Projekto lyginamasis variantas
Papildyti Konstitucijos 66 straipsnį antrąja dalimi, buvusią antrąją dalį laikyti trečiąja ir šį straipsnį išdėstyti taip:
„Seimo posėdžiams vadovauja Seimo pirmininkas
arba jo pavaduotojas . Seimo pirmininku ir jo pavaduotoju negali būti renkamas Konstitucijas 74 straipsnio antrojoje dalyje nurodytas asmuo. Pirmąjį po rinkimų Seimo posėdį pradeda vyriausias pagal amžių Seimo narys. “2 straipsnis. Konstitucijos 74 straipsnio pakeitimas Papildyti Konstitucijos 74 straipsnį antrąja dalimi ir šį straipsnį išdėstyti taip: „74 straipsnis Respublikos Prezidentą, Konstitucinio Teismo pirmininką ir teisėjus, Aukščiausiojo Teismo pirmininką ir teisėjus, Apeliacinio teismo pirmininką ir teisėjus, Seimo narius, Šiurkščiai pažeidusius Konstituciją arba sulaužiusius priesaiką, taip pat paaiškėjus, jog padarytas nusikaltimas, Seimas 3/5 visų narių balsų dauguma gali pašalinti iŠ užimamų pareigų ar panaikinti Seimo nario mandatą. Tai atliekama apkaltos proceso tvarka, kurią nustato Seimo statutas. Šiurkščiai pažeidęs Konstituciją arba sulaužęs priesaiką asmuo, kurį Seimas apkaltos proceso tvarka pašalino iš pareigų ar panaikino Seimo nario mandatą, negali būti renkamas Respublikos Prezidentu, taip pat negali eiti pareigų, kurių ėjimo pradžia susieta su Konstitucijoje numatytos priesaikos davimu. Toks asmuo gali būti renkamas Seimo nariu ne anksčiau kaip po dešimties metų nuo pašalinimo iš pareigų ar Seimo nario mandato panaikinimo.“
Konstitucijos 78 straipsnio pakeitimas Pakeisti Konstitucijos 78 straipsnio pirmąją dalį ir ją išdėstyti taip:
„Respublikos Prezidentu gali būti renkamas Lietuvos pilietis pagal kilmę, ne mažiau kaip trejus pastaruosius metus gyvenęs Lietuvoje, jeigu jam iki rinkimų dienos yra suėję ne mažiau kaip keturiasdešimt metų ir jeigu jis gali būti renkamas Seimo nariu, išskyrus Konstitucijos 74 straipsnio antrojoje dalyje nurodytą išlygą.
” Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą . Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai
projekto tikslai ir uždaviniai Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – Teismas arba EŽTT) Didžioji kolegija 2011 m. sausio 6 d. sprendime byloje Paksas prieš Lietuvą (peticijos Nr.34932/04) (toliau – sprendimas byloje Paksas prieš Lietuvą ) pripažino, kad konstitucinio pobūdžio draudimas pareiškėjui (asmeniui), kurį Seimas apkaltos proceso tvarka pašalino iš užimamų pareigų ar panaikino jo Seimo nario mandatą, visam laikui ir negrįžtamai būti renkamam Seimo nariu, yra neproporcingas ir prieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 1 Protokolo 3 straipsniui. EŽTT, nustatydamas ribojimo neproporcingumą Konvencijos atžvilgiu, lemiamą reikšmę suteikė pareiškėjo pasyviosios rinkimų teisės į parlamentą ribojimo nekintamumui – apribojimui ne tik nenustatytas joks terminas (pasak Teismo, pareiškėjui būti renkamam į parlamentą draudimas yra „ nuolatinio ir negrįžtamo pobūdžio
“), bet ir jį pagrindžianti taisyklė turi konstitucinį
pagrindą. Taigi vertinant priemonės, kuria apribojamas naudojimasis Konstitucijos
suteikta termino nustatymui ir galimybei peržiūrėti tokią priemonę. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos pozicija šioje srityje yra išimtis Europoje . Daugumoje valstybių Europos Tarybos narių, kurios yra respublikos ir valstybės vadovui gali būti pradėtas apkaltos procesas, apkalta neturi tiesioginio poveikio atitinkamo asmens rinkimų ar kitoms politinėms teisėms. Kitose šios kategorijos valstybėse arba nėra tiesioginio poveikio naudojimuisi teise būti renkamam parlamento rinkimuose, arba tam, kad būtų pritaikyti apribojimai, reikia specialaus teismo sprendimo, ir jie nustatomi tik tam tikram terminui.
Pavyzdžiui, Austrijoje, jeigu Federacijos Prezidentas pašalinamas iš pareigų apkaltos proceso tvarka ir jei yra ypač sunkinančių aplinkybių, Konstitucinis Teismas gali laikinai atimti „politines teises“. Panašiai yra Lenkijoje, kurioje specialusis teismas, kompetentingas spręsti tokias bylas, be prezidento pašalinimo iš pareigų gali laikinai atimti jo tam tikras politines teises (bendras draudimas būti renkamam iki 10 metų, draudimas panašų laikotarpį užimti tam tikras pareigas ir ordinų bei kitų garbės titulų atėmimas). Čekijoje ir Slovakijoje asmuo, pašalintas iš prezidento pareigų apkaltos proceso tvarka, visam laikui netenka teisės būti renkamas prezidentu, bet gali būti kandidatu kituose rinkimuose. Rusijoje draudžiama būti renkamam prezidento rinkimuose, surengtuose dėl jo pašalinimo iš pareigų. Pagal Konvencijos 46 straipsnio 1 dalį Aukštosios Susitariančiosios Šalys įsipareigoja vykdyti EŽTT sprendimą kiekvienoje byloje, kurios šalys jos yra. Prižiūrint Ministrų Komitetui, valstybė atsakovė gali laisvai pasirinkti, kokiomis priemonėmis ji atliks savo teisinę pareigą pagal Konvencijos 46 straipsnį. Pagal šį straipsnį ir Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2006 m. gegužės 10 d. patvirtintas Sprendimų ir taikių susitarimų sąlygų vykdymo priežiūros taisykles, tinkamas Teismo sprendimo įvykdymas apima individualiąsias priemones, siekiant nutraukti Teismo konstatuotą pažeidimą ir atitaisyti jo padarinius, bei bendrąsias priemones, siekiant užkirsti kelią naujiems panašiems pažeidimams arba nutraukti besitęsiančius pažeidimus.
Taip pat akcentuotina, kad nuo 2011 m. sausio 11 d. veikia
„dviejų bėgių“ - standartinė ir sustiprinta EŽTT sprendimų vykdymo priežiūros
sistema, pagal 2010 m. rugsėjo 6 d. įgyvendinant Interlakeno deklaraciją Ministrų pavaduotojų susitikime Nr. 1092 patvirtintus naujus Ministrų Komiteto darbo metodus. EŽTT atkreipė dėmesį, kad sprendimą uždrausti aukštam pareigūnui, kuris pasirodė esąs netinkamas eiti savo pareigas, kada nors tapti parlamento nariu visų pirma turėtų priimti rinkėjai, kurie rinkimuose turi galimybę pasirinkti, ar vėl pasitikėti atitinkamu asmeniu. Tai akivaizdu iš Konvencijos
laisvė renkant įstatymų leidybos institucijas“. EŽTT akcentavo, kad „žmonių nuomonės raiškos laisvė renkant įstatymų leidybos institucijas“ privalo būti užtikrinta visais atvejais. Po sprendimo byloje Paksas prieš Lietuvą Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko 2011 m. sausio 17 d. potvarkiu Nr. 15 „Dėl darbo grupės sudarymo“ buvo sudaryta darbo grupė pasiūlymams dėl Teismo sprendimo byloje Paksas prieš Lietuvą vykdymo parengti (toliau Darbo grupė). Darbo grupė 2011 m. gegužės 31 d. pateikė parengtus apibendrintus pasiūlymus dėl sprendimo byloje Paksas prieš Lietuvą vykdymo ir priėjo prie išvados, kad siekiant tinkamai įgyvendinti Teismo sprendimą byloje Paksas prieš Lietuvą yra būtina atsisakyti konstitucinio ribojimo, kuris, kaip jau buvo minėta, buvo pripažintas nuolatinio ir negrįžtamo pobūdžio bei neproporcingas Konvencijos 1 Protokolo 3 straipsnio požiūriu.
