Projekto Nr Projekto lyginamasis variantas
2015
1 straipsnis. 17 straipsnio pakeitimas ir papildymas
išmokos darbuotojams už jiems ir jų šeimos nariams suteiktas gydymo paslaugas, neviršijančios 25 procentų per mokestinį laikotarpį darbuotojui apskaičiuotų su darbo santykiais susijusių pajamų ;“ . 2. Pakeisti 17 straipsnio 1 dalies 28 punktą ir jį išdėstyti taip: ,,28) ne individualios veiklos turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamos, gautos pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn kilnojamąjį daiktą (įskaitant kilnojamąjį pagal prigimtį daiktą, kuris nekilnojamuoju pripažįstamas pagal įstatymus), jeigu šios rūšies daiktui pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus privaloma teisinė registracija ir šis daiktas yra nustatyta tvarka įregistruotas Europos ekonominės erdvės valstybėje, jeigu toks daiktas įsigytas anksčiau negu prieš 3 metus iki jo pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn; turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamos, gautos per mokestinį laikotarpį pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn šios dalies 53 ir 54 punktuose nenurodytą nekilnojamąjį pagal prigimtį daiktą, esantį Europos ekonominės erdvės valstybėje, jeigu toks daiktas įsigytas anksčiau negu prieš 5 metus iki jo pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn. Nuostata dėl 5 metų laikotarpio netaikoma, jeigu pajamos yra gautos pardavus paveldėjimo ar dovanojimo būdu įsigytą iš sutuoktinių, vaikų (įvaikių), tėvų (įtėvių), brolių, seserų, vaikaičių ir senelių turtą;“. 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir taikymas
1Šis įstatymas įsigalioja 2016 m. sausio 1 d. 2. Šio įstatymo nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2015 metų ir
vėlesnių metų mokestinių laikotarpių pajamas. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
Respublikos Prezidentas Teikia: Seimo nariai: Raimundas Markauskas Dangutė Mikutienė Zita Žvikienė Kęstutis Daukšys Gintaras Tamošiūnas Jonas Kondrotas Raimundas Paliukas Darius Ulickas Viktoras Fiodorovas Valdas Skarbalius Gediminas Jakavonis Petras Narkevičius
DĖL
rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Lietuvos Respublikos Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMĮ) 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas parengtas atsižvelgiant į rinkėjų išreikštus pasiūlymus ir pageidavimus. GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies142 punkto papildymu siekiama, kad prie neapmokestinamųjų pajamų būtų priskiriamos darbdavio išmokos darbuotojams už jiems ir jų šeimos nariams suteiktas gydymo paslaugas, neviršijančios 25 procentų per mokestinį laikotarpį darbuotojui apskaičiuotų su darbo santykiais susijusių pajamų. GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 28 punkto pakeitimu siekiama nustatyti, kad gyventojams, kuriuos ištiko nelaimė, tai yra mirus sutuoktiniui, vaikui (įvaikiui), tėvams (įtėviams), broliams, seserims, vaikaičiams ar seneliams, nereikėtų mokėti 15 procentų mokestį nuo pardavimo pajamų, gautų už paveldėtą iš minėtų asmenų ne individualios veiklos nekilnojamąjį turtą. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projektą iniciavo ir parengė Lietuvos Respublikos Seimo narys Raimundas Markauskas. 3.
