Projekto-2 lyginamasis variantas
straipsnio pakeitimas Pakeisti 21 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Nuo Lietuvos Respublikos Konstitucijos įsigaliojimo iki Civilinio kodekso
įsigaliojimo bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytų santuokų registravimo duomenis religinės bendruomenės ir bendrijos perduoda civilinės metrikacijos įstaigoms Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir religinių organizacijų susitarimo nustatyta tvarka sudaryta santuoka sutuoktinių arba vieno iš jų prašymu įtraukiama į apskaitą, jeigu santuoka jos sudarymo metu pagal galiojusį teisinį reguliavimą atitiko santuokos sudarymo sąlygas. Jeigu bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytos santuokos įtraukimo į apskaitą metu vienas iš sutuoktinių yra miręs, civilinės metrikacijos įstaiga pergyvenusio sutuoktinio prašymu įrašo atkurtąjį santuokos sudarymo įrašą. Santuokos pradžia laikoma bažnyčios pranešime (bažnytiniame santuokos dokumente) nurodyta data. Bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudaryta santuoka į apskaitą neįtraukiama, jeigu bent vienas iš bažnyčios pranešime (bažnytiniame santuokos dokumente) nurodytų sutuoktinių po santuokos sudarymo bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka buvo įregistravęs santuoką civilinės metrikacijos įstaigoje. Be to, atkurtasis santuokos sudarymo įrašas neįrašomas, jeigu miręs sutuoktinis po santuokos sudarymo bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka buvo susilaukęs vaiko, kurio kitas iš tėvų yra ne bažnyčios pranešime (bažnytiniame santuokos dokumente) nurodytas sutuoktinis. “
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2015 m. liepos 1 d. 2. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras iki įstatymo įsigaliojimo priima
įgyvendinamuosius teisės aktus.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą . Respublikos Prezidentas
Projekto Nr. XIIP-2852(2) lyginamasis variantas
1 straipsnis. 21 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 21 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „
2. Nuo Lietuvos Respublikos Konstitucijos įsigaliojimo iki Civilinio kodekso įsigaliojimo bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytų santuokų registravimo duomenis religinės bendruomenės ir bendrijos perduoda civilinės metrikacijos įstaigoms Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir religinių organizacijų susitarimo nustatyta tvarka sudaryta santuoka sutuoktinių arba vieno iš jų prašymu įtraukiama į apskaitą, jeigu ši santuoka jos sudarymo metu pagal galiojusį teisinį reguliavimą atitiko santuokos sudarymo sąlygas ir po santuokos sudarymo bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka nebuvo įregistruota nė vieno iš bažnytiniame santuokos dokumente nurodytų sutuoktinių santuoka civilinės metrikacijos įstaigoje . Tokios santuokos pradžia laikoma bažnytiniame santuokos dokumente nurodyta data. Jeigu santuokos įtraukimo į apskaitą metu vienas iš sutuoktinių yra miręs, civilinės metrikacijos įstaiga įrašo atkurtąjį santuokos sudarymo įrašą . “
2. Pakeisti 21 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2 .
Nuo Lietuvos Respublikos Konstitucijos įsigaliojimo iki Civilinio kodekso įsigaliojimo bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytų santuokų registravimo duomenis religinės bendruomenės ir bendrijos perduoda civilinės metrikacijos įstaigoms Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir religinių organizacijų susitarimo nustatyta tvarka sudaryta santuoka sutuoktinių arba vieno iš jų prašymu įtraukiama į apskaitą, jeigu ši santuoka jos sudarymo metu pagal galiojusį teisinį reguliavimą atitiko santuokos sudarymo sąlygas, po santuokos sudarymo bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka nebuvo įregistruota nė vieno iš bažnytiniame santuokos dokumente nurodytų sutuoktinių santuoka civilinės metrikacijos įstaigoje ir abu sutuoktiniai yra gyvi . Tokia santuoka laikoma sudaryta nuo tos dienos, kai ji buvo įtraukta į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje .“2 straipsnis. Įstatymo galiojimas
1Šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalis galioja iki 2016 m.