Toks ribojimas, atsižvelgiant į dabartinę Lietuvos konstitucinės teisės ir Konstitucijos sistemą, gali būti panaikintas tik priėmus reikiamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos pataisas. Siekiant suderinti Lietuvos teisę su tarptautiniais įsipareigojimais pagal Konvenciją, Konstitucijos pataisomis reikia nustatyti teisinį reguliavimą, kuriuo būtų sudarytos prielaidos asmenims, pašalintiems iš užimamų pareigų apkaltos proceso tvarka už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą ar priesaikos sulaužymą, praėjus tam tikram laikui vėl būti renkamiems ir užimti tam tikras pareigas. Seimas 2012 m. kovo 22 d. priėmė Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymą, kuriuo pakeitė Seimo rinkimų įstatymo 2 straipsnio 5 dalį, joje nustatant, kad Seimo nariu negali būti renkamas asmuo, kurį Seimas apkaltos proceso tvarka pašalino iš užimamų pareigų ar panaikino jo Seimo nario mandatą, jeigu nuo sprendimo pašalinti iš užimamų pareigų ar panaikinti Seimo nario mandatą įsigaliojimo dienos nepraėjo ketveri metai. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2012 m. rugsėjo 5 d. nutarimu Seimo rinkimų įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą pripažino prieštaraujančiu Konstitucijai. Konstitucinis Teismas pabrėžė, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo 2011 m. sausio 6 d. sprendimas byloje Paksas prieš Lietuvą reiškia, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Protokolo Nr.
Respublikos tarptautinis įsipareigojimas garantuoti asmens, kurio Seimo nario mandatas už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą, priesaikos sulaužymą buvo panaikintas apkaltos proceso tvarka, taip pat asmens, kuris už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą, priesaikos sulaužymą apkaltos proceso tvarka buvo pašalintas iš Respublikos Prezidento, Konstitucinio Teismo pirmininko ir teisėjo, Aukščiausiojo Teismo pirmininko ir teisėjo, Apeliacinio teismo pirmininko ir teisėjo pareigų, teisę būti išrinktam Seimo nariu, yra nesuderinamos su Konstitucijos, be kita ko, jos 59 straipsnio 2 dalies ir 74 straipsnio, nuostatomis. Konstitucinis Teismas šioje byloje taip pat pažymėjo, kad konstituciniai apkaltos, priesaikos ir rinkimų teisės institutai yra glaudžiai tarpusavyje susiję ir integruoti; pakeitus bet kurį iš šių institutų elementų būtų pakeistas ir kitų susijusių institutų turinys, t. y. visuose minėtuose konstituciniuose institutuose įtvirtintų vertybių sistema. Lietuvos Respublikos teisinė sistema grindžiama tuo, kad Konstitucijai neturi prieštarauti joks įstatymas ar kitas teisės aktas, taip pat ir Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys. Tačiau tuo pačiu Konstitucinis Teismas paminėjo, kad, vykdydama pareigą vadovautis visuotinai pripažintais tarptautinės teisės principais ir normomis (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 135 straipsnio 1 dalis), Lietuvos Respublika privalo pašalinti minėtą Konvencijos Protokolo Nr. 1 3 straipsnio nuostatų nesuderinamumą su Lietuvos Respublikos Konstitucijos, be kita ko, jos 59 straipsnio 2 dalies ir 74 straipsnio, nuostatomis.
Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos teisinė sistema grindžiama Konstitucijos viršenybės principu, vienintelis būdas pašalinti šį nesuderinamumą - priimti atitinkamą (-as) Lietuvos Respublikos Konstitucijos pataisą (-as). Seimo narių grupė 2012 m. lapkričio 13 d. pateikė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 56 straipsnio papildymo įstatymo projektą Nr. XIP-5001. Teisės ir Teisėtvarkos komiteto siūlymu Konstitucijos keitimo įstatymo projektas buvo patobulintas, parengiant iš esmės naują nebe Konstitucijos 56 straipsnio, bet Lietuvos Respublikos 74 straipsnio papildymo įstatymo projektą Nr. XIP-5001(2). Kartu pateiktas ir Konstitucijos 74 straipsnio įgyvendinimo konstitucinio įstatymo projektas Nr. XIIP-1121(2). Po svarstymo Seime projektams buvo pritarta. 2014 m. sausio 23 d. neeilinės Seimo sesijos posėdyje Konstitucijos 74 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-5001(2) (ir Konstitucijos 74 straipsnio įgyvendinimo konstitucinio įstatymo projektas Nr. XIIP-1121(2)) iš Seimo darbotvarkės buvo išbraukti. Lietuvos Respublikos Konstitucijos pataisų priėmimui užtrukus, Europos Tarybos Ministrų Komiteto, prižiūrinčio Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimų vykdymą, 1208 DH žmogaus teisių 2014 m. rugsėjo 25 d. posėdžio metu buvo priimtas sprendimas taikyti byloje Paksas prieš Lietuvą byloje sustiprintą vykdymo priežiūrą. Europos Tarybos Ministrų Komitetas, minėtu sprendimu dėl sustiprintos vykdymo priežiūros taikymo – pažymėjęs reikiamų Konstitucijos pataisų priėmimo inicijavimą – paragino Lietuvos institucijas byloje Paksas prieš Lietuvą šiuo atžvilgiu siekti apčiuopiamo progreso.
Kartu nutarta grįžti prie Lietuvos valdžios institucijų veiksmų, užtikrinant Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimo byloje Paksas prieš Lietuvą įvykdymą, vertinimo 2015 m. kovo mėnesį, potencialiai jų vykdymą apsvarstant viešuose debatuose, įvyksiančiuose Europos Tarybos Ministrų Komiteto žmogaus teisių posėdžio metu. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Lietuvos Respublikos Seimo nariai. 3. Dabartinis Įstatymo projekte aptartų teisinių santykių reguliavimas Šiuo metu pagal galiojančią konstitucinę doktriną visam laikui Seimo nariu negali būti renkamas asmuo, kurį Seimas apkaltos proceso tvarka pašalino iš užimamų pareigų ar panaikino jo Seimo nario mandatą. Nepakeitus Lietuvos Respublikos Konstitucijos, konstitucinės doktrinos keitimas priesaikos instituto aprėpties ir jos reikšmės atžvilgiu nėra galimas. 4. Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir laukiami teigiami rezultatai Įtvirtinus nuostatą, kad Seimo nariu negali būti renkamas asmuo, kurį Seimas apkaltos proceso tvarka pašalino iš užimamų pareigų ar panaikino jo Seimo nario mandatą, jeigu nuo sprendimo pašalinti iš užimamų pareigų arba panaikinti Seimo nario mandatą įsigaliojimo dienos nepraėjo dešimt metų, būtų nustatytas apibrėžtas ir protingas Konvencijos 1 Protokolo 3 straipsnio požiūriu pasyviosios rinkimų teisės ribojimo terminas. Taip pat būtų atsižvelgiama į EŽTT sprendimo byloje Paksas prieš Lietuvą argumentus, EŽTT praktikoje suformuotus kriterijus pasyviosios rinkimų teisės ribojimo proporcingumui bei į kitų valstybių Europos Tarybos narių teisinį reguliavimą.
Priėmus įstatymo projektą būtų ne tik įgyvendintas EŽTT sprendimas byloje Paksas prieš Lietuvą , bet ir užtikrinta žmonių nuomonės raiškos laisvė renkant įstatymų leidybos institucijas. Priimtu įstatymo projektu, būtų užtikrintas bendrųjų priemonių , pašalinančių Konvencijos pažeidimo priežastis ir užkertančių kelią būsimiems pažeidimams, ir individualiųjų priemonių , kuriomis siekiama nutraukti Teismo nustatytą pažeidimą ir, kiek įmanoma, atitaisyti jo padarinius, įvykdymas. 5. Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų Įstatymo projekto priėmimo pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymas neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymas neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, teisės aktai, kuriuos būtina priimti, galiojantys teisės aktai, kuriuos reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Siekiant Įstatymo projekte siūlomus pakeitimus inkorporuoti į teisinę sistemą, priimti naujo, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios galiojančių teisės aktų nereikės. 9. Įstatymo projekto atitiktis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams, Įstatymo projekto sąvokų ir jas įvardijančių terminų įvertinimas Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymo projektas atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimus.
Įstatymo projekte CK vartojamos sąvokos ir (ar) jas įvardijantys terminai nekeičiami, taip pat nesiūlomos naujos sąvokos. 10. Įstatymo projekto atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 11. Įstatymui įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių aktų rengėjai ir parengimo terminai Įstatymo projekte siūlomiems pakeitimams įgyvendinti įgyvendinamųjų teisės aktų rengti nereikės. 12. Valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšos, kurių prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymo projekte numatytų nuostatų įgyvendinimui papildomų lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Nėra. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai, kurių reikia jam įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, yra „Seimas“, ,,Seimo nariai“, „ Konstitucinis Teismas“, ,,apkaltos procesas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo nariai
19Kęstutis Masiulis 20.
