1976 Įstatymo projektas Azartinių lošimų įstatymo Nr. IX-325 2, 3, 4, 8, 10, 12, 14, 16, 17, 19, 21, 22, 23, 24, 28 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo 8(1), 10(1), 10(2), 10(3) straipsniais ir antruoju(1) skirsniu ĮSTATYMO PROJEKTAS Parengė: Lietuvos Respublikos Seimas, Biudžeto ir finansų kom

Lyginamasis variantas

2015-03-23 · the official register ↗

Lyginamasis variantas

LIETUVOS

RESPUBLIKOS AZARTINIŲ LOŠIMŲ ĮSTATYMO NR. IX-325 2, 3, 5, 8, 10, 12, 14, 16,

17, 19, 21, 22, 23, 24, 28 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO,

ĮSTATYMO

PAPILDYMO 8¹

m.                 d. Nr. Vilnius¹ straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas

1Papildyti 2 straipsnį 16 dalimi:

„16. Lošimo ryšio priemonės (toliau – ryšio priemonės)

• laidinės, radijo, optinės ar kitos elektromagnetinės

priemonės, kurios fiziškai tuo pačiu metu vienoje vietoje nedalyvaujant lošėjui ir lošimų organizatoriams gali būti naudojamos lošimo paslaugoms teikti.“

2. Papildyti

2 straipsnį 17 dalimi: „17. Nuotolinio lošimo sutartis lošimų organizatoriaus ir lošėjo sudaryta elektroninės formos sutartis, pagal kurią lošimų organizatorius įsipareigoja lošėjui teikti lošimo paslaugas ir išmokėti lošimo laimėjimą lošimo reglamente nustatyta tvarka, o lošėjas – dalyvaudamas lošime laikytis teisės aktuose ir lošimo reglamente nustatytos lošimų organizavimo tvarkos ir taisyklių.“

3Papildyti 2 straipsnį 18 dalimi:

„18. Nuotolinio lošimo paslaugos

• paslaugos, kurios apima pinigų sumos statymą lošimuose, įskaitant abipuses lažybas, ir yra teikiamos nuotoliniu būdu ryšio priemonėmis atskiru paslaugų gavėjo prašymu.“

4Papildyti 2 straipsnį 19 dalimi:

„19. Nuotolinio lošimo įrenginys

• lošimams sukurta ir pagaminta programinė įranga, naudojama lošimuose, kai lošimo paslaugos teikiamos ir jomis naudojamasi ryšio priemonėmis.“

5Papildyti 2 straipsnį 20 dalimi:

„20. Bendrovė – Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka įsteigta akcinė ar uždaroji akcinė bendrovė.

Bendrove šiame įstatyme laikomas ir bendrovės filialas

• kitoje valstybėje narėje pagal šios valstybės narės teisės aktus įsteigtas bet kokios teisinės formos juridinio asmens ar organizacijos, neturinčios juridinio asmens teisių, kuriai toje valstybėje narėje suteikta teisė vykdyti lošimų veiklą, struktūrinis padalinys, turintis buveinę Lietuvos

Respublikoje ir atliekantis visas ar dalį juridinio asmens funkcijų.“

6Papildyti 2 straipsnį 21 dalimi:

„21. Lošimų veiklos leidimas (toliau

• leidimas)

• lošimų organizatoriui išduodamas leidimas, kuriuo

suteikiama teisė šiame dokumente nurodytoje lošimo vietoje organizuoti tam tikros rūšies lošimus arba leidimas organizuoti nuotolinius lošimus.“

7Papildyti 2 straipsnį 22 dalimi:

„22. Patologinis potraukis lošti

• asmens psichikos sutrikimas, kuriam būdingas dažnai pasikartojantis potraukis lošti, nuo kurio asmuo tampa priklausomas, atsisako socialinių, materialinių, darbo, šeimos vertybių ir įsipareigojimų ir šį sutrikimą gali patvirtinti asmens sveikatos priežiūros įstaigos specialistai.“

8Papildyti 2 straipsnį 23 dalimi:

„23. Nelegalios lošimų veiklos vykdytojas

• asmuo, kuris organizuoja lošimus neturėdamas licencijos organizuoti lošimus ir atitinkamo lošimų veiklos leidimo, arba asmuo, kuris organizuoja lošimus turėdamas licenciją organizuoti lošimus, tačiau neturėdamas atitinkamo lošimų veiklos leidimo.“

9Papildyti 2 straipsnį 24 dalimi:

„24. Valstybė narė

• Europos Sąjungos valstybė narė ar kita Europos ekonominės erdvės valstybė. Valstybe nare šiame įstatyme laikoma ir Šveicarijos

Konfederacija.“

10Papildyti 2 straipsnį 25 dalimi:

„25. Akredituota įstaiga – pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr.

765/2008 akredituota atitikties įvertinimo įstaiga (laboratorija), pranešusi Priežiūros tarnybai savo akreditavimo sertifikato numerį, jo galiojimo laiką ir kitą Priežiūros tarnybos reikalaujamą informaciją.“ 2 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas Papildyti 3 straipsnį 6 dalimi:

„6. Nuotolinis lošimas – lošimas, kuriame lošėjų statymai priimami ir laimėjimai išmokami naudojant ryšio priemones. Nuotoliniams lošimams priskiriami ir internetiniai (virtualieji) lošimai.“ 3 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas Papildyti 5 straipsnį 3 dalimi:

„3. Bendrovė, norinti nuotoliniu būdu organizuoti stalo lošimus, lošimus lošimo automatu, lažybas, įskaitant lažybas naudojant lažybų įrenginius, ar totalizatorių, įskaitant ir žirgų totalizatorių, turi turėti bent vieną iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytų licencijų organizuoti lošimus ir nuotolinių lošimų organizavimo leidimą, taip pat atitikti kitus šiame įstatyme nustatytus reikalavimus.“

4 straipsnis. 8 straipsnio pakeitimas Pakeisti 8 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „ 8 straipsnis. Lošimus organizuojantys subjektai Lošimus turi teisę organizuoti akcinės bendrovės ir uždarosios akcinės bendrovės (toliai – bendrovės) , veikiančios Akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka bei gavusios šios veiklos licencijas organizuoti lošimus ir leidimus atidaryti automatų, bingo salonus, lošimo namus (kazino) arba kai Priežiūros tarnyba patvirtina totalizatoriaus ar lažybų lošimo reglamentą.“ 5 straipsnis. Įstatymo papildymas 8¹ straipsniu Papildyti Įstatymą 8¹ straipsniu: „⁸

1 straipsnis.

Nuotolinius lošimus organizuojantys subjektai Organizuoti nuotolinius lošimus turi teisę šio įstatymo 2 straipsnio 20 dalyje nurodytos bendrovės, šio įstatymo nustatyta tvarka gavusios licenciją organizuoti lošimus, įsteigusios ir teikiančios lošimo paslaugas ne mažiau kaip vienuose lošimo namuose (kazino) arba ne mažiau kaip 5 totalizatoriaus punktus žirgų totalizatoriui organizuoti, arba ne mažiau kaip

10 lošimo automatų salonų, arba ne mažiau kaip 20 lažybų punktų, arba ne mažiau

kaip 20 totalizatoriaus punktų, šio įstatymo 21 straipsnyje nustatyta tvarka gavusios leidimą organizuoti nuotolinius lošimus ir po to, kai Priežiūros tarnyba patvirtina atitinkamo nuotolinio lošimo reglamentą. Bendrovės, norinčios organizuoti visų lošimo rūšių nuotolinius lošimus, įstatinis kapitalas turi būti ne mažesnis negu 1 158 000 eurų. Jeigu li cencijos organizuoti lošimus turėtojas prašymo išduoti leidimą organizuoti nuotolinius lošimus pateikimo dieną nėra įsteigęs šiame straipsnyje nurodytų lošimo organizavimo vietų, jis turi jas įsteigti per 2 metus nuo leidimo organizuoti nuotolinius lošimus gavimo dienos.“

6 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas

1Pakeisti 10 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

„5. Draudžiama atsiskaityti banko (debeto, kredito) kortelėmis bei statyti

bankomatus patalpose, kuriose organizuojami lošimai. Ši nuostata netaikoma organizuojant nuotolinius lošimus.“

2Pakeisti 10 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:

„7. Draudžiama eksploatuoti neturinčius sertifikato ir nepaženklintus lošimų įrenginius, kaip tai numatyta šio įstatymo 16 straipsnio 1, 5,⁵¹ ir 6 dalyse.“

3. Pakeisti 10 straipsnio 8 dalį ir ją

išdėstyti taip: „8.

Draudžiama naudoti lošimo įrenginius , taip pat lošimo įrenginius ir įrangą, skirtus nuotoliniams lošimams ryšio priemonėmis organizuoti, kitais ne su azartinių lošimų organizavimu susijusiais tikslais, išskyrus personalo rengimą darbui su lošimo įrenginiais, kai mokymo organizatorius turi Vyriausybės įgaliotos institucijos išduotą licenciją mokyti.“

4. Pakeisti 10 straipsnio 9 dalį ir ją

išdėstyti taip: „9. Lietuvos Respublikos teritorijoje draudžiama reklamuoti azartinius lošimus, išskyrus azartinius lošimus organizuojančių bendrovių, lošimo namų (kazino), bingo automatų salonų, totalizatoriaus ir lažybų punktų pavadinimus, lošimų vietų adresus bei organizuojamų lošimų rūšis, taip pat lošimų įrenginių kiekį, esantį lošimo namuose (kazino), bingo arba automatų salonuose. Lietuvos Respublikoje leidžiama vidinė lošimų reklama, pateikiama tik lošimų organizavimo vietose ir lošimų organizatoriaus interneto svetainėje. Ji leidžiama tik asmenims, sudariusiems nuotolinių lošimų dalyvio sutartį.“

5. Pakeisti 10 straipsnio 10 dalį ir ją

išdėstyti taip: „10. Draudžiama lošti , taip pat dalyvauti nuotoliniuose lošimuose asmenims, kuriems nėra sukakę 18 metų. Lošimus, organizuojamus lošimo namuose (kazino), gali lošti asmenys, kuriems yra sukakę 21 metai. Jaunesnius kaip 21 metų asmenis draudžiama įleisti į lošimo namus (kazino). Draudžiama įleisti į lošimo namus (kazino) asmenis, turinčius ginklų, išskyrus asmenis, saugančius lošimo namus (kazino), ir pareigūnus, įstatymų nustatyta tvarka vykdančius tarnybines funkcijas. Šių reikalavimų laikymąsi privalo užtikrinti lošimų organizatorius.“

6. Papildyti 10 straipsnį 10¹

dalimi: „10¹ .

Lošimų organizatorius, nustatęs, kad jis teikia paslaugas asmeniui, kuriam draudžiama lošti, arba kad tam asmeniui draudžiama būti lošimo vietoje, privalo nedelsdamas nutraukti paslaugos teikimą asmeniui ir pašalinti jį iš lošimo vietos, o kai nustatoma, kad asmuo, kuriam draudžiama lošti, dalyvauja nuotoliniame lošime, – nedelsdamas nutraukti nuotolinio lošimo paslaugos teikimą tokiam asmeniui ir pranešti Priežiūros tarnybai.“

7. Papildyti 10 straipsnį 19

dalimi :

„19. Lietuvos Respublikoje draudžiama skatinti dalyvauti

lošimuose šiais būdais:

1) suteikti teisę lošimų dalyviui iš karto ar per tam tikrą terminą po dalyvavimo lošimuose gauti dovanų iš lošimų organizatoriaus, išskyrus lošimų sutarties sudarymo premiją nuotoliniuose lošimuose;

2) ne lošimų organizavimo vietose ar lošimų organizatoriaus interneto svetainėje organizuoti žaidimus ar konkursus, bandomuosius lošimus, loterijas ir kitus renginius, kurie skatintų dalyvauti lošimuose, įskaitant nuotolinius lošimus.“

7 straipsnis. Įstatymo papildymas 10¹

straipsniu Papildyti Įstatymą 10¹ straipsniu: „¹⁰¹ straipsnis. Įspėjamieji užrašai

1. Lošimų

organizavimo vietose privalo būti iškabinti (nurodyti) įspėjamieji užrašai apie tai, kad dalyvaujant lošimuose gali atsirasti priklausomybė nuo lošimų ar patologinis potraukis lošti, apie draudimą dalyvauti lošimuose nepilnamečiams ir kitiems asmenims, kuriems draudžiama dalyvauti lošimuose ar būti lošimo patalpose pagal šį įstatymą. Lošimų organizavimo vietose privalo būti nurodyta informacija apie asmens galimybę gauti pažymą apie lošimo laimėjimo išmokėjimą. Su šia informacija privalo būti supažindinti asmenys, dalyvaujantys nuotoliniuose lošimuose. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų įspėjamųjų užrašų turinį, formą ir pateikimo lošimų organizavimo vietose ir lošimų organizatoriaus interneto svetainėse taisykles tvirtina Priežiūros tarnyba.“

8 straipsnis.

Įstatymo papildymas 10² straipsniu Papildyti Įstatymą 10² straipsniu: „¹⁰² straipsnis. Papildomi apribojimai, susiję su draudimu dalyvauti lažybose ir (ar) totalizatoriuje

1Asmenims draudžiama dalyvauti lažybose (įskaitant ir lažybas,

organizuojamas nuotoliniu būdu), kuriose atliekami statymai dėl lažybų įvykių, kuriuose dalyvauja jie patys arba jie patys gali turėti įtakos lažybų baigčiai; taip pat dėl įvykių, kuriuose dalyvauja jų artimieji giminaičiai ar šeimos nariai, arba šie asmenys gali turėti įtakos lažybų baigčiai. 2. Asmenims draudžiama dalyvauti totalizatoriuje (įskaitant ir totalizatorių, organizuojamą nuotoliniu būdu), kuriame jie atlieka statymus dėl sporto varžybų, kuriose dalyvauja jie patys, jų šeimos nariai arba artimieji giminaičiai, rezultato. 3. Lažybų ir (ar) totalizatoriaus tarpininkas, nustatęs, kad statymą atlieka asmuo, kuriam šiame straipsnyje nustatytais pagrindais ribojama teisė dalyvauti lažybose ir (ar) totalizatoriuje, privalo atsisakyti priimti statymą, o šiam faktui paaiškėjus vėliau, – atsisakyti išmokėti laimėjimą ir apie tai pranešti Priežiūros tarnybai. 4. Asmenys, pažeidę šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus, atsako Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta tvarka.“

9 straipsnis. Įstatymo papildymas 10³

straipsniu Papildyti Įstatymą 10³ straipsniu: „¹⁰³ straipsnis. Lažybų ir (ar) totalizatoriaus turinio ribojimai 1.

Lošimų organizatoriui draudžiama siūlyti lažintis dėl lažybų (totalizatoriaus) įvykių ir (ar) siūlyti tokias lažybų (totalizatoriaus) įvykių galimybes, kurias lemia neteisėtos arba viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujančios sąlygos įvykdymas ir (ar) neteisėtų veiksmų atlikimas ar lošimų lošimo automatu, nuotoliniais lošimų įrenginiais ir žaidimų kauliuku (kauliukais) rezultatai. Lošimų organizatorius gali siūlyti lažintis tik dėl tokių lažybų įvykių galimybių, kurių buvimas ar nebuvimas yra įmanomas. 2. Jeigu lošimų organizatorius siūlo lažintis dėl lažybų (totalizatoriaus) įvykių ir (ar) siūlo tokias lažybų (totalizatoriaus) įvykių galimybes, kurios yra neteisėtos, prieštarauja viešajai tvarkai, gerai moralei ar yra neįmanomos ir (ar) kurias lemia lošimų lošimo automatu, nuotoliniais lošimų įrenginiais, stalo lošimų, žaidimo automatų ir žaidimų kauliuku (kauliukais) rezultatai, tai lažybos dėl minėtų lažybų įvykių ir jų galimybių yra niekinės. 3. Lažybų įrenginiais galima organizuoti tik lažybas dėl objektyviai neįvyksiančių (tai yra nerealių) šunų ir žirgų lenktynių. Kitokius objektyviai neįvyksiančius (nerealius) lošimus lažybų įrenginiu organizuoti draudžiama. 4. Lošimų organizatorius, kuris siūlo lažintis pažeisdamas šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus, atsako įstatymų nustatyta tvarka.“

10 straipsnis. 12 straipsnio pakeitimas

Papildyti 12 straipsnio 1 dalį 4 punktu: „4) nuotolinių lošimų organizavimo vieta yra laikoma vieta, kurioje yra lošėjas.“

11 straipsnis. 14 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 14 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „

14 straipsnis.

Lošimus organizuojančių bendrovių teisė verstis kita ūkine komercine veikla Bendrovės, organizuojančios lošimus automatų salonuose, bingą, stalo lošimus, totalizatorių, lažybas, nuotolinius lošimus, neturi teisės verstis kita komercine ūkine veikla, išskyrus patalpų, kuriose bendrovė organizuoja lošimus, nuomą šio įstatymo 10 straipsnio 6 dalyje nurodytai ūkinei komercinei veiklai.“

12 straipsnis. 16 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 16 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti

taip:

„5. Kiekvienas lošimo įrenginys ir nuotolinio lošimo įrenginys

turi turėti akredituotų įstaigų išduotą sertifikatą, patvirtinantį, kad lošimo įrenginiai atitinka šio įstatymo ir Priežiūros tarnybos nustatytus reikalavimus. Lošimo įrenginių ir nuotolinio lošimo įrenginių atitikties šio įstatymo ir Priežiūros tarnybos nustatytiems reikalavimams įvertinimą atlieka ir atitikties sertifikatus išduoda tik akredituotos įstaigos . Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos Priežiūros tarnybos sprendimu gali

išduoti sertifikatai. Ne valstybėje narėje akredituotų įstaigų ir jų išduotų sertifikatų pripažinimo tvarką nustato Priežiūros tarnyba. Nuotolinio lošimo įrenginiai ir programinė įranga, kuria apdorojama ryšio priemonėmis pateikta informacija, turi būti įdiegta Lietuvos Respublikoje arba valstybėje narėje. Lošimų organizatoriai turi užtikrinti galimybę Priežiūros tarnybai prisijungti prie nuotolinio lošimo įrangos.“

2. Papildyti 16 straipsnį 5¹

dalimi: „5¹ . Draudžiama eksploatuoti neturinčius sertifikato ir nustatyta tvarka nepaženklintus lošimo įrenginius ir įrangą, naudojamą nuotoliniams lošimams organizuoti.

Lietuvos Respublikos teritorijoje draudžiama naudoti šiame įstatyme nenumatytus elektroninius arba mechaninius prietaisus, elektroninių bilietų pardavimo automatus, žaidimų automatus ir kitus įrenginius, forma ar turiniu panašius į lošimo įrenginius, išskyrus šiame įstatyme nustatytas išimtis. Šis draudimas netaikomas lažybų ir (ar) totalizatoriaus (įskaitant žirgų totalizatorių) apskaitos programoms.“

13 straipsnis. 17 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 17 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Bendrovės, prieš pradėdamos organizuoti bingą,

totalizatorių arba lažybas, privalo įregistruoti bingo, totalizatoriaus arba lažybų korteles teritorinėje valstybinėje mokesčių inspekcijoje, išskyrus atvejį, kai bingo, totalizatoriaus arba lažybų kortelės platinamos per tiesioginio ryšio sistemą arba teikiant nuotolinio lošimo paslaugas . “

14 straipsnis. 19 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 19 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Totalizatoriaus ir lažybų laimėjimai išmokami

tik pinigais iš karto pateikus laimėjusiąją kortelę arba įskaitomi į lošėjo sąskaitą nuotolinio totalizatoriaus ir nuotolinių lažybų atveju .“

15 straipsnis. Įstatymo papildymas antruoju

1 skirsniu

Papildyti Įstatymą antruoju

1 skirsniu: „

ANTRASIS

1

SKIRSNIS

NUOTOLINIŲ LOŠIMŲ ORGANIZAVIMO REIKALAVIMAI

20

1 straipsnis . Nuotolinių lošimų organizavimas

1. Nuotolinius lošimus galima organizuoti pagal šį įstatymą ir

lošimo reglamentą, kai šio įstatymo nustatyta tvarka yra gauta Priežiūros tarnybos išduodama licencija ir leidimas organizuoti nuotolinius lošimus ir kai Priežiūros tarnyba patvirtina lošimų organizatoriaus parengtą nuotolinių lošimų organizavimo reglamentą. 2.

2. Leidimai organizuoti nuotolinius lošimus gali būti išduodami

tik tam licencijos organizuoti lošimus turėtojui, kuris turi įsteigęs ne mažiau kaip vienus lošimo namus (kazino) arba ne mažiau kaip 5 totalizatoriaus punktus žirgų totalizatoriui organizuoti, arba ne mažiau kaip 10 lošimo automatų salonų, arba ne mažiau kaip 20 lažybų, arba ne mažiau kaip 20 totalizatoriaus punktų ir juose teikia lošimo paslaugas bei organizuoja šiuos lošimus nesinaudodamas ryšio priemonėmis. Jeigu licencijos organizuoti lošimus turėtojas prašymo išduoti leidimą organizuoti nuotolinius lošimus pateikimo dieną nėra įsteigęs šiame straipsnyje nurodytų lošimo organizavimo vietų, jis turi jas įsteigti per 2 metus nuo leidimo organizuoti nuotolinius lošimus gavimo dienos. 3. Lošimų organizatorius, organizuojantis nuotolinius lošimus, privalo techninėmis ir organizacinėmis priemonėmis užtikrinti, kad:

1) nuotoliniuose lošimuose negalėtų dalyvauti nepilnamečiai asmenys ir asmenys, kuriems dalyvauti lošimuose draudžiama pagal šio įstatymo 10 straipsnio 3 ir 10 dalyje nustatytus reikalavimus;

2) būtų nustatoma nuotoliniuose lošimuose dalyvaujančių asmenų tapatybė ir jie būtų registruojami šio įstatymo 20 straipsnyje nustatytais atvejais ir tvarka;

3) būtų užtikrinama skaidri lošėjų įmokamų statymo sumų ir lošėjams išmokamų laimėjimų apskaita;

4) būtų vykdomi kiti šio įstatymo reikalavimai. 4. Kartu su prašymu išduoti leidimą organizuoti nuotolinius lošimus papildomai turi būti nurodomi interneto adresai, telefono numeriai ar kita kontaktinė informacija, kuri bus naudojama nuotolinių lošimų paslaugoms teikti. Lošimų organizatorius taip pat turi nurodyti banko sąskaitos, kuri bus naudojama lošimų organizatoriaus ir lošėjo tarpusavio atsiskaitymams, rekvizitus. 5.

5Bendrojo ugdymo mokyklų, ikimokyklinio ugdymo įstaigų,

neformaliojo vaikų švietimo mokyklų ar kitų vaikų auklėjimo, ugdymo ar priežiūros įstaigų, sveikatos priežiūros įstaigų, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vadovai privalo užtikrinti, kad įstaigos ar institucijos kompiuteriuose ir tinklo įrenginiuose būtų blokuojama galimybė dalyvauti nuotoliniuose lošimuose. 20² straipsnis. Nuotolinio lošimo sutartis

1. Lošimų organizatorius ir fizinis asmuo, norintis dalyvauti

nuotoliniuose lošimuose, prieš dalyvavimą juose privalo sudaryti rašytinės ar elektroninės formos nuotolinio lošimo sutartį pagal Priežiūros tarnybos patvirtintą formą. 2. Nuotolinių lošimų dalyvio sutartys lošimų organizatoriaus interneto svetainėje gali būti sudaromos tik su fiziniais asmenimis. Fizinis asmuo nuotolinių lošimų dalyvio sutarties negali sudaryti per atstovą. Lošimų organizatorius, prieš sudarydamas nuotolinių lošimų dalyvio sutartį, privalo pareikalauti, kad fizinis asmuo, norintis sudaryti nuotolinių lošimų dalyvio sutartį, pateiktų duomenis, reikalingus jo asmens tapatybei nustatyti, ir patikrinti, ar jis atitinka šio įstatymo 10 straipsnio 3 ir 10 dalyse nustatytus reikalavimus ir ar jam pagal šį bei kitus įstatymus jam nėra draudžiama dalyvauti lošimuose. 3. Dalyvauti nuotoliniuose lošimuose leidžiama tik asmeniui, su kuriuo sudaryta nuotolinių lošimų dalyvio sutartis yra galiojanti. Asmuo, su kuriuo sudaryta nuotolinių lošimų dalyvio sutartis, atsako už tai, kad jam suteiktu kodu ir (ar) slaptažodžiu nepasinaudotų tretieji asmenys. Šiam asmeniui draudžiama perduoti jam suteiktą kodą ir (ar) slaptažodį kitiems asmenims arba kitaip sudaryti kitiems asmenims galimybę dalyvauti nuotoliniuose lošimuose jo vardu. Su asmenimis, pažeidusiais šį reikalavimą, lošimų organizatorius privalo nutraukti nuotolinių lošimų dalyvio sutartį. Nauja nuotolinių lošimų dalyvio sutartis su tokiais asmenimis sudaroma ne anksčiau kaip po vienų metų nuo sutarties nutraukimo.

20³ straipsnis. Nuotolinių lošimų dalyvio sutarties sudarymas, galiojimas ir pasibaigimas

1. Nuotolinių lošimų dalyvio sutartis su lošėju yra laikoma

sudaryta lošimų organizatoriaus interneto svetainėje nuo to momento, kai lošėjas lošimų organizatoriaus interneto svetainėje suaktyvina specialią nuorodą, skirtą nuotolinių lošimų dalyvio sutarčiai sudaryti, specialiai tam skirtose vietose įveda savo asmens duomenis bei kitą prašomą informaciją ir spustelėdamas specialiai tam skirtą nuorodą „Sutinku“ patvirtina, kad prieš tai susipažino su nuotolinių lošimų dalyvio sutarties nuostatomis, su jomis sutinka ir įsipareigoja jų laikytis. Lošimų organizatorius, nustatęs, kad fizinis asmuo, norintis dalyvauti nuotoliniuose lošimuose neatitinka nustatytų reikalavimų (jam draudžiama dalyvauti lošimuose), su tokiu asmeniu negali sudaryti nuotolinių lošimų dalyvio sutarties, o šioms aplinkybėms paaiškėjus vėliau, privalo nedelsdamas nutraukti jau sudarytą sutartį ir nutraukti asmeniui galimybę dalyvauti nuotoliniuose lošimuose. 2.

2. Sudarydamas nuotolinio lošimo sutartį, lošimų organizatorius

privalo asmeniui, norinčiam dalyvauti nuotoliniuose lošimuose , nurodyti:

1) lošimų organizatoriaus pavadinimą, kodą, adresą, licencijos organizuoti lošimus ir Priežiūros tarnybos išduoto leidimo organizuoti nuotolinius lošimus datą ir numerį;

2) lošimų organizatoriaus lošimo reglamentą arba pateikti aktyvią nuorodą į interneto svetainę, kur yra visas lošimo reglamento aktualios redakcijos tekstas;

3) informaciją apie apribojimus dalyvauti lošime, kurie taikomi lošėjams pagal šio įstatymo 10 straipsnio 3 ir 10 dalių nuostatas;

4) informaciją apie draudimą sudaryti galimybę lošime dalyvauti tretiesiems asmenims, pasinaudojant lošėjui suteiktais identifikaciniu kodu ir

(ar) slaptažodžiu;

5) įspėjamuosius užrašus, numatytus šio įstatymo 10¹ straipsnio 1 dalyje, apie tai, kad dalyvaujant lošimuose gali atsirasti priklausomybė nuo lošimų ar patologinis potraukis lošti, ir pateikti kontaktinę informaciją, kur lošėjas gali kreiptis pagalbos;

6) informaciją, kad yra galimybė gauti pažymą apie laimėjimo išmokėjimą;

7) informaciją apie tai, kaip bus paskirstomos su statomų sumų priėmimu ir laimėjimų išmokėjimu susijusios išlaidos (banko pavedimų ir kitos išlaidos, jeigu tokių bus) ir koks yra jų dydis, jeigu šios išlaidos išskaitomos iš lošėjo laimėtos sumos. 3. Asmeniui, sudariusiam nuotolinių lošimų dalyvio sutartį, lošimų organizatorius suteikia kodą ir (ar) slaptažodį, kurie reikalingi dalyvaujant nuotoliniuose lošimuose ir pagal kuriuos (kurį) galima aiškiai nustatyti lošėjo tapatybę. Vienam asmeniui gali būti išduodamas tik vienas prisijungimo duomenų, reikalingų dalyvaujant nuotoliniuose lošimuose, rinkinys (kodas ir (ar) slaptažodis). 4. Nuotolinių lošimų dalyvio sutartis galioja vienus metus nuo jos sudarymo dienos, jeigu sutartyje nenumatytas kitoks jos galiojimo terminas. 5.

5. Nuotolinių lošimų dalyvio sutartis gali būti lošėjo nutraukta

prieš terminą vienašališkai, apie tai pranešus lošimų organizatoriui. Nuotolinių lošimų dalyvio sutartis gali būti nutraukta ir kitais Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatytais atvejais ir pagrindais. 6. Pasibaigus nuotolinių lošimų dalyvio sutarties galiojimo terminui, jeigu sutartis nebuvo pratęsta, lošimų organizatorius asmeniui, su kuriuo buvo sutaryta sutartis, be atskiro pranešimo nutraukia galimybę dalyvauti nuotoliniuose lošimuose. 7. Lošimų organizatorius privalo saugoti sudarytas nuotolinių lošimų dalyvių sutartis 10 metų nuo šių sutarčių galiojimo pabaigos. 8. Ginčams, kylantiems iš nuotolinių lošimų dalyvio sutarčių, taikoma Lietuvos Respublikos teisė. 20⁴ straipsnis. Nuotolinių lošimų įrenginių ir įrangos, skirtos nuotoliniams lošimams organizuoti, reikalavimai

1. Nuotoliniai lošimo įrenginiai ir programinė įranga, kuri priima ir apdoroja

ryšio priemonėmis pateiktą informaciją, turi būti įdiegti ir saugomi Lietuvos Respublikoje arba valstybėje narėje. Lošimų organizatorius turi užtikrinti asmenų, turinčių teisę tikrinti lošimų organizatoriaus veiklą, galimybę nekliudomai patikrinti įrangą ir įrangoje saugomą informaciją. Šią informaciją lošimų organizatorius privalo saugoti 5 metus ir įstatymų nustatyta tvarka pateikti Priežiūros tarnybai, ikiteisminio tyrimo pareigūnams, prokurorams, teismui, kitoms valstybės institucijoms ir įstaigoms, atliekančioms lošimų organizatoriaus veiklos patikrinimus. 2. Nuotoliniai lošimo įrenginiai, naudojami nuotoliniams lošimams organizuoti, registruojami Priežiūros tarnybos nustatyta tvarka. 3. Lošimų organizatorius, organizuojantis nuotolinius lošimus, privalo savo lėšomis įdiegti įrangą, kuri užtikrintų centralizuotą visų lošėjų, dalyvaujančių nuotoliniame lošime, tapatybės nustatymą ir registravimą, lošėjų veiksmų lošiant, taip pat atliktų statymų ir laimėjimų išmokėjimų apskaitą.

Ši įranga turi būti lošimų organizatoriaus nuosavybė arba kitu teisėtu būdu jo valdoma ir įdiegta Lietuvos Respublikos teritorijoje arba valstybėje narėje. 4. Lošimų organizatorius asmenims, turintiems teisę tikrinti lošimų organizatoriaus veiklą, turi užtikrinti tiesioginę prieigą nekliudomai nuotoliniu būdu patikrinti nuotolinio lošimo įrenginį ir įrangą, naudojamą nuotoliniams lošimams organizuoti, ir juose saugomą informaciją. 20⁵ straipsnis. Statomų sumų priėmimas ir laimėjimų išmokėjimas

1. Nuotoliniuose lošimuose statomos sumos gali būti įmokėtos ir lošimų

organizatoriaus priimtos negrynaisiais pinigais iš lošėjui priklausančios banko sąskaitos į lošimų organizatoriaus banko sąskaitą. Nuotolinių lošimų dalyvio sutarties pagrindu lošimų organizatoriaus duomenų bazėje yra registruojama viena lošėjo lošimų sąskaita, kurioje apskaitomos lošėjo iš anksto įmokėtos lošimams skirtos pinigų sumos. 2. Nuotolinių lošimų organizatorius nuotolinių lošimų laimėjimus perveda į nuotolinių lošimų organizatoriaus tvarkomą lošėjo lošimų sąskaitą arba lošėjo pageidavimu į lošėjo nurodytą jam priklausančią banko sąskaitą. Lošėjo pageidavimu nuotolinių lošimų organizatorius laimėjimą lošėjui išmoka grynaisiais pinigais nuotolinių lošimų organizatoriaus automatų salone, lošimo namuose (kazino), statymo punkte, lošimo vietoje ne lošimo automatų salone, komercinio pokerio turnyrų salone esančioje kasoje. 3. Lošimų organizatorius, nustatęs, kad jis priima statomą sumą iš asmens, kuriam draudžiama lošti, nedelsdamas privalo nutraukti lošimą, nepriimti statomos sumos ir lošėjui grąžinti nepriimtą statomą sumą. 4.

4. Nuotoliniuose lošimuose laimėjimai išmokami į tą pačią

sąskaitą, iš kurios lošėjas atliko statymą dalyvaudamas nuotoliniame lošime, kuriame laimėjo. 20⁶ straipsnis. Lošėjų, dalyvaujančių nuotoliniuose lošimuose, apsauga

1. Lošėjas turi teisę lošimų organizatoriui pateikti rašytinį

prašymą, kuriame būtų nurodyti vienas ar keli apribojimai, taikomi prašymą pateikusiam lošėjui dalyvaujant nuotoliniuose lošimuose. Lošėjas prašyme gali nurodyti pageidavimą (ar keletą iš jų):

1) riboti didžiausią pinigų sumą, kurią lošėjas gali statyti per tam tikrą laikotarpį arba vieno nenutraukiamo lošimo metu;

2) riboti didžiausią vieno statymo sumą;

3) nustatyti vieno lošimo, kuriame lošėjas lošia nuo lošimo pradžios nenutraukiamai (be pertraukos), laiko limitą, kuriam suėjus lošėjui turi būti nutraukta galimybė dalyvauti nuotoliniame lošime;

4) laikinai, lošėjo nurodytą laikotarpį, riboti galimybę lošėjui dalyvauti nuotoliniuose lošimuose. 2. Lošimų organizatorius privalo užtikrinti šių apribojimų įgyvendinimą. 3. Lošėjui, dalyvaujančiam nuotoliniame lošime, viso jo lošimo metu nuolat privalo būti aiškiai rodoma informacija, kiek laiko lošėjas dalyvauja lošime, bendra jo atliktų statymų suma ir lošėjo lošimo aktualus rezultatas (laimėjimas). 20⁷ straipsnis. Kovos su nelegalios nuotolinių lošimų veiklos vykdytojais priemonės

1. Priežiūros tarnyba, nustačiusi, kad nelegalios lošimų veiklos

vykdytojas Lietuvos Respublikoje organizuoja nuotolinius lošimus, turi teisę priimti sprendimą dėl tokių lošimų organizavimo ir dalyvavimo juose Lietuvos Respublikoje ribojimo, taip pat atsiskaitymų už dalyvavimą nelegalių lošimų organizatorių organizuojamuose lošimuose ir laimėjimų išmokėjimo per Lietuvos Respublikoje veikiančius bankus ar kitas finansų įstaigas ribojimo. 2.

2. Priežiūros tarnyba, nustačiusi, kad nelegalios lošimų veiklos

vykdytojas Lietuvos Respublikoje organizuoja nuotolinius lošimus, turi teisę:

1) duoti privalomus nurodymus mokėjimo, kredito ar kitai finansų įstaigai iki 5 dienų sustabdyti mokėjimus ar kitas finansines operacijas, susijusias su nelegalią nuotolinių lošimų veiklą Lietuvos Respublikoje vykdančiu subjektu, įskaitant atsiskaitymus už dalyvavimą nelegalių lošimų organizatorių organizuojamuose lošimuose, laimėjimų išmokėjimus, statomų sumų priėmimus nelegaliai lošimus organizuojančio subjekto naudai;

2) duoti privalomus nurodymus mokėjimo, kredito ar kitai finansų įstaigai nutraukti mokėjimus ar kitas finansines operacijas, susijusias su nelegaliai nuotolinių lošimų veiklą Lietuvos Respublikoje vykdančiu subjektu, įskaitant atsiskaitymus už dalyvavimą nelegalių lošimų organizatorių organizuojamuose lošimuose, laimėjimų išmokėjimus, statymų priėmimus nelegaliai lošimus organizuojančio subjekto naudai;

3) duoti privalomus nurodymus informacijos prieglobos paslaugų teikėjui ir (ar) tinklo paslaugų teikėjui skubiai pašalinti informacijos prieglobos paslaugų teikėjo saugomą informaciją, kuri naudojama siekiant nelegaliai vykdyti lošimus, arba panaikinti galimybę šią informaciją pasiekti. 3. Priežiūros tarnybos nurodymai skubiai pašalinti informacijos prieglobos paslaugų teikėjo saugomą informaciją, riboti atsiskaitymų už dalyvavimą nelegalių lošimų organizatorių organizuojamuose lošimuose ir laimėjimų išmokėjimą per Lietuvos Respublikoje veikiančius bankus ar kitas finansų įstaigas ribojimo juos gavusiems asmenims yra privalomi. 4. Kai priežiūros tarnyba priima įsakymą dėl šio straipsnio 2 dalyje nustatytų priemonių taikymo, Priežiūros tarnybos direktorius per 24 valandas vieną įsakymo egzempliorių pateikia generaliniam prokurorui kartu su prašymu kreiptis į teismą dėl veiksmų teisėtumo ar pagrįstumo patvirtinimo motyvuota teismo nutartimi.

Jeigu terminas baigiasi poilsio ar švenčių dieną, prašymas pateikiamas kitą dieną po poilsio ar švenčių dienos. Jeigu teismas nepatvirtina minėtų veiksmų pagrįstumo motyvuota nutartimi, jie nedelsiant nutraukiami. 5. Priežiūros tarnyba informaciją apie nustatytus nelegalios lošimų veiklos vykdytojus, kurie Lietuvos Respublikoje neteisėtai organizuoja nuotolinius lošimus, skelbia viešai ir praneša, kad nurodyta nuotolinio lošimo paslaugų teikimo veikla yra vykdoma nelegaliai. 6. Asmenų išlaidos, patirtos vykdant Priežiūros tarnybos nurodymus, atlyginamos iš valstybės biudžeto Vyriausybės nustatyta tvarka. 7. Atsiskaitymų už dalyvavimą nelegalių lošimų organizatorių organizuojamuose lošimuose ir laimėjimų išmokėjimą per Lietuvos Respublikoje veikiančius bankus ar kitas finansų įstaigas ribojimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. 20⁸ straipsnis. Mažiausia pinigų suma nuotolinių lošimų laimėjimams išmokėti

1. Mažiausia pinigų suma, kurią pagal Priežiūros tarnybos

nustatytą investavimo tvarką lošimų organizatoriai, organizuojantys nuotolinius lošimus, turi investuoti į Vyriausybės vertybinius popierius, laikyti banko sąskaitose, bendrovės kasoje ir skirti tik nuotolinių lošimų laimėjimams išmokėti, yra ne mažesnė negu 7 240 eurų. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nustatytas mažiausias pinigų sumas galima naudoti tik nuotolinių lošimų lošimų laimėjimams išmokėti.

Jeigu, išmokėjus lošimo laimėjimus iš šio straipsnio 1 dalyje nustatytos mažiausios pinigų sumos, mažiausia pinigų suma, skirta nuotolinių lošimų laimėjimams išmokėti, tampa mažesnė, negu yra nustatyta šio straipsnio 1 dalyje, lošimų organizatorius privalo per 2 kalendorines dienas atkurti reikalaujamas mažiausias pinigų sumas, skirtas nuotolinių lošimų laimėjimams išmokėti.“

16 straipsnis. 21 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 21 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „

21 straipsnis. Leidimų

atidaryti automatų, bingo salonus, lošimo namus (kazino) ir organizuoti nuotolinius lošimus išdavimas

1Leidimus atidaryti automatų, bingo salonus,

lošimo namus (kazino) ir organizuoti nuotolinius lošimus išduoda Priežiūros tarnyba. 2. Leidimai atidaryti automatų, bingo salonus, lošimo namus (kazino) ir organizuoti nuotolinius lošimus išduodami bendrovėms, turinčioms licencijas organizuoti atitinkamus lošimus, arba kartu su šiomis licencijomis. 3. Bendrovė, pageidaujanti gauti leidimą atidaryti automatų ar bingo saloną , arba lošimo namus (kazino) arba organizuoti nuotolinius lošimus , pateikia Priežiūros tarnybai prašymą, kuriame nurodoma bendrovės pavadinimas, kodas, buveinės adresas, telefono ir fakso numeriai, lošimų organizavimo vietos adresas, telefono numeris, numatomų organizuoti lošimų rūšys, licencijos organizuoti lošimus išdavimo data, numeris (jei leidimas išduodamas licenciją turinčiai bendrovei), bendrovės vadovo arba jo įgalioto asmens, užpildžiusio ir pasirašiusio prašymą, pareigos, vardas ir pavardė, prašymo padavimo data . Jeigu organizuojant totalizatorių ar lažybas naudojami lošimo įrenginiai arba nuotoliniai lošimo įrenginiai, papildomai pateikiami dokumentai, patvirtinantys šių įrenginių atitiktį Priežiūros tarnybos nustatytiems reikalavimams. 4.