santykiai: Pagal šiuo metu galiojančias GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 28 punkto nuostatas neapmokestinamoms pajamoms yra priskiriamos ne individualios veiklos turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamos, gautos pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn kilnojamąjį daiktą (įskaitant kilnojamąjį pagal prigimtį daiktą, kuris nekilnojamuoju pripažįstamas pagal įstatymus), jeigu šios rūšies daiktui pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus privaloma teisinė registracija ir šis daiktas yra nustatyta tvarka įregistruotas Europos ekonominės erdvės valstybėje, jeigu toks daiktas įsigytas anksčiau negu prieš 3 metus iki jo pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn; turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamos, gautos per mokestinį laikotarpį pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn šios dalies 53 ir 54 punktuose nenurodytą nekilnojamąjį pagal prigimtį daiktą, esantį Europos ekonominės erdvės valstybėje, jeigu toks daiktas įsigytas anksčiau negu prieš 5 metus iki jo pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn. Šiuo metu GPMĮ prie neapmokestinamųjų pajamų nepriskiriamas iš gyventojo sutuoktinio, vaikų (įvaikių), tėvų (įtėvių), brolių, seserų, vaikaičių ir senelių paveldėtas ar gautas dovanų turtas. Tokį turtą parduodamas ar kitaip perleisdamas asmuo turi laukti 5 metus arba mokėti 15 procentų nuo pardavimo pajamų gyventojų pajamų mokestį. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Teikiama Įstatymo projekto nuostata, pagal kurią prie neapmokestinamųjų pajamų būtų priskiriamos darbdavio išmokos darbuotojams už jiems ir jų šeimos nariams suteiktas gydymo paslaugas, neviršijančios 25 procentų per mokestinį laikotarpį darbuotojui apskaičiuotų su darbo santykiais susijusių pajamų, paskatintų darbdavį rūpintis darbuotojų ir jų šeimos narių sveikatinimu bei ugdytų darbuotojo lojalumą darbdaviui.
Šiomis priemonėmis būtų galima stabdyti kvalifikuotos darbo jėgos migraciją ir jos praradimą. Pakeitus GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 28 punktą, bus pagerinama sunkioje situacijoje atsidūrusių asmenų padėtis, kai jiems nebereikės papildomai mokėti mokesčio už šeimos sukurtą turtą arba laukti 5 metų laikotarpį. Tai pagerins dalies šeimų finansinę padėtį, paskatins nekilnojamojo turto judėjimą arba suteiks galimybę asmenims gautas lėšas investuoti Lietuvoje į kitą veiklą (pvz., kurti verslą). Dabar GPMĮ įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 28 punkto nuostatomis įteisinta tvarka neskatina gyventojų parduoti turimą nekilnojamąjį turtą, todėl jis dažnai stovi nenaudojamas ir taip nekuriama pridėtinė vertė. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Priėmus Įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Įstatymo projektas neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7.
įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Teikiama Įstatymo projekto nuostata, pagal kurią prie neapmokestinamųjų pajamų būtų priskiriamos darbdavio išmokos darbuotojams už jiems ir jų šeimos nariams suteiktas gydymo paslaugas, neviršijančios 25 procentų per mokestinį laikotarpį darbuotojui apskaičiuotų su darbo santykiais susijusių pajamų, sumažins kvalifikuotos darbo jėgos migraciją ir jos praradimą. Atskirais atvejais sumažės bedarbystė, tai teigiamai įtakos verslo sąlygas. GPMĮ
verslo plėtrai, nes suaktyvės nekilnojamojo turto prekyba, o gyventojų gautos pajamos pardavus turtą, galės būti investuojamos Lietuvoje verslo kūrimui. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Įgyvendinant Įstatymo projektu siūlomas nuostatas, naujų teisės aktų priimti, galiojančių teisės aktų pakeisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus . 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, - kas ir kada juos turėtų priimti:
Įstatymo projektui įgyvendinti nereikia priimti įgyvendinamųjų teisės aktų. 12.
12Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Įstatymo projekto nuostatoms įgyvendinti papildomų valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
„Neapmokestinamosios pajamos“, „turto pardavimo pajamos“, „mokesčio lengvata “. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Nėra. Teikia Seimo nariai: Raimundas Markauskas Dangutė Mikutienė Zita Žvikienė Kęstutis Daukšys Gintaras Tamošiūnas Jonas Kondrotas Raimundas Paliukas Darius Ulickas Viktoras Fiodorovas Valdas Skarbalius Gediminas Jakavonis Petras Narkevičius
ORIGINALAS NEBUS SIUNČIAMAS EUROPOS TEISĖS DEPARTAMENTAS PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTERIJOS Biudžetinė įstaiga, Vil niaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. etd @etd.lt . Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2015-04- Nr. Į 2015-03-26 Nr. XIIP-2864 Lietuvos Respublikos Seimui DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO ĮSTATYMO NR. IX-1007 17 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIP-2864 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2871, pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotoja Rūta Krasuckaitė Gintarė Taluntytė, tel. 8 70663 699, el. p. [email protected]
DĖL
2015-04-07 Nr. XIIP-2864 Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams bei teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
išmokos darbuotojams už jiems ir jų šeimos nariams suteiktas gydymo paslaugas, neviršijančias 25 procentų per mokestinį laikotarpį darbuotojui apskaičiuotų su darbo santykiais susijusių pajamų, būtų neapmokestinamos. Siūloma mokesčio lengvata diskutuotina keliais aspektais. Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu galiojančio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies
punktai numato mokesčio lengvatą darbuotojo naudai darbdavio mokamų draudimo įmokų už papildomą (savanorišką) sveikatos draudimą, kai draudimo objektas yra apdraustojo sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimas. Antra, įstatymo projektu siūloma mokesčio lengvatą taikyti ir darbuotojo šeimos narių atžvilgiu, kai tuo tarpu darbdavio įmokos mokamos darbuotojo naudai už papildomą (savanorišką) sveikatos draudimą, kai draudimo objektas yra apdraustojo sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimas, yra taikomos tik darbuotojų atžvilgiu. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu galiojanti ir įstatymo projektu siūloma mokesčio lengvatos iš esmės apima asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokestinimą, svarstytina, ar mokesčio lengvatos taikymas platesniam subjektų ratui, nesant pagrįstų kriterijų, atitiktų mokesčių mokėtojų lygybės principą, įtvirtintą Mokesčių administravimo įstatymo 7 straipsnyje, kuris numato, jog taikant mokesčių įstatymus, visi mokesčių mokėtojai dėl šių įstatymų nustatytų sąlygų yra lygūs.
Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad galiojančiuose įstatymuose vieningo sąvokos „šeima“ apibrėžimo nėra, todėl ši sąvoka apibrėžiama skirtingai, atsižvelgiant į atitinkamais įstatymais reguliuojamų teisinių santykių turinį bei teisinio reguliavimo tikslus. Atsižvelgiant į tai, siūlytina įstatymo projekto nuostatą patikslinti išvardijant šeimos narius, kuriems ši mokesčio lengvata turėtų būti taikoma. Trečia, teikiamo įstatymo projekto nuostatoje vartojama sąvoka ,,gydymo paslaugos“, kurios turinys nėra aiškus. Atkreiptinas dėmesys, kad Konstitucinis Teismas, nagrinėdamas konstitucinės justicijos bylą dėl mokesčių įstatymuose vartojamų sąvokų neapibrėžtumo, 2013 m. gruodžio 16 d. nutarime konstatavo, jog ,,Iš Konstitucijos 67 straipsnio 15 punkto, 127 straipsnio 3 dalies, konstitucinio teisinės valstybės principo kyla reikalavimas įstatymuose vartoti aiškias, apibrėžtas ir vienareikšmiškai suprantamas sąvokas (formuluotes), susijusias su mokesčių, inter alia jų objekto ir apmokestinimo išimčių, nustatymu, kad teisinių santykių subjektai galėtų savo elgesį orientuoti pagal teisės reikalavimus, priešingu atveju būtų sukuriamas teisinis neaiškumas, netikrumas“. Atsižvelgiant į tai, teikiama įstatymo projekto sąvoka turėtų būti derinama su Sveikatos sistemos įstatyme vartojamomis sąvokomis arba apibrėžta šios mokesčio lengvatos kontekste. 2.
projekto 1 straipsnio 2 dalimi siūloma netaikyti ne individualios veiklos 5 metų nekilnojamojo turto išlaikymo termino, pardavus paveldėtą ar gautą dovanų turtą iš gyventojo sutuoktinio, vaiko (įvaikio), tėvų (įtėvių), brolių, seserų, vaikaičių ir senelių, bei tokio turto pardavimo ar kito nuosavybėn perleidimo atveju gautas pajamas priskirti prie neapmokestinamųjų pajamų. Teikiama mokesčio lengvata diskutuotina keliais aspektais. Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad įstatymo projekto nuostata suponuoja tokią teisinę situaciją, kai tam tikrai pajamų kategorijai būtų taikomos dvi mokesčių lengvatos. Įstatymo projekte nurodytų gyventojų paveldimas turtas Lietuvos Respublikos paveldimo turto mokesčio įstatymo prasme nėra laikytinas gyventojų pajamų mokesčio objektu. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 26 punkte numatyta, kad dovanojimo būdu gautos pajamos iš sutuoktinių, vaikų (įvaikių), tėvų (įtėvių), brolių, seserų, vaikaičių ir senelių yra priskiriamos prie neapmokestinamųjų pajamų. Pagal įstatymo projekto siūlomą mokesčio lengvatą tokio paveldėto ar dovanoto turto pardavimo pajamos būtų priskirtos prie neapmokestinamųjų pajamų, t.y. gyventojas paveldėjimo ar dovanojimo būdu įgijęs turtą jau yra atleidžiamas nuo mokesčių, o pagal siūlomą teisinį reguliavimą parduodant ar kitaip perleidžiant nuosavybės teises į tokį turtą, būtų atleistas ir nuo šio turto pardavimo pajamų apmokestinimo. Antra, pažymėtina, kad pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn ne individualios veiklos turtą, iš gautų pajamų pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 19 straipsnio 1 dalį gali būti atimama: turto įsigijimo kaina ir sumokėtas komisinis atlyginimas bei mokesčiai, rinkliavos, susiję su šio turto pardavimu arba kitokiu perleidimu nuosavybėn. Pagal Paveldimo turto apmokestinamosios vertės apskaičiavimo taisykles, patvirtintas 2003 m. sausio 13 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr.