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT- 01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected] . Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 Lietuvos Respublikos Seimui 2015-04- Nr. Į 2014-03-24 Nr. XIIP-2850 DĖL lietuvos respublikos Konstitucijos 66, 74 IR 78 straipsniŲ pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2850 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 66, 74 ir 78 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP‑2850 (toliau – Projektas) pažymime, kad ES teisė, inter alia , Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija nereglamentuoja Projektu siūlomų keisti teisinių santykių. Generalinis direktorius Deividas Kriaučiūnas Justina Nasutavičienė, tel. 8 706 63 695, el. p. [email protected]
DĖL
2015-04-02 Nr. XIIP-2850 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnyje dėstoma Konstitucijos 66 straipsnio antrosios dalies nuostata vertintina kaip netiksli ir klaidinanti – nėra aišku, ar turimi omenyje 74 straipsnio 2 dalies pirmame sakinyje nustatyti neterminuoti apribojimai asmeniui, kuris apkaltos proceso tvarka pašalintas iš pareigų ar panaikintas jo Seimo nario mandatas, ar
tik 10 metų po atitinkamo pagrindo atsiradimo. Konstitucijos 66 straipsnio 2 dalis turėtų būti dėstoma arba pateikiant nuorodą į Konstitucijos normą, aiškiai ir vienareikšmiškai nustatančią asmenų ratą (t,y, asmenų ratas vienareikšmiškai turėtų būti nustatytas 74 straipsnyje), arba tokių asmenų ratas turėtų būti apibrėžtas pačiame 66 straipsnyje. Panašaus turinio pastaba pareikština ir projekto 3 straipsniui dalyje „<...> išskyrus Konstitucijos 74 straipsnio antrojoje dalyje nurodytą išlygą“. Pažymėtina, kad Konstitucijos 74 straipsnio antrojoje dalyje (pagal projekto 2 straipsnį) dėstoma ne išlyga, o siekiama įtvirtinti asmens pašalinimo iš pareigų ar jo Seimo nario mandato panaikinimo apkaltos proceso tvarka teisines pasekmes, kurios, be kita ko, priklausomai nuo pareigų, kurias užimti siekiama, yra dvejopos. Todėl projekto
būti renkamas Respublikos Prezidentu, taip pat negali eiti pareigų, kurių ėjimo pradžia susieta <...>“ yra ydinga dėl kelių priežasčių.
Visų pirma, nėra suprantama, kodėl atskirai išskiriamos Respublikos Prezidento pareigos, jei po to dėstomas pareigų apibrėžimas apima ir šias pareigas. Antra, reikėtų atkreipti dėmesį, kad Konstitucijoje nėra vartojami išvestiniai apibrėžimai, sąvokos ar sąlygos. Konstitucijos normos konstruojamos taip, kad subjektai, jų statuso elementai, sąlygos įprastai yra eksplicitiškai nurodomi, arba pateikiama nuoroda į atitinkamai sukonstruotą kitą Konstitucijos straipsnį. Vadovaujantis šia logika, Konstitucijos 74 straipsnio 2 dalyje turėtų būti konkrečiai nurodomos pareigos, kurias užimti taikomas apribojimas. 3. Svarstytinas projekto 3 straipsnio nuostatų (Konstitucijos 78 straipsnio 1 dalis) reikalingumas vertinant jų santykį su projekto 2 straipsniu (Konstitucijos 74 straipsnio 2 dalis) siekiamu nustatyti teisiniu reguliavimu. Jei Konstitucijos
pareigų ar Seimo nario mandato panaikinimo apkaltos tvarka pasekmės, Konstitucijos 78 straipsnio keitimas būtų perteklinis. 4. Seime pradėta Konstitucijos 56 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (Reg. Nr. XIIP-2841) teisėkūros procedūra, šiam projektui pritarta po pateikimo. Projektai Reg. Nr. XIIP-2841 ir Reg. Nr. XIIP-2850 yra alternatyvaus turinio.
Atkreiptinas dėmesys, kad Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra konstatuota, kad „<...> iš Konstitucijos 147 straipsnio 1 dalies kyla draudimas svarstant Seime iš esmės pakeisti ne mažesnės kaip 1/4 visų Seimo narių grupės arba ne mažiau kaip 300 tūkstančių rinkėjų pateikto Konstitucijos keitimo įstatymo projekto turinį inter alia taip, kad būtų iškreiptas siūlomo konstitucinio teisinio reguliavimo tikslas, pakeista siūlomo konstitucinio teisinio reguliavimo apimtis, būtų siūlomos iš esmės kitokios konstitucinio teisinio reguliavimo priemonės siekiamam tikslui pasiekti, būtų siūloma keisti kitą Konstitucijos nuostatą. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad Konstitucijos keitimo įstatymo projektas su esminio pobūdžio pakeitimais laikytinas nauju projektu – nauju sumanymu keisti ar papildyti Konstituciją, kurį pagal Konstitucijos 147 straipsnio 1 dalį gali pateikti tik ne mažesnė kaip 1/4 visų Seimo narių grupė arba ne mažiau kaip 300 tūkstančių rinkėjų. Konstitucijos keitimo įstatymo projektas su esminio pobūdžio pakeitimais laikytinas nauju projektu – nauju sumanymu keisti ar papildyti Konstituciją <…>”;
“<…> pagal Konstituciją svarstant Seime Konstitucijos 147 straipsnio
gali būti daromi tik neesminiai, t. y. iš esmės nekeičiantys pateikto projekto turinio, pakeitimai, kuriais siekiama Konstitucijos pataisos projekto tekstą geriau suredaguoti lietuvių kalbos ir teisinės technikos požiūriu, nekeičiant siūlomo konstitucinio teisinio reguliavimo apimties patikslinti ar sukonkretinti siūlomas formuluotes <...>“ (2014 m. sausio 24 d. nutarimas). Todėl, mūsų nuomone, projektų Reg. Nr. XIIP-2841 ir Reg. Nr. XIIP-2850 (tuo atveju, jei projektui Reg. Nr.
Nr. XIIP-2850 būtų pritarta po pateikimo) teisėkūros procedūroje negalėtų būti taikoma Seimo statuto 137 straipsnio 4 dalyje nustatyta taisyklė ar kokiu nors kitu būdu vieno projekto nuostatos (ar jų dalis) inkorporuojama į kitą projektą, taip pat iš esmės negalėtų būti keičiamos ar tikslinamos projektų, kuriems pritarta po pateikimo, nuostatos. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J.Meškienė P.Žukauskas
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO Teisės ir teisėtvarkos komitetas PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJOS 66, 74 IR 78 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Rimas Andrikis, Vitalijus Gailius, Arvydas Nekrošius, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Lauras Stacevičius, Irena Šiaulienė, Petras Valiūnas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Meilė Čeputienė. Teisingumo ministerijos atstovai:
Teisės sistemos departamento Teisės sistemos vystymo skyriaus vedėja Natalija Žilinskienė, Teisės sistemos departamento Teisės sistemos vystymo skyriaus patarėjas Tautginas Mickevičius, Atstovavimo Europos Žmogaus Teisių Teisme skyriaus vedėjas Donatas Murauskas, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Viešosios teisės katedros vedėjas Haroldas Šinkūnas, pilietis Paulius Šepetys, Seimo kanceliarijos Teisės departamento Viešosios teisės skyriaus vedėja Jurgita Meškienė ir vyresnieji patarėjai Ona Buišienė, Pranas Žukauskas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-04-02 1, 2, 3 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.