gruodžio 31 d. 2. Šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalis įsigalioja 2017 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą . Respublikos Prezidentas
tikslai ir uždaviniai. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. VIII-1864 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – projektas) parengtas atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą, priimtą
konstatuota, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2006 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. 1R-160 „Dėl Civilinės metrikacijos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Civilinės metrikacijos taisyklių (toliau – Taisyklės) 74 punktas prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui, nes poįstatyminiu teisės aktu reguliuojami teisiniai santykiai, kurie pagal savo pobūdį turėtų būti sureguliuoti įstatymu. Taisyklių 74 punkte numatyta, kokiu būdu valstybė pripažįsta bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka nuo 1992 m. lapkričio 2 d. iki 2001 m. birželio 30 d. sudarytas santuokas. Šis punktas Taisyklėse įtvirtintas atsižvelgiant į aplinkybę, kad praktikoje nebuvo įgyvendinta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. VIII-1864 21 straipsnio 2 dalies nuostata, numatanti, jog nuo Lietuvos Respublikos Konstitucijos įsigaliojimo iki Lietuvos Respublikos civilinio kodekso įsigaliojimo bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytų santuokų registravimo duomenis religinės bendruomenės ir bendrijos perduoda civilinės metrikacijos įstaigoms Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir religinių organizacijų susitarimo nustatyta tvarka. Minėtieji duomenys iki šiol neperduoti, nes Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir religinėms organizacijoms nepavyko bendru sutarimu nustatyti duomenų perdavimo tvarkos.
Kartu pastebėtina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. VIII-1864 21 straipsnio
(konfesijų) nustatyta tvarka sudarytų santuokų oficialios apskaitos taikomos toms santuokoms, kurios sudarytos jau po šio įsigaliojimo, t. y. nuo 2001 m. liepos 1 d. Projekto tikslas – užtikrinti, kad naujai siūlomas teisinis reguliavimas, įtvirtinantis nuo Lietuvos Respublikos Konstitucijos įsigaliojimo iki Lietuvos Respublikos civilinio kodekso įsigaliojimo bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytų santuokų apskaitos procedūrą, atitiktų konstitucinį teisinės valstybės principą tuo aspektu, jog fizinių asmenų turtinio ir neturtinio pobūdžio teisių ir pareigų atsiradimo bei pasikeitimo momentas gali būti reglamentuotas tik įstatyme. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai. Projektą parengė Teisingumo ministerija. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai. Pabrėžtina, kad šiuo metu galiojančiame teisiniame reguliavime egzistuoja teisės spraga, nes nėra įstatymo galią turinčio teisės akto, kuriame būtų nustatyta, kokiu būdu valstybė pripažįsta bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka nuo 1992 m. lapkričio 2 d. iki 2001 m. birželio 30 d., t. y. iki Lietuvos Respublikos civilinio kodekso įsigaliojimo, sudarytas santuokas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. VIII-1864 21 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kaip aukščiau minėta, praktikoje nebuvo įgyvendinta.
Taisyklių 74 punkte numatyta, kad jei bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka santuoka sudaryta nuo 1992 m. lapkričio 2 d. iki 2001 m. birželio 30 d., santuokos pradžia laikoma bažnyčios pranešime (bažnytiniame santuokos dokumente) nurodyta data, o jeigu santuokos įtraukimo metu vienas iš sutuoktinių yra miręs, civilinės metrikacijos įstaiga įrašo atkurtąjį santuokos sudarymo įrašą ir išduoda atitinkamą pažymėjimą. Pastebėtina, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimą šis Taisyklių punktas nebegali būti taikomas nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo, priimto 2014 m. birželio
dienos. 4. Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. Siūlomas naujas teisinis reguliavimas užtikrins, kad nuostatos, susijusios su bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka nuo 1992 m. lapkričio 2 d. iki 2001 m. birželio 30 d. sudarytų santuokų įtraukimu į apskaitą, būtų įtvirtintos įstatymo galios teisės akte ir toks jų įtvirtinimas užtikrins konstitucinio teisinės valstybės principo įgyvendinimą tuo aspektu, jog fizinių asmenų turtinio ir neturtinio pobūdžio teisių ir pareigų atsiradimo bei pasikeitimo momentas gali būti reglamentuotas tik įstatyme. Projekto nuostatomis siūloma nustatyti, kad nuo Lietuvos Respublikos Konstitucijos įsigaliojimo iki Civilinio kodekso įsigaliojimo bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudaryta santuoka sutuoktinių arba vieno iš jų prašymu būtų įtraukiama į apskaitą, jeigu ji santuokos sudarymo metu pagal galiojusį teisinį reguliavimą atitiko santuokos sudarymo sąlygas. Jeigu bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytos santuokos įtraukimo į apskaitą metu vienas iš sutuoktinių yra miręs, civilinės metrikacijos įstaiga pergyvenusio sutuoktinio prašymu įrašo atkurtąjį santuokos sudarymo įrašą.
