Lyginamasis variantas
1 straipsnis. 40 straipsnio pakeitimas Pakeisti 40 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,
3Švietimo ir mokslo ministras tvirtina bendrojo ugdymo dalykų vadovėlių, ir mokymo priemonių atitikties teisės aktams rengimo priežiūros , vertinimo ir aprūpinimo jais tvarkos aprašą, nustatyta tvarka derina sveikatos apsaugos ministro tvirtinamas mokyklų higienos normas.“
2 straipsnis. 70 straipsnio pakeitimas Pakeisti 70 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,
3Mokinys, kuris mokosi pagal pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programas, vadovėliais ir mokymo priemonėmis naudojasi nemokamai.“
3 straipsnis. 70 straipsnio pakeitimas Pakeisti 70 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,5. Individualiomis mokymosi priemonėmis ( pratybų sąsiuviniais, rašymo priemonėmis, skaičiuotuvais ir kitomis) mokinį aprūpina tėvai (globėjai, rūpintojai).“
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2015 m. balandžio 15 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia:
Seimo nariai Vytautas Gapšys Valdas Skarbalius Zita Žvikeinė Ričardas Sargūnas Vilija Filipovičienė Viktoras Fiodorovas Audronė Pitrėnienė
tikslai ir uždaviniai: Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo pakeitimo 40 ir 70 straipsnių įstatymo projekto rengimą paskatino nuo 2008 metų liberalizuota vadovėlių ir mokymo priemonių rengimo, vertinimo situacija Lietuvoje. Per šį laikotarpį atsisakyta vadovėlių vertinimo Ekspertų komisijose, taip pat Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtinimo žymos dėl vadovėlio naudojimo ugdymo procese, galimų įsigyti vadovėlių sąrašo, nebeliko vadovėlio turinio aprobavimo, atsisakyta užsienyje išleistų užsienio kalbų vadovėlių vertinimo. Valstybė atsakomybę dėl vadovėlių iniciavimo ir rengimo perdavė leidėjams. Pratybų sąsiuvinių, kaip specialiųjų mokymo priemonių, rengimas ir vertinimas taip pat perduotas leidykloms ir ši prievolė įteisinta tėvams Švietimo įstatymo 70 str. 5 dalyje „Individualiomis mokymo priemonėmis (pratybų sąsiuviniais, rašymo priemonėmis, skaičiuotuvais ir kitomis) mokinį aprūpina tėvai (globėjai, rūpintojai).“. Lietuvos vadovėlių pasiūlą formuoja įvairios Lietuvos leidyklos. Lietuvoje 2000 m. vadovėlius leido 30, 2012 m. – 10 privačių leidyklų. Daugiausia bendrojo ugdymo dalykų vadovėlių yra išleidusi „Šviesos“ leidykla. Leidykloms suteikta teisė ne tik aiškintis vadovėlių poreikį konkrečiai klasei ir dalykui, bet ir rinktis autorius vadovėliams rengti. Pasinaudodami šia teise leidėjai rengia po keletą alternatyvių tai pačiai klasei ar dalykui skirtų vadovėlių ir siekia, kad juos mokyklos (mokytojai) įsigytų už mokinio krepšelio (valstybės biudžeto) lėšas. Mokykloms pačioms patikėta spręsti, kiek ir kokių vadovėlių tikslinga įsigyti ir prisiimti atsakomybę už lėšų panaudojimą. Tačiau nėra duomenų apie tai, kokius konkrečius vadovėlius atskirų mokomųjų dalykų pasirenka mokyklų bendruomenės.
