ar teismą, laikomi kišimusi į teisėjo arba teismo veiklą ir yra draudžiami. 4. Kai kišamasi į teisingumą vykdančių teismo ar teisėjo veiklą, teismas ar teisėjas turi reaguoti įstatymų nustatyta tvarka. 8 straipsnis. Bylų nagrinėjimo teisme viešumas
neįleidžiami jaunesni kaip šešiolikos metų asmenys, jeigu jie nėra proceso dalyviai arba liudytojai. 2. Teismo posėdis gali būti uždaras – žmogaus asmeninio ar šeiminio gyvenimo slaptumui apsaugoti, taip pat jeigu viešai nagrinėjama byla gali atskleisti valstybės, tarnybos, profesinę ar komercinę paslaptį. Dėl to teismas priima motyvuotą nutartį. Uždarame teismo posėdyje gali būti proceso dalyviai, o reikiamais atvejais – ir liudytojai, specialistai, ekspertai, vertėjai. 3. Uždarame teismo posėdyje byla nagrinėjama laikantis visų proceso taisyklių. Teismo sprendimo rezoliucinė dalis paskelbiama viešai, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato kitaip. 34 . Bylų nagrinėjimo teisme viešumo principas netaikomas ir tais atvejais, kai pagal įstatymą skundai ar bylos nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka. 9 straipsnis. Teismo proceso kalba
kalba. 2. Dokumentai, surašyti kitomis kalbomis, teikiami ir skelbiami išversti į lietuvių kalbą ir nustatyta tvarka patvirtinti.
Kai proceso dalyvis, kuriam procesiniai dokumentai turi būti įteikti užsienio valstybėje, nemoka lietuvių kalbos, administraciniam teismui turi būti pateikti šių dokumentų vertimai į jam suprantamą kalbą arba valstybės, kurioje turi būti įteiktas dokumentas, oficialiąją kalbą, o jei toje valstybėje yra kelios oficialiosios kalbos – į vieną iš įteikimo vietos oficialiųjų kalbų. Kai proceso dalyviui, kuris nemoka lietuvių kalbos, teismo procesiniai dokumentai turi būti siunčiami į užsienio valstybę, teismas išverčia juos į šioje dalyje nurodytą kalbą. 3. Bylą nagrinėti teisme rengiančiam teisėjui ar ją nagrinėjančiam teismui nutarus, kita kalba surašytą dokumentą teismo posėdyje gali išversti vertėjas. 4. Asmenims, nemokantiems lietuvių kalbos, garantuojama teisė naudotis vertėjo paslaugomis. Už vertėjo paslaugas teismo posėdžio metu mokama iš valstybės biudžeto. 10 straipsnis. Betarpiškumo principas
privalo tiesiogiai ištirti visus byloje esančius įrodymus, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus. 2. Teismas savo sprendimą gali pagrįsti tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti teismo posėdyje. 3. Teismas, priimdamas sprendimą, neturi teisės spręsti klausimo dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų. 4. Proceso dalyviai teisminių ginčų metu gali remtis tik tomis aplinkybėmis, kurios buvo ištirtos teismo posėdyje, nagrinėjant bylą iš esmės. 11 straipsnis. Proceso operatyvumas ir ekonomiškumas
šiame įstatyme nustatytų priemonių, kad būtų užkirstas kelias vilkinti procesą, ir siekia, kad byla būtų išnagrinėta per vieną teismo posėdį, jeigu tai nekenkia tinkamai išnagrinėti bylą. 2.
dalyviai privalo sąžiningai naudotis savo procesinėmis teisėmis ir jomis nepiktnaudžiauti, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai. 3. Teismas ir proceso šalys siekia, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas būtų įvykdytas per kiek įmanoma trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau. 1012 straipsnis. Teisių ir pareigų išaiškinimas proceso dalyviams Teismas turi išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises. 1113 straipsnis. Informacinių ir elektroninių ryšių technologijų, kitų techninių priemonių naudojimas teisme
1Teismo posėdžio eigai,
įrodymams fiksuoti ir tirti teismas gali naudoti bet kokias technines priemones. 2. Proceso šalys , savo procesinėms teisėms įgyvendinti įgyvendindamos savo procesines teises, gali daryti garso įrašą teismo posėdžiui užfiksuoti. Apie daromą garso įrašą proceso šalys privalo informuoti teismą. 3. Kitiems asmenims draudžiama teismo posėdžio metu filmuoti, fotografuoti, daryti garso ar vaizdo įrašus ir naudoti kitas technines priemones. 4. Asmenims, pažeidusiems draudimą naudoti technines priemones teismo posėdžio metu, taikoma įstatymų numatyta nustatyta atsakomybė. 5. Proceso dalyvių , liudytojo, specialisto, eksperto, vertėjo dalyvavimas teismo posėdžiuose gali būti užtikrinamas naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas, telekonferencijas ir kitaip). Lietuvos Respublikos T t eisingumo ministro (toliau – teisingumo ministras) nustatyta tvarka naudojant šias technologijas, turi būti užtikrintas patikimas proceso dalyvių tapatybės nustatymas ir paaiškinimų, parodymų, klausimų ir prašymų pateikimo objektyvumas. 1214 straipsnis. Bylos medžiagos viešumas 1.
administracinės bylos medžiaga, išskyrus medžiagą tų bylų, kurios buvo išnagrinėtos uždarame teismo posėdyje, yra vieša ir su ja gali susipažinti suinteresuoti asmenys, įskaitant ir byloje nedalyvavusius asmenis. Tokią teisę šie asmenys įgyja, kai sprendimas byloje arba nutartis nutraukti bylą ar pareiškimą skundą (prašymą, pareiškimą) palikti nenagrinėtą įsiteisėja. Seimo kontrolierius, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolierius ir Lietuvos Respublikos lygių galimybių kontrolierius turi teisę susipažinti ir su neišnagrinėtos bylos medžiaga, kai tai reikalinga vykdant jų pareigas. 2. Priimdamas viešame teismo posėdyje sprendimą byloje arba nutartį nutraukti bylą ar pareiškimą skundą (prašymą, pareiškimą) palikti nenagrinėtą arba gavęs prašymą susipažinti su bylos medžiaga, teismas turi teisę proceso dalyvių prašymu ar savo iniciatyva motyvuota nutartimi nustatyti, kad bylos medžiaga ar jos dalis yra nevieša, kai reikia apsaugoti žmogaus asmens, jo privataus gyvenimo ir nuosavybės slaptumą, informacijos apie asmens sveikatą konfidencialumą, taip pat jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad bus atskleista valstybės, tarnybos, profesinė ar komercinė paslaptis. Dėl tokios teismo nutarties gali būti duodamas atskirasis skundas. 3. Norėdamas susipažinti su išnagrinėtos bylos medžiaga, asmuo pateikia nustatytos formos prašymą, jame nurodo savo vardą, pavardę, gyvenamąją vietą ir asmens kodą. Susipažinimo su išnagrinėtos bylos medžiaga tvarką nustato teisingumo ministras ir Lietuvos vyriausiasis archyvaras. 1315 straipsnis. Vienodos teismų praktikos formavimas
praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. 2.
administracinis teismas skelbia plenarinės sesijos priimtus sprendimus , nutarimus ir nutartis, taip pat trijų teisėjų kolegijų ir išplėstinių penkių arba septynių teisėjų kolegijų priimtus sprendimus , nutarimus ir nutartis, kurių paskelbimui pritarė dauguma šio teismo teisėjų, bei visus sprendimus dėl norminių administracinių aktų teisėtumo. Į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenyje paskelbtuose sprendimuose , nutarimuose ir nutartyse esančius įstatymų ir kitų teisės aktų taikymo išaiškinimus atsižvelgia teismai, valstybės ir kitos institucijos, taip pat kiti asmenys, taikydami tuos pačius įstatymus ir kitus teisės aktus. 3. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analizuoja administracinių teismų praktiką įstatymų ir kitų teisės aktų taikymo klausimais ir teikia rekomendacinius išaiškinimus. 4. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas susipažindamas su administracinių teismų praktika bei kitomis formomis gali konsultuoti šių teismų teisėjus įstatymų ir kitų teisės aktų aiškinimo bei taikymo klausimais. 5. Lietuvos V v yriausiasis administracinis teismas, vadovaudamasis Europos Sąjungos teisminių institucijų išaiškinimais, analizuoja ir apibendrina administracinių teismų praktiką taikant Europos Sąjungos teisės normas ir teikia rekomendacijas dėl Lietuvos administracinių teismų ir Europos Sąjungos teisminių institucijų bendradarbiavimo užtikrinant vienodą Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimą ir taikymą Lietuvos Respublikoje. 6. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas leidžia biuletenį „Administracinių teismų praktika“. 1416 straipsnis. Teismo sprendimo
ir nutarties privalomumas
, nutarimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdom as i visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. 2.
, nutarimo ir nutarties privalomumas neatima iš suinteresuotų asmenų teisės kreiptis į teismą, kad būtų apgintos teisės ir įstatymų saugomi interesai, dėl kurių ginčas nėra teismo išnagrinėtas ir išspręstas. ANTRASIS SKIRSNIS
1517 straipsnis. Bylos, priskirtos administracinių teismų kompetencijai 1.
Administraciniai teismai sprendžia bylas dėl:
1) valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius jų kompetencijai priskirtus veiksmus ( toliau – vilkinimas atlikti veiksmus) ;
2) savivaldybių administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus;
3) žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ( Lietuvos Respublikos C c ivilinio kodekso (toliau – Civilinis kodeksas) 6.271 straipsnis);
4) mokesčių, kitų privalomų mokėjimų, rinkliavų sumokėjimo, grąžinimo ar išieškojimo, finansinių sankcijų taikymo, taip pat dėl mokestinių ginčų;
5) tarnybinių ginčų, kai viena ginčo šalis yra valstybės ar savivaldybės tarnautojas, turintis viešojo administravimo įgaliojimus (įskaitant pareigūnus ir įstaigų vadovus);
6) Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sprendimų ir šios komisijos kreipimųsi dėl tarnybos santykių su valstybės tarnautojais nutraukimo;
7) Seimo kontrolieriaus kreipimosi ( pareiškimo ) dėl tarnybos santykių su valstybės tarnautojais nutraukimo;
8) ginčų tarp nepavaldžių vienas kitam viešojo administravimo subjektų dėl kompetencijos ar įstatymų pažeidimo, išskyrus civilinius ginčus, priskirtus bendrosios kompetencijos teismams;
9) rinkimų įstatymų ir Lietuvos Respublikos R r eferendumo įstatym ų o (toliau – Referendumo įstatymas) pažeidimo;
10) (neteko galios nuo 2011 m. sausio 1 d.);11 10 ) viešųjų įstaigų, įmonių ir nevyriausybinių organizacijų, turinčių viešojo administravimo įgaliojimus, priimtų sprendimų ir veiksmų (neveikimo) viešojo administravimo srityje teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus;12 11 ) visuomeninių organizacijų, bendrijų, politinių partijų, politinių organizacijų ar asociacijų priimtų bendro pobūdžio teisės aktų teisėtumo;13 12 ) užsieniečių skundų dėl atsisakymo išduoti leidimą gyventi ar dirbti Lietuvoje ar tokio leidimo panaikinimo, dėl leidimų gyventi Lietuvoje pakeitimo, taip pat skundų dėl prieglobsčio nesuteikimo ar panaikinimo;14 13 ) savivaldybės tarybos prašymų pateikti išvadą, ar savivaldybės tarybos narys, savivaldybės tarybos narys – meras, kuriems pradėta įgaliojimų netekimo procedūra, sulaužė priesaiką ir (ar) nevykdė (prašyme nurodytų) jiems įstatymuose nustatytų įgaliojimų.
Administraciniai teismai sprendžia bylas dėl:
1) valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius jų kompetencijai priskirtus veiksmus ( toliau – vilkinimas atlikti veiksmus) ;
2) savivaldybių administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus;
3) žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ( Lietuvos Respublikos C c ivilinio kodekso (toliau – Civilinis kodeksas) 6.271 straipsnis);
4) mokesčių, kitų privalomų mokėjimų, rinkliavų sumokėjimo, grąžinimo ar išieškojimo, finansinių sankcijų taikymo, taip pat dėl mokestinių ginčų;
5) tarnybinių ginčų, kai viena ginčo šalis yra valstybės ar savivaldybės tarnautojas, turintis viešojo administravimo įgaliojimus (įskaitant pareigūnus ir įstaigų vadovus);
6) Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sprendimų ir šios komisijos kreipimųsi dėl tarnybos santykių su valstybės tarnautojais nutraukimo;
7) Seimo kontrolieriaus kreipimosi ( pareiškimo ) dėl tarnybos santykių su valstybės tarnautojais nutraukimo;
8) ginčų tarp nepavaldžių vienas kitam viešojo administravimo subjektų dėl kompetencijos ar įstatymų pažeidimo, išskyrus civilinius ginčus, priskirtus bendrosios kompetencijos teismams;
9) rinkimų įstatymų ir Lietuvos Respublikos R r eferendumo įstatym ų o (toliau – Referendumo įstatymas) pažeidimo;
10) (neteko galios nuo 2011 m. sausio 1 d.);11 10 ) viešųjų įstaigų, įmonių ir nevyriausybinių organizacijų, turinčių viešojo administravimo įgaliojimus, priimtų sprendimų ir veiksmų (neveikimo) viešojo administravimo srityje teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus;12 11 ) visuomeninių organizacijų, bendrijų, politinių partijų, politinių organizacijų ar asociacijų priimtų bendro pobūdžio teisės aktų teisėtumo;13 12 ) užsieniečių skundų dėl atsisakymo išduoti leidimą gyventi ar dirbti Lietuvoje ar tokio leidimo panaikinimo, dėl leidimų gyventi Lietuvoje pakeitimo, taip pat skundų dėl prieglobsčio nesuteikimo ar panaikinimo;14 13 ) savivaldybės tarybos prašymų pateikti išvadą, ar savivaldybės tarybos narys, savivaldybės tarybos narys – meras, kuriems pradėta įgaliojimų netekimo procedūra, sulaužė priesaiką ir (ar) nevykdė (prašyme nurodytų) jiems įstatymuose nustatytų įgaliojimų. 2.
teismų kompetencijai gali būti priskiriamos ir kitokios bylos. 1618 straipsnis. Bylos, nepriskirtos administracinių teismų kompetencijai
nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams. 2. Administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės (kaip kolegialios institucijos) , Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus sprendimų (rekomendacijų). 1719 straipsnis. Administracinių bylų priskyrimas teismams
tarpusavyje susiję reikalavimai, iš kurių vieni priskirtini teismo kompetencijai, o kiti – ne teismo institucijų kompetencijai, visi reikalavimai turi būti nagrinėjami teisme. 2. Jeigu yra abejonė ar galiojančių įstatymų kolizija dėl konkretaus ginčo priskyrimo, ginčas nagrinėjamas teisme. 3. Kai byloje yra keli tarpusavyje susiję reikalavimai, iš kurių vieni priskirtini Vilniaus apygardos administraciniam teismui, o kiti – kitų apygardų administraciniams teismams, byla turi būti nagrinėjama Vilniaus apygardos administraciniame teisme. 4. Kai byloje atsakovai yra keli administravimo subjektai, esantys skirtingų teismų teritorinėje jurisdikcijoje, bylos priskirtinumo klausimas sprendžiamas pagal aukštesniojo administravimo subjekto buveinę. Tais atvejais, kai administravimo subjektai yra lygiaverčiai savo teisine padėtimi, teismą, kuriame bus nagrinėjama byla, turi teisę pasirinkti pareiškėjas. 1820 straipsnis. Apygardos administracinio teismo kompetencija 1.
Apygardos administracinis teismas yra pirmoji instancija administracinėms byloms, nurodytoms šio įstatymo15 17 straipsnyje, kai pareiškėjas ar atsakovas yra teritorinis valstybinio administravimo ar savivaldybių administravimo subjektas, išskyrus bylas, nurodytas šio įstatymo15 17 straipsnio 1 dalies 6, 7, 11 ir 1211 ir 13 punkt e uose . 2.
2Netaikant išankstinio nagrinėjimo ne teismo tvarka procedūros, apygardos administracinis teismas, kaip pirmosios instancijos teismas, nagrinėja šias bylas:
1) dėl norminių administracinių aktų, kuriuos priėmė teritoriniai ar savivaldybių administravimo subjektai, teisėtumo;
2) pagal savivaldybių tarybų pareiškimus prašymus dėl jų teisių pažeidimo, kai atsakovai yra teritoriniai valstybiniai administravimo subjektai;
3) pagal Vyriausybės atstovo pareiškimus dėl vietos savivaldos institucijų ir jų pareigūnų teisės aktų, prieštaraujančių Konstitucijai ir įstatymams, dėl įstatymų ir Vyriausybės nutarimų ( sprendimų ) nevykdymo, dėl teisės aktų ar veiksmų, pažeidžiančių gyventojų ir organizacijų teises, teisėtumo;
4) dėl žalos, atsiradusios dėl teritorinių valstybinio administravimo subjektų ir savivaldybių administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis);
5) tarnybinius ginčus, kai viena ginčo šalis yra valstybės ar savivaldybės tarnautojas, turintis viešojo administravimo įgaliojimus, išskyrus atvejus, kai pareiškėjas ar atsakovas yra centrinė administravimo institucija, įstaiga, tarnyba ar jos tarnautojas ir jeigu Lietuvos Respublikos V valstybės tarnybos įstatymas nenustato kitokios atitinkamų tokių ginčų sprendimo tvarkos;
6) pagal pareiškimus, kai kyla ginčai tarp nepavaldžių vienas kitam viešojo administravimo subjektų dėl kompetencijos ar įstatymų pažeidimo (šio įstatymo15 17 straipsnio 1 dalies 8 punktas) , išskyrus atvejus, kai viena iš ginčo šalių yra centrinė administravimo institucija, įstaiga, tarnyba ;
7) (neteko galios nuo 2011 m. sausio 1 d.);8 7 ) pagal skundus dėl apylinkės rinkimų komisijos sprendimo arba apylinkės referendumo komisijos sprendimo dėl rinkėjų sąraše ar piliečių, turinčių teisę dalyvauti referendume, sąraše padarytų klaidų;9 8 ) pagal prašymus užtikrinti savivaldybių visuomeninių administracinių ginčų komisijų sprendimų ir jais patvirtintų taikos sutarčių vykdymą; 10 9) pagal ypatingos valstybinės svarbos projektus įgyvendinančių institucijų pareiškimus dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams teisės akto teisėtumo.
Netaikant išankstinio nagrinėjimo ne teismo tvarka procedūros, apygardos administracinis teismas, kaip pirmosios instancijos teismas, nagrinėja šias bylas:
1) dėl norminių administracinių aktų, kuriuos priėmė teritoriniai ar savivaldybių administravimo subjektai, teisėtumo;
2) pagal savivaldybių tarybų pareiškimus prašymus dėl jų teisių pažeidimo, kai atsakovai yra teritoriniai valstybiniai administravimo subjektai;
3) pagal Vyriausybės atstovo pareiškimus dėl vietos savivaldos institucijų ir jų pareigūnų teisės aktų, prieštaraujančių Konstitucijai ir įstatymams, dėl įstatymų ir Vyriausybės nutarimų ( sprendimų ) nevykdymo, dėl teisės aktų ar veiksmų, pažeidžiančių gyventojų ir organizacijų teises, teisėtumo;
4) dėl žalos, atsiradusios dėl teritorinių valstybinio administravimo subjektų ir savivaldybių administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis);
5) tarnybinius ginčus, kai viena ginčo šalis yra valstybės ar savivaldybės tarnautojas, turintis viešojo administravimo įgaliojimus, išskyrus atvejus, kai pareiškėjas ar atsakovas yra centrinė administravimo institucija, įstaiga, tarnyba ar jos tarnautojas ir jeigu Lietuvos Respublikos V valstybės tarnybos įstatymas nenustato kitokios atitinkamų tokių ginčų sprendimo tvarkos;
6) pagal pareiškimus, kai kyla ginčai tarp nepavaldžių vienas kitam viešojo administravimo subjektų dėl kompetencijos ar įstatymų pažeidimo (šio įstatymo15 17 straipsnio 1 dalies 8 punktas) , išskyrus atvejus, kai viena iš ginčo šalių yra centrinė administravimo institucija, įstaiga, tarnyba ;
7) (neteko galios nuo 2011 m. sausio 1 d.);8 7 ) pagal skundus dėl apylinkės rinkimų komisijos sprendimo arba apylinkės referendumo komisijos sprendimo dėl rinkėjų sąraše ar piliečių, turinčių teisę dalyvauti referendume, sąraše padarytų klaidų;9 8 ) pagal prašymus užtikrinti savivaldybių visuomeninių administracinių ginčų komisijų sprendimų ir jais patvirtintų taikos sutarčių vykdymą; 10 9) pagal ypatingos valstybinės svarbos projektus įgyvendinančių institucijų pareiškimus dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams teisės akto teisėtumo. 3.
administracinis teismas pirmąja instancija taip pat nagrinėja skundus (prašymus) dėl savivaldybių visuomeninių administracinių ginčų komisijų, Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos ir Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės , o įstatymų numatytais nustatytais atvejais
administracinis teismas yra pirmoji instancija šio įstatymo 15 straipsnyje nurodytoms byloms, kai pareiškėjas ar atsakovas yra centrinis administravimo subjektas, išskyrus bylas dėl norminių administracinių aktų, kuriuos priėmė centriniai valstybinio administravimo subjektai, teisėtumo, taip pat bylas, nurodytas šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 12 punkte. 2.
apygardos administracinis teismas, kaip pirmosios instancijos teismas, nagrinėja šias bylas:
tarnautojais nutraukimo;
yra centriniai valstybinio administravimo subjektai;
neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis);
viešojo administravimo įgaliojimus, ir kai pareiškėjas ar atsakovas yra centrinė administravimo institucija, tarnyba ar jos tarnautojas, jeigu Valstybės tarnybos įstatymas nenustato kitokios atitinkamų ginčų sprendimo tvarkos;
komisijos kreipimųsi dėl tarnybos santykių su valstybės tarnautojais nutraukimo;
administravimo subjektų dėl kompetencijos ar administracinius santykius reglamentuojančių įstatymų pažeidimo (šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 8 punktas), o pareiškėjas ar atsakovas yra centrinė administravimo institucija, įstaiga ar tarnyba;
Lietuvoje ar tokio leidimo panaikinimo, taip pat skundus dėl prieglobsčio nesuteikimo ar panaikinimo.;
sprendimų vykdymą. 3. Vilniaus apygardos administracinis teismas pirmąja instancija taip pat nagrinėja skundus (prašymus) dėl Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos, Mokestinių ginčų komisijos, o įstatymų numatytais atvejais ir dėl kitų išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijų priimtų sprendimų. 2021 straipsnis.
2021 straipsnis. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo kompetencija
teismas yra:
1) apeliacinė instancija byloms, kurias išnagrinėjo administraciniai teismai kaip pirmosios instancijos teismai;
2) (neteko galios nuo 2011 m. sausio 1 d.);32 ) vienintelė ir galutinė instancija byloms dėl norminių administracinių aktų, kuriuos priėmė centriniai valstybinio administravimo subjektai,
) galutinė instancija byloms pagal skundus dėl Lietuvos Respublikos V v yriausiosios rinkimų komisijos sprendimų ar neveikimo, išskyrus tuos, kurie priskirti Konstitucinio Teismo kompetencijai;54 ) galutinė instancija administracinių bylų priskyrimo atitinkamiems kitiems teismams klausimais. 2. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nagrinėja prašymus dėl proceso atnaujinimo administracinėse bylose, kurios užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu , nutarimu ar nutartimi. 3. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nagrinėja savivaldybių tarybų prašymus ir teikia išvadas, ar savivaldybės tarybos narys, savivaldybės tarybos narys – meras, kuriems pradėta įgaliojimų netekimo procedūra, sulaužė priesaiką ir (ar) nevykdė (prašyme nurodytų) jiems įstatymuose nustatytų įgaliojimų. 4. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuoja vienodą administracinių teismų praktiką taikant įstatymus. 5. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atlieka ir kitas jo kompetencijai įstatymų priskirtas funkcijas. 2122 straipsnis. Bylų rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimų sprendimas
(prašymas, pareiškimas ) paliekamas nenagrinėtas vien dėl tos priežasties, kad ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui. Šiais atvejais byla perduodama pagal rūšinį teismingumą. 2.
kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja. 3. Kai administraciniam teismui kyla abejonių, ar byla teisminga bendrosios kompetencijos , ar administraciniam teismui, bylos rūšinio teismingumo klausimus rašytinio proceso tvarka išsprendžia speciali teisėjų kolegija, į kurią įeina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojas ir po vieną šių teismų pirmininkų paskirtą teisėją. 4. Administracinis teismas motyvuotą nutartį dėl bylos rūšinio teismingumo klausimų sprendimo paduoda per Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą. 5. Šio straipsnio 3 dalyje nurodytos specialios teisėjų kolegijos posėdžiams pirmininkauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas. Specialios teisėjų kolegijos sprendimas priimamas bendru sutarimu arba kolegijos narių balsų dauguma; jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, lemia kolegijos posėdžio pirmininko balsas. Nutartis dėl bylos rūšinio teismingumo klausimų sprendimo yra galutinė ir neskundžiama. 6. Išsprendus bylos rūšinio teismingumo klausimą, byla kompetentingam ją nagrinėti teismui išsiunčiama per tris darbo dienas nuo specialios teisėjų kolegijos nutarties priėmimo dienos. Be to, speciali teisėjų kolegija turi teisę pareikštus reikalavimus išskirti į atskiras bendrosios kompetencijos ir administraciniame teisme nagrinėtinas bylas. 7.
specialią teisėjų kolegiją kreipėsi bylą nagrinėjantis apeliacinės instancijos teismas ir speciali teisėjų kolegija konstatavo bylos rūšinio teismingumo taisyklių pažeidimą, pirmosios instancijos teismų sprendimai, kuriais ginčas išspręstas iš esmės, netenka teisinės galios ir byla pagal rūšinį teismingumą perduodama nagrinėti atitinkamam bendrosios kompetencijos teismui. 8. Kai byla administraciniam teismui perduodama iš bendrosios kompetencijos teismo, administracinis teismas nustato dalyvaujančių byloje asmenų procesinę padėtį ir prireikus imasi priemonių procesinių dokumentų trūkumams pašalinti. TREČIASIS
)2223 straipsnis. Teisė paduoti skundą (prašymą, pareiškimą )
1Skundą (prašymą,
pareiškimą ) dėl šio įstatymo 17 straipsnyje nurodyto viešojo administravimo subjekto priimto administracinio teisės akto ar veiksmo (neveikimo), taip pat dėl administravimo subjekto vilkinimo atlikti veiksmus turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. 2. Su skundais į administracinių ginčų komisiją ar administracinį teismą kreipiasi asmenys, o su prašymais – valstybės ir savivaldybių institucijos, jų atstovai, tarnautojai. Šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 7 ir 11 punktuose, 20 straipsnio 2 dalies 3 ir 9 punktuose, 32 ir 55 straipsniuose, 112 straipsnio 1 ir 2 dalyse ir kitais įstatymuose nustatytais atvejais į administracinį teismą kreipiamasi su pareiškimais. Įstatymai gali nustatyti ir kitas kreipimosi formas. 2. 3. Su skundu (prašymu, pareiškimu
kreipiamasi šio įstatymo1820 straipsnio 2 dalyje ir 19 straipsnio 2 dalyje numatytais nustatytais atvejais. 3. 4.
4Įstatymo numatytais nustatytais atvejais skundas (prašymas, pareiškimas ) pirmiausia turi būti paduodamas administracinių ginčų komisijai ar kitai išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai, po to skundas (prašymas, pareiškimas) gali būti paduodamas ir administraciniam teismui. 4. 5. Kitais atvejais skundas (prašymas, pareiškimas ) gali būti paduodamas pasirinktinai: administracinių ginčų komisijai arba tiesiogiai administraciniam teismui. 5. 6. Skundas (prašymas, pareiškimas ) gali būti siunčiamas paštu, išskyrus šio įstatymo
18
8
20
4 3 punkte numatytus nurodytus ginčus, ir elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis. Jeigu skundas (prašymas, pareiškimas ) siunčiamas faksimiliniu laišku arba kitomis elektroninių ryšių priemonėmis (išskyrus atvejus, kai asmens tapatybė patvirtinama Lietuvos Respublikos teismų įstatyme nustatytais būdais) , ne vėliau kaip per tris dienas turi būti pateiktas skundo (prašymo, pareiškimo ) originalas. 2324 straipsnis. Skundo (prašymo, pareiškimo ) forma ir turinys
1Skundai (prašymai, pareiškimai ) administracinių ginčų komisijai arba administraciniam teismui paduodami raštu. Skundai (prašymai, pareiškimai ) gali būti elektroninės formos ir paduodami elektroninių ryšių priemonėmis. Skundo (prašymo, pareiškimo ) padavimo elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir skundo (prašymo, pareiškimo ) formą nustato teisingumo ministras. 2.
2Skunde (prašyme,
pareiškime ) turi būti nurodyta:
komisijos ar teismo, kuriam skundas (prašymas, pareiškimas ) paduodamas, pavadinimas;
2) pareiškėjo vardas, pavardė (pavadinimas), asmens kodas (kodas), gyvenamoji vieta (buveinė), jeigu pareiškėjas turi, – ir elektroninio pašto adresas, telefono, fakso numeriai ar kitų elektroninių ryšių priemonių adresai, taip pat atstovo, jeigu jis yra, vardas, pavardė ir adresas, jeigu žinoma, – atstovo elektroninio pašto adresas, telefono, fakso numeriai ar kitų elektroninių ryšių priemonių adresai;
3) pageidavimai dėl atsiliepimo į skundą (prašymą, pareiškimą) , teismo sprendimo, kitų procesinių dokumentų gavimo elektroninių ryšių priemonėmis;
vardas, pavardė, asmens kodas (jeigu žinomas), pareigos arba institucijos ( administravimo subjekto ) , kurio teisės aktas arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus skundžiami, pavadinimas, buveinė, jeigu žinoma,
5) trečiųjų suinteresuotų asmenų vardai, pavardės (pavadinimai), asmens kodai (kodai, jeigu žinoma), gyvenamosios vietos (buveinės), jeigu žinoma, – ir elektroninio pašto adresai, telefono ir fakso numeriai, kitų elektroninių ryšių priemonių adresai;
6) konkretus skundžiamas veiksmas (neveikimas) ar teisės aktas, jo įvykdymo (priėmimo) data;
7) aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir tai patvirtinantys įrodymai, liudytojų pavardės, vardai ir gyvenamosios vietos, kitų įrodymų buvimo vieta;
8) pareiškėjo reikalavimas;
9) pareiškėjo pageidavimas dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka;910 ) pridedamų dokumentų sąrašas;1011 ) skundo (prašymo, pareiškimo ) surašymo vieta ir data. 3. Skundą (prašymą, pareiškimą ) pasirašo pareiškėjas ar jo atstovas.
Pateikiant skundą (prašymą, pareiškimą ) elektroninių ryšių priemonėmis šio straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, laikoma, kad skundas (prašymas, pareiškimas ) yra pasirašytas. Prie atstovo paduodamo skundo (prašymo, pareiškimo ) turi būti pridedamas įgaliojimas ar kitoks dokumentas, patvirtinantis atstovo įgaliojimus. 4. Kai skundas (prašymas, pareiškimas ) administraciniam teismui paduodamas elektroninių ryšių priemonėmis, asmens tapatybė patvirtinama Lietuvos Respublikos T teismų įstatyme (toliau – Teismų įstatymas) nustatytais būdais. Paduodant skundą (prašymą, pareiškimą ) administracinių ginčų komisijai elektroninių ryšių priemonėmis, asmens tapatybė patvirtinama pasirašant saugiu elektroniniu parašu. 2425 straipsnis. Skundo (prašymo, p areiškimo ) priedai
1Prie skundo (prašymo, pareiškimo ) pridedami šie priedai: skundžiamas aktas; jei skundas (prašymas, pareiškimas ) buvo nagrinėtas administracinių ginčų komisijoje ar kitoje išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijoje, – atitinkamos tos administracinių ginčų komisijos ar institucijos sprendimas; jei būtina, – dokumentas, patvirtinantis reikalavimų ar prieštaravimų skundžiamai institucijai, įstaigai, tarnybai įteikimo datą; dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais pareiškėjas grindžia savo reikalavimus. Kai skundas (prašymas, pareiškimas ) paduodamas elektroninių ryšių priemonėmis, prie jo turi būti pridedamos ir priedų skaitmeninės kopijos. Elektroninės formos skundai (prašymai, pareiškimai ) ir prie jų pridedamų priedų skaitmeninės kopijos pateikiami teisingumo ministro nustatyta tvarka. 2. Išskyrus šio įstatymo
40 36 straipsnyje nustatytus atvejus, prie skundo (prašymo, pareiškimo ) turi būti pridedamas žyminio mokesčio kvitas arba motyvuotas prašymas atleisti nuo žyminio mokesčio. 3.
3Skundo (prašymo,
pareiškimo ) su priedais egzempliorių (kopijų) turi būti tiek, kad juos būtų galima įteikti kiekvienai proceso šaliai ir dar liktų egzempliorius teisme, išskyrus atvejus, kai skundas (prašymas, pareiškimas ) paduodamas elektroninių ryšių priemonėmis. KETVIRTASIS SKIRSNIS
)
2526 straipsnis. Išankstinis ginčų nagrinėjimas ne teismo tvarka
teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar ba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. 2. Paduodant skundą (prašymą, pareiškimą ) nagrinėti ne teismo tvarka, jo forma ir turinys turi atitikti šio įstatymo2324 straipsnio reikalavimus. 2627 straipsnis. Administracinių ginčų komisijos, jų steigimo sudarymo ir darbo tvarka
nenumato nenustato kitaip, administracinius ginčus ne teismo tvarka nagrinėja savivaldybių visuomeninės administracinių ginčų komisijos ir Vyriausioji administracinių ginčų komisija. 2. Administracinių ginčų komisijų steigimo sudarymo tvarką, ir jų kompetenciją, darbo principus , ir skundų (prašymų, pareiškimų) nagrinėjimo administracinių ginčų komisijose tvarką nustato atskiras įstatymas. 3. Mokesčių administravimo subjektų sprendimai ar veiksmai (neveikimas) mokesčių, kitų privalomų mokėjimų klausimais, išskyrus mokestinius ginčus, skundžiami šiame įstatyme nustatyta tvarka. Mokestinių ginčų b B ūtiną išankstinį mokestinių ginčų nagrinėjimą ne teismo tvarka nustato mokesčių įstatymai. 4. Atskiroms administracinių ginčų kategorijoms įstatymai gali nustatyti ir kitas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijas. 27 straipsnis.
Asmens skundas dėl savivaldybės viešojo administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ar veiksmų (neveikimo) gali būti paduotas savivaldybės visuomeninei administracinių ginčų komisijai, jeigu įstatymai nenustato kitaip. 28 straipsnis. Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos kompetencija Skundas (prašymas) dėl individualių administracinių aktų ar veiksmų (neveikimo) viešojo administravimo srityje, kai pareiškėjas ar atsakovas yra centrinis valstybinio administravimo subjektas, gali būti paduotas Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai, jeigu įstatymai nenustato kitaip. 29 straipsnis. Administracinių ginčų komisijų nespręstini ginčai Savivaldybių visuomeninės administracinių ginčų komisijos ir Vyriausioji administracinių ginčų komisija nesprendžia ginčų, nurodytų šio įstatymo 16 straipsnyje, 18 straipsnio 2 ir 3 dalyse, 19 straipsnio 2 ir 3 dalyse, 20 straipsnio 1 dalyje, taip pat ginčų dėl mokesčių, kitų privalomų mokėjimų ir rinkliavų. 30 straipsnis. Skundų (prašymų) padavimo administracinių ginčų komisijoms terminai
ginčų komisijai turi būti paduotas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo skundžiamo administracinio akto paskelbimo arba individualaus akto įteikimo ar pranešimo apie administracijos (tarnautojo) veiksmus (neveikimą) suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi reikalavimo įvykdymo terminas. 2. Tais atvejais, kai administracija (tarnautojas) nevykdo savo pareigų ar vilkina priimti sprendimą, toks neveikimas (vilkinimas) gali būti apskųstas per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi klausimui išspręsti nustatytas laikas. 31 straipsnis. Skundų išankstinio nagrinėjimo ne teismo tvarka terminai 1.
Administracinių ginčų komisijai paduotas skundas (prašymas) turi būti ne teismo tvarka išnagrinėtas ir sprendimas dėl jo priimtas ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo skundo gavimo. 2. Prireikus motyvuotu komisijos sprendimu bendras skundo nagrinėjimo terminas gali būti pratęstas dar keturiolikai dienų. PENKTASIS SKIRSNIS
)
3228 straipsnis. Skundo (prašymo, pareiškimo ) padavimas administraciniam teismui dėl administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimo
a A dministracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, priimtą išnagrinėjus administracinį ginčą ne teismo tvarka, administraciniam teismui gali skųsti ginčo šalis, nesutinkanti su administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimu. Tokiu atveju į administracinį teismą galima kreiptis per vieną mėnesį dvidešimt dienų nuo sprendimo gavimo dienos, jeigu įstatymai nenustato kitaip . 2. Tais atvejais, kai administracinių ginčų komisija ar kita išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija nustatytu laiku skundo (prašymo, pareiškimo ) neišnagrinėja, šio įstatymo2223 straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai skundą (prašymą, pareiškimą ) dėl pažeistos teisės gali paduoti administraciniam teismui per du mėnesius nuo dienos, iki kurios turėjo būti priimtas sprendimas. 3. Apskundus administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, ginčo šalių procesinė padėtis nesikeičia. 3329 straipsnis. Kiti skundų (prašymų, pareiškimų ) padavimo administraciniam teismui terminai 1.
Jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas ) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą ( neveikimą atsisakymą atlikti veiksmus ) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas . 2. Jeigu viešojo administravimo subjektas nevykdo savo pareigų arba vilkina atitinkamo klausimo nagrinėjimą ir nustatytu laiku jo neišsprendžia, toks neveikimas (vilkinimas) gali būti apskųstas per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas klausimo išsprendimo laikas. 3. Terminai pareiškimams (prašymams) , kuriuose prašoma ištirti norminių administracinių teisės aktų teisėtumą, administraciniam teismui paduoti nenustatomi. 3430 straipsnis. Praleisto termino atnaujinimas
administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo ) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo3733 straipsnio 2 dalies 1–78 punktuose. Skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminas negali būti atnaujintas, jei nuo skundžiamo teisės akto priėmimo ar veiksmo atlikimo arba nuo įstatymo ar kito teisės akto nustatyto klausimo išsprendimo laiko pasibaigimo praėjo daugiau kaip dešimt metų, išskyrus atvejus, kai įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta nusikalstama veika, susijusi su teisės akto priėmimu, veiksmo atlikimu arba neveikimu ar vilkinimu atlikti veiksmus. 2. Prašyme atnaujinti terminą nurodomos termino praleidimo priežastys ir pateikiami praleidimo priežastis jas patvirtinantys įrodymai. Kartu su prašymu atnaujinti terminą administraciniam teismui turi būti paduotas skundas (prašymas, pareiškimas ).
Kai prašymas atnaujinti terminą paduodamas elektroninių ryšių priemonėmis, skundas (prašymas, pareiškimas ) taip pat paduodamas elektroninių ryšių priemonėmis. 3. Prašymą atnaujinti terminą skundui (prašymui, pareiškimui ) paduoti išnagrinėja ir nutartį priima teismo pirmininkas, teisėjas ar teismo pirmininko sudaryta teisėjų kolegija rašytinio proceso tvarka per dešimt septynias darbo dien ų as nuo prašymo teismui su priežastis patvirtinančiais įrodymais pateikimo. Kai teismo pirmininkas, teisėjas ar teismo pirmininko sudaryta teisėjų kolegija mano, jog dėl prašymo atnaujinti terminą skundui (prašymui, pareiškimui) paduoti yra būtina gauti suinteresuotų asmenų nuomonę, toks prašymas turi būti išnagrinėtas per dešimt darbo dienų nuo jo gavimo. Šiuo atveju apie prašymo atnaujinti terminą skundui (prašymui, pareiškimui) paduoti nagrinėjimą pranešama suinteresuotiems asmenims ir nurodomas terminas, per kurį jie turi pateikti nuomonę. Dėl nutarties, kuria atsisakoma atnaujinti praleistą terminą skundui (prašymui, pareiškimui ) paduoti, pareiškėjas gali duoti atskirąjį skundą. Įsiteisėjus nutarčiai atsisakyti atnaujinti praleistą terminą skundui (prašymui, pareiškimui) paduoti, skundas (prašymas, pareiškimas) grąžinamas pareiškėjui. 4. Atnaujinęs skundo (prašymo, pareiškimo ) padavimo terminą, administracinis teismas ta pačia nutartimi išsprendžia skundo (prašymo, pareiškimo ) priėmimo klausimą ir šio įstatymo nustatyta tvarka sprendžia bylą iš esmės. 3531 straipsnis. Skundo (prašymo) padavimas pagal institucijos buvimo vietą Teritorinis administracinių bylų teismingumas 1.
Skundas (prašymas, pareiškimas ) paduodamas tam administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra atsakovo viešojo administravimo subjekto, kurio teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) yra skundžiami, buveinė (gyvenamoji vieta), o jei atsakovas yra valstybė arba savivaldybė, – tam administraciniam teismui, kurio teritorijoje yra atsakovui atstovaujančios institucijos buveinė . Jeigu viešojo administravimo subjekto, jo teritorinio padalinio, teritorinio viešojo administravimo subjekto arba pareigūno, veikiančio atitinkamoje Lietuvos Respublikos teritorijos dalyje, administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) teisėtumas buvo patikrintas (nagrinėjamas) aukštesniojo pagal pavaldumą viešojo administravimo subjekto ir (arba) kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas pagal to viešojo administravimo subjekto, jo teritorinio padalinio, teritorinio viešojo administravimo subjekto arba pareigūno, kurio administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) teisėtumas buvo tikrinamas (nagrinėjamas), buveinės vietą. 2. Bylose dėl žalos , atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo, bylose dėl pensijų skyrimo ar atsisakymo jas skirti, taip pat bylose dėl neįgaliųjų teisių gynimo, pareiškėjo pasirinkimu skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui gali būti paduodamas pagal šio straipsnio
taisykles arba pagal pareiškėjo gyvenamąją (buveinės) vietą. Tarnybiniuose ginčuose pareiškėjo pasirinkimu skundas (prašymas, pareiškimas ) gali būti paduodamas pagal šio straipsnio 1 dalyje nustatytas taisykles arba pagal vietą, kurioje tarnyba yra atliekama, buvo atliekama ar turėjo būti atliekama. 3.
yra keli tarpusavyje susiję reikalavimai, iš kurių vieni pagal šio įstatymo 20 straipsnio 4 dalį priskirtini Vilniaus apygardos administraciniam teismui, o kiti – kitų apygardų administraciniams teismams, skundas (prašymas, pareiškimas ) turi būti paduodamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Kitais atvejais, kai yra keli tarpusavyje susiję reikalavimai, kurie gali būti nagrinėjami skirtingų apygardų administraciniuose teismuose, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas pagal pareiškėjo pasirinkimą. 4. Skundas (prašymas, pareiškimas ) keliems atsakovams , gyvenantiems ar esantiems ne toje pačioje vietoje, paduodamas pagal vieno iš atsakovų buveinę pareiškėjo pasirinkimu. Jei dėl vieno iš atsakovų byla yra teisminga Vilniaus apygardos administraciniam teismui pagal šio įstatymo 20 straipsnio 4 dalį, skundas (prašymas, pareiškimas ) paduodamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui. 3632 straipsnis. Seimo kontrolieriaus pareiškimas Kai dėl piliečio skundo pagal Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymą (toliau – Seimo kontrolierių įstatymas) į administracinį teismą kreipiasi Seimo kontrolierius, jo pareiškimas turi atitikti šio įstatymo2324 straipsnio 1 ir 2 dalių, taip pat šio įstatymo2425 straipsnio 3 dalies reikalavimus. 3733 straipsnis. Skundo (prašymo, pareiškimo
1Gavus teisme skundą (prašymą,
pareiškimą ), administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas jo priėmimo klausimą išsprendžia ne vėliau kaip per septynias darbo dienas priimdamas nutartį . Kai sprendžiamas skundo (prašymo, pareiškimo ) padavimo termino atnaujinimo klausimas ir šio įstatymo 30 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka pranešama suinteresuotiems asmenims, administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas skundo (prašymo, pareiškimo) priėmimo klausimą išsprendžia ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų.
Jeigu skundas (prašymas, pareiškimas ) neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalies , 23, 24 ir 39 24, 25 ir 35 straipsnių reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai pašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas ) laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas ) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Dėl nutarties grąžinti skundą (prašymą, pareiškimą ) pareiškėjui gali būti paduodamas atskirasis skundas. 2.
(teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą ), jeigu:
pareiškimas ) nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka;
nagrinėjimo ne per teismą tvarkos;
ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti pareiškėjo skundo (prašymo, pareiškimo ) atsisakymą ar patvirtinti ginčo šalių taikos sutartį;
išspręstas ginčas tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu ir kuris nebuvo apskųstas per įstatymuose nustatytą terminą, arba Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimas patvirtinti ginčo šalių taikos sutartį ir šis sprendimas nebuvo apskųstas per įstatymuose nustatytą terminą;56 ) teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu;67 ) skundą (prašymą, pareiškimą
suinteresuoto asmens vardu paduoda neįgaliotas vesti bylą asmuo;89 ) praleistas skundo (prašymo) padavimo terminas ir pareiškėjas neprašo jo atnaujinti ar teismas atmeta tokį prašymą skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas . 3. Nutartyje atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą ) teismo pirmininkas ar teisėjas privalo nurodyti, į kokią instituciją reikia pareiškėjui kreiptis, jeigu byla nenagrinėtina teismo, arba kaip pašalinti aplinkybes, kliudančias priimti skundą (prašymą, pareiškimą ). Nutartyje taip pat turi būti nurodymas grąžinti žyminį mokestį tais atvejais, kai paduodant skundą (prašymą, pareiškimą ) toks mokestis buvo sumokėtas.
Teismo pirmininko ar teisėjo nutarties atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą ) patvirtinta kopija ( nuorašas ) ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo nutarties priėmimo pareiškėjui įteikiamas arba pasiunčiamas paštu arba elektroninių ryšių priemonėmis, jei skundas (prašymas, pareiškimas ) paduotas elektroninių ryšių priemonėmis ar pareiškėjas skunde (prašyme, pareiškime ) nurodė pageidaująs dokumentus gauti elektroninių ryšių priemonėmis. Dėl teismo pirmininko ar teisėjo nutarties atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą ) gali būti duodamas atskirasis skundas. Įsiteisėjus nutarčiai, skundas (prašymas, pareiškimas ) grąžinamas pareiškėjui, išskyrus atvejus, kai skundas (prašymas, pareiškimas ) buvo paduotas elektroninių ryšių priemonėmis. 4. Teismo atsisakymas priimti skundą (prašymą, pareiškimą ) nekliudo vėl kreiptis į teismą su tuo pačiu skundu (prašymu, pareiškimu ), jeigu yra pašalintos arba išnyko aplinkybės, kliudžiusios priimti skundą (prašymą, pareiškimą ). 45 . Jeigu skunde (prašyme, pareiškime ) pareiškėjas nenurodo atsakovo ar trečiojo suinteresuoto asmens arba nurodo ne tą atsakovą ar trečiąjį suinteresuotą asmenį , ar ba nurodo asmenis, su kurių teisėmis ar pareigomis ginčas nesusijęs, tačiau skunde (prašyme, pareiškime) pakankamai aiškiai suformuluoja ginčo dalyką (nurodo skundžiamą teisės aktą, veiksmą (neveikimą) arba atsisakymą ar vilkinimą atlikti veiksmus) ir administravimo subjektą, dėl kurio priimto teisės akto, veiksmo ar ( neveikimo ) ar vilkinimo atlikti veiksmus paduodamas skundas (prašymas, pareiškimas) , teismo pirmininkas ar teisėjas nutartimi gali pašalinti šiuos trūkumus.
Tokiu atveju priimama nutartis priimti skundą (prašymą, pareiškimą ), kurioje nurodoma, kas įtraukiamas administracinės bylos proces o e šalimi kaip yra atsakovas (atsakovai) ar (ir) ir (ar) trečiasis suinteresuotas asmuo (asmenys). Galutinai dėl proceso šalies pakeitimo tinkama teismas nusprendžia teismo posėdžio parengiamojoje dalyje. Jeigu skunde (prašyme, pareiškime ) pareiškėjas nenurodo valstybės atstovo arba nurodo ne tą valstybės atstovą, teismo pirmininkas ar teisėjas pašalina šiuos trūkumus, nutartyje priimti skundą (prašymą, pareiškimą) nurodydamas, kas yra valstybės atstovas. ŠEŠTASIS
38 34 straipsnis. Žyminis mokestis Išskyrus įstatymo numatytus nustatytus atvejus, skundai (prašymai, pareiškimai ) administraciniuose teismuose priimami ir nagrinėjami tik po to, kai sumokamas įstatymo nustatytas žyminis mokestis. 3935 straipsnis. Žyminio mokesčio dydis
1Administracinėse bylose už kiekvieną skundą (prašymą, pareiškimą ), nepaisant to, kiek jame keliama reikalavimų, mokamas 28 eurų žyminis mokestis, išskyrus išimtis, nurodytas šio įstatymo 40 ir 41 36 ir 37 straipsniuose. 2. Už apeliacinį skundą dėl teismo sprendimo mokamas 14 eurų žyminis mokestis. 3.
3Šiame straipsnyje nurodytus skundus (prašymus, pareiškimus ) paduodant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą skundą (prašymą, pareiškimą ) mokėtinos žyminio mokesčio sumos. 4036 straipsnis. Neapmokestinami skundai (prašymai, pareiškimai ) 1.
Žyminiu mokesčiu neapmokestinami skundai (prašymai, pareiškimai ) dėl:
1) viešojo administravimo subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus;
2) pensijų skyrimo ar atsisakymo jas skirti;
3) rinkimų įstatymų ir Referendumo įstatym ų o pažeidimų;
4) valstybės ir savivaldybių tarnautojų kreipimųsi, kai tai susiję su tarnybos teisiniais santykiais;
5) mokesčių administratorių bei jų pareigūnų kreipimųsi dėl mokesčių ir kitų įmokų į biudžetą išieškojimo, taip pat jų kreipimųsi dėl mokestinių ginčų; pareigūnų kreipimųsi dėl rinkliavų išieškojimo;
6) valstybės ir savivaldybės kontrolės pareigūnų kreipimųsi dėl neteisėtai gautų pajamų ir neteisėtai panaudotų dotacijų, subsidijų bei asignavimų išieškojimo į valstybės ar savivaldybių biudžetus;
7) prokurorų, viešojo administravimo subjektų, valstybės institucijų, įstaigų, organizacijų , tarnybų ar fizinių asmenų kreipimųsi įstatymų nustatytais atvejais dėl viešojo intereso arba valstybės , ar kitų viešųjų interesų gynimo, taip pat įstatymų nustatytų valdžios institucijų, įstaigų ar jų tarnautojų kreipimųsi dėl kitų asmenų teisių gynimo savivaldybės ir asmenų teisių bei įstatymų saugomų interesų gynimo;
8) Seimo kontrolierių pareiškimų kreipimųsi pagal Seimo kontrolierių įstatymą;
9) Vyriausybės atstovo kreipimosi dėl savivaldybių institucijų, įstaigų, tarnybų priimtų teisės aktų bei tarnautojų neteisėtų veiksmų;
10) administracinių nuobaudų paskyrimo (nepaskyrimo);11 10 ) žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis);12 11 ) išvadų, ar savivaldybės tarybos narys, savivaldybės tarybos narys – meras, kuriems pradėta įgaliojimų netekimo procedūra, sulaužė priesaiką ir (ar) nevykdė (prašyme nurodytų) jiems įstatymuose nustatytų įgaliojimų, pateikimo. 2.
neapmokestinami ir kiti viešojo administravimo subjektų kreipimaisi į administracinį teismą, kurie tiesiogiai susiję su jų atliekamomis viešojo administravimo funkcijomis. 3. Žyminiu mokesčiu neapmokestinami ir proceso šalių atskirieji skundai, taip pat apeliaciniai skundai dėl administracinių teismų sprendimų dėl šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų skundų (prašymų, pareiškimų
įstatymo110112 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų subjektų pareiškimai (prašymai) , kai prašoma ištirti norminio administracinio akto ar kito bendro pobūdžio teisės akto teisėtumą. 4. Teismas turi teisę pareikalauti iš asmenų, kurie piktnaudžiauja teisminės gynybos teise (t. y. kreipiasi į teismą be rimto pagrindo arba dažniau kaip vieną kartą per mėnesį), sumokėti žyminį mokestį. 4137 straipsnis. Atleidimas nuo žyminio mokesčio Administracinis teismas, atsižvelgdamas į turtinę fizinio asmens ar fizinių asmenų grupės padėtį, gali visiškai ar iš dalies atleisti juos nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Prašymas atleisti fizinį asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas ir pagrįstas atitinkamais įrodymais. 4238 straipsnis. Žyminio mokesčio grąžinimas 1.
Sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis grąžinami:
1) kai sumokėta daugiau žyminio mokesčio, negu reikia pagal įstatymą;
2) kai pareiškėjas skundą (prašymą, pareiškimą ) atsiima;
3) kai atsisakoma priimti skundą (prašymą , ) ar pareiškimą ) arba jie grąžinami pareiškėjui;
4) bylą nutraukus, kai ji nenagrinėtina teisme arba kai pareiškėjas nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos ginčo išankstinio sprendimo ne per teismą tvarkos ir nebegalima šia tvarka pasinaudoti;
5) skundą (prašymą, pareiškimą ) palikus nenagrinėtą, kai pareiškėjas nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos ginčo išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos ir dar galima šia tvarka pasinaudoti;
6) skundą (prašymą, pareiškimą ) palikus nenagrinėtą, kai skundą (prašymą, pareiškimą ) pateikė neveiksnus asmuo arba neįgaliotas vesti bylą asmuo;
7) kai atsisakoma priimti teismui paduotą apeliacinį skundą . ;
8) kai žyminis mokestis sumokėtas už skundą (prašymą, pareiškimą ), kuris žyminiu mokesčiu neapmokestinamas. 2. Jeigu teismas nutartimi patvirtina ginčo šalių sudarytą taikos sutartį, grąžinama 50 procentų sumokėto žyminio mokesčio. 3. Žyminį mokestį grąžina v V alstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos , remdamasi teismo ar teisėjo nutartimi, jeigu pareiškimas dėl žyminio mokesčio grąžinimo paduotas teismui ne vėliau kaip per dvejus metus nuo tos dienos, kurią priimta teisėjo nutartis atsisakyti priimti pareiškimą skundą (prašymą, pareiškimą ) ar jį grąžinti, taip pat teismo nutartis nutraukti bylą ar pareiškimą skundą (prašymą, pareiškimą ) palikti nenagrinėtą. Jeigu grąžinamas permokėtas žyminis mokestis arba žyminis mokestis, sumokėtas už skundą (prašymą, pareiškimą ), kuris žyminiu mokesčiu neapmokestinamas , tai šis terminas skaičiuojamas nuo teismo sprendimo , ar nutarties ar nutarimo įsiteisėjimo dienos. 4339 straipsnis. Kitos su bylos nagrinėjim u o susijusios išlaidos 1.
Prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjim u, o išlaidų priskiriamos:
1) sumos, išmokėtos liudytojams, vertėjams, specialistams, ekspertams ir ekspertų organizacijoms;
2) išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (išlaidos už advokato ar advokato padėjėjo konsultacijas, pagalbą rengiant bei paduodant procesinius dokumentus ir dalyvaujant nagrinėjant bylą teisme);
3) kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos. 2. Liudytojams, specialistams, ekspertams ir ekspertų organizacijoms išmokėtinų sumų laikymui ir išieškojimui išmokėtinoms sumoms laikyti ir išieškoti kiekvienam teismui atidaroma speciali oji sąskaita banke pagal teismo buvimo vietą. 3. Sumas, išmokėtinas liudytojams, specialistams, ekspertams ir ekspertų organizacijoms, iš anksto įmoka ta proceso šalis, kuri pareiškė atitinkamą prašymą iškviesti liudytojus, specialistus ar ekspertus. 4. Jeigu nurodytus prašymus pareiškė abi proceso šalys arba jeigu liudytojai, specialistai ir ekspertai šaukiami ar ekspertizė daroma teismo iniciatyva, tai reikalaujamas sumas įmoka proceso šalys lygiomis dalimis. 5. Nurodytos sumos įmokamos į teismo specialią ją sąskaitą. Administracinis teismas, atsižvelgdamas į turtinę fizinio asmens ar fizinių asmenų grupės padėtį, gali visiškai ar iš dalies atleisti juos nuo šiame straipsnyje nurodytų sumų, susijusių su bylos nagrinėjim u, o mokesčio įmokėjimo į teismo specialią ją sąskaitą. Prašymas atleisti nuo tokių sumų mokėjimo turi būti motyvuotas ir pagrįstas atitinkamais įrodymais. Nuo šiame straipsnyje nurodytų sumų mokėjimo gali būti atleidžiama ir nukentėjusioji šalis. 6. Sumas, priklausančias liudytojams, specialistams ir ekspertams, teismas išmoka, jiems atlikus savo pareigas, iš teismo specialios ios sąskaitos, o vertėjams – iš tam skirtų biudžeto lėšų. 7.
Š š alių neįmokėtos sumos, išmokėtinos kaip išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjim u o išlaidos , priteisiamos į teismo specialią ją sąskaitą iš proceso šalies, kurios nenaudai priimtas sprendimas, arba iš proceso šalių proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų dydžiui. 8. Šio straipsnio nuostatos netaikomos nagrinėjant šio įstatymo 201 straipsnio 3 dalyje nurodytas bylas. Šio įstatymo 201 straipsnio 3 dalyje nurodytose bylose sumas, priklausančias liudytojams, specialistams, ekspertams ir vertėjams, teismas išmoka, jiems atlikus savo pareigas, iš teismui skirtų valstybės biudžeto lėšų. 4440 straipsnis. Proceso šalių išlaidų atlyginimas
priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. 2. Kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtą žyminį mokestį; kitas išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo; išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje už laiką, kol vyko procesas, ir dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas. 2. 3. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta p P areiškėjo teisė reikalauti išlaidų atlyginimo išlieka ir tuo atveju, kai pareiškėjas atsisako prašymo (skundo) skundo (prašymo, pareiškimo) dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą padavus prašymą (skundą) skundą (prašymą, pareiškimą) teismui. 4. Kai sprendimas priimtas atsakovo naudai, jis turi teisę reikalauti atlyginti: išlaidas, kurias turėjo rengdamas ir raštu pateikdamas teismui dokumentus; kitas išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje išlaidas už laiką, kol vyko procesas, bei dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas. 5. 3.
išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi šio straipsnio 2 dalyje nurodytas tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. 4. Teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar proceso šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertinęs ginčo kilimo ir kitas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Proceso šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. 6. 5. Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Kitų atstovų pagal pavedimą pagalbai apmokėti patirtos išlaidos atlyginamos, jei teismas pripažįsta, kad jos buvo būtinos ir pagrįstos. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. 7. 6. Jeigu ginčo šalys, sudarydamos taikos sutartį, nenustatė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarkos, teismas šį klausimą išsprendžia pagal šio straipsnio nuostatas. 87
1 straipsnio 3 dalyje nurodytas bylas, proceso šalių turėtos išlaidos neatlyginamos. 4541 straipsnis. Sprendimo dėl išlaidų atlyginimo priėmimas
proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo. 2. Iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos administraciniame teisme pateiktus prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos.
Kitais atvejais prašymą dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja paprastai rašytinio proceso tvarka priimdamas nutartį. 3. Pirmosios instancijos teismo nutartis dėl išlaidų atlyginimo per septynias dienas nuo paskelbimo gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. 45142 straipsnis. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo valstybei tvarka
valstybės garantuojama teisinė pagalba, teismas savo iniciatyva, gavęs iš valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojančios institucijos duomenis apie apskaičiuotas teisinės pagalbos išlaidas, išsprendžia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo valstybei klausimą, mutatis mutandis taikydamas šio įstatymo
straipsnių nuostatas, reglamentuojančias išlaidų atlyginimą. 2. Jeigu valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo klausimas nebuvo išspręstas priimant sprendimą išnagrinėjus bylą iš esmės, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojanti institucija turi teisę ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo šio sprendimo įsiteisėjimo pateikti teismui prašymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo valstybei. Šį prašymą teismas išnagrinėja šio įstatymo4541 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka. SEPTINTASIS SKIRSNIS
4643 straipsnis. Administracinio teismo sudėtis 1.
Administraciniuose teismuose bylas, numatytas nurodytas šio įstatymo1517 straipsnio 1 dalies 3, 4 ir 5 punktuose,127 straipsnio 10 ir 11 dalyse, bylas dėl viešojo administravimo subjektų sprendimų, susijusių su valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimu, bylas dėl administracinių ginčų komisijų ir kitų kolegialių išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijų priimtų sprendimų
įstatymo97
45 dalyje numatytais nustatytais atvejais nagrinėja vienas teisėjas, kitas bylas – trijų teisėjų kolegija. Tam tikrais atvejais teismo pirmininko nutartimi gali būti sudaroma teisėjų kolegija nagrinėti ir toms byloms, kurioms numatytas nustatytas vienasmenis nagrinėjimas. 2. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme bylas nagrinėja trijų teisėjų kolegija. Šio įstatymo nustatytais atvejais bylas Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme gali nagrinėti vienas teisėjas. Teismo pirmininko nutartimi gali būti sudaroma trijų teisėjų kolegija nagrinėti ir toms byloms, kurioms nustatytas vienasmenis nagrinėjimas. Sudėtingoms byloms nagrinėti teismo pirmininko iniciatyva ar kolegijos siūlymu gali būti sudaroma išplėstinė penkių arba septynių teisėjų kolegija arba byla gali būti perduota nagrinėti teismo plenarinei sesijai. Teismo plenarinės sesijos posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip du trečdaliai teismo teisėjų. 3. Šio įstatymo 201 straipsnio 3 dalyje nurodytas bylas nagrinėja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo penkių teisėjų kolegija. 4. Teisėjų kolegijos sudėtį sudaro narius , jos pirmininką ir teisėją pranešėją skiria administracinio teismo pirmininkas ar Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas. 5.
( nutarimą, nutartį) išsprendžiant bylą iš esmės (išskyrus nutartis, priimtas sprendžiant skundo (prašymo, pareiškimo ) priėmimo klausimą) , negali dalyvauti nagrinėjant tą bylą nei apeliacinės instancijos teisme, nei pakartotinai tą bylą ją nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Ši taisyklė netaikoma, kai Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme sudaroma išplėstinė teisėjų kolegija arba byla perduodama nagrinėti teismo plenarinei sesijai. 6. Bylas posėdžiui rengia ir atskirus procesinius veiksmus atlieka vienas teisėjas teismo vardu. Klausimus, kuriuos teisėjas turi teisę išspręsti vienas, taip pat gali spręsti teisėjų kolegija arba teismo plenarinė sesija. 4744 straipsnis. Teisėjo ir kitų asmenų nušalinimas
negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi nedelsdami nusišalinti arba būti nušalinami, jeigu jie patys tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių šių asmenų nešališkumu. 2. Teisėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylą:
pirmiau anksčiau nagrinėjant tą bylą dalyvavo kaip liudytojas, specialistas, ekspertas, vertėjas, atstovas, prokuroras, teismo posėdžių sekretorius;
proceso šalių, kitų proceso dalyvių ar kolegijos teisėjų giminaitis;
bylos baigtimi arba jeigu yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių jo nešališkumu. 3. Šio straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose nurodyti nušalinimo pagrindai taikomi taip pat taikomi specialistui, ekspertui, vertėjui ir teismo posėdžio sekretoriui.
Ekspertas, be to, negali dalyvauti nagrinėjant bylą:
proceso šalių ar kitų proceso dalyvių;
iškelti tą administracinę bylą iškelti ;
pirmiau anksčiau nagrinėjant tą bylą atitinkamai kaip specialistas, ekspertas, vertėjas, teismo posėdžio sekretorius, tai nėra pagrindas juos nušalinti. 5. Esant šiame straipsnyje nurodytoms aplinkybėms, teisėjas, specialistas, ekspertas, vertėjas, teismo posėdžio sekretorius privalo pareikšti, kad jie patys nusišalina. Tais pačiais pagrindais nušalinimą gali pareikšti proceso dalyviai. 6. Nušalinimas turi būti motyvuotas ir pareiškiamas prieš pradedant nagrinėti bylą iš esmės. Vėliau pareikšti nušalinimą leidžiama tik tais atvejais, kai pareiškiantis nušalinimą asmuo apie pagrindą nušalinti sužino pradėjus bylą nagrinėti iš esmės. 7. Pakartotinis nušalinimas negali būti grindžiamas tais pačiais argumentais, kuriais grįstas nušalinimas buvo atmestas. 47145 straipsnis. Pareikšto nušalinimo išsprendimo tvarka
4744 straipsnio 1, 2 dalyse nurodytais pagrindais nušalinimą teisėjui (teisėjams) pareiškia proceso dalyvis, nušalinimo klausimą sprendžia atitinkamo to teismo pirmininkas, teismo pirmininko pavaduotojas arba jų paskirtas teisėjas, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus. 2. Kai bylai nagrinėti yra sudaryta teisėjų kolegija ir nušalinimas pareiškiamas ne visiems kolegijos nariams, nušalinimo klausimą sprendžia teisėjai (teisėjas), kuriems (kuriam) nušalinimas nėra pareikštas. Jeigu balsų už ir prieš nušalinimą yra po lygiai, teisėjas laikomas nušalintu.
Pareiškus pakartotinį nušalinimą, kuris grindžiam as ą tais pačiais argumentais, kuriais grįstas nušalinimas buvo atmestas, nušalinimo klausimą nedelsdamas išsprendžia bylą nagrinėjantis teisėjas ar teisėjų kolegija. 3. Kai nušalinimas pareiškiamas teismo pirmininkui, nušalinimo klausimą sprendžia didžiausią teisėjo darbo stažą turintis to teismo teisėjas. 4. Tais atvejais, kai apygardos administraciniame teisme nėra pakankam o ai skaičiaus teisėjų, nušalinimo klausimą sprendžia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas arba teismo pirmininko pavaduotojas, arba teismo pirmininko ar teismo pirmininko pavaduotojo paskirtas teisėjas nedelsdami, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo nušalinimo pareiškimo gavimo Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme dienos. Šiuo atveju nušalinimo pareiškimas ir visi susiję dokumentai, įskaitant nušalinamo teisėjo rašytinius paaiškinimus, jeigu šie pateikti, išsiunčiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo nušalinimo pareiškimo gavimo apygardos administraciniame teisme dienos . 5. Nušalinimo klausimas turi būti sprendžiamas nedelsiant. Jeigu, bylą nagrinėjant kolegialiai, žodinio bylos nagrinėjimo metu nušalinimas pareiškiamas ne visiems kolegijos nariams, nušalinimo klausimas paprastai išsprendžiamas tame pačiame teismo posėdyje, išklausius proceso dalyvių nuomones. Visais kitais atvejais nušalinimo klausimas išsprendžiamas ne vėliau kaip per tris darbo dienas rašytinio proceso tvarka, susipažinus su žodiniais ar rašytiniais asmens, pareiškusio nušalinimą, ir asmens, kuriam pareikštas nušalinimas, paaiškinimais, jeigu šie pateikti. 6. Eksperto, specialisto, vertėjo ir teismo posėdžio sekretoriaus nušalinimo klausimą sprendžia bylą nagrinėjantis teismas. 7.
ar dalis baudos, skirtos nušalinimo teise piktnaudžiaujančiam asmeniui, gali būti skiriama nukentėjusio nuo piktnaudžiavimo nušalinimo teise asmens naudai. Teisę skirti baudą nušalinimo teise piktnaudžiaujančiam asmeniui turi ir šio straipsnio 4 dalyje nurodyti asmenys, spręsdami nušalinimo klausimą. AŠTUNTASIS
šalys yra pareiškėjas ir atsakovas. 2. Administracinės bylos proceso šalys yra : pareiškėjas (skundą , ( prašymą, pareiškimą) padavęs subjektas; teismas, priėmęs nutartį); atsakovas ( institucija, įstaiga, tarnyba, tarnautojas administravimo subjektas , kuri o ų teisės aktai ar ba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus skundžiami); tretieji suinteresuoti asmenys (t. y. tie, kurių teisėms ar pareigoms bylos išsprendimas gali turėti įtakos). 3. Administracinės bylos proceso dalyviai s laikomi : proceso šalys ir jų atstovai, taip pat prokuroras, viešojo administravimo subjektai, organizacijos ir fiziniai asmenys, dalyvaujantys byloje šio įstatymo5655 straipsnyje nurodytais pagrindais. 4947 straipsnis. Atstovavimas teisme
proceso šalies dalyvavimas byloje neatima iš jos teisės turėti šioje byloje atstovų. Valstybės institucijos, įstaigos, tarnybos turi teisę pasitelkti suinteresuotų aukštesnių valstybės institucijų atstovų. 2. Valstybei ir Vyriausybei administraciniame procese atstovauja valstybės institucijos ir įstaigos (valstybės atstovai) pagal įstatymuose ir kituose teisės aktuose joms suteiktus įgaliojimus Valstybės institucijos ir įstaigos turi teisę pasitelkti suinteresuotų aukštesnių valstybės institucijų atstovų. 23 .
2
3. Bylas juridinių asmenų vardu gali vesti atitinkamų institucijų, įstaigų, tarnybų, įmonių, organizacijų vadovai, o įstatymų ar kitų teisės aktų numatytais atvejais
leidimą atstovauti konkrečioje byloje;
pavedimu;
atstovauja savo artimiesiems giminaičiams ar sutuoktiniui (sugyventiniui);
teisme – turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą), atstovaujantys tam juridiniam asmeniui;
teisinių santykių bylose. Šiuo atveju bylą teisme veda profesinės sąjungos vienasmenis valdymo organas, įstatymų ar steigimo dokumentų nustatyta tvarka įgalioti kolegialių valdymo organų nariai arba atstovai pagal pavedimą – darbuotojai (apeliacinės instancijos teisme – turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą) ir (ar) advokatai (advokatų padėjėjai). 5. Kartu su šio straipsnio 2 dalyje nurodytais asmenimis ir 4 dalies 1, 2 ir 5 punktuose nurodytais asmenimis atstovais pagal pavedimą gali būti ir kiti asmenys. 36 . Įgaliotais atstovais (pagal pavedimą) teisme paprastai būna advokatai.
Advokato arba advokato padėjėjo įgaliojimai patvirtinami advokato arba advokato padėjėjo su klientu pasirašyta sutartimi ar sutarties išrašu. Kitų atstovų įgaliojimai turi būti nurodyti įgaliojime, išduotame ir įformintame Civilinio kodekso ir patvirtinami Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. 47 . Jeigu proceso šalis yra nepilnametis ar neįgalus asmuo, įstatymų nustatyta tvarka pripažintas neveiksniu arba ribotai veiksniu, jų interesams turi teisę atstovauti jų atstovai pagal įstatymą (tėvai, įtėviai, globėjai, rūpintojai). 5048 straipsnis. Atstovų įgaliojimai
atlieka atstovaujamųjų vardu visus procesinius veiksmus, kuriuos atlikti teisė priklauso atstovaujamiesiems; kartu čia taikomi apribojimai, kuriuos numato įstatymas. Atstovai pagal įstatymą gali pavesti bylą vesti teisme kitam asmeniui, jų pasirinktam atstovu. 2. Atstovo pagal pavedimą įgaliojimas vesti teisme bylą suteikia atstovui teisę atlikti atstovaujamojo vardu visus procesinius veiksmus, išskyrus : išimtis, nurodytas įgaliojime . 1 ) bylos perdavimą kitam teismui ar institucijai;
2) visišką ar dalinį skundo (prašymo) reikalavimų atsisakymą;
3) skundo (prašymo) reikalavimų pripažinimą;
4) skundo (prašymo) pagrindo ar dalyko pakeitimą;
5) taikos sutarties sudarymą;
6) teismo sprendimo ar nutarties apskundimą;
7) įgaliojimų perdavimą kitam asmeniui (per įgaliojimą);
8) vykdomojo rašto gavimą ir jo pateikimą išieškoti;
9) priteistų pinigų gavimą. 3. Įgaliojimas atlikti kiekvieną šio straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose nurodytų veiksmų turi būti specialiai aptartas atstovo įgaliojime. 43 . Tais atvejais, kai administracinės bylos proceso šalis veda bylą per atstovą, visi su byla susiję procesiniai dokumentai įteikiami tik atstovui. Atstovas, gavęs atitinkamus šiuos dokumentus, privalo nedelsdamas apie tai pranešti atstovaujamajam ir sudaryti jam galimybę susipažinti su gautais dokumentais.
Jeigu atstovavimo santykiai pasibaigia, atstovas privalo atlikti šioje dalyje nurodytus veiksmus dėl tų procesinių dokumentų, kurie iš teismo buvo išsiųsti atstovui iki to momento, kai teisme buvo gautas pranešimas apie atstovavimo santykių pabaigą. Jeigu pasibaigus atstovavimo santykiams atstovas dėl objektyvių priežasčių negali įteikti procesinių dokumentų atstovaujamajam, apie tai jis privalo nedelsdamas pranešti teismui ir grąžinti jam gautus procesinius dokumentus. Atstovavimo valstybei ir Vyriausybei taisykles nustato Vyriausybė. 5149 straipsnis. Proceso dalyvių teisė susipažinti su byla. Kopijų darymas
1Proceso dalyviai turi teisę teisme susipažinti su byloje esančiais dokumentais,
kita medžiaga (įskaitant elektroninę bylą) ir teismo (teisėjo) leidimu gauti mokamas jų kopijas (skaitmenines kopijas) bei išrašus. 2. Proceso Š š alis arba institucija, teikianti teismui dokumentus ar medžiag ą as , kurių duomenys sudaro valstybės, tarnybos, profesinę ar komercinę paslaptį, gali prašyti teismo neteikti jų susipažinti ir kopijuoti. Dėl to teismas priima nutartį. 3. Mokesčio už bylos medžiagos kopijas dydį ir mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. 5250 straipsnis. Skundo (prašymo, pareiškimo ) atsiėmimas , ar atsisakymas , skundo (prašymo, pareiškimo
pagrindo pakeitimas
turi teisę atsiimti skundą (prašymą, pareiškimą ) iki jo priėmimo , taip pat tikslinti ir pakeisti skundo (prašymo) pagrindą ar dalyką arba atsisakyti skundo (prašymo) bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje iki teismui išeinant į pasitarimų kambarį. Pareiškėjui atsiėmus skundą (prašymą, pareiškimą ), teismas nutartimi skundą (prašymą, pareiškimą ) pripažįsta nepaduotu ir grąžina jį padavusiam asmeniui. 2.
2Pareiškėjas turi teisę atsisakyti skundo (prašymo,
pareiškimo ) bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje iki teismui išeinant į pasitarimų kambarį. Teismas nepriima pareiškėjo skundo (prašymo, pareiškimo ) atsisakymo, jeigu tai prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui. Pareiškėjui atsisakius skundo (prašymo, pareiškimo), bylos nutraukimo klausimas gali būti sprendžiamas rašytinio proceso tvarka. 3. Pareiškėjas turi teisę tikslinti, pakeisti skundo (prašymo, pareiškimo) pagrindą ar dalyką per 14 dienų nuo proceso šalių atsiliepimų gavimo. Tokiu atveju teismui yra pateikiamas patikslintas skundas (prašymas, pareiškimas ), kuris turi atitikti šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalies, 24 ir 25 straipsnių reikalavimus. Patikslinto skundo (prašymo, pareiškimo ) priėmimo klausimas sprendžiamas mutatis mutandis taikant šio įstatymo 33 straipsnio nuostatas. Teismas atsisako priimti pavėluotai pateiktą patikslintą skundą (prašymą, pareiškimą ), išskyrus atvejus, kai atsakovas neprieštarauja dėl patikslinto skundo (prašymo, pareiškimo ) priėmimo arba jeigu būtinybė pateikti patikslintą skundą (prašymą, pareiškimą ) iškilo vėliau, arba jeigu teismas mano, kad tai yra būtina bylai teisingai išspręsti. Teismo nutartis atsisakyti priimti patikslintą skundą (prašymą, pareiškimą ) atskiruoju skundu neskundžiama. 52151 straipsnis. Teisė sudaryti taikos sutartį
ginčo šalys gali baigti bylą taikos sutartimi, jeigu taikos sutartį ją sudaryti galima atsižvelgiant į ginčo pobūdį. Taikos sutartis turi neprieštarauti imperatyvioms įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms, viešajam interesui, nepažeisti trečiųjų suinteresuotų asmenų teisių ar teisėtų interesų. Taikos sutartis negali būti sudaroma bylose dėl norminių administracinių aktų teisėtumo. Taikos sutarties dalykas turi būti to paties pobūdžio, kaip ir skunde (prašyme, pareiškime ) nurodyti reikalavimai.
Taikos sutartimi gali būti išspręstas visas ginčas ar jo dalis (atskiri reikalavimai). Teismas imasi priemonių ginčo šalims sutaikyti tik tuo atveju, kai yra ginčo šalių sutikimas pradėti derybas dėl taikos sutarties sudarymo. 2. Taikos sutartis pridedama prie bylos. Prieš tvirtindamas taikos sutartį teismas išaiškina ginčo šalims šių procesinių veiksmų pasekmes. Nutartimi dėl taikos sutarties patvirtinimo teismas patvirtina taikos sutartį ir nutraukia bylą. Šioje nutartyje turi būti nurodytos tvirtinamos taikos sutarties sąlygos. 3. Teismas netvirtina taikos sutarties, kuri prieštarauja šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms sąlygoms. Jeigu teismas atsisako tvirtinti taikos sutartį, dėl to jis priima motyvuotą nutartį. Teismo nutartis dėl atsisakymo tvirtinti taikos sutartį gali būti skundžiama atskiruoju skundu. 4. Jeigu ginčo šalys taikos sutartį sudaro ir pateikia ją teismui tvirtinti po sprendimo, priimto išnagrinėjus administracinę bylą apygardos administraciniame teisme, priėmimo, bet nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui, apygardos administracinis teismas, nutartimi patvirtinęs taikos sutartį, panaikina priimtą sprendimą ir bylą nutraukia. Kol sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, apeliacinio skundo padavimo termino eiga sustabdoma. Šioje dalyje nurodytu atveju taikos sutarties tvirtinimo ar atsisakymo ją tvirtinti klausimas gali būti sprendžiamas rašytinio proceso tvarka. 5352 straipsnis. Kitos proceso šalių teisės ir pareigos
Š šalių procesinės teisės yra lygios. Proceso Š šalių procesinių teisių ypatumus atskirų kategorijų bylose nustato specialūs įstatymai. 2.
procesinius dokumentus elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis, teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, užduoti klausimų kitiems proceso dalyviams, liudytojams, specialistams ir ekspertams, duoti paaiškinimus, pateikti savo argumentus ir samprotavimus, prieštarauti kitų proceso dalyvių prašymams, argumentams ir samprotavimams, prašyti teismo priimti nutartį dėl bylos medžiagos neviešinimo, gauti teismo sprendimų , nutarimų ar nutarčių, kuriais išsprendžiama byla, nuorašus (skaitmenines kopijas), apskųsti teismo sprendimus , nutarimus bei nutartis , užbaigti bylą taikos sutartimi ir naudotis kitomis šio įstatymo numatytomis suteiktomis teisėmis. 3. Procesinės proceso šalių (išskyrus teismus, advokatus ir prokurorus) teisės joms išaiškinamos įteikiant ar išsiunčiant kartu su šaukimu į teismą jų teisių išaiškinimą. Proceso šalys privalo savo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai. 5453 straipsnis. Netinkamos ginčo šalies pakeitimas Jei teismas, nagrinėdamas bylą , nustato, kad skundas (prašymas, pareiškimas ) paduotas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, arba netinkamam atsakovui, tai turi teisę pareiškėjo sutikimu juos pakeisti tinkamu pareiškėju arba atsakovu. Jeigu pareiškėjas nesutinka, teismas nagrinėja bylą iš esmės, o teismo iškviesti asmenys dalyvauja bylos procese trečiųjų suinteresuotų asmenų teisėmis. Jei teismas, nagrinėdamas bylą, nustato, kad skunde (prašyme, pareiškime ) nurodytas ne tas valstybės atstovas, jį pakeičia. 5554 straipsnis. Procesinis teisių perėmimas
1Tais atvejais, kai viena iš proceso šalių pasitraukia iš bylos (asmens mirtis,
juridinio asmens pabaiga, institucijos ar organizacijos reorganizavimas arba likvidavimas, reikalavimo perleidimas), teismas tą proceso šalį pakeičia jos teisių perėmėju. Teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje. 2.
privalomi tiek, kiek jie būtų buvę privalomi tam asmeniui, vietoj kurio dalyvauja teisių perėmėjas. 5655 straipsnis. Prokuroro, viešojo administravimo subjektų, valstybės institucijų, įstaigų, organizacijų , tarnybų ir fizinių asmenų, ginančių viešąjį interesą arba valstybės, savivaldybės ir asmenų teises, procesinės teisės
1Įstatymų nustatytais atvejais prokuroras,
viešojo administravimo subjektai, valstybės institucijos, įstaigos, organizacijos , tarnybos ar fiziniai asmenys gali kreiptis į teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas arba apgintos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai turi bylos ginčo šalies procesines teises ir pareigas. Minėtų subjektų atsisakymas savo paduoto pareiškimo neatima iš asmens, kurio teisėms bei įstatymo saugomiems interesams ginti paduotas pareiškimas, teisės reikalauti, kad teismas išnagrinėtų bylą iš esmės. Teismas gali nepriim a ti šio straipsnio 1 dalyje nurodytų subjektų paduoto pareiškimo atsisakymo, jeigu tai prieštarauja įstatymui ar viešajam interesui arba pažeidžia kieno nors teises ar įstatymų saugomus interesus. DEVINTASIS
5756 straipsnis. Įrodymai
nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkyb ės ių , pagrindžianči os ų proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitoki
išspręsti, arba kad jų nėra. 2. Minėti faktiniai duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: proceso šalių ir jų atstovų paaiškinimais, liudytojų parodymais, specialistų paaiškinimais ir ekspertų išvadomis, daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, elektroniniais, garso bei vaizdo įrodymais. 3.
būti įrodymai administracinėje byloje, kol jie bus išslaptinti įstatymų nustatyta tvarka. 4. Įrodymus pateikia proceso šalys ir kiti proceso dalyviai. Prireikus teismas gali pasiūlyti minėtiems asmenims pateikti papildomų įrodymų arba šių asmenų prašymu ar savo iniciatyva išreikalauti reikiamus dokumentus, pareikalauti iš pareigūnų paaiškinimų. 5. Įstatymų nustatyta tvarka surinktų ir užfiksuotų įrodymų įrodomoji galia išlieka visose proceso stadijose ir jie iš naujo paprastai neperžiūrimi. 6. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. 5857 straipsnis. Neįrodinėtinos aplinkybės ir faktai
1Aplinkybių, teismo pripažintų visiems žinomomis, nereikia įrodinėti. 2. Faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar
civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. 3. Faktai, kurie pagal įstatymą preziumuojami kaip nustatyti, nagrinėjant bylą neįrodinėjami. Tokios prezumpcijos gali būti paneigiamos bendra tvarka. 4. Įsiteisėjęs teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje yra privalomas teismui, nagrinėjančiam administracines bylas dėl asmens, kuriam priimtas teismo nuosprendis, veiksmų administracinių teisinių pasekmių. 5958 straipsnis. Šaukiamų į teismą asmenų atsakomybė
arba teismo nutartimi gali būti atvesdinamas. Už neatvykimą į teismą ar atsisakymą teisme duoti parodymus, paaiškinimus ar išvadą gali būti skiriama bauda iki 289 eurų ar skiriamas iki vieno mėnesio areštas. 2.
ar revizoriaus melagingos išvados, specialisto melagingo paaiškinimo ar išvados davimą, žinomai neteisingą vertėjo vertimą asmenys atsako Lietuvos Respublikos
pažeidimų kodekso nustatyta tvarka. Apie tai liudytojas, specialistas, ekspertas, vertėjas pasirašytinai įspėjami bylą nagrinėjančio teisėjo ar teismo. 6059 straipsnis. Liudytojas
parodymus. Teismui nusprendus, liudytojas gali būti apklausiamas savo buvimo vietoje. 2. Asmuo, prašantis šaukti liudytoją, privalo nurodyti jo vardą, pavardę, gyvenamąją vietą ar darbo vietą ir tas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, kurias šis liudytojas gali patvirtinti. 3. Negali būti šaukiami ir apklausiami kaip liudytojai:
kurias jie sužinojo eidami atstovo ar gynėjo pareigas;
turinčių bylai reikšmės aplinkybių arba duoti apie jas teisingų parodymų;
. ;
paslaptį;
tarpininkavimo procedūros metu;
įstatymų nustatyti asmenys. 4. Asmuo gali atsisakyti duoti parodymus prieš save, savo šeimos narius ar artimuosius giminaičius. 6160 straipsnis. Specialistas
S s pecialistas kviečiamas tais atvejais, kai nagrinėjant administracinę bylą teisme reikia specialių jų žinių dokumentams, daiktams ar veiksmams ištirti bei įvertinti. 2. Specialisto paaiškinimai gali būti surašomi atskirame dokumente, kuris turi būti pasirašytas. 6261 straipsnis. Ekspertas ir jo išvada 1.
kyla klausimų, reikalaujančių specialių jų mokslo, meno, technikos ar amato srities žinių, teismas ar teisėjas skiria ekspertą arba paveda daryti ekspertizę atitinkamai ekspertizės įstaigai. 2. Klausimus, kuriais reikalaujama eksperto išvados, turi teisę pateikti teismui kiekvienas proceso dalyvis, tačiau galutinai juos nustato teismas ar teisėjas. 3. Eksperto išvada pateikiama raštu ekspertizės akte. Jeigu byloje yra paskirti keli ekspertai, tai bendrą išvadą pasirašo tie iš jų , kurie tai išvadai pritarė. Nesutinkantys su jais ekspertai savo išvadą surašo skyrium. 4. Eksperto išvada teismui neprivaloma. Tačiau teismo nesutikimas su eksperto išvada turi būti motyvuojamas. 6362 straipsnis. Specialisto ir eksperto teisės
paaiškinimams ar išvadai duoti, specialistas ir ekspertas turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, būti teismui nagrinėjant bylą, užduoti proceso šalims, liudytojams klausimų, prašyti teismą pateikti jam papildomą medžiagą. 2. Specialistas ir ekspertas turi teisę atsisakyti duoti paaiškinimus ar išvadą, jeigu laiko mano , kad pateikt oji a medžiaga yra nepakankama paaiškinimams ar išvadai duoti arba kad jam pateiktas klausimas peržengia jo specialių jų jo žinių ribas. 6463 straipsnis. Teisminiai pavedimai
kitame mieste arba rajone, nagrinėjantis bylą teismas paveda atitinkamam teismui atlikti tam tikrus procesinius veiksmus. Jeigu įrodymai yra užsienio valstybėje, bylą nagrinėjantis teismas pavedimą užsienio valstybės teismui siunčia per Lietuvos Respublikos T t eisingumo ministeriją Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių nustatyta tvarka. 2. Nutartyje dėl teisminio pavedimo trumpai išdėstoma nagrinėjamos bylos esmė, nurodomos aplinkybės, kurias reikia išaiškinti, įrodymai, kuriuos turi surinkti vykdantis pavedimą teismas.