Santuokos pradžia siūloma laikyti bažnyčios pranešime (bažnytiniame santuokos dokumente) nurodytą datą. Taip pat papildomai siūloma įtvirtinti, kad bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudaryta santuoka į apskaitą nebūtų įtraukiama ne tik tais atvejais, jeigu bent vienas iš bažnyčios pranešime (bažnytiniame santuokos dokumente) nurodytų sutuoktinių po santuokos sudarymo bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka buvo įregistravęs santuoką civilinės metrikacijos įstaigoje, bet taip pat ir tada, jeigu miręs sutuoktinis po santuokos sudarymo bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka buvo susilaukęs vaiko, kurio kitas iš tėvų yra ne bažnyčios pranešime (bažnytiniame santuokos dokumente) nurodytas sutuoktinis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pastarąja sąlyga siekiama apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus nuo pergyvenusio sutuoktinio piktnaudžiavimo susiklosčiusia padėtimi. Gali pasitaikyti atvejų, kai pergyvenęs sutuoktinis kreipsis į civilinės metrikacijos įstaigą dėl bažnytinės santuokos įtraukimo į apskaitą, turėdamas tikslą gauti jam kaip sutuoktiniui priklausančią mirusiojo turto dalį. Tai bus daroma nepaisant aplinkybės, kad iki mirusiojo mirties momento tarp buvusių sutuoktinių faktiniai šeimos santykiai buvo nutrūkę ir mirusysis sukūrė faktinius šeimos santykius su kitu asmeniu bei susilaukė su juo vaikų. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta.
Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir religinėms organizacijoms iki šiol nepavyko bendru sutarimu nustatyti duomenų perdavimo tvarkos, nurodytos šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. VIII-1864 21 straipsnio 2 dalyje ir dėl šios aplinkybės tam tikrai grupei asmenų nuo bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytos santuokos dienos nebuvo suteiktos sutuoktinių teisės ir pareigos, nors realiai šeimos teisiniai santykiai susiformavo, neatmestina, kad, nepriklausomai nuo to, kokia bus nustatyta iki Lietuvos Respublikos civilinio kodekso įsigaliojimo bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytų santuokų įtraukimo į apskaitą tvarka ir sąlygos, gali susidaryti situacijų, kai kils klausimų dėl sutuoktinių ar jų artimųjų atskirose srityse (socialinės paramos, išmokų mokėjimo ir pan.) įgytų teisių apsaugos (pavyzdžiui, jeigu asmenys po bažnytinės santuokos tą pačią dieną neįregistravo santuokos civilinės metrikacijos įstaigoje). Jeigu asmenys dėl naujai siūlomo teisinio reguliavimo patirtų neigiamas pasekmes, jų galimai pažeistos teisės ir teisėti interesai turėtų būti ginami įprastomis teisių gynimo priemonėmis, kiekvienu individualiu atveju įvertinant, kokią reikšmę galėjo turėti aplinkybė, kad sutuoktiniams jų teisės ir pareigos nebuvo suteiktos nuo tos dienos, kai bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka buvo sudaryta santuoka. 6. Galima priimto įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai. Projektas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Galima priimto įstatymo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Projektas įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8.
8Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Siekiant inkorporuoti projektą į teisinę sistemą, pakeisti ar panaikinti kitų galiojančių įstatymų nereikės. 9. Įstatymo projekto atitiktis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų
reikalavimams, sąvokų ir terminų įvertinimas. Projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos ir Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Projekte nėra įtvirtinta naujų sąvokų ir jas įvardijančių terminų. 10. Įstatymo projekto atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. Projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. 11. Įstatymo įgyvendinimui reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, juos priimti turintys subjektai. Projektui įgyvendinti reikės pakeisti atitinkamas Taisyklių nuostatas. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti. Projektui įgyvendinti nereikės papildomų biudžeto lėšų. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Projektas derintas su Lietuvos savivaldybių asociacija, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto ir Mykolo Romerio universiteto Teisės fakulteto mokslininkais, valstybės pripažintomis religinėmis bendruomenėmis ir bendrijomis. Dėl projekto taip pat konsultuotasi su visuomene, paskelbiant jį Lietuvos Respublikos Seimo teisės aktų informacinės sistemos Projektų registravimo posistemėje. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. Reikšminiai projekto žodžiai, kurių reikia jam įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą: „santuoka“. 15.
15Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra.
