straipsnio pakeitimas Pakeisti 4 straipsnio 2 punktą ir jį išdėstyti taip: ,,2) organizuojant bingą, totalizatorių, ir lažybas ir nuotolinius lošimus – suma, gauta iš lošėjų statomų sumų, atėmus lošėjams faktiškai išmokėtų laimėjimų sumą;“. 2 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas
straipsnį 2¹ dalimi: ,,2¹. Organizuojant nuotolinius lošimus, loterijų ir lošimų mokesčio bazei taikomas 10 procentų mokesčio tarifas.“
2Pakeisti 5 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Organizuojant lošimus lošimo automatais, ir stalo lošimus,
ir nuotolinius lošimus, nustatomas fiksuotas loterijų ir lošimų mokesčio dydis už kiekvieną lošimų veiklos leidime nurodytą lošimo įrenginį:
1) už A kategorijos lošimo automatą – 800 litų 232 eurai per kalendorinių metų mėnesį (toliau – mėnuo);
2) už B kategorijos lošimo automatą – 300 litų 87 eurai per mėnesį;
3) už ruletės, kortų arba kauliukų stalą – 6 000 litų 1 738 eurai per mėnesį;
3straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Įstatymas įsigalioja
Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai: Bronius Bradauskas Antanas Nesteckis
Lyginamasis variantas
2015
straipsnio pakeitimas Pakeisti 4 straipsnio 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) organizuojant bingą, totalizatorių, ir lažybas ir nuotolinius lošimus kada nuotoliniai lošimai organizuojami nenaudojant nuotolinio lošimo įrenginių suma, gauta iš lošėjų statomų sumų, atėmus lošėjams faktiškai išmokėtų laimėjimų sumą;“2 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas
straipsnį 2¹ dalimi: „2¹. Organizuojant nuotolinius lošimus kada nuotoliniai lošimai organizuojami nenaudojant nuotolinio lošimo įrenginių, loterijų ir lošimų mokesčio bazei taikomas 10 procentų mokesčio tarifas.“
ją išdėstyti taip:
„3. Organizuojant lošimus lošimo automatais ir, stalo lošimus, ir
nuotolinius lošimus, kada nuotoliniai lošimai organizuojami naudojant nuotolinio lošimo įrenginius, nustatomas fiksuotas loterijų ir lošimų mokesčio dydis už kiekvieną lošimų veiklos leidime nurodytą lošimo įrenginį:
1) už A kategorijos lošimo automatą – 800 litų 232 eurai per kalendorinių metų mėnesį (toliau – mėnuo);
2) už B kategorijos lošimo automatą – 300 litų 87 eurai per mėnesį;
3) už ruletės, kortų arba kauliukų stalą – 6 000 litų 1 738 eurai per mėnesį. 4) už nuotolinio lošimo įrenginį –
3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Įstatymas įsigalioja 2016 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS AZARTINIŲ LOŠIMŲ ĮSTATYMO NR. IX-325 2, 3, 5, 8, 10, 12, 14, 16, 17, 19, 21, 22, 23, 24, 28 STRAIPSNIŲ
priežastys, pirminiai jo siūlytojai ir asmenys, dalyvavę rengiant ar tobulinant projektą Galiojantis Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymas aiškiai nereglamentuoja, kad subjektai, turintys teisę organizuojantį lažybas, gali organizuoti minėtus žaidimus naudodami ryšio priemones. Šiuo metu de facto plačiai išplito lažybų organizavimas naudojant ryšio priemones, o subjektai, minėtu būdu organizuojantys azartinius žaidimus, Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo nustatyta tvarka nėra gavę licencijos organizuoti minėtus žaidimus, todėl jiems veikiant neteisėtai, Lietuvoje pagal Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymą veikiančios bendrovės yra atsidūrusios nelygiavertėje konkurencinėje erdvėje. Šią teisės spragą būtina kuo greičiau užpildyti. Pirminiai įstatymo siūlytojai ir projekto rengėjai – Seimo nariai. 2. Parengto įstatymo projekto tikslai ir uždaviniai Įstatymo projekto tikslas – pakeisti galiojantį Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymą siekiant neatsilikti nuo informacinių technologijų pažangos ir jų pritaikymo galimybių organizuojant lažybas, taip pat ginti lošėjų interesus, jog jiems paslaugas teiktų prižiūrimi bei griežtai kontroliuojami lošimų organizatoriai.