24, gyventojas gali pasirinkti paveldimo turto vertę, t.y. valstybės įmonės Registrų centro nustatytą šio turto vidutinę rinkos vertę arba vertę, nustatytą atlikus nekilnojamojo turto individualų vertinimą. Būtent pasirinktoji vertė ir yra prilyginama turto įsigijimo kainai, kuri gali būti atimama iš ne individualios veiklos turto pardavimo pajamų. Taip pat įsigijimo kainai yra prilyginama ir dovanojimo metu esama to turto vertė. Trečia, įstatymo projekto rengėjai teigia, kad asmenys, parduodami paveldėtą ar gautą dovanų ne individualios veiklos turtą iš aukščiau paminėtų asmenų, neturėtų laukti 5 metų termino. Atkreiptinas dėmesys, kad Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 53 ir 54 punktuose yra nustatytos atitinkamos mokesčio lengvatos dėl gyvenamojo būsto (įskaitant priskirtą žemę) pardavimo ar kitokio nuosavybės perleidimo pajamų neapmokestinimo, kai gyvenamasis būstas nėra išlaikytas penkerius metus, t.y. jei tai buvo gyventojo pastarųjų dvejų metų gyvenamoji vieta ir jis ją yra teisės aktų nustatyta tvarka deklaravęs arba jei deklaruota gyvenamoji vieta buvo trumpesnė nei dveji metai, tačiau per vienerius metus tokio būsto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamos yra panaudojamos kito gyvenamojo būsto, kuriame gyventojas teisės aktų nustatyta tvarka deklaruoja gyvenamąją vietą, įsigijimui. Ketvirta, atkreiptinas dėmesys, kad pajamos iš nekilnojamojo turto gali būti gaunamos ne tik jį pardavus, bet ir kitokiais būdais (pavyzdžiui, mainai), todėl po žodžio ,,pardavus“ įrašytina formuluotė ,,ar kitaip perleidus nuosavybę“. 3. Įstatymo projekto nuostatos įsigaliotų 2016 m. sausio 1 d., tačiau įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalimi nustatomas atgalinis šios mokesčių lengvatos taikymas, t.y. ,,šios įstatymo nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2015 metų ir vėlesnių metų mokestinių laikotarpių pajamas“.