2015-04-02 Nr. XIIP-2852 Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: Projektu siūlomas teisinis reguliavimas diskutuotinas. Pažymėtina, kad projektu siūloma apskaityti (perregistruoti) ne visas nuo 1992 m. lapkričio 2 d. iki 2001 m. birželio 30 d. sudarytas bažnytines santuokas, kurios jų sudarymo metu atitiko galiojančius teisės aktus, o tik atitinkančias tam tikras sąlygas jų įtraukimo į apskaitą metu. Pagal projektą, bažnytinė santuoka, kuri jos sudarymo metu atitiko galiojančius teisės aktus, nebūtų perregistruojama, jeigu:
1) bent vienas iš bažnytinę santuoką sudariusių sutuoktinių po bažnytinės santuokos sudarymo įregistravo santuoką civilinės metrikacijos įstaigoje;
2) jeigu miręs bažnytinę santuoką sudaręs sutuoktinis po bažnytinės santuokos sudarymo buvo susilaukęs vaiko, kurio kitas iš tėvų yra ne tas, kuris nurodytas bažnytiniame santuokos dokumente. Kelia abejonių projektų nuostatų atitikimas Konstitucinio Teismo jurisprudencijai. Konstitucinis Teismas 1994 m. balandžio 21 d. nutarime konstatavo : „Konstitucijos 38 straipsnio ketvirtosios dalies nuostata, kad „Valstybė pripažįsta ir bažnytinę santuokos registraciją“, įsigaliojo kartu su Konstitucija ir grįžtamosios galios neturi. Ši Konstitucijos nuostata reguliuoja dabartinius ir būsimus teisinius santykius, t. y. pripažįsta bažnytinę santuokos registraciją tik po 1992 m. lapkričio 2 d. Pagal šiuo metu taikomą laikiną bažnytinių santuokų oficialios apskaitos tvarką bažnytinė santuoka dar turi būti perregistruojama civilinės metrikacijos skyriuje.
Pažymėtina, kad vadinamąją „perregistraciją“ galima vertinti tik kaip laikiną oficialią santuokų apskaitą, bet ne santuokos registracijos teisinį faktą. Ne „perregistracija“, o santuokos registracija (valstybinė ar bažnytinė) yra santuokos teisinių santykių ir su jais susijusių teisių ir pareigų pradžia. Tokią bažnytinės santuokos registracijos apskaitos tvarką galima vertinti tik kaip laikiną priemonę, nes valstybė įstatymu turėtų nustatyti aiškią ir nuolatinę bažnytinės santuokos registracijos oficialios apskaitos, šios santuokos pagrindu atsiradusių teisinių pasekmių realizavimo, ginčų dėl jų sprendimo tvarką.“ Pastebėtina, kad iki šiol nurodytas įstatymas nėra priimtas, esamą teisės spragą iki projekto aiškinamajame rašte nurodyto teismo sprendimo paskelbimo užpildė poįstatyminis teisinis reguliavimas (teisingumo ministro patvirtintos Civilinės metrikacijos taisyklės). Pastebėtina ir tai, kad teisme sprendžiant ginčus dėl bažnytinės santuokos perregistravimo pasekmių, teismai vadovavosi ne tik nurodytomis taisyklėmis, bet ir nurodyta Konstitucinio Teismo jurisprudencija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys bylose 3K-3-332/2009, 3K-3-552/2009). Manytume, kad siūlomas teisinis reguliavimas, tiek, kiek juo nustatomos sąlygos, draudžiančios įtraukti į apskaitą bažnytinę santuoką, kuri jos sudarymo metu atitiko galiojančius teisės aktus, neatitinka Konstitucinio Teismo jurisprudencijos ir galimai pažeidžia bažnytinę santuoką sudariusių asmenų teises.
Konstitucinė nuostata, kad valstybė pripažįsta ir bažnytinę santuokos registraciją, asmenims, sudariusiems tokias santuokas, bet neperregistravusiems jų civilinės metrikacijos įstaigoje, pagal teisėtų lūkesčių principą suteikia pagrindą tikėtis, kad jų sudaryta bažnytinė santuoka yra visavertė tiek valstybės bei visuomenės požiūriu, tiek pagal įstatymus. Nustatyta tvarka sudarytos bažnytinės santuokos registravimo išlyga nebent galėtų būti pateisinta, atsižvelgiant į iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kylantį monogamijos principą. Projekto aiškinamajame rašte nurodomos kitos problemos (paveldėjimo, kai bažnytinę santuoką sudaręs asmuo yra miręs), esant reikalui, gali būti sprendžiamos įstatyme nustatant oficialiai apskaitytos bažnytinės santuokos sukeliamas teisines pasekmes. Kita vertus, nei pagal anksčiau galiojusius, nei pagal šiuo metu galiojančius įstatymus aplinkybė, jog buvo susilaukta vaiko su kitu asmeniu, nebuvo ir nėra vertintina kaip pagrindas pripažinti santuoką negaliojančia, todėl svarstytina, ar atsisakymas įrašyti atkurtąjį santuokos sudarymo įrašą dėl šios priežasties būtų pagrįstas. Svarstytina galimybė tobulinti teisinį reguliavimą, kad įstatymas būtų aiškesnis ir labiau atitiktų Konstitucinio Teismo jurisprudenciją - jame atskirai reguliuoti bažnytinių santuokų perregistravimo (oficialaus apskaitymo) tvarką, kuri galėtų būti detalizuojama vėliau poįstatyminiu teisės aktu, ir tokio perregistravimo (oficialaus apskaitymo) teisines pasekmes, atsižvelgiant į tai, kad bažnytinę santuoką sudarę asmenys jau daugiau kaip dešimt metų turi galimybę kreiptis į civilinės metrikacijos įstaigas dėl jos oficialaus apskaitymo.