Svarbiausi teikiamo įstatymo projekto uždaviniai: spręsti dėl atsilikusio ir nepakankamo teisinio reglamentavimo lažybose atsiradusių neigiamų padarinių, kuomet paslaugą lošėjui teikia neprižiūrimas bei griežtai nekontroliuojamas lažybų organizatorius, mažinimo problemą ir sudaryti sąlygas veiksmingai neigiamų padarinių atsiradimo prevencijai ir kontrolei; atsižvelgiant į sparčią technologijų plėtrą reglamentuoti lažybų organizavimo sąlygas, nustatant galimybę licencijų turėtojams organizuoti lažybas naudojant ryšio priemones;
įstatymo projekte aptarti klausimai Įstatymo projekte aptariamus klausimus šiuo metu reglamentuoja Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymas. 4. Kokios numatomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos, naujai reglamentuotų klausimų teigiamos savybės ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Pagrindinės įstatymo projekto naujos ir naujai reglamentuotos nuostatos, jų pagrindimas:
Lažybų organizavimas naudojant ryšio priemones. elektroniniai ryšiai, telekomunikacijos vystosi itin sparčiai. Nuolat didėja ir galimybės teikti paslaugas naudojant elektronines informacines technologijas, todėl būtina, kad įstatymų leidyba neatsiliktų nuo informacinių technologijų pažangos ir jos nulemtos atitinkamų visuomeninių santykių kaitos, atspindėtų minėtų santykių ypatumus, objektyviai lemiančius būtinybę diferencijuoti jų teisinį statusą. Pažymėtina, kad šiuo metu įstatymuose įtvirtintas teisinis reguliavimas yra pernelyg bendro pobūdžio, jame nepakankamai atsižvelgiama į ryšio priemonių, kaip paslaugų teikimo erdvės, specifiką.
Nesant aiškaus teisini reglamentavimo šiuo metu veikia daug bendrovių lažybų, naudojant ryšio priemones, veiklą vykdančių neįsisteigus Lietuvoje, neturinčių nustatyta tvarka išduotos licencijos organizuoti lošimus, nemokančių valstybei mokesčių ir grubiai pažeidžiančių azartinių lošimų reklamos draudimą. Jų veikla iš esmės iškreipia lošimų organizavimo (ypač lažybų) konkurencines sąlygas. Nepakeitus teisinio reglamentavimo ir licencijas turinčioms bendrovėms nesuteikus teisės lažybas organizuoti naudojant ryšio priemones, lošėjai, negalėdami gauti paslaugos prižiūrimose bei griežtai kontroliuojamose licencijas Lietuvos Respublikoje gavusiose bendrovėse, kurios lošimus organizuoja griežtai pagal Lietuvos teisės aktų reikalavimus, toliau loštų užsienyje įsisteigusiose ir mūsų šalies įstatymų nesilaikančiose bendrovėse. Taip nebūtų apgintas nei tų lošėjų interesas, nei teisėtai Lietuvoje veikiančių ir mokesčius į šalies biudžetą mokančių bendrovių interesas, nei visos šalies visuomenės interesas, kadangi iš lošimus organizuojančių bendrovių mokesčių nemaža dalimi remiamos tokios visuomenei svarbios sritys, kaip kultūra ir sportas. 5. Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų priimto įstatymo projekto pasekmių nenumatoma, priešingai – priimtas įstatymo projektas sudarys sąlygas veiksmingai neigiamų padarinių atsiradimo prevencijai ir kontrolei, nes lažybas naudojant ryšio priemones organizuos pagal Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymą licencijuotos ir veikiančios bendrovės. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymo projektas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai priimtas įstatymo projektas neturės. 7.
įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir plėtrai Priimtas įstatymo projektas sudarys aiškias sąlygas teisėtai lažybų organizavimo naudojant ryšio priemones veiklai Lietuvos Respublikoje. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokie šios srities teisės aktai tebegalioja ir kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus teikiamą projektą Priėmus įstatymų projektus, galiojančių įstatymų pakeisti ar panaikinti nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka
pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus Teikiamuose įstatymų projektuose reglamentuojami klausimai atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ir Europos Sąjungos teisės nuostatas. 11. Jeigu įstatymo projektui įgyvendinti reikia įstatymų lydimųjų aktų, – kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys Priėmus įstatymų projektus, galiojančių įstatymų pakeisti ar panaikinti nereikės. 12. Kiek biudžeto lėšų pareikalaus arba leis sutaupyti įstatymų įgyvendinimas Projektui įgyvendinti valstybės biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Negauta. 14. Įstatymo projekto autorius ar autorių grupė, įstatymo projekto iniciatoriai: institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai. Lietuvos Respublikos Seimo nariai. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: „lažybos, organizuojamos nuotoliniu būdu“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra.
Nėra. Seimo narys Bronius Bradauskas Seimo narys Antanas Nesteckis
2015-03-26 Nr. XIIP-2844 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
pavadinime žodžiai „Lietuvos Respublikos“ turi būti dėstomi naujos eilutės centre. 2. Siekiant teisinio aiškumo bei atsižvelgiant į tai, kad nuotoliniai lošimai gali būti organizuojami ir naudojant nuotolinio lošimo įrenginius, ir nenaudojant jų, projekte reikėtų aiškiai atskirti, kada nuotoliniams lošimams taikomas procentinis mokesčio tarifas nuo sumos, o kada mokesčio dydis skaičiuojamas už kiekvieną įrenginį. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlome projekto 1 straipsniu keičiamame įstatymo 4 straipsnio 2 punkte bei projekto 2 straipsniu pildomoje įstatymo 5 straipsnio 2¹ dalyje po žodžių „nuotoliniu lošimus“ įrašyti žodžius „kada nuotoliniai lošimai organizuojami nenaudojant nuotolinio lošimo įrenginių“. Atitinkami projekto 2 straipsniu keičiamoje įstatymo 5 straipsnio 3 dalies pirmojoje pastraipoje po žodžių „nuotolinius lošimus siūlome įrašyti žodžius „kada nuotoliniai lošimai organizuojami naudojant nuotolinio lošimo įrenginius“. 3. Derinant projekto terminiją su kartu teikiamo Azartinių lošimų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (Reg. Nr. XIIP-2843) nuostatomis, keičiamos įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 4 punkte vietoj žodžio „nuotolinį“ įrašytinas žodis „nuotolinio“. 4. Projekto lyginamasis variantas parengtas ne šiuo metu galiojančios Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo redakcijos pagrindu. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Mušinskis, tel. (8 5)
D. Zebleckis, tel. (8 5)
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2015-05- Nr. Į 2015-03-23
Lietuvos Respublikos Seimui
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktus derinti Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo Nr. IX-325 2, 3, 5, 8, 10, 12, 14, 16, 17, 19, 21, 22, 23, 24, 28 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo 8¹, 10¹, 10², 10³ straipsniais ir antruoju¹ skirsniu įstatymo projektą Nr. XIIP‑2843 (toliau – ALĮ projektas) ir Lietuvos Respublikos loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo Nr. IX-326 4 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2844, pažymime, kad pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2015 m. kovo 26 d. dėl Projekto pateiktoms pastaboms. Taip pat teikiame papildomų pastabų ir pasiūlymų:
Europos Komisija jau yra pateikusi Lietuvos Respublikai du neoficialius paklausimus (2012 m. spalio 24 d. ir 2013 m. kovo 18 d. paklausimas Nr. 3899/12/MARK – Pilot sistema) azartinių lošimų organizavimo nuotoliniu būdu srityje.