Projekto 1 straipsnyje dėstoma Konstitucijos 66 straipsnio antrosios dalies nuostata vertintina kaip netiksli ir klaidinanti – nėra aišku, ar turimi omenyje 74 straipsnio 2 dalies pirmame sakinyje nustatyti neterminuoti apribojimai asmeniui, kuris apkaltos proceso tvarka pašalintas iš pareigų ar panaikintas jo Seimo nario mandatas, ar 74 straipsnio 2 dalies antrame sakinyje nustatyta išimtis apribojimus taikyti tik 10 metų po atitinkamo pagrindo atsiradimo. Konstitucijos 66 straipsnio 2 dalis turėtų būti dėstoma arba pateikiant nuorodą į Konstitucijos normą, aiškiai ir vienareikšmiškai nustatančią asmenų ratą (t,y, asmenų ratas vienareikšmiškai turėtų būti nustatytas 74 straipsnyje), arba tokių asmenų ratas turėtų būti apibrėžtas pačiame 66 straipsnyje. Panašaus turinio pastaba pareikština ir projekto 3 straipsniui dalyje „<...>išskyrus Konstitucijos 74 straipsnio antrojoje dalyje nurodytą išlygą“. Pažymėtina, kad Konstitucijos
išlyga, o siekiama įtvirtinti asmens pašalinimo iš pareigų ar jo Seimo nario mandato panaikinimo apkaltos proceso tvarka teisines pasekmes, kurios, be kita ko, priklausomai nuo pareigų, kurias užimti siekiama, yra dvejopos. Todėl projekto 3 straipsnio formuluotė vertintina kaip netiksli, neaiškaus turinio. Pritarti Pritartina Teisės departamento pastabai, kad projekto 1 – 3 straipsnio nuostatos yra netikslios ir neaiškaus turinio, o tai kelia abejones dėl atitikimo konstituciniam teisinio tikrumo ir teisinio aiškumo principui.
Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad vienas esminių Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo elementų yra teisinio tikrumo ir teisinio aiškumo imperatyvas , kuris suponuoja tam tikrus privalomus reikalavimus teisiniam reguliavimui: jis privalo būti aiškus ir darnus ( inter alia
nuoseklumas ir vidinė darna, teisės aktuose neturi būti nuostatų, vienu metu skirtingai reguliuojančių tuos pačius visuomeninius santykius ( inter alia
normos turi būti formuluojamos tiksliai , jose negali būti dviprasmybių (Konstitucinio Teismo 2003 m. gegužės 30 d., 2004 m. sausio 26 d., 2008 m. gruodžio 24 d. nutarimai). Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad Konstitucija yra pagrindinis ir aukščiausias valstybės įstatymas ( lex superior ), turintis aukščiausią teisinę galią įstatymų hierarchinėje sistemoje, todėl priimant Konstitucijos pataisas konstitucinių imperatyvų laikymasis be jokios abejonės yra ypatingai reikšmingas. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
straipsnio 2 dalis) siūloma nuostata „negali būti renkamas Respublikos Prezidentu, taip pat negali eiti pareigų, kurių ėjimo pradžia susieta <...>“ yra ydinga dėl kelių priežasčių. Visų pirma, nėra suprantama, kodėl atskirai išskiriamos Respublikos Prezidento pareigos, jei po to dėstomas pareigų apibrėžimas apima ir šias pareigas. Antra, reikėtų atkreipti dėmesį, kad Konstitucijoje nėra vartojami išvestiniai apibrėžimai, sąvokos ar sąlygos.
Konstitucijos normos konstruojamos taip, kad subjektai, jų statuso elementai, sąlygos įprastai yra eksplicitiškai nurodomi, arba pateikiama nuoroda į atitinkamai sukonstruotą kitą Konstitucijos straipsnį. Vadovaujantis šia logika, Konstitucijos 74 straipsnio 2 dalyje turėtų būti konkrečiai nurodomos pareigos, kurias užimti taikomas apribojimas. Pritarti Projekto 2 straipsnio nuostatos yra netikslios ir neaiškaus turinio, joje yra perteklinių formuluočių, be to, 2 straipsnio norma sukonstruota neatsižvelgiant į tai, kad Konstitucijoje nėra vartojami išvestiniai apibrėžimai, sąvokos ar sąlygos . 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-04-02 3,2
nuostatų (Konstitucijos 78 straipsnio 1 dalis) reikalingumas vertinant jų santykį su projekto 2 straipsniu (Konstitucijos 74 straipsnio 2 dalis) siekiamu nustatyti teisiniu reguliavimu. Jei Konstitucijos 74 straipsnyje aiškiai ir nedviprasmiškai būtų įvardintos asmens pašalinimo iš pareigų ar Seimo nario mandato panaikinimo apkaltos tvarka pasekmės, Konstitucijos 78 straipsnio keitimas būtų perteklinis. Pritarti Projekto 2 ir 3 straipsnių nuostatos yra netikslios ir neaiškaus turinio, jose yra perteklinių formuluočių, be to, 2 straipsnio norma sukonstruota neatsižvelgiant į tai, kad Konstitucijoje nėra vartojami išvestiniai apibrėžimai, sąvokos ar sąlygos
projekto (Reg. Nr. XIIP-2841) teisėkūros procedūra, šiam projektui pritarta po pateikimo. Projektai Reg. Nr. XIIP-2841 ir Reg. Nr. XIIP-2850 yra alternatyvaus turinio.
Atkreiptinas dėmesys, kad Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra konstatuota, kad „<...> iš Konstitucijos 147 straipsnio 1 dalies kyla draudimas svarstant Seime iš esmės pakeisti ne mažesnės kaip 1/4 visų Seimo narių grupės arba ne mažiau kaip 300 tūkstančių rinkėjų pateikto Konstitucijos keitimo įstatymo projekto turinį inter alia taip, kad būtų iškreiptas siūlomo konstitucinio teisinio reguliavimo tikslas, pakeista siūlomo konstitucinio teisinio reguliavimo apimtis, būtų siūlomos iš esmės kitokios konstitucinio teisinio reguliavimo priemonės siekiamam tikslui pasiekti, būtų siūloma keisti kitą Konstitucijos nuostatą. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad Konstitucijos keitimo įstatymo projektas su esminio pobūdžio pakeitimais laikytinas nauju projektu – nauju sumanymu keisti ar papildyti Konstituciją, kurį pagal Konstitucijos 147 straipsnio 1 dalį gali pateikti tik ne mažesnė kaip 1/4 visų Seimo narių grupė arba ne mažiau kaip
pobūdžio pakeitimais laikytinas nauju projektu – nauju sumanymu keisti ar papildyti Konstituciją <…>”; “<…> pagal Konstituciją svarstant Seime Konstitucijos 147 straipsnio 1 dalyje numatytų subjektų pateiktus Konstitucijos keitimo įstatymų projektus gali būti daromi tik neesminiai, t. y. iš esmės nekeičiantys pateikto projekto turinio, pakeitimai, kuriais siekiama Konstitucijos pataisos projekto tekstą geriau suredaguoti lietuvių kalbos ir teisinės technikos požiūriu, nekeičiant siūlomo konstitucinio teisinio reguliavimo apimties patikslinti ar sukonkretinti siūlomas formuluotes <...>“ (2014 m. sausio 24 d. nutarimas). Todėl, mūsų nuomone, projektų Reg. Nr. XIIP-2841 ir Reg. Nr. XIIP-2850 (tuo atveju, jei projektui Reg. Nr.
Nr. XIIP-2850 būtų pritarta po pateikimo) teisėkūros procedūroje negalėtų būti taikoma Seimo statuto 137 straipsnio 4 dalyje nustatyta taisyklė ar kokiu nors kitu būdu vieno projekto nuostatos (ar jų dalis) inkorporuojama į kitą projektą, taip pat iš esmės negalėtų būti keičiamos ar tikslinamos projektų, kuriems pritarta po pateikimo, nuostatos. Pritarti Pastabai pritartina, tačiau ji nebeaktuali, nes Seimas 2015 m. gruodžio 15 d. projektui XIIP-2841 nepritarė. 5. Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos 2015-04-28 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 66, 74 ir
pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP‑2850 (toliau – Projektas) pažymime, kad ES teisė, inter alia , Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija nereglamentuoja Projektu siūlomų keisti teisinių santykių. Atsižvelgti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Šepetys 2018-04-16 Iki šiol niekaip negalim išspręst kolizijos dėl Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) Didžiosios kolegijos 2011 m. sausio 6 d. sprendimo byloje Paksas prieš Lietuvą (peticijos Nr.34932/04) dėl jo pilietinių teisių atstatymo, tam dabar Seime užregistruoti net du projektai: "Konstitucijos 66, 74 ir 78 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2850" bei
"Konstitucijos 74 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1812". Reikia sutikt su pastabomis padarytomis projektui
Nr. XIIP-2850, bet lygiai taip pat kritikuotinas ir projektas Nr.
bent jau ta dalimi "Jei toks asmuo, praėjus 10 metų terminui po pašalinimo iš pareigų apkaltos proceso tvarka, buvo išrinktas Seimo nariu ar Respublikos Prezidentu ir prisiekė, taip pat gali būti skiriamas ministru, Ministru Pirmininku bei, turėdamas reikiamą kvalifikaciją, turi teisę pretenduoti į teisėjo ar valstybės kontrolieriaus pareigas" - reikia suprast kad teisėjo teisės gali būt atstatytos TIK jam tapus Seimo nariu ar Prezidentu, o tai jau totalus alogiškumas. Šie projektai skiriasi ir ta dalimi, kad pirmajame projekte tokiems asmenims ir toliau lieka tam tikri apribojimai (teisė tapt Prezidentu), antrajame jų jau nėra... galima ginčytis ar tokių apribojimų nebuvimas atitinka Tautos lūkesčius, bet aišku kad tai labiau atitinka EŽTT siekius. TIK - esmė TAME, kad Konstitucijoj NĖRA jokių apribojimų, mūsų Konstitucija niekaip neriboja Tautos valios rinkti jai patinkančius, visa kazuistika kyla TIK po Konstitucinio teismo (KT) priimtų nuostatų (jo pačio sau nusistatytų konstitucinių doktrinų), mūsų Konstitucijoj NĖRA konstitucinio pobūdžio draudimų tokiems asmenims būti vėl išrinktiems, kalbos apie tokius draudimus atsirado TIK minimam KT priėmus tokias nuostatas (nors tai ir bandoma kildint iš Konstitucijos vientisumo, bet tai jau tik traktavimo ypatumai).