Kartu atkreiptinas dėmesys, kad projekto aiškinamajame rašte nurodyta, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir religinėms organizacijoms iki šiol nepavyko bendru sutarimu nustatyti duomenų perdavimo tvarkos, nurodytos siūlomame keisti įstatymo straipsnyje. Tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartyje (byla 3K-3-332/2009) nurodyta: „26 Teisingumo ministerijos 1993 m. vasario 26 d. surengto civilinės metrikacijos įstaigų vedėjų pasitarimo, kuriame dalyvavo Lietuvos Vyskupų Konferencijos Pirmininko atstovas, metu buvo protokoliškai susitarta, kad tol, kol Bažnyčia nepasirengusi atlikti visišką santuokų registraciją, bažnytinė santuoka perregistruojama civilinės metrikacijos skyriuje. Šiam susitarimui 1994 m. kovo 13 d. rezoliucija Nr. 12-9115 pritarė Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas.” Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D.Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el.p. daina.petrauskaite @lrs.lt R.Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el.p. [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIO KODEKSO PATVIRTINIMO, ĮSIGALIOJIMO IR ĮGYVENDINIMO ĮSTATYMO NR. VIII-1864 21 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2015-06-12 Nr. XIIP-2852(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir teis ės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. daina.petrauskaite @lrs.lt R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected]
žmogaus teisių komitetas
CIVILINIO KODEKSO PATVIRTINIMO, ĮSIGALIOJIMO IR ĮGYVENDINIMO ĮSTATYMO NR. VIII-1864 21 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
dalyvavo: Komiteto pirmininkas Leonard Talmont, komiteto nariai: Mantas Adomėnas, Marija Aušrinė Pavilionienė, Gintaras Tamošiūnas, Sergej Ursul, Ona Valiukevičiūtė; komiteto biuro patarėjos Eglė Gibavičiūtė, Rūta Ragaliauskienė; komiteto biuro padėjėjos Jūratė Mikulskienė, Deimantė Žegunė. Kviestieji asmenys: Teisingumo viceministras Giedrius Mozūraitis ir Teisinių institucijų departamento direktorės pavaduotoja Asta Godienė; Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė, Seimo kanceliarijos Teisės departamento Civilinės teisės skyriaus vedėja Daina Petrauskaitė, Lietuvos Vyskupų Konferencijos juristas Zigmas Garalevičius, Seimo teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Irma Leonavičiūtė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo Teisės departamentas 2015-04-02 Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
Projektu siūlomas teisinis reguliavimas diskutuotinas. Pažymėtina, kad projektu siūloma apskaityti (perregistruoti) ne visas nuo 1992 m. lapkričio 2 d. iki 2001 m. birželio 30 d. sudarytas bažnytines santuokas, kurios jų sudarymo metu atitiko galiojančius teisės aktus, o tik atitinkančias tam tikras sąlygas jų įtraukimo į apskaitą metu.
Pagal projektą, bažnytinė santuoka, kuri jos sudarymo metu atitiko galiojančius teisės aktus, nebūtų perregistruojama, jeigu:
1) bent vienas iš bažnytinę santuoką sudariusių sutuoktinių po bažnytinės santuokos sudarymo įregistravo santuoką civilinės metrikacijos įstaigoje;
2) jeigu miręs bažnytinę santuoką sudaręs sutuoktinis po bažnytinės santuokos sudarymo buvo susilaukęs vaiko, kurio kitas iš tėvų yra ne tas, kuris nurodytas bažnytiniame santuokos dokumente. Kelia abejonių projektų nuostatų atitikimas Konstitucinio Teismo jurisprudencijai. Konstitucinis Teismas 1994 m. balandžio 21 d. nutarime konstatavo: „Konstitucijos 38 straipsnio ketvirtosios dalies nuostata, kad „Valstybė pripažįsta ir bažnytinę santuokos registraciją“, įsigaliojo kartu su Konstitucija ir grįžtamosios galios neturi. Ši Konstitucijos nuostata reguliuoja dabartinius ir būsimus teisinius santykius, t. y. pripažįsta bažnytinę santuokos registraciją tik po 1992 m. lapkričio 2 d. Pagal šiuo metu taikomą laikiną bažnytinių santuokų oficialios apskaitos tvarką bažnytinė santuoka dar turi būti perregistruojama civilinės metrikacijos skyriuje. Pažymėtina, kad vadinamąją „perregistraciją“ galima vertinti tik kaip laikiną oficialią santuokų apskaitą, bet ne santuokos registracijos teisinį faktą. Ne
„perregistracija“, o santuokos registracija (valstybinė ar bažnytinė) yra
santuokos teisinių santykių ir su jais susijusių teisių ir pareigų pradžia.