Paklausimuose Komisija abejoja, ar Lietuvoje egzistuojantis azartinių lošimų reguliavimas yra suderinamas su Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 49 ir 56 straipsniais, kuriais garantuojama įsisteigimo laisvė ir laisvas paslaugų teikimas vidaus rinkoje.[1] Komisija savo raštuose pripažįsta, kad nacionalinės valdžios institucijos gali laisvai nustatyti internetiniams lošimams taikytinos politikos tikslus, tačiau nacionalinės teisės aktai yra tinkami garantuoti nurodyto tikslo įgyvenimą, tik jeigu jais iš tikrųjų nuosekliai ir sistemingai siekiama nurodyto tikslo.[2] Taigi, bet kokius nacionalinių teisės aktų projektus šioje srityje yra būtina tinkamai pagrįsti. Manytume, kad ALĮ projekte įtvirtintas reguliavimas būtų tinkama priemonė tam tikroms Komisijos keliamoms abejonėms išsklaidyti. Tačiau atsižvelgiant, be kita ko, į šio rašto 4‑6 punktuose nurodytas pastabas, galima teigti, kad ALĮ projektu nėra visiškai nuosekliai ir sistemingai reglamentuotas azartinių lošimų organizavimas nuotoliniu būdu. Todėl nemanome, kad ALĮ projekte numatytų nuostatų įsigaliojimas galėtų visiškai panaikinti Komisijos abejones dėl Lietuvoje egzistuojančio azartinių lošimų reguliavimo suderinamumo su SESV. 2. Pažymime, kad turėtų būti patikslintas ALĮ projekto
sakinyje žodį „įsteigtas“ naudojant kilmininko linksniu („įsteigto“). 3. Kadangi į ALĮ projekto 2 straipsnio 24 punkte įtvirtintą „valstybės narės“ apibrėžimą patenka ir Lietuvos Respublika, toliau ALĮ projekte (16 straipsnio 5 dalyje, 20⁴ straipsnyje) siūlytume į žodžių junginį „Lietuvos Respublikoje arba valstybėje narėje“ įterpti žodį
„kitoje“ ir jį išdėstyti taip: „Lietuvos Respublikoje arba kitoje valstybėje
narėje“. 4.
straipsnyje ir 20¹straipsnio 2 dalyje numatytas reikalavimas nuotolinių lošimų organizatoriams prieš teikiant tokias elektronines paslaugas turėti ir „tradicines“ lošimų vietas. Pabrėžtina, kad nuotolinius lošimus galės organizuoti tik tie asmenys, kurie bus įsisteigę Lietuvoje, kurie turės patvirtintą nuotolinio lošimo reglamentą ir kurie atitiks kitus nustatytus papildomus reikalavimus (ALĮ projekto 20¹‑20⁶ straipsniai). Atsižvelgiant į visas šias kontrolės priemones, kyla abejonių dėl to, ar
„tradicinių“ lošimų vietų turėjimo nuotolinių lošimų organizatoriui
reikalavimas atitinka pagrįstumo ir proporcingumo kriterijus. Be to, atsižvelgiant į ALĮ projekto 8¹ straipsnio paskutiniajame sakinyje numatytą 2 metų terminą „tradicinėms“ lošimų vietoms įsteigti, kyla klausimas dėl praktinio 8¹ straipsnyje ir 20¹straipsnio 2 dalyje nustatyto reikalavimo efektyvumo. Pastebėtina, kad subjektai, norintys organizuoti nuotolinius lošimus, tačiau vengiantys įsteigti
„tradicines“ lošimų vietas, galėtų kas dvejus metus įsteigti vis naują bendrovę
ir taip nesilaikyti šio reikalavimo. 5. Tiek, kiek tai susiję su ALĮ projekto 8¹ straipsnyje numatytu minimalaus įstatinio kapitalo reikalavimu, atkreipiame Jūsų dėmesį į tai, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas minimalaus įstatinio kapitalo reikalavimą jau yra pripažinęs nepateisinamu apribojimu steigiant privačią saugos įmonę,[3] todėl kyla abejonių, ar tokio reikalavimo taikymas nuotolinius lošimus norinčioms organizuoti įmonėms būtų proporcingas numatytiems tikslams pasiekti. 6. ALĮ projekto 20⁸straipsnyje lošėjų apsaugos prasme yra įtvirtintas aiškus reikalavimas nustatyti 7 240 eurų sumą, kurią lošimų organizatorius turi būti sukaupęs idant nekiltų trukdžių išmokant laimėjimus.
Tačiau nėra aišku, kodėl Priežiūros institucijai yra suteikiama teisė nustatyti, kur šias sumas turi investuoti ar laikyti lošimų organizatorius (investuoti į Vyriausybės vertybinius popierius, laikyti banko sąskaitose ar bendrovės kasoje). Manome, kad šis reikalavimas nepagrįstai varžo verslo laisvę, be to, papildomai neužtikrina vartotojų interesų. 7. Galiausiai, norėtume priminti, kad Lietuvos Respublika turi laikytis įsipareigojimo pranešti apie rengiamus teisės aktų projektus, kurie nustato paslaugų taisykles (šiuo atveju lošimų paslaugai nustatytus reikalavimus), kaip nustatyta 1998 m. birželio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 98/34/EB, nustatančioje informacijos apie techninius standartus ir reglamentus teikimo tvarką (toliau – Direktyva 98/34/EB).[4] Atsižvelgdami į tai, pažymime, kad ALĮ projektą prieš jo priėmimą turėtų būti notifikuotas Europos Komisijai. Taip pat atkreipiame Jūsų dėmesį į tai, kad pagal Direktyvoje 98/34/EB nustatytą tvarką valstybė narė trims mėnesiams turi atidėti Komisijai notifikuotino projekto priėmimą nuo tos dienos, kai Komisija gauna šios direktyvos 8 straipsnio 1 dalyje nurodytą pranešimą. Generalinio direktoriaus pavaduotoja Rūta Krasuckaitė Aistė Svinkūnaitė, tel. 8 706 63 686, el. p. [email protected] [1] Pažymėtina, kad Schindler byloje (C-275/92) ES Teisingumo Teismas pirmą kartą patvirtino, kad tarpvalstybinių lošimų paslaugų teikimas ir naudojimasis jomis yra ūkinė veikla, kuriai taikoma Sutartis.
Be to, Gambelli byloje (C‑243/01) Teismas pripažino, kad Sutartis taikoma elektroninėmis priemonėmis siūlomoms paslaugoms ir kad nacionaliniai teisės aktai, kuriais valstybėje narėje įsteigtiems operatoriams draudžiama siūlyti internetinių lošimų paslaugas vartotojams kitoje valstybėje narėje arba varžoma laisvė gauti kitoje valstybėje narėje įsisteigusio teikėjo siūlomas paslaugas ar pasinaudoti iš jų gaunama nauda, riboja paslaugų teikimo laisvę. [2] Sprendimas byloje Liga Protuguesa (C‑42/07), 59-61 punktai. [3] Sprendimas byloje Komisija prieš Ispaniją (C‑514/03), 36-38 punktai. [4] Direktyvos 98/34/EB 8 straipsnio 1 dalies pirmoji pastraipa įpareigoja valstybes nares pateikti Komisijai kiekvieno techninio reglamento projektą (visų pirma žr. 1996 m. rugsėjo 17 d. Sprendimo Komisija prieš Italiją, C‑289/94, Rink. p. I‑4405, 52 ir 53 punktus bei 1998 m. gegužės 7 d. Sprendimo Komisija prieš Belgiją, C‑145/97, Rink. p. I‑2643, 10 punktą).
2015-05-15 Nr. XIIP-2844(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime, tačiau atkreipiame dėmesį, kad siūlomas reguliavimas bei siūlomas lošimo organizatorių apmokestinimo būdas gali būti sunkiai įgyvendinamas, nes objektyviai atskirti pajamas, gautas, kada nuotoliniai lošimai organizuojami naudojant nuotolinio lošimo įrenginius nuo pajamų, gautų nenaudojant tokių įrenginių, gali būti praktiškai neįmanoma. Be to, atsižvelgiant į siūlomas dvi lošimo organizatorių apmokestinimo formas, siūlome kartu teikiamame Azartinių lošimų įstatymo Nr. IX-325 kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projekte (Reg. Nr. XIIP-2843(2)) įtvirtinti nuotolinius lošimus organizuojančių lošimo organizatorių pareigą atskirai apskaityti pajamas, gautas naudojant nuotolinio lošimo įrenginius, bei pajamas, gautas nenaudojant tokių įrenginių. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Mušinskis, tel. (8 5)
D. Zebleckis, tel. (8 5)
VISUOMENĖS PLĖTROS komitetaS
Nr. XIIP-2844
1Komiteto posėdyje dalyvavo (vardas, pavardė, institucija):
Komiteto pirmininkas Mindaugas Bastys, Komiteto nariai: Sergejus Jovaiša, Gediminas Kirkilas, Audrius Nakas, Dalia Teišerskytė, Komiteto biuro vedėjas Vidas Ramanavičius, biuro patarėjos Rita Beinorienė ir Irina Jurkšuvienė, biuro padėjėja Lina Giriūnienė. Kviestieji asmenys: Lolita Šumskaitė, Finansų ministerija, Virginijus Daukšys ir Arnoldas Dilba, Lošimų priežiūros tarnyba, Karolis Vinciūnas, asociacija „Lažybų organizatorių aljansas“, Kristina Mockutė, UAB „Olimoic Casino Group Baltija“, Gintas Kerbelis, Valerij Keldanovič ir Olga Meškienė, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Vytautas Bučinskas, Infobalt, Šarūnas Frolenko, lobistas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-03-26 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.Projekto pavadinime žodžiai „Lietuvos Respublikos“ turi būti dėstomi naujos eilutės centre. Pritarti
2.Siekiant teisinio aiškumo bei atsižvelgiant į tai, kad nuotoliniai lošimai gali būti organizuojami ir naudojant nuotolinio lošimo įrenginius, ir nenaudojant jų, projekte reikėtų aiškiai atskirti, kada nuotoliniams lošimams taikomas procentinis mokesčio tarifas nuo sumos, o kada mokesčio dydis skaičiuojamas už kiekvieną įrenginį.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlome projekto 1 straipsniu keičiamame įstatymo 4 straipsnio 2 punkte bei projekto 2 straipsniu pildomoje įstatymo 5 straipsnio 2¹ dalyje po žodžių „nuotoliniu lošimus“ įrašyti žodžius „kada nuotoliniai lošimai organizuojami nenaudojant nuotolinio lošimo įrenginių“. Atitinkami projekto 2 straipsniu keičiamoje įstatymo 5 straipsnio 3 dalies pirmojoje pastraipoje po žodžių „nuotolinius lošimus siūlome įrašyti žodžius
„kada nuotoliniai lošimai organizuojami naudojant nuotolinio lošimo
įrenginius“. Pritarti
3.Derinant projekto terminiją su kartu teikiamo Azartinių lošimų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (Reg. Nr. XIIP-2843) nuostatomis, keičiamos įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 4 punkte vietoj žodžio „nuotolinį“ įrašytinas žodis „nuotolinio“. Pritarti
galiojančios Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo redakcijos pagrindu. Pritarti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. STT 2015-03-24 II. Dėl projekto Nr. XIIP-2844 Atlikdami projekto Nr.
XIIP-2844 antikorupcinį vertinimą, nustatėme, kad minėtu projektu siekiama nustatyti nuotolinių lošimų mokesčio bazę, mokesčio bazei taikomą
mokesčio dydį už kiekvieną nuotolinį lošimo įrenginį. Atlikę projekto Nr. XIIP-2844 antikorupcinį vertinimą, neturime pastabų ir pasiūlymų dėl šio projekto nuostatų, kurios galėtų turėti neigiamos įtakos visuomeniniams santykiams korupcijos prevencijos požiūriu. Atsižvelgti
įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: Pritarti Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo Nr. IX-326 4 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-2844 ir siūlyti pagrindiniam komitetui pritarti IVPK sprendimui dėl šio projekto, pakoregavus jį pagal Teisės departamento pasiūlymus. 7. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: M. Bastys. Komiteto pirmininkas Mindaugas Bastys
posėdyje dalyvavo: 1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Biudžeto ir finansų komiteto nariai: Bronius Bradauskas, Kęstutis Glaveckas, Petras Narkevičius, Kęstutis Bartkevičius, Andrius Palionis, Irena Degutienė, Andrius Kubilius, Povilas Gylys, Rita Tamašunienė, Raimundas Markauskas, Antanas Nesteckis, Vitalija Vonžutaitė. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Janina Alasevičienė, Dalia Mudėnienė, Gediminas Morkūnas, Jolanta Dzikaitė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kancelia-rijos Teisės departa-mentas, 2015-03-26 išvada Nr. XIIP-2844 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
būti dėstomi naujos eilutės centre. Pritarti Siekiant teisinio aiškumo bei atsižvelgiant į tai, kad nuotoliniai lošimai gali būti organizuojami ir naudojant nuotolinio lošimo įrenginius, ir nenaudojant jų, projekte reikėtų aiškiai atskirti, kada nuotoliniams lošimams taikomas procentinis mokesčio tarifas nuo sumos, o kada mokesčio dydis skaičiuojamas už kiekvieną įrenginį. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlome projekto 1 straipsniu keičiamame įstatymo 4 straipsnio 2 punkte bei projekto 2 straipsniu pildomoje įstatymo 5 straipsnio 2¹ dalyje po žodžių „nuotoliniu lošimus“ įrašyti žodžius „kada nuotoliniai lošimai organizuojami nenaudojant nuotolinio lošimo įrenginių“.
Pritarti Atitinkami projekto 2 straipsniu keičiamoje įstatymo 5 straipsnio 3 dalies pirmojoje pastraipoje po žodžių „nuotolinius lošimus siūlome įrašyti žodžius „kada nuotoliniai lošimai organizuojami naudojant nuotolinio lošimo įrenginius“. Pritarti
lošimų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (Reg. Nr. XIIP-2843) nuostatomis, keičiamos įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 4 punkte vietoj žodžio „nuotolinį“ įrašytinas žodis „nuotolinio“. Pritarti
galiojančios Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo redakcijos pagrindu. Atsižvelgti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos Respub-likos specialiųjų tyrimų tarnyba, 2015-04-17 antikorup-cinio vertinimo išvada, Nr. 4-01-29251 N Dėl projekto Nr. XIIP-2844 Atlikdami projekto Nr. XIIP-2844 antikorupcinį vertinimą, nustatėme, kad minėtu projektu siekiama nustatyti nuotolinių lošimų mokesčio bazę, mokesčio bazei taikomą 10 procentų mokesčio tarifą ir fiksuotą mokesčio dydį už kiekvieną nuotolinį lošimo įrenginį. Atlikę projekto Nr. XIIP-2844 antikorupcinį vertinimą, neturime pastabų ir pasiūlymų dėl šio projekto nuostatų, kurios galėtų turėti neigiamos įtakos visuomeniniams santykiams korupcijos prevencijos požiūriu. Pritarti
įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6.
komitetų, komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo Informacinių technologijų komitetas,
1 N Pritarti Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo Nr. IX-326 4 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui
šio projekto, pakoregavus jį pagal Teisės departamento pasiūlymus. Pritarti
pasiūlymai. 7.1. Sprendimas (pagal Seimo statuto 150 straipsnį. Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto
komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: už – 7; prieš – 0; susilaikė – 4. (K.Glaveckas balsavime nedalyvavo). 9. Komiteto paskirti pranešėjai: K. Bartkevičius, A. Nesteckis. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepateikta. PRIDEDAMA: Komiteto siūlomas įstatymo projektas ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Bronius Bradauskas