Bet - tuo pačiu vis tik pripažįstama kad konstitucinės doktrinos gali būti keičiamos, ir nors teigiama "Nuo Konstitucinio Teismo precedentų, sukurtų priėmus sprendimus konstitucinės justicijos bylose, gali būti nukrypstama ir nauji precedentai gali būti kuriami tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina, konstituciškai pagrindžiama ir pateisinama", tačiau - keista kad KT net patį EŽTT sprendimą laiko nepakankamu tam pagrindu, jiems nesvarbu Lietuvos garbė, jie ir toliau aklai laikosi savo doktrinų, jie REKETUOJA mus keist Konstituciją, nors joje NĖRA jokių tokio pobūdžio apribojimų, tad ir joje keisti nėra ką (dar blogiau tame, kad VISI siūlomi pakeitimai ir toliau prieštaraus minimai KT doktrinai, ir KT lygiai taip pat sėkmingai galės visus siūlomus pakeitimus paskelbt prieštaraujančiais 'Konstitucijos vientisumui'). Bet tai - TIK KT asmeninė nuomonė, nieko bendro neturinti su Konstitucijos raide bei jos universalumu. Įdomu ir tame, kad pats KT teigia: "Konstitucinis Teismas nevykdo išankstinės įstatymų konstitucingumo kontrolės" (http://www.lrkt.lt/lt/apie-teisma/veikla/kompetencija/106), BET
leidėjų galias: "Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2016 m. Gruodžio 22 d. nutarime padarė išvadą, kad „įgyvendinti <...> EŽTT 2011 m. sausio 6 d. 2 sprendimą įmanoma vieninteliu Konstitucinio Teismo oficialioje doktrinoje nurodytu būdu – keičiant su tuo susijusias Konstitucijos nuostatas.
Joks kitas būdas (inter alia įstatymų, kitų teisės aktų priėmimas ar keitimas) pagal Konstituciją nėra galimas“..." BET - tai nėra teisingas požiūris, reikia nepamiršt kad KT prisiimtos 'konstitucinės doktrinos' (kaip ir kažkokia
'konstitucinė dvasia') NĖRA Konstitucijos sudėtinės dalys, būtina pakartot
kad "Konstitucija yra vientisas ir tiesiogiai taikomas aktas" (Konstitucija (K.) 6str.1d.), ir kad "Kiekvienas savo teises gali ginti remdamasis Konstitucija" (K.6str.2d.) - žinant kad "Lietuvos valstybę kuria Tauta. Suverenitetas priklauso Tautai" (K.2str.), joks KT šių galių iš Piliečio (kaip Tautos atstovo) atimti negali; KT pretenzijos pasisavinti teisę "oficialiai aiškinti Konstituciją" (ką KT jau įrašė į savo doktrinas - kas jiems tokią teisę suteikė?) tėra tik bandymai peržengti pačią Konstituciją. Nes juk ŽINOM: "Niekas negali varžyti ar riboti Tautos suvereniteto, savintis visai Tautai priklausančių suverenių galių" (K.3str.1d.), žinom kad "Valdžios galias riboja Konstitucija" (K.5str.2d.), žinom ir paties KT galias (jos visos išvardytos Konstitucijos VIII skirsnyje ir jos ten baigtinės), bet - KT bando mums nurodinėt kaip mums referendumuose balsuot, KT 'nuleidžia' Seimui nurodymus ko šie ESĄ negalintys, kokie įstatymai neleistini, ir - TIK sau pasilieka neribojamas galimybes tomis 'konstitucinėmis dogmomis' manipuliuot - o kur Tautos kaip suvereno teisė, kas tai, ne tiesiausias kelias link diktatūros? O juk šiuo konkrečiu EŽTT atveju - NĖRA ko Konstitucijoje keist, Ji pakankamai laisva ir pilnai atitinka EŽTT sprendimų dvasią.
Tuo labiau kad apkaltą patyrusių asmenų pilietines teises galima nesunkiai atstatyt referendumu (Tautos referendumas yra aukščiau bet kokių KT doktrinų; jei kam tai dar nepakankamai aišku galima truputį papildyt Referendumo įstatymą ir tai pateikt EŽTT)... tuo labiau kad turim Konstitucijoj ir 74 str. kuriame pasakyta: "Respublikos Prezidentą, Konstitucinio Teismo pirmininką ir teisėjus, Aukščiausiojo Teismo pirmininką ir teisėjus, Apeliacinio teismo pirmininką ir teisėjus, Seimo narius, šiurkščiai pažeidusius Konstituciją arba sulaužiusius priesaiką, taip pat paaiškėjus, jog padarytas nusikaltimas, Seimas 3/5 visų narių balsų dauguma gali pašalinti iš užimamų pareigų ar panaikinti Seimo nario mandatą. Tai atliekama apkaltos proceso tvarka, kurią nustato Seimo statutas" - ten kur kalbama apie apkaltą, GALIMA įdėt ir jos anuliavimo saugiklius, ir tam visai nereikia keist Konstitucijos - Konstitucijos galia yra jos pastovume. Bet kol kas stebim tik nepagrįstus bandymus apribot Seimo galias, tai Vyriausybė kelia bangas viešai virkaudama kad Seimas ESĄ nespėja jos paruoštų įstatymų priimt, tai KT ultimatumus skelbia dėl Konstitucijos pakeitimų. Tik tiek kad tos institucijos NĖRA tiesiogiai Tautos išrinktos, Konstitucijoj pasakyta AIŠKIAI: "Aukščiausią suverenią galią Tauta vykdo tiesiogiai ar per demokratiškai išrinktus savo atstovus" (K.4str.), ir tokiais MŪSŲ atstovais yra Seimas. Taip kad - netinka mums pasiduot KT diktatūros siekiams: "Valstybinės valdžios ar jos institucijos užgrobimas smurtu laikomi antikonstituciniais veiksmais, yra neteisėti ir negalioja" (K.8str.) - ar KT veiksmus jau galima vadinti smurtu vertėtų pasiaiškint. Bet AIŠKU kad dėl EŽTT sprendimo mes NIEKO Konstitucijoj neturim keisti.
Tuo labiau kad stodami į ES išreiškėm viltį kad
"Europos Sąjunga gerbia savo valstybių narių nacionalinį tapatumą ir
konstitucines tradicijas" (2004 m. liepos 13 d. Konstitucinis aktas „Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje) - vargu ar EŽTT drįstų tas Viltis paneigt. Taip kad minimą EŽTT sprendimą galim įvardyt tik kaip išbandymą Lietuvos pilietiškumui, jos brandai bei mūsų nusiteikimui nesitaikstyt su kažkieno primetamomis nepagrįstoms normoms, jauskim savo
Konstituciją: mūsų Konstitucijoj NIEKAS Tautos valios NERIBOJA, o tie atsiradę ribojimai - tik kažkieno nevykę išmąstymai. Taip kad - privalu grąžint visas galias Tautos demokratiškai išrinktiems atstovams (Seimui), gaila kad Seime nebeliko Konstitucijos komiteto. Pritarti iš dalies Pritartina dėl pritarimo Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaboms. Nepritartina dėl to, kad Konstitucinis Teismas „bando mums nurodinėt“, „nuleidžia Seimui nurodymus“ ir t.t., nes šie teiginiai nėra pagrįsti aiškiais argumentais, be to, nėra susiję su svarstomu projektu. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
2018-05-07 Dėl projektų Nr. XIIP-2850 Nr. XIIIP-699 nuostatų Teikiamais projektais siūloma apriboti galimybes naudotis pasyviąja rinkimų teise asmenims, šiukščiai pažeidusiems Konstituciją, sulaužiusiems priesaiką ar teistiems už tyčinius nusikaltimus.