Ši nutartis yra privaloma teismui, kuriam ji adresuojama, ir turi būti įvykdyta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų. 3. Teisminis pavedimas įvykdomas teismo posėdyje. Bylos p P roceso dalyviams pranešama apie posėdžio vietą ir laiką, tačiau jų neatvykimas nekliudo įvykdyti pavedimo. 4. Visa vykdant pavedimą surinkta medžiaga nedelsiant pasiunčiama nagrinėjančiam bylą teismui. DEŠIMTASIS SKIRSNIS
. Procesiniai veiksmai atliekami per įstatymų nustatytus terminus. Tais atvejais, kai procesinių terminų nėra nustatęs įstatymas, juos skiria teismas. Teismo paskirti terminai gali būti teismo pratęsti. 2. Pasiruošimas administracin
baigtas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo skundo (prašymo, pareiškimo ) priėmimo dienos. 3. Nutartis skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje paprastai turi būti priimta ne vėliau kaip prieš mėnesį iki teismo posėdžio dienos. 4. Pirmasis teismo posėdis paprastai turi įvykti ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo dienos. 3. Bylos nagrinėjimas administraciniame teisme turi būti užbaigtas ir sprendimas pirmosios instancijos teisme priimtas ne vėliau kaip per du mėnesius nuo nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo dienos, jeigu įstatymas nenustato trumpesnių nagrinėjimo terminų. 4. Prireikus motyvuota teismo nutartimi minėtas bendras bylos nagrinėjimo terminas gali būti pratęstas, bet ne ilgiau kaip dar vienam mėnesiui, o bylose dėl norminių administracinių aktų teisėtumo – iki trijų mėnesių. 6665 straipsnis. Procesinių veiksmų atlikimo terminų skaičiavimas 1.
Terminai procesiniams veiksmams atlikti apibrėžiami tikslia kalendorine data arba nurodant įvykį, kuris būtinai turi įvykti, arba laiko tarpu. Pastaruoju atveju veiksmas gali būti atliekamas per visą laiko tarpą. 2. Metais, mėnesiais, savaitėmis ar dienomis skaičiuojamo procesinio termino eiga prasideda kitą dieną po tos kalendorinės datos ar įvykio, kuri ais e nurodyt a i kaip jo pradžia. 3. Metais skaičiuojamas terminas baigiasi atitinkamą paskutinių termino metų mėnesį ir dieną. Mėnesiais skaičiuojamas terminas baigiasi atitinkamą termino paskutinio mėnesio dieną. Jeigu metais ar mėnesiais skaičiuojamas terminas baigiasi tą mėnesį, kurį atitinkamos dienos nėra, tai laikoma, kad terminas baigiasi paskutinę to mėnesio dieną. Savaitėmis skaičiuojamas terminas baigiasi atitinkamą termino paskutinės savaitės dieną. 4. Tais atvejais, kai paskutinė termino diena yra ne darbo diena, termino pabaigos diena laikoma po jos einanti darbo diena. 5. Procesinis veiksmas, kuriam atlikti nustatytas terminas, gali būti atliekamas iki paskutinės termino dienos dvidešimt ketvirtos valandos. Jeigu tas veiksmas turi būti atliktas teisme ar kitoje įstaigoje, tai terminas baigiasi nustatytu tarnybinio darbo pabaigos metu. 6. Jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) , dokumentai ar pinigų sumos įteikti paštui arba išsiųsti elektroninių ryšių priemonėmis iki paskutinės termino dienos dvidešimt ketvirtos valandos, terminas nelaikomas praleistu. 6766 straipsnis. Procesinių veiksmų atlikimo terminų sustabdymas ir terminų praleidimo pasekmės
ai ų veiksmų atlikimo terminai sustabdomi sustabdžius bylą bylos nagrinėjimą . Terminų sustabdymas prasideda nuo to laiko, kada atsiranda aplinkybės, sudariusios pagrindą bylai sustabdyti bylos nagrinėjimą . Nuo bylos nagrinėjimo atnaujinimo dienos procesiniai terminai tęsiasi toliau. 2.
2Teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymo nustatytam ar teismo paskirtam jiems atlikti terminui. Skundai (prašymai, pareiškimai) ir dokumentai, paduoti pasibaigus tam terminui, grąžinami juos padavusiems asmenims. 3. Teismas turi teisę atnaujinti praleistą terminą savo iniciatyva, kai iš turimos medžiagos matyti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. II SKYRIUS
Bendroji administracinių bylų teisena
68 67 straipsnis. Pasiruošimas administracin ių es byl ų as nagrinė jimui ti teisme 1.
Teismo pirmininkas ar teisėjas, nutartimi priėmęs skundą (prašymą, pareiškimą ), prireikus išsprendžia šiuos būtinus pasiruošimo bylos nagrinėjimui nagrinėti bylą teisme klausimus:
1) imasi priemonių reikalavimui užtikrinti;
2) įpareigoja pareiškėją, kitą proceso dalyvį ar byloje nedalyvaujantį asmenį pateikti įrodymus ar pateikti papildomų paaiškinimų raštu ar elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis (kai skundas (prašymas, pareiškimas ) paduotas elektroninių ryšių priemonėmis) dėl keliamų reikalavimų ir nustato įvykdymo terminą;
3) išsiunčia trečiajam suinteresuotam asmeniui bei atsakovui skundo (prašymo, pareiškimo ) nuorašus (skaitmenines kopijas) paštu ar elektroninių ryšių priemonėmis ir pareikalauja iš atsakovo per nurodytą terminą, bet ne vėliau kaip per keturiolika dienų paprastai ne trumpesnį kaip keturiolika dienų nuo skundo (prašymo, pareiškimo ) nuorašo (skaitmeninės kopijos) gavimo , pateikti teismui atsiliepimą;
4) proceso šalių prašymu išreikalauja įrodymus, kurių šalys jos negali gauti, arba išduoda liudijimą tiems įrodymams gauti;
5) nusprendžia dėl specialistų iškvietimo ar ekspertizės darymo;
6) nustatęs, kad byloje galima sudaryti taikos sutartį, pasiūlo ginčo šalims apsvarstyti taikos sutarties sudarymo galimybę ir nurodo, kad, ginčo šalims sutikus sudaryti taikos sutartį, dėl esminių sutarties sąlygų turi būti susitarta iki teismo posėdžio dienos;
7) atlieka kitus veiksmus, reikalingus pasiruošiant nagrinėti bylą. 2. Nutartis, reikalingas pasiruošti bylos nagrinėjimui nagrinėti bylą teisme, teismo pirmininkas ar teisėjas priima nepranešęs proceso dalyviams, išskyrus atvejus, kai sprendžiamas ekspertizės skyrimo klausimas. 3. Teisėjo reikalaujama medžiaga ar dokumentai turi būti perduoti teismui ne vėliau kaip per tris darbo dienas, jeigu teisėjas nenustato kito termino. 4.
4Laikydamas Manydamas , kad nėra kliūčių bylai nagrinėti, teisėjas siūlo teismo pirmininkui skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje. Pirmininko priimtoje nutartyje nurodoma:
1) kolegijos sudėtis, jos pirmininkas;
2) posėdžio laikas ir vieta;
3) pavedimas ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo nutarties priėmimo išsiųsti šaukimus dalyvaujantiems byloje asmenims proceso dalyviams, byloje dalyvaujantiems liudytojui, specialistui, ekspertui ir vertėjui arba kitaip pranešti apie posėdį;
4) pavedimas ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo nutarties priėmimo išsiųsti paštu ar elektroninių ryšių priemonėmis atsakovams ar tretiesiems suinteresuotiems asmenims skundo (prašymo, pareiškimo ) nuorašus (skaitmenines kopijas) ir kitus dokumentus, jeigu jie nebuvo išsiųsti ruošiantis bylą nagrinėti;
5) kiti pavedimai, būtini bylai išnagrinėti laiku. 5. Šio straipsnio 4 dalies 3–5 punktuose numatytus nurodytus veiksmus gali atlikti ir bylą posėdžiui rengiantis teisėjas. Bylose, kurioms numatytas nustatytas vienasmenis nagrinėjimas, šio straipsnio 4 dalyje numatytus nurodytus veiksmus, išskyrus nurodytą 1 punkte, atlieka bylą nagrinėjantis teisėjas. 6968 straipsnis. Bylų sujungimas ir išskyrimas
1Bylą posėdžiui rengiantis teisėjas arba ją nagrinėjantis teismas, nustatęs, kad tame pačiame teisme yra du ar daugiau skundų pareiškimų (prašymų) patikrinti to paties administracinio norminio administracinio akto teisėtumą arba skundas (prašymas, pareiškimas ) paduotas skirtingų pareiškėjų, tačiau dėl to paties atsakovo to paties teisės akto ar veiksmo (neveikimo), iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nutartimi gali juos sujungti į vieną bylą. 2. Kai byloje yra daugiau kaip vienas reikalavimas, prireikus teismas kai kuriuos iš jų gali išskirti į atskirą bylą (bylas). 7069 straipsnis. Bylos perdavimas kitam teismui 1.
Teismas perduoda bylą nagrinėti kitam teismui:
1) jeigu, nušalinus vieną ar kelis teisėjus, jų pakeisti kitais tame teisme negalima;
2) kai paaiškėja, kad byla buvo priimta teismo žinion pažeidžiant priskirtinumo atitinkamiems teismams taisykles;
3) kai proceso šalis yra teisėjas, o byla priskirtina teismui, kuriame jis arba jo artimasis giminaitis dirba teisėju (išskyrus Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą);
4) pripažinęs, kad byla operatyviau ir ekonomiškiau bus išnagrinėta kitame teisme, konkrečiai – pagal pareiškėjo ar daugumos pareiškėjų, jei skundą (prašymą, pareiškimą ) padavė ne vienas asmuo, gyvenamąją vietą ar buveinę arba pagal nekilnojamojo turto, tiesiogiai susijusio su kilusiu ginču, buvimo vietą, arba pagal ginčijamo sprendimo teisės akto priėmimo ir (arba) įvykio (veiksmo), su kuriuo tiesiogiai susijęs ginčijamas sprendimas teisės aktas , vietą. 2. Bylos perdavimo iš vieno teismo kitam teismui klausimą išsprendžia atitinkamo bylą perduodančio teismo teisėjų kolegija arba Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas, o bylos perdavimo iš vieno teismo kitam teismui šio straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytais nustatytais atvejais klausimą – Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas atitinkamo bylą perduodančio teismo pirmininko teikimu. 3. (Neteko galios nuo 2011-10-01)4
3. Kiekvieną bylą, iš vieno teismo perduotą kitam, turi besąlygiškai priimti savo žinion tas teismas, kuriam ji perduota, ir jokie ginčai dėl to tarp teismų neleidžiami, išskyrus šio įstatymo2122 straipsnyje numatytus nustatytus atvejus. 7170 straipsnis. Reikalavimo užtikrinimo priemonės
gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių paduodamas raštu arba teisingumo ministro nustatyta tvarka elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis.
Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių , teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Esant šioje dalyje nurodytiems pagrindams, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. 2. Teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu ar savo iniciatyva negali taikyti šio straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimo užtikrinimo priemonių, jeigu tai numatyta nustatyta kituose įstatymuose, reglamentuojančiuose poveikio priemonių arba finansinio stabilumo ir patikimumo stiprinimo priemonių taikymą kredito įstaigoms. 3. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti:
1) už draudimas atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus;
2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas;
3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas;
4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės. 4. Prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo teisėjas arba teismas išnagrinėja ne vėliau kaip kitą per tris darbo dien ą as po jo gavimo, nepranešdamas atsakovui ir kitiems proceso dalyviams apie tai nepranešama . Jeigu toks prašymas paduodamas kartu su skundu (prašymu, pareiškimu ), jis išnagrinėjamas ne vėliau kaip kitą per tris darbo dien ą as po skundo (prašymo, pareiškimo ) priėmimo.
Kai teismas arba teisėjas mano, jog dėl prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones yra būtina gauti atsakovo ir (ar) kitų proceso dalyvių nuomonę, toks prašymas turi būti išnagrinėtas per dešimt darbo dienų nuo jo gavimo ar skundo (prašymo, pareiškimo ) priėmimo. Šiuo atveju apie prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo nagrinėjimą pranešama atsakovui ir (ar) kitiems proceso dalyviams ir nurodomas terminas, per kurį atsakovas ir (ar) kiti proceso dalyviai turi pateikti nuomonę. Dėl reikalavimo užtikrinimo teismas arba teisėjas priima nutartį, kurioje nurodo jos įvykdymo tvarką ir būdą. 5. Dėl teismo nutarčių reikalavimo užtikrinimo klausimais gali būti duodamas atskirasis skundas. Atskirojo skundo dėl nutarties užtikrinti reikalavimą padavimas nesustabdo nutarties vykdymo ir bylos nagrinėjimo. 6. Teismo nutartis užtikrinti reikalavimą skubiai vykdoma. Nutartis pakeisti vieną reikalavimo užtikrinimo priemonę kita arba panaikinti reikalavimo užtikrinimą vykdoma pasibaigus terminui toms nutartims apskųsti, o jeigu atskirasis skundas paduotas, – priėmus nutartį atmesti atskirąjį skundą. Šiame straipsnyje nurodytos nutartys vykdomos teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka. 7. Jeigu pažeidžiami draudimai, nurodyti šio straipsnio 3 dalyje, kaltiems asmenims teismo nutartimi skiriama iki
atskirasis skundas. 7271 straipsnis.
7271 straipsnis. Atsiliepimo į skundą (prašymą, pareiškimą ) reikalavimas Teismo pirmininkas ar teisėjas nusiunčia atsakovui skundo (prašymo, pareiškimo ) nuorašą (skaitmeninę kopiją), o reikiamais atvejais – ir pridėtų prie jo dokumentų nuorašus (skaitmenines kopijas), taip pat paprastai nustato ne trumpesnį kaip keturiolikos dienų nuo skundo (prašymo, pareiškimo ) nuorašo (skaitmeninės kopijos) gavimo terminą, per kurį atsakovas raštu privalo pateikti teismui savo atsiliepimą į skundą (prašymą, pareiškimą ) ir pateikti tiek atsiliepimo nuorašų, kiek yra byloje pareiškėjų . Kai atsakovas yra administravimo subjektas, jis privalo pateikti atsiliepimus į skundą ( prašymą, pareiškimą) tokios formos, kokios pageidauja pareiškėjas, o jei pareiškėjas pageidavimo dėl procesinių dokumentų formos nepareiškė, – tokios formos, kokios buvo paduotas skundas (prašymas, pareiškimas ). Atsiliepime į skundą (prašymą, pareiškimą ) atsakovas nurodo, ar jis sutinka, ar nesutinka su skundo (prašymo, pareiškimo ) reikalavimais, taip pat ar dalyvaus bylą nagrinėjant teismo posėdyje. Jeigu yra pakankamai laiko iki bylos nagrinėjimo pradžios, pareiškėjui nusiunčiamas gautas iš atsakovo rašytinio atsiliepimo nuorašas (skaitmeninė kopija) . Atsiliepimo su priedais egzempliorių (kopijų) turi būti tiek, kad po vieną tektų kiekvienai proceso šaliai ir dar liktų egzempliorius teisme, išskyrus atvejus, kai atsiliepimas paduodamas elektroninių ryšių priemonėmis ir kai dėl didelės dokumento apimties teismas leidžia nepateikti priedų. Gavus iš atsakovo rašytinį atsiliepimą, jo nuorašai (skaitmeninės kopijos) išsiunčiami proceso šalims. 7372
pranešama apie teismo posėdžio ar atskirų procesinių veiksmų atlikimo laiką ir vietą. Teismo šaukim ais u taip pat šaukiami į teismą taip pat šaukiami liudytojai, specialistai, ekspertai ir vertėjai. 2.
ir atstovams šaukimas turi būti įteikiamas ne vėliau kaip prieš tris darbo dienas iki teismo posėdžio dienos. 3. Asmeniui, kuriam pranešama arba kuris šaukiamas, šaukimas pristatomas į jo gyvenamąją vietą arba pa siunčiamas į jo darbovietę. Administravimo subjektui pranešama į jo buveinę. Šio įstatymo7574 straipsnio 7 dalyje numatytais nurodytais atvejais teismo šaukimai ir pranešimai įteikiami elektroninių ryšių priemonėmis. Jeigu adresato gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos, teismas gali šaukimus ir pranešimus įteikti paskelbdamas apie paskirtos bylos nagrinėjimo laiką ir vietą specialiame interneto tinklalapyje ne vėliau kaip likus septynioms dienoms dešimčiai darbo dienų iki bylos nagrinėjimo dienos. Tam teismas priima nutartį, kurioje nurodoma procesinių dokumentų įteikimo viešo paskelbimo būdu data. Šiuo Tokiu atveju laikoma, kad proceso dalyviams yra pranešta apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą. Teismo šaukimo ar pranešimo paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje diena laikoma teismo šaukimo ar pranešimo minėtiems asmenims įteikimo diena. 4. Atidėjus bylos nagrinėjimą ir kartu paskiriant kitą teismo posėdžio laiką ir vietą, apie tai pasirašytinai paskelbiama atvykusiems asmenims. Kitiems proceso dalyviams, taip pat atidėjus bylos nagrinėjimą nepaskiriant kito teismo posėdžio laiko ir vietos, apie posėdį gali būti pranešama teismo pranešimais be grąžintinos teismui pranešimo atplėšiamosios dalies, kurioje adresatas pasirašo, kad pranešimas įteiktas. Pranešimo turinys turi atitikti šaukimo rekvizitus. Pranešimo nuorašas paliekamas byloje. Pranešimai pristatomi paštu ar per kurjerius, o šio straipsnio 3 dalyje numatytais nurodytais atvejais
Pranešimo išsiuntimas arba paskelbimas specialiame interneto tinklalapyje prilygsta šaukimo įteikimui ir laikoma, kad minėtiems proceso dalyviams pranešta apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą. 5. Apie tos dienos teismo posėdžius skelbiama teismo skelbimų lentoje. 7473 straipsnis. Šaukimo turinys
1Šaukime nurodoma:
1) adresato pavadinimas arba asmens vardas, pavardė, adresas;
2) teismo pavadinimas ir tikslus adresas;
3) teismo posėdžio ar atskiro procesinio veiksmo atlikimo vieta ir laikas;
4) bylos, kurioje dalyvauti adresatas šaukiamas, pavadinimas , numeris, teisminio proceso numeris ir ginčo šalys ;
5) šaukiamojo procesinė padėtis;
6) kad proceso dalyviai privalo pateikti visus savo turimus byloje įrodymus byloje ;
7) kad asmuo, priėmęs šaukimą ryšium su adresato nebuvimu nesant , privalo atsiradus galimybei įteikti jį adresatui;
8) neatvykimo pasekmės (šio įstatymo 59, 78, 84 ir 103 58, 77, 83, 105 straipsniai). 2. Po šaukimo tekstu nurodomos proceso šalių pagrindinės procesinės teisės ir pareigos. Šaukimo įteikimas reiškia, kad atitinkamai proceso šaliai yra išaiškintos jos procesinės teisės. 7574 straipsnis. Šaukim ų o pristatymas paštu ar per kurjerius, šaukim ų o įteikimas
1Šaukima i s pristatom i as paštu ar per kurjerius. Įteikimo adresatui laikas pažymimas įteikiamame šaukime ir grąžintinoje teismui šaukimo atplėšiamojoje dalyje, kurioje adresatas pasirašo, kad šaukimą gavo. 2. Jeigu proceso dalyvis sutinka, teisėjas gali duoti jam šaukimą, kad jį įteiktų kitam asmeniui, kuriam pranešama ar kuris šaukiamas dalyvauti byloje. Asmuo, kuriam teisėjas paveda įteikti šaukimą, privalo grąžinti teismui šaukimo atplėšiamąją dalį, kurioje adresatas pasirašo, kad šaukimą gavo. 3. Šaukimas gali būti siunčiamas faksimiliniu laišku.
Asmuo, priėmęs faksimilinį laišką, privalo, esant galimybei, nedelsdamas įteikti jį adresatui. 4. Šaukimas asmeniui įteikiamas jam pačiam pasirašytinai. Šaukimas, adresuotas įmonei, įstaigai, organizacijai, įteikiamas vadovui ar kitam darbuotojui. Gavęs šaukimą asmuo pasirašo. 5. Jeigu pristatantis šaukimą asmuo gyvenamojoje vietoje arba darbo vietoje neranda asmens, kuriam pranešama ar kuris šaukiamas dalyvauti byloje, tai šaukimas įteikiamas kuriam nors iš gyvenančių kartu su juo suaugusių šeimos narių, o jeigu jų nėra, – butų eksploatavimo organizacijai, seniūnijos seniūnui (jo pavaduotojui) ar darbovietės administracijai. Šiais atvejais priėmęs šaukimą asmuo privalo pasirašydamas, kad gavo šaukimą, nurodyti savo vardą, pavardę, taip pat savo ryšį su adresatu arba einamas pareigas. Priėmęs šaukimą asmuo privalo, esant galimybei, nedelsdamas įteikti jį adresatui. 6. Šaukimo atplėšiamoji dalis su adresato parašu ar pranešimas apie šaukimo įteikimą grąžinamas teismui. Jeigu faktinė šaukiamo asmens buvimo vieta nežinoma, teismas pradeda nagrinėti bylą, gavus teisme šaukimą su užrašu, patvirtinančiu, kad jį gavo paskutinės žinomos šaukiamo asmens gyvenamosios vietos butų eksploatavimo organizacija arba seniūnijos seniūnas (jo pavaduotojas). 7. Advokatams, advokatų padėjėjams, antstoliams, antstolių padėjėjams, notarams, Seimo kontrolieriams, viešojo administravimo subjektams, valstybės ir savivaldybių įmonėms, finansų įstaigoms, draudimo įmonėms teismas šaukimus ir pranešimus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis. Be to, elektroninių ryšių priemonėmis teismo šaukimai ir pranešimai įteikiami asmenims, kuriems teisės aktuose ar su teismų informacinės sistemos valdytoju sudarytoje sutartyje nustatyta pareiga priimti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis.
Kitiems asmenims teismas šaukimus ir pranešimus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu jie pageidauja procesinius dokumentus gauti tokiu būdu ir yra nurodę gavėjo elektroninio pašto adresą arba kitą elektroninių ryšių priemonių adresą. Šaukimų, pranešimų ir kitų procesinių dokumentų įteikimo elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nustato teisingumo ministras. 8. Šiame įstatyme nustatytais atvejais ir tvarka įteikiant dalyvaujančiam byloje asmeniui proceso dalyviui, liudytojui, specialistui, ekspertui ar vertėjui procesinį dokumentą elektroninių ryšių priemonėmis, procesinio dokumento įteikimo dalyvaujančiam byloje asmeniui proceso dalyviui, liudytojui, specialistui, ekspertui ar vertėjui diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena. 7675 straipsnis. Atsisakymo priimti šaukimą pasekmės
šaukimą, jį pristatantis asmuo atitinkamai tai pažymi šaukime , ir tas šaukimas grąžinamas teismui. Žymą, kad adresatas atsisakė priimti šaukimą, ir atsisakymo motyvus patvirtina įteikiantis šaukimą pristatęs asmuo. 2. Adresato atsisakymas priimti šaukimą prilyginamas šaukimo jam įteikimui. 7776 straipsnis. Pareiga pranešti apie adreso pasikeitimą bylos proceso metu
ir atstovai privalo pranešti teismui apie savo adreso, elektroninio pašto adreso, telefono, fakso numerių ar kitų elektroninių ryšių priemonių adresų pasikeitimą bylos proceso metu.
Jeigu tokio pranešimo nėra, šaukimas siunčiamas paskutiniu teismui žinomu adresu (elektroninio pašto ar kitų elektroninių ryšių priemonių adresu) arba oficialiai deklaruotu gyvenamosios vietos adresu ar į buveinę ir laikomas įteiktu, nors adresatas tuo adresu nebegyventų ar būtų pakeitęs savo buveinę (elektroninio pašto ar kitų elektroninių ryšių priemonių adresą). 2. Už įpareigojimo pranešti teismui apie savo adreso, elektroninio pašto adreso, telefono, fakso numerių, taip pat kitų elektroninių ryšių priemonių adresų, jeigu jie būtini siekiant priimti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, pasikeitimą bylos proceso metu nevykdymą, jeigu dėl nepranešimo buvo atidėtas bylos nagrinėjimas, teismas turi teisę proceso dalyviams ir atstovams skirti baudą iki 57 eurų. DVYLIKTASIS
7877 straipsnis. Sąlygos teismo posėdžiui pradėti
posėdyje nagrinėjama tik tuomet, kai proceso šalims proceso dalyviams apie posėdžio laiką ir vietą iš anksto pranešta šaukimu, pranešimu arba viešo paskelbimo būdu. 2. Bylose dėl rinkimų įstatymų ir Referendumo įstatym ų o pažeidimo, taip pat bylose dėl skundų ar ginčų, kuriems nagrinėti įstatymas nustato specialius terminus, šaukimai proceso šalims proceso dalyviams gali būti įteikti prieš vieną dieną iki posėdžio pradžios. 3. Bylos šalių ir jų atstovų Proceso dalyvių neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems buvo apie teismo posėdį tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. 7978 straipsnis. Bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumas, žodiškumas ir nepertraukiamumas 1.
Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo ištirti byloje įrodymus byloje : išklausyti proceso šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, specialistų paaiškinimų ir ekspertų išvadų, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus. 2. Pirmosios instancijos teisme byla nagrinėjama žodžiu ir esant nepasikeitusiai teisėjų sudėčiai. Jeigu atidėjus bylos nagrinėjimą proceso metu bent vienas iš teisėjų pakeičiamas, byla turi būti nagrinėjama nuo pat pradžios, išskyrus atvejus, kai proceso dalyviai neprieštarauja, kad byla būtų nagrinėjama toliau nuo to procesinio veiksmo, kurį atlikus ji buvo atidėta . Jeigu byla nagrinėjama nuo pat pradžios, tačiau teisme apklausti liudytojai iš naujo į posėdį paprastai nešaukiami. 3. Bylos nagrinėjimas teisme vyksta nepertraukiamai, išskyrus poilsiui atvejus, kai skelbiama pertrauka, kuri negali būti ilgesnė kaip penkios darbo dienos skiriamą laiką . Kol byla nebaigta nagrinėti ar bylos svarstymas nėra sustabdytas ar atidėtas , tos sudėties teismas neturi teisės nagrinėti kitų bylų, išskyrus atvejus, kai bylos nagrinėjimas atidedamas, sustabdomas arba padaroma teismo posėdžio pertrauka, atidedamas sprendimo priėmimas ir paskelbimas. 4. Jeigu bylos nagrinėjimas neužbaigiamas pradėtame posėdyje, kitas teismo posėdis pradedamas nuo to procesinio veiksmo, iki kurio vyko ankstesnis teismo posėdis, jeigu proceso šalims dalyviams apie teismo posėdžius buvo tinkamai pranešta. 5. Tais atvejais, kai į posėdį neatvyksta nei proceso šalys, nei jų atstovai nė vienas iš proceso dalyvių , nors apie posėdžio laiką ir vietą jiems buvo pranešta įstatymų nustatyta tvarka, pirmosios instancijos teismas gali nuspręsti nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka, t. y. laikydamasis šio įstatymo 137straipsnio43 dalyje nustatytos tvarkos. 6.
6Byla gali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai pareiškėjas skunde (prašyme,
pareiškime ) prašo bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, o kitos proceso šalys per teismo nustatytą terminą nepareiškia prieštaravimo dėl tokio bylos nagrinėjimo. Šioje dalyje nurodytu atveju žodinis bylos nagrinėjimas rengiamas, jeigu bet kuri proceso šalis pareiškia motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka arba teismas nusprendžia, kad toks nagrinėjimas yra būtinas. Šioje dalyje nurodyti klausimai išsprendžiami teismo nutartimi. 7. Žodinio bylos nagrinėjimo metu proceso šalies prašymu ar savo iniciatyva ir visų proceso šalių sutikimu teismas turi teisę nutartimi nuspręsti toliau nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka. Teismas, nagrinėdamas bylą rašytinio proceso tvarka, pripažinęs, kad žodinio proceso tvarka bylos aplinkybės bus ištirtos išsamiau, turi teisę pereiti prie žodinio bylos nagrinėjimo. 8. Šiame įstatyme nustatytais atvejais rašytinio proceso tvarka gali būti sprendžiami atskiri klausimai. 8079 straipsnis. Bylos nagrinėjimo atidėjimas
bylos nagrinėjimą, jeigu į posėdį neatvyko vertėjas ar proceso šalis, kai teismas nusprendžia, kad be jų negalima nagrinėti bylos, kai būtina išreikalauti naujus įrodymus arba kai ginčo šalims reikia laiko deryboms dėl taikos sutarties sudarymo ir kitais reikiamais atvejais. Dėl taikos sutarties sudarymo bylos nagrinėjimas negali būti atidėtas daugiau kaip vieną kartą. 2. Bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas pareiškėjo, atsakovo, trečiojo suinteresuoto asmens ar vieno iš jų atstovo prašymu, jeigu pareiškėjas, atsakovas, trečiasis suinteresuotas asmuo ar vieno iš jų atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis. 23 . Teismas, atidėdamas bylos nagrinėjimą, paskiria kito teismo posėdžio laiką ir apie tai pasirašytinai paskelbia atvykusiems asmenims. 34 .
3
4. Kai bylos nagrinėjimas atidedamas dėl to, kad būtina išreikalauti naujų įrodymų, teismas nutartyje nustato jų pateikimo terminą. 45 . Atidėdamas bylos nagrinėjimą, teismas gali apklausti atvykusius liudytojus, jeigu visiems proceso dalyviams apie posėdį buvo pranešta. 8180 straipsnis. Visapusiškas ir objektyvus bylos aplinkybių ištyrimas , administracinės bylos nagrinėjimo ribos
administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. 2. Administracinis teismas negali išeiti už pareikšto skundo (prašymo, pareiškimo ) reikalavimo ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus skundo (prašymo, pareiškimo ) reikalavimo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Administracinis teismas nėra saistomas pareikšto reikalavimo formuluotės. 8281 straipsnis. Teismo posėdžio tvarka
paskelbia: „Teismas eina, prašom stoti.“ . Visi esantieji posėdžių salėje atsistoja, paskui posėdžio pirmininko kvietimu sėda į savo vietas. Visi proceso dalyviai į teismą kreipiasi ir parodymus bei paaiškinimus duoda stovėdami. 2. Teismo posėdį pradeda posėdžio pirmininkas ir praneša, kokia byla bus nagrinėjama. 3. Pranešama, kas atvyko į teismo posėdį. Teismas nustato atvykusiųjų tapatybę, patikrina pareigūnų ir atstovų įgaliojimus. Jei kas nors iš proceso šalių (jų atstovų) neatvyksta, informuojama, ar jiems buvo tinkamai pranešta apie posėdžio vietą ir laiką, o teismas nusprendžia, ar galima be jų nagrinėti bylą. 4.
posėdžių sekretorius (jei jis yra), kas yra specialistas, ekspertas, vertėjas, ir išaiškina proceso dalyviams jų teisę pareikšti nušalinimus, taip pat kitas procesines jų teises ir pareigas, jeigu jos nebuvo išaiškintos anksčiau. 5. Jeigu teismo posėdyje dalyvauja vertėjas, specialistas ar ekspertas, posėdžio pirmininkas išaiškina jų pareigas ir administracinę bei baudžiamąją atsakomybę už žinomai melagingą vertimą ar žinomai melagingos išvados davimą. Dėl to iš vertėjo, specialisto ar eksperto paimamas rašytinis pasižadėjimas. Teismas taip pat išsprendžia proceso šalių (jų atstovų) prašymus. Iš posėdžių salės pašalinami iki apklausos atvykę liudytojai. 6. Bylos nagrinėjimas iš esmės pradedamas teisėjo pranešimu, kuriame nurodomas ginčo dalykas, pagrindai, ginčo ribos bei kitos esminės bylos aplinkybės. Po to žodis suteikiamas pareiškėjui (pareiškėjams), atsakovui (atsakovams), trečiajam suinteresuotam asmeniui (asmenims) ir (ar) jų atstovams. Kalbėjimo trukmė neribojama, tačiau teismo posėdžio pirmininkas gali įspėti kurią nors iš proceso šalių ar jų atstovų, jeigu šie nukrypsta nuo bylos esmės. Proceso Š š alims (jų atstovams) gali būti užduodami klausimai: pirma klausimus užduoda teisėjas (teisėjai), po to – kitos proceso šalys (jų atstovai). Po proceso šalių pasisakymų ištiriami kiti įrodymai: išklausomi liudytojų parodymai, specialistų paaiškinimai ir ekspertų išvados, apžiūrimi daiktiniai įrodymai, peržiūrimos nuotraukos, vaizdo įrašai, išklausomi garso įrašai paskelbiami rašytiniai įrodymai . Byloje esantys procesiniai dokumentai, įteikti šio įstatymo nustatyta tvarka, teismo posėdžio metu neskelbiami, išskyrus atvejus, kai bent vienas iš proceso dalyvių prašo juos paskelbti.
Prieš liudytojui duodant parodymus, posėdžio pirmininkas nustato jo asmens tapatybę, išaiškina liudytojo teises ir pareigas ir įspėja jį dėl atsakomybės už atsisakymą ar vengimą duoti parodymus ir už žinomai melagingus parodymus. Iš liudytojo paimamas atitinkamas pasižadėjimas. Prieš baigiant bylos nagrinėjimą iš esmės, išsprendžiami nauji proceso šalių prašymai. 7. Teismas, matydamas, kad bylos nagrinėjimo teisme metu ginčo šalys linkusios abipusėmis nuolaidomis išspręsti ginčą taikiai, pasiūlo ginčo šalims sudaryti taikos sutartį. Jeigu nepavyksta sudaryti taikos sutarties, teismas turi teisę tęsti žodinį bylos nagrinėjimą ir išspręsti bylą iš esmės. 8. Teisminiai ginčai susideda iš pareiškėjo (pareiškėjų), atsakovo (atsakovų), trečiojo suinteresuoto asmens (asmenų) ar jų atstovų pasisakymų su konkrečiais galutiniais skundo (prašymo, pareiškimo ) reikalavimas ir atsikirtimais į jį. Kalbėjimo trukmė neribojama, tačiau teismo posėdžio pirmininkas gali įspėti kurią nors iš proceso šalių ar jų atstovų, jeigu šie nukrypsta nuo bylos esmės. Pasisakiusios proceso šalys (jų atstovai) dar kartą gali pasinaudoti replikos teise. Po teisminių ginčų teismas išeina į pasitarimų kambarį priimti sprendimo (nutarties). Apie tai posėdžio pirmininkas paskelbia esantiesiems posėdžių salėje. 9. Jeigu teisminių ginčų metu paaiškėja naujų aplinkybių, kurias reikia ištirti, teismas gali priimti nutartį atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Po to teisminiai ginčai vyksta ta pačia tvarka. Teismas, teisminių ginčų metu arba po jų iki sprendimo priėmimo pripažinęs, kad reikia nustatyti naujas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, arba ištirti naujus įrodymus, priima nutartį atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Baigus nagrinėti bylą iš esmės, teisminiai ginčai vyksta bendra tvarka. 10.
(nutarimo, nutarties). Apie tai posėdžio pirmininkas paskelbia esantiesiems posėdžių salėje. 8382 straipsnis. Teismo posėdžio eigos fiksavimas
šiame įstatyme nustatytus atvejus. 2. Reikalavimus teismo posėdžio garso įrašams, daromiems teismo posėdžio eigai fiksuoti, nustato teisingumo ministras. 3. Teismo posėdžio eigos fiksavimą organizuoja teismo posėdžio pirmininkas. 4. Proceso Š š alys turi teisę susipažinti su teismo posėdžio garso įrašu, taip pat atlygintinai gauti šio įrašo skaitmeninę kopiją. 5. Jeigu darant teismo posėdžio garso įrašą dėl techninių priežasčių nepavyksta tinkamai užfiksuoti teismo posėdžio ar jo dalies eigos, bylą nagrinėjantis teismas proceso šalies prašymu arba savo iniciatyva priima nutartį pakartoti procesinį veiksmą, kurio nepavyko užfiksuoti garso įrašu užfiksuoti . Dalyvaujantiems byloje teismo posėdyje asmenims apie numatomą pakartoti procesinį veiksmą pranešama šio įstatymo nustatyta tvarka. 8483 straipsnis. Administracinę bylą nagrinėjančio teismo teisė skirti baudas 1.
Administracinę bylą nagrinėjantis teisėjas ar teismas turi teisę skirti baudas, jeigu:
teisėjo ar teismo reikalavimų pateikti atsiliepimą į skundą (prašymą, pareiškimą ), dokumentus ar kitą medžiagą, taip pat už kitų teisėjo (teismo) reikalavimų, susijusių su bylos nagrinėjimu, nevykdymą;
bylą posėdžiui rengiantį teisėją ar į teismo posėdį;
byloje teismo posėdyje asmenys po įspėjimo vėl kalba be eilės, užgaulioja kitus byloje dalyvaujančius teismo posėdyje asmenis ar teismą;
reikalavimų laikytis tvarkos;
procesu administracinis teismas gali pripažinti akivaizdžiai nepagrįsto procesinio dokumento pateikimą, objektyviai nesąžiningą veikimą ar neveikimą, nukreiptą prieš ekonomišką, operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą ar išsprendimą. 2. Administracinę bylą nagrinėjantis teismas turi teisę skirti baudą fiziniams ir juridiniams asmenims, jų atstovams iki 289 eurų, o pareigūnams ar institucijų ir įstaigų atstovams – iki 579 eurų už kiekvieną pažeidimo atvejį, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytą atvejį. Nušalinimo teise piktnaudžiaujančiam asmeniui teismas turi teisę skirti iki 1 448 eurų baudą. Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties skirti baudą gali būti duodamas atskirasis skundas. TRYLIKTASIS
8584 straipsnis. Sprendimo priėmimas
pasitarimų kambaryje teisėjų balsų dauguma.
Teisėjai neturi teisės atsisakyti balsuoti arba susilaikyti, taip pat paskelbti nuomonių, pareikštų besitariant pasitarimų kambaryje. Posėdžio pirmininkas balsuoja paskutinis. Priimtą sprendimą pasirašo visi posėdyje dalyvavę teisėjai. 2. Teisėjas, nesutinkantis su daugumos nuomone, gali išdėstyti raštu savo atskirą ją nuomonę. Ši viešai neskelbiama, bet pridedama prie bylos. 3. Teismo sprendimas surašomas ir viešai paskelbiamas paprastai tą pačią dieną po individualios bylos išnagrinėjimo. Teismo sprendimas paskelbiamas perskaitant jo įžanginę ir rezoliucinę dalis ir trumpai žodžiu išdėstant sprendimo motyvų esmę. 4. Kai atsakovas pareiškėjo reikalavimus pripažįsta visiškai, teismas sprendime gali surašyti sutrumpintus motyvus , nurodydamas: teismo nustatytas aplinkybes, įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, įstatymus, kuriais teismas vadovavosi. 5. Teismas, išnagrinėjęs bylą, gali atidėti teismo sprendimo priėmimą ir paskelbimą ne ilgiau kaip dvidešimčiai keturiolikai darbo dienų , o išnagrinėjęs bylą dėl norminio administracinio akto teisėtumo, – ne ilgiau kaip vienam mėnesiui . Dėl svarbių priežasčių administracinę bylą nagrinėjančio teisėjo ar administracinę bylą nagrinėjančios teisėjų kolegijos nario (narių) motyvuotu prašymu teismo pirmininkas motyvuota nutartimi gali pratęsti šį terminą ne ilgiau kaip dvidešimčiai keturiolikai darbo dienų. Kai suserga ar dėl kitų objektyvių priežasčių procese negali dalyvauti bylą nagrinėjantis teisėjas ar bylą nagrinėjančios teisėjų kolegijos narys (nariai), teismo pirmininkas nutartimi gali pratęsti šį terminą iki objektyvių priežasčių išnykimo. Jeigu objektyvios priežastys, dėl kurių buvo pratęstas teismo sprendimo priėmimo ir paskelbimo terminas, neišnyksta per protingą laiką, teismo pirmininkas paskiria naujos sudėties bylą nagrinėjantį teismą ir nustato bylos nagrinėjimo datą.
Kada bus skelbiamas teismo sprendimas, pranešama bylos proceso šalims. Kol rengiamas teismo sprendimas, kolegijos teisėjai gali nagrinėti kitas bylas. Teismo sprendimą , kurio priėmimas ir paskelbimas buvo atidėtas, gali paskelbti vienas iš bylą nagrinėjusių teisėjų, kitiems kolegijos teisėjams nedalyvaujant. Visi esantys posėdžių salėje asmenys skelbiamą teismo sprendimą išklauso stovėdami. Išimtiniais atvejais teismas gali leisti skelbiamą teismo sprendimą išklausyti sėdint. 6. Administracinio teismo sprendimas priimamas ir paskelbiamas Lietuvos
85 straipsnis. Teismo sprendimo įvykdymo atidėjimas ar išdėstymas Teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimas sprendžiamas vadovaujantis
straipsnis. Sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas
1Teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas. 2. Priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina
ištirtus teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas ) yra tenkintinas. Skundas (prašymas, pareiškimas ) gali būti tenkinamas visiškai ar iš dalies. 3. Teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus. 87 straipsnis. Sprendimo turinys
rezoliucinės dalių. 2. Įžanginėje sprendimo dalyje nurodoma:
bylą), proceso šalys, kiti proceso dalyviai;
3Aprašomojoje sprendimo dalyje nurodoma:
buvo taikomos. 5. Rezoliucinėje sprendimo dalyje nurodoma:
patenkinto reikalavimo turinį, arba prašymą atmesti;
straipsnis. Sprendimų rūšys Išnagrinėjęs bylą, administracinis teismas priima vieną iš šių sprendimų:
pareiškimą ) kaip nepagrįstą;
pareiškimą ) ir panaikinti skundžiamą teisės aktą (ar jo dalį) arba įpareigoti atitinkamą jį priėmusį administravimo subjektą pašalinti padarytą pažeidimą ar įvykdyti kitokį teismo patvarkymą;
pareiškimą ) ir įpareigoti savivaldybių administravimo subjektą atitinkamai įgyvendinti įstatymą, vykdyti Vyriausybės nutarimą ar kitą teisės aktą;
(prašymą, pareiškimą) ir išspręsti ginčą kitu įstatymų numatytu nustatytu būdu;
pareiškimą ) ir priteisti atlyginti žalą, atsiradusią dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis). 88189 straipsnis. Sprendimai, kurie galėtų turėti įtakos kredito įstaigų finansinio stabilumo ir patikimumo stiprinimo priemonių veiksmingumui Kiti įstatymai gali numatyti nustatyti atvejus, kuriais kai teismo sprendimai, kurie galėtų turėti įtakos kredito įstaigų finansinio stabilumo ir patikimumo stiprinimo priemonių veiksmingumui, priimami tik dėl žalos priteisimo. 88290 straipsnis. Dalinis sprendimas
sprendimu galutinai išsprendžiama tik dalis ginčo.
Dalinis sprendimas gali būti priimamas tuomet, kai byloje yra pareikšti keli reikalavimai ir surinktų įrodymų pakanka, kad teismas priimtų sprendimą vieno ar kelių iš byloje pareikštų reikalavimų ar reikalavimo dalies pagrįstumo klausimu. Dalinis sprendimas yra galutinis sprendimas toje ginčo dalyje. 2. Apskundus dalinį sprendimą, dėl kitų reikalavimų ar reikalavimo dalies byla nagrinėjama toliau. 8991 straipsnis. Skundžiamų teisės aktų panaikinimo pagrindai
teisės aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra:
aktams;
taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. 2. Skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) gali būti panaikintas ir kitais pagrindais, kuriuos administracinis teismas pripažino svarbiais. 9092 straipsnis. Sprendimas bylose dėl vilkinimo ar neveikimo Bylose dėl administravimo subjekto neveikimo, t. y. pareigų nevykdymo, ar vilkinimo spręsti reikalus atlikti veiksmus administracinis teismas savo sprendimu gali įpareigoti atitinkamą tą administravimo subjektą per teismo nustatytą laiką priimti atitinkamą sprendimą reikiamą teisės aktą arba įvykdyti kitokį teismo patvarkymą. 9193 straipsnis. Teismo sprendimas užtikrinti savivaldybės visuomeninės administracin ės ių ginčų komisijos sprendimo ar juo patvirtintos taikos sutarties vykdymą 1.
Tais atvejais, kai pareiškėjas kreipiasi į administracinį teismą su prašymu užtikrinti savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos priimto sprendimo ar juo patvirtintos taikos sutarties vykdymą, teismas išreikalauja iš atitinkamos komisijos medžiagą, kurios pagrindu buvo priimtas sprendimas, ir rašytinio proceso tvarka patikrina jo teisėtumą. Jeigu teismas nustato, kad savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos sprendimas yra neteisėtas, tai priima sprendimą panaikinti savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos sprendimą ir pats išsprendžia bylą iš esmės šio įstatymo nustatyta tvarka. 2. Jeigu teismas nustato, kad savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos sprendimas yra teisėtas, tai priima sprendimą įpareigoti viešojo administravimo subjektą per teismo nustatytą laiką įvykdyti savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos sprendimą ar juo patvirtintą taikos sutartį . Tokio teismo sprendimo vykdymui užtikrinti taikomos šio įstatymo97 99 straipsnio nuostatos. 9294 straipsnis. Teisės A a kto panaikinimo teisinės pasekmės Skundžiamo teisės akto (veiksmo) panaikinimas reiškia, jog konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamo teisės akto (veiksmo) priėmimo padėtis, t. y. atkuriamos pažeistos pareiškėjo teisės ar teisėti interesai, tačiau iki panaikinto teisės akto galiojusio kito teisės akto teisinė galia tokiu atveju savaime neatkuriama. 9395 straipsnis. Teismo sprendimų nuorašų išsiuntimas Jeigu įstatymas nenustato kitaip, per tris darbo dienas nuo sprendimo surašymo paskelbimo dienos bylos šalims ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims proceso šalims , kuri e ios nedalyvavo teismo posėdyje, išsiunčiami administracinio teismo sprendimo nuorašai. Rašytiniu prašymu sprendimo nuorašai išsiunčiami ir posėdyje dalyvavusioms proceso šalims.
įstatymo7574 straipsnio 7 dalyje numatytais nurodytais atvejais teismo sprendimai siunčiami elektroninių ryšių priemonėmis. 9496 straipsnis. Teismo sprendimo klaidų ištaisymas ir sprendimo išaiškinimas
panaikinti ar pakeisti. 2. Kol sprendimas neįvykdytas, teismas gali savo iniciatyva ar bylos proceso šalių prašymu ištaisyti sprendime aptiktus rašymo apsirikimus ar aiškias aritmetines klaidas. Ištaisymų klausimas išsprendžiamas nepranešus proceso šalims, priimant nutartį. Dėl tokios teismo nutarties gali būti duodamas atskirasis skundas. 3. Kol sprendimas neįvykdytas, bylos proceso šalių prašymu teismas turi teisę išaiškinti savo priimtą sprendimą, tačiau nekeisdamas jo turinio. Sprendimui išaiškinti skiriamas teismo posėdis ir apie tai pranešama bylos proceso šalims. Tačiau šių neatvykimas į posėdį nekliudo išnagrinėti sprendimo išaiškinimo klausimą. Teismo nutartį dėl sprendimo išaiškinimo galima apskųsti atskiruoju skundu. 9597 straipsnis. Papildomas sprendimas
savo iniciatyva priimti papildomą sprendimą:
davė paaiškinimų, sprendime yra neišnagrinėtas;
privalo atlikti arba nuo kurių jis privalo susilaikyti. 2. Iškelti klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo galima per keturiolika dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos. 3. Papildomą sprendimą teismas priima, išnagrinėjęs klausimą teismo posėdyje. Proceso dalyviams pranešama apie posėdžio laiką ir vietą. Papildomo sprendimo nuorašai išsiunčiami proceso šalims ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims , jeigu jie jos nedalyvavo teismo posėdyje. 4.
dienų nuo jo priėmimo dienos. 5. Dėl teismo nutarties, kuria atmetamas pareiškimas dėl papildomo sprendimo priėmimo, gali būti duodamas atskirasis skundas. 9698 straipsnis. Sprendimo įsiteisėjimas
apeliacinio apskundimo terminui. 2. Apskųstas apeliacine tvarka sprendimas, jeigu jis nėra panaikintas, įsiteisėja apeliacine tvarka išnagrinėjus bylą. 3. Teismo sprendimas, priimtas bylą išnagrinėjus apeliacine tvarka, įsiteisėja nuo naujo sprendimo priėmimo dienos. 4. Sprendimui įsiteisėjus, proceso šalys ir kiti proceso dalyviai, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytų faktų ir teisinių santykių. 9799 straipsnis. Sprendimo vykdymas
1Įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo skundas (prašymas,
pareiškimas ) patenkinamas, jo nuorašas nusiunčiamas vykdyti administravimo subjektui, kurio teisės aktai arba veiksmai ar ( neveikimas ) ar vilkinimas atlikti veiksmus buvo apskųsti, arba administravimo subjektui, kuris byloje atstovavo valstybei (Vyriausybei) , taip pat pareiškėjui. 2. Jeigu per penkiolika dienų ar teismo nustatytą terminą šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytas administravimo subjektas sprendim o as neįvykdo mas , pareiškėjo prašymu atitinkamas sprendimą priėmęs administracinis teismas išduoda jam vykdomąjį raštą kartu nurodydamas jį vykdyti antstoliui pagal atsakovo buveinės vietą Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Kai išieškomos pinigų sumos į valstybės biudžetą ar išieškoma žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, taip pat kai išieškomos sumos, susijusios su tarnybiniais teisiniais santykiais ar pensijų mokėjimu, teismas išduoda vykdomąjį raštą išieškotojui be jo prašymo. 3.
pašto siunta, o šio įstatymo 74 straipsnio 7 dalyje nurodytais atvejais siunčiamas elektroninių ryšių priemonėmis. Apie vykdomojo rašto išdavimą pažymima byloje. 34 . Neįvykdyti teismo sprendimai dėl žalos atlyginimo, dėl priteistų sumų ir nesumokėtų baudų išieškojimo, taip pat neįvykdytos teismo patvirtintos taikos sutartys vykdomi Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Šiais atvejais vykdomieji dokumentai pareiškėjui išduodami teismo sprendimui įsiteisėjus. 45
straipsnio34 dalyje nurodytų teismo sprendimų ir taikos sutarčių vykdymo metu Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka gali būti sudaromos taikos sutartys. Sudarytos taikos sutartys perduodamos apygardos administraciniam teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. KETURIOLIKTASIS
98100 straipsnis. Bylos nagrinėjimo sustabdymo pagrindai 1.
Teismas sustabdo bylą bylos nagrinėjimą šiais atvejais:
bylos proceso šalimi buvęs asmuo arba pasibaigia juridinis asmuo, jeigu ginčo teisinis santykis leidžia teisių perėmimą;
proceso šalis netenka veiksnumo;
civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka;
arba kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas byloje, atitinka Konstituciją;
paklausimą tuo pačiu teisės klausimu ir teismas neturi kitų teisinių argumentų dėl įstatymo arba teisės akto atitikties Konstitucijai ar įstatymams (šiuo atveju teismas bylos į Konstitucinį Teismą nesiunčia);56 ) kai kreipiamasi į administracinį teismą prašant ištirti norminio administracinio teisės akto teisėtumą arba kai pats administracinis teismas, nagrinėdamas konkrečią bylą, nusprendžia ištirti norminio administracinio teisės akto
teismas pripažįsta, kad būtina gauti bylai reikalingus įrodymus (dokumentus) iš užsienio valstybės;89 ) kai teismas kreipiasi į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją prašydamas preliminaraus nutarimo prejudicinio sprendimo Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo klausimu . ;
būtina. 2.
2Dėl teismo nutarties sustabdyti bylą bylos nagrinėjimą , išskyrus nutartį sustabdyti bylą bylos nagrinėjimą dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą (šio straipsnio 1 dalies 4 ar 5 punkte nurodytu atveju), ar administracinį teismą ar kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją arba nutartį pradėti norminio administracinio teisės akto teisėtumo tyrimą, gali būti duodamas atskirasis skundas. 99
101 straipsnis. Bylos nagrinėjimo sustabdymo terminai Byla Bylos nagrinėjimas sustabdoma s :
1) šio įstatymo98 100 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytais nurodytais atvejais – kol paaiškės mirusio asmens ar pasibaigusio juridinio asmens teisių perėmėjas arba kol bus paskirtas neveiksniam asmeniui bus paskirtas atstovas pagal įstatymą;
2) šio įstatymo98 100 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytais nurodytais atvejais – kol įsiteisės teismo sprendimas, nuosprendis, nutarimas ar nutartis;
3) šio įstatymo98
8 punktuose numatytais nurodytais atvejais – kol atitinkamai Konstitucinis Teismas ar administracinis teismas išnagrinės bylą ar kol bus atlikta ekspertizė arba gauti įrodymai iš užsienio valstybės;
4) šio įstatymo98
8 9 punkte numatytu nurodytu atveju – kol bus gautas kompetentingos Europos Sąjungos teisminės institucijos preliminarus nutarimas prejudicinis sprendimas ;
5) šio įstatymo 100 straipsnio 1 dalies 10 ir 11 punktuose nurodytais atvejais – iki bus pašalintos aplinkybės, dėl kurių buvo sustabdytas bylos nagrinėjimas. 100 102 straipsnis. Bylos nagrinėjimo atnaujinimas Byla Bylos nagrinėjimas atnaujinama s pašalinus ar išnykus aplinkybėms, dėl kurių ji s buvo sustabdyta s , proceso dalyvių pareiškimu ar teismo iniciatyva. Dėl bylos nagrinėjimo atnaujinimo teismas ar teisėjas rašytinio proceso tvarka priima nutartį. Atnaujinta Atnaujinus bylos nagrinėjimą , byla nagrinėjama pagal šio įstatymo nustatytas bendrąsias taisykles. 101
101103 straipsnis. Bylos nutraukimo pagrindai Teismas nutraukia bylą:
atvejus, kai byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui;
ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti pareiškėjo skundo (prašymo, pareiškimo ) atsisakymą ar patvirtinti ginčo šalių taikos sutartį;
yra priimtas Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimas, kuriuo išspręstas ginčas tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu ir kuris nebuvo apskųstas per įstatymuose nustatytą terminą, arba Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimas patvirtinti ginčo šalių taikos sutartį ir šis sprendimas nebuvo apskųstas per įstatymuose nustatytą terminą;34 ) jeigu pareiškėjas atsisakė skundo (prašymo, pareiškimo ), išskyrus šio įstatymo5655 straipsnio 2 dalyje numatytus nurodytus atvejus;45 ) jeigu yra teismo patvirtinta ginčo šalių sudaryta taikos sutartis;56 ) jeigu mirus asmeniui, kuris buvo pareiškėjas, ginčo teisinis santykis neleidžia perimti teisių;67 ) jeigu likvidavus juridinį asmenį, kuris buvo pareiškėjas, ginčo teisinis santykis neleidžia perimti teisių;78 ) jeigu paaiškėja, kad skundas (prašymas, pareiškimas ) buvo priimtas praleidus nustatytus padavimo terminus, o pareiškėjas neprašė termino atnaujinti arba teismas atmetė tokį prašymą;
pareiškimui ) paduoti buvo atnaujintas be pagrindo;810 ) jeigu pareiškėjas nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos ir nebegalima šia tvarka pasinaudoti. 102104 straipsnis. Bylos nutraukimo tvarka ir pasekmės
nepriskirtinumo teismų kompetencijai, teismas privalo nurodyti, į kurią instituciją pareiškėjas turi kreiptis.
2Dėl teismo nutarties nutraukti bylą gali būti duodamas atskirasis skundas. 3. Bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių
ginčo šalių , dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama. 4. Teismas išaiškina pareiškėjui skundo ( prašymo, pareiškimo) atsisakymo pasekmes, išskyrus atvejus, kai pareiškimas dėl atsisakymo buvo gautas paštu ar perduotas per kitus asmenis. 103105 straipsnis. Skundo (prašymo, pareiškimo ) palikimo nenagrinėto pagrindai Teismas skundą (prašymą, pareiškimą ) palieka nenagrinėtą:
byloms nustatytos išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos ir dar galima pasinaudoti ta tvarka;
pareiškimą ) padavė neveiksnus asmuo;
pareiškimą ) suinteresuoto asmens vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo;
ginčo šalių , dėl to paties administracinio ginčo dalyko ir tuo pačiu pagrindu ;
bylą pagal esančią byloje medžiagą, kai apie tai pareiškėjui buvo pranešta;
skundas (prašymas, pareiškimas) neatitinka jo turiniui keliamų reikalavimų arba kad nesumokėtas žyminis mokestis. Šiuo pagrindu skundas (prašymas, pareiškimas ) gali būti paliekamas nenagrinėtas tik tuo atveju, jeigu pareiškėjas per teismo nustatytą terminą trūkumų nepašalina;
106 straipsnis. Skundo (prašymo, pareiškimo
nenagrinėto tvarka ir pasekmės
1Tais atvejais, kada skundas (prašymas,
pareiškimas ) paliekamas nenagrinėtas, byla užbaigiama teismo nutartimi.
teismas privalo nurodyti, kaip pašalinti aplinkybes, išvardytas šio įstatymo103105 straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose, kliudančias nagrinėti bylą. 2. Pašalinus sąlygas, kurios buvo pagrindas skundą (prašymą, pareiškimą ) palikti nenagrinėtą, suinteresuotas asmuo turi teisę vėl kreiptis į teismą su skundu (prašymu, pareiškimu ) bendra tvarka. 3. Dėl teismo nutarties palikti skundą (prašymą, pareiškimą ) nenagrinėtą gali būti duodamas atskirasis skundas. PENKIOLIKTASIS
105107 straipsnis. Nutarties priėmimas
esmės, priima nutartis. 2. Teismas priima nutartis pasitarimų kambaryje šio įstatymo nustatyta tvarka. Jas pasirašo visi posėdyje dalyvavę teisėjai. 3. Išsprendęs nesudėtingus klausimus, teismas gali priimti nutartį pasitaręs vietoje, neišeidamas į pasitarimų kambarį. 4. Atskirais atvejais teismas, atsižvelgdamas į sprendžiamo klausimo sudėtingumą, turi teisę ne ilgiau kaip septynioms darbo dienoms atidėti nutarties priėmimą ir paskelbimą. 45 . Priimtos nutartys perskaitomos balsu. 6. Kai šiame įstatyme nenustatyta, kad atskiras procesinis klausimas turi būti išsprendžiamas teismo nutartimi, teisėjas gali procesinį klausimą išspręsti rezoliucija. Išspręsdamas klausimą rezoliucija, teisėjas ant sprendžiamo dokumento užrašo, o jei sprendžiama dėl elektroninės formos dokumente išdėstyto klausimo – elektroninėje byloje tam skirtomis priemonėmis nurodo, kaip jis išsprendžia nagrinėjamą klausimą. Kartu teisėjas nurodo savo vardą ir pavardę, rezoliucijos priėmimo datą ir pasirašo. Teisėjo rezoliucija neskundžiama. 106108 straipsnis. Nutarties turinys 1.
1Nutartyje turi būti nurodoma:
jis dalyvavo nagrinėjant klausimą), jeigu nutartis priimama žodinio proceso tvarka;
vadovavosi;
duomenys, išvardyti šio straipsnio 1 dalies 4, 5 ir 6 punktuose. 107109 straipsnis. Nutarčių išsiuntimas proceso šalims Bylos šalims ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims, neatvykusiems į teismo posėdį, išsiunčiami teismo nutarties nutraukti ar sustabdyti bylą, palikti skundą (prašymą) nenagrinėtą ar perduoti bylą pagal jos priskirtinumą atitinkamam teismui nuorašai. Nutarties nuorašai išsiunčiami ne vėliau kaip per tris dienas nuo nutarties priėmimo dienos. Teismo nutarties patvirtintos kopijos (nuorašai) išduodamos ar išsiunčiamos teismo posėdyje dalyvavusioms proceso šalims jų reikalavimu. Proceso šalims, neatvykusioms į teismo posėdį, ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo nutarties priėmimo išsiunčiami nutarčių, kurios gali būti skundžiamos atskiraisiais skundais, patvirtintos kopijos (nuorašai), taip pat atskiraisiais skundais neskundžiamų nutarčių sustabdyti bylos nagrinėjimą ir nutarčių perduoti bylą pagal jos priskirtinumą atitinkamam teismui patvirtintos kopijos (nuorašai). Šio įstatymo75
numatytais nurodytais atvejais teismo nutartys siunčiamos elektroninių ryšių priemonėmis. 108110 straipsnis. Atskirosios nutartys 1.
1Jeigu teismas, nagrinėdamas administracinę bylą, padaro išvadą, kad pareigūnai, institucijos, įstaigos, įmonės, organizacijos bei asmenys pažeidė įstatymus ar kitus teisės aktus, tai priima atskirąją nutartį, kurioje nurodo padarytus pažeidimus ir nusiunčia ją atitinkamoms viešojo administravimo institucijoms, įmonių, įstaigų, organizacijų vadovams. 2. Apie priimtas priemones dėl atskirosios nutarties teismui atsakoma per vieną mėnesį. 109
111 straipsnis. Teismo veiksmai, kai nagrinėjant administracinę bylą nustatom i a nusikalstamos veikos požymi ai ų
1Jeigu nagrinėdamas administracinę bylą teismas nustato proceso šalies arba kito asmens veiksmuose nusikalstamos veikos požymių, apie tai praneša prokurorui. 2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytais nurodytais atvejais teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, arba išnagrinėja administracinę bylą iš esmės, arba sustabdo bylą bylos nagrinėjimą , jeigu negalima jos išnagrinėti, kol bus išspręsta baudžiamoji byla. II. ATSKIRŲ BYLŲ KATEGORIJŲ NAGRINĖJIMO
YPATUMAI Atskirų bylų kategorijų nagrinėjimo ypatumai ŠEŠIOLIKTASIS ŠEŠTASIS SKIRSNIS PAREIŠKIMAI (PRAŠYMAI) IŠTIRTI NORMINIŲ ADMINISTRACINIŲ TEISĖS
110 112 straipsnis. Abstraktus pareiškimas ( prašymas ) ištirti norminio administracinio akto teisėtumą
1Su pareiškimu Kreiptis į administracinį teismą prašant ištirti, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį teisės aktą, turi teisę kreiptis Seimo nariai, Seimo kontrolieriai, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolierius, Lietuvos Respublikos lygių galimybių kontrolierius, Lietuvos Respublikos V valstybės kontrolės pareigūnai, bendrosios kompetencijos ir specializuoti teismai, prokurorai ir profesinės savivaldos asociacijos, įsteigtos pagal įstatymą vykdyti viešąsias funkcijas.
Minėti subjektai taip pat turi teisę kreiptis į administracinį teismą prašydami su prašymu ištirti konkrečios visuomeninės organizacijos, bendrijos, politinės partijos, politinės organizacijos ar asociacijos priimto bendro pobūdžio teisės akto teisėtumą. Šioje dalyje nurodyti subjektai, išskyrus bendrosios kompetencijos ir specializuotus teismus, kreipiasi į administracinį teismą su pareiškimu. Bendrosios kompetencijos ir specializuoti teismai prašymą ištirti norminio administracinio akto teisėtumą išdėsto nutartyje. 2. Kad būtų ištirta, ar savivaldybių administravimo subjekto priimtas norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį teisės aktą, su pareiškimu į administracinį teismą turi teisę kreiptis ir savivaldybių veiklos priežiūrą vykdantys Vyriausybės atstovai. 4. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti subjektai abstraktų pareiškimą ( prašymą ) ištirti norminio administracinio akto teisėtumą paduoda raštu, faksimiliniu laišku arba elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis. 111113 straipsnis. Prašymas ištirti norminio administracinio akto teisėtumą , kai tai susiję ryšium su individuali a iąja byla 1.
Prašyti administracinio teismo pradėti tyrimą ištirti , ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį teisės aktą, turi teisę šio įstatymo2223 straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai, kai tame teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl jų teisių pažeidimo. 2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytais nurodytais atvejais administracinis teismas nutartimi arba sprendimu išsprendžia, ar yra pagrindas pradėti norminio administracinio akto teisėtumo tyrimą prašymo priėmimo klausimą . Teismas atmeta prašymą ištirti pradėti tyrimą dėl norminio administracinio akto teisėtum ą o , jeigu:
administracinio akto;
ją bylą pats administracinis teismas suabejoja norminio administracinio akto, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, teisėtumu, teismas nutartimi sustabdo individualios ios bylos nagrinėjimą ir, jeigu tokio akto teisėtumo tyrimas priskirtas jo kompetencijai, nusprendžia pradėti atitinkamą tyrimą. Kitais atvejais taikomas šio įstatymo112114 straipsnis. Teismo nutartis pradėti tyrimą turi atitikti šio įstatymo 108 straipsnio reikalavimus, joje turi būti aiškiai nurodyta, kokio norminio administracinio akto ar jo dalies teisėtumu teismas suabejojo, taip pat turi būti išdėstyti šias abejones pagrindžiantys teisiniai motyvai. Administracinio teismo teisėjas, dalyvavęs priimant nutartį pradėti norminio administracinio akto teisėtumo tyrimą, negali dalyvauti iš esmės nagrinėjant norminio administracinio akto teisėtumo bylą. 4.
administracinio akto teisėtumo klausimas, atitinkamas administracinis teismas nutartimi atnaujina sustabdytos individualios ios bylos nagrinėjimą ir sprendžia ją iš esmės. 112114 straipsnis. Bendrosios kompetencijos ar specializuoto teismo kreipimasis į administracinį teismą
nagrinėjimą ir nutartimi kreiptis į administracinį teismą prašydamas patikrinti, ar konkretus norminis administracinis aktas (ar jo dalis), kuris turėtų būti taikomas nagrinėjamoje byloje, atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį teisės aktą. 2. Gavęs įsiteisėjusį administracinio teismo sprendimą dėl norminio administracinio akto, bendrosios kompetencijos ar specializuotas teismas atnaujina sustabdytos individualios ios bylos nagrinėjimą. 113115 straipsnis. Bendrosios kompetencijos ar specializuoto teismo nutarties turinys
112114 straipsnyje nurodytais atvejais bendrosios kompetencijos ar specializuoto teismo priimamoje nutartyje turi būti nurodyta:
bylos ginčo šalys grindžia savo reikalavimus arba atsikirtimus;
teisės aktą: kas jį priėmė, priėmimo data, visas teisės akto pavadinimas;
dėl ginčijamo norminio administracinio akto (ar jo dalies) teisėtumo;
adresuojamas. 2.
2Prie teismo nutarties pridedama:
1) sustabdytoji bendrosios kompetencijos ar specializuoto teismo byla;
2) ginčijamo teisės akto viso teksto nuorašas (kopija);
3) įstatymo ar Vyriausybės norminio teisės akto, kuriam prieštarauja skundžiamas teisės aktas, kopija;
4) teismo nutarties kopija administracinio teismo dokumentacijai. 114
1Bylos dėl norminių administracinių aktų teisėtumo nagrinėjamos pagal bendrąsias šiame įstatyme nustatytas proceso taisykles. 2. Šio įstatymo
137 straipsnyje numatytais nurodytais atvejais, taip pat kai bylą dėl norminio administracinio akto teisėtumo , kai tai susiję su nagrinėjama individualiąja byla, nusprendžia pradėti pats administracinis teismas ryšium su nagrinėjama individualia byla , byla dėl norminio administracinio akto teisėtumo nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. 115 117 straipsnis. Teismo sprendimas dėl pareiškimo ( prašymo ) ištirti norminio administracinio akto teisėtumą
1Išnagrinėjęs bylą dėl pareiškimo ( prašymo ) ištirti norminio administracinio akto teisėtumą, administracinis teismas priima vieną iš šių sprendimų:
1) skundžiamą norminį administracinį aktą (ar jo dalį) pripažinti teisėtu ir prašymą dėl jo panaikinimo atmesti ;
2) skundžiamą norminį administracinį aktą (ar jo dalį) pripažinti prieštaraujančiu įstatymui ar Vyriausybės norminiam teisės aktui ir laikyti jį panaikintu . 2. Administracinis teismas, išnagrinėjęs bylą dėl norminio administracinio akto teisėtumo, grąžina atitinkamam teismui atsiųstą sustabdytąją bylą, kurios nagrinėjimas sustabdytas, ir išsiunčia priimto sprendimo nuorašą. 116 118 straipsnis. Norminio administracinio akto pripažinimo neteisėtu teisinės pasekmės 1.
Norminis administracinis aktas (ar jo dalis) laikomas panaikintu ir paprastai negali būti taikomas nuo tos dienos, kai oficialiai buvo paskelbtas įsiteisėjęs administracinio teismo sprendimas dėl atitinkamo to norminio administracinio akto (ar jo dalies) pripažinimo neteisėtu. 2. Administracinis teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes ir įvertinęs neigiamų teisinių pasekmių tikimybę, savo sprendimu gali nustatyti, jog panaikintas pripažintas neteisėtu norminis administracinis aktas (ar jo dalis) negali būti taikomas nuo jo priėmimo dienos. 3. Prireikus administracinis teismas gali sustabdyti pripažinto neteisėtu norminio administracinio akto (ar jo dalies) galiojimą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. 117119 straipsnis. Teismo sprendimo skelbimas
dalies) pripažinimo neteisėtu ir jo panaikinimo visais atvejais skelbiamas Teisės aktų registre. Teismo sprendime taip pat gali būti nurodytas spaudos leidinys, kuriame turi būti paskelbtas teismo sprendimas. 2. Administracinio teismo sprendimo skelbimo teismo nurodytame spaudos leidinyje išlaidas apmoka institucija, įstaiga, tarnyba, įmonė, organizacija, kurios viešojo administravimo subjektas, kurio norminis administracinis aktas (ar jo dalis) buvo pripažintas neteisėtu. Prireikus skelbimo išlaidos išieškomos remiantis teismo nutartimi, priimta po sprendimo paskelbimo. 3. Institucija, įstaiga, tarnyba, įmonė ar organizacija, kurios Viešojo administravimo subjektas, kurio norminis administracinis aktas (ar jo dalis) buvo pripažintas neteisėtu, pateikia atitinkamam sprendimą priėmusiam administraciniam teismui spaudos leidinio numerį (egzempliorių), kuriame buvo paskelbtas administracinio teismo sprendimas dėl norminio administracinio akto. ŠEŠIOLIKTASIS1
1171
narys – meras, kuriems pradėta įgaliojimų netekimo procedūra, sulaužė priesaiką ir (ar) nevykdė (prašyme nurodytų) jiems įstatymuose nustatytų įgaliojimų (toliau – prašymas pateikti išvadą), paduoda savivaldybės taryba Vietos savivaldos įstatyme nustatyta tvarka. 2. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nepriima nagrinėti prašymo pateikti išvadą, jeigu:
administraciniame teisme. 3. Prašymą pateikti išvadą padavęs subjektas turi teisę jį atsiimti iki nagrinėjimo teismo posėdyje pradžios. 1172121 straipsnis. Prašymo pateikti išvadą nagrinėjimas Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme ir išvados pateikimas
narys, savivaldybės tarybos narys – meras sulaužė priesaiką ir (ar) nevykdė jiems įstatymuose nustatytų įgaliojimų (toliau – išvada dėl savivaldybės tarybos nario, savivaldybės tarybos nario – mero priesaikos sulaužymo ir įgaliojimų vykdymo), pateikia per 2 mėnesius nuo prašymo pateikti išvadą gavimo. 2. Prašymas pateikti išvadą nagrinėjamas pagal bendrąsias šiame įstatyme nustatytas proceso taisykles, išskyrus šiame skirsnyje nustatytas išimtis. 3. Teismas, gavęs prašymą pateikti išvadą, išsiunčia savivaldybės tarybos nariui, savivaldybės tarybos nariui – merui prašymo pateikti išvadą ir prie jo pridėtų dokumentų kopijas (skaitmenines kopijas). Savivaldybės tarybos narys, savivaldybės tarybos narys – meras turi teisę per 7 dienas nuo šioje dalyje nurodytų dokumentų kopijų gavimo pateikti atsiliepimą į prašymą. 4.
apie teismo posėdį pranešęs prašymą padavusiai savivaldybės tarybai ir savivaldybės tarybos nariui, savivaldybės tarybos nariui – merui, dėl kurių įgaliojimų netekimo pradėta ši procedūra. Proceso dalyvių, kuriems apie teismo posėdį buvo tinkamai pranešta, neatvykimas į teismo posėdį nėra kliūtis nagrinėti bylą ir priimti išvadą dėl savivaldybės tarybos nario, savivaldybės tarybos nario – mero priesaikos sulaužymo ir įgaliojimų vykdymo. 1173122 straipsnis. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išvada
1171120 straipsnio 1 dalyje nurodytą prašymą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas priima išvadą dėl savivaldybės tarybos nario, savivaldybės tarybos nario – mero priesaikos sulaužymo ir įgaliojimų vykdymo. 2. Išvadoje dėl savivaldybės tarybos nario, savivaldybės tarybos nario – mero priesaikos sulaužymo ir įgaliojimų vykdymo nurodoma:
bylą), proceso dalyviai;
nario, savivaldybės tarybos nario – mero priesaikos sulaužymo ir įgaliojimų vykdymo yra galutinė ir neskundžiama. 4. Išvada dėl savivaldybės tarybos nario, savivaldybės tarybos nario – mero priesaikos sulaužymo ir įgaliojimų vykdymo skelbiama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo interneto svetainėje. SEPTYNIOLIKTASIS
118123 straipsnis. Skundo dėl rinkimų ar dalyvavimo referendume teisės atkūrimo padavimas 1.
Rinkėjas, politinės partijos, politinės ar visuomeninės organizacijos atstovas, nesutikdamas su apylinkės rinkimų komisijos sprendimu arba apylinkės referendumo komisijos sprendimu, priimtu pagal jo skundą dėl rinkėjų sąraše ar piliečių, turinčių teisę dalyvauti referendume, sąraše padarytų klaidų, dėl kurių rinkėjas negali įgyvendinti savo teisės rinkti (neteisingai įrašytas į sąrašą arba išbrauktas iš sąrašo, taip pat kai sąraše netiksliai nurodyti duomenys apie rinkėją), gali apylinkės rinkimų komisijos ar apylinkės referendumo komisijos sprendimą apskųsti atitinkamos apygardos administraciniam teismui per rinkimų įstatymuose ir Referendumo įstatym uos e numatytus nustatytus terminus. Skundas paduodamas raštu, faksimiliniu laišku arba elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis. 2. Jeigu kreipiamasi į teismą prieš tai nepateikus skundo apylinkės komisijai, teisėjas perduoda skundą atitinkamai tam tikrai komisijai ir apie tai praneša pareiškėjui. 119 124 straipsnis. Skundo dėl Lietuvos Respublikos V v yriausiosios rinkimų komisijos sprendimų padavimas
1Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatyme, Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatyme, Referendumo įstatyme, taip pat Lietuvos Respublikos S s avivaldybių tarybų rinkimų įstatyme numatyti nustatyti asmenys šiuose įstatymuose nurodytais pagrindais ir per nurodytus terminus gali apskųsti Lietuvos Respublikos V v yriausiosios rinkimų komisijos sprendimus. 2. Skundai paduodami raštu, faksimiliniu laišku arba elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. 120
125 straipsnis. Skundo dėl rinkimų įstatymų ar Referendumo įstatym ų o pažeidimo išnagrinėjimo terminai ir tvarka
1Skundą dėl rinkimų įstatymų ir Referendumo įstatym ų o pažeidimo administracinis teismas išnagrinėja per rinkimų įstatymuose ir Referendumo įstatym uos e numatytus nustatytus terminus. 2.
rinkimų komisijai. Nurodytų asmenų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie teismo posėdį buvo pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. 121126 straipsnis. Teismo sprendimas dėl rinkimų
įstatymų ar Referendumo įstatym ų o pažeidimo įsiteisėja nuo paskelbimo. 2. Priėmus sprendimą, jo nuorašai (skaitmeninės kopijos) nedelsiant nusiunčiami paštu ar elektroninių ryšių priemonėmis atitinkamai rinkimų komisijai ir pareiškėjui. AŠTUONIOLIKTASIS
Aštuonioliktasis skirsnis neteko galios nuo 2011 m. sausio 1 d. 122 straipsnis. Neteko galios nuo 2011 m. sausio 1 d. 123 straipsnis . Neteko galios nuo 2011 m. sausio 1 d. 124 straipsnis. Neteko galios nuo 2011 m. sausio 1 d. 125 straipsnis. Neteko galios nuo 2011 m. sausio 1 d. 126 straipsnis. Neteko galios nuo 2011 m. sausio 1 d. AŠTUNTASIS
127 straipsnis. Vienarūšių bylų nagrinėjimo ypatumai
bylos, kurios kyla dėl norminio administracinio akto pripažinimo prieštaraujančiu Konstitucijai ar įstatymams pasekmių, gali būti nagrinėjamos šiame straipsnyje nustatyta modelinio teismo proceso tvarka. Šiame straipsnyje neaptartais atvejais taikomos kitos šio įstatymo nuostatos. 2. Jei yra duomenų, kad viename ar keliuose apygardų administraciniuose teismuose yra nagrinėjama daugiau kaip 20 individualiųjų vienarūšių bylų, viena ar daugiau iš anksčiau paminėtų administracinių bylų gali būti nagrinėjama modelinio teismo proceso tvarka. 3. Modelinį teismo procesą gali pradėti apygardos administracinio teismo pirmininkas teisėjo (teisėjų kolegijos) prašymu, priimdamas nutartį.
Vadovaujantis šio straipsnio nuostatomis, modelinis teismo procesas gali būti pradėtas ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme teisėjo (teisėjų kolegijos) prašymu, teismo pirmininkui priėmus nutartį. Nutartis pradėti arba atsisakyti pradėti modelinį procesą yra neskundžiama. Apygardos administracinio teismo pirmininkas gali keletą individualiųjų vienarūšių ar modelinių bylų sujungti į vieną modelinę bylą. Kai keletas individualiųjų vienarūšių ar modelinių bylų yra skirtinguose apygardų administraciniuose teismuose, jas gali sujungti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas. Teismo pirmininkas, sujungęs keletą individualiųjų vienarūšių ar modelinių bylų į vieną modelinę bylą, sudaro teisėjų kolegiją šiai bylai nagrinėti. 4. Apie nutartį pradėti modelinį procesą informuojami modelinės bylos proceso dalyviai, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir visi apygardų administraciniai teismai. Pranešimas apie minėtą nutartį skelbiamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo interneto svetainėje. 5. Pradėjus modelinę bylą, kitų individualiųjų vienarūšių bylų, nurodytų šio straipsnio 1 dalyje (toliau – individualios bylos), nagrinėjimas sustabdomas. Teismo nutartis sustabdyti individualiosios bylos nagrinėjimą gali būti skundžiama atskiruoju skundu tik tuo pagrindu, kad nagrinėjama byla neatitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytų kriterijų. 6. Teismas atmeta individualiosios bylos proceso šalies prašymą jį įtraukti trečiuoju suinteresuotu asmeniu į modelinės bylos procesą, jei nenustato, kad jo dalyvavimas yra būtinas tinkamai išnagrinėti modelinę bylą. Ši nutartis atskiruoju skundu neskundžiama. 7. Modelinę bylą nagrinėja apygardos administracinio teismo trijų teisėjų kolegija.
Modelines bylas Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme nagrinėja išplėstinė teisėjų kolegija arba teismo plenarinė sesija. Administraciniai teismai imasi priemonių modelinę bylą išnagrinėti kiek įmanoma greičiau. 8. Įsiteisėjus modelinėje byloje, individualių jų bylų nagrinėjimas yra atnaujinamas, išskyrus šio straipsnio 9 dalyje nustatytą atvejį. Apie teismo sprendimo modelinėje byloje, peržiūrėtoje apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme, įsiteisėjimą pranešama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo interneto svetainėje. 9. Jei teismo sprendimu modelinėje byloje, peržiūrėtoje apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme, pareiškėjo reikalavimai buvo atmesti, apie tokio sprendimo įsiteisėjimą informuojami visi apygardų administraciniai teismai. Apygardų administraciniai teismai apie šioje dalyje nurodyto sprendimo įsiteisėjimą praneša individualių jų administracinių bylų proceso šalims. Jei per vieną mėnesį nuo pranešimo apie teismo sprendimą, kuriuo pareiškėjo reikalavimai buvo atmesti, modelinėje byloje gavimo individualios ios bylos proceso šalis nepaduoda prašymo atnaujinti individualios ios bylos nagrinėjimą, skundas (prašymas, pareiškimas ) individualioj oje byloje paliekamas nenagrinėtas. Per nustatytą terminą pateikus minėtą prašymą, individualios ios bylos nagrinėjimas yra atnaujinamas. 10. Įsiteisėjus modelinėje byloje, tiek pirmojoje, tiek apeliacinėje instancijoje atnaujintos individualios ios bylos gali būti nagrinėjamos supaprastina tvarka – vieno teisėjo, rašytinio proceso tvarka. Tokioje byloje priimtame sprendime (nutartyje) turi būti įžanginė ir rezoliucinė dalys, taip pat trumpai išdėstyti motyvai. Jei individualia jai bylai nagrinėti iš pradžių buvo sudaryta teisėjų kolegija, atnaujinus bylos nagrinėjimą, teisėjų kolegijos siūlymu individualia jai bylai nagrinėti gali būti paskirtas vienas teisėjas.
Dėl bylos nagrinėjimo supaprastinta tvarka teismas priima nutartį ir per tris darbo dienas išsiunčia ją proceso dalyviams. Ši nutartis atskiruoju skundu neskundžiama. B yla pirmosios instancijos teisme nagrinėjama žodinio proceso tvarka, jei per septynias darbo dienas nuo nutarties bylą nagrinėti supaprastinta tvarka įteikimo to prašo bet kuri proceso šalis. Teismas visais atvejais gali nuspręsti individualią ją bylą nagrinėti bendra tvarka. 11. Šio straipsnio 10 dalyje nustatyta supaprastinta tvarka administracinis teismas gali nagrinėti ir tas bylas, nurodytas šio straipsnio 1 dalyje, kurios buvo iškeltos po teismo sprendimo modelinėje byloje įsiteisėjimo. 12. Šio straipsnio 10 ir
instancijos teismo sprendimo modelinėje byloje teisėtumas ir pagrįstumas buvo patikrintas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme arba Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas priėmė sprendimą modelinėje byloje pagal šio straipsnio 3 dalį. Jei pirmosios instancijos teismo sprendimo modelinėje byloje teisėtumas ir pagrįstumas ne buvo patikrintas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme , atnaujintos individualiosios bylos nagrinėjamos bendra tvarka. III SKYRIUS
127128 straipsnis. Apygardų administracinių teismų sprendimų apskundimas
instancija, apeliacine tvarka per keturiolika dienų vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. 2.
arba pirmosios instancijos teismas, jeigu per jį paduodamas apeliacinis skundas, apeliacinio skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakoma atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti, gali būti duodamas atskirasis skundas. 128 straipsnis. Neteko galios nuo 2011 m. sausio 1 d. 129 straipsnis. Apeliacinių skundų padavimo tvarka Apeliaciniai skundai raštu arba teisingumo ministro nustatyta tvarka elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis paduodami arba tiesiog apeliacinės instancijos teismui, arba per teismą, kurio sprendimas , nutarimas ar nutartis yra skundžiam i as . Gavęs apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas išreikalauja administracinę bylą ir sprendžia apeliacinio skundo priėmimo klausimą. Prireikus apeliacinio skundo priėmimo klausimą apeliacinės instancijos teismas gali perduoti spręsti tam pirmosios instancijos teismui, kurio sprendimas , nutarimas ar nutartis yra skundžiam i as
straipsnis. Apeliacinis skundas
1Apeliacinį skundą gali paduoti visi proceso dalyviai. 2.
2Apeliaciniame skunde nurodoma:
apeliacinis skundas, pavadinimas;
apeliantas turi, – ir elektroninio pašto adresas, telefono ir fakso numeriai ar kitų elektroninių ryšių priemonių adresai;
šalių ir trečiųjų suinteresuotų asmenų proceso šalių atstovus, pavadinimai ir adresai, jeigu žinoma, – ir elektroninio pašto adresas, telefono, fakso numeriai ar kitų elektroninių ryšių priemonių adresai;
neteisėtumas ar nepagrįstumas (apeliacinio skundo juridinis pagrindas);
apeliaciniame skunde išdėstytas aplinkybes;
elektroninių ryšių priemonėmis;
pageidauja;
apeliaciniame skunde nurodyti įrodymai (jeigu apeliantas jų turi), taip pat duomenys apie tai, kad už apeliacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis. Kai apeliacinis skundas paduotas raštu, apeliacinio skundo su priedais egzempliorių (kopijų) turi būti tiek, kad juos būtų galima įteikti kiekvienai proceso šaliai ir dar liktų egzempliorius teisme. 4. Apeliacinį skundą pasirašo jį paduodantis asmuo, advokatas arba atstovas pagal įstatymą apeliantas arba jo atstovas . Pateikiant apeliacinį skundą teismui elektroninių ryšių priemonėmis šio straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka, laikoma, kad apeliacinis skundas yra pasirašytas.