Atkreiptinas dėmesys, kad toks siūlomas nuostatų taikymas neatitinka Mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto principo, pagal kurį Lietuvos Respublikos Seimas turi užtikrinti, jog Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymai, nustatantys naują mokestį, naują mokesčio tarifą, mokesčio lengvatą, sankcijas už mokesčių įstatymų pažeidimus arba iš esmės pakeičiantys apmokestinimo tam tikru mokesčiu tvarką ar apmokestinimo teisinio reglamentavimo bei taikymo principus, įsigaliotų ne anksčiau kaip po šešių mėnesių nuo jų paskelbimo dienos. 4. Atsižvelgiant į Biudžeto sandaros įstatymo 17 straipsnio 2 dalies nuostatas, jog trejų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių projektas rengiamas remiantis Vyriausybės programa, Lietuvos konvergencijos programa, Valstybės pažangos strategija <...> manytina, kad turėtų būti gauta Vyriausybės, kaip biudžeto planuotojos, nuomonė dėl siūlomo teisinio reguliavimo. 5. Įstatymo projekto 1 straipsnio pavadinime žodžiai ,,ir papildymas“ brauktini kaip pertekliniai. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis S.Ščajevienė, tel. (8 5) 239 6896, el. p. [email protected] R.Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. renata.dirgeliene @lrs.lt
IR FINANSŲ komitetas
DĖL
2015 m. rugsėjo 16 d. Nr. 109-P-28
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Biudžeto ir finansų komiteto nariai : Petras Narkevičius, Kęstutis Glaveckas, Kęstutis Bartkevičius, Irena Degutienė, Andrius Kubilius, Rytas Kupčinskas, Povilas Gylys, Rita Tamašunienė, Raimundas Markauskas, Antanas Nesteckis. B iudžeto ir finansų komiteto biuras : biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai:
Janina Alasevičienė, Dalia Mudėnienė, Gediminas Morkūnas, Jolanta Dzikaitė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada,
1 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams bei teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įtvirtinti nuostatą, kad darbdavio išmokos darbuotojams už jiems ir jų šeimos nariams suteiktas gydymo paslaugas, neviršijančias 25 procentų per mokestinį laikotarpį darbuotojui apskaičiuotų su darbo santykiais susijusių pajamų, būtų neapmokestinamos. Siūloma mokesčio lengvata diskutuotina keliais aspektais. Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu galiojančio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 14 ir 141 punktai numato mokesčio lengvatą darbuotojo naudai darbdavio mokamų draudimo įmokų už papildomą (savanorišką) sveikatos draudimą, kai draudimo objektas yra apdraustojo sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimas. Pritarti 2.
kanceliarijos Teisės departamento išvada,
1 Antra, įstatymo projektu siūloma mokesčio lengvatą taikyti ir darbuotojo šeimos narių atžvilgiu, kai tuo tarpu darbdavio įmokos mokamos darbuotojo naudai už papildomą (savanorišką) sveikatos draudimą, kai draudimo objektas yra apdraustojo sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimas, yra taikomos tik darbuotojų atžvilgiu. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu galiojanti ir įstatymo projektu siūloma mokesčio lengvatos iš esmės apima asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokestinimą, svarstytina, ar mokesčio lengvatos taikymas platesniam subjektų ratui, nesant pagrįstų kriterijų, atitiktų mokesčių mokėtojų lygybės principą, įtvirtintą Mokesčių administravimo įstatymo 7 straipsnyje, kuris numato, jog taikant mokesčių įstatymus, visi mokesčių mokėtojai dėl šių įstatymų nustatytų sąlygų yra lygūs. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad galiojančiuose įstatymuose vieningo sąvokos „šeima“ apibrėžimo nėra, todėl ši sąvoka apibrėžiama skirtingai, atsižvelgiant į atitinkamais įstatymais reguliuojamų teisinių santykių turinį bei teisinio reguliavimo tikslus. Atsižvelgiant į tai, siūlytina įstatymo projekto nuostatą patikslinti išvardijant šeimos narius, kuriems ši mokesčio lengvata turėtų būti taikoma. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamento išvada,