Remiantis EŽTT konvencijos (toliau – Konvencija) pirmojo protokolo 3 str. nuostatomis bei Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktika, valstybė yra pagrindinis pliuralizmo principo garantas; politinėje srityje ši atsakomybė reiškia, kad valstybė turi pareigą, remdamasi Konvencijos 3 str., pagrįstais terminais organizuoti laisvus rinkimus, kuriuose balsuojama slaptai, sudarydama tokias sąlygas, kurios garantuotų žmonių nuomonės išraiškos laisvę renkant įstatymų leidybos institucijas [1] . Atsižvelgiant į tai konstatuotina, jog teisė dalyvauti rinkimuose turi būti varžoma kiek įmanoma mažiau. Rinkėjas turėtų nuspręsti, kuris kandidatas yra tinkamas būti išrinktas į parlamentą ir geriausiai atstovauja rinkėjo interesams. Kaip EŽTT nurodė byloje Anchugov ir Gladkov prieš Rusiją [2] , bet koks nukrypimas nuo visuotinės rinkimų teisės gali pakenkti išrinkto įstatymų leidėjo legitimumui, todėl bet kurios visuomenės grupės ar kategorijos eliminavimas iš rinkimų sąrašo turi būti suderintas su minimo protokolo 3 straipsnio tikslais. Tiesa, Konvencijos Pirmojo protokolo 3 straipsnyje laiduojama teisė būti išrinktam į
„įstatymų leidybos institucijas“ nėra absoliuti ir jos atžvilgiu gali būti
taikomi apribojimai. Konvencijos dalyvės savo teisinėse sistemose nustato šių teisių įgyvendinimo sąlygas, kurios yra leistinos remiantis Konvencijos pirmojo protokolo 3 straipsniu ir šioje srityje turi tam tikrą diskrecijos laisvę. Kaip teigia I.
Kaip teigia I. Pukanasytė, „<...>Konvencijos Pirmojo protokolo
valstybių Konvencijos dalyvių įsipareigojimą pagrįstais terminais organizuoti laisvus rinkimus slaptai balsuojant, sudarius tokias sąlygas, kurios garantuotų žmonių nuomonės išraiškos laisvę, o ne kaip užtikrinantis konkrečią teisę ar laisvę, vis dėlto šiame straipsnyje ne tik yra nustatyta valstybių Konvencijos dalyvių pozityvi pareiga organizuoti demokratinius rinkimus, bet ir garantuota asmenims teisė balsuoti (teisė rinkti) ir teisė iškelti savo kandidatūrą rinkimuose (teisė būti išrinktam)<...>“. Šiame kontekste paminėtinas ir viešasis interesas, siekiant išvengti aktyvaus nusikaltusių asmenų vaidmens priimant politinius sprendimus. Nustatant tam tikrus apribojimus (pvz. tokius kaip šiuo metu Seimo rinkimų įstatymo 98 str. 3 d. numatyta pareiga kandidatams į Seimą pateikti duomenis teistumą [3] ) galima geriau kovoti su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu, rinkėjus informuojant apie kandidatų padarytas nusikalstamas. Nepaisant to, remiantis proporcingumo principu asmenys, turintys teistumą, neturėtų būti visiškai atriboti nuo rinkimų proceso. Keliami apribojimai kandidatams remiantis ankstesniais baudžiamaisiais nuosprendžiais neturėtų trukti visą kandidato gyvenimą [4] , tik labai ekstremaliais atvejais tokie apribojimai gali būti numatyti. 112 bylos Paksas prieš Lietuvą paragrafe EŽTT pabrėžė, kad atsižvelgiant į bylos aplinkybes, ypač į nuolatinį ir negrįžtamą draudimo pareiškėjui būti renkamam į parlamentą pobūdį, šis apribojimas yra neproporcingas, ir padarė išvadą, kad buvo pažeistas 1 Protokolo 3 straipsnis. Projektu Nr.
Projektu Nr. XIIP-2850 numatytas konkretus terminas (10 metų), kurio metu Seimo apkaltos proceso tvarka pašalintas iš pareigų asmuo negali būti renkamas Seimo nariu, šiukščiai pažeidęs Konstituciją arba sulaužęs priesaiką negali būti Seimo nariu laikytinas proporcingu, tačiau vertinant EŽTT praktiką abejotina ar draudimas „iki gyvos galvos“ būti renkamu Respublikos Prezidentu ar eiti pareigas, kurių ėjimo pradžia susieta su Konstitucijoje numatytos priesaikos davimu nėra pernelyg griežtas. Svarstytina galimybė taip pat nustatyti konkretų terminą, kiek laiko tokie apribojimai turėtų būti taikomi. Šiuo atžvilgiu projektu Nr. XIIIP-699 siūlomas ribojimas rinkti į Seimą teistus asmenis yra pakankamai konkretus (iki teistumo išnykimo ar panaikinimo), nors ir kritikuotinas tuo atžvilgiu, kad yra suvaržoma ne tik pasyvioji teistumą turinčių asmenų teisė būtų išrinktiems, bet ir aktyvioji rinkėjų teisė rinkti kandidatus, kuriuos jie laiko tinkamais parlamentaro pareigoms eiti. Remiantis laisvų rinkimų principu, rinkėjas sprendžia savo įsitikinimu, ar kandidatas yra tinkamas asmuo būti parlamentaru ir ar buvęs pažeidimas yra pagrindas kandidato neišrinkti į parlamentą. Šiuo atveju derėtų atsižvelgti ir į esamą situaciją, trys. ar daug anksčiau teistų asmenų yra išrenkama į Seimą šiuo metu ir ar tai kelia daug problemų dėl paties Seimo įvaizdžio ar tarkim tolimesnės nusikalstamos veiklos naudojantis Seimo nario imunitetu. Atsižvelgiant į pateiktus argumentus, projektams Nr. XIIP-2850 ir Nr. XIIIP-699 pritariame su išlygomis. Pritarti iš dalies Pritartina argumentams, kad teisė dalyvauti rinkimuose turi būti varžoma kiek įmanoma mažiau, kad rinkėjas turėtų nuspręsti, kuris kandidatas yra tinkamas būti išrinktas į parlamentą ir geriausiai atstovauja rinkėjo interesams, taip pat, tai, kad teisė būti išrinktam į „įstatymų leidybos institucijas“ nėra absoliuti.
Nepritartina dėl to, kad vertinant EŽTT praktiką draudimas „iki gyvos galvos“ būti renkamu Respublikos Prezidentu ar eiti pareigas, kurių ėjimo pradžia susieta su Konstitucijoje numatytos priesaikos davimu, galimai yra pernelyg griežtas, nes vertinant EŽTT priimtą sprendimą, kurį ir yra siekiama įgyvendinti, t.y. 2011 m. sausio 6 d. sprendimą byloje Paksas prieš Lietuvą (peticijos Nr. 34932/04), jame buvo nustatytas Europos Žmogaus Teisių Konvencijos pirmojo protokolo 3 straipsnio (teisė į laisvus rinkimus) pažeidimas dėl pareiškėjo „pasyviosios“ rinkimų teisės į parlamentą apribojimo nuolatinio ir negrįžtamo pobūdžio. Pažymėtina, kad alternatyviai yra svarstomas projektas XIIIP-1812, kuris suteikia platesnes galimybes asmenims įgyvendinti pasyviąją rinkimų teisę. 2. Vilniaus universitetas 2018-05-04 Dėl Konstitucijos pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2850, kuriame siūloma keisti Konstitucijos 66, 74 ir 78 straipsnius. Vertindami siūlymą keisti Konstitucijos 74 straipsnį, manome, kad juridinės technikos požiūriu Konstitucijos 74 straipsnio pataisoje, t. y. siūlomoje naujoje antrojoje dalyje, derėtų arba nurodyti visas pareigas, kurių negalima eiti šiurkščiai pažeidusiam Konstituciją arba sulaužiusiam priesaiką asmeniui, kurį Seimas apkaltos proceso tvarka pašalino iš pareigų arba panaikino Seimo nario mandatą, arba nekonkretinti nei vienos tokių pareigų, kurių ėjimo pradžia susieta su Konstitucijos numatytos priesaikos davimu, t. y. tiesiogiai neišskirti (nekonkretinti) negalėjimo būti renkamam Respublikos Prezidentu aspekto. Pastabų dėl siūlymų keisti Konstitucijos 66 ir 78 straipsnius neturime.
Pritarti Iš esmės panaši pastaba į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2-ąją pastabą ir, iš dalies, į 1-ąją ir 3-iąją pastabas. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2018-05-09 nutarimas DĖL Lietuvos Respublikos KONSTITUCIJOS 66,
Respublikos KONSTITUCIJOS 74 STRAIPSNIO pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIiP-1812
Vilnius Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2018 m. kovo 28 d. sprendimo Nr. SV-S-647
„Dėl teisės aktų projektų išvadų“ 2 punktą, 2018 m. balandžio 18 d. sprendimo
Nr. SV-S-675 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1.7 papunktį, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutari a:
1. Pritarti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 74 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-1812. 2 . Pritarti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 66, 74 ir 78 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2850 tikslui – įgyvendinti Europos Žmogaus Teisių Teismo 2011 m. sausio 6 d. sprendimą byloje Paksas prieš Lietuvą (peticijos Nr. 34932/04), tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui nesvarstyti šio įstatymo projekto, atsižvelgiant į tai, kad šio nutarimo 1 punkte nurodytas įstatymo projektas užtikrina platesnes galimybes asmenims tinkamai įgyvendinti pasyviąją rinkimų teisę. Pritarti
6Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
komitetas 2018-03-22 * Iš esmės pritarti įstatymo projektui XIIP-2850 ir siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti projektą teisinės technikos požiūriu, nekeičiant siūlomo konstitucinio teisinio reguliavimo apimties. Nepritarti Atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2014 m. sausio 24 d. nutarime suformuluotą oficialiąją konstitucinę doktriną Komitetas nėra subjektas, galintis tobulinti pateiktą Konstitucijos pakeitimo įstatymo projektą, išskyrus teksto suredagavimą lietuvių kalbos ir teisinės technikos požiūriu, nekeičiant siūlomo konstitucinio teisinio reguliavimo apimties. Tačiau atsižvelgiant į gautas pastabas projekto tobulinimas tik teisinės technikos požiūriu, nekeičiant siūlomo konstitucinio teisinio reguliavimo apimties, šiuo atveju būtų nepakankamas. 2. Konstitucijos komisija 2018-05-17 * Atmesti Konstitucijos 66, 74 ir 78 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2850. Nepritarti Komitetas nusprendė grąžinti iniciatoriams tobulinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 66, 74 ir 78 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą
ir siūlyti jiems, vadovaujantis Seimo statuto 169 straipsnio nuostatomis, įregistruoti naują Konstitucijos keitimo įstatymo projektą. 7. Komiteto sprendimas: Grąžinti iniciatoriams tobulinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 66, 74 ir 78 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą
ir siūlyti jiems, vadovaujantis Seimo statuto 169 straipsnio nuostatomis, įregistruoti naują Konstitucijos keitimo įstatymo projektą. 8.
8Balsavimo rezultatai:
Balsuota alternatyviai:
grąžinti iniciatoriams tobulinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 66, 74 ir 78 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą
ir siūlyti jiems, vadovaujantis Seimo statuto 169 straipsnio nuostatomis, įregistruoti naują Konstitucijos keitimo įstatymo projektą –
;
atmesti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 66, 74 ir 78 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą XIIP-2850 – 0 balsų;
pritarti iniciatorių pateiktam, komiteto redakciškai ir teisinės technikos požiūriu patikslintam Lietuvos Respublikos Konstitucijos 66, 74 ir 78 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui XIIP-2850 ir komiteto išvadoms – 0 balsų. Argumentai:
įsipareigojimus Iki šiol nėra įvykdytas EŽTT Didžiosios kolegijos 2011 m. sausio
Paksas prieš Lietuvą (Nr. 34932/04), kuriuo Lietuva pripažinta pažeidusi Konvencijos pirmojo protokolo
„pasyviosios“ rinkimų teisės apribojimo, – būti renkamam Seimo nariu, –
nuolatinio ir negrįžtamo pobūdžio. Pažymėtina, kad nuo 2014 m. rugsėjo 25 d. Europos Tarybos Ministrų Komitetas, prižiūrintis EŽTT sprendimų vykdymą, minėto sprendimo atžvilgiu taiko sustiprintą vykdymo priežiūrą, sistemingai viešai sprendimo vykdymą svarstydamas Ministrų Komiteto DH (žmogaus teisių) posėdžių debatuose, priimdamas EŽTT sprendimo nevykdančios valstybės narės atžvilgiu atitinkamus sprendimą įvykdyti raginančius sprendimus. EŽTT sprendimų nevykdymas reiškia, kad Lietuva nepaiso esminės dalies tarptautinių įsipareigojimų, kylančių iš narystės Europos Taryboje, nes pagal Konvenciją Lietuva yra įsipareigojusi vykdyti galutinį EŽTT sprendimą kiekvienoje byloje, kurios šalis ji yra.
imperatyvų Projekto nuostatos yra netikslios ir neaiškaus turinio, jose yra perteklinių formuluočių, be to, 2 straipsnio norma sukonstruota neatsižvelgiant į tai, kad Konstitucijoje nėra vartojami išvestiniai apibrėžimai, sąvokos ar sąlygos. Konstitucija yra pagrindinis ir aukščiausias valstybės įstatymas ( lex superior ), turintis aukščiausią teisinę galią įstatymų hierarchinėje sistemoje, todėl priimant Konstitucijos pataisas konstitucinių imperatyvų laikymasis be jokios abejonės turi ypatingą reikšmę. 3) Komitetas nėra subjektas, galintis tobulinti pateiktą Konstitucijos pakeitimo įstatymo projektą Atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2014 m. sausio 24 d. nutarime suformuluotą oficialiąją konstitucinę doktriną, projektu siūlomų Konstitucijos 66, 74 ir 78 straipsnių pakeitimo pataisų tobulinimas Komitete yra negalimas. Atitinkamos Konstitucijos pataisos galėtų būti svarstomos tik tuomet, jei Seime būtų įregistruota nauja Konstitucijos keitimo iniciatyva.
Konstitucinis Teismas 2014 m. sausio 24 d. nutarime pažymėjo, kad Konstitucijos keitimo įstatymo projektas su esminio pobūdžio pakeitimais laikytinas nauju projektu – nauju sumanymu keisti ar papildyti Konstituciją, kurį pagal Konstitucijos 147 straipsnio 1 dalį gali pateikti tik ne mažesnė kaip 1/4 visų Seimo narių grupė arba ne mažiau kaip 300 tūkstančių rinkėjų: „Pagal Konstituciją svarstant Seime Konstitucijos
įstatymų projektus gali būti daromi tik neesminiai, t. y. iš esmės nekeičiantys pateikto projekto turinio, pakeitimai, kuriais siekiama Konstitucijos pataisos projekto tekstą geriau suredaguoti lietuvių kalbos ir teisinės technikos požiūriu, nekeičiant siūlomo konstitucinio teisinio reguliavimo apimties patikslinti ar sukonkretinti siūlomas formuluotes“. 9. Komiteto paskirti pranešėjai:
Agnė Širinskienė, Stasys Šedbaras. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkas Agnė Širinskienė Komiteto biuro patarėja Rita Varanauskienė [1] Žmogaus Teisių Ir Pagrindinių Laisvių Apsaugos Konvencijos Protokolas Nr. 1, Iš Dalies Pakeistas Protokolu Nr. 11. Valstybės žinios, 2011-12-22, Nr. 156-7391. Europos Žmogaus Teisių Teismo 2006 m. vasario 14d. sprendimas byloje Christian Democratic People’s Party v. Moldova , No. 28793/02 [2] Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. liepos 3d. sprendimas byloje Anchugov and Gladkov v. Russia . No. 11157/04 ir 15162/05). [3] Žr. 98 str. 3 d. nuostatas:
„3. Kiekvienas kandidatas į Seimo narius turi viešai paskelbti, jeigu jis po 1990
m. kovo 11 d.
Lietuvos Respublikos teismo įsiteisėjusiu nuosprendžiu yra pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos arba įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu bet kada buvo pripažintas kaltu padaręs sunkų ar labai sunkų nusikaltimą. Tai jis nurodo kandidato į Seimo narius anketoje, nepaisant to, ar teistumas išnykęs, ar panaikintas. Pateikdamas šiuos duomenis, kandidato į Seimo narius anketoje asmuo privalo nurodyti apkaltinamojo nuosprendžio (sprendimo) priėmimo valstybę (vietą), šį nuosprendį (sprendimą) priėmusios institucijos pavadinimą, apkaltinamojo nuosprendžio (sprendimo) priėmimo datą ir nusikalstamą veiką, už kurią jis buvo nuteistas. Šios informacijos nurodyti neprivaloma, jeigu asmuo okupacinio režimo teismo buvo pripažintas kaltu dėl nusikaltimo valstybei. Pateikiant šioje dalyje nurodytą informaciją, kandidato į Seimo narius anketoje taip pat pažymima, kad teismo nuosprendžiu asmuo buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos, kuri vėliau dekriminalizuota, arba kad asmuo užsienio valstybės teismo buvo pripažintas kaltu dėl veikos, kuri pagal Lietuvos Respublikos teisę nelaikoma nusikalstama ar už kurią patraukimas baudžiamojon atsakomybėn laikomas politiniu persekiojimu.
Vyriausiosios rinkimų komisijos leidžiamame kandidato į Seimo narius rinkimų plakate, taip pat plakate su kandidatų sąrašu prie kandidato pavardės turi būti pažymėta: „Teismo nuosprendžiu yra pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos“ ir neturi būti pažymėta, jei kandidatas į Seimo narius anketoje pateikė duomenis, kad jis okupacinio režimo teismo buvo pripažintas kaltu dėl nusikaltimo valstybei, arba pagrįstai nurodė, kad teismo sprendimu jis buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos, kuri vėliau dekriminalizuota, arba kai asmuo užsienio valstybės teismo buvo pripažintas kaltu dėl veikos, kuri pagal Lietuvos Respublikos teisę nelaikoma nusikalstama ar už kurią patraukimas baudžiamojon atsakomybėn laikomas politiniu persekiojimu.“ Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymas. Lietuvos aidas, 1992-07-18, Nr. 139-0 (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais). [4] Europos Žmogaus Teisių Teismo 2011 m sausio 7d. sprendimas byloje Paksas v. Lithuania. no. 34932/04.
TEISIŲ komitetas
dalyvavo: Komiteto pirmininkas Valerijus Simulik, komiteto nariai: Justas Džiugelis, Sergejus Jovaiša, Andrius Navickas, Leonard Talmont, Ona Valiukevičiūtė; komiteto biuro vedėja Jolanta Savickienė, komiteto biuro patarėjos Eglė Gibavičiūtė, Rūta Ragaliauskienė; komiteto biuro padėjėjos Jūratė Mikulskienė, Inga Ališauskienė. Kviestieji asmenys: Seimo narys Jurgis Razma, Seimo kanceliarijos Teisės departamento Viešosios teisės skyriaus vedėja Jurgita Meškienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-04-02 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnio antrosios dalies nuostata vertintina kaip netiksli ir klaidinanti
Panašaus turinio pastaba pareikština ir projekto 3 straipsniui dalyje „<...> išskyrus Konstitucijos 74 straipsnio antrojoje dalyje nurodytą išlygą“. Pažymėtina, kad Konstitucijos 74 straipsnio antrojoje dalyje (pagal projekto 2 straipsnį) dėstoma ne išlyga, o siekiama įtvirtinti asmens pašalinimo iš pareigų ar jo Seimo nario mandato panaikinimo apkaltos proceso tvarka teisines pasekmes, kurios, be kita ko, priklausomai nuo pareigų, kurias užimti siekiama, yra dvejopos. Todėl projekto 3 straipsnio formuluotė vertintina kaip netiksli, neaiškaus turinio. Pritarti
dalis) siūloma nuostata „negali būti renkamas Respublikos Prezidentu, taip pat negali eiti pareigų, kurių ėjimo pradžia susieta <...>“ yra ydinga dėl kelių priežasčių. Visų pirma, nėra suprantama, kodėl atskirai išskiriamos Respublikos Prezidento pareigos, jei po to dėstomas pareigų apibrėžimas apima ir šias pareigas. Antra, reikėtų atkreipti dėmesį, kad Konstitucijoje nėra vartojami išvestiniai apibrėžimai, sąvokos ar sąlygos. Konstitucijos normos konstruojamos taip, kad subjektai, jų statuso elementai, sąlygos įprastai yra eksplicitiškai nurodomi, arba pateikiama nuoroda į atitinkamai sukonstruotą kitą Konstitucijos straipsnį. Vadovaujantis šia logika, Konstitucijos 74 straipsnio 2 dalyje turėtų būti konkrečiai nurodomos pareigos, kurias užimti taikomas apribojimas. Pritarti
(Konstitucijos 78 straipsnio 1 dalis) reikalingumas vertinant jų santykį su projekto 2 straipsniu (Konstitucijos 74 straipsnio 2 dalis) siekiamu nustatyti teisiniu reguliavimu.
Jei Konstitucijos 74 straipsnyje aiškiai ir nedviprasmiškai būtų įvardintos asmens pašalinimo iš pareigų ar Seimo nario mandato panaikinimo apkaltos tvarka pasekmės, Konstitucijos 78 straipsnio keitimas būtų perteklinis. Pritarti
įstatymo projekto (Reg. Nr. XIIP-2841) teisėkūros procedūra, šiam projektui pritarta po pateikimo. Projektai Reg. Nr. XIIP-2841 ir Reg. Nr. XIIP-2850 yra alternatyvaus turinio. Atkreiptinas dėmesys, kad Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra konstatuota, kad „<...> iš Konstitucijos 147 straipsnio 1 dalies kyla draudimas svarstant Seime iš esmės pakeisti ne mažesnės kaip 1/4 visų Seimo narių grupės arba ne mažiau kaip 300 tūkstančių rinkėjų pateikto Konstitucijos keitimo įstatymo projekto turinį inter alia taip, kad būtų iškreiptas siūlomo konstitucinio teisinio reguliavimo tikslas, pakeista siūlomo konstitucinio teisinio reguliavimo apimtis, būtų siūlomos iš esmės kitokios konstitucinio teisinio reguliavimo priemonės siekiamam tikslui pasiekti, būtų siūloma keisti kitą Konstitucijos nuostatą. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad Konstitucijos keitimo įstatymo projektas su esminio pobūdžio pakeitimais laikytinas nauju projektu – nauju sumanymu keisti ar papildyti Konstituciją, kurį pagal Konstitucijos 147 straipsnio 1 dalį gali pateikti tik ne mažesnė kaip 1/4 visų Seimo narių grupė arba ne mažiau kaip 300 tūkstančių rinkėjų.
Konstitucijos keitimo įstatymo projektas su esminio pobūdžio pakeitimais laikytinas nauju projektu – nauju sumanymu keisti ar papildyti Konstituciją <…>”; “<…> pagal Konstituciją svarstant Seime Konstitucijos 147 straipsnio 1 dalyje numatytų subjektų pateiktus Konstitucijos keitimo įstatymų projektus gali būti daromi tik neesminiai, t. y. iš esmės nekeičiantys pateikto projekto turinio, pakeitimai, kuriais siekiama Konstitucijos pataisos projekto tekstą geriau suredaguoti lietuvių kalbos ir teisinės technikos požiūriu, nekeičiant siūlomo konstitucinio teisinio reguliavimo apimties patikslinti ar sukonkretinti siūlomas formuluotes <...>“ (2014 m. sausio 24 d. nutarimas). Todėl, mūsų nuomone, projektų Reg. Nr. XIIP-2841 ir Reg. Nr. XIIP-2850 (tuo atveju, jei projektui Reg. Nr. XIIP-2850 būtų pritarta po pateikimo) teisėkūros procedūroje negalėtų būti taikoma Seimo statuto 137 straipsnio 4 dalyje nustatyta taisyklė ar kokiu nors kitu būdu vieno projekto nuostatos (ar jų dalis) inkorporuojama į kitą projektą, taip pat iš esmės negalėtų būti keičiamos ar tikslinamos projektų, kuriems pritarta po pateikimo, nuostatos. Iš dalies pritarti Pastaba neaktuali dėl projekto XIIP-2841, kuriam Seimas 2015-12-15 nepritarė. 2. Europos teisės departamentas 2015-04-28 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 66, 74 ir 78 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP‑2850 (toliau – Projektas) pažymime, kad ES teisė, inter alia , Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija nereglamentuoja Projektu siūlomų keisti teisinių santykių. Atsižvelgti 3.
3Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: -. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: -. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
negauta . 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai : 6.1. Sprendimas: iš esmės pritarti įstatymo projektui XIIP-2850 ir siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti projektą teisinės technikos požiūriu, nekeičiant siūlomo konstitucinio teisinio reguliavimo apimties. 7. Balsavimo rezultatai: už - 4 , prieš -1, susilaikė -1. 8. Komiteto paskirti pranešėjai:
Valerijus Simulik. Komiteto pirmininkas Valerijus Simulik