Tokią bažnytinės santuokos registracijos apskaitos tvarką galima vertinti tik kaip laikiną priemonę, nes valstybė įstatymu turėtų nustatyti aiškią ir nuolatinę bažnytinės santuokos registracijos oficialios apskaitos, šios santuokos pagrindu atsiradusių teisinių pasekmių realizavimo, ginčų dėl jų sprendimo tvarką.“ Pastebėtina, kad iki šiol nurodytas įstatymas nėra priimtas, esamą teisės spragą iki projekto aiškinamajame rašte nurodyto teismo sprendimo paskelbimo užpildė poįstatyminis teisinis reguliavimas (teisingumo ministro patvirtintos Civilinės metrikacijos taisyklės). Pastebėtina ir tai, kad teisme sprendžiant ginčus dėl bažnytinės santuokos perregistravimo pasekmių, teismai vadovavosi ne tik nurodytomis taisyklėmis, bet ir nurodyta Konstitucinio Teismo jurisprudencija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys bylose 3K-3-332/2009, 3K-3-552/2009). Manytume, kad siūlomas teisinis reguliavimas, tiek, kiek juo nustatomos sąlygos, draudžiančios įtraukti į apskaitą bažnytinę santuoką, kuri jos sudarymo metu atitiko galiojančius teisės aktus, neatitinka Konstitucinio Teismo jurisprudencijos ir galimai pažeidžia bažnytinę santuoką sudariusių asmenų teises. Konstitucinė nuostata, kad valstybė pripažįsta ir bažnytinę santuokos registraciją, asmenims, sudariusiems tokias santuokas, bet neperregistravusiems jų civilinės metrikacijos įstaigoje, pagal teisėtų lūkesčių principą suteikia pagrindą tikėtis, kad jų sudaryta bažnytinė santuoka yra visavertė tiek valstybės bei visuomenės požiūriu, tiek pagal įstatymus. Nustatyta tvarka sudarytos bažnytinės santuokos registravimo išlyga nebent galėtų būti pateisinta, atsižvelgiant į iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kylantį monogamijos principą.
Projekto aiškinamajame rašte nurodomos kitos problemos (paveldėjimo, kai bažnytinę santuoką sudaręs asmuo yra miręs), esant reikalui, gali būti sprendžiamos įstatyme nustatant oficialiai apskaitytos bažnytinės santuokos sukeliamas teisines pasekmes. Kita vertus, nei pagal anksčiau galiojusius, nei pagal šiuo metu galiojančius įstatymus aplinkybė, jog buvo susilaukta vaiko su kitu asmeniu, nebuvo ir nėra vertintina kaip pagrindas pripažinti santuoką negaliojančia, todėl svarstytina, ar atsisakymas įrašyti atkurtąjį santuokos sudarymo įrašą dėl šios priežasties būtų pagrįstas. Svarstytina galimybė tobulinti teisinį reguliavimą, kad įstatymas būtų aiškesnis ir labiau atitiktų Konstitucinio Teismo jurisprudenciją - jame atskirai reguliuoti bažnytinių santuokų perregistravimo (oficialaus apskaitymo) tvarką, kuri galėtų būti detalizuojama vėliau poįstatyminiu teisės aktu, ir tokio perregistravimo (oficialaus apskaitymo) teisines pasekmes, atsižvelgiant į tai, kad bažnytinę santuoką sudarę asmenys jau daugiau kaip dešimt metų turi galimybę kreiptis į civilinės metrikacijos įstaigas dėl jos oficialaus apskaitymo. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad projekto aiškinamajame rašte nurodyta, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir religinėms organizacijoms iki šiol nepavyko bendru sutarimu nustatyti duomenų perdavimo tvarkos, nurodytos siūlomame keisti įstatymo straipsnyje.
skyriaus teisėjų kolegijos nutartyje (byla 3K-3-332/2009) nurodyta: „26 Teisingumo ministerijos 1993 m. vasario 26 d. surengto civilinės metrikacijos įstaigų vedėjų pasitarimo, kuriame dalyvavo Lietuvos Vyskupų Konferencijos Pirmininko atstovas, metu buvo protokoliškai susitarta, kad tol, kol Bažnyčia nepasirengusi atlikti visišką santuokų registraciją, bažnytinė santuoka perregistruojama civilinės metrikacijos skyriuje. Šiam susitarimui 1994 m. kovo 13 d. rezoliucija Nr. 12-9115 pritarė Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas.”