1 Trečia, teikiamo įstatymo projekto nuostatoje vartojama sąvoka ,,gydymo paslaugos“, kurios turinys nėra aiškus.
Atkreiptinas dėmesys, kad Konstitucinis Teismas, nagrinėdamas konstitucinės justicijos bylą dėl mokesčių įstatymuose vartojamų sąvokų neapibrėžtumo, 2013 m. gruodžio 16 d. nutarime konstatavo, jog ,,Iš Konstitucijos 67 straipsnio 15 punkto, 127 straipsnio 3 dalies, konstitucinio teisinės valstybės principo kyla reikalavimas įstatymuose vartoti aiškias, apibrėžtas ir vienareikšmiškai suprantamas sąvokas (formuluotes), susijusias su mokesčių, inter alia jų objekto ir apmokestinimo išimčių, nustatymu, kad teisinių santykių subjektai galėtų savo elgesį orientuoti pagal teisės reikalavimus, priešingu atveju būtų sukuriamas teisinis neaiškumas, netikrumas“. Atsižvelgiant į tai, teikiama įstatymo projekto sąvoka turėtų būti derinama su Sveikatos sistemos įstatyme vartojamomis sąvokomis arba apibrėžta šios mokesčio lengvatos kontekste. Komitetas siūlo įstatymo projektą atmesti
kanceliarijos Teisės departamento išvada,
2 Įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalimi siūloma netaikyti ne individualios veiklos 5 metų nekilnojamojo turto išlaikymo termino, pardavus paveldėtą ar gautą dovanų turtą iš gyventojo sutuoktinio, vaiko (įvaikio), tėvų (įtėvių), brolių, seserų, vaikaičių ir senelių, bei tokio turto pardavimo ar kito nuosavybėn perleidimo atveju gautas pajamas priskirti prie neapmokestinamųjų pajamų. Teikiama mokesčio lengvata diskutuotina keliais aspektais. Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad įstatymo projekto nuostata suponuoja tokią teisinę situaciją, kai tam tikrai pajamų kategorijai būtų taikomos dvi mokesčių lengvatos. Įstatymo projekte nurodytų gyventojų paveldimas turtas Lietuvos Respublikos paveldimo turto mokesčio įstatymo prasme nėra laikytinas gyventojų pajamų mokesčio objektu.
Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 26 punkte numatyta, kad dovanojimo būdu gautos pajamos iš sutuoktinių, vaikų (įvaikių), tėvų (įtėvių), brolių, seserų, vaikaičių ir senelių yra priskiriamos prie neapmokestinamųjų pajamų. Pagal įstatymo projekto siūlomą mokesčio lengvatą tokio paveldėto ar dovanoto turto pardavimo pajamos būtų priskirtos prie neapmokestinamųjų pajamų, t.y. gyventojas paveldėjimo ar dovanojimo būdu įgijęs turtą jau yra atleidžiamas nuo mokesčių, o pagal siūlomą teisinį reguliavimą parduodant ar kitaip perleidžiant nuosavybės teises į tokį turtą, būtų atleistas ir nuo šio turto pardavimo pajamų apmokestinimo. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamento išvada,
2 Antra, pažymėtina, kad pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn ne individualios veiklos turtą, iš gautų pajamų pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 19 straipsnio 1 dalį gali būti atimama: turto įsigijimo kaina ir sumokėtas komisinis atlyginimas bei mokesčiai, rinkliavos, susiję su šio turto pardavimu arba kitokiu perleidimu nuosavybėn. Pagal Paveldimo turto apmokestinamosios vertės apskaičiavimo taisykles, patvirtintas 2003 m. sausio
pasirinkti paveldimo turto vertę, t.y. valstybės įmonės Registrų centro nustatytą šio turto vidutinę rinkos vertę arba vertę, nustatytą atlikus nekilnojamojo turto individualų vertinimą. Būtent pasirinktoji vertė ir yra prilyginama turto įsigijimo kainai, kuri gali būti atimama iš ne individualios veiklos turto pardavimo pajamų. Taip pat įsigijimo kainai yra prilyginama ir dovanojimo metu esama to turto vertė. Pritarti 6.
kanceliarijos Teisės departamento išvada,
2 Trečia, įstatymo projekto rengėjai teigia, kad asmenys, parduodami paveldėtą ar gautą dovanų ne individualios veiklos turtą iš aukščiau paminėtų asmenų, neturėtų laukti 5 metų termino. Atkreiptinas dėmesys, kad Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 53 ir 54 punktuose yra nustatytos atitinkamos mokesčio lengvatos dėl gyvenamojo būsto (įskaitant priskirtą žemę) pardavimo ar kitokio nuosavybės perleidimo pajamų neapmokestinimo, kai gyvenamasis būstas nėra išlaikytas penkerius metus, t.y. jei tai buvo gyventojo pastarųjų dvejų metų gyvenamoji vieta ir jis ją yra teisės aktų nustatyta tvarka deklaravęs arba jei deklaruota gyvenamoji vieta buvo trumpesnė nei dveji metai, tačiau per vienerius metus tokio būsto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamos yra panaudojamos kito gyvenamojo būsto, kuriame gyventojas teisės aktų nustatyta tvarka deklaruoja gyvenamąją vietą, įsigijimui. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamento išvada,
2 Ketvirta, atkreiptinas dėmesys, kad pajamos iš nekilnojamojo turto gali būti gaunamos ne tik jį pardavus, bet ir kitokiais būdais (pavyzdžiui, mainai), todėl po žodžio ,,pardavus“ įrašytina formuluotė ,,ar kitaip perleidus nuosavybę“. Komitetas siūlo įstatymo projektą atmesti
kanceliarijos Teisės departamento išvada, 2015-04-072 Įstatymo projekto nuostatos įsigaliotų 2016 m. sausio 1 d., tačiau įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalimi nustatomas atgalinis šios mokesčių lengvatos taikymas, t.y. ,,šios įstatymo nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2015 metų ir vėlesnių metų mokestinių laikotarpių pajamas“.
Atkreiptinas dėmesys, kad toks siūlomas nuostatų taikymas neatitinka Mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto principo, pagal kurį Lietuvos Respublikos Seimas turi užtikrinti, jog Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymai, nustatantys naują mokestį, naują mokesčio tarifą, mokesčio lengvatą, sankcijas už mokesčių įstatymų pažeidimus arba iš esmės pakeičiantys apmokestinimo tam tikru mokesčiu tvarką ar apmokestinimo teisinio reglamentavimo bei taikymo principus, įsigaliotų ne anksčiau kaip po šešių mėnesių nuo jų paskelbimo dienos. Komitetas siūlo įstatymo projektą atmesti
kanceliarijos Teisės departamento išvada, 2015-04-07 Atsižvelgiant į Biudžeto sandaros įstatymo 17 straipsnio 2 dalies nuostatas, jog trejų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių projektas rengiamas remiantis Vyriausybės programa, Lietuvos konvergencijos programa, Valstybės pažangos strategija <...> manytina, kad turėtų būti gauta Vyriausybės, kaip biudžeto planuotojos, nuomonė dėl siūlomo teisinio reguliavimo. Pritarti Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvada gauta (2015-07-01 nutarimas Nr. 693)
kanceliarijos Teisės departamento išvada, 2015-04-071 Įstatymo projekto 1 straipsnio pavadinime žodžiai ,,ir papildymas“ brauktini kaip pertekliniai. Komitetas siūlo įstatymo projektą atmesti
teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 2015-04-13 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr.
ar pasiūlymų dėl projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Atsižvelgti
pasiūlymai: negauta
4Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
negauta
leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2015 m. balandžio 24 d. sprendimo Nr. SV-S-1021 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 14 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Nepritarti Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007
Įstatymo projektas) dėl šių priežasčių:
projekto 1 straipsnio 1 dalimi, siekiant sudaryti sąlygas darbdaviui rūpintis darbuotojų ir jų šeimos narių sveikatinimu bei ugdyti darbuotojo lojalumą darbdaviui, siūloma nustatyti papildomą pajamų mokesčio lengvatą, pagal kurią darbdavio išmokos darbuotojams už jiems ir jų šeimos nariams suteiktas gydymo paslaugas, neviršijančias 25 procentų per mokestinį laikotarpį darbuotojui apskaičiuotų su darbo santykiais susijusių pajamų, būtų neapmokestinamos. Tačiau galiojančio Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – Įstatymas) 17 straipsnio 1 dalyje šiuo metu jau nustatytos panašaus pobūdžio lengvatos, suteikiančios teisę darbdaviams skatinti darbuotojus – suteikti jiems visiškai ar iš dalies nemokamas papildomas sveikatos priežiūros paslaugas.
Tai yra darbuotojo naudai darbdavio mokamos draudimo įmokos, kurių suma neviršija 25 procentų per mokestinį laikotarpį darbuotojui priskaičiuotų su darbo santykiais susijusių pajamų, už papildomą (savanorišką) sveikatos draudimą, kai draudimo objektas yra apdraustojo sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimas, yra neapmokestinamos (Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 141 punktas), taip pat neapmokestinamos darbuotojo gautos draudimo išmokos įvykus draudžiamajam įvykiui (Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Be to, gyventojo nauda, gauta asmeniui, susijusiam su gyventoju darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais, sumokėjus už gyventojui suteiktas gydymo paslaugas, kai to reikalauja teisės aktai, nepripažįstama gyventojo pajamomis, gautomis natūra, ir atitinkamai neapmokestinama (Įstatymo
šeimos narius Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nėra pagrįstas, tačiau šiuo aspektu pagal galiojantį reglamentavimą išlaidomis darbuotojų ir jų šeimos narių naudai įmonės gali mažinti savo apmokestinamąsias pajamas
2 Įstatymo projekto
gavo dovanų nekilnojamąjį turtą iš nurodytų asmenų (sutuoktinių, vaikų (įvaikių), tėvų (įtėvių), brolių, seserų, vaikaičių ar senelių), gautos pardavus tokį turtą pajamos būtų neapmokestinamos pajamų mokesčiu, neatsižvelgiant į tokio turto išlaikymo laikotarpį.
Atsižvelgiant į galiojančias Įstatymo nuostatas, priėmus šią Įstatymo projekto dalį, būtų sukurtas ydingas teisinis reglamentavimas – nustatytos dvi mokesčių lengvatos tai pačiai pajamų kategorijai. Tai yra nurodytų kategorijų gyventojai tiek neatlygintinai gauto nekilnojamojo turto gavimo, tiek tokio turto perleidimo momentu būtų atleidžiami nuo mokesčių mokėjimo: paveldėjimo atveju – pagal galiojančio Lietuvos Respublikos paveldimo turto mokesčio įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas vaikų (įvaikių), tėvų (įtėvių), brolių, seserų, vaikaičių ar senelių paveldimas turtas neapmokestinamas paveldimo turto mokesčiu, dovanojimo atveju – pagal galiojančio Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 26 punkto nuostatas gyventojai, gavę dovanų iš nurodytų kategorijų asmenų, atleidžiami nuo pajamų mokesčio, o pagal siūlomą teisinį reguliavimą pajamos, gautos pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn minėtais būdais įgytą nekilnojamąjį turtą, taip pat būtų neapmokestinamos pajamų mokesčiu. Pritarti
2 Vadovaujantis Įstatymo 19 straipsnio 1 dalimi, Gyventojo ne individualios veiklos turto įsigijimo kainos nustatymo tam tikrais atvejais taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 29 d . nutarimu Nr. 133 ,,Dėl Gyventojo ne individualios veiklos turto įsigijimo kainos nustatymo tam tikrais atvejais taisyklių patvirtinimo“, ir Paveldimo turto apmokestinamosios vertės apskaičiavimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 13 d. nutarimu Nr.
turto apmokestinamosios vertės apskaičiavimo taisyklių patvirtinimo“, parduodamo ar kitaip perleidžiamo nuosavybėn paveldėto arba gauto dovanų nekilnojamojo turto įsigijimo kaina laikoma kaina, atitinkanti to turto rinkos kainą, be to, prie šios kainos gali būti pridedami kiti su šio turto pardavimu arba kitokiu perleidimu nuosavybėn susiję mokesčiai, rinkliavos ir panašūs privalomi mokėjimai. Tai sudaro prielaidas pajamas, gautas pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn nekilnojamąjį turtą, įgytą nurodytais būdais, pagal Įstatymo 16 ir 19 straipsnius sumažinti šio turto įsigijimo išlaidomis. Pritarti
2 Reikėtų atkreipti dėmesį, kad gyvenamojo būsto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamoms Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 53 ir 54 punktuose numatytos papildomos lengvatos, kai perleidžiamas gyvenamasis būstas nėra išlaikytas 5 metus. Taigi gyvenamojo būsto perleidimo pajamos neapmokestinamos, jeigu perleidžiamas turtas buvo gyventojo pastarųjų 2 metų gyvenamoji vieta ir jis šį faktą teisės aktų nustatyta tvarka buvo deklaravęs arba jeigu perleidžiamas turtas gyventojo deklaruota gyvenamąja vieta buvo trumpiau nei
kitam gyvenamajam būstui, kuriame gyventojas teisės aktų nustatyta tvarka deklaruoja gyvenamąją vietą, įsigyti. Pritarti
6Seimo paskirtų papildomų komitetų,
komisijų pasiūlymai: negauta
sprendimas ir pasiūlymai : 7.1. Sprendimas: Įstatymo projektą atmesti, atsižvelgiant į LR Vyriausybės 2015-07-01 nutarime Nr. 693 išdėstytus argumentus bei Teisės departamento išvadą, kuriems Komitetas pritarė. 8.
rezultatai: už – 9; prieš – 1; susilaikę – 0. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Andrius Palionis, Kęstutis Glaveckas . Komiteto pirmininkas Petras Narkevičius