4. Kartu su prašymu išduoti leidimą atidaryti automatų ar bingo saloną

, arba lošimo namus (kazino) arba organizuoti nuotolinius lošimus pateikiami šie dokumentai ir duomenys:

1) lošimo reglamentai;

2) lošimo įrenginių aprašymas (tipas, modifikacija, gamintojas, pagaminimo metai ir mėnuo) ir dokumentai, patvirtinantys prašančios išduoti leidimą bendrovės nuosavybės teisę į juos, arba įrenginių įsigijimo išperkamosios nuomos (lizingo) būdu sutartys;

3) lošimo įrenginių skaičius;

4) sertifikatai, nurodyti šio įstatymo 16 straipsnio 5 dalyje;

5) Priežiūros tarnybos nustatyta informacija apie lošimų organizavimo vietą;

6) dokumentai, patvirtinantys nuosavybės teisę į patalpas, kuriose numatoma organizuoti lošimus, arba šių patalpų nuomos ar išperkamosios nuomos sutarties nuorašas;

7) taisyklės, nustatančios įėjimo į automatų, bingo salonus arba lošimo namus (kazino) užmokestį, jo mokėjimo tvarką (jeigu užmokestis bus imamas);

8) lošimo automatų, bingo salonų arba lošimo namų (kazino) administracijos vadovo, jo pavaduotojų, vyriausiųjų finansininkų ir lošėjus aptarnaujančio personalo sąrašas, kuriame nurodomi vardai, pavardės, asmens kodai. 4¹ . Kartu su prašymu išduoti leidimą organizuoti nuotolinius lošimus, be nurodytų duomenų ir dokumentų, pateikiami :

1) telefono numeriai, interneto adresai, kita kontaktinė informacija, kuri bus tiesiogiai susijusi su teikiamomis nuotolinio lošimo paslaugomis;

2) kredito įstaigose atidarytų sąskaitų, kurios bus naudojamos statymams priimti ir lošimų organizatoriaus ir lošėjo tarpusavio atsiskaitymui, duomenys;

3) serverių, naudojamų nuotoliniams lošimams organizuoti, adresai;

4) nuotolinio lošimo įrenginių ir programinės įrangos, naudojamų nuotoliniams lošimams organizuoti, aprašymas ir jų atitiktį šiame įstatyme ir Priežiūros tarnybos nustatytiems reikalavimams patvirtinantys duomenys. 5.

5. Priežiūros tarnyba turi teisę pareikalauti papildomų dokumentų ir

informacijos, kurių reikia priimti sprendimui dėl leidimo išdavimo, taip pat pareikalauti paaiškinti arba papildyti pateiktus duomenis. 6. Priežiūros tarnybos valstybės tarnautojai ir darbuotojai patikrina, ar patalpos, kuriose numatoma atidaryti automatų ar bingo saloną arba lošimo namus (kazino), atitinka joms keliamus reikalavimus. Prašymas išduoti leidimą atidaryti lošimo patalpas turi būti išnagrinėtas per 30 kalendorinių dienų nuo jo gavimo. Jeigu pareikalaujama papildomų dokumentų ir informacijos, 30 dienų laikotarpis skaičiuojamas iš naujo nuo papildomos informacijos arba paaiškinimų bei pataisų pateikimo. Bendras leidimo išdavimo laikotarpis neturi viršyti 60 kalendorinių dienų skaičiuojant nuo tos dienos, kai buvo pirmą kartą pateikti visi reikiami dokumentai ir duomenys. 7. Leidime atidaryti automatų ar bingo saloną, lošimo namus (kazino) arba organizuoti nuotolinius lošimus nurodomas lošimus organizuojančios bendrovės pavadinimas, kodas, buveinės adresas, telefono numeris, lošimų organizavimo vietos adresas, organizuojamų lošimų rūšys, lošimo įrenginių skaičius, leidimo išdavimo data. 8. Priežiūros tarnyba, išdavusi licenciją organizuoti lošimus ir leidimą atidaryti automatų ar bingo saloną , arba lošimo namus (kazino) , arba organizuoti nuotolinius lošimus , per 5 darbo dienas nuo licencijos (leidimo) išdavimo praneša Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos, teritorinėms valstybinėms mokesčių inspekcijoms ir teritorinėms policijos įstaigoms, kurių teritorijoje bus organizuojami lošimai, bendrovės, kuriai išduota licencija (leidimas), pavadinimą, kodą, buveinės adresą, telefono ir fakso numerius, licencijos rūšį, numerį, leidimo numerį, lošimų organizavimo adresą, organizuojamų lošimų rūšis, lošimo įrenginių skaičių. 9.

9Leidimas atidaryti automatų ar bingo saloną , arba lošimo namus (kazino) arba organizuoti nuotolinius lošimus išduodamas sumokėjus nustatyto dydžio valstybės rinkliavą ir galioja neterminuotą laiką.“ 17 straipsnis. 22 straipsnio pakeitimas Pakeisti 22 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„ 22 straipsnis. Atsisakymas išduoti leidimą atidaryti automatų ar bingo saloną, lošimo namus (kazino) arba organizuoti nuotolinius lošimus

1Priežiūros tarnyba atsisako išduoti leidimą atidaryti automatų ar bingo saloną , arba lošimo namus (kazino) arba organizuoti nuotolinius lošimus , jeigu:

1) prašyme išduoti leidimą arba kituose dokumentuose pateikiami žinomai neteisingi duomenys;

2) bendrovė atsisako pateikti šio įstatymo 21 straipsnio 3, 4,⁴ 1 , 5 dalyse nurodytus dokumentus, duomenis ar paaiškinimus arba pateikti dokumentai neatitinka reikalavimų;

3) patalpos, kuriose numatoma organizuoti lošimus automatais ar bingą arba stalo lošimus, neatitinka reikalavimų;

4) lošimo įrenginiai arba nuotoliniai lošimo įrenginiai ar programinė įranga neatitinka šio įstatymo ir Priežiūros tarnybos nustatytų reikalavimų;

5) šio įstatymo 21 straipsnio 4 dalies 8 punkte išvardyti asmenys neatitinka šio įstatymo 11 straipsnio reikalavimų;

6) Priežiūros tarnybai pateikta informacija (priemonės) nesuteikia galimybės nuotoliniu būdu prisijungti prie lošimų organizatoriaus turimos įrangos. 2. Jeigu išduoti leidimą atidaryti lošimo patalpas atsisakoma, apie tai pranešama raštu pareiškėjui. 3. Atsisakymas išduoti leidimą atidaryti automatų ar bingo saloną , arba lošimo namus (kazino) arba organizuoti nuotolinius lošimus gali būti apskųstas įstatymų nustatyta tvarka.“ 18 straipsnis. 23 straipsnio pakeitimas

1Papildyti 23 straipsnį 8 dalimi:

„ 8.

Lošimų organizatorius, turintis licenciją ir leidimą organizuoti nuotolinius lošimus, privalo kreiptis į Priežiūros tarnybą su prašymu pakeisti arba papildyti jai išduotą leidimą, jeigu:

• 1) šiame

įstatyme nurodytais atvejais patikslinama licencija;

2) lošimų organizatorius nori naudojamus nuotolinio lošimo įrenginius pakeisti kitais nuotolinio lošimo įrenginiais arba pradėti naudoti daugiau nuotolinio lošimo įrenginių arba sumažinti šių lošimo įrenginių skaičių.“

2Papildyti 23 straipsnį 9 dalimi:

„9. Lošimų organizatorius, turintis licenciją organizuoti lošimus ir leidimą atidaryti automatų ar bingo saloną, lošimo namus

(kazino) arba organizuoti nuotolinius lošimus, privalo kreiptis dėl leidimo pakeitimo, kai pasikeičia lošimų organizatoriaus pavadinimas, adresas, buveinės vieta ar lošimų organizavimo vietos adresas.“

19 straipsnis. 24 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 24 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „ 24 straipsnis. Leidimo atidaryti automatų ar bingo saloną, arba lošimo namus (kazino) arba organizuoti nuotolinius lošimus galiojimo panaikinimas

1. Leidimo atidaryti automatų ar bingo saloną

, arba lošimo namus (kazino) arba organizuoti nuotolinius lošimus galiojimas panaikinamas, jeigu:

1) to prašo leidimą turinti bendrovė;

2) per metus nuo leidimo išdavimo nurodytose patalpose nepradedama verstis lošimų veikla arba nepradedama verstis nuotolinių lošimų organizavimo veikla ;

3) panaikinamas licencijos organizuoti lošimus galiojimas arba licencija neperregistruojama;

4) paaiškėja, kad prašyme išduoti leidimą arba kituose dokumentuose pateikti žinomai neteisingi duomenys;

5) patalpos, kuriose organizuojami lošimai, neatitinka reikalavimų;

6) pasibaigia patalpų, kuriose organizuojami lošimai, nuomos sutarties galiojimo laikas arba nuomos sutartis yra nutraukiama. 2. Priežiūros tarnyba, priėmusi sprendimą panaikinti leidimo galiojimą, per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo išsiunčia jį licencijos organizuoti lošimus turėtojui.

3Sprendimas panaikinti leidimo atidaryti lošimo patalpas arba organizuoti nuotolinius lošimus galiojimą gali būti apskųstas įstatymų nustatyta tvarka.“

20 straipsnis. 28 straipsnio pakeitimas

1Pakeisti 28 straipsnio 2 punktą ir jį išdėstyti taip:

„ 2) nagrinėja dokumentus, reikalingus išduoti leidimams atidaryti lošimo automatų ar bingo salonus , arba lošimo namus (kazino) arba organizuoti nuotolinius lošimus ;“ . 2. Pakeisti 28 straipsnio 4 punktą ir jį išdėstyti taip:

„ 4) išduoda leidimus atidaryti lošimo automatų ar bingo salonus , arba lošimo namus (kazino) arba organizuoti nuotolinius lošimus , šiuos leidimus papildo, pakeičia ir panaikina jų galiojimą ;“. 21 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas Šis įstatymas įsigalioja 2016 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai:

Bronius Bradauskas Antanas Nesteckis

Lyginamasis variantas

2015-05-11 · the official register ↗

Projektas Nr. XIIP-2843(2) Lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS AZARTINIŲ LOŠIMŲ ĮSTATYMO NR. IX-325 2, 3, 4, 8, 10, 12, 14, 16, 17, 19, 21, 22, 23, 24, 28 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO, ĮSTATYMO PAPILDYMO 8¹ , 10¹ ,10² , 10³

, STRAIPSNIAIS IR ANTRUOJU

1

SKIRSNIU ĮSTATYMAS 2015 m.                 d. Nr. Vilnius

1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas

1Papildyti 2 straipsnį 16 dalimi:

„

16Nuotolinio L lošimo ryšio priemonės (toliau – ryšio priemonės ) – laidinės, radijo, optinės ar kitos elektromagnetinės priemonės, kuri os e fiziškai tuo pačiu metu vienoje vietoje nedalyvaujant lošėjui ir lošimų organizatoriams gali būti naudojamos lošimo paslaugoms teikti.“

2Papildyti 2 straipsnį 17 dalimi:

„

17Nuotolinio lošimo sutartis lošimų organizatoriaus ir lošėjo sudaryta rašytinės ar elektroninės formos sutartis, pagal kurią lošimų organizatorius įsipareigoja lošėjui teikti nuotolinio lošimo paslaugas ir išmokėti nuotolinio lošimo laimėjimą lošimo reglamente nustatyta tvarka, o lošėjas – dalyvaudamas nuotoliniame lošime laikytis teisės aktuose ir lošimo reglamente nustatytos lošimų organizavimo tvarkos ir taisyklių.“

3Papildyti 2 straipsnį 18 dalimi:

„

18Nuotolinio lošimo paslaugos – paslaugos, kurios apima pinigų sumos statymą lošimuose, įskaitant abipuses lažybas, ir yra teikiamos internetu nuotoliniu būdu ryšio priemonėmis atskiru paslaugų gavėjo prašymu nuotolinio lošimo sutarties pagrindu .“

4Papildyti 2 straipsnį 19 dalimi:

„

19Nuotolinio lošimo įrenginys – lošimams sukurta ir pagaminta programinė įranga, naudojama lošimuose, kai lošimo paslaugos teikiamos ir jomis naudojamasi ryšio priemonėmis.“

5Papildyti 2 straipsnį 20 dalimi:

„

20Bendrovė – Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka įsteigta akcinė ar uždaroji akcinė bendrovė.

Bendrove šiame įstatyme laikomas ir bendrovės filialas – kitoje valstybėje narėje pagal šios valstybės narės teisės aktus įsteigtas bet kokios teisinės formos juridinio asmens ar organizacijos, neturinčios juridinio asmens teisių, kuriai toje valstybėje narėje suteikta teisė vykdyti lošimų veiklą, struktūrinis padalinys filialas , turintis buveinę Lietuvos Respublikoje ir atliekantis visas juridinio asmens funkcij ų as ar dalį jų .“

6Papildyti 2 straipsnį 21 dalimi:

„

21Lošimų veiklos leidimas (toliau – leidimas) – lošimų organizatoriui išduodamas leidimas, kuriuo suteikiama teisė šiame dokumente nurodytoje lošimo vietoje organizuoti tam tikros rūšies lošimus , arba leidimas organizuoti nuotolinius lošimus.“

7Papildyti 2 straipsnį 22 dalimi:

„

22Patologinis potraukis lošti – asmens psichikos sutrikimas, kuriam būdingas dažnai pasikartojantis potraukis lošti, nuo kurio asmuo tampa priklausomas, atsisako socialinių, materialinių, darbo, šeimos vertybių ir įsipareigojimų ir šį sutrikimą gali patvirtinti asmens sveikatos priežiūros įstaigos specialistai.“

8Papildyti 2 straipsnį 23 dalimi:

„

23Nelegalios lošimų veiklos vykdytojas – asmuo, kuris organizuoja lošimus neturėdamas licencijos organizuoti lošimus ir atitinkamo lošimų veiklos leidimo, arba asmuo, kuris organizuoja lošimus turėdamas licenciją organizuoti lošimus, tačiau neturėdamas atitinkamo lošimų veiklos leidimo.“

9Papildyti 2 straipsnį 24 dalimi:

„

24Valstybė narė – Europos Sąjungos valstybė narė ar kita Europos ekonominės erdvės valstybė. Valstybe nare šiame įstatyme laikoma ir Šveicarijos Konfederacija.“

10Papildyti 2 straipsnį 25 dalimi:

„

25Akredituota įstaiga – pagal 2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr.

765/2008, nustatantį  su gaminių prekyba susijusius akredit uot avimo ir rinkos priežiūros reikalavimus ir panaikinantį Reglamentą (EEB) Nr.339/93, (OL 2008 L 218, p. 30) akredituota atitikties įvertinimo įstaiga (laboratorija), pranešusi Priežiūros tarnybai savo akreditavimo sertifikato numerį, jo galiojimo laiką ir kitą Priežiūros tarnybos reikalaujamą informaciją.“ 2 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas Papildyti 3 straipsnį 6 dalimi: „

6Nuotolinis lošimas – lošimas, kuriame lošėjų statymai priimami ir laimėjimai išmokami naudojant ryšio priemones. Nuotoliniams lošimams priskiriami ir internetiniai (virtualieji) lošimai .“

3 straipsnis. 5 4 straipsnio pakeitimas Papildyti

5 4 straipsnį 3 dalimi: „

3Bendrovė, norinti organizuoti nuotoliniu s būdu organizuoti stalo lošimu s , nuotolinius lošimus lošimo automatu, lažybas, įskaitant lažybas naudojant lažybų įrenginius, ar totalizatorių, įskaitant ir žirgų totalizatorių, turi turėti bent vieną iš šio

5 straipsnio 1 dalyje nurodytų licencijų organizuoti lošimus ir leidimą organizuoti nuotolini ų us lošim ų us organizavimo leidimą , taip pat atitikti kitus šiame įstatyme nustatytus reikalavimus.“ 4 straipsnis. 8 straipsnio pakeitimas Pakeisti 8 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „ 8 straipsnis. Lošimus organizuojantys subjektai Lošimus turi teisę organizuoti bendrovės, gavusios licencijas organizuoti lošimus ir leidimus atidaryti automatų, bingo salonus, lošimo namus (kazino) arba gavusios licencijas organizuoti lošimus ir kai Priežiūros tarnyba patvirtina totalizatoriaus ar lažybų lošimo reglamentą.“ 5 straipsnis. Įstatymo papildymas 8¹ straipsniu Papildyti Įstatymą 8¹ straipsniu: „⁸

1 straipsnis.

Nuotolinius lošimus organizuojantys subjektai Organizuoti nuotolinius lošimus turi teisę šio įstatymo 2 straipsnio 20 dalyje nurodytos bendrovės, ši o ame įstatym o e nustatyta tvarka gavusios licenciją organizuoti lošimus, įsteigusios

(kazino) arba ne mažiau kaip 5 totalizatoriaus punktus žirgų totalizatoriui organizuoti, arba ne mažiau kaip 10 lošimo automatų salonų, arba ne mažiau kaip 20 lažybų punktų, arba ne mažiau kaip 20 totalizatoriaus punktų ir teikiančios juose lošimo paslaugas , šio įstatymo 21 straipsnyje nustatyta tvarka gavusios leidimą organizuoti nuotolinius lošimus ir po to, kai Priežiūros tarnyba patvirtina atitinkamo nuotolinio lošimo reglamentą. Bendrovės, norinčios organizuoti visų lošimo rūšių nuotolinius lošimus, įstatinis kapitalas turi būti ne mažesnis negu 1 158 000 eurų. Jeigu licencijos organizuoti lošimus turėtojas prašymo išduoti leidimą organizuoti nuotolinius lošimus pateikimo dieną nėra įsteigęs šiame straipsnyje nurodytų lošimo organizavimo vietų, jis turi jas įsteigti per 2 metus nuo leidimo organizuoti nuotolinius lošimus gavimo dienos. Nuotolinius lošimus gali organizuoti atitinkamą licenciją ir leidimą gavęs užsienio bendrovės filialas Lietuvos Respublikoje, jeigu šį filialą įsteigęs juridinis asmuo atitinka šiame įstatyme nustatytus įstatinio kapitalo reikalavimus.“⁶ straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 10 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „

5. Draudžiama atsiskaityti banko (debeto, kredito) kortelėmis bei statyti bankomatus patalpose, kuriose organizuojami lošimai. Ši nuostata netaikoma organizuojant nuotolinius lošimus.“

2. Pakeisti 10 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „

7. Draudžiama eksploatuoti neturinčius sertifikato ir nepaženklintus lošimų įrenginius, kaip tai numatyta šio įstatymo 16 straipsnio 5, 5¹ ir 6 dalyse.“³ .

Pakeisti 10 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „

8. Draudžiama naudoti lošimo ir nuotolinio lošimo įrenginius taip pat lošimo įrenginius ir įrangą, skirtus nuotoliniams lošimams ryšio priemonėmis organizuoti, kitais ne su azartinių lošimų organizavimu susijusiais tikslais, išskyrus personalo rengimą darbui su lošimo įrenginiais, kai mokymo organizatorius turi Vyriausybės įgaliotos institucijos išduotą licenciją mokyti.“

4. Pakeisti 10 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „

9. Lietuvos Respublikos teritorijoje draudžiama reklamuoti azartinius lošimus, išskyrus azartinius lošimus organizuojančių bendrovių, lošimo namų (kazino), bingo automatų salonų, totalizatoriaus ir lažybų punktų pavadinimus, lošimų vietų adresus bei organizuojamų lošimų rūšis, taip pat lošimų įrenginių kiekį, esantį lošimo namuose (kazino), bingo arba automatų salonuose. Lietuvos Respublikoje leidžiama vidinė lošimų reklama, pateikiama tik lošimų organizavimo vietose ir lošimų organizatoriaus interneto svetainėje. Ji leidžiama tik asmenims, sudariusiems nuotolini

. Pakeisti 10 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip: „

10. Draudžiama lošti , taip pat dalyvauti nuotoliniuose lošimuose asmenims, kuriems nėra sukakę 18 metų. Lošimus, organizuojamus lošimo namuose (kazino), įskaitant ir šiuos lošimus, organizuojamus nuotoliniu būdu, gali lošti asmenys, kuriems yra sukakę 21 metai. Jaunesnius kaip 21 metų asmenis draudžiama įleisti į lošimo namus (kazino). Draudžiama įleisti į lošimo namus (kazino) asmenis, turinčius ginklų, išskyrus asmenis, saugančius lošimo namus (kazino), ir pareigūnus, įstatymų nustatyta tvarka vykdančius tarnybines funkcijas. Šių reikalavimų laikymąsi privalo užtikrinti lošimų organizatorius.“

6. Papildyti 10 straipsnį 10¹ dalimi: „¹⁰¹ .

Lošimų organizatorius, nustatęs, kad jis teikia paslaugas asmeniui, kuriam draudžiama lošti, arba kad tam asmeniui draudžiama būti lošimo vietoje, privalo nedelsdamas nutraukti paslaugos teikimą asmeniui ir pašalinti jį iš lošimo vietos, o kai nustat oma ęs , kad asmuo, kuriam draudžiama lošti, dalyvauja nuotoliniame lošime, – nedelsdamas nutraukti nuotolinio lošimo paslaugos teikimą tokiam asmeniui ir pranešti Priežiūros tarnybai.“

7. Papildyti 10 straipsnį 19 dalimi : „

19. Lietuvos Respublikoje draudžiama skatinti dalyvauti lošimuose šiais būdais:¹ ) suteikti teisę loš imų ėjui dalyviui iš karto ar per tam tikrą terminą po dalyvavimo lošimuose gauti dovanų iš lošimų organizatoriaus , išskyrus lošimų sutarties sudarymo premiją nuotoliniuose lošimuose ;² ) ne lošimų organizavimo vietose ar lošimų organizatoriaus interneto svetainėje organizuoti žaidimus ar konkursus, bandomuosius lošimus, loterijas ir kitus renginius, kurie skatintų dalyvauti lošimuose, įskaitant nuotolinius lošimus.“⁷ straipsnis. Įstatymo papildymas 10¹

. Lošimų organizavimo vietose privalo būti iškabinti (nurodyti) įspėjamieji užrašai apie tai, kad dalyvaujant lošimuose gali atsirasti priklausomybė nuo lošimų ar patologinis potraukis lošti, apie draudimą dalyvauti lošimuose nepilnamečiams ir kitiems asmenims, kuriems draudžiama dalyvauti lošimuose ar būti lošimo patalpose pagal šį įstatymą. Lošimų organizavimo vietose privalo būti nurodyta informacija apie asmens galimybę gauti pažymą apie lošimo laimėjimo išmokėjimą. Su šia informacija privalo būti supažindinti asmenys, dalyvaujantys nuotoliniuose lošimuose. 2 . Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų įspėjamųjų užrašų turinį, formą ir pateikimo lošimų organizavimo vietose ir lošimų organizatoriaus interneto svetainėse taisykles tvirtina Priežiūros tarnyba.“

8 straipsnis.

Įstatymo papildymas 10² straipsniu Papildyti Įstatymą 10² straipsniu: „¹⁰² straipsnis. Papildomi apribojimai, susiję su draudimu dalyvauti lažybose ir (ar) totalizatoriuje

1. Asmenims draudžiama dalyvauti lažybose (įskaitant ir nuotolinio lošimo lažybas , organizuojamas nuotoliniu būdu ), kuriose atliekami statymai dėl lažybų įvykių, kuriuose dalyvauja jie patys arba jie patys gali turėti įtakos lažybų baigčiai; taip pat dėl įvykių, kuriuose dalyvauja jų artimieji giminaičiai ar šeimos nariai, arba šie asmenys gali turėti įtakos lažybų baigčiai. 2 . Asmenims draudžiama dalyvauti totalizatoriuje (įskaitant ir totalizatori ų o lošimo totalizatorių , organizuojamą nuotoliniu būdu ), kuriame jie atlieka statymus dėl sporto varžybų, kuriose dalyvauja jie patys, jų šeimos nariai arba artimieji giminaičiai, rezultato. 3 . Lažybų ir (ar) totalizatoriaus tarpininkas, nustatęs, kad statymą atlieka asmuo, kuriam šiame straipsnyje nustatytais pagrindais ribojama teisė dalyvauti lažybose ir (ar) totalizatoriuje, privalo atsisakyti priimti statymą, o šiam faktui paaiškėjus vėliau, – atsisakyti išmokėti laimėjimą ir apie tai pranešti Priežiūros tarnybai. 4 . Asmenys, pažeidę šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus, atsako Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta tvarka.“⁹ straipsnis. Įstatymo papildymas 10³ straipsniu Papildyti Įstatymą 10³ straipsniu: „¹⁰³ straipsnis. Lažybų ir (ar) totalizatoriaus turinio ribojimai¹ .

Lošimų organizatoriui draudžiama siūlyti lažintis dėl lažybų (totalizatoriaus) įvykių ir (ar) siūlyti tokias lažybų (totalizatoriaus) įvykių galimybes, kurias lemia neteisėtos arba viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujančios sąlygos įvykdymas ir (ar) neteisėtų veiksmų atlikimas ar lošimų lošimo automatu, nuotolini ais o lošim ų o įrenginiais ir žaidimų kauliuku (kauliukais) rezultatai. Lošimų organizatorius gali siūlyti lažintis tik dėl tokių lažybų įvykių galimybių, kurių buvimas ar nebuvimas yra įmanomas. 2 . Jeigu lošimų organizatorius siūlo lažintis dėl lažybų (totalizatoriaus) įvykių ir (ar) siūlo tokias lažybų (totalizatoriaus) įvykių galimybes, kurios yra neteisėtos, prieštarauja viešajai tvarkai, gerai moralei ar yra neįmanomos ir (ar) kurias lemia lošimų lošimo automatu, nuotolini ais o lošim ų o įrenginiais, stalo lošimų, žaidimo automatų ir žaidimų kauliuku (kauliukais) rezultatai, tai lažybos dėl minėtų lažybų įvykių ir jų galimybių yra niekinės. 3 . Lažybų įrenginiais galima organizuoti tik lažybas dėl objektyviai neįvyksiančių (tai yra nerealių lažybų įrenginio sukurtų ) šunų ir žirgų lenktynių. Kitokius objektyviai neįvyksiančius (nerealius) lošimus lažybų įrenginiu organizuoti draudžiama. 4 . Lošimų organizatorius, kuris siūlo lažintis pažeisdamas šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus, atsako įstatymų nustatyta tvarka.“¹⁰ straipsnis. 12 straipsnio pakeitimas

uotolinių lošimų organizavimo vieta yra laikoma vieta, kurioje yra lošėjas.“¹¹ straipsnis. 14 straipsnio pakeitimas Pakeisti 14 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „

14 straipsnis.

Lošimus organizuojančių bendrovių teisė verstis kita ūkine komercine veikla Bendrovės, organizuojančios lošimus automatų salonuose, bingą, stalo lošimus, totalizatorių, lažybas, nuotolinius lošimus, neturi teisės verstis kita komercine ūkine veikla, išskyrus patalpų, kuriose bendrovė organizuoja lošimus, nuomą šio įstatymo 10 straipsnio 6 dalyje nurodytai ūkinei komercinei veiklai.“¹² straipsnis. 16 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 16 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „

5. Kiekvienas lošimo įrenginys ir nuotolinio lošimo įrenginys turi turėti akredituotų įstaigų išduotą sertifikatą, patvirtinantį, kad lošimo įrenginiai atitinka šio įstatymo ir Priežiūros tarnybos nustatytus reikalavimus . , L l ošimo įrenginių ir nuotolinio lošimo įrenginių atitikties šio įstatymo ir Priežiūros tarnybos nustatytiems reikalavimams įvertinimą atlieka ir atitikties sertifikatus išduoda tik akredituotos įstaigos. Priežiūros tarnybos sprendimu gali būti pripažįstamos ne valstybėje narėje akredituotos įstaigos ir jų išduoti sertifikatai. Ne valstybėje narėje akredituotų įstaigų ir jų išduotų sertifikatų pripažinimo tvarką nustato Priežiūros tarnyba. Nuotolinio lošimo įrenginiai ir programinė įranga, kuria apdorojama ryšio priemonėmis pateikta informacija, turi būti įdiegta Lietuvos Respublikoje arba valstybėje narėje. Atliekant L l ošimų organizatoria i us veiklos patikrinimą, lošimų organizatorius turi užtikrinti galimybę Priežiūros tarnybai prisijungti prie nuotolinio lošimo įrangos .“

2. Papildyti 16 straipsnį 5¹ dalimi: „⁵

1. Draudžiama eksploatuoti neturinčius sertifikato ir nustatyta tvarka nepaženklintus lošimo įrenginius ir įrangą, naudojamą nuotoliniams lošimams organizuoti.

Lietuvos Respublikos teritorijoje draudžiama naudoti šiame įstatyme nenumatytus elektroninius arba mechaninius prietaisus, elektroninių bilietų pardavimo automatus, žaidimų automatus ir kitus įrenginius, forma ar turiniu panašius į lošimo įrenginius, nuotolinio lošimo įrenginius, išskyrus šiame įstatyme nustatytas išimtis. Šis draudimas netaikomas lažybų ir (ar) totalizatoriaus (įskaitant žirgų totalizatorių) apskaitos programoms.“ 13 straipsnis. 17 straipsnio pakeitimas Pakeisti 17 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „

2Bendrovės, prieš pradėdamos organizuoti bingą, totalizatorių arba lažybas, privalo įregistruoti bingo, totalizatoriaus arba lažybų korteles teritorinėje valstybinėje mokesčių inspekcijoje, išskyrus atvejį, kai bingo, totalizatoriaus arba lažybų kortelės platinamos per tiesioginio ryšio sistemą arba teikiant nuotolinio bingo, totalizatoriaus ar lažybų lošimo paslaugas.“

14 straipsnis. 19 straipsnio pakeitimas Pakeisti 19 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „

3Totalizatoriaus ir lažybų laimėjimai išmokami tik pinigais iš karto pateikus laimėjusiąją kortelę arba įskaitomi į lošėjo sąskaitą nuotolinio totalizatoriaus ir nuotolini ų o lažybų lošimo atveju.“

15 straipsnis. Įstatymo papildymas antruoju

1 skirsniu Papildyti Įstatymą antruoju

1 skirsniu: „

ANTRASIS

1

SKIRSNIS NUOTOLINIŲ LOŠIMŲ ORGANIZAVIMO REIKALAVIMAI

20

1 straipsnis . Nuotolinių lošimų organizavimas

1Nuotolinius lošimus galima organizuoti pagal šį įstatymą ir nuotolinių lošim o ų organizavimo reglamentą, kai ši o ame įstatym o e nustatyta tvarka yra gauta Priežiūros tarnybos išduodama licencija ir leidimas organizuoti nuotolinius lošimus ir kai Priežiūros tarnyba patvirtina lošimų organizatoriaus parengtą nuotolinių lošimų organizavimo reglamentą. 2 .

2. Leidimai organizuoti nuotolinius lošimus gali būti išduodami tik tam licencijos organizuoti lošimus turėtojui, kuris turi įsteigęs ne mažiau kaip vienus lošimo namus (kazino) arba ne mažiau kaip 5 totalizatoriaus punktus žirgų totalizatoriui organizuoti, arba ne mažiau kaip 10 lošimo automatų salonų, arba ne mažiau kaip 20 lažybų, arba ne mažiau kaip 20 totalizatoriaus punktų ir juose teikia lošimo paslaugas bei organizuoja šiuos lošimus nesinaudodamas ryšio priemonėmis. Jeigu licencijos organizuoti lošimus turėtojas prašymo išduoti leidimą organizuoti nuotolinius lošimus pateikimo dieną nėra įsteigęs šiame straipsnyje nurodytų lošimo organizavimo vietų, jis turi jas įsteigti per 2 metus nuo leidimo organizuoti nuotolinius lošimus gavimo dienos. 3² . Lošimų organizatorius, organizuojantis nuotolinius lošimus, privalo techninėmis ir organizacinėmis priemonėmis užtikrinti, kad:¹ ) nuotoliniuose lošimuose negalėtų dalyvauti nepilnamečiai asmenys ir asmenys, kuriems dalyvauti lošimuose draudžiama pagal šio įstatymo 10 straipsnio 3 ir 10 daly j s e nustatytus reikalavimus;² ) būtų nustatoma nuotoliniuose lošimuose dalyvaujančių asmenų tapatybė ir jie būtų registruojami šio įstatymo 20 straipsnyje nustatytais atvejais ir tvarka ;³ ) būtų užtikrinama skaidri lošėjų įmokamų statymo sumų ir lošėjams išmokamų laimėjimų apskaita ; . 4 ) būtų vykdomi kiti šio įstatymo reikalavimai. 4³ . Kartu su prašymu išduoti leidimą organizuoti nuotolinius lošimus papildomai turi būti nurodomi interneto adresai, telefono numeriai ar kita kontaktinė informacija, kuri bus naudojama nuotolinių lošimų paslaugoms teikti. Lošimų organizatorius taip pat turi nurodyti banko sąskaitos, kuri bus naudojama lošimų organizatoriaus ir lošėjo tarpusavio atsiskaitymams, rekvizitus. 5⁴ .

5

4. Bendrojo ugdymo mokyklų, ikimokyklinio ugdymo įstaigų, neformaliojo vaikų švietimo mokyklų ar kitų vaikų auklėjimo, ugdymo ar priežiūros įstaigų, sveikatos priežiūros įstaigų, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vadovai privalo užtikrinti, kad įstaigos ar institucijos kompiuteriuose ir tinklo įrenginiuose būtų blokuojama galimybė dalyvauti nuotoliniuose lošimuose. 20²

izinis asmuo, norintis dalyvauti nuotoliniuose lošimuose, prieš dalyvavimą juose privalo sudaryti su lošimų organizatoriumi rašytinės ar elektroninės formos nuotolinio lošimo sutartį pagal Priežiūros tarnybos patvirtintą formą. 2 . Nuotolini ų o lošim ų o dalyvio sutartys lošimų organizatoriaus interneto svetainėje gali būti sudaromos tik su fiziniais asmenimis. Fizinis asmuo nuotolini ų o lošim ų o dalyvio sutarties negali sudaryti per atstovą. Lošimų organizatorius, prieš sudarydamas nuotolini ų o lošim ų o dalyvio sutartį, privalo pareikalauti, kad fizinis asmuo, norintis sudaryti nuotolini ų o lošim ų o dalyvio sutartį, pateiktų duomenis, reikalingus jo asmens tapatybei nustatyti, ir patikrinti, ar jis atitinka šio įstatymo 10 straipsnio 3 ir 10 dalyse nustatytus reikalavimus ir ar jam pagal šį bei kitus įstatymus jam nėra draudžiama dalyvauti lošimuose. 3 . Dalyvauti nuotoliniuose lošimuose leidžiama tik asmeniui, su kuriuo sudaryta nuotolini ų o lošim ų o dalyvio sutartis yra galiojanti. Asmuo, su kuriuo sudaryta nuotolini ų o lošim ų o dalyvio sutartis, atsako už tai, kad jam suteiktu kodu ir (ar) slaptažodžiu nepasinaudotų tretieji asmenys. Šiam asmeniui draudžiama perduoti jam suteiktą kodą ir (ar) slaptažodį kitiems asmenims arba kitaip sudaryti kitiems asmenims galimybę dalyvauti nuotoliniuose lošimuose jo vardu. Su asmenimis, pažeidusiais šį reikalavimą, lošimų organizatorius privalo nutraukti nuotolini ų o lošim ų o dalyvio sutartį.

Nauja nuotolini ų o lošim ų o dalyvio sutartis su tokiais asmenimis sudaroma ne anksčiau kaip po vienų metų nuo sutarties nutraukimo. 20³ straipsnis. Nuotolini ų o lošim ų o dalyvio sutarties sudarymas, galiojimas ir pasibaigimas

1. Nuotolinių lošimų dalyvio sutartis su lošėju yra laikoma sudaryta lošimų organizatoriaus interneto svetainėje nuo to momento, kai lošėjas lošimų organizatoriaus interneto svetainėje suaktyvina specialią nuorodą, skirtą nuotoliniųo lošimų dalyvio sutarčiai sudaryti, specialiai tam skirtose vietose įveda savo asmens duomenis bei kitą prašomą informaciją ir spustelėdamas specialiai tam skirtą nuorodą „Sutinku“ patvirtina, kad prieš tai susipažino su nuotolinių lošimųo dalyvio sutarties nuostatomis, su jomis sutinka ir įsipareigoja jų laikytis. Lošimų organizatorius, nustatęs, kad fizinis asmuo, norintis dalyvauti nuotoliniuose lošimuose neatitinka nustatytų reikalavimų (jam draudžiama dalyvauti lošimuose), su tokiu asmeniu negali sudaryti nuotoliniųo lošimųo dalyvio sutarties, o šioms aplinkybėms paaiškėjus vėliau, privalo nedelsdamas nutraukti jau sudarytą sutartį ir nutraukti asmeniui galimybę dalyvauti nuotoliniuose lošimuose . 1. Paprastos rašytinės formos nuotolinio lošimo sutartis su lošėju sudaroma bendrovės buveinėje arba bendrovės lošimų organizavimo vietoje. Nuotolinio lošimo sutartis laikoma sudaryta nuo to momento, kai šalys ją pasirašo. 2.

2Elektronine forma lošimų organizatoriaus svetainėje sudaroma nuotolinio lošimo sutartis su lošėju yra laikoma sudaryta nuo to momento, kai lošėjas lošimų organizatoriaus interneto svetainėje suaktyvina specialią nuorodą, skirtą nuotolinio lošimo sutarčiai sudaryti, specialiai tam skirtose vietose įveda savo asmens duomenis bei kitą prašomą informaciją ir spustelėdamas specialiai tam skirtą nuorodą „Sutinku“ patvirtina, kad prieš tai susipažino su nuotolinio lošimo sutarties nuostatomis, su jomis sutinka ir įsipareigoja jų laikytis. 3. Lošimų organizatorius, nustatęs, kad fizinis asmuo, norintis dalyvauti nuotoliniuose lošimuose neatitinka nustatytų reikalavimų (jam draudžiama dalyvauti lošimuose), su tokiu asmeniu negali sudaryti nuotolinio lošimo sutarties, o šioms aplinkybėms paaiškėjus vėliau, privalo nedelsdamas nutraukti jau sudarytą sutartį ir nutraukti asmeniui galimybę dalyvauti nuotoliniuose lošimuose. 2⁴

.

2

4. Sudarydamas nuotolinio lošimo sutartį, lošimų organizatorius privalo asmeniui, norinčiam dalyvauti nuotoliniuose lošimuose , nurodyti:¹ ) lošimų organizatoriaus pavadinimą, kodą, adresą, licencijos organizuoti lošimus ir Priežiūros tarnybos išduoto leidimo organizuoti nuotolinius lošimus datą ir numerį;² ) lošimų organizatoriaus nuotolini o ų lošim o ų organizavimo reglamentą arba pateikti aktyvią nuorodą į interneto svetainę, kur ioje skelbiamas yra visas nuotolinių lošim o ų organizavimo reglamento aktualios redakcijos tekstas;³ ) informaciją apie apribojimus dalyvauti lošime, kurie taikomi lošėjams pagal šio įstatymo 10 straipsnio 3 ir 10 dalių nuostatas;⁴ ) informaciją apie draudimą sudaryti galimybę lošime dalyvauti tretiesiems asmenims, pasinaudojant lošėjui suteiktais identifikaciniu kodu ir (ar) slaptažodžiu;⁵ ) įspėjamuosius užrašus, numatytus šio įstatymo 10¹ straipsnio 1 dalyje, apie tai, kad dalyvaujant lošimuose gali atsirasti priklausomybė nuo lošimų ar patologinis potraukis lošti, ir pateikti kontaktinę informaciją, kur lošėjas gali kreiptis pagalbos;⁶ ) informaciją, kad yra galimybė gauti pažymą apie laimėjimo išmokėjimą;⁷ ) informaciją apie tai, kaip bus paskirstomos su statomų sumų priėmimu ir laimėjimų išmokėjimu susijusios išlaidos (banko pavedimų ir kitos išlaidos, jeigu tokių bus) ir koks yra jų dydis, jeigu šios išlaidos išskaitomos iš lošėjo laimėtos sumos. 3⁵ . Asmeniui, sudariusiam nuotolini ų o lošim ų o dalyvio sutartį, lošimų organizatorius suteikia kodą ir (ar) slaptažodį, kurie reikalingi dalyvaujant nuotoliniuose lošimuose ir pagal kuriuos (kurį) galima aiškiai nustatyti lošėjo tapatybę. Vienam asmeniui gali būti išduodamas tik vienas prisijungimo duomenų, reikalingų dalyvaujant nuotoliniuose lošimuose, rinkinys (kodas ir (ar) slaptažodis). 4⁶ . Nuotolini ų o lošim ų o dalyvio sutartis galioja vienus metus nuo jos sudarymo dienos, jeigu sutartyje nenumatytas kitoks jos galiojimo terminas. 5⁷ .

sutartis gali būti lošėjo nutraukta prieš terminą vienašališkai, apie tai pranešus lošimų organizatoriui. Nuotolini ų o lošim ų o dalyvio sutartis gali būti nutraukta ir kitais Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatytais atvejais ir pagrindais. 6⁸ . Pasibaigus nuotolini ų o lošim ų o dalyvio sutarties galiojimo terminui, jeigu sutartis nebuvo pratęsta, lošimų organizatorius asmeniui, su kuriuo buvo sutaryta sutartis, be atskiro pranešimo nutraukia galimybę dalyvauti nuotoliniuose lošimuose. 7⁹ . Lošimų organizatorius privalo saugoti sudarytas nuotolini

. Ginčams, kylantiems iš nuotolini ų o lošim ų o dalyvio sutarčių, taikoma Lietuvos Respublikos teisė. 20⁴ straipsnis. Nuotolini ų o lošim ų o įrenginių ir įrangos, skirtos nuotoliniams lošimams organizuoti, reikalavimai

1. Nuotolini ai o lošimo įrenginiai ir programinė įranga, kuri priima ir apdoroja ryšio priemonėmis pateiktą informaciją, turi būti įdiegti ir saugomi Lietuvos Respublikoje arba valstybėje narėje. Lošimų organizatorius turi užtikrinti asmenų, turinčių teisę tikrinti lošimų organizatoriaus veiklą, galimybę nekliudomai patikrinti įrangą ir įrangoje saugomą informaciją. Šią informaciją lošimų organizatorius privalo saugoti 5 metus ir įstatymų nustatyta tvarka pateikti Priežiūros tarnybai, ikiteisminio tyrimo pareigūnams, prokurorams, teismui, kitoms valstybės institucijoms ir įstaigoms, atliekančioms lošimų organizatoriaus veiklos patikrinimus. 2 . Nuotoliniai lošimo įrenginiai, naudojami nuotoliniams lošimams organizuoti, registruojami Priežiūros tarnybos nustatyta tvarka. 3 .

3. Lošimų organizatorius, organizuojantis nuotolinius lošimus, privalo savo lėšomis įdiegti įrangą, kuri užtikrintų centralizuotą visų lošėjų, dalyvaujančių nuotoliniame lošime, tapatybės nustatymą ir registravimą, lošėjų veiksmų lošiant, taip pat atliktų statymų ir laimėjimų išmokėjimų apskaitą. Ši įranga turi būti lošimų organizatoriaus nuosavybė arba kitu teisėtu būdu jo valdoma ir įdiegta Lietuvos Respublikos teritorijoje arba valstybėje narėje. 4 . Lošimų organizatorius asmenims, turintiems teisę tikrinti lošimų organizatoriaus veiklą, turi užtikrinti tiesioginę prieigą nekliudomai nuotoliniu būdu patikrinti nuotolinio lošimo įrenginį ir įrangą, naudojamą nuotoliniams lošimams organizuoti, ir juose saugomą informaciją. 20⁵ straipsnis. Statomų sumų priėmimas ir laimėjimų išmokėjimas

1. Nuotoliniuose lošimuose statomos sumos gali būti įmokėtos ir lošimų organizatoriaus priimtos negrynaisiais pinigais iš lošėjui priklausančios banko sąskaitos į lošimų organizatoriaus banko sąskaitą. Nuotolini ų o lošim ų o dalyvio sutarties pagrindu lošimų organizatoriaus duomenų bazėje yra registruojama viena lošėjo lošimų sąskaita, kurioje apskaitomos lošėjo iš anksto įmokėtos lošimams skirtos pinigų sumos. 2 . Nuotolinių lošimų organizatorius nuotolinių lošimų laimėjimus perveda į nuotolinių lošimų organizatoriaus tvarkomą lošėjo lošimų sąskaitą arba lošėjo pageidavimu į lošėjo nurodytą jam priklausančią banko sąskaitą. Lošėjo pageidavimu nuotolinių lošimų organizatorius laimėjimą lošėjui išmoka grynaisiais pinigais nuotolinių lošimų organizatoriaus automatų salone, lošimo namuose (kazino), statymo punkte, lošimo vietoje ne lošimo automatų salone, komercinio pokerio turnyrų salone esančioje kasoje. 3 . Lošimų organizatorius, nustatęs, kad jis priima statomą sumą iš asmens, kuriam draudžiama lošti, nedelsdamas privalo nutraukti lošimą, nepriimti statomos sumos ir lošėjui grąžinti nepriimtą statomą sumą. 4 .

4. Nuotoliniuose lošimuose laimėjimai išmokami į tą pačią sąskaitą, iš kurios lošėjas atliko statymą dalyvaudamas nuotoliniame lošime, kuriame laimėjo. 20⁶ straipsnis. Lošėjų, dalyvaujančių nuotoliniuose lošimuose, apsauga

1. Lošėjas turi teisę lošimų organizatoriui pateikti rašytinį prašymą, kuriame būtų nurodyti vienas ar keli apribojimai, taikomi prašymą pateikusiam lošėjui dalyvaujant nuotoliniuose lošimuose. Lošėjas prašyme gali nurodyti pageidavimą (ar keletą iš jų):¹ ) riboti didžiausią pinigų sumą, kurią lošėjas gali statyti per tam tikrą laikotarpį arba vieno nenutraukiamo lošimo metu;² ) riboti didžiausią vieno statymo sumą;³ ) nustatyti vieno lošimo, kuriame lošėjas lošia nuo lošimo pradžios nenutraukiamai (be pertraukos), laiko limitą, kuriam suėjus lošėjui turi būti nutraukta galimybė dalyvauti nuotoliniame lošime;⁴ ) laikinai, lošėjo nurodytą laikotarpį, riboti galimybę lošėjui dalyvauti nuotoliniuose lošimuose. 2 . Lošimų organizatorius privalo užtikrinti šių apribojimų įgyvendinimą. 3 . Lošėjui, dalyvaujančiam n N uotoliniame lošime dalyvaujančiam lošėjui , viso jo lošimo metu nuolat privalo būti aiškiai rodoma informacija, kiek laiko lošėjas dalyvauja lošime, bendra jo atliktų statymų suma ir lošėjo lošimo aktualus rezultatas (laimėjimas arba pralaimėjimas

). 20⁷

straipsnis. Kovos su nelegalios nuotolinių lošimų veiklos vykdytojais priemonės

1. Priežiūros tarnyba, atlikusi tyrimą ir nustačiusi, kad nelegalios lošimų veiklos vykdytojas Lietuvos Respublikoje organizuoja nuotolinius lošimus, turi teisę : priimti sprendimą dėl tokių lošimų organizavimo ir dalyvavimo juose Lietuvos Respublikoje ribojimo, taip pat atsiskaitymų už dalyvavimą nelegalių lošimų organizatorių organizuojamuose lošimuose ir laimėjimų išmokėjimo per Lietuvos Respublikoje veikiančius bankus ar kitas finansų įstaigas ribojimo. 2 .

2. Priežiūros tarnyba, nustačiusi, kad nelegalios lošimų veiklos vykdytojas Lietuvos Respublikoje organizuoja nuotolinius lošimus, turi teisę:¹ ) duoti privalomus nurodymus mokėjimo, kredito ar kitai finansų įstaigai iki 5 dienų sustabdyti mokėjimus ar kitas finansines operacijas, susijusias su nelegalią nuotolinių lošimų veiklą Lietuvos Respublikoje vykdančiu subjektu, įskaitant atsiskaitymus už dalyvavimą nelegalių lošimų organizatorių organizuojamuose lošimuose, laimėjimų išmokėjimus, statomų sumų priėmimus nelegaliai lošimus organizuojančio subjekto naudai;² ) duoti privalomus nurodymus mokėjimo, kredito ar kitai finansų įstaigai nutraukti mokėjimus ar kitas finansines operacijas, susijusias su nelegaliai nuotolinių lošimų veiklą Lietuvos Respublikoje vykdančiu subjektu, įskaitant atsiskaitymus už dalyvavimą nelegalių lošimų organizatorių organizuojamuose lošimuose, laimėjimų išmokėjimus, statymų priėmimus nelegaliai lošimus organizuojančio subjekto naudai;³ ) duoti privalomus nurodymus informacijos prieglobos paslaugų teikėjui ir (ar) tinklo paslaugų teikėjui skubiai pašalinti informacijos prieglobos paslaugų teikėjo saugomą informaciją, kuri naudojama siekiant nelegaliai vykdyti lošimus, arba panaikinti galimybę šią informaciją pasiekti . ;

4) duoti privalomus nurodymus tinklo paslaugų teikėjui panaikinti galimybę pasiekti informaciją, kuri naudojama siekiant nelegaliai vykdyti lošimus. 2. Priežiūros tarnyba, siekdama atlikti šio straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus, privalo pateikti prašymą išduoti leidimą atlikti veiksmus Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Prašyme išduoti leidimą atlikti veiksmus turi būti nurodytas įtariamą pažeidimą padariusio asmens vardas ir pavardė arba pavadinimas, įtariamų pažeidimų pobūdis ir numatomi veiksmai. Vilniaus apygardos administracinis teismas prašymą išduoti leidimą atlikti veiksmus išnagrinėja ir priima motyvuotą nutartį prašymą išduoti leidimą atlikti veiksmus patenkinti arba atmesti.

Prašymas išduoti leidimą atlikti veiksmus turi būti išnagrinėtas ir nutartis priimta ne vėliau kaip per 72 valandas nuo prašymo išduoti leidimą atlikti veiksmus pateikimo momento. Jeigu Priežiūros tarnyba nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartimi atmesti prašymą išduoti leidimą atlikti veiksmus, ji turi teisę per 7 dienas nuo Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarties priėmimo apskųsti teismo nutartį Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas turi išnagrinėti skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarties ne vėliau kaip per 7 dienas nuo Priežiūros tarnybos skundo priėmimo dienos. Priežiūros tarnybos atstovas turi teisę dalyvauti, kai nagrinėjamas skundas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo priimta nutartis yra galutinė ir neskundžiama. Teismai, nagrinėdami prašymus ir skundus dėl leidimo išdavimo atlikti veiksmus, privalo užtikrinti pateiktos informacijos ir planuojamų veiksmų slaptumą. 3 . Priežiūros tarnybos nurodymai skubiai pašalinti informacijos prieglobos paslaugų teikėjo saugomą informaciją, riboti atsiskaitymų už dalyvavimą nelegalių lošimų organizatorių organizuojamuose lošimuose ir laimėjimų išmokėjimą per Lietuvos Respublikoje veikiančius bankus ar kitas finansų įstaigas ribojimo juos gavusiems asmenims yra privalomi. 4 . Kai p P riežiūros tarnyba priimaaįsakymą dėl šio straipsnio 2 dalyje nustatytų priemonių taikymo, Priežiūros tarnybos direktorius per 24 valandas vieną įsakymo egzempliorių pateikia generaliniam prokurorui kartu su prašymu kreiptis į teismą dėl veiksmų teisėtumo ar pagrįstumo patvirtinimo motyvuota teismo nutartimi. Jeigu terminas baigiasi poilsio ar švenčių dieną, prašymas pateikiamas kitą dieną po poilsio ar švenčių dienos.

Jeigu teismas nepatvirtina minėtų veiksmų pagrįstumo motyvuota nutartimi, jie nedelsiant nutraukiami. 5³ . Priežiūros tarnyba informaciją apie nustatytus nelegalios lošimų veiklos vykdytojus, kurie Lietuvos Respublikoje neteisėtai organizuoja nuotolinius lošimus, skelbia viešai ir praneša, kad nurodyta nuotolinio lošimo paslaugų teikimo veikla yra vykdoma nelegaliai. 6 . Asmenų išlaidos, patirtos vykdant Priežiūros tarnybos nurodymus, atlyginamos iš valstybės biudžeto Vyriausybės nustatyta tvarka . 7⁴ . Atsiskaitymų už dalyvavimą nelegalių lošimų organizatorių organizuojamuose lošimuose ir laimėjimų išmokėjim ą o per Lietuvos Respublikoje veikiančius bankus ar kitas finansų įstaigas ribojimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. 20⁸ straipsnis. Mažiausia pinigų suma nuotolinių lošimų laimėjimams išmokėti

1. Mažiausia pinigų suma, kurią pagal Priežiūros tarnybos nustatytą investavimo tvarką lošimų organizatoriai, organizuojantys nuotolinius lošimus, turi investuoti į Vyriausybės vertybinius popierius, laikyti banko sąskaitose, bendrovės kasoje ir skirti tik nuotolinių lošimų laimėjimams išmokėti, yra ne mažesnė negu 7²²⁴⁰⁰ eurų. 2 . Šio straipsnio 1 dalyje nustatytas mažiausias pinigų sumas galima naudoti tik nuotolinių lošimų lošimų laimėjimams išmokėti. Jeigu, išmokėjus nuotolinio lošimo laimėjimus iš šio straipsnio 1 dalyje nustatytos mažiausios pinigų sumos, mažiausia pinigų suma, skirta nuotolinių lošimų laimėjimams išmokėti, tampa mažesnė, negu yra nustatyta šio straipsnio 1 dalyje, lošimų organizatorius privalo per 2 kalendorines dienas atkurti reikalaujamas mažiausias pinigų sumas, skirtas nuotolinių lošimų laimėjimams išmokėti.“¹⁶ straipsnis. 21 straipsnio pakeitimas Pakeisti 21 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „

21 straipsnis.

Leidimų atidaryti automatų, bingo salonus, lošimo namus (kazino) ir organizuoti nuotolinius lošimus išdavimas

1. Leidimus atidaryti automatų, bingo salonus, lošimo namus (kazino) ir organizuoti nuotolinius lošimus išduoda Priežiūros tarnyba. 2 . Leidimai atidaryti automatų, bingo salonus, lošimo namus (kazino) ir organizuoti nuotolinius lošimus išduodami bendrovėms, turinčioms licencijas organizuoti atitinkamus lošimus, arba kartu su šiomis licencijomis. 3 . Bendrovė, pageidaujanti gauti leidimą atidaryti automatų ar bingo saloną, lošimo namus (kazino) arba organizuoti nuotolinius lošimus, pateikia Priežiūros tarnybai prašymą, kuriame nurodoma bendrovės pavadinimas, kodas, buveinės adresas, telefono ir fakso numeriai, lošimų organizavimo vietos adresas, telefono numeris, numatomų organizuoti lošimų rūšys, licencijos organizuoti lošimus išdavimo data, numeris (jei leidimas išduodamas licenciją turinčiai bendrovei), bendrovės vadovo arba jo įgalioto asmens, užpildžiusio ir pasirašiusio prašymą, pareigos, vardas ir pavardė, prašymo padavimo data. Jeigu organizuojant totalizatorių ar lažybas naudojami lošimo įrenginiai arba nuotoliniai lošimo įrenginiai, papildomai pateikiami dokumentai, patvirtinantys šių įrenginių atitiktį Priežiūros tarnybos nustatytiems reikalavimams. 4 .

4. Kartu su prašymu išduoti leidimą atidaryti automatų ar bingo saloną, lošimo namus (kazino) arba organizuoti nuotolinius lošimus pateikiami šie dokumentai ir duomenys:¹ ) lošimo reglamentai;² ) lošimo įrenginių aprašymas (tipas, modifikacija, gamintojas, pagaminimo metai ir mėnuo) ir dokumentai, patvirtinantys prašančios išduoti leidimą bendrovės nuosavybės teisę į juos, arba įrenginių įsigijimo išperkamosios nuomos (lizingo) būdu sutartys;³ ) lošimo įrenginių skaičius;⁴ ) sertifikatai, nurodyti šio įstatymo 16 straipsnio 5 dalyje;⁵ ) Priežiūros tarnybos nustatyta informacija apie lošimų organizavimo vietą;⁶ ) dokumentai, patvirtinantys nuosavybės teisę į patalpas, kuriose numatoma organizuoti lošimus, arba šių patalpų nuomos ar išperkamosios nuomos sutarties nuorašas;⁷ ) taisyklės, nustatančios įėjimo į automatų, bingo salonus arba lošimo namus (kazino) užmokestį, jo mokėjimo tvarką (jeigu užmokestis bus imamas);⁸ ) lošimo automatų, bingo salonų arba lošimo namų (kazino) administracijos vadovo, jo pavaduotojų, vyriausiųjų finansininkų ir lošėjus aptarnaujančio personalo sąrašas, kuriame nurodomi vardai, pavardės, asmens kodai. 4¹ . Kartu su prašymu išduoti leidimą organizuoti nuotolinius lošimus, be nurodytų duomenų ir dokumentų, pateikiami:¹ ) telefono numeriai, interneto adresai, kita kontaktinė informacija, kuri bus tiesiogiai susijusi su teikiamomis nuotolinio lošimo paslaugomis;² ) kredito įstaigose atidarytų sąskaitų, kurios bus naudojamos statymams priimti ir lošimų organizatoriaus ir lošėjo tarpusavio atsiskaitymui, duomenys;³ ) serverių, naudojamų nuotoliniams lošimams organizuoti, adresai;⁴ ) nuotolinio lošimo įrenginių ir programinės įrangos, naudojamų nuotoliniams lošimams organizuoti, aprašymas ir jų atitiktį šiame įstatyme ir Priežiūros tarnybos nustatytiems reikalavimams patvirtinantys duomenys. 5 .

5. Priežiūros tarnyba turi teisę pareikalauti papildomų dokumentų ir informacijos, kurių reikia priimti sprendimui dėl leidimo išdavimo, taip pat pareikalauti paaiškinti arba papildyti pateiktus duomenis. 6 . Priežiūros tarnybos valstybės tarnautojai ir darbuotojai patikrina, ar patalpos, kuriose numatoma atidaryti automatų ar bingo saloną arba lošimo namus (kazino), atitinka joms keliamus reikalavimus. Prašymas išduoti leidimą atidaryti lošimo patalpas turi būti išnagrinėtas per 30 kalendorinių dienų nuo jo gavimo. Jeigu pareikalaujama papildomų dokumentų ir informacijos, 30 dienų laikotarpis skaičiuojamas iš naujo nuo papildomos informacijos arba paaiškinimų bei pataisų pateikimo. Bendras leidimo išdavimo laikotarpis neturi viršyti 60 kalendorinių dienų skaičiuojant nuo tos dienos, kai buvo pirmą kartą pateikti visi reikiami dokumentai ir duomenys. 7 . Leidime atidaryti automatų ar bingo saloną, lošimo namus (kazino) arba organizuoti nuotolinius lošimus nurodomas lošimus organizuojančios bendrovės pavadinimas, kodas, buveinės adresas, telefono numeris, lošimų organizavimo vietos adresas, organizuojamų lošimų rūšys, lošimo įrenginių skaičius, leidimo išdavimo data. 8 . Priežiūros tarnyba, išdavusi licenciją organizuoti lošimus ir leidimą atidaryti automatų ar bingo saloną, lošimo namus (kazino) arba organizuoti nuotolinius lošimus, per 5 darbo dienas nuo licencijos (leidimo) išdavimo praneša Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos, teritorinėms valstybinėms mokesčių inspekcijoms ir teritorinėms policijos įstaigoms, kurių aptarnaujamoje teritorijoje bus organizuojami lošimai, bendrovės, kuriai išduota licencija (leidimas), pavadinimą, kodą, buveinės adresą, telefono ir fakso numerius, licencijos rūšį, numerį, leidimo numerį, lošimų organizavimo adresą, organizuojamų lošimų rūšis, lošimo įrenginių skaičių. 9 .

9. Leidimas atidaryti automatų ar bingo saloną, lošimo namus (kazino) arba organizuoti nuotolinius lošimus išduodamas sumokėjus nustatyto dydžio valstybės rinkliavą ir galioja neterminuotą laiką.“¹⁷ straipsnis. 22 straipsnio pakeitimas Pakeisti 22 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „²² straipsnis. Atsisakymas išduoti leidimą atidaryti automatų ar bingo saloną, lošimo namus (kazino) arba organizuoti nuotolinius lošimus

1. Priežiūros tarnyba atsisako išduoti leidimą atidaryti automatų ar bingo saloną, lošimo namus (kazino) arba organizuoti nuotolinius lošimus , jeigu:¹ ) prašyme išduoti leidimą arba kituose dokumentuose pateikiami žinomai neteisingi duomenys;² ) bendrovė atsisako pateikti šio įstatymo 21 straipsnio 3, 4, 4¹ , 5 dalyse nurodytus dokumentus, duomenis ar paaiškinimus arba pateikti dokumentai neatitinka reikalavimų;³ ) patalpos, kuriose numatoma organizuoti lošimus automatais ar bingą arba stalo lošimus, neatitinka reikalavimų;⁴ ) lošimo įrenginiai arba nuotoliniai lošimo įrenginiai ar programinė įranga neatitinka šio įstatymo ir Priežiūros tarnybos nustatytų reikalavimų;⁵ ) šio įstatymo 21 straipsnio 4 dalies 8 punkte išvardyti asmenys neatitinka šio įstatymo 11 straipsnio reikalavimų;⁶ ) Priežiūros tarnybai pateikta informacija (priemonės) nesuteikia galimybės nuotoliniu būdu prisijungti prie lošimų organizatoriaus turimos įrangos. 2 . Jeigu išduoti leidimą atidaryti lošimo patalpas atsisakoma, apie tai pranešama raštu pareiškėjui. 3 . Atsisakymas išduoti leidimą atidaryti automatų ar bingo saloną, lošimo namus (kazino) arba organizuoti nuotolinius lošimus gali būti apskųstas įstatymų nustatyta tvarka.“¹⁸ straipsnis. 23 straipsnio pakeitimas

1. Pa keisti

23 straipsnio

pavadinimą ir jį išdėstyti taip :

„23 straipsnis. Leidimas atidaryti automatų ar bingo saloną, lošimo namus (kazino) arba organizuoti nuotolinius lošimus papildymas ir pakeitimas“. 2. Papildyti 23 straipsnį 8 dalimi

: „⁸ .

Lošimų organizatorius, turintis licenciją ir leidimą organizuoti nuotolinius lošimus, privalo kreiptis į Priežiūros tarnybą su prašymu pakeisti arba papildyti jai išduotą leidimą, jeigu:¹ ) šiame įstatyme nurodytais atvejais patikslinama licencija;² ) lošimų organizatorius nori naudojamus nuotolinio lošimo įrenginius pakeisti kitais nuotolinio lošimo įrenginiais arba pradėti naudoti daugiau nuotolinio lošimo įrenginių arba sumažinti šių lošimo įrenginių skaičių.“²

3. Papildyti 23 straipsnį 9 dalimi: „

9. Lošimų organizatorius, turintis licenciją organizuoti lošimus ir leidimą atidaryti automatų ar bingo saloną, lošimo namus (kazino) arba organizuoti nuotolinius lošimus, privalo kreiptis dėl leidimo pakeitimo, kai pasikeičia lošimų organizatoriaus pavadinimas, adresas, buveinės vieta ar lošimų organizavimo vietos adresas.“

3Pakeisti 23 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

19 straipsnis. 24 straipsnio pakeitimas Pakeisti 24 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „²⁴ straipsnis. Leidimo atidaryti automatų ar bingo saloną, lošimo namus (kazino) arba organizuoti nuotolinius lošimus galiojimo panaikinimas

1. Leidimo atidaryti automatų ar bingo saloną, lošimo namus (kazino) arba organizuoti nuotolinius lošimus galiojimas panaikinamas, jeigu:¹ ) to prašo leidimą turinti bendrovė;² ) per metus nuo leidimo išdavimo nurodytose patalpose nepradedama verstis lošimų veikla arba nepradedama verstis nuotolinių lošimų organizavimo veikla ;³ ) panaikinamas licencijos organizuoti lošimus galiojimas arba licencija neperregistruojama;⁴ ) paaiškėja, kad prašyme išduoti leidimą arba kituose dokumentuose pateikti žinomai neteisingi duomenys;⁵ ) patalpos, kuriose organizuojami lošimai, neatitinka reikalavimų;⁶ ) pasibaigia patalpų, kuriose organizuojami lošimai, nuomos sutarties galiojimo laikas arba nuomos sutartis yra nutraukiama. 2 .

2. Priežiūros tarnyba, priėmusi sprendimą panaikinti leidimo galiojimą, per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo išsiunčia jį licencijos organizuoti lošimus turėtojui. 3 . Sprendimas panaikinti leidimo atidaryti lošimo patalpas arba organizuoti nuotolinius lošimus galiojimą gali būti apskųstas įstatymų nustatyta tvarka.“²⁰ straipsnis. 28 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 28 straipsnio 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „² ) nagrinėja dokumentus, reikalingus išduoti leidimams atidaryti lošimo automatų ar bingo salonus, lošimo namus (kazino) arba organizuoti nuotolinius lošimus ;“. 2 . Pakeisti 28 straipsnio 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „⁴ ) išduoda leidimus atidaryti lošimo automatų ar bingo salonus, lošimo namus (kazino) arba organizuoti nuotolinius lošimus, šiuos leidimus papildo, pakeičia ir panaikina jų galiojimą ;“. 21 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas Šis įstatymas įsigalioja 2016 m. sausio 1 d. 22 straipsnis. Pasiūlymai Vyriausybei Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas

Teisės departamento išvada

2015-03-23 · the official register ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

KANCELIARIJOS

TEISĖS

DEPARTAMENTAS

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS AZARTINIŲ

LOŠIMŲ ĮSTATYMO NR. IX-325 2, 3, 5, 8, 10, 12, 14, 16, 17, 19, 21, 22, 23, 24,

28 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO, ĮSTATYMO PAPILDYMO 8¹

projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

1. Projekto 5

straipsniu pildomame įstatymo 8¹ straipsnyje bei pildomame 20¹ straipsnyje siūloma nustatyti, kad organizuoti nuotolinius lošimus licencijos organizuoti lošimus turėtojas gali tik tuomet, kai šio įstatymo nustatyta tvarka yra įsteigęs  ir teikia lošimo paslaugas ne mažiau kaip vienuose lošimo namuose (kazino), arba ne mažiau 5 totalizatoriaus punktus žirgų totalizatoriui organizuoti, arba ne mažiau kaip 10 lošimo automatų salonų arba  ne mažiau 20 lažybų arba totalizatoriaus punktų. Ši norma ginčytina dėl kelių priežasčių. Visų pirma, neaišku ar pakankamai pagrįstas ryšis tarp statymo punktų ar lošimo salonų arba namų atidarymo su nuotolinių lošimų organizatoriaus teikiamų paslaugų kokybės ar savo finansinių įsipareigojimų, kylančių iš nuotolinių lošimų organizavimo, užtikrinimu. Antra, valstybė, reguliuodama ūkinę veiklą, tame tarpe ypatingąjį teisinį režimą turinčių paslaugų teikimą, turi laikytis proporcingumo ir kitų Konstitucijoje įtvirtintų teisinės valstybės principų.

Kaip ne kartą pažymėjo Konstitucinis Teismas aiškindamas Konstitucijos 46 straipsnį, pagal Konstituciją teisė į nuosavybę, kuria remiasi ir asmens ūkinės veiklos laisvė ir iniciatyva, gali būti ribojama dėl turto pobūdžio ir/arba dėl kitų priežasčių, kai neapribojus šios teisės nebūtų galima apsaugoti Konstitucijoje įtvirtintų vertybių, būtų pakenkta viešajam interesui, nebūtų apsaugotos kitų asmenų teisės ir laisvės, Konstitucijoje įtvirtintos vertybės, taip pat konstituciškai svarbūs tikslai (Konstitucinio Teismo 2002 m kovo 14 d. nutarimas). Atsižvelgiant į tai, svarstytina projekto nuostatos dėl būtino minimalaus atidarytų lošimo vietų skaičiaus, kurio ryšys su nuotolinių lošimų organizavimu yra ginčytinas, atitiktis Konstitucijos 46 straipsniui, bei svarstytina, ar siūlomo reglamentavimo tikslas, nors pats tikslas įstatymo projekte nėra iki galo atskleistas, negali būti pasiektas taikant mažiau ūkinę veiklą ribojančias priemones. 2. Projekto pavadinime žodžiai „Lietuvos Respublikos“ bei „įstatymas“ turi būti dėstomi naujos eilutės centre. 3. Projekto 1 straipsniu pildomoje įstatymo 2 straipsnio 16 dalyje derėtų tikslinti apibrėžiamą sąvoką, nustatant, jog šioje straipsnio dalyje pateikiama sąvokos

„Nuotolinio lošimo ryšio priemonės“ apibrėžtis. 4. Projekto 1

straipsniu pildomoje įstatymo 2 straipsnio 17 dalyje siūloma nustatyti, kad nuotolinio lošimo sutartis – tai lošimų organizatoriaus ir lošėjo sudaryta elektroninės formos sutartis.

Svarstytina, kodėl projekte nenumatoma galimybė lošėjui ir lošimų organizatoriui dėl nuotolinio lošimo paslaugų teikimo sudaryti paprastos rašytinės formos sutartį, taip apribojant šių subjektų teisę sudaryti sutartį nesinaudojant ryšio priemonėmis (atkreiptinas dėmesys, kad projektu pildomo 20² straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nuotolinio lošimo sutartis gali būti ir rašytinės formos). Be to, kadangi ši dalis reglamentuoja būtent nuotolinio lošimo sutarties turinį, reikėtų aiškiai nurodyti, kad pagal šią sutartį lošimų organizatorius įsipareigoja lošėjui teikti nuotolinio lošimo paslaugas ir išmokėti nuotolinio lošimo laimėjimą, o lošėjas – dalyvaudamas nuotoliniame lošime laikytis teisės aktuose ir lošimo reglamente nustatytos tvarkos ir taisyklių. 5. Projekto 1 straipsniu pildomoje įstatymo 2 straipsnio 18 dalyje nurodytina kas turima omenyje vartojant terminą „atskiras paslaugų gavėjo prašymas“. Nurodytina kokiu būdu šis prašymas pateikiamas, kaip registruojamas ir kt., nes jokio papildomo teisinio reguliavimo susijusio su „atskirais prašymais“ nei įstatyme, nei projekte nėra. 6. Siekiant teisinio aiškumo, pildomos įstatymo 2 straipsnio 20 dalies, apibrėžiančios

„bendrovės“ sąvoką, antrąjį sakinį siūlome dėstyti taip: „Bendrove šiame

įstatyme laikomas ir kitoje valstybėje narėje pagal tos valstybės teisės aktus įsteigto bet kokios teisinės formos juridinio asmens ar organizacijos, neturinčios juridinio asmens teisių, kuriai toje valstybėje narėje suteikta teisė vykdyti lošimų veiklą, įsteigtas filialas, turintis buveinę Lietuvos Respublikoje ir atliekantis visas ar dalį juridinio asmens funkcijų“. 7. Projekto 2 straipsniu pildomoje įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje vartojama sąvoka „internetiniai (virtualieji) lošimai“.

Sąvoka nėra savaime aiški, todėl vadovaujantis teisinio aiškumo principu, būtina ją apibrėžti įstatymo 2 straipsnyje. 8. Projekto 3 straipsniu pildoma įstatymo 5 straipsnio 3 dalis sistemiškai nedera su pildomo straipsnio turiniu ir pavadinimu, nes nustato tam tikrus reikalavimus, asmenims, siekiantiems verstis tam tikra veikla. Tuo tarpu, keičiamas straipsnis vadinasi „ Licencijų organizuoti lošimus rūšys“ ir nustato tik licencijų rūšis. Siūlytina teikiamą pakeitimą perkelti į deramą straipsnį arba dėstyti atskiru straipsniu. 9. Derinant tarpusavyje projekto terminiją, projekto 3 straipsniu pildomoje įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžių „nuotoliniu būdu organizuoti stalo lošimus, lošimus lošimo automatu <...>  įskaitant žirgų totalizatorių“ įrašytini žodžiai „teikti nuotolinio stalo lošimo, nuotolinių lošimų lošimo automatu <...>, įskaitant žirgų totalizatorių, paslaugas“. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad siūloma formuluotė suponuoja, kad nepaisant nuotolinių lošimų rūšies, bendrovė turi turėti bet kurią vieną licenciją organizuoti lošimus, pvz. svarstytina, ar pagrįstas reikalavimas bendrovei, norinčiai teikti nuotolines stalo lošimo paslaugas, turėti tik licenciją organizuoti lažybas. Derinant šią dalį su pildomoje 2 straipsnio 21 dalyje pateiktu „lošimų veiklos leidimo“ apibrėžimu, vietoj žodžių „nuotolinių lošimų organizavimo leidimą“ reikėtų įrašyti žodžius „leidimą organizuoti nuotolinius lošimus“. Be to,  tikslintinas ir įstatymo 5 straipsnio pavadinimas, nes siūloma šiame straipsnyje reglamentuoti ne tik licencijų rūšis, tačiau ir nustatyti reikalavimą dėl lošimų veiklos leidimų. Taip pat manome, kad šioje dalyje turėtų būti įrašyta nuostata ir dėl nuotolinio bingo lošimo paslaugų. 10.

10. Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 8 straipsnio formuluotė

suponuoja, kad lažybas ar totalizatorių organizuojantiems subjektams nebūtina gauti atitinkamų licencijų , o užtenka tik turėti Priežiūros tarnybos patvirtintą lošimo reglamentą. 11. Projekto 5 straipsniu pildomame įstatymo 8¹ straipsnyje brauktini pertekliniai žodžiai „šio įstatymo 2 straipsnio 20 dalyje nurodytos“. 12. Projekto 5 straipsniu pildomame įstatymo 8¹ straipsnyje nustatyta, kad bendrovės, norinčios organizuoti visų lošimo rūšių nuotolinius lošimus, įstatinis kapitalas turi būti ne mažesnis negu 1 158 000 eurų. Iš siūlomos formuluotės nėra aišku, ar šis įstatinio kapitalo reikalavimas būtų taikomas tik tai bendrovei, kuri organizuotų išimtinai visų lošimo rūšių nuotolinius lošimus, ar, vis dėlto, šis įstatinio kapitalo dydžio reikalavimas būtų taikomas bendrovei, kuri organizuotų bet kurios lošimų rūšies nuotolinius lošimus. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pagal projekto nuostatas, nuotolinius lošimus galėtų organizuoti licenciją ir leidimą gavęs užsienio bendrovės filialas Lietuvos Respublikoje, kuriam įstatinio kapitalo reikalavimas negali būti taikomas. 13. Manytina, jog projekto 6 straipsnio 1 dalyje siūlomas pakeitimas, dėl draudimo atsiskaityti banko kortelėmis ir bankomatų statymų  vietų netaikymo nuotoliniams lošimams, turėtų būti netaikomas tik atsiskaitymui banko kortelėmis, nes asmuo, organizuojantis nuotolinius lošimus, tose pačiose patalpose galimai organizuos ir įprastus lošimus, todėl nesuprantama, kodėl tokiam asmeniui turėtų būti leidžiama patalpose, kuriuose organizuojami lošimai statyti bankomatus. Siūlyti nuostatą koreguoti. 14. Projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 8 dalies formuluotė taip pat lošimo įrenginius ir įrangą, skirtus nuotoliniams lošimams ryšio priemonėmis organizuoti“ derintina su pildomoje įstatymo 2 straipsnio 19 dalyje pateikta „nuotolinio lošimo įrenginio“ sąvoka. 15.

15. Nėra suprantama, projekto 6 straipsniu keičiamos įstatymo 10

straipsnio 9 dalies nuostata, kad vidinė lošimų reklama, pateikiama lošimų organizavimo vietose ir lošimų organizatoriaus interneto svetainėje leidžiama tik asmenims, sudariusiems nuotolinių lošimų dalyvio sutartį. Atkreiptinas dėmesys, draudimas reklamuoti azartinius lošimus bei pareiga laikytis tam tikrų reikalavimų vidinei lošimų reklamai taikomi licencijas turintiems lošimų organizatoriams, o ne lošėjams, todėl formuluotė „reklama leidžiama tik asmenims, sudariusiems nuotolinių lošimų dalyvio sutartį“ savo turiniu yra nesuprantama. Be to, derinant projekto terminiją formuluotėje „nuotolinių lošimų dalyvio sutartį“ brauktinas žodis „dalyvio“ (analogiška pastaba taikytina ir projektu pildomo 20² straipsnio 2 ir 3 dalims, 20³ straipsniui, 20⁵ straipsnio 1 daliai). Taip pat atkreipiame dėmesį, kad projekte reikėtų suderinti vartojamas „nuotolinio lošimo sutarties“ bei

„nuotolinių lošimų sutarties“ ir vartoti kažkurią iš šių formuluočių. 16. Projekto 6 straipsniu pildomoje įstatymo 10 straipsnio 19 dalyje

siūloma nustatyti, jog „ Lietuvos Respublikoje draudžiama skatinti dalyvauti lošimuose šiais būdais: 1) suteikti teisę lošimų dalyviui iš karto ar per tam tikrą terminą po dalyvavimo lošimuose gauti dovanų iš lošimų organizatoriaus, išskyrus lošimų sutarties sudarymo premiją nuotoliniuose lošimuose.“ Pastebėtina, jog tokia išimtis nėra suprantama asmenų lygiateisiškumo principo kontekste. Nesuprantama, kodėl nuotoliniuose lošimuose asmenį galima atvirai skatinti lošti, net neribojant premijos dydžio, o kitiems lošimų organizatoriams toks skatinimas yra draudžiamas. 17. Keičiamo įstatymo 10 straipsnio 10 dalyje formuluotėje „draudžiama lošti, taip pat dalyvauti nuotoliniuose lošimuose“ žodžiai „taip pat dalyvauti nuotoliniuose lošimuose” yra pertekliniai, nes dalyvaudamas nuotoliniuose lošimuose, asmuo taip pat lošia. 18.

18. Derinant projekto terminiją, pildomos įstatymo 10 straipsnio 19

dalies 1 punkte  vietoj žodžių „lošimų dalyviui“ įrašytinas žodis „lošėjui“. 19. Derinant projekto terminiją, projekto 8 straipsniu pildomo įstatymo 10² straipsnio 1 dalyje vietoj žodžių „lažybas, organizuojamas nuotoliniu būdu“ įrašytini žodžiai „nuotolinio lošimo lažybas“. Analogiška pastaba taikytina ir šio straipsnio 2 dalyje vartojamai formuluotei

„totalizatorių, organizuojamą nuotoliniu būdu“. 20. Projekto 9 straipsniu pildomo įstatymo 10³

straipsnio 1 ir 2 dalyse vietoj žodžio „nuotoliniais“ įrašytinas žodis „nuotolinių“. 21. Projekto 9 straipsniu pildomo įstatymo 10³ straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, jog „ Lažybų įrenginiais galima organizuoti tik lažybas dėl objektyviai neįvyksiančių (tai yra nerealių) šunų ir žirgų lenktynių. Kitokius objektyviai neįvyksiančius (nerealius) lošimus lažybų įrenginiu organizuoti draudžiama.“ Pastebėtina, jog teikiamos nuostatos turinys neaiškus tiek logine prasme, tiek ir teisine. Nesuprantama, kas turima omenyje siūlant nustatyti jog galima organizuoti lažybas „dėl objektyviai neįvyksiančių (tai yra nerealių) šunų ir žirgų lenktynių“. Siūlytina aiškiai nurodyti kas turima omenyje kalbant apie „nerealias šunų ir žirgų“ lenktynes. 22. Projekto 10 straipsniu pildomas įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 4 punktas nedera su šios dalies pirmąja pastraipa. Atsižvelgiant į tai, šiame punkte dėstomą nuostatą dėl nuotolinių lošimų organizavimo vietos siūlome dėstyti atskira dalimi, o ne 1 dalies  4 punktu. 23. Projekto 12 straipsniu keičiamoje įstatymo 16 straipsnio 5 dalyje pirmasis ir antrasis sakiniai savo turiniu iš esmės yra analogiški, todėl, siekiant teisės akto glaustumo, siūlome juos arba sujungti, arba atsisakyti vieno kaip perteklinio. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad šio straipsnio 5 dalies paskutiniai du sakiniai neturėtų būti dėstomi kaip pastraipa (nes straipsnių dalys pastraipų neturi). 24.

24. Projekto 12 straipsniu pildomoje įstatymo 16 straipsnio 5¹

dalyje po žodžių „lošimo įrenginius“ įrašytini žodžiai „nuotolinių lošimų įrenginius“. 25. Projekto 12 straipsniu pildomoje įstatymo 16 straipsnio 5¹ dalyje siūloma nustatyti išimtį dėl sertifikato ar ženklinimo privalomumo lažybų ir (ar) totalizatoriaus (įskaitant žirgų totalizatorių) apskaitos programoms. Tokia išimtis kelia abejonių ta apimtimi, jog netaikant tam tikro reikalavimo lieka neaišku kokiu reikalavimus tokios programos turėtų atitikti apskritai. Ar nesant jokių reikalavimų šioms programoms, nebus pažeidžiami lošėjų, pavyzdžiui, neišmokant jiems laimėjimų ir valstybės interesai, pavyzdžiui, slepiant pajamas ir vengiant mokesčių. Siūlytina nustatyti bent minimalius reikalavimus tokioms programoms. 26. Siekiant teisinio aiškumo, projekto 13 straipsniu keičiamoje įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje po žodžio „nuotolinio“ įrašytini žodžiai

„bingo, totalizatoriaus ar lažybų“, projekto 14 straipsniu kečiamoje įstatymo

19 straipsnio 3 dalyje po žodžių „nuotolinio totalizatoriaus“ bei „nuotolinių

lažybų“ – žodis „lošimo“. 27. Derinant projekte terminiją tarpusavyje, pildomo įstatymo 20¹ straipsnio 1 dalyje vietoj žodžių „lošimo reglamentą“ įrašytini žodžiai

„nuotolinių lošimų organizavimo reglamentą“. Analogiška pastaba taikytina ir

pildomo įstatymo 20³ straipsnio 2 dalies  2 punktui. 28. Pildomo įstatymo 20¹ straipsnio 2 dalis iš dalies dubliuoja projektu teikiamo⁸

1 straipsnio turinį. Vadovaujantis teisės aktų glaustumo principu nuostatos įstatyme neturi

būti kartojamos. Reikalavimus pakanka nustatyti vieną kartą ir vienoje vietoje, nes nuostatų kartojimas keliose įstatymo vietose yra perteklinis ir neturi teisinio krūvio. 29. Pildomo įstatymo 20¹ straipsnio 3 dalies 2 punkte pateikiama nuoroda į įstatymo 20 straipsnį.

Pastebėtina, jog įstatymo 20 straipsnis reguliuoja tik atvejus, kai asmuo įeina į lošimo automatų ir bingo salonus, lažybų bei totalizatoriaus punktus, o teikiamas įstatymo pakeitimas reguliuoja nuotolinio lošimo atvejus. Todėl aptariamas pakeitimas yra nesuprantamas ir neturi teisinio krūvio. Siūlytina nuostatą tikslinti arba atitinkamai keisti ir įstatymo 20 straipsnį. 30. Pildomo įstatymo 20¹ straipsnio 3 dalies 4 punktas yra perteklinis. 31. Pildomo įstatymo 20² straipsnio pavadinimas neatitinka straipsnio reguliavimo dalyko, nes straipsnyje pateikiamos nuostatos susijusios ne tik su sutartimi, tačiau ir nustatančios tam tikrus reikalavimus asmenims. Siūlytina koreguoti straipsnio pavadinimą arba straipsnyje palikti tik nuostatas tiesiogiai susijusias su sutartimi, jos turiniu, reikalavimais sutarties sudarymui. 32. Atsižvelgiant į tai, kad pildomo įstatymo 20³ straipsnio 1 dalyje reglamentuojama tik elektronine forma (t.y. ryšio priemonėmis) sudaroma nuotolinio lošimo sutartis, vietoj žodžių „Nuotolinių lošimų dalyvio sutartis su lošėju yra laikoma sudaryta lošimų organizatoriaus svetainėje“ įrašytini žodžiai „Elektronine forma lošimų organizatoriaus svetainėje sudaroma nuotolinio lošimo sutartis su lošėju yra laikoma sudaryta“. Be to, pastebėtina, jog nors pildomo įstatymo 20² straipsnio

1 dalyje nurodoma, kad nuotolinio lošimo sutartis gali būti

rašytinė, aptariamas straipsnis visiškai nereguliuoja rašytinės sutarties sudarymo sąlygų ir tvarkos. 33. Pildomo įstatymo 20⁴ straipsnio 1 ir 2 dalyse vietoj žodžio „nuotoliniai“ įrašytinas žodis „nuotolinio“. 34. Pildomo įstatymo 20⁶ straipsnio 3 dalyje po žodžio

„laimėjimas“ įrašytini žodžiai „arba pralaimėjimas“. 35. Pildomo įstatymo 20⁷

straipsnio siūloma reguliuoti kovos su nelegalios nuotolinių lošimų veiklos vykdytojais priemones.

Pastebėtina, jog pasirinktas modelis kelia abejonių dėl jo pagrįstumo , Priežiūros tarnybai suteikiamų galių ir santykio su pažeidimų pobūdžiu ir galima žala. Atkreiptinas dėmesys, jog pagal aptariamo straipsnio 4 dalį Priežiūros tarnyba pirmiausia priima tam tikrą įsakymą dėl tam tikrų sankcijų taikymo, kurios taikomos nedelsiant, o tik paskui kreipiasi į generalinį prokurorą, kuris per nenustatytą terminą kreipiasi į teismą dėl sankcijų patvirtinimo. Toks reguliavimas diskutuotinas dėl keleto priežasčių. Pirma, nėra suprantama, kodėl Priežiūros tarnyba turėtų kreiptis būtent į generalinį prokurorą. Siūlomu atveju, generalinis prokuroras turėtų atlikti tik pasiuntinio vaidmenį ir pristatyti dokumentus į teismą, nes jam nenustatomos jokios pareigos, susijusios su dokumentų įvertinimu. Tokio reguliavimo pagrįstumas kelia abejonių. Jei reguliavimu norėta nustatyti, kad duomenys apie galimai daromą teisės pažeidimą turėtų būti perduoti prokuratūrai dėl ikiteisminio tyrimo atlikimo, tai toks reguliavimas ir turėtų būti nustatytas. Be to, neaišku kodėl ir kokiu teisės aktu vadovaujantis duomenys turėtų  būti perduodami generaliniam prokurorui, ne tam tikrai prokuratūrai. Antra, neaišku kodėl Priežiūros tarnyba negali kreiptis į teismą tiesiogiai ir pateikti teismui dokumentus. Neaišku kodėl ir kokiu pagrindu tokia Priežiūros tarnybos teisė yra ribojama. Trečia, kelia abejonių pasirinktas būdas, jog pirmiausia taikomos sankcijos, o tik paskui reikalaujama gauti teismo patvirtinimą tokioms sankcijoms. Pažymėtina, jog galimai dėl sankcijų taikymo padaryta žala būtų didesnė, nei siekiamų apsaugoti gėrių vertė. Atsižvelgiant į tai, jog tokia žala turėtų būti atlyginama iš valstybės biudžeto, svarstytina galimybė nustatyti Priežiūros tarnybos pareigą kreiptis į teismą ir gauti teismo patvirtinimą prieš taikant sankcijas.

Be to, aptariamame kontekste pažymėtina ir tai, jog analogiška praktika, kai siekiant pritaikyti reikšmingas sankcijas pirmiausia kreipiamasi į teismą, taikoma ir kituose įstatymuose. Pavyzdžiui, paminėtina Energetikos įstatymo 8 straipsnio 10 dalis, arba Elektroninių ryšių įstatymo 73 straipsnio 6 dalis. Šiuose teisės aktuose aiškiai nustatoma kreipimosi į teismą tvarka, t.y. nurodomas konkretus teismas, nustatomi aiškūs prašymo nagrinėjimo teisme terminai ir aiški apskundimo tvarka. Tuo tarpu, siūlomas reguliavimas yra neaiškus, nesiejamas su konkrečiais nagrinėjimo terminais, t.y. bylos būtų nagrinėjamos bendra tvarka ir eiliškumu, o tokia situacija gali tiesiogiai sąlygoti tiesioginį didelių nuostolių atsiradimą. 36. Svarstytina, ar yra pakankama pildomo įstatymo 20⁸ straipsnio 1 dalyje nurodyta minimali suma, skirta nuotolinių lošimų laimėjimams išmokėti – 7 240 eurų, atsižvelgiant į nuotoliniuose lošimuose dalyvaujančių asmenų skaičių, statomas bei galimas laimėti sumas. Be to, kelia abejonių nustatoma galimybė tokią sumą investuoti į vertybinius popierius, kadangi dėl to neabejotinai ilgėtų laimėjimų išmokėjimo terminas. Taip pat manytina, jog derėtų nustatyti lošimo organizatorių pareigą tam tikru periodiškumu teikti Priežiūros tarnybai informaciją apie disponuojamų lėšų, skirtų laimėjimams išmokėti, dydį. 37. Projekto 16 straipsniu keičiamo įstatymo 21 straipsnio 4¹ dalyje iš dalies kartojami reikalavimai nustatyti, teikiamame įstatymo 20¹ straipsnio 4 dalyje ir reikalavimai nustatyti projekto 16 straipsniu keičiamo įstatymo

21 straipsnio 3 dalyje. Toks reikalavimų kartojimas yra perteklinis ir neturi

teisinio krūvio. Siūlytina reikalavimus formuluoti vienoje teisės normoje, jų nekartojant. 38.

38. Projekto 18 straipsniu keičiamo įstatymo 23 straipsnio pavadinimas

nesutampa su siūlomais pakeitimais, t.y. keičiamo įstatymo 23 straipsnio pavadinimą reikėtų patikslinti, nurodant, kad šiame straipsnyje reglamentuojamas ir leidimų organizuoti nuotolinius lošimus papildymas ir pakeitimas. 39. Projektą siūlome papildyti 22 straipsniu, reglamentuojančiu pasiūlymą Lietuvos Respublikos Vyriausybei ar jos įgaliotoms institucijoms iki įstatymo įsigaliojimo priimti būtinus poįstatyminius aktus. 40. Pažymėtina, kad pagal teisės technikos taisykles, projekto lyginamajame variante straipsnių pakeitimų esmės turi būti dėstomos neparyškintomis raidėmis. Departamento direktorius                                                                       Andrius Kabišaitis E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. edvinas.musinskis @lrs.lt D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. dainius.zebleckis @lrs.lt

Teisės departamento išvada

2015-03-23 · the official register ↗

EUROPOS TEISĖS DEPARTAMENTAS

PRIE

LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTERIJOS

Biudžetinė įstaiga, Vil niaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. etd @etd.lt . Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2015-05- Nr. Į 2015-03-23

Nr. XIIP-2843, XIIP-2844

Lietuvos Respublikos Seimui

DĖL PROJEKTŲ NR. XIIP‑2843

IR XIIP-2844 ATITIKTIES EUROPOS SĄJUNGOS TEISEI

Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktus derinti Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo Nr. IX-325 2, 3, 5, 8, 10, 12, 14, 16, 17, 19, 21, 22, 23, 24, 28 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo 8¹ , 10¹ , 10² ,¹⁰³ straipsniais ir antruoju¹ skirsniu įstatymo projektą Nr. XIIP‑2843 (toliau – ALĮ projektas) ir Lietuvos Respublikos loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo Nr. IX-326 4 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2844, pažymime, kad pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2015 m. kovo 26 d. dėl Projekto pateiktoms pastaboms. Taip pat teikiame papildomų pastabų ir pasiūlymų:

1. Pirmiausia, norėtume atkreipti dėmesį į tai, kad

Europos Komisija jau yra pateikusi Lietuvos Respublikai du neoficialius paklausimus (2012 m. spalio 24 d. ir 2013 m. kovo 18 d. paklausimas Nr. 3899/12/MARK – Pilot sistema) azartinių lošimų organizavimo nuotoliniu būdu srityje.

Paklausimuose Komisija abejoja, ar Lietuvoje egzistuojantis azartinių lošimų reguliavimas yra suderinamas su Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 49 ir 56 straipsniais, kuriais garantuojama įsisteigimo laisvė ir laisvas paslaugų teikimas vidaus rinkoje. [1] Komisija savo raštuose pripažįsta, kad nacionalinės valdžios institucijos gali laisvai nustatyti internetiniams lošimams taikytinos politikos tikslus, tačiau nacionalinės teisės aktai yra tinkami garantuoti nurodyto tikslo įgyvenimą, tik jeigu jais iš tikrųjų nuosekliai ir sistemingai siekiama nurodyto tiksl

• o. [2]

Taigi, bet kokius nacionalinių teisės aktų projektus šioje srityje yra būtina tinkamai pagrįsti . Manytume, kad ALĮ projekte įtvirtintas reguliavimas būtų tinkama priemonė tam tikroms Komisijos keliamoms abejonėms išsklaidyti. Tačiau atsižvelgiant, be kita ko, į šio rašto 4‑6 punktuose nurodytas pastabas, galima teigti, kad ALĮ projektu nėra visiškai nuosekliai ir sistemingai reglamentuotas azartinių lošimų organizavimas nuotoliniu būdu. Todėl nemanome, kad ALĮ projekte numatytų nuostatų įsigaliojimas galėtų visiškai panaikinti Komisijos abejones dėl Lietuvoje egzistuojančio azartinių lošimų reguliavimo suderinamumo su SESV. 2. Pažymime, kad turėtų būti patikslintas ALĮ projekto

2 straipsnio 20 dalyje įtvirtintas „bendrovės“ apibrėžimas, antrajame jo

sakinyje žodį „įsteigtas“ naudojant kilmininko linksniu („įsteigto“). 3. Kadangi į ALĮ projekto 2 straipsnio 24 punkte įtvirtintą „valstybės narės“ apibrėžimą patenka ir Lietuvos Respublika, toliau ALĮ projekte (16 straipsnio 5 dalyje, 20⁴ straipsnyje) siūlytume į žodžių junginį „Lietuvos Respublikoje arba valstybėje narėje“ įterpti žodį

„kitoje“ ir jį išdėstyti taip: „Lietuvos Respublikoje arba kitoje valstybėje

narėje“. 4.

4. Pažymime, kad abejonių kelia ALĮ projekto 8¹

straipsnyje ir 20¹ straipsnio 2 dalyje numatytas reikalavimas nuotolinių lošimų organizatoriams prieš teikiant tokias elektronines paslaugas turėti ir „tradicines“ lošimų vietas. Pabrėžtina, kad nuotolinius lošimus galės organizuoti tik tie asmenys, kurie bus įsisteigę Lietuvoje, kurie turės patvirtintą nuotolinio lošimo reglamentą ir kurie atitiks kitus nustatytus papildomus reikalavimus (ALĮ projekto 20¹ ‑20⁶ straipsniai). Atsižvelgiant į visas šias kontrolės priemones, kyla abejonių dėl to, ar

„tradicinių“ lošimų vietų turėjimo nuotolinių lošimų organizatoriui

reikalavimas atitinka pagrįstumo ir proporcingumo kriterijus. Be to, atsižvelgiant į ALĮ projekto 8¹ straipsnio paskutiniajame sakinyje numatytą 2 metų terminą „tradicinėms“ lošimų vietoms įsteigti, kyla klausimas dėl praktinio 8¹ straipsnyje ir 20¹ straipsnio 2 dalyje nustatyto reikalavimo efektyvumo. Pastebėtina, kad subjektai, norintys organizuoti nuotolinius lošimus, tačiau vengiantys įsteigti

„tradicines“ lošimų vietas, galėtų kas dvejus metus įsteigti vis naują bendrovę

ir taip nesilaikyti šio reikalavimo. 5. Tiek, kiek tai susiję su ALĮ projekto 8¹ straipsnyje numatytu minimalaus įstatinio kapitalo reikalavimu, atkreipiame Jūsų dėmesį į tai, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas minimalaus įstatinio kapitalo reikalavimą jau yra pripažinęs nepateisinamu apribojimu steigiant privačią saugos įmonę, [3] todėl kyla abejonių, ar tokio reikalavimo taikymas nuotolinius lošimus norinčioms organizuoti įmonėms būtų proporcingas numatytiems tikslams pasiekti. 6. ALĮ projekto 20⁸ straipsnyje lošėjų apsaugos prasme yra įtvirtintas aiškus reikalavimas nustatyti 7 240 eurų sumą, kurią lošimų organizatorius turi būti sukaupęs idant nekiltų trukdžių išmokant laimėjimus.

Tačiau nėra aišku, kodėl Priežiūros institucijai yra suteikiama teisė nustatyti, kur šias sumas turi investuoti ar laikyti lošimų organizatorius (investuoti į Vyriausybės vertybinius popierius, laikyti banko sąskaitose ar bendrovės kasoje). Manome, kad šis reikalavimas nepagrįstai varžo verslo laisvę, be to, papildomai neužtikrina vartotojų interesų. 7. Galiausiai, norėtume priminti, kad Lietuvos Respublika turi laikytis įsipareigojimo pranešti apie rengiamus teisės aktų projektus, kurie nustato paslaugų taisykles (šiuo atveju lošimų paslaugai nustatytus reikalavimus), kaip nustatyta 1998 m. birželio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 98/34/EB, nustatančioje informacijos apie techninius standartus ir reglamentus teikimo tvarką (toliau – Direktyva 98/34/EB). [4] Atsižvelgdami į tai, pažymime, kad ALĮ projektą prieš jo priėmimą turėtų būti notifikuotas Europos Komisijai. Taip pat atkreipiame Jūsų dėmesį į tai, kad pagal Direktyvoje 98/34/EB nustatytą tvarką valstybė narė trims mėnesiams turi atidėti Komisijai notifikuotino projekto priėmimą nuo tos dienos, kai Komisija gauna šios direktyvos 8 straipsnio 1 dalyje nurodytą pranešimą. Generalinio direktoriaus pavaduotoja                                                               Rūta Krasuckaitė Aistė Svinkūnaitė, tel. 8 706 63 686, el. p. [email protected] [1] Pažymėtina, kad Schindler byloje (C-275/92) ES Teisingumo Teismas pirmą kartą patvirtino, kad tarpvalstybinių lošimų paslaugų teikimas ir naudojimasis jomis yra ūkinė veikla, kuriai taikoma Sutartis.

Be to, Gambelli byloje (C‑243/01) Teismas pripažino, kad Sutartis taikoma elektroninėmis priemonėmis siūlomoms paslaugoms ir kad nacionaliniai teisės aktai, kuriais valstybėje narėje įsteigtiems operatoriams draudžiama siūlyti internetinių lošimų paslaugas vartotojams kitoje valstybėje narėje arba varžoma laisvė gauti kitoje valstybėje narėje įsisteigusio teikėjo siūlomas paslaugas ar pasinaudoti iš jų gaunama nauda, riboja paslaugų teikimo laisvę.

pastraipa įpareigoja valstybes nares pateikti Komisijai kiekvieno techninio reglamento projektą (visų pirma žr. 1996 m. rugsėjo 17 d. Sprendimo Komisija prieš Italiją , C‑289/94, Rink. p. I‑4405, 52 ir 53 punktus bei 1998 m. gegužės 7 d. Sprendimo Komisija prieš Belgiją , C‑145/97, Rink. p. I‑2643, 10 punktą).

Teisės departamento išvada

2015-05-11 · the official register ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

KANCELIARIJOS

TEISĖS

DEPARTAMENTAS

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS AZARTINIŲ

LOŠIMŲ ĮSTATYMO NR. IX-325 2, 3, 4, 8, 10, 12, 14, 16, 17, 19, 21, 22, 23, 24,

28 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO, ĮSTATYMO PAPILDYMO 8¹

projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

1Pažymėtina,

jog įstatymo projekto ir įstatymo projekto lyginamojo varianto teksto redakcijos skiriasi. Šioje išvadoje pateikiamos pastabos dėl įstatymo projekto teksto redakcijos, išdėstytos įstatymo projekto Nr. XIIP-2843(2) lyginamajame variante , kadangi ši redakcija atitinka Seimo Biudžeto ir finansų reikalų komiteto 2015-05-06 išvados Nr.109-P-15 tekstą dėl įstatymo projekto Nr. XIIP-2843. Tuo atveju, jei įstatymo projekto tikroji redakcija išdėstyta įstatymo projekte Nr. XIIP-2843(2), o ne lyginamajame variante, dėl įstatymo projekto teiktinos pastabos, išdėstytos Teisės departamento išvadoje dėl įstatymo projekto Nr. XIIP-2843, be to, ir kitos pastabos išdėstytos šioje išvadoje, kuriose atskirai paminėta, jog pastabos teikiamos ne dėl įstatymo projekto Nr. XIIP-2843(2) lyginamojo varianto. 2. Projekto 5 straipsniu pildomame įstatymo 8¹ straipsnyje siūloma nustatyti, kad organizuoti nuotolinius lošimus licencijos organizuoti lošimus turėtojas gali tik tuomet, kai šio įstatymo nustatyta tvarka yra įsteigęs  ir teikia lošimo paslaugas ne mažiau kaip vienuose lošimo namuose (kazino), arba ne mažiau 5 totalizatoriaus punktus žirgų totalizatoriui organizuoti, arba ne mažiau kaip

10 lošimo automatų salonų arba  ne mažiau 20 lažybų arba totalizatoriaus

punktų.

Nepaisant Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto 2015 m. balandžio 15 d. išvados, kad šios nuostatos neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, manome, kad toks reikalavimas yra neproporcingas siekiamam tikslui (vartotojų teisių apsaugos) bei sudaro nelygias konkurencines sąlygas tarp šiuo metu tokius punktus įsteigusių subjektų ir naujų azartinių lošimų rinkos dalyvių, siekiančių pradėti teikti nuotolinių lošimo paslaugas. Be to, ryšio nepagrįstumą ir neproporcingumą patvirtina ir projekto nuostata, kad lošimus organizuojantys subjektai net 2 metus gali teikti nuotolinio lošimo paslaugas ir netenkinat būtino minimalaus atidarytų lošimo vietų skaičiaus reikalavimo, kas savaime paneigia nurodomą padidintos vartotojų teisių apsaugos tikslą. 3. Pastaba teikiama ne dėl įstatymo projekto Nr. XIIP-2843(2) lyginamojo varianto:

Projekto 1 straipsniu pildoma įstatymo 2 straipsnio 18 dalyje siūloma nustatyti, kad „ Nuotolinio lošimo paslaugos

• paslaugos, kurios apima pinigų sumos statymą lošimuose, įskaitant abipuses

lažybas, ir yra teikiamos ryšio priemonėmis ir (ar) internetu sudarius nuotolinio lošimo sutartį.“ Pažymėtina, jog šios dalies žodžiai „ir (ar) internetu sudarius nuotolinio lošimo sutartį.“  yra pertekliniai, nes kartoja straipsnio 17 dalies nuostatą, be to, šie žodžiai vertintini kaip klaidinantys, nes naudojant jungtuką „ar“, galima susidaryti įspūdį, jog nuotolinio lošimo sutarties sudarymas yra tik alternatyvus reikalavimas ir tokia sutartis gali būti nesudaroma visais atvejais.

Taip pat pažymėtina, jog neaišku kodėl šioje nuostatoje apskritai atsiranda žodis „internetas“, nes kitur įstatyme vartojama nuotolinio ryšio priemonių sąvoka, ryšio pobūdžio nesukonkretinant. Atsižvelgiant į išsakytas pastabas siūlytina aptariamų žodžių nuostatoje atsisakyti. 4. Projekto 3 straipsniu pildoma įstatymo 4 straipsnio 3 dalis sistemiškai nedera su pildomo straipsnio turiniu ir pavadinimu, nes nustato tam tikrus reikalavimus, asmenims, siekiantiems verstis tam tikra veikla. Tuo tarpu keičiamas straipsnis vadinasi „Institucija, išduodanti licencijas organizuoti lošimus“ ir nustato valstybines institucijas, turinčias tam tikrus įgaliojimus azartinių lošimų priežiūros srityje. Siūlytina teikiamą pakeitimą perkelti į deramą straipsnį (pvz. dėstyti įstatymo 8 straipsnio 2 dalimi) arba dėstyti atskiru straipsniu. 5. Derinant tarpusavyje projekto terminiją bei atsižvelgiant į tai, kad projekto 3 straipsniu pildomoje įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti privalomą leidimų organizuoti nuotolinius lošimus sąlygą, vietoj žodžių „lažybas, įskaitant lažybas naudojant lažybų įrenginius, ar totalizatorių“ reikėtų įrašyti žodžius „nuotolinio lošimo lažybas, įskaitant lažybas naudojant lažybų įrenginius, ar nuotolini lošimo totalizatorių“.

Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad siūloma formuluotė suponuoja, kad nepaisant nuotolinių lošimų rūšies, bendrovė turi turėti bet kurią vieną licenciją organizuoti lošimus, todėl svarstytina, ar pagrįstas reikalavimas bendrovei, norinčiai teikti pavyzdžiui nuotolinių stalo lošimų paslaugas, turėti tik licenciją organizuoti lažybas. Be to,  manome, kad šioje dalyje turėtų būti nuostata dėl privalomo leidimo ir siekiant teikti nuotolinio bingo lošimo paslaugas. 6. Pastaba teikiama ne dėl įstatymo projekto Nr. XIIP-2843(2) lyginamojo varianto:

Projekto 2 straipsniu pildomoje įstatymo 3 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti: „ Nuotolinis lošimas – lošimas, kuriame lošėjų statymai priimami ir laimėjimai išmokami naudojant ryšio priemones. Nuotoliniams lošimams priskiriami ir lošimai internetu (virtualieji lošimai) “. Šioje nuostatoje vartojama sąvoka „lošimai internetu (virtualieji lošimai)“. Sąvoka nėra savaime aiški, todėl vadovaujantis teisinio aiškumo principu, būtina ją apibrėžti įstatymo 2 straipsnyje. Be to pastebėtina, jog apskritai neaiški siūlomos nuostatos „ Nuotoliniams lošimams priskiriami ir lošimai internetu (virtualieji lošimai)“ paskirtis. Nes neaišku, kuo lošimai internetu skiriasi nuo kitų nuotolinių lošimų, kodėl juos reikia atskirai paminėti, nors toliau įstatymo projekte tokia lošimų rūšis niekur neminima. Lygiai taip pat neaiški ir žodžių skliausteliuose „virtualieji lošimai“ paskirtis prasmė ir esmė. Jei egzistuoja šios nuostatos teisinė reikšmė, būtina ją aptarti.

Priešingu atveju nuostata vertintina kaip neturinti teisinio krūvio ir perteklinė, nes jos reguliavimo objektas yra savitikslis ir nėra jokių šio objekto sąsajų su įstatymo projekto tekstu. Jei lošimai internetu yra vienintelė nuotolinių lošimų rūšis, tai derėtų aptarti, jei tokių rūšių yra daugiau, siūlytina jas išvardinti, kad atsirastų loginė ir teisinė teikiamos nuostatos prasmė ir reikšmė. 7. Atsižvelgiant į tai, kad viena iš lošimo rūšių yra nuotolinis lošimas, projekto 4 straipsniu keičiamame įstatymo 8 straipsnyje turi būti reglamentuojama ir reikalavimai bendrovėms, siekiančioms organizuoti nuotolinius lošimus. Kaip minėta anksčiau išvadoje, siūlome šiame straipsnyje dėstyti projekto 3 straipsniu siūlomą nuostatą dėl reikalavimų organizuojant nuotolinius lošimus. 8. Projekto 5 straipsniu pildomame įstatymo 8¹ straipsnyje nustatyta, kad bendrovės, norinčios organizuoti visų rūšių nuotolinius lošimus, įstatinis kapitalas turi būti ne mažesnis negu 1 158 000 eurų. Iš siūlomos formuluotės nėra aišku, ar šis įstatinio kapitalo reikalavimas būtų taikomas tik tai bendrovei, kuri organizuotų išimtinai visų lošimo rūšių nuotolinius lošimus, ar, vis dėlto, šis įstatinio kapitalo dydžio reikalavimas būtų taikomas bendrovei, kuri organizuotų bet kurios lošimų rūšies nuotolinius lošimus. Jeigu šis reikalavimas būtų taikomas tik tai bendrovei, kuri organizuotų išimtinai visų lošimų rūšių nuotolinius lošimus, taip pat reikėtų aiškiai nustatyti reikalavimus ir bendrovėms, kurios organizuotų ne visų, o tik kelių ar tik vienos rūšies lošimo nuotolinius lošimus. Jeigu šis reikalavimas, vis dėlto, būtų taikomas bendrovei, kuri organizuotų bet kurios lošimų rūšies nuotolinius lošimus, taip reikėtų ir nurodyti.

Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pagal projekto nuostatas (keičiamo įstatymo 2 straipsnio 20 dalis) nuotolinius lošimus galėtų organizuoti ne tik licenciją ir leidimą gavęs valstybės narės juridinio asmens filialas Lietuvos Respublikoje, tačiau ir kitos organizacijos, neturinčios juridinio asmens teisių, filialas Lietuvos Respublikoje. Atsižvelgiant į tai, paskutiniajame 8¹ straipsnio sakinyje formuluotėje „įsteigęs juridinis asmuo“ brauktinas žodis

„juridinis“. Kita vertus, įstatinio kapitalo reikalavimo taikymas juridinio

asmens teisių neturinčiai organizacijai, kuri objektyviai įstatinio kapitalo net negali turėti, savaime atimtų galimybę tokiam asmeniui teikti nuotolinio lošimo paslaugas Lietuvos Respublikoje net ir įsisteigus Lietuvoje, kas prieštarautų laisvam paslaugų judėjimui Europos Sąjungoje. Atitinkamai tikslintinos ir keičiamo įstatymo 13 straipsnio nuostatos dėl įstatinio kapitalo, nes jos šiuo metu nustato reikalavimus tik Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių įstatiniam kapitalui. 9. Manytina, jog vadovaujantis teisinio aiškumo principu, projekto 6 straipsnio 1 dalimi teikiamame įstatymo 10 straipsnio 5 dalies pakeitime derėtų nustatyti, jog draudimo atsiskaityti banko kortelėmis ir bankomatų statymų vietų draudimas netaikomas nuotolinių lošimų organizavimo vietoms, kad šios nuostatos nebūtų galima suprasti taip, jog draudimo išimtis netaikoma organizuojant nuotolinius lošimus. Nes teikiama išimtis nesiejama su nuotolinio lošimo organizavimo vieta, t.y. su vieta kurioje yra lošėjas, ji siejama su nuotolinio lošimo organizavimo procesu apskritai, t.y. iš nuostatos turinio galima daryti išvadą, jog tais atvejais, kai asmuo be įprastų lošimų organizuoja dar ir nuotolinius lošimus, jam įstatyme nustatytas draudimas dėl bankomatų ir atsiskaitymų yra netaikomas.

Siūlytina koreguoti nuostatą. 10. Nėra suprantama projekto 6 straipsniu keičiamos įstatymo 10 straipsnio 9 dalies nuostata, kad vidinė lošimų reklama, pateikiama lošimų organizavimo vietose ir lošimų organizatoriaus interneto svetainėje, leidžiama tik asmenims, sudariusiems nuotolinio lošimo sutartį. Atkreiptinas dėmesys, kad draudimas reklamuoti azartinius lošimus bei pareiga laikytis tam tikrų reikalavimų vidinei lošimų reklamai taikomi licencijas turintiems lošimų organizatoriams, o ne lošėjams, todėl formuluotė „reklama leidžiama tik asmenims, sudariusiems nuotolinio lošimo sutartį“ savo turiniu yra nesuprantama. Galbūt siekiama nustatyti, kad vidinė lošimų reklama turi būti prieinama tik nuotolinio lošimo sutartį sudariusiems asmenims. 11. Projekto 6 straipsniu keičiamoje įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad lošimus, organizuojamus lošimo namuose (kazino), įskaitant ir šiuos lošimus, organizuojamus nuotoliniu būdu , gali lošti asmenys, kuriems sukakę 21 metai. Atkreiptinas dėmesys, kad formuluotės „įskaitant ir šiuos lošimus, organizuojamus nuotoliniu būdu“ turinys yra neaiškus, nes projekte nenumatytos atskiros nuotolinių lošimų lošimo namuose (kazino) rūšys. 12. Projekto 9 straipsniu pildomo įstatymo 10³ straipsnio 1 ir 2 dalys tarpusavyje turėtų būti suderintos, t.y. šio straipsnio 1 dalyje po žodžių „nuotolinio lošimo įrenginiais“ reikėtų įrašyti žodžius „stalo lošimų, žaidimo automatų“. 13.

13. Projekto 12 straipsniu keičiamoje įstatymo 16 straipsnio 5 dalyje

pirmasis sakinys savo turiniu iš esmės pakartoja dvi analogiškas nuostatas, todėl, siekiant teisės akto glaustumo, siūlome jį redaguoti, atsisakant perteklinės nuostatos. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad keičiamos 16 straipsnio 5 dalies paskutiniai du sakiniai neturėtų būti dėstomi kaip pastraipa, nes straipsnių dalys pastraipų neturi. 14. Projekto 12 straipsniu pildomoje įstatymo 16 straipsnio 5¹ dalyje reikėtų patikslinti kuris iš šioje dalyje nurodytų dviejų draudimų netaikomas lažybų ir (ar) totalizatoriaus (įskaitant žirgų totalizatorių) apskaitos programoms. 15. Pildomo įstatymo 20⁷ straipsnio siūloma reguliuoti kovos su nelegalios nuotolinių lošimų veiklos vykdytojais priemones. Šio stapinio 2 dalyje nustatomi terminai, per kuriuos tam tikri teismai privalo išnagrinėti gautus prašymus. Kelia abejonių, jog nuostatoje analogiški terminai skaičiuojami skirtingai - valandomis ir dienomis. Vadovaujantis teisinio aiškumo ir nuoseklumo principais siūlytina terminus skaičiuoti vienodai, t.y., pavyzdžiui,  tik dienomis. Be to, aptariamoje straipsnio dalyje siūloma nustatyti, jog „ Priežiūros tarnybos atstovas turi teisę dalyvauti, kai nagrinėjamas skundas“. Nuostatos turinys kelia abejonių. Pirma, pastebėtina, jog tiek galiojančioje Administracinių bylų teisenos įstatymo redakcijoje, tiek ir Seimui pateiktoje naujoje šio įstatymo redakcijoje (įstatymo projekto Nr.XIIP-2877), numatoma, jog apeliacinėje instancijoje bylų nagrinėjimas vyksta rašytinio proceso tvarka, „ išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas.

Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka.“ Atsižvelgiant į tokią situaciją, kelia abejonių, jog teikiamu įstatymo projektu siūloma de facto įtvirtinti žodinį apeliacinio proceso modelį, nederantį su galiojančiu teisiniu reguliavimu. Antra, pažymėtina ir tai, jog neaišku kokį vaidmenį galėtų atlikti Priežiūros tarnybos atstovas apeliaciniame teismo procese. Atkreiptinas dėmesys, jog šiuo atveju nenagrinėjamas joks ginčas ir nėra kitos ginčo šalies į kurios pareiškimus reikėtų pateikti atsikirtimus. Nėra aišku, kokius papildomus žodinius argumentus galėtų pateikti Priežiūros tarnybos atstovas, kurių nebuvo galima išdėstyti raštu dviejuose procesiniuose dokumentuose – prašyme pirmos instancijos teismui ir skunde apeliacinės instancijos teismui. Trečia, taip pat pastebėtina, jog įstatymo projektu teikiamas teisinis reguliavimas dėl skundų nagrinėjimo tvarkos savo svarba neišsiskiria iš kitų bylų, kurios nagrinėjamos administraciniuose teismuose. Todėl toks teikiamo reguliavimo išskirtinumas, nesant tam objektyvių priežasčių, kelia rimtų abejonių dėl jo proporcingumo siekiamiems tikslams ir derėjimo su administracinės teisenos sistema. Ketvirta, atskirai aptartina ir tai, jog žodinio proceso modelio taikymas apeliacinėje teismo instancijoje, pagal teikiamą reguliavimą, priklausytų išimtinai tik nuo tam tikro Priežiūros tarnybos atstovo noro, ar nenoro, dalyvauti skundo nagrinėjime, nes tik nuo šio asmens priklausytų, ar jis realizuos savo teisę dalyvauti skundo nagrinėjime, ar ne.

Tai yra teismas turėtų atsiklausti tam tikro asmens norų ir juos sužinojęs, pasirinkti proceso modelį. Tokia situacija, kai ne teismas pasirenka bylos nagrinėjimo modelį, o tam tikras asmuo jį teismui nurodo, taip kelia rimtų abejonių dėl jos pagrįstumo ir proporcingumo bei dėl Priežiūros tarnybos atstovams suteikiamų įgaliojimų apimties įtakoti teismo darbą atitikties Teismų įstatymo ir procesinių įstatymų nuostatoms. Atsižvelgiant į išdėstytas pastabas siūlytina atsisakyti reguliavimo, suteikiančio teisę Priežiūros tarnybos atstovams rinktis apeliacinio proceso modelį ir jų teisę dalyvauti nagrinėjant skundą. Tuo atveju, jei reguliavimo nebūtų atsisakyta, siūlytina nustatyti Priežiūros tarnybos atstovo teises ir funkcijas dalyvaujant nagrinėjant skundą, kurių, pagal jų esmę, negalima įgyvendinti rašytinio proceso tvarka, nes priešingu atveju tiek teismams, tiek ir Priežiūros tarnybos atstovams būtų nustatoma perteklinė ir neturinti teisinio krūvio administracinė našta. 16. Projekto

21 straipsnio pavadinime brauktini žodžiai „ir įgyvendinimas“, o pačiame

straipsnyje po žodžių „Šis įstatymas“ įrašytini žodžiai „išskyrus 22 straipsnį“. Departamento direktorius                                                                       Andrius Kabišaitis E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. edvinas.musinskis @lrs.lt D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. dainius.zebleckis @lrs.lt

Komiteto išvada

2015-03-23 · the official register ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

INFORMACINĖS

VISUOMENĖS PLĖTROS komitetaS

PAPILDOMO KOMITETO

I Š V A D A

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS AZARTINIŲ

LOŠIMŲ ĮSTATYMO NR. IX-325 2, 3, 5, 8, 10, 12, 14, 16, 17, 19, 21, 22, 23, 24,

28 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO, ĮSTATYMO PAPILDYMO 8¹

2015 m. gegužės 5 d. Nr. 280-P-11

1. Komiteto posėdyje dalyvavo

(vardas, pavardė, institucija): Komiteto pirmininkas Mindaugas Bastys, Komiteto nariai: Sergejus Jovaiša, Gediminas Kirkilas, Audrius Nakas, Dalia Teišerskytė, Komiteto biuro vedėjas Vidas Ramanavičius, biuro patarėjos Rita Beinorienė ir Irina Jurkšuvienė, biuro padėjėja Lina Giriūnienė. Kviestieji asmenys: Lolita Šumskaitė, Finansų ministerija, Virginijus Daukšys ir Arnoldas Dilba, Lošimų priežiūros tarnyba, Karolis Vinciūnas, asociacija „Lažybų organizatorių aljansas“, Kristina Mockutė, UAB „Olimoic Casino Group Baltija“, Gintas Kerbelis, Valerij Keldanovič ir Olga Meškienė, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Vytautas Bučinskas, Infobalt, Šarūnas Frolenko, lobistas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-03-26 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

Projekto 5 straipsniu pildomame įstatymo 8¹ straipsnyje bei pildomame 20¹ straipsnyje siūloma nustatyti, kad organizuoti nuotolinius lošimus licencijos organizuoti lošimus turėtojas gali tik tuomet, kai šio įstatymo nustatyta tvarka yra įsteigęs  ir teikia lošimo paslaugas ne mažiau kaip vienuose lošimo namuose (kazino), arba ne mažiau 5 totalizatoriaus punktus žirgų totalizatoriui organizuoti, arba ne mažiau kaip 10 lošimo automatų salonų arba  ne mažiau 20 lažybų arba totalizatoriaus punktų.

Ši norma ginčytina dėl kelių priežasčių. Visų pirma, neaišku ar pakankamai pagrįstas ryšis tarp statymo punktų ar lošimo salonų arba namų atidarymo su nuotolinių lošimų organizatoriaus teikiamų paslaugų kokybės ar savo finansinių įsipareigojimų, kylančių iš nuotolinių lošimų organizavimo, užtikrinimu. Antra, valstybė, reguliuodama ūkinę veiklą, tame tarpe ypatingąjį teisinį režimą turinčių paslaugų teikimą, turi laikytis proporcingumo ir kitų Konstitucijoje įtvirtintų teisinės valstybės principų. Kaip ne kartą pažymėjo Konstitucinis Teismas aiškindamas Konstitucijos 46 straipsnį, pagal Konstituciją teisė į nuosavybę, kuria remiasi ir asmens ūkinės veiklos laisvė ir iniciatyva, gali būti ribojama dėl turto pobūdžio ir/arba dėl kitų priežasčių, kai neapribojus šios teisės nebūtų galima apsaugoti Konstitucijoje įtvirtintų vertybių, būtų pakenkta viešajam interesui, nebūtų apsaugotos kitų asmenų teisės ir laisvės, Konstitucijoje įtvirtintos vertybės, taip pat konstituciškai svarbūs tikslai (Konstitucinio Teismo 2002 m kovo 14 d. nutarimas).

Atsižvelgiant į tai, svarstytina projekto nuostatos dėl būtino minimalaus atidarytų lošimo vietų skaičiaus, kurio ryšys su nuotolinių lošimų organizavimu yra ginčytinas, atitiktis Konstitucijos 46 straipsniui, bei svarstytina, ar siūlomo reglamentavimo tikslas, nors pats tikslas įstatymo projekte nėra iki galo atskleistas, negali būti pasiektas taikant mažiau ūkinę veiklą ribojančias priemones. Atsižvelgti Yra TTK išvada, kad neprieštarauja Konstitucijai. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-03-26

2. Projekto pavadinime žodžiai „Lietuvos Respublikos“ bei „įstatymas“ turi būti

dėstomi naujos eilutės centre. Pritarti

3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas2015-03-26

3. Projekto 1 straipsniu pildomoje įstatymo 2 straipsnio 16 dalyje derėtų

tikslinti apibrėžiamą sąvoką, nustatant, jog šioje straipsnio dalyje pateikiama sąvokos „Nuotolinio lošimo ryšio priemonės“ apibrėžtis. Pritarti

Žr. IVPK

pasiūlymą 1. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-03-26

4. Projekto 1 straipsniu pildomoje įstatymo 2 straipsnio 17 dalyje siūloma

nustatyti, kad nuotolinio lošimo sutartis – tai lošimų organizatoriaus ir lošėjo sudaryta elektroninės formos sutartis.

Svarstytina, kodėl projekte nenumatoma galimybė lošėjui ir lošimų organizatoriui dėl nuotolinio lošimo paslaugų teikimo sudaryti paprastos rašytinės formos sutartį, taip apribojant šių subjektų teisę sudaryti sutartį nesinaudojant ryšio priemonėmis (atkreiptinas dėmesys, kad projektu pildomo 20² straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nuotolinio lošimo sutartis gali būti ir rašytinės formos). Be to, kadangi ši dalis reglamentuoja būtent nuotolinio lošimo sutarties turinį, reikėtų aiškiai nurodyti, kad pagal šią sutartį lošimų organizatorius įsipareigoja lošėjui teikti nuotolinio lošimo paslaugas ir išmokėti nuotolinio lošimo laimėjimą, o lošėjas – dalyvaudamas nuotoliniame lošime laikytis teisės aktuose ir lošimo reglamente nustatytos tvarkos ir taisyklių. Pritarti

Žr. IVPK

pasiūlymą 2. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-03-26

5. Projekto 1 straipsniu pildomoje įstatymo 2 straipsnio 18 dalyje nurodytina

kas turima omenyje vartojant terminą „atskiras paslaugų gavėjo prašymas“. Nurodytina kokiu būdu šis prašymas pateikiamas, kaip registruojamas ir kt., nes jokio papildomo teisinio reguliavimo susijusio su „atskirais prašymais“ nei įstatyme, nei projekte nėra. Pritarti

Žr. IVPK

pasiūlymą 3. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-03-26²³

6Siekiant teisinio aiškumo, pildomos įstatymo 2 straipsnio 20 dalies,

apibrėžiančios „bendrovės“ sąvoką, antrąjį sakinį siūlome dėstyti taip:

„Bendrove šiame įstatyme laikomas ir kitoje valstybėje narėje pagal tos

valstybės teisės aktus įsteigto bet kokios teisinės formos juridinio asmens ar organizacijos, neturinčios juridinio asmens teisių, kuriai toje valstybėje narėje suteikta teisė vykdyti lošimų veiklą, įsteigtas filialas, turintis buveinę Lietuvos Respublikoje ir atliekantis visas ar dalį juridinio asmens funkcijų“.

Pritarti

7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-03-26

7. Projekto 2 straipsniu pildomoje įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje

vartojama sąvoka „internetiniai (virtualieji) lošimai“. Sąvoka nėra savaime aiški, todėl vadovaujantis teisinio aiškumo principu, būtina ją apibrėžti įstatymo 2 straipsnyje. Pritarti

Žr. IVPK

pasiūlymus 3 ir 4. 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-03-26

8. Projekto 3 straipsniu pildoma įstatymo 5 straipsnio 3 dalis

sistemiškai nedera su pildomo straipsnio turiniu ir pavadinimu, nes nustato tam tikrus reikalavimus, asmenims, siekiantiems verstis tam tikra veikla. Tuo tarpu, keičiamas straipsnis vadinasi „ Licencijų organizuoti lošimus rūšys“ ir nustato tik licencijų rūšis. Siūlytina teikiamą pakeitimą perkelti į deramą straipsnį arba dėstyti atskiru straipsniu. Pritarti

9. Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas 2015-03-26

9. Derinant tarpusavyje projekto terminiją, projekto 3 straipsniu pildomoje

įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžių „nuotoliniu būdu organizuoti stalo lošimus, lošimus lošimo automatu <...>  įskaitant žirgų totalizatorių“ įrašytini žodžiai „teikti nuotolinio stalo lošimo, nuotolinių lošimų lošimo automatu <...>, įskaitant žirgų totalizatorių, paslaugas“.

Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad siūloma formuluotė suponuoja, kad nepaisant nuotolinių lošimų rūšies, bendrovė turi turėti bet kurią vieną licenciją organizuoti lošimus, pvz. svarstytina, ar pagrįstas reikalavimas bendrovei, norinčiai teikti nuotolines stalo lošimo paslaugas, turėti tik licenciją organizuoti lažybas. Derinant šią dalį su pildomoje 2 straipsnio 21 dalyje pateiktu „lošimų veiklos leidimo“ apibrėžimu, vietoj žodžių

„nuotolinių lošimų organizavimo leidimą“ reikėtų įrašyti žodžius „leidimą

organizuoti nuotolinius lošimus“. Be to,  tikslintinas ir įstatymo 5 straipsnio pavadinimas, nes siūloma šiame straipsnyje reglamentuoti ne tik licencijų rūšis, tačiau ir nustatyti reikalavimą dėl lošimų veiklos leidimų. Taip pat manome, kad šioje dalyje turėtų būti įrašyta nuostata ir dėl nuotolinio bingo lošimo paslaugų. Pritarti

10. Seimo

kanceliarijos Teisės departamentas 2015-03-26

10Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 8 straipsnio formuluotė suponuoja,

kad lažybas ar totalizatorių organizuojantiems subjektams nebūtina gauti atitinkamų licencijų , o užtenka tik turėti Priežiūros tarnybos patvirtintą lošimo reglamentą. Pritarti

11. Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas 2015-03-26

11. Projekto 5 straipsniu pildomame įstatymo 8¹

straipsnyje brauktini pertekliniai žodžiai „šio įstatymo 2 straipsnio 20 dalyje nurodytos“. Pritarti

12. Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas2015-03-26

12. Projekto 5 straipsniu pildomame įstatymo 8¹

straipsnyje nustatyta, kad bendrovės, norinčios organizuoti visų lošimo rūšių nuotolinius lošimus, įstatinis kapitalas turi būti ne mažesnis negu 1 158 000 eurų.

Iš siūlomos formuluotės nėra aišku, ar šis įstatinio kapitalo reikalavimas būtų taikomas tik tai bendrovei, kuri organizuotų išimtinai visų lošimo rūšių nuotolinius lošimus, ar, vis dėlto, šis įstatinio kapitalo dydžio reikalavimas būtų taikomas bendrovei, kuri organizuotų bet kurios lošimų rūšies nuotolinius lošimus. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pagal projekto nuostatas, nuotolinius lošimus galėtų organizuoti licenciją ir leidimą gavęs užsienio bendrovės filialas Lietuvos Respublikoje, kuriam įstatinio kapitalo reikalavimas negali būti taikomas. Pritarti

13. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-03-26

13. Manytina, jog projekto 6 straipsnio 1 dalyje siūlomas pakeitimas, dėl

draudimo atsiskaityti banko kortelėmis ir bankomatų statymų vietų netaikymo nuotoliniams lošimams, turėtų būti netaikomas tik atsiskaitymui banko kortelėmis, nes asmuo, organizuojantis nuotolinius lošimus, tose pačiose patalpose galimai organizuos ir įprastus lošimus, todėl nesuprantama, kodėl tokiam asmeniui turėtų būti leidžiama patalpose, kuriuose organizuojami lošimai statyti bankomatus. Siūlyti nuostatą koreguoti. Pritarti

14. Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas 2015-03-26

14. Projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 8 dalies

formuluotė taip pat lošimo įrenginius ir įrangą, skirtus nuotoliniams lošimams ryšio priemonėmis organizuoti“ derintina su pildomoje įstatymo 2 straipsnio 19 dalyje pateikta „nuotolinio lošimo įrenginio“ sąvoka. Pritarti Žr. IVPK pasiūlymą 5. 15. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-03-26 15.

Nėra suprantama, projekto 6 straipsniu keičiamos įstatymo 10 straipsnio 9 dalies nuostata, kad vidinė lošimų reklama, pateikiama lošimų organizavimo vietose ir lošimų organizatoriaus interneto svetainėje leidžiama tik asmenims, sudariusiems nuotolinių lošimų dalyvio sutartį. Atkreiptinas dėmesys, draudimas reklamuoti azartinius lošimus bei pareiga laikytis tam tikrų reikalavimų vidinei lošimų reklamai taikomi licencijas turintiems lošimų organizatoriams, o ne lošėjams, todėl formuluotė „reklama leidžiama tik asmenims, sudariusiems nuotolinių lošimų dalyvio sutartį“ savo turiniu yra nesuprantama. Be to, derinant projekto terminiją formuluotėje „nuotolinių lošimų dalyvio sutartį“ brauktinas žodis „dalyvio“ (analogiška pastaba taikytina ir projektu pildomo 20² straipsnio 2 ir 3 dalims, 20³ straipsniui, 20⁵ straipsnio 1 daliai). Taip pat atkreipiame dėmesį, kad projekte reikėtų suderinti vartojamas „nuotolinio lošimo sutarties“ bei „nuotolinių lošimų sutarties“ ir vartoti kažkurią iš šių formuluočių. Pritarti

16. Seimo

kanceliarijos Teisės departamentas 2015-03-26

16. Projekto 6 straipsniu pildomoje įstatymo 10 straipsnio 19 dalyje

siūloma nustatyti, jog „ Lietuvos Respublikoje draudžiama skatinti dalyvauti lošimuose šiais būdais: 1) suteikti teisę lošimų dalyviui iš karto ar per tam tikrą terminą po dalyvavimo lošimuose gauti dovanų iš lošimų organizatoriaus, išskyrus lošimų sutarties sudarymo premiją nuotoliniuose lošimuose.“ Pastebėtina, jog tokia išimtis nėra suprantama asmenų lygiateisiškumo principo kontekste. Nesuprantama, kodėl nuotoliniuose lošimuose asmenį galima atvirai skatinti lošti, net neribojant premijos dydžio, o kitiems lošimų organizatoriams toks skatinimas yra draudžiamas. Pritarti

17. Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas 2015-03-26 17.

Keičiamo įstatymo 10 straipsnio 10 dalyje formuluotėje „draudžiama lošti, taip pat dalyvauti nuotoliniuose lošimuose“ žodžiai „taip pat dalyvauti nuotoliniuose lošimuose” yra pertekliniai, nes dalyvaudamas nuotoliniuose lošimuose, asmuo taip pat lošia. Pritarti

18. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-03-26

18. Derinant projekto terminiją, pildomos įstatymo 10 straipsnio 19 dalies 1

punkte  vietoj žodžių „lošimų dalyviui“ įrašytinas žodis „lošėjui“. Pritarti

19. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-03-26

19. Derinant projekto terminiją, projekto 8

straipsniu pildomo įstatymo 10² straipsnio 1 dalyje vietoj žodžių

„lažybas, organizuojamas nuotoliniu būdu“ įrašytini žodžiai „nuotolinio

lošimo lažybas“. Analogiška pastaba taikytina ir šio straipsnio 2 dalyje vartojamai formuluotei „totalizatorių, organizuojamą nuotoliniu būdu“. Pritarti

20. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas2015-03-26

20. Projekto 9 straipsniu pildomo įstatymo 10³

straipsnio 1 ir 2 dalyse vietoj žodžio „nuotoliniais“ įrašytinas žodis „nuotolinių“. Pritarti

21. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas2015-03-26

21. Projekto 9 straipsniu pildomo įstatymo 10³

straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, jog „ Lažybų įrenginiais galima organizuoti tik lažybas dėl objektyviai neįvyksiančių (tai yra nerealių) šunų ir žirgų lenktynių. Kitokius objektyviai neįvyksiančius (nerealius) lošimus lažybų įrenginiu organizuoti draudžiama.“ Pastebėtina, jog teikiamos nuostatos turinys neaiškus tiek logine prasme, tiek ir teisine. Nesuprantama, kas turima omenyje siūlant nustatyti jog galima organizuoti lažybas „dėl objektyviai neįvyksiančių (tai yra nerealių) šunų ir žirgų lenktynių“. Siūlytina aiškiai nurodyti kas turima omenyje kalbant apie „nerealias šunų ir žirgų“ lenktynes. Pritarti

22. Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas 2015-03-26 22.

Projekto 10 straipsniu pildomas įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 4 punktas nedera su šios dalies pirmąja pastraipa. Atsižvelgiant į tai, šiame punkte dėstomą nuostatą dėl nuotolinių lošimų organizavimo vietos siūlome dėstyti atskira dalimi, o ne 1 dalies  4 punktu. Pritarti

Žr. IVPK

pasiūlymą 6

23. Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas 2015-03-26

23. Projekto 12 straipsniu keičiamoje įstatymo 16

straipsnio 5 dalyje pirmasis ir antrasis sakiniai savo turiniu iš esmės yra analogiški, todėl, siekiant teisės akto glaustumo, siūlome juos arba sujungti, arba atsisakyti vieno kaip perteklinio. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad šio straipsnio 5 dalies paskutiniai du sakiniai neturėtų būti dėstomi kaip pastraipa (nes straipsnių dalys pastraipų neturi). Pritarti

24. Seimo

kanceliarijos Teisės departamentas 2015-03-26

24. Projekto 12 straipsniu pildomoje įstatymo 16 straipsnio 5¹

dalyje po žodžių „lošimo įrenginius“ įrašytini žodžiai „nuotolinių lošimų įrenginius“. Pritarti

25. Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas2015-03-26

25. Projekto 12 straipsniu pildomoje įstatymo 16 straipsnio 5¹

dalyje siūloma nustatyti išimtį dėl sertifikato ar ženklinimo privalomumo lažybų ir (ar) totalizatoriaus (įskaitant žirgų totalizatorių) apskaitos programoms. Tokia išimtis kelia abejonių ta apimtimi, jog netaikant tam tikro reikalavimo lieka neaišku kokiu reikalavimus tokios programos turėtų atitikti apskritai. Ar nesant jokių reikalavimų šioms programoms, nebus pažeidžiami lošėjų, pavyzdžiui, neišmokant jiems laimėjimų ir valstybės interesai, pavyzdžiui, slepiant pajamas ir vengiant mokesčių. Siūlytina nustatyti bent minimalius reikalavimus tokioms programoms. Pritarti

26. Seimo

kanceliarijos Teisės departamentas2015-03-26 26.

Siekiant teisinio aiškumo, projekto 13 straipsniu keičiamoje įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje po žodžio „nuotolinio“ įrašytini žodžiai „bingo, totalizatoriaus ar lažybų“, projekto 14 straipsniu kečiamoje įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje po žodžių „nuotolinio totalizatoriaus“ bei „nuotolinių lažybų“ – žodis „lošimo“. Pritarti

27. Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas 2015-03-26

27. Derinant projekte terminiją tarpusavyje, pildomo įstatymo 20¹

straipsnio 1 dalyje vietoj žodžių „lošimo reglamentą“ įrašytini žodžiai

„nuotolinių lošimų organizavimo reglamentą“. Analogiška pastaba taikytina ir

pildomo įstatymo 20³ straipsnio 2 dalies  2 punktui. Pritarti

28. Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas2015-03-26

28. Pildomo įstatymo 20¹

straipsnio 2 dalis iš dalies dubliuoja projektu teikiamo⁸¹ straipsnio turinį. Vadovaujantis teisės aktų glaustumo principu nuostatos įstatyme neturi būti kartojamos. Reikalavimus pakanka nustatyti vieną kartą ir vienoje vietoje, nes nuostatų kartojimas keliose įstatymo vietose yra perteklinis ir neturi teisinio krūvio. Pritarti

29. Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas 2015-03-26

29. Pildomo įstatymo 20¹

straipsnio 3 dalies 2 punkte pateikiama nuoroda į įstatymo 20 straipsnį. Pastebėtina, jog įstatymo 20 straipsnis reguliuoja tik atvejus, kai asmuo įeina į lošimo automatų ir bingo salonus, lažybų bei totalizatoriaus punktus, o teikiamas įstatymo pakeitimas reguliuoja nuotolinio lošimo atvejus. Todėl aptariamas pakeitimas yra nesuprantamas ir neturi teisinio krūvio. Siūlytina nuostatą tikslinti arba atitinkamai keisti ir įstatymo 20 straipsnį. Pritarti

30. Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas 2015-03-26

30. Pildomo įstatymo 20¹

straipsnio 3 dalies 4 punktas yra perteklinis. Pritarti

31. Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas2015-03-26 31.

Pildomo įstatymo 20² straipsnio pavadinimas neatitinka straipsnio reguliavimo dalyko, nes straipsnyje pateikiamos nuostatos susijusios ne tik su sutartimi, tačiau ir nustatančios tam tikrus reikalavimus asmenims. Siūlytina koreguoti straipsnio pavadinimą arba straipsnyje palikti tik nuostatas tiesiogiai susijusias su sutartimi, jos turiniu, reikalavimais sutarties sudarymui. Pritarti

32. Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas 2015-03-26

32. Atsižvelgiant į tai, kad pildomo įstatymo 20³

straipsnio 1 dalyje reglamentuojama tik elektronine forma (t.y. ryšio priemonėmis) sudaroma nuotolinio lošimo sutartis, vietoj žodžių „Nuotolinių lošimų dalyvio sutartis su lošėju yra laikoma sudaryta lošimų organizatoriaus svetainėje“ įrašytini žodžiai „Elektronine forma lošimų organizatoriaus svetainėje sudaroma nuotolinio lošimo sutartis su lošėju yra laikoma sudaryta“. Be to, pastebėtina, jog nors pildomo įstatymo 20² straipsnio

1 dalyje nurodoma, kad nuotolinio lošimo

sutartis gali būti rašytinė, aptariamas straipsnis visiškai nereguliuoja rašytinės sutarties sudarymo sąlygų ir tvarkos. Pritarti

Zr. IVPK

pasiūlymą 7

33. Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas2015-03-26

33. Pildomo įstatymo 20⁴

straipsnio 1 ir 2 dalyse vietoj žodžio

„nuotoliniai“ įrašytinas žodis „nuotolinio“. Pritarti

34. Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas2015-03-26

34. Pildomo įstatymo 20⁶

straipsnio 3 dalyje po žodžio „laimėjimas“ įrašytini žodžiai „arba pralaimėjimas“. Pritarti

35. Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas 2015-03-26

35. Pildomo įstatymo 20⁷

straipsnio siūloma reguliuoti kovos su nelegalios nuotolinių lošimų veiklos vykdytojais priemones. Pastebėtina, jog pasirinktas modelis kelia abejonių dėl jo pagrįstumo , Priežiūros tarnybai suteikiamų galių ir santykio su pažeidimų pobūdžiu ir galima žala.

Atkreiptinas dėmesys, jog pagal aptariamo straipsnio 4 dalį Priežiūros tarnyba pirmiausia priima tam tikrą įsakymą dėl tam tikrų sankcijų taikymo, kurios taikomos nedelsiant, o tik paskui kreipiasi į generalinį prokurorą, kuris per nenustatytą terminą kreipiasi į teismą dėl sankcijų patvirtinimo. Toks reguliavimas diskutuotinas dėl keleto priežasčių. Pirma, nėra suprantama, kodėl Priežiūros tarnyba turėtų kreiptis būtent į generalinį prokurorą. Siūlomu atveju, generalinis prokuroras turėtų atlikti tik pasiuntinio vaidmenį ir pristatyti dokumentus į teismą, nes jam nenustatomos jokios pareigos, susijusios su dokumentų įvertinimu. Tokio reguliavimo pagrįstumas kelia abejonių. Jei reguliavimu norėta nustatyti, kad  duomenys apie galimai daromą teisės pažeidimą turėtų būti perduoti prokuratūrai dėl ikiteisminio tyrimo atlikimo, tai toks reguliavimas ir turėtų būti nustatytas. Be to, neaišku kodėl ir kokiu teisės aktu vadovaujantis duomenys turėtų  būti perduodami generaliniam prokurorui, ne tam tikrai prokuratūrai. Antra, neaišku kodėl Priežiūros tarnyba negali kreiptis į teismą tiesiogiai ir pateikti teismui dokumentus. Neaišku kodėl ir kokiu pagrindu tokia Priežiūros tarnybos teisė yra ribojama. Trečia, kelia abejonių pasirinktas būdas, jog pirmiausia taikomos sankcijos, o tik paskui reikalaujama gauti teismo patvirtinimą tokioms sankcijoms. Pažymėtina, jog galimai dėl sankcijų taikymo padaryta žala būtų didesnė, nei siekiamų apsaugoti gėrių vertė. Atsižvelgiant į tai, jog tokia žala turėtų būti atlyginama iš valstybės biudžeto, svarstytina galimybė nustatyti Priežiūros tarnybos pareigą kreiptis į teismą ir gauti teismo patvirtinimą prieš taikant sankcijas.

Be to, aptariamame kontekste pažymėtina ir tai, jog analogiška praktika, kai siekiant pritaikyti reikšmingas sankcijas pirmiausia kreipiamasi į teismą, taikoma ir kituose įstatymuose. Pavyzdžiui, paminėtina Energetikos įstatymo 8 straipsnio 10 dalis, arba Elektroninių ryšių įstatymo

73 straipsnio 6 dalis. Šiuose teisės aktuose aiškiai nustatoma kreipimosi į

teismą tvarka, t.y. nurodomas konkretus teismas, nustatomi aiškūs prašymo nagrinėjimo teisme terminai ir aiški apskundimo tvarka. Tuo tarpu, siūlomas reguliavimas yra neaiškus, nesiejamas su konkrečiais nagrinėjimo terminais, t.y. bylos būtų nagrinėjamos bendra tvarka ir eiliškumu, o tokia situacija gali tiesiogiai sąlygoti tiesioginį didelių nuostolių atsiradimą. Pritarti

36. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-03-26

36. Svarstytina, ar yra pakankama pildomo įstatymo 20⁸

straipsnio 1 dalyje nurodyta minimali suma, skirta nuotolinių lošimų laimėjimams išmokėti

• 7 240 eurų, atsižvelgiant į nuotoliniuose lošimuose dalyvaujančių asmenų skaičių, statomas bei galimas laimėti sumas. Be to, kelia abejonių nustatoma galimybė tokią sumą investuoti į vertybinius popierius, kadangi dėl to neabejotinai ilgėtų laimėjimų išmokėjimo terminas. Taip pat manytina, jog derėtų nustatyti lošimo organizatorių pareigą tam tikru periodiškumu teikti Priežiūros tarnybai informaciją apie disponuojamų lėšų, skirtų laimėjimams išmokėti, dydį. Pritarti

37. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas2015-03-26

37. Projekto 16 straipsniu keičiamo įstatymo 21 straipsnio 4¹

dalyje iš dalies kartojami reikalavimai nustatyti, teikiamame įstatymo 20¹ straipsnio 4 dalyje ir reikalavimai nustatyti projekto 16 straipsniu keičiamo įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje. Toks reikalavimų kartojimas yra perteklinis ir neturi teisinio krūvio.

Siūlytina reikalavimus formuluoti vienoje teisės

normoje, jų nekartojant. Pritarti

38. Seimo

kanceliarijos Teisės departamentas 2015-03-26

38. Projekto 18 straipsniu keičiamo įstatymo 23 straipsnio pavadinimas nesutampa

su siūlomais pakeitimais, t.y. keičiamo įstatymo 23 straipsnio pavadinimą reikėtų patikslinti, nurodant, kad šiame straipsnyje reglamentuojamas ir leidimų organizuoti nuotolinius lošimus papildymas ir pakeitimas. Pritarti

39. Seimo

kanceliarijos Teisės departamentas 2015-03-26

39. Projektą siūlome papildyti 22 straipsniu, reglamentuojančiu pasiūlymą

Lietuvos Respublikos Vyriausybei ar jos įgaliotoms institucijoms iki įstatymo

įsigaliojimo priimti būtinus poįstatyminius aktus. Pritarti

40. Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas 2011-09-26

40. Pažymėtina, kad pagal teisės technikos taisykles, projekto lyginamajame

variante straipsnių pakeitimų esmės turi būti dėstomos neparyškintomis raidėmis. Pritarti

41. Seimo TTK

2015-04-15 Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 67 straipsnio 3 punktu ir atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadą bei Komitete išdėstytas pastabas ir argumentus,

Komitetas preliminariai įvertino, kad

projekto XIIP-2843 5 straipsnio ir²⁰

1 straipsnio 2 dalies nuostatos neprieštarauja Lietuvos Respublikos

Konstitucijai. Atsižvelgti

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų

ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Asociacija

„INFOBALT“

2015-04-24 Asociacija „INFOBALT“, vienijanti 130 Lietuvos IRT (informacinių ir ryšių technologijų) kompanijų kreipiasi į LR Seimo Biudžeto ir finansų komitetą ir tikisi, kad svarstant Azartinių lošimų įstatymo Nr.

IX-325 2, 3, 5, 8, 10, 12, 14, 16, 17, 19, 21, 22, 23, 24, 28 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo 8¹

projektą Nr. XIIP-2843 (toliau – Projektas) ne bus sukurtos prielaidos interneto filtravimui Lietuvoje atsirasti. Projekto 15 straipsnyje, kuriuo siūlomą papildyti

Įstatymą antruoju

1 skirsniu, siūlomas 20⁷ straipsnio 2 dalies 3 punktas, kuriame numatoma pareiga šalinti turinį ne tik iš sistemų, kurias valdo prieglobos paslaugų teikėjas bet ir numato būtinybę interneto filtravimui šalyje. Tinklo paslaugų ir prieglobos paslaugų teikėjai atlieka skirtingas funkcijas. Tinklo paslaugų teikėjas teikia informacijos perdavimo viešo naudojimo kompiuterių tinklais arba prieigos prie šių tinklų paslaugas. Prieglobos paslaugų teikėjai teikia interneto tinklalapių prieglobos (angl. hosting) viešo naudojimo kompiuterių tinkluose paslaugas. Siūlome pakeisti

Projekto 15 straipsniu siūlomą

20⁷ straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) duoti privalomus nurodymus informacijos prieglobos paslaugų teikėjui ir (ar) tinklo paslaugų teikėjui skubiai pašalinti informacijos prieglobos paslaugų teikėjo saugomą informaciją, kuri naudojama siekiant nelegaliai vykdyti lošimus, arba panaikinti galimybę šią informaciją pasiekti.“ Pareiga šalinti netinkamą turinį turi būti numatyta tik prieglobos paslaugų teikėjui, jis saugo informaciją ir jis atsako už jo sistemoje esantį turinį. Neatsižvelgus į Infobalt siūlymą Įstatymo projekte bus įtvirtinta pareigą pašalinti informaciją iš bet kur pasaulyje. Toks reikalavimas reiškia interneto filtravimą arba turinio pasiekiamo per tinklą blokavimą.

Įgyvendindami šiuos reikalavimus tinklo paslaugų teikėjai turės pažeisti globaliai taikomus tinklo neutralumo principus. Infobalt pabrėžia, kad filtravimas, blokavimas arba kitos poveikis internete platinamai informacijai yra daugelio kitų vertybių (pvz.: asmens duomenų apsaugos, asmenų susižinojimo slaptumo, teisės į informaciją ir kt.) galimo pažeidimo objektas. Tiriant sąlyginai sėkmingus filtravimo atvejus galime vadovautis tik totalitarinių valstybių pavyzdžiai (pvz.:

Kinija, Iranas, Šiaurės Korėja ir pan.), kur sėkmingiausia priemonė visiškas interneto atribojimas nuo išorės, tačiau tai paneigia paties interneto kaip komunikavimo priemonės veikiančios nepaisant valstybių sienų principą. Tikimės, kad priimant sprendimus bus deramai įvertintos siūlomo interneto filtravimo pasekmės, įskaitant valstybės kaip cenzūruojančios internetą įvaizdį

. Pritarti

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir

įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Specialiųjų tyrimų tarnyba 2015-03-24 I. Dėl projekto Nr. XIIP-2843 Atliekant antikorupcinį vertinimą nustatyta, kad projektu Nr. XIIP-2843 siekiama įteisinti nuotolinio lošimo organizavimą ir nustatyti jo organizavimo sąlygas, tvarką ir kontrolę, kad būtų apginti lošėjų ir teisėtai veikiančių Lietuvoje ir mokančių mokesčius į valstybės biudžetą bendrovių interesai. Pažymime, kad 2012 m. liepos 9 d. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba (toliau – STT) atliko Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIP-4393 (toliau – projektas Nr. XIP-4393) antikorupcinį vertinimą Nr. 4-01-36231 (toliau – antikorupcinis vertinimas), kurio³ (

3.1. Pastebėtina, kad

Projekte Nr.

Pastebėtina, kad Projekte Nr. XIP-4393 bendrovėms, siekiančioms organizuoti nuotolinius lošimus, nustatomi analogiški reikalavimai, draudimai ir apribojimai kaip ir tradicinių lošimų bendrovėms, be to, joms taip pat nustatomi papildomi reikalavimai nuotolinio lošimo įrenginiams, programinei įrangai ir jų buvimo vietai, kurie, mūsų nuomone, turėtų būti pakankami, kad Priežiūros tarnybos pareigūnai galėtų tinkamai ir veiksmingai vykdyti jų kontrolę. Organizuojant nuotolinius lošimus, programinė įranga turės fiksuoti visus su lošimais susijusius veiksmus, taip pašalindama žmogiškąjį faktorių, todėl tokio tipo veiklą prižiūrėti turėtų būti paprasčiau negu tradicinius lošimus. 3.2. Tiek pagal dabar galiojančio Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo ( Žin., 2001, Nr. 43-1495 ), tiek pagal siūlomo projekto nuostatas, norint pradėti organizuoti tradicinio pobūdžio lošimus, reikia turėti sukauptą pakankamai didelį kapitalą, kadangi reikia apmokėti įstatinį kapitalą, įsigyti ar išsinuomoti patalpas (jas įrengti), įsigyti ar išsinuomoti lošimo įrenginius, pasamdyti ir apmokyti darbuotojus ir pan. Organizuojant tik nuotolinius lošimus, bent jau dalį šių išlaidų, skirtų patalpoms nuomoti ir išlaikyti, darbuotojams samdyti, bendrovės galėtų sutaupyti, tai leistų į šią rinką ateiti daugiau naujų dalyvių (lošimų organizatorių) ir padidinti konkurenciją. Priešingai, negu nurodo projekto rengėjai, reikalavimas šalia nuotolinių lošimų privalomai organizuoti tradicinius lošimus atitinkamame skaičiuje lošimų vietų, mūsų nuomone, dar labiau padidintų nelegalių lošimų internetu ar kitomis nuotolinio lošimo priemonėmis riziką, kadangi dėl jau perpildytos legalios tradicinių lošimų rinkos ir didelio pradinio kapitalo poreikio dalis potencialių lošimo organizatorių nebus suinteresuoti įteisinti savo veiklos. 3.3.1.

3.3.1. Visiškai nesuprantama, kodėl siūloma nustatyti, kad nuotolinius lošimus turės

teisę teikti tik tie lošimų organizatoriai, kurie organizuoja tradicinius lošimus, būtent Projekte nustatytame skaičiuje lošimų vietų: bent vienuose lošimo namuose

(kazino) arba⁵ statymo punktuose žirgų sporto totalizatoriui organizuoti;¹⁰ lošimo automatų salonų;²⁰ lažybų arba²⁰ totalizatoriaus punktų (paryškinta mūsų). Pagal Priežiūros tarnybos interneto puslapyje pateiktus duomenis [1]

2011 metais Lietuvoje buvo: 14 lošimo namų (kazino)

(priklausančių 4 bendrovėms), 113 automatų salonų (priklausančių 7 bendrovėms) ir 187 lažybų punktai (priklausantys 4 bendrovėms). Tuo atveju, jeigu Seime bus pritarta projekto nuostatoms dėl maksimalaus leidžiamo tradicinių lošimų vietų skaičiaus (projekto 48 straipsnio 2 dalis, 54 straipsnio 1 dalis ir 61 straipsnio 1 dalis), Lietuvos teritorijoje galės atsirasti ne daugiau kaip 6 nauji lošimo namai (kazino), 53 nauji automatų salonai ir 34 nauji lažybų punktai. Galimybę įsteigti naujas lošimų organizavimo vietas turės teisę šiuo metu lošimų paslaugas jau teikiančios ir naujos bendrovės, kurios projekto nustatyta tvarka gaus lošimų veiklos licencijas ir leidimus.

Atitinkamai teisę organizuoti nuotolinius lošimus, visų pirma, galės įsigyti visi jau esami lošimų organizatoriai (paryškinta mūsų) (išskyrus vieną, kuris neorganizuoja tradicinių lošimų projekte nustatytame minimaliame lošimų vietų skaičiuje) ir maksimaliai

11 teoriškai galimų

naujų lošimų organizatorių, tai yra 6 lošimų organizatoriai, lošimus organizuosiantys lošimo namuose (kazino) (tai yra labai abejotina, nes šiai veiklai pradėti reikia labai didelių investicijų (vien reikalaujamas įstatinis kapitalas yra keturi milijonai litų); 5 lošimų organizatoriai, lošimus organizuosiantys automatų salonuose (tai irgi yra abejotina, nes iki to laiko galimą tokio pobūdžio lošimo vietų limitą galės panaudoti šiuo metu rinkoje jau esantys lošimų organizatoriai, o tam, kad iš karto vienu metu atidarytų 10 automatų salonų, taip pat reikia didelių investicijų, be to, tikėtina, kad strategiškai patraukliausiose vietose tokie salonai jau yra atidaryti), ir 1 lošimų organizatorius, lošimus organizuosiantis lažybų punktuose (tai yra mažai tikėtina dėl analogiškų priežasčių kaip ir naujų automatų salonų steigimo atveju).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, suponuojama išvada, kad į statyme nustačius reikalavimą organizuoti tradicinius lošimus atitinkamame skaičiuje lošimų vietų norint pradėti teikti nuotolinius lošimus, šias paslaugas realiai galės teikti tik tos bendrovės, kurios jau yra įsitvirtinusios Lietuvos lošimų rinkoje, tai apribotų natūralią konkurenciją ir sukurtų oligopolinę nuotolinių lošimų rinką, todėl siūlome tokio reikalavimo atsisakyti arba nustatyti mažiau varžantį reikalavimą, pavyzdžiui, kad nuotolinius lošimus galės teikti tik tie lošimų organizatoriai, kurie organizuos tradicinius lošimus bent vienoje lošimų organizavimo vietoje.) ir 9 ( Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, tiek lažybų koeficientai, tiek lošimų sutarties sudarymo premija nuotoliniuose lošimuose daro didelę įtaką asmeniui, priimančiam sprendimą lošti ar ne.

Manytina, kad leidus viešai skelbti tokio pobūdžio informaciją, lažybas ir nuotolinius lošimus organizuojančios bendrovės, siekdamos privilioti daugiau lošimų vartotojų, varžysis tarpusavyje, siūlydamos kuo patrauklesnius koeficientus ir premijas ) pastabos yra aktualios svarstant naujai pateikto projekto Nr. XIIP-2843 nuostatas, kadangi iš esmės projekto Nr. XIP-4393 nuostatų, susijusių su nuotolinių lošimų organizavimo sąlygomis, tvarka ir priežiūra, turinys nepakeistas

. Pritarti

2. Specialiųjų tyrimų tarnyba 2015-03-24

Atlikę projekto Nr. XIIP-2843 antikorupcinį vertinimą teikiame pastabas ir pasiūlymus, kurie padarytų teisinį reguliavimą aiškesnį ir pašalintų galimybes papildomiems korupcijos rizikos veiksniams atsirasti:

1. Projekto

Nr.

Projekto Nr. XIIP-2843 12 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo (toliau – Įstatymas)

16 straipsnio 5 dalyje

siūloma nustatyti reikalavimus lošimų ir nuotolinių lošimų įrenginiams ir numatyti, kad Priežiūros tarnybos sprendimu gali būti pripažįstamos ne valstybėje narėje akredituotos įstaigos ir jų išduoti sertifikatai lošimų ir nuotolinių lošimų įrenginiams , kurių pripažinimo tvarką nustato Priežiūros tarnyba. 1.1. Iš siūlomos nuostatos neaišku, kokius kriterijus ar reikalavimus turi atitikti ne valstybėje narėje akredituotos įstaigos ir jų išduoti sertifikatai tam, kad priežiūros tarnyba juos pripažintų tinkamais. Teisinis reguliavimas Priežiūros tarnybai suteikia diskrecijos teisę spręsti dėl ne valstybėje narėje akredituotų įstaigų ir jų išduotų sertifikatų pripažinimo ar nepripažinimo, todėl siekiant išvengti piktnaudžiavimo atvejų (kad priežiūros institucija negalėtų priimti galbūt sau palankių skirtingų sprendimų vienodomis aplinkybėmis.), skirtingo nuostatos interpretavimo ir nuostatos konkretinimo tik žemesniojo lygmens teisės aktuose , siūlome nustatyti reikalavimus ne valstybėje narėje akredituotoms įstaigoms ir jų išduotiems sertifikatams, kuriuos atitikus leidžiama eksploatuoti lošimų ir nuotolinių lošimų įrenginius. 1.2. Minėto straipsnio 5 dalyje taip pat nurodyta, kad l ošimų organizatoriai turi užtikrinti galimybę Priežiūros tarnybai prisijungti prie nuotolinio lošimo įrangos. Iš minėtos nuostatos neaišku, ar Priežiūros tarnyba bet kada gali prisijungti prie nuotolinio lošimo įrangos, ar tik tais atvejais, kai atliekamas lošimų organizatoriaus veiklos patikrinimas.

Nenustačius prisijungimo prie nuotolinio lošimo įrangos pagrindų, atsiranda prielaidų Priežiūros tarnybos darbuotojams piktnaudžiauti prisijungimu prie tam tikros lošimų bendrovės nuotolinio lošimo įrangos, sudarant palankias sąlygas konkuruojančioms lošimo bendrovėms veikti ( Pavyzdžiui: Viešųjų pirkimų tarnybos darbuotojų prisijungimas prie viešųjų pirkimų informacinės sistemos, kai neva buvo blokuojamas kitų pirkimo dalyvių dokumentų pateikimas elektroniniu būdu. Prieiga per internetą: http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/dvalys-tyrimo-del-neteisetu-prisijungimu-prie-pirkimu-sistemos-baigti-prognozuoti-anksti.d?id=59546775 ) Siekdami teisinio reguliavimo aiškumo ir galimybės piktnaudžiauti šia nuostata panaikinimo, siūlome nustatyti, kokiu atveju (-ais) ar pagrindu (-ais) Priežiūros institucija prisijungia prie nuotolinio lošimo įrangos, pavyzdžiui, nustatyti taip: ,, Lošimų organizatoriaus veiklos patikrinimo atvejais , l ošimų organizatoriai turi užtikrinti galimybę Priežiūros tarnybai prisijungti prie nuotolinio lošimo įrangos“. Pritarti

3. Specialiųjų tyrimų tarnyba 2015-03-24

2Projekto Nr.

Projekto Nr. XIIP-2843 15 straipsniu papildomo antrojo skirsnio 20⁷ straipsnyje nustatyta, kad P riežiūros tarnyba, nustačiusi, jog nelegalios lošimų veiklos vykdytojas Lietuvos Respublikoje organizuoja nuotolinius lošimus, turi teisę priimti sprendimą dėl šių lošimų organizavimo ir dalyvavimo juose Lietuvos Respublikoje ribojimo, taip pat atsiskaitymų už dalyvavimą nelegalių lošimų organizatorių organizuojamuose lošimuose ir laimėjimų išmokėjimo per Lietuvos Respublikoje veikiančius bankus ar kitas finansų įstaigas ribojimo ir duoti privalomus nurodymus stabdyti, nutraukti mokėjimus ar kitas finansines operacijas, susijusias su nelegalią nuotolinių lošimų veiklą Lietuvos Respublikoje vykdančiu subjektu, įskaitant atsiskaitymus už dalyvavimą nelegalių lošimų organizatorių organizuojamuose lošimuose, laimėjimų išmokėjimus, statomų sumų priėmimus nelegaliai lošimus organizuojančio subjekto naudai ar skubiai pašalinti informacijos prieglobos paslaugų teikėjo saugomą informaciją (toliau – privalomi nurodymai). Manome, kad minėta nuostata svarstytina dėl šių priežasčių:

2.1. Projekte Nr. XIIP-2843 nustatomas teisinis reguliavimas Priežiūros tarnybai

suteikia teisę, tačiau neįpareigoja duoti privalomų nurodymų nustačius nelegalios nuotolinių lošimų veiklos atvejus. Projekte neatskleisti atvejai, kada nustačius nelegalios nuotolinių lošimų veiklos atvejus privalomi nurodymai yra duodami ar neduodami. Taip pat nenustatyti kriterijai, į kuriuos atsižvelgia priežiūros institucija priimdama sprendimą duoti vieną iš trijų nustatytų privalomųjų nurodymų. Taip pat neaiškūs privalomo stabdymo atsiskaitymų už dalyvavimą nelegalių lošimų organizatorių organizuojamuose lošimuose ir laimėjimų išmokėjimą per Lietuvos Respublikoje veikiančius bankus ar kitas finansų įstaigas juos gavusiems asmenims tikslai, jeigu Priežiūros tarnyba nustatė nelegalios nuotolinių lošimų veiklos atvejus .

Neaišku, kokie vykdomi procesai ar atliekami tyrimai, kai jau nustatytas nelegalios nuotolinių lošimų veiklos faktas. Iš siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kaip priežiūros institucija nustato nelegalios nuotolinių lošimų veiklos atvejus, kokius veiksmus atlieka, per kokį terminą priima sprendimą duoti privalomus nurodymus, nustačiusi nelegalios nuotolinių lošimų veiklos atvejus. Pažymėtina ir tai, kad vienas iš privalomų nurodymų yra skubus prieglobos paslaugų teikėjo saugomos informacijos pašalinimas , kuris nėra aiškiai suprantamas: ar tai bus informacijos sunaikinimas, ar prieigos prie šios informacijos laikinas apribojimas (tinklalapio užblokavimas). Pašalinus paslaugų teikėjo saugomą informaciją, kiltų sunkumų ikiteisminius tyrimus dėl neteisėtų lošimo organizavimo, neteisėtos finansinės veiklos vykdymo atliekančioms institucijoms. Manome, kad šiuo atveju Priežiūros tarnyba, nustačiusi, kad nelegalios lošimų veiklos vykdytojas Lietuvos Respublikoje organizuoja nuotolinius lošimus, turėtų užtikrinti, kad visa informacija apie vykdytus neteisėtus lošimus, lošimuose dalyvavusius asmenis ir jiems išmokėtas sumas būtų išsaugota ir naudojama atliekant tyrimus.

Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, siekdami teisinio reguliavimo aiškumo ir panaikinti galimybes interpretuoti nuostatas ir jomis piktnaudžiauti, siūlome aiškiai apibrėžti k ovos su nelegalios nuotolinių lošimų veiklos vykdytojais priemonių įgyvendinimo mechanizmą ir nurodyti: kokius veiksmus atlieka Priežiūros tarnyba, nustačiusi nelegalios nuotolinių lošimų veiklos atvejus, per kokį terminą nuo nelegalios nuotolinių lošimų veiklos nustatymo priima sprendimą duoti privalomus nurodymus, įtvirtinti pareigą Priežiūros tarnybai, nustačiusiai nelegalios nuotolinių lošimų veiklos atvejus, duoti vieną iš nustatytų privalomųjų nurodymų, kriterijus, į kuriuos atsižvelgiama pasirenkant privalomojo nurodymo rūšis. Pritarti

4. Specialiųjų tyrimų tarnyba 2015-03-24

2.2. Pagal minėto 20⁷

straipsnio 6 dalies nuostatas asmenų išlaidos, patirtos vykdant Priežiūros tarnybos nurodymus, atlyginamos iš valstybės biudžeto Vyriausybės nustatyta tvarka. Projekte Nr. XIIP-2843 neatskleista sąvoka „asmenys“ ir neaišku: ar minėtos nuostatos turi būti vertinamos kaip mokėjimo, kredito ar kitų finansų įstaigų, prieglobos paslaugų teikėjo ir (ar) tinklo paslaugų teikėjo turėtų išlaidų atlyginimas dėl 20⁷ straipsnio 2 dalyje nustatytų privalomų nurodymų įgyvendinimo, ar išlaidos bus atlyginamos ir kitiems asmenims, t. y. asmenims, turėjusiems išlaidų dėl nelegalios nuotolinių lošimų veiklos vykdymo, pavyzdžiui, nelegaliuose lošimuose dalyvavusiems lošėjams jų turėtos išlaidos (pralošti pinigai).

Tuo atveju, jeigu minėtomis nuostatomis siekiama nustatyti mokėjimo, kredito ar kitų finansų įstaigų, prieglobos paslaugų teikėjo ir (ar) tinklo paslaugų teikėjo turėtų išlaidų atlyginimą dėl 20⁷ straipsnio 2 dalyje nustatytų privalomų nurodymų įgyvendinimo, siekdami teisinio reguliavimo aiškumo, siūlome 20⁷ straipsnio 6 dalyje tikslinti nuostatas ir vietoj sąvokos „asmenys“ vartoti²⁰⁷ straipsnio 2 dalies 1–3 punktuose vartojamas ,, mokėjimo, kredito ar kitų finansų įstaigų, prieglobos paslaugų teikėjo ir (ar) tinklo paslaugų teikėjo “ sąvokas. 2.3. Kita vertus, svarstytina, ar Įstatyme neturėtų būti nustatomi lošimuose tiesiogiai dalyvavusių sąžiningų asmenų (manančių, kad dalyvauja legaliuose lošimuose) turėtų išlaidų atlyginimo klausimai, taip pat neteisėtai gautų pajamų ir (ar) laimėjimų (kai piniginės lėšos išloštos nelegaliuose lošimuose) grąžinimo (pavyzdžiui, į valstybės biudžetą ar kitą sąskaitą užtikrinant asmenų turėtų išlaidų atlyginimą) klausimai. Kadangi šie asmenys lošimuose dalyvauja turėdami teisėtų lūkesčių, kad lošimai vykdomi legaliai, pareiga užkirsti kelią galimybėms nuotoliniu būdu organizuoti nelegalius lošimus šiuo atveju tenka valstybei. Todėl, jei paaiškėja, kad ne dėl savo kaltės asmuo dalyvavo nelegaliai vykdomuose lošimuose, šis asmuo gali pagrįstai tikėtis, kad dėl tokios pareigos neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo jam bus kompensuoti nepagrįstos finansinės išlaidos.

Siekdami užtikrinti lošimuose dalyvaujančių asmenų teisėtus interesus, siūlome projekte Nr. XIIP-2843 nustatyti papildomas nuostatas. Be to, kadangi šios asmens teisėtų interesų apsaugos priemonės pareikalautų papildomų priemonių, siūlome apsvarstyti galimybę papildyti 20⁷ straipsnį nuostatomis, kad Priežiūros tarnyba, nustačiusi, kad nelegalios lošimų veiklos vykdytojas Lietuvos Respublikoje organizuoja nuotolinius lošimus, duoda privalomus nurodymus mokėjimo, kredito ar kitų finansų įstaigoms, prieglobos paslaugų teikėjams ir (ar) tinklo paslaugų teikėjams išsaugoti ir pateikti visą informaciją apie lošimuose dalyvavusius asmenis, jų turėtas išlaidas ir laimėjimus. Pritarti

5. Specialiųjų tyrimų tarnyba 2015-03-24

3Projekto Nr. XIIP-2843 17 straipsniu keičiamo 22 straipsnio ir 19 straipsniu keičiamo 24

straipsnis nustato Priežiūros tarnybos a tsisakymo išduoti leidimą atidaryti automatų ar bingo saloną, lošimo namus (kazino) arba organizuoti nuotolinius lošimus (toliau – leidimas) ar leidimo panaikinimo atvejus, priimto sprendimo dėl atsisakymo išduoti leidimą ar jo panaikinimo apskundimo galimybę ir pranešimą apie priimtą sprendimą pareiškėjui ar licencijos organizuoti lošimus turėtojui, tačiau nenustato šių priimamų sprendimų skelbimo viešai. Siekdami Priežiūros tarnybos priimtų sprendimų viešumo, norinčių lošti asmenų informuotumo ir užkirsti kelią nelegaliems lošimams ar nuotoliniams lošimams, siūlome Priežiūros tarnybos priimtus sprendimus dėl leidimo atsisakyti išduoti leidimą ar jo panaikinimo skelbti viešai Priežiūros tarnybos interneto svetainėje. Pritarti 6.

Pritarti

6. Specialiųjų tyrimų tarnyba 2015-03-24

Siekdami nuotolinių lošimų organizavimo proceso aiškumo, teikiame šias pastabas ir pasiūlymus: Projektu XIIP-2843 papildomo įstatymo antrojo skirsnio 20¹ straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad l ošimų organizatorius, organizuojantis nuotolinius lošimus, privalo techninėmis ir organizacinėmis priemonėmis užtikrinti, kad:

• 1) Nuotoliniuose lošimuose negalėtų dalyvauti nepilnamečiai asmenys ir asmenys,

kuriems dalyvauti lošimuose draudžiama pagal šio įstatymo 10 straipsnio 3 ir

10 dalyje nustatytus reikalavimus. 2)

Būtų nustatoma nuotoliniuose lošimuose dalyvaujančių asmenų tapatybė ir jie būtų registruojami šio įstatymo 20 straipsnyje nustatytais atvejais ir tvarka. To paties įstatymo antrojo skirsnio 20² straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad l ošimų organizatorius, prieš sudarydamas nuotolinių lošimų dalyvio sutartį, privalo pareikalauti, kad fizinis asmuo, norintis sudaryti nuotolinių lošimų dalyvio sutartį, pateiktų duomenis, reikalingus jo asmens tapatybei nustatyti , ir patikrinti, ar jis atitinka šio įstatymo

10 straipsnio 3 ir 10 dalyse nustatytus reikalavimus, ar pagal šį ir kitus

įstatymus jam nėra draudžiama dalyvauti lošimuose. Pagal esamą teisinį reguliavimą ( UAB „Top sport“ lažybų reglamento, patvirtinto Valstybinės lošimų priežiūros komisijos 2010 m. birželio 10 d. nutarimu Nr. N-157, 55 punkte nustatyta, kad lošėjas, norėdamas atlikti statymą, privalo užsiregistruoti bendrovės kompiuteriniame tinkle, prisijungdamas prie jo per bendrovės interneto tinklalapį, nurodydamas duomenų bazės prašomą lošėją identifikuojančią informaciją – vartotojo elektroninio pašto adresą ir vartotojo susikurtą slaptažodį. ) norint sudaryti nuotolinio lošimo sutartį nereikalaujamas aukštesnės apsaugos lygis dėl asmens tapatybės patvirtinimo, pvz., nereikalaujama patvirtinti asmens tapatybę per elektroninę bankininkystę ar elektroniniu parašu.

Tai sudaro galimybę asmenims, kuriems įstatyme yra draudžiama dalyvauti lošimuose, laisviau sudaryti nuotolinio lošimo sutartis ir dalyvauti nuotoliniuose lošimuose. Manome, kad asmens tapatybės patvirtinimas per elektroninę bankininkystę ar elektroniniu parašu sumažintų riziką lošimuose dalyvauti šios teisės neturintiems asmenims ir padidintų lošėjo pasitikėjimą dėl nuotolinių lošimų organizatoriaus teisėtumo, kadangi lošėjas, sudarydamas sutartį ir patvirtindamas savo tapatybę per elektroninę bankininkystę ar elektroniniu parašu, būtų užtikrintas, kad lošimo organizatorius nuotolinius lošimus organizuoja teisėtai. Siekiant užkirsti kelią neturintiems reikiamo amžiaus asmenims dalyvauti nuotoliniuose lošimuose, būtina nustatyti, kad lošimų organizatorius reikalautų patvirtinti asmens tapatybę per elektroninę bankininkystę ar nuotolinio lošimo sutartį pasirašyti elektroniniu parašu, ar sudarytų rašytinės formos nuotolinio lošimo paslaugų teikimo sutartį su asmenimis, norinčiais dalyvauti nuotoliniuose lošimuose, kai jie pateiks asmens tapatybę patvirtinančius duomenis. Pritarti

7. Specialiųjų tyrimų tarnyba 2015-03-24

Taip pat p ritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2015-03-26 išvadoje Nr. XIIP-2843 nurodytoms pastaboms dėl projekto:

1. Papildomų įstatymo 8¹

ir 20¹ straipsnių nuostatų dėl būtino minimalaus atidarytų lošimo vietų skaičiaus nustatymo norint organizuoti nuotolinius lošimus.

2Įstatymo 2 straipsnio 17 dalies nuostatos papildymo dėl nuotolinio lošimo paslaugų teikimo rašytinės ir elektroninės sutarčių sudarymo. 3. Įstatymo 8¹ straipsnio nuostatos dėl įstatinio kapitalo reikalavimo taikymo visų lošimo rūšių nuotolinius lošimus organizuojančioms bendrovėms. 4. Papildomo įstatymo 10 straipsnio 19 dalies nuostatos dėl išimties nustatymo – suteikti premiją sudarant nuotolinių lošimų sutartį. Pritarti

5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

negauta . 6. Komiteto  sprendimas ir pasiūlymai : 6.1. Sprendimas: Iš esmės pritarti LR azartinių lošimų įstatymo Nr. IX-325 2, 3, 5, 8, 10, 12, 14, 16, 17, 19, 21, 22, 23, 24, 28 straipsnių pakeitimo, įstatymo papildymo 8¹ , 10¹ , 10² , 10³ , straipsniais ir antruoju 1 skirsniu įstatymo projektui Nr. XIIP-2843 . 6.2. Pasiūlymai:

Siūlyti pagrindiniam komitetui pritarti IVPK siūlymui dėl azartinių lošimų įstatymo Nr. IX-325 2, 3, 5, 8, 10, 12, 14, 16, 17, 19, 21, 22, 23, 24, 28 straipsnių pakeitimo, įstatymo papildymo 8¹ , 10¹ , 10² , 10³ , straipsniais ir antruoju 1 skirsniu įstatymo projekto Nr. XIIP-2843, pakoregavus jį pagal Seimo Teisės departamento, Specialiųjų tyrimų tarnybos pastabas, asociacijos „Infobalt“ siūlymus ir IVPK pasiūlymus:

Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.

1. IVPK

2015-05-05¹

1 Argumentai: LR galioja Elektroninių ryšių įstatymas, kuris reglamentuoja „visuomeninius santykius, susijusius su elektroninių ryšių paslaugomis, tinklais ir su jais susijusiomis priemonėmis bei paslaugomis, elektroninių ryšių išteklių naudojimu, taip pat visuomeninius santykius, susijusius su radijo įrenginiais, galiniais įrenginiais ir elektromagnetiniu suderinamumu“ ir todėl siūlome naudoti ERĮ naudojamas sąvokas, o jame apibrėžta, kad „ Elektroniniai ryšiai

• signalų perdavimas laidinėmis, radijo, optinėmis ar kitomis elektromagnetinėmis priemonėmis“, nes tik naudojant tas pačias sąvokas yra aišku, kad kalbame apie tuos pačius dalykus, kurių veikla jau yra reglamentuota. Pasiūlymas:

Pakeisti 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „

1 straipsnis. 2

straipsnio pakeitimas

1. Papildyti 2

straipsnį 16 dalimi: „16. Nuotolinio l ošimo ryšio priemonės (toliau – ryšio priemonės)

• laidinės, radijo, optinės ar kitos

elektromagnetinės priemonės, elektroniniai ryšiai , kurie fiziškai tuo pačiu metu vienoje vietoje nedalyvaujant lošėjui ir lošimų organizatoriams gali būti naudojami lošimo paslaugoms teikti.“

Pritarti

2. IVPK

2015-05-05¹

2 Argumentai: Kadangi azartiniai lošimai yra ta sritis kur būtinas tikslus asmens identifikavimo ir/ar autentifikavimo būdas, o skaitmeninėje erdvėje tiksliai identifikuoti asmenį, o asmeniui saugiai save autentifikuoti, naudojama pažangiausia technologija – saugus elektroninis parašas. Lietuvoje  yra sudarytos visos galimybės šiuo parašu naudotis. Kiekvienas pilietis gauna jį kartu su asmens tapatybės kortele, galima naudotis mobiliuoju elektroniniu parašu. Pasiūlymas:

Pakeisti 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „

2. Papildyti 2 straipsnį

17 dalimi: „17.

Nuotolinio lošimo sutartis - lošimų organizatoriaus ir lošėjo sudaryta elektroninės formos sutartis, pasirašyta saugiu elektroniniu parašu , pagal kurią lošimų organizatorius įsipareigoja lošėjui teikti nuotolinio lošimo paslaugas ir išmokėti nuotolinio lošimo laimėjimą lošimo reglamente nustatyta tvarka, o lošėjas – dalyvaudamas nuotoliniame lošime laikytis teisės aktuose ir lošimo reglamente nustatytos lošimų organizavimo tvarkos ir taisyklių. Nuotolinio lošimo sutartis gali būti sudaryta ir rašytine forma. “ Pritarti

3. IVPK 2015-05-05¹

3 Argumentai: Kadangi yra sudaromos nuotolinio lošimo sutartys, tai nuotolinio lošimo paslaugos turėtų būti teikiamos tik sudarius šias sutartis. Taip pat, atkreipiame dėmesį, kad internetas nepatenka į ryšio priemonių apibrėžimą, o juo tikrai bus teikiamos nuotolinio lošimo paslaugos. Mes apibrėžėme „nuotolinio lošimo ryšio priemones“ ir neturim tokios sąvokos kaip „nuotolinis būdas“. Pasiūlymas:

Pakeisti 1straipsnį ir jį išdėstyti taip: „

3Papildyti 2 straipsnį 18 dalimi:

„18. Nuotolinio lošimo paslaugos – paslaugos, kurios apima pinigų sumos statymą lošimuose, įskaitant abipuses lažybas, ir yra teikiamos nuotoliniu būdu ryšio priemonėmis ir/ar internetu atskiru paslaugų gavėjo prašymu sudarius nuotolinio lošimo sutartį .“ Pritarti

4IVPK 2015-05-05² Pasiūlymas:

Pakeisti 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „ 2 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas Papildyti 3 straipsnį 6 dalimi:

„6. Nuotolinis lošimas – lošimas, kuriame lošėjų statymai priimami ir laimėjimai išmokami naudojant ryšio priemones. Nuotoliniams lošimams priskiriami ir internetiniai lošimai internetu (virtualieji lošimai) .“ Pritarti

5. IVPK 2015-05-05⁶

3 Argumentai: Kadangi turime apibrėžimą „nuotolinio lošimo įrenginys“, tai jį siūloma ir naudoti. Pasiūlymas: Pakeisti 6 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „

3Pakeisti 10 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:

„8.

Draudžiama naudoti lošimo ir nuotolinio lošimo įrenginius , taip pat lošimo įrenginius ir įrangą, skirtus nuotoliniams lošimams ryšio priemonėmis organizuoti, kitais ne su azartinių lošimų organizavimu susijusiais tikslais, išskyrus personalo rengimą darbui su lošimo įrenginiais, kai mokymo organizatorius turi Vyriausybės įgaliotos institucijos išduotą licenciją mokyti.“ Pritarti

6IVPK 2015-05-05¹⁰ Argumentai:

Nuotolinio lošimo atveju, programinė įranga nuotoliniam lošimui organizuoti yra suinstaliuota kažkur nuotolinio lošimo organizatoriaus patalpose esančiame serveryje, o lošėjas  prisijungti gali nuotoliniu būdu būdamas bet kur: miške, parke, parduotuvėje, darbe, namie...- kur tik yra  galimybė prisijungti prie interneto, todėl nuotolinio lošimo vieta visada bus ta vieta, kurioje yra nuotolinio lošimo įrenginys. Pasiūlymas:

Pakeisti 10 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „

3Papildyti 12 straipsnį 6¹ dalimi ir ją išdėstyti taip:

„ 4) 6¹. Nuotolinio nuotolinių lošim ų o organizavimo vieta yra laikoma nuotolinio lošimo organizatoriaus nurodyta vieta, kurioje yra įrengtas nuotolinio lošimo įrenginy s lošėjas .

“ Pritarti

7. IVPK 2015-05-05²⁰

3 1 Argumentai: Norint užtikrinti tikslų asmens indentifikavimą ir autentifikavimą, būtina, kad sutartis sudarytą elektroninėje erdvėje būtų pasirašyta saugiu elektroniniu parašu. Pasiūlymas:

Pakeisti

20 3 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „ 1.

Nuotolinio lošimo sutartis su lošėju yra laikoma sudaryta lošimų organizatoriaus interneto svetainėje nuo to momento , kai lošėjas nuotolinio lošimo organizatoriaus interneto svetainėje užpildo nuotolinio lošimo sutartį, pasirašo ją saugiu elektroniniu parašu ir gauna patvirtinimą iš nuotolinio lošimo organizatoriaus, kad sutartis sudaryta arba kai lošėjas sudaro rašytinę nuotolinio lošimo sutartį, atvykęs pas nuotolinio lošimo organizatorių. suaktyvina specialią nuorodą, skirtą nuotolinių lošimų dalyvio sutarčiai sudaryti, specialiai tam skirtose vietose įveda savo asmens duomenis bei kitą prašomą informaciją ir spustelėdamas specialiai tam skirtą nuorodą „Sutinku“ patvirtina, kad prieš tai susipažino su nuotolinių lošimų dalyvio sutarties nuostatomis, su jomis sutinka ir įsipareigoja jų laikytis . Nuotolinio lošimo Lošimų organizatorius, nustatęs, kad fizinis asmuo, norintis dalyvauti nuotoliniuose lošimuose neatitinka nustatytų reikalavimų (jam draudžiama dalyvauti lošimuose), su tokiu asmeniu negali sudaryti nuotolinio lošimo dalyvio sutarties, o šioms aplinkybėms paaiškėjus vėliau, privalo nedelsdamas nutraukti jau sudarytą tokią sutartį ir nutraukti asmeniui galimybę dalyvauti nuotoliniuose lošimuose. Pritarti

8. IVPK

2015-05-05²⁰

7²³ Argumentai: Tinklo paslaugų ir prieglobos paslaugų teikėjai atlieka skirtingas funkcijas. Tinklo paslaugų teikėjas teikia informacijos perdavimo viešo naudojimo kompiuterių tinklais arba prieigos prie šių tinklų paslaugas. Prieglobos paslaugų teikėjai teikia interneto tinklalapių prieglobos (angl. hosting) viešo naudojimo kompiuterių tinkluose paslaugas. Pareiga šalinti netinkamą turinį gali būti numatyta tik prieglobos paslaugų teikėjui, nes jis saugo informaciją ir tik jis atsako už jo sistemoje esantį turinį. Priešingu atveju, siūloma įtvirtinti pareigą pašalinti informaciją iš bet kur pasaulyje esančių serverių.

Toks reikalavimas reiškia interneto filtravimą arba turinio pasiekiamo per tinklą blokavimą. Taip pat, vadovaujantis LR elektroninių ryšių įstatymo 61 straipsnio nuostatomis, Lietuvos interneto tinklo paslaugų tiekėjas negali sekti paslaugų naudotojų (abonentų) prisijungimo prie vieno ar kito tinklalapio, blokuoti ar uždrausti prieigą prie informacinių resursų, saugomų kitų asmenų tarnybinėse stotyse, nes paslaugų naudotojui teikiamos ne prieigos prie vienos ar kitos konkrečios interneto svetainės paslaugos, o prieigos prie visuotinio interneto tinklo paslaugos . Pasiūlymas:

Pa keisti 15 straipsnio²⁰⁷ straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) duoti privalomus nurodymus informacijos prieglobos paslaugų teikėjui ir (ar) tinklo paslaugų teikėjui skubiai pašalinti informacijos prieglobos paslaugų teikėjo saugomą informaciją, kuri naudojama siekiant nelegaliai vykdyti lošimus, arba panaikinti galimybę šią informaciją pasiekti.“

Pritarti

7. Balsavimo

rezultatai: bendru sutarimu.. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: M. Bastys. Komiteto pirmininkas                                                                                                                                                                         Mindaugas Bastys

Komiteto išvada

2015-03-23 · the official register ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO Teisės ir teisėtvarkos komitetas KOMITETO I Š V A D O S DĖL PRELIMINARAUS ĮVERTINIMO AR LIETUVOS RESPUBLIKOS AZARTINIŲ LOŠIMŲ ĮSTATYMO NR. IX-325 2, 3, 5, 8, 10, 12, 14, 16, 17, 19,

21, 22, 23, 24, 28 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO, ĮSTATYMO PAPILDYMO 8¹

, 10¹ ,¹⁰

2 , 10³

STRAIPSNIAIS IR ANTRUOJU

1

SKIRSNIU ĮSTATYMO PROJEKTAS (XIIP-2843) NEPRIEŠTARAUJA LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI

2015 m. balandžio 15 d. Nr. 102-P-14 Vilnius

1Komiteto posėdyje dalyvavo:

Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, Komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, Komiteto nariai: Vilija Aleknaitė Abramikienė, Stasys Brundza, Vytautas Gapšys, Juozas Bernatonis, Vitalijus Gailius, Valdas Skarbalius. Komiteto biuro vedėja Dalia Latvelienė, patarėjai: Rita Varanauskienė, Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Gintarė Morkūnienė, Irma Leonavičiūtė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Modesta Banytė. Kviestieji asmenys : Seimo kanceliarijos Teisės departamento atstovas Edvinas Mušinskis, Lošimų priežiūros tarnybos atstovas Virginijus Daukšys, Finansų ministerijos atstovė Lolita Šumskaitė, UAB „Olympic Casino Group Baltija“ direktorius Saulius Petravičius, advokato padėjėjas Karolis Vinciūnas . Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.

1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2015-03-26⁵ 20¹² Projekto 5 straipsniu pildomame įstatymo 8¹ straipsnyje bei pildomame 20¹ straipsnyje siūloma nustatyti, kad organizuoti nuotolinius lošimus licencijos organizuoti lošimus turėtojas gali tik tuomet, kai šio įstatymo nustatyta tvarka yra įsteigęs  ir teikia lošimo paslaugas ne mažiau kaip vienuose lošimo namuose (kazino), arba ne mažiau 5 totalizatoriaus punktus žirgų totalizatoriui organizuoti, arba ne mažiau kaip 10 lošimo automatų salonų arba  ne mažiau 20 lažybų arba totalizatoriaus punktų. Ši norma ginčytina dėl kelių priežasčių. Visų pirma, neaišku ar pakankamai pagrįstas ryšis tarp statymo punktų ar lošimo salonų arba namų atidarymo su nuotolinių lošimų organizatoriaus teikiamų paslaugų kokybės ar savo finansinių įsipareigojimų, kylančių iš nuotolinių lošimų organizavimo, užtikrinimu. Antra, valstybė, reguliuodama ūkinę veiklą, tame tarpe ypatingąjį teisinį režimą turinčių paslaugų teikimą, turi laikytis proporcingumo ir kitų Konstitucijoje įtvirtintų teisinės valstybės principų. Kaip ne kartą pažymėjo Konstitucinis Teismas aiškindamas Konstitucijos 46 straipsnį, pagal Konstituciją teisė į nuosavybę, kuria remiasi ir asmens ūkinės veiklos laisvė ir iniciatyva, gali būti ribojama dėl turto pobūdžio ir/arba dėl kitų priežasčių, kai neapribojus šios teisės nebūtų galima apsaugoti Konstitucijoje įtvirtintų vertybių, būtų pakenkta viešajam interesui, nebūtų apsaugotos kitų asmenų teisės ir laisvės, Konstitucijoje įtvirtintos vertybės, taip pat konstituciškai svarbūs tikslai (Konstitucinio Teismo 2002 m kovo 14 d. nutarimas).

Atsižvelgiant į tai, svarstytina projekto nuostatos dėl būtino minimalaus atidarytų lošimo vietų skaičiaus, kurio ryšys su nuotolinių lošimų organizavimu yra ginčytinas, atitiktis Konstitucijos 46 straipsniui, bei svarstytina, ar siūlomo reglamentavimo tikslas, nors pats tikslas įstatymo projekte nėra iki galo atskleistas, negali būti pasiektas taikant mažiau ūkinę veiklą ribojančias priemones. Nepritarti Šiuo atveju esminis klausimas yra, ar projekte siūlomos nustatyti ūkinę veiklą ribojančios priemonės (dėl būtino minimalaus atidarytų lošimo vietų skaičiaus) iš tiesų yra proporcingos projekto tikslams pasiekti. Projekto aiškinamajame rašte yra pabrėžiama teisės organizuoti nuotolinius lošimus nesuteikimo pagal Azartinių lošimų įstatymą (toliau – ALĮ) veikiančioms bendrovėms problema bei jų nelygi konkurencinė kova su tomis nuotolinius lošimus organizuojančiomis bendrovėmis, kurios veikia nereguliuojamos ALĮ. Lygiaverčių konkurencinių sąlygų nustatymas savaime yra neabejotina vertybė ir siektinas teisinis gėris. Tačiau kyla klausimas, ar, nustačius nuostatas dėl būtino minimalaus atidarytų lošimo vietų skaičiaus, šios konkurencinės sąlygos, kurios dabar, esant tam tikrai teisinio reguliavimo spragai, yra iš esmės palankios toms bendrovėms, kurios veikia nereguliuojamos ALĮ, netaps iš esmės palankios toms bendrovėms, kurių veiklą šiuo metu reglamentuoja ALĮ.

Tai yra, ar siūlomu reguliavimu nebus neproporcingai apribotos galimybės pradėti teikti nuotolinio lošimo paslaugas kitoms bendrovėms ir, tuo pačiu, ar nebus per daug apribota jų ūkinės veiklos laisvė ir iniciatyva. Kaip yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, a smens ūkinės veiklos laisvė sudaro sąlygas įgyvendinti įvairius asmens siekius. Pagal Konstitucijos 46 straipsnį asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva yra grindžiamas tautos ūkis, todėl negali būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kuriuo ūkinės veiklos laisvei įgyvendinti būtų sudarytos netinkamos sąlygos (Konstitucinio Teismo 2002 m kovo 14 d. nutarimas) . Be to, tas pats Konstitucijos straipsnis nustato ir tai, kad įstatymas saugo sąžiningos konkurencijos laisvę. Antra vertus, Konstitucinis Teismas yra konstatavęs ir tai, kad asmens teisė į nuosavybę, ūkinės veiklos laisvė, kaip ir dauguma kitų Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių, nėra absoliuti. Įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (Konstitucijos 28 straipsnis). Pagal Konstitucijos 46 straipsnį valstybė turi reguliuoti ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei, turi ginti vartotojo interesus. Šiose Konstitucijos nuostatose yra įtvirtintas principas, nustatantis ūkinės veiklos reguliavimo tikslus ir ribas.

Pagal Konstituciją riboti žmogaus teises ir laisves galima, jeigu yra laikomasi šių sąlygų: tai daroma įstatymu; ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei jų esmė; laikomasi konstitucinio proporcingumo principo (Konstitucinio Teismo 2002 m kovo 14 d. nutarimas) . Lošimų, o ypač nuotolinių, kaip paslaugos specifiškumas lemia tai, kad lošimo paslaugų teikimo veikla yra ypatinga ūkinės veiklos sritis. Be to, manytina, kad atsižvelgiant į lošimų veiklos specifiką (lošimai gali sukelti neigiamus padarinius žmonių sveikatai, taip pat neigiamai įtakoti visuomenę; lengva prieiga prie internetinių lošimo paslaugų, žaidėjo izoliacija ir socialinės kontrolės nebuvimas gali dar labiau paskatinti priklausomybę nuo lošimo; yra nemaža sukčiavimų šioje srityje rizika) ypatingai svarbus yra vartotojų apsaugos klausimas. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, kad galbūt projekte siūlomos nustatyti ūkinę veiklą (t.y. nuotolinių lošimų paslaugas) ribojančios priemonės galbūt prisidėtų prie vartotojų teisių apsaugos. Galbūt “tradicinių” lošimo vietų reikalavimas padėtų užtikrinti, kad lošimo paslaugas nuotoliniu būdu teiktų realiai veikiantys lošimų organizatoriai, kuriuos Priežiūros tarnyba galėtų lengviau patikrinti ir kontroliuoti. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad siekiant užtikrinti vartotojų teisių apsaugą, turėtų būti koreguojamos aptariamų 5 ir²⁰¹ straipsnių nuostatos, leidžiančios

2 m. teikti nuotolinio lošimo paslaugas ir netenkinant būtino minimalaus

atidarytų lošimo vietų skaičiaus reikalavimo.

Be to, kad projekte nėra siūloma nustatyti, kokios teisinės pasekmės kils tuo atveju, jei po 2 m. reikalaujamos lošimo vietos nebus įsteigtos, kyla dar du klausimai: 1) kaip bus apginti vartotojų interesai (pvz. atlyginta žala), nes logiška pasekmė, tokiu atveju, būtų  licencijos atėmimas iš tokios nuotolinius lošimus organizavusios bendrovės; 2) ar iš tiesų toks ribojimas yra reikalingas ir pateisinamas jei 2 metus bendrovė galėjo veikti ir neatitikdama šių reikalavimų. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 67 straipsnio 3 punktu ir atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadą bei Komitete išdėstytas pastabas ir argumentus, Komitetas preliminariai įvertino, kad projekto XIIP-2843

5 straipsnio ir

20¹ straipsnio 2 dalies nuostatos ne prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. 7. Balsavimo rezultatai (balsuota dėl prieštaravimo): už – 0; prieš – 1; susilaikė – 4. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Julius Sabatauskas, Stasys Šedbaras. 9. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. Komiteto pirmininkas                                                                                                                                                             Julius Sabatauskas

Komiteto išvada

2015-05-11 · the official register ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS

SEIMO

BIUDŽETO

ir FINANSŲ  komitetas

PAGRINDINIO

KOMITETO

I Š V A D O S

DĖL

LIETUVOS

RESPUBLIKOS AZARTINIŲ LOŠIMŲ ĮSTATYMO NR. IX-325 2, 3, 5, 8, 10, 12, 14, 16,

17, 19, 21, 22, 23, 24, 28 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO, ĮSTATYMO PAPILDYMO 8¹

,¹⁰¹ , 10²

, 10³

STRAIPSNIAIS IR ANTRUOJU

1

SKIRSNIU

ĮSTATYMO PROJEKTO (XIIP-2843)

2015 m. gegužės 6

d. Nr. 109-P-15

Vilnius

1. Komiteto

posėdyje dalyvavo: Biudžeto ir finansų komiteto nariai : Bronius Bradauskas, Kęstutis Glaveckas, Petras Narkevičius, Kęstutis Bartkevičius, Andrius Palionis, Irena Degutienė, Andrius Kubilius, Povilas Gylys, Rita Tamašunienė, Raimundas Markauskas, Andrius Kubilius, Antanas Nesteckis, Vitalija Vonžutaitė. B iudžeto ir finansų komiteto biuras : biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Janina Alasevičienė, Dalia Mudėnienė, Gediminas Morkūnas, Jolanta Dzikaitė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-03-26⁵ Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

1. Projekto 5 straipsniu

pildomame įstatymo 8¹ straipsnyje bei pildomame 20¹ straipsnyje siūloma nustatyti, kad organizuoti nuotolinius lošimus licencijos organizuoti lošimus turėtojas gali tik tuomet, kai šio įstatymo nustatyta tvarka yra įsteigęs  ir teikia lošimo paslaugas ne mažiau kaip vienuose lošimo namuose (kazino), arba ne mažiau 5 totalizatoriaus punktus žirgų totalizatoriui organizuoti, arba ne mažiau kaip 10 lošimo automatų salonų arba  ne mažiau 20 lažybų arba totalizatoriaus punktų. Ši norma ginčytina dėl kelių priežasčių.

Visų pirma, neaišku ar pakankamai pagrįstas ryšis tarp statymo punktų ar lošimo salonų arba namų atidarymo su nuotolinių lošimų organizatoriaus teikiamų paslaugų kokybės ar savo finansinių įsipareigojimų, kylančių iš nuotolinių lošimų organizavimo, užtikrinimu. Antra, valstybė, reguliuodama ūkinę veiklą, tame tarpe ypatingąjį teisinį režimą turinčių paslaugų teikimą, turi laikytis proporcingumo ir kitų Konstitucijoje įtvirtintų teisinės valstybės principų. Kaip ne kartą pažymėjo Konstitucinis Teismas aiškindamas Konstitucijos 46 straipsnį, pagal Konstituciją teisė į nuosavybę, kuria remiasi ir asmens ūkinės veiklos laisvė ir iniciatyva, gali būti ribojama dėl turto pobūdžio ir/arba dėl kitų priežasčių, kai neapribojus šios teisės nebūtų galima apsaugoti Konstitucijoje įtvirtintų vertybių, būtų pakenkta viešajam interesui, nebūtų apsaugotos kitų asmenų teisės ir laisvės, Konstitucijoje įtvirtintos vertybės, taip pat konstituciškai svarbūs tikslai (Konstitucinio Teismo 2002 m kovo 14 d. nutarimas). Atsižvelgiant į tai, svarstytina projekto nuostatos dėl būtino minimalaus atidarytų lošimo vietų skaičiaus, kurio ryšys su nuotolinių lošimų organizavimu yra ginčytinas, atitiktis Konstitucijos 46 straipsniui, bei svarstytina, ar siūlomo reglamentavimo tikslas, nors pats tikslas įstatymo projekte nėra iki galo atskleistas, negali būti pasiektas taikant mažiau ūkinę veiklą ribojančias priemones. Nepritarti Argumentai:

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto, 2015-04-15 išvada : Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo statuto

67 straipsnio 3 punktu ir atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Seimo

kanceliarijos Teisės departamento išvadą bei Komitete išdėstytas pastabas ir argumentus, Komitetas nusprendė, kad projekto XIIP-2843 5 straipsnio ir²⁰¹ straipsnio 2 dalies nuostatos neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Šiuo atveju esminis klausimas yra, ar projekte siūlomos nustatyti ūkinę veiklą ribojančios priemonės (dėl būtino minimalaus atidarytų lošimo vietų skaičiaus) iš tiesų yra proporcingos projekto tikslams pasiekti. Projekto aiškinamajame rašte yra pabrėžiama teisės organizuoti nuotolinius lošimus nesuteikimo pagal Azartinių lošimų įstatymą (toliau – ALĮ) veikiančioms bendrovėms problema bei jų nelygi konkurencinė kova su tomis nuotolinius lošimus organizuojančiomis bendrovėmis, kurios veikia nereguliuojamos ALĮ. Lygiaverčių konkurencinių sąlygų nustatymas savaime yra neabejotina vertybė ir siektinas teisinis gėris. Tačiau kyla klausimas, ar, nustačius nuostatas dėl būtino minimalaus atidarytų lošimo vietų skaičiaus, šios konkurencinės sąlygos, kurios dabar, esant tam tikrai teisinio reguliavimo spragai, yra iš esmės palankios toms bendrovėms, kurios veikia nereguliuojamos ALĮ, netaps iš esmės palankios toms bendrovėms, kurių veiklą šiuo metu reglamentuoja ALĮ. Tai yra, ar siūlomu reguliavimu nebus neproporcingai apribotos galimybės pradėti teikti nuotolinio lošimo paslaugas kitoms bendrovėms ir, tuo pačiu, ar nebus per daug apribota jų ūkinės veiklos laisvė ir iniciatyva. Kaip yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, a smens ūkinės veiklos laisvė sudaro sąlygas įgyvendinti įvairius asmens siekius.

Pagal Konstitucijos 46 straipsnį asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva yra grindžiamas tautos ūkis, todėl negali būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kuriuo ūkinės veiklos laisvei įgyvendinti būtų sudarytos netinkamos sąlygos (Konstitucinio Teismo 2002 m kovo 14 d. nutarimas) . Be to, tas pats Konstitucijos straipsnis nustato ir tai, kad įstatymas saugo sąžiningos konkurencijos laisvę. Antra vertus, Konstitucinis Teismas yra konstatavęs ir tai, kad asmens teisė į nuosavybę, ūkinės veiklos laisvė, kaip ir dauguma kitų Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių, nėra absoliuti. Įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (Konstitucijos 28 straipsnis). Pagal Konstitucijos 46 straipsnį valstybė turi reguliuoti ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei, turi ginti vartotojo interesus. Šiose Konstitucijos nuostatose yra įtvirtintas principas, nustatantis ūkinės veiklos reguliavimo tikslus ir ribas. Pagal Konstituciją riboti žmogaus teises ir laisves galima, jeigu yra laikomasi šių sąlygų: tai daroma įstatymu; ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei jų esmė; laikomasi konstitucinio proporcingumo principo (Konstitucinio Teismo 2002 m kovo 14 d. nutarimas) . Lošimų, o ypač nuotolinių, kaip paslaugos specifiškumas lemia tai, kad lošimo paslaugų teikimo veikla yra ypatinga ūkinės veiklos sritis.

Be to, manytina, kad atsižvelgiant į lošimų veiklos specifiką (lošimai gali sukelti neigiamus padarinius žmonių sveikatai, taip pat neigiamai įtakoti visuomenę; lengva prieiga prie internetinių lošimo paslaugų, žaidėjo izoliacija ir socialinės kontrolės nebuvimas gali dar labiau paskatinti priklausomybę nuo lošimo; yra nemaža sukčiavimų šioje srityje rizika) ypatingai svarbus yra vartotojų apsaugos klausimas. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad projekte siūlomos nustatyti ūkinę veiklą (t.y. nuotolinių lošimų paslaugas) ribojančios priemonės prisidėtų prie vartotojų teisių apsaugos. Tradicinių lošimo vietų reikalavimas padėtų užtikrinti, kad lošimo paslaugas nuotoliniu būdu teiktų realiai veikiantys lošimų organizatoriai, kuriuos Priežiūros tarnyba galėtų lengviau patikrinti ir kontroliuoti. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad siekiant užtikrinti vartotojų teisių apsaugą, turėtų būti koreguojamos aptariamų 5 ir²⁰¹ straipsnių nuostatos, leidžiančios

2 m. teikti nuotolinio lošimo paslaugas ir netenkinant būtino minimalaus

atidarytų lošimo vietų skaičiaus reikalavimo. Be to, kad projekte nėra siūloma nustatyti, kokios teisinės pasekmės kils tuo atveju, jei po 2 m. reikalaujamos lošimo vietos nebus įsteigtos, kyla dar du klausimai: 1) kaip bus apginti vartotojų interesai (pvz. atlyginta žala), nes logiška pasekmė, tokiu atveju, būtų  licencijos atėmimas iš tokios nuotolinius lošimus organizavusios bendrovės; 2) ar iš tiesų toks ribojimas yra reikalingas ir pateisinamas jei 2 metus bendrovė galėjo veikti ir neatitikdama šių reikalavimų. Projekto pavadinime žodžiai „Lietuvos Respublikos“ bei „įstatymas“ turi būti dėstomi naujos eilutės centre.

Pritarti

1¹ Projekto

1 straipsniu pildomoje įstatymo 2 straipsnio 16 dalyje derėtų tikslinti

apibrėžiamą sąvoką, nustatant, jog šioje straipsnio dalyje pateikiama sąvokos

„Nuotolinio lošimo ryšio priemonės“ apibrėžtis. Pritarti

1² Projekto

1 straipsniu pildomoje įstatymo 2 straipsnio 17 dalyje siūloma nustatyti, kad

nuotolinio lošimo sutartis – tai lošimų organizatoriaus ir lošėjo sudaryta elektroninės formos sutartis. Svarstytina, kodėl projekte nenumatoma galimybė lošėjui ir lošimų organizatoriui dėl nuotolinio lošimo paslaugų teikimo sudaryti paprastos rašytinės formos sutartį, taip apribojant šių subjektų teisę sudaryti sutartį nesinaudojant ryšio priemonėmis (atkreiptinas dėmesys, kad projektu pildomo 20² straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nuotolinio lošimo sutartis gali būti ir rašytinės formos). Be to, kadangi ši dalis reglamentuoja būtent nuotolinio lošimo sutarties turinį, reikėtų aiškiai nurodyti, kad pagal šią sutartį lošimų organizatorius įsipareigoja lošėjui teikti nuotolinio lošimo paslaugas ir išmokėti nuotolinio lošimo laimėjimą, o lošėjas – dalyvaudamas nuotoliniame lošime laikytis teisės aktuose ir lošimo reglamente nustatytos tvarkos ir taisyklių. Pritarti¹³ Projekto

1 straipsniu pildomoje įstatymo 2 straipsnio 18 dalyje nurodytina kas turima

omenyje vartojant terminą „atskiras paslaugų gavėjo prašymas“. Nurodytina kokiu būdu šis prašymas pateikiamas, kaip registruojamas ir kt., nes jokio papildomo teisinio reguliavimo susijusio su „atskirais prašymais“ nei įstatyme, nei projekte nėra. Pritarti Pasiūlymas: Išdėstyti taip: Papildyti 2 straipsnį 18 dalimi: „18.

Nuotolinio lošimo paslaugos

• paslaugos, kurios apima pinigų sumos statymą lošimuose, įskaitant abipuses lažybas, ir yra teikiamos nuotoliniu būdu ryšio priemonėmis nuotolinio lošimo sutarties pagrindu.“ 1 5

Siekiant teisinio aiškumo, pildomos įstatymo 2 straipsnio 20 dalies, apibrėžiančios

„bendrovės“ sąvoką, antrąjį sakinį siūlome dėstyti taip: „Bendrove šiame

įstatyme laikomas ir kitoje valstybėje narėje pagal tos valstybės teisės aktus įsteigto bet kokios teisinės formos juridinio asmens ar organizacijos, neturinčios juridinio asmens teisių, kuriai toje valstybėje narėje suteikta teisė vykdyti lošimų veiklą, įsteigtas filialas, turintis buveinę Lietuvos

Respublikoje ir atliekantis visas ar dalį juridinio asmens funkcijų“. Pritarti

2 Projekto

2 straipsniu pildomoje įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje vartojama sąvoka

„internetiniai (virtualieji) lošimai“. Sąvoka nėra savaime aiški, todėl

vadovaujantis teisinio aiškumo principu, būtina ją apibrėžti įstatymo 2 straipsnyje. Pritarti Pasiūlymas: Išdėstyti taip: Papildyti 3 straipsnį 6 dalimi: „6. Nuotolinis lošimas – lošimas, kuriame lošėjų statymai priimami ir laimėjimai išmokami naudojant ryšio priemones.“³ Projekto

3 straipsniu pildoma įstatymo 5 straipsnio 3 dalis sistemiškai nedera su

pildomo straipsnio turiniu ir pavadinimu, nes nustato tam tikrus reikalavimus, asmenims, siekiantiems verstis tam tikra veikla. Tuo tarpu, keičiamas straipsnis vadinasi „Licencijų organizuoti lošimus rūšys“ ir nustato tik licencijų rūšis. Siūlytina teikiamą pakeitimą perkelti į deramą straipsnį arba dėstyti atskiru straipsniu. Pritarti Pasiūlymas:

Išdėstyti taip: Papildyti 4 straipsnį 3 dalimi: „3.

Bendrovė, norinti teikti nuotolinio stalo lošimo, nuotolinių lošimų lošimo automatu, lažybas, įskaitant lažybas naudojant lažybų įrenginius, ar totalizatorių, įskaitant ir žirgų totalizatorių, turi turėti bent vieną iš 5 straipsnio 1 dalyje nurodytų licencijų organizuoti lošimus ir leidimą organizuoti nuotolinius lošimus, taip pat atitikti kitus šiame įstatyme nustatytus reikalavimus.“ 1,³⁶ Derinant tarpusavyje projekto terminiją, projekto 3 straipsniu pildomoje įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžių „nuotoliniu būdu organizuoti stalo lošimus, lošimus lošimo automatu <...>  įskaitant žirgų totalizatorių“ įrašytini žodžiai „teikti nuotolinio stalo lošimo, nuotolinių lošimų lošimo automatu <...>, įskaitant žirgų totalizatorių, paslaugas“. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad siūloma formuluotė suponuoja, kad nepaisant nuotolinių lošimų rūšies, bendrovė turi turėti bet kurią vieną licenciją organizuoti lošimus, pvz. svarstytina, ar pagrįstas reikalavimas bendrovei, norinčiai teikti nuotolines stalo lošimo paslaugas, turėti tik licenciją organizuoti lažybas. Derinant šią dalį su pildomoje 2 straipsnio 21 dalyje pateiktu „lošimų veiklos leidimo“ apibrėžimu, vietoj žodžių „nuotolinių lošimų organizavimo leidimą“ reikėtų įrašyti žodžius „ leidimą organizuoti nuotolinius lošimus

“. Be to,  tikslintinas ir įstatymo 5 straipsnio

pavadinimas, nes siūloma šiame straipsnyje reglamentuoti ne tik licencijų rūšis, tačiau ir nustatyti reikalavimą dėl lošimų veiklos leidimų. Taip pat manome, kad šioje dalyje turėtų būti įrašyta nuostata ir dėl nuotolinio bingo lošimo paslaugų. Pritarti⁴ Projekto

4 straipsniu keičiamo įstatymo 8 straipsnio formuluotė suponuoja, kad lažybas

ar totalizatorių organizuojantiems subjektams nebūtina gauti atitinkamų licencijų , o užtenka tik turėti Priežiūros tarnybos patvirtintą lošimo reglamentą. Pritarti Pasiūlymas: „

8 straipsnis.

Lošimus organizuojantys subjektai Lošimus turi teisę organizuoti bendrovės, gavusios licencijas organizuoti lošimus ir leidimus atidaryti automatų, bingo salonus, lošimo namus (kazino) arba gavusios licencijas ir kai  Priežiūros tarnyba patvirtina totalizatoriaus ar lažybų lošimo reglamentą.“⁵ Projekto

5 straipsniu pildomame įstatymo 8¹

straipsnyje brauktini pertekliniai žodžiai „šio įstatymo 2 straipsnio 20 dalyje nurodytos“. Pritarti⁵ Projekto

5 straipsniu pildomame įstatymo 8¹

straipsnyje nustatyta, kad bendrovės, norinčios organizuoti visų lošimo rūšių nuotolinius lošimus, įstatinis kapitalas turi būti ne mažesnis negu 1 158 000 eurų. Iš siūlomos formuluotės nėra aišku, ar šis įstatinio kapitalo reikalavimas būtų taikomas tik tai bendrovei, kuri organizuotų išimtinai visų lošimo rūšių nuotolinius lošimus, ar, vis dėlto, šis įstatinio kapitalo dydžio reikalavimas būtų taikomas bendrovei, kuri organizuotų bet kurios lošimų rūšies nuotolinius lošimus. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pagal projekto nuostatas, nuotolinius lošimus galėtų organizuoti licenciją ir leidimą gavęs užsienio bendrovės filialas Lietuvos Respublikoje, kuriam įstatinio kapitalo reikalavimas negali būti taikomas. Pritarti iš dalies Paaiškintina, jog sistemiškai aiškinant ALĮ matyti, jog reikalavimas, kad įstatinis kapitalas turi būti ne mažesnis negu 1 158 000 eurų, būtų  taikomas tik tai bendrovei, kuri organizuotų išimtinai visų lošimo rūšių nuotolinius lošimus. Konkrečių rūšių lošimams organizuoti numatytas lošimų organizatoriaus įstatinio kapitalo dydis numatytas ALĮ 13 straipsnyje, kuris taip pat nemato, jog  Bendrovės, kuri verčiasi kelių rūšių lošimų organizavimu, apmokėtas ir įstatuose nurodytas įstatinis kapitalas turi būti ne mažesnis už didžiausią įstatinį kapitalą, nustatytą atitinkamai lošimo rūšiai (šiuo atveju – kazino -158 000 eurų).

Atsižvelgiant į antrąją pastabą siūlytina Projektą papildyti nuostata, jog nuotolinius lošimus galėtų organizuoti licenciją ir leidimą gavęs užsienio bendrovės filialas Lietuvos Respublikoje, jei šį filialą įsteigęs juridinis asmuo atitinka ALĮ keliamus įstatinio kapitalo reikalavimus. 6¹ Manytina, jog projekto 6 straipsnio 1 dalyje siūlomas pakeitimas, dėl draudimo atsiskaityti banko kortelėmis ir bankomatų statymų  vietų netaikymo nuotoliniams lošimams, turėtų būti netaikomas tik atsiskaitymui banko kortelėmis, nes asmuo, organizuojantis nuotolinius lošimus, tose pačiose patalpose galimai organizuos ir įprastus lošimus, todėl nesuprantama, kodėl tokiam asmeniui turėtų būti leidžiama patalpose, kuriuose organizuojami lošimai statyti bankomatus. Siūlyti nuostatą koreguoti. Nepritarti Pažymėtina, kad pagal projekto 10 straipsniu keičiamo 12 straipsnio naujame  4 punkte numatyta, jog nuotolinių lošimų organizavimo vieta yra laikoma vieta, kurioje yra lošėjas .“ Projekte išimtis iš draudimo atsiskaityti banko kortelėmis ir statyti bankomatus nuotolinių lošimų vietose numatyta todėl, jog nelogiška reguliuoti vietų, kuriuose yra lošėjas lošiantis nuotolinius lošimus, įrengimą. Atsižvelgiant į tai, jog nuotolinio lošimo vieta gali būti visur, kur yra prieiga prie kompiuterinio tinklo, tokio draudimo įgyvendinimo būtų objektyviai   neįmanoma kontroliuoti.

6³ Projekto

6 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 8 dalies formuluotė taip pat

lošimo įrenginius ir įrangą, skirtus nuotoliniams lošimams ryšio priemonėmis organizuoti“ derintina su pildomoje įstatymo 2 straipsnio 19 dalyje pateikta „nuotolinio lošimo įrenginio“ sąvoka. Pritarti⁶⁴ Nėra suprantama, projekto 6 straipsniu keičiamos įstatymo 10 straipsnio 9 dalies nuostata, kad vidinė lošimų reklama, pateikiama lošimų organizavimo vietose ir lošimų organizatoriaus interneto svetainėje leidžiama tik asmenims, sudariusiems nuotolinių lošimų dalyvio sutartį. Atkreiptinas dėmesys, draudimas reklamuoti azartinius lošimus bei pareiga laikytis tam tikrų reikalavimų vidinei lošimų reklamai taikomi licencijas turintiems lošimų organizatoriams, o ne lošėjams, todėl formuluotė „reklama leidžiama tik asmenims, sudariusiems nuotolinių lošimų dalyvio sutartį“ savo turiniu yra nesuprantama. Be to, derinant projekto terminiją formuluotėje „nuotolinių lošimų dalyvio sutartį“ brauktinas žodis „dalyvio“ (analogiška pastaba taikytina ir projektu pildomo 20² straipsnio 2 ir 3 dalims, 20³ straipsniui, 20⁵ straipsnio 1 daliai). Taip pat atkreipiame dėmesį, kad projekte reikėtų suderinti vartojamas „nuotolinio lošimo sutarties“ bei „nuotolinių lošimų sutarties“ ir vartoti kažkurią iš šių formuluočių. Pritarti Projekto

6 straipsniu keičiamos įstatymo 10 straipsnio 9 dalies nuostata, kad vidinė

lošimų reklama, pateikiama lošimų organizavimo vietose ir lošimų organizatoriaus interneto svetainėje leidžiama tik asmenims, sudariusiems nuotolinių lošimų dalyvio sutartį, tikslintina numatant, jog lošimų organizatorius u-užtikrina, jog vidinė lošimų reklama turi būti prieinama tik asmenims, sudariusiems nuotolinių lošimų dalyvio sutartį. Dalyje dėl formuluočių suderinimo pritarti.

6⁷ Projekto 6 straipsniu pildomoje įstatymo 10 straipsnio 19 dalyje siūloma nustatyti, jog „Lietuvos Respublikoje draudžiama skatinti dalyvauti lošimuose šiais būdais: 1) suteikti teisę lošimų dalyviui iš karto ar per tam tikrą terminą po dalyvavimo lošimuose gauti dovanų iš lošimų organizatoriaus, išskyrus lošimų sutarties sudarymo premiją nuotoliniuose lošimuose.“ Pastebėtina, jog tokia išimtis nėra suprantama asmenų lygiateisiškumo principo kontekste. Nesuprantama, kodėl nuotoliniuose lošimuose asmenį galima atvirai skatinti lošti, net neribojant premijos dydžio, o kitiems lošimų organizatoriams toks skatinimas yra draudžiamas. Pritarti⁶⁵ Keičiamo įstatymo 10 straipsnio 10 dalyje formuluotėje „draudžiama lošti, taip pat dalyvauti nuotoliniuose lošimuose“ žodžiai „taip pat dalyvauti nuotoliniuose lošimuose” yra pertekliniai, nes dalyvaudamas nuotoliniuose lošimuose, asmuo taip pat lošia. Pritarti Pastabai iš esmės pritartina dalyje dėl formuluotės patikslinimo. Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys, jog iš keičiamo įstatymo 10 straipsnio 10 dalies  formuluotės (tiek dabartinės, tiek siūlomos) neaišku, ar lošiant nuotolinius lošimus išlieka draudimas lošimo namų (kazino) organizuojamus lošimus lošti tik sulaukus 21 metų. Aiškiai neįtvirtinus šio apribojimo galima situacija, kai tradiciniai lošimo namų (kazino) lošimai, tokie kaip stalo lošimai, lošimai A kategorijos automatais bus prieinami  asmenims nuo 21 metų, tačiau nuotoliniai (virtualūs) šių lošimų atitikmenys bus leistini asmenims nuo 18 metų. Toks reguliavimas neatitiktų siekiamo tikslo ir neužtikrintų pakankamos  lošėjų apsaugos. Siūlytina projekto 6 straipsnio 5 dalį patikslinti ir išdėstyti taip: „5. Pakeisti 10 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip: „10. Draudžiama lošti, asmenims, kuriems nėra sukakę 18 metų.

Lošimus, organizuojamus lošimo namuose (kazino), įskaitant ir šiuos lošimus organizuojamus nuotoliniu būdu, gali lošti asmenys, kuriems yra sukakę 21 metai. Jaunesnius kaip 21 metų asmenis draudžiama įleisti į lošimo namus (kazino). Draudžiama įleisti į lošimo namus (kazino) asmenis, turinčius ginklų, išskyrus asmenis, saugančius lošimo namus (kazino), ir pareigūnus, įstatymų nustatyta tvarka vykdančius tarnybines funkcijas. Šių reikalavimų laikymąsi privalo užtikrinti lošimų organizatorius.“⁶⁷ Derinant projekto terminiją, pildomos įstatymo 10 straipsnio 19 dalies 1 punkte vietoj žodžių „lošimų dalyviui“ įrašytinas žodis „lošėjui“. Pritarti⁸¹ Derinant projekto terminiją, projekto 8 straipsniu pildomo įstatymo 10² straipsnio 1 dalyje vietoj žodžių „lažybas, organizuojamas nuotoliniu būdu“ įrašytini žodžiai „nuotolinio lošimo lažybas“. Analogiška pastaba taikytina ir šio straipsnio 2 dalyje vartojamai formuluotei „totalizatorių, organizuojamą nuotoliniu būdu“. Pritarti⁹ Projekto

9 straipsniu pildomo įstatymo 10³

straipsnio 1 ir 2 dalyse vietoj žodžio „nuotoliniais“ įrašytinas žodis „nuotolinių“. Pritarti⁹ Projekto

9 straipsniu pildomo įstatymo 10³

straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, jog „ Lažybų įrenginiais galima organizuoti tik lažybas dėl objektyviai neįvyksiančių (tai yra nerealių) šunų ir žirgų lenktynių. Kitokius objektyviai neįvyksiančius (nerealius) lošimus lažybų įrenginiu organizuoti draudžiama.“ Pastebėtina, jog teikiamos nuostatos turinys neaiškus tiek logine prasme, tiek ir teisine. Nesuprantama, kas turima omenyje siūlant nustatyti jog galima organizuoti lažybas „dėl objektyviai neįvyksiančių (tai yra nerealių) šunų ir žirgų lenktynių“. Siūlytina aiškiai nurodyti kas turima omenyje kalbant apie „nerealias šunų ir žirgų“ lenktynes. Pritarti Pasiūlymas:

Išdėstyti taip: 3.

Lažybų įrenginiais galima organizuoti tik lažybas dėl objektyviai neįvyksiančių (tai yra lažybų įrenginio sukurtų) šunų ir žirgų lenktynių. Kitokius objektyviai neįvyksiančius lošimus lažybų įrenginiu organizuoti draudžiama. 10 Projekto

10 straipsniu pildomas įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 4 punktas nedera su

šios dalies pirmąja pastraipa. Atsižvelgiant į tai, šiame punkte dėstomą nuostatą dėl nuotolinių lošimų organizavimo vietos siūlome dėstyti atskira dalimi, o ne 1 dalies  4 punktu. Pritarti¹²¹ Projekto

12 straipsniu keičiamoje įstatymo 16 straipsnio 5 dalyje pirmasis ir antrasis

sakiniai savo turiniu iš esmės yra analogiški, todėl, siekiant teisės akto glaustumo, siūlome juos arba sujungti, arba atsisakyti vieno kaip perteklinio. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad šio straipsnio 5 dalies paskutiniai du sakiniai neturėtų būti dėstomi kaip pastraipa (nes straipsnių dalys pastraipų neturi). Pritarti Sujungti šiuos sakinius. 12² Projekto

12 straipsniu pildomoje įstatymo 16 straipsnio 5¹

dalyje po žodžių

„lošimo įrenginius“ įrašytini žodžiai „nuotolinių lošimų įrenginius“. Pritarti

12² Projekto

12 straipsniu pildomoje įstatymo 16 straipsnio 5¹

dalyje siūloma nustatyti išimtį dėl sertifikato ar ženklinimo privalomumo lažybų ir (ar) totalizatoriaus (įskaitant žirgų totalizatorių) apskaitos programoms. Tokia išimtis kelia abejonių ta apimtimi, jog netaikant tam tikro reikalavimo lieka neaišku kokiu reikalavimus tokios programos turėtų atitikti apskritai. Ar nesant jokių reikalavimų šioms programoms, nebus pažeidžiami lošėjų, pavyzdžiui, neišmokant jiems laimėjimų ir valstybės interesai, pavyzdžiui, slepiant pajamas ir vengiant mokesčių. Siūlytina nustatyti bent minimalius reikalavimus tokioms programoms.

Nepritarti Šiame straipsnyje draudimo išimtis numatyta ne iš sertifikavimo reikalavimo, o iš draudimo  Lietuvos Respublikos teritorijoje naudoti šiame įstatyme nenumatytus elektroninius arba mechaninius prietaisus, elektroninių bilietų pardavimo automatus, žaidimų automatus ir kitus įrenginius, forma ar turiniu panašius į lošimo įrenginius, išskyrus šiame įstatyme nustatytas išimtis. 13 Siekiant teisinio aiškumo, projekto 13 straipsniu keičiamoje įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje po žodžio „nuotolinio“ įrašytini žodžiai „bingo, totalizatoriaus ar lažybų“, projekto 14 straipsniu kečiamoje įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje po žodžių „nuotolinio totalizatoriaus“ bei „nuotolinių lažybų“ – žodis „lošimo“. Pritarti¹⁵ Derinant projekte terminiją tarpusavyje, pildomo įstatymo 20¹ straipsnio 1 dalyje vietoj žodžių „lošimo reglamentą“ įrašytini žodžiai „nuotolinių lošimų organizavimo reglamentą“. Analogiška pastaba taikytina ir pildomo įstatymo 20³ straipsnio 2 dalies  2 punktui. Pritarti¹⁵ Pildomo įstatymo 20¹ straipsnio 2 dalis iš dalies dubliuoja projektu teikiamo⁸¹ straipsnio turinį. Vadovaujantis teisės aktų glaustumo principu nuostatos įstatyme neturi būti kartojamos. Reikalavimus pakanka nustatyti vieną kartą ir vienoje vietoje, nes nuostatų kartojimas keliose įstatymo vietose yra perteklinis ir neturi teisinio krūvio. Pritarti

Pritarta

išbraukimui¹⁵ Pildomo įstatymo 20¹ straipsnio 3 dalies 2 punkte pateikiama nuoroda į įstatymo 20 straipsnį. Pastebėtina, jog įstatymo 20 straipsnis reguliuoja tik atvejus, kai asmuo įeina į lošimo automatų ir bingo salonus, lažybų bei totalizatoriaus punktus, o teikiamas įstatymo pakeitimas reguliuoja nuotolinio lošimo atvejus. Todėl aptariamas pakeitimas yra nesuprantamas ir neturi teisinio krūvio. Siūlytina nuostatą tikslinti arba atitinkamai keisti ir įstatymo 20 straipsnį.

Pritarti Pasiūlymas: Išdėstyti taip:

2) būtų nustatoma nuotoliniuose lošimuose dalyvaujančių asmenų tapatybė¹⁵ Pildomo įstatymo 20¹ straipsnio 3 dalies 4 punktas yra perteklinis. Pritarti¹⁵ Pildomo įstatymo 20² straipsnio pavadinimas neatitinka straipsnio reguliavimo dalyko, nes straipsnyje pateikiamos nuostatos susijusios ne tik su sutartimi, tačiau ir nustatančios tam tikrus reikalavimus asmenims. Siūlytina koreguoti straipsnio pavadinimą arba straipsnyje palikti tik nuostatas tiesiogiai susijusias su sutartimi, jos turiniu, reikalavimais sutarties sudarymui. Pritarti¹⁵ Atsižvelgiant į tai, kad pildomo įstatymo 20³ straipsnio 1 dalyje reglamentuojama tik elektronine forma (t.y. ryšio priemonėmis) sudaroma nuotolinio lošimo sutartis, vietoj žodžių „Nuotolinių lošimų dalyvio sutartis su lošėju yra laikoma sudaryta lošimų organizatoriaus svetainėje“ įrašytini žodžiai „Elektronine forma lošimų organizatoriaus svetainėje sudaroma nuotolinio lošimo sutartis su lošėju yra laikoma sudaryta“. Pritarti Pasiūlymas:²⁰³ straipsnis. Nuotolinio lošimo sutarties sudarymas, galiojimas ir pasibaigimas

1. Paprastos rašytinės formos nuotolinio lošimo sutartis su

lošėju sudaroma bendrovės buveinėje arba bendrovės lošimų organizavimo vietoje. Nuotolinio lošimo sutartis laikoma sudaryta nuo to momento, kai šalys ją pasirašo. 2. Elektronine forma lošimų organizatoriaus svetainėje sudaroma nuotolinio lošimo sutartis su lošėju yra laikoma sudaryta nuo to momento, kai lošėjas lošimų organizatoriaus interneto svetainėje suaktyvina specialią nuorodą, skirtą nuotolinio lošimo sutarčiai sudaryti, specialiai tam skirtose vietose įveda savo asmens duomenis bei kitą prašomą informaciją ir spustelėdamas specialiai tam skirtą nuorodą „Sutinku“ patvirtina, kad prieš tai susipažino su nuotolinio lošimo sutarties nuostatomis, su jomis sutinka ir įsipareigoja jų laikytis. 3.

3. Lošimų organizatorius, nustatęs, kad fizinis asmuo, norintis dalyvauti

nuotoliniuose lošimuose neatitinka nustatytų reikalavimų (jam draudžiama dalyvauti lošimuose), su tokiu asmeniu negali sudaryti nuotolinio lošimo sutarties, o šioms aplinkybėms paaiškėjus vėliau, privalo nedelsdamas nutraukti jau sudarytą sutartį ir nutraukti asmeniui galimybę dalyvauti nuotoliniuose lošimuose. 4 . Sudarydamas nuotolinio lošimo sutartį, lošimų organizatorius privalo asmeniui, norinčiam dalyvauti nuotoliniuose lošimuose , nurodyti:

1) lošimų organizatoriaus pavadinimą, kodą, adresą, licencijos organizuoti lošimus ir Priežiūros tarnybos išduoto leidimo organizuoti nuotolinius lošimus datą ir numerį;

2) lošimų organizatoriaus nuotolinių lošimų organizavimo reglamentą arba pateikti aktyvią nuorodą į interneto svetainę, kurioje skelbiamas visas nuotolinių lošimų organizavimo reglamento aktualios redakcijos tekstas;

3) informaciją apie apribojimus dalyvauti lošime, kurie taikomi lošėjams pagal šio įstatymo 10 straipsnio 3 ir 10 dalių nuostatas;

4) informaciją apie draudimą sudaryti galimybę lošime dalyvauti tretiesiems asmenims, pasinaudojant lošėjui suteiktais identifikaciniu kodu ir (ar) slaptažodžiu;

5) įspėjamuosius užrašus, numatytus šio įstatymo 10¹ straipsnio 1 dalyje, apie tai, kad dalyvaujant lošimuose gali atsirasti priklausomybė nuo lošimų ar patologinis potraukis lošti, ir pateikti kontaktinę informaciją, kur lošėjas gali kreiptis pagalbos;

6) informaciją, kad yra galimybė gauti pažymą apie laimėjimo išmokėjimą;

7) informaciją apie tai, kaip bus paskirstomos su statomų sumų priėmimu ir laimėjimų išmokėjimu susijusios išlaidos (banko pavedimų ir kitos išlaidos, jeigu tokių bus) ir koks yra jų dydis, jeigu šios išlaidos išskaitomos iš lošėjo laimėtos sumos. 5 .

5. Asmeniui, sudariusiam nuotolinio lošimo sutartį, lošimų organizatorius suteikia kodą ir (ar) slaptažodį, kurie reikalingi dalyvaujant nuotoliniuose lošimuose ir pagal kuriuos (kurį) galima aiškiai nustatyti lošėjo tapatybę. Vienam asmeniui gali būti išduodamas tik vienas prisijungimo duomenų, reikalingų dalyvaujant nuotoliniuose lošimuose, rinkinys (kodas ir (ar) slaptažodis). 6. Nuotolinio lošimo sutartis galioja vienus metus nuo jos sudarymo dienos, jeigu sutartyje nenumatytas kitoks jos galiojimo terminas. 7. Nuotolinio lošimo sutartis gali būti lošėjo nutraukta prieš terminą vienašališkai, apie tai pranešus lošimų organizatoriui. Nuotolinio lošimo sutartis gali būti nutraukta ir kitais Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatytais atvejais ir pagrindais. 8. Pasibaigus nuotolinio lošimo sutarties galiojimo terminui, jeigu sutartis nebuvo pratęsta, lošimų organizatorius asmeniui, su kuriuo buvo sutaryta sutartis, be atskiro pranešimo nutraukia galimybę dalyvauti nuotoliniuose lošimuose. 9. Lošimų organizatorius privalo saugoti sudarytas nuotolinio lošimo sutartis 10 metų pasibaigus šių sutarčių galiojimui. 10 . Ginčams, kylantiems iš nuotolinio lošimo sutarčių, taikoma Lietuvos Respublikos teisė. 15

Be to, pastebėtina, jog nors pildomo įstatymo

20² straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad nuotolinio lošimo sutartis gali būti rašytinė, aptariamas straipsnis visiškai nereguliuoja rašytinės sutarties sudarymo sąlygų ir tvarkos. Nepritarti Paprastos rašytinės sutarties sudarymo sąlygų ir tvarkos detalus reglamentavimas Komiteto vertinimu būtų perteklinis. 15 Pildomo įstatymo 20⁴ straipsnio 1 ir 2 dalyse vietoj žodžio „nuotoliniai“ įrašytinas žodis „nuotolinio“. Pritarti¹⁵ Pildomo įstatymo 20⁶ straipsnio 3 dalyje po žodžio „laimėjimas“ įrašytini žodžiai „arba pralaimėjimas“. Pritarti¹⁵ Pildomo įstatymo 20⁷ straipsnio siūloma reguliuoti kovos su nelegalios nuotolinių lošimų veiklos vykdytojais priemones.

Pastebėtina, jog pasirinktas modelis kelia abejonių dėl jo pagrįstumo , Priežiūros tarnybai suteikiamų galių ir santykio su pažeidimų pobūdžiu ir galima žala. Atkreiptinas dėmesys, jog pagal aptariamo straipsnio 4 dalį Priežiūros tarnyba pirmiausia priima tam tikrą įsakymą dėl tam tikrų sankcijų taikymo, kurios taikomos nedelsiant, o tik paskui kreipiasi į generalinį prokurorą, kuris per nenustatytą terminą kreipiasi į teismą dėl sankcijų patvirtinimo. Toks reguliavimas diskutuotinas dėl keleto priežasčių. Pirma, nėra suprantama, kodėl Priežiūros tarnyba turėtų kreiptis būtent į generalinį prokurorą. Siūlomu atveju, generalinis prokuroras turėtų atlikti tik pasiuntinio vaidmenį ir pristatyti dokumentus į teismą, nes jam nenustatomos jokios pareigos, susijusios su dokumentų įvertinimu. Tokio reguliavimo pagrįstumas kelia abejonių. Jei reguliavimu norėta nustatyti, kad  duomenys apie galimai daromą teisės pažeidimą turėtų būti perduoti prokuratūrai dėl ikiteisminio tyrimo atlikimo, tai toks reguliavimas ir turėtų būti nustatytas. Be to, neaišku kodėl ir kokiu teisės aktu vadovaujantis duomenys turėtų  būti perduodami generaliniam prokurorui, ne tam tikrai prokuratūrai. Antra, neaišku kodėl Priežiūros tarnyba negali kreiptis į teismą tiesiogiai ir pateikti teismui dokumentus. Neaišku kodėl ir kokiu pagrindu tokia Priežiūros tarnybos teisė yra ribojama. Trečia, kelia abejonių pasirinktas būdas, jog pirmiausia taikomos sankcijos, o tik paskui reikalaujama gauti teismo patvirtinimą tokioms sankcijoms. Pažymėtina, jog galimai dėl sankcijų taikymo padaryta žala būtų didesnė, nei siekiamų apsaugoti gėrių vertė. Atsižvelgiant į tai, jog tokia žala turėtų būti atlyginama iš valstybės biudžeto, svarstytina galimybė nustatyti Priežiūros tarnybos pareigą kreiptis į teismą ir gauti teismo patvirtinimą prieš taikant sankcijas.

Be to, aptariamame kontekste pažymėtina ir tai, jog analogiška praktika, kai siekiant pritaikyti reikšmingas sankcijas pirmiausia kreipiamasi į teismą, taikoma ir kituose įstatymuose. Pavyzdžiui, paminėtina Energetikos įstatymo 8 straipsnio 10 dalis, arba Elektroninių ryšių įstatymo 73 straipsnio 6 dalis. Šiuose teisės aktuose aiškiai nustatoma kreipimosi į teismą tvarka, t.y. nurodomas konkretus teismas, nustatomi aiškūs prašymo nagrinėjimo teisme terminai ir aiški apskundimo tvarka. Tuo tarpu, siūlomas reguliavimas yra neaiškus, nesiejamas su konkrečiais nagrinėjimo terminais, t.y. bylos būtų nagrinėjamos bendra tvarka ir eiliškumu, o tokia situacija gali tiesiogiai sąlygoti tiesioginį didelių nuostolių atsiradimą. Pritarti Pasiūlymas:²⁰⁷ straipsnis. Kovos su nelegalios nuotolinių lošimų veiklos vykdytojais priemonės 1.

Priežiūros tarnyba, atlikusi tyrimą ir nustačiusi, kad nelegalios lošimų veiklos vykdytojas Lietuvos Respublikoje organizuoja nuotolinius lošimus, turi teisę:

1) duoti privalomus nurodymus mokėjimo, kredito ar kitai finansų įstaigai iki 5 dienų sustabdyti mokėjimus ar kitas finansines operacijas, susijusias su nelegalią nuotolinių lošimų veiklą Lietuvos Respublikoje vykdančiu subjektu, įskaitant atsiskaitymus už dalyvavimą nelegalių lošimų organizatorių organizuojamuose lošimuose, laimėjimų išmokėjimus, statomų sumų priėmimus nelegaliai lošimus organizuojančio subjekto naudai;

2) duoti privalomus nurodymus mokėjimo, kredito ar kitai finansų įstaigai nutraukti mokėjimus ar kitas finansines operacijas, susijusias su nelegaliai nuotolinių lošimų veiklą Lietuvos Respublikoje vykdančiu subjektu, įskaitant atsiskaitymus už dalyvavimą nelegalių lošimų organizatorių organizuojamuose lošimuose, laimėjimų išmokėjimus, statymų priėmimus nelegaliai lošimus organizuojančio subjekto naudai;

3) duoti privalomus nurodymus informacijos prieglobos paslaugų teikėjui ir (ar) tinklo paslaugų teikėjui skubiai pašalinti informacijos prieglobos paslaugų teikėjo saugomą informaciją, kuri naudojama siekiant nelegaliai vykdyti lošimus, arba panaikinti galimybę šią informaciją pasiekti . ;

• 4) duoti privalomus

nurodymus tinklo paslaugų teikėjui panaikinti galimybę pasiekti informaciją, kuri naudojama siekiant nelegaliai vykdyti lošimus . 2. Priežiūros tarnyba, siekdama atlikti šio straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus, privalo pateikti prašymą išduoti leidimą atlikti veiksmus Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Prašyme išduoti leidimą atlikti veiksmus turi būti nurodytas įtariamą pažeidimą padariusio asmens vardas ir pavardė arba pavadinimas, įtariamų pažeidimų pobūdis ir numatomi veiksmai.

Vilniaus apygardos administracinis teismas prašymą išduoti leidimą atlikti veiksmus išnagrinėja ir priima motyvuotą nutartį prašymą išduoti leidimą atlikti veiksmus patenkinti arba atmesti. Prašymas išduoti leidimą atlikti veiksmus turi būti išnagrinėtas ir nutartis priimta ne vėliau kaip per 72 valandas nuo prašymo išduoti leidimą atlikti veiksmus pateikimo momento. Jeigu Priežiūros tarnyba nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartimi atmesti prašymą išduoti leidimą atlikti veiksmus, ji turi teisę per 7 dienas nuo Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarties priėmimo apskųsti teismo nutartį Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas turi išnagrinėti skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarties ne vėliau kaip per 7 dienas nuo Priežiūros tarnybos skundo priėmimo dienos. Priežiūros tarnybos atstovas turi teisę dalyvauti, kai nagrinėjamas skundas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo priimta nutartis yra galutinė ir neskundžiama. Teismai, nagrinėdami prašymus ir skundus dėl leidimo išdavimo atlikti veiksmus, privalo užtikrinti pateiktos informacijos ir planuojamų veiksmų slaptumą. 3 . Priežiūros tarnyba informaciją apie nustatytus nelegalios lošimų veiklos vykdytojus, kurie Lietuvos Respublikoje neteisėtai organizuoja nuotolinius lošimus, skelbia viešai ir praneša, kad nurodyta nuotolinio lošimo paslaugų teikimo veikla yra vykdoma nelegaliai. 4 . Atsiskaitymų už dalyvavimą nelegalių lošimų organizatorių organizuojamuose lošimuose ir laimėjimų išmokėjimo per Lietuvos Respublikoje veikiančius bankus ar kitas finansų įstaigas ribojimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

15

Svarstytina, ar yra pakankama pildomo įstatymo

20⁸ straipsnio 1 dalyje nurodyta minimali suma, skirta nuotolinių lošimų laimėjimams išmokėti – 7 240 eurų, atsižvelgiant į nuotoliniuose lošimuose dalyvaujančių asmenų skaičių, statomas bei galimas laimėti sumas. Be to, kelia abejonių nustatoma galimybė tokią sumą investuoti į vertybinius popierius, kadangi dėl to neabejotinai ilgėtų laimėjimų išmokėjimo terminas. Taip pat manytina, jog derėtų nustatyti lošimo organizatorių pareigą tam tikru periodiškumu teikti Priežiūros tarnybai informaciją apie disponuojamų lėšų, skirtų laimėjimams išmokėti, dydį. Pritarti iš dalies Pritarti dalyje dėl minimalios sumos, skirtos nuotolinių lošimų laimėjimams išmokėti – 7 240 eurų – padidinimo. Šiuo metu galiojančio ALĮ 13 straipsnio 5 dalyje numatyta pagal lošimų rūšis diferencijuota minimali pinigų suma, kurią pagal Priežiūros tarnybos nustatytą investavimo tvarką bendrovės, organizuojančios lošimus, turi investuoti į Vyriausybės vertybinius popierius, laikyti banko sąskaitose, bendrovės kasoje ir (arba) tam skirtose lošimo automatų talpyklose ir skirti tik lošimų laimėjimų išmokėjimams. Ši suma  yra: vienam lošimo stalui – 11 585 eurai;  A kategorijos lošimo automatui – 7 241 euras;  B kategorijos lošimo automatui – 145 eurai; bendrovėms, organizuojančioms bingą, totalizatorių, lažybas, žirgų totalizatorių, – ne mažiau kaip 25 proc. minimalaus reikalaujamo įstatinio kapitalo sumos. Pažymėtina, jog kadangi nuotolinio lošimo atvejais nėra galimybės laimėjimams išmokėti sukauptinos sumos skaičiuoti pagal lošimų įrenginių skaičių (kaip kazino ir lošimų automatais atvejais), pasirinkta minimali suma turėtų būti  tokia, kuri užtikrintų laimėjimų išmokėjimą to prireikus.

Siūlytina  numatyti sumą, analogišką bendrovėms, organizuojančioms bingą, totalizatorių, lažybas, žirgų totalizatorių, – ne mažiau kaip 25 proc. minimalaus reikalaujamo įstatinio kapitalo sumos, t.y.,

72400 eurų. Nepritarti

pastabai dėl investavimo į Vyriausybės vertybinius popierius atsisakymo – ši tvarka tradiciniuose lošimuose  šiuo metu veikia, jos keisti nėra būtinybės. Komitetas nepritaria pastabai, kad derėtų nustatyti lošimo organizatorių pareigą tam tikru periodiškumu teikti Priežiūros tarnybai informaciją apie disponuojamų lėšų, skirtų laimėjimams išmokėti, dydį, kadangi tokia informacija, teikiama tam tikru periodiškumu, nebūtų nuolat aktuali ir neatliktų savo paskirties (bendrovės  disponuojamų lėšų, skirtų laimėjimams išmokėti, dydis gali skirtis  net keletą kartų ir skirtingu metu tą pačią dieną), o nuolat teikti tokią informaciją  priežiūros tarnybai būtų nepagrįstai didelis ir neproporcingas  administracinis krūvis lošimus organizuojančiai bendrovei. 16 Projekto 16 straipsniu keičiamo įstatymo 21 straipsnio 4¹ dalyje iš dalies kartojami reikalavimai nustatyti, teikiamame įstatymo 20¹ straipsnio 4 dalyje ir reikalavimai nustatyti projekto 16 straipsniu keičiamo įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje. Toks reikalavimų kartojimas yra perteklinis ir neturi teisinio krūvio. Siūlytina reikalavimus formuluoti vienoje teisės normoje, jų nekartojant. Pritarti

Pritarta

išbraukimui¹⁸¹ Projekto 18 straipsniu keičiamo įstatymo 23 straipsnio pavadinimas nesutampa su siūlomais pakeitimais, t.y. keičiamo įstatymo 23 straipsnio pavadinimą reikėtų patikslinti, nurodant, kad šiame straipsnyje reglamentuojamas ir leidimų organizuoti nuotolinius lošimus papildymas ir pakeitimas.

Pritarti

22 Projektą siūlome papildyti 22 straipsniu, reglamentuojančiu pasiūlymą Lietuvos Respublikos Vyriausybei ar jos įgaliotoms institucijoms iki įstatymo įsigaliojimo priimti būtinus poįstatyminius aktus. Pritarti Pažymėtina, kad pagal teisės technikos taisykles, projekto lyginamajame variante straipsnių pakeitimų esmės turi būti dėstomos neparyškintomis raidėmis. Pritarti 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Asociacija „Infobalt“ 2015-04-24 raštas Nr.20150424/01¹⁵ Asociacija

„INFOBALT" vienijanti 130 Lietuvos IRT (informacinių ir ryšių

technologijų) kompanijų kreipiasi i LR Seimo Biudžeto ir finansų komitetą ir tikisi, kad svarstant Azartinių lošimų jstatymo Nr. IX-325 2, 3, 5,8,10,12, 14, 16, 17, 19, 21, 22, 23, 24, 28 straipsnių pakeitimo, Jstatymo papildymo 81, 101, 102, 103, straipsniais ir antruoju1 skirsniu ¡statymo projektą Nr. XIIP-2843 (toliau - Projektas) ne bus sukurtos prielaidos interneto filtravimui Lietuvoje atsirasti. Projekto 15 straipsnyje, kuriuo siūlomą papildyti Įstatymą antruoju1 skirsniu, siūlomas 207 straipsnio 2 dalies 3 punktas, kuriame numatomo pareiga Salinti turinį ne tik iš sistemų, kurias vaido prieglobos paslaugų teikėjas bet ir numato būtinybę interneto filtravimui šalyje . Tinklo paslaugų ir prieglobos paslaugų teikėjai atlieka skirtingas funkcijas. Tinklo paslaugų teikėjas teikia informacijos perdavimo viešo naudojimo kompiuterių tinklais arba prieigos prie šių tinklų paslaugas.

Prieglobos paslaugų teikėjai teikia interneto tinkialapių prieglobos (angį. hosting) viešo naudojimo kompiuterių tinkluose paslaugas. Siūlome pakeisti Projekto 15 straipsniu siūlomų 2  straipsnio 2 dalies 3 punktų ir jj išdėstyti taip: „

• 3) duoti privalomus

nurodymus informacijos prieglobos paslaugų teikėjui ir (ar) tinklo paslaugų teikėjui skubiai pašalinti informacijos prieglobos paslaugų teikėjo saugomą informaciją, kuri naudojama siekiant nelegaliai vykdyti lošimus, arba panaikinti galimybę šią informaciją pasiekti." Pareiga šalinti netinkamą turini turi būti numatyta tik prieglobos paslaugų teikėjui, jis saugo informaciją ir jis atsako už jo sistemoje esant] turinj. Neatsižvelgus j Infobalt siūlymą jstatymo projekte bus ¡tvirtinta pareigą pašalinti informaciją iš bet kur pasaulyje. Toks reikalavimas reiškia interneto filtravimą arba turinio pasiekiamo per tinklų blokavimų. įgyvendindami Šiuos reikalavimus tinklo paslaugų teikėjai turės pažeisti globaliai taikomus tinklo neutralumo principus. Infobalt pabrėžia, kad filtravimas, blokavimas arba kitos poveikis internete platinamai informacijai yra daugelio kitų vertybių (pvz.: asmens duomenų apsaugos, asmenų susižinojimo slaptumo, teisės j informaciją ir kt.) galimo pažeidimo objektas. Tiriant sąlyginai sėkmingus filtravimo atvejus galime vadovautis tik totalitarinių valstybių pavyzdžiai (pvz.:

Kinija, Iranas, šiaurės Korėja ir pan.), kur sėkmingiausia priemonė visiškas interneto atribojimas nuo išorės, tačiau tai paneigia paties internetę kaip komunikavimo priemonės veikiančios nepaisant valstybių sienų principą. Tikimės, kad priimant sprendimus bus deramai ¡vertintos siūlomo interneto filtravimo pasekmės, jskaitant vaistybės kaip cenzūruojančios internetu įvaizdį.

Nepritarti Siūlomos nuostatos neįpareigoja paslaugų teikėjų filtruoti ar kitaip sekti interneto informacijos srautus, o įpareigoja tik blokuoti (pašalinti) prieigą  prie LPT nurodytos konkretaus nelegalaus lošimo organizatoriaus svetainės. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

Str. Str. d. P. 1. Lietuvos Respub-likos specialiųjų tyrimų

tarnyba, 2015-04-17 antikorup-cinio vertinimo išvada, Nr. 4-01-2925¹²² Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio nuostatomis ir atsižvelgdami į Lietuvos Respublikos Seimo Antikorupcijos komisijos 2015-03-24 prašymą Nr. S-2015-1702, atlikome L ietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo Nr. IX-325 2, 3, 5, 8, 10, 12, 14, 16, 17, 19, 21, 22, 23, 24, 28 straipsnių pakeitimo, įstatymo papildymo 8¹

įstatymo projekto Nr. XIIP-2843 (toliau – projektas Nr. XIIP-2843) ir Lietuvos Respublikos loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo Nr. IX-326 4 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2844 (toliau – projektas Nr. XIIP-2844) antikorupcinį vertinimą. I. Dėl projekto Nr

. XIIP-2843

Atliekant antikorupcinį vertinimą nustatyta, kad projektu Nr. XIIP-2843 siekiama įteisinti nuotolinio lošimo organizavimą ir nustatyti jo organizavimo sąlygas, tvarką ir kontrolę, kad būtų apginti lošėjų ir teisėtai veikiančių Lietuvoje ir mokančių mokesčius į valstybės biudžetą bendrovių interesai. Pažymime, kad 2012 m. liepos 9 d. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba (toliau – STT) atliko Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIP-4393 (toliau – projektas Nr. XIP-4393) antikorupcinį vertinimą Nr.

4-01-3623 [1] (toliau – antikorupcinis vertinimas), kurio 3 [2] ir 9 [3] pastabos yra aktualios svarstant naujai pateikto projekto Nr. XIIP-2843 nuostatas, kadangi iš esmės projekto Nr. XIP-4393 nuostatų, susijusių su nuotolinių lošimų organizavimo sąlygomis, tvarka ir priežiūra, turinys nepakeistas . Atlikę projekto Nr. XIIP-2843 antikorupcinį vertinimą teikiame pastabas ir pasiūlymus, kurie padarytų teisinį reguliavimą aiškesnį ir pašalintų galimybes papildomiems korupcijos rizikos veiksniams atsirasti:

1. Projekto

Nr. XIIP-2843 12 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo (toliau – Įstatymas)¹⁶ straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti reikalavimus lošimų ir nuotolinių lošimų įrenginiams ir numatyti, kad Priežiūros tarnybos sprendimu gali būti pripažįstamos ne valstybėje narėje akredituotos įstaigos ir jų išduoti sertifikatai lošimų ir nuotolinių lošimų įrenginiams

, kurių pripažinimo tvarką nustato Priežiūros tarnyba. Atsižvelgti

12²

1.1. Iš siūlomos nuostatos

neaišku, kokius kriterijus ar reikalavimus turi atitikti ne valstybėje narėje akredituotos įstaigos ir jų išduoti sertifikatai tam, kad priežiūros tarnyba juos pripažintų tinkamais. Teisinis reguliavimas Priežiūros tarnybai suteikia diskrecijos teisę spręsti dėl ne valstybėje narėje akredituotų įstaigų ir jų išduotų sertifikatų pripažinimo ar nepripažinimo, todėl siekiant išvengti piktnaudžiavimo atvejų [4] , skirtingo nuostatos interpretavimo ir nuostatos konkretinimo tik žemesniojo lygmens teisės aktuose, siūlome nustatyti reikalavimus ne valstybėje narėje akredituotoms įstaigoms ir jų išduotiems sertifikatams, kuriuos atitikus leidžiama eksploatuoti lošimų ir nuotolinių lošimų įrenginius. Nepritarti Šiuo metu kitoje valstybėje narėje akredituotų įstaigų išduodamų sertifikatų pripažinimo tvarka ir kriterijai yra nustatyti lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2012 m. kovo 12 d. įsakymu Nr.

DI-11 „Dėl Akredituotų įstaigų (laboratorijų) ir jų išduodamų sertifikatų lošimų įrenginiams pripažinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2012, Nr. 33-1607). Pareiga Priežiūros tarnybai pasitvirtinti ne valstybėje narėje išduotų sertifikatų pripažinimo tvarką yra įtvirtinta Projekto   12 straipsnio 1 dalyje, todėl manytina, jog Priežiūros tarnyba negalėtų  priimti galbūt sau palankių skirtingų sprendimų vienodomis aplinkybėmis, kadangi būtų saistoma patvirtintos  ne valstybėje narėje akredituotų įstaigų ir jų išduotų sertifikatų pripažinimo tvarkos. Be to, konkrečių (detalių) kriterijų, kuriuos  turi atitikti ne valstybėje narėje akredituotos įstaigos ir jų išduoti sertifikatai tam, kad priežiūros tarnyba juos pripažintų tinkamais perkėlimas į įstatymo lygmenį neužtikrintų tokių sprendimų priėmimui reikalingo lankstumo, turint omenyje jog ne valstybėje narėje įsteigtos laboratorijos ir jų išduoti  sertifikatai gali itin skirtis (pavyzdžiui, gali paremti skirtingais standartizavimo kriterijais, metodais ar sistemomis), be to, įstatymo lygmeniu būtų galima įtvirtinti tik bendro pobūdžio kriterijus (pvz, jog kontrolės įstaiga būtų nepriklausoma), kiti kriterijai bet kuriuo atveju turėtų būti detalizuoti Priežiūros tarnybos tvarkoje. 12¹

1.2. Minėto straipsnio 5 dalyje taip pat nurodyta, kad l

ošimų organizatoriai turi užtikrinti galimybę Priežiūros tarnybai prisijungti prie nuotolinio lošimo įrangos. Iš minėtos nuostatos neaišku, ar Priežiūros tarnyba bet kada gali prisijungti prie nuotolinio lošimo įrangos, ar tik tais atvejais, kai atliekamas lošimų organizatoriaus veiklos patikrinimas.

Nenustačius prisijungimo prie nuotolinio lošimo įrangos pagrindų, atsiranda prielaidų Priežiūros tarnybos darbuotojams piktnaudžiauti prisijungimu prie tam tikros lošimų bendrovės nuotolinio lošimo įrangos, sudarant palankias sąlygas konkuruojančioms lošimo bendrovėms veikti [5] . Siekdami teisinio reguliavimo aiškumo ir galimybės piktnaudžiauti šia nuostata panaikinimo, siūlome nustatyti, kokiu atveju (-ais) ar pagrindu (-ais) Priežiūros institucija prisijungia prie nuotolinio lošimo įrangos, pavyzdžiui, nustatyti taip:  ,, Lošimų organizatoriaus veiklos patikrinimo atvejais , l ošimų organizatoriai turi užtikrinti galimybę Priežiūros tarnybai prisijungti prie nuotolinio lošimo įrangos“. Pritarti¹⁵

2. Projekto Nr. XIIP-2843 15

straipsniu papildomo antrojo skirsnio 20⁷ straipsnyje nustatyta, kad P riežiūros tarnyba, nustačiusi, jog nelegalios lošimų veiklos vykdytojas Lietuvos Respublikoje organizuoja nuotolinius lošimus, turi teisę priimti sprendimą dėl šių lošimų organizavimo ir dalyvavimo juose Lietuvos Respublikoje ribojimo, taip pat atsiskaitymų už dalyvavimą nelegalių lošimų organizatorių organizuojamuose lošimuose ir laimėjimų išmokėjimo per Lietuvos Respublikoje veikiančius bankus ar kitas finansų įstaigas ribojimo ir duoti privalomus nurodymus stabdyti, nutraukti mokėjimus ar kitas finansines operacijas, susijusias su nelegalią nuotolinių lošimų veiklą Lietuvos Respublikoje vykdančiu subjektu, įskaitant atsiskaitymus už dalyvavimą nelegalių lošimų organizatorių organizuojamuose lošimuose, laimėjimų išmokėjimus, statomų sumų priėmimus nelegaliai lošimus organizuojančio subjekto naudai ar skubiai pašalinti informacijos prieglobos paslaugų teikėjo saugomą informaciją (toliau – privalomi nurodymai).

Manome, kad minėta nuostata svarstytina dėl šių priežasčių: Manome, kad minėta nuostata svarstytina dėl šių priežasčių:

2.1. Projekte Nr. XIIP-2843 nustatomas

teisinis reguliavimas Priežiūros tarnybai suteikia teisę, tačiau neįpareigoja duoti privalomų nurodymų nustačius nelegalios nuotolinių lošimų veiklos atvejus. Projekte neatskleisti atvejai, kada nustačius nelegalios nuotolinių lošimų veiklos atvejus privalomi nurodymai yra duodami ar neduodami. Taip pat nenustatyti kriterijai, į kuriuos atsižvelgia priežiūros institucija priimdama sprendimą duoti vieną iš trijų nustatytų privalomųjų nurodymų. Taip pat neaiškūs privalomo stabdymo atsiskaitymų už dalyvavimą nelegalių lošimų organizatorių organizuojamuose lošimuose ir laimėjimų išmokėjimą per Lietuvos Respublikoje veikiančius bankus ar kitas finansų įstaigas juos gavusiems asmenims tikslai, jeigu Priežiūros tarnyba nustatė nelegalios nuotolinių lošimų veiklos atvejus .

Neaišku, kokie vykdomi procesai ar atliekami tyrimai, kai jau nustatytas nelegalios nuotolinių lošimų veiklos faktas. Iš siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kaip priežiūros institucija nustato nelegalios nuotolinių lošimų veiklos atvejus, kokius veiksmus atlieka, per kokį terminą priima sprendimą duoti privalomus nurodymus, nustačiusi nelegalios nuotolinių lošimų veiklos atvejus. Pažymėtina ir tai, kad vienas iš privalomų nurodymų yra skubus prieglobos paslaugų teikėjo saugomos informacijos pašalinimas , kuris nėra aiškiai suprantamas: ar tai bus informacijos sunaikinimas, ar prieigos prie šios informacijos laikinas apribojimas (tinklalapio užblokavimas). Pašalinus paslaugų teikėjo saugomą informaciją, kiltų sunkumų ikiteisminius tyrimus dėl neteisėtų lošimo organizavimo, neteisėtos finansinės veiklos vykdymo atliekančioms institucijoms. Manome, kad šiuo atveju Priežiūros tarnyba, nustačiusi, kad nelegalios lošimų veiklos vykdytojas Lietuvos Respublikoje organizuoja nuotolinius lošimus, turėtų užtikrinti, kad visa informacija apie vykdytus neteisėtus lošimus, lošimuose dalyvavusius asmenis ir jiems išmokėtas sumas būtų išsaugota ir naudojama atliekant tyrimus.

Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, siekdami teisinio reguliavimo aiškumo ir panaikinti galimybes interpretuoti nuostatas ir jomis piktnaudžiauti, siūlome aiškiai apibrėžti k ovos su nelegalios nuotolinių lošimų veiklos vykdytojais priemonių įgyvendinimo mechanizmą ir nurodyti: kokius veiksmus atlieka Priežiūros tarnyba, nustačiusi nelegalios nuotolinių lošimų veiklos atvejus, per kokį terminą nuo nelegalios nuotolinių lošimų veiklos nustatymo priima sprendimą duoti privalomus nurodymus, įtvirtinti pareigą Priežiūros tarnybai, nustačiusiai nelegalios nuotolinių lošimų veiklos atvejus, duoti vieną iš nustatytų privalomųjų nurodymų, kriterijus, į kuriuos atsižvelgiama pasirenkant privalomojo nurodymo rūšis. Pritarti Žr. argumentus dėl Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymų projekto 20⁷ straipsniui. 15

2.2. Pagal minėto 20⁷

straipsnio 6 dalies nuostatas asmenų išlaidos, patirtos vykdant Priežiūros tarnybos nurodymus, atlyginamos iš valstybės biudžeto Vyriausybės nustatyta tvarka. Projekte Nr. XIIP-2843 neatskleista sąvoka „asmenys“ ir neaišku: ar minėtos nuostatos turi būti vertinamos kaip mokėjimo, kredito ar kitų finansų įstaigų, prieglobos paslaugų teikėjo ir (ar) tinklo paslaugų teikėjo turėtų išlaidų atlyginimas dėl 20⁷ straipsnio 2 dalyje nustatytų privalomų nurodymų įgyvendinimo, ar išlaidos bus atlyginamos ir kitiems asmenims, t. y. asmenims, turėjusiems išlaidų dėl nelegalios nuotolinių lošimų veiklos vykdymo, pavyzdžiui, nelegaliuose lošimuose dalyvavusiems lošėjams jų turėtos išlaidos (pralošti pinigai).

Tuo atveju, jeigu minėtomis nuostatomis siekiama nustatyti mokėjimo, kredito ar kitų finansų įstaigų, prieglobos paslaugų teikėjo ir (ar) tinklo paslaugų teikėjo turėtų išlaidų atlyginimą dėl 20⁷ straipsnio 2 dalyje nustatytų privalomų nurodymų įgyvendinimo, siekdami teisinio reguliavimo aiškumo, siūlome 20⁷ straipsnio 6 dalyje tikslinti nuostatas ir vietoj sąvokos „asmenys“ vartoti 20⁷ straipsnio 2 dalies 1–3 punktuose vartojamas ,,mokėjimo, kredito ar kitų finansų įstaigų, prieglobos paslaugų teikėjo ir (ar) tinklo paslaugų teikėjo“ sąvokas. Atsižvelgti Pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas keičiama privalomų nurodymų teikimo tvarka, nurodyta projekto 20⁷ straipsnyje, todėl pasiūlymas neaktualus. 15

2.3. Kita vertus, svarstytina, ar Įstatyme

neturėtų būti nustatomi lošimuose tiesiogiai dalyvavusių sąžiningų asmenų (manančių, kad dalyvauja legaliuose lošimuose) turėtų išlaidų atlyginimo klausimai, taip pat neteisėtai gautų pajamų ir (ar) laimėjimų (kai piniginės lėšos išloštos nelegaliuose lošimuose) grąžinimo (pavyzdžiui, į valstybės biudžetą ar kitą sąskaitą užtikrinant asmenų turėtų išlaidų atlyginimą) klausimai. Kadangi šie asmenys lošimuose dalyvauja turėdami teisėtų lūkesčių, kad lošimai vykdomi legaliai, pareiga užkirsti kelią galimybėms nuotoliniu būdu organizuoti nelegalius lošimus šiuo atveju tenka valstybei.

Todėl, jei paaiškėja, kad ne dėl savo kaltės asmuo dalyvavo nelegaliai vykdomuose lošimuose, šis asmuo gali pagrįstai tikėtis, kad dėl tokios pareigos neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo jam bus kompensuoti nepagrįstos finansinės išlaidos. Siekdami užtikrinti lošimuose dalyvaujančių asmenų teisėtus interesus, siūlome projekte Nr. XIIP-2843 nustatyti papildomas nuostatas. Be to, kadangi šios asmens teisėtų interesų apsaugos priemonės pareikalautų papildomų priemonių, siūlome apsvarstyti galimybę papildyti 20⁷ straipsnį nuostatomis, kad Priežiūros tarnyba, nustačiusi, kad nelegalios lošimų veiklos vykdytojas Lietuvos Respublikoje organizuoja nuotolinius lošimus, duoda privalomus nurodymus mokėjimo, kredito ar kitų finansų įstaigoms, prieglobos paslaugų teikėjams ir (ar) tinklo paslaugų teikėjams išsaugoti ir pateikti visą informaciją apie lošimuose dalyvavusius asmenis, jų turėtas išlaidas ir laimėjimus. Nepritarti Siūlomos asmens interesų apsaugos priemonės pareikalautų papildomų finansinių resursų, kurių apimties bei šaltinių  prognozuoti ir numatyti šiuo metu  nėra galimybių. Taip pat pažymėtina, jog asmenys, kurie lošimuose dalyvauja turėdami teisėtų lūkesčių, kad lošimai vykdomi legaliai, turi teisę reikalauti nuostolių iš nelegalios lošimų veiklos vykdytojo atlyginimo bendra tvarka. 17,¹⁹

3Projekto Nr.

Projekto Nr. XIIP-2843 17 straipsniu keičiamo

22 straipsnio ir 19 straipsniu keičiamo 24 straipsnis nustato Priežiūros

tarnybos a tsisakymo išduoti leidimą atidaryti automatų ar bingo saloną, lošimo namus

(kazino) arba organizuoti nuotolinius lošimus (toliau – leidimas) ar leidimo panaikinimo atvejus, priimto sprendimo dėl atsisakymo išduoti leidimą ar jo panaikinimo apskundimo galimybę ir pranešimą apie priimtą sprendimą pareiškėjui ar licencijos organizuoti lošimus turėtojui, tačiau nenustato šių priimamų sprendimų skelbimo viešai. Siekdami Priežiūros tarnybos priimtų sprendimų viešumo, norinčių lošti asmenų informuotumo ir užkirsti kelią nelegaliems lošimams ar nuotoliniams lošimams, siūlome Priežiūros tarnybos priimtus sprendimus dėl leidimo atsisakyti išduoti leidimą ar jo panaikinimo skelbti viešai Priežiūros tarnybos interneto svetainėje. Siekdami nuotolinių lošimų organizavimo proceso aiškumo, teikiame šias pastabas ir pasiūlymus:

Projektu XIIP-2843 papildomo įstatymo antrojo skirsnio 20¹ straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad l ošimų organizatorius, organizuojantis nuotolinius lošimus, privalo techninėmis ir organizacinėmis priemonėmis užtikrinti, kad:

1) Nuotoliniuose lošimuose negalėtų dalyvauti nepilnamečiai asmenys ir asmenys, kuriems dalyvauti lošimuose draudžiama pagal šio įstatymo 10 straipsnio 3 ir 10 dalyje nustatytus reikalavimus. 2) Būtų nustatoma nuotoliniuose lošimuose dalyvaujančių asmenų tapatybė ir jie būtų registruojami šio įstatymo 20 straipsnyje nustatytais atvejais ir tvarka.

To paties įstatymo antrojo skirsnio 20² straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad l ošimų organizatorius, prieš sudarydamas nuotolinių lošimų dalyvio sutartį, privalo pareikalauti, kad fizinis asmuo, norintis sudaryti nuotolinių lošimų dalyvio sutartį, pateiktų duomenis, reikalingus jo asmens tapatybei nustatyti , ir patikrinti, ar jis atitinka šio įstatymo

10 straipsnio 3 ir 10 dalyse nustatytus reikalavimus, ar pagal šį ir kitus

įstatymus jam nėra draudžiama dalyvauti lošimuose. Pagal esamą teisinį reguliavimą [6] norint sudaryti nuotolinio lošimo sutartį nereikalaujamas aukštesnės apsaugos lygis dėl asmens tapatybės patvirtinimo, pvz., nereikalaujama patvirtinti asmens tapatybę per elektroninę bankininkystę ar elektroniniu parašu. Tai sudaro galimybę asmenims, kuriems įstatyme yra draudžiama dalyvauti lošimuose, laisviau sudaryti nuotolinio lošimo sutartis ir dalyvauti nuotoliniuose lošimuose. Manome, kad asmens tapatybės patvirtinimas per elektroninę bankininkystę ar elektroniniu parašu sumažintų riziką lošimuose dalyvauti šios teisės neturintiems asmenims ir padidintų lošėjo pasitikėjimą dėl nuotolinių lošimų organizatoriaus teisėtumo, kadangi lošėjas, sudarydamas sutartį ir patvirtindamas savo tapatybę per elektroninę bankininkystę ar elektroniniu parašu, būtų užtikrintas, kad lošimo organizatorius nuotolinius lošimus organizuoja teisėtai. Siekiant užkirsti kelią neturintiems reikiamo amžiaus asmenims dalyvauti nuotoliniuose lošimuose, būtina nustatyti, kad lošimų organizatorius reikalautų patvirtinti asmens tapatybę per elektroninę bankininkystę ar nuotolinio lošimo sutartį pasirašyti elektroniniu parašu, ar sudarytų rašytinės formos nuotolinio lošimo paslaugų teikimo sutartį su asmenimis, norinčiais dalyvauti nuotoliniuose lošimuose, kai jie pateiks asmens tapatybę patvirtinančius duomenis.

Nepritarti Norinčių lošti asmenų informuotumo ir užkirsti kelią nelegaliems lošimams ar nuotoliniams lošimams tikslai gali būti pasiekiami kitomis šiuo metu egzistuojančiomis priemonėmis, t.y., šiuo metu viešai yra skelbiami lošimus organizuojantiems asmenims išduotų licencijų, leidimų, bei suderintų lošimo reglamentų sąrašai. Lošėjas turi galimybę pasitikrinti, ar lošimų organizatorius, kurio lošime lošėjas lošia, turi galiojančią licenciją ir leidimą bei suderintą lošimų reglamentą, o visi šie duomenys yra viešai prieinami Lošimų priežiūros tarnybos interneto svetainėje. Nepritarti pastabai dalyje dėl    siūlymo nustatyti, kad lošimų organizatorius reikalautų patvirtinti asmens tapatybę per elektroninę bankininkystę ar nuotolinio lošimo sutartį pasirašyti elektroniniu parašu, kadangi šios priemonės, tikėtina,  dėl technologinių ypatybių reikšmingai ribotų lošiančių asmenų skaičių.

Tai taip pat reikštų papildymu išlaidų lošėjui nustatymą (pvz., norint pasirašyti dokumentą elektroniniu parašu reikia įsigyti specialius tapatybę patvirtinančio dokumentų skaitytuvus, kurie iš esmės nereikalingi lošėjui, siekiančiam sudaryti tik vieną nuotolinių lošimų sutartį)      Be to, projekto 20² straipsnis įsakmiai įtvirtina, jog lošimų organizatorius, prieš sudarydamas nuotolinių lošimų dalyvio sutartį, privalo pareikalauti, kad fizinis asmuo, norintis sudaryti nuotolinių lošimų dalyvio sutartį, pateiktų duomenis, reikalingus jo asmens tapatybei nustatyti, ir patikrinti, ar jis atitinka šio įstatymo 10 straipsnio 3 ir 10 dalyse nustatytus reikalavimus ir ar jam pagal šį bei kitus įstatymus jam nėra draudžiama dalyvauti lošimuose. Manytina, jog tokios priemonės yra pakankamos su lošėjų tapatybės nustatymo būtinybe susijusiems Projekto tikslams pasiekti. 5,¹⁵ Taip pat p ritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2015-03-26 išvadoje Nr. XIIP-2843 nurodytoms pastaboms dėl projekto:

1. Papildomų įstatymo 8¹

ir 20¹ straipsnių nuostatų dėl būtino minimalaus atidarytų lošimo vietų skaičiaus nustatymo norint organizuoti nuotolinius lošimus [7] . Nepritarti Argumentai išdėstyti išvados dalyje dėl LRS  kanceliarijos Teisės departamento

2015-03-26 išvados Nr. XIIP-2843¹

2

2. Įstatymo 2 straipsnio 17

dalies nuostatos papildymo dėl nuotolinio lošimo paslaugų teikimo rašytinės ir elektroninės sutarčių sudarymo. Nepritarti Argumentai išdėstyti išvados dalyje dėl LRS  kanceliarijos Teisės departamento 2015-03-26 išvados Nr. XIIP-2843. 5 3.

5

3. Įstatymo

8¹ straipsnio nuostatos dėl įstatinio kapitalo reikalavimo taikymo visų lošimo rūšių nuotolinius lošimus organizuojančioms bendrovėms. Pritarti iš dalies Argumentai išdėstyti išvados dalyje dėl LRS  kanceliarijos Teisės departamento

2015-03-26 išvados Nr. XIIP-2843. 6⁷

4. Papildomo įstatymo 10 straipsnio 19 dalies

nuostatos dėl išimties nustatymo – suteikti premiją sudarant nuotolinių lošimų sutartį [8] . Nepritarti Argumentai išdėstyti išvados dalyje dėl LRS  kanceliarijos Teisės departamento 2015-03-26 išvados Nr. XIIP-2843. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1 Seimo narys Andrius Palionis, 2015-04-28¹⁵ Argumentai:

Esama projekto redakcija, detalizuoja priemones prieš nelegalius internetinius lošimus ir numato, kad:

a)      privalomi nurodymai šalinti informaciją gali būti duoti prieglobos paslaugų teikėjui ir (ar) tinklo paslaugų teikėjui;

b)      šalinama turi būti bet kurio informacijos prieglobos paslaugų teikėjo (tiek Lietuvos, tiek užsienio) saugoma informacija. Įstatymo projektas neapsiriboja pareiga šalinti turinį tik iš sistemų, kurias valdo prieglobos paslaugų teikėjas ir sudaro prielaidas interneto filtravimui Lietuvoje atsirasti. Tais atvejais kai prieglobos paslaugas teikia ne Lietuvos subjektas pareiga pašalinti informaciją teks tinklo teikėjui ir jis praktiškai turės užtikrinti interneto filtravimą , nes kitaip negalės pašalinti galimybės pasiekti netinkamą informaciją per tinklą.

Pasiūlymas:

Pakeisti Projekto 15 straipsniu siūlomo Antrojo

1 skirsnio

20 7 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:

„3) duoti privalomus nurodymus informacijos prieglobos paslaugų teikėjui ir (ar) tinklo paslaugų teikėjui skubiai pašalinti informacijos prieglobos paslaugų teikėjo saugomą informaciją, kuri naudojama siekiant nelegaliai vykdyti lošimus, arba panaikinti galimybę šią informaciją pasiekti.“ Nepritarti Siūlomos nuostatos neįpareigoja paslaugų teikėjų filtruoti ar kitaip sekti interneto informacijos srautus, o įpareigoja tik blokuoti (pašalinti) prieigą  prie LPT nurodytos konkretaus nelegalaus lošimo organizatoriaus svetainės. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai:

Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Informacinių technologijų komitetas, 2015-05-05 N Iš esmės pritarti LR azartinių lošimų įstatymo Nr. IX-325 2, 3, 5, 8, 10, 12, 14, 16, 17, 19, 21, 22, 23, 24, 28 straipsnių pakeitimo, įstatymo papildymo 8¹ , 10¹ , 10² , 10³ , straipsniais ir antruoju 1 skirsniu įstatymo projektui Nr. XIIP-2843 .

XIIP-2843

. Atsižvelgti

Informacinių

technologijų komitetas, 2015-05-05¹¹ Argumentai: LR galioja Elektroninių ryšių įstatymas, kuris reglamentuoja „visuomeninius santykius, susijusius su elektroninių ryšių paslaugomis, tinklais ir su jais susijusiomis priemonėmis bei paslaugomis, elektroninių ryšių išteklių naudojimu, taip pat visuomeninius santykius, susijusius su radijo įrenginiais, galiniais įrenginiais ir elektromagnetiniu suderinamumu“ ir todėl siūlome naudoti ERĮ naudojamas sąvokas, o jame apibrėžta, kad „ Elektroniniai ryšiai

• signalų perdavimas laidinėmis, radijo, optinėmis ar kitomis elektromagnetinėmis priemonėmis“, nes tik naudojant tas pačias sąvokas yra aišku, kad kalbame apie tuos pačius dalykus, kurių veikla jau yra reglamentuota. Pasiūlymas:

Pakeisti 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „

1 straipsnis. 2

straipsnio pakeitimas

1. Papildyti 2

straipsnį 16 dalimi: „16. Nuotolinio l ošimo ryšio priemonės (toliau – ryšio priemonės)

• laidinės, radijo, optinės ar kitos

elektromagnetinės priemonės, elektroniniai ryšiai , kurie fiziškai tuo pačiu metu vienoje vietoje nedalyvaujant lošėjui ir lošimų organizatoriams gali būti naudojami lošimo paslaugoms teikti.“ Pritarti

Informacinių

technologijų komitetas, 2015-05-05¹² Argumentai: Kadangi azartiniai lošimai yra ta sritis kur būtinas tikslus asmens identifikavimo ir/ar autentifikavimo būdas, o skaitmeninėje erdvėje tiksliai identifikuoti asmenį, o asmeniui saugiai save autentifikuoti, naudojama pažangiausia technologija – saugus elektroninis parašas. Lietuvoje  yra sudarytos visos galimybės šiuo parašu naudotis. Kiekvienas pilietis gauna jį kartu su asmens tapatybės kortele, galima naudotis mobiliuoju elektroniniu parašu. Pasiūlymas:

Pakeisti 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „

2. Papildyti 2 straipsnį

17 dalimi: „17.

Nuotolinio lošimo sutartis

• lošimų organizatoriaus ir lošėjo sudaryta elektroninės formos sutartis,

pasirašyta saugiu elektroniniu parašu , pagal kurią lošimų organizatorius įsipareigoja lošėjui teikti nuotolinio lošimo paslaugas ir išmokėti nuotolinio lošimo laimėjimą lošimo reglamente nustatyta tvarka, o lošėjas – dalyvaudamas nuotoliniame lošime laikytis teisės aktuose ir lošimo reglamente nustatytos lošimų organizavimo tvarkos ir taisyklių. Nuotolinio lošimo sutartis gali būti sudaryta ir rašytine forma. “ Nepritarti Nepritarti pastabai dalyje dėl    siūlymo nustatyti, kad lošimų organizatorius reikalautų pasirašyti elektroniniu parašu, kadangi šios priemonės, tikėtina, dėl technologinių ypatybių reikšmingai ribotų lošiančių asmenų skaičių. Tai taip pat reikštų papildymu išlaidų lošėjui nustatymą (pvz., norint pasirašyti dokumentą elektroniniu parašu reikia įsigyti specialius tapatybę patvirtinančio dokumentų skaitytuvus, kurie iš esmės nereikalingi lošėjui, siekiančiam sudaryti tik vieną nuotolinių lošimų sutartį)      Be to, projekto 202 straipsnis įsakmiai įtvirtina, jog lošimų organizatorius, prieš sudarydamas nuotolinių lošimų dalyvio sutartį, privalo pareikalauti, kad fizinis asmuo, norintis sudaryti nuotolinių lošimų dalyvio sutartį, pateiktų duomenis, reikalingus jo asmens tapatybei nustatyti, ir patikrinti, ar jis atitinka šio įstatymo 10 straipsnio 3 ir 10 dalyse nustatytus reikalavimus ir ar jam pagal šį bei kitus įstatymus jam nėra draudžiama dalyvauti lošimuose. Manytina, jog tokios priemonės yra pakankamos su lošėjų tapatybės nustatymo būtinybe susijusiems Projekto tikslams pasiekti. Informacinių technologijų komitetas, 2015-05-05¹³ Argumentai:

Kadangi yra sudaromos nuotolinio lošimo sutartys, tai nuotolinio lošimo paslaugos turėtų būti teikiamos tik sudarius šias sutartis.

Taip pat, atkreipiame dėmesį, kad internetas nepatenka į ryšio priemonių apibrėžimą, o juo tikrai bus teikiamos nuotolinio lošimo paslaugos. Mes apibrėžėme „nuotolinio lošimo ryšio priemones“ ir neturim tokios sąvokos kaip „nuotolinis būdas“. Pasiūlymas: Pakeisti 1straipsnį ir jį išdėstyti taip: „

3Papildyti 2 straipsnį 18 dalimi:

„18. Nuotolinio lošimo paslaugos – paslaugos, kurios apima pinigų sumos statymą lošimuose, įskaitant abipuses lažybas, ir yra teikiamos nuotoliniu būdu ryšio priemonėmis ir/ar internetu atskiru paslaugų gavėjo prašymu sudarius nuotolinio lošimo sutartį .“ Pritarti Informacinių technologijų komitetas, 2015-05-05² Pasiūlymas:

Pakeisti 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „ 2 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas Papildyti 3 straipsnį 6 dalimi:

„6. Nuotolinis lošimas – lošimas, kuriame lošėjų statymai priimami ir laimėjimai išmokami naudojant ryšio priemones. Nuotoliniams lošimams priskiriami ir internetiniai lošimai internetu (virtualieji lošimai) .“ Pritarti Informacinių technologijų komitetas, 2015-05-05⁶

3 Argumentai: Kadangi turime apibrėžimą „nuotolinio lošimo įrenginys“, tai jį siūloma ir naudoti. Pasiūlymas: Pakeisti 6 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „

3Pakeisti 10 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:

„8.

Draudžiama naudoti lošimo ir nuotolinio lošimo įrenginius , taip pat lošimo įrenginius ir įrangą, skirtus nuotoliniams lošimams ryšio priemonėmis organizuoti, kitais ne su azartinių lošimų organizavimu susijusiais tikslais, išskyrus personalo rengimą darbui su lošimo įrenginiais, kai mokymo organizatorius turi Vyriausybės įgaliotos institucijos išduotą licenciją mokyti.“ Pritarti Informacinių technologijų komitetas, 2015-05-05¹⁰ Argumentai:

Nuotolinio lošimo atveju, programinė įranga nuotoliniam lošimui organizuoti yra suinstaliuota kažkur nuotolinio lošimo organizatoriaus patalpose esančiame serveryje, o lošėjas  prisijungti gali nuotoliniu būdu būdamas bet kur: miške, parke, parduotuvėje, darbe, namie...- kur tik yra  galimybė prisijungti prie interneto, todėl nuotolinio lošimo vieta visada bus ta vieta, kurioje yra nuotolinio lošimo įrenginys. Pasiūlymas:

Pakeisti 10 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „

3Papildyti 12 straipsnį 6¹ dalimi ir ją išdėstyti taip:

„ 4) 6¹. Nuotolinio nuotolinių lošim ų o organizavimo vieta yra laikoma nuotolinio lošimo organizatoriaus nurodyta vieta, kurioje yra įrengtas nuotolinio lošimo įrenginy s lošėjas .

“ Nepritarti Pasiūlymas: Pakeisti 10 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „

3Papildyti 12 straipsnį 6¹ dalimi ir ją išdėstyti taip:

„ 4) 6¹. Nuotolinio nuotolinių lošim ų o organizavimo vieta yra laikoma vieta, kurioje teikiamos nuotolinio lošimo paslaugos.

“ Informacinių technologijų komitetas, 2015-05-05¹⁵ Argumentai:

Norint užtikrinti tikslų asmens indentifikavimą ir autentifikavimą, būtina, kad sutartis sudarytą elektroninėje erdvėje būtų pasirašyta saugiu elektroniniu parašu. Pasiūlymas:

Pakeisti

20 3 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „ 1.

Nuotolinio lošimo sutartis su lošėju yra laikoma sudaryta lošimų organizatoriaus interneto svetainėje nuo to momento , kai lošėjas nuotolinio lošimo organizatoriaus interneto svetainėje užpildo nuotolinio lošimo sutartį, pasirašo ją saugiu elektroniniu parašu ir gauna patvirtinimą iš nuotolinio lošimo organizatoriaus, kad sutartis sudaryta arba kai lošėjas sudaro rašytinę nuotolinio lošimo sutartį, atvykęs pas nuotolinio lošimo organizatorių. suaktyvina specialią nuorodą, skirtą nuotolinių lošimų dalyvio sutarčiai sudaryti, specialiai tam skirtose vietose įveda savo asmens duomenis bei kitą prašomą informaciją ir spustelėdamas specialiai tam skirtą nuorodą „Sutinku“ patvirtina, kad prieš tai susipažino su nuotolinių lošimų dalyvio sutarties nuostatomis, su jomis sutinka ir įsipareigoja jų laikytis . Nuotolinio lošimo Lošimų organizatorius, nustatęs, kad fizinis asmuo, norintis dalyvauti nuotoliniuose lošimuose neatitinka nustatytų reikalavimų (jam draudžiama dalyvauti lošimuose), su tokiu asmeniu negali sudaryti nuotolinio lošimo dalyvio sutarties, o šioms aplinkybėms paaiškėjus vėliau, privalo nedelsdamas nutraukti jau sudarytą tokią sutartį ir nutraukti asmeniui galimybę dalyvauti nuotoliniuose lošimuose. Nepritarti Nepritarti pastabai dalyje dėl    siūlymo nustatyti, kad lošimų organizatorius reikalautų pasirašyti elektroniniu parašu, kadangi šios priemonės, tikėtina, dėl technologinių ypatybių reikšmingai ribotų lošiančių asmenų skaičių.

Tai taip pat reikštų papildymu išlaidų lošėjui nustatymą (pvz., norint pasirašyti dokumentą elektroniniu parašu reikia įsigyti specialius tapatybę patvirtinančio dokumentų skaitytuvus, kurie iš esmės nereikalingi lošėjui, siekiančiam sudaryti tik vieną nuotolinių lošimų sutartį)      Be to, projekto 20² straipsnis įsakmiai įtvirtina, jog lošimų organizatorius, prieš sudarydamas nuotolinių lošimų dalyvio sutartį, privalo pareikalauti, kad fizinis asmuo, norintis sudaryti nuotolinių lošimų dalyvio sutartį, pateiktų duomenis, reikalingus jo asmens tapatybei nustatyti, ir patikrinti, ar jis atitinka šio įstatymo 10 straipsnio 3 ir 10 dalyse nustatytus reikalavimus ir ar jam pagal šį bei kitus įstatymus jam nėra draudžiama dalyvauti lošimuose. Manytina, jog tokios priemonės yra pakankamos su lošėjų tapatybės nustatymo būtinybe susijusiems Projekto tikslams pasiekti. Informacinių technologijų komitetas, 2015-05-05¹⁵ Argumentai:

Tinklo paslaugų ir prieglobos paslaugų teikėjai atlieka skirtingas funkcijas. Tinklo paslaugų teikėjas teikia informacijos perdavimo viešo naudojimo kompiuterių tinklais arba prieigos prie šių tinklų paslaugas. Prieglobos paslaugų teikėjai teikia interneto tinklalapių prieglobos (angl. hosting) viešo naudojimo kompiuterių tinkluose paslaugas. Pareiga šalinti netinkamą turinį gali būti numatyta tik prieglobos paslaugų teikėjui, nes jis saugo informaciją ir tik jis atsako už jo sistemoje esantį turinį. Priešingu atveju, siūloma įtvirtinti pareigą pašalinti informaciją iš bet kur pasaulyje esančių serverių. Toks reikalavimas reiškia interneto filtravimą arba turinio pasiekiamo per tinklą blokavimą.

Taip pat, vadovaujantis LR elektroninių ryšių įstatymo 61 straipsnio nuostatomis, Lietuvos interneto tinklo paslaugų tiekėjas negali sekti paslaugų naudotojų (abonentų) prisijungimo prie vieno ar kito tinklalapio, blokuoti ar uždrausti prieigą prie informacinių resursų, saugomų kitų asmenų tarnybinėse stotyse, nes paslaugų naudotojui teikiamos ne prieigos prie vienos ar kitos konkrečios interneto svetainės paslaugos, o prieigos prie visuotinio interneto tinklo paslaugos . Pasiūlymas:

Pa keisti 15 straipsnio²⁰⁷ straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) duoti privalomus nurodymus informacijos prieglobos paslaugų teikėjui ir (ar) tinklo paslaugų teikėjui skubiai pašalinti informacijos prieglobos paslaugų teikėjo saugomą informaciją, kuri naudojama siekiant nelegaliai vykdyti lošimus, arba panaikinti galimybę šią informaciją pasiekti.“ Nepritarti Siūlomos nuostatos neįpareigoja paslaugų teikėjų filtruoti ar kitaip sekti interneto informacijos srautus, o įpareigoja tik blokuoti (pašalinti) prieigą  prie LPT nurodytos konkretaus nelegalaus lošimo organizatoriaus svetainės. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai. 7.1. Sprendimas (pagal Seimo statuto 150 straipsnį. Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto 150 straipsnio 1 dalies 3–6 punktuose, pateikiami šio sprendimo argumentai):

Pritarti iniciatorių pateiktam ir Komiteto patobulintam įstatymo projektui. 8. Balsavimo rezultatai: už

• 7; prieš – 0; susilaikė – 4. (K.Glaveckas balsavime nedalyvavo). 9. Komiteto paskirti pranešėjai:

Kęstutis Bartkevičius, Antanas Nesteckis. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė:

PRIDEDAMA:

Komiteto siūlomas įstatymo projektas, įstatymo projekto lyginamasis variantas.

Komiteto pirmininko pavaduotojas                                                                                                                                        K.Glaveckas [1] Prieiga per internetą: http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=429860 . [2] Dėl sąlygų nustatymo norintiems vykdyti nuotolinių lošimų veiklą. [3] Dėl išskirtinės išimties taikymo draudžiant skatinti dalyvauti lošimuose – premijos suteikimas nuotolinių lošimų sutartis sudarantiems asmenims. [4] Kad priežiūros institucija negalėtų priimti galbūt sau palankių skirtingų sprendimų vienodomis aplinkybėmis. [5] Pavyzdžiui:

Viešųjų pirkimų tarnybos darbuotojų prisijungimas prie viešųjų pirkimų informacinės sistemos, kai neva buvo blokuojamas kitų pirkimo dalyvių dokumentų pateikimas elektroniniu būdu. Prieiga per internetą: http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/dvalys-tyrimo-del-neteisetu-prisijungimu-prie-pirkimu-sistemos-baigti-prognozuoti-anksti.d?id=59546775 . [6] UAB „Top sport“ lažybų reglamento, patvirtinto Valstybinės lošimų priežiūros komisijos 2010 m. birželio 10 d. nutarimu Nr. N-157, 55 punkte nustatyta, kad lošėjas, norėdamas atlikti statymą, privalo užsiregistruoti bendrovės kompiuteriniame tinkle, prisijungdamas prie jo per bendrovės interneto tinklalapį, nurodydamas duomenų bazės prašomą lošėją identifikuojančią informaciją – vartotojo elektroninio pašto adresą ir vartotojo susikurtą slaptažodį . [7] Šiuo klausimu STT pasisakė projekto Nr. XIP-4393 antikorupcinio vertinimo 3 pastaboje. [8] Šiuo klausimu STT pasisakė projekto Nr. XIP-4393 antikorupcinio vertinimo 9 pastaboje.