3Piliečių, asociacijų,
politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIP-2852 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos teisės departamento pastabas. 7. Balsavimo rezultatai: 5 - už,
pranešėjas: G. Tamošiūnas, M. Adomėnas Komiteto pirmininkas Leonard Talmont
TEISĖTVARKOS komitetas
DĖL
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, komiteto nariai: Vilija Aleknaitė-Abramkienė, Juozas Bernatonis, Stasys Brundza, Vitalijus Gailius, Valdas Skarbalius. Komiteto biuro vedėja Dalia Latvelienė, komiteto biuro patarėjai: I. Leonavičiūtė, M. Civilkienė, J. Janušauskienė, R. Karpavičiūtė, G. Morkūnienė, R. Varanauskienė, L. Zdanavičienė, komiteto biuro padėjėja M. Banytė. Kviestieji asmenys: teisingumo viceministras J. Pagojus, Teisingumo ministerijos atstovė L. Šimkutė, Vilniaus miesto savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja I. Jurgutienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-04-02 Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
Projektu siūlomas teisinis reguliavimas diskutuotinas. Pažymėtina, kad projektu siūloma apskaityti (perregistruoti) ne visas nuo 1992 m. lapkričio 2 d. iki 2001 m. birželio 30 d. sudarytas bažnytines santuokas, kurios jų sudarymo metu atitiko galiojančius teisės aktus, o tik atitinkančias tam tikras sąlygas jų įtraukimo į apskaitą metu.
Pagal projektą, bažnytinė santuoka, kuri jos sudarymo metu atitiko galiojančius teisės aktus, nebūtų perregistruojama, jeigu:
1) bent vienas iš bažnytinę santuoką sudariusių sutuoktinių po bažnytinės santuokos sudarymo įregistravo santuoką civilinės metrikacijos įstaigoje;
2) jeigu miręs bažnytinę santuoką sudaręs sutuoktinis po bažnytinės santuokos sudarymo buvo susilaukęs vaiko, kurio kitas iš tėvų yra ne tas, kuris nurodytas bažnytiniame santuokos dokumente. Kelia abejonių projektų nuostatų atitikimas Konstitucinio Teismo jurisprudencijai. Konstitucinis Teismas 1994 m. balandžio 21 d. nutarime konstatavo : „Konstitucijos 38 straipsnio ketvirtosios dalies nuostata, kad
„Valstybė pripažįsta ir bažnytinę santuokos registraciją“, įsigaliojo kartu
su Konstitucija ir grįžtamosios galios neturi. Ši Konstitucijos nuostata reguliuoja dabartinius ir būsimus teisinius santykius, t. y. pripažįsta bažnytinę santuokos registraciją tik po 1992 m. lapkričio 2 d. Pagal šiuo metu taikomą laikiną bažnytinių santuokų oficialios apskaitos tvarką bažnytinė santuoka dar turi būti perregistruojama civilinės metrikacijos skyriuje. Pažymėtina, kad vadinamąją „perregistraciją“ galima vertinti tik kaip laikiną oficialią santuokų apskaitą, bet ne santuokos registracijos teisinį faktą. Ne „perregistracija“, o santuokos registracija (valstybinė ar bažnytinė) yra santuokos teisinių santykių ir su jais susijusių teisių ir pareigų pradžia.
Tokią bažnytinės santuokos registracijos apskaitos tvarką galima vertinti tik kaip laikiną priemonę, nes valstybė įstatymu turėtų nustatyti aiškią ir nuolatinę bažnytinės santuokos registracijos oficialios apskaitos, šios santuokos pagrindu atsiradusių teisinių pasekmių realizavimo, ginčų dėl jų sprendimo tvarką.“ Pastebėtina, kad iki šiol nurodytas įstatymas nėra priimtas, esamą teisės spragą iki projekto aiškinamajame rašte nurodyto teismo sprendimo paskelbimo užpildė poįstatyminis teisinis reguliavimas (teisingumo ministro patvirtintos Civilinės metrikacijos taisyklės). Pastebėtina ir tai, kad teisme sprendžiant ginčus dėl bažnytinės santuokos perregistravimo pasekmių, teismai vadovavosi ne tik nurodytomis taisyklėmis, bet ir nurodyta Konstitucinio Teismo jurisprudencija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys bylose 3K-3-332/2009, 3K-3-552/2009). Manytume, kad siūlomas teisinis reguliavimas, tiek, kiek juo nustatomos sąlygos, draudžiančios įtraukti į apskaitą bažnytinę santuoką, kuri jos sudarymo metu atitiko galiojančius teisės aktus, neatitinka Konstitucinio Teismo jurisprudencijos ir galimai pažeidžia bažnytinę santuoką sudariusių asmenų teises. Konstitucinė nuostata, kad valstybė pripažįsta ir bažnytinę santuokos registraciją, asmenims, sudariusiems tokias santuokas, bet neperregistravusiems jų civilinės metrikacijos įstaigoje, pagal teisėtų lūkesčių principą suteikia pagrindą tikėtis, kad jų sudaryta bažnytinė santuoka yra visavertė tiek valstybės bei visuomenės požiūriu, tiek pagal įstatymus. Nustatyta tvarka sudarytos bažnytinės santuokos registravimo išlyga nebent galėtų būti pateisinta, atsižvelgiant į iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kylantį monogamijos principą.