Kai apeliacinį skundą paduoda advokatas, atstovas pagal įstatymą, įmonių ar institucijų vadovų įgalioti asmenys atstovas , prie jo turi būti pridedamas dokumentas, įrodantis jį paduodančio asmens patvirtinantis atstovo įgaliojimus. 5. Kai apeliacinis skundas paduodamas elektroninių ryšių priemonėmis, asmens tapatybė patvirtinama Teismų įstatyme nustatytais būdais. 6. Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Naujais reikalavimais nelaikomi reikalavimai, neatsiejamai susiję su jau pareikštais reikalavimais. 131 straipsnis. Prisidėjimas prie apeliacinio skundo
apeliacinio skundo, paduodami prašymą apeliacinės instancijos teismui raštu arba teisingumo ministro nustatyta tvarka elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis. Toks prisidėjimas yra galimas iki bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios. Jeigu prisidedama prie apeliacinio skundo, už pareiškimą dėl prisidėjimo žyminis mokestis neimamas. Pareiškime dėl prisidėjimo prie pareikšto apeliacinio skundo prisidedantys asmenys negali pareikšti savarankiškų reikalavimų ir apskųsto sprendimo naikinimo ar pakeitimo pagrindų. 2. Jeigu atsisakoma priimti apeliacinį skundą, pareiškimas dėl prisidėjimo laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui. 3. Jeigu asmuo prisidėjo prie apeliacinio skundo, jis praranda teisę pareikšti savarankišką apeliacinį skundą. 132 straipsnis. Apeliacinio skundo atsisakymas
Apeliantas turi teisę apeliacinio skundo atsisakyti iki teismo posėdžio pradžios, jeigu byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, arba iki baigiamųjų kalbų, jeigu byla nagrinėjama žodinio proceso tvarka.
Apelianto pareiškimas raštu arba elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis, kuriuo atsisakoma apeliacinio skundo, pridedamas prie bylos (elektroninės bylos). 2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytu nurodytu atveju, jeigu sprendimas nebuvo apskųstas kitų proceso dalyvių asmenų , teismas nutartimi apeliacinį procesą nutraukia. Apie apeliacinio skundo atsisakymą teismas informuoja apeliacinio proceso dalyvius. 3. Apeliacinio skundo atsisakęs asmuo apeliantas pakartotinai jį paduoti neturi teisės. DVIDEŠIMTASIS
133 straipsnis. Apeliacinio proceso taisyklės Apeliacinis procesas vyksta pagal tas pačias taisykles kaip ir procesas pirmosios instancijos teisme, išskyrus šiame įstatyme nustatytas išimtis. 134 straipsnis. Apeliacinio skundo priėmimas
1Apeliacinio skundo priėmimo klausimą sprendžia teismo pirmininkas ar teisėjas ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jo pateikimo pirmosios instancijos teismui, o kai apeliacinis skundas paduodamas apeliacinės instancijos teismui, – per tris darbo dienas, kai išreikalaujama administracinė byla. 2. Jeigu apeliacinis skundas neatitinka šio įstatymo 130 straipsnio reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Kai per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, apeliacinis skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui apeliantui . Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties grąžinti apeliacinį skundą pareiškėjui apeliantui gali būti paduodamas atskirasis skundas. 3.
3Apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu:
termino atnaujinti arba toks prašymas nebuvo patenkintas apeliacinis skundas paduotas praleidus nustatytą apeliacinio skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas ;
skundą paduoda neveiksnus asmuo arba asmuo, neturintis teisės jį paduoti;
skundą paduoda įgaliojimų neturintis atstovas. 4. Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties atsisakyti priimti apeliacinį skundą gali būti paduotas atskirasis skundas. Atsisakymas priimti apeliacinį skundą šio straipsnio 3 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytais pagrindais nekliudo, nepažeidžiant apeliacinio skundo padavimo termino, vėl kreiptis su apeliaciniu skundu, jeigu trūkumai bus pašalinti. 5. Pirmosios instancijos teismas, priėmęs apeliacinį skundą, per tris darbo dienas išsiunčia bylą (elektroninę bylą) su gautu apeliaciniu skundu ir jo priedais apeliacinės instancijos teismui. 6. Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad teismas, spręsdamas apeliacinio skundo priėmimo klausimą, privalėjo apeliantui paskirti terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, priima nutartį ir nustato terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti. Jei trūkumai nepašalinami, apeliacinis procesas nutraukiamas. 67 . Kai apeliacinis skundas paduodamas apeliacinės instancijos teismui, motyvuotą nutartį atsisakyti priimti apeliacinį skundą priima apeliacinio teismo trijų teisėjų kolegija. 78 . Jeigu šio straipsnio 3 dalyje nurodyti trūkumai paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas. 135 straipsnis. Pasirengimas nagrinėti bylą
1Teisėjas pranešėjas vienas atlieka veiksmus, reikalingus bylai nagrinėti. 2.
dalyvaujantiems apeliaciniame procese asmenims proceso dalyviams apeliacinio skundo ir jo priedų nuorašus, reikalaudamas per keturiolika dienų nuo apeliacinio skundo ir jo priedų nuorašų gavimo pateikti apeliacinės instancijos teismui išsamius atsiliepimus į apeliacinį skundą. Šio įstatymo7574 straipsnio 7 dalyje numatytais nurodytais atvejais teismas apeliacinio skundo ir jo priedų skaitmenines kopijas siunčia elektroninių ryšių priemonėmis. 3. Žodinio bylos nagrinėjimo atveju proceso dalyviai apie apeliacinės bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuojami pranešimais. Šių asmenų neatvykimas į teismo posėdį nekliudo nagrinėti bylą. 136 straipsnis. Bylos nagrinėjimo ribos
neapskųstosios sprendimo dalių teisėtumą ir pagrįstumą, taip pat sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tų asmenų atžvilgiu, kurie skundo nepadavė. 2. Teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą. 1. Teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. 2. Teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 142 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimų pagrindų. 137 straipsnis. Bylos nagrinėjimas ir sprendimas rašytinio proceso tvarka
nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas.
Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. 2. Neteko galios nuo 2011 m. sausio 1 d. 32 . Nagrinėjant apeliacinį skundą rašytinio proceso tvarka, teismo posėdžio garso įrašas nedaromas, posėdžio forma yra laisva. Teismo sprendimas ar nutartis per tris darbo dienas nuo jų priėmimo išsiunčiami proceso šalims paštu arba šio įstatymo7574 straipsnio 7 dalyje numatytais nurodytais atvejais – elektroninių ryšių priemonėmis. 43 . Apeliacinės instancijos teismas rašytinio proceso tvarka bylą gali išspręsti ir tais atvejais, kai į žodinį bylos nagrinėjimą neatvyksta nei bylos šalys, nei jų atstovai nė vienas iš proceso dalyvių , nors apie posėdžio laiką ir vietą jiems buvo tinkamai pranešta. Paskelbęs sprendimą nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka, teismas išeina į pasitarimų kambarį priimti sprendimo. 54 . Administracinių bylų, nagrinėjamų rašytinio proceso tvarka, proceso dalyviams apie teismo posėdžių datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešama specialiame interneto tinklalapyje ne vėliau kaip likus7 septynioms darbo dienoms iki teismo posėdžio. Šią informaciją taip pat teikia teismo raštinė. 138 straipsnis. Bylos nagrinėjimas iš esmės
kolegijos teisėjo pranešėjo pranešimu apie bylą. Jame išdėstoma bylos esmė, apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai, taip pat nauji įrodymai, jeigu jų yra pateikta. 2. Žodinio bylos nagrinėjimo atveju po pranešimo apie bylą teismas išklauso proceso šalių bei kitų proceso dalyvių paaiškinimų. Pirmas kalba apeliantas.
Pirmas kalba apeliantas. Teismas įspėja proceso dalyvius, jeigu kalbų turinys neatitinka pateiktų procesinių dokumentų turinio. 3. Jeigu teismas pripažino, jog būtina, gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai. Teismas taip pat gali tirti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti. Nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tiktai tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. 4. Žodinio bylos nagrinėjimo atveju, ištyrus įrodymus, proceso dalyviai turi teisę išdėstyti savo nuomonę baigiamosiose kalbose. Jeigu įrodymų tirti nereikėjo, baigiamosios kalbos prasideda po proceso šalių ir kitų proceso dalyvių paaiškinimų. 5. Žodinio bylos nagrinėjimo atveju teismo posėdžio eiga fiksuojama darant teismo posėdžio garso įrašą. 6. Neteko galios nuo 2012-07-017
6. Teismas paprastai neriboja proceso dalyvių kalbų trukmės, tačiau išimtiniais atvejais, atsižvelgdamas į nagrinėjamos bylos sudėtingumą ir konkrečias faktines aplinkybes, gali nustatyti kalbų trukmę. DVIDEŠIMT
priėmimas ir paskelbimas
išeina į pasitarimų kambarį priimti sprendimo ar nutarties. 2. Priėmęs sprendimą ar nutartį, teismas grįžta į teismo posėdžių salę ir kolegijos pirmininkas arba teisėjas pranešėjas perskaito sprendimo ar nutarties įžanginę ir rezoliucinę dalis ir trumpai žodžiu išdėsto sprendimo ar nutarties motyvus. 3. Visas teismo sprendimas ar nutartis išdėstomi raštu ir visų teisėjų pasirašomi. 4.
ne ilgiau kaip dvidešimčiai keturiolikai darbo dienų, o išnagrinėjęs bylą dėl norminio administracinio akto teisėtumo, – ne ilgiau kaip vienam mėnesiui. Dėl svarbių priežasčių administracinę bylą nagrinėjančios teisėjų kolegijos nario (narių) motyvuotu prašymu teismo pirmininkas motyvuota nutartimi gali pratęsti šį terminą ne ilgiau kaip dvidešimčiai keturiolikai darbo dienų. Kai suserga ar dėl kitų objektyvių priežasčių procese negali dalyvauti bylą nagrinėjantis teisėjas ar bylą nagrinėjančios teisėjų kolegijos narys (nariai), teismo pirmininkas nutartimi gali pratęsti šį terminą iki objektyvių priežasčių išnykimo. Kada bus skelbiamas teismo sprendimas, pranešama bylos proceso šalims. Kol rengiamas sprendimas, kolegijos teisėjai gali nagrinėti kitas bylas. Jeigu objektyvios priežastys, dėl kurių buvo pratęstas teismo sprendimo priėmimo ir paskelbimo terminas, neišnyksta per protingą laiką, teismo pirmininkas paskiria naujos sudėties bylą nagrinėjantį teismą ir nustato bylos nagrinėjimo datą. 5. Sprendimą ar nutartį, kurios priėmimas ir paskelbimas buvo atidėtas, gali paskelbti vienas iš bylą nagrinėjusių teisėjų, kitiems kolegijos teisėjams nedalyvaujant. 140 straipsnis. Apeliacinės instancijos teismo teisės
1Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, turi teisę:
atmesti;
bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo;
(prašymą, pareiškimą) palikti nenagrinėtą, jeigu nustatomos šio įstatymo
straipsniuose nurodytos aplinkybės. 2.
numatytu nurodytu atveju priimamas teismo sprendimas, o 1, 3, 4 ir 5 punktuose numatytais nurodytais atvejais – motyvuota teismo nutartis. 141 straipsnis. Apeliacinės instancijos teismo teisė panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba priimti naują sprendimą
teisę perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu:
reikalavimus. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais apeliacinės instancijos teismas priima naują sprendimą, jeigu naujas bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme gali užvilkinti galutinio sprendimo priėmimą. 142 straipsnis. Sprendimo panaikinimas pažeidus arba neteisingai pritaikius procesinės teisės normas
panaikinti sprendimą tik tada, jeigu dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla. 2.
2Sprendimo negaliojimo pagrindais yra pripažįstami tokie atvejai, kai:
ar išimtinio teritorinio priskirtinumo atitinkamiems teismams taisykles arba bylų rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui taisykles;
dalyvauti byloje į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų;
sprendimą pasirašė ne tas teisėjas, kuris nurodytas sprendime;
bylą;
, nutartis yra be motyvų;
rašytinio proceso tvarka;
proceso dalyvių, kuriam nustatyta tvarka nepranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, ir toks asmuo šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą;
proceso kalbos taisyklės, ir asmuo, kurio teisės buvo pažeistos, šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą. 143 straipsnis. Sprendimo panaikinimas ar pakeitimas pažeidus materiali nės osios teisės normas Materiali nės osios teisės normų pažeidimas yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ar pakeisti, jeigu pirmosios instancijos teismas netinkamai jas pritaikė arba išaiškino. 144 straipsnis. Neteko galios nuo 2011 m. sausio 1 d. 145144 straipsnis. Apeliacinės instancijos teismo sprendimo , nutarimo ar nutarties įsiteisėjimas ir privalomumas
, nutarimas ar nutartis įsiteisėja priėmimo dieną ir kasacine tvarka neskundžiami. 2.
sprendimą visą ar iš dalies ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, apeliacinės instancijos teismo nutartyje išdėstyti teisės išaiškinimai yra privalomi pirmosios instancijos teismui. 146145 straipsnis. Apeliacinės instancijos teismo atskiroji nutartis
108
teismas atskirąja nutartimi taip pat gali nurodyti pirmosios instancijos teismo padarytus teisės normų pažeidimus ar klaidas, kurie nėra pagrindas panaikinti sprendimą. 2. Apie priimtas priemones dėl atskirosios nutarties apeliacinės instancijos teismui atsakoma per vieną mėnesį. 147146 straipsnis. Išnagrinėtos bylos grąžinimas pirmosios instancijos teismui
darbo dienų grąžina bylą kartu su priimtu sprendimu ( nutarimu, nutartimi) pirmosios instancijos teismui. 2. Pirmosios instancijos teismas proceso šalių prašymu išsiunčia joms apeliacinės instancijos teismo sprendimo , nutarimo ar nutarties nuorašus (kopijas) patvirtintas kopijas (nuorašus) . Šio įstatymo 74 straipsnio 7 dalyje nurodytais atvejais apeliacinės instancijos teismo sprendimai ir nutartys siunčiamos elektroninių ryšių priemonėmis. DVIDEŠIMT
148147 straipsnis. Apeliacinio proceso normų galiojimas Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje numatytas nustatytas išimtis. 149148 straipsnis. Atskirųjų skundų padavimo tvarka
atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui:
vėliau kaip per septynias dienas nuo nutarties paskelbimo. 3. Jeigu skundžiama nutartis, įstatymo nustatyta tvarka priimta nagrinėjant bylą proceso šalims nedalyvaujant, atskirasis skundas gali būti paduodamas per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos ( nuorašo ) įteikimo dienos. 150149 straipsnis. Atskirųjų skundų nagrinėjimo tvarka
darbo dienas po jo gavimo:
(nutarimų) , priimtų šio įstatymo101103 straipsnyje numatytais nurodytais atvejais, be žodinio nagrinėjimo pats panaikina skundžiamą nutartį ir išsiunčia priimtos šiuo klausimu nutarties nuorašą (skaitmeninę kopiją) bylos proceso dalyviams;
atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui. 2. Teismas atskirąjį skundą paprastai nagrinėja rašytinio proceso tvarka. 151150 straipsnis. Apeliacinės instancijos teismo teisės Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, turi teisę savo nutartimi:
instancijos teismui nagrinėti iš naujo. 152151 straipsnis. Apeliacinės instancijos teismo nutarties įsiteisėjimas Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo priėmimo. IV SKYRIUS
153152 straipsnis. Proceso atnaujinimo pagrindai 1.
Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu , nutarimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas šiame skirsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka. 2. Procesas gali būti atnaujinamas esant šiems pagrindams:
1) kai Europos ž Ž mogaus t T eisių t T eismas pripažįsta, kad Lietuvos Respublikos teismo sprendimas byloje prieštarauja Europos ž Ž mogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai ir jos papildomiems protokolams;
2) naujai paaiškėja esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu;
3) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyti žinomai melagingi liudytojo parodymai, žinomai melaginga eksperto išvada, žinomai neteisingas vertimas, dokumentų arba daiktinių įrodymų suklastojimas, dėl kurių priimtas neteisėtas arba nepagrįstas sprendimas;
4) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyti nusikalstami šalių kitų bylos dalyvių ar jų atstovų proceso dalyvių, liudytojo, specialisto, eksperto ar vertėjo veiksmai arba nusikalstamos teisėjų veikos, padaryti nagrinėjant šią bylą;
5) panaikinamas kaip neteisėtas ar nepagrįstas teismo sprendimas, nuosprendis, kuris buvo pagrindas priimti tą sprendimą , nutarimą ar nutartį;
6) jeigu viena iš proceso šalių proceso metu buvo neveiksni ir nebuvo atstovaujama atstovo pagal įstatymą;
7) jeigu sprendime teismas pasisakė nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ar pareigų;
8) sprendimas ar nutartis yra be motyvų;
9) jeigu bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas;
10) jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materiali nės osios teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą , nutarimą ar nutartį;
11) panaikinamas kaip neteisėtas individualus teisės aktas, kuriuo remdamasis teismas išsprendė bylą;
12) kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą. 3.
1 straipsnio 3 dalyje nurodytų bylų. 154153 straipsnis. Subjektai, turintys teisę paduoti prašymą atnaujinti procesą
paduoti bylos šalys, tretieji suinteresuoti asmenys proceso šalys bei jų atstovai, neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys, jeigu įsiteisėjęs sprendimas , nutarimas ar nutartis pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus, taip pat prokuroras bei viešojo administravimo subjektai, kad būtų apgintas viešasis interesas ar apgintos valstybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys gali paduoti prašymus atnaujinti procesą tik šio įstatymo 152 straipsnio 2 dalies 7 punkte nurodytu pagrindu. 2. Apygardos administracinio teismo pirmininko siūlymu arba gavęs informaciją apie tai, kad gali būti proceso administracinėje byloje atnaujinimo pagrindų, išimtiniais atvejais teikimą atnaujinti procesą turi teisę paduoti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko teikimą nagrinėja didžiausią teisėjo darbo stažą turinčio teisėjo skiriama teisėjų kolegija. Teikimu išreiškiamas tik informacinio pobūdžio siūlymas svarstyti, ar nėra proceso atnaujinimo pagrindų, ir teisėjų kolegijai jis nėra privalomas. 155154 straipsnis. Prašymo dėl proceso atnaujinimo p ateikimas
nustatyta tvarka elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. 2. Prašymą dėl proceso atnaujinimo surašo advokatas. Valstybės atstovo, kito juridinio asmens prašymą dėl proceso atnaujinimo taip pat gali surašyti juridinio asmens darbuotojai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Jeigu prašymą dėl proceso atnaujinimo paduoda fizinis asmuo, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, surašyti šį prašymą turi teisę jis pats.
Prašymą dėl proceso atnaujinimo pasirašo jį paduodantis asmuo ir prašymą surašęs asmuo. Prašymą paduodančio asmens parašas nėra būtinas, jei jį pasirašo jo įgaliotas prašymą surašęs asmuo. 3. Prašymas dėl proceso atnaujinimo žyminiu mokesčiu neapmokestinamas apmokestinamas
teisėjo pareikšta atskiroji nuomonė, nebuvo nagrinėjama apeliacine tvarka arba kai atskirąją nuomonę išdėstė apeliacinio teismo teisėjas, tai sprendimui įsiteisėjus byla su atskirąja teisėjo nuomone perduodama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, o jo pirmininkas nusprendžia, ar paduoti teikimą atnaujinti procesą. 5. Pakartotinis prašymas atnaujinti procesą tuo pačiu pagrindu yra negalimas. 156155 straipsnis. Prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminai
dienos, kai jį padavęs subjektas sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas. 2. Asmenims, praleidusiems prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminą dėl svarbių priežasčių, praleistas terminas gali būti atnaujintas, jeigu prašymas dėl termino atnaujinimo paduotas ne vėliau kaip po vien eri ų metų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. 3. Prašymas dėl proceso atnaujinimo negali būti paduodamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai, išskyrus šio įstatymo153152 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą nurodytą atvejį. 4. Pasibaigus terminui paduoti prašymą atnaujinti procesą, prašymas negali būti keičiamas ar pildomas. 157156 straipsnis. Prašymo dėl proceso atnaujinimo turinys 1.
Prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodoma:
1) teismo, kuriam prašymas paduodamas, pavadinimas;
2) pareiškėjo apelianto vardas, pavardė (pavadinimas), asmens kodas (kodas), gyvenamoji vieta (buveinė) , jeigu apeliantas turi, – ir elektroninio pašto adresas, telefono ir fakso numeriai ar kitų elektroninių ryšių priemonių adresai ;
3) sprendimą ( nutarimą, nutartį) priėmusio teismo pavadinimas;
4) įsiteisėjusio teismo sprendimo ( nutarimo, nutarties) esmė ir proceso atnaujinimo pagrindas;
5) proceso atnaujinimo motyvai;
6) aplinkybės, kuriomis grindžiamas156 155 straipsnyje nurodytų terminų skaičiavimas;
7) subjekto prašymo esmė;
8) pageidavimai dėl teismo sprendimo, kitų procesinių dokumentų gavimo elektroninių ryšių priemonėmis;8 9 ) prašymo surašymo vieta, data, pareiškėjo apelianto parašas. Kai prašymas pateikiamas elektroninių ryšių priemonėmis, asmens tapatybė patvirtinama Teismų įstatyme nustatytais būdais. Šiais atvejais laikoma, kad prašymas yra pasirašytas. 2. Prie prašymo atnaujinti procesą turi būti pridedami proceso atnaujinimo pagrindo buvimą pagrindžiantys įrodymai, taip pat įsiteisėjusio teismo sprendimo ( nutarimo, nutarties) nuorašas. 3. Kai prašymą atnaujinti procesą pateikia atstovas, prie prašymo turi būti pridedamas dokumentas, įrodantis atstovo įgaliojimus. Prie prašymo atnaujinti procesą turi būti pridedami įrodymai, patvirtinantys prašymą surašiusio asmens teisinę kvalifikaciją. DVIDEŠIMT
158
1Prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo klausimą, taip pat priimtą nagrinėti prašymą dėl proceso atnaujinimo nagrinėja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko sudaryta teisėjų kolegija. Nagrinėjant prašymo priėmimą, mutatis mutandis vadovaujamasi šio įstatymo 33 straipsniu.
Taip pat patikrinama, ar prašymas atitinka šio įstatymo 153-155 straipsniuose įtvirtintus reikalavimus, ar paduotas nepraleidus nustatytų terminų. 2. Priėmęs prašymą atnaujinti procesą, teismas jo kopijas išsiunčia proceso šalims. Proceso šalys turi teisę pateikti atsiliepimą į prašymą dėl proceso atnaujinimo per keturiolika dienų nuo prašymo atnaujinti procesą kopijos gavimo. Šio įstatymo 74 straipsnio 7 dalyje nustatytais atvejais teismas prašymo atnaujinti procesą skaitmenines kopijas siunčia elektroninių ryšių priemonėmis. 1
P p rašymą dėl proceso atnaujinimo teismas nagrinėja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko sudaryta teisėjų kolegija rašytinio proceso tvarka , nekviesdama s į posėdį bylos proceso dalyvių . 24 . Nagrinėdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo, teismas patikrina, ar prašymas paduotas nepraleidus nustatytų terminų ir ar jis pagrįstas įstatymų numatytais nustatytais proceso atnaujinimo pagrindais. Prireikus teismas turi teisę pareikalauti iš prašymą padavusio asmens papildomų įrodymų minėtais klausimais. 159158 straipsnis. Teismo nutartis dėl prašymo atnaujinti procesą
teisėjų kolegija teismas konstatuoja, jog yra praleisti įstatymo nustatyti terminai prašymui paduoti arba prašymas nepagrįstas įstatymo numatytais nustatytais proceso atnaujinimo pagrindais, teismas nutartimi atsisako atnaujinti procesą. Tokia teismo nutartis yra neskundžiama. 2. Tais atvejais, kai teismas konstatuoja, kad buvo pagrindas atsisakyti priimti prašymą dėl proceso atnaujinimo, teismas nutartimi atsisako atnaujinti procesą. Tais atvejais, kai teismas konstatuoja, jog buvo pagrindas nustatyti terminą prašymo dėl proceso atnaujinimo trūkumams pašalinti, teismas nutartimi nustato terminą trūkumams pašalinti. Trūkumų nepašalinus, teismas nutartimi atsisako atnaujinti procesą.
Šioje dalyje nurodytos teismo nutartys yra neskundžiamos. 3. Jeigu prašymas paduotas nepraleidus įstatymo nustatytų terminų ir yra pagrįstas įstatymo numatytais nustatytais proceso atnaujinimo pagrindais, teismas priima nutartį dėl proceso atnaujinimo, kurioje nurodo, koks teismas nagrinės bylą iš esmės. Prireikus kolegija gali sustabdyti skundžiamo sprendimo, nutarimo ar nutarties vykdymą, kol bus iš naujo išnagrinėta byla. Nutartis dėl sprendimo, nutarimo ar nutarties vykdymo sustabdymo yra neskundžiama. 160159 straipsnis. Teismo, kuriam perduodama byla perduodama nagrinėti iš naujo, parinkimas
Teismui priėmus nutartį dėl proceso atnaujinimo, byla nagrinėti iš naujo paprastai perduodama tos pačios instancijos teismui, kurio sprendimas , nutarimas ar nutartis yra skundžiami. 2. Tais atvejais, kai skundžiami sprendimas , nutarimas ar nutartis buvo priimti išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, byla nagrinėti iš naujo priimama
buvo atnaujintas šio įstatymo153152 straipsnio 2 dalies 10 ar 12 punkto pagrindu, byla perduodama nagrinėti iš naujo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinei teisėjų kolegijai ar plenarinei sesijai. 3. Skiriant bylą nagrinėti iš naujo, sudaromoje teisėjų kolegijoje negali dalyvauti teisėjas, dėl kurio sprendimo , nutarimo ar nutarties yra atnaujintas procesas, išskyrus Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą. 161160 straipsnis. Procesinių normų taikymas
instancijos teismo proceso taisykles, jeigu skundžiami įsiteisėjęs teismo sprendimas , nutarimas ar nutartis buvo priimti nagrinėjant bylą pirmąja instancija. 2.
, nutarimas ar nutartis buvo priimti nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, atnaujinus procesą bylos nagrinėjimas iš naujo vyksta apeliacinio proceso tvarka. 3. Vadovaudamasis šio straipsnio
ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai. 162161 straipsnis. Teismo sprendimai išnagrinėjus bylą iš naujo
priima vieną iš šių sprendimų:
, nutarimą ar nutartį palikti nepakeistą;
, nutarimą ar nutartį;
, nutarimą ar nutartį ir priimti naują sprendimą , nutarimą ar nutartį. 2. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu nurodytu atveju priimama teismo nutartis, o 2 ir 3 punktuose numatytais nurodytais atvejais – sprendimas , nutarimas ar nutartis. 3. Administraciniam teismui priėmus naują sprendimą, kartu turi būti naikinami visi ankstesni teismų sprendimai, priimti išnagrinėtoje byloje. 162 straipsnis. Teismo sprendimo galia
byloje nestabdo skundžiamo sprendimo ar nutarties vykdymo. 2. Priėmęs nagrinėti prašymą atnaujinti procesą, teismas išskirtiniais atvejais turi teisę sustabdyti skundžiamo sprendimo ar nutarties vykdymą, iki bus išnagrinėta byla dėl proceso atnaujinimo. Atnaujinus procesą byloje, skundžiamo sprendimo ar nutarties vykdymas taip pat gali būti sustabdytas, kol bus iš naujo išnagrinėta byla. Nutartis dėl sprendimo ar nutarties vykdymo sustabdymo yra neskundžiama. “
m. liepos 1 d. 2. Administracinių bylų, pradėtų ir nebaigtų nagrinėti iki šio įstatymo įsigaliojimo, procesas vyksta iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Lyginamasis Projekto XIIP-2877(2) lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo ĮSTATYMAS 2016 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII‑1029 nauja redakcija Pakeisti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymą Nr. VIII-1029 ir jį išdėstyti taip:
I
1Šis įstatymas nustato administracinių bylų dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimo tvarką. 2. Nagrinėdamas bylas, administracinis teismas vadovaujasi šio įstatymo normomis, taip pat Lietuvos Respublikos C c ivilinio proceso kodekso (toliau – Civilinio proceso kodeksas) normomis, kai šis įstatymas jas tiesiogiai nurodo. 3. Atskirų administracinių bylų kategorijų teiseną gali reglamentuoti ir kiti įstatymai. 2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
1Viešasis administravimas – įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas. 2. Vidaus administravimas – veikla, kuria užtikrinamas viešojo administravimo subjekto savarankiškas funkcionavimas (struktūros tvarkymas, dokumentų, personalo, turimų materialinių ir finansinių išteklių valdymas), kad jis galėtų atlikti viešąjį administravimą. 3. Administravimo subjektai –subjektai, atliekantys viešojo administravimo funkcijas. 4.
administravimo subjektas – valstybės institucija ar įstaiga, savivaldybės institucija ar įstaiga, pareigūnas, valstybės tarnautojas, valstybės ar savivaldybės įmonė, viešoji įstaiga, kurios savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, asociacija, Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka įgalioti atlikti viešąjį administravimą. Pastaba. Valstybės tarnautojų (pareigūnų) skirstymą pagal jiems suteiktus viešojo administravimo įgaliojimus nustato ir jų administracinį subjektiškumą apibrėžia valstybės tarnybą reglamentuojantys ar kiti specialūs įstatymai. 5. Viešojo administravimo subjektų sistema – sistema, susidedanti iš:
administravimo subjektai – valstybės institucijos ar įstaigos, jų valstybės tarnautojai ir pareigūnai, valstybės įmonės, viešosios įstaigos, kurių savininkė arba dalininkė yra valstybė, asociacijos, Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka įstatymu, tiesiogiai taikomu Europos Sąjungos teisės aktu, ratifikuota Lietuvos Respublikos tarptautine sutartimi, įstatymų įgaliotos valstybės institucijos priimtu teisės aktu, Vyriausybės nutarimu, priimtu vadovaujantis tiesiogiai taikomu Europos Sąjungos teisės aktu, ratifikuota Lietuvos Respublikos tarptautine sutartimi, nustatančiais Europos Sąjungos ar atskirų valstybių finansinės paramos Lietuvai teikimo mastą, principus ar bendrąsias taisykles, įgalioti atlikti viešąjį administravimą. Valstybinio administravimo subjektai skirstomi į centrinius ir teritorinius. 7. Centriniai valstybinio administravimo subjektai – valstybinio administravimo subjektai, kurių veiklos teritorija yra visa valstybės teritorija. 8. Teritoriniai valstybinio administravimo subjektai – valstybinio administravimo subjektai, kurių veiklos teritorija yra nustatyta valstybės teritorijos dalis. 9.
administravimo subjektai – savivaldybių institucijos ar įstaigos, jų valstybės tarnautojai ir pareigūnai, savivaldybės įmonės, viešosios įstaigos, kurių savininkė ar dalininkė yra savivaldybė, asociacijos, Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka įgalioti atlikti viešąjį administravimą. 10. (Neteko galios nuo 2011 m. gegužės 1 d.)
institucija – institucija, kurioje sprendimus priima ne vien vadovas, o grupė asmenų balsų dauguma. 12. Asmuo
ginčai – valstybės tarnautojų, turinčių viešojo administravimo įgaliojimus, ginčai su administracija, susiję su tarnautojo statuso įgijimu, pasikeitimu ar praradimu ir drausminio poveikio priemonių taikymu. 20. Skundas, prašymas – kreipimosi į kompetentingą instituciją, kad būtų išspręstas administracinis ginčas, formos. Su skundais į kompetentingą instituciją kreipiasi privatūs asmenys, o su prašymais – valstybės ir savivaldybių institucijos, jų atstovai, tarnautojai. Įstatymai gali numatyti ir kitas kreipimosi formas. 2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
ginčas – asmens ir viešojo administravimo subjekto konfliktas arba vienas kitam nepavaldžių viešojo administravimo subjektų konfliktas. Prie administracinių ginčų priskiriami ir tarnybiniai ginčai , taip pat rinkimų ginčai. 2. Asmuo
ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje viešojo administravimo srities ginčus . 2. Teismas nevertina ginčijamo
neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar viešojo administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) teisės aktas arba veiksmas (neveikimas) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus. 4 straipsnis. Įstatymų taikymas nagrinėjant administracines bylas
negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – Konstitucija) . 2.
pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau
Teismo nutarimą, teismas atnaujina bylos nagrinėjimą. Minėtos taisyklės taikomos ir tais atvejais, kai teismas suabejoja, ar Lietuvos Respublikos Prezidento (toliau – Respublikos Prezidentas) aktas arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, neprieštarauja įstatymams ar Konstitucijai. 3. Taikydamas Europos Sąjungos teisės normas, teismas taip pat vadovaujasi Europos Sąjungos teisminių institucijų sprendimais ir preliminariais nutarimais . Įstatymų nustatytais atvejais teismas kreipiasi į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją prašydamas preliminaraus nutarimo prejudicinio sprendimo dėl Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo klausimu . 4. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, kai tai susiję su jo nagrinėjama byla, gali kreiptis į Europos Ž mogaus T eisių T eismą su prašymu pateikti konsultacinę išvadą dėl principinių klausimų, susijusių su Europos ž Ž mogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje ar jos protokoluose apibrėžtų teisių ir laisvių aiškinimu ar taikymu. 5 . Administracinių bylų procesas vyksta pagal administracinio proceso įstatymus, galiojančius bylos nagrinėjimo, atskirų procesinių veiksmų atlikimo arba teismo sprendimo vykdymo metu. 6 . Jeigu yra prieštaravimas prieštaravimų tarp šio įstatymo normų ir kitų įstatymų (išskyrus specialiuosius įstatymus), teismas turi vadovautis Administracinių bylų teisenos šio įstatymo normomis. 7 .
7. Jeigu nėra įstatymo, reglamentuojančio ginčo santykį, teismas taiko įstatymą, reglamentuojantį panašius santykius, o jei gu ir tokio įstatymo nėra, – vadovaujasi bendraisiais įstatymų pradmenimis ir jų prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. 5 straipsnis. Teisė kreiptis gynybos į teismą
suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. 2. Atsisakymas t T eisės kreiptis į teismą atsisakymas negalioja. 3. Teismas imasi nagrinėti administracinę bylą:
1) pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą ar prašymą ;
kitų asmenų teisių gynimo;
valstybės institucijų, įstaigų, organizacijų, tarnybų ar fizinių asmenų kreipimąsi įstatymų nustatytais atvejais dėl valstybės ar kitų viešųjų interesų gynimo;
2) įstatymų nustatytais atvejais pagal prokuroro, viešojo administravimo subjektų, organizacijų ar fizinių asmenų pareiškimą dėl viešojo intereso arba valstybės, savivaldybės ir asmenų teisių bei įstatymų saugomų interesų gynimo;43 ) pagal vietos savivald os ybių institucijų, įstaigų, tarnybų kreipimąsi prašymą dėl savivaldybių teisių viešojo administravimo srityje gynimo;54 ) įstatymų nustatytais atvejais pagal viešojo administravimo subjektų kreipimąsi prašymą dėl administracinių ginčų sprendimo. 6 straipsnis. Teisma i, s kaip vienintelė teisingumą vykdanti institucija Teisingumą administracinėse bylose vykdo tik teismai, vadovaudamiesi visų asmenų lygyb e ės įstatymui ir teismui principu , nepais ant ydami lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, veiklos rūšies ir pobūdžio, gyvenamosios vietos ir kitų aplinkybių. 7 straipsnis.
7 straipsnis. Teisėjų ir teismų nepriklausomumas
teisingumą, teisėjai ir teismai yra nepriklausomi ir klauso tik įstatymų. Teisėjai ir teismai sprendžia administracines bylas remdamiesi įstatymais ir tokiomis sąlygomis, kurios nesudaro galimybių teisėjus veikti iš šalies. 2. Valstybės valdžios ir valdymo institucijų, Lietuvos Respublikos Seimo (toliau – Seimas) narių ir kitų pareigūnų, politinių partijų, politinių ir visuomeninių organizacijų ir asociacijų ar fizinių asmenų kišimasis į teisėjo ar teismo veiklą draudžiamas ir užtraukia įstatymų nustatytą atsakomybę. 3. Mitingai, piketai ir kitokie veiksmai arčiau negu 75 metrai iki teismo pastato ir teisme, kuriais siekiama paveikti teisėją ar teismą, laikomi kišimusi į teisėjo ar ba teismo veiklą ir yra draudžiami. 4. Kai kišamasi į teisingumą vykdančių teismo ar teisėjo veiklą, teismas ar teisėjas turi reaguoti įstatymų nustatyta tvarka. 8 straipsnis. Bylų nagrinėjimo teisme viešumas
neįleidžiami jaunesni kaip šešiolikos metų asmenys, jeigu jie nėra proceso dalyviai arba liudytojai. 2. Teismo posėdis gali būti uždaras – žmogaus asmeninio ar šeiminio gyvenimo slaptumui apsaugoti, taip pat jeigu viešai nagrinėjama byla gali atskleisti valstybės, tarnybos, profesinę ar komercinę paslaptį. Dėl to teismas priima motyvuotą nutartį. Uždarame teismo posėdyje gali būti proceso dalyviai, o reikiamais atvejais – ir liudytojai, specialistai, ekspertai, vertėjai. 3. Uždarame teismo posėdyje byla nagrinėjama laikantis visų proceso taisyklių. Teismo sprendimo rezoliucinė dalis paskelbiama viešai, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato kitaip. 3. Bylų nagrinėjimo teisme viešumo principas netaikomas ir tais atvejais, kai pagal įstatymą skundai ar bylos nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka. 9 straipsnis. Teismo proceso kalba
kalba. 2.
2Dokumentai,
surašyti kitomis kalbomis, teikiami ir skelbiami išversti į lietuvių kalbą ir nustatyta tvarka patvirtinti. Kai proceso dalyvis, kuriam procesiniai dokumentai turi būti įteikti užsienio valstybėje, nemoka lietuvių kalbos, administraciniam teismui turi būti pateikti šių dokumentų vertimai į jam suprantamą kalbą arba valstybės, kurioje turi būti įteiktas dokumentas, oficialiąją kalbą, o jeigu toje valstybėje yra kelios oficialiosios kalbos, – į vieną iš įteikimo vietos oficialiųjų kalbų. Kai proceso dalyviui, kuris nemoka lietuvių kalbos, teismo procesiniai dokumentai turi būti siunčiami į užsienio valstybę, teismas išverčia juos į vieną iš šioje dalyje nurodytų kalbų. 3. Bylą nagrinėti teisme rengiančiam teisėjui ar ją nagrinėjančiam teismui nutarus, kita kalba surašytą dokumentą teismo posėdyje gali išversti vertėjas. 4. Asmenims, nemokantiems lietuvių kalbos, garantuojama teisė naudotis vertėjo paslaugomis. Už vertėjo paslaugas teismo posėdžio metu mokama iš valstybės biudžeto. 10 straipsnis. Tyrimo ir betarpiškumo principai
teismas bylos aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti, tiria ex officio . Teismas nustato tokio tyrimo mastą ir nėra saistomas administracinės bylos proceso dalyvių prašymų. 2. Teismas privalo tiesiogiai ištirti visus byloje esančius įrodymus, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus. 3. Teismas savo sprendimą gali pagrįsti tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti teismo posėdyje. 4. Teismas, priimdamas sprendimą, neturi teisės spręsti klausimo dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų. 5. Proceso dalyviai baigiamųjų kalbų metu gali remtis tik tomis aplinkybėmis, kurios buvo ištirtos teismo posėdyje, nagrinėjant bylą iš esmės. 11 straipsnis. Proceso operatyvumas ir ekonomiškumas
šiame įstatyme nustatytų priemonių, kad būtų užkirstas kelias vilkinti procesą, ir siekia, kad byla būtų išnagrinėta per vieną teismo posėdį, jeigu tai nekenkia tinkamai išnagrinėti bylą.
dalyviai privalo sąžiningai naudotis savo procesinėmis teisėmis ir jomis nepiktnaudžiauti, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai. 3. Teismas ir proceso šalys siekia, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas būtų įvykdytas per kiek įmanoma trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau. 1012 straipsnis. Teisių ir pareigų išaiškinimas proceso dalyviams Teismas turi išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises. 1113 straipsnis. Informacinių ir elektroninių ryšių technologijų, kitų techninių priemonių naudojimas teisme
1Teismo posėdžio eigai,
įrodymams fiksuoti ir tirti teismas gali naudoti bet kokias technines priemones. 2. Proceso šalys , savo procesinėms teisėms įgyvendinti įgyvendindamos savo procesines teises, gali daryti garso įrašą teismo posėdži ui o eigai užfiksuoti. Apie daromą garso įrašą proceso šalys privalo informuoti teismą. 3. Kitiems asmenims draudžiama teismo posėdžio metu filmuoti, fotografuoti, daryti garso ar vaizdo įrašus ir naudoti kitas technines priemones draudžiama . 4. Asmenims, pažeidusiems draudimą naudoti technines priemones teismo posėdžio metu, taikoma įstatymų numatyta nustatyta atsakomybė. 5. Proceso dalyvių , liudytojo, specialisto, eksperto, vertėjo dalyvavimas teismo posėdžiuose gali būti užtikrinamas naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas, telekonferencijas ir kitaip).
Lietuvos Respublikos T t eisingumo ministro (toliau – teisingumo ministras) nustatyta tvarka naudojant šias technologijas, turi būti užtikrintas patikimas proceso dalyvių tapatybės nustatymas ir paaiškinimų, parodymų, klausimų ir prašymų pateikimo objektyvumas. 1214 straipsnis. Bylos medžiagos viešumas
administracinės bylos medžiaga, išskyrus medžiagą tų bylų, kurios buvo išnagrinėtos uždarame teismo posėdyje, yra vieša ir su ja gali susipažinti suinteresuoti asmenys, įskaitant ir byloje nedalyvavusius asmenis. Tokią teisę šie asmenys įgyja, kai sprendimas byloje arba nutartis nutraukti bylą ar pareiškimą skundą (prašymą, pareiškimą) palikti nenagrinėtą įsiteisėja. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius (toliau – Seimo kontrolierius) , Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolierius ir Lietuvos Respublikos lygių galimybių kontrolierius turi teisę susipažinti ir su neišnagrinėtos bylos medžiaga, kai tai reikalinga vykdant jų pareigas. 2. Priimdamas viešame teismo posėdyje sprendimą byloje arba nutartį nutraukti bylą ar pareiškimą skundą (prašymą, pareiškimą) palikti nenagrinėtą arba gavęs prašymą susipažinti su bylos medžiaga, teismas turi teisę proceso dalyvių prašymu ar savo iniciatyva motyvuota nutartimi nustatyti, kad bylos medžiaga ar jos dalis yra nevieša, kai reikia apsaugoti žmogaus asmens, jo privataus gyvenimo ir nuosavybės slaptumą, informacijos apie asmens sveikatą konfidencialumą, taip pat jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad bus atskleista valstybės, tarnybos, profesinė ar komercinė paslaptis. Dėl tokios teismo nutarties gali būti duodamas atskirasis skundas. 3.
išnagrinėtos bylos medžiaga, asmuo pateikia nustatytos formos prašymą, jame nurodo savo vardą, pavardę, gyvenamąją vietą ir asmens kodą. Susipažinimo su išnagrinėtos bylos medžiaga tvarką nustato teisingumo ministras ir Lietuvos vyriausiasis archyvaras. 1315 straipsnis. Vienodos teismų praktikos formavimas
praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. 2. Plėtodamas ir užtikrindamas vienodą teisės aiškinimą ir taikymą administraciniuose teismuose, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analizuoja nacionalinių, Europos Sąjungos ir tarptautinių teismų praktiką, kitus teisės šaltinius, rengia teismų praktikos apibendrinimus, apžvalgas, viešai skelbia informaciją apie savo veiklą, atlieka kitus veiksmus pagal kompetenciją. 2. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas skelbia plenarinės sesijos priimtus sprendimus, nutarimus ir nutartis, taip pat trijų teisėjų kolegijų ir išplėstinių penkių arba septynių teisėjų kolegijų priimtus sprendimus, nutarimus ir nutartis, kurių paskelbimui pritarė dauguma šio teismo teisėjų, bei visus sprendimus dėl norminių administracinių aktų teisėtumo. Į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenyje paskelbtuose sprendimuose, nutarimuose ir nutartyse esančius įstatymų ir kitų teisės aktų taikymo išaiškinimus atsižvelgia teismai, valstybės ir kitos institucijos, taip pat kiti asmenys, taikydami tuos pačius įstatymus ir kitus teisės aktus. 3. Į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimuose ir nutartyse pateikiamus įstatymų ir kitų teisės aktų taikymo išaiškinimus atsižvelgia valstybės ir kitos institucijos, kiti asmenys, taikydami tuos pačius įstatymus ir kitus teisės aktus. 3. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analizuoja administracinių teismų praktiką įstatymų ir kitų teisės aktų taikymo klausimais ir teikia rekomendacinius išaiškinimus. 4.
vyriausiasis administracinis teismas susipažindamas su administracinių teismų praktika bei kitomis formomis gali konsultuoti šių teismų teisėjus įstatymų ir kitų teisės aktų aiškinimo bei taikymo klausimais. 5. Vyriausiasis administracinis teismas, vadovaudamasis Europos Sąjungos teisminių institucijų išaiškinimais, analizuoja ir apibendrina administracinių teismų praktiką taikant Europos Sąjungos teisės normas ir teikia rekomendacijas dėl Lietuvos administracinių teismų ir Europos Sąjungos teisminių institucijų bendradarbiavimo užtikrinant vienodą Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimą ir taikymą Lietuvos Respublikoje. 46 . Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas leidžia biuletenį „Administracinių teismų praktika“ . Jame skelbiama aktuali informacija apie teismų praktiką, teismų praktikos apibendrinimai ir apžvalgos, kurių skelbimui pritarė dauguma šio teismo teisėjų, taip pat gali būti skelbiama ir kita informacija apie Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo veiklą, medžiaga, reikšminga vienodam teisės aiškinimui ir taikymui užtikrinti. 1416 straipsnis. Teismo sprendimo
ir nutarties privalomumas
s teismo sprendimas , nutarimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdom as i visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. 2. Sprendimo , nutarimo ir nutarties privalomumas neatima iš suinteresuotų asmenų teisės kreiptis į teismą, kad būtų apgintos teisės ir įstatymų saugomi interesai, dėl kurių ginčas nėra teismo išnagrinėtas ir išspręstas. ANTRASIS SKIRSNIS II
1517 straipsnis. Bylos, priskirtos administracinių teismų kompetencijai 1.
Administraciniai teismai sprendžia bylas dėl:
1) valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius jų kompetencijai priskirtus veiksmus ( toliau – vilkinimas atlikti veiksmus) ;
2) savivaldybių administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus;
3) žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ( Lietuvos Respublikos C c ivilinio kodekso (toliau – Civilinis kodeksas) 6.271 straipsnis);
4) mokesčių, kitų privalomų mokėjimų, rinkliavų sumokėjimo, grąžinimo ar išieškojimo, finansinių sankcijų taikymo, taip pat dėl mokestinių ginčų;
5) tarnybinių ginčų, kai viena ginčo šalis yra valstybės ar savivaldybės tarnautojas ar pareigūnas , turintis viešojo administravimo įgaliojimus (įskaitant pareigūnus ir įstaigų vadovus) ;
6) Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sprendimų ir šios komisijos kreipimųsi dėl tarnybos santykių su valstybės tarnautojais nutraukimo;
7) Seimo kontrolieriaus kreipimosi ( pareiškimo ) dėl tarnybos santykių su valstybės tarnautojais nutraukimo;
8) ginčų tarp nepavaldžių vienas kitam viešojo administravimo subjektų dėl kompetencijos ar įstatymų pažeidimo, išskyrus civilinius ginčus, priskirtus bendrosios kompetencijos teismams;
9) rinkimų įstatymų ir Lietuvos Respublikos R r eferendumo įstatym o (toliau – Referendumo įstatymas) pažeidimo;
10) (neteko galios nuo 2011 m. sausio 1 d.);11 10 ) viešųjų įstaigų, valstybės ar savivaldybės įmonių ir nevyriausybinių organizacijų asociacijų , turinčių viešojo administravimo įgaliojimus, priimtų sprendimų ir veiksmų (neveikimo) viešojo administravimo srityje teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus;12 11 ) visuomeninių organizacijų, bendrijų, politinių partijų, politinių organizacijų ar asociacijų priimtų bendro pobūdžio teisės aktų teisėtumo;13 12 ) užsieniečių skundų dėl atsisakymo išduoti leidimą gyventi ar dirbti Lietuvoje ar tokio leidimo panaikinimo, dėl leidimų gyventi Lietuvoje pakeitimo, taip pat skundų dėl prieglobsčio nesuteikimo ar panaikinimo;14 13 ) savivaldybės tarybos prašymų pateikti išvadą, ar savivaldybės tarybos narys, savivaldybės tarybos narys – meras, kuriems pradėta įgaliojimų netekimo procedūra, sulaužė priesaiką ir (ar) nevykdė (prašyme nurodytų) jiems įstatymuose nustatytų įgaliojimų.
Administraciniai teismai sprendžia bylas dėl:
1) valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius jų kompetencijai priskirtus veiksmus ( toliau – vilkinimas atlikti veiksmus) ;
2) savivaldybių administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus;
3) žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ( Lietuvos Respublikos C c ivilinio kodekso (toliau – Civilinis kodeksas) 6.271 straipsnis);
4) mokesčių, kitų privalomų mokėjimų, rinkliavų sumokėjimo, grąžinimo ar išieškojimo, finansinių sankcijų taikymo, taip pat dėl mokestinių ginčų;
5) tarnybinių ginčų, kai viena ginčo šalis yra valstybės ar savivaldybės tarnautojas ar pareigūnas , turintis viešojo administravimo įgaliojimus (įskaitant pareigūnus ir įstaigų vadovus) ;
6) Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sprendimų ir šios komisijos kreipimųsi dėl tarnybos santykių su valstybės tarnautojais nutraukimo;
7) Seimo kontrolieriaus kreipimosi ( pareiškimo ) dėl tarnybos santykių su valstybės tarnautojais nutraukimo;
8) ginčų tarp nepavaldžių vienas kitam viešojo administravimo subjektų dėl kompetencijos ar įstatymų pažeidimo, išskyrus civilinius ginčus, priskirtus bendrosios kompetencijos teismams;
9) rinkimų įstatymų ir Lietuvos Respublikos R r eferendumo įstatym o (toliau – Referendumo įstatymas) pažeidimo;
10) (neteko galios nuo 2011 m. sausio 1 d.);11 10 ) viešųjų įstaigų, valstybės ar savivaldybės įmonių ir nevyriausybinių organizacijų asociacijų , turinčių viešojo administravimo įgaliojimus, priimtų sprendimų ir veiksmų (neveikimo) viešojo administravimo srityje teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus;12 11 ) visuomeninių organizacijų, bendrijų, politinių partijų, politinių organizacijų ar asociacijų priimtų bendro pobūdžio teisės aktų teisėtumo;13 12 ) užsieniečių skundų dėl atsisakymo išduoti leidimą gyventi ar dirbti Lietuvoje ar tokio leidimo panaikinimo, dėl leidimų gyventi Lietuvoje pakeitimo, taip pat skundų dėl prieglobsčio nesuteikimo ar panaikinimo;14 13 ) savivaldybės tarybos prašymų pateikti išvadą, ar savivaldybės tarybos narys, savivaldybės tarybos narys – meras, kuriems pradėta įgaliojimų netekimo procedūra, sulaužė priesaiką ir (ar) nevykdė (prašyme nurodytų) jiems įstatymuose nustatytų įgaliojimų. 2.
teismų kompetencijai gali būti priskiriamos ir kitokios bylos. 1618 straipsnis. Bylos, nepriskirtos administracinių teismų kompetencijai
nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams. 2. Administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės (kaip kolegialios institucijos) , Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus sprendimų (rekomendacijų)
straipsnis. Administracinių bylų priskyrimas teismams
tarpusavyje susiję reikalavimai, iš kurių vieni priskirtini teismo kompetencijai, o kiti – ne teismo institucijų kompetencijai, visi reikalavimai turi būti nagrinėjami teisme. 2. Jeigu yra abejonė ar galiojančių įstatymų kolizija dėl konkretaus ginčo priskyrimo, ginčas nagrinėjamas teisme. 3. Kai byloje yra keli tarpusavyje susiję reikalavimai, iš kurių vieni priskirtini Vilniaus apygardos administraciniam teismui, o kiti – kitų apygardų administraciniams teismams, byla turi būti nagrinėjama Vilniaus apygardos administraciniame teisme. 4. Kai byloje atsakovai yra keli administravimo subjektai, esantys skirtingų teismų teritorinėje jurisdikcijoje, bylos priskirtinumo klausimas sprendžiamas pagal aukštesniojo administravimo subjekto buveinę. Tais atvejais, kai administravimo subjektai yra lygiaverčiai savo teisine padėtimi, teismą, kuriame bus nagrinėjama byla, turi teisę pasirinkti pareiškėjas. 1820 straipsnis. Apygardos administracinio teismo kompetencija 1.
Apygardos administracinis teismas yra pirmoji instancija administracinėms byloms, nurodytoms šio įstatymo15 17 straipsnyje, kai pareiškėjas ar atsakovas yra teritorinis valstybinio administravimo ar savivaldybių administravimo subjektas, išskyrus bylas, nurodytas šio įstatymo15 17 straipsnio 1 dalies 6, 7, 11 ir 1211 ir 13 punkt e uose . 2.
2Netaikant išankstinio nagrinėjimo ne teismo tvarka procedūros, apygardos administracinis teismas, kaip pirmosios instancijos teismas, nagrinėja šias bylas:
1) dėl norminių administracinių aktų, kuriuos priėmė teritoriniai ar savivaldybių administravimo subjektai, teisėtumo;
2) pagal savivaldybių tarybų pareiškimus prašymus dėl jų teisių pažeidimo, kai atsakovai yra teritoriniai valstybiniai administravimo subjektai;
3) pagal Vyriausybės atstovo pareiškimus dėl vietos savivald os ybių institucijų ir jų pareigūnų teisės aktų, prieštaraujančių Konstitucijai ir įstatymams, dėl įstatymų ir Vyriausybės nutarimų ( sprendimų ) nevykdymo, dėl teisės aktų ar veiksmų, pažeidžiančių gyventojų ir organizacijų teises, teisėtumo;
4) dėl žalos, atsiradusios dėl teritorinių valstybinio administravimo subjektų ir savivaldybių administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis);
5) dėl tarnybin i us ų ginč us ų , kai viena ginčo šalis yra valstybės ar savivaldybės tarnautojas ar pareigūnas , turintis viešojo administravimo įgaliojimus, išskyrus atvejus, kai pareiškėjas ar atsakovas yra centrinė administravimo institucija, įstaiga, tarnyba ar jos tarnautojas ir jeigu Lietuvos Respublikos V valstybės tarnybos įstatymas nenustato kitokios atitinkamų tokių ginčų sprendimo tvarkos;
6) dėl Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sprendimų ir šios komisijos kreipimųsi dėl tarnybos santykių su valstybės tarnautojais nutraukimo;
7) dėl Seimo kontrolieriaus pareiškim ų dėl tarnybos santykių su valstybės tarnautojais nutraukimo;6 8 ) pagal pareiškimus prašymus , kai kyla ginčai tarp nepavaldžių vienas kitam viešojo administravimo subjektų dėl kompetencijos ar įstatymų pažeidimo (šio įstatymo15 17 straipsnio 1 dalies 8 punktas) , išskyrus atvejus, kai viena iš ginčo šalių yra centrinė administravimo institucija, įstaiga, tarnyba ;
7) (neteko galios nuo 2011 m. sausio 1 d.);8 9 ) pagal skundus dėl apylinkės rinkimų komisijos sprendimo arba apylinkės referendumo komisijos sprendimo dėl rinkėjų sąraše ar piliečių, turinčių teisę dalyvauti referendume, sąraše padarytų klaidų;
10) dėl užsieniečių skundų dėl atsisakymo išduoti leidimą gyventi ar dirbti Lietuvoje ar tokio leidimo panaikinimo, dėl leidimų gyventi Lietuvoje pakeitimo, taip pat dėl skundų dėl prieglobsčio nesuteikimo ar panaikinimo;9 11 ) pagal prašymus užtikrinti savivaldybių visuomeninių administracinių ginčų komisijų sprendimų ir jais patvirtintų taikos sutarčių vykdymą;10 12 ) pagal ypatingos valstybinės svarbos projektus įgyvendinančių institucijų pareiškimus dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams teisės akto teisėtumo.
Netaikant išankstinio nagrinėjimo ne teismo tvarka procedūros, apygardos administracinis teismas, kaip pirmosios instancijos teismas, nagrinėja šias bylas:
1) dėl norminių administracinių aktų, kuriuos priėmė teritoriniai ar savivaldybių administravimo subjektai, teisėtumo;
2) pagal savivaldybių tarybų pareiškimus prašymus dėl jų teisių pažeidimo, kai atsakovai yra teritoriniai valstybiniai administravimo subjektai;
3) pagal Vyriausybės atstovo pareiškimus dėl vietos savivald os ybių institucijų ir jų pareigūnų teisės aktų, prieštaraujančių Konstitucijai ir įstatymams, dėl įstatymų ir Vyriausybės nutarimų ( sprendimų ) nevykdymo, dėl teisės aktų ar veiksmų, pažeidžiančių gyventojų ir organizacijų teises, teisėtumo;
4) dėl žalos, atsiradusios dėl teritorinių valstybinio administravimo subjektų ir savivaldybių administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis);
5) dėl tarnybin i us ų ginč us ų , kai viena ginčo šalis yra valstybės ar savivaldybės tarnautojas ar pareigūnas , turintis viešojo administravimo įgaliojimus, išskyrus atvejus, kai pareiškėjas ar atsakovas yra centrinė administravimo institucija, įstaiga, tarnyba ar jos tarnautojas ir jeigu Lietuvos Respublikos V valstybės tarnybos įstatymas nenustato kitokios atitinkamų tokių ginčų sprendimo tvarkos;
6) dėl Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sprendimų ir šios komisijos kreipimųsi dėl tarnybos santykių su valstybės tarnautojais nutraukimo;
7) dėl Seimo kontrolieriaus pareiškim ų dėl tarnybos santykių su valstybės tarnautojais nutraukimo;6 8 ) pagal pareiškimus prašymus , kai kyla ginčai tarp nepavaldžių vienas kitam viešojo administravimo subjektų dėl kompetencijos ar įstatymų pažeidimo (šio įstatymo15 17 straipsnio 1 dalies 8 punktas) , išskyrus atvejus, kai viena iš ginčo šalių yra centrinė administravimo institucija, įstaiga, tarnyba ;
7) (neteko galios nuo 2011 m. sausio 1 d.);8 9 ) pagal skundus dėl apylinkės rinkimų komisijos sprendimo arba apylinkės referendumo komisijos sprendimo dėl rinkėjų sąraše ar piliečių, turinčių teisę dalyvauti referendume, sąraše padarytų klaidų;
10) dėl užsieniečių skundų dėl atsisakymo išduoti leidimą gyventi ar dirbti Lietuvoje ar tokio leidimo panaikinimo, dėl leidimų gyventi Lietuvoje pakeitimo, taip pat dėl skundų dėl prieglobsčio nesuteikimo ar panaikinimo;9 11 ) pagal prašymus užtikrinti savivaldybių visuomeninių administracinių ginčų komisijų sprendimų ir jais patvirtintų taikos sutarčių vykdymą;10 12 ) pagal ypatingos valstybinės svarbos projektus įgyvendinančių institucijų pareiškimus dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams teisės akto teisėtumo. 3.
administracinis teismas pirmąja instancija taip pat nagrinėja skundus (prašymus) dėl savivaldybių visuomeninių administracinių ginčų komisijų, Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos ir Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės , o įstatymų numatytais nustatytais atvejais
administracinis teismas yra pirmoji instancija šio įstatymo 15 straipsnyje nurodytoms byloms, kai pareiškėjas ar atsakovas yra centrinis administravimo subjektas, išskyrus bylas dėl norminių administracinių aktų, kuriuos priėmė centriniai valstybinio administravimo subjektai, teisėtumo, taip pat bylas, nurodytas šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 12 punkte. 2.
apygardos administracinis teismas, kaip pirmosios instancijos teismas, nagrinėja šias bylas:
valstybės tarnautojais nutraukimo;
yra centriniai valstybinio administravimo subjektai;
neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis);
viešojo administravimo įgaliojimus, ir kai pareiškėjas ar atsakovas yra centrinė administravimo institucija, tarnyba ar jos tarnautojas, jeigu Valstybės tarnybos įstatymas nenustato kitokios atitinkamų ginčų sprendimo tvarkos;
komisijos kreipimųsi dėl tarnybos santykių su valstybės tarnautojais nutraukimo;
administravimo subjektų dėl kompetencijos ar administracinius santykius reglamentuojančių įstatymų pažeidimo (šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 8 punktas), o pareiškėjas ar atsakovas yra centrinė administravimo institucija, įstaiga ar tarnyba;
ar tokio leidimo panaikinimo, taip pat skundus dėl prieglobsčio nesuteikimo ar panaikinimo.;
sprendimų vykdymą. 3. Vilniaus apygardos administracinis teismas pirmąja instancija taip pat nagrinėja skundus (prašymus) dėl Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos, Mokestinių ginčų komisijos, o įstatymų numatytais atvejais ir dėl kitų išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijų priimtų sprendimų. 2021 straipsnis.
2021 straipsnis. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo kompetencija
teismas yra:
1) apeliacinė instancija byloms, kurias išnagrinėjo administraciniai teismai kaip pirmosios instancijos teismai;
2) (neteko galios nuo 2011 m. sausio 1 d.);32 ) vienintelė ir galutinė instancija byloms dėl norminių administracinių aktų, kuriuos priėmė centriniai valstybinio administravimo subjektai,
) galutinė instancija byloms pagal skundus dėl Lietuvos Respublikos V v yriausiosios rinkimų komisijos sprendimų ar neveikimo, išskyrus tuos, kurie priskirti Konstitucinio Teismo kompetencijai;54 ) galutinė instancija administracinių bylų priskyrimo atitinkamiems kitiems administraciniams teismams klausimais. 2. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nagrinėja prašymus dėl proceso atnaujinimo administracinėse bylose, kurios užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu , nutarimu ar nutartimi. 3. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nagrinėja šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 13 punkte nurodytas bylas. savivaldybių tarybų prašymus ir teikia išvadas, ar savivaldybės tarybos narys, savivaldybės tarybos narys – meras, kuriems pradėta įgaliojimų netekimo procedūra, sulaužė priesaiką ir (ar) nevykdė (prašyme nurodytų) jiems įstatymuose nustatytų įgaliojimų. 4. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuoja vienodą administracinių teismų praktiką taikant įstatymus. 54 . Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atlieka ir kitas jo kompetencijai įstatymų priskirtas funkcijas. 2122 straipsnis. Bylų rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimų sprendimas
1Byla negali būti nutraukta arba skundas (prašymas,
pareiškimas ) paliekamas nenagrinėtas vien dėl tos priežasties, kad ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui. Šiais atvejais byla perduodama pagal rūšinį teismingumą. 2.
kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja. 3. Kai administraciniam teismui kyla abejonių, ar byla teisminga bendrosios kompetencijos , ar administraciniam teismui, bylos rūšinio teismingumo klausimus rašytinio proceso tvarka išsprendžia speciali teisėjų kolegija, į kurią įeina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojas ir po vieną šių teismų pirmininkų paskirtą teisėją. 4. Administracinis teismas motyvuotą nutartį dėl bylos rūšinio teismingumo klausimų sprendimo paduoda per Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą. 5. Šio straipsnio 3 dalyje nurodytos specialios teisėjų kolegijos posėdžiams pirmininkauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas. Specialios teisėjų kolegijos sprendimas priimamas bendru sutarimu arba kolegijos narių balsų dauguma; jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, lemia specialios teisėjų kolegijos posėdžio pirmininko balsas. Nutartis dėl bylos rūšinio teismingumo klausimų sprendimo yra galutinė ir neskundžiama. 6. Išsprendus bylos rūšinio teismingumo klausimą, byla kompetentingam ją nagrinėti teismui išsiunčiama per tris darbo dienas nuo specialios teisėjų kolegijos nutarties priėmimo dienos. Be to, speciali teisėjų kolegija turi teisę pareikštus reikalavimus išskirti į atskiras bendrosios kompetencijos ir administraciniame teisme nagrinėtinas bylas. 7.
specialią teisėjų kolegiją kreipėsi bylą nagrinėjantis apeliacinės instancijos teismas ir speciali teisėjų kolegija konstatavo bylos rūšinio teismingumo taisyklių pažeidimą, pirmosios instancijos teismų sprendimai, kuriais ginčas išspręstas iš esmės, netenka teisinės galios ir byla pagal rūšinį teismingumą perduodama nagrinėti atitinkamam bendrosios kompetencijos teismui. 8. Kai byla administraciniam teismui perduodama iš bendrosios kompetencijos teismo, administracinis teismas nustato dalyvaujančių byloje asmenų procesinę padėtį ir prireikus imasi priemonių procesinių dokumentų trūkumams pašalinti. TREČIASIS
)2223 straipsnis. Teisė paduoti skundą (prašymą, pareiškimą )
administravimo subjekto priimto administracinio teisės akto ar veiksmo (neveikimo), taip pat dėl viešojo administravimo subjekto vilkinimo atlikti veiksmus turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus , ir pareigūnus, ir įstaigų vadovus , kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. 2 . Su prašymais į administracinių ginčų komisiją arba administracinį teismą kreipiasi viešojo administravimo subjektai, o su skundais – kiti asmenys. Dėl rinkliavų išieškojimo paslaugas teikiančios organizacijos kreipiasi į administracinių ginčų komisiją arba administracinį su prašymais. 3. Šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 7 ir 11 punktuose, 20 straipsnio 2 dalies 3 ir 12 punktuose, 32 ir 55 straipsniuose,
atvejais į administracinį teismą kreipiamasi su pareiškimais. Kiti įstatymai gali nustatyti ir kitas kreipimosi formas. 2. 4.
4Su skundu (prašymu, pareiškimu ) į administracinį teismą tiesiogiai kreipiamasi šio įstatymo
18 20 straipsnio 2 dalyje ir 19 straipsnio 2 dalyje numatytais nustatytais atvejais. 3. 5. Šio Į į statymo numatytais nustatytais atvejais skundas (prašymas, pareiškimas ) pirmiausia turi būti paduodamas administracinių ginčų komisijai ar kitai išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai , po to skundas gali būti paduodamas ir administraciniam teismui . 4. 6. Kitais atvejais skundas (prašymas, pareiškimas ) gali būti paduodamas pasirinktinai: administracinių ginčų komisijai arba tiesiogiai administraciniam teismui. 5. 7. Skundas (prašymas, pareiškimas ) gali būti siunčiamas paštu, išskyrus šio įstatymo18
8
20
4 3 punkte numatytus nurodytus ginčus, ir elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis. Jeigu skundas (prašymas, pareiškimas ) siunčiamas faksimiliniu laišku arba kitomis elektroninių ryšių priemonėmis (išskyrus atvejus, kai asmens tapatybė patvirtinama Lietuvos Respublikos teismų įstatyme (toliau – Teismų įstatymas) nustatytais būdais) , ne vėliau kaip per tris kalendorines dienas turi būti pateiktas skundo (prašymo, pareiškimo ) originalas. 2324 straipsnis. Skundo (prašymo, pareiškimo ) forma ir turinys
1Skundai (prašymai, pareiškimai ) administracinių ginčų komisijai arba administraciniam teismui paduodami raštu. Skundai (prašymai, pareiškimai ) gali būti elektroninės formos ir paduodami elektroninių ryšių priemonėmis. Skundo (prašymo, pareiškimo ) padavimo elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir skundo (prašymo, pareiškimo ) formą nustato teisingumo ministras. 2.
2Skunde (prašyme,
pareiškime ) turi būti nurodyta:
komisijos ar ba teismo, kuriam skundas (prašymas, pareiškimas ) paduodamas, pavadinimas;
2) pareiškėjo vardas, pavardė (pavadinimas), asmens kodas (kodas), gyvenamoji vieta (buveinė), jeigu pareiškėjas turi, – ir elektroninio pašto adresas, telefono, fakso numeriai ar kitų elektroninių ryšių priemonių adresai, taip pat atstovo, jeigu jis yra, vardas, pavardė ir adresas, jeigu žinoma, – atstovo elektroninio pašto adresas, telefono, fakso numeriai ar kitų elektroninių ryšių priemonių adresai;
3) pageidavimai dėl atsiliepimo į skundą (prašymą, pareiškimą) , teismo sprendimo, kitų procesinių dokumentų gavimo elektroninių ryšių priemonėmis;
vardas, pavardė, asmens kodas (jeigu žinomas), pareigos arba institucijos ( viešojo administravimo subjekto ar kito asmens ) , kurio teisės aktas arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus skundžiami, pavadinimas (vardas, pavardė) , buveinė (gyvenamoji vieta) , jeigu žinoma, – ir tarnautojo (institucijos, viešojo administravimo subjekto ar kito asmens ) elektroninio pašto adresas, telefono ir fakso numeriai, kitų elektroninių ryšių priemonių adresai;
5) trečiųjų suinteresuotų asmenų vardai, pavardės (pavadinimai), asmens kodai (kodai, jeigu žinoma), gyvenamosios vietos (buveinės), jeigu žinoma, – ir elektroninio pašto adresai, telefono ir fakso numeriai, kitų elektroninių ryšių priemonių adresai;
6) konkretus skundžiamas veiksmas (neveikimas) ar teisės aktas, jo įvykdymo (priėmimo) data;
7) aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir tai patvirtinantys įrodymai, liudytojų pavardės, vardai ir gyvenamosios vietos, kitų įrodymų buvimo vieta;
8) pareiškėjo reikalavimas;
9) pareiškėjo pageidavimas dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka;910 ) pridedamų dokumentų sąrašas;1011 ) skundo (prašymo, pareiškimo ) surašymo vieta ir data. 3.
3Skundą (prašymą,
pareiškimą ) pasirašo pareiškėjas ar jo atstovas. Pateikiant Paduodant skundą (prašymą, pareiškimą ) elektroninių ryšių priemonėmis šio straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, laikoma, kad skundas (prašymas, pareiškimas ) yra pasirašytas. Prie atstovo paduodamo skundo (prašymo, pareiškimo ) turi būti pridedamas įgaliojimas ar kitoks dokumentas, patvirtinantis atstovo įgaliojimus. 4. Kai skundas (prašymas, pareiškimas ) administraciniam teismui paduodamas elektroninių ryšių priemonėmis, asmens tapatybė patvirtinama Teismų įstatyme nustatytais būdais. Paduodant skundą (prašymą, pareiškimą ) administracinių ginčų komisijai elektroninių ryšių priemonėmis, asmens tapatybė patvirtinama pasirašant saugiu elektroniniu parašu. 2425 straipsnis. Skundo (prašymo, p areiškimo ) priedai
1Prie skundo (prašymo,
pareiškimo ) pridedami šie priedai: skundžiamas aktas; jei gu skundas (prašymas, pareiškimas ) buvo nagrinėtas administracinių ginčų komisijoje ar kitoje išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijoje, – atitinkamos tos administracinių ginčų komisijos ar institucijos sprendimas; jei gu būtina, – dokumentas, patvirtinantis reikalavimų ar prieštaravimų skundžiamai institucijai, įstaigai, tarnybai įteikimo datą; dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais pareiškėjas grindžia savo reikalavimus. Kai skundas (prašymas, pareiškimas ) paduodamas elektroninių ryšių priemonėmis, prie jo turi būti pridedamos ir priedų skaitmeninės kopijos. Elektroninės formos skundai (prašymai, pareiškimai
kopijos pateikiami teisingumo ministro nustatyta tvarka. 2. Išskyrus šio įstatymo4036 straipsnyje nustatytus atvejus, prie skundo (prašymo, pareiškimo ) turi būti pridedamas žyminio mokesčio kvitas arba motyvuotas prašymas atleisti nuo žyminio mokesčio. 3.
3Skundo (prašymo, pareiškimo ) su priedais egzempliorių (kopijų) turi būti tiek, kad juos būtų galima įteikti kiekvienai proceso šaliai ir dar liktų egzempliorius teisme, išskyrus atvejus, kai skundas (prašymas, pareiškimas ) paduodamas elektroninių ryšių priemonėmis. KETVIRTASIS SKIRSNIS IV
25
1Prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar ba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. 2. Paduodant skundą (prašymą, pareiškimą ) nagrinėti ne teismo tvarka, jo forma ir turinys turi atitikti šio įstatymo
23 24 straipsnio (išskyrus 24 straipsnio 2 dalies 9 punktą) reikalavimus. 2627 straipsnis. Administracinių ginčų komisijos, jų steigimo sudarymo ir darbo tvarka
1Jeigu įstatymai nenumato nenustato kitaip, administracinius ginčus ne teismo tvarka nagrinėja savivaldybių visuomeninės administracinių ginčų komisijos ir Vyriausioji administracinių ginčų komisija. 2. Administracinių ginčų komisijų steigimo sudarymo tvarką, ir jų kompetenciją, darbo principus , ir skundų (prašymų) nagrinėjimo administracinių ginčų komisijose tvarką nustato atskiras įstatymas. 3. Mokesčių administravimo subjektų sprendimai ar veiksmai (neveikimas) mokesčių, kitų privalomų mokėjimų klausimais, išskyrus mokestinius ginčus, skundžiami šiame šio įstatym e o nustatyta tvarka. Mokestinių ginčų b B ūtiną išankstinį mokestinių ginčų nagrinėjimą ne teismo tvarka nustato mokesčių įstatymai. 4. Atskiroms administracinių ginčų kategorijoms įstatymai gali nustatyti ir kitas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijas. 27 straipsnis.
Asmens skundas dėl savivaldybės viešojo administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ar veiksmų (neveikimo) gali būti paduotas savivaldybės visuomeninei administracinių ginčų komisijai, jeigu įstatymai nenustato kitaip. 28 straipsnis. Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos kompetencija Skundas (prašymas) dėl individualių administracinių aktų ar veiksmų (neveikimo) viešojo administravimo srityje, kai pareiškėjas ar atsakovas yra centrinis valstybinio administravimo subjektas, gali būti paduotas Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai, jeigu įstatymai nenustato kitaip. 29 straipsnis. Administracinių ginčų komisijų nespręstini ginčai Savivaldybių visuomeninės administracinių ginčų komisijos ir Vyriausioji administracinių ginčų komisija nesprendžia ginčų, nurodytų šio įstatymo 16 straipsnyje, 18 straipsnio 2 ir 3 dalyse, 19 straipsnio 2 ir 3 dalyse, 20 straipsnio 1 dalyje, taip pat ginčų dėl mokesčių, kitų privalomų mokėjimų ir rinkliavų. 30 straipsnis. Skundų (prašymų) padavimo administracinių ginčų komisijoms terminai
ginčų komisijai turi būti paduotas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo skundžiamo administracinio akto paskelbimo arba individualaus akto įteikimo ar pranešimo apie administracijos (tarnautojo) veiksmus (neveikimą) suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi reikalavimo įvykdymo terminas. 2. Tais atvejais, kai administracija (tarnautojas) nevykdo savo pareigų ar vilkina priimti sprendimą, toks neveikimas (vilkinimas) gali būti apskųstas per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi klausimui išspręsti nustatytas laikas. 31 straipsnis. Skundų išankstinio nagrinėjimo ne teismo tvarka terminai 1.
Administracinių ginčų komisijai paduotas skundas (prašymas) turi būti ne teismo tvarka išnagrinėtas ir sprendimas dėl jo priimtas ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo skundo gavimo. 2. Prireikus motyvuotu komisijos sprendimu bendras skundo nagrinėjimo terminas gali būti pratęstas dar keturiolikai dienų. PENKTASIS SKIRSNIS
)
3228 straipsnis. Skundo (prašymo, pareiškimo ) padavimas administraciniam teismui dėl administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimo
a A dministracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, priimtą išnagrinėjus administracinį ginčą ne teismo tvarka, administraciniam teismui gali skųsti ginčo šalis, nesutinkanti su administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimu. Tokiu atveju į administracinį teismą galima kreiptis per vieną mėnesį dvidešimt dienų nuo sprendimo gavimo dienos, jeigu įstatymai nenustato kitaip . 2. Tais atvejais, kai administracinių ginčų komisija ar kita išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija nustatytu laiku skundo (prašymo, pareiškimo ) neišnagrinėja, šio įstatymo2223 straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai skundą (prašymą, pareiškimą ) dėl pažeistos teisės gali paduoti administraciniam teismui per du mėnesius nuo dienos, iki kurios turėjo būti priimtas sprendimas. 3. Apskundus administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, ginčo šalių procesinė padėtis nesikeičia. 3329 straipsnis. Kiti skundų (prašymų, pareiškimų ) padavimo administraciniam teismui terminai 1.
Jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas ) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą ( neveikimą atsisakymą atlikti veiksmus ) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas . 2. Jeigu viešojo administravimo subjektas nevykdo savo pareigų arba vilkina atitinkamo klausimo nagrinėjimą ir nustatytu laiku jo neišsprendžia, toks neveikimas (vilkinimas atlikti veiksmus ) gali būti apskųstas per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas klausimo išsprendimo laikas. 3. Terminai pareiškimams (prašymams) , kuriuose prašoma ištirti norminių administracinių teisės aktų teisėtumą, administraciniam teismui paduoti nenustatomi. 3430 straipsnis. Praleisto termino atnaujinimas
administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo ) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo3733 straipsnio 2 dalies 1–78 punktuose. Skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminas negali būti atnaujintas, jeigu nuo skundžiamo teisės akto priėmimo ar veiksmo atlikimo arba nuo įstatymo ar kito teisės akto nustatyto klausimo išsprendimo termino pasibaigimo praėjo daugiau kaip dešimt metų, išskyrus atvejus, kai įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta nusikalstama veika, susijusi su teisės akto priėmimu, veiksmo atlikimu arba neveikimu ar vilkinimu atlikti veiksmus. 2. Prašyme atnaujinti terminą nurodomos termino praleidimo priežastys ir pateikiami praleidimo priežastis jas patvirtinantys įrodymai. Kartu su prašymu atnaujinti terminą administraciniam teismui turi būti paduotas skundas (prašymas, pareiškimas ).
Kai prašymas atnaujinti terminą paduodamas elektroninių ryšių priemonėmis, skundas (prašymas, pareiškimas ) taip pat paduodamas elektroninių ryšių priemonėmis. 3. Prašymą atnaujinti terminą skundui (prašymui, pareiškimui ) paduoti išnagrinėja ir nutartį priima teismo pirmininkas, teisėjas ar teismo pirmininko sudaryta teisėjų kolegija rašytinio proceso tvarka per dešimt septynias darbo dien ų as nuo prašymo teismui su priežastis patvirtinančiais įrodymais pateikimo. Kai teismo pirmininkas, teisėjas ar teismo pirmininko sudaryta teisėjų kolegija mano, kad dėl prašymo atnaujinti terminą skundui (prašymui, pareiškimui) paduoti yra būtina gauti suinteresuotų asmenų nuomonę, toks prašymas turi būti išnagrinėtas per dešimt darbo dienų nuo jo gavimo. Šiuo atveju apie prašymo atnaujinti terminą skundui (prašymui, pareiškimui) paduoti nagrinėjimą pranešama suinteresuotiems asmenims ir nurodomas terminas, per kurį jie turi pateikti nuomonę. Dėl nutarties, kuria atsisakoma atnaujinti praleistą terminą skundui (prašymui, pareiškimui ) paduoti, pareiškėjas gali duoti atskirąjį skundą. Įsiteisėjus nutarčiai atsisakyti atnaujinti praleistą terminą skundui (prašymui, pareiškimui) paduoti, skundas (prašymas, pareiškimas) grąžinamas pareiškėjui. 4. Atnaujinęs skundo (prašymo, pareiškimo ) padavimo terminą, administracinis teismas ta pačia nutartimi išsprendžia skundo (prašymo, pareiškimo ) priėmimo klausimą ir šio įstatymo nustatyta tvarka sprendžia bylą iš esmės. 3531 straipsnis. Skundo (prašymo) padavimas pagal institucijos buvimo vietą Teritorinis administracinių bylų teismingumas 1.
Skundas (prašymas, pareiškimas ) paduodamas tam administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra atsakovo viešojo administravimo subjekto, kurio teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) yra skundžiami, buveinė (gyvenamoji vieta), o jeigu atsakovas yra valstybė arba savivaldybė, – tam administraciniam teismui, kurio teritorijoje yra atsakovui atstovaujančios institucijos buveinė . Jeigu viešojo administravimo subjekto, jo teritorinio padalinio, teritorinio viešojo administravimo subjekto arba pareigūno, veikiančio Lietuvos Respublikos teritorijos dalyje, administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) teisėtumas buvo patikrintas (nagrinėjamas) aukštesniojo pagal pavaldumą viešojo administravimo subjekto ir (arba) kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas pagal to viešojo administravimo subjekto, jo teritorinio padalinio, teritorinio viešojo administravimo subjekto arba pareigūno, kurio administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) teisėtumas buvo tikrinamas (nagrinėjamas), buveinės vietą. 2. Bylose dėl žalos , atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo, bylose dėl pensijų skyrimo ar atsisakymo jas skirti, taip pat bylose dėl neįgaliųjų teisių gynimo, pareiškėjo pasirinkimu skundas (prašymas) administraciniam teismui gali būti paduodamas pagal šio straipsnio 1 dalyje nustatytas taisykles arba pagal pareiškėjo gyvenamąją (buveinės) vietą. Tarnybiniuose ginčuose pareiškėjo pasirinkimu skundas (prašymas) gali būti paduodamas pagal šio straipsnio 1 dalyje nustatytas taisykles arba pagal vietą, kurioje tarnyba yra atliekama, buvo atliekama ar turėjo būti atliekama. 3.
yra keli tarpusavyje susiję reikalavimai, iš kurių vieni pagal šio įstatymo 20 straipsnio 4 dalį priskirtini Vilniaus apygardos administraciniam teismui, o kiti – kitų apygardų administraciniams teismams, skundas (prašymas, pareiškimas ) turi būti paduodamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Kitais atvejais, kai yra keli tarpusavyje susiję reikalavimai, kurie gali būti nagrinėjami skirtingų apygardų administraciniuose teismuose, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas pagal pareiškėjo pasirinkimą. 4. Skundas (prašymas, pareiškimas ) keliems atsakovams , gyvenantiems ar esantiems ne toje pačioje vietoje, paduodamas pagal vieno iš atsakovų buveinę pareiškėjo pasirinkimu. Jeigu dėl vieno iš atsakovų byla yra teisminga Vilniaus apygardos administraciniam teismui pagal šio įstatymo 20 straipsnio 4 dalį, skundas (prašymas, pareiškimas ) paduodamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui. 3632 straipsnis. Seimo kontrolieriaus pareiškimas Kai dėl piliečio skundo pagal Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymą (toliau – Seimo kontrolierių įstatymas) į administracinį teismą kreipiasi Seimo kontrolierius, jo pareiškimas turi
straipsnio 3 dalies reikalavimus. 3733 straipsnis. Skundo (prašymo, pareiškimo
1Gavus teisme skundą (prašymą,
pareiškimą ), administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas jo priėmimo klausimą išsprendžia ne vėliau kaip per septynias darbo dienas priimdamas nutartį . Kai sprendžiamas skundo (prašymo, pareiškimo ) padavimo termino atnaujinimo klausimas ir šio įstatymo 30 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka pranešama suinteresuotiems asmenims, administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas skundo (prašymo, pareiškimo) priėmimo klausimą išsprendžia ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų.
Jeigu skundas (prašymas, pareiškimas ) neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalies , 23, 24 ir 39 24, 25 ir 35 straipsnių reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai pašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas ) laikomas paduotu pradinio jo padavimo teismui dieną. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas ) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Dėl nutarties grąžinti skundą (prašymą, pareiškimą ) pareiškėjui gali būti paduodamas atskirasis skundas. 2.
2Administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą ), jeigu:
1) skundas (prašymas, pareiškimas ) nenagrinėtinas teismų administracinio proceso šio įstatymo nustatyta tvarka;
2) byla nepriskirtina tam teismui;
3) pareiškėjas nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos;
4) yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti pareiškėjo skundo (prašymo, pareiškimo ) atsisakymą ar patvirtinti ginčo šalių taikos sutartį;
5) yra priimtas Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimas, kuriuo išspręstas ginčas tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimas patvirtinti ginčo šalių taikos sutartį ir šis sprendimas nebuvo apskųstas per įstatymuose nustatytą terminą;5 6 ) teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu;6 7 ) skundą (prašymą, pareiškimą ) paduoda neveiksnus tam tikroje srityje asmuo;7 8 ) skundą (prašymą, pareiškimą ) suinteresuoto asmens vardu paduoda neįgaliotas vesti bylą asmuo;8 9 ) praleistas skundo (prašymo) padavimo terminas ir pareiškėjas neprašo jo atnaujinti ar teismas atmeta tokį prašymą skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas . 3. Nutartyje atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą ) teismo pirmininkas ar teisėjas privalo nurodyti, į kokią instituciją reikia pareiškėjui kreiptis, jeigu byla nenagrinėtina teismo, arba kaip pašalinti aplinkybes, kliudančias priimti skundą (prašymą, pareiškimą ). Nutartyje taip pat turi būti nurodymas grąžinti žyminį mokestį tais atvejais, kai paduodant skundą (prašymą, pareiškimą ) toks mokestis buvo sumokėtas.
Teismo pirmininko ar teisėjo nutarties atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą ) patvirtinta kopija ( nuorašas , skaitmeninė kopija) ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo nutarties priėmimo pareiškėjui įteikiamas arba pasiunčiamas paštu arba elektroninių ryšių priemonėmis, jei gu skundas (prašymas, pareiškimas ) paduotas elektroninių ryšių priemonėmis ar pareiškėjas skunde (prašyme, pareiškime ) nurodė pageidaująs dokumentus gauti elektroninių ryšių priemonėmis. Dėl teismo pirmininko ar teisėjo nutarties atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą ) gali būti duodamas atskirasis skundas. Įsiteisėjus nutarčiai atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą) , skundas (prašymas, pareiškimas ) grąžinamas pareiškėjui, išskyrus atvejus, kai skundas (prašymas, pareiškimas ) buvo paduotas elektroninių ryšių priemonėmis. 4. Teismo atsisakymas priimti skundą (prašymą, pareiškimą ) nekliudo vėl kreiptis į teismą su tuo pačiu skundu (prašymu, pareiškimu ), jeigu yra pašalintos arba išnyko aplinkybės, kliudžiusios priimti skundą (prašymą, pareiškimą ). 45 . Jeigu skunde (prašyme, pareiškime ) pareiškėjas nenurodo atsakovo ar trečiojo suinteresuoto asmens arba nurodo ne tą atsakovą ar trečiąjį suinteresuotą asmenį , ar ba nurodo asmenis, su kurių teisėmis ar pareigomis ginčas nesusijęs, tačiau skunde (prašyme, pareiškime) pakankamai aiškiai suformuluoja ginčo dalyką (nurodo skundžiamą teisės aktą, veiksmą (neveikimą) arba atsisakymą ar vilkinimą atlikti veiksmus) ir viešojo administravimo subjektą ar kitą asmenį , dėl kurio priimto teisės akto, veiksmo ar ( neveikimo ) ar vilkinimo atlikti veiksmus paduodamas skundas (prašymas, pareiškimas) , teismo pirmininkas ar teisėjas nutartimi gali pašalinti šiuos trūkumus.
Tokiu atveju priimama nutartis priimti skundą (prašymą, pareiškimą ), kurioje nurodoma, kas įtraukiamas administracinės bylos proces o e šalimi kaip yra atsakovas (atsakovai) ar (ir) ir (ar) trečiasis suinteresuotas asmuo (asmenys). Galutinai dėl proceso šalies pakeitimo tinkama teismas nusprendžia teismo posėdžio parengiamojoje dalyje. Jeigu skunde (prašyme, pareiškime ) pareiškėjas nenurodo valstybės atstovo arba nurodo ne tą valstybės atstovą, teismo pirmininkas ar teisėjas pašalina šiuos trūkumus, nutartyje priimti skundą (prašymą, pareiškimą) nurodydamas, kas yra valstybės atstovas. ŠEŠTASIS
38 34 straipsnis. Žyminis mokestis Išskyrus įstatymo numatytus atvejus, s S kundai (prašymai, pareiškimai ) administraciniuose teismuose priimami ir nagrinėjami tik po to, kai sumokamas įstatymo nustatytas žyminis mokestis , išskyrus šio įstatymo nustatytus atvejus . 3935 straipsnis. Žyminio mokesčio dydis
1Administracinėse bylose už kiekvieną skundą (prašymą, pareiškimą ), nepaisant to, kiek jame keliama reikalavimų, mokamas
28 30 eurų žyminis mokestis, išskyrus išimtis, nurodytas šio įstatymo 40 ir 41 36 ir 37 straipsniuose. 2. Už apeliacinį skundą dėl teismo sprendimo mokamas 14 5 eurų žyminis mokestis. 3.
3Šiame straipsnyje nurodytus skundus (prašymus, pareiškimus ) paduodant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą skundą (prašymą, pareiškimą ) mokėtinos žyminio mokesčio sumos. 4036 straipsnis. Neapmokestinami skundai (prašymai, pareiškimai ) 1.
Žyminiu mokesčiu neapmokestinami skundai (prašymai, pareiškimai ) dėl:
1) viešojo administravimo subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus;
2) pensijų skyrimo ar atsisakymo jas skirti;
3) rinkimų įstatymų ir Referendumo įstatym ų o pažeidimų;
4) valstybės ir savivaldybių tarnautojų ir pareigūnų kreipimųsi, kai tai susiję su tarnybos teisiniais santykiais;
5) mokesčių administratorių bei ir jų pareigūnų kreipimųsi dėl mokesčių ir kitų įmokų į biudžetą išieškojimo, taip pat jų kreipimųsi dėl mokestinių ginčų; pareigūnų kreipimųsi dėl rinkliavų išieškojimo;
6) valstybės ir savivaldybės kontrolės pareigūnų kreipimųsi dėl neteisėtai gautų pajamų ir neteisėtai panaudotų dotacijų, subsidijų bei asignavimų išieškojimo į valstybės ar savivaldybių biudžetus;
7) prokurorų, viešojo administravimo subjektų, valstybės institucijų, įstaigų, organizacijų , tarnybų ar fizinių asmenų kreipimųsi įstatymų nustatytais atvejais dėl viešojo intereso arba valstybės , ar kitų viešųjų interesų gynimo, taip pat įstatymų nustatytų valdžios institucijų, įstaigų ar jų tarnautojų kreipimųsi dėl kitų asmenų teisių gynimo savivaldybės ir asmenų teisių bei įstatymų saugomų interesų gynimo;
8) Seimo kontrolierių pareiškimų kreipimųsi pagal Seimo kontrolierių įstatymą;
9) Vyriausybės atstovo kreipimosi dėl savivaldybių institucijų, įstaigų, tarnybų priimtų teisės aktų bei tarnautojų neteisėtų veiksmų;
10) administracinių nuobaudų paskyrimo (nepaskyrimo);11 10 ) žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis);12 11 ) išvadų, ar savivaldybės tarybos narys, savivaldybės tarybos narys – meras, kuriems pradėta įgaliojimų netekimo procedūra, sulaužė priesaiką ir (ar) nevykdė (prašyme nurodytų) jiems įstatymuose nustatytų įgaliojimų, pateikimo. 2.
neapmokestinami ir kiti viešojo administravimo subjektų kreipimaisi į administracinį teismą, kurie tiesiogiai susiję su jų atliekamomis viešojo administravimo funkcijomis. 3. Žyminiu mokesčiu neapmokestinami ir proceso šalių atskirieji skundai, taip pat apeliaciniai skundai dėl administracinių teismų sprendimų dėl šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų skundų (prašymų, pareiškimų
įstatymo110112 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų subjektų pareiškimai , kai prašoma ištirti norminio administracinio akto ar kito bendro pobūdžio teisės akto teisėtumą. 4. Teismas turi teisę pareikalauti iš asmenų, kurie piktnaudžiauja teisminės gynybos teise (t. y. kreipiasi į teismą be rimto pagrindo arba dažniau kaip vieną kartą per mėnesį), sumokėti žyminį mokestį. 4137 straipsnis. Atleidimas nuo žyminio mokesčio Administracinis teismas, atsižvelgdamas į turtinę fizinio asmens ar fizinių asmenų grupės padėtį, gali visiškai ar iš dalies atleisti juos nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Prašymas atleisti fizinį asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas ir pagrįstas atitinkamais įrodymais. 4238 straipsnis. Žyminio mokesčio grąžinimas 1.
Sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis grąžinami:
1) kai sumokėta daugiau žyminio mokesčio, negu reikia pagal šį įstatymą;
2) kai pareiškėjas skundą (prašymą, pareiškimą ) atsiima;
3) kai atsisakoma priimti skundą (prašymą , ) ar pareiškimą ) arba jie grąžinami pareiškėjui;
4) bylą nutraukus, kai ji nenagrinėtina teisme arba kai pareiškėjas nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos ginčo išankstinio sprendimo ne per teismą tvarkos ir nebegalima šia tvarka pasinaudoti;
5) skundą (prašymą, pareiškimą ) palikus nenagrinėtą, kai pareiškėjas nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos ginčo išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos ir dar galima šia tvarka pasinaudoti;
6) skundą (prašymą, pareiškimą ) palikus nenagrinėtą, kai skundą (prašymą, pareiškimą ) pateikė neveiksnus tam tikroje srityje asmuo arba neįgaliotas vesti bylą asmuo;
7) kai atsisakoma priimti teismui paduotą apeliacinį skundą . ;
8) kai žyminis mokestis sumokėtas už skundą (prašymą, pareiškimą ), kuris žyminiu mokesčiu neapmokestinamas. 2. Jeigu teismas nutartimi patvirtina ginčo šalių sudarytą taikos sutartį, grąžinama 50 procentų sumokėto žyminio mokesčio. 3. Žyminį mokestį grąžina v V alstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos , remdamasi teismo ar teisėjo nutartimi, jeigu pareiškimas dėl žyminio mokesčio grąžinimo paduotas teismui ne vėliau kaip per dvejus metus nuo tos dienos, kurią priimta teisėjo nutartis atsisakyti priimti pareiškimą skundą (prašymą, pareiškimą ) ar jį grąžinti, taip pat teismo nutartis nutraukti bylą ar pareiškimą skundą (prašymą, pareiškimą ) palikti nenagrinėtą. Jeigu grąžinamas permokėtas žyminis mokestis arba žyminis mokestis, sumokėtas už skundą (prašymą, pareiškimą ), kuris žyminiu mokesčiu neapmokestinamas , tai šis terminas skaičiuojamas nuo teismo sprendimo , ar nutarties ar nutarimo įsiteisėjimo dienos. 4339 straipsnis. Kitos su bylos nagrinėjim u o susijusios išlaidos 1.
Prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjim u, o išlaidų priskiriamos:
1) sumos, išmokėtos liudytojams, vertėjams, specialistams, ekspertams ir ekspertų organizacijoms;
2) išlaidos advokato ar advokato padėjėjo teisinėms paslaugoms apmokėti (išlaidos už advokato ar advokato padėjėjo konsultacijas, pagalbą rengiant bei paduodant procesinius dokumentus ir dalyvaujant nagrinėjant bylą teisme);
3) kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos, nesusijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai. 2. Liudytojams, specialistams, ekspertams ir ekspertų organizacijoms išmokėtinų sumų laikymui ir išieškojimui išmokėtinoms sumoms laikyti ir išieškoti kiekvienam teismui atidaroma speciali oji sąskaita banke pagal teismo buvimo vietą. 3. Sumas, išmokėtinas liudytojams, specialistams, ekspertams ir ekspertų organizacijoms, iš anksto įmoka ta proceso šalis, kuri pareiškė atitinkamą prašymą iškviesti liudytojus, specialistus ar ekspertus. 4. Jeigu nurodytus prašymus pareiškė abi proceso šalys arba jeigu liudytojai, specialistai ir ekspertai šaukiami ar ekspertizė daroma teismo iniciatyva, tai reikalaujamas sumas įmoka proceso šalys lygiomis dalimis. 5. Nurodytos sumos įmokamos į teismo specialią ją sąskaitą. Administracinis teismas, atsižvelgdamas į turtinę fizinio asmens ar fizinių asmenų grupės padėtį, gali visiškai ar iš dalies atleisti juos nuo šiame straipsnyje nurodytų sumų , susijusių su bylos nagrinėjimu, įmokėjimo į teismo specialią ją sąskaitą. Prašymas atleisti nuo tokių sumų mokėjimo turi būti motyvuotas ir pagrįstas atitinkamais įrodymais. Nuo šiame straipsnyje nurodytų sumų mokėjimo gali būti atleidžiama ir nukentėjusioji šalis. 6. Sumas, priklausančias liudytojams, specialistams ir ekspertams, teismas išmoka, jiems atlikus savo pareigas, iš teismo specialios ios sąskaitos, o vertėjams – iš tam skirtų biudžeto lėšų. 7.
Š š alių neįmokėtos sumos, išmokėtinos kaip išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjim u o išlaidos , priteisiamos įmokėti į teismo specialią ją sąskaitą iš proceso šalies, kurios nenaudai priimtas sprendimas, arba iš proceso šalių proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų dydžiui. 8. Šio straipsnio nuostatos netaikomos nagrinėjant šio įstatymo 201 straipsnio 3 dalyje nurodytas bylas. Šio įstatymo 201 straipsnio 3 dalyje nurodytose bylose sumas, priklausančias liudytojams, specialistams, ekspertams ir vertėjams, teismas išmoka, jiems atlikus savo pareigas, iš teismui skirtų valstybės biudžeto lėšų. 4440 straipsnis. Proceso šalių išlaidų atlyginimas
priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. 2. Kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtą žyminį mokestį; kitas išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo; išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje už laiką, kol vyko procesas, ir dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas. 2. 3. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta p P areiškėjo teisė reikalauti išlaidų atlyginimo išlieka ir tuo atveju, kai pareiškėjas atsisako prašymo (skundo) skundo (prašymo, pareiškimo) dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą padavus prašymą (skundą) skundą (prašymą, pareiškimą) teismui. 4. Kai sprendimas priimtas atsakovo naudai, jis turi teisę reikalauti atlyginti: išlaidas, kurias turėjo rengdamas ir raštu pateikdamas teismui dokumentus; kitas išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje išlaidas už laiką, kol vyko procesas, bei dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas. 5. 3.
išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi šio straipsnio 2 dalyje nurodytas tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. 4. Teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar proceso šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertinęs ginčo kilimo ir kitas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Proceso šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. 6. 5. Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Kitų atstovų pagal pavedimą pagalbai apmokėti patirtos išlaidos atlyginamos, jeigu teismas pripažįsta, kad jos buvo būtinos ir pagrįstos ir jos nėra susijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. 7. 6. Jeigu ginčo šalys, sudarydamos taikos sutartį, nenustatė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarkos, teismas šį klausimą išsprendžia pagal šio straipsnio nuostatas. 87
1 straipsnio 3 dalyje nurodytas bylas, proceso šalių turėtos išlaidos neatlyginamos. 4541 straipsnis. Sprendimo dėl išlaidų atlyginimo priėmimas
proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika kalendorinių dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos . 2.
prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos. Kitais atvejais prašymą dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja paprastai rašytinio proceso tvarka priimdamas nutartį. 3. Pirmosios instancijos teismo nutartis dėl išlaidų atlyginimo per septynias kalendorines dienas nuo paskelbimo gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. 45142 straipsnis. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo valstybei tvarka
valstybės garantuojama teisinė pagalba, teismas savo iniciatyva, gavęs iš valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojančios institucijos duomenis apie apskaičiuotas teisinės pagalbos išlaidas, išsprendžia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo valstybei klausimą, mutatis mutandis taikydamas šio įstatymo
straipsnių nuostatas, reglamentuojančias išlaidų atlyginimą. 2. Jeigu valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo klausimas nebuvo išspręstas priimant sprendimą išnagrinėjus bylą iš esmės, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojanti institucija turi teisę ne vėliau kaip per keturiolika kalendorinių dienų nuo šio sprendimo įsiteisėjimo pateikti teismui prašymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo valstybei. Šį prašymą teismas išnagrinėja šio įstatymo4541 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka. SEPTINTASIS SKIRSNIS
4643 straipsnis. Administracinio teismo sudėtis 1.
Administraciniuose teismuose bylas, numatytas nurodytas šio įstatymo1517 straipsnio 1 dalies 3, 4 ir 5 punktuose,131 straipsnio 1 ir 2 dalyse, bylas dėl viešojo administravimo subjektų sprendimų, susijusių su valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimu, bylas dėl administracinių ginčų komisijų ir kitų kolegialių išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijų priimtų sprendimų
įstatymo97
45 dalyje numatytais nustatytais atvejais nagrinėja vienas teisėjas, kitas bylas – trijų teisėjų kolegija. Tam tikrais atvejais teismo pirmininko nutartimi gali būti sudaroma teisėjų kolegija nagrinėti ir toms byloms, kurioms numatytas nustatytas vienasmenis nagrinėjimas. 2. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme bylas nagrinėja trijų teisėjų kolegija. Šio įstatymo nustatytais atvejais bylas Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme gali nagrinėti vienas teisėjas. Teismo pirmininko nutartimi gali būti sudaroma trijų teisėjų kolegija nagrinėti ir toms byloms, kurioms nustatytas vienasmenis nagrinėjimas. Sudėtingoms byloms nagrinėti teismo pirmininko iniciatyva ar kolegijos siūlymu gali būti sudaroma išplėstinė penkių arba septynių teisėjų kolegija arba byla gali būti perduota nagrinėti teismo plenarinei sesijai. Teismo plenarinės sesijos posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip du trečdaliai teismo teisėjų. 3. Šio įstatymo 201 straipsnio 3 dalyje nurodytas bylas nagrinėja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo penkių teisėjų kolegija. 4. Teisėjų kolegijos sudėtį sudaro narius , jos pirmininką ir teisėją pranešėją skiria administracinio teismo pirmininkas ar Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas. 5.
( nutarimą, nutartį) išsprendžiant bylą iš esmės (išskyrus nutartis, priimtas sprendžiant skundo (prašymo, pareiškimo ) priėmimo klausimą) , negali dalyvauti nagrinėjant tą bylą nei apeliacinės instancijos teisme, nei pakartotinai tą bylą ją nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Ši taisyklė netaikoma, kai Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme sudaroma išplėstinė teisėjų kolegija arba byla perduodama nagrinėti teismo plenarinei sesijai. 6. Bylas posėdžiui rengia ir atskirus procesinius veiksmus atlieka vienas teisėjas teismo vardu. Klausimus, kuriuos teisėjas turi teisę išspręsti vienas, taip pat gali spręsti teisėjų kolegija arba teismo plenarinė sesija. 4744 straipsnis. Teisėjo ir kitų asmenų nušalinimas
negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi nedelsdami nusišalinti arba būti nušalinami, jeigu jie patys tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių šių asmenų nešališkumu. 2. Teisėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylą:
pirmiau anksčiau nagrinėjant tą bylą dalyvavo kaip liudytojas, specialistas, ekspertas, vertėjas, atstovas, prokuroras, teismo posėdžių sekretorius;
proceso šalių, kitų proceso dalyvių ar kolegijos teisėjų giminaitis;
bylos baigtimi arba jeigu yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių jo nešališkumu. 3. Šio straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose nurodyti nušalinimo pagrindai taikomi taip pat taikomi specialistui, ekspertui, vertėjui ir teismo posėdžio sekretoriui.
Ekspertas, be to, negali dalyvauti nagrinėjant bylą:
proceso šalių ar kitų proceso dalyvių;
iškelti tą administracinę bylą iškelti ;
pirmiau anksčiau nagrinėjant tą bylą atitinkamai kaip specialistas, ekspertas, vertėjas, teismo posėdžio sekretorius, tai nėra pagrindas juos nušalinti. 5. Jeigu Esant yra šiame straipsnyje nurodytoms nurodytų aplinkybėms aplinkybių , teisėjas, specialistas, ekspertas, vertėjas, teismo posėdžio sekretorius privalo pareikšti, kad jie patys nusišalina. Tais pačiais pagrindais nušalinimą gali pareikšti proceso dalyviai. 6. Nušalinimas turi būti motyvuotas ir pareiškiamas prieš pradedant nagrinėti bylą iš esmės. Vėliau pareikšti nušalinimą leidžiama tik tais atvejais, kai pareiškiantis nušalinimą asmuo apie pagrindą nušalinti sužino pradėjus bylą nagrinėti iš esmės. 7. Pakartotinis nušalinimas negali būti grindžiamas tais pačiais argumentais, kuriais grįstas nušalinimas buvo atmestas. 47145 straipsnis. Pareikšto nušalinimo išsprendimo tvarka
4744 straipsnio 1, 2 dalyse nurodytais pagrindais nušalinimą teisėjui (teisėjams) pareiškia proceso dalyvis, nušalinimo klausimą sprendžia atitinkamo to teismo pirmininkas, teismo pirmininko pavaduotojas arba jų paskirtas teisėjas, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus. 2. Kai bylai nagrinėti yra sudaryta teisėjų kolegija ir nušalinimas pareiškiamas ne visiems teisėjų kolegijos nariams, nušalinimo klausimą sprendžia teisėjai (teisėjas), kuriems (kuriam) nušalinimas nėra pareikštas.
Jeigu balsų už ir prieš nušalinimą yra po lygiai, teisėjas laikomas nušalintu. Pareiškus pakartotinį nušalinimą, kuris grindžiam as ą tais pačiais argumentais, kuriais grįstas nušalinimas buvo atmestas, nušalinimo klausimą nedelsdamas išsprendžia bylą nagrinėjantis teisėjas ar teisėjų kolegija. 3. Kai nušalinimas pareiškiamas teismo pirmininkui, nušalinimo klausimą sprendžia didžiausią teisėjo darbo stažą turintis to teismo teisėjas. 4. Tais atvejais, kai apygardos administraciniame teisme nėra pakankam o ai skaičiaus teisėjų, nušalinimo klausimą sprendžia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas arba teismo pirmininko pavaduotojas, arba teismo pirmininko ar teismo pirmininko pavaduotojo paskirtas teisėjas nedelsdami, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo nušalinimo pareiškimo gavimo Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme dienos. Šiuo atveju nušalinimo pareiškimas ir visi susiję dokumentai, įskaitant nušalinamo teisėjo rašytinius paaiškinimus, jeigu šie pateikti, išsiunčiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo nušalinimo pareiškimo gavimo apygardos administraciniame teisme dienos . 5. Nušalinimo klausimas turi būti sprendžiamas nedelsiant. Jeigu, bylą nagrinėjant teisėjų kolegijai kolegialiai , žodinio bylos nagrinėjimo metu nušalinimas pareiškiamas ne visiems teisėjų kolegijos nariams, nušalinimo klausimas paprastai išsprendžiamas tame pačiame teismo posėdyje, išklausius proceso dalyvių nuomones. Visais kitais atvejais nušalinimo klausimas išsprendžiamas ne vėliau kaip per tris darbo dienas rašytinio proceso tvarka, susipažinus su žodiniais ar rašytiniais asmens, pareiškusio nušalinimą, ir asmens, kuriam pareikštas nušalinimas, paaiškinimais, jeigu šie pateikti. 6.
klausimą sprendžia bylą nagrinėjantis teismas. 7. Nukentėjusio nuo piktnaudžiavimo nušalinimo teise asmens motyvuotu prašymu visa ar dalis baudos, skirtos nušalinimo teise piktnaudžiaujančiam asmeniui, gali būti skiriama nukentėjusio nuo piktnaudžiavimo nušalinimo teise asmens naudai. Teisę skirti baudą nušalinimo teise piktnaudžiaujančiam asmeniui turi ir šio straipsnio 4 dalyje nurodyti asmenys, spręsdami nušalinimo klausimą. AŠTUNTASIS
šalys yra pareiškėjas ir atsakovas. 2. Administracinės bylos proceso šalys yra pareiškėjas (skundą , ( prašymą, pareiškimą) padavęs subjektas; teismas, priėmęs nutartį); atsakovas ( institucija, įstaiga, tarnyba, tarnautojas viešojo administravimo subjektas ar kitas asmuo , kuri o ų teisės aktai ar ba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus skundžiami); tretieji suinteresuoti asmenys (t. y. tie, kurių teisėms ar pareigoms bylos išsprendimas gali turėti įtakos). 3. Administracinės bylos proceso dalyviai s yra laikomi proceso šalys ir jų atstovai, taip pat prokuroras, viešojo administravimo subjektai, organizacijos ir fiziniai asmenys, dalyvaujantys byloje šio įstatymo5655 straipsnyje nurodytais pagrindais. 4947 straipsnis. Atstovavimas teisme
proceso šalies dalyvavimas byloje neatima iš jos teisės turėti šioje byloje atstovų. Valstybės institucijos, įstaigos, tarnybos turi teisę pasitelkti suinteresuotų aukštesnių valstybės institucijų atstovų. 2. Valstybei ir Vyriausybei administraciniame procese atstovauja valstybės institucijos ir įstaigos (valstybės atstovai) pagal įstatymuose ir kituose teisės aktuose joms suteiktus įgaliojimus.
Valstybės institucijos ir įstaigos turi teisę pasitelkti suinteresuotų aukštesnių valstybės institucijų atstovų. 23 . Atstovais pagal įstatymą laikomi atitinkamų Bylas juridinių asmenų vardu gali vesti institucijų, įstaigų, tarnybų, įmonių, organizacijų vadovai, o įstatymų ar kitų teisės aktų numatytais atvejais
leidimą atstovauti konkrečioje byloje;
pavedimu;
atstovauja savo artimiesiems giminaičiams ar sutuoktiniui (sugyventiniui);
teisme – turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą), atstovaujantys tam juridiniam asmeniui;
patronuojančiosios ir (ar) patronuojamosios bendrovės.
Šiais atvejais bylą teisme veda atitinkamo atstovaujančio juridinio asmens vienasmenis valdymo organas, įstatymų ar steigimo dokumentų nustatyta tvarka įgalioti kolegialių valdymo organų nariai arba atstovai pagal pavedimą – darbuotojai ar valstybės tarnautojai (apeliacinės instancijos teisme – turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą) ir (ar) advokatai (advokatų padėjėjai);
teisinių santykių bylose. Šiuo atveju bylą teisme veda profesinės sąjungos vienasmenis valdymo organas, įstatymų ar steigimo dokumentų nustatyta tvarka įgalioti kolegialių valdymo organų nariai arba atstovai pagal pavedimą – darbuotojai (apeliacinės instancijos teisme – turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą) ir (ar) advokatai (advokatų padėjėjai). 5. Kartu su šio straipsnio 3 dalyje ir 4 dalies 1, 2 ir 5 punktuose nurodytais asmenimis atstovais pagal pavedimą gali būti ir kiti asmenys. Jeigu į teismo posėdį neatvyksta šio straipsnio 3 dalyje ir 4 dalies 1, 2 ir 5 punktuose nurodyti asmenys, kiti asmenys byloje atstovauti pagal pavedimą savarankiškai negali. 36 . Įgaliotais atstovais (pagal pavedimą) teisme paprastai būna advokatai.
Advokato arba advokato padėjėjo įgaliojimai patvirtinami advokato arba advokato padėjėjo su klientu pasirašyta sutartimi ar sutarties išrašu. Kitų atstovų įgaliojimai turi būti nurodyti įgaliojime, išduotame ir įformintame Civilinio kodekso ir patvirtinami Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. 47 . Jeigu proceso šalis yra nepilnametis ar neįgalus asmuo, įstatymų nustatyta tvarka pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje arba ribotai veiksniu tam tikroje srityje, jų interesams turi teisę atstovauti jų atstovai pagal įstatymą (tėvai, įtėviai, globėjai, rūpintojai). 5048 straipsnis. Atstovų įgaliojimai
atlieka atstovaujamųjų vardu visus procesinius veiksmus, kuriuos atlikti teisė priklauso atstovaujamiesiems; kartu čia taikomi apribojimai, kuriuos numato nustato įstatymas. Atstovai pagal įstatymą gali pavesti bylą vesti teisme kitam asmeniui, jų pasirinktam atstovu. 2. Atstovo pagal pavedimą įgaliojimas vesti teisme bylą suteikia atstovui teisę atlikti atstovaujamojo vardu visus procesinius veiksmus, išskyrus : išimtis, nurodytas įgaliojime . 1 ) bylos perdavimą kitam teismui ar institucijai;
2) visišką ar dalinį skundo (prašymo) reikalavimų atsisakymą;
3) skundo (prašymo) reikalavimų pripažinimą;
4) skundo (prašymo) pagrindo ar dalyko pakeitimą;
5) taikos sutarties sudarymą;
6) teismo sprendimo ar nutarties apskundimą;
7) įgaliojimų perdavimą kitam asmeniui (per įgaliojimą);
8) vykdomojo rašto gavimą ir jo pateikimą išieškoti;
9) priteistų pinigų gavimą. 3. Įgaliojimas atlikti kiekvieną šio straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose nurodytų veiksmų turi būti specialiai aptartas atstovo įgaliojime. 43 . Tais atvejais, kai administracinės bylos proceso šalis veda bylą per atstovą, visi su byla susiję procesiniai dokumentai įteikiami tik atstovui.
Atstovas, gavęs atitinkamus šiuos dokumentus, privalo nedelsdamas apie tai pranešti atstovaujamajam ir sudaryti jam galimybę susipažinti su gautais dokumentais. Jeigu atstovavimo santykiai pasibaigia, atstovas privalo atlikti šioje dalyje nurodytus veiksmus dėl tų procesinių dokumentų, kurie iš teismo buvo išsiųsti atstovui iki to momento, kai teisme buvo gautas pranešimas apie atstovavimo santykių pabaigą. Jeigu pasibaigus atstovavimo santykiams atstovas dėl objektyvių priežasčių negali įteikti procesinių dokumentų atstovaujamajam, apie tai jis privalo nedelsdamas pranešti teismui ir grąžinti jam gautus procesinius dokumentus. 4. Atstovavimo valstybei ir Vyriausybei taisykles nustato Vyriausybė. 5149 straipsnis. Proceso dalyvių teisė susipažinti su byla
1Proceso dalyviai turi teisę teisme susipažinti su byloje esančiais dokumentais,
kita medžiaga (įskaitant elektroninę bylą) ir teismo (teisėjo) leidimu gauti mokamas jų kopijas (skaitmenines kopijas) bei išrašus. 2. Proceso Š š alis arba institucija, teikianti teismui dokumentus ar medžiag ą as , kurių duomenys sudaro valstybės, tarnybos, profesinę ar komercinę paslaptį, gali prašyti teismo neteikti jų susipažinti ir kopijuoti. Dėl to teismas priima nutartį. 3. Mokesčio už bylos medžiagos kopijas dydį ir mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. 5250 straipsnis. Skundo (prašymo, pareiškimo ) atsiėmimas , ar atsisakymas , skundo (prašymo, pareiškimo
pagrindo pakeitimas
turi teisę atsiimti skundą (prašymą, pareiškimą ) iki jo priėmimo. , taip pat tikslinti ir pakeisti skundo (prašymo) pagrindą ar dalyką arba atsisakyti skundo (prašymo) bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje iki teismui išeinant į pasitarimų kambarį.
Jeigu pareiškėjas atsiima skundą (prašymą, pareiškimą ), teismas nutartimi skundą (prašymą, pareiškimą ) pripažįsta nepaduotu ir grąžina jį padavusiam asmeniui. 2. Pareiškėjas turi teisę atsisakyti skundo (prašymo, pareiškimo ) bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje, iki teismas išeina į pasitarimų kambarį. Teismas nepriima pareiškėjo skundo (prašymo, pareiškimo ) atsisakymo, jeigu tai prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui. Jeigu pareiškėjas atsisako skundo (prašymo, pareiškimo), bylos nutraukimo klausimas gali būti sprendžiamas rašytinio proceso tvarka. 3. Pareiškėjas turi teisę tikslinti, pakeisti skundo (prašymo, pareiškimo) pagrindą ar dalyką per keturiolika kalendorinių dienų nuo proceso šalių atsiliepimų gavimo dienos. Tokiu atveju teismui yra pateikiamas patikslintas skundas (prašymas, pareiškimas ), kuris turi atitikti šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalies, 24 ir 25 straipsnių reikalavimus. Patikslinto skundo (prašymo, pareiškimo ) priėmimo klausimas sprendžiamas mutatis mutandis taikant šio įstatymo 33 straipsnio nuostatas. Teismas atsisako priimti pavėluotai pateiktą patikslintą skundą (prašymą, pareiškimą ), išskyrus atvejus, kai atsakovas neprieštarauja dėl patikslinto skundo (prašymo, pareiškimo ) priėmimo arba jeigu būtinybė pateikti patikslintą skundą (prašymą, pareiškimą ) iškilo vėliau, arba jeigu teismas mano, kad tai yra būtina bylai teisingai išspręsti. Teismo nutartis atsisakyti priimti patikslintą skundą (prašymą, pareiškimą ) atskiruoju skundu neskundžiama. 52151 straipsnis. Teisė sudaryti taikos sutartį
ginčo šalys gali baigti bylą taikos sutartimi, jeigu taikos sutartį ją sudaryti galima atsižvelgiant į ginčo pobūdį.
Taikos sutartis turi neprieštarauti imperatyvioms įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms, viešajam interesui, nepažeisti trečiųjų suinteresuotų asmenų teisių ar teisėtų interesų. Taikos sutartis negali būti sudaroma bylose dėl norminių administracinių aktų teisėtumo. Taikos sutarties dalykas turi būti to paties pobūdžio, kaip ir skunde (prašyme) nurodyti reikalavimai. Taikos sutartimi gali būti išspręstas visas ginčas ar jo dalis (atskiri reikalavimai). Teismas imasi priemonių ginčo šalims sutaikyti tik tuo atveju, kai yra ginčo šalių sutikimas pradėti derybas dėl taikos sutarties sudarymo. 2. Taikos sutartis pridedama prie bylos. Prieš Teismas, prieš tvirtindamas taikos sutartį , teismas išaiškina ginčo šalims šių procesinių veiksmų pasekmes. Nutartimi dėl taikos sutarties patvirtinimo teismas patvirtina taikos sutartį ir nutraukia bylą. Šioje nutartyje turi būti nurodytos tvirtinamos taikos sutarties sąlygos. 3. Teismas netvirtina taikos sutarties, kuri prieštarauja šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms sąlygoms. Jeigu teismas atsisako tvirtinti taikos sutartį, dėl to jis priima motyvuotą nutartį. Teismo nutartis dėl atsisakymo tvirtinti taikos sutartį gali būti skundžiama atskiruoju skundu. 4. Jeigu ginčo šalys taikos sutartį sudaro ir pateikia ją teismui tvirtinti po sprendimo, priimto išnagrinėjus administracinę bylą apygardos administraciniame teisme, priėmimo, bet nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui, apygardos administracinis teismas, nutartimi patvirtinęs taikos sutartį, panaikina priimtą sprendimą ir bylą nutraukia. Kol sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, apeliacinio skundo padavimo termino eiga sustabdoma. Šioje dalyje nurodytu atveju taikos sutarties tvirtinimo ar atsisakymo ją tvirtinti klausimas gali būti sprendžiamas rašytinio proceso tvarka. 5352 straipsnis.
5352 straipsnis. Kitos proceso šalių teisės ir pareigos
Š šalių procesinės teisės yra lygios. Proceso Š šalių procesinių teisių ypatumus atskirų kategorijų bylose nustato specialūs įstatymai. 2. Proceso šalys turi teisę pareikšti nušalinimus ir prašymus, pageidavimus gauti procesinius dokumentus elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis, teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, užduoti klausimų kitiems proceso dalyviams, liudytojams, specialistams ir ekspertams, duoti paaiškinimus, pateikti savo argumentus ir samprotavimus, prieštarauti kitų proceso dalyvių prašymams, argumentams ir samprotavimams, prašyti teismo priimti nutartį dėl bylos medžiagos neviešinimo, gauti teismo sprendimų , nutarimų ar nutarčių, kuriais išsprendžiama byla, nuorašus (skaitmenines kopijas), apskųsti teismo sprendimus , nutarimus bei nutartis , užbaigti bylą taikos sutartimi ir naudotis kitomis šio įstatymo numatytomis suteiktomis teisėmis. 3. Proceso šalims jų P p rocesinės proceso šalių (išskyrus teismus, advokatus ir prokurorus) teisės joms išaiškinamos įteikiant ar išsiunčiant kartu su šaukimu į teismą jų teisių išaiškinimą. Proceso šalys privalo savo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai. 5453 straipsnis. Netinkamos ginčo
paduotas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, arba netinkamam atsakovui, tai jis turi teisę pareiškėjo sutikimu juos pakeisti tinkamu pareiškėju arba atsakovu. Jeigu pareiškėjas nesutinka, teismas nagrinėja bylą iš esmės, o teismo iškviesti asmenys dalyvauja bylos procese trečiųjų suinteresuotų asmenų teisėmis. Jeigu teismas, nagrinėdamas bylą, nustato, kad skunde (prašyme, pareiškime ) nurodytas ne tas valstybės atstovas, jį pakeičia. 5554 straipsnis. Procesinis teisių perėmimas 1.
Tais atvejais, kai viena iš proceso šalių pasitraukia iš bylos (asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga, institucijos ar organizacijos reorganizavimas arba likvidavimas, reikalavimo perleidimas), teismas tą proceso šalį pakeičia jos teisių perėmėju. Teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje. 2. Teisių perėmėjui visi veiksmai, atlikti procese iki jo dalyvavimo, yra privalomi tiek, kiek jie būtų buvę privalomi tam asmeniui, vietoj kurio dalyvauja teisių perėmėjas. 5655 straipsnis. Prokuroro, viešojo administravimo subjektų, valstybės institucijų, įstaigų, organizacijų , tarnybų i a r fizinių asmenų, ginančių viešąjį interesą arba valstybės, savivaldybės ir asmenų teises, procesinės teisės
1Įstatymų nustatytais atvejais prokuroras,
viešojo administravimo subjektai, valstybės institucijos, įstaigos, organizacijos , tarnybos ar fiziniai asmenys gali kreiptis į teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas arba apgintos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai turi bylos ginčo šalies procesines teises ir pareigas. Minėtų Nurodytų subjektų atsisakymas savo paduoto pareiškimo neatima iš asmens, kurio teisėms bei įstatymo įstatymų saugomiems interesams ginti paduotas pareiškimas, teisės reikalauti, kad teismas išnagrinėtų bylą iš esmės. Teismas gali nepriim a ti šio straipsnio 1 dalyje nurodytų subjektų paduoto pareiškimo atsisakymo, jeigu tai prieštarauja įstatymui ar viešajam interesui arba pažeidžia kieno nors teises ar įstatymų saugomus interesus. DEVINTASIS
5756 straipsnis. Įrodymai 1.
nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkyb ės ių , pagrindžianči os ų proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitoki
išspręsti, arba kad jų nėra. 2. Minėti Nurodyti faktiniai duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: proceso šalių ir jų atstovų paaiškinimais, liudytojų parodymais, specialistų paaiškinimais ir ekspertų išvadomis, daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, elektroniniais, garso bei vaizdo įrodymais. 3. Faktiniai duomenys, sudarantys valstybės ar tarnybos paslaptį, paprastai negali būti įrodymai administracinėje byloje, kol iki jie bus išslaptinti įstatymų nustatyta tvarka. 4. Įrodymus pateikia proceso šalys ir kiti proceso dalyviai. Prireikus teismas gali pasiūlyti minėtiems asmenims pateikti papildomų įrodymų arba šių asmenų prašymu ar savo iniciatyva išreikalauti reikiamus dokumentus, pareikalauti iš pareigūnų paaiškinimų. 5. Įstatymų nustatyta tvarka surinktų ir užfiksuotų įrodymų įrodomoji galia išlieka visose proceso stadijose ir jie iš naujo paprastai neperžiūrimi. 6. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. 5857 straipsnis. Neįrodinėtinos aplinkybės ir faktai
1Aplinkybių, teismo pripažintų visiems žinomomis,
nereikia įrodinėti nereikia. 2. Faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. 3. Faktai, kurie pagal įstatymą preziumuojami kaip nustatyti, nagrinėjant bylą neįrodinėjami. Tokios prezumpcijos gali būti paneigiamos bendra tvarka. 4.
4Įsiteisėjęs teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje yra privalomas teismui,
nagrinėjančiam administracines bylas dėl asmens, kuriam priimtas teismo nuosprendis, veiksmų administracinių teisinių pasekmių. 5958 straipsnis. Šaukiamų į teismą asmenų atsakomybė
arba teismo nutartimi gali būti atvesdinamas. Už neatvykimą į teismą ar atsisakymą teisme duoti parodymus, paaiškinimus ar išvadą gali būti skiriama bauda iki289300 eurų ar ba skiriamas iki vieno mėnesio areštas. 2. Už žinomai melagingų liudytojo parodymų, eksperto ar revizoriaus melagingos išvados, specialisto melagingo paaiškinimo ar išvados davimą, žinomai neteisingą vertėjo vertimą asmenys atsako Lietuvos Respublikos
pažeidimų kodekso nustatyta tvarka. Apie tai liudytojas, specialistas, ekspertas, vertėjas pasirašytinai įspėjami bylą nagrinėjančio teisėjo ar teismo. 6059 straipsnis. Liudytojas
parodymus. Teismui nusprendus, liudytojas gali būti apklausiamas savo buvimo vietoje. 2. Asmuo, prašantis šaukti liudytoją, privalo nurodyti jo vardą, pavardę, gyvenamąją vietą ar darbo vietą ir tas bylai turinčias reikšmės bylai aplinkybes, kurias šis liudytojas gali patvirtinti. 3.
3Negali būti šaukiami ir apklausiami kaip liudytojai:
kurias jie sužinojo eidami atstovo ar gynėjo pareigas;
bylai turinčių bylai reikšmės aplinkybių arba duoti apie jas teisingų parodymų;
. ;
paslaptį;
tarpininkavimo procedūros metu;
įstatymų nustatyti asmenys. 4. Asmuo gali atsisakyti duoti parodymus prieš save, savo šeimos narius ar artimuosius giminaičius. 6160 straipsnis. Specialistas
S s pecialistas kviečiamas tais atvejais, kai nagrinėjant administracinę bylą teisme reikia specialių jų žinių dokumentams, daiktams ar veiksmams ištirti bei ir įvertinti. 2. Specialisto paaiškinimai gali būti surašomi atskirame dokumente, kuris turi būti pasirašytas. 6261 straipsnis. Ekspertas ir jo išvada
kyla klausimų, reikalaujančių specialių jų mokslo, meno, technikos ar amato srities žinių, teismas ar teisėjas skiria ekspertą arba paveda ekspertizės įstaigai daryti atlikti ekspertizę atitinkamai ekspertizės įstaigai . 2. Klausimus, kuriais reikalaujama eksperto išvados, turi teisę pateikti teismui kiekvienas proceso dalyvis, tačiau galutinai juos nustato teismas ar teisėjas. 3. Eksperto išvada pateikiama raštu ekspertizės akte. Jeigu byloje yra paskirti keli ekspertai, tai bendrą išvadą pasirašo tie ekspertai iš jų , kurie tai išvadai pritarė. Nesutinkantys su jais išvada ekspertai savo išvadą surašo skyrium. 4. Eksperto išvada teismui neprivaloma. Tačiau teismo nesutikimas su eksperto išvada turi būti motyvuojamas. 6362 straipsnis. Specialisto ir eksperto teisės 1.
Jeigu tai reikalinga paaiškinimams ar išvadai duoti, specialistas ir ekspertas turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, būti teismui nagrinėjant bylą, užduoti proceso šalims, liudytojams klausimų, prašyti teismą pateikti jam papildomą medžiagą. 2. Specialistas ir ekspertas turi teisę atsisakyti duoti paaiškinimus ar išvadą, jeigu laiko mano , kad pateikt oji a medžiaga yra nepakankama paaiškinimams ar išvadai duoti arba kad jam pateiktas klausimas peržengia jo specialių jų jo žinių ribas. 6463 straipsnis. Teisminiai pavedimai
kitame mieste arba rajone, nagrinėjantis bylą teismas paveda atitinkamam teismui atlikti tam tikrus procesinius veiksmus. Jeigu įrodymai yra užsienio valstybėje, bylą nagrinėjantis teismas pavedimą užsienio valstybės teismui siunčia per Lietuvos Respublikos T t eisingumo ministeriją Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių nustatyta tvarka. 2. Nutartyje dėl teisminio pavedimo trumpai išdėstoma nagrinėjamos bylos esmė, nurodomos aplinkybės, kurias reikia išaiškinti, įrodymai, kuriuos turi surinkti vykdantis pavedimą teismas. Ši nutartis yra privaloma teismui, kuriam ji adresuojama, ir turi būti įvykdyta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų. 3. Teisminis pavedimas įvykdomas teismo posėdyje. Bylos p P roceso dalyviams pranešama apie posėdžio vietą ir laiką, tačiau jų neatvykimas nekliudo įvykdyti pavedimo. 4. Visa vykdant pavedimą surinkta medžiaga nedelsiant pasiunčiama nagrinėjančiam bylą teismui. DEŠIMTASIS SKIRSNIS X
. Procesiniai veiksmai atliekami per įstatymų nustatytus terminus. Tais atvejais, kai procesinių terminų nėra nustatęs įstatymas, juos skiria teismas. Teismo paskirti terminai gali būti teismo pratęsti. 2.
teisme paprastai turi būti baigtas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo skundo (prašymo, pareiškimo ) priėmimo dienos. 3. Nutartis skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje paprastai turi būti priimta ne vėliau kaip prieš mėnesį iki teismo posėdžio dienos. 4. Pirmasis teismo posėdis paprastai turi įvykti ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo dienos. 3. Bylos nagrinėjimas administraciniame teisme turi būti užbaigtas ir sprendimas pirmosios instancijos teisme priimtas ne vėliau kaip per du mėnesius nuo nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo dienos, jeigu įstatymas nenustato trumpesnių nagrinėjimo terminų. 4. Prireikus motyvuota teismo nutartimi minėtas bendras bylos nagrinėjimo terminas gali būti pratęstas, bet ne ilgiau kaip dar vienam mėnesiui, o bylose dėl norminių administracinių aktų teisėtumo – iki trijų mėnesių. 6665 straipsnis. Procesinių veiksmų atlikimo terminų skaičiavimas
veiksmams atlikti apibrėžiami tikslia kalendorine data arba nurodant įvykį, kuris būtinai turi įvykti, arba laikotarpiu. Pastaruoju atveju veiksmas gali būti atliekamas per visą laikotarpį. 2. Metais, mėnesiais, savaitėmis ar dienomis skaičiuojamo procesinio termino eiga prasideda kitą dieną po tos kalendorinės datos ar įvykio, kuri ais e nurodyt a i kaip jo pradžia. 3. Metais skaičiuojamas terminas baigiasi atitinkamą paskutinių termino metų mėnesį ir dieną. Mėnesiais skaičiuojamas terminas baigiasi atitinkamą termino paskutinio mėnesio dieną. Jeigu metais ar mėnesiais skaičiuojamas terminas baigiasi tą mėnesį, kurį atitinkamos dienos nėra, tai laikoma, kad terminas baigiasi paskutinę to mėnesio dieną. Savaitėmis skaičiuojamas terminas baigiasi atitinkamą termino paskutinės savaitės dieną. 4. Tais atvejais, kai paskutinė termino diena yra ne darbo diena, termino pabaigos diena laikoma po jos einanti darbo diena. 5.
5Procesinis veiksmas, kuriam atlikti nustatytas terminas, gali būti atliekamas iki paskutinės termino dienos dvidešimt ketvirtos valandos. Jeigu tas veiksmas turi būti atliktas teisme ar kitoje įstaigoje, tai terminas baigiasi nustatytu tarnybinio darbo pabaigos metu. 6. Jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) , dokumentai ar pinigų sumos įteikti paštui arba išsiųsti elektroninių ryšių priemonėmis iki paskutinės termino dienos dvidešimt ketvirtos valandos, terminas nelaikomas praleistu. 6766 straipsnis. Procesinių veiksmų atlikimo terminų sustabdymas ir terminų praleidimo pasekmės
1Visi nepasibaigę procesini ai ų veiksmų atlikimo terminai sustabdomi sustabdžius bylą bylos nagrinėjimą . Terminų sustabdymas prasideda nuo to laiko, kada atsiranda aplinkybės, sudariusios pagrindą bylai sustabdyti bylos nagrinėjimą . Nuo bylos nagrinėjimo atnaujinimo dienos procesiniai terminai tęsiasi toliau. 2. Teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymo nustatytam ar teismo paskirtam jiems atlikti terminui. Skundai (prašymai, pareiškimai) ir dokumentai, paduoti pasibaigus tam terminui, grąžinami juos padavusiems asmenims. 3. Teismas turi teisę atnaujinti praleistą terminą savo iniciatyva, kai iš turimos medžiagos matyti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. II
SKYRIUS DALIS PROCESAS PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISME I SKYRIUS BENDROJI ADMINISTRACINIŲ BYLŲ TEISENA
68 67 straipsnis. Pasiruošimas nagrinėti administracin ių es byl ų as nagrinėjimui teisme 1.
Teismo pirmininkas ar teisėjas, nutartimi priėmęs skundą (prašymą, pareiškimą ), prireikus išsprendžia šiuos būtinus pasiruošimo bylos nagrinėjimui nagrinėti administracinę bylą teisme klausimus:
1) imasi priemonių reikalavimui užtikrinti;
2) įpareigoja pareiškėją, kitą proceso dalyvį ar byloje nedalyvaujantį asmenį pateikti įrodymus ar pateikti papildomų paaiškinimų raštu ar elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis (kai skundas (prašymas, pareiškimas ) paduotas elektroninių ryšių priemonėmis) dėl keliamų reikalavimų ir nustato įvykdymo terminą;
3) išsiunčia trečiajam suinteresuotam asmeniui bei ir atsakovui skundo (prašymo, pareiškimo ) nuorašus (skaitmenines kopijas) paštu ar elektroninių ryšių priemonėmis ir pareikalauja iš atsakovo per nurodytą terminą, bet ne vėliau kaip per keturiolika dienų paprastai ne trumpesnį kaip keturiolika kalendorinių dienų nuo skundo (prašymo, pareiškimo ) nuorašo (skaitmeninės kopijos) gavimo dienos , pateikti teismui atsiliepimą;
4) proceso šalių prašymu išreikalauja įrodymus, kurių šalys jos negali gauti, arba išduoda liudijimą tiems įrodymams gauti;
5) nusprendžia dėl specialistų iškvietimo ar ekspertizės darymo;
6) nustatęs, kad byloje galima sudaryti taikos sutartį, pasiūlo ginčo šalims apsvarstyti taikos sutarties sudarymo galimybę ir nurodo, kad, ginčo šalims sutikus sudaryti taikos sutartį, dėl esminių sutarties sąlygų turi būti susitarta iki teismo posėdžio dienos;
7) atlieka kitus veiksmus, reikalingus pasiruošiant nagrinėti administracinę bylą. 2. Nutartis, reikalingas pasiruošti bylos nagrinėjimui nagrinėti administracinę bylą teisme, teismo pirmininkas ar teisėjas priima nepranešęs proceso dalyviams, išskyrus atvejus, kai sprendžiamas ekspertizės skyrimo klausimas. 3. Teisėjo reikalaujama medžiaga ar dokumentai turi būti perduoti teismui ne vėliau kaip per tris darbo dienas, jeigu teisėjas nenustato kito termino. 4.
4Laikydamas Manydamas , kad nėra kliūčių administracinei bylai nagrinėti, teisėjas siūlo teismo pirmininkui skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje. Pirmininko priimtoje nutartyje nurodoma:
1) kolegijos sudėtis teisėjų kolegijos nariai , jos pirmininkas;
2) posėdžio laikas ir vieta;
3) pavedimas ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo nutarties priėmimo išsiųsti šaukimus dalyvaujantiems byloje asmenims proceso dalyviams, byloje dalyvaujantiems liudytojui, specialistui, ekspertui ir vertėjui arba kitaip pranešti apie posėdį;
4) pavedimas ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo nutarties priėmimo išsiųsti paštu ar elektroninių ryšių priemonėmis atsakovams ar tretiesiems suinteresuotiems asmenims skundo (prašymo, pareiškimo ) nuorašus (skaitmenines kopijas) ir kitus dokumentus, jeigu jie nebuvo išsiųsti ruošiantis bylą nagrinėti;
5) kiti pavedimai, būtini bylai išnagrinėti laiku. 5. Šio straipsnio 4 dalies 3 , 4 ir 5 punktuose numatytus nurodytus veiksmus gali atlikti ir bylą posėdžiui rengiantis teisėjas. Bylose, kurioms numatytas nustatytas vienasmenis nagrinėjimas, šio straipsnio 4 dalyje numatytus nurodytus veiksmus, išskyrus veiksmą, nurodytą 4 dalies 1 punkte, atlieka bylą nagrinėjantis teisėjas. 6968 straipsnis. Bylų sujungimas ir išskyrimas
1Bylą posėdžiui rengiantis teisėjas arba ją nagrinėjantis teismas, nustatęs, kad tame pačiame teisme yra du ar daugiau skundų pareiškimų (prašymų) patikrinti to paties administracinio norminio administracinio akto teisėtumą arba skundas (prašymas, pareiškimas ) paduotas skirtingų pareiškėjų, tačiau dėl to paties atsakovo to paties teisės akto ar veiksmo (neveikimo), iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nutartimi gali juos sujungti į vieną bylą. 2. Kai byloje yra daugiau kaip vienas reikalavimas, prireikus teismas kai kuriuos iš jų gali išskirti į atskirą bylą (bylas). 7069 straipsnis. Bylos perdavimas kitam teismui 1.
Teismas perduoda bylą nagrinėti kitam teismui:
1) jeigu, nušalinus vieną ar kelis teisėjus, jų pakeisti kitais tame teisme negalima;
2) kai paaiškėja, kad byla buvo priimta teismo žinion pažeidžiant priskirtinumo atitinkamiems teismams taisykles;
3) kai proceso šalis yra teisėjas, o byla priskirtina teismui, kuriame jis arba jo artimasis giminaitis dirba teisėju (išskyrus Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą);
4) pripažinęs, kad byla operatyviau ir ekonomiškiau bus išnagrinėta kitame teisme, konkrečiai – pagal pareiškėjo ar daugumos pareiškėjų, jei skundą (prašymą, pareiškimą ) padavė ne vienas asmuo, gyvenamąją vietą ar buveinę arba pagal nekilnojamojo turto, tiesiogiai susijusio su kilusiu ginču, buvimo vietą, arba pagal ginčijamo sprendimo teisės akto priėmimo ir (arba) įvykio (veiksmo), su kuriuo tiesiogiai susijęs ginčijamas sprendimas teisės aktas , vietą. 2. Bylos perdavimo iš vieno teismo kitam teismui klausimą išsprendžia atitinkamo bylą perduodančio teismo teisėjų kolegija arba Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas, o bylos perdavimo iš vieno teismo kitam teismui šio straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytais nustatytais atvejais klausimą – Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas atitinkamo bylą perduodančio teismo pirmininko teikimu. 3. (Neteko galios nuo 2011-10-01)4
3. Kiekvieną bylą, iš vieno teismo perduotą kitam, turi besąlygiškai priimti savo žinion tas teismas, kuriam ji perduota, ir jokie ginčai dėl to tarp teismų neleidžiami, išskyrus šio įstatymo2122 straipsnyje numatytus nustatytus atvejus. 7170 straipsnis. Reikalavimo užtikrinimo priemonės
gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių paduodamas raštu arba teisingumo ministro nustatyta tvarka elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis.
Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių , teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. 2. Teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu ar savo iniciatyva negali taikyti šio straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimo užtikrinimo priemonių, jeigu tai numatyta nustatyta kituose įstatymuose, reglamentuojančiuose poveikio priemonių arba finansinio stabilumo ir patikimumo stiprinimo priemonių taikymą finansų įstaigoms. 3. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti:
1) už draudimas atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus;
2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas;
3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas;
4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės. 4. Prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo teisėjas arba teismas išnagrinėja ne vėliau kaip kitą per tris darbo dien ą as po jo gavimo, nepranešdamas atsakovui ir kitiems proceso dalyviams apie tai nepranešama . Jeigu toks prašymas paduodamas kartu su skundu (prašymu, pareiškimu ), jis išnagrinėjamas ne vėliau kaip kitą per tris darbo dien ą as po skundo (prašymo, pareiškimo ) priėmimo.
Kai teismas arba teisėjas mano, jog dėl prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones yra būtina gauti atsakovo ir (ar) kitų proceso dalyvių nuomonę, toks prašymas turi būti išnagrinėtas per dešimt darbo dienų nuo jo gavimo ar skundo (prašymo, pareiškimo ) priėmimo. Šiuo atveju apie prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo nagrinėjimą pranešama atsakovui ir (ar) kitiems proceso dalyviams ir nurodomas terminas, per kurį atsakovas ir (ar) kiti proceso dalyviai turi pateikti nuomonę. Dėl reikalavimo užtikrinimo teismas arba teisėjas priima nutartį, kurioje nurodo jos įvykdymo tvarką ir būdą. 5. Dėl teismo nutarčių reikalavimo užtikrinimo klausimais gali būti duodamas atskirasis skundas. Atskirojo skundo dėl nutarties užtikrinti reikalavimą padavimas nesustabdo nutarties vykdymo ir bylos nagrinėjimo. 6. Teismo nutartis užtikrinti reikalavimą skubiai vykdoma. Nutartis pakeisti vieną reikalavimo užtikrinimo priemonę kita arba panaikinti reikalavimo užtikrinimą vykdoma pasibaigus terminui toms nutartims apskųsti, o jeigu atskirasis skundas paduotas, – priėmus nutartį atmesti atskirąjį skundą. Šiame straipsnyje nurodytos nutartys vykdomos teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka. 7. Jeigu pažeidžiami draudimai, nurodyti šio straipsnio 3 dalyje, kaltiems asmenims teismo nutartimi skiriama iki289300 eurų bauda. Dėl teismo nutarties skirti baudą gali būti duodamas atskirasis skundas. 7271 straipsnis.
72 71 straipsnis. Atsiliepimo į skundą (prašymą, pareiškimą ) reikalavimas Teismo pirmininkas ar teisėjas nusiunčia atsakovui skundo (prašymo, pareiškimo ) nuorašą (skaitmeninę kopiją), o reikiamais atvejais – ir pridėtų prie jo dokumentų nuorašus (skaitmenines kopijas), taip pat paprastai nustato ne trumpesnį kaip keturiolikos kalendorinių dienų nuo skundo (prašymo, pareiškimo ) nuorašo (skaitmeninės kopijos) gavimo terminą, per kurį atsakovas raštu privalo pateikti teismui savo atsiliepimą į skundą (prašymą, pareiškimą ) ir pateikti tiek atsiliepimo nuorašų, kiek yra byloje pareiškėjų . Kai atsakovas yra viešojo administravimo subjektas, jis privalo pateikti atsiliepimus į skundą ( prašymą, pareiškimą) tokios formos, kokios pageidauja pareiškėjas, o jei pareiškėjas pageidavimo dėl procesinių dokumentų formos nepareiškė, – tokios formos, kokios buvo paduotas skundas (prašymas, pareiškimas ). Atsiliepime į skundą (prašymą, pareiškimą ) atsakovas nurodo, ar jis sutinka, ar nesutinka su skundo (prašymo, pareiškimo ) reikalavimais, taip pat ar dalyvaus bylą nagrinėjant teismo posėdyje. Jeigu yra pakankamai laiko iki bylos nagrinėjimo pradžios, pareiškėjui nusiunčiamas gautas iš atsakovo rašytinio atsiliepimo nuorašas (skaitmeninė kopija) . Atsiliepimo su priedais egzempliorių (kopijų) turi būti tiek, kad po vieną tektų kiekvienai proceso šaliai ir dar liktų egzempliorius teisme, išskyrus atvejus, kai atsiliepimas paduodamas elektroninių ryšių priemonėmis ir kai dėl didelės dokumento apimties teismas leidžia nepateikti priedų. Gavus iš atsakovo rašytinį atsiliepimą, jo nuorašai (skaitmeninės kopijos) išsiunčiami proceso šalims. 7372 straipsnis. Teismo šaukima i s ir pranešima i s
1Proceso dalyviams ir atstovams teismo šaukim ais u ir pranešim ais u pranešama apie teismo posėdžio ar atskirų procesinių veiksmų atlikimo laiką ir vietą. Teismo šaukim ais u taip pat šaukiami į teismą taip pat šaukiami liudytojai, specialistai, ekspertai ir vertėjai. 2.
ir atstovams šaukimas turi būti įteikiamas ne vėliau kaip prieš tris septynias kalendorines dienas iki teismo posėdžio dienos. 3. Asmeniui, kuriam pranešama arba kuris šaukiamas, šaukimas pristatomas į jo gyvenamąją vietą arba pa siunčiamas į jo darbovietę. Viešojo A a dministravimo subjektui pranešama į jo buveinę. Šio įstatymo7574 straipsnio 7 dalyje numatytais nurodytais atvejais teismo šaukimai ir pranešimai įteikiami elektroninių ryšių priemonėmis. Jeigu adresato gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos, teismas gali šaukimus ir pranešimus įteikti paskelbdamas apie paskirtos bylos nagrinėjimo laiką ir vietą specialiame interneto tinklalapyje ne vėliau kaip likus septynioms dienoms dešimčiai darbo dienų iki bylos nagrinėjimo dienos. Tam teismas priima nutartį, kurioje nurodoma procesinių dokumentų įteikimo viešo paskelbimo būdu data. Šiuo Tokiu atveju laikoma, kad proceso dalyviams yra pranešta apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą. Teismo šaukimo ar pranešimo paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje diena laikoma teismo šaukimo ar pranešimo minėtiems asmenims įteikimo diena. 4. Atidėjus bylos nagrinėjimą ir kartu paskiriant kitą teismo posėdžio laiką ir vietą, apie tai pasirašytinai paskelbiama atvykusiems asmenims. Kitiems proceso dalyviams, taip pat atidėjus bylos nagrinėjimą nepaskiriant kito teismo posėdžio laiko ir vietos, apie posėdį gali būti pranešama teismo pranešimais be grąžintinos teismui pranešimo atplėšiamosios dalies, kurioje adresatas pasirašo, kad pranešimas įteiktas. Pranešimo turinys turi atitikti šaukimo rekvizitus. Pranešimo nuorašas paliekamas byloje. Pranešimai pristatomi paštu ar per kurjerius, o šio straipsnio 3 dalyje numatytais nurodytais atvejais – elektroninių ryšių priemonėmis arba paskelbiant specialiame interneto tinklalapyje.
Pranešimo išsiuntimas arba paskelbimas specialiame interneto tinklalapyje prilygsta šaukimo įteikimui ir laikoma, kad minėtiems proceso dalyviams pranešta apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą. 5. Apie tos dienos teismo posėdžius skelbiama teismo skelbimų lentoje. 7473 straipsnis. Šaukimo turinys
1Šaukime nurodoma:
1) adresato pavadinimas arba asmens vardas, pavardė, adresas;
2) teismo pavadinimas ir tikslus adresas;
3) teismo posėdžio ar atskiro procesinio veiksmo atlikimo vieta ir laikas;
4) bylos, kurioje dalyvauti adresatas šaukiamas, pavadinimas , numeris, teisminio proceso numeris ir ginčo šalys ;
5) šaukiamojo procesinė padėtis;
6) kad proceso dalyviai privalo pateikti visus savo turimus byloje įrodymus byloje ;
7) kad asmuo, priėmęs šaukimą ryšium su adresato nebuvimu nesant adresato , privalo atsiradus galimybei įteikti jį adresatui;
8) neatvykimo pasekmės (šio įstatymo 59, 78, 84 ir 103 58, 77, 83, 105 straipsniai). 2. Po šaukimo tekstu nurodomos proceso šalių pagrindinės procesinės teisės ir pareigos. Šaukimo įteikimas reiškia, kad atitinkamai proceso šaliai yra išaiškintos jos procesinės teisės. 7574 straipsnis. Šaukim ų o pristatymas paštu ar per kurjerius, šaukim ų o įteikimas
1Šaukima i s pristatom i as paštu ar per kurjerius. Įteikimo adresatui laikas pažymimas įteikiamame šaukime ir grąžintinoje teismui šaukimo atplėšiamojoje dalyje, kurioje adresatas pasirašo, kad šaukimą gavo. 2. Jeigu proceso dalyvis sutinka, teisėjas gali duoti jam šaukimą, kad jį įteiktų kitam asmeniui, kuriam pranešama ar kuris šaukiamas dalyvauti byloje. Asmuo, kuriam teisėjas paveda įteikti šaukimą, privalo grąžinti teismui šaukimo atplėšiamąją dalį, kurioje adresatas pasirašo, kad šaukimą gavo. 3. Šaukimas gali būti siunčiamas faksimiliniu laišku.
Asmuo, priėmęs faksimilinį laišką, privalo, esant galimybei, nedelsdamas įteikti jį adresatui. 4. Šaukimas asmeniui įteikiamas jam pačiam pasirašytinai. Šaukimas, adresuotas įmonei, įstaigai, organizacijai, įteikiamas vadovui ar kitam darbuotojui. Gavęs šaukimą asmuo pasirašo. 5. Jeigu pristatantis šaukimą asmuo gyvenamojoje vietoje arba darbo vietoje neranda asmens, kuriam pranešama ar kuris šaukiamas dalyvauti byloje, tai šaukimas įteikiamas kuriam nors iš gyvenančių kartu su juo suaugusių šeimos narių, o jeigu jų nėra, – butų eksploatavimo organizacijai, seniūnijos seniūnui (jo pavaduotojui) ar darbovietės administracijai. Šiais atvejais priėmęs šaukimą asmuo privalo pasirašydamas, kad gavo šaukimą, nurodyti savo vardą, pavardę, taip pat savo ryšį su adresatu arba einamas pareigas. Priėmęs šaukimą asmuo privalo, esant galimybei, nedelsdamas įteikti jį adresatui. 6. Šaukimo atplėšiamoji dalis su adresato parašu ar pranešimas apie šaukimo įteikimą grąžinamas teismui. Jeigu faktinė šaukiamo asmens buvimo vieta nežinoma, teismas pradeda nagrinėti bylą, gavus teisme šaukimą su užrašu, patvirtinančiu, kad jį gavo paskutinės žinomos šaukiamo asmens gyvenamosios vietos butų eksploatavimo organizacija arba seniūnijos seniūnas (jo pavaduotojas). 7. Advokatams, advokatų padėjėjams, antstoliams, antstolių padėjėjams, notarams, Seimo kontrolieriams, viešojo administravimo subjektams, valstybės ir savivaldybių įmonėms, finansų įstaigoms, draudimo įmonėms , teismo ekspertams, bankroto administratoriams ir restruktūrizavimo administratoriams teismas šaukimus ir pranešimus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis. Be to, elektroninių ryšių priemonėmis teismo šaukimai ir pranešimai įteikiami asmenims, kuriems teisės aktuose ar su teismų informacinės sistemos valdytoju sudarytoje sutartyje nustatyta pareiga priimti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis.
Kitiems asmenims teismas šaukimus ir pranešimus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu jie pageidauja procesinius dokumentus gauti tokiu būdu ir yra nurodę gavėjo elektroninio pašto adresą arba kitą elektroninių ryšių priemonių adresą. Šaukimų, pranešimų ir kitų procesinių dokumentų įteikimo elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nustato teisingumo ministras. 8. Šiame įstatyme nustatytais atvejais ir tvarka įteikiant dalyvaujančiam byloje asmeniui proceso dalyviui, liudytojui, specialistui, ekspertui ar vertėjui procesinį dokumentą elektroninių ryšių priemonėmis, procesinio dokumento įteikimo dalyvaujančiam byloje asmeniui proceso dalyviui, liudytojui, specialistui, ekspertui ar vertėjui diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena. 7675 straipsnis. Atsisakymo priimti šaukimą pasekmės
šaukimą, jį pristatantis asmuo atitinkamai tai pažymi šaukime , ir tas šaukimas grąžinamas teismui. Žymą, kad adresatas atsisakė priimti šaukimą, ir atsisakymo motyvus patvirtina įteikiantis šaukimą pristatęs asmuo. 2. Adresato atsisakymas priimti šaukimą prilyginamas šaukimo jam įteikimui. 7776 straipsnis. Pareiga pranešti apie adreso pasikeitimą bylos proceso metu
ir atstovai privalo pranešti teismui apie savo adreso, elektroninio pašto adreso, telefono, fakso numerių ar kitų elektroninių ryšių priemonių adresų pasikeitimą bylos proceso metu.
Jeigu tokio pranešimo nėra, šaukimas siunčiamas paskutiniu teismui žinomu adresu (elektroninio pašto ar kitų elektroninių ryšių priemonių adresu) arba oficialiai deklaruotu gyvenamosios vietos adresu ar į buveinę ir laikomas įteiktu, nors adresatas tuo adresu nebegyventų ar būtų pakeitęs savo buveinę (elektroninio pašto ar kitų elektroninių ryšių priemonių adresą). 2. Už įpareigojimo pranešti teismui apie savo adreso, elektroninio pašto adreso, telefono, fakso numerių, taip pat kitų elektroninių ryšių priemonių adresų, jeigu jie būtini siekiant priimti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, pasikeitimą bylos proceso metu nevykdymą, jeigu dėl nepranešimo buvo atidėtas bylos nagrinėjimas, teismas turi teisę proceso dalyviams ir atstovams skirti baudą iki5760 eurų. DVYLIKTASIS
7877 straipsnis. Sąlygos teismo posėdžiui pradėti
posėdyje nagrinėjama tik tuomet tada , kai proceso šalims proceso dalyviams apie posėdžio laiką ir vietą iš anksto pranešta šaukimu, pranešimu arba viešo paskelbimo būdu. 2. Bylose dėl rinkimų įstatymų ir Referendumo įstatym ų o pažeidimo, taip pat bylose dėl skundų ar ginčų, kuriems nagrinėti įstatymas nustato specialius terminus, šaukimai proceso šalims proceso dalyviams gali būti įteikti prieš vieną kalendorinę dieną iki posėdžio pradžios. 3. Bylos šalių ir jų atstovų Proceso dalyvių neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems buvo apie teismo posėdį tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. 7978 straipsnis. Bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumas, žodiškumas ir nepertraukiamumas 1.
Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo ištirti byloje įrodymus byloje : išklausyti proceso šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, specialistų paaiškinimų ir ekspertų išvadų, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus. 2. Pirmosios instancijos teisme byla nagrinėjama žodžiu ir esant nepasikeitusiai teisėjų sudėčiai. Jeigu atidėjus bylos nagrinėjimą proceso metu bent vienas iš teisėjų pakeičiamas, byla turi būti nagrinėjama nuo pat pradžios, išskyrus atvejus, kai proceso dalyviai neprieštarauja, kad byla būtų nagrinėjama toliau nuo to procesinio veiksmo, kurį atlikus ji buvo atidėta . Jeigu byla nagrinėjama nuo pat pradžios, tačiau teisme apklausti liudytojai iš naujo į posėdį paprastai nešaukiami. 3. Bylos nagrinėjimas teisme vyksta nepertraukiamai, išskyrus poilsiui atvejus, kai skelbiama pertrauka, kuri negali būti ilgesnė kaip penkios darbo dienos skiriamą laiką . Kol byla nebaigta nagrinėti ar bylos svarstymas nėra sustabdytas ar atidėtas , tos sudėties teismas neturi teisės nagrinėti kitų bylų, išskyrus atvejus, kai bylos nagrinėjimas atidedamas, sustabdomas arba padaroma teismo posėdžio pertrauka, atidedamas sprendimo priėmimas ir paskelbimas. 4. Jeigu bylos nagrinėjimas neužbaigiamas pradėtame posėdyje, kitas teismo posėdis pradedamas nuo to procesinio veiksmo, iki kurio vyko ankstesnis teismo posėdis, jeigu proceso šalims dalyviams apie teismo posėdžius buvo tinkamai pranešta. Po teismo posėdžio pertraukos byla toliau nagrinėjama nuo paskutinio iki pertraukos atlikto veiksmo. 5. Tais atvejais, kai į posėdį neatvyksta nei proceso šalys, nei jų atstovai nė vienas iš proceso dalyvių , nors apie posėdžio laiką ir vietą jiems buvo pranešta įstatymų nustatyta tvarka, pirmosios instancijos teismas gali nuspręsti nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka .
Paskelbęs sprendimą nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka, teismas išeina į pasitarimų kambarį priimti sprendimo. , t. y. laikydamasis šio įstatymo 137 straipsnio 4 dalyje nustatytos tvarkos. 6. Byla gali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai pareiškėjas skunde (prašyme, pareiškime ) prašo bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, o kitos proceso šalys per teismo nustatytą terminą nepareiškia prieštaravimo dėl tokio bylos nagrinėjimo. Šioje dalyje nurodytu atveju žodinis bylos nagrinėjimas rengiamas, jeigu bet kuri proceso šalis pareiškia motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka arba teismas nusprendžia, kad toks nagrinėjimas yra būtinas. Šioje dalyje nurodyti klausimai išsprendžiami teismo nutartimi. 7. Žodinio bylos nagrinėjimo metu proceso šalies prašymu ar savo iniciatyva ir visų proceso šalių sutikimu teismas turi teisę nutartimi nuspręsti toliau nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka. Teismas, nagrinėdamas bylą rašytinio proceso tvarka, pripažinęs, kad žodinio proceso tvarka bylos aplinkybės bus ištirtos išsamiau, turi teisę pereiti prie žodinio bylos nagrinėjimo. 8. Šiame įstatyme nustatytais atvejais rašytinio proceso tvarka gali būti sprendžiami atskiri klausimai. 8079 straipsnis. Bylos nagrinėjimo atidėjimas
bylos nagrinėjimą, jeigu į posėdį neatvyko vertėjas ar proceso šalis, kai teismas nusprendžia, kad be jų negalima nagrinėti bylos, kai būtina išreikalauti naujus įrodymus arba kai ginčo šalims reikia laiko deryboms dėl taikos sutarties sudarymo ir kitais reikiamais atvejais. Dėl taikos sutarties sudarymo bylos nagrinėjimas negali būti atidėtas daugiau kaip vieną kartą. 2.
nagrinėjimas gali būti atidėtas pareiškėjo, atsakovo, trečiojo suinteresuoto asmens ar vieno iš jų atstovo prašymu, jeigu pareiškėjas, atsakovas, trečiasis suinteresuotas asmuo ar vieno iš jų atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis. 23 . Teismas, atidėdamas bylos nagrinėjimą, paskiria kito teismo posėdžio laiką ir apie tai pasirašytinai paskelbia atvykusiems asmenims. 34 . Kai bylos nagrinėjimas atidedamas dėl to, kad būtina išreikalauti naujų įrodymų, teismas nutartyje nustato jų pateikimo terminą. 45 . Atidėdamas bylos nagrinėjimą, teismas gali apklausti atvykusius liudytojus, jeigu visiems proceso dalyviams apie posėdį buvo pranešta. 8180 straipsnis. Visapusiškas ir objektyvus bylos aplinkybių ištyrimas , administracinės bylos nagrinėjimo ribos 1. Teisėjai, N n agrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. 2. Administracinis teismas negali išeiti už pareikšto skundo (prašymo, pareiškimo ) reikalavimo ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus skundo (prašymo, pareiškimo ) reikalavimo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Administracinis teismas nėra saistomas pareikšto reikalavimo formuluotės. 8281 straipsnis. Teismo posėdžio tvarka
gu jis yra) paskelbia: „Teismas eina, prašom stoti.“ .. Visi esantieji posėdžių salėje atsistoja, paskui posėdžio pirmininko kvietimu sėda į savo vietas. Visi proceso dalyviai į teismą kreipiasi ir parodymus bei paaiškinimus duoda stovėdami. 2. Teismo posėdį pradeda posėdžio pirmininkas ir praneša, kokia byla bus nagrinėjama. 3. Pranešama, kas atvyko į teismo posėdį.
Teismas nustato atvykusiųjų tapatybę, patikrina pareigūnų ir atstovų įgaliojimus. Jei gu kas nors iš proceso šalių (jų atstovų) neatvyksta, informuojama, ar jiems buvo tinkamai pranešta apie posėdžio vietą ir laiką, o teismas nusprendžia, ar galima be jų nagrinėti bylą. 4. Teismo posėdžio pirmininkas paskelbia teismo sudėtį, praneša, kas yra teismo posėdžių sekretorius (jei gu jis yra), kas yra specialistas, ekspertas, vertėjas, ir išaiškina proceso dalyviams jų teisę pareikšti nušalinimus, taip pat kitas procesines jų teises ir pareigas, jeigu jos nebuvo išaiškintos anksčiau. 5. Jeigu teismo posėdyje dalyvauja vertėjas, specialistas ar ekspertas, posėdžio pirmininkas išaiškina jų pareigas ir administracinę bei baudžiamąją atsakomybę už žinomai melagingą vertimą ar žinomai melagingos išvados davimą. Dėl to iš vertėjo, specialisto ar eksperto paimamas rašytinis pasižadėjimas. Teismas taip pat išsprendžia proceso šalių (jų atstovų) prašymus. Iš posėdžių salės pašalinami iki apklausos atvykę liudytojai. 6. Bylos nagrinėjimas iš esmės pradedamas teisėjo pranešimu, kuriame nurodomas ginčo dalykas, pagrindai, ginčo ribos bei ir kitos esminės bylos aplinkybės. Po to žodis suteikiamas pareiškėjui (pareiškėjams), atsakovui (atsakovams), trečiajam suinteresuotam asmeniui (asmenims) ir (ar) jų atstovams. Kalbėjimo trukmė neribojama, tačiau teismo posėdžio pirmininkas gali įspėti kurią nors iš proceso šalių ar jų atstovų, jeigu šie nukrypsta nuo bylos esmės. Proceso Š š alims (jų atstovams) gali būti užduodami klausimai: pirma klausimus užduoda teisėjas (teisėjai), po to – kitos proceso šalys (jų atstovai). Po proceso šalių pasisakymų ištiriami kiti įrodymai: išklausomi liudytojų parodymai, specialistų paaiškinimai ir ekspertų išvados, apžiūrimi daiktiniai įrodymai, peržiūrimos nuotraukos, vaizdo įrašai, išklausomi garso įrašai paskelbiami rašytiniai įrodymai .
Byloje esantys procesiniai dokumentai, įteikti šio įstatymo nustatyta tvarka, teismo posėdžio metu neskelbiami, išskyrus atvejus, kai bent vienas iš proceso dalyvių prašo juos paskelbti. Prieš liudytojui duodant parodymus, posėdžio pirmininkas nustato jo asmens tapatybę, išaiškina liudytojo teises ir pareigas ir įspėja jį dėl atsakomybės už atsisakymą ar vengimą duoti parodymus ir už žinomai melagingus parodymus. Iš liudytojo paimamas atitinkamas pasižadėjimas. Prieš baigiant bylos nagrinėjimą iš esmės, išsprendžiami nauji proceso šalių prašymai. 7. Teismas, matydamas, kad bylos nagrinėjimo teisme metu ginčo šalys linkusios abipusėmis nuolaidomis išspręsti ginčą taikiai, pasiūlo ginčo šalims sudaryti taikos sutartį. Jeigu nepavyksta sudaryti taikos sutarties sudaryti nepavyksta , teismas turi teisę tęsti žodinį bylos nagrinėjimą ir išspręsti bylą iš esmės. 8. Teisminiai ginčai Baigiamosios kalbos susideda iš pareiškėjo (pareiškėjų), atsakovo (atsakovų), trečiojo suinteresuoto asmens (asmenų) ar jų atstovų pasisakymų su konkrečiais galutiniais skundo (prašymo, pareiškimo ) reikalavimas ir atsikirtimais į jį. Kalbėjimo trukmė neribojama, tačiau teismo posėdžio pirmininkas gali įspėti kurią nors iš proceso šalių ar jų atstovų, jeigu šie nukrypsta nuo bylos esmės. Pasisakiusios proceso šalys (jų atstovai) dar kartą gali pasinaudoti replikos teise. Po baigiamųjų kalbų teismas išeina į pasitarimų kambarį priimti sprendimo (nutarties). Apie tai posėdžio pirmininkas paskelbia esantiesiems posėdžių salėje. 9. Jeigu teisminių ginčų metu paaiškėja naujų aplinkybių, kurias reikia ištirti, teismas gali priimti nutartį atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Po to teisminiai ginčai vyksta ta pačia tvarka.
Teismas, baigiamųjų kalbų metu arba po jų iki sprendimo priėmimo pripažinęs, kad reikia nustatyti naujas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, arba ištirti naujus įrodymus, priima nutartį atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Baigus nagrinėti bylą iš esmės, baigiamosios kalbos vyksta bendra tvarka. 10. Po teisminių ginčų teismas išeina į pasitarimų kambarį priimti sprendimo (nutarimo, nutarties). Apie tai posėdžio pirmininkas paskelbia esantiesiems posėdžių salėje. 8382 straipsnis. Teismo posėdžio eigos fiksavimas
šiame įstatyme nustatytus atvejus. 2. Reikalavimus teismo posėdžio garso įrašams, daromiems teismo posėdžio eigai fiksuoti, nustato teisingumo ministras. 3. Teismo posėdžio eigos fiksavimą organizuoja teismo posėdžio pirmininkas. 4. Proceso Š š alys turi teisę susipažinti su teismo posėdžio garso įrašu, taip pat atlygintinai gauti šio įrašo skaitmeninę kopiją. 5. Jeigu darant teismo posėdžio garso įrašą dėl techninių priežasčių nepavyksta tinkamai užfiksuoti teismo posėdžio ar jo dalies eigos, bylą nagrinėjantis teismas proceso šalies prašymu arba savo iniciatyva priima nutartį pakartoti procesinį veiksmą, kurio nepavyko užfiksuoti garso įrašu užfiksuoti . Dalyvaujantiems byloje teismo posėdyje asmenims apie numatomą pakartoti procesinį veiksmą pranešama šio įstatymo nustatyta tvarka. 8483 straipsnis. Administracinę bylą nagrinėjančio teismo teisė skirti baudas 1.
Administracinę bylą nagrinėjantis teisėjas ar teismas turi teisę skirti baudas, jeigu:
teisėjo ar teismo reikalavimų pateikti atsiliepimą į skundą (prašymą, pareiškimą ), dokumentus ar kitą medžiagą, taip pat už kitų teisėjo (teismo) reikalavimų, susijusių su bylos nagrinėjimu, nevykdymą;
bylą posėdžiui rengiantį teisėją ar į teismo posėdį;
byloje teismo posėdyje asmenys po įspėjimo vėl kalba be eilės, užgaulioja kitus byloje dalyvaujančius teismo posėdyje asmenis ar teismą;
reikalavimų laikytis tvarkos;
procesu administracinis teismas gali pripažinti akivaizdžiai nepagrįsto procesinio dokumento pateikimą, objektyviai nesąžiningą veikimą ar neveikimą, nukreiptą prieš ekonomišką, operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą ar išsprendimą. 2. Administracinę bylą nagrinėjantis teismas turi teisę skirti baudą fiziniams ir juridiniams asmenims, jų atstovams iki289300 eurų, o pareigūnams ar institucijų ir įstaigų atstovams – iki579600 eurų už kiekvieną pažeidimo atvejį, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytą atvejį. Nušalinimo teise piktnaudžiaujančiam asmeniui teismas turi teisę skirti iki
eurų baudą. Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties skirti baudą gali būti duodamas atskirasis skundas. TRYLIKTASIS
8584 straipsnis. Sprendimo priėmimas
pasitarimų kambaryje teisėjų balsų dauguma.
Teisėjai neturi teisės atsisakyti balsuoti arba susilaikyti, taip pat paskelbti nuomonių, pareikštų besi tariant is pasitarimų kambaryje. Posėdžio pirmininkas balsuoja paskutinis. Priimtą sprendimą pasirašo visi posėdyje dalyvavę teisėjai. 2. Teisėjas, nesutinkantis su daugumos nuomone, gali išdėstyti raštu savo atskirą ją nuomonę. Ši viešai neskelbiama, bet pridedama prie bylos. 3. Teismo sprendimas surašomas ir viešai paskelbiamas paprastai tą pačią dieną po individualios bylos išnagrinėjimo. Teismo sprendimas paskelbiamas perskaitant jo įžanginę ir rezoliucinę dalis ir trumpai žodžiu išdėstant sprendimo motyvų esmę. 4. Kai atsakovas pareiškėjo reikalavimus pripažįsta visiškai, teismas sprendime gali surašyti sutrumpintus motyvus , nurodydamas: teismo nustatytas aplinkybes, įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, įstatymus, kuriais teismas vadovavosi. 5. Teismas, išnagrinėjęs bylą, gali atidėti teismo sprendimo priėmimą ir paskelbimą ne ilgiau kaip dvidešimčiai keturiolikai darbo dienų , o išnagrinėjęs bylą dėl norminio administracinio akto teisėtumo, – ne ilgiau kaip vienam mėnesiui . Dėl svarbių priežasčių administracinę bylą nagrinėjančio teisėjo ar administracinę bylą nagrinėjančios teisėjų kolegijos nario (narių) motyvuotu prašymu teismo pirmininkas motyvuota nutartimi gali pratęsti šį terminą šiuos terminus ne ilgiau kaip dvidešimčiai keturiolikai darbo dienų. Kai suserga ar dėl kitų objektyvių priežasčių procese negali dalyvauti bylą nagrinėjantis teisėjas ar bylą nagrinėjančios teisėjų kolegijos narys (nariai), teismo pirmininkas nutartimi gali pratęsti šį terminą iki objektyvių priežasčių išnykimo. Jeigu objektyvios priežastys, dėl kurių buvo pratęstas teismo sprendimo priėmimo ir paskelbimo terminas, neišnyksta per protingą laiką, teismo pirmininkas paskiria naujos sudėties bylą nagrinėjantį teismą ir nustato bylos nagrinėjimo datą.
Kada bus skelbiamas teismo sprendimas, pranešama bylos proceso šalims. Kol rengiamas teismo sprendimas, kolegijos teisėjai gali nagrinėti kitas bylas. Teismo sprendimą , kurio priėmimas ir paskelbimas buvo atidėtas, gali paskelbti vienas iš bylą nagrinėjusių teisėjų, kitiems kolegijos teisėjams nedalyvaujant. Visi esantys posėdžių salėje asmenys skelbiamą teismo sprendimą išklauso stovėdami. Išimtiniais atvejais teismas gali leisti skelbiamą teismo sprendimą išklausyti sėdint. 6. Administracinio teismo sprendimas priimamas ir paskelbiamas Lietuvos
85 straipsnis. Teismo sprendimo įvykdymo atidėjimas ar išdėstymas Teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimas sprendžiamas vadovaujantis
straipsnis. Sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas
1Teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas. 2. Priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina
ištirtus teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas ) yra tenkintinas. Skundas (prašymas, pareiškimas ) gali būti tenkinamas visiškai ar iš dalies. 3. Teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus. 87 straipsnis. Sprendimo turinys
rezoliucinės dalių. 2. Įžanginėje sprendimo dalyje nurodoma:
gu jis dalyvavo nagrinėjant bylą), proceso šalys, kiti proceso dalyviai;
3Aprašomojoje sprendimo dalyje nurodoma:
buvo taikomos. 5. Rezoliucinėje sprendimo dalyje nurodoma:
patenkinto reikalavimo turinį, arba prašymą atmesti;
straipsnis. Sprendimų rūšys Išnagrinėjęs bylą, administracinis teismas priima vieną iš šių sprendimų:
pareiškimą ) kaip nepagrįstą;
pareiškimą ) ir panaikinti skundžiamą teisės aktą (ar jo dalį) arba įpareigoti atitinkamą jį priėmusį viešojo administravimo subjektą pašalinti padarytą pažeidimą ar įvykdyti kitokį teismo patvarkymą;
pareiškimą ) ir įpareigoti savivaldybių administravimo subjektą atitinkamai įgyvendinti įstatymą, vykdyti Vyriausybės nutarimą ar kitą teisės aktą;
(prašymą, pareiškimą) ir išspręsti ginčą kitu įstatymų numatytu nustatytu būdu;
pareiškimą ) ir priteisti atlyginti žalą, atsiradusią dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis). 88189 straipsnis. Sprendimai, kurie galėtų turėti įtakos finansų įstaigų finansinio stabilumo ir patikimumo stiprinimo priemonių veiksmingumui Kiti įstatymai gali numatyti nustatyti atvejus, kuriais kada teismo sprendimai, kurie galėtų turėti įtakos finansų įstaigų finansinio stabilumo ir patikimumo stiprinimo priemonių veiksmingumui, priimami tik dėl žalos priteisimo. 90 straipsnis. Dalinis sprendimas
sprendimu galutinai išsprendžiama tik dalis ginčo.
Dalinis sprendimas gali būti priimamas tada, kai byloje yra pareikšti keli reikalavimai ir surinktų įrodymų pakanka, kad teismas priimtų sprendimą vieno ar kelių iš byloje pareikštų reikalavimų ar reikalavimo dalies pagrįstumo klausimu. Dalinis sprendimas yra galutinis sprendimas toje ginčo dalyje. 2. Apskundus dalinį sprendimą, dėl kitų reikalavimų ar reikalavimo dalies byla nagrinėjama toliau. 8991 straipsnis. Skundžiamų teisės aktų panaikinimo pagrindai
1Skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra:
1) neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams;
2) neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas viešojo administravimo subjektas;
3) neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. 2. Skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) gali būti panaikintas ir kitais pagrindais, kuriuos administracinis teismas pripažino svarbiais. 9092 straipsnis. Sprendimas bylose dėl vilkinimo atlikti veiksmus ar neveikimo Bylose dėl viešojo a dministravimo subjekto neveikimo, t. y. pareigų nevykdymo, ar vilkinimo spręsti reikalus atlikti veiksmus administracinis teismas savo sprendimu gali įpareigoti atitinkamą tą viešojo administravimo subjektą per teismo nustatytą laiką priimti atitinkamą sprendimą reikiamą teisės aktą arba įvykdyti kitokį teismo patvarkymą. 9193 straipsnis. Teismo sprendimas užtikrinti savivaldybės visuomeninės administracin ės ių ginčų komisijos sprendimo ar juo patvirtintos taikos sutarties vykdymą 1.
Tais atvejais, kai pareiškėjas kreipiasi į administracinį teismą su prašymu užtikrinti savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos priimto sprendimo ar juo patvirtintos taikos sutarties vykdymą, teismas išreikalauja iš atitinkamos komisijos medžiagą, kurios pagrindu buvo priimtas sprendimas, ir rašytinio proceso tvarka patikrina jo teisėtumą. Jeigu teismas nustato, kad savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos sprendimas yra neteisėtas, tai priima sprendimą panaikinti savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos sprendimą ir pats išsprendžia bylą iš esmės šio įstatymo nustatyta tvarka. 2. Jeigu teismas nustato, kad savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos sprendimas yra teisėtas, tai priima sprendimą įpareigoti viešojo administravimo subjektą per teismo nustatytą laiką įvykdyti savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos sprendimą ar juo patvirtintą taikos sutartį . Tokio teismo sprendimo vykdymui užtikrinti taikomos šio įstatymo97 99 straipsnio nuostatos. 9294 straipsnis. Teisės A a kto panaikinimo teisinės pasekmės Skundžiamo teisės akto (veiksmo) panaikinimas reiškia, jog kad konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamo teisės akto (veiksmo) priėmimo padėtis, t. y. atkuriamos pažeistos pareiškėjo teisės ar teisėti interesai, tačiau iki panaikinto teisės akto galiojusio kito teisės akto teisinė galia tokiu atveju savaime neatkuriama. 9395 straipsnis. Teismo sprendimų nuorašų išsiuntimas Jeigu įstatymas nenustato kitaip, per tris darbo dienas nuo sprendimo surašymo paskelbimo dienos bylos šalims ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims proceso šalims , kuri e ios nedalyvavo teismo posėdyje, išsiunčiami administracinio teismo sprendimo patvirtintos kopijos ( nuorašai ) .
Rašytiniu prašymu sprendimo patvirtintos kopijos ( nuorašai ) išsiunčiami ir posėdyje dalyvavusioms proceso šalims. Šio įstatymo7574 straipsnio 7 dalyje numatytais nurodytais atvejais teismo sprendimai siunčiami elektroninių ryšių priemonėmis. 9496 straipsnis. Teismo sprendimo klaidų ištaisymas ir sprendimo išaiškinimas
panaikinti ar pakeisti. 2. Kol sprendimas neįvykdytas, teismas gali savo iniciatyva ar bylos proceso šalių prašymu ištaisyti sprendime aptiktus rašymo apsirikimus ar aiškias aritmetines klaidas. Ištaisymų klausimas išsprendžiamas nepranešus šalims priimant nutartį , nepranešus proceso šalims . Dėl tokios teismo nutarties gali būti duodamas atskirasis skundas. 3. Kol sprendimas neįvykdytas, bylos proceso šalių prašymu teismas turi teisę išaiškinti savo priimtą sprendimą, tačiau nekeisdamas jo turinio. Sprendimui išaiškinti skiriamas teismo posėdis ir apie tai pranešama bylos proceso šalims. Tačiau šių neatvykimas į posėdį nekliudo išnagrinėti sprendimo išaiškinimo klausimą. Teismo nutartį dėl sprendimo išaiškinimo galima apskųsti atskiruoju skundu. 9597 straipsnis. Papildomas sprendimas
savo iniciatyva priimti papildomą sprendimą:
davė paaiškinimų, sprendime yra neišnagrinėtas;
privalo atlikti arba nuo kurių jis privalo susilaikyti. 2.
kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos. 3. Papildomą sprendimą teismas priima, išnagrinėjęs klausimą teismo posėdyje. Proceso dalyviams pranešama apie posėdžio laiką ir vietą. Papildomo sprendimo patvirtintos kopijos ( nuorašai ) išsiunčiami proceso šalims ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims , jeigu jie jos nedalyvavo teismo posėdyje. 4. Papildomas sprendimas gali būti apskųstas apeliacine tvarka per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo priėmimo dienos. 5. Dėl teismo nutarties, kuria atmetamas pareiškimas dėl papildomo sprendimo priėmimo, gali būti duodamas atskirasis skundas. 9698 straipsnis. Sprendimo įsiteisėjimas
apeliacinio apskundimo terminui. 2. Apskųstas apeliacine tvarka sprendimas, jeigu jis nėra panaikintas, įsiteisėja apeliacine tvarka išnagrinėjus bylą. 3. Teismo sprendimas, priimtas bylą išnagrinėjus apeliacine tvarka, įsiteisėja nuo naujo sprendimo priėmimo dienos. 4. Sprendimui įsiteisėjus, proceso šalys ir kiti proceso dalyviai, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytų faktų ir teisinių santykių. 9799 straipsnis. Sprendimo vykdymas
1Įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo skundas (prašymas,
pareiškimas ) patenkinamas, jo patvirtinta kopija ( nuorašas ) nusiunčiamas vykdyti viešojo administravimo subjektui ar kitam asmeniui , kurio teisės aktai arba veiksmai ar ( neveikimas ) ar vilkinimas atlikti veiksmus buvo apskųsti, arba viešojo administravimo subjektui, kuris byloje atstovavo valstybei (Vyriausybei) , taip pat pareiškėjui. 2.
kalendorinių dienų ar teismo nustatytą terminą šio straipsnio 1 dalyje nurodytas viešojo administravimo subjektas ar kitas asmuo sprendim o as neįvykdo mas , pareiškėjo prašymu atitinkamas sprendimą priėmęs administracinis teismas išduoda jam vykdomąjį raštą kartu nurodydamas jį vykdyti antstoliui pagal atsakovo buveinės vietą Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Kai išieškomos pinigų sumos į valstybės biudžetą ar išieškoma žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, taip pat kai išieškomos sumos, susijusios su tarnybiniais teisiniais santykiais ar pensijų mokėjimu, teismas išduoda vykdomąjį raštą išieškotojui be jo prašymo. 3. Vykdomasis raštas išduodamas pasirašytinai arba išsiunčiamas registruotąja pašto siunta, o šio įstatymo 74 straipsnio 7 dalyje nurodytais atvejais siunčiamas elektroninių ryšių priemonėmis. Apie vykdomojo rašto išdavimą pažymima byloje. 34 . Neįvykdyti teismo sprendimai dėl žalos atlyginimo, dėl priteistų sumų ir nesumokėtų baudų išieškojimo, taip pat neįvykdytos teismo patvirtintos taikos sutartys vykdomi Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Šiais atvejais vykdomieji dokumentai pareiškėjui išduodami teismo sprendimui įsiteisėjus. 45
straipsnio34 dalyje nurodytų teismo sprendimų ir taikos sutarčių vykdymo metu Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka gali būti sudaromos taikos sutartys. Sudarytos taikos sutartys perduodamos apygardos administraciniam teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. KETURIOLIKTASIS
98100 straipsnis. Bylos nagrinėjimo sustabdymo pagrindai 1.
Teismas sustabdo bylą bylos nagrinėjimą šiais atvejais:
bylos proceso šalimi buvęs asmuo arba pasibaigia juridinis asmuo, jeigu ginčo teisinis santykis leidžia teisių perėmimą;
proceso šalis netenka veiksnumo;
kol iki bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka;
arba kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas byloje, atitinka Konstituciją;
suformuluotą paklausimą tuo pačiu teisės klausimu ir teismas neturi kitų teisinių argumentų dėl įstatymo arba teisės akto atitikties Konstitucijai ar įstatymams (šiuo atveju teismas bylos į Konstitucinį Teismą nesiunčia);56 ) kai kreipiamasi į administracinį teismą prašant ištirti norminio administracinio teisės akto teisėtumą arba kai pats administracinis teismas, nagrinėdamas konkrečią bylą, nusprendžia ištirti norminio administracinio teisės akto
teismas pripažįsta, kad būtina gauti bylai reikalingus įrodymus (dokumentus) iš užsienio valstybės;89 ) kai teismas kreipiasi į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją prašydamas preliminaraus nutarimo prejudicinio sprendimo Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo klausimu;910 ) kai nagrinėjant bylą, kurioje bankui ar Centrinei kredito unijai pareikšti turtiniai reikalavimai, paaiškėja, kad bankui ar Centrinei kredito unijai yra paskelbtas veiklos apribojimas (moratoriumas) . ;
būtina. 2.
prašymu pateikti konsultacinę išvadą dėl principinių klausimų, susijusių su Europos ž Ž mogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje ar jos protokoluose apibrėžtų teisių ir laisvių aiškinimu ar taikymu. 3. Dėl teismo nutarties sustabdyti bylą bylos nagrinėjimą , išskyrus nutartį sustabdyti bylą bylos nagrinėjimą dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą (šio straipsnio 1 dalies 4 ar 5 punkte nurodytu atveju), ar administracinį teismą ar kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją arba nutartį pradėti norminio administracinio teisės akto teisėtumo tyrimą, gali būti duodamas atskirasis skundas. 99
99 101 straipsnis. Bylos nagrinėjimo sustabdymo terminai Byla Bylos nagrinėjimas sustabdoma s :
1) šio įstatymo98 100 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytais nurodytais atvejais – kol iki paaiškės mirusio asmens ar pasibaigusio juridinio asmens teisių perėmėjas arba kol iki bus paskirtas neveiksniam tam tikroje srityje asmeniui bus paskirtas atstovas pagal įstatymą;
2) šio įstatymo98 100 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytais nurodytais atvejais – kol iki įsiteisės teismo sprendimas, nuosprendis, nutarimas ar nutartis;
3) šio įstatymo98
8 punktuose numatytais nurodytais atvejais – kol iki atitinkamai Konstitucinis Teismas ar administracinis teismas išnagrinės bylą ar kol iki bus atlikta ekspertizė arba gauti įrodymai iš užsienio valstybės;
4) šio įstatymo98
8 9 punkte numatytu nurodytu atveju – kol iki bus gautas kompetentingos Europos Sąjungos teisminės institucijos preliminarus nutarimas prejudicinis sprendimas ;
5) šio įstatymo98
9 10 punkte numatytu atveju – iki banko ar Centrinės kredito unijos veiklos apribojimo (moratoriumo) taikymo pabaigos . ;
6) šio įstatymo98 100 straipsnio 2 dalyje numatytu atveju – kol iki bus gauta Europos ž Ž mogaus t T eisių t T eismo konsultacinė išvada;
7) šio įstatymo 100 straipsnio 1 dalies 11 ir 12punktuose nurodytais atvejais – iki bus pašalintos aplinkybės, dėl kurių buvo sustabdytas bylos nagrinėjimas. 100 102 straipsnis. Bylos nagrinėjimo atnaujinimas Byla Bylos nagrinėjimas atnaujinama s pašalinus ar išnykus aplinkybėms, dėl kurių ji s buvo sustabdyta s , proceso dalyvių pareiškimu ar teismo iniciatyva. Dėl bylos nagrinėjimo atnaujinimo teismas ar teisėjas rašytinio proceso tvarka priima nutartį. Atnaujinta Atnaujinus bylos nagrinėjimą , byla nagrinėjama pagal šio įstatymo nustatytas bendrąsias taisykles. 101
101103 straipsnis. Bylos nutraukimo pagrindai Teismas nutraukia bylą:
atvejus, kai byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui;
ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti pareiškėjo skundo (prašymo, pareiškimo ) atsisakymą ar patvirtinti ginčo šalių taikos sutartį;
yra priimtas Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimas, kuriuo išspręstas ginčas tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimas patvirtinti ginčo šalių taikos sutartį ir šis sprendimas nebuvo apskųstas per įstatymuose nustatytą terminą;34 ) jeigu pareiškėjas atsisakė skundo (prašymo, pareiškimo ), išskyrus šio įstatymo5655 straipsnio 2 dalyje numatytus nurodytus atvejus;45 ) jeigu yra teismo patvirtinta ginčo šalių sudaryta taikos sutartis;56 ) jeigu mirus asmeniui, kuris buvo pareiškėjas, ginčo teisinis santykis neleidžia perimti teisių;67 ) jeigu likvidavus juridinį asmenį, kuris buvo pareiškėjas, ginčo teisinis santykis neleidžia perimti teisių;78 ) jeigu paaiškėja, kad skundas (prašymas, pareiškimas ) buvo priimtas praleidus nustatytus padavimo terminus, o pareiškėjas neprašė termino atnaujinti arba teismas atmetė tokį prašymą;
pareiškimui ) paduoti buvo atnaujintas be pagrindo;810 ) jeigu pareiškėjas nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos ir nebegalima šia tvarka pasinaudoti. 102104 straipsnis. Bylos nutraukimo tvarka ir pasekmės
nepriskirtinumo teismų kompetencijai, teismas privalo nurodyti, į kurią instituciją pareiškėjas turi kreiptis. 2.
2Dėl teismo nutarties nutraukti bylą gali būti duodamas atskirasis skundas. 3. Bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama. 4. Teismas išaiškina pareiškėjui skundo ( prašymo, pareiškimo) atsisakymo pasekmes, išskyrus atvejus, kai pareiškimas dėl atsisakymo buvo gautas paštu ar perduotas per kitus asmenis. 103
105 straipsnis. Skundo (prašymo, pareiškimo ) palikimo nenagrinėto pagrindai Teismas skundą (prašymą, pareiškimą ) palieka nenagrinėtą:
1) jeigu suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos ir dar galima pasinaudoti ta tvarka;
2) jeigu skundą (prašymą, pareiškimą ) padavė neveiksnus tam tikroje srityje asmuo;
3) jeigu skundą (prašymą, pareiškimą ) suinteresuoto asmens vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo;
4) jeigu teisme nagrinėjamas administracinis ginčas tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties administracinio ginčo dalyko ir tuo pačiu pagrindu ;
5) jeigu į posėdį neatvyko pareiškėjas, o teismas nelaiko esant galima išspręsti bylą pagal esančią byloje medžiagą, kai apie tai pareiškėjui buvo pranešta;
6) jeigu bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu paaiškėja, kad skundas (prašymas, pareiškimas) neatitinka jo turiniui keliamų reikalavimų arba kad nesumokėtas žyminis mokestis. Šiuo pagrindu skundas (prašymas, pareiškimas ) gali būti paliekamas nenagrinėtas tik tuo atveju, jeigu pareiškėjas per teismo nustatytą terminą trūkumų nepašalina;
7) šio įstatymo 130 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju. 104
1Tais atvejais, kada skundas (prašymas, pareiškimas ) paliekamas nenagrinėtas, byla užbaigiama teismo nutartimi. Šioje nutartyje teismas privalo nurodyti, kaip pašalinti aplinkybes, išvardytas nurodytas šio įstatymo
103 105 straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose, kliudančias nagrinėti bylą. 2.
2Pašalinus sąlygas, kurios buvo pagrindas skundą (prašymą,
pareiškimą ) palikti nenagrinėtą, suinteresuotas asmuo turi teisę vėl kreiptis į teismą su skundu (prašymu, pareiškimu ) bendra tvarka. 3. Dėl teismo nutarties palikti skundą (prašymą, pareiškimą ) nenagrinėtą gali būti duodamas atskirasis skundas. PENKIOLIKTASIS
105107 straipsnis. Nutarties priėmimas
esmės, priima nutartis. 2. Teismas priima nutartis pasitarimų kambaryje šio įstatymo nustatyta tvarka. Jas pasirašo visi posėdyje dalyvavę teisėjai. 3. Išsprendęs nesudėtingus klausimus, teismas gali priimti nutartį pasitaręs vietoje, neišeidamas į pasitarimų kambarį. 4. Atskirais atvejais teismas, atsižvelgdamas į sprendžiamo klausimo sudėtingumą, turi teisę ne ilgiau kaip penkioms darbo dienoms atidėti nutarties priėmimą ir paskelbimą. 45 . Priimtos nutartys perskaitomos balsu. 6. Kai šiame įstatyme nenustatyta, kad atskiras procesinis klausimas turi būti išsprendžiamas teismo nutartimi, teisėjas gali procesinį klausimą išspręsti rezoliucija. Išspręsdamas klausimą rezoliucija, teisėjas ant sprendžiamo dokumento užrašo, o jeigu sprendžiama dėl elektroninės formos dokumente išdėstyto klausimo – elektroninėje byloje tam skirtomis priemonėmis nurodo, kaip jis išsprendžia nagrinėjamą klausimą. Kartu teisėjas nurodo savo vardą ir pavardę, rezoliucijos priėmimo datą ir pasirašo. Teisėjo rezoliucija neskundžiama. 106108 straipsnis. Nutarties turinys 1.
1Nutartyje turi būti nurodoma:
gu jis dalyvavo nagrinėjant klausimą), jeigu nutartis priimama žodinio proceso tvarka;
vadovavosi;
duomenys, išvardyti nurodyti šio straipsnio 1 dalies 4, 5 ir 6 punktuose. 107109 straipsnis. Nutarčių išsiuntimas proceso šalims Bylos šalims ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims, neatvykusiems į teismo posėdį, išsiunčiami teismo nutarties nutraukti ar sustabdyti bylą, palikti skundą (prašymą) nenagrinėtą ar perduoti bylą pagal jos priskirtinumą atitinkamam teismui nuorašai. Nutarties nuorašai išsiunčiami ne vėliau kaip per tris dienas nuo nutarties priėmimo dienos. Teismo nutarties patvirtintos kopijos (nuorašai) išduodamos ar išsiunčiamos teismo posėdyje dalyvavusioms proceso šalims jų reikalavimu. Proceso šalims, neatvykusioms į teismo posėdį, ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo nutarties priėmimo išsiunčiami nutarčių, kurios gali būti skundžiamos atskiraisiais skundais, patvirtintos kopijos (nuorašai), taip pat atskiraisiais skundais neskundžiamų nutarčių sustabdyti bylos nagrinėjimą ir nutarčių perduoti bylą pagal jos priskirtinumą kitam teismui patvirtintos kopijos (nuorašai). Šio įstatymo75
numatytais nurodytais atvejais teismo nutartys siunčiamos elektroninių ryšių priemonėmis. 108110 straipsnis. Atskirosios nutartys 1.
1Jeigu teismas, nagrinėdamas administracinę bylą, padaro išvadą, kad pareigūnai, institucijos, įstaigos, įmonės, organizacijos bei ir asmenys pažeidė įstatymus ar kitus teisės aktus, tai priima atskirąją nutartį, kurioje nurodo padarytus pažeidimus ir nusiunčia ją atitinkamoms viešojo administravimo institucijoms, įmonių, įstaigų, organizacijų vadovams. 2. Apie priimtas priemones dėl atskirosios nutarties teismui atsakoma per vieną mėnesį. 109
111 straipsnis. Teismo veiksmai, kai nagrinėjant administracinę bylą nustatom i a nusikalstamos veikos požymi ai ų
1Jeigu nagrinėdamas administracinę bylą teismas nustato proceso šalies arba kito asmens veiksmuose nusikalstamos veikos požymių, apie tai praneša prokurorui. 2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytais nurodytais atvejais teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, arba išnagrinėja administracinę bylą iš esmės, arba sustabdo bylą bylos nagrinėjimą , jeigu negalima jos išnagrinėti, kol iki bus išspręsta baudžiamoji byla. II
SKYRIUS ATSKIRŲ BYLŲ KATEGORIJŲ NAGRINĖJIMO YPATUMAI ŠEŠIOLIKTASIS PIRMASIS SKIRSNIS PAREIŠKIMAI
110 112 straipsnis. Abstraktus pareiškimas prašymas ištirti norminio administracinio akto teisėtumą
1Su pareiškimu Kreiptis į administracinį teismą prašant prašydami ištirti, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį teisės aktą, turi teisę kreiptis Seimo nariai, Seimo kontrolieriai, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolierius, Lietuvos Respublikos lygių galimybių kontrolierius, Lietuvos Respublikos V valstybės kontrolės pareigūnai, bendrosios kompetencijos ir specializuoti teismai, prokurorai ir profesinės savivaldos asociacijos, įsteigtos pagal įstatymą vykdyti viešąsias funkcijas.
Minėti Nurodyti subjektai taip pat turi teisę kreiptis į administracinį teismą prašydami su prašymu ištirti konkrečios visuomeninės organizacijos, bendrijos, politinės partijos, politinės organizacijos ar asociacijos priimto bendro pobūdžio teisės akto teisėtumą. Šioje dalyje nurodyti subjektai, išskyrus bendrosios kompetencijos ir specializuotus teismus, kreipiasi į administracinį teismą su pareiškimu. Bendrosios kompetencijos ir specializuoti teismai prašymą ištirti norminio administracinio akto teisėtumą išdėsto nutartyje. 2. Kad būtų ištirta, ar savivaldybių administravimo subjekto priimtas norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį teisės aktą, su pareiškimu į administracinį teismą turi teisę kreiptis ir savivaldybių veiklos priežiūrą vykdantys Vyriausybės atstovai. 3. Prie pareiškimo ištirti norminio administracinio ar kito bendro pobūdžio teisės akto teisėtumą turi būti pridėtos skundžiamo teisės akto, taip pat įstatymo ar Vyriausybės norminio teisės akto, kuriam prieštarauja skundžiamas norminis administracinis aktas, kopijos. 4. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti subjektai abstraktų pareiškimą prašymą ištirti norminio administracinio akto teisėtumą paduoda raštu, faksimiliniu laišku arba elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis. 111113 straipsnis. Prašymas ištirti norminio administracinio akto teisėtumą , kai tai susiję ryšium su individuali a iąja byla 1.
Prašyti administracinio teismo pradėti tyrimą ištirti , ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį teisės aktą, turi teisę šio įstatymo2223 straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai, kai tame teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl jų teisių pažeidimo. 2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytais nurodytais atvejais administracinis teismas motyvuota nutartimi arba motyvuotu sprendimu išsprendžia, ar yra pagrindas pradėti norminio administracinio akto teisėtumo tyrimą prašymo priėmimo klausimą . Teismas atmeta prašymą ištirti pradėti tyrimą dėl norminio administracinio akto teisėtum ą o , jeigu:
administracinio akto;
ją bylą pats administracinis teismas suabejoja norminio administracinio akto, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, teisėtumu, teismas nutartimi sustabdo individualios ios bylos nagrinėjimą ir, jeigu tokio akto teisėtumo tyrimas priskirtas jo kompetencijai, nusprendžia pradėti atitinkamą tyrimą. Kitais atvejais taikomas šio įstatymo112114 straipsnis. Teismo nutartis pradėti tyrimą turi atitikti šio įstatymo 108 straipsnio reikalavimus, joje turi būti aiškiai nurodyta, kokio norminio administracinio akto (ar jo dalies) teisėtumu teismas suabejojo, taip pat turi būti išdėstyti šias abejones pagrindžiantys teisiniai motyvai.
Administracinio teismo teisėjas, dalyvavęs priimant nutartį pradėti norminio administracinio akto teisėtumo tyrimą, negali dalyvauti iš esmės nagrinėjant norminio administracinio akto teisėtumo bylą. 4. Įsiteisėjus administracinio teismo sprendimui, kuriuo išspręstas norminio administracinio akto teisėtumo klausimas, atitinkamas administracinis teismas nutartimi atnaujina sustabdytos individualios ios bylos nagrinėjimą ir sprendžia ją iš esmės. 112114 straipsnis. Bendrosios kompetencijos ar specializuoto teismo kreipimasis į administracinį teismą
nagrinėjimą ir nutartimi kreiptis į administracinį teismą prašydamas patikrinti, ar konkretus norminis administracinis aktas (ar jo dalis), kuris turėtų būti taikomas nagrinėjamoje byloje, atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį teisės aktą. 2. Gavęs įsiteisėjusį administracinio teismo sprendimą dėl norminio administracinio akto, bendrosios kompetencijos ar specializuotas teismas atnaujina sustabdytos individualios ios bylos nagrinėjimą. 113115 straipsnis. Bendrosios kompetencijos ar specializuoto teismo nutarties turinys 1.
112 114 straipsnyje nurodytais atvejais bendrosios kompetencijos ar specializuoto teismo priimamoje nutartyje turi būti nurodyta:
1) nutarties priėmimo laikas ir vieta;
2) nutartį priėmusio teismo pavadinimas ir adresas;
3) nutartį priėmusio teismo sudėtis, proceso dalyviai;
4) bylos esmė ir kokiais teisės aktais bylos ginčo šalys grindžia savo reikalavimus arba atsikirtimus;
5) duomenys apie ginčijamą teisės aktą: kas jį priėmė, priėmimo data, visas teisės akto pavadinimas;
6) kokiais teisiniais argumentais teismas, kuris kreipiasi, grindžia savo abejonę dėl ginčijamo norminio administracinio akto (ar jo dalies) teisėtumo;
7) teismo, kuris kreipiasi, prašymas ir kokiam administraciniam teismui jis adresuojamas. 2. Prie teismo nutarties pridedama:
1) sustabdytoji bendrosios kompetencijos ar specializuoto teismo byla;
2) ginčijamo teisės akto viso teksto nuorašas (kopija);
3) įstatymo ar Vyriausybės norminio teisės akto, kuriam prieštarauja skundžiamas teisės aktas, kopija;
4) teismo nutarties patvirtinta kopija (nuorašas) administracinio teismo dokumentacijai. 114
1Bylos dėl norminių administracinių aktų teisėtumo nagrinėjamos pagal bendrąsias šiame įstatyme nustatytas proceso taisykles. 2. Šio įstatymo
137 141 straipsnyje numatytais nurodytais atvejais, taip pat kai bylą dėl norminio administracinio akto teisėtumo , kai tai susiję su nagrinėjama individualiąja byla, nusprendžia pradėti pats administracinis teismas ryšium su nagrinėjama individualia byla , byla dėl norminio administracinio akto teisėtumo nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. 115 117 straipsnis. Teismo sprendimas dėl pareiškimo ( prašymo ) ištirti norminio administracinio akto teisėtumą 1.
Išnagrinėjęs bylą dėl pareiškimo ( prašymo ) ištirti norminio administracinio akto teisėtumą, administracinis teismas priima vieną iš šių sprendimų:
1) skundžiamą norminį administracinį aktą (ar jo dalį) pripažinti teisėtu ir prašymą dėl jo panaikinimo atmesti ;
2) skundžiamą norminį administracinį aktą (ar jo dalį) pripažinti prieštaraujančiu įstatymui ar Vyriausybės norminiam teisės aktui ir laikyti jį panaikintu . 2. Administracinis teismas, išnagrinėjęs bylą dėl norminio administracinio akto teisėtumo, grąžina atitinkamam teismui atsiųstą sustabdytąją bylą, kurios nagrinėjimas sustabdytas, ir išsiunčia priimto sprendimo patvirtintą kopiją ( nuorašą ) . 116 118 straipsnis. Norminio administracinio akto (ar jo dalies) pripažinimo neteisėtu teisinės pasekmės
1Norminis administracinis aktas (ar jo dalis) laikomas panaikintu ir paprastai negali būti taikomas nuo tos dienos, kai oficialiai buvo paskelbtas įsiteisėjęs administracinio teismo sprendimas dėl atitinkamo to norminio administracinio akto (ar jo dalies) pripažinimo neteisėtu. 2. Administracinis teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes ir įvertinęs neigiamų teisinių pasekmių tikimybę, savo sprendimu gali nustatyti, jog kad panaikintas pripažintas neteisėtu norminis administracinis aktas (ar jo dalis) negali būti taikomas nuo jo priėmimo dienos. 3. Prireikus administracinis teismas gali sustabdyti pripažinto neteisėtu norminio administracinio akto (ar jo dalies) galiojimą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. 117
1Administracinio teismo sprendimas dėl norminio administracinio akto (ar jo dalies) pripažinimo neteisėtu ir jo panaikinimo visais atvejais skelbiamas Teisės aktų registre. Teismo sprendime taip pat gali būti nurodytas spaudos leidinys, kuriame turi būti paskelbtas teismo sprendimas. 2.
išlaidas apmoka institucija, įstaiga, tarnyba, įmonė, organizacija, kurios viešojo administravimo subjektas, kurio norminis administracinis aktas (ar jo dalis) buvo pripažintas neteisėtu. Prireikus administracinio teismo sprendimo skelbimo išlaidos išieškomos remiantis teismo nutartimi, priimta po sprendimo paskelbimo dienos . 3. Institucija, įstaiga, tarnyba, įmonė ar organizacija, kurios Viešojo administravimo subjektas, kurio norminis administracinis aktas (ar jo dalis) buvo pripažintas neteisėtu, pateikia atitinkamam sprendimą priėmusiam administraciniam teismui spaudos leidinio numerį (egzempliorių), kuriame buvo paskelbtas administracinio teismo sprendimas dėl norminio administracinio
straipsnis. Prašymo pateikti išvadą padavimas
narys – meras, kuriems pradėta įgaliojimų netekimo procedūra, sulaužė priesaiką ir (ar) nevykdė (prašyme nurodytų) jiems įstatymuose nustatytų įgaliojimų (toliau
Lietuvos Respublikos V v ietos savivaldos įstatyme nustatyta tvarka. 2. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nepriima nagrinėti prašymo pateikti išvadą, jeigu:
administraciniame teisme. 3. Prašymą pateikti išvadą padavęs subjektas turi teisę jį atsiimti iki nagrinėjimo teismo posėdyje pradžios. 1172121 straipsnis. Prašymo pateikti išvadą nagrinėjimas Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme ir išvados pateikimas 1.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išvadą, ar savivaldybės tarybos narys, savivaldybės tarybos narys – meras sulaužė priesaiką ir (ar) nevykdė jiems įstatymuose nustatytų įgaliojimų (toliau – išvada dėl savivaldybės tarybos nario, savivaldybės tarybos nario – mero priesaikos sulaužymo ir įgaliojimų vykdymo), pateikia per2 du mėnesius nuo prašymo pateikti išvadą gavimo. 2. Prašymas pateikti išvadą nagrinėjamas pagal bendrąsias šiame įstatyme nustatytas proceso taisykles, išskyrus šiame skirsnyje nustatytas išimtis. 3. Teismas, gavęs prašymą pateikti išvadą, išsiunčia savivaldybės tarybos nariui, savivaldybės tarybos nariui – merui prašymo pateikti išvadą ir prie jo pridėtų dokumentų kopijas (skaitmenines kopijas). Savivaldybės tarybos narys, savivaldybės tarybos narys – meras turi teisę per7 septynias kalendorines dienas nuo šioje dalyje nurodytų dokumentų kopijų gavimo pateikti atsiliepimą į prašymą. 4. Prašymą pateikti išvadą Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nagrinėja apie teismo posėdį pranešęs prašymą padavusiai savivaldybės tarybai ir savivaldybės tarybos nariui, savivaldybės tarybos nariui – merui, dėl kurių įgaliojimų netekimo pradėta ši procedūra. Proceso dalyvių, kuriems apie teismo posėdį buvo tinkamai pranešta, neatvykimas į teismo posėdį nėra kliūtis nagrinėti bylą ir priimti išvadą dėl savivaldybės tarybos nario, savivaldybės tarybos nario – mero priesaikos sulaužymo ir įgaliojimų vykdymo. 1173122 straipsnis. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išvada
1171120 straipsnio 1 dalyje nurodytą prašymą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas priima išvadą dėl savivaldybės tarybos nario, savivaldybės tarybos nario – mero priesaikos sulaužymo ir įgaliojimų vykdymo. 2.
priesaikos sulaužymo ir įgaliojimų vykdymo nurodoma:
bylą), proceso dalyviai;
nario, savivaldybės tarybos nario – mero priesaikos sulaužymo ir įgaliojimų vykdymo yra galutinė ir neskundžiama. 4. Išvada dėl savivaldybės tarybos nario, savivaldybės tarybos nario – mero priesaikos sulaužymo ir įgaliojimų vykdymo skelbiama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo interneto svetainėje. SEPTYNIOLIKTASIS
dėl rinkimų ar dalyvavimo referendume teisės atkūrimo padavimas 1.
Rinkėjas, politinės partijos, politinės ar visuomeninės organizacijos atstovas , Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatyme, Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatyme, Referendumo įstatyme, taip pat Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatyme nurodyti asmenys, nesutikdam as i su apylinkės rinkimų komisijos sprendimu arba apylinkės referendumo komisijos sprendimu, priimtu pagal jo skundą sprendimais, priimtais pagal skundus dėl rinkėjų sąraše ar piliečių, turinčių teisę dalyvauti referendume, sąraše padarytų klaidų, dėl kurių rinkėjas negali įgyvendinti savo teisės rinkti (neteisingai įrašytas į sąrašą arba išbrauktas iš sąrašo, taip pat kai sąraše netiksliai nurodyti duomenys apie rinkėją), gali apylinkės rinkimų komisijos ar apylinkės referendumo komisijos sprendimą apskųsti atitinkamos apygardos administraciniam teismui per rinkimų įstatymuose ir Referendumo įstatym uos e numatytus nustatytus terminus. Skundas paduodamas raštu, faksimiliniu laišku arba elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis. 2. Jeigu kreipiamasi į teismą prieš tai nepateikus skundo apylinkės komisijai, teisėjas perduoda skundą atitinkamai tam tikrai komisijai ir apie tai praneša pareiškėjui. 119 124 straipsnis. Skundo dėl Lietuvos Respublikos V v yriausiosios rinkimų komisijos sprendimų padavimas
1Prezidento rinkimų įstatyme, Seimo rinkimų įstatyme, Referendumo įstatyme, taip pat S s avivaldybių tarybų rinkimų įstatyme numatyti nustatyti asmenys šiuose įstatymuose nurodytais pagrindais ir per nurodytus terminus gali apskųsti Lietuvos Respublikos V v yriausiosios rinkimų komisijos sprendimus. 2. Skundai paduodami raštu, faksimiliniu laišku arba elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. 120
125 straipsnis. Skundo dėl rinkimų įstatymų ar Referendumo įstatym ų o pažeidimo išnagrinėjimo terminai ir tvarka 1.
Skundą dėl rinkimų įstatymų ir Referendumo įstatym ų o pažeidimo administracinis teismas išnagrinėja per rinkimų įstatymuose ir Referendumo įstatym uos e numatytus nustatytus terminus. 2. Skundą administracinis teismas nagrinėja pranešęs pareiškėjui ir atitinkamai rinkimų komisijai. Nurodytų asmenų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie teismo posėdį buvo pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. 121126 straipsnis. Teismo sprendimas dėl rinkimų
įstatymų ar Referendumo įstatym ų o pažeidimo įsiteisėja nuo paskelbimo. 2. Priėmus sprendimą, jo patvirtintos kopijos ( nuorašai , ( skaitmeninės kopijos) nedelsiant nusiunčiami nusiunčiamos paštu ar elektroninių ryšių priemonėmis atitinkamai rinkimų komisijai ir pareiškėjui. AŠTUONIOLIKTASIS
Aštuonioliktasis skirsnis neteko galios nuo 2011 m. sausio 1 d. 122 straipsnis. Neteko galios nuo 2011 m. sausio 1 d. 123 straipsnis . Neteko galios nuo 2011 m. sausio 1 d. 124 straipsnis. Neteko galios nuo 2011 m. sausio 1 d. 125 straipsnis. Neteko galios nuo 2011 m. sausio 1 d. 126 straipsnis. Neteko galios nuo 2011 m. sausio 1 d. KETVIRTASIS
127 straipsnis. Individualiosios vienarūšės bylos
bylos (toliau – individualiosios vienarūšės bylos), kurios kyla dėl norminio administracinio akto pripažinimo prieštaraujančiu Konstitucijai ar įstatymams pasekmių, gali būti nagrinėjamos šiame skirsnyje nustatyta modelinio teismo proceso tvarka. Šiame skirsnyje neaptartais atvejais taikomos kitos šio įstatymo nuostatos. 2.
administraciniuose teismuose yra nagrinėjama daugiau kaip 20 individualiųjų vienarūšių bylų, viena ar daugiau iš anksčiau nurodytų administracinių bylų gali būti nagrinėjama šio įstatymo 129 straipsnyje nustatyta tvarka ir vadinama modeline byla (modelinėmis bylomis). 128 straipsnis. Modelinio teismo proceso pradėjimas, individualiųjų vienarūšių ar modelinių bylų sujungimas
teismo procesą gali pradėti apygardos administracinio teismo pirmininkas teisėjo (teisėjų kolegijos) prašymu, priimdamas nutartį. Vadovaujantis šio straipsnio nuostatomis, modelinis teismo procesas gali būti pradėtas ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme teisėjo (teisėjų kolegijos) prašymu, teismo pirmininkui priėmus nutartį. Nutartis pradėti arba atsisakyti pradėti modelinį procesą yra neskundžiama. 2. Apygardos administracinio teismo pirmininkas gali keletą individualiųjų vienarūšių ar modelinių bylų sujungti į vieną modelinę bylą. Kai keletas individualiųjų vienarūšių ar modelinių bylų yra skirtinguose apygardų administraciniuose teismuose, jas gali sujungti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas. Teismo pirmininkas, sujungęs keletą individualiųjų vienarūšių ar modelinių bylų į vieną modelinę bylą, sudaro teisėjų kolegiją šiai bylai nagrinėti. 3. Apie nutartį pradėti modelinį procesą informuojami modelinės bylos proceso dalyviai, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir visi apygardų administraciniai teismai. Pranešimas apie minėtą nutartį skelbiamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo interneto svetainėje. 4. Pradėjus modelinę bylą, kitų individualiųjų vienarūšių bylų, nurodytų šio įstatymo 127 straipsnio 1 dalyje, nagrinėjimas sustabdomas. Teismo nutartis sustabdyti individualiosios vienarūšės bylos nagrinėjimą gali būti skundžiama atskiruoju skundu tik tuo pagrindu, kad nagrinėjama byla neatitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytų kriterijų. 129 straipsnis.
trijų teisėjų kolegija. Modelines bylas Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme nagrinėja išplėstinė teisėjų kolegija arba teismo plenarinė sesija. 2. Administraciniai teismai imasi priemonių modelinę bylą išnagrinėti kiek įmanoma greičiau. 3. Teismas atmeta individualiosios vienarūšės bylos proceso šalies prašymą jį įtraukti trečiuoju suinteresuotu asmeniu į modelinės bylos procesą, jei gu nenustato, kad jo dalyvavimas yra būtinas tinkamai išnagrinėti modelinę bylą. Ši nutartis atskiruoju skundu neskundžiama. 130 straipsnis. Individualių jų vienarūšių bylų nagrinėjimo atnaujinamas
teismo sprendimui modelinėje byloje, individualių jų vienarūšių bylų nagrinėjimas yra atnaujinamas, išskyrus šio straipsnio2 dalyje nustatytą atvejį. Apie teismo sprendimo modelinėje byloje, išnagrinėtoje apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme, įsiteisėjimą pranešama visiems apygardų administraciniams teismams ir paskelbiama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo interneto svetainėje. 2. Apygardų administraciniai teismai apie teismo sprendimo modelinėje byloje, išnagrinėtoje apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme, kurioje pareiškėjo reikalavimai buvo atmesti , įsiteisėjimą praneša individualių jų vienarūšių bylų proceso šalims , išaiškindami teisę paduoti prašymą atnaujinti individualiosios vienarūšės bylos nagrinėjimą ir tokio prašymo nepadavimo teisines pasekmes . Jei gu per vieną mėnesį nuo pranešimo apie teismo sprendimą, kuriuo pareiškėjo reikalavimai buvo atmesti modelinėje byloje , gavimo individualios ios vienarūšės bylos proceso šalis nepaduoda prašymo atnaujinti individualios ios vienarūšės bylos nagrinėjimą, skundas (prašymas, pareiškimas ) individualioj oje vienarūšėje byloje paliekamas nenagrinėtas.
Per nustatytą terminą pateikus minėtą prašymą, individualios ios vienarūšės bylos nagrinėjimas yra atnaujinamas. 131 straipsnis. Individualių jų vienarūšių bylų nagrinėjimas
teismo sprendimui modelinėje byloje, tiek pirmojoje, tiek apeliacinėje instancijoje atnaujintos individualios ios vienarūšės bylos gali būti nagrinėjamos supaprastina tvarka – vieno teisėjo, rašytinio proceso tvarka. Tokioje byloje priimtame sprendime (nutartyje) turi būti įžanginė ir rezoliucinė dalys, taip pat trumpai išdėstyti motyvai. Jei gu individualia jai vienarūšei bylai nagrinėti iš pradžių buvo sudaryta teisėjų kolegija, atnaujinus bylos nagrinėjimą, teisėjų kolegijos siūlymu teismo, kuriame buvo sudaryta teisėjų kolegija, pirmininkas individualia jai vienarūšei bylai nagrinėti gali paskirti vieną teisėją . Dėl bylos nagrinėjimo supaprastinta tvarka teismas priima nutartį ir per tris darbo dienas išsiunčia ją proceso dalyviams. Ši nutartis atskiruoju skundu neskundžiama. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta supaprastinta tvarka administracinis teismas gali nagrinėti ir tas bylas, nurodytas šio įstatymo 127 straipsnio 1 dalyje, kurios buvo iškeltos po teismo sprendimo modelinėje byloje įsiteisėjimo. 3. Individualioji vienarūšė byla pirmosios instancijos teisme nagrinėjama žodinio proceso tvarka, jei gu per septynias darbo dienas nuo nutarties bylą nagrinėti supaprastinta tvarka įteikimo to prašo bet kuri proceso šalis. Teismas visais atvejais gali nuspręsti individualią ją vienarūšę bylą nagrinėti bendra tvarka. 4.
, 2 ir 3 dalyse nustatytos taisyklės taikomos tik tuo atveju, jei gu pirmosios instancijos teismo sprendimo modelinėje byloje teisėtumas ir pagrįstumas buvo patikrintas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme arba Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas priėmė sprendimą modelinėje byloje pagal šio įstatymo 128 straipsnio1 dalį. Jei gu pirmosios instancijos teismo sprendimo modelinėje byloje teisėtumas ir pagrįstumas ne buvo patikrintas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme , atnaujintos individualiosios vienarūšės bylos nagrinėjamos bendra tvarka. III
127132 straipsnis. Apygardų administracinių teismų sprendimų apskundimas
instancija, apeliacine tvarka per keturiolika dienų vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. 2. Praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu apeliacinis arba pirmosios instancijos teismas, jeigu per jį paduodamas apeliacinis skundas, apeliacinio skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakoma atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti, gali būti duodamas atskirasis skundas. 128 straipsnis. Neteko galios nuo 2011 m. sausio 1 d. 129133 straipsnis. Apeliacinių skundų padavimo tvarka Apeliaciniai skundai raštu arba teisingumo ministro nustatyta tvarka elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis paduodami arba tiesiog apeliacinės instancijos teismui, arba per teismą, kurio sprendimas , nutarimas ar nutartis yra skundžiam i as .
Gavęs apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas išreikalauja administracinę bylą ir sprendžia apeliacinio skundo priėmimo klausimą. Prireikus apeliacinio skundo priėmimo klausimą apeliacinės instancijos teismas gali perduoti spręsti tam pirmosios instancijos
1Apeliacinį skundą gali paduoti visi proceso dalyviai. 2. Apeliaciniame skunde nurodoma:
apeliacinis skundas, pavadinimas;
apeliantas turi, – ir elektroninio pašto adresas, telefono ir fakso numeriai ar kitų elektroninių ryšių priemonių adresai;
šalių ir trečiųjų suinteresuotų asmenų proceso šalių atstovus, pavadinimai ir adresai, jeigu žinoma, – ir elektroninio pašto adresas, telefono, fakso numeriai ar kitų elektroninių ryšių priemonių adresai;
neteisėtumas ar nepagrįstumas (apeliacinio skundo juridinis pagrindas);
apeliaciniame skunde išdėstytas aplinkybes;
elektroninių ryšių priemonėmis;
pageidauja;
apeliaciniame skunde nurodyti įrodymai (jeigu apeliantas jų turi), taip pat duomenys apie tai, kad už apeliacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis. Kai apeliacinis skundas paduotas raštu, apeliacinio skundo su priedais egzempliorių (kopijų) turi būti tiek, kad juos būtų galima įteikti kiekvienai proceso šaliai ir dar liktų egzempliorius teisme. 4. Apeliacinį skundą pasirašo jį paduodantis asmuo, advokatas arba atstovas pagal įstatymą apeliantas arba jo atstovas . Pateikiant apeliacinį skundą teismui elektroninių ryšių priemonėmis šio straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka, laikoma, kad apeliacinis skundas yra pasirašytas. Kai apeliacinį skundą paduoda advokatas, atstovas pagal įstatymą, įmonių ar institucijų vadovų įgalioti asmenys atstovas , prie jo turi būti pridedamas dokumentas, įrodantis jį paduodančio asmens patvirtinantis atstovo įgaliojimus. 5. Kai apeliacinis skundas paduodamas elektroninių ryšių priemonėmis, asmens tapatybė patvirtinama Teismų įstatyme nustatytais būdais. 6. Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Naujais reikalavimais nelaikomi reikalavimai, neatsiejamai susiję su jau pareikštais reikalavimais. 131135 straipsnis. Prisidėjimas prie apeliacinio skundo
apeliacinio skundo, paduodami prašymą apeliacinės instancijos teismui raštu arba teisingumo ministro nustatyta tvarka elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis. Toks prisidėjimas yra galimas iki bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios. Jeigu prisidedama prie apeliacinio skundo, už pareiškimą dėl prisidėjimo žyminis mokestis neimamas. Pareiškime dėl prisidėjimo prie pareikšto apeliacinio skundo prisidedantys asmenys negali pareikšti savarankiškų reikalavimų ir apskųsto sprendimo naikinimo ar pakeitimo pagrindų. 2.
laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui. 3. Jeigu asmuo prisidėjo prie apeliacinio skundo, jis praranda teisę pareikšti savarankišką apeliacinį skundą. 132136 straipsnis. Apeliacinio skundo atsisakymas
Apeliantas turi teisę apeliacinio skundo atsisakyti iki teismo posėdžio pradžios, jeigu byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, arba iki baigiamųjų kalbų, jeigu byla nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Apelianto pareiškimas raštu arba elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis, kuriuo atsisakoma apeliacinio skundo, pridedamas prie bylos (elektroninės bylos). 2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytu nurodytu atveju, jeigu sprendimas nebuvo apskųstas kitų proceso dalyvių asmenų , teismas nutartimi apeliacinį procesą nutraukia. Apie apeliacinio skundo atsisakymą teismas informuoja apeliacinio proceso dalyvius. 3. Apeliacinio skundo atsisakęs asmuo apeliantas pakartotinai jį paduoti neturi teisės. DVIDEŠIMTASIS
133137 straipsnis. Apeliacinio proceso taisyklės Apeliacinis procesas vyksta pagal tas pačias taisykles kaip ir procesas pirmosios instancijos teisme, išskyrus šiame įstatyme nustatytas išimtis. 134138 straipsnis. Apeliacinio skundo priėmimas
ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jo pateikimo pirmosios instancijos teismui, o kai apeliacinis skundas paduodamas apeliacinės instancijos teismui, – per tris darbo dienas, kai išreikalaujama administracinė byla. 2. Jeigu apeliacinis skundas neatitinka šio įstatymo130134 straipsnio reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Kai per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, apeliacinis skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui apeliantui .
Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties grąžinti apeliacinį skundą pareiškėjui apeliantui gali būti paduodamas atskirasis skundas. 3. Apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui apeliantui , jeigu:
termino atnaujinti arba toks prašymas nebuvo patenkintas apeliacinis skundas paduotas praleidus nustatytą apeliacinio skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas ;
skundą paduoda neveiksnus tam tikroje srityje asmuo arba asmuo, neturintis teisės jį paduoti;
skundą paduoda įgaliojimų neturintis atstovas. 4. Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties atsisakyti priimti apeliacinį skundą gali būti paduotas atskirasis skundas. Atsisakymas priimti apeliacinį skundą šio straipsnio 3 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytais pagrindais nekliudo, nepažeidžiant apeliacinio skundo padavimo termino, vėl kreiptis su apeliaciniu skundu, jeigu trūkumai bus pašalinti. 5. Pirmosios instancijos teismas, priėmęs apeliacinį skundą, per tris darbo dienas išsiunčia bylą (elektroninę bylą) su gautu apeliaciniu skundu ir jo priedais apeliacinės instancijos teismui. 6. Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad teismas, spręsdamas apeliacinio skundo priėmimo klausimą, privalėjo apeliantui paskirti terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, priima nutartį ir nustato terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti. Jeigu trūkumai nepašalinami, apeliacinis procesas nutraukiamas. 67 . Kai apeliacinis skundas paduodamas apeliacinės instancijos teismui, motyvuotą nutartį atsisakyti priimti apeliacinį skundą priima apeliacinio teismo trijų teisėjų kolegija. 78 . Jeigu šio straipsnio 3 dalyje nurodyti trūkumai paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas. 135
135139 straipsnis. Pasirengimas nagrinėti bylą
1Teisėjas pranešėjas vienas atlieka veiksmus, reikalingus bylai nagrinėti. 2. Apeliacinės instancijos teismas išsiunčia
dalyvaujantiems apeliaciniame procese asmenims proceso dalyviams apeliacinio skundo ir jo priedų nuorašus, reikalaudamas per keturiolika kalendorinių dienų nuo apeliacinio skundo ir jo priedų nuorašų gavimo pateikti apeliacinės instancijos teismui išsamius atsiliepimus į apeliacinį skundą. Šio įstatymo7574 straipsnio 7 dalyje numatytais nurodytais atvejais teismas apeliacinio skundo ir jo priedų skaitmenines kopijas siunčia elektroninių ryšių priemonėmis. 3. Žodinio bylos nagrinėjimo atveju proceso dalyviai apie apeliacinės bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuojami pranešimais. Šių asmenų neatvykimas į teismo posėdį nekliudo nagrinėti bylą. 136140 straipsnis. Bylos nagrinėjimo ribos
neapskųstosios sprendimo dalių teisėtumą ir pagrįstumą, taip pat sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tų asmenų atžvilgiu, kurie skundo nepadavė. 2. Teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą. 1. Teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. 2. Teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 142 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimų pagrindų. 137141 straipsnis. Bylos nagrinėjimas ir sprendimas rašytinio proceso tvarka
nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas.
Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. 2. Neteko galios nuo 2011 m. sausio 1 d. 32 . Nagrinėjant apeliacinį skundą rašytinio proceso tvarka, teismo posėdžio garso įrašas nedaromas, posėdžio forma yra laisva. Teismo sprendimas ar nutartis per tris darbo dienas nuo jų priėmimo išsiunčiami proceso šalims paštu arba šio įstatymo7574 straipsnio 7 dalyje numatytais nurodytais atvejais – elektroninių ryšių priemonėmis. 43 . Apeliacinės instancijos teismas rašytinio proceso tvarka bylą gali išspręsti ir tais atvejais, kai į žodinį bylos nagrinėjimą neatvyksta nei bylos šalys, nei jų atstovai nė vienas iš proceso dalyvių , nors apie posėdžio laiką ir vietą jiems buvo tinkamai pranešta. Paskelbęs sprendimą nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka, teismas išeina į pasitarimų kambarį priimti sprendimo. 54 . Administracinių bylų, nagrinėjamų rašytinio proceso tvarka, proceso dalyviams apie teismo posėdžių datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešama specialiame interneto tinklalapyje ne vėliau kaip likus7 septynioms darbo dienoms iki teismo posėdžio. Šią informaciją taip pat teikia teismo raštinė. 138142 straipsnis. Bylos nagrinėjimas iš esmės
kolegijos teisėjo pranešėjo pranešimu apie bylą. Jame išdėstoma bylos esmė, apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai, taip pat nauji įrodymai, jeigu jų yra pateikta. 2. Žodinio bylos nagrinėjimo atveju po pranešimo apie bylą teismas išklauso proceso šalių bei ir kitų proceso dalyvių paaiškinimų. Pirmas kalba apeliantas.
Pirmas kalba apeliantas. Teismas įspėja proceso dalyvius, jeigu kalbų turinys neatitinka pateiktų procesinių dokumentų turinio. 3. Jeigu teismas pripažino, jog kad būtina, gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai. Teismas taip pat gali tirti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti. Nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tiktai tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. 4. Žodinio bylos nagrinėjimo atveju, ištyrus įrodymus, proceso dalyviai turi teisę išdėstyti savo nuomonę baigiamosiose kalbose. Jeigu įrodymų tirti nereikėjo, baigiamosios kalbos prasideda po proceso šalių ir kitų proceso dalyvių paaiškinimų. 5. Žodinio bylos nagrinėjimo atveju teismo posėdžio eiga fiksuojama darant teismo posėdžio garso įrašą. 6. Neteko galios nuo 2012-07-017
6. Teismas paprastai neriboja proceso dalyvių kalbų trukmės, tačiau išimtiniais atvejais, atsižvelgdamas į nagrinėjamos bylos sudėtingumą ir konkrečias faktines aplinkybes, gali nustatyti kalbų trukmę. DVIDEŠIMT
139143 straipsnis. Sprendimo ar nutarties priėmimas ir paskelbimas
išeina į pasitarimų kambarį priimti sprendimo ar nutarties. 2. Priėmęs sprendimą ar nutartį, teismas grįžta į teismo posėdžių salę ir kolegijos pirmininkas arba teisėjas pranešėjas perskaito sprendimo ar nutarties įžanginę ir rezoliucinę dalis ir trumpai žodžiu išdėsto sprendimo ar nutarties motyvus. 3. Visas teismo sprendimas ar nutartis išdėstomi raštu ir visų teisėjų pasirašomi. 4.
paskelbimą ne ilgiau kaip dvidešimčiai keturiolikai darbo dienų, o išnagrinėjęs bylą dėl norminio administracinio akto teisėtumo, – ne ilgiau kaip vienam mėnesiui. Dėl svarbių priežasčių administracinę bylą nagrinėjančios teisėjų kolegijos nario (narių) motyvuotu prašymu teismo pirmininkas motyvuota nutartimi gali pratęsti šį terminą šiuos terminus ne ilgiau kaip dvidešimčiai keturiolikai darbo dienų. Kai suserga ar dėl kitų objektyvių priežasčių procese negali dalyvauti bylą nagrinėjantis teisėjas ar bylą nagrinėjančios teisėjų kolegijos narys (nariai), teismo pirmininkas nutartimi gali pratęsti šį terminą iki objektyvių priežasčių išnykimo. Kada bus skelbiamas teismo sprendimas, pranešama bylos proceso šalims. Kol rengiamas sprendimas, kolegijos teisėjai gali nagrinėti kitas bylas. Jeigu objektyvios priežastys, dėl kurių buvo pratęstas teismo sprendimo priėmimo ir paskelbimo terminas, neišnyksta per protingą laiką, teismo pirmininkas paskiria naujos sudėties bylą nagrinėjantį teismą ir nustato bylos nagrinėjimo datą. 5. Sprendimą ar nutartį, kurios priėmimas ir paskelbimas buvo atidėtas, gali paskelbti vienas iš bylą nagrinėjusių teisėjų, kitiems kolegijos teisėjams nedalyvaujant. 140144 straipsnis. Apeliacinės instancijos teismo teisės
1Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, turi teisę:
atmesti;
bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo;
(prašymą, pareiškimą) palikti nenagrinėtą, jeigu nustatomos šio įstatymo
straipsniuose nurodytos aplinkybės. 2.
numatytu nurodytu atveju priimamas teismo sprendimas, o 1, 3, 4 ir 5 punktuose numatytais nurodytais atvejais – motyvuota teismo nutartis. 141145 straipsnis. Apeliacinės instancijos teismo teisė panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba priimti naują sprendimą
teisę perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu:
142146 straipsnyje nurodytų pagrindų;
reikalavimus. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais apeliacinės instancijos teismas priima naują sprendimą, jeigu naujas bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme gali užvilkinti galutinio sprendimo priėmimą. 142146 straipsnis. Sprendimo panaikinimas pažeidus arba neteisingai pritaikius procesinės teisės normas
panaikinti sprendimą tik tada, jeigu dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla. 2.
2Sprendimo negaliojimo pagrindais yra pripažįstami tokie atvejai, kai:
ar išimtinio teritorinio priskirtinumo atitinkamiems teismams taisykles arba bylų rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui taisykles;
dalyvauti byloje į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų;
sprendimą pasirašė ne tas teisėjas, kuris nurodytas sprendime;
bylą;
, nutartis yra be motyvų;
rašytinio proceso tvarka;
proceso dalyvių, kuriam nustatyta tvarka nepranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, ir toks asmuo šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą;
proceso kalbos taisyklės, ir asmuo, kurio teisės buvo pažeistos, šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą. 143147 straipsnis. Sprendimo panaikinimas ar pakeitimas pažeidus materiali nės osios teisės normas Materiali nės osios teisės normų pažeidimas yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ar pakeisti, jeigu pirmosios instancijos teismas netinkamai jas pritaikė arba išaiškino. 144 straipsnis. Neteko galios nuo 2011 m. sausio 1 d. 145148 straipsnis. Apeliacinės instancijos teismo sprendimo , nutarimo ar nutarties įsiteisėjimas ir privalomumas
, nutarimas ar nutartis įsiteisėja priėmimo dieną ir kasacine tvarka neskundžiami. 2.
sprendimą visą ar iš dalies ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, apeliacinės instancijos teismo nutartyje išdėstyti teisės išaiškinimai yra privalomi pirmosios instancijos teismui. 146149 straipsnis. Apeliacinės instancijos teismo atskiroji nutartis
108
teismas atskirąja nutartimi taip pat gali nurodyti pirmosios instancijos teismo padarytus teisės normų pažeidimus ar klaidas, kurie nėra pagrindas panaikinti sprendimą. 2. Apie priimtas priemones dėl atskirosios nutarties apeliacinės instancijos teismui atsakoma per vieną mėnesį. 147150 straipsnis. Išnagrinėtos bylos grąžinimas pirmosios instancijos teismui
darbo dienų grąžina bylą kartu su priimtu sprendimu ( nutarimu, nutartimi) pirmosios instancijos teismui. 2. Pirmosios instancijos teismas proceso šalių prašymu išsiunčia joms apeliacinės instancijos teismo sprendimo , nutarimo ar nutarties nuorašus (kopijas) patvirtintas kopijas (nuorašus) . Šio įstatymo 74 straipsnio 7 dalyje nurodytais atvejais apeliacinės instancijos teismo sprendimai ir nutartys siunčiamos elektroninių ryšių priemonėmis. DVIDEŠIMT
148151 straipsnis. Apeliacinio proceso normų galiojimas Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje skyriuje numatytas nustatytas išimtis. 149152 straipsnis. Atskirųjų skundų padavimo tvarka
atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui:
vėliau kaip per septynias kalendorines dienas nuo nutarties paskelbimo. 3. Jeigu skundžiama nutartis, įstatymo nustatyta tvarka priimta nagrinėjant bylą proceso šalims nedalyvaujant, atskirasis skundas gali būti paduodamas per septynias kalendorines dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos ( nuorašo ) įteikimo dienos. 150153 straipsnis. Atskirųjų skundų nagrinėjimo tvarka
darbo dienas po jo gavimo:
(nutarimų) , priimtų šio įstatymo101103 straipsnyje numatytais nurodytais atvejais, be žodinio nagrinėjimo pats panaikina skundžiamą nutartį ir išsiunčia priimtos šiuo klausimu nutarties patvirtintą kopiją ( nuorašą , ( skaitmeninę kopiją) bylos proceso dalyviams;
atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui. 2. Teismas atskirąjį skundą paprastai nagrinėja rašytinio proceso tvarka. 151154 straipsnis. Apeliacinės instancijos teismo teisės Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, turi teisę savo nutartimi:
instancijos teismui nagrinėti iš naujo. 152155 straipsnis. Apeliacinės instancijos teismo nutarties įsiteisėjimas Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo priėmimo. IV
153156 straipsnis. Proceso atnaujinimo pagrindai 1.
Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu , nutarimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas šiame skirsnyje skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka. 2. Procesas gali būti atnaujinamas esant šiems pagrindams:
1) kai Europos ž Ž mogaus t T eisių t T eismas pripažįsta, kad Lietuvos Respublikos teismo sprendimas byloje prieštarauja Europos ž Ž mogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai ir jos papildomiems protokolams;
2) naujai paaiškėja esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu;
3) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyti žinomai melagingi liudytojo parodymai, žinomai melaginga eksperto išvada, žinomai neteisingas vertimas, dokumentų arba daiktinių įrodymų suklastojimas, dėl kurių priimtas neteisėtas arba nepagrįstas sprendimas;
4) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyti nusikalstami šalių kitų bylos dalyvių ar jų atstovų proceso dalyvių, liudytojo, specialisto, eksperto ar vertėjo veiksmai arba nusikalstamos teisėjų veikos, padaryti nagrinėjant šią bylą;
5) panaikinamas kaip neteisėtas ar nepagrįstas teismo sprendimas, nuosprendis, kuris buvo pagrindas priimti tą sprendimą , nutarimą ar nutartį;
6) jeigu viena iš proceso šalių proceso metu buvo neveiksni tam tikroje srityje ir nebuvo atstovaujama atstovo pagal įstatymą;
7) jeigu sprendime teismas pasisakė nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ar pareigų;
8) sprendimas ar nutartis yra be motyvų;
9) jeigu bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas;
10) jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materiali nės osios teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą , nutarimą ar nutartį;
11) panaikinamas kaip neteisėtas individualus teisės aktas, kuriuo remdamasis teismas išsprendė bylą;
12) kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą. 3.
1 straipsnio 3 dalyje nurodytų bylų. 154157 straipsnis. Subjektai, turintys teisę paduoti prašymą atnaujinti procesą
paduoti bylos šalys, tretieji suinteresuoti asmenys proceso šalys bei ir jų atstovai, neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys, jeigu įsiteisėjęs sprendimas , nutarimas ar nutartis pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus, taip pat prokuroras bei ir viešojo administravimo subjektai, kad būtų apgintas viešasis interesas ar apgintos valstybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys gali paduoti prašymus atnaujinti procesą tik šio įstatymo 156 straipsnio 2 dalies 7 punkte nurodytu pagrindu. 2. Apygardos administracinio teismo pirmininko siūlymu arba gavęs informaciją apie tai, kad gali būti proceso administracinėje byloje atnaujinimo pagrindų, išimtiniais atvejais teikimą atnaujinti procesą turi teisę paduoti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko teikimą nagrinėja didžiausią teisėjo darbo stažą turinčio teisėjo skiriama teisėjų kolegija. Teikimu išreiškiamas tik informacinio pobūdžio siūlymas svarstyti, ar nėra proceso atnaujinimo pagrindų, ir teisėjų kolegijai jis nėra privalomas. 155158 straipsnis. Prašymo dėl proceso atnaujinimo p ateikimas
nustatyta tvarka elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. 2. Prašymą dėl proceso atnaujinimo surašo advokatas. Valstybės atstovo, kito juridinio asmens prašymą dėl proceso atnaujinimo taip pat gali surašyti juridinio asmens darbuotojai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Jeigu prašymą dėl proceso atnaujinimo paduoda fizinis asmuo, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, surašyti šį prašymą turi teisę jis pats.
Be to, prašymą dėl proceso atnaujinimo gali surašyti šio įstatymo 47 straipsnio 4 dalies 4 ir 7 punktuose nurodyti asmenys. Prašymą dėl proceso atnaujinimo pasirašo jį paduodantis asmuo ir prašymą surašęs asmuo. Prašymą paduodančio asmens parašas nėra būtinas, jeigu jį pasirašo jo įgaliotas prašymą surašęs asmuo. 3. Prašymas dėl proceso atnaujinimo žyminiu mokesčiu neapmokestinamas apmokestinamas
teisėjo pareikšta atskiroji nuomonė, nebuvo nagrinėjama apeliacine tvarka arba kai atskirąją nuomonę išdėstė apeliacinio teismo teisėjas, tai sprendimui įsiteisėjus, byla su atskirąja teisėjo nuomone perduodama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, o jo pirmininkas nusprendžia, ar paduoti teikimą atnaujinti procesą. 5. Pakartotinis prašymas atnaujinti procesą tuo pačiu pagrindu yra negalimas. 156159 straipsnis. Prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminai
dienos, kai jį padavęs subjektas sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas. 2. Asmenims, praleidusiems prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminą dėl svarbių priežasčių, praleistas terminas gali būti atnaujintas, jeigu prašymas dėl termino atnaujinimo paduotas ne vėliau kaip po vien eri ų metų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. 3. Prašymas dėl proceso atnaujinimo negali būti paduodamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai, išskyrus šio įstatymo153156 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą nurodytą atvejį. 4. Pasibaigus terminui paduoti prašymą atnaujinti procesą, prašymas negali būti keičiamas ar pildomas. 157160 straipsnis. Prašymo dėl proceso atnaujinimo turinys 1.
Prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodoma:
vieta (buveinė) , jeigu apeliantas turi, – ir elektroninio pašto adresas, telefono ir fakso numeriai ar kitų elektroninių ryšių priemonių adresai ;
nutarimą, nutartį) priėmusio teismo pavadinimas;
nutarimo, nutarties) esmė ir proceso atnaujinimo pagrindas;
pageidavimai dėl teismo sprendimo, kitų procesinių dokumentų gavimo elektroninių ryšių priemonėmis;89 ) prašymo surašymo vieta, data, pareiškėjo parašas. Kai prašymas pateikiamas elektroninių ryšių priemonėmis, asmens tapatybė patvirtinama Teismų įstatyme nustatytais būdais. Šiais atvejais laikoma, kad prašymas yra pasirašytas. 2. Prie prašymo atnaujinti procesą turi būti pridedami proceso atnaujinimo pagrindo buvimą pagrindžiantys įrodymai, taip pat įsiteisėjusio teismo sprendimo ( nutarimo, nutarties) patvirtinta kopija ( nuorašas ) . 3. Kai prašymą atnaujinti procesą pateikia atstovas, prie prašymo turi būti pridedamas dokumentas, įrodantis atstovo įgaliojimus. Prie prašymo atnaujinti procesą turi būti pridedami įrodymai, patvirtinantys prašymą surašiusio asmens teisinę kvalifikaciją. DVIDEŠIMT
158161 straipsnis. Prašymo dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimo tvarka
priėmimo klausimą, taip pat priimtą nagrinėti prašymą dėl proceso atnaujinimo nagrinėja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko sudaryta teisėjų kolegija. Nagrinėjant prašymo priėmimą, mutatis mutandis vadovaujamasi šio įstatymo 33 straipsniu.
Taip pat patikrinama, ar prašymas atitinka šio įstatymo 157–160 straipsniuose įtvirtintus reikalavimus. 2. Priėmęs prašymą atnaujinti procesą, teismas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas jo kopijas išsiunčia proceso šalims. Proceso šalys turi teisę pateikti atsiliepimą į prašymą dėl proceso atnaujinimo per keturiolika kalendorinių dienų nuo prašymo atnaujinti procesą kopijos gavimo. Šio įstatymo 74 straipsnio 7 dalyje nustatytais atvejais teismas prašymo atnaujinti procesą skaitmenines kopijas siunčia elektroninių ryšių priemonėmis. 1
P p rašymą dėl proceso atnaujinimo teismas nagrinėja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko sudaryta teisėjų kolegija rašytinio proceso tvarka , nekviesdama s į posėdį bylos proceso dalyvių . 24 . Nagrinėdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo, teismas patikrina, ar prašymas paduotas nepraleidus nustatytų terminų ir ar jis pagrįstas įstatymų numatytais nustatytais proceso atnaujinimo pagrindais. Prireikus teismas turi teisę pareikalauti iš prašymą padavusio asmens papildomų įrodymų minėtais klausimais. 159162 straipsnis. Teismo nutartis dėl prašymo atnaujinti procesą
teisėjų kolegija teismas konstatuoja, jog kad yra praleisti įstatymo nustatyti terminai prašymui paduoti arba prašymas nepagrįstas įstatymo numatytais nustatytais proceso atnaujinimo pagrindais, teismas nutartimi atsisako atnaujinti procesą. Tokia teismo nutartis yra neskundžiama. 2. Tais atvejais, kai teismas konstatuoja, kad buvo pagrindas atsisakyti priimti prašymą dėl proceso atnaujinimo, teismas nutartimi atsisako atnaujinti procesą. Tais atvejais, kai teismas konstatuoja, kad buvo pagrindas nustatyti terminą prašymo dėl proceso atnaujinimo trūkumams pašalinti, teismas nutartimi nustato terminą trūkumams pašalinti. Trūkumų nepašalinus, teismas nutartimi atsisako atnaujinti procesą.
Šioje dalyje nurodytos teismo nutartys yra neskundžiamos. 3. Jeigu prašymas paduotas nepraleidus įstatymo nustatytų terminų ir yra pagrįstas įstatymo numatytais nustatytais proceso atnaujinimo pagrindais, teismas priima nutartį dėl proceso atnaujinimo, kurioje nurodo, koks teismas nagrinės bylą iš esmės. Prireikus kolegija gali sustabdyti skundžiamo sprendimo, nutarimo ar nutarties vykdymą, kol bus iš naujo išnagrinėta byla. Nutartis dėl sprendimo, nutarimo ar nutarties vykdymo sustabdymo yra neskundžiama. 160163 straipsnis. Teismo, kuriam perduodama byla perduodama nagrinėti iš naujo, parinkimas
Teismui priėmus nutartį dėl proceso atnaujinimo, byla nagrinėti iš naujo paprastai perduodama tos pačios instancijos teismui, kurio sprendimas , nutarimas ar nutartis yra skundžiami. 2. Tais atvejais, kai skundžiami sprendimas , nutarimas ar nutartis buvo priimti išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, byla nagrinėti iš naujo priimama
buvo atnaujintas šio įstatymo153156 straipsnio 2 dalies 10 ar 12 punkto pagrindu, byla perduodama nagrinėti iš naujo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinei teisėjų kolegijai ar plenarinei sesijai. 3. Skiriant bylą nagrinėti iš naujo, sudaromoje teisėjų kolegijoje negali dalyvauti teisėjas, dėl kurio sprendimo , nutarimo ar nutarties yra atnaujintas procesas, išskyrus Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą. 161164 straipsnis. Procesinių normų taikymas
instancijos teismo proceso taisykles, jeigu skundžiami įsiteisėjęs teismo sprendimas , nutarimas ar nutartis buvo priimti nagrinėjant bylą pirmąja instancija. 2.
, nutarimas ar nutartis buvo priimti nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, atnaujinus procesą bylos nagrinėjimas iš naujo vyksta apeliacinio proceso tvarka. 3. Vadovaudamasis šio straipsnio
neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai. 162165 straipsnis. Teismo sprendimai išnagrinėjus bylą iš naujo
1Kai atnaujinus procesą administracinis teismas išnagrinėja bylą iš naujo,
tai teismas priima vieną iš šių sprendimų:
, nutarimą ar nutartį palikti nepakeistą;
, nutarimą ar nutartį;
, nutarimą ar nutartį ir priimti naują sprendimą , nutarimą ar nutartį. 2. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu nurodytu atveju priimama teismo nutartis, o 2 ir 3 punktuose numatytais nurodytais atvejais – sprendimas , nutarimas ar nutartis. 3. Administraciniam teismui priėmus naują sprendimą, kartu turi būti naikinami visi ankstesni teismų sprendimai, priimti išnagrinėtoje byloje. 166 straipsnis. Teismo sprendimo galia
procesą byloje nestabdo skundžiamo sprendimo ar nutarties vykdymo. 2. Priėmęs nagrinėti prašymą atnaujinti procesą, teismas turi teisę sustabdyti skundžiamo sprendimo ar nutarties vykdymą, iki bus išnagrinėta byla dėl proceso atnaujinimo. Atnaujinus procesą byloje, skundžiamo sprendimo ar nutarties vykdymas taip pat gali būti sustabdytas, iki bus iš naujo išnagrinėta byla. Nutartis dėl sprendimo ar nutarties vykdymo sustabdymo yra neskundžiama. “2 straipsnis. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII‑1029 20 straipsnio pakeitimas
straipsnio 2 dalies 11 punktą. 2. Pakeisti 20 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Apygardos administracinis teismas pirmąja instancija taip pat nagrinėja skundus (prašymus) dėl savivaldybių visuomeninių administracinių ginčų komisijų, Lietuvos administracinių ginčų komisijos , jos teritorinių padalinių ir Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, o įstatymų nustatytais atvejais – ir dėl kitų išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijų priimtų sprendimų. “ 3 straipsnis. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII‑1029 27 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 27 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Jeigu įstatymai nenustato kitaip, administracinius ginčus ne teismo tvarka nagrinėja savivaldybių visuomeninės administracinių ginčų komisijos ir Vyriausioji Lietuvos administracinių ginčų komisija ir jos teritoriniai padaliniai .“
2Pakeisti 27 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Administracinių ginčų komisijų Lietuvos administracinių ginčų komisijos ir jos teritorinių padalinių sudarymo tvarką, jų kompetenciją, darbo principus ir skundų (prašymų) nagrinėjimo Lietuvos administracinių ginčų komisijose komisijoje ir jos teritoriniuose padaliniuose tvarką nustato atskiras įstatymas.“
4 straipsnis. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII‑1029 33 straipsnio pakeitimas Pakeisti 33 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5) yra priimtas Vyriausiosios Lietuvos administracinių ginčų komisijos , jos teritorinio padalinio sprendimas , kuriuo išspręstas ginčas tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu arba Vyriausiosios Lietuvos administracinių ginčų komisijos , jos teritorinio padalinio sprendimas patvirtinti ginčo šalių taikos sutartį ir šis sprendimas nebuvo apskųstas per įstatymuose nustatytą terminą ;“. 5 straipsnis.
5 straipsnis. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII‑1029 93 straipsnio pripažinimas netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios 93 straipsnį . 6 straipsnis. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII‑1029 103 straipsnio pakeitimas Pakeisti 103 straipsnio 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) jeigu yra priim tas Vyriausiosios Lietuvos administracinių ginčų komisijos , jos teritorinio padalinio sprendimas, kuriuo išspręstas ginčas tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu arba Vyriausiosios Lietuvos administracinių ginčų komisijos , jos teritorinio padalinio sprendimas patvirtinti ginčo šalių taikos sutartį ir šis sprendimas nebuvo apskųstas per įstatymuose nustatytą terminą;“. 7 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas
įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII‑1029 4 straipsnio 4 dalį, 100 straipsnio 2 dalį ir 101 straipsnio 6 punktą ir šio įstatymo 2, 3, 4, 5 ir 6 straipsnius, įsigalioja 2016 m. liepos 1 d. 2. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII‑1029
įsigalioja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolo
straipsniai įsigalioja 2018 m. sausio 1 d. 8 straipsnis. Įstatymo įgyvendinimas
ir nebaigtų nagrinėti pirmąja instancija iki šio įstatymo įsigaliojimo, procesas pirmojoje instancijoje vyksta iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka. Šioje dalyje nurodytų bylų, nagrinėjamų apeliacine tvarka, procesas ir proceso atnaujinimas vyksta šio įstatymo nustatyta tvarka. 2.
ir nebaigtų nagrinėti apeliacine instancija iki šio įstatymo įsigaliojimo, procesas apeliacinėje instancijoje vyksta iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka. Šioje dalyje nurodytų bylų proceso atnaujinimas vyksta šio įstatymo nustatyta tvarka. Kai šioje dalyje nurodytose bylose apeliacinės instancijos teismas panaikina pirmosios instancijos teismo sprendimą visą ar iš dalies ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, iš naujo nagrinėjamos bylos procesas vyksta šio įstatymo nustatyta tvarka. 3. Administracinių bylų, kurių proceso atnaujinimas pradėtas ir nebaigtas iki šio įstatymo įsigaliojimo, proceso atnaujinimas vyksta iki šio įstatymo galiojusia tvarka. Kai šioje dalyje nurodytose bylose teismas priima nutartį dėl proceso atnaujinimo, atnaujinta byla nagrinėjama šio įstatymo nustatyta tvarka. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
dėstomo naujos redakcijos Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – įstatymas) 9 straipsnio 2 dalį siūloma papildyti nustatant, jog „ Dokumentai, surašyti kitomis kalbomis, teikiami ir skelbiami išversti į lietuvių kalbą ir nustatyta tvarka patvirtinti. Kai proceso dalyvis, kuriam procesiniai dokumentai turi būti įteikti užsienio valstybėje, nemoka lietuvių kalbos, administraciniam teismui turi būti pateikti šių dokumentų vertimai į jam suprantamą kalbą arba valstybės, kurioje turi būti įteiktas dokumentas, oficialiąją kalbą, o jei toje valstybėje yra kelios oficialiosios kalbos – į vieną iš įteikimo vietos oficialiųjų kalbų. Kai proceso dalyviui, kuris nemoka lietuvių kalbos, teismo procesiniai dokumentai turi būti siunčiami į užsienio valstybę, teismas išverčia juos į šioje dalyje nurodytą kalbą.“ Nuostatos turinys diskutuotinas keletu aspektų. Pirma, įstatymo
žodžiu „Kai“. Pažymėtina, jog šiais sakiniais formuluojamos savarankiškos teisės normos, todėl sakiniai dėstytini atskiromis straipsnio dalimis atsisakant žodžių „kai“ vartojimo. Antra, pažymėtina, jog siūlomu nuostatos pakeitimu sakinyje, prasidedančiame žodžiais „Kai proceso dalyvis“, įstatyme siūloma įtvirtinti trigubą alternatyvą, jog dokumentai gali būti išversti į proceso dalyviui suprantamą kalbą arba į tam tikros valstybės valstybinę kalbą ar kitas kalbas. Taigi įtvirtinama alternatyva ir nenustatoma jokių vienos ar kitos alternatyvos pasirinkimo kriterijų, tuo tarpu alternatyvų pasirinkimas yra susijęs su proceso dalyvio teisėmis.
Toks alternatyvos įtvirtinimas prieštarauja Teisėkūros pagrindų įstatymo nuostatoms, įtvirtinančioms teisės akto aiškumo reikalavimą, be kita ko reiškiančiu, jog teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti aiškus ir nedviprasmiškas. Siūlytina aiškiai įvardinti kokiais atvejais ir kuri alternatyva turėtų būti taikoma, kad būtų tinkamai užtikrintos proceso dalyvių teisės. Trečia, vadovaujantis teisinio aiškumo principu, nurodytina kokių asmenų „procesinių dokumentų“ įteikimas šioje nuostatoje reguliuojamas. Pagal nuostatos prasmę manytina, jog šiuo atveju derėtų aiškiai įvardinti, kad kalbama apie administracinės bylos proceso dalyvių procesinius dokumentus. Tuo atveju, jei pateikta prielaida yra neteisinga, nurodytina būtent kokie (kieno) procesiniai dokumentai turimi omenyje. Ketvirta, paskutiniame aptariamos nuostatos sakinyje siūloma nustatyti, jog tam tikrais atvejais teismas turi išversti teismo procesinius dokumentus „į šioje dalyje nurodytą kalbą“. Atsižvelgiant į tai, jog jokia konkreti kalba aptariamoje straipsnio dalyje nenurodyta, nuostata koreguotina. Be to, pažymėtina, jog nuostatoje yra net kelios užsienio kalbos parinkimo taisyklės, todėl reikia aiškiai nurodyti kokia taisyklė ir kokiu atveju turi būti taikoma. 2. Projektu siūloma keičiamame įstatyme atsisakyti žodžio „atitinkamai“, tačiau pažymėtina, kad įstatyme yra likę nemažai nuostatų, kuriose šis žodis išlieka (įstatymo 31, 35, 63, 65, 81, 93, 109, 110, 113, 117, 125, 126, 142 straipsniuose). Minėtos projekto nuostatos patikrintinos. 3. Įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje prieš žodžius „Seimo kontrolierius“ įrašytini žodžiai „Lietuvos Respublikos“. Pažymėtina, kad santrumpa „Seimas“ įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje buvo įtvirtinta tik kaip apibūdinanti instituciją „Lietuvos Respublikos Seimas“. 4.
dalyje nurodoma, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti „Seimo kontrolieriaus sprendimų (rekomendacijų)“. Pažymėtina, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatyme sąvoka “sprendimas (rekomendacija)” nenaudojama. Siekiant teisės aktų sistemos suderinamumo bei teisinio reguliavimo aiškumo, projekte pateikta sąvoka derintina su Seimo kontrolierių įstatyme naudojamomis sąvokomis: „siūlymai (rekomendacijos)“ (191 straipsnio 4, 6 dalys, 20 straipsnio 3 dalis) ar „sprendimai“ (22 ir kt. straipsniai). 5. Įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje vietoj nuorodos į galiojančios redakcijos įstatymo 15 straipsnio 6, 7,
straipsnio 6, 7, 11 ir 12 punktus pagal projektą atitinka įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 6, 7, 10 ir 11 punktai. Minėtos projekto nuostatos patikrintinos. 6. Įstatymo 21 straipsnyje siūloma nustatyti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo kompetenciją. Kelia abejonių, jog kompetencija nustatoma skirtingomis formuluotėmis. Vienu atveju, pavyzdžiui, įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2 punkte, pateikiama nuoroda į įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punktą, o kitu atveju, pavyzdžiui, įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje, rašomas visas tam tikrų bylų kategorijos pavadinimas, nors jis įtvirtintas tos pačios įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 13 punkte. Siūlytina vienodinti vartojamas formuluotes, be to, pažymėtina, jog tam tikrų nuostatų ar pavadinimų kartojimas įstatymo nuostatose vertintinas kaip perteklinis reguliavimas, neatitinkantis teisės akto glaustumo reikalavimo. 7. Įstatymo 21 straipsnio 4 dalis vertintina kaip perteklinė ir neturinti jokio teisinio krūvio, nes analogiška nuostata yra įtvirtinta įstatymo 15 straipsnyje. Siūlytina nuostatos atsisakyti. 8.
dalyje teigiama, kad „Šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 7 ir 11 punktuose,20 straipsnio 2 dalies 3 ir 9 punktuose , 32 ir 55 straipsniuose,112 straipsnio 1 ir 2 dalyse ir kitais įstatymuose nustatytais atvejais į administracinį teismą kreipiamasi su pareiškimais “ (čia ir toliau išskirta mūsų). Tačiau pažymėtina, kad įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 6 punkte taip pat minimi pareiškimai, o 112 straipsnyje minimi pareiškimai (prašymai). Minėtos projekto nuostatos suderintinos. 9. Atsižvelgiant į tai, jog įstatymo 23 straipsnio 2 dalies pirmajame sakinyje aptariama kokie asmenys pateikia teismui skundus ar prašymus, o šios dalies antrajame sakinyje aptariami įstatymo atvejai , kai į teismą kreipiamasi su pareiškimais, šios dalies antrasis sakinys išskirtinas į savarankišką straipsnio dalį. 10. Siūlytina santrumpą
„(toliau – Teismų įstatymas)“ įtvirtinti ne įstatymo 24 straipsnio 4 dalyje, o
jau 23 straipsnio 6 dalyje. 11. Projekto tekste prieš įstatymo
skliaustas. 12. Įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje po žodžio „vilkinimas“ įrašytini žodžiai „atlikti veiksmus“ (žr. įstatymo
išsakytina ir įstatymo 92 straipsnio pavadinimui. 13. Įstatymo tekste vartojamos sąvokos „patvirtinta kopija (nuorašas)“, „nuorašas (skaitmeninė kopija)“,
„nuorašas“, „nuorašas (kopija)“, „skaitmeninė kopija“, „kopija“, „kopija
(skaitmeninė kopija)“, „egzempliorius (kopija)“, „egzempliorius“. Patikrintina, ar tokia vartojamų sąvokų įvairovė yra iš tiesų visuomet pateisinama. 14.
dalies 5 punkte siūloma nustatyti, jog tam tikrus dokumentus atsisakoma priimti, kai „ yra priimtas Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimas, kuriuo išspręstas ginčas tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu ir kuris nebuvo apskųstas per įstatymuose nustatytą terminą , arba Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimas patvirtinti ginčo šalių taikos sutartį ir šis sprendimas nebuvo apskųstas per įstatymuose nustatytą terminą
“. Vadovaujantis teisės akto glaustumo reikalavimu, punkte atsisakytina
perteklinių žodžių „ir kuris nebuvo apskųstas per įstatymuose nustatytą terminą“, juos nuostatoje pavartojant tik vieną kartą, aptariant abiejų nuostatoje minimų teisės aktų skundimo atvejus kartu. Analogiška pastaba mutatis mutandis išsakytina ir dėl įstatymo 103 straipsnio 3 punkto. 15. Įstatymo 34 straipsnyje siūloma įtvirtinti žyminio mokesčio mokėjimo atvejus, nustatant, jog „Išskyrus įstatymo nustatytus atvejus, skundai (prašymai, pareiškimai) administraciniuose teismuose priimami ir nagrinėjami tik po to, kai sumokamas įstatymo nustatytas žyminis mokestis.“ Nuostatos formulavimas pradedant ją išimtini ir tik paskui nustatant bendrą taisyklę vertintinas kaip teisiškai ydingas. Siūlytina nuostatą koreguoti ir žodžius „išskyrus įstatymo nustatytus atvejus“ perkelti į nuostatos pabaigą. 16. Įstatymo
mokestis“. Atsižvelgiant į tai, jog tokia sąvoka neapibrėžiama nei teikiamame įstatyme, nei Civilinio proceso kodekse (toliau – CPK), vadovaujantis teisinio aiškumo principu būtina nurodyti, kas turima omenyje vartojant tokią sąvoką ir koks teisės aktas nustato „bylos nagrinėjimo mokesčių“ mokėjimo teisinius pagrindus.
Taip pat pažymėtina, jog, įtvirtinus aptariamą sąvoką įstatyme, tampa neaišku koks jos santykis su kitomis aptariamo straipsnio sąvokomis ir aptariamos straipsnio dalies santykis su keičiamu straipsniu, nes straipsnyje neaptariami mokesčiai, o tik bylos nagrinėjimo išlaidos, tarp kurių nenurodomi jokie mokesčiai. 17. Įstatymo 40 straipsnio, reguliuojančio proceso šalių išlaidų atlyginimą, 4 dalyje siūloma nustatyti, jog „ Teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar proceso šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertinęs ginčo kilimo ir kitas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Proceso šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.“ Nuostatos turinys diskutuotinas. Pirma, pažymėtina, jog neaišku kas turima omenyje, kai kalbama apie tai, jog teismas gali nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių. Siūlytina atskleisti šios formuluotės esmę ir prasmę, atskleidžiant ką aptariamame kontekste reiškia terminas „nukrypti“, pavyzdžiui, nustatant ir nurodant, ar teismas galėtų nepriteisti bylinėjimosi išlaidų šaliai, laimėjusiai bylą, dėl to, jog pralaimėjusioji šalis proceso metu elgėsi tinkamai, bei koks subjektas ir kokia tvarka tokiu atveju laimėjusiai šaliai turėtų padengti bylinėjimosi išlaidas. Antra, pastebėtina, jog nuostatos turinys svarstytinas kaip konceptualus ir svarbus visos Lietuvos teisinės sistemos kontekste.
Iki šiol Lietuvos teisinėje sistemoje procesinės išlaidos buvo paskirstomos (priteisimos) pagal principą „pralaimėjęs moka“. Priėmus siūlomą nuostatą toks principas būtų paneigtas. Taigi svarstytina, ar siūloma nauja koncepcija neprasilenkia su konceptualiomis teisinės sistemos nuostatomis ir teisingumo principu (pavyzdžiui, susiklosčius šios pastabos antroje pastraipoje nurodytai situacijai). Trečia, manytina, jog teikiamas pasiūlymas galimai prasilenkia ir su Europos Tarybos Ministrų komiteto 1981 m. gegužės 14 d. Rekomendacijos Nr. R(81)7 „Dėl priemonių, lengvinančių galimybes naudotis teisingumo sistema“ nuostatomis, kuriose akcentuojami taisyklės
„pralaimėjęs moka“ privalumai. Ketvirta, manytina, jog
nuostatoje yra painiojami du visiškai skirtingi dalykai – sankcijos už netinkamą procesinį elgesį ir bylinėjimosi išlaidos. Pastebėtina, jog šaliai, laimėjusiai procesą, nepriteisus visų bylinėjimosi išlaidų dėl to, jog jos elgesys nebuvo tinkamas, tai šaliai tiesiog būtų pritaikyta tam tikra baudinio pobūdžio sankcija. Tokia sankcija būtų netiesioginė ir taikoma neaiškiais pagrindais, net jos neįvardinant. Svarstytina, ar toks reguliavimas dera įstatymui, reguliuojančiam teisingumo vykdymo procesą. Tuo tarpu kita šalis būtų atleista nuo proceso išlaidų apmokėjimo, nors būtent šios šalies veiksmai (neveikimas) lemtų proceso atsiradimą ir tiesiogiai sudarytų prielaidas atsirasti bylinėjimosi išlaidoms. Tuo atveju, jei siūlomos nuostatos tikslas yra nubausti procesinėmis teisėmis piktnaudžiaujančią šalį, tai būtų galima įstatyme įtvirtinti atskirą straipsnį, numatantį aiškias sankcijas, taikomas aiškiais atvejais ir aiškiais pagrindais, nesumaišant baudinės sankcijos ir bylinėjimosi išlaidų teisinės prasmės ir paskirties.
Penkta, pastebėtina, jog aptariama nuostata yra perkeliama iš CPK 94 straipsnio, kuris vadinasi „ Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės“. Šiame kontekste pastebėtina, jog CPK tokia nuostata yra deramoje vietoje ir pagrįstai reguliuoja teisinius santykius, kai jų kitaip neįmanoma sureguliuoti, kadangi byla neturi baigiamojo dokumento, iš kurio būtų aiški bylos baigtis. Tuo tarpu nuostatą bandant įkomponuoti į administracinio proceso išlaidų atlyginimo procesą, kai bylos baigtis yra aiški, ir aiški laimėjusioji ir pralaimėjusioji šalys, nuostata tampa sistemiškai nederančia su keičiamu straipsniu ir kitomis įstatymo nuostatomis bei galimai su visos teisinės sistemos nuostatomis. 18. Įstatymo 43 straipsnio 4 dalyje sąvoka „teisėjų kolegijos sudėtis“ keičiama sąvoka „teisėjų kolegijos nariai“. Tačiau pastebėtina, kad sąvoka „kolegijos sudėtis“ lieka įstatymo 67 straipsnio 4 dalies 1 punkte. Minėtos projekto nuostatos suderintinos. 19. Įstatymo 47 straipsnio 2 dalies du sakiniai atskirtini tašku. 20. Įstatymo 47 straipsnio 3 dalies tekstas projekto lyginamajame variante neatitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų IV skyriaus penktojo skirsnio reikalavimų. 21. Įstatymo 47 straipsnio 5 dalies prasmė yra neaiški.
Neaišku, ar siekiama nustatyti, jog kartu su
punktuose nurodytais asmenimis atstovais pagal pavedimą gali būti ir kiti asmenys, nurodyti keičiamame įstatyme ir turintys teisę būti atstovais, ar tai, jog kartu su
asmenimis ir 4 dalies 1, 2 ir 5 punktuose nurodytais asmenimis atstovais pagal pavedimą gali būti ir bet kurie kiti asmenys, kuriems nekeliami jokie reikalavimai. Siūlytina atskleisti nuostatos prasmę. 22. Įstatymo 47 straipsnio 7 dalis projekto tekste yra sunumeruota kaip 47 dalis. Projekto tekstas taisytinas. 23. Įstatymo 48 straipsnio 1 dalies žodis „numato“ keistinas žodžiu „nustato“ (kaip ir viso projekto tekste). 24. Įstatymo 48 straipsnio 3 dalis pildoma nauju sakiniu, kuris sistemiškai yra nesusijęs su pildoma straipsnio dalimi, todėl šį sakinį būtina dėstyti atskira straipsnio dalimi. 25. Įstatymo 59 straipsnio 3 dalies 4 punkte vartojama neaiški sąvoka „sveikatos priežiūros darbuotojai“. Pastebėtina, jog darbuotojai paprastai siejami su tam tikra įstaiga, todėl manytina, jog šioje sąvokoje po žodžio „priežiūros“ turėtų būti įrašytas žodis „įstaigų“. Jei sąvokai suteikiama ne tokia reikšmė, tai siūlytina sąvoką tikslinti ir atskleisti jos esmę ir prasmę. Be to, sąvoka neabejotinai turėtų derėti su Medicinos praktikos įstatyme vartojamomis sąvokomis, kad būtų aišku apie ką kalbama teikiamame pakeitime. 26. Įstatymo 70 straipsnio 1 dalyje siūloma keisti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindus, be kita ko, nustatant, kad „ Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.“ Pastebėtina, jog nuostatos turinys stokoja aiškumo ta apimtimi, kuria joje nenurodoma, kaip teismui derėtų vertinti žalos dydį.
Svarstytina, ar nederėtų nustatyti bent bendrų žalos vertinimo principų. Taip pat pastebėtina, jog valstybės deklaruojama teisminė gynyba atlieka savo funkciją tik tuomet, kai pažeista ar ginčijama teisė iš tikrųjų yra apginama, t. y. kai teismo sprendimas yra įgyvendinamas. Šiame kontekste pažymėtina, jog tam tikros žalos atsiradimo grėsmė ne visuomet reikštų ir teismo sprendimo neįvykdymo grėsmę. Taigi priėmus siūlomą pakeitimą galimai būtų sukurta teisinė situacija, kai laikinosiomis apsaugos priemonėmis būtų užtikrinamas žalos išvengimas, tačiau nebūtų užtikrinamas galimo teismo sprendimo įvykdymas. Pastebėtina, jog teismo sprendimo paskirtis yra išspręsti tarp šalių kilusį ginčą, tačiau jei sprendimo nebus galima įgyvendinti dėl to, jog nebuvo imtasi laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimas taps beprasmiu ir beverčiu, todėl kelia didelių abejonių, jog atsisakoma tokio laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo, kaip teismo sprendimo galimo neįvykdymo grėsmė. 27. Įstatymo 78 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, jog „ Bylos nagrinėjimas teisme vyksta nepertraukiamai, išskyrus atvejus, kai skelbiama pertrauka, kuri negali būti ilgesnė kaip penkios darbo dienos.
“ Nuostatoje atskleistina apie kokio pobūdžio
„pertrauką“ kalbama, kokiais atvejais tokia pertrauka gali būti skelbiama, kiek
kartų tokią pertrauką galima skelbti ir kitos teisinio reguliavimo detalės, susijusios su „pertraukos“ skelbimu. 28. Įstatymo 81 straipsnio 1 ir 2 dalys projekto tekste atskirtinos. 29.
dalyje nurodytina kurį būtent terminą galima pratęsti, nes pakeitus nuostatos pradžią joje atsirado du terminai. Jei pratęsimo institutas taikytinas abiems terminams, tai žodžiai „šį terminą“ keistini į žodžius „šiuos terminus“. 30. Projekto lyginamojo varianto tekste įstatymo 90 straipsnio pavadinimas ir žodis „straipsnis“ turi būti paryškinti; be to, neturi būti perbraukto skaičiaus „882 “. 31. Įstatymo II skyriaus ketvirtojo skirsnio pavadinime prieš žodį „sustabdymas“ įrašytinas žodis „nagrinėjimo“ (kaip ir viso skirsnio tekste). 32. Įstatymo 100 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad „Dėl teismo nutarties sustabdyti bylos nagrinėjimą, išskyrus nutartį sustabdyti bylos nagrinėjimą dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą (šio straipsnio 1 dalies 4 ar 5 punkte nurodytu atveju), administracinį teismą ar kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją arba nutartį pradėti norminio administracinio teisės akto teisėtumo tyrimą, gali būti duodamas atskirasis skundas.“ Diskutuotina, ar po žodžių „administracinį teismą ar kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją arba nutartį pradėti norminio administracinio teisės akto teisėtumo tyrimą“ nereikėtų duoti nuorodos į šio straipsnio 1 dalies 6 ir 9 punktus (kaip padaryta po žodžių „dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą“). 33. Kelia abejonių, jog įstatymo 107 straipsnyje siūloma nustatyti septynių darbo dienų atidėjimo terminą nutarties priėmimui ir paskelbimui. Analogiška nuostata CPK nustato septynių kalendorinių dienų terminą. Svarstytina, ar pagrįsta šiuo atveju įtvirtinti darbo dienomis skaičiuojama terminą. 34. Įstatymo 109 straipsnyje be kita ko siūloma nustatyti, jog „ Proceso šalims, neatvykusioms į teismo posėdį, ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo nutarties priėmimo išsiunčiami nutarčių, kurios gali būti skundžiamos atskiraisiais skundais, patvirtintos kopijos (nuorašai) <...>“.
Pastebėtina, jog galiojančiame įstatyme nustatytas 3 kalendorinių dienų nutarčių išsiuntimo terminas. Šiame kontekste keltinas klausimas, ar nutarties išsiuntimo termino prailginimas yra pagrįstas. Neaišku, kokie sunkumai gali kilti teismams, kokie sudėtingi veiksmai ar procedūros turi būti atliekami išsiunčiant nutartis, kad joms išsiųsti būtų nustatytas trijų darbo dienų terminas. Pavyzdžiui, pastebėtina, jog nutarties išsiuntimo terminas ypač aktualus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atveju, kai delsimas sudarytų prielaidas žalos atsiradimui. Analogiška pastaba mutatis mutandis išsakytina ir dėl įstatymo 146 straipsnyje siūlomo nustatyti 10 darbo dienų bylos grąžinimo pirmos instancijos teismui termino. 35. Įstatymo 112 straipsnis turi 4 dalį, tačiau neturi trečiosios. Jeigu projektu siūloma įstatymo 112 straipsnio (galiojančioje redakcijoje – 110 straipsnio) 3 dalį pripažinti netekusia galios, šis siūlymas turėtų būti atspindėtas projekto lyginamajame variante, o 4 dalis turėtų būti pernumeruota. 36. Įstatymo 113 straipsnio 2 dalies 5 punkte siūloma nustatyti, jog teismas atmeta prašymą pradėti tyrimą dėl norminio administracinio akto teisėtumo, jeigu „teismui nekyla abejonių dėl norminio administracinio akto teisėtumo“. Pasiūlymas kelia didelių abejonių. Pastebėtina, jog tam, kad teismas nustatytų, ar teisės aktas yra teisėtas, jis turi pradėti tyrimą dėl teisės akto teisėtumo ir teisės akto teisėtumą patikrinti.
Konstatuotina, jog tuo atveju, jei teismas teisės akto netiria ir jam teisės aktas nekelia abejonių dėl teisėtumo, tai teismas de facto priima sprendimą dėl teisės akto teisėtumo tokio teisės akto netyręs ir net su juo nesusipažinęs, t. y. siūlomu pakeitimu teismui nustatoma teisė atsisakyti tirti teisės akto teisėtumą, jei teismas tokio tyrimo pradėti nenori. Be to, pastebėtina, jog įstatyme nenustatoma teisė apskųsti teismo atsisakymą tirti teisės akto teisėtumą, taigi asmenims atimama teisė ginti savo teises ir interesus. Tais atvejais, kai teismas su skundžiamu teisės aktu susipažino, peržiūrėjo jo priėmimo aplinkybes ir jo sukeltas teisines pasekmes ir nė viena aplinkybė teismui nesukėlė abejonių dėl teisės akto teisėtumo, tai jis de facto atliko teisės akto teisėtumo tyrimą, tačiau pagal siūlomą įstatymo nuostatą tokiu atveju teismas prašymą pradėti tyrimą dėl teisės akto teisėtumo turėtų atmesti. Susiklostytų paradoksali situacija, kai teismas atlieka tyrimą, tačiau toks tyrimas būtų atliekamas slapta, niekur jo nefiksuojant, neišsakant jokių teismo sprendimo motyvų. Kyla pagrįstų abejonių, ar siūlomu pakeitimu kuriama teisinė situacija atitinka teisinės valstybės principą. 37. Įstatymo 116 straipsnio 2 dalyje skaičius „137“ yra projekto tekste, tačiau yra išbraukiamas projekto lyginamojo varianto tekste. Projekto lyginamasis variantas taisytinas. 38. Įstatymo 117 ir 118 straipsniuose pagal projektą nelieka nuostatų apie norminio administracinio akto panaikinimą, tačiau tokia nuostata išlieka įstatymo 119 straipsnio 1 dalyje. Siūlyta minėtas projekto nuostatas suderinti. 39. Projekto lyginamojo varianto tekste, įstatymo II skyriaus aštuntojo ir devintojo skirsnių pavadinimuose prieš žodį „skirsnis“ neturi likti išbrauktų žodžių „septintasis“ ir „aštuntasis“. 40.
aštuntojo skirsnio pavadinimas rašytinas taip: „Skundai dėl rinkimų įstatymų ar Referendumo įstatymo pažeidimų“ (plg. su kitais analogiškais projektu siūlomais pakeitimais). 41. Įstatymo 127 straipsniu siūloma įstatyme įtvirtinti modelinį teismo procesą. Straipsnio turinys diskutuotinas. Pirma, atsižvelgiant į tai, jog straipsniu siūlomas konceptualus įstatymo pakeitimas, manytina, jog, vadovaujantis teisės aiškumo principu, reikia apibrėžti ne tik modelinio teismo proceso sąvoką, tačiau ir modelinės bylos sąvoką, ypač atsižvelgiant į tai, jog toliau straipsnyje tokia sąvoka yra vartojama. Antra, straipsnio 2 dalis prasideda žodžiais
„Jei yra duomenų“. Šiame kontekste pastebėtina, jog neaišku, kur tokie duomenys
turi būti, ar šie duomenys turėtų būti kažkokiu būdu fiksuojami. Neaišku, kodėl modelinis procesas turėtų būti pradedamas teisėjo ar teisėjų kolegijos prašymu, ar toks reguliavimas įpareigoja teisėjus rinkti ir kaupti duomenis apie potencialias modelines bylas. Neaišku, ar teisė inicijuoti modelinį procesą neturėtų būti nustatyta tam tikrų teismų pirmininkams ex officio . Trečia, pastebėtina, jog straipsnio 3 dalis yra perkrauta savarankiškomis teisės normomis. Siūlytina teisės normas dėstyti atskiromis straipsnio dalimis ar dalimi su punktais. Ketvirta, straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, jog viena ar kelios bylos gali būti nagrinėjamos modelinio proceso tvarka. Straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, jog keletas vienarūšių individualiųjų bylų gali būti sujungtos į vieną modelinę bylą. Šiame kontekste pastebėtina, jog neaišku kokiais pagrindais turėtų būti vadovaujamasi tik kai kurias bylas sujungiant į modelinę bylą, o kažkurių į tokią bylą neapjungiant. Pažymėtina, jog, pradėjus modelinę bylą, pagal straipsnio 5 dalies nuostatas kitų individualiųjų bylų nagrinėjimas sustabdomas.
Taigi būtų sukuriama situacija, kai proceso dalyviai atsidurtų skirtingoje teisinėje padėtyje, nes pirmiausia būtų išnagrinėta modelinė byla ir tik vėliau individualiosios bylos. Taigi tam tikri asmenys sprendimą byloje gautų anksčiau nei kiti. Klausimas aktualus, pavyzdžiui, tais atvejais, kai pagal teismo sprendimą asmenims priklauso finansinė kompensacija. Neaišku, kodėl dėl tam tikro teismo pirmininko sprendimo, priimto vadovaujantis neaiškiais teisiniais pagrindais, be to, neskundžiamo, vieni asmenys teisę į finansinę kompensaciją galėtų realizuoti anksčiau nei kiti asmenys, nors, pavyzdžiui, jų kreipimasis į teismą buvo ankstesnis nei kitų asmenų, kurių bylos buvo sujungtos į modelinę bylą. Svarstytina galimybė reguliavimą tobulinti. Penkta, straipsnio 3 dalyje, be kita ko, siūloma nustatyti, jog „ Kai keletas individualiųjų vienarūšių ar modelinių bylų yra skirtinguose apygardų administraciniuose teismuose, jas gali sujungti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas. Teismo pirmininkas, sujungęs keletą individualiųjų vienarūšių ar modelinių bylų į vieną modelinę bylą, sudaro teisėjų kolegiją šiai bylai nagrinėti.“ Pastebėtina, jog tais atvejais, kai apygardų teismų bylas sujungtų Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas, neaišku kokiu pagrindu jis sudarytų kolegiją, kokiais pagrindais tokia kolegija turėtų būti formuojama, ar tai, jog kolegiją sudarytų aukštesnės grandies teismo pirmininkas, nesudarytų papildomo spaudimo teisėjams, ar nesukeltų abejonių dėl aukštesnės grandies teismo nešališkumo, kai byla būtų nagrinėjama aukštesnės grandies teisme. Be to, pastebėtina, jog normoje nenurodoma ir tai, pagal kokius kriterijus būtų parenkamas apygardos teismas, nagrinėsiantis sujungtas skirtingų teismų bylas.
Šešta, straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, jog „Nutartis pradėti arba atsisakyti pradėti modelinį procesą yra neskundžiama“. Pastebėtina, jog nuostatoje nesiūloma įtvirtinti jokių kriterijų, kurie nulemtų nutarties atsisakyti pradėti modelinį procesą priėmimo pagrindus. Svarstytina, ar tokie pagrindai nėra būtini. Aptariamos nuostatos kontekste taip pat pažymėtina, jog nėra aišku, ar tais atvejais, kai priimama nutartis atsisakyti pradėti modelinį procesą, kiti teisėjai ar teisėjų kolegijos gali kreiptis dėl modelinio proceso pradėjimo. Jei gali, tai kokiais atvejais. Septinta, straipsnio 5 dalyje, be kita ko, siūloma nustatyti, jog „Teismo nutartis sustabdyti individualiosios bylos nagrinėjimą gali būti skundžiama atskiruoju skundu tik tuo pagrindu, kad nagrinėjama byla neatitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytų kriterijų“. Pastebėtina, jog neaišku kokios instancijos teismui turėtų būti skundžiama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis sustabdyti bylos nagrinėjimą. Aštunta, straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti atvejus, kuriais teismas atmeta individualiosios bylos proceso šalies prašymą jį įtraukti trečiuoju suinteresuotu asmeniu į modelinės bylos procesą. Pastebėtina, jog, vadovaujantis teisės aiškumo ir nuoseklumo principais bei elementaria teisine logika, pirmiausia derėtų nustatyti individualiosios bylos šalies teisę kreiptis į modelinę bylą nagrinėjantį teismą su tam tikru prašymu, kreipimosi tvarką, terminus, vėliau aptarti tokio prašymo nagrinėjimo procesą ir terminus ir tik tada nustatyti teismo galimus sprendimus dėl pateikto prašymo.
Priešingu atveju būtų sukurtos teisinio reguliavimo spragos, kurias turėtų šalinti teismai, formuodami naują teismų praktiką, nors šiuo atveju, kai teikiama nauja įstatymo redakcija, yra visos prielaidos tokių teisės spragų nesukurti ir nedidinti teismų darbo krūvio. Siūlytina tobulinti reguliavimą. Aptartame kontekste pažymėtina ir tai, jog derėtų nuosekliai aptarti ir proceso dalyvių teisinį statusą, jo pasikeitimą ar nesikeitimą, kai individualioji byla sujungiama su kitomis bylomis į modelinę bylą, be kita ko, galimai aptariant, pavyzdžiui, atstovavimo klausimus, procesinių dokumentų kiekio, t. y. jei bylų, pavyzdžiui, dvidešimt, ar į bylą teikiamų procesinių dokumentų kopijų skaičius turėtų būti toks, kad po vieną kopiją tektų kiekvienam byloje dalyvaujančiam asmeniui, ar tokios kopijos neturėtų būti daromos teismo sąskaita, nes bylos sujungiamos teismo iniciatyva, ir kitus svarbius klausimus, sistemiškai sureguliuojant visus būtinus procesinius klausimus. Devinta, straipsnio 8 ir 10 dalyse po žodžio „įsiteisėjus“ trūksta žodžio „sprendimui“. Dešimta, straipsnio 8 ir 9 dalyse vartojama sąvoka „byla peržiūrėta apeliacine tvarka“. Siūlytina vartoti įstatymo terminiją ir vartoti sąvoką „byla išnagrinėta apeliacine tvarka“. O tuo atveju, jei modelinėje byloje šiomis nuostatomis siūloma nustatyti naują apeliacijos modelį, kai bylos yra peržiūrimos, o ne nagrinėjamos, siūlytina tokio proceso reguliavimą detalizuoti.
Vienuolikta, kelia abejonių, jog straipsnio 9 dalyje siūloma nustatyti, kad apie įsiteisėjusį teismo sprendimą, patikrintą apeliacine, tvarka pranešama visiems apygardų teismams tik tuo atveju, jeigu pareiškėjo reikalavimai buvo atmesti. Neaišku, kodėl nebūtų galima nustatyti reikalavimo pranešti ir apie tuos sprendimus, kuriais pareiškėjo reikalavimai buvo patenkinti. Dvylikta, straipsnio 9 dalyje siūloma nustatyti, jog „ Jei teismo sprendimu modelinėje byloje, peržiūrėtoje apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme, pareiškėjo reikalavimai buvo atmesti, apie tokio sprendimo įsiteisėjimą informuojami visi apygardų administraciniai teismai. Apygardų administraciniai teismai apie šioje dalyje nurodyto sprendimo įsiteisėjimą praneša individualių jų administracinių bylų proceso šalims. Jei per vieną mėnesį nuo pranešimo apie teismo sprendimą, kuriuo pareiškėjo reikalavimai buvo atmesti, modelinėje byloje gavimo individualios ios bylos proceso šalis nepaduoda prašymo atnaujinti individualios ios bylos nagrinėjimą, skundas (prašymas, pareiškimas) individualioj oje byloje paliekamas nenagrinėtas. Per nustatytą terminą pateikus minėtą prašymą, individualios ios bylos nagrinėjimas yra atnaujinamas
“. Nuostata diskutuotina. Manytina, jog apygardų
teismai ne tik turėtų pranešti apie tam tikro sprendimo modelinėje byloje priėmimą, tačiau kartu ir aiškiai nurodyti pareiškėjo teisę paduoti prašymą atnaujinti bylos nagrinėjimą ir tokio prašymo nepadavimo teisines pasekmes.
Trylikta, straipsnio 10 dalis perkrauta savarankiškomis teisėmis normomis, apimančiomis ir bylos nagrinėjimo tvarkos keitimo, ir teismo sprendimo turinio, ir kolegijos keitimo vienu teisėju, ir tam tikros nutarties priėmimo, ir nutarties išsiuntimo, ir šios nutarties skundimo tvarkos, ir teisės šalims pareikšti prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir dar kelių klausimų teisinį reguliavimą. Svarstytina, kodėl tokio reguliavimo negalima išdėstyti atskira straipsnio dalimi su punktais ar net atskiru savarankišku straipsniu su deramu pavadinimu. Aptartame kontekste atskirai pažymėtina, jog neaišku, kodėl konceptualų įstatymo pakeitimą siūloma įtvirtinti viename įstatymo straipsnyje, teisės normas dėstant kaip tam tikras teksto dalis, o ne kaip procesines normas, sistemiškai ir nuosekliai reguliuojančias tam tikrą proceso modelį. Siūlytina vadovautis keičiamo įstatymo dėstymo modeliu ir teisės normas suskirstyti į straipsnius, dalis, punktus. Analogiška pastaba išsakytina ir dėl kitų siūlomų įstatymo pakeitimų, kuriais straipsnių dalys perkraunamos savarankiškomis normomis, pagal teisės technikos normas dėstytinomis atskiromis dalimis. Keturiolikta, straipsnio 10 dalyje nurodytina kokiam subjektui turi būti pateiktas siūlymas paskirti nagrinėti bylą vienam teisėjui, kai iš pradžių tokiai bylai nagrinėti buvo sudaryta kolegija. Taip pat nurodytina, ar sprendimą bylą nagrinėti supaprastinta tvarka priima tas subjektas, kuriam pateiktas pasiūlymas, o jei taip, tai kodėl tokiu atveju nutartį bylą nagrinėti supaprastinta tvarka priima teismas, o ne konkretus subjektas, kuriam pateiktas siūlymas.
Taip pat nurodytina, kokiu būdu subjektas, kuriam pateiktas siūlymas, turi į šį pasiūlymą reaguoti, kokiu procesiniu dokumentu ir per kokį terminą. Penkiolikta, manytina, jog, atsižvelgiant į straipsnio 11 ir 5 dalių turinį, derėtų sureguliuoti individualiųjų bylų, dėl kurių pareiškimai teisme gauti modelinio proceso metu, situaciją ir nustatyti, ar turi būti atliekami kokie nors procesiniai veiksmai tokiose bylose; jei taip, tai kokiu metu tokių bylų nagrinėjimas turi būti stabdomas. 42. Įstatymo 127 straipsnio 5 dalyje siūloma įtvirtinti santrumpą „individualios bylos“. Tačiau pastebėtina, kad (1) santrumpa turėtų skambėti „individualios ios bylos“, (2) šio straipsnio 9 dalyje vieną kartą yra pavartota sąvoka „individualiosios administracinės bylos“, (3) sąvoka „individualioji byla“ buvo vartojama jau įstatymo 113, 114 ir 116 straipsniuose. 43. Įstatymo 134 straipsnio 1 dalyje derėtų nustatyti terminą, per kurį apeliacinės instancijos teismas turi pareikalauti administracinės bylos. 44. Manytina, jog įstatymo 139 straipsnio 4 dalyje derėtų nustatyti maksimalų „protingo laiko“ terminą, kuriam suėjus teismo pirmininkas paskirtų naujos sudėties bylą nagrinėsiantį teismą. 45. Įstatymo 154 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti asmenis, galinčius surašyti prašymą dėl proceso atnaujinimo. Pastebėtina, jog kelia abejonių tai, kad šio pakeitimo nuostatos nedera su įstatymo 47 straipsnio 4 dalimi. Pavyzdžiui, neaišku, kodėl asmenys, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, negalėtų surašyti prašymo, kai jie atstovauja savo artimiesiems giminaičiams ar sutuoktiniui (sugyventiniui). Siūlytina nuostatas derinti. 46.
turi būti pridedami įrodymai, patvirtinantys prašymą surašiusio asmens teisinę kvalifikaciją“. Svarstytina, ar toks reikalavimas būtų pagrįstas visais atvejais. Pavyzdžiui, neaišku, ar advokatams taip pat reikėtų pateikti teisinę kvalifikaciją pagrindžiančius įrodymus. Be to, neaišku, kodėl šioje nuostatoje kalbama apie teisinę kvalifikaciją ir kokie dokumentai įrodytų asmens teisinę kvalifikaciją. Siūlytina reguliavimą detalizuoti arba derinant įstatymo terminologiją nustatyti, jog šiuo atveju įrodymu būtų dokumentas dėl aukštojo universitetinio teisinio išsilavinimo. 47. Įstatymo III skyriaus pirmojo ir antrojo skirsnių galiojančiose nuostatose, taip pat ir šiuo projektu siūlomuose šių skirsnių straipsnių (ir įstatymo 156 straipsnio) pakeitimuose apeliacinį skundą paduodantis (padavęs) asmuo (pareiškėjas) vadinamas apeliantu. Tačiau pastebėtina, kad sąvoka „asmuo“ lieka įstatymo 131 straipsnyje, taip pat 134 straipsnio 3 dalyje (ypatingai – jos pirmojoje pastraipoje). Svarstytina, ar įstatymo 131 ir, ypatingai, 134 straipsnių tekstas neturėtų būti šiuo požiūriu pakoreguotas. 48. Įstatymo 157 straipsnio 1 dalies paskutiniame sakinyje nustatyta, kad „patikrinama, ar prašymas atitinka šio įstatymo 153–155 straipsniuose įtvirtintus reikalavimus, ar paduotas nepraleidus nustatytų terminų .“ Tačiau diskutuotina, ar žodžiai „ar paduotas nepraleidus nustatytų terminų“ nėra pertekliniai, kadangi aukščiau paminėtas įstatymo 155 straipsnis kaip tik ir reguliuoja prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminus. 49. Įstatymo 157 straipsnio 2 dalyje vadovaujantis teisinio aiškumo principu ir proceso operatyvumo principu nustatytinas terminas, per kurį teismas, priėmęs prašymą atnaujinti procesą, jo kopijas išsiunčia proceso šalims. 50.
50Įstatymo 162 straipsnio 2 dalyje vadovaujantis teisinio aiškumo principu bent bendrais bruožais apibrėžtina kokios aplinkybės turėtų nulemti atvejų išskirtinumą. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis A. Jatkevičius, tel. (8 5) 239 6843, el. p.
antanas.jatkevicius @lrs.lt R. Rutkauskaitė, tel. (8 5) 239 6545, el. p. [email protected] E. Sadauskienė, tel. (8 5) 239 6167, el. p. erika.sadauskiene @lrs.lt D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
2016-05-25 Nr. XIIP-2877(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, atkreipiame dėmesį, kad Seime svarstomas Administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-320(2), kuriuo keičiama galiojančios redakcijos įstatymo 16 straipsnio 2 dalis, ir kurio priėmimas numatytas 2016 m. birželio 2 d. Seimo plenariniame posėdyje. Pastebėtina, kad šiuo projektu (Nr. XIIP-2877(2)) dėstomos naujos redakcijos Administracinių bylų teisenos įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje atitinkami pakeitimai nėra siūlomi, todėl manytina, kad abiejų projektų nuostatas reikia suderinti tarpusavyje. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis A. Jatkevičius, tel. (8 5) 239 6843, el. p. antanas.jatkevicius @lrs.lt R. Rutkauskaitė, tel. (8 5) 239 6545, el. p. [email protected] E. Sadauskienė, tel. (8 5) 239 6167, el. p. erika.sadauskiene @lrs.lt D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
VALDYMO IR SAVIVALDYBIŲ komitetas
DĖL
dalyvavo (vardas, pavardė, institucija): Valentinas Bukauskas, Komiteto pirmininkas; Milda Petrauskienė, pirmininko pavaduotoja; Komiteto nariai: Agnė Bilotaitė, Petras Gražulis, Vanda Kravčionok, Vincė Vaidevutė Margevičienė, Albinas Mitrulevičius, Algis Strelčiūnas, Povilas Urbšys. Kviestieji asmenys:
Jūratė Mikelčienė, Vyriausiosios Administracinių ginčų komisijos pirmininkė; Giedrius Mozūraitis, Teisingumo ministerijos viceministras; Germanas Politika, Teisingumo ministerijos skyriaus vedėjas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-04-15)92
redakcijos Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – įstatymas) 9 straipsnio 2 dalį siūloma papildyti nustatant, jog „ Dokumentai, surašyti kitomis kalbomis, teikiami ir skelbiami išversti į lietuvių kalbą ir nustatyta tvarka patvirtinti. Kai proceso dalyvis, kuriam procesiniai dokumentai turi būti įteikti užsienio valstybėje, nemoka lietuvių kalbos, administraciniam teismui turi būti pateikti šių dokumentų vertimai į jam suprantamą kalbą arba valstybės, kurioje turi būti įteiktas dokumentas, oficialiąją kalbą, o jei toje valstybėje yra kelios oficialiosios kalbos – į vieną iš įteikimo vietos oficialiųjų kalbų. Kai proceso dalyviui, kuris nemoka lietuvių kalbos, teismo procesiniai dokumentai turi būti siunčiami į užsienio valstybę, teismas išverčia juos į šioje dalyje nurodytą kalbą.“ Nuostatos turinys diskutuotinas keletu aspektų.
Pirma, įstatymo 9 straipsnio 2 dalį siūloma papildyti dviem sakiniais, kiekvienas iš kurių prasideda žodžiu
„Kai“. Pažymėtina, jog šiais sakiniais formuluojamos savarankiškos teisės
normos, todėl sakiniai dėstytini atskiromis straipsnio dalimis atsisakant žodžių „kai“ vartojimo. Antra, pažymėtina, jog siūlomu nuostatos pakeitimu sakinyje, prasidedančiame žodžiais „Kai proceso dalyvis“, įstatyme siūloma įtvirtinti trigubą alternatyvą, jog dokumentai gali būti išversti į proceso dalyviui suprantamą kalbą arba į tam tikros valstybės valstybinę kalbą ar kitas kalbas. Taigi įtvirtinama alternatyva ir nenustatoma jokių vienos ar kitos alternatyvos pasirinkimo kriterijų, tuo tarpu alternatyvų pasirinkimas yra susijęs su proceso dalyvio teisėmis. Toks alternatyvos įtvirtinimas prieštarauja Teisėkūros pagrindų įstatymo nuostatoms, įtvirtinančioms teisės akto aiškumo reikalavimą, be kita ko reiškiančiu, jog teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti aiškus ir nedviprasmiškas. Siūlytina aiškiai įvardinti kokiais atvejais ir kuri alternatyva turėtų būti taikoma, kad būtų tinkamai užtikrintos proceso dalyvių teisės. Trečia, vadovaujantis teisinio aiškumo principu, nurodytina kokių asmenų „procesinių dokumentų“ įteikimas šioje nuostatoje reguliuojamas. Pagal nuostatos prasmę manytina, jog šiuo atveju derėtų aiškiai įvardinti, kad kalbama apie administracinės bylos proceso dalyvių procesinius dokumentus. Tuo atveju, jei pateikta prielaida yra neteisinga, nurodytina būtent kokie (kieno) procesiniai dokumentai turimi omenyje. Ketvirta, paskutiniame aptariamos nuostatos sakinyje siūloma nustatyti, jog tam tikrais atvejais teismas turi išversti teismo procesinius dokumentus „į šioje dalyje nurodytą kalbą“.
Atsižvelgiant į tai, jog jokia konkreti kalba aptariamoje straipsnio dalyje nenurodyta, nuostata koreguotina. Be to, pažymėtina, jog nuostatoje yra net kelios užsienio kalbos parinkimo taisyklės, todėl reikia aiškiai nurodyti kokia taisyklė ir kokiu atveju turi būti taikoma. Pritarti Siūloma įstatymo projekto 1 straipsnyje dėstomo naujos redakcijos Administracinių bylų teisenos įstatymo 9 straipsnio 2 dalį papildyti žodžiais „administracinės bylos proceso dalyvių procesiniai“, išbraukti žodžius „į jam suprantamą kalbą“, ir šią dalį išdėstyti taip:
„2. Administracinės bylos proceso dalyvių
procesiniai . d D okumentai, surašyti kitomis kalbomis, teikiami ir skelbiami išversti į lietuvių kalbą ir nustatyta tvarka patvirtinti. Kai proceso dalyvis, kuriam procesiniai dokumentai turi būti įteikti užsienio valstybėje, nemoka lietuvių kalbos, administraciniam teismui turi būti pateikti šių dokumentų vertimai į jam suprantamą kalbą arba valstybės , kurioje turi būti įteiktas dokumentas, oficialiąją kalbą, o jei toje valstybėje yra kelios oficialiosios kalbos – į vieną iš įteikimo vietos oficialiųjų kalbų. Kai proceso dalyviui, kuris nemoka lietuvių kalbos, teismo procesiniai dokumentai turi būti siunčiami į užsienio valstybę, teismas išverčia juos į šioje dalyje nurodytą kalbą.“ Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-04-15)
siūloma keičiamame įstatyme atsisakyti žodžio „ atitinkamai“, tačiau pažymėtina, kad įstatyme yra likę nemažai nuostatų, kuriose šis žodis išlieka (įstatymo 31, 35, 63, 65, 81, 93, 109, 110, 113, 117, 125, 126, 142 straipsniuose). Minėtos projekto nuostatos patikrintinos. Pritari Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-04-15)141
žodžiai „Lietuvos Respublikos“.
Pažymėtina, kad santrumpa „Seimas“ įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje buvo įtvirtinta tik kaip apibūdinanti instituciją „Lietuvos Respublikos Seimas“. Pritarti Redakcinio pobūdžio pastaba Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-04-15)182
kompetencijai nepriskiriama tirti „Seimo kontrolieriaus sprendimų (rekomendacijų)“. Pažymėtina, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatyme sąvoka “sprendimas (rekomendacija)” nenaudojama. Siekiant teisės aktų sistemos suderinamumo bei teisinio reguliavimo aiškumo, projekte pateikta sąvoka derintina su Seimo kontrolierių įstatyme naudojamomis sąvokomis: „siūlymai (rekomendacijos)“ (191 straipsnio 4, 6 dalys,
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-04-15)201
įstatymo 15 straipsnio 6, 7, 11 ir 12 punktus siūloma daryti nuorodą į įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 ir 13 punktus. Tačiau pažymėtina, kad galiojančios redakcijos įstatymo 15 straipsnio 6, 7, 11 ir 12 punktus pagal projektą atitinka įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 6, 7, 10 ir 11 punktai. Minėtos projekto nuostatos patikrintinos. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-04-15)21
kompetenciją. Kelia abejonių, jog kompetencija nustatoma skirtingomis formuluotėmis. Vienu atveju, pavyzdžiui, įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2 punkte, pateikiama nuoroda į įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punktą, o kitu atveju, pavyzdžiui, įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje, rašomas visas tam tikrų bylų kategorijos pavadinimas, nors jis įtvirtintas tos pačios įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 13 punkte.
Siūlytina vienodinti vartojamas formuluotes, be to, pažymėtina, jog tam tikrų nuostatų ar pavadinimų kartojimas įstatymo nuostatose vertintinas kaip perteklinis reguliavimas, neatitinkantis teisės akto glaustumo reikalavimo. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-04-15)214
perteklinė ir neturinti jokio teisinio krūvio, nes analogiška nuostata yra įtvirtinta įstatymo 15 straipsnyje. Siūlytina nuostatos atsisakyti. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-04-15)
dalies 7 ir 11 punktuose,
, 32 ir 55 straipsniuose,
ir kitais įstatymuose nustatytais atvejais į administracinį teismą kreipiamasi su pareiškimais “ (čia ir toliau išskirta mūsų). Tačiau pažymėtina, kad įstatymo 20 straipsnio
pareiškimai (prašymai). Minėtos projekto nuostatos suderintinos. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-04-15)232
aptariama kokie asmenys pateikia teismui skundus ar prašymus, o šios dalies antrajame sakinyje aptariami įstatymo atvejai , kai į teismą kreipiamasi su pareiškimais, šios dalies antrasis sakinys išskirtinas į savarankišką straipsnio dalį. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-04-15)232464
santrumpą „(toliau – Teismų įstatymas)“ įtvirtinti ne įstatymo 24 straipsnio 4 dalyje, o jau 23 straipsnio 6 dalyje.
Pritarti Redakcinio pobūdžio pastaba Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-04-15)291
straipsnio 1 dalies žodžius „atsisakymą atlikti veiksmus“ padėtinas skliaustas. Pritarti Redakcinio pobūdžio pastaba Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-04-15)292
„atlikti veiksmus“ (žr. įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintą
santrumpą). Analogiška pastaba išsakytina ir įstatymo 92 straipsnio pavadinimui. Pritarti Redakcinio pobūdžio pastaba Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-04-15)
tekste vartojamos sąvokos „patvirtinta kopija (nuorašas)“, „nuorašas (skaitmeninė kopija)“, „nuorašas“, „nuorašas (kopija)“, „skaitmeninė kopija“,
„kopija“, „kopija (skaitmeninė kopija)“, „egzempliorius (kopija)“,
„egzempliorius“. Patikrintina, ar tokia vartojamų sąvokų įvairovė yra iš
tiesų visuomet pateisinama. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-04-15)3325
nustatyti, jog tam tikrus dokumentus atsisakoma priimti, kai „ yra priimtas Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimas, kuriuo išspręstas ginčas tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu ir kuris nebuvo apskųstas per įstatymuose nustatytą terminą , arba Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimas patvirtinti ginčo šalių taikos sutartį ir šis sprendimas nebuvo apskųstas per įstatymuose nustatytą terminą “. Vadovaujantis teisės akto glaustumo reikalavimu, punkte atsisakytina perteklinių žodžių „ir kuris nebuvo apskųstas per įstatymuose nustatytą terminą“, juos nuostatoje pavartojant tik vieną kartą, aptariant abiejų nuostatoje minimų teisės aktų skundimo atvejus kartu.
Analogiška pastaba mutatis mutandis išsakytina ir dėl įstatymo 103 straipsnio 3 punkto. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-04-15)34
mokesčio mokėjimo atvejus, nustatant, jog „Išskyrus įstatymo nustatytus atvejus, skundai (prašymai, pareiškimai) administraciniuose teismuose priimami ir nagrinėjami tik po to, kai sumokamas įstatymo nustatytas žyminis mokestis.“ Nuostatos formulavimas pradedant ją išimtimi ir tik paskui nustatant bendrą taisyklę vertintinas kaip teisiškai ydingas. Siūlytina nuostatą koreguoti ir žodžius „išskyrus įstatymo nustatytus atvejus“ perkelti į nuostatos pabaigą. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-04-15)395
straipsnio 5 dalyje siūloma įtvirtinti naują sąvoką „bylos nagrinėjimo mokestis“. Atsižvelgiant į tai, jog tokia sąvoka neapibrėžiama nei teikiamame įstatyme, nei Civilinio proceso kodekse (toliau – CPK), vadovaujantis teisinio aiškumo principu būtina nurodyti, kas turima omenyje vartojant tokią sąvoką ir koks teisės aktas nustato „bylos nagrinėjimo mokesčių“ mokėjimo teisinius pagrindus. Taip pat pažymėtina, jog, įtvirtinus aptariamą sąvoką įstatyme, tampa neaišku koks jos santykis su kitomis aptariamo straipsnio sąvokomis ir aptariamos straipsnio dalies santykis su keičiamu straipsniu, nes straipsnyje neaptariami mokesčiai, o tik bylos nagrinėjimo išlaidos, tarp kurių nenurodomi jokie mokesčiai. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-04-15)404 17.
Įstatymo 40 straipsnio, reguliuojančio proceso šalių išlaidų atlyginimą, 4 dalyje siūloma nustatyti, jog „ Teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar proceso šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertinęs ginčo kilimo ir kitas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Proceso šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.“ Nuostatos turinys diskutuotinas. Pirma, pažymėtina, jog neaišku kas turima omenyje, kai kalbama apie tai, jog teismas gali nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių. Siūlytina atskleisti šios formuluotės esmę ir prasmę, atskleidžiant ką aptariamame kontekste reiškia terminas „nukrypti“, pavyzdžiui, nustatant ir nurodant, ar teismas galėtų nepriteisti bylinėjimosi išlaidų šaliai, laimėjusiai bylą, dėl to, jog pralaimėjusioji šalis proceso metu elgėsi tinkamai, bei koks subjektas ir kokia tvarka tokiu atveju laimėjusiai šaliai turėtų padengti bylinėjimosi išlaidas. Antra, pastebėtina, jog nuostatos turinys svarstytinas kaip konceptualus ir svarbus visos Lietuvos teisinės sistemos kontekste. Iki šiol Lietuvos teisinėje sistemoje procesinės išlaidos buvo paskirstomos (priteisimos) pagal principą „pralaimėjęs moka“. Priėmus siūlomą nuostatą toks principas būtų paneigtas. Taigi svarstytina, ar siūloma nauja koncepcija neprasilenkia su konceptualiomis teisinės sistemos nuostatomis ir teisingumo principu (pavyzdžiui, susiklosčius šios pastabos antroje pastraipoje nurodytai situacijai). Trečia, manytina, jog teikiamas pasiūlymas galimai prasilenkia ir su Europos Tarybos Ministrų komiteto 1981 m. gegužės 14 d. Rekomendacijos Nr.
Rekomendacijos Nr. R(81)7 „Dėl priemonių, lengvinančių galimybes naudotis teisingumo sistema“ nuostatomis, kuriose akcentuojami taisyklės „pralaimėjęs moka“ privalumai. Ketvirta, manytina, jog nuostatoje yra painiojami du visiškai skirtingi dalykai – sankcijos už netinkamą procesinį elgesį ir bylinėjimosi išlaidos. Pastebėtina, jog šaliai, laimėjusiai procesą, nepriteisus visų bylinėjimosi išlaidų dėl to, jog jos elgesys nebuvo tinkamas, tai šaliai tiesiog būtų pritaikyta tam tikra baudinio pobūdžio sankcija. Tokia sankcija būtų netiesioginė ir taikoma neaiškiais pagrindais, net jos neįvardinant. Svarstytina, ar toks reguliavimas dera įstatymui, reguliuojančiam teisingumo vykdymo procesą. Tuo tarpu kita šalis būtų atleista nuo proceso išlaidų apmokėjimo, nors būtent šios šalies veiksmai (neveikimas) lemtų proceso atsiradimą ir tiesiogiai sudarytų prielaidas atsirasti bylinėjimosi išlaidoms. Tuo atveju, jei siūlomos nuostatos tikslas yra nubausti procesinėmis teisėmis piktnaudžiaujančią šalį, tai būtų galima įstatyme įtvirtinti atskirą straipsnį, numatantį aiškias sankcijas, taikomas aiškiais atvejais ir aiškiais pagrindais, nesumaišant baudinės sankcijos ir bylinėjimosi išlaidų teisinės prasmės ir paskirties. Penkta, pastebėtina, jog aptariama nuostata yra perkeliama iš CPK 94 straipsnio, kuris vadinasi „ Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės“. Šiame kontekste pastebėtina, jog CPK tokia nuostata yra deramoje vietoje ir pagrįstai reguliuoja teisinius santykius, kai jų kitaip neįmanoma sureguliuoti, kadangi byla neturi baigiamojo dokumento, iš kurio būtų aiški bylos baigtis. Tuo tarpu nuostatą bandant įkomponuoti į administracinio proceso išlaidų atlyginimo procesą, kai bylos baigtis yra aiški, ir aiški laimėjusioji ir pralaimėjusioji šalys, nuostata tampa sistemiškai nederančia su keičiamu straipsniu ir kitomis įstatymo nuostatomis bei galimai su visos teisinės sistemos nuostatomis.
Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-04-15)434
sąvoka „teisėjų kolegijos nariai“. Tačiau pastebėtina, kad sąvoka „kolegijos sudėtis“ lieka įstatymo 67 straipsnio 4 dalies 1 punkte. Minėtos projekto nuostatos suderintinos. Pritarti Redakcinio pobūdžio pastaba Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-04-15)472
du sakiniai atskirtini tašku. Pritarti Redakcinio pobūdžio pastaba Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-04-15)473
neatitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų IV skyriaus penktojo skirsnio reikalavimų. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-04-15)475
nustatyti, jog kartu su
asmenimis ir 4 dalies 1, 2 ir 5 punktuose nurodytais asmenimis atstovais pagal pavedimą gali būti ir kiti asmenys, nurodyti keičiamame įstatyme ir turintys teisę būti atstovais, ar tai, jog kartu su
punktuose nurodytais asmenimis atstovais pagal pavedimą gali būti ir bet kurie kiti asmenys, kuriems nekeliami jokie reikalavimai. Siūlytina atskleisti nuostatos prasmę. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-04-15)477
22Įstatymo 47 straipsnio 7 dalis projekto tekste yra sunumeruota kaip 47 dalis. Projekto tekstas taisytinas.
Projekto tekstas taisytinas. Pritarti Redakcinio pobūdžio pastaba Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-04-15)481
(kaip ir viso projekto tekste). Pritarti Redakcinio pobūdžio pastaba Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-04-15)483
su pildoma straipsnio dalimi, todėl šį sakinį būtina dėstyti atskira straipsnio dalimi. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-04-15)5934
priežiūros darbuotojai“. Pastebėtina, jog darbuotojai paprastai siejami su tam tikra įstaiga, todėl manytina, jog šioje sąvokoje po žodžio „priežiūros“ turėtų būti įrašytas žodis „įstaigų“. Jei sąvokai suteikiama ne tokia reikšmė, tai siūlytina sąvoką tikslinti ir atskleisti jos esmę ir prasmę. Be to, sąvoka neabejotinai turėtų derėti su Medicinos praktikos įstatyme vartojamomis sąvokomis, kad būtų aišku apie ką kalbama teikiamame pakeitime. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-04-15)701
laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindus, be kita ko, nustatant, kad „ Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.“ Pastebėtina, jog nuostatos turinys stokoja aiškumo ta apimtimi, kuria joje nenurodoma, kaip teismui derėtų vertinti žalos dydį. Svarstytina, ar nederėtų nustatyti bent bendrų žalos vertinimo principų. Taip pat pastebėtina, jog valstybės deklaruojama teisminė gynyba atlieka savo funkciją tik tuomet, kai pažeista ar ginčijama teisė iš tikrųjų yra apginama, t. y. kai teismo sprendimas yra įgyvendinamas.
Šiame kontekste pažymėtina, jog tam tikros žalos atsiradimo grėsmė ne visuomet reikštų ir teismo sprendimo neįvykdymo grėsmę. Taigi priėmus siūlomą pakeitimą galimai būtų sukurta teisinė situacija, kai laikinosiomis apsaugos priemonėmis būtų užtikrinamas žalos išvengimas, tačiau nebūtų užtikrinamas galimo teismo sprendimo įvykdymas. Pastebėtina, jog teismo sprendimo paskirtis yra išspręsti tarp šalių kilusį ginčą, tačiau jei sprendimo nebus galima įgyvendinti dėl to, jog nebuvo imtasi laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimas taps beprasmiu ir beverčiu, todėl kelia didelių abejonių, jog atsisakoma tokio laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo, kaip teismo sprendimo galimo neįvykdymo grėsmė. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-04-15)783
Bylos nagrinėjimas teisme vyksta nepertraukiamai, išskyrus atvejus, kai skelbiama pertrauka, kuri negali būti ilgesnė kaip penkios darbo dienos. “ Nuostatoje atskleistina apie kokio pobūdžio „pertrauką“ kalbama, kokiais atvejais tokia pertrauka gali būti skelbiama, kiek kartų tokią pertrauką galima skelbti ir kitos teisinio reguliavimo detalės, susijusios su „pertraukos“ skelbimu. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-04-15)8112
dalys projekto tekste atskirtinos. Pritarti Redakcinio pobūdžio pastaba Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-04-15)845
nurodytina kurį būtent terminą galima pratęsti, nes pakeitus nuostatos pradžią joje atsirado du terminai. Jei pratęsimo institutas taikytinas abiems terminams, tai žodžiai „šį terminą“ keistini į žodžius „šiuos terminus“. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-04-15)90 30.
Projekto lyginamojo varianto tekste įstatymo 90 straipsnio pavadinimas ir žodis „straipsnis“ turi būti paryškinti; be to, neturi būti perbraukto skaičiaus „882 “. Pritarti Redakcinio pobūdžio pastaba Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-04-15)
įrašytinas žodis „nagrinėjimo“ (kaip ir viso skirsnio tekste). Pritarti Redakcinio pobūdžio pastaba Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-04-15)1002
„Dėl teismo nutarties sustabdyti bylos nagrinėjimą, išskyrus nutartį
sustabdyti bylos nagrinėjimą dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą (šio straipsnio 1 dalies 4 ar 5 punkte nurodytu atveju), administracinį teismą ar kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją arba nutartį pradėti norminio administracinio teisės akto teisėtumo tyrimą, gali būti duodamas atskirasis skundas.“ Diskutuotina, ar po žodžių „administracinį teismą ar kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją arba nutartį pradėti norminio administracinio teisės akto teisėtumo tyrimą“ nereikėtų duoti nuorodos į šio straipsnio 1 dalies 6 ir 9 punktus (kaip padaryta po žodžių
„dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą“). Pritarti
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-04-15)107
abejonių, jog įstatymo 107 straipsnyje siūloma nustatyti septynių darbo dienų atidėjimo terminą nutarties priėmimui ir paskelbimui. Analogiška nuostata CPK nustato septynių kalendorinių dienų terminą. Svarstytina, ar pagrįsta šiuo atveju įtvirtinti darbo dienomis skaičiuojama terminą. Spręsti pagrindiniame komitete Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-04-15)109 34.
Įstatymo 109 straipsnyje be kita ko siūloma nustatyti, jog „ Proceso šalims, neatvykusioms į teismo posėdį, ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo nutarties priėmimo išsiunčiami nutarčių, kurios gali būti skundžiamos atskiraisiais skundais, patvirtintos kopijos (nuorašai) <...>“. Pastebėtina, jog galiojančiame įstatyme nustatytas 3 kalendorinių dienų nutarčių išsiuntimo terminas. Šiame kontekste keltinas klausimas, ar nutarties išsiuntimo termino prailginimas yra pagrįstas. Neaišku, kokie sunkumai gali kilti teismams, kokie sudėtingi veiksmai ar procedūros turi būti atliekami išsiunčiant nutartis, kad joms išsiųsti būtų nustatytas trijų darbo dienų terminas. Pavyzdžiui, pastebėtina, jog nutarties išsiuntimo terminas ypač aktualus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atveju, kai delsimas sudarytų prielaidas žalos atsiradimui. Analogiška pastaba mutatis mutandis išsakytina ir dėl įstatymo 146 straipsnyje siūlomo nustatyti 10 darbo dienų bylos grąžinimo pirmos instancijos teismui termino. Spręsti pagrindiniame komitete Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-04-15)1124
35Įstatymo 112 straipsnis turi 4 dalį,
tačiau neturi trečiosios. Jeigu projektu siūloma įstatymo 112 straipsnio (galiojančioje redakcijoje – 110 straipsnio) 3 dalį pripažinti netekusia galios, šis siūlymas turėtų būti atspindėtas projekto lyginamajame variante, o 4 dalis turėtų būti pernumeruota. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-04-15)11325
siūloma nustatyti, jog teismas atmeta prašymą pradėti tyrimą dėl norminio administracinio akto teisėtumo, jeigu „teismui nekyla abejonių dėl norminio administracinio akto teisėtumo“. Pasiūlymas kelia didelių abejonių. Pastebėtina, jog tam, kad teismas nustatytų, ar teisės aktas yra teisėtas, jis turi pradėti tyrimą dėl teisės akto teisėtumo ir teisės akto teisėtumą patikrinti.
Konstatuotina, jog tuo atveju, jei teismas teisės akto netiria ir jam teisės aktas nekelia abejonių dėl teisėtumo, tai teismas de facto priima sprendimą dėl teisės akto teisėtumo tokio teisės akto netyręs ir net su juo nesusipažinęs, t. y. siūlomu pakeitimu teismui nustatoma teisė atsisakyti tirti teisės akto teisėtumą, jei teismas tokio tyrimo pradėti nenori. Be to, pastebėtina, jog įstatyme nenustatoma teisė apskųsti teismo atsisakymą tirti teisės akto teisėtumą, taigi asmenims atimama teisė ginti savo teises ir interesus. Tais atvejais, kai teismas su skundžiamu teisės aktu susipažino, peržiūrėjo jo priėmimo aplinkybes ir jo sukeltas teisines pasekmes ir nė viena aplinkybė teismui nesukėlė abejonių dėl teisės akto teisėtumo, tai jis de facto atliko teisės akto teisėtumo tyrimą, tačiau pagal siūlomą įstatymo nuostatą tokiu atveju teismas prašymą pradėti tyrimą dėl teisės akto teisėtumo turėtų atmesti. Susiklostytų paradoksali situacija, kai teismas atlieka tyrimą, tačiau toks tyrimas būtų atliekamas slapta, niekur jo nefiksuojant, neišsakant jokių teismo sprendimo motyvų. Kyla pagrįstų abejonių, ar siūlomu pakeitimu kuriama teisinė situacija atitinka teisinės valstybės principą. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-04-15)1162
yra projekto tekste, tačiau yra išbraukiamas projekto lyginamojo varianto tekste. Projekto lyginamasis variantas taisytinas. Pritarti Redakcinio pobūdžio pastaba Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-04-15)117118
nelieka nuostatų apie norminio administracinio akto panaikinimą, tačiau tokia nuostata išlieka įstatymo 119 straipsnio 1 dalyje. Siūlyta minėtas projekto nuostatas suderinti.
Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-04-15)
skyriaus aštuntojo ir devintojo skirsnių pavadinimuose prieš žodį „skirsnis“ neturi likti išbrauktų žodžių „septintasis“ ir „aštuntasis“. Pritarti Redakcinio pobūdžio pastaba Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-04-15)
pavadinimas rašytinas taip: „Skundai dėl rinkimų įstatymų ar Referendumo įstatymo pažeidimų“ (plg. su kitais analogiškais projektu siūlomais pakeitimais). Pritarti Redakcinio pobūdžio pastaba Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-04-15)127
įstatyme įtvirtinti modelinį teismo procesą. Straipsnio turinys diskutuotinas. Pirma, atsižvelgiant į tai, jog straipsniu siūlomas konceptualus įstatymo pakeitimas, manytina, jog, vadovaujantis teisės aiškumo principu, reikia apibrėžti ne tik modelinio teismo proceso sąvoką, tačiau ir modelinės bylos sąvoką, ypač atsižvelgiant į tai, jog toliau straipsnyje tokia sąvoka yra vartojama. Antra, straipsnio 2 dalis prasideda žodžiais „Jei yra duomenų“. Šiame kontekste pastebėtina, jog neaišku, kur tokie duomenys turi būti, ar šie duomenys turėtų būti kažkokiu būdu fiksuojami. Neaišku, kodėl modelinis procesas turėtų būti pradedamas teisėjo ar teisėjų kolegijos prašymu, ar toks reguliavimas įpareigoja teisėjus rinkti ir kaupti duomenis apie potencialias modelines bylas. Neaišku, ar teisė inicijuoti modelinį procesą neturėtų būti nustatyta tam tikrų teismų pirmininkams ex officio. Trečia, pastebėtina, jog straipsnio 3 dalis yra perkrauta savarankiškomis teisės normomis. Siūlytina teisės normas dėstyti atskiromis straipsnio dalimis ar dalimi su punktais. Ketvirta, straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, jog viena ar kelios bylos gali būti nagrinėjamos modelinio proceso tvarka.
Straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, jog keletas vienarūšių individualiųjų bylų gali būti sujungtos į vieną modelinę bylą. Šiame kontekste pastebėtina, jog neaišku kokiais pagrindais turėtų būti vadovaujamasi tik kai kurias bylas sujungiant į modelinę bylą, o kažkurių į tokią bylą neapjungiant. Pažymėtina, jog, pradėjus modelinę bylą, pagal straipsnio 5 dalies nuostatas kitų individualiųjų bylų nagrinėjimas sustabdomas. Taigi būtų sukuriama situacija, kai proceso dalyviai atsidurtų skirtingoje teisinėje padėtyje, nes pirmiausia būtų išnagrinėta modelinė byla ir tik vėliau individualiosios bylos. Taigi tam tikri asmenys sprendimą byloje gautų anksčiau nei kiti. Klausimas aktualus, pavyzdžiui, tais atvejais, kai pagal teismo sprendimą asmenims priklauso finansinė kompensacija. Neaišku, kodėl dėl tam tikro teismo pirmininko sprendimo, priimto vadovaujantis neaiškiais teisiniais pagrindais, be to, neskundžiamo, vieni asmenys teisę į finansinę kompensaciją galėtų realizuoti anksčiau nei kiti asmenys, nors, pavyzdžiui, jų kreipimasis į teismą buvo ankstesnis nei kitų asmenų, kurių bylos buvo sujungtos į modelinę bylą. Svarstytina galimybė reguliavimą tobulinti. Penkta, straipsnio 3 dalyje, be kita ko, siūloma nustatyti, jog „Kai keletas individualiųjų vienarūšių ar modelinių bylų yra skirtinguose apygardų administraciniuose teismuose, jas gali sujungti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas.
Teismo pirmininkas, sujungęs keletą individualiųjų vienarūšių ar modelinių bylų į vieną modelinę bylą, sudaro teisėjų kolegiją šiai bylai nagrinėti.“ Pastebėtina, jog tais atvejais, kai apygardų teismų bylas sujungtų Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas, neaišku kokiu pagrindu jis sudarytų kolegiją, kokiais pagrindais tokia kolegija turėtų būti formuojama, ar tai, jog kolegiją sudarytų aukštesnės grandies teismo pirmininkas, nesudarytų papildomo spaudimo teisėjams, ar nesukeltų abejonių dėl aukštesnės grandies teismo nešališkumo, kai byla būtų nagrinėjama aukštesnės grandies teisme. Be to, pastebėtina, jog normoje nenurodoma ir tai, pagal kokius kriterijus būtų parenkamas apygardos teismas, nagrinėsiantis sujungtas skirtingų teismų bylas. Šešta, straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, jog „Nutartis pradėti arba atsisakyti pradėti modelinį procesą yra neskundžiama“. Pastebėtina, jog nuostatoje nesiūloma įtvirtinti jokių kriterijų, kurie nulemtų nutarties atsisakyti pradėti modelinį procesą priėmimo pagrindus. Svarstytina, ar tokie pagrindai nėra būtini. Aptariamos nuostatos kontekste taip pat pažymėtina, jog nėra aišku, ar tais atvejais, kai priimama nutartis atsisakyti pradėti modelinį procesą, kiti teisėjai ar teisėjų kolegijos gali kreiptis dėl modelinio proceso pradėjimo. Jei gali, tai kokiais atvejais. Septinta, straipsnio 5 dalyje, be kita ko, siūloma nustatyti, jog „Teismo nutartis sustabdyti individualiosios bylos nagrinėjimą gali būti skundžiama atskiruoju skundu tik tuo pagrindu, kad nagrinėjama byla neatitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytų kriterijų“.
Pastebėtina, jog neaišku kokios instancijos teismui turėtų būti skundžiama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis sustabdyti bylos nagrinėjimą. Aštunta, straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti atvejus, kuriais teismas atmeta individualiosios bylos proceso šalies prašymą jį įtraukti trečiuoju suinteresuotu asmeniu į modelinės bylos procesą. Pastebėtina, jog, vadovaujantis teisės aiškumo ir nuoseklumo principais bei elementaria teisine logika, pirmiausia derėtų nustatyti individualiosios bylos šalies teisę kreiptis į modelinę bylą nagrinėjantį teismą su tam tikru prašymu, kreipimosi tvarką, terminus, vėliau aptarti tokio prašymo nagrinėjimo procesą ir terminus ir tik tada nustatyti teismo galimus sprendimus dėl pateikto prašymo. Priešingu atveju būtų sukurtos teisinio reguliavimo spragos, kurias turėtų šalinti teismai, formuodami naują teismų praktiką, nors šiuo atveju, kai teikiama nauja įstatymo redakcija, yra visos prielaidos tokių teisės spragų nesukurti ir nedidinti teismų darbo krūvio. Siūlytina tobulinti reguliavimą. Aptartame kontekste pažymėtina ir tai, jog derėtų nuosekliai aptarti ir proceso dalyvių teisinį statusą, jo pasikeitimą ar nesikeitimą, kai individualioji byla sujungiama su kitomis bylomis į modelinę bylą, be kita ko, galimai aptariant, pavyzdžiui, atstovavimo klausimus, procesinių dokumentų kiekio, t. y. jei bylų, pavyzdžiui, dvidešimt, ar į bylą teikiamų procesinių dokumentų kopijų skaičius turėtų būti toks, kad po vieną kopiją tektų kiekvienam byloje dalyvaujančiam asmeniui, ar tokios kopijos neturėtų būti daromos teismo sąskaita, nes bylos sujungiamos teismo iniciatyva, ir kitus svarbius klausimus, sistemiškai sureguliuojant visus būtinus procesinius klausimus.
Devinta, straipsnio 8 ir 10 dalyse po žodžio „įsiteisėjus“ trūksta žodžio „sprendimui“. Dešimta, straipsnio 8 ir 9 dalyse vartojama sąvoka „byla peržiūrėta apeliacine tvarka“. Siūlytina vartoti įstatymo terminiją ir vartoti sąvoką „byla išnagrinėta apeliacine tvarka“. O tuo atveju, jei modelinėje byloje šiomis nuostatomis siūloma nustatyti naują apeliacijos modelį, kai bylos yra peržiūrimos, o ne nagrinėjamos, siūlytina tokio proceso reguliavimą detalizuoti. Vienuolikta, kelia abejonių, jog straipsnio 9 dalyje siūloma nustatyti, kad apie įsiteisėjusį teismo sprendimą, patikrintą apeliacine, tvarka pranešama visiems apygardų teismams tik tuo atveju, jeigu pareiškėjo reikalavimai buvo atmesti. Neaišku, kodėl nebūtų galima nustatyti reikalavimo pranešti ir apie tuos sprendimus, kuriais pareiškėjo reikalavimai buvo patenkinti. Dvylikta, straipsnio 9 dalyje siūloma nustatyti, jog „Jei teismo sprendimu modelinėje byloje, peržiūrėtoje apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme, pareiškėjo reikalavimai buvo atmesti, apie tokio sprendimo įsiteisėjimą informuojami visi apygardų administraciniai teismai. Apygardų administraciniai teismai apie šioje dalyje nurodyto sprendimo įsiteisėjimą praneša individualiųjų administracinių bylų proceso šalims.
Jei per vieną mėnesį nuo pranešimo apie teismo sprendimą, kuriuo pareiškėjo reikalavimai buvo atmesti, modelinėje byloje gavimo individualiosios bylos proceso šalis nepaduoda prašymo atnaujinti individualiosios bylos nagrinėjimą, skundas (prašymas, pareiškimas) individualiojoje byloje paliekamas nenagrinėtas. Per nustatytą terminą pateikus minėtą prašymą, individualiosios bylos nagrinėjimas yra atnaujinamas“. Nuostata diskutuotina. Manytina, jog apygardų teismai ne tik turėtų pranešti apie tam tikro sprendimo modelinėje byloje priėmimą, tačiau kartu ir aiškiai nurodyti pareiškėjo teisę paduoti prašymą atnaujinti bylos nagrinėjimą ir tokio prašymo nepadavimo teisines pasekmes. Trylikta, straipsnio 10 dalis perkrauta savarankiškomis teisėmis normomis, apimančiomis ir bylos nagrinėjimo tvarkos keitimo, ir teismo sprendimo turinio, ir kolegijos keitimo vienu teisėju, ir tam tikros nutarties priėmimo, ir nutarties išsiuntimo, ir šios nutarties skundimo tvarkos, ir teisės šalims pareikšti prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir dar kelių klausimų teisinį reguliavimą. Svarstytina, kodėl tokio reguliavimo negalima išdėstyti atskira straipsnio dalimi su punktais ar net atskiru savarankišku straipsniu su deramu pavadinimu. Aptartame kontekste atskirai pažymėtina, jog neaišku, kodėl konceptualų įstatymo pakeitimą siūloma įtvirtinti viename įstatymo straipsnyje, teisės normas dėstant kaip tam tikras teksto dalis, o ne kaip procesines normas, sistemiškai ir nuosekliai reguliuojančias tam tikrą proceso modelį. Siūlytina vadovautis keičiamo įstatymo dėstymo modeliu ir teisės normas suskirstyti į straipsnius, dalis, punktus. Analogiška pastaba išsakytina ir dėl kitų siūlomų įstatymo pakeitimų, kuriais straipsnių dalys perkraunamos savarankiškomis normomis, pagal teisės technikos normas dėstytinomis atskiromis dalimis.
Keturiolikta, straipsnio 10 dalyje nurodytina kokiam subjektui turi būti pateiktas siūlymas paskirti nagrinėti bylą vienam teisėjui, kai iš pradžių tokiai bylai nagrinėti buvo sudaryta kolegija. Taip pat nurodytina, ar sprendimą bylą nagrinėti supaprastinta tvarka priima tas subjektas, kuriam pateiktas pasiūlymas, o jei taip, tai kodėl tokiu atveju nutartį bylą nagrinėti supaprastinta tvarka priima teismas, o ne konkretus subjektas, kuriam pateiktas siūlymas. Taip pat nurodytina, kokiu būdu subjektas, kuriam pateiktas siūlymas, turi į šį pasiūlymą reaguoti, kokiu procesiniu dokumentu ir per kokį terminą. Penkiolikta, manytina, jog, atsižvelgiant į straipsnio 11 ir 5 dalių turinį, derėtų sureguliuoti individualiųjų bylų, dėl kurių pareiškimai teisme gauti modelinio proceso metu, situaciją ir nustatyti, ar turi būti atliekami kokie nors procesiniai veiksmai tokiose bylose; jei taip, tai kokiu metu tokių bylų nagrinėjimas turi būti stabdomas. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-04-15)127
įtvirtinti santrumpą „individualios bylos“. Tačiau pastebėtina, kad (1) santrumpa turėtų skambėti „individualios ios bylos“, (2) šio straipsnio
administracinės bylos“, (3) sąvoka „individualioji byla“ buvo vartojama jau įstatymo 113, 114 ir 116 straipsniuose. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-04-15)134
apeliacinės instancijos teismas turi pareikalauti administracinės bylos. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-04-15)1394 44.
Manytina, jog įstatymo 139 straipsnio 4 dalyje derėtų nustatyti maksimalų „protingo laiko“ terminą, kuriam suėjus teismo pirmininkas paskirtų naujos sudėties bylą nagrinėsiantį teismą. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-04-15)1542
surašyti prašymą dėl proceso atnaujinimo. Pastebėtina, jog kelia abejonių tai, kad šio pakeitimo nuostatos nedera su įstatymo 47 straipsnio 4 dalimi. Pavyzdžiui, neaišku, kodėl asmenys, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, negalėtų surašyti prašymo, kai jie atstovauja savo artimiesiems giminaičiams ar sutuoktiniui (sugyventiniui). Siūlytina nuostatas derinti. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-04-15)1563
46Įstatymo 156 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti,
jog „Prie prašymo atnaujinti procesą turi būti pridedami įrodymai, patvirtinantys prašymą surašiusio asmens teisinę kvalifikaciją“. Svarstytina, ar toks reikalavimas būtų pagrįstas visais atvejais. Pavyzdžiui, neaišku, ar advokatams taip pat reikėtų pateikti teisinę kvalifikaciją pagrindžiančius įrodymus. Be to, neaišku, kodėl šioje nuostatoje kalbama apie teisinę kvalifikaciją ir kokie dokumentai įrodytų asmens teisinę kvalifikaciją. Siūlytina reguliavimą detalizuoti arba derinant įstatymo terminologiją nustatyti, jog šiuo atveju įrodymu būtų dokumentas dėl aukštojo universitetinio teisinio išsilavinimo. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-04-15)
47Įstatymo III skyriaus pirmojo ir antrojo skirsnių galiojančiose nuostatose,
taip pat ir šiuo projektu siūlomuose šių skirsnių straipsnių (ir įstatymo 156 straipsnio) pakeitimuose apeliacinį skundą paduodantis (padavęs) asmuo (pareiškėjas) vadinamas apeliantu. Tačiau pastebėtina, kad sąvoka „asmuo“ lieka įstatymo 131 straipsnyje, taip pat 134 straipsnio 3 dalyje (ypatingai – jos pirmojoje pastraipoje).
Svarstytina, ar įstatymo 131 ir, ypatingai, 134 straipsnių tekstas neturėtų būti šiuo požiūriu pakoreguotas. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-04-15)1571
sakinyje nustatyta, kad „patikrinama, ar prašymas atitinka šio įstatymo 153–155 straipsniuose įtvirtintus reikalavimus, ar paduotas nepraleidus nustatytų terminų .“ Tačiau diskutuotina, ar žodžiai „ar paduotas nepraleidus nustatytų terminų“ nėra pertekliniai, kadangi aukščiau paminėtas įstatymo 155 straipsnis kaip tik ir reguliuoja prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminus. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-04-15)1572
teisinio aiškumo principu ir proceso operatyvumo principu nustatytinas terminas, per kurį teismas, priėmęs prašymą atnaujinti procesą, jo kopijas išsiunčia proceso šalims. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-04-15)1622
bendrais bruožais apibrėžtina kokios aplinkybės turėtų nulemti atvejų išskirtinumą. Pritarti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos advokatūra (2015-06-01)3913 Lietuvos advokatūra, susipažinusi su Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo projektu, projekto Nr. XIIP-2877, (toliau - Projektas) ir iš esmės pritardama Projektui, teikia šiuos pasiūlymus Projektui. 1. Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymu (toliau - AĮ) Lietuvos advokatūrai suteikti įgalinimai koordinuoti ir kontroliuoti advokatų ir advokatų padėjėjų veiklą.
Advokatams taikomi ypatingai aukšti išsilavinimo, profesionalumo ir etikos reikalavimai. Kiekvienas advokatas be kita ko privalo savo veikloje laikytis duotos advokato priesaikos ir įstatymų (AĮ 39 str. 1 d. 2 p.). Be to, advokatams taikomi tam tikri veiklos apribojimai, skirti užtikrinti skaidrumą ir pirmenybę klientų interesams. Už advokato veiklos ir advokato etikos reikalavimų pažeidimus advokatui Advokatų tarybos sprendimu gali būti iškelta drausmės byla, kurią išnagrinėjęs Advokatų garbės teismas jam gali skirti drausminę nuobaudą - pastabą, papeikimą, viešai paskelbiamą papeikimą ir netgi siūlyti Advokatų tarybai panaikinti Lietuvos advokatūros sprendimą pripažinti asmenį advokatu. Advokatas Lietuvos advokatūros sprendimu gali būti laikinai išbrauktas iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo, jei jis yra įtariamas ar kaltinamas nusikalstamos veikos padarymu. Šiais atvejais advokatas yra išbraukiamas iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo, kol išnyks šio išbraukimo pagrindą sudariusios aplinkybės (AĮ 23 str. 2 d.). Advokatai privalo apdrausti profesinę civilinę atsakomybę už vykdant advokato veiklą fiziniams ar juridiniams asmenims padarytą žalą, viršijančią 290 eurų, privalomuoju draudimu. Pagal AĮ 20 str. 4 d. vieno advokato profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo minimali draudimo suma yra 29 000 eurų vienam draudžiamajam įvykiui. Tuo tarpu paminėti reikalavimai netaikomi nei teisines paslaugas teikiančioms įmonėms, nei jų darbuotojams, kurie tiek pagal galiojantį, tiek pagal Projektu siūlomą teisinį reglamentavimą (konkrečiai imant, Projekto 47 str. 5 d.) nevaržomai gali ir galėtų atstovauti administracinėse bylose. Tačiau, Lietuvos advokatūros nuomone, tokia situacija neturėtų būti toleruojama, nes tai neatitinka nei teisinių paslaugų gavėjų, nei viešojo intereso.
Dėl to siekdami užkirsti kelią bylose proceso šalims ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims atstovauti tam nepasirengusiems asmenims, kurių veikla nereglamentuojama teisės aktais ir kurių neprižiūri Lietuvos institucijos, siūlome papildyti Projekto 39 straipsnio 1 dalies 3 punktą taip: „3. kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos, nesusijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai ar trečiajam suinteresuotam asmeniui“. Spręsti pagrindiniame komitete Lietuvos advokatūra (2015-06-01)405
punkte nurodytų argumentų siūlome papildyti Projekto 40 straipsnio 5 dalį taip: „5. Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Kitų atstovų pagal pavedimą pagalbai apmokėti patirtos išlaidos atlyginamos, jei teismas pripažįsta, kad jos buvo būtinos ir pagrįstos, ir jos nėra susijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai ar trečiajam suinteresuotam asmeniui. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka“. Spręsti pagrindiniame komitete Lietuvos advokatūra (2015-06-01)4745
reglamentavimas neužtikrina pirmojoje instancijoje kvalifikuoto atstovavimo juridiniams asmenims, įskaitant valstybės institucijas, nes leidžiama, kad teisme jiems atstovautų nepakankamą išsilavinimą turintys asmenys. Geriausiai asmens interesai teisme bus apginami tik tada, kai galimybė būti atstovais siejama su aukštojo universitetinio teisinio išsilavinimo turėjimu. Aukštojo teisinio išsilavinimo reikšmė teisinei praktikai akcentuota Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008-02-20 nutarime.
Analogiškos Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) nustatytos tvarkos nustatymas, pagal kurią įgaliotais atstovais jau nuo pirmosios instancijos gali būti tik advokatai, advokatų padėjėjai bei juridinių asmenų darbuotojai ar valstybės tarnautojai, turintys aukštąjį universitetinį teisini išsilavinimą, atstovaujantys tam juridiniam asmeniui, sąlygotų aiškesnį, greitesnį administracinį procesą, kuriame būtų užtikrintas kvalifikuotos teisinės pagalbos asmenims suteikimas. Tokiu atstovavimo instituto reglamentavimu taip pat būtų užtikrintas administracinio proceso koncentracijos, kooperacijos principų tinkamas įgyvendinimas. Pastebėtina, jog Lietuvoje yra parengta ir šiuo metu rengiamas didelis skaičius teisininkų, todėl asmenų, turinčių aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, skaičius yra pakankamas. Todėl, siekdami sudaryti asmenims galimybę veiksmingai pasinaudoti teise į teismą jau nuo pat pirmosios instancijos, analogiškai CPK 56 straipsniui, siūlome pakeisti Projekto 47 straipsnio 4 dalį 5 punktą taip: „5) juridinių asmenų darbuotojai ar valstybės tarnautojai, ( apeliacinės instancijos teisme— turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą), atstovaujantys tam juridiniam asmeniui;“ Spręsti pagrindiniame komitete Lietuvos advokatūra (2015-06-01)475
bylose proceso šalims ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims atstovauti tam nepasirengusiems asmenims (žr. šio rašto 1 punkte nurodytus argumentus plačiau), siūlome pakeisti Projekto 47 straipsnio 5 dalį taip: „5. Kartu su šio straipsnio2 dalyje nurodytais asmenimis
gali būti ir kiti asmenys.
Į teismo posėdį neatvykus Šio straipsnio 4 dalies 1, 2 ir 5 punktuose nurodytiems asmenims, kiti asmenys byloje atstovauti pagal pavedimą savarankiškai negali“ Spręsti pagrindiniame komitete Lietuvos advokatūra (2015-06-01)722
nagrinėjimas, išskyrus specialiuose įstatymuose numatytas išimtis, kai bylų išnagrinėjimui nustatyti sutrumpinti terminai, užtrunka keletą mėnesių ar net metus nuo skundo (prašymo) padavimo iki pirmojo teismo posėdžio. Bylų dalyviams, įkaitant advokatus (advokatų padėjėjus), sudėtinga planuoti laiką, jei šaukimas gaunamas vos prieš tris darbo dienas. Dėl to siūlome pakeisti Projekto 72 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Jeigu įstatymai nenustato kitaip, proceso dalyviams šaukimas turi būti įteikiamas ne vėliau kaip prieš tris darbo dienas keturiolika dienų iki teismo posėdžio dienos.“
įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Vyriausiasis administracinis teismas (2015-05-25) Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme buvo gautas Jūsų prašymas pateikti išvadas dėl Administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2877 ir Administracinių ginču komisijų įstatymo Nr. VIII-1031 pakeitimo įstatymo projekto Nr. X1IP~2878. Informuojame, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pritaria pateiktiems teisės aktų projektams. Parengti ¡statymų projektai iš tiesų gali veiksmingai prisidėti prie efektyvios ir greitos asmens teisių ir teisėtų interesų gynybos, sprendžiant viešojo administravim o srities ginčus. Pažymėtina, kad įstatymų projektai Nr.
XIIP-2877—2878 atitinka bendrąją suinteresuotųjų institucijų, dalyvavusių šių projektų rengime, poziciją. Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui 2013 m. rugsėjo 16 d. Įsakymu Nr. 1 R-220 (2013 m. spalio 17 d. įsakymo Nr. 1R-236 redakcija) sudarius Darbo grupę administraciniam procesui tobulinti. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo atstovai aktyviai dalyvavo jos veikloje. Parengtas Įstatymo projekto Nr. XIIP-2877 (toliau - įstatymas) tekstas visiškai atspindi šiame procese dalyvavusių subjektų pasiektą sutarimą. Įstatymų pakeitimus pasitarimų metu taip pat išsamiai apsvarstė ir daugumai jų pritarė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjai bei teisininkai. Papildomai pažymime, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, susipažinęs su Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2015 m. balandžio 15 d. išvada Dėl Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos Įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo Įstatymo projekto Nr. XIIP - 2877 (toliau - Išvada), pritaria pateiktoms pastaboms, kurios yra kalbinės ir kuriomis siekiama aiškiau išdėstyti Įstatymo teisės normas (Išvados 2 -16 , 18-20. 22 -25. 28-32, 35, 37-40. 42, 46-48 p.). Taip pat informuojame apie Teisės departamento siūlymus, kuriems Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas negali pritarti arba gali pritarti tik iš dalies:
kalbos (Įstatymo 9 sir. 2 d.; Išvados1 p.). Į statymo 9 straipsnio 2 dalyje įtvirtinamos lygiavertės alternatyvos, susijusios su nemokantiems lietuvių kalbos proceso dalyviams skirtų dokumentų įteikimu. Pastebėtina, kad šia nuostata siekiama leisti proceso šalims bei bylą nagrinėjančiam teismui prisitaikyti prie įstatymų leidėjo įtvirtintos dokumentų įteikimo tvarkos tokiu būdu. kuris susiklosčiusiomis aplinkybėmis būtų veiksmingiausias visiems susijusiems subjektams. Pritartina. kad konkrečiai nurodžius, kam taikytina ši nuostata, būtų užtikrintas teisinis aiškumas.
Taip pat sutiktina. kad ši nuostata gali būti tikslinama, nurodžius, jog ji taikoma administracinės bylos proceso dalyvių procesiniams dokumentams, kaip tai, be kita ko. nustatyta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK ) 113 straipsnyje. Pastebėtina, kad Įstatymo projekte siūlomos nuostatos suformuluotos atsižvelgiant į civilinėse bylose taikomą 2007 m. lapkričio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1393/2007 dėl teisminiu ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo valstybėse narėse (dokumentų įteikimas), panaikinanti Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1348/2000. Pritarti iš dalies Siūloma įstatymo projekto 1 straipsnyje dėstomo naujos redakcijos Administracinių bylų teisenos įstatymo 9 straipsnio 2 dalį papildyti žodžiais „administracinės bylos proceso dalyvių procesiniai“, išbraukti žodžius „į jam suprantamą kalbą“, ir šią dalį išdėstyti taip:
„2. Administracinės bylos proceso dalyvių
procesiniai . d D okumentai, surašyti kitomis kalbomis, teikiami ir skelbiami išversti į lietuvių kalbą ir nustatyta tvarka patvirtinti. Kai proceso dalyvis, kuriam procesiniai dokumentai turi būti įteikti užsienio valstybėje, nemoka lietuvių kalbos, administraciniam teismui turi būti pateikti šių dokumentų vertimai į jam suprantamą kalbą arba valstybės , kurioje turi būti įteiktas dokumentas, oficialiąją kalbą, o jei toje valstybėje yra kelios oficialiosios kalbos – į vieną iš įteikimo vietos oficialiųjų kalbų. Kai proceso dalyviui, kuris nemoka lietuvių kalbos, teismo procesiniai dokumentai turi būti siunčiami į užsienio valstybę, teismas išverčia juos į šioje dalyje nurodytą kalbą.“ Vyriausiasis administracinis teismas (2015-05-25)
išlaidų atlyginimo (Įstatymo 40 str. 4 d.; Išvados 17 p.}.
teismui teisę nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo bendrųjų taisyklių, atsižvelgiant i šalių procesinį elgesį, gali būti laikoma operatyvia ir nesudėtinga priemone, skirta reaguoti į netinkamą procesinį elgesį. Ši teisės norma leidžia bylą nagrinėjančiam teismui supaprastinta tvarka įvertinti susidariusių išlaidų pobūdį bei šių išlaidų susidarymo priežastis. Pastebėtina, kad ji unikali ir tuo požiūriu, jog gali būti atsižvelgiama į visų proceso šalių elgesį, pvz.. neatmestina galimybė, kad procesiškai netinkamai elgtis gali ir bylą laimėjusi šalis. Atsižvelgus į tai, nesutiktina. kad Įstatyme įtvirtinus, jog teismas gali nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, būtų paneigta principo „pralaimėjęs moka“ esmė. Šiuo aspektu pastebėtina, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių taikymas, atsižvelgiant į proceso šalies procesinį elgesį, teisės doktrinoje pripažįstamas vienu iš procesinio pobūdžio sankcijų, susijusių su piktnaudžiavimu procesu, porūšių. Ši išlyga taip pat taikoma ir tose teisinėse sistemose, kurios grindžiamos „pralaimėjęs moka“ principu. Tokios pozicijos negali paneigti tai, kad Europos Tarybos Ministrų komiteto 1981 m. gegužės 14 d. Rekomendacijoje Nr. R(81)7 Dėl priemonių, lengvinančių galimybes naudotis teisingumo sistema akcentuojama šio principo svarba. Rekomendacijos 14 punktas įtvirtina bendrąją taisyklę, tačiau kartu nustato ir išlygą, leidžiančią šios taisyklės netaikyti išskirtinėmis aplinkybėmis. Tokio pobūdžio atvejams galėtų būti priskirtinas ir nesąžiningas naudojimasis procesinėmis teisėmis. Galiausiai svarbu pažymėti, kad bylą nagrinėjantis teismas kiekvienu atveju yra saistomas bendrosios pareigos motyvuoti priimtą sprendimą, tinkamai paaiškinti priežastis ir aplinkybes, į kurias buvo atsižvelgta, nusprendus pritaikyti nuostatas, leidžiančias nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių.
Atsižvelgus į paminėtus argumentus, rizika, kad minėta nuostata bus taikoma ne pagal paskirtį, sumažinama iki minimalios. Spręsti pagrindiniame komitete Vyriausiasis administracinis teismas (2015-05-25)
(Įstatymo 4 7 str. 5 d ; Išvados 21 p.). įstatymo 47 straipsnio 5 dalimi siekiama nustatyti, kad kartu su šioje nuostatoje nurodytais asmenimis gali dalyvauti ir bet koks kitas asmuo, nepriklausomai nuo jokių formalių reikalavimų. Ši teisės norma įtvirtina laisvą dalyvaujančio byloje asmens pasirinkimą, koks kitas asmuo jam gali atstovauti kartu su Įstatymo 47 straipsnio 5 dalyje nurodytais asmenimis. Atskiras jų vardijimas iš esmės lemtų asmenų rato apribojimą, o teikiamu projektu to nėra siekiama. Pastebėtina, kad panaši nuostata yra nustatyta ir CPK 56 straipsnio 3 dalyje. Nepritarti Pritariama Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvados dėl Įstatymo projekto 21 pastaboje išdėstytiems argumentams. 4. Dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo (Įstatymo 70 str. 1 d., Išvados 26 p.) Kaip ir viso Įstatymo projekto rengimo metu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi pozicijos, kad aptariama nuostata negali būti konkretizuota, nes kiekvienu konkrečiu atveju didelės žalos samprata gali skirtis — nelygu, ar ginčas susijęs su galbūt kilsiančia žala fiziniam asmeniui, ūkio subjektui ar valstybei.
Atsižvelgus į tai. kad viešojo administravimo srityje susiklostantys santykiai yra išskirtinai plataus spektro bei kintantys, yra reali grėsmė, jog įtvirtinus teismo diskreciją ribojančias taisykles (žalos vertinimo principus) individualioje byloje nebebūtų galima taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonių, nors to ir reikėtų. Dėl pastabos, susijusios su užtikrinimo priemonių taikymu, kai teismo sprendimo gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, pažymėtina, kad tokio pagrindo nuspręsta atsisakyti tikslingai. Ilgametė teismų praktika atskleidė, jog šis reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo pagrindas yra pernelyg platus. Jo taikymas neretai gali lemti (o kartais ir lemia) neproporcingą ginčo šalies ar trečiųjų suinteresuotų asmenų teisėtų interesų ir teisiu ribojimą ir iš tokios situacijos kylančius tolimesnius žalos atlyginimo reikalavimus. Pastebėtina, kad apžvelgiama nuostata visiškai atitinka Europos Tarybos Ministrų komiteto 1989 m. rugsėjo 13 d. Rekomendaciją Nr. (89)8 Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo administraciniame procese. Ši rekomendacija neįtvirtina jokių teisinių pagrindų, susiejančių reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymą su teismo sprendimo vykdymu. Spręsti pagrindiniame komitete Vyriausiasis administracinis teismas (2015-05-25)
pertraukos (Įstatymo 78 str. 3 d.; Išvados 27 p.). Įstatyme numatyta teismo posėdžių tvarka administracinėse bylose niekuo nesiskiria nuo tvarkos, taikomos civilinėse bylose (šiuo klausimu žr. CPK 1621 str. 1 d.).
1 d.). Neprieštarautume, jeigu aiškumo dėlei būtų apibrėžta, kam skirta minėta pertrauka, kaip tai padaryta CPK 1621 straipsnio 2 dalyje („Teismo posėdžio pertrauka gali būti skiriama tik siekiant užtikrinti teismui ir dalyvaujantiems byloje asmenims galimybę pailsėti dėl užsitęsusio bylos nagrinėjimo, suteikti galimybę operatyviai surinkti trūkstamus byloje įrodymus ir taip užtikrinti kuo greitesni bylos išnagrinėjimu"). Spręsti pagrindiniame komitete Vyriausiasis administracinis teismas (2015-05-25)
su terminų nustatymu ir jų trukme (Įstatymo 107 str., 109 str., 134 str. 1 d., 139 str. 4 d., 157 str. 2 d.; Išvados 33, 34, 43, 44, 49 p.). Terminų skaičiavimo tvarka kiekvienu atveju buvo svarstoma išsamiai, atsižvelgiant į atliekamo procesinio veiksmo pobūdį bei įvertinant, ar kyla kokių nors termino taikymo teismų praktikoje sunkumų. Trumpų terminų skaičiavimas darbo dienomis grindžiamas poreikiu užtikrinti jų praktinį įgyvendinimą. Spręsti pagrindiniame komitete Vyriausiasis administracinis teismas (2015-05-25)
norminio administracinio akto teisėtumą atmetimo pagrindų (Įstatymo 113 str. 2 d. 5 p.; Išvados 36 p.). Nuostata, kad teismas atmeta prašymą pradėti tyrimą dėl norminio administracinio akto teisėtumo, jei teismui nekyla abejonių dėl norminio administracinio akto teisėtumo, nėra nebūdinga teisingumo vykdymui administracinėse bylose. Priešingai, ja užtikrinama Įstatymo nuostatų darna ir nuoseklumas. Iš esmės analogiška taisyklė yra taikoma tais atvejais, kai yra nagrinėjamas klausimas dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (Įstatymo 4 str. 2 d.) ar Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (Įstatymo 4 str. 3 d.).
nuostatas Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra suformavęs plačios apimties teisminę praktiką, pagal kurią pareiga kreiptis į Konstitucinį Teismą atsiranda tik tuo atveju, jei teismas suabejoja bylojo taikytino įstatymo ar kito teisės akto atitiktimi Konstitucijai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą yra nurodęs, kad klausimas dėl teismo kreipimosi į Konstitucinį Teismą yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija ir pagrindu teismui kreiptis į Konstitucinį Teismą su atitinkamu paklausimu gali būti tik paties bylą nagrinėjančio teismo pagrįstas manymas (pagrįstos abejonės) dėl taikytino teises akto atitikimo Konstitucijai. Todėl kai tokių abejonių nėra. prašymas kreiptis į Konstitucinį
teismo 2012 m. liepos 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662 -2007/2012;
520 -500/20I3. Administracinė jurisprudencija Nr. 26). Nėra jokių objektyvių priežasčių ar argumentų, pagrindžiančių, jog apžvelgiamu atveju turėtų būti taikomos kitokios taisykles. Iš tiesų Įstatymo 113 straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostata siekiama atspindėti acte clair doktriną, pagal kurią, jei egzistuoja nusistovėjusi teisminė praktika arba jei teisės taikymas yra toks akivaizdus, kad dėl pateikto klausimo sprendimo negali kilti jokių pagrįstų abejonių, bylą nagrinėjantis teismas neprivalo tenkinti prašymo pradėti tyrimą dėl norminio akto teisėtumo. Nei nacionalinių teismų, nei supranacionalinių teismų praktika (žr., pvz.. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 1982 m. spalio 6 d. sprendimą byloje (283/81. Rink. p. 3415. 13 -16 ir
taisyklę aspektų, juolab pagrįstų abejonių dėl tokios nuostatos atitikties teisinės valstybės principui. Spręsti pagrindiniame komitete Vyriausiasis administracinis teismas (2015-05-25) 8.
Dėl modelinio teismo proceso (Įstatymo 127 str., Išvados 41 p .) Išsamiai įvertinus Išvados
pastaboms dėl straipsnio 8. 9, 10 dalių bei pasiūlymams dėl straipsnio 9 dalies nuostatu turinio. Kalbant apie straipsnio
pagrindžia siekis supaprastinti modelinės bylos iškėlimo procesą. Tam. kad nekiltų abejonių, kaip bus skaičiuojamos 20 bylų arba ar reikalaujama tiksliai suskaičiuoti 20 bylų, nuspręsta modelinės bylos iškėlimą susieti su pagrįstu teismo manymu, kad nagrinėjama daugiau nei 20 individualiųjų vienarūšių bylų. Nenustatymas, kad vienarūšės bylos sujungiamos į modelinę bylą pagal jų gavimo datą. gali būti laikomas pateisinamu būtinybe veiksmingai vykdyti teismingumą. Modelinės bylos tikslas - palengvinti teismų darbą nagrinėjant didelius vienarūšių administracinių bylų kiekius bei sumažinti neteisingų sprendimų priėmimo tikimybę. Siekiant šio tikslo būtina teismams palikti tam tikrą diskreciją. Tam, kad modelinė byla būtų išnagrinėta išsamiai ir visapusiškai, gali reikėti apjungti ne bet kokias bylas, o tas, kuriose keliama daugiausia ir aktualiausiu teisės taikymo ir aiškinimo klausimų. Atsakant į kritiką dėl straipsnio 3 dalies, nustatančios tam tikrus įgaliojimus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkui, būtina pažymėti, kad, pirma, teisėjai, inicijuojantys modelinės bylos nagrinėjimą. yra savarankiški, nes Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko atliekamos funkcijos yra griežtai atskirtos nuo kitos grandies teismuose kilusio ginčo nagrinėjimo iš esmės. Panašaus pobūdžio Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko funkcijos administraciniame procese įtvirtintos ir šiuo metu galiojančiame Administracinių bylų teisenos įstatyme, pvz., bylos perdavimo kitam teismui funkcija (Įstatymo 70 str.
jokių apygardų administracinių teismų, į kuriuos buvo kreiptasi straipsnio rengimo metu, pastabų. Antra, visiškai klaidinga teigti, kad įtvirtinus apžvelgiamą nuostatą sudaromos prielaidos daryti spaudimą kitos grandies teismui. Straipsnio 3 dalies nuostata ..Teismo pirmininkas, sujungęs keletą individualiuįų vienarūšių ar modelinių bylų į vieną modelinę bylą. sudaro teisėjų kolegiją šiai bylai nagrinėti“ yra savarankiška. Šios nuostatos formuluotė ..Teismo pirmininkas" visais atvejais nereiškia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko. Kaip ir nustatyta straipsnio 2 dalyje, teisėjų kolegijos sudarymo klausimus sprendžia teismo, kuriame inicijuojamas modelinis teismo procesas, pirmininkas. Atsižvelgus į aptartame kontekste kylančius neaiškumus, pritartina siūlymui teisės normas dėstyti dalimis su punktais. Pastabų dėl straipsnio
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimai ir nutartys yra galutiniai ir neskundžiami. Pažymėtina ir tai. kad straipsnio 6 dalis skirta įtvirtinti, jog pagal bendrąją taisyklę individualiosios bylos proceso dalyvis nejtrauktinas į modelinį procesą, o teismo nutartis dėl atsisakymo šį asmenį įtraukti į modelinį procesą neskundžiama. Šių nuostatų įtvirtinimas gali būti pagrįstas siekiu kuo operatyviau išnagrinėti modelinę bylą. Pastebėtina, kad konkretus vienarūši ų bylų proceso dalyvių subjektinių teisių gynybos mastas galutinai išsprendžiamas individualiojoje byloje. Spręsti pagrindiniame komitete Vyriausiasis administracinis teismas (2015-05-25)
atnaujinti procesą nagrinėjimo apsektų {Įstatymo 152 str.
d.; Išvados 45, 50 p ). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas gali pritarti pasiūlymui, jog prašymą dėl proceso atnaujinimo taip pat gali surašyti Įstatymo 47 straipsnio
asmenys. Pastebėtina, kad būtent toks sutarimas buvo pasiektas 2014 m. sausio
darbo grupėje administraciniam procesui tobulinti. Vis dėlto nesutikina. kad reikėtų detalizuoti aplinkybes, kuomet stabdomas skundžiam o sprendinio vykdymas, sprendžiant prašymą atnaujinti procesą. Tokie atvejai negali būti iš anksto apibrėžti, nes šioje srityje būtina išlaikyti teismo diskreciją, kuri leistų teisei prisitaikyti prie kintančių visuomeninių santykių bei užtikrinti konkuruojančių interesų pusiausvyrą. Atsižvelgęs į tai, kad Teisės departamento išvada dėl Įstatymo projekto Nr. XIIP-2877 nekeičia nei pateikto projekto tikslų, nei suinteresuotų institucijų pasiekto sutarimo esmės, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas iš esmės pritaria pateiktam įstatymo projektui. Teikiamo įstatymo projekto priėmimas iš tiesų padėtų pasiekti prioritetinius veiksmingos teisminės gynybos tikslus. Spręsti pagrindiniame komitete
iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
pasiūlymai: 6.1. Sprendimas: siūlyti pagrindiniam komitetui įstatymo projektą Nr. XIIP-2877 tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, Vyriausiojo administracinio teismo ir Lietuvos advokatūros pasiūlymus, kuriems Komitetas pritarė. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirtas pranešėjas:
Milda Petrauskienė. Komiteto pirmininkas Valentinas Bukauskas
TEISĖTVARKOS komitetas
(Nr. XIIP-2877)
dalyvavo: Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Vilija Aleknaitė Abramikienė, Juozas Bernatonis, Stasys Brundza, Vitalijus Gailius, Vytautas Gapšys, Valdas Skarbalius, k omiteto biuro vedėja Dalia Latvelienė, patarėjai: Loreta Zdanavičienė, Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, padėjėja Modesta Banytė. Kviestieji asmenys:
Teisingumo viceministras Giedrius Mozūraitis, Teisingumo ministerijos Administracinės ir baudžiamosios justicijos skyriaus vedėjas Germanas Politika, skyriaus vyr. specialistė Egidija Budrikienė, Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos pirmininkas Vytautas Kurpuvesas, UAB Verslo aptarnavimo centras, Teisės paslaugų centro vadovė Ingrida Kudabienė, UAB
„Lietuvos energija“ ginčų teisės vadovė Simona Augėnaitė. 2-4. Ekspertų, konsultantų, specialistų,
valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų išvados, piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. UAB „Lietuvos energija“
2 Argumentai: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, kad diskrecijos teisė teisinėje valstybėje negali būti absoliuti, o ja besinaudojantys subjektai yra suvaržyti bendrųjų teisėtumo principo reikalavimų ir kriterijų (LVAT 2007 m. kovo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14 -231/2007; 2014 m. vasario 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662 -563/2014).
662 -563/2014). Viešojo administravimo institucijos, įgyvendindamos diskrecines galias, be kita ko, turi nepiktnaudžiauti joms suteiktais įgaliojimais, laikytis objektyvumo ir nešališkumo, lygybės prieš įstatymą ir proporcingumo principų. Diskrecija turi būti pagrindžiama objektyviais faktais bei bendraisiais teisės principais – įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, efektyvumo, numatytais ABTĮ 3 straipsnyje (LVAT 2006 m. gruodžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A415 -2203/2006; 2013 m. kovo 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492 -596/2013;
662 -563/2014 ir kt.). Diskrecijos laisvė nėra absoliuti. Visos valdžios institucijos privalo veikti Lietuvos Respublikos Konstitucijos suteiktose kompetencijos ribose ir tarnauti žmonėms. Šių reikalavimų vykdymo kontrolė yra teismų kompetencijos dalykas. Tai yra, teismai privalo užtikrinti, jog reguliuodama visuomeninius santykius administracinė institucija nepažeistų leistinų diskrecijos ribų, jos vykdymo priemonių bei metodų. Sąlyginai dažnai teismai vertindami viešojo administravimo subjektų, veikiančių specifinėse, griežtai reguliuojamose srityse, reikalaujančiose kompleksinių skirtingų sričių žinių, priimtus sprendimus apsiriboja formaliu institucijų veiksmų vertinimu pasiremdami Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 3 straipsnio 2 dalimi. Tam tikrais atvejais teismų sprendimuose netgi nurodoma, kad teismas privalo atsiriboti nuo bylai reikšmingų aplinkybių vertinimo ekonominio tikslingumo požiūriu ( LVAT 2012 m. vasario 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-143-306-12).
A-143-306-12). Pozicija, kad teismas privalo vertinti tik formalius viešojo administravimo subjekto padarytus pažeidimus ir neatsižvelgti į priimamų sprendimų esmę bei turinį, yra akivaizdžiai nepagrįsta, kadangi tokiu būdu neužtikrinama teisė į teisingą teisminę gynybą, o viešojo administravimo institucijų sprendimų patikra atliekama tik formaliai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad teisinė ekonominių rodiklių interpretacijos kontrolė būtina ir ji turi būti atliekama atsakovo [institucijos, kurios veiksmai skundžiami] diskrecijos ribose. Teismas nurodė, kad plačios apimties teismo kontrolė ne apriboja diskrecijos teisę, o tik nubrėžia normines jos ribas. Ir tik atliekant tokią teisminę kontrolę pareiškėjui gali būti suteikta visapusiška teisinė apsauga, kuri priklauso jam ir administracinių aktų, priimamų srityse, kuriose viešojo administravimo institucija turi diskrecijos teisę, atžvilgiu (LVAT 2006 m. gruodžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-2203/2006). Europos Sąjungos Teisingumo Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad nors teisminė kontrolė yra ribotos apimties, ji reikalauja ES institucijų, kurios priėmė atitinkamą sprendimą, parodyti teisme, jog priimant atitinkamą sprendimą institucija įgyvendino savo diskreciją, kuri apima pareigą imti domėn visas aktualias ir situacijai, kurią minėtas sprendimas yra skirtas reguliuoti, svarbias aplinkybes (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2006 m. rugsėjo 7 d. sprendimas byloje Ispanija prieš Tarybą, C-310/04, 122 pastraipa). Ir nors šį teiginį teismas pateikė byloje ypač specifinėje ES žemės ūkio politikos srityje, akivaizdu, kad teismas, kaip ekspertinį sprendimų priėmimą kontroliuojanti institucija, linkęs įtvirtinti pareigą teisėkūros procese imtis ekspertinių vertinimų, o ne priimti sprendimus vien remiantis politine valia.
Taip teismas įtvirtino būtinybę sprendimus priimančioms institucijoms atlikti ekspertinį vertinimą ir kartu savo diskreciją tikrinti tokio vertinimo pagrįstumą (Donatas Murauskas, Instrumentalizmas teismų sprendimuose: argumentavimas įvertinus socialinius padarinius [Disertacija] // 2015). Toks aiškinimas atitinka ir Europos Bendrijų Pirmosios instancijos teismo praktiką, kurioje yra pažymėta, kad tais atvejais, kai Komisija vykdydama savo funkcijas turi diskrecijos teisę, Bendrijos teisės sistemos administracinėse procedūrose suteiktų garantijų užtikrinimas turi dar didesnę svarbą. Šiomis garantijomis visų pirma yra: pareiga kompetentingai institucijai kruopščiai ir nešališkai ištirti visas nagrinėjamoje byloje susiklosčiusias svarbias aplinkybes bei pakankamai motyvuoti savo sprendimus (Europos Bendrijų Pirmosios instancijos teismo 2006 m. birželio 7 d. sprendimas byloje UFEX ir kt. prieš Komisiją T-613/97, 65 punktas). Europos Sąjungos Teisingumo Teismas taip pat yra pasisakęs, kad nors tose srityse, kuriose atliekami sudėtingi ekonominiai vertinimai, Komisija turi diskreciją ekonominėje srityje, tai nereiškia, kad Sąjungos teismas turi susilaikyti nuo Komisijos ekonominių duomenų aiškinimo kontrolės. Iš tikrųjų Sąjungos teismas turi patikrinti ne tik pateiktų įrodymų faktinį teisingumą, patikimumą ir nuoseklumą, bet ir tai, ar šie įrodymai apima visus esminius duomenis, į kuriuos reikia atsižvelgti vertinant sudėtingą padėtį, ir ar jie gali pagrįsti jais remiantis padarytas išvadas (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2011 m. gruodžio 8 d. sprendimas byloje Nr. C ‑ 386/10 P).
C ‑ 386/10 P). Europos Bendrijų Pirmosios instancijos teismo formuojama praktika, kurioje pasisakoma, kad nors Komisijai <...> pripažinta diskrecijos teisė, tai nereiškia, kad Bendrijos teismai turi susilaikyti nuo Komisijos atliekamos teisinės ekonominių duomenų kvalifikacijos kontrolės. Iš tikrųjų, Bendrijos teisėjas turi ne tik patikrinti pateiktų įrodymų materialinį tikrumą, jų patikimumą ir nuoseklumą, bet ir kontroliuoti, ar šie įrodymai sudaro visumą duomenų, į kuriuos turi būti atsižvelgta vertinant sudėtingą situaciją ir ar jie pakankamai pagrindžia padarytas išvadas . <...> šie principai taikytini visiems ekonominio pobūdžio vertinimams
<...>
(Europos Bendrijų Pirmosios instancijos teismo 2005 m. gruodžio 14 d. sprendimas byloje General Electric v. Komisija T-210/01, 62-64 punktai). Teismų praktikoje nurodoma, kad tarp įvairių teisės aktais siekiamų tikslų turi egzistuoti pusiausvyra, vieno tikslo negalima nepagrįstai iškelti paneigiant kitą. Jeigu susiduriama su konkrečių tikslų tarpusavio konkurencija, kuriam tikslui suteikti prioritetą pasirenka teisės aktą priimantis viešojo administravimo subjektas, tačiau tai turi būti daroma kuo mažiau darant įtaką likusiems tikslams įgyvendinti. Šis prioritetų nustatymas patenka į ekonominio ir politinio tikslingumo kategoriją, kurios administraciniai teismai nevertina (
3 straipsnio 2 dalis). Politinis ar ekonominis tikslingumas reiškia viešojo administravimo subjekto diskreciją pasirinkti visuomeninių santykių raidos prioritetus, nustatyti raidos strategiją, nepažeidžiant aukštesnių teisės aktų reikalavimų (LVAT 2013 m. kovo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525 -447/2013), tačiau tai nereiškia, kad viešojo administravimo subjektas turi neribotą diskreciją priiminėti sprendimus.
Lietuvos vyriausias administracinis teismas taip pat yra nurodęs, kad administracinių teismų kompetencija vertinant priimamų sprendimų ekonominį ir politinį tikslingumą apsiriboja tikrinimu, ar įgyvendindamas ekonominę ir politinę diskreciją viešojo administravimo subjektas nepažeidė teisės principų ir normų (LVAT 2007 m. rugpjūčio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. I444 -12/2007,
444 -1359/2011). Teismo pareiga šiuo atveju apima ne tik pateiktų įrodymų faktinio teisingumo ir nuoseklumo patikrinimą, bet ir tai, ar šie įrodymai apima visus esminius duomenis, į kuriuos institucija privalėjo atsižvelgti ir ar išvados yra pagrįstos. Teismas taip pat turi vertinti skundžiamo sprendimo atitikimą teisės aktų reikalavimams. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, manytina, jog tikslinga nurodytu būdu pakoreguoti Administracinių bylų teisenos įstatymo projektą. Pasiūlymas:
ginčijamo teisės akto bei veiksmų (neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar teisės aktas arba veiksmas (neveikimas) yra pagrįstas (tame tarpe, ir ekonomiškai) , neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus.“ Nepritarti Pažymėtina, kad siūlomas ABTĮ 3 str. 2 d. pakeitimas sudarytų prielaidas valdžių padalijimo (į įstatymų leidžiamąją, vykdomąją ir teisminę) principo pažeidimui, t. y. teismui būtų suteikta teisė kištis į viešojo administravimo subjektui suteiktos diskrecijos įgyvendinimo sritį.
Konstitucinio teismo jurisprudencijoje buvo pažymėta, kad leidžiamosios valdžios institucija ir vykdomosios valdžios institucija turi labai plačią diskreciją formuoti ir vykdyti valstybės ekonominę politiką (kiekvienas pagal savo kompetenciją) ir teisės aktais atitinkamai reguliuoti ūkinę veiklą, žinoma, jokiu būdu nepažeisdami Konstitucijos ir įstatymų, inter alia neviršydami juose nustatytų šių valstybės valdžios institucijų įgaliojimų, paisydami iš Konstitucijos kylančių tinkamo teisinio proceso reikalavimų, Konstitucijoje įtvirtintų teisinės valstybės, valdžių padalijimo, atsakingo valdymo, teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio aiškumo, tikrumo, saugumo principų. Valstybės ekonominės politikos turinio ( inter alia prioritetų), priemonių bei metodų vertinimas (kad ir kas juos vertintų), taip pat ir pagrįstumo bei tikslingumo aspektu, net jeigu laikui bėgant paaiškėja, kad buvo ir geresnių jos pasirinktos ekonominės politikos alternatyvų (taigi ir tai, jog ši, anksčiau suformuota ir vykdyta, ekonominė politika pagrįstumo bei tikslingumo aspektu pagrįstai vertintina neigiamai), savaime negali būti dingstis kvestionuoti tą (anksčiau suformuotą ir vykdytą) ekonominę politiką atitikusio ūkinės veiklos teisinio reguliavimo atitiktį aukštesnės galios teisės aktams <...> (Konstitucinio teismo 2006 m. gegužės 31 d. nutarimas). Administracinių teismų praktikoje nurodoma, kad politinis ar ekonominis tikslingumas reiškia viešojo administravimo subjekto diskreciją pasirinkti visuomeninių santykių raidos prioritetus, nustatyti raidos strategiją, nepažeidžiant aukštesnių teisės aktų reikalavimų.
Administracinių teismų kompetencija tokiu atveju apsiriboja tikrinimu, ar įgyvendindamas ekonominę ir politinę diskreciją viešojo administravimo subjektas nepažeidė teisės principų ir normų (LVAT 2007 m. rugpjūčio 2 d. nutartis administracinėje byloje
2
straipsnyje dėstomo naujos redakcijos Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – įstatymas) 9 straipsnio 2 dalį siūloma papildyti nustatant, jog „ Dokumentai, surašyti kitomis kalbomis, teikiami ir skelbiami išversti į lietuvių kalbą ir nustatyta tvarka patvirtinti. Kai proceso dalyvis, kuriam procesiniai dokumentai turi būti įteikti užsienio valstybėje, nemoka lietuvių kalbos, administraciniam teismui turi būti pateikti šių dokumentų vertimai į jam suprantamą kalbą arba valstybės, kurioje turi būti įteiktas dokumentas, oficialiąją kalbą, o jei toje valstybėje yra kelios oficialiosios kalbos – į vieną iš įteikimo vietos oficialiųjų kalbų. Kai proceso dalyviui, kuris nemoka lietuvių kalbos, teismo procesiniai dokumentai turi būti siunčiami į užsienio valstybę, teismas išverčia juos į šioje dalyje nurodytą kalbą.“ Nuostatos turinys diskutuotinas keletu aspektų. Pirma, įstatymo 9 straipsnio 2 dalį siūloma papildyti dviem sakiniais, kiekvienas iš kurių prasideda žodžiu „Kai“. Pažymėtina, jog šiais sakiniais formuluojamos savarankiškos teisės normos, todėl sakiniai dėstytini atskiromis straipsnio dalimis atsisakant žodžių „kai“ vartojimo.
Antra, pažymėtina, jog siūlomu nuostatos pakeitimu sakinyje, prasidedančiame žodžiais „Kai proceso dalyvis“, įstatyme siūloma įtvirtinti trigubą alternatyvą, jog dokumentai gali būti išversti į proceso dalyviui suprantamą kalbą arba į tam tikros valstybės valstybinę kalbą ar kitas kalbas. Taigi įtvirtinama alternatyva ir nenustatoma jokių vienos ar kitos alternatyvos pasirinkimo kriterijų, tuo tarpu alternatyvų pasirinkimas yra susijęs su proceso dalyvio teisėmis. Toks alternatyvos įtvirtinimas prieštarauja Teisėkūros pagrindų įstatymo nuostatoms, įtvirtinančioms teisės akto aiškumo reikalavimą, be kita ko reiškiančiu, jog teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti aiškus ir nedviprasmiškas. Siūlytina aiškiai įvardinti kokiais atvejais ir kuri alternatyva turėtų būti taikoma, kad būtų tinkamai užtikrintos proceso dalyvių teisės. Trečia, vadovaujantis teisinio aiškumo principu, nurodytina kokių asmenų „procesinių dokumentų“ įteikimas šioje nuostatoje reguliuojamas. Pagal nuostatos prasmę manytina, jog šiuo atveju derėtų aiškiai įvardinti, kad kalbama apie administracinės bylos proceso dalyvių procesinius dokumentus. Tuo atveju, jei pateikta prielaida yra neteisinga, nurodytina būtent kokie (kieno) procesiniai dokumentai turimi omenyje. Ketvirta, paskutiniame aptariamos nuostatos sakinyje siūloma nustatyti, jog tam tikrais atvejais teismas turi išversti teismo procesinius dokumentus „į šioje dalyje nurodytą kalbą“. Atsižvelgiant į tai, jog jokia konkreti kalba aptariamoje straipsnio dalyje nenurodyta, nuostata koreguotina. Be to, pažymėtina, jog nuostatoje yra net kelios užsienio kalbos parinkimo taisyklės, todėl reikia aiškiai nurodyti kokia taisyklė ir kokiu atveju turi būti taikoma.
Nepritarti Nepritarti Nepritarti Pritarti iš dalies Manytina, kad aptariami sakiniai pagrįstai dėstomi vienoje dalyje ir nėra poreikio juos išskirti, nes pagal reguliavimo dalyką ABTĮ projekto 9 straipsnio 2 dalyje dėstomos teisės normos susijusios – jose reglamentuojamos pareigos išversti procesinius dokumentus. Vienos iš nustatytų alternatyvų pasirinkimas priklausys nuo konkrečios situacijos, pavyzdžiui, jei sudėtinga surasti vertėją, kuris išverstų į oficialią konkrečios valstybės kalbą, tačiau žinoma aplinkybė, kad, asmuo, kuriam siunčiami procesiniai dokumentai, moka kitas kalbas (anglų, rusų) – būtų pasirinkta lengviau įgyvendinama alternatyva. Arba atvirkščiai, kai asmuo kalba labai reta kalba, bet valstybėje (pavyzdžiui buvusioje kolonijoje) kaip oficialios kalbos yra anglų ir vietinių gyventojų kalba, galėtų būti pasirinkta paprastesnė alternatyva – vertimas į anglų kalbą. Jei nebūtų sudaryta tokia pasirinkimo galimybė, siūloma ABTĮ projekto nuostata nepagrįstai apsunkintų tiek proceso dalyvius, privalančius atlikti vertimą, tiek teismą (kai verčiami teismo procesiniai dokumentai),– vertimas į retas kalbas pareikalautų daug lėšų ir laiko. Manytina, kad siūlomas teisinis reguliavimas yra aiškus, nes ABTĮ projekto 9 straipsnio 2 dalies 2 sakinys – bendra norma, o tos pačios dalies 3 sakinys – speciali norma. Savaime suprantama, kad 9 straipsnio 2 dalies 2 sakinyje kalbama apie proceso dalyvių procesinius dokumentus. Vietoje žodžių „į šioje dalyje nurodytą kalbą“ galima būtų rašyti žodžius „į vieną iš šioje dalyje nurodytų kalbų“ , tačiau siekiant teisės akto glaustumo bei vadovaujantis teisėkūros ekonomiškumo principu, būtų netikslinga iš naujo atkartoti ABTĮ projekto 9 straipsnio 2 dalies 2 sakinyje dėstomas alternatyvas. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-04-15 2.
Projektu siūloma keičiamame įstatyme atsisakyti žodžio „atitinkamai“, tačiau pažymėtina, kad įstatyme yra likę nemažai nuostatų, kuriose šis žodis išlieka (įstatymo 31, 35, 63, 65, 81, 93, 109, 110, 113, 117, 125, 126, 142 straipsniuose). Minėtos projekto nuostatos patikrintinos. Pritarti iš dalies Kai kuriuose iš nurodytų straipsnių tikslinga atsisakyti pastaboje minimo žodžio, tačiau ne visuose. Jo vartojimas sudaro prielaidas teisės normos glaustumui, taip išvengiama ilgų formuluočių ar sakinių. 4. Vyriausiasis administracinis teismas
2
kalbos (Įstatymo 9 str. 2 d.; Išvados1 p.). Į statymo 9 straipsnio 2 dalyje įtvirtinamos lygiavertės alternatyvos, susijusios su nemokantiems lietuvių kalbos proceso dalyviams skirtų dokumentų įteikimu. Pastebėtina, kad šia nuostata siekiama leisti proceso šalims bei bylą nagrinėjančiam teismui prisitaikyti prie įstatymų leidėjo įtvirtintos dokumentų įteikimo tvarkos tokiu būdu. kuris susiklosčiusiomis aplinkybėmis būtų veiksmingiausias visiems susijusiems subjektams. Pritartina. kad konkrečiai nurodžius, kam taikytina ši nuostata, būtų užtikrintas teisinis aiškumas. Taip pat sutiktina. kad ši nuostata gali būti tikslinama, nurodžius, jog ji taikoma administracinės bylos proceso dalyvių procesiniams dokumentams, kaip tai, be kita ko. nustatyta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK ) 113 straipsnyje. Pastebėtina, kad Įstatymo projekte siūlomos nuostatos suformuluotos atsižvelgiant į civilinėse bylose taikomą 2007 m. lapkričio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1393/2007 dėl teisminiu ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo valstybėse narėse (dokumentų įteikimas), panaikinanti Tarybos reglamentą (EB)
2016-01-12 (G-2016-289)101
administracinio proceso pobūdžio.
Įstatymo projekto nuostatos leidžia teigti, kad jame ir toliau siekiama įtvirtinti administraciniams teismams tiriamąsias funkcijas, iš esmės taip atskiriant šį procesą nuo civilinio proceso, grindžiamo dispozityvumo principu. Tiriamuoju principu grindžiamame administraciniame procese būtent pats teismas, o ne šalys nulemia proceso formą, turinį ir ritmą. Atsižvelgus į tai, manome, kad būtų tikslinga šią administracinio proceso ypatybę Įstatyme atspindėti tiesiogiai ir Pirmojo skirsnio „Pagrindinės nuostatos“ 10 straipsnį „Betarpiškumo principas“ papildyti nuostata, įtvirtinančia teismo atliekamo tyrimo principą. Siūlome nustatyti, kad prireikus teismas bylos aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti, tiria ex officio . Taip pat, įvertinus tai, kad administraciniuose teismuose nagrinėjami ginčai dėl išskirtinai plataus spektro visuomeninių santykių, nustatyti, jog teismas pats nustato tokio tyrimo apimtį ir nėra saistomas administracinės bylos proceso dalyvių paaiškinimų ir prašymų [1] . Atitinkamai, siūlome 10 straipsnį papildyti nauja pirmąja dalimi ir jį išdėstyti taip: „10 straipsnis. Tyrimo ir betarpiškumo principa i
aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti, tiria ex officio . Teismas nustato tokio tyrimo apimtį ir nėra saistomas administracinės bylos proceso dalyvių prašymų. 2. Teismas privalo tiesiogiai ištirti visus byloje esančius įrodymus, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus. 3. Teismas savo sprendimą gali pagrįsti tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti teismo posėdyje. 4. Teismas, priimdamas sprendimą, neturi teisės spręsti klausimo dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų. 5. Proceso dalyviai teisminių ginčų metu gali remtis tik tomis aplinkybėmis, kurios buvo ištirtos teismo posėdyje, nagrinėjant bylą iš esmės.“ 1.1.
Teikiamas siūlymas grindžiamas išsamia ir sistemine įstatymo projekto teisės nuostatų analize, kuri atskleidė poreikį procesines taisykles, išsklaidytas po įvairius įstatymo projekto skirsnius, apibendrinti ir tiesiogiai įtvirtinti savarankišką bendrąjį administracinio proceso tyrimo principą. Iš tiesų iš parengto įstatymo projekto matyti, kad jame nuosekliai ir visapusiškai formuluojamos visos pagrindinės klasikinę inkvizicinę (kitaip – aktyvaus nagrinėjimo) teisinę sistemą atspindinčios nuostatos, atskiriančios administracinę teiseną nuo kitų teisminių procesų, kaip antai:
normos, įtvirtinančios teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principą, t. y. kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (Įstatymo projekto 5 str. 1 d.). Tai, kad teisė kreiptis į administracinį teismą yra plati ir neapsunkinama formalių reikalavimų, be kita ko, patvirtina teisės nuostatos, įgalinančios proceso šalis savo interesus teisme ginti pačioms ir nereikalaujančios profesionalaus teisinio atstovavimo (Įstatymo projekto 47 str.).
nuostatos, įtvirtinančios, kad administracinė byla pirmosios instancijos teisme gali būti nagrinėjama, o Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme pagal bendrąją taisyklę nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (Įstatymo projekto 78 str. 7 d., 137 str.).
suteikta teisė dėl viešojo intereso tikslų peržengti skundo, taip pat ir apeliacinio, reikalavimo ribas, jeigu būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai (Įstatymo projekto 80 str. 2 d.; 136 str. 2 d.).
įstatymo projekto nuostata, nustatanti, kad administracinis teismas nėra saistomas pareikšto reikalavimo formuluotės (80 str. 2 d.).
įtvirtintos įrodinėjimo taisyklės. Pagal Įstatymo projekto nuostatas, n agrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti (Įstatymo projekto 80 str.). Be to, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios (Įstatymo projekto 56 str. 6 d.), o prireikus teismas gali pasiūlyti asmenims pateikti papildomų įrodymų arba šių asmenų prašymu ar savo iniciatyva išreikalauti reikiamus dokumentus, pareikalauti iš pareigūnų paaiškinimų (Įstatymo projekto 56 str. 5 d.).
kad administracinę bylą nagrinėjančiam teismui tenka pareiga tirti kilusias teisines problemas ex officio ir neapsiriboti proceso dalyvių dėstomomis pozicijomis, be kita ko, patvirtina kreipimosi į kitas teismines institucijas tvarka. Pagal Įstatymo projekto 4 straipsnio 2 dalį, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinis Teismas) kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją. Įstatymų nustatytais atvejais teismas taip pat kreipiasi į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją prašydamas prejudicinio sprendimo Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo klausimu (Įstatymo projekto 4 str. 3 d.).
nagrinėjantis teismas turi teisę paprašyti jo nagrinėjamos bylos šalių pareikšti nuomonę dėl galimo kreipimosi į Konstitucinį Teismą ar Europos Sąjungos Teisingumo Teismą, vis dėlto tik jis pats galiausiai turi nuspręsti tiek dėl klausimų formos, tiek dėl jų turinio. Taigi, įvertinę paminėtas teisės nuostatas, manome, jog tyrimo principas, kaip pagrindinė, vadovaujanti administracinio proceso nuostata, išreiškianti administracinių bylų teisenos esmę bei sudaranti šios teisės šakos normų aiškinimo ir taikymo, kūrimo pagrindą, verta atskiro ir tiesioginio paminėjimo parengtame Įstatymo tekste. 1.2. Pateiktas siūlymas taip pat grindžiamas nusistovėjusia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika dėl įrodinėjimo taisyklių taikymo administracinėse bylose. Viešojo intereso tikslai, proceso dalyvių teisinė ir socialinė padėtis, ginamos teisinės vertybės pobūdis, specialiajame teisiniame reguliavime nustatytos taisyklės ir kitos reikšmingos aplinkybės neretai lemia, kad bylą nagrinėjantis teismas ne tik turi įvertinti, kurie faktiniai duomenys yra įrodymai, bet ir nustatyti ginčo šalį, kuriai tenka įrodinėjimo pareiga. Pastebėtina, kad, kaip matyti iš administracinių teismų praktikos, klasikinės civilinio proceso taisyklės, iš esmės grindžiamos principu actori incumbit probation ir reikalaujančios kiekvienai iš šalių pagrįsti tas aplinkybes, kuriomis jos remiasi, yra nepakankamos, kad privatūs asmenys galėtų veiksmingai pareikšti skundus viešojo administravimo subjektams.
Todėl administracinių teismų praktikoje formuluojamomis nuostatomis dėl įrodymų pateikimo įtvirtinamas toks administracinių ginčų nagrinėjimo teisme procesas, kuriuo siekiama užkirsti kelią šalių pusiausvyros sutrikdymui ir užtikrinti tokį administracinio proceso taisyklių taikymą, kuris administracinę bylą nagrinėjančiam teismui leistų pašalinti sunkumus, kylančius dėl nevienodos šalių padėties ir jos suponuojamų kliūčių pateikti atitinkamus duomenis. Paminėsime keletą šią poziciją iliustruojančių ginčų kategorijų:
Bylos dėl užsieniečių teisinės padėties . Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 83 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, jog su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jei prieglobsčio prašytojo paaiškinimai iš esmės neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja visuotinai žinomiems faktams. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, taikydamas šias nuostatas, yra nusprendęs, kad Įstatymo 83 straipsnio 1 dalyje nustatyta pareiškėjo paaiškinimų tikrumo prezumpcija.
Atitinkamai ginčą dėl prieglobsčio suteikimo nagrinėjusi LVAT teisėjų kolegija nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas persekiojimo dėl buvusio kovotojo statuso patvirtinimui privalėjo pateikti rašytinius įrodymus, kuriais galėjo būti jam siųsti šaukimai į apklausas, pranešimai apie pareikštus įtarimus, paieškos paskelbimas ar panašūs dokumentai (išsamiau žr. 2012 m. birželio 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822 -2424/2012). Bylos dėl asmenų, kuriems ribojama laisvė, kalinimo sąlygų . Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš šių asmenų reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą
602 -84/2013). Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui, t. y. laisvės atėmimo vietos administracijai
442 -1346/2013;
858 -977/2013;
525 -197/2013). Pastebėtina, kad apžvelgtos administracinių teismų praktikos krypties formavimui reikšmingos įtakos turėjo Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija.
Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą savo praktikoje yra konstatavęs, kad šio pobūdžio ginčuose ne visada galima pritaikyti affirmanti incumbit probatio (tas, kas teigia, turi tai įrodyti) principą, nes tam tikrais atvejais tik atsakovas turi prieigą prie informacijos, galinčios atmesti ar paneigti konkrečius teiginius (žr., pvz., 2011 m. sausio 11 d. sprendimą byloje Hacioglu prieš Rumuniją , pareiškimo Nr. 2573/03). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat nuosekliai akcentuojama, kad pareiškėjas neprivalo pateikti įrodymų, pagrindžiančių patirtą neturtinę žalą. Pastaroji teisminės praktikos kryptis teigiamai įvertinta Europos Žmogaus Teisių Teismo 2015 m. gruodžio 8 d. sprendime Mironovas ir kt. prieš Lietuvą (pareiškimų Nr. 40828/12, Nr. 29292/12 ir kt.). Bylos dėl nuosavybės teisių atkūrimo teisinių santykių . Įrodinėjimo naštos paskirstymo ir įrodymų vertinimo specifiką tokio pobūdžio bylose lemia tai, kad už prašymų atkurti nuosavybės teises tvarkymą bei jų nagrinėjimą yra atsakingas išimtinai viešojo administravimo subjektas. Kaip pažymėta administracinėje byloje Nr. A1 -835/2007, šiuo atveju privatus asmuo, pateikęs prašymą atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, neturi galimybių kontroliuoti tokio prašymo registravimo ir nagrinėjimo eigos. Todėl reikalavimas, kad privatus asmuo įrodytų prašymo viešojo administravimo subjektui pateikimo faktą, jeigu jam neišduodamas rašytinis patvirtinimas apie prašymo gavimą, reikštų probatio diabolica , t. y. neįmanomas įrodyti aplinkybes, nes neturėdamas įgaliojimų kontroliuoti viešojo administravimo subjekto veiklos, asmuo turėtų itin ribotas galimybes įrodyti, kad tam tiktas prašymas viešojo administravimo subjektui buvo pateiktas (šiuo klausimu taip pat žr. 2013 m. vasario 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr.
525 -260/2013). Bylos dėl valstybės tarnybos teisinių santykių , inter alia diskriminacijos atvejų
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taikant įrodinėjimo pareigą sušvelninančias taisykles neretai siekiama šia nelygybę išlyginti (šiuo klausimu išsamiau žr. 2006 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje
403 -2160/2006 ; 2012 m. birželio 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A662 -368/2012;
administracinėje byloje Nr. A492 -1570/2012;
Nr. A-3155-624/2015 ir kt.). 1.3. Pastebėtina, kad tyrimo principas yra įtvirtintas ir kitose Europos valstybėse (pvz., Estijoje, Vokietijoje ir kt.). Inkvizicinė teisinė sistema taip pat būdinga Belgijos, Prancūzijos, Italijos, Liuksemburgo, Nyderlandų ir kitų šalių administraciniams teismams (šiuo klausimu išsamiau žr. Europos Sąjungos valstybės tarybų ir aukščiausiųjų administracinių teismų asociacijos duomenis. Prieiga internete: < www.juradmin.eu
1
straipsnio 1 dalyje prieš žodžius „Seimo kontrolierius“ įrašytini žodžiai
„Lietuvos Respublikos“. Pažymėtina, kad santrumpa „Seimas“ įstatymo 7
straipsnio 2 dalyje buvo įtvirtinta tik kaip apibūdinanti instituciją „Lietuvos Respublikos Seimas“. Pritarti
2
straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti „Seimo kontrolieriaus sprendimų (rekomendacijų)“. Pažymėtina, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatyme sąvoka
“sprendimas (rekomendacija)” nenaudojama.
Siekiant teisės aktų sistemos suderinamumo bei teisinio reguliavimo aiškumo, projekte pateikta sąvoka derintina su Seimo kontrolierių įstatyme naudojamomis sąvokomis: „siūlymai (rekomendacijos)“ (191 straipsnio 4, 6 dalys, 20 straipsnio 3 dalis) ar „sprendimai“ (22 ir kt. straipsniai). Pritarti Galima atsižvelgti į tai, kad, vadovaujantis Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsniu, dokumentai, kuriais įforminami tyrimų dėl skundų rezultatai ir padarytos išvados, vadinami sprendimais ir ABTĮ projekto 18 straipsnio 2 dalyje vartoti šią sąvoką. 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1
straipsnio 1 dalyje vietoj nuorodos į galiojančios redakcijos įstatymo 15 straipsnio 6, 7, 11 ir 12 punktus siūloma daryti nuorodą į įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 ir 13 punktus. Tačiau pažymėtina, kad galiojančios redakcijos įstatymo 15 straipsnio 6, 7, 11 ir 12 punktus pagal projektą atitinka įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 6, 7, 10 ir 11 punktai. Minėtos projekto nuostatos patikrintinos. Nepritarti Galiojančios redakcijos ABTĮ 15 straipsnio 6, 7, 11 punktuose nurodytos bylų kategorijos patektų į Vilniaus apygardos administracinio teismo kompetenciją, kuri nustatyta galiojančio ABTĮ 19 straipsnyje, tačiau ABTĮ projekto vienas iš tikslų – panaikinti išimtinę Vilniaus apygardos administracinio teismo kompetenciją (atsisakant ABTĮ 19 straipsnio), todėl nurodyti punktai (6, 7, 11) ABTĮ projekto 20 straipsnio 1 dalyje išbraukiami. Taigi lieka nuoroda į galiojančio ABTĮ 15 str. 1 d. 12 punktą (pernumeravus – į ABTĮ projekto 17 str. 1 d. 11 punktą) ir atsiranda nuoroda į galiojančio ABTĮ 15 str. 1 d. 14 punktą, įsigaliojusį 2015 m. po naujai išrinktų savivaldybių tarybų susirinkimo į pirmąjį posėdį (pernumeravus – į ABTĮ projekto 17 str. 1 d. 13 punktą) 9.
5
Atsižvelgiant į siekį ginčus, tame tarpe ir kylančius iš administracinės teisės, spręsti taikiai, būtina sudaryti galimybė ginčo šalims susitarti dėl taikos sutarties ne tik jau prasidėjus teisminiam bylos nagrinėjimo procesui, tačiau ir iki bylos iškėlimo teisme. Tokiu būdu būtų mažinamas administracines bylas nagrinėjančių teismų darbo krūvis, ginčo šalims sudaroma galimybė taikiai išspręsti kilusius ginčus, nepatiriant bylinėjimosi išlaidų. Pasiūlymai:
administracinis teismas, vadovaujantis šio įstatymo 31 straipsnyje numatyta teritorinio teismingumo tvarka, tvirtina šio įstatymo 51 straipsnio 5 dalyje numatytas taikos sutartis.“ Nepritarti Taikos sutarties sudarymas iki skundo administraciniam teismui padavimo (pastabos autorių vadinamo „bylos iškėlimo“) – ne ABTĮ reglamentavimo dalykas, nes šis įstatymas reglamentuoja tik teismo procesą. Tačiau pažymėtina, kad taikos sutarties sudarymo galimybė egzistuoja ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo stadijoje. AGKĮ projekte siūloma aiškiai reglamentuoti taikos sutarties sąlygas ir sudarymo tvarką. 10. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
straipsnyje siūloma nustatyti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo kompetenciją. Kelia abejonių, jog kompetencija nustatoma skirtingomis formuluotėmis. Vienu atveju, pavyzdžiui, įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2 punkte, pateikiama nuoroda į įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punktą, o kitu atveju, pavyzdžiui, įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje, rašomas visas tam tikrų bylų kategorijos pavadinimas, nors jis įtvirtintas tos pačios įstatymo
formuluotes, be to, pažymėtina, jog tam tikrų nuostatų ar pavadinimų kartojimas įstatymo nuostatose vertintinas kaip perteklinis reguliavimas, neatitinkantis teisės akto glaustumo reikalavimo.
Pritarti Reikėtų ABTĮ projekto 21 straipsnio 1 dalį papildyti nauju punktu su nuoroda į ABTĮ projekto 17 straipsnio 1 dalies 13 punktą ir atsisakyti 21 straipsnio 3 dalies. Tokiu atveju galimai reiks patikslinti ABTĮ projekto 23 straipsnio 6 dalyje esančią nuorodą. 11. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
4
straipsnio 4 dalis vertintina kaip perteklinė ir neturinti jokio teisinio krūvio, nes analogiška nuostata yra įtvirtinta įstatymo 15 straipsnyje. Siūlytina nuostatos atsisakyti. Pritarti
2
straipsnio 2 dalyje teigiama, kad „Šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 7 ir 11 punktuose,
, 32 ir 55 straipsniuose,
ir kitais įstatymuose nustatytais atvejais į administracinį teismą kreipiamasi su pareiškimais “ (čia ir toliau išskirta mūsų). Tačiau pažymėtina, kad įstatymo 20 straipsnio
pareiškimai (prašymai). Minėtos projekto nuostatos suderintinos. Pritarti
pareiškimo sąvokos vartoti prašymo sąvoką. Pastaroji ABTĮ paprastai vartojama kai viešojo administravimo subjektas kreipiasi į teismą dėl savo teisių pažeidimo, o pareiškimo sąvoka – kai viešojo administravimo subjektas (dažniausiai pagal specialų įstatymą) turi pareigą kreiptis (pvz., Seimo kontrolierius, Vyriausybės atstovas), tačiau ne dėl savo teisių pažeidimo. 13. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2 9.
Atsižvelgiant į tai, jog įstatymo 23 straipsnio 2 dalies pirmajame sakinyje aptariama kokie asmenys pateikia teismui skundus ar prašymus, o šios dalies antrajame sakinyje aptariami įstatymo atvejai , kai į teismą kreipiamasi su pareiškimais, šios dalies antrasis sakinys išskirtinas į savarankišką straipsnio dalį. Pritarti
4
„(toliau – Teismų įstatymas)“ įtvirtinti ne įstatymo 24 straipsnio 4 dalyje,
o jau 23 straipsnio 6 dalyje. Pritarti
1 Argumentai: Šiame bei kituose Administracinių bylų teisenos įstatymo projekto straipsniuose, kuriuose terminas apibrėžiamas mėnesiais (pvz., 28 str. 2 d., 29 str. ir t.t.), siūloma terminą nurodyti ne mėnesiais, bet tiksliu dienų skaičiumi, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse. Toks reguliavimas, manytina, tiksliau apibrėžtų terminus, per kuriuos subjektai galėtų atlikti reikšmingus procesinius veiksmus, kreiptis į teismą, ginant galimai pažeistas savo teise. Terminą nurodant dienų tikslumu, būtų išvengta neaiškumų, klaidų, susijusių su termino skaičiavimu, tikimybė. Pasiūlymas:
komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, priimtą išnagrinėjus administracinį ginčą ne teismo tvarka, administraciniam teismui gali skųsti ginčo šalis, nesutinkanti su administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimu. Tokiu atveju į administracinį teismą galima kreiptis per vieną mėnesį trisdešimt dienų nuo sprendimo gavimo dienos, jeigu įstatymai nenustato kitaip.“ Nepritarti Siūlymas laikytinas nepagrįstu, nes ir Civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) ir kituose kodeksuose bei įstatymuose yra terminų, nustatytų mėnesiais, pavyzdžiui, CPK 345 str. 1 d. (kasacinio skundo padavimo terminas CPK 327 str.
1 d. 2 p. nustatytais pagrindais), 351 str. 1 d. atsiliepimo į kasacinį skundą terminas), 606 str. 1 d. (vykdomųjų dokumentų dėl grąžinimo į darbą pateikimo terminas) ir kt. Terminų, skaičiuojamų mėnesiais, skaičiavimo taisyklės aiškiai reglamentuotos galiojančio ABTĮ 66-67 str.
1
įstatymo 29 straipsnio 1 dalies žodžius „atsisakymą atlikti veiksmus“ padėtinas skliaustas. Pritarti
2
straipsnio 2 dalyje po žodžio „vilkinimas“ įrašytini žodžiai „atlikti veiksmus“ (žr. įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintą santrumpą). Analogiška pastaba išsakytina ir įstatymo 92 straipsnio pavadinimui. Pritarti
vartojamos sąvokos „patvirtinta kopija (nuorašas)“, „nuorašas (skaitmeninė kopija)“, „nuorašas“, „nuorašas (kopija)“, „skaitmeninė kopija“, „kopija“,
„kopija (skaitmeninė kopija)“, „egzempliorius (kopija)“, „egzempliorius“. Patikrintina, ar tokia vartojamų sąvokų įvairovė yra iš tiesų visuomet
pateisinama. Pritarti iš dalies Tose nuostatose, kuriose reglamentuojamas teismo sprendimų (nutarčių) išsiuntimas ne elektroninėmis priemonėmis, galima būtų vietoje „nuorašas“ vartoti sąvoką „patvirtinta kopija (nuorašas)“ t. y. analogiškai, kaip Teisėjų tarybos siūlymu buvo įrašyta ABTĮ projekto 109 straipsnyje, 146 straipsnio 2 dalyje, 148 straipsnio 3 dalyje. Tokiu atveju reiktų patikslinti ABTĮ projekto 95, 97 ir 99 straipsnius, 115 straipsnio 2 dalies 4 punktą, 117 straipsnio 2 dalį, 156 straipsnį.
Tuo tarpu ABTĮ projekto 33 straipsnyje, 126 straipsnio 2 dalyje, 149 straipsnio 1 dalies 1 punkte, kuriuose kalbama apie nutarčių ir sprendimų išsiuntimą tiek paštu, tiek elektroninių ryšių priemonėmis, reiktų vartoti formuluotę
„patvirtinta kopija (nuorašas) ar skaitmeninė kopija“
. Vertinant kitas ABTĮ projekto nuostatas (pavyzdžiui, 25, 67, 71, 135 straipsnis) nėra galimybių suvienodinti sąvokas, nes jų vartojimas skiriasi priklausomai nuo to, ką konkreti nuostata reguliuoja – ar dokumentų pateikimą teismui, ar dokumentų įteikimą proceso dalyviams, be to, vienais atvejais kalbama apie dokumentų pateikimą (įteikimą) paštu, kitais atvejais – elektroninių ryšių priemonėmis, o dar kitais atvejais – apie dokumentų įteikimą visais būdais. 19. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-04-15 33,103235
straipsnio 2 dalies 5 punkte siūloma nustatyti, jog tam tikrus dokumentus atsisakoma priimti, kai „ yra priimtas Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimas, kuriuo išspręstas ginčas tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu ir kuris nebuvo apskųstas per įstatymuose nustatytą terminą , arba Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimas patvirtinti ginčo šalių taikos sutartį ir šis sprendimas nebuvo apskųstas per įstatymuose nustatytą terminą
“. Vadovaujantis teisės akto glaustumo reikalavimu,
punkte atsisakytina perteklinių žodžių „ir kuris nebuvo apskųstas per įstatymuose nustatytą terminą“, juos nuostatoje pavartojant tik vieną kartą, aptariant abiejų nuostatoje minimų teisės aktų skundimo atvejus kartu. Analogiška pastaba mutatis mutandis išsakytina ir dėl įstatymo 103 straipsnio 3 punkto. Pritarti
2015-04-1534 15.
Įstatymo 34 straipsnyje siūloma įtvirtinti žyminio mokesčio mokėjimo atvejus, nustatant, jog „Išskyrus įstatymo nustatytus atvejus, skundai (prašymai, pareiškimai) administraciniuose teismuose priimami ir nagrinėjami tik po to, kai sumokamas įstatymo nustatytas žyminis mokestis.“ Nuostatos formulavimas pradedant ją išimtini ir tik paskui nustatant bendrą taisyklę vertintinas kaip teisiškai ydingas. Siūlytina nuostatą koreguoti ir žodžius „išskyrus įstatymo nustatytus atvejus“ perkelti į nuostatos pabaigą. Pritarti
13 Lietuvos advokatūra, susipažinusi su Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo projektu, projekto Nr. XIIP-2877, (toliau - Projektas) ir iš esmės pritardama Projektui, teikia šiuos pasiūlymus Projektui. 1. Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymu (toliau - AĮ) Lietuvos advokatūrai suteikti įgalinimai koordinuoti ir kontroliuoti advokatų ir advokatų padėjėjų veiklą. Advokatams taikomi ypatingai aukšti išsilavinimo, profesionalumo ir etikos reikalavimai. Kiekvienas advokatas be kita ko privalo savo veikloje laikytis duotos advokato priesaikos ir įstatymų (AĮ 39 str. 1 d. 2 p.). Be to, advokatams taikomi tam tikri veiklos apribojimai, skirti užtikrinti skaidrumą ir pirmenybę klientų interesams. Už advokato veiklos ir advokato etikos reikalavimų pažeidimus advokatui Advokatų tarybos sprendimu gali būti iškelta drausmės byla, kurią išnagrinėjęs Advokatų garbės teismas jam gali skirti drausminę nuobaudą - pastabą, papeikimą, viešai paskelbiamą papeikimą ir netgi siūlyti Advokatų tarybai panaikinti Lietuvos advokatūros sprendimą pripažinti asmenį advokatu. Advokatas Lietuvos advokatūros sprendimu gali būti laikinai išbrauktas iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo, jei jis yra įtariamas ar kaltinamas nusikalstamos veikos padarymu.
Šiais atvejais advokatas yra išbraukiamas iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo, kol išnyks šio išbraukimo pagrindą sudariusios aplinkybės (AĮ 23 str. 2 d.). Advokatai privalo apdrausti profesinę civilinę atsakomybę už vykdant advokato veiklą fiziniams ar juridiniams asmenims padarytą žalą, viršijančią 290 eurų, privalomuoju draudimu. Pagal AĮ 20 str. 4 d. vieno advokato profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo minimali draudimo suma yra 29 000 eurų vienam draudžiamajam įvykiui. Tuo tarpu paminėti reikalavimai netaikomi nei teisines paslaugas teikiančioms įmonėms, nei jų darbuotojams, kurie tiek pagal galiojantį, tiek pagal Projektu siūlomą teisinį reglamentavimą (konkrečiai imant, Projekto 47 str. 5 d.) nevaržomai gali ir galėtų atstovauti administracinėse bylose. Tačiau, Lietuvos advokatūros nuomone, tokia situacija neturėtų būti toleruojama, nes tai neatitinka nei teisinių paslaugų gavėjų, nei viešojo intereso. Dėl to siekdami užkirsti kelią bylose proceso šalims ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims atstovauti tam nepasirengusiems asmenims, kurių veikla nereglamentuojama teisės aktais ir kurių neprižiūri Lietuvos institucijos, siūlome papildyti Projekto 39 straipsnio 1 dalies 3 punktą taip: „3. kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos, nesusijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai ar trečiajam suinteresuotam asmeniui“. Pritarti iš dalies
„<..>, nesusijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai“. Atsisakoma įrašyti žodžius „ar trečiajam suinteresuotam asmeniui“, nes
vadovaujantis projekto 46 str. 2 d. tretieji asmenys patenka į proceso šalies sąvokos apibrėžimą, todėl jų atskirai minėti nereikia. 21. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
5 16.
Įstatymo 39 straipsnio 5 dalyje siūloma įtvirtinti naują sąvoką „bylos nagrinėjimo mokestis“. Atsižvelgiant į tai, jog tokia sąvoka neapibrėžiama nei teikiamame įstatyme, nei Civilinio proceso kodekse (toliau – CPK), vadovaujantis teisinio aiškumo principu būtina nurodyti, kas turima omenyje vartojant tokią sąvoką ir koks teisės aktas nustato „bylos nagrinėjimo mokesčių“ mokėjimo teisinius pagrindus. Taip pat pažymėtina, jog, įtvirtinus aptariamą sąvoką įstatyme, tampa neaišku koks jos santykis su kitomis aptariamo straipsnio sąvokomis ir aptariamos straipsnio dalies santykis su keičiamu straipsniu, nes straipsnyje neaptariami mokesčiai, o tik bylos nagrinėjimo išlaidos, tarp kurių nenurodomi jokie mokesčiai. Pritarti Formuluotė atsirado po redaktorių patikslinimų, siekiant, kad atitiktų lietuvių kalbos normas, tačiau galima pasirinkti kitą tikslinimo variantą – vietoje galiojančiame įstatyme esančios formuluotės
„sumų, susijusių su bylos nagrinėjimu“ galima rašyti „sumų“
patarėja
391 Įstatymo projekto 39 str. 1 d. 2 p. yra nurodyta, kas yra priskiriama prie bylos nagrinėjimo išlaidų: „2) išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (išlaidos už advokato ar advokato padėjėjo konsultacijas, pagalbą rengiant bei paduodant procesinius dokumentus ir dalyvaujant nagrinėjant bylą teisme);“ Vadovaujantis Advokatūros įstatymo 2 str. manytina, kad vietoj žodžio „pagalbai“ rašytinas „teisinėms paslaugoms“, nes „teisine pagalba“ yra įvardijamas tik nemokamos teisinės paslaugos teikimas (valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos teikimas). Pritarti
4 17.
Įstatymo 40 straipsnio, reguliuojančio proceso šalių išlaidų atlyginimą, 4 dalyje siūloma nustatyti, jog „ Teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar proceso šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertinęs ginčo kilimo ir kitas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Proceso šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.“ Nuostatos turinys diskutuotinas. Pirma, pažymėtina, jog neaišku kas turima omenyje, kai kalbama apie tai, jog teismas gali nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių. Siūlytina atskleisti šios formuluotės esmę ir prasmę, atskleidžiant ką aptariamame kontekste reiškia terminas „nukrypti“, pavyzdžiui, nustatant ir nurodant, ar teismas galėtų nepriteisti bylinėjimosi išlaidų šaliai, laimėjusiai bylą, dėl to, jog pralaimėjusioji šalis proceso metu elgėsi tinkamai, bei koks subjektas ir kokia tvarka tokiu atveju laimėjusiai šaliai turėtų padengti bylinėjimosi išlaidas. Antra, pastebėtina, jog nuostatos turinys svarstytinas kaip konceptualus ir svarbus visos Lietuvos teisinės sistemos kontekste. Iki šiol Lietuvos teisinėje sistemoje procesinės išlaidos buvo paskirstomos (priteisimos) pagal principą
„pralaimėjęs moka“. Priėmus siūlomą nuostatą toks principas būtų paneigtas. Taigi svarstytina, ar siūloma nauja koncepcija neprasilenkia su
konceptualiomis teisinės sistemos nuostatomis ir teisingumo principu (pavyzdžiui, susiklosčius šios pastabos antroje pastraipoje nurodytai situacijai). Trečia, manytina, jog teikiamas pasiūlymas galimai prasilenkia ir su Europos Tarybos Ministrų komiteto 1981 m. gegužės 14 d. Rekomendacijos Nr.
Rekomendacijos Nr. R(81)7 „Dėl priemonių, lengvinančių galimybes naudotis teisingumo sistema“ nuostatomis, kuriose akcentuojami taisyklės „pralaimėjęs moka“ privalumai. Ketvirta, manytina, jog nuostatoje yra painiojami du visiškai skirtingi dalykai – sankcijos už netinkamą procesinį elgesį ir bylinėjimosi išlaidos. Pastebėtina, jog šaliai, laimėjusiai procesą, nepriteisus visų bylinėjimosi išlaidų dėl to, jog jos elgesys nebuvo tinkamas, tai šaliai tiesiog būtų pritaikyta tam tikra baudinio pobūdžio sankcija. Tokia sankcija būtų netiesioginė ir taikoma neaiškiais pagrindais, net jos neįvardinant. Svarstytina, ar toks reguliavimas dera įstatymui, reguliuojančiam teisingumo vykdymo procesą. Tuo tarpu kita šalis būtų atleista nuo proceso išlaidų apmokėjimo, nors būtent šios šalies veiksmai (neveikimas) lemtų proceso atsiradimą ir tiesiogiai sudarytų prielaidas atsirasti bylinėjimosi išlaidoms. Tuo atveju, jei siūlomos nuostatos tikslas yra nubausti procesinėmis teisėmis piktnaudžiaujančią šalį, tai būtų galima įstatyme įtvirtinti atskirą straipsnį, numatantį aiškias sankcijas, taikomas aiškiais atvejais ir aiškiais pagrindais, nesumaišant baudinės sankcijos ir bylinėjimosi išlaidų teisinės prasmės ir paskirties. Penkta, pastebėtina, jog aptariama nuostata yra perkeliama iš CPK 94 straipsnio, kuris vadinasi „ Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės“. Šiame kontekste pastebėtina, jog CPK tokia nuostata yra deramoje vietoje ir pagrįstai reguliuoja teisinius santykius, kai jų kitaip neįmanoma sureguliuoti, kadangi byla neturi baigiamojo dokumento, iš kurio būtų aiški bylos baigtis. Tuo tarpu nuostatą bandant įkomponuoti į administracinio proceso išlaidų atlyginimo procesą, kai bylos baigtis yra aiški, ir aiški laimėjusioji ir pralaimėjusioji šalys, nuostata tampa sistemiškai nederančia su keičiamu straipsniu ir kitomis įstatymo nuostatomis bei galimai su visos teisinės sistemos nuostatomis.
Nepritarti Siūlomas teisinis reglamentavimas nėra visiškai naujas Lietuvos teisinėje sistemoje, aptariama nuostata įtvirtinta ne tik CPK
baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės), bet ir šio kodekso 93 straipsnio 4 dalyje – pastaroji nuostata yra taikoma kai priimamas sprendimas dėl ginčo esmės. ABTĮ siūloma išimtis iš bendro bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principo („pralaimėjęs moka“) yra reikalinga siekiant apsaugoti sąžiningos proceso šalies interesus: nors laimėjusi proceso šalis turi teisę gauti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, tačiau gali būti atvejų, kai būtent laimėjusi šalis savo nesąžiningu elgesiu lėmė bylinėjimosi išlaidų padidėjimą, pavyzdžiui, vilkino bylos nagrinėjimą. 24. Vyriausiasis administracinis teismas
4
išlaidų atlyginimo (Įstatymo 40 str. 4 d.; Išvados 17 p.}. Nuostata, suteikianti teismui teisę nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo bendrųjų taisyklių, atsižvelgiant i šalių procesinį elgesį, gali būti laikoma operatyvia ir nesudėtinga priemone, skirta reaguoti į netinkamą procesinį elgesį. Ši teisės norma leidžia bylą nagrinėjančiam teismui supaprastinta tvarka įvertinti susidariusių išlaidų pobūdį bei šių išlaidų susidarymo priežastis. Pastebėtina, kad ji unikali ir tuo požiūriu, jog gali būti atsižvelgiama į visų proceso šalių elgesį, pvz.. neatmestina galimybė, kad procesiškai netinkamai elgtis gali ir bylą laimėjusi šalis.
Atsižvelgus į tai, nesutiktina, kad Įstatyme įtvirtinus, jog teismas gali nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, būtų paneigta principo „pralaimėjęs moka“ esmė. Šiuo aspektu pastebėtina, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių taikymas, atsižvelgiant į proceso šalies procesinį elgesį, teisės doktrinoje pripažįstamas vienu iš procesinio pobūdžio sankcijų, susijusių su piktnaudžiavimu procesu, porūšių. Ši išlyga taip pat taikoma ir tose teisinėse sistemose, kurios grindžiamos „pralaimėjęs moka“ principu. Tokios pozicijos negali paneigti tai, kad Europos Tarybos Ministrų komiteto 1981 m. gegužės 14 d. Rekomendacijoje Nr. R(81)7 Dėl priemonių, lengvinančių galimybes naudotis teisingumo sistema akcentuojama šio principo svarba. Rekomendacijos 14 punktas įtvirtina bendrąją taisyklę, tačiau kartu nustato ir išlygą, leidžiančią šios taisyklės netaikyti išskirtinėmis aplinkybėmis. Tokio pobūdžio atvejams galėtų būti priskirtinas ir nesąžiningas naudojimasis procesinėmis teisėmis. Galiausiai svarbu pažymėti, kad bylą nagrinėjantis teismas kiekvienu atveju yra saistomas bendrosios pareigos motyvuoti priimtą sprendimą, tinkamai paaiškinti priežastis ir aplinkybes, į kurias buvo atsižvelgta, nusprendus pritaikyti nuostatas, leidžiančias nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių. Atsižvelgus į paminėtus argumentus, rizika, kad minėta nuostata bus taikoma ne pagal paskirtį, sumažinama iki minimalios. Pritarti
5
punkte nurodytų argumentų siūlome papildyti Projekto 40 straipsnio 5 dalį taip: „5. Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.
Kitų atstovų pagal pavedimą pagalbai apmokėti patirtos išlaidos atlyginamos, jei teismas pripažįsta, kad jos buvo būtinos ir pagrįstos, ir jos nėra susijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai ar trečiajam suinteresuotam asmeniui. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka“. Pritarti iš dalies Žr. argumentus, išdėstytus dėl Lietuvos advokatūros pastabos ABTĮ projekto 39 straipsnio 1 dalies 3 punktui. 26. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
6744
straipsnio 4 dalyje sąvoka „teisėjų kolegijos sudėtis“ keičiama sąvoka
„teisėjų kolegijos nariai“. Tačiau pastebėtina, kad sąvoka „kolegijos
sudėtis“ lieka įstatymo 67 straipsnio 4 dalies 1 punkte. Minėtos projekto nuostatos suderintinos. Pritarti
2
straipsnio 2 dalies du sakiniai atskirtini tašku. Pritarti
3
straipsnio 3 dalies tekstas projekto lyginamajame variante neatitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų IV skyriaus penktojo skirsnio reikalavimų. Pritarti
45
reglamentavimas neužtikrina pirmojoje instancijoje kvalifikuoto atstovavimo juridiniams asmenims, įskaitant valstybės institucijas, nes leidžiama, kad teisme jiems atstovautų nepakankamą išsilavinimą turintys asmenys. Geriausiai asmens interesai teisme bus apginami tik tada, kai galimybė būti atstovais siejama su aukštojo universitetinio teisinio išsilavinimo turėjimu.
Aukštojo teisinio išsilavinimo reikšmė teisinei praktikai akcentuota Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008-02-20 nutarime. Analogiškos Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) nustatytos tvarkos nustatymas, pagal kurią įgaliotais atstovais jau nuo pirmosios instancijos gali būti tik advokatai, advokatų padėjėjai bei juridinių asmenų darbuotojai ar valstybės tarnautojai, turintys aukštąjį universitetinį teisini išsilavinimą, atstovaujantys tam juridiniam asmeniui, sąlygotų aiškesnį, greitesnį administracinį procesą, kuriame būtų užtikrintas kvalifikuotos teisinės pagalbos asmenims suteikimas. Tokiu atstovavimo instituto reglamentavimu taip pat būtų užtikrintas administracinio proceso koncentracijos, kooperacijos principų tinkamas įgyvendinimas. Pastebėtina, jog Lietuvoje yra parengta ir šiuo metu rengiamas didelis skaičius teisininkų, todėl asmenų, turinčių aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, skaičius yra pakankamas. Todėl, siekdami sudaryti asmenims galimybę veiksmingai pasinaudoti teise į teismą jau nuo pat pirmosios instancijos, analogiškai CPK 56 straipsniui, siūlome pakeisti Projekto 47 straipsnio 4 dalį 5 punktą taip: „5) juridinių asmenų darbuotojai ar valstybės tarnautojai, ( apeliacinės instancijos teisme— turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą), atstovaujantys tam juridiniam asmeniui;“ Nepritarti Visų pirma, atkreiptinas dėmesys, kad dėstomi argumentai neatitinka Lietuvos advokatūros siūlomo ABTĮ projekto 47 straipsnio 4 straipsnio 5 punkto patikslinimo esmės. Remiantis Lietuvos advokatūros dėstomais argumentais, reikštų, kad juridiniams asmenims turėtų atstovauti tik aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą turintys asmenys.
Siūlomi atstovavimo apribojimai būtų neproporcingi, nes valstybės institucijos gali susidurti su problemomis – ne visos institucijos turės tarnautojus su aukštuoju teisiniu išsilavinimu, kurie galėtų atstovauti teisme. 30. UAB „Lietuvos energija“
45 Argumentai: Nuostata, kuria siūloma papildyti 47 str. 4 d. 5 p. nuostatas, leistų juridiniam asmeniui, jei tai būtų patronuojanti ir
(arba) tiesiogiai ar netiesiogiai valdoma bendrovė (dukterinė bendrovė), pavesti savo teisininkams atstovauti jos dukterinę ir (ar) patronuojančią bendrovę, tokiu būdu racionaliau naudojant išteklius, kuriuos dukterinė ir
(ar) patronuojanti bendrovė patirtų samdydama išorės teisininkus ir (arba) advokatus, tačiau kartu užtikrinant kokybišką ir profesionalų atstovavimą teisme. Pastebėtina, kad siūlomas Administracinių bylų teisenos įstatymo 47 straipsnio 4 dalies 5 punkto pakeitimas labiausiai turėtų įtakoti didžiąsias transporto, energetikos ir kt. bendroves, kurių korporatyvinė struktūra yra glaudžiai susijusi su sparčiai vykstančiais įmonių sinergijos ir konsolidavimo procesais. Įmonių viduje dirbantys teisininkai, aktyviai dalyvaudami visose tam tikros įmonių grupės veiklos procesuose, puikiai supranta juridinių asmenų susivienijimo poreikius, geriau išmano juridinio asmens veiklą ir valdymą, todėl, pagrįstai tikėtina, gali kokybiškai atstovauti juos įgaliojusius juridinius asmenis. Atkreiptinas dėmesys, kad tapatus siūlymas yra svarstomas ir Civilinio proceso kodekso kontekste. Teisingumo ministerija, Lietuvos Respublikos Seimui pateiktame Civilinio proceso kodekso pakeitimo įstatymo projekte „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso pakeitimo įstatymo projekto Nr.
XIIP-3551“, yra pateikusi siūlymą pakeisti Civilinio proceso kodekso 56 straipsnio 4 dalies nuostatas praplečiant ratą asmenų, kurie, pavedimo pagrindu, galėtų atstovauti susijusius juridinius asmenis. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo projekto aiškinamajame rašte yra aiškiai įtvirtintas tikslas atstovavimo nuostatas suderinti su Civilinio proceso kodekso nuostatomis, manome, kad teikiamas siūlymas yra savalaikis ir kompleksiškai derantis su lygiagrečiai svarstomais Civilinio proceso kodekso pakeitimais. Pasiūlymas:
darbuotojai ar valstybės tarnautojai (apeliacinės instancijos teisme – turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą), atstovaujantys tam juridiniam asmeniui; juridinio asmens kontroliuojantys ir (ar) kontroliuojami asmenys (Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo nuostatos), taip pat darbuotojai, kurie turi teisę atstovauti juridinio asmens, kuriame jie dirba, tiesiogiai ir (ar) netiesiogiai valdomas bendroves, patronuojančią bendrovę ir (ar) patronuojančios bendrovės tiesiogiai ir (ar) netiesiogiai valdomas bendroves (Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo nuostatos). Valstybės institucijoms ar įstaigoms turi teisę atstovauti suinteresuotos aukštesnės valstybės institucijos. Šiais atvejais bylą teisme veda atitinkamo atstovaujančio juridinio asmens vienasmenis valdymo organas, įstatymų ar steigimo dokumentų nustatyta tvarka įgalioti kolegialių valdymo organų nariai arba atstovai pagal pavedimą – darbuotojai ar valstybės tarnautojai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą.“ Pritarti iš dalies Pastebėtina, kad siūlomas ABTĮ pakeitimas nesutampa su Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso pakeitimo įstatymo projekte Nr.
XIIP-3551 siūlomais pakeitimais (pvz., nenurodyta, kad pasiūlyme aptariamais atvejais galėtų atstovauti ir
(ar) advokatai (advokatų padėjėjai). Kita vertus, pastebėtina, kad galiojančio ABTĮ 49 str. 1 d. (ABTĮ projekto 47 str. 2 d.) jau yra reglamentuota galimybė valstybės institucijoms ir įstaigoms pasitelkti suinteresuotų aukštesnių valstybės institucijų atstovų. Galima pritarti pasiūlymui, jį patikslinus, t. y. atsisakius pasiūlyme teikiamos perteklinės nuostatos „ Valstybės institucijoms ar įstaigoms turi teisę atstovauti suinteresuotos aukštesnės valstybės institucijos.“ , o kitas pasiūlyme teikiamas nuostatas patikslinus taip, kad jos atitiktų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIP-3551 keičiamo CPK 56 str. 4 d. nuostatas ir, atsižvelgiant į tai, jog pagal ABTĮ projekto 47 str. 4 d. 5 p. juridinių asmenų darbuotojams ar valstybės tarnautojams keliamas reikalavimas turėti aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą tik atstovaujant apeliacinės instancijos teisme, analogišką reikalavimą taikyti ir teikiamo pasiūlymo atveju. Be to, manytina, kad teisės technikos požiūriu teikiamas pasiūlymas turėtų būti dėstomas kaip savarankiškas ABTĮ projekto 47 str. 4 d. punktas. 31. Lietuvos advokatūra 2015-06-01475
bylose proceso šalims ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims atstovauti tam nepasirengusiems asmenims (žr. šio rašto 1 punkte nurodytus argumentus plačiau), siūlome pakeisti Projekto 47 straipsnio 5 dalį taip: „5.
straipsnio2 dalyje nurodytais asmenimis
gali būti ir kiti asmenys. Į teismo posėdį neatvykus Šio straipsnio 4 dalies 1, 2 ir 5 punktuose nurodytiems asmenims, kiti asmenys byloje atstovauti pagal pavedimą savarankiškai negali“ Pritarti iš dalies 47 str. 5 d. išdėstyti taip: „5. Kartu su šio straipsnio 3 dalyje ir 4 dalies 1, 2 ir 5 punktuose nurodytais asmenimis atstovais pagal pavedimą gali būti ir kiti asmenys. Į teismo posėdį neatvykus šio straipsnio 3 dalyje ir 4 dalies 1, 2 ir 5 punktuose nurodytiems asmenims, kiti asmenys byloje atstovauti pagal pavedimą savarankiškai negali“. 32. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
5
straipsnio 5 dalies prasmė yra neaiški. Neaišku, ar siekiama nustatyti, jog kartu su
dalies 1, 2 ir 5 punktuose nurodytais asmenimis atstovais pagal pavedimą gali būti ir kiti asmenys, nurodyti keičiamame įstatyme ir turintys teisę būti atstovais, ar tai, jog kartu su2 dalyje nurodytais asmenimis ir 4 dalies 1, 2 ir 5 punktuose nurodytais asmenimis atstovais pagal pavedimą gali būti ir bet kurie kiti asmenys, kuriems nekeliami jokie reikalavimai. Siūlytina atskleisti nuostatos prasmę. Nepritarti Manytina, kad detalesnis reglamentavimas būtų perteklinis, nuostata pakankamai aiški. Analogiškos konstrukcijos nuostata yra CPK 56 straipsnio 3 dalyje. 33. Vyriausiasis administracinis teismas
5
(Įstatymo 47 str. 5 d ; Išvados 21 p.). įstatymo 47 straipsnio 5 dalimi siekiama nustatyti, kad kartu su šioje nuostatoje nurodytais asmenimis gali dalyvauti ir bet koks kitas asmuo, nepriklausomai nuo jokių formalių reikalavimų.
Ši teisės norma įtvirtina laisvą dalyvaujančio byloje asmens pasirinkimą, koks kitas asmuo jam gali atstovauti kartu su Įstatymo 47 straipsnio 5 dalyje nurodytais asmenimis. Atskiras jų vardijimas iš esmės lemtų asmenų rato apribojimą, o teikiamu projektu to nėra siekiama. Pastebėtina, kad panaši nuostata yra nustatyta ir CPK 56 straipsnio 3 dalyje. Pritarti
7
straipsnio 7 dalis projekto tekste yra sunumeruota kaip 47 dalis. Projekto tekstas taisytinas. Pritarti
1
straipsnio 1 dalies žodis „numato“ keistinas žodžiu „nustato“ (kaip ir viso projekto tekste). Pritarti
3
straipsnio 3 dalis pildoma nauju sakiniu, kuris sistemiškai yra nesusijęs su pildoma straipsnio dalimi, todėl šį sakinį būtina dėstyti atskira straipsnio dalimi. Pritarti
susivienijimas
3 Administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VI1-1029 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2877 (toliau - Projektas) 50 str. 3 d. siūloma numatyti, kad pareiškėjas turi teisę tikslinti, pakeisti skundo (prašymo, pareiškimo) pagrindą ar dalyką per 14 dienų nuo proceso šalių atsiliepimų gavimo .
<...>
Teismas atsisako priimti pavėluotai pateiktą patikslintą skundą (prašymą, pareiškimą), išskyrus atvejus , kai atsakovas neprieštarauja dėl patikslinto skundo (prašymo, pareiškimo) priėmimo arba jeigu būtinybė pateikti patikslintą skundą (prašymą, pareiškimą) iškilo vėliau, arba jeigu teismas mano , kad tai yra būtina bylai teisingai išspręst.
Susivienijimas, atsižvelgdamas į sukauptą patirti administracinėse bylose, atkreipia dėmesį, kad termino skundui (prašymui, pareiškimui) patikslinti nustatymas ir susiejimas su Šalių atsiliepimų gavimu, gali sudaryti kliūčių Šaliai - pareiškėjui – tinkamai ginti savo teises bei teisėtus interesus. Pirma, Projekto 12 str. (analogiška nuostata yra nustatyta iš šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos Įstatymo (toliau - ABTĮ)10 str.) nustato, kad teismas turi išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises. Vadovaujantis Projekto 52 str. 3 d., (šiuo metu galiojančio ABTĮ 53 str. 3 d,), procesinės proceso Šalių (išskyrus teismus, advokatus ir prokurorus) teisės joms išaiškinamos įteikiant ar išsiunčiant kartu su šaukimu į teismą jų teisių išaiškinimą. Taigi skundą (prašymą, pareiškimą) padavusi šalis apie teisę patikslinti skundą (prašymą, pareiškimą) bei terminą šiam veiksmui atlikti įstatymo nustatyta tvarka yra informuojama tik tada, kai jau yra paskirtas teismo posėdis ir šalims išsiųsti šaukimai. Atsižvelgiant į tai, kad šalių atsiliepimai gali būti siunčiami dar nepaskyrus bylos nagrinėti teismo posėdyje, egzistuoja galimybė, kad pareiškėjas apie teisę patikslinti skundą (prašymą, pareiškimą) bus informuotas jau pasibaigus šio veiksmo atlikimo terminui. Antra. Projekto 100 str. 1 d.
kai negalima nagrinėti tos bylos, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline , baudžiamąja ar administracine tvarka. Analogiška nuostata yra ir šiuo metu galiojančiame ABTĮ 9S str. 1 d. 3 p. Esant prejudiciniu ryšiu susijusioms byloms, praktikoje dažni atvejai, kuomet vienos bylos baigtis, o būtent teismo sprendimo ar nutarties toje byloja argumentai, iš esmės nulemia skundo (prašymo, pareiškimo) kitoje byloje argumentus, dalyką ir pagrindą. Tokiais atvejais, kai teismas stabdo bylos nagrinėjimą, kol bus išnagrinėta kita byla, būtinybė tikslinti pateiktą skundą atsiranda ne gavus atsakovo atsiliepimą, o atnaujinus bylos nagrinėjimą. Todėl nustačius skundo (prašymo, pareiškimo) tikslinimo terminą ir susiejus šį terminą su atsiliepimo gavimu, o kitais atvejais patikslinto skundo (prašymo, pareiškimo) priėmimo klausimą paliekant teismo diskrecijai, gali būti sudaromos kliūtys asmenims tinkamai pasinaudoti ¡statymo laiduojama teise j teisminę pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Atsižvelgiant į tai, Susivienijimas siūlytų esamo ABTĮ reguliavimo, kiek tai susiję su skundo (prašymo, pareiškimo) tikslinimu, nekeisti arba terminą skundui (prašymui, pareiškimui) patikslinti susieti ne su atsiliepimo gavimo diena, o su aplinkybių, lemiančių būtinumą tikslinti skundą atsiradimu ir šalies sužinojimu apie šias aplinkybes. Nepritarti
5
Atsižvelgiant į siekį ginčus, tame tarpe ir kylančius iš administracinės teisės, spręsti taikiai, būtina sudaryti galimybė ginčo šalims susitarti dėl taikos sutarties ne tik jau prasidėjus teisminiam bylos nagrinėjimo procesui, tačiau ir iki bylos iškėlimo teisme. Tokiu būdu būtų mažinamas administracines bylas nagrinėjančių teismų darbo krūvis, ginčo šalims sudaroma galimybė taikiai išspręsti kilusius ginčus, nepatiriant bylinėjimosi išlaidų. Pasiūlymas: 51 str. 5 d.
išspręsti taikiai, administracinio ginčo šalys gali sudaryti taikos sutartį ir iki administracinės bylos iškėlimo teisme dienos. Tokia taikos sutartis turi atitikti šio straipsnio 1 dalies reikalavimus. Teismas taikos sutartį tvirtina nutartimi, kurioje nurodomos taikos sutarties sąlygos. Teismo atsisakymas tvirtinti taikos sutartį turi būti motyvuotas ir yra neskundžiamas.“ Nepritarti Taikos sutarties sudarymas iki skundo administraciniam teismui padavimo (pastabos autorių vadinamo „bylos iškėlimo“) – ne ABTĮ reglamentavimo dalykas, nes šis įstatymas reglamentuoja tik teismo procesą. Tačiau pažymėtina, kad taikos sutarties sudarymo galimybė egzistuoja ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo stadijoje. AGKĮ projekte siūloma aiškiai reglamentuoti taikos sutarties sąlygas ir sudarymo tvarką. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad ABTĮ nevartojama „bylos iškėlimo“ sąvoka.“
34
straipsnio 3 dalies 4 punkte vartojama neaiški sąvoka „sveikatos priežiūros darbuotojai“. Pastebėtina, jog darbuotojai paprastai siejami su tam tikra įstaiga, todėl manytina, jog šioje sąvokoje po žodžio „priežiūros“ turėtų būti įrašytas žodis „įstaigų“. Jei sąvokai suteikiama ne tokia reikšmė, tai siūlytina sąvoką tikslinti ir atskleisti jos esmę ir prasmę. Be to, sąvoka neabejotinai turėtų derėti su Medicinos praktikos įstatyme vartojamomis sąvokomis, kad būtų aišku apie ką kalbama teikiamame pakeitime. Nepritarti Neaišku, kodėl aptariama sąvoka turėtų būti derinama su Medicinos praktikos įstatyme vartojamomis sąvokomis, kai asmens ar visuomenės sveikatos priežiūros specialistams draudimas pažeisti sveikatos paslapties konfidencialumą įtvirtintas
52 straipsnio 3 dalyje. Vadovaujantis Sveikatos sistemos įstatymo 52 straipsnio 4 dalimi, sveikatos apsaugos ministras 1999 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr.
(toliau – Kriterijai), kurių 1 punkte apibrėžta asmens sveikatos (medicininės) paslapties saugojimo, arba konfidencialumo sąvoka, – tai sveikatos priežiūros darbuotojų pareiga be pacientų ar jų atstovų sutikimo neatskleisti informacijos apie paciento sveikatos būklę, diagnozę, prognozę, gydymą ir kitus asmeninio pobūdžio faktus, kuriuos sveikatos priežiūros darbuotojai sužinojo atlikdami profesines ar darbo pareigas. Kriterijų 2 punkte nustatyta, kad sveikatos priežiūros darbuotojai
straipsnio 1 dalyje siūloma keisti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindus, be kita ko, nustatant, kad „ Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.“ Pastebėtina, jog nuostatos turinys stokoja aiškumo ta apimtimi, kuria joje nenurodoma, kaip teismui derėtų vertinti žalos dydį. Svarstytina, ar nederėtų nustatyti bent bendrų žalos vertinimo principų. Taip pat pastebėtina, jog valstybės deklaruojama teisminė gynyba atlieka savo funkciją tik tuomet, kai pažeista ar ginčijama teisė iš tikrųjų yra apginama, t. y. kai teismo sprendimas yra įgyvendinamas. Šiame kontekste pažymėtina, jog tam tikros žalos atsiradimo grėsmė ne visuomet reikštų ir teismo sprendimo neįvykdymo grėsmę.
Taigi priėmus siūlomą pakeitimą galimai būtų sukurta teisinė situacija, kai laikinosiomis apsaugos priemonėmis būtų užtikrinamas žalos išvengimas, tačiau nebūtų užtikrinamas galimo teismo sprendimo įvykdymas. Pastebėtina, jog teismo sprendimo paskirtis yra išspręsti tarp šalių kilusį ginčą, tačiau jei sprendimo nebus galima įgyvendinti dėl to, jog nebuvo imtasi laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimas taps beprasmiu ir beverčiu, todėl kelia didelių abejonių, jog atsisakoma tokio laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo, kaip teismo sprendimo galimo neįvykdymo grėsmė. Nepritarti Aptariamos nuostatos siūlomos įgyvendinant Europos Tarybos Ministrų komiteto 1989 m. rugsėjo 13 d. rekomendacijas Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo administraciniame procese Nr. (89)8. Dėl pastabos 1 pastraipos: aptariama nuostata negali būti konkretizuota, nes kiekvienu konkrečiu atveju didelės žalos samprata gali skirtis, pavyzdžiui, jei vertinama galima žala fiziniam asmeniui, didelė žala galėtų būti kelios dešimtys tūkstančių eurų; jei ūkio subjektui, gali būti keli milijonai eurų (dar priklausomai nuo to, koks ūkio subjektas, kokia jo padėtis rinkoje, metinis pelnas ir pan.), jei žala valstybei – kelios dešimtys ar šimtai milijonų eurų. Be to, teisės doktrinoje kalbama ne tik apie turtinę žalą, taip pat gali būti padaroma ekonominė, organizacinė, ideologinė, asmeninė žala. Dėl pastabos 2 pastraipos: Sprendimo neįvykdymas – tik viena iš žalos atsiradimo priežasčių, taigi, formuluotė „nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala“ apimtų ne tik sprendimo neįvykdymą, bet ir kitas galimas žalos atsiradimo priežastis. 41. Vyriausiasis administracinis teismas
1
užtikrinimo priemonių taikymo (Įstatymo 70 str.
Kaip ir viso Įstatymo projekto rengimo metu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi pozicijos, kad aptariama nuostata negali būti konkretizuota, nes kiekvienu konkrečiu atveju didelės žalos samprata gali skirtis — nelygu, ar ginčas susijęs su galbūt kilsiančia žala fiziniam asmeniui, ūkio subjektui ar valstybei. Atsižvelgus į tai. kad viešojo administravimo srityje susiklostantys santykiai yra išskirtinai plataus spektro bei kintantys, yra reali grėsmė, jog įtvirtinus teismo diskreciją ribojančias taisykles (žalos vertinimo principus) individualioje byloje nebebūtų galima taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonių, nors to ir reikėtų. Dėl pastabos, susijusios su užtikrinimo priemonių taikymu, kai teismo sprendimo gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, pažymėtina, kad tokio pagrindo nuspręsta atsisakyti tikslingai. Ilgametė teismų praktika atskleidė, jog šis reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo pagrindas yra pernelyg platus. Jo taikymas neretai gali lemti (o kartais ir lemia) neproporcingą ginčo šalies ar trečiųjų suinteresuotų asmenų teisėtų interesų ir teisiu ribojimą ir iš tokios situacijos kylančius tolimesnius žalos atlyginimo reikalavimus. Pastebėtina, kad apžvelgiama nuostata visiškai atitinka Europos Tarybos Ministrų komiteto 1989 m. rugsėjo 13 d. Rekomendaciją Nr. (89)8 Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo administraciniame procese. Ši rekomendacija neįtvirtina jokių teisinių pagrindų, susiejančių reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymą su teismo sprendimo vykdymu. Pritarti 42.
1 Argumentai: Visų pirma atkreiptinas dėmesys, kad vienas iš reikalavimo užtikrinimo priemonių tikslų yra tikslas išlaikyti niekam žalos nekeliančią status quo ir užkirsti kelią negrįžtamoms neigiamoms pasekmėms, kurios kiltų vykdant viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą iki tol, kol bus priimtas teismo sprendimas dėl sprendimo teisėtumo. Kaip yra nurodyta Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 9 d. Rekomendacijoje Nr. Rec (2003)16 „Dėl administracinių ir teismo sprendimų vykdymo administracinės teisės srityje“, - „jei įstatyme nenumatyta, kad skundo dėl sprendimo padavimas automatiškai sustabdo sprendimą, privatūs asmenys turi turėti galimybę prašyti administracinės institucijos ar teismo sustabdyti ginčijamo sprendimo įgyvendinimą, siekiant apsaugoti jų teises ir interesus“. Manytina, kad galimybė prašyti teismo sustabdyti ginčijamo sprendimo įgyvendinimą turėtų būti ne tik formali, tačiau ir reali, jog privatūs subjektai galėtų būti užtikrinti tinkama jų interesų apsauga. Antra , kaip yra nurodyta Administracinių bylų teisenos įstatymo projekto aiškinamajame rašte, „apygardų administraciniuose teismuose gautų ir išnagrinėtų bylų skaičius kasmet didėja. <...>. Dėl didelio administracinių bylų kiekio bei neretai ir dėl jų sudėtingumo, dažniausiai objektyviai nebeįmanoma administracinių bylų išnagrinėti per įstatymuose numatytus terminus. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. veiklos apžvalga, vidutinė administracinių bylų nagrinėjimo trukmė Vilniaus apygardos administraciniame teisme yra 5,11 mėn., Kauno apygardos administraciniame teisme – 4,34 mėn., <...>“ ir t. t.
Tuo tarpu remiantis naujesniais duomenis, Vilniaus apygardos administraciniame teisme vidutinis administracinės bylos nagrinėjimo terminas jau yra apie 10 mėn., kas, mūsų manymu, automatiškai sąlygoja aplinkybę, jog per šį laikotarpį viešojo administravimo subjektas, kurio priimtas sprendimas yra ginčijamas teisme, tačiau kurio atžvilgiu teismas atsisakė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, gali priimti ir kitus sprendimus, kurie yra/bus paremti ginčijamo sprendimo pagrindu. Tokia administraciniuose teismuose dažnai pasikartojanti situacija, mūsų įsitikinimu, sukuria netikrumą teisinių santykių subjektams bei skatina nepamatuotą bylinėjimąsi, kuris, kaip vienas iš faktorių, būtent ir didina administraciniuose teismuose nagrinėjamų bylų skaičių. Kaip konkretų pavyzdį galime nurodyti Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjamą administracinę bylą Nr. I-4843-596/2016, kurioje yra pareikštas prašymas stabdyti bylą iki tol, kol bus išnagrinėtos dar 3 susijusius bylos dėl vieno ir to paties akto teisingumo (konkretumo dėlei pažymima, kad 2014 m. priimto skundžiamo administracinio akto pagrindu kiekvienais metais yra priimami vis nauji sprendimai, kurie, neturint kitos galimybės, yra ginčijami teisme). Trečia , aukščiau nurodytos aplinkybės, mūsų manymu, prima facie pagrindžia faktą, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas administracinių teismų jurisdikcijoje yra labiau fiktyvus, nei realus teisėtų interesų užtikrinimo būdas, kuris, deja, siūlomais Administracinių bylų teisenos įstatymo projekto pakeitimais tik dar labiau siaurina reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo galimybes. Pasiūlymas: 70 str. 1 d. „1.
„1. Teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių paduodamas raštu arba teisingumo ministro nustatyta tvarka elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Esant šioje dalyje nurodytiems pagrindams, Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais.“ Taip pat siūlytina iš esmės apsvarstyti reikalavimo užtikrinimo priemonių instituto taikymą administracinių teismų praktikoje, kadangi, šiuo metu, tai tik formalus Administracinių bylų teisenos įstatyme įtvirtintas institutas. Nepritarti Abejotinas dėstomo pasiūlymo pagrįstumas. Pažymėtina, kad pastabos autorių siūloma tikslinti ABTĮ projekto nuostata dėl galimybės taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais, yra nauja. Taigi, šiuo aspektu ABTĮ projektu kaip tik yra plečiamos, o ne siaurinamos galimybės taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. 43. UAB „Lietuvos energija“ 2016-04-0671 Argumentai:
Siekiant užtikrinti tinkamą teisių ir interesų gynybą teisme, manytina, jog teismui turi būti palikta galimybė, įvertinus reikšmingas aplinkybes, spręsti dėl termino pateikti atsiliepimą į skundą (prašymą, pareiškimą) pratęsimo. Susiklosčius sudėtingai faktinei situacijai ar bylos šaliai nurodžius egzistuojančias objektyvias aplinkybes, teismui būtų suteikta teisė spręsti dėl minėto termino pratęsimo, taip užtikrinant tinkamą bylos šalies teisių bei interesų atstovavimą teisme. Pasiūlymas: 71 str.
Pasiūlymas:
teisėjas nusiunčia atsakovui skundo (prašymo, pareiškimo) nuorašą (skaitmeninę kopiją), o reikiamais atvejais – ir pridėtų prie jo dokumentų nuorašus (skaitmenines kopijas), taip pat paprastai nustato ne trumpesnį kaip keturiolikos dienų nuo skundo (prašymo, pareiškimo) nuorašo (skaitmeninės kopijos) gavimo terminą, per kurį atsakovas raštu privalo pateikti teismui savo atsiliepimą į skundą (prašymą, pareiškimą). Išimtiniais atvejais teismas, atsižvelgdamas į atsakovo ar trečiojo suinteresuoto asmens prašymą ir bylos sudėtingumą, gali šį terminą pratęsti iki trisdešimties dienų. Kai atsakovas yra administravimo subjektas, jis privalo pateikti atsiliepimus į skundą (prašymą, pareiškimą) tokios formos, kokios pageidauja pareiškėjas, o jei pareiškėjas pageidavimo dėl procesinių dokumentų formos nepareiškė, – tokios formos, kokios buvo paduotas skundas (prašymas, pareiškimas). Atsiliepime į skundą (prašymą, pareiškimą) atsakovas nurodo, ar jis sutinka, ar nesutinka su skundo (prašymo, pareiškimo) reikalavimais, taip pat ar dalyvaus bylą nagrinėjant teismo posėdyje. Atsiliepimo su priedais egzempliorių (kopijų) turi būti tiek, kad po vieną tektų kiekvienai proceso šaliai ir dar liktų egzempliorius teisme, išskyrus atvejus, kai atsiliepimas paduodamas elektroninių ryšių priemonėmis ir kai dėl didelės dokumento apimties teismas leidžia nepateikti priedų. Gavus iš atsakovo rašytinį atsiliepimą, jo nuorašai (skaitmeninės kopijos) išsiunčiami proceso šalims. “ Nepritarti Atkreiptinas dėmesys į tai, kad siūlomoje keisti nuostatoje nėra nustatytas griežtai apribotas terminas („ paprastai nustato ne trumpesnį kaip keturiolikos <...> terminą“). Manome, kad teismas galėtų nustatyti tiek ilgesnį, tiek ir trumpesnį (pvz., kai yra labai trumpi bylos nagrinėjimo terminai, nustatyti specialiame įstatyme) nei 14 dienų terminą atsiliepimui pateikti. 44. Lietuvos advokatūra 2015-06-01722 5.
Administracinių bylų nagrinėjimas, išskyrus specialiuose įstatymuose numatytas išimtis, kai bylų išnagrinėjimui nustatyti sutrumpinti terminai, užtrunka keletą mėnesių ar net metus nuo skundo (prašymo) padavimo iki pirmojo teismo posėdžio. Bylų dalyviams, įkaitant advokatus (advokatų padėjėjus), sudėtinga planuoti laiką, jei šaukimas gaunamas vos prieš tris darbo dienas. Dėl to siūlome pakeisti Projekto 72 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Jeigu įstatymai nenustato kitaip, proceso dalyviams šaukimas turi būti įteikiamas ne vėliau kaip prieš tris darbo dienas keturiolika dienų iki teismo posėdžio dienos.“ Pritarti iš dalies Siūlomais ABTĮ pakeitimais pateiktais projekte siekiama, kad teismo šaukimai būtų išsiųsti kaip įmanoma skubiau. Todėl pritariant iš dalies pasiūlymui nustatytinas 7 kalendorinių dienų terminas. 45. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
3
straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, jog „ Bylos nagrinėjimas teisme vyksta nepertraukiamai, išskyrus atvejus, kai skelbiama pertrauka, kuri negali būti ilgesnė kaip penkios darbo dienos.“ Nuostatoje atskleistina apie kokio pobūdžio „pertrauką“ kalbama, kokiais atvejais tokia pertrauka gali būti skelbiama, kiek kartų tokią pertrauką galima skelbti ir kitos teisinio reguliavimo detalės, susijusios su „pertraukos“ skelbimu. Pritarti iš dalies Manytina, kad netikslinga ABTĮ projekto 78 straipsnio 3 dalyje aptarti, kokiais atvejais skelbiama teismo posėdžio pertrauka. Tai patvirtinta CPK 162 straipsnio 2 dalies („Teismo posėdžio pertrauka gali būti skiriama tik siekiant užtikrinti teismui ir dalyvaujantiems byloje asmenims galimybę pailsėti dėl užsitęsusio bylos nagrinėjimo, suteikti galimybę operatyviai surinkti trūkstamus byloje įrodymus ir taip užtikrinti kuo greitesnį bylos išnagrinėjimą“) taikymo praktika.
Civilinėse bylose pertraukos skelbimo priežastys būna labai įvairios, ne tik tos, kurios nurodytos minėtoje CPK nuostatoje, pavyzdžiui, prireikia iškviesti vertėją; liudytojas atvyksta neblaivus ir kt. Siekiant aiškumo, svarstytina tik dėl ABTĮ
toliau nagrinėjama nuo paskutinio iki pertraukos atlikto veiksmo“. (įtraukta į 4 dalį). 46. Vyriausiasis administracinis teismas
3
pertraukos (Įstatymo 78 str. 3 d.; Išvados 27 p.). Įstatyme numatyta teismo posėdžių tvarka administracinėse bylose niekuo nesiskiria nuo tvarkos, taikomos civilinėse bylose (šiuo klausimu žr. CPK 1621 str. 1 d.). Neprieštarautume, jeigu aiškumo dėlei būtų apibrėžta, kam skirta minėta pertrauka, kaip tai padaryta CPK 1621 straipsnio 2 dalyje („Teismo posėdžio pertrauka gali būti skiriama tik siekiant užtikrinti teismui ir dalyvaujantiems byloje asmenims galimybę pailsėti dėl užsitęsusio bylos nagrinėjimo, suteikti galimybę operatyviai surinkti trūkstamus byloje įrodymus ir taip užtikrinti kuo greitesni bylos išnagrinėjimu"). Pritarti
straipsnio 1 ir 2 dalys projekto tekste atskirtinos. Pritarti
5
straipsnio 5 dalyje nurodytina kurį būtent terminą galima pratęsti, nes pakeitus nuostatos pradžią joje atsirado du terminai. Jei pratęsimo institutas taikytinas abiems terminams, tai žodžiai „šį terminą“ keistini į žodžius „šiuos terminus“. Pritarti 49.
2016-01-12 (G-2016-289)8812
teismo sprendimo rūšies – įpareigojimo viešojo administravimo subjektą pašalinti padarytą pažeidimą ar įvykdyti kitokį teismo patvarkymą (Įstatymo projekto 88 str. 1 d. 2 p.) . Reikalavimas administraciniams teismams spręsti ginčus galutinai ir per įmanomai trumpiausią laiką pagal šiuo metu nustatytą (numatomą nustatyti) reguliavimą įgyvendintas įstatymų leidėjui suteikus administraciniams teismams greta teisės panaikinti skundžiamą aktą papildomus įgaliojimus – nustatyti teismo įpareigojimą. Svarstant teismui suteiktų įgaliojimų klausimą, visų pirma norėtume atkreipti Jūsų dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką, formuojamą Administracinių bylų teisenos įstatymo straipsnio 88 straipsnio
įpareigojimus, reikia pažymėti, kad pagal bendrąją taisyklę, bylą nagrinėjantis teismas, siekdamas nepažeisti valdžių padalijimo principo, savo sprendimu viešosios administracijos sprendimo nepakeičia ir paprastai įpareigoja viešojo administravimo subjektą priimti tam tikrą sprendimą, laikantis teismo sprendime pateiktų išaiškinimų. Ši nuostata ypač svarbi, kai kilusio ginčo srityje valstybės ar savivaldybės institucijai suteikta tam tikra diskrecija. Šiuo klausimu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pabrėžęs, kad administracinis teismas paprastai negali perimti viešojo administravimo institucijos funkcijų ir savarankiškai atlikęs administracinę procedūrą, priimti sprendimą, priskirtiną viešojo administravimo institucijos kompetencijai, pagal teismo sprendimo priėmimo metu egzistuojančią situaciją, nes tai galėtų pažeisti konstitucinį valdžių padalijimo principą (2012 m. kovo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756 -1606/2012). 1.2. Kita vertus, tam tikrų kategorijų bylose konkretūs įpareigojimai yra neatskiriama administracinių teismų veiklos dalis.
Konkretūs teismo įpareigojimai formuluojami siekiant išvengti galimų ginčų ateityje bei užtikrinti, kad teismo suformuluotas ginčo sprendimas bus įgyvendintas per pagrįstą terminą. Svarbu pabrėžti, kad teismo formuluojamo įpareigojimo konkretumas kiekvienu atveju privalo būti įvertinamas individualiai ir gali skirtis priklausomai nuo visuomeninių santykių srities. Todėl siekiant veiksmingos administracinės teisenos tam tikra teisminė vertinimo laisvė šioje srityje būtina. Toliau paminėsime keletą nagrinėjamą klausimą geriausiai iliustruojančių teisminės praktikos pavyzdžių. Siekdamas išspręsti ginčus, kylančius socialinės apsaugos srityje, bylą nagrinėjantis teismas neretai priima labai konkrečius įpareigojimus, pvz., įpareigoja Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinį skyrių pareiškėjui išmokėti konkretaus dydžio ginčo laikotarpiu neteisėtai sumažintos valstybinio socialinio draudimo pensijos dalį (žr., pvz., 2015 m. gruodžio 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3752-520/2015); įpareigoja Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos teritorinį skyrių išduoti pareiškėjui neįgaliųjų asmenų automobilio statymo kortelę (2015 m. liepos 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1284-756/2015) ir kt. Kita ginčų sritis, kuriai taip pat būdingi konkretūs teismo įpareigojimai – valstybės tarnybos teisiniai santykiai. Antai administracinėse bylose, inicijuotose dėl delsimo pareigūnams išduoti tarnybines uniformas, administraciniai teismai, formuluodami įpareigojimus, nurodo net pareigūnui išduotinas tarnybinės uniformas dalis ir jų skaičių (žr., pvz., 2015 m. gruodžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1226-261/2015; 2015 m. gegužės 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1225-756/2015).
A-1225-756/2015). Ne mažiau svarbu pažymėti, kad administracinių teismų praktikoje gausu atvejų, kai teismo įpareigojimui įvykdyti nustatomas konkretus terminas taip siekiant išvengti galimų ginčų ateityje. Pavyzdžiui, administracinėje byloje Nr. A-1247-146/2015 teismas įpareigojo Kauno miesto savivaldybės administraciją per tris mėnesius išduoti pareiškėjui teisės aktuose nustatytą valstybės garantiją, kaip kompensaciją už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą (2015 m. spalio 13 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-1247-146/2015). Kitoje administracinėje byloje Nr. A146 -1062/2013 teismas įpareigojo savivaldybės administraciją per šešis mėnesius pakeisti adresų objektų, turinčių tą patį adresą, duomenis (2013 m. gegužės 31 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimas administracinėje byloje Nr. A146 -1062/2013). Šioje byloje, be kita ko, pateiktas svarbus teisės išaiškinimas, nurodęs, kaip turėtų būti sprendžiamos situacijos, kai savivaldybėms tenkančių pareigų įgyvendinimui imperatyvūs terminai įstatyme nenustatyti. Šiuo aspektu išplėstinė teisėjų kolegija pabrėžė, kad atsižvelgiant į būtinybę laikytis teisės, remiantis teisėtumo, teisinio aiškumo, valdymo efektyvumo principais, neleidžiama, kad savivaldybės institucijos veiktų be jokių laiko ribų, visų pirma taip sukeldamos grėsmę, jog tam tikrų sprendimų priėmimas bus vilkinamas. Todėl savivaldybės vykdomosios institucijos turi priimti savo sprendimus per protingą terminą. Šio termino trukmė turėtų būti įvertinta atsižvelgiant į konkrečias kiekvienos pareigos įgyvendinimo aplinkybes ir, visų pirma, jos kontekstą, įvairius procedūrinius etapus, kuriuos savivaldybės vykdomoji institucija turi atlikti, kitų kompetentingų valdžios institucijų elgesį, pareigos įgyvendinimo sudėtingumą ir reikšmę vietos bendruomenei bei kitiems suinteresuotiems subjektams. 1.3.
1.3. Iš administracinių teismų praktikos matyti, kad bendro pobūdžio įpareigojimas išnagrinėti pareiškėjo teikiamus reikalavimus taikomas tais atvejais, kai viešojo administravimo subjektas pareiškėjo prašymo nesprendžia iš esmės. Pavyzdžiui, administracinėje byloje Nr. A-1300-143/2015 nustatyta, kad atsakovas apskritai nesprendė pareiškėjo prašymo atleisti jį iš vidaus tarnybos dėl sveikatos priežasčių, nurodydamas, kad pareigūnas laikinai nušalintas nuo pareigų ir todėl laikinai neteko pareigūno statuso. Teisėjų kolegija su tokiu teisės aiškinimu nesutiko ir pažymėjusi, jog negali šioje administracinėje byloje atlikti atsakovui (viešojo administravimo subjektui) nustatytos funkcijos ir patenkinti pareiškėjo reikalavimą, įpareigojo atsakovą pareiškėjo prašymą vertinti iš esmės (2015 m. spalio 19 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-1300-143/2015). Bendro pobūdžio įpareigojimus administraciniai teismai nustato ir tais atvejais, kai teismo įpareigojimo suformulavimui reikalingi papildomi duomenys ar specialiosios žinios. Paprastai tai ginčai dėl nuosavybės teisių atkūrimo teisinių santykių. Pavyzdžiui, administracinėje byloje Nr. A-1546-146/2015 LVAT teisėjų kolegija atsisakė įpareigoti atsakovą parengti išvadą dėl žemės, miško, vandens telkinio konkrečioje kadastrinėje vietovėje perdavimo neatlygintinai nuosavybėn pareiškėjui, siekdama palikti galimybę derinti išvadą ne tik dėl vienos, bet ir dėl keletos kadastrinių vietovių (2015 m. spalio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1546-146/2015). Kitoje administracinėje byloje Nr.
teisėjų kolegija atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą įpareigoti atsakovą įtraukti ją į piliečių eilę individualiam žemės sklypui gauti, pažymėjusi, kad ji nėra kompetentinga spręsti, nei kokiu konkrečiu būdu, nei kokia apimtimi pareiškėjai turi būti atkuriamos nuosavybės teises į tenkančią proporcingą išlikusią nuosavybės dalį, nes turi būti atsižvelgiama į visiems pretendentams tenkančias neatkurto turto dalis (2015 m. birželio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-531-492/2015). Šiame kontekste reikia pažymėti, kad LVAT praktika dėl teismo įpareigojimų nustatymo nuosavybės teisių atkūrimo bylose kito. Ankstesnėje LVAT praktikoje iš tiesų pasitaikydavo atvejų, kai bylą nagrinėjantis teismas nustatydavo labai konkrečius įpareigojimus, t. y. konkretų sklypą, į kurį atkuriamos nuosavybės teisės, jo vietovę, dydį ir kita (žr., pvz., 2007 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438 -368/2007;
502 -811/2006;
8 -705/2005). Tačiau būtent konkretūs teismo įpareigojimai reiškė teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimą arba netgi negalimumą. Todėl palaipsniui suformuota tokia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pagal kurią įpareigojimas suformuoti konkretaus dydžio ginčo sklypą konkrečioje teritorijoje nustatomas tik tada, kai jis yra vienintelis galimas ginčo sprendimo būdas. Tokiais atvejais bylą nagrinėjantis teismas vertina šalių pateiktus argumentus, galinčius patvirtinti, ar yra objektyvių, esminių kliūčių suformuoti ginčo žemės sklypus. Tais atvejais, kai teismui, nagrinėjančiam bylą trūksta duomenų apie galimybę suformuoti žemės sklypą ginčo teritorijoje, paprastai byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (žr., pvz., 2009 m. rugsėjo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525 -39/2009).
525 -39/2009). Taigi nuosavybės teisių atkūrimo bylose prašymai įpareigoti suformuoti ginčo sklypą tenkinami tik išimtiniais atvejais, kai įvertinus visas aktualias faktines aplinkybes, ginčo esmė ir pobūdis reikalauja įpareigoti viešojo administravimo subjektą atlikti konkrečius veiksmus. Konkretaus teismo įpareigojimo įgyvendinimo problemas ilgainiui atskleidė ir kiti administraciniai ginčai, susiję su žemės teisiniais santykiais. Sprendžiant proceso atnaujinimo klausimus, Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui yra tekę pripažinti, kad atitinkamo ginčo nagrinėjimo iš esmės metu nebuvo deramai įvertintos subjektų, neįtrauktų į bylos nagrinėjimą, teisės ir teisėti interesai (2012 m. lapkričio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P858 -208/2012), taip pat tai, kad teismo įpareigojimo neįmanoma įgyvendinti paaiškėjus naujoms aplinkybėms, susijusioms su siekiamo suprojektuoti žemės sklypo registracija kito asmens nuosavybėn (2011 m. rugsėjo 2 d. nutartis administracinėje byloje
63 -116/2011). Tokiu būdu pakankamai konkrečių teismo įpareigojimų suformulavimas iš esmės reiškė ne ginčo išsprendimą iš esmės, o naujus teisminius procesus šiose bylose atnaujinus procesą. 1.4. Teismo įpareigojimai nėra vienintelis administracinės bylos sprendimo būdas, kurį taiko teismai, siekdami galutinai išspręsti kilusius administracinius ginčus. Remdamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 4 punktu [2] , administracines bylas nagrinėjantis teismas gali savo iniciatyva pakeisti valstybės ar savivaldybės institucijų priimtus administracinius sprendimus. Ginčijamo administracinio sprendimo panaikinimas, teismui priimant naują (pakeitus byloje ginčijamą) sprendimą taikomas tik išimtiniais atvejais, siekiant ginčą išspręsti galutinai. Tam tikrais atvejais iš tiesų veiksminga, kad bylą nagrinėjantis teismas pats priima sprendimą iš esmės, taip sutaupomas laikas ir išlaidos.
Šią teismo teisę visų pirma iliustruoja ginčai dėl užsieniečių sulaikymo ir sulaikymui alternatyvių priemonių taikymo. Šio pobūdžio bylose administracinis teismas paprastai ne tik priima sprendimą dėl sulaikymo taikymo teisėtumo ir pagrįstumo, bet ir nustato alternatyvias sulaikymui priemones, pvz., įpareigoja užsienietį konkrečią savaitės dieną registruotis policijos įstaigoje (2015 m. gegužės 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2457-858/2015), arba dar konkrečiau – įpareigoja užsienietį konkrečią savaitės dieną konkrečią valandą konkrečiu laikotarpiu registruotis artimiausioje policijos įstaigoje (2015 m. spalio 21 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-3913-822/2015). Administracinio sprendimo pakeitimas teismo iniciatyva taip pat taikomas bylose dėl tarnybinės atsakomybės, pavyzdžiui, pakeičiant paskirtą tarnybinę nuobaudą – papeikimą – įstatyme nustatyta švelnesne tarnybine nuobauda – pastaba (2014 m. kovo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756 -387/2014; 2013 m. gruodžio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756 -2116/2013). Teismo teisė pakeisti priimtą administracinį sprendimą taip pat įgyvendinama ekonominių sankcijų srityje. Paprastai administracinių sprendimų pakeitimu sumažinamos paskirtos baudos už tam tikrų mokesčių įstatymų pažeidimus (
556 -1375/2014;
602 -542/2014) ar konkurencijos taisyklių nepaisymą (2013 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502
d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502 -323/2012). 1.5.
ištaisymo, pakeitus jį teismo sprendimu, (substitucijos) mechanizmas nėra visuotinai kitiems Europos aukščiausiesiems administraciniams teismams būdingas instrumentas [3] . Akivaizdu, kad keletas (aukščiausiųjų) administracinių teismų Europoje turi didesnes teises arba skirtingus įgaliojimus nei ginčijamo administracinio sprendimo panaikinimas, tokius kaip teisė priimti įpareigojimus ar teisė pakeisti ginčijamą administracinį sprendimą ir pan. Šių įgaliojimų pagrindas
Portugalijos, Italijos, Bulgarijos, Danijos ir kiti teismai. Teismo įpareigojimai, paprastai institucijos neveikimo atveju, taikomi Austrijoje, Jungtinėje Karalystėje, Ispanijoje, Estijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Rumunijoje, Švedijoje ir kt. Tuo metu n audodamiesi teise panaikinti neteisėtą administracinį sprendimą, administraciniai teismai iš esmės privalo pakeisti neteisėtą sprendimą, t. y. veikti kaip atitinkama valstybės institucija ir priimti naują sprendimą, pagal Europos Sąjungos valstybės tarybų ir aukščiausiųjų administracinių teismų asociacijos atliktą tyrimą [5] tik Šveicarijoje. Nagrinėjamu klausimu atskirai apžvelgtinas Nyderlandų administraciniame procese įtvirtintas administracinių klaidų ištaisymo mechanizmas. Nuo 2010 m. sausio 1 d. Nyderlandų valstybės tarybai buvo suteiktas naujas instrumentas, skirtas ginčą išspręsti galutinai –administracinio sprendimo trūkumų ištaisymas.
Pagal šią sistemą Valstybės tarybai suteikti įgaliojimai įpareigoti administracinę instituciją ištaisyti nustatytus sprendimo trūkumus iki šio sprendimo panaikinimo; be to, nustatyti, koks sprendimas turėtų būti priimtas, kad jis būtų teisėtas, bei apibrėžti reikalavimus, kurių būtina laikytis [6] . Kai tai įmanoma, šis tarpinis teismo sprendimas laikomas ginčo išsprendimu, tačiau administracinio sprendimo trūkumų ištaisymo mechanizmas neturi pažeisti trečiųjų šalių interesų. Ši nauja teisė administraciniams teismams buvo suteikta, siekiant išvengti dar vieno proceso dėl panaikinimo, kuris būtų inicijuotas dėl tos pačios bylos aplinkybių. 1.6. Atsižvelgus į tai, kad Lietuvoje administraciniai teismai gali iš esmės patikrinti ginčijamą administracinį sprendimą visą (t. y. jo pagrįstumą ir teisėtumą), be to, jiems suteikta teisė ne tik nustatyti tam tikrus teismo įpareigojimus, bet ir išspręsti ginčą kitu būdu, neatrodo, kad šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas nesudaro prielaidų išspręsti ginčus iš esmės. Viena vertus, praktikoje kylančios problemos galėtų būti sprendžiamos, plėtojant administracinių teismų praktiką. Kita vertus, kaip matyti iš lyginamosios Europos Sąjungos administracinių teismų praktikos analizės, teismo teisė ištaisyti ginčijamus administracinius sprendimus dažniau siejama su specialiojo teisinio reguliavimo nuostatų įtvirtinimu. Pritarti
varianto tekste įstatymo 90 straipsnio pavadinimas ir žodis „straipsnis“ turi būti paryškinti; be to, neturi būti perbraukto skaičiaus „882 “. Pritarti
skyriaus ketvirtojo skirsnio pavadinime prieš žodį „sustabdymas“ įrašytinas žodis „nagrinėjimo“ (kaip ir viso skirsnio tekste). Pritarti 52.
1002
straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad „Dėl teismo nutarties sustabdyti bylos nagrinėjimą, išskyrus nutartį sustabdyti bylos nagrinėjimą dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą (šio straipsnio 1 dalies 4 ar 5 punkte nurodytu atveju), administracinį teismą ar kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją arba nutartį pradėti norminio administracinio teisės akto teisėtumo tyrimą, gali būti duodamas atskirasis skundas.“ Diskutuotina, ar po žodžių
„administracinį teismą ar kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją
arba nutartį pradėti norminio administracinio teisės akto teisėtumo tyrimą“ nereikėtų duoti nuorodos į šio straipsnio 1 dalies 6 ir 9 punktus (kaip padaryta po žodžių „dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą“). Nepritarti Nuoroda į 100 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktus daroma siekiant aiškumo, nes pagrindas įvardijamas vienas – kreipimasis į Konstitucinį teismą, tačiau tą pagrindą reglamentuojantys punktai yra 2. O dėl 6 ir 9 punktų kitas atvejis – yra du atskiri pagrindai ir jie įvardyti atskiruose punktuose, todėl nuoroda nebūtina. 53. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
107 33.Kelia abejonių, jog įstatymo 107 straipsnyje siūloma nustatyti septynių darbo dienų atidėjimo terminą nutarties priėmimui ir paskelbimui. Analogiška nuostata CPK nustato septynių kalendorinių dienų terminą. Svarstytina, ar pagrįsta šiuo atveju įtvirtinti darbo dienomis skaičiuojama terminą. Pritarti iš dalies
su terminų nustatymu ir jų trukme (Įstatymo 107 str., 109 str., 134 str. 1 d., 139 str. 4 d., 157 str. 2 d.; Išvados 33, 34, 43, 44, 49 p.).
Terminų skaičiavimo tvarka kiekvienu atveju buvo svarstoma išsamiai, atsižvelgiant į atliekamo procesinio veiksmo pobūdį bei įvertinant, ar kyla kokių nors termino taikymo teismų praktikoje sunkumų. Trumpų terminų skaičiavimas darbo dienomis grindžiamas poreikiu užtikrinti jų praktinį įgyvendinimą. Pritarti iš dalies
2015-04-15 109,150
straipsnyje be kita ko siūloma nustatyti, jog „ Proceso šalims, neatvykusioms į teismo posėdį, ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo nutarties priėmimo išsiunčiami nutarčių, kurios gali būti skundžiamos atskiraisiais skundais, patvirtintos kopijos (nuorašai) <...>“. Pastebėtina, jog galiojančiame įstatyme nustatytas 3 kalendorinių dienų nutarčių išsiuntimo terminas. Šiame kontekste keltinas klausimas, ar nutarties išsiuntimo termino prailginimas yra pagrįstas. Neaišku, kokie sunkumai gali kilti teismams, kokie sudėtingi veiksmai ar procedūros turi būti atliekami išsiunčiant nutartis, kad joms išsiųsti būtų nustatytas trijų darbo dienų terminas. Pavyzdžiui, pastebėtina, jog nutarties išsiuntimo terminas ypač aktualus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atveju, kai delsimas sudarytų prielaidas žalos atsiradimui. Analogiška pastaba mutatis mutandis išsakytina ir dėl įstatymo 146 straipsnyje siūlomo nustatyti 10 darbo dienų bylos grąžinimo pirmos instancijos teismui termino. Nepritarti Būtų nepagrįsta visoms nutartims nustatyti labai trumpą išsiuntimo terminą (pavyzdžiui, 1 darbo diena). Teismas, atsižvelgdamas į priimtos nutarties svarbą, pats spręstų dėl nutarties išsiuntimo kuo skubiau. Galiojančiame įstatyme nustatytas 10 kalendorinių dienų terminas t. y. apie pusantros savaitės, o siūlomas 10 darbo dienų terminas būtų apie 2 savaitės. Nesutiktina, kad toks nežymus termino prailginimas turi reikšmės. 56. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
112
straipsnis turi 4 dalį, tačiau neturi trečiosios.
Jeigu projektu siūloma įstatymo 112 straipsnio (galiojančioje redakcijoje – 110 straipsnio) 3 dalį pripažinti netekusia galios, šis siūlymas turėtų būti atspindėtas projekto lyginamajame variante, o 4 dalis turėtų būti pernumeruota. Pritarti
11325
straipsnio 2 dalies 5 punkte siūloma nustatyti, jog teismas atmeta prašymą pradėti tyrimą dėl norminio administracinio akto teisėtumo, jeigu „teismui nekyla abejonių dėl norminio administracinio akto teisėtumo“. Pasiūlymas kelia didelių abejonių. Pastebėtina, jog tam, kad teismas nustatytų, ar teisės aktas yra teisėtas, jis turi pradėti tyrimą dėl teisės akto teisėtumo ir teisės akto teisėtumą patikrinti. Konstatuotina, jog tuo atveju, jei teismas teisės akto netiria ir jam teisės aktas nekelia abejonių dėl teisėtumo, tai teismas de facto priima sprendimą dėl teisės akto teisėtumo tokio teisės akto netyręs ir net su juo nesusipažinęs, t. y. siūlomu pakeitimu teismui nustatoma teisė atsisakyti tirti teisės akto teisėtumą, jei teismas tokio tyrimo pradėti nenori. Be to, pastebėtina, jog įstatyme nenustatoma teisė apskųsti teismo atsisakymą tirti teisės akto teisėtumą, taigi asmenims atimama teisė ginti savo teises ir interesus. Tais atvejais, kai teismas su skundžiamu teisės aktu susipažino, peržiūrėjo jo priėmimo aplinkybes ir jo sukeltas teisines pasekmes ir nė viena aplinkybė teismui nesukėlė abejonių dėl teisės akto teisėtumo, tai jis de facto atliko teisės akto teisėtumo tyrimą, tačiau pagal siūlomą įstatymo nuostatą tokiu atveju teismas prašymą pradėti tyrimą dėl teisės akto teisėtumo turėtų atmesti. Susiklostytų paradoksali situacija, kai teismas atlieka tyrimą, tačiau toks tyrimas būtų atliekamas slapta, niekur jo nefiksuojant, neišsakant jokių teismo sprendimo motyvų. Kyla pagrįstų abejonių, ar siūlomu pakeitimu kuriama teisinė situacija atitinka teisinės valstybės principą.
Pritarti iš dalies Papildytina nuostata žodžiais „motyvuota nutartimi“. 1. Siūloma ABTĮ projekto nuostata yra paremta nuoseklia LVAT ir bendrosios kompetencijos teismų praktika. Kitokios pozicijos užėmimas reikštų milžinišką posūkį teismų praktikoje. Tačiau tam nėra pakankamo pagrindo. Nėra prasmės kelti norminės bylos, jei teismui nekyla abejonių dėl teisės akto – norminės bylos iškėlimas tokiu atveju, kai teismui nekyla abejonių, reikštų nepagrįstą bylos vilkinimą, nes norminio akto tyrimas užtrunka tam tikrą laiką. Be to, į norminio akto teisėtumo tyrimą įtraukiami nauji subjektai, jie patirtų išlaidas, nors teismas ir matytų, kad jam nekyla abejonių dėl to akto. Taigi norminės bylos iškėlimas tais atvejais, kai teismui nekyla abejonių dėl akto, nesiderintų su proceso operatyvumu, ekonomiškumu, atvertų kelią piktnaudžiauti, nes šalys galėtų užvilkinti bylą reikšdamos nepagrįstus prašymus dėl norminio akto tyrimo. 2. Teismas, gavęs prašymą atlikti norminio akto patikrą, atlieka išsamią analizę, aptaria šį klausimą su šalimis teismo posėdyje (jei jis vyksta). Atlikęs analizę, kai teismas mano, kad aktas nekelia abejonių, jis tai pagrindžiančius motyvus išdėsto teismo sprendime. Tokia yra dabartinė praktika. Taigi sprendimas nekelti norminės bylos yra visada motyvuotas, paremtas kruopščia analize. 3. Atsisakymas kelti norminę bylą gali būti kvestionuojamas apeliaciniame skunde, skundžiant pirmosios instancijos teismo sprendimą. 4. LVAT atsisakymas kelti norminę bylą negali būti skundžiamas, kaip negali būti skundžiami ir kiti sprendimai. Tai yra visiškai normalu, nes bylinėjimasis kažkada turi baigtis. Be to, LVAT motyvuoja atsisakymą kelti bylą priimdamas baigiamąjį aktą. 5. Lygiai tokia pat situacija, kaip siūloma projektu, egzistuoja ir dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą.
Tiek administraciniai, tiek bendrosios kompetencijos teismai kreipiasi į Konstitucinį Teismą tik kai jiems kyla abejonių dėl akto teisėtumo. Taigi nėra pagrindo kurti kitokį modelį norminių administracinių bylų iškėlimui. 58. Vyriausiasis administracinis teismas
11325
norminio administracinio akto teisėtumą atmetimo pagrindų (Įstatymo 113 str. 2 d. 5 p.; Išvados 36 p.). Nuostata, kad teismas atmeta prašymą pradėti tyrimą dėl norminio administracinio akto teisėtumo, jei teismui nekyla abejonių dėl norminio administracinio akto teisėtumo, nėra nebūdinga teisingumo vykdymui administracinėse bylose. Priešingai, ja užtikrinama Įstatymo nuostatų darna ir nuoseklumas. Iš esmės analogiška taisyklė yra taikoma tais atvejais, kai yra nagrinėjamas klausimas dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (Įstatymo 4 str. 2 d.) ar Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (Įstatymo 4 str. 3 d.). Taikydamas šias nuostatas Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra suformavęs plačios apimties teisminę praktiką, pagal kurią pareiga kreiptis į Konstitucinį Teismą atsiranda tik tuo atveju, jei teismas suabejoja bylojo taikytino įstatymo ar kito teisės akto atitiktimi Konstitucijai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą yra nurodęs, kad klausimas dėl teismo kreipimosi į Konstitucinį Teismą yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija ir pagrindu teismui kreiptis į Konstitucinį Teismą su atitinkamu paklausimu gali būti tik paties bylą nagrinėjančio teismo pagrįstas manymas (pagrįstos abejonės) dėl taikytino teises akto atitikimo Konstitucijai. Todėl kai tokių abejonių nėra. prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą yra netenkinamas (žr.. pvz.. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr.
662
administracinėje byloje Nr. A520 -500/20I3. Administracinė jurisprudencija Nr. 26). Nėra jokių objektyvių priežasčių ar argumentų, pagrindžiančių, jog apžvelgiamu atveju turėtų būti taikomos kitokios taisykles. Iš tiesų Įstatymo 113 straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostata siekiama atspindėti acte clair doktriną, pagal kurią, jei egzistuoja nusistovėjusi teisminė praktika arba jei teisės taikymas yra toks akivaizdus, kad dėl pateikto klausimo sprendimo negali kilti jokių pagrįstų abejonių, bylą nagrinėjantis teismas neprivalo tenkinti prašymo pradėti tyrimą dėl norminio akto teisėtumo. Nei nacionalinių teismų, nei supranacionalinių teismų praktika (žr., pvz.. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 1982 m. spalio 6 d. sprendimą byloje (283/81. Rink. p. 3415. 13 -16 ir
taisyklę aspektų, juolab pagrįstų abejonių dėl tokios nuostatos atitikties teisinės valstybės principui. Pritarti iš dalies
1162
straipsnio 2 dalyje skaičius „137“ yra projekto tekste, tačiau yra išbraukiamas projekto lyginamojo varianto tekste. Projekto lyginamasis variantas taisytinas. Pritarti
1191
norminio administracinio akto panaikinimą, tačiau tokia nuostata išlieka įstatymo 119 straipsnio 1 dalyje. Siūlyta minėtas projekto nuostatas suderinti. Pritarti
žodžius „ir jo panaikinimo“
lyginamojo varianto tekste, įstatymo II skyriaus aštuntojo ir devintojo skirsnių pavadinimuose prieš žodį „skirsnis“ neturi likti išbrauktų žodžių „septintasis“ ir „aštuntasis“. Pritarti 62.
skyriaus aštuntojo skirsnio pavadinimas rašytinas taip: „Skundai dėl rinkimų įstatymų ar Referendumo įstatymo pažeidimų“ (plg. su kitais analogiškais projektu siūlomais pakeitimais). Pritarti
1272
straipsniu siūloma įstatyme įtvirtinti modelinį teismo procesą. Straipsnio turinys diskutuotinas. Pirma, atsižvelgiant į tai, jog straipsniu siūlomas konceptualus įstatymo pakeitimas, manytina, jog, vadovaujantis teisės aiškumo principu, reikia apibrėžti ne tik modelinio teismo proceso sąvoką, tačiau ir modelinės bylos sąvoką, ypač atsižvelgiant į tai, jog toliau straipsnyje tokia sąvoka yra vartojama. Pritarti iš dalies Siekiant, kad būtų aišku, kas yra modelinė byla, galima būtų papildyti ABTĮ projekto 127 straipsnio 2 dalį, pavyzdžiui: „ Jei yra duomenų, kad viename ar keliuose apygardų administraciniuose teismuose yra nagrinėjama daugiau kaip 20 individualiųjų vienarūšių bylų, viena ar daugiau iš anksčiau paminėtų administracinių bylų gali būti nagrinėjama modelinio teismo proceso tvarka ir vadinama modeline byla (modelinėmis bylomis) .“
1272 Antra, straipsnio 2 dalis prasideda žodžiais „Jei yra duomenų“. Šiame kontekste pastebėtina, jog neaišku, kur tokie duomenys turi būti, ar šie duomenys turėtų būti kažkokiu būdu fiksuojami. Neaišku, kodėl modelinis procesas turėtų būti pradedamas teisėjo ar teisėjų kolegijos prašymu, ar toks reguliavimas įpareigoja teisėjus rinkti ir kaupti duomenis apie potencialias modelines bylas. Neaišku, ar teisė inicijuoti modelinį procesą neturėtų būti nustatyta tam tikrų teismų pirmininkams Neaišku, ar teisė inicijuoti modelinį procesą neturėtų būti nustatyta tam tikrų teismų pirmininkams ex officio .
Nepritarti Kaip matyti iš aptariamos nuostatos, pareiga kaupti duomenis apie vienarūšes bylas nėra nustatyta, nuostata nėra imperatyvi. Taigi teisėjas ar teisėjų kolegija galėtų siūlyti nagrinėti bylą modelinio teismo proceso tvarka, jei pastebėtų, kad teisme yra vienarūšių bylų ir jų daugiau kaip 20. 65. Vyriausiasis administracinis teismas
1272 Kalbant apie straipsnio
vartojimą pagrindžia siekis supaprastinti modelinės bylos iškėlimo procesą. Tam, kad nekiltų abejonių, kaip bus skaičiuojamos 20 bylų arba ar reikalaujama tiksliai suskaičiuoti 20 bylų, nuspręsta modelinės bylos iškėlimą susieti su pagrįstu teismo manymu, kad nagrinėjama daugiau nei 20 individualiųjų vienarūšių bylų. Nenustatymas, kad vienarūšės bylos sujungiamos į modelinę bylą pagal jų gavimo datą. gali būti laikomas pateisinamu būtinybe veiksmingai vykdyti teismingumą. Modelinės bylos tikslas
1273 Trečia, pastebėtina, jog straipsnio 3 dalis yra perkrauta savarankiškomis teisės normomis. Siūlytina teisės normas dėstyti atskiromis straipsnio dalimis ar dalimi su punktais. Pritarti iš dalies 67.
127 3,5 Ketvirta, straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, jog viena ar kelios bylos gali būti nagrinėjamos modelinio proceso tvarka. Straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, jog keletas vienarūšių individualiųjų bylų gali būti sujungtos į vieną modelinę bylą. Šiame kontekste pastebėtina, jog neaišku kokiais pagrindais turėtų būti vadovaujamasi tik kai kurias bylas sujungiant į modelinę bylą, o kažkurių į tokią bylą neapjungiant. Pažymėtina, jog, pradėjus modelinę bylą, pagal straipsnio 5 dalies nuostatas kitų individualiųjų bylų nagrinėjimas sustabdomas. Taigi būtų sukuriama situacija, kai proceso dalyviai atsidurtų skirtingoje teisinėje padėtyje, nes pirmiausia būtų išnagrinėta modelinė byla ir tik vėliau individualiosios bylos. Taigi tam tikri asmenys sprendimą byloje gautų anksčiau nei kiti. Klausimas aktualus, pavyzdžiui, tais atvejais, kai pagal teismo sprendimą asmenims priklauso finansinė kompensacija. Neaišku, kodėl dėl tam tikro teismo pirmininko sprendimo, priimto vadovaujantis neaiškiais teisiniais pagrindais, be to, neskundžiamo, vieni asmenys teisę į finansinę kompensaciją galėtų realizuoti anksčiau nei kiti asmenys, nors, pavyzdžiui, jų kreipimasis į teismą buvo ankstesnis nei kitų asmenų, kurių bylos buvo sujungtos į modelinę bylą. Svarstytina galimybė reguliavimą tobulinti. Nepritarti ABTĮ projekte siūlomos nuostatos nesudaro prielaidų proceso dalyvių teisių pažeidimui: siekiant, kad nebūtų didelio laiko tarpo tarp modelinės bylos išnagrinėjimo ir individualių bylų išnagrinėjimo, ABTĮ 127 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad administraciniai teismai imasi priemonių modelinę bylą išnagrinėti kiek įmanoma greičiau. Nors modelinė byla ir bus išnagrinėta šiek tiek greičiau, tai yra būtina siekiant užtikrinti vienodą teismų praktiką vienarūšėse administracinėse bylose. 68.
1273 Penkta, straipsnio 3 dalyje, be kita ko, siūloma nustatyti, jog „Kai keletas individualiųjų vienarūšių ar modelinių bylų yra skirtinguose apygardų administraciniuose teismuose, jas gali sujungti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas. Teismo pirmininkas, sujungęs keletą individualiųjų vienarūšių ar modelinių bylų į vieną modelinę bylą, sudaro teisėjų kolegiją šiai bylai nagrinėti.“ Pastebėtina, jog tais atvejais, kai apygardų teismų bylas sujungtų Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas, neaišku kokiu pagrindu jis sudarytų kolegiją, kokiais pagrindais tokia kolegija turėtų būti formuojama, ar tai, jog kolegiją sudarytų aukštesnės grandies teismo pirmininkas, nesudarytų papildomo spaudimo teisėjams, ar nesukeltų abejonių dėl aukštesnės grandies teismo nešališkumo, kai byla būtų nagrinėjama aukštesnės grandies teisme. Be to, pastebėtina, jog normoje nenurodoma ir tai, pagal kokius kriterijus būtų parenkamas apygardos teismas, nagrinėsiantis sujungtas skirtingų teismų bylas. Nepritarti Teisėjų kolegijos sudarymas neturėtų kelti abejonių dėl teismo nešališkumo, tai nėra veiksmas, susijęs su bylos procesu, su teisingumo vykdymu konkrečioje byloje. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą taip pat yra suteikti įgaliojimai LVAT atlikti tam tikrus veiksmus, susijusius su žemesnės instancijos teismais, pavyzdžiui, ABTĮ 471 straipsnio 4 dalyje nustatyta: „tais atvejais, kai apygardos administraciniame teisme nėra pakankamo skaičiaus teisėjų, nušalinimo klausimą sprendžia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas arba teismo pirmininko pavaduotojas, arba teismo pirmininko ar teismo pirmininko pavaduotojo paskirtas teisėjas“.
Dėl apygardos teismo, nagrinėsiančio sujungtas bylas, paskyrimo – nėra tikslinga nustatyti paskyrimo kriterijų, nes teismas, vadovaudamasis protingumo kriterijumi, vertintų, kokiam teismui turėtų būti perduodama sujungta byla, atsižvelgdamas į pareiškėjų, proceso dalyvių gyvenamąją vietą (buveinę), kitas aplinkybes. Kita vertus, šias aplinkybes teismas įvertintų dar anksčiau – spręsdamas ar tikslinga sujungti bylas. Teismas, matydamas, kad sujungtą bylą būtų neekonomiška ir neoperatyvu nagrinėti (pavyzdžiui, proceso dalyviai gyvena skirtingose apskrityse), nuspręstų, kad sujungimas būtų netikslingas. 69. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1273 Šešta, straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, jog „Nutartis pradėti arba atsisakyti pradėti modelinį procesą yra neskundžiama“. Pastebėtina, jog nuostatoje nesiūloma įtvirtinti jokių kriterijų, kurie nulemtų nutarties atsisakyti pradėti modelinį procesą priėmimo pagrindus. Svarstytina, ar tokie pagrindai nėra būtini. Aptariamos nuostatos kontekste taip pat pažymėtina, jog nėra aišku, ar tais atvejais, kai priimama nutartis atsisakyti pradėti modelinį procesą, kiti teisėjai ar teisėjų kolegijos gali kreiptis dėl modelinio proceso pradėjimo. Jei gali, tai kokiais atvejais.
Nepritarti Nutarties atsisakyti pradėti modelinį procesą priėmimo pagrindų nustatymas būtų perteklinis, nes ABTĮ projekto 127 straipsnio 1 ir 2 dalyje nustatytos aiškios sąlygos modeliniam procesui pradėti, taigi, jei nėra bent vienos iš sąlygų modeliniam procesui pradėti, būtų priimama nutartis atsisakyti jį pradėti. Kiti teisėjai (teisėjų) kolegijos galėtų kreiptis dėl modelinio proceso pradėjimo, tačiau, vadovaudamiesi protingumo principu, nesikreiptų dėl tų pačių bylų, kai jau yra priimta nutartis atsisakyti pradėti modelinį procesą. 70. Vyriausiasis administracinis teismas
1273 Atsakant į kritiką dėl straipsnio 3 dalies, nustatančios tam tikrus įgaliojimus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkui, būtina pažymėti, kad, pirma, teisėjai, inicijuojantys modelinės bylos nagrinėjimą. yra savarankiški, nes Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko atliekamos funkcijos yra griežtai atskirtos nuo kitos grandies teismuose kilusio ginčo nagrinėjimo iš esmės. Panašaus pobūdžio Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko funkcijos administraciniame procese įtvirtintos ir šiuo metu galiojančiame Administracinių bylų teisenos įstatyme, pvz., bylos perdavimo kitam teismui funkcija (Įstatymo 70 str. 2 d.). Pažymėtina ir tai, kad šiuo klausimu nebuvo gauta jokių apygardų administracinių teismų, į kuriuos buvo kreiptasi straipsnio rengimo metu, pastabų. Antra, visiškai klaidinga teigti, kad įtvirtinus apžvelgiamą nuostatą sudaromos prielaidos daryti spaudimą kitos grandies teismui. Straipsnio 3 dalies nuostata „Teismo pirmininkas, sujungęs keletą individualiųjų vienarūšių ar modelinių bylų į vieną modelinę bylą, sudaro teisėjų kolegiją šiai bylai nagrinėti“ yra savarankiška. Šios nuostatos formuluotė „Teismo pirmininkas" visais atvejais nereiškia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko.
Kaip ir nustatyta straipsnio 2 dalyje, teisėjų kolegijos sudarymo klausimus sprendžia teismo, kuriame inicijuojamas modelinis teismo procesas, pirmininkas. Atsižvelgus į aptartame kontekste kylančius neaiškumus, pritartina siūlymui teisės normas dėstyti dalimis su punktais. Pritarti
1275 Septinta, straipsnio 5 dalyje, be kita ko, siūloma nustatyti, jog „Teismo nutartis sustabdyti individualiosios bylos nagrinėjimą gali būti skundžiama atskiruoju skundu tik tuo pagrindu, kad nagrinėjama byla neatitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytų kriterijų“. Pastebėtina, jog neaišku kokios instancijos teismui turėtų būti skundžiama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis sustabdyti bylos nagrinėjimą. Nepritarti ABTĮ projekto 127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šiame straipsnyje neaptartais atvejais taikomos kitos šio įstatymo nuostatos. Atskirųjų skundų padavimą reglamentuoja ABTĮ projekto ketvirtasis skirsnis „Atskirieji skundai“. ABTĮ projekto 148 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismo (teisėjo) nutartis proceso šalys gali apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui: <....>“. Taigi, LVAT priimtos nutartys atskiraisiais skundais neskundžiamos. 72. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
1275 Pastabų dėl straipsnio
įstatymą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimai ir nutartys yra galutiniai ir neskundžiami. Pritarti
1276 Aštunta, straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti atvejus, kuriais teismas atmeta individualiosios bylos proceso šalies prašymą jį įtraukti trečiuoju suinteresuotu asmeniu į modelinės bylos procesą.
Pastebėtina, jog, vadovaujantis teisės aiškumo ir nuoseklumo principais bei elementaria teisine logika, pirmiausia derėtų nustatyti individualiosios bylos šalies teisę kreiptis į modelinę bylą nagrinėjantį teismą su tam tikru prašymu, kreipimosi tvarką, terminus, vėliau aptarti tokio prašymo nagrinėjimo procesą ir terminus ir tik tada nustatyti teismo galimus sprendimus dėl pateikto prašymo. Priešingu atveju būtų sukurtos teisinio reguliavimo spragos, kurias turėtų šalinti teismai, formuodami naują teismų praktiką, nors šiuo atveju, kai teikiama nauja įstatymo redakcija, yra visos prielaidos tokių teisės spragų nesukurti ir nedidinti teismų darbo krūvio. Siūlytina tobulinti reguliavimą. Aptartame kontekste pažymėtina ir tai, jog derėtų nuosekliai aptarti ir proceso dalyvių teisinį statusą, jo pasikeitimą ar nesikeitimą, kai individualioji byla sujungiama su kitomis bylomis į modelinę bylą, be kita ko, galimai aptariant, pavyzdžiui, atstovavimo klausimus, procesinių dokumentų kiekio, t. y. jei bylų, pavyzdžiui, dvidešimt, ar į bylą teikiamų procesinių dokumentų kopijų skaičius turėtų būti toks, kad po vieną kopiją tektų kiekvienam byloje dalyvaujančiam asmeniui, ar tokios kopijos neturėtų būti daromos teismo sąskaita, nes bylos sujungiamos teismo iniciatyva, ir kitus svarbius klausimus, sistemiškai sureguliuojant visus būtinus procesinius klausimus. Nepritarti Atkreiptinas dėmesys į tai, kad prašymas dėl įtraukimo trečiuoju suinteresuotu asmeniu modelinėje byloje būtų paduodamas ir nagrinėjamas tokia pat tvarka, kaip ir visi eiliniai prašymai. Nėra poreikio nustatinėti padavimo ir nagrinėjimo tvarką būtent šiai prašymų rūšiai.
ABTĮ projekto 127 straipsnio 6 dalyje yra tik specifiniai pagrindai tenkinti/atmesti prašymą įtraukti trečiuoju suinteresuotu asmeniu. Nėra poreikio reglamentuoti detaliau bylų sujungimo atveju spręstinus procesinius klausimus (modeliniame procese), kadangi bylų sujungimo institutas egzistuoja ir galiojančiame teisiniame reguliavime. Detalesnis reglamentavimas būtų reikalingas, jei iš teismų praktikos kiltų toks poreikis, tačiau tada detaliau reiktų reglamentuoti ne bylų sujungimą modeliniame procese, o detalizuoti bylų sujungimo bendrąsias nuostatas. 74. Vyriausiasis administracinis teismas
1276 Pažymėtina ir tai, kad straipsnio 6 dalis skirta įtvirtinti, jog pagal bendrąją taisyklę individualiosios bylos proceso dalyvis neįtrauktinas į modelinį procesą, o teismo nutartis dėl atsisakymo šį asmenį įtraukti į modelinį procesą neskundžiama. Šių nuostatų įtvirtinimas gali būti pagrįstas siekiu kuo operatyviau išnagrinėti modelinę bylą. Pastebėtina, kad konkretus vienarūši ų bylų proceso dalyvių subjektinių teisių gynybos mastas galutinai išsprendžiamas individualiojoje byloje. Pritarti
127 8,9,10 Pritartina Teisės departamento teisinės technikos ir kalbinėms pastaboms dėl straipsnio 8, 9,
127 8,10 Devinta, straipsnio 8 ir 10 dalyse po žodžio „įsiteisėjus“ trūksta žodžio „sprendimui“. Pritarti
127 8,9 Dešimta, straipsnio 8 ir 9 dalyse vartojama sąvoka „byla peržiūrėta apeliacine tvarka“. Siūlytina vartoti įstatymo terminiją ir vartoti sąvoką „byla išnagrinėta apeliacine tvarka“.
O tuo atveju, jei modelinėje byloje šiomis nuostatomis siūloma nustatyti naują apeliacijos modelį, kai bylos yra peržiūrimos, o ne nagrinėjamos, siūlytina tokio proceso reguliavimą detalizuoti. Pritarti
1279 Vienuolikta, kelia abejonių, jog straipsnio 9 dalyje siūloma nustatyti, kad apie įsiteisėjusį teismo sprendimą, patikrintą apeliacine, tvarka pranešama visiems apygardų teismams tik tuo atveju, jeigu pareiškėjo reikalavimai buvo atmesti. Neaišku, kodėl nebūtų galima nustatyti reikalavimo pranešti ir apie tuos sprendimus, kuriais pareiškėjo reikalavimai buvo patenkinti. Pritarti
1279 Dvylikta, straipsnio 9 dalyje siūloma nustatyti, jog „ Jei teismo sprendimu modelinėje byloje, peržiūrėtoje apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme, pareiškėjo reikalavimai buvo atmesti, apie tokio sprendimo įsiteisėjimą informuojami visi apygardų administraciniai teismai. Apygardų administraciniai teismai apie šioje dalyje nurodyto sprendimo įsiteisėjimą praneša individualių jų administracinių bylų proceso šalims. Jei per vieną mėnesį nuo pranešimo apie teismo sprendimą, kuriuo pareiškėjo reikalavimai buvo atmesti, modelinėje byloje gavimo individualios ios bylos proceso šalis nepaduoda prašymo atnaujinti individualios ios bylos nagrinėjimą, skundas (prašymas, pareiškimas) individualioj oje byloje paliekamas nenagrinėtas. Per nustatytą terminą pateikus minėtą prašymą, individualios ios bylos nagrinėjimas yra atnaujinamas “. Nuostata diskutuotina. Manytina, jog apygardų teismai ne tik turėtų pranešti apie tam tikro sprendimo modelinėje byloje priėmimą, tačiau kartu ir aiškiai nurodyti pareiškėjo teisę paduoti prašymą atnaujinti bylos nagrinėjimą ir tokio prašymo nepadavimo teisines pasekmes. Pritarti 80.
12710 Trylikta, straipsnio 10 dalis perkrauta savarankiškomis teisėmis normomis, apimančiomis ir bylos nagrinėjimo tvarkos keitimo, ir teismo sprendimo turinio, ir kolegijos keitimo vienu teisėju, ir tam tikros nutarties priėmimo, ir nutarties išsiuntimo, ir šios nutarties skundimo tvarkos, ir teisės šalims pareikšti prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir dar kelių klausimų teisinį reguliavimą. Svarstytina, kodėl tokio reguliavimo negalima išdėstyti atskira straipsnio dalimi su punktais ar net atskiru savarankišku straipsniu su deramu pavadinimu. Aptartame kontekste atskirai pažymėtina, jog neaišku, kodėl konceptualų įstatymo pakeitimą siūloma įtvirtinti viename įstatymo straipsnyje, teisės normas dėstant kaip tam tikras teksto dalis, o ne kaip procesines normas, sistemiškai ir nuosekliai reguliuojančias tam tikrą proceso modelį. Siūlytina vadovautis keičiamo įstatymo dėstymo modeliu ir teisės normas suskirstyti į straipsnius, dalis, punktus. Analogiška pastaba išsakytina ir dėl kitų siūlomų įstatymo pakeitimų, kuriais straipsnių dalys perkraunamos savarankiškomis normomis, pagal teisės technikos normas dėstytinomis atskiromis dalimis. Pritarti iš dalies
12710 Keturiolikta, straipsnio 10 dalyje nurodytina kokiam subjektui turi būti pateiktas siūlymas paskirti nagrinėti bylą vienam teisėjui, kai iš pradžių tokiai bylai nagrinėti buvo sudaryta kolegija. Taip pat nurodytina, ar sprendimą bylą nagrinėti supaprastinta tvarka priima tas subjektas, kuriam pateiktas pasiūlymas, o jei taip, tai kodėl tokiu atveju nutartį bylą nagrinėti supaprastinta tvarka priima teismas, o ne konkretus subjektas, kuriam pateiktas siūlymas. Taip pat nurodytina, kokiu būdu subjektas, kuriam pateiktas siūlymas, turi į šį pasiūlymą reaguoti, kokiu procesiniu dokumentu ir per kokį terminą.
Pritarti iš dalies ABTĮ projekto 43 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teisėjų kolegijos narius, jos pirmininką ir teisėją pranešėją skiria administracinio teismo pirmininkas ar Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas. Atsižvelgiant į tai, klausimą dėl kolegijos pakeitimo vienu teisėju taip pat turėtų spręsti teismo, kuriame buvo sudaryta teisėjų kolegija, pirmininkas – galima tai nurodyti aptariamame straipsnyje. Tačiau netikslinga teismo pirmininką į pareigoti spręsti dėl supaprastinto proceso apskritai – tai gali atlikti bylą nagrinėjantis teismas. Nereikia nurodyti, kokiu procesiniu dokumentu sprendžiamas kolegijos pakeitimo vienu teisėju klausimas ir per kokį terminą – ABTĮ projekto 43 straipsnio 4 dalyje taip pat nenurodyta, kokiu dokumentu skiriami teisėjų kolegijos nariai ir per kokį terminą. 82. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
127 5,11 Penkiolikta, manytina, jog, atsižvelgiant į straipsnio 11 ir 5 dalių turinį, derėtų sureguliuoti individualiųjų bylų, dėl kurių pareiškimai teisme gauti modelinio proceso metu, situaciją ir nustatyti, ar turi būti atliekami kokie nors procesiniai veiksmai tokiose bylose; jei taip, tai kokiu metu tokių bylų nagrinėjimas turi būti stabdomas. Nepritarti Kai dėl individualios bylos pareiškimas gautas modelinio proceso metu, pirmiausia turi būti išsprendžiamas jo priėmimo klausimas pagal bendrąsias nuostatas. Vėliau teismas turi teisę spręsti dėl individualios bylos sustabdymo ABTĮ projekto 127 straipsnio 5 dalies pagrindu. Šiuo atveju neįmanoma apibrėžti momentą, kada tokios bylos sustabdomos, turi būti suteikta teisė teismui spręsti – pavyzdžiui jei skundas individualioje byloje priimtas tuo metu, kai modelinė byla jau nagrinėjama LVAT, teismas galėtų nestabdyti bylos.
Analogiškas reglamentavimas galioja ir kitais panašiais bylų sustabdymo pagrindais, pavyzdžiui, kai negalima nagrinėti bylos, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka (ABTĮ projekto 100 straipsnio 1 dalies 3 punktas).;
1275
straipsnio 5 dalyje siūloma įtvirtinti santrumpą „individualios bylos“. Tačiau pastebėtina, kad (1) santrumpa turėtų skambėti „individualios ios bylos“, (2) šio straipsnio 9 dalyje vieną kartą yra pavartota sąvoka „individualiosios administracinės bylos“, (3) sąvoka „individualioji byla“ buvo vartojama jau įstatymo 113, 114 ir 116 straipsniuose. Pritarti nuosekliai vartotina santrumpa „individualiosios bylos“
138
straipsnio 1 dalyje derėtų nustatyti terminą, per kurį apeliacinės instancijos teismas turi pareikalauti administracinės bylos. Nepritarti Siūloma keisti galiojančią ABTĮ nuostatą, tačiau nepagrindžiama tokio pakeitimo būtinybė. Jei praktikoje nekyla problemų dėl aptariamos nuostatos taikymo, manytume, netikslinga ją keisti. 85. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1434
įstatymo 139 straipsnio 4 dalyje derėtų nustatyti maksimalų „protingo laiko“ terminą, kuriam suėjus teismo pirmininkas paskirtų naujos sudėties bylą nagrinėsiantį teismą. Nepritarti Siūlomas teisinis reglamentavimas būtų perteklinis. Kiekvienu konkrečiu atveju dėl minimo termino turėtų būti sprendžiama individualiai. Analogiška nuostata įtvirtinta CPK 62 straipsnio 5 dalyje. 86. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1582 45.
Įstatymo 154 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti asmenis, galinčius surašyti prašymą dėl proceso atnaujinimo. Pastebėtina, jog kelia abejonių tai, kad šio pakeitimo nuostatos nedera su įstatymo 47 straipsnio 4 dalimi. Pavyzdžiui, neaišku, kodėl asmenys, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, negalėtų surašyti prašymo, kai jie atstovauja savo artimiesiems giminaičiams ar sutuoktiniui (sugyventiniui). Siūlytina nuostatas derinti. Pritarti iš dalies Vadovaujantis CPK 347 straipsnio 3 dalies nuostata (redakcija nuo 2011-10-01) kasacinį skundą taip pat gali surašyti: asmenys, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, kai jie atstovauja savo artimiesiems giminaičiams ar sutuoktiniui (sugyventiniui); profesinės sąjungos, jeigu jos atstovauja profesinės sąjungos nariams darbo teisinių santykių bylose. Šiuo atveju bylą teisme veda profesinės sąjungos vienasmenis valdymo organas, įstatymų ar steigimo dokumentų nustatyta tvarka įgalioti kolegialių valdymo organų nariai arba atstovai pagal pavedimą – darbuotojai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, ir (ar) advokatai (advokatų padėjėjai);
Tai atitiktų ABTĮ projekto 47 straipsnio 4 dalies 4 ir 6 punktuose nurodytus asmenis. Suderinant su CPK, reikėtų suteikti teisę surašyti kasacinį skundą minėtiems asmenims. 87. Vyriausiasis administracinis teismas 2015-05-25 156,166 2,2
atnaujinti procesą nagrinėjimo apsektų {Įstatymo 152 str. 2 d.. 162 str. 2 d.; Išvados 45, 50 p ). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas gali pritarti pasiūlymui, jog prašymą dėl proceso atnaujinimo taip pat gali surašyti Įstatymo 47 straipsnio
asmenys. Pastebėtina, kad būtent toks sutarimas buvo pasiektas 2014 m. sausio
darbo grupėje administraciniam procesui tobulinti.
Vis dėlto nesutikina. kad reikėtų detalizuoti aplinkybes, kuomet stabdomas skundžiam o sprendinio vykdymas, sprendžiant prašymą atnaujinti procesą. Tokie atvejai negali būti iš anksto apibrėžti, nes šioje srityje būtina išlaikyti teismo diskreciją, kuri leistų teisei prisitaikyti prie kintančių visuomeninių santykių bei užtikrinti konkuruojančių interesų pusiausvyrą. Atsižvelgęs į tai, kad Teisės departamento išvada dėl Įstatymo projekto Nr. XIIP-2877 nekeičia nei pateikto projekto tikslų, nei suinteresuotų institucijų pasiekto sutarimo esmės, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas iš esmės pritaria pateiktam įstatymo projektui. Teikiamo įstatymo projekto priėmimas iš tiesų padėtų pasiekti prioritetinius veiksmingos teisminės gynybos tikslus. Pritarti iš dalies
susivienijimas
158 Projekto 154 str. 2 d. siūloma numatyti, ka d prašymą dėl proceso atnaujinimo surašo advokatas . Valstybės atstovo , kito juridinio asmens prašymą dėl proceso atnaujinimo taip pat gali surašyti juridinio asmens darbuotojai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Jeigu prašymą dėl proceso atnaujinimo paduoda fizinis asmuo; turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, surašyti šį prašymą turi teisę jis pats. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad toks siūlymas yra siejamas su CPK nuostatomis, reglamentuojančiomis kasacinį procesą, tokiu būdu siekiama, kad teisminiame procese, ginant asmenų teises ir laisves, dalyvautų tik aukščiausios kvalifikacijos teisininkai, turintys reikiamą išsilavinimą, patirtį ir žinias. Susivienijimas minėtam siekiui iš esmės pritaria, tačiau taip pat pažymi, kad priėmus siūlomą nuostatą, asmenims gali būti nepagristai apribota galimybė ginti pažeistas teises ir teisėtus interesus.
Susivienijimas atkreipia dėmesį, jog Projekto 47 str. 4 d. numato, kad Įgaliotaisiais atstovais teisme, be kita ko, gali būti ir profesinės sąjungos, jei jos atstovauja profesinės sąjungos nariams tarnybos teisinių santykių bylose. Atsižvelgiant į tai, Susivienijimas siūlytų 154 str. papildyti nuostata, kad fiziniams asmenims tarnybos teisinių santykių bylose prašymą dėl proceso atnaujinimo gali surašyti profesinės sąjungos, kurios nariu yra fizinis asmuo, atstovas, turintis aukštąjį universitetinį teisini išsilavinimą (vienasmenis valdymo organas ar įstatymų ar steigimo dokumentų nustatyta tvarka įgaliotas kolegialaus valdymo organo narys arba atstovas pagal pavedimą - darbuotojas). Profesinių sąjungų misija - atstovauti ir ginti darbuotojų profesinius, ekonominius interesus. Susivienijimas pažymi, kad atstovaudamos savo narius teismuose, profesinės sąjungos turi sukaupusios reikiamos patirties, profesinių sąjungų narius atstovauja kompetentingi teisininkai, besispecializuojantys būtent tarnybos santykių bylose, todėl, Susivienijimo nuomone, nėra pagrindo abejoti profesinės sąjungos atstovų ir/ar darbuotojų, turinčių reikiamą teisinį išsilavinimą, gebėjimu tinkamai atstovauti savo narius. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad ginčai dėl tarnybos santykių, taip pat kaip ir darbo ginčai, neretai yra susiję su į teismą besikreipiančių tarnautojų finansine padėtimi, todėl reikalavimas proceso atnaujinimo atveju kreiptis į advokatą reikalautų papildomų išlaidų, o tai gali užkirsti kelią asmenims tinkamai ginti pažeistas teises ir teisėms interesus.
Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, Susivienijimas siūlo tobulinti Projektą, 154 str. numatant, kad profesinių sąjungų nariams prašymą dėl proceso atnaujinimo tarnybos santykių bylose gali surašyti ir profesinės sąjungos atstovas, turintis aukštąjį universitetinį teisini išsilavinimą. Pritarti iš dalies Į pastabą dėl ABTĮ projekto 154 straipsnio 2 dalies būtų atsižvelgta, patikslinus aptariamą nuostatą pagal LRS TD 45 pastabą. 89. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1602
atnaujinti procesą turi būti pridedami įrodymai, patvirtinantys prašymą surašiusio asmens teisinę kvalifikaciją“. Svarstytina, ar toks reikalavimas būtų pagrįstas visais atvejais. Pavyzdžiui, neaišku, ar advokatams taip pat reikėtų pateikti teisinę kvalifikaciją pagrindžiančius įrodymus. Be to, neaišku, kodėl šioje nuostatoje kalbama apie teisinę kvalifikaciją ir kokie dokumentai įrodytų asmens teisinę kvalifikaciją. Siūlytina reguliavimą detalizuoti arba derinant įstatymo terminologiją nustatyti, jog šiuo atveju įrodymu būtų dokumentas dėl aukštojo universitetinio teisinio išsilavinimo. Nepritarti CPK 347 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta analogiška nuostata. 90. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
skyriaus pirmojo ir antrojo skirsnių galiojančiose nuostatose, taip pat ir šiuo projektu siūlomuose šių skirsnių straipsnių (ir įstatymo 156 straipsnio) pakeitimuose apeliacinį skundą paduodantis (padavęs) asmuo (pareiškėjas) vadinamas apeliantu.
Tačiau pastebėtina, kad sąvoka „asmuo“ lieka įstatymo
pastraipoje). Svarstytina, ar įstatymo 131 ir, ypatingai, 134 straipsnių tekstas neturėtų būti šiuo požiūriu pakoreguotas. Pritarti iš dalies ABTĮ projekto 134 straipsnio 3 dalyje galima vartoti sąvoką „apeliantas“. O ABTĮ 131 straipsnyje kalbama apie asmenis, turinčius teisę paduoti apeliacinį skundą, tačiau neinicijuojančius apeliacinio skundo padavimo. Todėl abejojame, kad sąvoka „apeliantas“ šiuo atveju tinkama. 91. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1611
straipsnio 1 dalies paskutiniame sakinyje nustatyta, kad „patikrinama, ar prašymas atitinka šio įstatymo 153–155 straipsniuose įtvirtintus reikalavimus, ar paduotas nepraleidus nustatytų terminų .“ Tačiau diskutuotina, ar žodžiai „ar paduotas nepraleidus nustatytų terminų“ nėra pertekliniai, kadangi aukščiau paminėtas įstatymo 155 straipsnis kaip tik ir reguliuoja prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminus. Pritarti Žodžių „ar paduotas nepraleidus nustatytų terminų“ galima būtų atsisakyti
1672
straipsnio 2 dalyje vadovaujantis teisinio aiškumo principu ir proceso operatyvumo principu nustatytinas terminas, per kurį teismas, priėmęs prašymą atnaujinti procesą, jo kopijas išsiunčia proceso šalims. Pritarti iš dalies
1682 50.
Įstatymo 162 straipsnio 2 dalyje vadovaujantis teisinio aiškumo principu bent bendrais bruožais apibrėžtina kokios aplinkybės turėtų nulemti atvejų išskirtinumą Nepritarti Negali būti iš anksto apibrėžti atvejai, kuriais, priėmęs nagrinėti prašymą atnaujinti procesą, teismas sustabdytų skundžiamo sprendimo ar nutarties vykdymą. Diskrecijos suteikimas teismui leistų prisitaikyti prie kintančių visuomeninių santykių. 94. Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja L.Zdanavičienė Atkreiptinas dėmesys, jog Seime (jau priskirti Teisės ir teisėtvarkos komitetui kaip pagrindiniam) yra svarstomi dar keli Administracinių bylų teisenos įstatymo pakeitimo projektai: Nr. XIIP-320, XIIP-2924, XIIP-3017, XIIP-3504. Minėtų projektų nuostatos svarstytinos naujos redakcijos Administracinių bylų teisenos įstatymo projekto kontekste. Pritarti iš dalies
patarėja L.Zdanavičienė Seimas 2015-06-11 priėmė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 4,
Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolo Nr. 16 įsigaliojimo Lietuvos Respublikai dieną. Atsižvelgiant į šio įstatymo nuostatas keistųsi svarstomo projekto 4, 100 ir 101 straipsnių nuostatos, kurios turėtų įsigalioti aukščiau minėtą dieną. Priėmus naujos redakcijos Administracinių bylų teisenos įstatymą, reikėtų atitinkamai keisti minėtą įstatymą arba šiame įstatyme daryti atitinkamas pataisas, o minėtą įstatymą pripažinti netekusiu galios. Pritarti
2015-05-25 Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme buvo gautas Jūsų prašymas pateikti išvadas dėl Administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2877 ir Administracinių ginču komisijų įstatymo Nr. VIII-1031 pakeitimo įstatymo projekto Nr. X1IP~2878.
X1IP~2878. Informuojame, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pritaria pateiktiems teisės aktų projektams. Parengti ¡statymų projektai iš tiesų gali veiksmingai prisidėti prie efektyvios ir greitos asmens teisių ir teisėtų interesų gynybos, sprendžiant viešojo administravimo srities ginčus. Pažymėtina, kad įstatymų projektai Nr. XIIP-2877—2878 atitinka bendrąją suinteresuotųjų institucijų, dalyvavusių šių projektų rengime, poziciją. Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui 2013 m. rugsėjo 16 d. Įsakymu Nr. 1 R-220 (2013 m. spalio 17 d. įsakymo Nr. 1R-236 redakcija) sudarius Darbo grupę administraciniam procesui tobulinti. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo atstovai aktyviai dalyvavo jos veikloje. Parengtas Įstatymo projekto Nr. XIIP-2877 (toliau - įstatymas) tekstas visiškai atspindi šiame procese dalyvavusių subjektų pasiektą sutarimą. Įstatymų pakeitimus pasitarimų metu taip pat išsamiai apsvarstė ir daugumai jų pritarė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjai bei teisininkai. Papildomai pažymime, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, susipažinęs su Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2015 m. balandžio 15 d. išvada Dėl Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos Įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo Įstatymo projekto Nr. XIIP - 2877 (toliau - Išvada), pritaria pateiktoms pastaboms, kurios yra kalbinės ir kuriomis siekiama aiškiau išdėstyti Įstatymo teisės normas (Išvados 2 -16 , 18-20. 22 -25. 28-32, 35, 37-40. 42, 46-48 p.). Taip pat informuojame apie Teisės departamento siūlymus, kuriems Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas negali pritarti arba gali pritarti tik iš dalies:
Respublikos Vyriausybės Mokestinių ginčų komisija prie
įstatymų projektų Nr. XIIP-2877 - 2878. Atsižvelgti
Negauta 5.
įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas 2015-06-03 * siūlyti pagrindiniam komitetui įstatymo projektą Nr. XIIP-2877 tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, Vyriausiojo administracinio teismo ir Lietuvos advokatūros pasiūlymus, kuriems Komitetas pritarė. Pritarti
pasiūlymai: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu - už. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Stasys Šedbaras, Julius Sabatauskas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA: Komiteto patobulintas įstatymo projektas ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas [1] Atkreipiame dėmesį, kad teisės normos turi palikti vertinimo laisvę bylą nagrinėjančiam teisėjui nuspręsti, kada naudotis šia teise, jam atsižvelgus į konkrečios bylos aplinkybes. Kaip pažymima teisės moksle, aktyvus teisėjo vaidmuo jokiu būdu nereiškia jo pareigos visais atvejais kelti versijas ir jas įrodinėti ar paneiginėti, siekiant nustatyti, ar neegzistuoja kokios nors papildomos šalių nenurodytos aplinkybės, galinčios turėti įtakos skundžiamo administracinio akto teisėtumui, jeigu nurodytų aplinkybių visuma nesuponuoja tokios tikimybės. NORKUS, R. Įrodymai ir įrodinėjimas administraciniame procese. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 20, p.
20, p. 159. [2] Išnagrinėjęs bylą, administracinis teismas priima vieną iš šių sprendimų: <…>
4) patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymų numatytu būdu. [3] Išsamiau žr. LEFRANC, P. Administracinio sprendimo trūkumų ištaisymas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 24, 2012, p. 378–392. [4] Šiuo aspektu reikia pabrėžti, kad minėti teismai naudojasi absoliučia jurisdikcija, t. y. jie gali veikti institucijos vietoje ir arba priimti naują sprendimą, arba pakeisti ginčijamą sprendimą, ne visose bylose, o teisės aktuose nustatytais atvejais. Pvz., Italijoje ši taisyklė taikoma tik bylose dėl rinkimų ir administracinių nuobaudų, Slovakijoje – dėl mokestinių nuobaudų, Prancūzijoje – dėl kvazidelikto, sutarčių, rinkimų, mokestinių klausimų, pensijų, pavojingų statinių, registruotų aplinkos apsaugos centrų, institucijos paskirtų baudų ir kt., Bulgarijoje – dėl užsieniečių teisinės padėties ir ekonominių sankcijų, Danijoje – dėl mokestinių teisinių santykių, Vengrijoje – dėl mokesčių, užsieniečių teisinės padėties, nuosavybės teisinių santykių, Vokietijoje – dėl tarnybinės atsakomybės ir pan. [5]
Sąjungos valstybės tarybų ir aukščiausiųjų administracinių teismų asociacijos seminaro „ Aukščiausiesiems administraciniams teismams suteiktų teisių veiksmingumo didinimas“ (angl. Increasing the efficiency of the Supreme Administrative Courts' powers) duomenys.
Prieiga internete: <http://www.juradmin.eu/index.php/en/seminars/397-seminar-in-brussels-on-1-and-2-march-2012> [6] Administraciniai teismai turi teisę priimti tarpinį teismo sprendimą, suteikdami viešojo administravimo institucijai galimybę (apylinkės teismo atveju) arba jai nurodydami (Valstybės tarybos Administracinės jurisdikcijos skyriaus ir Centrinio apeliacinio teismo atveju) ištaisyti ginčijamo sprendimo (jo dalies) trūkumus per nustatytą laiką, išskyrus tuos atvejus, kai toks klaidų ištaisymas reikštų neteisingą elgesį su suinteresuotais asmenimis, kurie nėra bylos šalis. Tarpinis teismo sprendimas turėtų suteikti kiek įmanoma detalesnę informaciją, kaip ištaisyti trūkumus. Tokiais atvejais administracinė institucija nedelsiant turėtų pranešti administraciniam teismui, ar ji ketina pasinaudoti galimybe ištaisyti trūkumus, arba informuoti, kad trūkumus jau yra ištaisiusi. Jeigu institucija ketina ištaisyti trūkumus, ji privalo raštu nedelsiant pateikti informaciją, kaip bus ištaisyti nurodyti trūkumai. Per nustatytą laiką po išsiųsto rašytinio pranešimo bylos šalys gali užregistruoti savo poziciją dėl trūkumų šalinimo. Tuomet bus priimtas galutinis teismo sprendimas dėl pradinio skundo, kuriuo ginčijamas atitinkamas sprendimas (ir kurio trūkumai vėliau buvo arba nebuvo ištaisyti). Kai administracinio sprendimo trūkumų ištaisymo mechanizmas nesuveikia (t. y. administracinė institucija atsisako ištaisyti nustatytą trūkumą), kartu su teise panaikinti ginčijamą sprendimą Valstybės taryba gali įpareigoti instituciją priimti naują sprendimą, atsižvelgiant į teismo sprendimą; nustatyti terminą, per kurį valstybės institucija turi priimti minėtą naują sprendimą; paskirti administracinei institucijai baudą nurodytos šalies naudai, kai institucija nevykdo teismo sprendimo. Išsamiau žr.
Išsamiau žr. Nyderlandų ataskaitą „Aukščiausiesiems administraciniams teismams suteiktų teisių veiksmingumo didinimas“. Prieiga internete: < http://aca-europe.eu/seminars/Brussels2012/Netherlands.pdf >. Taip pat SEERDEN, R. ir STROINK, F. Administrative Law of the European Union, Its Member States and the United States: A Comparative Analysis (Ius Commune Europaeum). Intersentia, 2012, p. 148–152.