Esant tokiai tvarkai bendrojo ugdymo mokyklose 12 klasės mokiniai istorijos gali mokytis iš 20 vadovėlių, 11 klasės mokiniai – iš 19 vadovėlių. Panaši situacija ir dėl lietuvių kalbos. 7 – 10 klasių mokiniai gali mokytis iš 15–16 vadovėlių, o 11–12 klasėse gali rinktis net iš 58 vadovėlių. Vadovėlių pasirinkimu neatsilieka ir matematikos, fizikos, chemijos dalykai. Pradinėse klasėse pirmokai ir ketvirtokai gali mokytis pasaulio pažinimo dalyko iš 9 vadovėlių. Tokia vadovėlių gausa ne visada užtikrina jų turinio kokybę, jų dermę su Bendrosiomis ugdymo programomis, kitais tos srities, klasės, amžiaus grupės vadovėliais, atitiktį mokinių amžiaus ypatumams, pateikiamos medžiagos atrankų pagrįstumas ir pan. Kai kuriems pakartotinai išleistiems vadovėliams stinga naujausių mokslo žinių. Nepasiteisino lūkesčiai, kad leidyklų konkurencija ir mokytojų teisė rinktis – gerins vadovėlių kokybę. Leidėjai, leisdami vadovėlius, konkuruoja tarpusavyje ne investuodami į vadovėlių kokybę, o skirdami dėmesį vadovėlių reklamai ir mokyklų (mokytojų) skatinimui juos pirkti. Iki šiol pakartotinai nevertinami anksčiau išleisti vadovėliai dėl tinkamumo naudoti ugdymo procese. Šalies bendrojo ugdymo mokykloms už mokinio krepšelio lėšas galima įsigyti vertintojų (ekspertų) įvertintus, o taip pat ir neįvertintus vadovėlius bei kitas mokymo priemones. Vadovaujantis švietimo statymo 70 straipsnio 5 dalimi tėvai (globėjai, rūpintojai) pratybų sąsiuvinius, kaip specialiąsias mokymo priemones, privalo įsigyti už asmenines lėšas. Tokių pratybų sąsiuvinių kainos mokslo metams siekia nuo 80 iki 100 litų ir daugiau vienam mokiniui. (Tėvai savo lėšomis perka ir užsienio kalbų vadovėlius, rekomenduojamus dalyko mokytojo).
Švietimo ir mokslo ministerija nėra atsakinga už pratybų sąsiuvinių kokybę, nors Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-2016 m. programoje yra įsipareigota „valstybės užsakymais ir tiesiogine priežiūra reguliuoti vadovėlių leidybos kainas, stabdydami jas keliančių vadovėlių leidyklų monopolijas.“. Remiantis tarptautinių matematikos ir gamtos mokslų tyrimu (TIMSS, 2007) Lietuvoje vadovėlį, kaip pagrindinę mokymo priemonę mokant matematikos naudojo 91 proc. matematikos mokytojų, fizinės geografijos – 65 proc., fizikos – 64 proc., biologijos – 62 proc. Remiantis tarptautinio skaitymo gebėjimų tyrimo (PIRLS, 2006) duomenimis – pagrindinė priemonė mokantis skaityti tebėra vadovėlis, o pagrindinė medžiaga skaitymui (net 99 proc.) yra imama iš vadovėlio . Todėl šio projekto tikslas - pakeisti Švietimo įstatymo nuostatas taip, kad Švietimo ir mokslo ministerija, siekdama užtikrinti ugdymo kokybę, vykdytų ne tik vadovėlių ir mokymo priemonių vertinimą ir aprūpinimą, bet ir jų rengimo priežiūrą. Nauja vadovėlių ir mokymo priemonių atitikties teisės aktams rengimo priežiūros, vertinimo ir aprūpinimo jais tvarka užtikrintų geresnę vadovėlių turinio kokybę, kuri teigiamai įtakotų geresnius mokinių pasiekimus, leistų daug efektyviau ir taupiau panaudoti valstybės biudžeto (mokinio krepšelio) lėšas, taip pat užtikrintų sveiką konkurenciją tarp visų šalies leidyklų. Įstatymo pakeitimai taip pat panaikintų tėvams prievolę įsigyti už asmenines lėšas pratybų sąsiuvinius. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Projekto iniciatorius – Seimo narys Vytautas Gapšys 3.
Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija nevykdo vadovėlių ir mokymo priemonių rengimo priežiūros. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Siūloma griežtinti bendrojo ugdymo vadovėlių ir mokymo priemonių rengimo priežiūrą. Naujas reglamentavimas užtikrintų švietimo kokybę, padėtų efektyviau įgyvendinti bendrojo ugdymo programų turinį. Be to, būtų taupiau ir efektyviau panaudojamos valstybės biudžeto (mokinio krepšelio) lėšos, skirtos vadovėlių ir mokymo priemonių įsigijimui. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Priėmus teikiamą įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Priimtas įstatymas kriminogeninei situacijai ir korupcijai įtakos neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymo įgyvendinimas užtikrins skaidrų visų verslo subjektų (leidyklų) dalyvavimą leidžiant bendrojo ugdymo vadovėlius bei mokymo priemones. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Priėmus įstatymo projektą reikės koreguoti švietimo ir mokslo ministro įsakymą „Dėl bendrojo ugdymo dalykų vadovėlių ir mokymo priemonių atitikties teisės aktams rengimo priežiūros, vertinimo ir aprūpinimo jais tvarkos aprašo patvirtinimo“ 9.
Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka: Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekte nėra vartojamos naujai apibrėžtos sąvokos. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Įstatymo įgyvendinimui reikės parengti ŠMM įsakymą „Dėl bendrojo ugdymo dalykų vadovėlių ir mokymo priemonių atitikties teisės aktams rengimo priežiūros, vertinimo ir aprūpinimo jais tvarkos aprašo patvirtinimo“, Švietimo ir mokslo ministerijos nuostatų pakeitimus, Bendrojo ugdymo dalykų vadovėlių ir mokymo priemonių ekspertų komisijų darbo reglamentą ir kitus poįstatyminius teisės aktus. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Įstatymui įgyvendinti papildomų biudžeto lėšų nereikės. 13.
13Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc :
„vadovėlis“, „vadovėlių komplektai“, „mokymo priemonės“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Teikia:
Seimo nariai Vytautas Gapšys Valdas Skarbalius Zita Žvikeinė Ričardas Sargūnas Vilija Filipovičienė Viktoras Fiodorovas Audronė Pitrėnienė
2015-03-26 Nr. XIIP-2848 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
švietimo ir mokslo ministras nustatytų ne tik bendrojo ugdymo vadovėlių ir mokymo priemonių atitikties teisės aktams vertinimo ir aprūpinimo jais tvarkos aprašą, tačiau ir vadovėlių bei mokymo priemonių rengimo priežiūros tvarkos aprašą. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad 2008 m. atsisakius vadovėlių vertinimo Ekspertų komisijose, Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtinimo žymos dėl vadovėlio naudojimo ugdymo procese, galimų įsigyti vadovėlių sąrašo, vadovėlių turinio aprobavimo nebeužtikrinama vadovėlių ir mokymo priemonių turinio kokybė, jų dermė su bendrosiomis ugdymo programomis, kitais tos srities, klasės, amžiaus grupės vadovėliais, todėl projekto tikslas – pakeisti Švietimo įstatymo nuostatas taip, kad Švietimo ir mokslo ministerija, siekdama užtikrinti ugdymo kokybę, vykdytų ne tik vadovėlių ir mokymo priemonių vertinimą ir aprūpinimą, bet ir jų rengimo priežiūrą. Vertinant projekto aiškinamajame rašte išdėstytus projekto tikslus, norime pažymėti, kad projekto nuostata dėl įpareigojimo švietimo ir mokslo ministrui tvirtinti vadovėlių ir mokymo priemonių rengimo priežiūros tvarkos aprašą, neužtikrina projektu siekiamų tikslų įgyvendinimo, nes formuluotės „rengimo priežiūra“ turinys nesuponuoja švietimo ir mokslo ministrui jokių konkrečių imperatyvų, kuriais jis turėtų vadovautis, tvirtindamas tokį aprašą. 2. Projekto
priežiūros” turėtų būti dėstomi prieš žodžius “atitikties teisės aktams”. 3.
į tai, kad Švietimo įstatyme nėra apibrėžta nei „mokymo priemonių“ nei
„individualių mokymo priemonių“ sąvoka bei siekiant projekto aiškinamajame
rašte nurodytų tikslų, siūlome keičiamame įstatyme aiškiai nurodyti, kuriomis mokymo priemonėmis mokinys naudotųsi nemokamai, ir už kurių aprūpinimą būtų atsakingi tėvai (globėjai, rūpintojai). 4. Atsižvelgiant į teisės technikos taisykles, projekto 2 ir 3 straipsniai turėtų būti dėstomas kaip vienas straipsnis, kurio viena dalis reglamentuotų 70 straipsnio 3 dalies pakeitimą, o kita – 70 straipsnio 5 dalies pakeitimą. 5. Atsižvelgiant į įstatymų leidybos procedūrą Seime bei į tai, kad įstatymo įgyvendinimui reikėtų priimti poįstatyminius tesiės aktus, svarstytina projekto 4 straipsnio
atkreiptinas dėmesys, kad šio įstatymo įgyvendinimui reikėtų papildomų lėšų (mokymo priemonių įsigijimui) jau šiais biudžetiniais metais, todėl siūlome gauti Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kaip valstybės biudžeto planuotojos ir vykdytojos, išvadą dėl teikiamo projekto. 7. Projekte turėtų būti nurodyti įstatymo priėmimo data ir vieta. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. edvinas.musinskis @lrs.lt
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT- 01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected] . Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2015-0 - Nr. Į 2015-03-24 Nr. XIIP-2848 Lietuvos Respublikos Seimui DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO ĮSTATYMO NR. I-1489 40 IR 70 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIP‑2848 Išnagrinėję 2015 m. kovo 24 d. Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 40 ir 70 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2848 (toliau ‑ Projektas), pažymime, kad pastabų dėl Projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotoja Rūta Krasuckaitė Ričard Dzikovič, tel. 8 706 68 082, el. p. [email protected] , [email protected] ;