Projekto aiškinamajame rašte nurodomos kitos problemos (paveldėjimo, kai bažnytinę santuoką sudaręs asmuo yra miręs), esant reikalui, gali būti sprendžiamos įstatyme nustatant oficialiai apskaitytos bažnytinės santuokos sukeliamas teisines pasekmes. Kita vertus, nei pagal anksčiau galiojusius, nei pagal šiuo metu galiojančius įstatymus aplinkybė, jog buvo susilaukta vaiko su kitu asmeniu, nebuvo ir nėra vertintina kaip pagrindas pripažinti santuoką negaliojančia, todėl svarstytina, ar atsisakymas įrašyti atkurtąjį santuokos sudarymo įrašą dėl šios priežasties būtų pagrįstas. Svarstytina galimybė tobulinti teisinį reguliavimą, kad įstatymas būtų aiškesnis ir labiau atitiktų Konstitucinio Teismo jurisprudenciją - jame atskirai reguliuoti bažnytinių santuokų perregistravimo (oficialaus apskaitymo) tvarką, kuri galėtų būti detalizuojama vėliau poįstatyminiu teisės aktu, ir tokio perregistravimo (oficialaus apskaitymo) teisines pasekmes, atsižvelgiant į tai, kad bažnytinę santuoką sudarę asmenys jau daugiau kaip dešimt metų turi galimybę kreiptis į civilinės metrikacijos įstaigas dėl jos oficialaus apskaitymo. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad projekto aiškinamajame rašte nurodyta, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir religinėms organizacijoms iki šiol nepavyko bendru sutarimu nustatyti duomenų perdavimo tvarkos, nurodytos siūlomame keisti įstatymo straipsnyje.
Tačiau
nutartyje (byla 3K-3-332/2009) nurodyta: „2 Teisingumo ministerijos 1993 m. vasario 26 d. surengto civilinės metrikacijos įstaigų vedėjų pasitarimo, kuriame dalyvavo Lietuvos Vyskupų Konferencijos Pirmininko atstovas, metu buvo protokoliškai susitarta, kad tol, kol Bažnyčia nepasirengusi atlikti visišką santuokų registraciją, bažnytinė santuoka perregistruojama civilinės metrikacijos skyriuje. Šiam susitarimui 1994 m. kovo 13 d. rezoliucija Nr. 12-9115 pritarė Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas.” Pritarti Projektas suderintas su projekto iniciatoriais. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo narė Giedrė Purvaneckienė 2015-04-281 Argumentai: Mokslu ir protu nepaaiškinama, kaip vaiko gimimas (nesvarbu su kuo susilauktas) gali automatiškai panaikinti įvykusį bažnytinės santuokos faktą. Pasiūlymas:
ir įgyvendinimo įstatymo Nr. VIII-1864 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2852 21 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
Pakeisti 21 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Nuo Lietuvos Respublikos Konstitucijos įsigaliojimo iki Civilinio kodekso įsigaliojimo bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudaryta santuoka sutuoktinių arba vieno iš jų prašymu įtraukiama į apskaitą, jeigu santuoka jos sudarymo metu pagal galiojusį teisinį reguliavimą atitiko santuokos sudarymo sąlygas. Jeigu bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytos santuokos įtraukimo į apskaitą metu vienas iš sutuoktinių yra miręs, civilinės metrikacijos įstaiga pergyvenusio sutuoktinio prašymu įrašo atkurtąjį santuokos sudarymo įrašą. Santuokos pradžia laikoma bažnyčios pranešime (bažnytiniame santuokos dokumente) nurodyta data. Bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudaryta santuoka į apskaitą neįtraukiama, jeigu bent vienas iš bažnyčios pranešime (bažnytiniame santuokos dokumente) nurodytų sutuoktinių po santuokos sudarymo bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka buvo įregistravęs santuoką civilinės metrikacijos įstaigoje. Be to, atkurtasis santuokos sudarymo įrašas neįrašomas, jeigu miręs sutuoktinis po santuokos sudarymo bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka buvo susilaukęs vaiko, kurio kitas iš tėvų yra ne bažnyčios pranešime (bažnytiniame santuokos dokumente) nurodytas sutuoktinis. “ Nepritarti Pritarus komiteto patobulintam projektui, pasiūlymas yra neaktualus. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Žmogaus teisių komitetas 2015-04-22 * Iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIP-2852 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas. Pritarti
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai. 7.1. Sprendimas:
Pritarti komiteto patobulintam Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr.
VIII-1864 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-2852 ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu „už“. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Julius Sabatauskas, Stasys Šedbaras, Vytautas Gapšys. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA: Komiteto siūlomas įstatymo projektas, įstatymo projekto lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas